Žurnalo "Supernamai" 21 numeris

Page 1

5,80 LT p2014a vnr.a1(21) saris

numerio idėja

išmanieji namai

Renkamės stogų dangas

Sodas ant jūsų namo išmanioji virtuvė Metalas interjere

fasadų apdailos medžiagos pamatai: nuo tradicinio iki modernaus Loftų revoliucija

ISSN 2029-2619

9 772029 261014

1-oji STATYBOS IR INTERJERO PARODA

2014



DELTA

Naujoji jungiklių ir kištukinių lizdų linija

Išsirinkite patinkančius jungiklius ir virtualiai išbandykite juos savo interjere. Programėlė skirta tik iPhone, iPod, iPad.

Tradicinio ir išskirtinio dizaino instaliacijos gaminiai papuoš namus, biurus, visuomenines patalpas. Platus dizaino pasirinkimas papildys bet kurį interjerą ir patenkins tiek konservatyvų, tiek ieškantį išskirtinumo bei originalumo vartotoją.

www.siemens.lt/instaliacija


Leidėjas UAB Supernamai Lukiškių g. 5-406, Vilnius Tel. (8 5) 203 1670 El. p. info@supernamai.lt www.supernamai.lt Vyr. redaktorius Darius Jokubauskas info@supernamai.lt „Namų erdvės“ redaktorė Sandra Kliukaitė sandra@supernamai.lt AUTORIAI Eglė Kairelytė Sandra Kliukaitė Jonas Malinauskas Jurgis Medvieckas Ernesta Mažalskaitė-Parma Armnina Stepanovič Dalia Zilinskienė Elvyra Žvirblienė

1-oji statybos ir interjero paroda „Supernamai 2014“

T

aip jau susiklostė, kad pirmasis šių metų (pavasario) numeris išeina prieš pat naująją statybos ir interjero parodą „Supernamai 2014“, kuri prasideda balandžio 10–13 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje ir lauko aikštelėse. Paroda nėra vienintelis įvykis, kurį mūsų redakcija pristato. Ne mažiau svarbi naujiena yra ta, kad nuo šiol žurnalas „Supernamai“ bus leidžiamas kas antrą mėnesį. Tad jums, mieli skaitytojai, galėsime pateikti dar daugiau aktualių statybos, būsto įrengimo ir aplinkotvarkos temų. Iki šiol žurnalas buvo leidžiamas kas ketvirtį, todėl kartais pavėluodavome su viena ar kita statybų aktualija.

6 p.

Išmanieji namai –

ateitis, tapusi realybe, prieinama kiekvienam

REKLAMA Rolandas Liuga rolandas@supernamai.lt Dalia Vaitkevičienė dalia@supernamai.lt DIZAINERIS Robertas Jakštaitis robertas@supernamai.lt Kalbos redaktorė Rita Malikėnienė

Šiame numeryje supažindiname su statybos ir būsto naujovėmis, rašome apie išmaniuosius namus ir išmaniąją virtuvę, pristatome tarptautinių interjero parodų naujienas. Taip pat patariame, kaip išsirinkti stogo dangą ar fasado apdailos medžiagas, apžvelgiame pagrindinius pamatų tipus, o tai ypač aktualu prasidedant statybų sezonui.

Spausdino UAB „BaltoPrint“ Dėl galimo broko kreiptis į spaustuvę.

Malonaus skaitymo !

UAB Supernamai © Visos teisės saugomos. Perspausdinant iliustracijas ir tekstus yra būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.

4

supernamai

36 p. Loftų (r)evoliucija


turinys

12 p.

20 p.

26 p. „Paroc“ fasadų sprendimai

32 p. Sodas ant jūsų namo: modernu, ekologiška, gražu

Pamatų technologijos.

Renkamės stogo dangą.

Nuo tradicinių iki modernių

Kaip nepasiklysti įvairovėje ir išsirinkti geriausią variantą

18 p.

namo 28 p. Naujas apdaras

Patarimai norintiems išvengti gedimų pastatų cokoliuose

42 p.

48 p.

60 p.

2014-ųjų interjero spalvos

Nemarus japonų dizainas

54 p. Išmanioji virtuvė

Metalizuoti paviršiai interjere: „šaltojo“ plieno ir „šiltojo“ vario dvikova

64 p.

Interjero naujienos


numerio idėja

Išmanieji namai – Eglė Kairelytė

ateitis, tapusi realybe, prieinama kiekvienam

6

supernamai


numerio idėja

D

auguma lietuvių, išgirdę žodžių junginį „išmanusis namas“, numoja ranka sakydami – čia ne man, čia tik turtingiesiems. Tačiau ar jie imtų mojuoti rankomis užsiminus apie mobilųjį telefoną, kompiuterį ar televizoriaus pultelį? O juk tai tokią pačią funkciją atliekančios technologijos kaip ir tos, kurios bet kurį butą ar namą paverčia išmaniuoju. Daugumai išsivysčiusių pasaulio šalių išmanusis namas tapo tokia pačia realybe kaip televizoriaus pultas, perjungiantis kanalus – tai tiesiog jų namai. Išmanusis namas prieinamas ir mūsų šalyje. Ar tokie namai tinkami, ar iš tiesų brangūs? Kodėl išmanieji, ar palengvina gyvenimą? Tai klausimai, į kuriuos siūlau paieškoti atsakymų kartu.

Išmaniuoju namu negimstama, juo tampama

Bet kokį namą ar butą galima paversti išmaniuoju. Tai ne kažkoks ypatingas statybų metodas, ar statyboms naudojamos medžiagos – tai automatinė sistema, sujungianti ir sinchronizuojanti visus pastate vykstančius procesus. Name ar bute įdiegtos išmaniosios sistemos padaro gyvenamąjį būstą komfortišką, patogų ir ekonomišką. „Naudodamiesi įprastais jungikliais, liečiamuoju valdymo ekranu ar nuotolinio valdymo pultu galite reguliuoti šildymą, vėdinimą, apšvietimą, žaliuzes, buitinę techniką, kiemo vartus, saugos ir bet kurią kitą svarbią sistemą, – tvirtina UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ projektų vadovas Mindaugas Mikulėnas. – Šiuo metu kiekvienas turi kompiuterį, o dauguma ir išmaniuosius telefonus, tad būdami net toli nuo namų savo išmanųjį namą galėsite valdyti interneto naršykle ar telefonu.“ M. Mikulėnui antrina ir UAB „Elsis TS“ projektų vadovas Mantas Ražukas. „Išmaniojo namo sistema ne tik suteikia namams daugiau komforto, operatyviai informuoja apie susidariusias kritines situacijas, bet ir leidžia taupyti energijos, – tvirtina M. Ražukas. – Optimali ir ekonomiška išmaniojo namo šildymo sistema leidžia sutaupyti iki trečdalio šiluminės energijos. Juk kiekvienas gali centralizuotai arba iš anksto nustatytu būdu atskiruose kambariuose reguliuoti visas inžinerines sistemas.“

Kaip pasirinkti?

„Pirmiausia išmaniojo namo sistemos funkcionalumą (posistemius) reikėtų pasirinkti atsižvelgiant į tai, kokios inžinerinės sistemos yra projektuojamos name, – pataria UAB „Elsis TS“ projektų vadovas. – Tada, įvertinus jų savybes, galimybes ir automatizacijos lygį, galima spręsti, kaip papildyti šių sistemų funkcionalumą ir jas integruoti į bendrą išmaniojo namo valdymo sistemą.“ Tiesa, yra bazinis sistemų, be kurių neapsieitų nė vienas išmanusis namas, tinklas. „Pagrindinėmis funkcijomis įvardyčiau į bendrą sistemą įjungtas apšvietimo, šildymo sistemas, lauko ar vidaus valdomas žaliuzes, ritinines ar tradicines užuolaidas (priklausomai nuo to, ką klientas turi), – tvirtina UAB „Penkių kontinentų komuni-

Valdomos sistemos ir procesai • • • • • • • • • • • • • • •

Apšvietimas Šildymo įrenginiai Oro vėdinimo ir kondicionavimo įrenginiai Žaliuzės, ritininės užuolaidos, tradicinės užuolaidos, markizės Automatiniai vartai, durų spynos Buitinė technika Kraštovaizdžio priežiūros priemonės Vaizdo ir garso aparatūra Apsaugos ir priešgaisrinės sistemos Vaizdo stebėjimo kameros Augintinių priežiūros sistemos Elektros ir vandens tiekimas Inžinerinių sistemų darbo stebėjimas Tiksli apskaita ir vizualizacija Nuotolinis sistemų valdymas internetu ir mobiliuoju telefonu UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ duomenys

kacijų centras“ projektų vadovas. – Kitos papildomos išmaniojo namo sistemos pasirenkamos atsižvelgiant į kliento norimą išleisti pinigų sumą ir galimybes.“ Pasak pašnekovo, svarbiausias dalykas, į ką būtina atsižvelgti renkantis sistemas – kad jas būtų galima integruoti į bendrą tinklą, tuomet komfortas ir ekonominis efektas bus dar didesnis. „Esant bendrai sistemai viena namo dalis gali veikti atsižvelgdama į kitos namo dalies būsenas, – atskleidžia M. Mikulėnas. – Pavyzdžiui, jei į bendrą sistemą įjungtos automatinės namo žaliuzės ar ritininės užuolaidos, žmogus ne tik gali nuotoliniu būdu jas užtraukti ar atitraukti. Kur kas svarbiau čia tai, kad šia funkcija gali pasirūpinti name pastatyta supernamai

7


numerio idėja

UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ projektų vadovas M.Mikulėnas: „Išmani, patogi ir beveik nepastebima valdymo sistema – tai galimybės, kurias iš pradžių atrasite, o vėliau be jų tiesiog nebegalėsite gyventi“

orų stotelė. Vasarą, kad kambariai nebūtų be reikalo per daug įkaitinti, pati sistema užtrauks užuolaidas arba nuleis ritinines užuolaidas, o žiemą atvirkščiai – saulei pašvietus atidengs langus, kad kambarys kuo labiau prišiltų ir taip būtų sutaupyta kuo daugiau energijos.“

Kada pasirūpinti ir kodėl verta?

Jeigu jau nuspręsta turėti išmanųjį būstą, apie tai jau reikėtų mąstyti rengiant pastato projektą, o vėliausiai – kai dar neatlikti vidaus apdailos darbai. Šiuo metu Lietuvos rinkoje siūlomos išmaniojo namo sistemos, reguliuojamos pulteliais, jutikliniais ekranais, internetu, be to, sukurti valdymo mobiliuoju GSM ir TV ryšiu moduliai. „Renkantis konkrečiam žmogui tinkamiausią išmaniojo namo sistemų tinklą, būtina atsižvelgti į tris pagrindinius išmaniojo namo teikiamus pranašumus: komfortą, galimybę efektyviai naudoti energinius išteklius ir didesnį saugumą, – pataria M. Ražukas. – Iš anksto parengtos namų įrangos valdymo programos padeda centralizuotai stebėti ir valdyti visus namo įrenginius būnant namuose ar darbe, išvykus ar keliaujant.“ Kaip tai veikia? „Intelektiniame būste sklandų visų prietaisų darbą ir tarpusavio sąveiką užtikrina duomenų perdavimo magistralė, jungianti kiekvieną su sistema suderintą prie-

Būdami net toli nuo namų savo išmanųjį namą galėsite valdyti interneto naršykle ar telefonu 8

supernamai


numerio idėja taisą, – pasakoja M. Mikulėnas. – Ja „keliauja“ visi įsakymai, įvykdymo ataskaitos, kiti duomenys – tai praktiškai namo informacinės sistemos ryšį užtikrinanti jungtis.“ Tokiu būdu galima ne tik sekti, kaip vyksta įvairūs procesai name, bet ir juos valdyti. „Išmaniojo namo inžinerinės įrangos valdymo algoritmai garantuoja optimalų ir ekonomišką šildymo sistemos veikimo režimą ir leidžia sutaupyti šiluminės energijos, – tvirtina UAB „Elsis TS“ projektų vadovas. – Šiuolaikiški apskaitos ir valdymo prietaisai patogiai fiksuoja duomenis, juos saugo, analizuoja bei, remdamiesi rodmenimis, valdo inžinerines sistemas.“ Jam antrina ir Jeigu jau UAB „Penkių kontinentų komunikacijų cennuspręsta turėti tras“ projektų vadovas Mindaugas Mikulėišmanųjį būstą, apie nas. Pasak specialisto, be anksčiau išvardytų tai reikėtų mąstyti jau privalumų, tokių kaip namuose užtikrintas rengiant pastato komfortas, saugumas ir ekonomiškumas, išprojektą. maniųjų namų sistema yra ir be galo lanksti. „Ši sistema lengvai plečiama ir atnaujinama, todėl ją nesunku pritaikyti prie pasikeitusių naudotojo poreikių, – tvirtina M. Mikulėnas. – Sistemą papildžius naujais komponentais ar prijungus papildomų sistemų, pastatas išliks šiuolaikiškas ir po 10 ar daugiau jo eksploatavimo metų.“ Nors daugelyje išsivysčiusių Europos ir pasaulio šalių

supernamai

9


numerio idėja išmaniųjų pastatų valdymo sistemos jau diegiamos daugiau nei dešimt metų, Lietuvoje kartais vis dar susiduriama su klaidinga nuomone, kad tai gerokai per brangu eiliniam lietuviui. Kalbinti ekspertai šiuo klausimu vieningi – bazinė išmaniųjų namų sistema prieinama bene kiekvienam, dar daugiau, ji padeda ne tik gyventi komfortiškai ir saugiai, bet ir nemažai sutaupyti, todėl ilgainiui atsiperka. Be to, jei konkrečiu metu dėl namo statybų ar buto pirkimo žmogaus finansiniai ištekliai yra riboti, sistemą name galima diegti dalimis. Pradžioje

išvedžioti pagrindinius duomenų perdavimo kabelius, o vėliau, kai atsiras papildomų pinigų, papildyti vis naujais komponentais. „Išmani, patogi ir beveik nepastebima valdymo sistema tikrai nustebins, – tvirtina M. Mikulėnas. – Tai galimybės, kurias iš pradžių atrasite, o vėliau be jų tiesiog nebegalėsite gyventi.“ Jei tai sau leisti gali italas, prancūzas ar vokietis, kodėl lietuvis turėtų gyventi prasčiau? Broliai kurmiai, paskaičiuokit...

Nuotoliniu būdu galima ne tik sekti, bet ir valdyti procesus namie

Išmaniojo namo sistema suteikia namams daugiau komforto ir leidžia taupyti energijos

Tradicinio ir išmaniojo namo palyginimas

10

Išmanusis namas

Įprastas namas

Energinių išteklių ekonomija

Elektros ir šiluminės energijos ekonomija iki 30 % dėl adaptyvaus šildymo valdymo algoritmo, nenaudojamos įrangos išjungimo funkcionalumo

Nenumatyta

Saugumas

Elektros jungikliuose nėra aukštosios įtampos, vaizdas stebimas ir integruojamas su skaitmenine TV, buvimo namuose imitavimas naudojant apšvietimo scenas

Nenumatyta

Valdymas ir stebėjimas

Centralizuotas, nuotolinis valdymas ir sistemų būsenos kontrolė, elektros įrenginių, temperatūros, daviklių būsenos stebėjimas, informacija ir išteklių naudojimo statistika

Nenumatyta

Pelninga investicija

Didėja būsto vertė, komfortas, taupomi energijos ištekliai

Būsto vertei įtakos nedaro

Naudojimo patogumas

Naudojant sistemą galima keisti jungiklių paskirtį, apšvietimo scenas, mikroklimato zonas, apšvietimo ir kitų inžinerinių sistemų valdymo būdus

Neįmanoma pakeisti iš anksto numatytų funkcijų

Avarinių situacijų valdymas

Vandens ar dujų įvado atjungimas esant dujų nuotėkiui ar išsiliejus vandeniui, vėdinimo, elektros sistemos atjungimas kilus gaisro pavojui, savininkų informavimas apie avarijas, inžinerinių sistemų gedimus

Nenumatyta

Namo aplinkos valdymas

Fasado, aplinkos apšvietimas, pievos laistymas pagal iš anksto suplanuotą scenarijų

Nenumatyta

supernamai

UAB „Elsis TS“ duomenys


numerio idÄ—ja

supernamai

11


technologijos

Pamatų technologijos.

Doc dr. Jurgis Medzvieckas VGTU Geotechnikos katedra

Nuo tradicinių iki modernių

K

iekvieną statinį sudaro konstrukcinių elementų sistema, prie kurių reikėtų priskirti ne tik pamatą, bet ir pagrindą. Statinio poveikiai per pamatą perduodami pagrindui. Projektuojant statinį skaičiuojamas ir pagrindas. Savo ruožtu pagrindas per pamatą daro poveikį kitiems konstrukciniams statinio elementams. Statinių pagrindu daugeliu atvejų būna viršutinėje žemės plutos dalyje natūraliai arba dėl žmogaus veiklos susidariusios nuogulos, sudarančios daugiakomponentę sistemą iš kietųjų dalelių, vandens ir oro. Šios nuogulos vadinamos gruntu.

Lietuvos reljefas susiformavo dėl geologinių procesų, kurie suklostė grunto daleles į įvairaus storio sluoksnius. Viršutinius sluoksnius beveik visoje Lietuvos teritorijoje (apie 90 %) suformavo atsitraukiantis ledo skydas. Šie dariniai dažniausiai yra tinkamas statinių pamatų pagrindas. Dėl žmogaus veiklos virš natūralių mineralinių gruntų susikaupė nemažas piltinių gruntų sluoksnis, archeologų vadinamas kultūriniu sluoksniu. Piltinis gruntas dengia 2 % šalies teritorijos, likusi dalis – 8 % – organinės kilmės gruntas. Šie dariniai – netinkamas statinių pamatų pagrindas. Gruntai skirstomi į stipriuosius ir silpnuosius, nors, vertinant pagrindo stiprumą, reikia vertinti ne tik jį sudarantį gruntą, bet ir pastato konstrukcijos jautrumą pamatų nuosėdžiams. Tai reiškia, kad tas pats gruntas, tinkamas būti natūraliu pagrindu vienam statiniui, netinka kitam. Ar gruntas tinka būti pamatų pagrindu projektuojamam pastatui, sprendžiama iš pagrindo skaičiavimo rezultatų. Gruntai gali būti sustiprinti įrengiant dirbtinius pagrindus. Sustiprinti gruntai kaip statinių pagrindas naudojami gana dažnai, tačiau turi būti užtikrintas tinkamas jų įrengimas ir patikima kokybės patikra. Smėliai stiprinami tankinant, pvz., Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone dalis stambiaplokščių namų pastatyti ant sutankinto smėlio pagrindo. Šiuo metu vis plačiau taikomi konstrukciniai dirbtinio pagrindo įrengimo metodai, kai įrengiamos armuotojo grunto konstrukcijos. Gruntas gali būti sustiprintas surišant grunto daleles cheminiais rišikliais, tačiau tai labai brangus būdas, reikalaujantis specialios įrangos ir įgūdžių. 12

supernamai

Pagrindai ir pamatai skaičiuojami įvertinant bendrą statinio, pamato ir pagrindo darbą. Pamatams projektuoti reikia specialių žinių ir patirties. Projektavimą sudaro dvi dalys: • pagrindo (geotechninio) projektavimas – pamatų tipo ir matmenų parinkimas, įvertinus pagrindo savybes; • pamato projektavimas – pamato kaip statybinės konstrukcijos projektavimas.


technologijos Pamatai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius – dažniausiai pagal įrengimo būdą ir metodus, taikomus jų laikomajai galiai skaičiuoti. Profesorius J. Šimkus 1984 m. išleistame vadovėlyje (Šimkus J. 1984. Gruntų mechanika, pagrindai ir pamatai: vadovėlis. Vilnius: Mokslas. 271 p.) pamatus suskirstė į tris tipus: seklieji pamatai, gilieji pamatai, poliniai pamatai. Dažniausiai tokio suskirstymo Lietuvoje ir laikomasi.

a

b

c

Pamatų tipai: a – seklusis pamatas; b – gilusis pamatas; c – polinis pamatas

Aiškias ribas tarp pamatų tipų ne visada galima išskirti, tačiau dažniausiai pamatas priskiriamas prie vieno ar kito tipo pagal pamato pado įgilinimo d ir pamato pado pločio b santykį ir darbo pobūdį. Seklieji pamatai apkrovą pagrindui perduoda padu. Gilieji pamatai, priklausomai nuo tipo, apkrovą pagrindui gali perduoti ne tik padu, bet ir šoniniu paviršiumi. Giliųjų pamatų laikomoji galia padu didesnė nei sekliųjų. Išskirtinis giliojo pamato požymis – jo standumas. Laikoma, kad nuo lenkimo momento ir horizontaliųjų apkrovų poveikio pamatas gali pasisukti, bet nekeičia savo formos – neišlinksta. Kai žemės paviršiuje slūgso silpnieji gruntai, dažniausiai įrengiami poliniai pamatai. Šių pamatų laikomąją galią sudaro dvi dedamosios: laikomoji galia padu ir laikomoji galia šoniniu paviršiumi. Polis – riboto standumo konstrukcija, kuri, veikiama lenkimo momento ir horizontaliųjų jėgų, deformuojasi keisdama savo formą, t. y. neišlinksta.

ne visada tinkamas pasirinktai pastato konstrukcijai. Ekonominiu požiūriu pamatų tipą reikia parinkti tokį, kad suprojektuotas pamatas būtų tinkamas pasiriktai statinio konstrukcijai ir kurį galima įrengti konkrečiomis sąlygomis racionaliai naudojant darbo jėgą, medžiagas ir mechanizmus. Įrengiant pamatus svarbu gamtosaugos reikalavimai, kad kuo mažiau būtų pažeisti gamtiniai procesai. Seklieji pamatai – labai senas pamatų tipas, bet ir šiuo metu dažnai įrengiami. Anksčiau jie būdavo iš lauko akmenų mūro, dabar gelžbetoniniai ar betoniniai. Paprasčiausia sekliųjų pamatų konstrukcija – monolitiniai arba surenkamieji juostiniai sienų pamatai. Jiems įrengti nereikia nei specialios technikos, nei aukštos kvalifikacijos specialistų. Dažnai šios konstrukcijos pamatai įrengiami nearmuoti. Tačiau tai nėra pats tinkamiausias variantas tam tikriems konstrukciniams sprendimams arba geologinėms sąlygoms. Prie sekliųjų pamatų priskiriami ir kitų konstrukcijų pamatai: atskiri kolonų pamatai, juostiniai kolonų pamatai, ištisiniai pamatai ir masyvūs pamatai, įrengiami po visu pastatu ir statiniu. Pastariesiems projektuoti ir įrengti reikia tam tikrų įgūdžių ir patirties. Sekliųjų pamatų laikomoji galia ir nuosėdžiai priklauso nuo grunto rodiklių, pamato pado ploto ir įgilinimo. Žinant pastato poveikius pamatams ir natūralaus grunto stiprio rodiklius, parenkama pamato forma ir matmenys. Norint atpiginti pamatus, mažinant medžiagų sąnaudas, projektuojamas dirbtinis pagrindas. Būtinas projektavimo etapas – pamatų nuosėdžių skaičiavimas. Pamato pado slėgis ir įgilinimas turi didelę įtaką nuosėdžių dydžiui. Sekliųjų pamatų nuosėdžiai didesni nei giliųjų ir polinių. Paskirstant slėgį į didesnį plotą, įrengiami juostiniai kolonų

Netinkamai parinktas pamatų tipas arba kai pamatai įrengiami nesilaikant technologinių ir konstrukcinių reikalavimų, gali kelti rimtų problemų statiniui. Juostiniai sienų pamatai: surenkamieji, monolitiniai, akmenų mūro

Pamatai turi didelę įtaką statiniui. Netinkamai parinktas pamatų tipas arba kai pamatai įrengiami nesilaikant technologinių ir konstrukcinių reikalavimų, gali kelti rimtų problemų statiniui. Pasekmė – sutrūkinėjusios sienos, rimtesnė problema – atsivėrę plyšiai, kurių didėjimas gali rodyti ir pavojingesnę situaciją – griūtį. Optimalus pamatas parenkamas atsižvelgiant į techninius, ekonominius ir gamtosaugos reikalavimus. Techniniu požiūriu reikia įvertinti, ar pasirinktas pamatų tipas atitinka konstrukcinius ir technologinius reikalavimus. Tam būtina atsižvelgti į inžinerines geologines ir hidrogeologines sąlygas, klimatinius poveikius, statinio ypatumus, greta esančius statinius, pamatų įrengimo galimybes. Pigiausias pamatų variantas

a

b

Juostinis kolonų pamatas: a – paprastas; b – kryžminis

Ištisinis dėžinis pamatas

supernamai

13


technologijos

Ištisiniai pamatai. www.gic-edu.com nuotr.

Masyvus vėjo jėgainės pamatas. hpnrg.com nuotr.

14

supernamai

ir ištisiniai pamatai, kurie priskiriami prie liaunųjų. Liaunieji pamatai išlinksta ir deformuojasi kartu su pagrindu. Šie pamatai skaičiuojami įvertinant bendrą pagrindo ir pamato darbą. Plokštės įlinkiai ir jų dydis priklauso nuo sienų ir kolonų išdėstymo ir pastato bei plokštės standumo. Palyginti su sekliaisiais pamatais, gilieji pamatai turi nemažai pranašumų. Juos įrengus, geriau naudojamas pamato medžiagos ir pagrindo gruntų stiprumas, nes pastato apkrovą pagrindui jie perduoda ne tik padu, bet ir šonais. Tokių pamatų statybai reikia mažiau medžiagų, giliųjų pamatų nuosėdžiai mažesni, įrengiant giliuosius pamatus sumažėja kasybos darbų – žemės iškasama tik tiek, kiek užima pamatas. Pamatų tipas priklauso nuo įrengimo būdo. Prie giliųjų priskiriami gręžtiniai pamatai, dažnai naudojami įprastiniams statiniams ir pastatams, ypač jie tinkami, kai paviršiuje slūgso stiprūs molio gruntai. Tokiuose gruntuose iškasų sienos lieka stabilios be papildomų priemonių, be to, galima įrengti pamatą su išplatintu padu (9 ir 10 pav.), bet tam reikia specialios įrangos. Lietuvoje gręžtiniai pamatai naudojami gana dažnai net ir individualių namų statyboje. Šio tipo pamatams projektuoti sukurtos ir jau seniai taikomos respublikinės statybos normos RSN91-85.


technologijos

a

b

c

d

Giliųjų pamatų tipai: a – kevalinis; b – gręžinyje betonuojamas; c – šulininis; d – kesoninis

Dažniausiai naudojami gręžiniuose betonuojamieji pamatai. Anksčiau dažnai, tačiau šiuo metu retai naudojami kevaliniai, šulininiai ir kesoniniai pamatai. Kevalinių ir šulininių pamatų skirtumas – kevalo ar rentinio įleidimo būdas. Kesoniniai pamatai dažniausiai įrengiami tiltų atramoms, kai kasama žemiau vandens lygio. Kai kurie gilieji pamatai panašesni į sekliuosius, kiti – į polinius, todėl kitose šalyse šis tipas neišskiriamas kaip atskiras. Poliniai pamatai pasirenkami, kai norima pamatams perduoti didesnes apkrovas arba sumažinti pamatų nuosėdžius. Tai galima pasiekti, kai apkrovos perduodamos giliau slūgsantiems stipresniems grunto sluoksniams. Poliniai pamatai tinka, kai viršutinis grunto sluoksnis silpnas ir labai spūdus (durpės, dumblas ar piltinis gruntas). Poliai gali būti klasifikuojami pagal daug požymių: medžiagas, konstrukciją, gamybos būdą, įrengimo būdą, pagrindo darbo pobūdį.

Poliniai pamatai pasirenkami, kai norima pamatams perduoti didesnes apkrovas arba sumažinti pamatų nuosėdžius. Dažniausiai poliai klasifikuojami pagal įrengimo būdą. Poliams įrengti būtina specializuota technika ir darbuotojų kvalifikacija. Įrengimo būdas lemia polių konstrukciją ir laikomąją galią, todėl netinkamai įrengto polio laikomoji galia gerokai mažesnė nei numatyta projekte. Vertinant šiuolaikines polių įrengimo technologijas, galima išskirti du pagrindinius būdus: pirmas ir seniausias, taikomas ne mažiau kaip tūkstantį metų, kai į gruntą įspraudžiamas (kalant, vibruojant, įspaudžiant, įsukant ar kitais būdais) iš anksto paruoštas polio kamienas; antras, kai suformuojama ertmė iškasant gruntą, kuri užpildoma polio medžiaga (betonu, sucementuotu gruntu, skalda, žvyru, smėliu). Kitos technologijos atsirado tobulinant šiuos du įrengimo būdus. Esant didelei polių konstrukcijų, medžiagų ir įrengimo būdų įvairovei, toks siauras skirstymas tapo nepakankamas. supernamai

15


technologijos

polių skirstymo schema Spraustiniai poliai:

Sraigtiniai poliai

Grąžtas įgręžiamas į gruntą, betonuojant išsukamas

Iš anksto pagaminti poliai

Vamzdinio ar kitokio profilio kamienas įspraudžiamas į gruntą

Betonuojami vietoje

Į gruntą gramzdinamas vamzdis, betonuojant vamzdis ištraukiamas arba išsukamas

NESPRAUSTINIAI poliai:

16

Gręžtiniai poliai

Išgręžiamama ertmė, kuri ištraukus grąžtą užildoma

Injekciniai poliai

Įgręžus grąžtą cemento vandens mišinys injektuojamas į gruntą. Gruntas sumaišomas su mišiniu. Dalis susidariusios suspensijos išteka.

CFA

Į gruntą įgręžiamas grąžtas, per kurio šerdį jį traukiant pumpuojamas betonas

supernamai

Klasifikuojant polius pagal įrengimo būdą pagrindinė ypatybė – grunto poslinkiai įrengiant polius. Atsižvelgęs į tai, žymus polių specialistas K. Flemingas (Fleming, K.; Weltman, A.; Randolph, M.; Elson, K. 2007. Piling Engineering. 3rd ed. Taylor & Francis. 409 p.) pateikė skirstymo schemą, kuri dažniausiai ir taikoma. Šis klasifikavimas taikomas tik poliams. Nespraustinius polius galima skirstyti daug detaliau, nes polių įrangos gamintojai toliau tobulina įrengimo technologijas ir įrangą. Poliai gali būti taikomi ne tik pamatams, bet ir pagrindams stiprinti, įrengiant smėlio, žvyro, skaldos ar sucementuoto (kalkėmis ar cementu) grunto polius. Lietuvoje dažniausiai naudojami nespraustiniai poliai – gręžtiniai, CFA (angliško pavadinimo Continuous Flight Auger santrumpa), injekciniai poliai ir spraustiniai vietoje betonuojami poliai. Gręžtinių polių įrengimo procesą sudaro: gręžinio ertmės (skylės) parengimo, armatūros karkaso įleidimo ir betonavimo. Tobulinant gręžimo technologiją buvo pasiūlyti dvigubo gręžimo poliai. Įrengiant gręžtinius polius šiuo metodu, grąžtas sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o apsauginis vamzdis – prieš ją. Grąžtas ir vamzdis sukasi priešingomis kryptimis, todėl gruntas mažiau išpurenamas, o pasitaikančios kliūtys – akmenys ar seni pamatai – pragręžiami. Tobulinant gręžtinių CFA polių įrengimo technologiją, buvo pasiūlyti sraigtiniai poliai, kai gruntas nepašalinamas iš gręži-


technologijos

Pado išplatinimo įrankis

Polio įrengimas įvibruojant vamzdį uždaru galu: inventorinis vamzdis su dangteliu pastatomas į projektinę vietą; vamzdis spraudžiamas vibruojant; pasiekiamas laikantysis sluoksnis ir projektinis gylis; keičiant kryptį prie polio tankinamas gruntas; įstatomas armatūrinis karkasas; pilamas betonas; vibruojant ištraukiamas inventorinis vamzdis

nio, o išstumdomas į šalis. Ši technologija leidžia padidinti polio laikomąją galią, t. y. šie poliai atlaiko didesnius poveikius nei tradiciniai gręžtiniai ir CFA poliai. Injekciniai poliai įrengiami injektuojant į gruntą tam tikru slėgiu rišamąją medžiagą – cemento ir vandens mišinį. Rišamoji medžiaga, susimaišydama su gruntu, stingdama suformuoja polio kamieną. Polio skersmuo priklauso nuo injektavimo slėgio, dažniausiai formuojami 0,30–0,80 m skersmens poliai. Didinant slėgį ir naudojant specialias technologijas galima suformuoti iki 2,0–3,0 m skersmens polius. Polio kamieno iš gruntbetonio stipris priklauso nuo grunto tipo, injektuoto cemento kiekio ir kietėjimo laiko. Poliai gali būti nearmuoti arba armuojami standžiąja armatūra, dedama polio centre. Šio tipo poliai priskiriami prie nespraustinių, nes injektuojant nemaža dalis grunto, susimaišiusio su skiediniu, išteka ir pasklinda apie polių įrengimo vietą. Šio tipo polių įrengimo technologija dažnai taikoma ir Lietuvoje. Iš spraustinių polių dažniausiai Lietuvoje įrengiami poliai, kurie į gruntą įspraudžiami vibraciniais plaktais. Vibraciniu plaktu į gruntą gali būti įleidžiamas iš anksto pagamintas polis arba įspraudžiamas inventorinis vamzdis su uždaru galu, įstačius armatūros karkasą užpilamas betonas, o vamzdis ištraukiamas.

Polio įrengimas įsukant vamzdį uždaru galu, paliekamu grunte www.junttan.com nuotr.

Gali būti taikoma ir kita vietoje betonuojamų spraustinių polių technologija. Šiuos polius galima priskirti ir prie sraigtinių . Šiame straipsnyje pateikti tik pagrindiniai pamatų tipai ir jų įrengimo būdai. Pamatams ir pagrindams kaip ir kitoms statybinėms konstrukcijoms vis dažniau taikomos naujos medžiagos ir įrengimo technologijos, todėl atsiranda naujų pamatų konstrukcijų ir įrengimo metodų. supernamai

17


ekspertai pataria Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas, dr. Česlovas Ignatavičius

Patarimai norintiems išvengti gedimų pastatų cokoliuose

A

tlikti eksploatuojamų pastatų tyrimai ir stebėjimai rodo, kad daugiausia gedimų pasitaiko cokoliuose (1 pav.) bei žemėje įgilintose konstrukcijose.

Tai dažniausiai susiję su drėgmės poveikiu. Situacija tokia, kad kai prie cokolių daroma uždara nuogrinda, ant jos kaupiasi drėgmė, įvairių teršalų, veisiasi samanų bei kitų mikroorganizmų. Nuo nuogrindos atšokęs lietaus vanduo aptaško cokolių apdailą ir jie tampa drėgni, dėmėti, ant jų veisiasi šiltinimo sistemą gadinančių mikroorganizmų. Grunte esanti drėgmė, ypač pavasarį, kyla į viršų. Ji, negalėdama prasiskverbti pro viršuje esančią uždarą nuogrindą, skverbiasi į šiltinimo sistemą ir pro ją toliau kyla į viršų gadindama šiluminę izoliaciją ir cokolio apdailą (1 pav.). Siekiant išvengti išvardytų gedimų, rekomenduojama prie tinkuojamų cokolių daryti tik atviras vėdinamąsias ir drenuojamąsias nuogrindas. Ant tokio tipo nuogrindų mažiau kaupiasi drėgmės, teršalų, mažiau užteršiamas cokolių paviršius, dėl to mažiau genda cokolių apdaila. 18

supernamai

1 pav. Lietaus vanduo

nuogrinda

grunto drėgmė

cokolis

rūsys


ekspertai pataria

Kai prie cokolių tenka daryti betoninių plytelių ar kitokią uždarą nuogrindą, rekomenduojama cokoliams naudoti vėdinamąją termoizoliacinę sistemą su lakštinių medžiagų apdaila. Svarbu, kad iš tokios šiltinimo sistemos vėdinamu tarpu greičiau pasišalina atsitiktinė drėgmė, ir dėl to rečiau genda tokių cokolių apdaila. Verta atkreipti dėmesį, kad ši cokolio šiltinimo sistema yra lengvai remontuojama, t. y. jeigu joje atsiranda gedimų, juos galima nesunkiai ištaisyti. Kkai cokolių apdailai naudojamos apdailos plytelės, nuogrindos gali būti montuojamos tiek atviros vėdinamosios ir drenuojamosios, tiek uždaros. Tais atvejais, kai pastate nėra rūsio, cokolių šiluminė izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šiluminės izoliacijos. Siekiant sumažinti šiltinimo sistemoje drėgmės ir teršalų sankaupas, rekomenduojama šiluminės izoliacijos plokščių klijuojamąjį paviršių tepti klijais ištisai. Kai atitvarų paviršiai nutepti bitumine hidroizoliacija, šiluminei izoliacijai prie jų klijuoti turi būti naudojami alkidiniai arba kiti klijai, gerai sukimbantys su bitumine hidroizoliacija. Grunte esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana. Ji apsaugo šiluminę izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų ir drėgmės kaupimosi. Cokolių tinkui rekomenduojama naudoti skiedinius, turinčius vandenį ir teršalus šalinančių priedų, pavyzdžiui, silikoną, polipropileną ir pan.

Šią ir kitą informaciją apie cokolių ir kitų aitvarų šiltinimą galima rasti naujai išleistose statybos taisyklėse ST 2124555837.01:2013 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“.

www.epsa.lt

Polistireninio putplasčio asociacija


renkamės medžiagas

Stogų dangos.

Eglė Kairelytė

Kaip nepasiklysti įvairovėje ir išsirinkti geriausią variantą Stogo dangų parduotuvėse galima praleisti valandų valandas apžiūrinėjant, svarstant ir renkantis dangą, kuri tinkamiausia būtent Jūsų statiniui. Nuo prekių gausos gali apsisukti galva, o taip nutikus tikrai nuvažiuos stogas... Svarbiausia, kad jis nuvažiuotų tinkama kryptimi (Jūsų statybvietės link), o pats stogas būtų tinkamiausias būtent Jūsų statiniui. Čia gali padėti mūsų žurnalas ir mūsų pakalbinti ekspertai, kurie sutiko atskleisti pagrindines gudrybes, kaip išsirinkti gerą stogo dangą.

Plieno lakštai yra tvirti, lengvi ir lengvai tvirtinami. „Ruukki“ nuotr.

20

supernamai


Čerpiniai stogai gaminami iš natūralių medžiagų.

renkamės medžiagas

„Monier“ nuotr.

Susipažįstame ir renkamės

Kokią dangą rinktis, apsispręsti turite patys. Čia pateikiamos pagrindinės įvairių stogų dangų charakteristikos, kad sprendimą priimti būtų paprasčiau.

Plieninės (skardinės) stogų dangos

Į ką atkreipti dėmesį renkantis stogo dangą

Stogas – viena svarbiausių sudedamųjų namo dalių. Jo ilgaamžiškumas, ekologiškumas, stogo dangos atsparumas ugniai, dangos poveikis stogo konstrukcijai, stogo estetika, kaina – tai dalykai, apie kuriuos reikia pamąstyti renkantis stogo dangą. Tokiu atveju po kelerių metų nereikės lopyti skylėto stogo ar rausti iš gėdos dėl jo išvaizdos. Tačiau stogų pasirinkimas rinkoje toks milžiniškas, kad išsirinkti tinkamiausio be specialisto pagalbos praktiškai neįmanoma, juo labiau kad ir reikalavimai stogams labai individualūs – tai, kas vienu atveju vertintina kaip privalumas, kitu atveju gali tapti trūkumu, o ir tos pačios kategorijos stogų dangų kainos skiriasi. Pavyzdžiui, skardinės stogo dangos kainos gali svyruoti nuo 20 iki daugiau kaip 40 litų už kvadratinį metrą. Toks milžiniškas kainų skirtumas atsiranda dėl to, kad pati skarda skiriasi savo profiliais, spalva, storiu, cinko kiekiu, garantiniu laikotarpiu, montavimo ypatumais ir t. t. Tai kaip gi išsirinkti? „Kiekvienas žmogus renkasi stogo dangą tikėdamasis, kad kokybės ir kainos santykis atitiks jo lūkesčius, tačiau dažniausiai vis tiek vienas veiksnys labiau nulemia apsisprendimą – tai kaina, – sako bendrovės „Eternit Baltic“ mažmeninės prekybos vadovas Vilniaus regionui Andrius Gikevičius. – Renkantis stogo dangą pagal kokybės kriterijų vertėtų atkreipti dėmesį į stogo dangos savybes. Ar danga tvirta, ar ji nepūva, nerūdija, koks jos tinkamumas montuoti įvairiomis oro sąlygomis, net ir žiemą, stogo dangos ilgaamžiškumas, suteikiamos gamintojo garantijos.“ Jam antrina ir bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. „Stogas – ilgalaikė investicija. Nuo jo būklės, t. y. sandarumo ir išvaizdos, metams bėgant labai priklauso viso namo vertė, – tvirtina M. Grigaliūnas. – Todėl renkantis stogo dangą patartina atkreipti dėmesį ne tik į visam stogui įrengti reikalingų išlaidų sumą, bet ir į ilgaamžiškumą.“ Be šių savybių, renkantis stogą vertėtų nepamiršti ir įsitikinti, kad jį bus paprasta sumontuoti nusipirkus visus reikalingus priedus. „Reikia atsižvelgti ir į bendrą sprendinį: tvirtinimo medžiagas, hidroizoliaciją, sandarinimo priedus – visi elementai tarpusavyje turi derėti ir naudojami pagal paskirtį“, – pataria UAB „Monier“ atstovas Artūras Eigminas.

Lietuvos rinkoje galima rasti pačių įvairiausių plieninių dangų: skirtingos formos, spalvos, raštų, yra čerpes imituojančių plieninių stogo dangų. Pagrindiniai šios dangos pranašumai – plieno lakštai yra tvirti, lengvi ir lengvai tvirtinami, tokiai dangai sumontuoti nereikia ypatingų stogdengio įgūdžių ar įrankių, stogo dengimo darbai vyksta itin sparčiai. „Ilgametę patirtį turintys gamintojai taip ištobulino plieno lakštų dangas, kad gali garantuoti ilgiausiai išliekančią, nepakitusią spalvą, palyginti su kitomis stogų dangomis, – tvirtina UAB „Ruukki Lietuva“ atstovas M. Grigaliūnas. – Tiesa, profilių rašto pasirinkimo galimybės priklauso nuo stogo konstrukcijos nuolydžio.“ Čerpių imitacijos profiliai tinka tiems stogams, kurių nuolydis ne mažesnis nei 14 laipsnių. Stogams, turintiems mažesnį nuolydžio kampą, galima rinktis trapecinius profilius (nuo 9 laipsnių), o jei stogo nuolydis minimalus (nuo 7 laipsnių), reikėtų rinktis tik itin sandarius, falcinius ar valcuojamus profilius. Beje, klasikiniai falciniai lakštai patrauklūs ir tuo, kad jų tvirtinimo sraigtai yra pagaminti iš nerūdijančiojo plieno bei paslėpti po danga, iš išorės nematomi. Tad yra mažiau galimybių, kad ant stogo užsilaikys lapai, spygliai ar kt. nešvarumai. „Maksimalus plieninės stogo dangos nuolydžio kampas neribojamas, neretai trapeciniai ar su užlankais profiliai naudojami ir kaip sienų danga“, – tvirtina M. Grigaliūnas.

„Ilgametę patirtį turintys gamintojai taip ištobulino plieno lakštų dangas, kad gali garantuoti ilgiausiai išliekančią, nepakitusią spalvą, palyginti su kitomis stogų dangomis“, –

sako M. Grigaliūnas.

Dengiant stogą plienine danga nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių ir grebėstų konstrukcijos. Geriausias stogo sandarumas, ilgaamžiškumas ir estetinė išvaizda gaunama, kai stogui pasirenkamos vieno gamintojo dalys – danga, kokybiški tvirtinimo sraigtai, apdailos ir kt. dalys. „Norintiems plieninę stogo dangą susimontuoti patiems siūlomas dar patogesnis sprendimas, – atskleidžia M. Grigaliūnas. – Lietuvos rinkai dar 2010 m. pristatyta nedideliais lakštais parduodama plieninė stogo danga „Ruukki Finnera“. Tokius mažus lakštus įsigyti, transportuoti, sandėliuoti statybvietėje, užkelti ir supernamai

21


renkamės medžiagas sumontuoti ant stogo daug paprasčiau.“ Plieno lakštų ilgaamžiškumą labiausiai veikia viršutinis sluoksnis – polimerinė danga. „Pavyzdžiui, poliesteriu padengtoms dangoms „Ruukki“ suteikia 10 metų estetinių ir 30 metų techninių savybių garantiją, o aukščiausios klasės „Pural“ danga – net 20 metų estetinių ir 50 metų techninių savybių garantiją“, – pasakoja M. Grigaliūnas. Vis dėlto, kaip ir visos, plieninės dangos turi savų trūkumų. Pirmiausia, palyginti su kitomis, jos yra garsesnės ir labiau įkaista tuo atveju, jei stogas ar palėpės perdengimas visiškai nėra apšiltintas. Tačiau jei stogo šilumos izoliacijos (dažniausiai – mineralinės vatos) sluoksnio storis atitinka bent minimalius reikalavimus ir yra įrengtas tvarkingai – jokio triukšmo ar palėpės įkaitimo nepajusite. Montuojant tokią stogo dangą, pirmiausia patartina perskaityti gamintojų pateikiamas instrukcijas. Labai svarbu dangos apsauginių polimerinių sluoksnių nepažeisti mechaniškai, stogdengiai turi avėti švarią avalynę, net šalia nenaudoti abrazyvinių pjovimo įrankių.

Čerpės Čerpinė stogo danga dažniausiai pasirenkama dviejų rūšių – keraminės arba betoninės čerpės. Keraminės čerpės gali būti įvairiaspalvės, nes jos gali būti glazūruojamos. Betoninės čerpės yra dažomos. Kokybiškos betoninės čerpės yra dažytos masės, todėl, net įbrėžus čerpę, pažeidimas nebus matomas. „Čerpinę stogo dangą reikia rinktis, kai stogo nuolydis yra didesnis negu 14 laipsnių, – pataria UAB „Monier“ atstovas A. Eigminas. –

22

supernamai

Dažniausiai šlaitiniams stogams naudojamos 20 cm aukščio gegnės, kurių stiprio užteks bet kokio stogo apkrovoms. 20 cm gegnės kas 60 cm dažniausiai išdėstomos dėl šiltinamojo sluoksnio storio ir pločio, mažesnę gegnę reikėtų aukštinti („priauginti“), esant retesniam žingsniui, būtų daugiau izoliacinių medžiagų atliekų.“ Pagrindiniai čerpinių stogų pranašumai – ilgaamžiškumas, spalvų stabilumas ir atsparumas ugniai. „Mūsų darbo patirtis parodė, kad Lietuvos klimatui tinkamiausia stogo danga yra keraminės arba betoninės čerpės, – tvirtina UAB „Monier“ atstovas A. Eigminas. – Įrodymas – Lietuvos pajūris, kur čerpiniai stogai stovi šimtmečiais, o Aukštaitijoje daug betoninių čerpinių stogų išlikę nuo tarpukario ir vis dar yra patikimi bei sandarūs.“ Čerpes paprastai renkasi ir tie žmonės, kuriems rūpi ekologija, nes jos gaminamos iš natūralių medžiagų, šimtmečius naudojamų medžiagų be jokių cheminių rišiklių. Kitas čerpinių stogų pranašumas – sandarumas. „Kiek žmogus norėtų turėti skylių savo stoge? – retoriškai klausia A. Eigminas. – Skarda ir banguotieji lakštai tvirtinami varžtais arba vinimis, kurių tarpikliai laikui bėgant tampa nefunkcionalūs. Čerpės tvirtinamos specialiais laikikliais, todėl stogas neturi skylių. Bet kokiam stogui svarbu ir jo priedai, tad sandarumui užtikrinti reikia pasirinkti tinkamas sandarinimo medžiagas, geriausia naudoti gamintojo rekomenduojamus sprendinius.“ Laikui einant gali pakisti estetinė stogo išvaizda – čerpės gali imti samanoti. Kitas trūkumas – svoris: 1 m2 banguotųjų lakštų sveria iki 20 kg, čerpės – iki 40 kg. Todėl jei pastato stogo kons-

Čerpių imitacijos profiliai tinka visiems stogams, kurie turi ne mažesnį nei 14 laipsnių nuolydį. „Ruukki“ nuotr.


„Čerpės tvirtinamos specialiais laikikliais, todėl stogas neturi skylių. Bet kokiam stogui svarbu ir jo priedai, tad sandarumui užtikrinti reikia pasirinkti tinkamas sandarinimo medžiagas“, –

sako A. Eigminas.

trukcija nėra tvirta, ši danga netinka. UAB „Monier“ atstovas čia įžvelgia ir savotiškų pranašumų. „Stogo dangos svoris užtikrina jos atsparumą kritinėmis sąlygomis, tokiomis kaip vėtros, audros, – vardija A. Eigminas. – Be to, kuo sunkesnė danga, tuo stogas tylesnis ir mažiau perkaista vasarą. Šiuo metu rinkoje yra nauja čerpinė danga, kuri atspindi infraraudonuosius spindulius, dar labiau sumažinamas stogo perkaitimas, todėl vasarą gyvenamojoje palėpėje temperatūra gali būti net dviem laipsniais žemesnė, palyginti su kitomis stogo dangomis.“ Kalbant apie svorį reikia nepamiršti, kad, projektuojant stogo konstrukciją, sniego apkrova yra 160 kg/m 2 , tad dangos svoris turi minimalią reikšmę. Čerpės – tai tradicinė danga Europoje.

Bituminė danga (bituminės čerpelės) Tai gana paprasta ir praktiška danga, itin tinkama, kai norima sutaupyti dengiant nestandartinius, netaisyklingų formų, suapvalintus stogus (neliks jokių nepanaudotų atraižų). „Lietuvoje populiariausia suapvalintų formų šlaitinių stogų danga – bituminės čerpelės, leidžiančios išgauti stogo formą“, – tvirtina bendrovės „Eternit Baltic“ mažmeninės prekybos vadovas Vilniaus regionui Andrius Gikevičius. Kaip ir kitos dangos, bituminė danga, be pranašumų, turi ir trūkumų. Pirmiausia ši danga nėra tokia ilgaamžė kaip kitos. Neigiamoje temperatūroje bituminė danga kietėja ir lūžinėja, o veikiama didesniam nei 20 laipsnių karščiui lydosi. Montuojant šią dangą būtinos įvairiausios papildomos priemonės, kurios gal labai pabranginti darbus. Pasirenkant bituminę stogo dangą reikia atkreipti dėmesį į papildomas medžiagas, be kurių dangos neuždėsi. Pavyzdžiui, bitumines čerpelės montuojamos ant ištisinio USB pakloto, kurio storis svyruoja nuo 16 iki 22 mm. Bituminė danga, kaip ir čerpės, samanoja. Jei norite išvengti šio nemalonumo, rinkitės glazūruotas keramines čerpes, kurios nesamanoja visai.

Beasbestis šiferis (fibrocementiniai banguotieji lakštai) Šiuolaikinis beasbestis šiferis nedegus, atsparus korozijai, staigiems temperatūros pokyčiams, gerai izoliuoja triukšmą, turi difuzinių savybių. Tai pigi ir gana lengva stogo danga,


renkamės medžiagas „Eternit Baltic“ nuotr.

svarbu „Prieš klodami stogo dangą savarankiškai, atidžiai perskaitykite gamintojo pateikiamas montavimo instrukcijas, kurias galite gauti apsilankę prekybos stogais vietose ar atsisiųsti internetu iš gamintojo svetainės, – pataria M. Grigaliūnas. – Taip pat vertėtų bent pasikonsultuoti su specialistu (patyrusiu stogdengiu, konstruktoriumi, prekybos konsultantu ar pan.), kuris, žiūrėdamas į brėžinius, įvertintų jūsų namo stogo konstrukciją.“ Beje, daugiausia klaidų dengiant stogus pasitaiko klojant dangą aplink kaminus, stoglangius, gana dažnai stogo danga pažeidžiama ir dėl netinkamų įrankių naudojimo.

tvirtinama vinimis arba varžtais. Kitas fibrocementinių banguotųjų lakštų pranašumas – vienodos garantijos neatsižvelgiant į parametrus. „Renkantis fibrocementinius banguotuosius lakštus reikia atkreipti dėmesį į tai, kad lakšto banga gali būti aukštesnė arba žemesnė, – pataria UAB „Eternit Baltic“ atstovas. – Banguotųjų lakštų gaminiams suteikiamos vienodos garantijos nepaisant lakšto storio, spalvos ir formų. Kaina priklauso nuo realaus naudingojo dengiamo ploto, tai gerokai palengvina pasirinkimą.“

„Renkantis stogo dangą pagal klimatą, reikia atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas – kaip danga gali būti eksplotuojama, kokiomis oro sąlygomis“, –

sako A. Gikevičius.

Šiferinės dangos trūkumai – palyginti greitai išblunka šios stogo dangos spalva. Be to, tai nėra itin ilgaamžis sprendinys Jūsų stogui, šiferio naudojimo trukmė, lyginant su kitomis dangomis, trumpesnė, dažnai šiferinio stogo dangą tenka keisti. Taip pat būtina atidžiai stebėti, kad šiferinė danga būtų be asbesto. Jei lakštus pirksite ne Lietuvoje, kurioje asbesto turintys fibrocementiniai banguotieji lakštai uždrausti, galite įsigyti sveikatai kenksmingą stogo dangą.

Informacija, kurią reikia žinoti prieš klojant stogą „Renkantis stogo dangą pagal klimatą, reikia atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas – kaip danga gali būti eksplotuojama, kokiomis oro sąlygomis, – pataria UAB „Eternit Baltic“ mažmeninės prekybos vadovas Vilniaus regionui Andrius Gikevičius. – Pavyzdžiui, gamintojai nerekomenduoja montuoti stogo 24

supernamai

dangos neigiamoje oro temperatūroje.“ Kitas ne mažiau svarbus dalykas – stogo nuolydis. Pagrindinės dangų klojimo charakteristikos aprašytos kiekvienu atveju, tačiau dauguma šlaitinių stogų dangų gamintojų nurodo minimalų stogo nuolydį, taikomą pasirinktai dangai, todėl prieš perkant dangą būtina pasiskaityti ir šią informaciją. „Pavyzdžiui, minimalus nuolydis – maždaug nuo 7 laipsnių – taikomas norint kloti stogą fibrocementiniais lakštais, skardinei čerpių imitacijos dangai reikia 14 laipsnių stogo nuolydžio, o keraminės ir betoninės čerpės gali būti klojamos, jei stogo nuolydis yra 14–20 laipsnių“, – vardija A. Gikevičius. „Labai svarbu teisingai įrengti ventiliuojamuosius oro tarpus, – pataria UAB „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. – Dėl šios klaidos net yra kilęs mitas, kad plieniniai stogai įkaitina orą palėpėje.“ Ventiliuojamąjį oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo labiau stogo danga įkaista, tuo greičiau oras kyla į viršų ir pasišalina į lauką. „Dažniausia klaida, kurią daro žmonės imdamiesi stogo klojimo darbų – taupymas kokybės sąskaita, – tvirtina UAB „Monier“ atstovas Artūras Eigminas. – Jokia stogo danga neužtikrins visiško sandarumo, jei bus naudojamos netinkamos medžiagos kraigui sandarinti, įlajai, kaminui ir kitoms stogo konstrukcijoms. Renovuojant seną stogą, būtina įvertinti medinės konstrukcijos būklę neatsižvelgiant į planuojamą stogo dangą.“ Taigi prieš klojant stogą reikėtų įsitikinti, ar stogo konstrukcija lygi, nes jei ji kreiva, galite negauti norimų rezultatų pasirinkę bet kokią stogo dangą. „Rekomenduojama, kad gegnių mediena būtų sausa iki 20 proc., – pataria A. Gikevičius. – Jei mediena bus šlapia, o dar statybininkai padarys klaidų įrengdami stogo konstrukciją, net ir lengva stogo danga gali ją išjudinti, dėl to išsikraipys pats stogas.“ Visi specialistai vieningai tvirtina, kad geriausia, jei stogo dengimo darbai būtų patikėti profesionalams. Tačiau jei siekdami sutaupyti stogą nusprendėte dengti patys, bent jau pasikonsultuokite su specialistais.


www.ruukkistogas.lt

SPECIALUS PASIŪLYMAS AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS PLIENINĖMS STOGŲ DANGOMS

-20% Monterrey® Premium

Adamante®

Ruukki Classic®

Šios dangos padengtos specialiai plieniniams stogams Ruukki sukurtais, itin atspariais mechaniniam bei atmosferos poveikiui polimerais PURAL® ir PURAL® MATT, joms suteikiama 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių garantija, o spalvų paletė – dabar dar gausesnė. Pasiūlymas galioja nuo 2014 03 20 iki 2014 05 31, užsakant ne mažiau nei 30 m2.

DIZAINO IDĖJOS

Daugiau informacijos www.ruukkistogas.lt arba teiraukitės tel. (8 5) 232 2315.


renkamės medžiagas

„Paroc“ fasadų sprendimai tiek renovuojantiems, tiek statantiems būstą Suprantant rinkos poreikius turėti ilgaamžį, saugų ir energiją tausojantį fasadą nuolat tobulinami gaminiai ir sprendiniai. Šiais metais buvo atnaujinta tinkuojamų sienų gaminių grupė – sukurtos naujos plokštės „PAROC® Linio 10“ ir „PAROC® Linio 15“ bei vertikaliai orientuoto plaušo plokštės „PAROC® Linio 80“. Tai nedegios, apkrovą laikančios, ypač efektyvios šilumos izoliacijos iš akmens vatos plokštės, skirtos tiek renovuojamų, tiek naujai statomų pastatų sienoms šiltinti, kai fasadas apdailinamas plonasluoksniu tinku. „Šios plokštės pasižymi puikiomis šilumą izoliuojančiomis savybėmis, yra atsparios šarmams. Jos yra laidžios vandens garams, todėl drėgmė šilumos izoliacijos sluoksnyje nesikaupia. Šių plokščių matmenys išlieka stabilūs veikiant ir temperatūrai, ir drėgmei. Šiltinant sienas „PAROC® Linio 10“ ir „PAROC® Linio 15“ plokštėmis, neatsiranda plyšių dėl šilumos izoliacijos deformacijų, fasadas išlaiko puikią formą, galima fasado apdailai naudoti net ir tamsias spalvas. Be to, šios plokštės yra nedegios ir atitinka degumo klasifikaciją A-1 (pagal euroklases), todėl pastatai, apšiltinti „Paroc“ akmens vatos plokštėmis, yra saugesni ir kilus gaisrams“, – sako UAB „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. A. Endriukaitytė. „PAROC® Linio 10“ ir „PAROC® Linio 15“ plokštės yra klijuojamos prie šiltinamo paviršiaus ir tvirtinamos smeigėmis, o „PAROC® Linio 80“ gali būti klijuojamos arba klijuojamos ir tvirtinamos mechaniškai. Tinkuojamos fasadų sistemos sertifikuojamos ir visos sistemos, kurios viena iš sudėtinių dalių yra šilumos izoliacija, sertifikatus bei montavimo instrukcijas gali pateikti tinkuojamų fasadų sistemų tiekėjai. Neretai renovuojant sienas tenka susidurti su senų pastatų sienų nelygumais, kuriuos dažniausiai reikia išlyginti. Tokiais atvejais rekomenduojama naudoti plokštes „PAROC® Linio 10“. Joms priklijuoti naudojamų kintamojo klijų sluoksnio storis padės išlyginti tuos nelygumus. Plokštės gali būti įvairių storių. „PAROC® Linio 10“ storis ‒ 50–250 mm, o „PAROC® Linio 15“ – 20–200 mm. 250 mm storio „PAROC® Linio 10“ plokštės tinka A energinio naudingumo klasės pastatų sienoms įrengti. Plokštes „PAROC® Linio 15“ re26

supernamai

„Nuolatos tobulindami izoliacines medžiagas ir izoliacinius sprendimus siekiame tenkinti statytojų ir statybininkų poreikius“, –

sako UAB „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. A. Endriukaitytė.


renkamės medžiagas

Mazgai Tinkuojamo fasado sistema su „PAROC® Linio 10“ ar „PAROC® Linio 15“ 1 Laikančioji sienos konstrukcija (plytos, blokeliai, betonas ar pan., medinis ar plieninis karkasas arba skydai) 2 Klijų mišinys 3 Šilumos izoliacija „PAROC® Linio 10“ ar „PAROC® Linio 15“ 4 Armavimo sluoksnis 5 Apdailos sluoksnis

Tinkuojamo fasado sistema su „PAROC® Linio 80“ 1 Laikančioji sienos konstrukcija (plytos, blokeliai, betonas ir kt.) 2 Klijų mišinys 3 Šilumos izoliacija „PAROC® Linio 80“ 4 Armavimo sluoksnis 5 Apdailos sluoksnis

komenduojama naudoti tokiuose fasaduose, kur reikia didesnio mechaninio atsparumo. Be to, nedidelio storio šios plokštės gali būti naudojamos ir renovuojamų pastatų langų ir durų angokraščiams šiltinti. „PAROC® Linio 80“ – vertikaliai orientuoto plaušo plokštės. Jos populiarios tarp individualių namų statytojų. Šias plokštes tinka naudoti tiek mažaaukščiams, tiek daugiaaukščiams pastatams statyti. Plokštės „PAROC® Linio 80“, kaip ir „PAROC® Linio 10“ ar „PAROC® Linio 15“, taip pat yra nedegios, turi puikias šilumą izoliuojančias savybes, yra atsparios šarmams ir laidžios vandens garams. Šilumos izoliacijos sluoksnyje nesikaupia drėgmė, o plokščių matmenys, veikiant ir temperatūrai, ir drėgmei, išlieka stabilūs. Statant energiškai efektyvius pastatus, jų sienoms šiltinti rekomenduojama naudoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštes „PAROC® Linio 80“, kurių storis gali būti iki 340 mm ‒ tai visiškai tinka A, A+ ir A++ energinės klasės pastatų sienų šilumos izoliacijai.

Vėdinamų fasadų sprendimai

Vėdinamiesiems fasadams šiltinti rekomenduojama naudoti plokštes „PAROC® CortexTM“ ir „PAROC® Cortex OneTM“. Tai plokštės, kurių išorinis paviršius padengtas specialia, ypač san-

1

1

2

2

3

3

4

4

5

5

daria nedegia danga. „PAROC® CortexTM“ plokštės naudojamos kaip apsaugos nuo vėjo plokštės vėdinamųjų sienų konstrukcijose, o didesnio storio „PAROC® Cortex OneTM“ plokštės yra ir gali būti naudojamos kaip vienasluoksnė šilumos izoliacija. Vėdinamojo fasado konstrukcijoje „PAROC® CortexTM“ plokštė apsaugo šilumos izoliaciją iš universalių plokščių nuo vėjo. Siūlės tarp „PAROC® CortexTM“ ir „PAROC® Cortex OneTM“ suklijuojamos specialia juosta, o angokraščiams ir pastato kampams skirta speciali platesnė juosta. Tokia konstrukcija gali būti naudojama tiek renovuojant, tiek statant pastatus. Sprendinius su apsaugos nuo vėjo plokštėmis „PAROC® CortexTM“ galima naudoti ir energiškai efektyviems pastatams šiltinti. Taip pat šios plokštės puikiai praleidžia vandens garus ir taip užtikrina sienų konstrukcijos ilgaamžiškumą bei geriausias šilumines jų charakteristikas. Šių plokščių šilumos laidumo koeficiento deklaruojamoji λd vertė – 0,033 W/mK. „Šios plokštės oro pralaidumo koeficientas (lk < 10·10 –6 m3/m 2sPa) yra kelis šimtus kartų geresnis nei įprastų, tradicinių plokščių nuo vėjo. Paprastai tariant, „PAROC® CortexTM“ ir „PAROC® Cortex OneTM“ plokštės yra profesionalų pasirinkimas ir puikus siekiančiųjų aukščiausios kokybės standartų sprendimas. „PAROC® CortexTM“ ir „PAROC® Cortex OneTM“ plokštės yra nedegios (degumo klasė A2, s1–d0), todėl jos gali būti naudojamos visuose vėdinamuosiuose fasaduose be jokių apribojimų ir užtikrinti patikimą apsaugą nuo gaisro“, – teigia dr. A. Endriukaitytė.

www.paroc.lt supernamai

27


renkamės medžiagas Armina Stepanovič

Naujas namo apdaras: estetika ir funkcionalumas

S

tatant naują ar rekonstruojant seną pastatą, fasado apadailai tenka vienas svarbiausių vaidmenų. Juk būtent fasadas pirmiausia atkreipia mūsų žvilgsnį į pastatą, jį reprezentuoja. Namo fasadas svarbus ne tik estetine ir reprezentacine funkcija, jis apima kur kas pragmatiškesnę ekonomiškumo, ilgaamžiškumo, funkcionalumą sampratą. Fasado apdailos medžiagų įvairovė nemaža, tad medžiagas ir fasado apdailos sistemą – tinkuojamąją ar vėdinamąją – pasirinkti padės patyrę specialistai.

Individualaus namo statyba – tai ilgalaikės investicijos, todėl visuomet verta iš anksto apgalvoti, kokias medžiagas ir sistemas rinktis, kad laikui bėgant investicijos atsipirktų, o pats statinys neprarastų vertės, jame būtų patogu ir jauku gyventi ne vienerius metus. Verta pamąstyti ir apie tai, kaip atrodys jūsų statinys, nes fasado apdailą patariama derinti prie viso namo

stilistikos. Taip pat ne mažiau svarbus pasirinkimo aspektas – būsimos apdailos priežiūra: ar jos reikės ir kokios, kas kurį laiko tarpą fasadą teks atnaujinti ir valyti, ar vėl reikės investuoti papildomų lėšų. Žinoma, nors ir kokių statybinių vizijų turėtume, vis dėlto pirmiausia fasado apdailos pasirinkimą lems turimas biudžetas.

Fasado apdailai panaudotas anglies pluoštu armuotas tinkas, apsaugantis nuo įtrūkimų ir sukuriantis žolės atspalvį. UAB „Caparol Lietuva“ nuot.

28

supernamai


renkamės medžiagas Jau daugelį metų vėdinamieji fasadai – vieni populiariausių individualių namų statyboje. Kodėl tokių namų fasadų konstrukcija visada sausa, o mikroklimatas juose gaivus? Todėl, kad išeinanti iš patalpų drėgmė neužsilaiko sienų konstrukcijoje ir sausos sienos geriau izoliuoja į vidų besiveržiantį šaltį, neleidžia susidaryti jo tilteliams. Labai dažnai tik dėl mažesnės kainos daugiabučiams ar individualiems namams apšiltinti pasirenkamos tinkuojamųjų fasadų sistemos. Deja, nesusimąstoma apie jų ilgaamžiškumą ir priežiūrą. Taip, fasadai, ypač su polistirenu, pigesni, tačiau ar ilgaamžiai, ar tikrai efektyvūs? Nelaidi garui medžiaga tik iš pažiūros gera, bet kaip yra iš tikrųjų? Pavyzdžiui, prie jos pridėjus ranką, atrodo, kad delnas įšyla. Tačiau toje vietoje kaupiasi ir pasilieka drėgmė. Todėl tokia sistema apšiltinti daugiabučiai nevėdinami, jų lauko sienose kaupiasi drėgmė ir susidaro palanki terpė veistis kenksmingiems mikroorganizmams, sunkiai išnaikinamam pelėsiui. Tačiau jų galima išvengti įrengus vėdinamuosius, mineraline vata apšiltintus fasadus. Teigiama, kad daug šilumos nuostolių patiriama per vėdinamojo fasado karkaso laikiklius iš cinkuotojo metalo ar aliumininių profiliuočių. Nesunku suskaičiuoti šilumos nuostolius per vėdinamąjį fasadą ir sužinoti tikrąją sienos šiluminę varžą. O kaip tiksliai įvertinti šilumos nuostolius per netiksliai sudurtas kietųjų izoliacinių plokščių sandūras ar per nekokybiškus jo tvirtinimo elementus? Pigiais elementais stengiamasi atpiginti ir taip palyginti nebrangų tinkuotą fasadą – kartais naudojamos net ir neizoliuotos metalinės vinys. Bet tai net nevertinama skaičiavimais. Be to, per tarpus tarp šiltinimo plokščių šiluma skverbiasi kartu su drėgme. Dėl to po kelerių metų netinkamai įrengti tinkuoti fasadai pajuoduoja, išsipūslėja ir pradeda trupėti. Todėl jie – neilgalaikiai. Renovuojant daugiabučius apie pastato ilgalaikiškumą dažnai pamirštama. Nors sutartys pasirašomos 20-čiai ir daugiau metų, niekas neatsako, kada vėl reikės remontuoti fasadus. Gali būti, kad pigiai įrengtus fasadus teks remontuoti dar neišsimokėjus paskolos. Todėl verčiau rinktis vėdinamuosius fasadus su ilgalaike, atsparia atmosferiniams poveikiams „Cembrit“ apdaila. Pavyzdžiui, įrengus naujo ar modernizuojamo pastato vėdinamuosius fasadus su fibrocementinių plokščių „Cembrit UrbanNature“ apdaila, dėl daugelio pranašumų galima sutaupyti daug lėšų. Jos apsaugo sienas nuo lietaus ir įdrėkimo, žiemą ‒ nuo peršalimo, vasarą – nuo perkaitimo, atitinka sanitarinius ir higieninius pastatų eksploatavimo reikalavimus. Be to, jos pagerina sienų šilumines ir garso izoliavimo charakteristikas, padidina konstrukcijų tvarumą ir ilgaamžiškumą. „Cembrit“ plokščių pagrindas – mineralinės medžiagos, natūraliai apsaugančios fasadus nuo samanų, dumblių ir leidžiančios išvengti priežiūros rūpesčių.

Fasadinių plokščių pranašumai

„Cembrit“ atstovybės Lietuvoje vadovo Remigijaus Barišausko teigimu, fasadinės plokštės yra ekologiškos, nes gaminamos iš aplinką tausojančių žaliavų: cemento, užpildų, celiuliozės ir

Apdailintas atspariomis aplinkos poveikiui plokštėmis fasadas nekelia jokių priežiūros problemų. „Cembrit“ atstovybės Lietuvoje nuotr.

organinio pluošto mišinio su vandeniu. Jų nekenksmingumą patvirtina Tarptautinio aplinkos ir statybų instituto (Institute Construction and Environment) IBU sertifikatas ir atitinkamas ženklas. Šių gaminių išskirtinio tvarumo paslaptis – gamybos technologija. Plokštės gaminamos klojant vieną ant kito plonus pluoštinio cemento sluoksnius, kurie vėliau stipriai supresuojami ir išdžiovinami. Sluoksniai sukietėja ir užtikrina tokį gaminio tvarumą, kokio neturi dauguma kitų statybinių medžiagų. Be to, „Cembrit“ plokštės yra visiškai nedegios, todėl saugo pastatus nuo gaisro. Be to, jas lengva montuoti bet kuriuo metų laiku, o tvirtinti ant karkaso paprasta, todėl sutaupoma daug darbo laiko ir lėšų. Apsauginiai fasadų tinkai gali būti lengvi mineraliniai, mineraliniai, akriliniai, akriliniai spalvotų akmenukų, silikatiniai, silikoniniai, sustiprinti anglies pluoštu, atsparūs stipriems smūgiams ir nauji kvarco gardelių nanotechnologija sukurti aukštųjų technologijų fasadiniai dažai bei tinkai. Pigiausi yra mineraliniai, bet ir naudojimo trukmė iki pirmo remontinio perdažymo trumpiausia – 15–20 metų.

„Mūsų krašte yra vienos sudėtingiausių atmosferinių sąlygų fasadų dangoms, dideli ir dažni temperatūriniai svyravimai nuo +30 ºC vasarą iki –30 ºC žiemą, daug lyja. Fasadų dangos turi būti atsparios šioms oro sąlygoms“, – sako UAB „Caparol Lietuva“ vyr. technologas G. Barzdaitis.

supernamai

29


renkamės medžiagas

Toliau pagal ilgaamžiškumą rikiuojasi silikatiniai, akriliniai, silikoniniai ir nauji kvarco gardelių nanotechnologijos tinkai, kurių rišiklis neminkštėja nuo saulės ir nebrinksta nuo vandens. Kitaip sakant, pavyko pagaminti naujos kartos kietą ilgaamžį rišiklį, kuris, be to, yra gerokai lengvesnis. Pavyzdžiui, populiaraus silikoninio ar akrilinio 2 mm draskytos faktūros tinko sąnaudos yra apie 3,5 kg/m 2 , o naujojo kvarco gardelių nanotechnologijos tos pačios fak-

30

supernamai

Namo apdailai pasirinktas kvarco gardelių technologijos tinkas, kurių rišiklis neminkštėja nuo saulės ir nebrinksta nuo vandens. UAB „Caparol Lietuva“ nuot.

tūros tinko sąnaudos – 2,3 kg/m 2 , patyrę meistrai sunaudoja tik 2 kg/m 2 . Taigi mažesnėmis darbo ir medžiagų sąnaudomis padarome šiuolaikišką ilgaamžę fasado dangą. O galutinis vartotojas dėl mažesnių sąnaudų už įprastą silikoninio tinko 1 m 2 kainą gauna naujausią aukščiausios technologijos ilgaamžę ryškių spalvų, neblunkančią nuo saulės, saugančią nuo vandens apsauginę dangą. Tokios dangos naudojimo trukmė gali būti 25–30 metų iki pirmo perdažymo. Įgaliotas čekų kompanijos „Satsys Technology A.S.“ atstovas Lietuvoje UAB „Arbon“ jau ir mūsų pirkėjams siūlo įsigyti ekologiškų, daugiafunkcių, šilumą izoliuojančių fasado tinkų iš THER MO serijos. Tai naudoti paruošti kokybiški šiltieji tinkai, pagaminti iš granuliuoto putstiklio. Šiuos tinkus, sumaišytus su vandeniu, galima naudoti kaip apsaugines sanavimo ir šiltinimo medžiagas. Jie tinka fasadams apdailinti, vidaus darbams atlikti, rekonstruojant ar restauruojant istoriškai vertingus pastatus ir statinius. „Norime pristatyti unikalius naujos kartos tinkus, naudojamus sanuoti, kurie ištraukia iš mūro sienų drėgmę, yra ekologiški, ilgaamžiai, juose yra daug porų, susidarantys mikrokapiliarai gerai praleidžia garus, tad tinke nesiveisia pelėsių ir grybelių. Tinko spalva yra balta, dažyti patartina orui laidžiais dažais, kad nesusidarytų plėvelė, uždaranti minėtus mikrokapiliarus, išgarinančius iš pastato drėgmę. Kadangi drėgmė į putlintąjį stiklą beveik neįsigeria, sunaudojama gerokai mažiau dažų – užtenka sienas nudažyti vieną ar du kartus. Dažyti galima po 48 val. Šie tinkai labai greitai gula ant sienų, labai lengvai prižiūrimi, jų gera garso izoliacija ir aukšta degumo A1 kla-


renkamės medžiagas Vėdinamojo fasado apšiltinimas akmens vata prieš „Cembrit“ apdailos plokščių montavimą. „Cembrit“ atstovybės Lietuvoje nuotr.

sė“, – pasakoja UAB „Arbon“ pardavimo vadybininkė Rasa Ražanskienė. „ThermoUM“ – šilumą izoliuojantis tinkas, skirtas naudoti išorės ir vidaus darbams. Dėl galimybių šiltinti ir saugoti statinio konstrukcijas mažėja šildymo išlai-

dos. Tinkas yra ilgaamžis – jo naudojimo trukmė siekia 50– 60 metų, jis yra labi poringas – poros sudaro 70–72 proc., o tai suteikia atsparumą šalčiui. Tokiu tinku dengiant fasadą 2–2,5 cm sluoksniu susidaro mikrokapiliarų, kurie dėl hidrofobinių ir oro laidumo savybių išgarina drėgmę iš statinių sienų, užkerta kelią pelėsiui ir grybeliams. Šis tinkas labai poringas, todėl yra tris–keturis kartus lengvesnis už įprastą fasadinį tinką. Taip papildomu svoriu neapkraunamos pastato konstrukcijos ir pamatai. Pagamintas iš stiklo, jis pasižymi aukšta A1 nedegumo klase, taip pat veiksmingai slopina garsą. Šis produktas tinka seniems, restauruojamiems pastatams. „ThermoSAN“ tinkas, naudojamas vidaus ir išorės darbams, sudarytas iš dar didesnių granulių, leidžiančių susidaryti dar didesnėms poroms, todėl drėgmė išgaruoja geriau. Jo poringumas (o kartu ir šiluminės savybės) 1,5 karto didesnis už „ThermoUM“ ir „Thermoum Xtra“ tinkų. Itin rekomenduojamas seniems, unikaliems, restauruojamiems pastatams, kurių sienos įmirkusios, persigėrusios druskų. Šiam tinkui būdingos tokios pat techninės savybės kaip ir „ThermoUM“. „ThermoIN“ – tai smulkios frakcijos tinkas, naudojamas vidaus ir išorės darbams, vadinamas šilto interjero tinku. Jis leidžia išgauti visai lygius paviršius, tinka vidaus darbams, lygioms sienoms glaistyti.

SATSYS TECHNOLOGY multifunkciniai tinkai Universalus, ekologiškas, švarus tinko mišinys, tiekiamas Baltijos šalių rinkai su „ThermoUm“, „ThermoUmXtra“ ir „ThermoSan“ prekės ženklais, priskiriamas aktyviųjų kapiliarinių medžiagų kategorijai. Šios medžiagos pastaruosius dešimtmečius naudojamos Europos Sąjungoje dėl puikios savybės – jos ištraukia perteklinę drėgmę iš statybinės konstrukcijos ir kartu ją apšiltina. Didelis šių tinkų pranašumas dar ir tas, kad dėl didelio kapiliarų skaičiaus galima panaikinti drėgmę ir pastato viduje. Tinkai SATSYS TECHNOLOGY turi daug didesnį, palyginti su kitais tinkais, aktyvų drėgmės išgarinimo paviršių, todėl drėgmė išgarinama kur kas greičiau negu patenka į konstrukciją. Tad galima teigti, kad šie tinkai savo termoizoliacinėmis savybėmis ne tik sukuria šiltą konstrukciją, bet ir atkuria bei palaiko pirminę pastatų konstrukcijos būseną ir dirba kaip vientisa sistema. Papildomą informaciją ir technines charakteristikas galima rasti SATSYS TECHNOLOGY internetiniame puslapyje.

UAB „Arbon“

Tel.: +37068523569 uab.arbon@arbonsystem.com uab.arbon@statyba.lt www.arbonsystem.com supernamai 31 www.arbonsystem.lt


aplinkos idėjos

Žaliosios sienos mūsų namuose:

EVA SOLO nuotr.

Elvyra Žvirblienė

modernu, ekologiška, gražu

P

avargusi nuo civilizacijos, žmonija jau kuris laikas karštligiškai ieško išeičių, kaip išgyventi tarp betoninių miesto mūrų neprarandant fizinės ir dvasinės sveikatos. Viena išeičių – žaliosios sienos, arba dar kitaip vadinami vertikalieji sodai, kurie pasaulyje kuo toliau, tuo labiau užkariauja ne tik plikus miesto mūrus, bet ir miestiečių širdis. Tokį sodą nėra sudėtinga susikurti ir privačioje erdvėje, name arba savo bute.

Žaliosios sienos fragmentas 32

supernamai

PRWeb nuotr.


aplinkos idėjos „Musée du quai Branly“ pastato Paryžiuje žalioji siena MQB nuotr.

„Pamirškime horizontales, ateitis yra vertikalės“ – tvirtina vertikaliųjų sodų išradėjas prancūzų mokslininkas biologas architektas Patricas Blancas. Būtent šis mokslininkas XX a. pabaigoje išpopuliarino idėją augalus įkurdinti ant pastatų sienų. Dėl to sulaukė didžiulio įvertinimo ir buvo pripažintas pasaulinio garso menininku.

Idėją padiktavo tropiniai augalai

Augalai vešėjo vertikalioje pozicijoje jau nuo neatmenamų laikų, kai pirmosios lianos pradėjo kopti medžių kamienais. Vertikalieji sodai vešėjo ir garsiuosiuose kabančiuosiuose Babilono soduose. Romėnai mėgo savo vilų sienas apželdinti vynuogėmis, kurioms reikėjo tik minimalių atramų, kad ūgliais galėtų prisitvirtinti prie vertikalaus paviršiaus. O Renesanso epochos simboliu tapo vijoklinių rožių sodai.

Staiga sužaliavusi ar sužydėjusi erdvė tampa itin stipriu traukos tašku. Įsigalėjus urbanizacijos procesui, kai žalumos vis mažėjo, žmonės pradėjo ilgėtis gamtos. 1931–1938 m. profesorius Stanley’is Hartas Ilinojaus universitete pristatė žaliosios sienos (living wall) idėją. Ši idėja mokslininkui gimė semiantis įkvėpimo iš tropinių augalų ir jų gebėjimo kabintis prie vertikalių paviršių. Taip profesorius pradėjo tyrinėti augalijos įkurdinimo ant pastatų sienų galimybę. Tuo laiku augalų pasirinkimas buvo gana ribotas, tačiau šiandien žaliosios sienos nebeapsiriboja vien tropiniais augalais ir tampa urbanistinio meno rūšimi, kurio pagrindiniu atstovu ir laikomas garsusis prancūzas Patricas Blancas.

Žaluma užkariauja pasaulį

Šveicarų dizaino gamintojo LAUFEN sukurta namo aplinka su žaliosiomis sienomis eksterjere.

P. Blancas pirmąją savo žaliąją sieną sukūrė Paryžiaus mokslo ir industrijos muziejuje dar 1988 m., tačiau mokslininko išradimas sėkmės sulaukė tik po 13 metų, po to, kai, užsukusi į jo asmeninius namus, virtusius eksperimentų erdve, interjero architektė Andree Putman taip susižavėjo laukinėmis žaliosiomis sienomis, kad pasiūlė P. Blancui dirbti drauge. Itin lankomame Pershing Hall viešbučio vidiniame kiemelyje sukurto vertikaliojo sodo žavesys iš karto sulaukė pripažinimo, o po jo vienas po kito pasipylė projektai. P. Blanco augalų sienos ėmė plisti ne tik Paryžiuje, visas pasaulis panoro menininku tapusio botaniko darbų. Ir taip žinomo išradėjo vertikalieji sodai sužaliavo tokiose vietose, kuriose gyvybė, rodės, neįmanoma. Ir šiandien dėl naujų technologijų stogai virsta pievomis, terasos – sodais, vidiniai kiemeliai – parkais, o namų sienos tampa gyvaisiais paveikslais. Tai įrodo, kad urbanistinį pasaulį paversti augalų karalija mūsų dienomis jau įmanoma. Žaliosios architektūros profesionalai jau pastebėjo, kad bet kuri asmeninė ar komercinė erdvė, staiga sužaliavusi ar sužydėjusi, tampa itin stipriu traukos tašku. Statiniai įgyja didesnę vertę, vertingesnė tampa ir visa aplinkinė erdvė, kurioje įsiterpę žalieji plotai, tapę architektūros elementu.

LAUFEN nuotr.

„Musée du quai Branly“ eksterjero fragmentas MQB nuotr.

supernamai

33


aplinkos idėjos Suomių dizaino gamintojo ARTEK sukurta terasa su apželdintais turėklais (diz. Petri Artturi Asikainen) ARTEK nuotr.

Kodėl verta įsirengti namuose žaliąją sieną

Gyvoji siena (fitosiena) arba vertikalusis sodas – tai bet kokia vertikali plokštuma, visiškai uždengta gyvais augalais. Tai gali būti netgi ne siena, o kolona, arka arba kiti architektūriniai sprendimai. Žalumynų siena gali papuošti bet kokias patalpas. O ir apskritai žaliosios sienos – puikus dizaino, kokybės ir ekologijos derinys. Įrengtos viduje, jos gali praskaidrinti ilgą šaltąjį sezoną, interjeruose pagerina oro kokybę, sureguliuoja santykinę oro drėgmę, savo spalvomis bei formomis dekoruoja interjerą ir, be abejonės, kelia darbingumą ir nuotaiką. Vertikalieji sodai, įrengti ant išorinių pastatų sienų, saugo pastatus nuo korozijos, filtruoja taršalus ir sunkiuosius metalus iš kritulių, apsaugo nuo kenksmingų UV spindulių. Augalų siena puikiai sugeria triukšmą ir veikia kaip natūrali izoliacija – žiemą padeda išlaikyti pastate šilumą, o karštomis vasaros dienomis saugo jį nuo kaitros. 34

supernamai

Pačius didžiausius gamtos mylėtojus tokios sienos, įrengtos eksterjere, turėtų sužavėti dar ir tuo, kad jos išlaiko natūralią aplinką vabzdžiams, bitėms, drugeliams. O žalioji siena, įrengta balkone ar terasoje, panorėjus galėtų tapti mažu daržu. Jei terasoje ar balkone pakanka saulės, tai ant vertikalios sienos drąsiai galima sodinti braškes, žemuoges, prieskonines daržoves. Tinkamai prižiūrėtos ir palaistytos uogos ir daržovės augs ir derės neblogiau nei daržininko lysvėse.

Priežiūra

Beje, formuojant šitokias sienas, retai kada naudojamas gruntas. O kai nėra grunto, namuose išvengiama dulkių. Nėra sunku tokią sieną ir prižiūrėti. Dažniausiai jos laistomos ir tręšiamos automatine laistymo sistema: liejimo laiką ir vandens kiekį reguliuoja kompiuteris. Šeimininkams telieka retkarčiais papildyti


aplinkos idėjos Gyvenamasis namas su žaliosiomis sienomis Rue d‘Alsace gatvėje Paryžiuje PRWeb nuotr.

trąšas specialiame konteineryje. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad augalai ant vertikalios sienos neauga chaotiškai. Juos reikia prižiūrėti: kartą per mėnesį pakirpti, formuoti. Kitaip jie ištįsta, perauga, o žalioji siena praranda formą.

Kokie augalai tinkamiausi

Kraštovaizdžio projektų vadovas ir želdynų dizaineris Tautvydas Gurskas sako, kad lauke gyvosios sienos augalų piešinį galima sukurti iš daugelio augalų. Tinka ir daugiamečiai, ir vienmečiai. Patys populiariausi: melsvės, smilgos, levandos, šilokai, bergenijos, žiemės, pachisandros ir kt. Pavasarį paprastai laukiame nesulaukiame žiedų. Kad gyvoji siena sužydėtų kuo greičiau, ją galima apsodinti ankstyvomis pavasarinėmis gėlėmis: narcizais, krokais, snieguolėmis. O šiaip vertikaliai galima sodinti netgi veją. Jei žalioji siena yra viduje, tuomet tinka visi kambariniai augalai: paparčiai, ciklamenai, begonijos, gebenės, tradeskancijos, chlorofitai, sefleros... Svarbu tik parinkti tokius augalus, kuriems augti reikia panašių sąlygų.

Kaip įrengti vertikalųjį augalų sodą?

Kaip minėta, vertikaliuosius sodus galima auginti ant beveik bet kokio tipo sienos. Tautvydas Gurskas pataria, kad geriausia gyvąją sieną įrengti tuomet, kai namas statomas arba remontuojamas, nes įrengiant tokio tipo sieną būtinas drenažas, tinkamas apšvietimas ir vanduo laistyti. Dauguma specialistų nerekomenduoja įsirengti žaliųjų sienų savarankiškai. Kodėl? Juk internete apstu patarimų, kaip tai padaryti. Tačiau kraštovaizdžio projektų vadovas ir želdynų dizaineris T. Gurskas įsitikinęs, kas vien techninių žinių čia nepakanka. Pasak jo, augalų sienos – tai gyvas organizmas ir gana sudėtingos agroinžinerinės konstrukcijos, kurias kuriant svarbu atsižvelgti į konkrečią vietą. Pavyzdžiui, jokiu būdu negalima interjere įrengti žaliosios sienos prie pat židinio, kondicionieriaus, toje vietoje, kur dideli skersvėjai. Augalai labai prastai augs, gali būti, kad ir visai nunyks. Vertikalųjį jį sodą galima auginti beveik ant bet kokio tipo sienos. Yra keletas skirtingų būdų, kaip įsirengti „gyvąją“ sieną, t. y. pritvirtinti prie jos augalus. Vienu atveju augalams iš specialios medžiagos padaromos „kišenės“, į kurias jie ir susodinami. Speciali medžiaga drėkinama vandeniu su augalui reikalingomis maisto medžiagomis. Kitas būdas – augalai sodinami į specialias plastiko dėžutes, modulius „Hellogreen“. Dėžutės suskirstytos į skyrius, kurių sienelės pasvirusios 30 laipsnių kampu, kad neišbyrėtų substratas ir neiškristų augalai. Modulio dugnas išklotas specialia medžiaga, kurioje augalai puikiai įsišaknija. Augalai auga substrate, o laistomi ir tręšiami automatizuotai iš viršaus lašeliniu būdu. Dar vienas būdas – prie sienos tvirtinami specialūs akmens vatos moduliai, kuriuos iš abiejų pusių prilaiko plastikinės plokštės. Plokštėse yra specialios skylės, į kurias sodinami augalai. Laistomi ir tręšiami jie taip pat lašeliniu būdu iš viršaus. Tautvydas Gurskas sako, kad šis metodas kol kas pripažintas tinkamiausiu, nes tokiu būdu susodinti augalai auga geriausiai.

Žaliosios sienos su integruotomis orchidėjomis pavyzdys (diz. Patrick Blanc) PRWeb nuotr.

supernamai

35


XX a. trečiajame dešimtmetyje, Didžiosios depresijos laikotarpiu, bankrutavo tūkstančiai Amerikos gamyklų, Niujorko centre liko apleisti pramoninės architektūros pastatai, kuriuos už palyginti nedidelę kainą įsigijo menininkai, ieškodami pigių būdų įsirengti pirmiausia kūrybines dirbtuves-studijas, o tik vėliau gimė mintis susikurti ir originalią gyvenamąją erdvę. Taip gimė pirmieji loftai – būstai pramoninėje erdvėje, šiandien tapę daugelio žmonių geidžiama preke.

Loftų

(r)evoliucija Sandra Kliukaitė

Loftų interjeruose karaliauja minimalizmas, modernizmas, industrinis hi-tech stilius ir net grubusis brutalizmas. Loftams paprastai būdingos išbalintos sienos ir dideli vitrininiai langai, įleidžiantys į vidų maksimalų kiekį natūralios dienos šviesos. STRING nuotr.

36

supernamai


namų erdvės Loftų kelias į Lietuvą

XX a. 6-ajame dešimtmetyje garsaus menininko Andy Warholo išpopuliarintas gyvenimo būdas lofte netrukus atkeliavo į Europos miestus, pirmiausia į Londoną, vėliau ir į kitus Anglijos, Vokietijos, Olandijos miestus, o štai Lietuvą loftų idėjos pasiekė gerokai vėluodamos – vos daugiau nei prieš dešimtmetį. Pirmasis ir didžiausias loftų kvartalas Vilniuje susiformavo Naujamiestyje (T. Ševčenkos ir Švitrigailos gatvių sankirtoje), buvusios radioelektronikos gamyklos „Elektrit“ (1934 m.), sovietmečiu tapusios slapta radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla „555“, komplekse. Pirmieji čia, kaip ir kadaise Niujorke bei Londone, pradėjo kurtis kūrybinių profesijų atstovai, tačiau greitai populiarėjančiu loftų gyvenimo būdu susidomėjo verslininkai ir nekilnojamojo turto agentūros. Būtent čia dabar yra susitelkusi didžiausia vadinamųjų loftininkų bendruomenė, be to, įvertinus patogią lokaciją, esančią miesto centre, palyginti nedideles kainas ir vis dar gausų buvusių industrinių erdvių šiame rajone pasirinkimą čia ir toliau sėkmingai vystomi nauji loftų projektai.

Loftas ir lofto stiliaus būstas – kas jiems būdinga?

Loftams visų pirma būdinga industrinė aplinka, jie įrengiami buvusiuose fabrikuose, gamyklose, dirbtuvėse, sandėliuose, fermose ar kitose industrinės kilmės teritorijose. Jiems taip pat būdingas didelis tūris. Anksčiau loftu net nebuvo laikoma mažesnė nei 100 kv. m patalpa, tačiau dabar yra ir gerokai mažesnių, vadinamųjų mini loftų. Vis dėlto, kalbant apie aukštį, nesvarbu kokio dydžio loftas būtų, stengiamasi išlaikyti itin aukštas lubas, siekiančias bent 4 metrus ir, be abejonės, didžiulius vitrininius langus. Ir užsienyje, ir Lietuvoje dabar madingi ne tik loftai, bet ir lofto stiliaus būstai. Jų charakteristikos panašios į loftų, tačiau iš esmės jie labiau primena butus, o ne loftus. Tokie būstai dažnai tapatinami su loftais (ypač Lietuvoje), tačiau tarp jų yra nemažai skirtumų. Tarkim, lofte būtinai bus eksponuojamos įvairios autentiškos metalinės konstrukcijos, vamzdžiai ar sijos, sienos išbalintos arba paliktas atviras plytų mūras, betono elementai bus kaip esminė lofto industrinio identiteto dalis, o lofto stiliaus būste to galime ir nerasti. Tikriems loftams taip pat itin būdingas zonavimas ir jokių sienų! Erdvės skirstomos funkcinėmis zonomis, bet dažnai statomos pertvaros iš stiklo blokelių (ypač atskiriant vonios kambarį), taip pat naudojamos masyvios modulinės knygų lentynos, stelažai ir pan. Tipinis lofto bruožas – antresolė – antrasis lofto aukštas, kuriame dažniausiai įrengiamas miegamasis arba darbo kambarys. Loftas ir antresolė yra tarsi neišskiriama porelė, tačiau ji įrengiama ne visuose loftuose, tą dažniausiai lemia nepakankamas lofto lubų aukštis. Loftų interjeruose karaliauja minimalizmas, modernizmas, industrinis hi-tech stilius ir net grubusis, betono triumfą atspindintis brutalizmo stilius. O štai kuriant lofto stiliaus būsto interjerą, šių taisyklių galima nepaisyti. Kalbant apie medžiagas, būdingiausios loftui yra stiklas, plastikas, metalas, betonas. Dar loftams būdingas proporcijų laužymas, kai šalia didelių gabaritų baldų statomi maži, taip pat tokie įvairūs technokratiniai elementai, kaip plazminiai ekranai, projektoriai, industriniai šviestuvai, kino lempos ir pan. supernamai

37


namų erdvės

„SoHo Lofts“ Naujamiestyje yra vadinamas pirmuoju, tikru loftų projektu Vilniuje, kai visas gamyklos pastatas ir teritorija buvo pritaikyta būtent loftams. SoHo Lofts nuotr.

Loftas – mada ar brangaus naujos statybos buto alternatyva?

Anksčiau loftai buvo puiki alternatyva žmonėms, kurie neturėjo pakankamai lėšų įpirkti naujos statybos būsto rajone ar juolab brangų būstą miesto centre. Didėjant loftų paklausai, pradėjo kilti ir jų kainos. Pavyzdžiui, pirmojoje gamykloje „555“, kurioje pradėti įrenginėti loftai, 1 kv. m kaina buvo tik 500 Lt, o prieš ekonomikos krizę pakilo net iki 5000 Lt už 1 kv. m. Šiuo metu, stabilizavusis rinkai, loftų kainos Vilniuje prasideda nuo 3000 Lt už kv. m, tad lyginant su kitais būstais loftai atrodo patrauklia alternatyva. Lietuvoje šiuo metu yra keletas loftų projektų vystytojų, kurie užsiima būtent loftų ir lofto stiliaus būstų projektų įgyvendinimu. Vienas didžiausių – „Concept Lofts“ (www.conceptlofts.lt), kurie loftų projektus plėtoja remdamiesi JAV, Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos šalių loftų vystytojų patirtimi. Jie yra įgyvendinę „SoHo Lofts“ ir „Mini Lofts“ projektus Vilniaus Naujamiestyje, „BelMonto Lofts“ Užupyje ir „Amber Lofts“ Rusnėje. „SoHo Lofts“ (www.soholofts.lt) vadinamas pirmuoju, tikru loftų projektu Vilniuje, kai visas gamyklos pastatas ir teritorija buvo pritaikyta loftams. Loftai buvo įrengti buvusios metalo staklių šlifavimo gamyklos administracijos pastate (Statybininkų ir Smolensko gatvių kampas). Projekto koncepcija perteikė išskirtinį gamyklos unikalumą – minimalizmą, švarą, estetiką, kūrybiniam gyvenimui sukurtas rekreacines zonas. Tokio

lofto kvadratinio metro kaina prasidėjo nuo 3000 Lt. Netoli „SoHo Lofts“ tuo pat metu pradėti plėtoti ir kiti loftai, pavyzdžiui, įgyvendintas „Vytenio loftų“ projektas, kur buvo įrengti 40–60 kv. m loftai. Planuojamas ir naujas projektas „Radio Lofts“ (www.radiolofts.lt), pokariu statytoje elektrotechnikos gamykloje ELFA (Kauno ir Vytenio gatvių sankirta). Naujas įdomus lofto stiliaus būstų projektas yra „BelMonto loftai“ (www.belmontoloftai.lt), įsiliejantis į vieną ambicingiausių sostinės plėtros „Architektūros parko“ projektą ir plėtojamas iki šiol neatrastoje Užupio gamtoje. Ant Vilnelės kranto, kitoje Belmonto parko pusėje esantis penkių aukštų pastatas atveria išskirtinių galimybių įkurti skirtingo dydžio lofto stiliaus būstus: nuo 30 iki 75 kv. metrų. „BelMonto loftų“ lubų aukštis

Niujorko loftų „stogorama“, 1973 m. 38

supernamai

Babette Mangolte nuotr.


Lofto stiliaus būstai. IKEA nuotr.

siekia 4,2 m. Maždaug 50 kv. m būsto kvadratinio metro kaina čia svyruoja nuo 3500 Lt iki 5000 Lt, panašiai kaip ir įprastų naujos ar senesnės statybos butų. Kitas loftų vystytojas – „Loft Town“ (www.lofttown.lt). Jis išskirtinis tuo, kad užsimojo sukurti „miestą mieste“ – tai pirmasis toks loftų miestas Rytų Europoje. Loftų miesto projektas vystomas jau keletą metų buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijoje (ties Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža), Vilniuje. Čia formuojami įvairaus dydžio butai, studijos, loftai ir darbui skirtos patalpos, į keletą būstų bus galima pakilti tiesiog iš po jais įrengtų garažų, o laisvalaikį leisti nuosavose terasose ar balkonuose. Maždaug 60 kv. m loftą-studiją šiuo metu čia galima įsigyti už maždaug 270 000 Lt.

„Ateities loftai“ (www.ateitiesloftai.lt) – dar vienas loftų projektas Ateities gatvėje Vilniuje, buvusio industrinio gamyklos „Venta“ pastato korpuse, netoli Jomanto parko bei Verkių regioninio parko. Šis kvartalas yra gerokai nutolęs nuo miesto centro, tad mėgstantiems gyventi miesto centre tai bus didelis trūkumas, tačiau žmonėms, vertinantiems gamtos apsuptį, ypač šeimoms, ieškančioms didesnio būsto už prieinamą kainą, šie loftai gali būti neblogas pasirinkimas. Per du aukštus išdėstyta 120 kv. m ploto erdvė, kurią galima suskirstyti į keturis kambarius, kainuoja tik 172 tūkst. litų. Būtina paminėti ir išskirtinį „Ateities loftų“ bruožą – jie turi lauko terasas, siekiančias nuo 36 iki 48 kv. m, o tai verčia šiuos lofto stiliaus būstus būti dar patrauklesnius.

supernamai

39


namų erdvės

Antresolė – antrasis lofto aukštas, kuriame dažniausiai įrengiamas miegamasis arba darbo kambarys. Loftas ir antresolė yra tarsi neišskiriama porelė, kaip druska ir pipirai. IKEA nuotr.

Mini loftai – nauja tendencija

Ilgą laiką vienas būdingiausių loftų bruožų buvo didžiulė industrinė erdvė, tačiau tai jau praeitis. Nauja tendencija – maži loftukai, siekiantys nuo maždaug 30 iki 60 kv. m ploto. Pastebėję, jog yra didelė mažų loftų paklausa, „Concept Lofts“ ir „Loft Town“ pirmieji pasiūlė itin kompaktiškus, mažos kvadratūros loftus. Pvz., „SoHo Lofts“ teritorijoje buvo išvystytas projektas „Mini Lofts“ (www.minilofts.lt), skirtas ieškantiems netradicinių, bet mažesnių erdvių gyvenimui, darbui ar kūrybai. Industrinės patalpos buvo padalytos į nedideles erdves, kurių dydis siekia nuo 34 kv. m iki 60 kv. m, o lubų aukštis siekia apie 3 metrus. Iš viso pastate buvo įrengti 36 tokio tipo būstai, o kvadratinis mini loftų metras kainavo apie 3300 Lt. „Loft Town“ pasiūlė nedidelius studijos tipo būstus. Mažos kvadratūros, vos nuo 32 kv. m, loftukų rasime ir „BelMonto loftuose“, o „Ateities loftuose“ – nuo 44 kv. m. 40

supernamai

Mini loftai yra ypač kompaktiški ir mažos kvadratūros, tai lyg butai buvusioje pramoninėje edvėje. IKEA nuotr.


namų erdvės „Karaliaus Mindaugo apartamentai“ – loftų projektas autentiškame buvusio Kauno „Pienocentro“ fabriko komplekse. Karaliausmindaugo.lt nuotr.

Loftai Kaune ir Klaipėdoje

Kaune ir Klaipėdoje loftų projektai plėtojasi gerokai lėčiau nei sostinėje, žinomi labiau pavieniai loftų atvejai nei dideli projektai. Klaipėdoje, buvusioje mėsos kombinato teritorijoje, vystomas „Gigant loftai“ (www.loftai.lt) projektas. Loftų kaina čia vidutiniškai siekia vos 1950 Lt/kv. m, tačiau tokią mažą kainą lemia apskritai žemesnės nekilnojamojo turto kainos uostamiestyje. Kaune loftų yra Žaliakalnyje, Šančiuose. Čia į lofto stiliaus būstus buvo rekonstruotos gražios, carinės architektūros XIX a. kareivinės. Tačiau bene pats ambicingiausias projektas lietuviškų loftų istorijoje – tai „Karaliaus Mindaugo apartamentai“ (www.karaliausmindaugo.lt) – istorinio Kauno „Pienocentro“ (buvusio pieno kombinato) pritaikymas daugiafunkciam loftų kompleksui. Dar niekada naujam gyvenimui nebuvo prikeltas tokios vertingos pramoninės architektūros paveldo kompleksas kaip šis – tarpukario architektūros simbolis, statytas 1934–1939 m., iki šiol išlaikęs autentiškas formas. Būstų kainos čia prasideda vos nuo 120 000 Lt.

Rekreacinio stiliaus loftai – terasiniai loftai prie vandens

Į rekreaciją orientuoti loftų projektai – tai šis tas naujo loftų padangėje. Nauja tendencija, kai atgaivinamos ne tik apleistos industrinės erdvės, bet ir atsigręžiama į gamtą, verčia skirti labai daug dėmesio rekreacinių zonų vystymui. Vienas charakteringiausių tokių loftų projektų Lietuvoje yra naujam gyvenimui prikeltos buvusios „Rusnės žvejo“ laivų dirbtuvės „Amber Lofts“ Rusnėje (www.amberlofts.lt). Tai pirmasis loftų projektas, vystomas ne didmiestyje, o Kuršių marių, Nemuno ir Baltijos jūros apsuptyje, be to, tai bus pirmieji loftai, turintys tiesioginį priėjimą prie vandens, tad greta jų bus ir vardinės vietos jachtoms, kateriams ar kitoms vandens transporto priemonėms. Išskirtinė ir paties pastato architektūra, fasadai turi Mažosios Lietuvos vokiškosios architektūros bruožų – raudonųjų plytų ir šviesaus tinko derinį, tų pačių plytų arkas, medines detales. Stilingų pamario loftų numatyta tik 20, jų plotas – nuo 50 kv. m, aukštis – nuo 6 m. Tai unikalus, ne masiniam vartojimui skirtas produktas, tinkamas ir gyvenimui, ir poilsiui, šių loftų kainos prasidės nuo 210 000 Lt. Dar viena rekreacijos tendencija ta, kad vis daugiau loftų projektuojama su terasomis, o tai anksčiau Lietuvoje buvo retenybė. Terasas turi Vilniaus „Loft Town“, „Ateities loftai“, o keli Karaliaus Mindaugo loftai Kaune projektuojami kaip kotedžai su kiemeliais. Daug dėmesio rekreacijai skiriama ir vystant Užupio loftus Vilniuje. „BelMonto loftų“ prieigose atnaujinamos šalia esančios tinklinio, krepšinio aikštelės, futbolo stadionas. Per Pavilnių regioninį parką ar Vilnios pakrante vingiuojančiais dviračių takais gyventojai miestą pasiekti galės nemokamais dviračiais, kuriais naudotis kvies „BelMonto loftų“ dviračių parkas, o norintiems pasiplaukioti Vilnia – nemokamos vardinės baidarės. Beje, įrodyta, kad Belmonto parke prieš 13–14 tūkstančių metų gyveno mamutai, kurių galybę dabar galima įsivaizduoti pro lofto langus žvelgiant į parke augančius milžiniškus ąžuolus. Tad kas gi nenorėtų gyventi tokiame lofte?...

„Amber Lofts“ – rekreacinio stiliaus loftų projektas Rusnėje buvusiose „Rusnės žvejo“ laivų dirbtuvėse. Amber Lofts nuotr.

supernamai

41


namų erdvės

Naujausia Tomo Dixono baldų ir šviestuvų kolekcija CLUB Tomo Dixono nuotr.

„Šaltųjų“ metalų – chromo, nikelio, nerūdijančiojo plieno – paviršiai, dar pernai karaliavę moderniame interjere, ypač virtuvėje, 2014-aisiais užleidžia vietą „šiltesniems“ metalams – populiarėja vario, bronzos, žalvario, aukso, taip pat matiniai geležies ir aliuminio paviršiai. Šį sezoną garsūs dizaino gamintojai siūlo eksperimentuoti ir interjeruose išbandyti pačius įvairiausius metalo efektus. Jau senokai savo pozicijas interjere įtvirtinęs praktiškas ir ilgaamžis plienas ir toliau išlieka mėgstamas, tačiau madingiausias šiemet visgi yra šiltasis vario metalas, į šiuolaikinį interjerą sugrįžęs iš visai netolimos praeities... 42

supernamai


namų erdvės

Metalizuoti paviršiai interjere:

Sandra Kliukaitė

„šaltojo“ plieno ir „šiltojo“ vario dvikova Tomo Dixono pastatomų ir stalinių šviestuvų kolekcija „Beat“

AXOR Uno² virtuvės interjero fragmentas

Tom Dixon nuotr.

Hansgrohe nuotr.

AXOR Citterio virtuvės interjero fragmentas (diz. Antonio Citterio) Hansgrohe nuotr.

High tech stiliaus sugrįžimas

Metalizuoti paviršiai interjere išpopuliarėjo dar 8-ajame dešimtmetyje, kai į madą atėjo technokratiško stiliaus interjerai, baldai ir interjero aksesuarai, persismelkę industrinio high tech stiliaus bruožais. High tech stilius buvo įkvėptas kosmoso, pramonės ir technikos revoliucijų. Tuo metu tai buvo universali dizaino kalba, kurią suprato ir vartojo daugelis architektų ir dizainerių, projektuodami visuomenines erdves ir privačius interjerus, taip pat ir kino scenografai, kurdami atmosferą tokiai kino epopėjai, kaip „Džeimsas Bondas“, kuri šiandien galėtų tapti tikru įkvėpimo šaltiniu žmonėms, ieškantiems originalių idėjų: kaip ir kur naudoti metalo efekAXOR Massaud vonios interjero fragmentas (diz. Jean-Marie Massaud) Hansgrohe nuotr.

tus, ypač tuomet, kai reikia įrengti netradicinį būstą ar erdvę – loftą, studiją butą, palėpę, laiptinę, namo garažą. Šiandieniai dizaineriai, iš high tech pasiskolinę interjero „metalizavimo“ tendenciją, vėl bando ją sugrąžinti į namus. Įvairūs plieno elementai, vario atspalvių šviestuvai ir ventiliatoriai, metaliniai staliukai ant ratukų, blizgių tekstūrų sėdimieji baldai su metalinėmis kojelėmis, elektrotechnika su dideliais mygtukais ir rodykliniais indikatoriais ir net sidabru spindintys ventiliacijos vamzdžiai – visa tai puikiai tilpo į ano meto industrinio interjero sąvoką, tačiau kai kurie metalizuoti elementai originaliai atrodo ir šiandien. supernamai

43


namų erdvės „Normann Copenhagen“ staliukas ant ratukų „Block“ Normann Copenhagen nuotr.

Varis – madingiausias 2014-ųjų metalas

Metalinio staliuko ant ratukų sugrįžimas

Metalinis staliukas ant ratukų, kuris praktiškai jau buvo išnykęs iš mūsų namų interjerų, vėl sugrįžta. Tai puikiai iliustruoja danų dizaino gamintojo „Normann Copenhagen“ ratuotų staliukų kolekcija „Block“. 7–8-ojo dešimtmečių laikotarpiu jis buvo skirtas vadinamajai kokteilių valandėlei arba tiesiog kavos pertraukėlei. Jo sugrįžimą greičiausiai lėmė ne estetiniai sumetimai, o tokio žurnalinio ir gėrimų stalelio viename mobilumas, kompaktiškumas bei praktiškumas – trys svarbiausi kriterijai, kuriais vadovaujamasi kuriant XXI amžiaus baldus. Į namus taip pat sugrįžta metalinės lentynos, ypač virtuvės zonoje. Galite nebeslėpti viso virtuvės turinio uždarose spintelėse ir stalčiuose, o drąsiai eksponuoti metalines keptuves, puodus, stalo įrankius ir kitus rakandus tiesiog atvirose pastatomose ir pakabinamose metalinėse lentynose. Tam tikrai pritars ir ta pati IKEA, ir modernias lentynų sistemas nuo seno gaminanti švedų kompanija STRING – skandinaviško dizaino klasikos ženklas, sukurtas legendinio dizainerio Nilso Strinningo dar 1949 m., nes bū„Normann Copenhagen“ tent švedai siūlo išbandyti šią elementarią ir staliukas ant ratukų „Block“ funkcionalią metalinių lentynėlių koncepciją (diz. Simon Legald) šių dienų virtuvėje. Normann Copenhagen nuotr. 44

supernamai

Šiltųjų atspalvių metalų populiarumas šiemet susijęs su kita svarbia 2014-ųjų metų interjero tendencija. Tai – natūralumas, paskui kurį seka ir rustikos elementai, ir įvairios sendinimo technologijos, tarp kurių yra net rūdžių imitavimas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad populiarūs ir modernūs nerūdijančiojo plieno ir chromo paviršiai pasitraukia iš eterio, jie tiesiog užleidžia vietą iš praeities sugrįžusiems bronziniams tonams, kuriuos suteikia jaukusis varis ar žalvaris. Nors 7-ojo dešimtmečio dizaino sugrįžimas į namus aiškiai juntamas, šių dienų metalizuoto dizaino gaminiai yra labiau apgalvoti, kokybiškesni. Varis, ilgą laiką buvo laikytas gana archajišku metalu ir „dalyvavęs“ kuriant nebent klasikinį interjerą – dažniausiai laiptų turėklus ar durų rankenas, šiemet įgauna visai kitokį pavidalą. Šie metai yra vario renesanso metai. Galima sakyti, tai – modernusis varis, nupoliruotas, blizgus arba, priešingai, matinis, bet itin gerai išdirbtas, įvairiausių retrofuturistinių formų, derinamas su naujausiomis apšvietimo ir kitų sričių technologijomis. Sezono hitas – pačių įvairiausių modelių variniai šviestuvai, kartais atrodantys gana grubiai ir archajiškai, lyg rankų darbo, tačiau iš tiesų jie pagaminti industriniu būdu, o jų dizainas apgalvotas iki pačių smulkiausių detalių. Neturėtų stebinti nei retrofuturistiniai šviestuvai iš vario, nei modernios aliejinės lempos, kokias pristatė švedų dizainerių duetas Matsis Brobergas ir Johanas Ridderstråle’as, taip pat norvegų dizaineris Larsas Belleris Fjetlandas ir kiti. Užsukę į vonią pamatysime, kad čia ir toliau dominuoja nerūdijantysis plienas ir chromas. Tačiau ir tokie garsūs maišytuvų gamintojai – vonios dizaino flagmanai „Hansgrohe“ ir „Axor“, kurių produktus kuria kultiniai interjero dizaino tendencijų formuotojai Philippe Starckas, Jean-Marie Massaud, Patricia Urquiola, taip pat įsileidžia į vonią naująją varinę tendenciją, interpretuodami ją labai šiuolaikiškai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu „Axor“ gamintojui maišytuvų dizainą kūrusi švedų dizainerių grupė „Front“ pristatė varinę dušo maišytuvų sistemą „WaterDream“, o tuo pat metu japonų dizaineris Oki Sato iš garsiosios japonų dizaino studijos „Nendo“ sukūrė dušo maišytuvus pagal metalinių šviestuvų ir metalinių lauko suoliukų prototipą, tokiu būdu dekoratyvinio metalizavimo tendenciją pritaikydamas ir vonios kambaryje.


namų erdvės

1

2

1. „Fog & Morup“ šviestuvas „Orient“ (diz. Jo Hammerborg) Light Years nuotr.

2. Tomo Dixono šviestuvas „Base Copper“ Tom Dixon nuotr.

3. Matso Brobergo & Johano Ridderstråle šviestuvai „Patina“ Broberg & Ridderstråle nuotr.

4. Larso Bellerio Fjetlando stalinis šviestuvas „Cloche“

Atviros metalinės lentynos virtuvėje

Beller nuotr.

IKEA nuotr.

3

4

supernamai

45


1

namų erdvės

2

Tomo Dixono nuotr.

3

Tomo Dixono šviestuvų kolekcija „Beat Grey“

Interjero „metalizavimas“: kaip suteikti metalo efektą?

Norint išgauti metalizuotos spalvos efektą, galima naudoti įvairius dekoratyvinius, metalizuotos spalvos efektą suteikiančius dažus. Juos galima naudoti ant medžio, popieriaus, stiklo, metalinių paviršių ir kitur. Paviršių dažymas, užuot padengus metalo plėvele, šiuo metu yra gerokai populiaresnis būdas „metalizuoti“ interjerą. Dažais galite išgauti kone visus pageidaujamus metalo efektus: nuo galvanizuoto plieno iki rūdžių efekto, kurį suteiks specialūs rūdžių imitacijos dažai. Metalo efektus išgauti galima naudojant ir metalizuotus didelio slėgio laminatus (HPL). Viskas priklausys nuo to, ką norėsite metalizuoti: sienas, baldus, grindis, atskiras funkcines interjero detales (židinį, laiptus ir pan.), o gal net namo fasadus... Priemonių yra daugybė, tačiau paprasčiausias būdas pradėti „metalizuoti“ interjerą – nebijoti įsileisti į jį visų pirma metalinių paviršių interjero aksesuarų: pradedant variniais industrinio stiliaus šviestuvais, kurių modelių pasirinkimas rinkoje yra tiesiog milžiniškas, baigiant kad ir postmoderniomis Tomo Dixono stiliaus žvakidėmis. Tiesą sakant, garsusis britų dizaineris Tomas Dixonas yra kone labiausiai nusipelnęs dizaineris, plėtojęs interjero metalizavimo tendenciją. Tą jis daro jau daugiau nei trejus metus iš eilės, o šių metų balandžio 8–13 d. vykstančioje Milano dizaino savaitėje pirmą kartą pristato savo naujausią kolekciją „Club“, susidedančią vien tik iš „metalizuotų“ produktų. Šioje kolekcijoje susipina ne tik šiltieji metalai, tokie kaip varis, bet dar daugiau kosminio spindesio jiems suteikia prabangieji aukso ir sidabro paviršiai. Visa metalų paletė atsiskleidžia ir kitose Tomo Dixono gaminių kolekcijose („Flood“, „Beat“, „Pivot“, „Mass“, „Base“, „Cel“, „Gem“, „Spun“, „Lustre“, „Etch“, „Void“), pradedant šviestuvais ir metalizuotais baldais, baigiant įmantriais interjero aksesuarais ir net indais. Kalbant apie aksesuarus, išskirtinę vietą užima Tomo Dixono linija „Eclectic“, kurioje dizaineris atspindi tikrą metalizavimo tendencijos triumfą. Taigi belieka tik pridurti, kad, eksperimentuojant su metalo efektais, svarbiausia neperlenkti lazdos, nes riba tarp originalumo ir kičo, kuriant tokius technokratiškus interjerus, kaip žinoma, yra labai trapi. 46

supernamai

Tomo Dixono šviestuvų kolekcijos: 1. „Beat Brass“, 2. „Lustre“, 3. „Cell“

Tomo Dixono žvakidžių kolekcija „Etch“

Kvepiančios Tomo Dixono žvakės iš interjero aksesuarų kolekcijos „Eclectic“


Švelniai prisiliesdami prie metalo suteikiame jam gyvybės...

Baldų dizainas ir gamyba

namų erdvės

3D metalo plokštės

Interjero dizainas

Užsakant gaminį iš mūsų, interjero projektinis pasiūlymas - nemokamai.

supernamai

47


2014 namų erdvės

-ųjų

interjero spalvos

Šiandien kaip niekada daug dėmesio skiriama mus supančio pasaulio estetikai. Itin vertinama amžinos jaunystės idėja, todėl tarsi iš gausybės rago liejasi patarimai, kaip išlaikyti tarsi smėlį pro pirštus slystantį grožį. Milano interjero dizainerių įsitikinimu, vienintelė privaloma grožio procedūra kiekvieno žmogaus gyvenime – tik namų aplinkos „stangrinimas“.

„Normann Copenhagen“ virtuvės aksesuarų – šilumą laikančių ąsočių kolekcija „Geo Thermo“ (diz. Nicholai Wiig Hansen) Normann Copenhagen nuotr. 48

supernamai

Ernesta Mažalskaitė Parma

Greitai ir neskausmingai įgyvendinti tokį atsinaujinimo projektą šiuo atveju padėtų naujausios 2014-iems metams skirtos spalvos. Būsto specialistai sutaria, kad spalvos yra kaip tik ta kiekvienais metais kintanti, atsinaujinanti detalė, kurią pritaikius gyvenamajai ar darbo aplinkai suteikiamas visiškai naujas veidas.


namų erdvės „Normann Copenhagen“ interjero aksesuarų spalvų tendencijos Normann Copenhagen nuotr.

Spalvų žaismas

Šių metų „Pantone“ siūlomos spalvos išsiliejo net devyniose skirtingose paletėse, kurių kiekviena pažymėta nuotaiką atitinkančiu pavadinimu: Techno Color, Physicality, Sculpted Simplicity, Fluidity, Collage, Intimacy, Moda, Tribal Threads ed Eccentricities. Kiekvieną atskirą gamą sudaro aštuonios spalvos ir tik išskirtinėje Eccentricities yra net dešimt skirtingų atspalvių.

N

uo to laiko, kai Isaacas Newtonas, 1672-aisiais per stiklinę prizmę praleidęs baltą šviesos pluoštą, pastebėjo, kad jį sudaro net septynių skirtingų spalvų junginys, praėjo tikrai nemažai laiko. Dabar spalvų pasaulis – neatskiriama kiekvieno žmogaus kasdienybė, veikianti savijautą, darbingumą, norus ir svajones. Ne veltui spalvomis gyvenęs žymus rusų kilmės dailininkas Vasilijus Kandinskis mėgo sakyti: „Spalvos – tai sielą liečiantys pirštai.“ Kiekviena skirtinga spalva slepia fiziologinį, psichologinį ar net magišką užtaisą. Italų dizainerių nuomone, paprasčiausias būdas paveikti mums daromą spalvų įtaką – pasirinkti tinkamų spalvų interjerą. Būsto spalva – svarbiausias namų erdvę charakterizuojantis akcentas. Koks jis bus, priklauso nuo asmeninių kiekvieno žmogaus norų. Psichologai pastebėjo, kad per visą gyvenimą tiesiog neįmanoma likti ištikimiems tik vienai kuriai nors spalvai. Perdažyti būstą – puiki išeitis, padedanti prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo stiliaus, poreikių, norų ar tiesiog vyraujančios mados. Nepaklysti spalvų labirinte padeda daugybė įvairiose šalyse dirbančių specialistų, kasmet susirenkančių į Milane vykstančią tarptautinę baldų parodą. Naujausias 2014 metams skirtas spalvų tendencijas parodoje kasmet pristato ir pasauline grafikos, dizaino ir technologijų lydere pripažinta amerikiečių įmonė „Pantone“. Daugiau nei 50 metų trunkantis sėkmingas jos įdirbis leidžia diktuoti spalvų madas visam vidaus interjero pasauliui. „Pantone“ spalvų instituto direktorė – Leatrice Eiseman. Spalvų specialistė pastebėjo, jog klientai kasmet darosi vis reiklesni, o sąmoningai pasirinktoms tam tikrų spalvų paletėms keliami itin griežti reikalavimai. Siūlomos spalvos turi atitikti ne tik naujausias technologijas, bet ir neatsilikti nuo mados pasaulyje vyraujančių tendencijų. Perkrautoje rinkoje vis svarbiau rasti išskirtinį stilių atitinkančias spalvas, todėl „Pantone“ specialistai nuolat ieško optimalių sprendimų, patenkinančių net ir itin įnoringų klientų reikalavimus. Direktorė L. Eiseman patikino, kad, siekdama išsiskirti ir pritraukti kuo didesnį susidomėjimą naujomis 2014 metams skirtomis spalvomis, „Pantone“ įmonė dirbo turėdama konkretų tikslą: sukurti itin įtaigias, eklektiškas, bet svarbiausia – skirtingas idėjas atspindinčias spalvų gamas.

g Techno Color paletėje pasistengta aprėpti tas spalvas, kurios tiksliausiai atspindi dizaino ir technologijos pažangą. Tai itin gyvų, veržlių ir dinamiškų spalvų gama, išlieta ant šviesą atspindinčio paviršiaus. Akį traukia smaragdinė žaluma, kosminė mėlyna, išraiškinga oranžinė, intensyvi purpurinė ar vidurnakčio juoda. Netikėti kontrastuojančių spalvų deriniai padeda sukurti intriguojantį ir moderniai originalų interjerą.

g Physicality paletės spalvos primena ant levandų lauko nusileidusį rūką. Minčių, jausmų audra nugesinta ramiais atpalaiduojančiais tonais. Tai gama, pasakojanti apie savistaba pažabotą energiją. Efektas išgautas panaudojus įvairius violetinius, sušalusių samanų, geležies pilkumo atspalvius. Netikėtumo suteikia vienintelė kontrastuojanti garstyčių geltonumo spalva, leidžianti tikėtis sudėtingo, tačiau regeneruojančio kūrybinio proceso.

g Sculpted Simplicity paletėje siūlomos spalvos nesistengia dominuoti, tačiau subtiliai pabrėžia supančios aplinkos svarbą. Tai sutemų spalvų gama, kurioje nuotaiką kuria lauko akmenų, anglies juodumo ir į rudumą linkusios violetinės atspalviai. Paletėje dominuojančios spalvos neįkyriai atkartoja natūralius vibruojančius tonus ir nepastebimai įsilieja į bendrą namų erdvės struktūrą. Ši gama turėtų ypač sudominti tuos, kam patinka neutralūs, raminantys ir neįpareigojantys tonai.

g Fluidity – spalvų triumfas. Tai viena ryškiausių, gyvybingiausių spalvų palečių, išryškinanti vandens svarbą žmogaus gyvenime. Dangaus ir vandenų mėlis, koralų raudonis, jūros žolių žaluma, daugiasluoksnė violetinė liudija apie gyvybinę energiją, norą kurti, linksmintis, džiaugtis gyvenimu.

g Collage. Tai tarsi nostalgiją keliančių prisiminimų rinkinys, išlietas romantiškai rožine, medaus geltona, provincialiai mėlyna ir jaukiai susipynusiais žydrai žaliais tonais. Ryškios, gyvybe pulsuojančios spalvos pasakoja apie stiprią, pilną energijos asmenybę, kuri nebijo parodyti gyvenimo kelyje susikaupusių emocijų. supernamai

49


namų erdvės „PANTONE Universe“ interjero aksesuarų spalvų tendencijos Room Copenhagen nuotr.

g Intimacy – švelnių, delikačiai intymų jaukumą namų erdvėje kuriančių spalvų paletė. Šioje gamoje minkštos, maloniai apgaubiančios spalvos kontrastuoja su neutraliais ar net šaltais tonais. Jauki vakarėjančių debesų rožinė, subrendusių levandų ar kavos putą primenanti rusva gretinama su blyškiai pilka ir balta spalvomis. Tokiu neįkyriu deriniu „Pantone“ specialistai siekė sukurti šviesią, maloniai atpalaiduojančią ir labai asmenišką erdvę.

g Moda paletė atspindi į būsto interjerą perkeltą aukštosios mados pasaulį. Sodrūs ir stiprūs aukštosios mados tonai, ypatingas dėmesys detalėms, klasika dvelkiantis geras skonis išreikštas dramatiškai raudona, Korsikos mėlyna ar dvasingai violetine. Neblizgūs aukso tonai Moda paletės interjerui suteikia rafinuotumo ir primena senųjų vertybių svarbą.

g Tribal Threads spalvų gama išsiskiria jaukiais pasteliniais tonais. Neutralia, tačiau daugiasluoksne palete norėta priminti, kad viso pasaulio gyventojai priklauso vienai didelei šeimai, kurios kultūrinius, politinius ar religinius skirtumus tarsi ištrina švelnūs smėlio, medienos, laukinių rožių ir pipirų atspalviai. Skirtingas paletės spalvas jungia universalus, bet kartu ir labai asmeniškas grožio jausmas.

g Eccentricities paletė skirta nebijantiems drąsiai eksperimentuoti, atrasti ir praktiškai pritaikyti netikėtus gyvų spalvų derinius. Leistis į nuotykių kupiną spalvų pasaulį siūloma taikant pulsuojančią raudoną, bebaimę mėlyną, šilumą spinduliuojančią geltoną ar bundančio pavasario žalią. Tokiam ekscentriškam interjerui harmonijos suteikia juodos ir baltos intarpai, kurie ne tik suteikia reikalingą kontrastą, bet ir nuramina išdykėliškų spalvų šėlsmą.

Tobulo varianto paieškos

„Pantone“ 2014-iems siūloma spalvų gama pasinaudojo ir įtakingiausi Italijos būsto interjero žurnalai „AD“ ir „Elle Décor“. Subūrę patyrusių profesionalų komandą, leidinių redaktoriai savo skaitytojams pasiūlė šešis skirtingus variantus, kuriuose naujausios spalvų tendencijos susipynė su neblėstančios klasikos patirtimi bei asmeniniais kiekvieno žmogaus išgyvenimais. Gautas rezultatas išryškino šiuos interjero tipus: santūrus ekscentriškumas, įžūli estetika, neapčiuopiamas švelnumas, amžina klasika, laukinis natūralumas, naujasis juodumas. Santūrus ekscentriškumas – praėjusiais laikais dvelkiantis būsto stilius. Prabangios aukso, bronzos detalės derinamos su sendintos odos baldais ir puošniais sienų lipdiniais. Tinkamą spalvų gamą šiame interjere padeda sukurti „Pantone“ siūloma Collage paletė. 50

supernamai

Italų dizaino gamintojo „INDA“ interjero fragmentas INDA nuotr.


namų erdvės „Room Copenhagen“ aksesuarų kolekcija LEGO Room Copenhagen nuotr.

„HAY“ interjero kolekcija „Copenhague“ (diz. Ronan & Erwan Bouroullec) HAY nuotr.

„PANTONE Universe“ interjero aksesuarų spalvų tendencijos Room Copenhagen nuotr.

supernamai

51


namų erdvės

„Normann Copenhagen“ kolekcija „Onkel“ (diz. Simon Legald) Normann Copenhagen nuotr.

Neapčiuopiamas švelnumas skirtas romantiškiems svajotojams. Pastelinės švelnios spalvos kuria atpalaiduojantį jaukumą, norą pasinerti į saugų ir intymų pasaulį. Norimą atmosferą padeda sukurti Physicality ir Intimacy spalvų gama. Amžina klasika – į aukštąją madą orientuotas interjeras. Saikingai suderintos Collage ir Moda palečių spalvos, žymių dizainerių kurti baldai ir dekoro detalės į šiuos namus įneša skaidraus žavesio. Nemirtinga klasika – ateitis, besisemianti įkvėpimo iš praeities.

Įžūli estetika – tai interjeras, kuriame liejasi Tribal Threads ir Fluidity spalvų gama. Šiuo stiliumi įrengtas būstas išsiskiria pulsuojančia išgyventų kelionių nuotaika, ryškiais etniniais elementais. Sąsaja su kasdienybe – grubios medžiagos apdaila, natūralūs medžio, odos, kailio elementai. Tai šiuolaikinio klajoklio būstas.

Madingiausia metų spalva

Spalvų gausos sutrikdytiems „Pantone“ dėmesį siūlo sukoncentruoti į pagrindinę, dominuojančią šių metų spalvą. Visų sričių spalvų madas diktuojantis institutas 2014-uosius paskelbė švytinčios orchidėjos – Radiant Orchid metais. Švelni šviesiai violetinės ir rožinės spalvų sąjunga išstūmė pernai karaliavusią smaragdinę. Švytinčios orchidėjos spalva žadina vaizduotę, įkvepia pasitikėjimą ir skleidžia didžiulę energiją. Ji padeda įgyvendinti svarbiausius norus ir slapčiausias svajones. Tai spalva, skirta stebinti ir stebėtis, o „Pantone“ instituto direktorė Leatrice Eiseman įsitikinusi, jog Radiant Orchid „užburia savo moteriškumu“. Ekonominės krizės nuniokotam pasauliui švelnios gėlės spalva – tarsi tylus kvietimas nurimti, susikaupti ir kilti naujam gyvenimui.

Madingiausia metų spalva – švelnus violetinės ir rožinės derinys, pavadintas kodiniu Radiant Orchid pavadinimu („švytinti orchidėja“) PANTONE nuotr.

52

supernamai

Laukinis natūralumas. Šio tipo interjeras turėtų sudominti tuos, kurie pašėlusio miesto realybėje itin pasigenda natūralios gamtos, lėto gyvenimo tempo, paprastumo. Tokį požiūrį būste atspindi lianomis virtę šviestuvai, augalų ir gyvūnų motyvais dekoruotos sienos, natūralios medžiagos baldai, apdaila, detalės. Nuotaiką sustiprina glamonėjančių tonų Sculpted Simplicity ir Tribal Threads spalvos. Naujasis juodumas skirtas patenkinti išsilavinusių, stabilių, tačiau dažniausiai intravertiškų žmonių poreikius. Minimalistinis tokio būsto stilius kuriamas pasitelkus Sculpted Simplicity ir Physicality paletės spalvas.


Židiniai, krosnelės, katilai Darbo I-V 10-19 val. laikas: VI 10-14 val. UAB „ Universus.lt“ Tel. 8 642 00004

MŪSŲ

PARODA

ČIA:

J. JASINSKIO G. 4, VILNIUS

supernamai

53


namų erdvės

AEG MaxiSense indukcinė kaitlentė AEG/ Electrolux Newsroom nuotr.

Išmanioji

virtuvė

Sandra Kliukaitė

IKEA „The Future Laboratory“ – 2040-ųjų ateities virtuvė, koncepcinis modelis „Skarp“ IKEA nuotr.

Kosmosas virtuvėje! Taip galėtum pamanyti pamatęs futuristines dizainerių ir buitinės technikos gamintojų ateities virtuvės vizijas. 54

supernamai

M

aisto kokybę analizuojantys šaldytuvai, virtualūs virtuvės šefai, jutikliniai ekranai, sensorinis valdymas, interaktyvūs stalviršiai ir kaitlentės, savaime nusivalantys paviršiai, automatiškai šiukšles rūšiuojanti ir čia pat į elektros energiją perdirbanti šiukšliadėžė, be jokio dirvožemio virtuvėje augančios daržovės, baldai-transformeriai, 3D maisto spausdintuvai, be vargo spausdinantys genetiškai modifikuotą maistą jums, virtuvė, prisitaikanti prie šeimininko nuotaikos ir dar daugybė nerealių dalykų, o svarbiausia – visa tai valdoma kad ir kur būtumėt tiesiog išmaniuoju telefonu!


Dvipusė indaplovė „Bifoliate“ (diz. Toma Brundzaitė, „Electrolux Design Lab 2009“)

Išmanusis šaukštas „Salt ± Spoon“ (diz. Barbora Adamonytė, „Electrolux Design Lab 2012“)

Electrolux Newsroom nuotr.

Daugelis išmaniųjų virtuvės technologijų kol kas tėra įspūdingi konceptai, pristatomi dizaino parodose ir žurnaluose, tačiau mus domina ir tai, ką rinka šiuo metu jau gali pasiūlyti žmonėms, kurie nori, kad jų virtuvė jau dabar taptų kuo išmanesnė. Galima išskirti kelias ryškesnes tendencijas, pastebimas šių dienų parduotuvėse: tai išmanieji šaldytuvai su jutikliniais ekranais, sensoriniu būdu valdomi, ergonomiški maišytuvai, išmaniosios kaitlentės ir baldai-transformeriai bei jų moduliai. Visa kita realybe tikriausiai pavirs jau netrukus, nes daugybė garsių kompanijų pluša kasdien, kurdamos ateities virtuvės technologijas. Garsioji amerikiečių kompanija „Microsoft“ net turi atskirą padalinį, kurio užduotis – kurti ir diegti naujausias išmaniųjų namų technologijas. Čia dirbo ir patentų karais pagarsėjęs Nathanas Paulas Myhrvoldas – įspūdingiausių kada nors matytų virtuvės knygų ciklo „Modernist Cuisine“ autorius, kuriose pateikiami maisto gaminimo būdai labiau primena laboratoriją ir mokslinius eksperimentus nei virtuvei būdingą mosikavimą šefo peiliais ir stovėjimą prie puodų bei keptuvių. Pavyzdžiui, N. P. Myhrvoldas, gamindamas maistą, naudoja ultragarso plovyklę, kuri šiaip jau skirta laboratorijos prietaisams plauti. Ultragarso bangos maisto produktuose sukuria oro burbuliukus, o iškeptas toks maistas tampa daug traškesnis ir sugeria mažiau aliejaus. Švedų buitinės technikos gamintojas „Electrolux“ jau daug metų žengia keliais žingsniais toliau į ateitį už kitus. Pavyzdžiui, jų kasmet rengiamas konkursas „Design LAB“, kuriame dalyvauja jaunieji dizaineriai iš viso pasaulio, tiesiai ant lėkštutės pažeria tūkstančius ateities virtuvės prietaisų koncepcijų. Čia, beje, ne kartą pasižymėjo ir lietuvių dizaineriai, užkopę į geriausių prietaisų koncepcijų viršūnes. Pavyzdžiui, Toma Brundzaitė, sukūrusi indaplovę „Bifoliate“, Barbora Adamonytė, sukūrusi išmanųjį prieskonių šaukštą, Vilius Dringelis su išmaniąja „Šaldytuvo nosimi“ ir kiti. Švedų gigantas IKEA triūsia savo įkurtoje „The Future Laboratory“ – 2040-ųjų ateities virtuvėje, kuri savo vizijas mažiau nei po 30 metų, labai tikėtina, pavers mūsų realybe. Ši laboratorija jau sukūrė virtuvės modelį „Intuitiv“, kuriame suprojektuoti „smegenų bangų davikliai“ ateityje analizuos jūsų nuotaiką ir virtuvėje sukurs jums tinkamą atmosferą (šviesa, aromatai), sensoriniu būdu valdomas šaldytuvas, atsižvelgdamas į jūsų smegenų vingių perduodamus signalus, sudarys jums atitinkamą meniu, o trimatis spausdintuvas iškeps jums picą ar ko tik panorėsite!

Electrolux Newsroom nuotr.

Interaktyvus virtuvės šviestuvas „Ice“ (diz. Julen Pejenaute, „Electrolux Design Lab 2012“) Electrolux Newsroom nuotr.

Iš „Modernist Cuisine“ maisto laboratorijos Ryan Matthew Smith / Modernist Cuisine, LLC nuotr.

supernamai

55


namų erdvės

Electrolux Infinity I-Kitchen šaldytuvas su integruotu jutikliniu ekranu ir GNU/Linux operacine sistema Electrolux Newsroom nuotr.

Išmanieji šaldytuvai

Ko gero didžiausiu intelektu iš visų virtuvės prietaisų šiuo metu pasižymi šaldytuvai. Išmaniųjų šaldytuvų modelius su integruotais sensoriniais ekranais ir galimybe prisijungti prie interneto pastaruoju metu pristatė „Electrolux“, „Samsung“, „LG“ ir kiti žinomi gamintojai. Pavyzdžiui, inovatyvi dizaino kompanija iš Naujosios Zelandijos „Fisher & Paykel“ gamina šaldytuvus su „ActiveSmart“ technologija, kuri pasirūpina tinkamiausiomis sąlygomis šaldytuve esantiems maisto produktams. „Samsung“ pristatė šaldytuvą, turintį lietimui jautrų ekraną, kuriuo galima reguliuoti šaldytuvo veikimą, per Wi-Fi prisijungti prie interneto ir skaityti naujienas, klausytis muzikos per vidines šaldytuvo kolonėles ir kt. „LG“ į savo išmanųjį šaldytuvą integravo išmaniąją technologiją „LG THINQ“, leidžiančią vartotojams nuotoliniu būdu valdyti jų virtuvėje esančius prietaisus ir taupyti energiją. Išmanusis LG šaldytuvas nuolat pateikia ir atnaujina informaciją, kurią vartotojai gali peržiūrėti išmaniajame telefone ar kompiuteryje, o maisto valdymo sistema „Smart Manager“ informuoja apie tai, kas ir kur yra jų šaldytuve, kada baigiasi produktų galiojimo laikas. Išmanusis šaldytuvas taip pat gali pasiūlyti sveiko maisto receptus iš maisto, esančio namuose ir dar turi daug kitų išmaniųjų funkcijų, kad ir naujausių orų prognozių pateikimą šeimininkui. Planuojama, kad ateityje šaldytuvai puikiai mokės atlikti visų maistinių medžiagų analizę ir pasirūpins jumis neblogiau nei dietologas.

SAMSUNG ShowCase išmanusis šaldytuvas SAMSUNG nuotr.

Electrolux Infinity I-Kitchen šaldytuvas Electrolux Newsroom nuotr.

Electrolux Ebony Kitchen Collection šaldytuvas 56

supernamai

Electrolux Newsroom nuotr.


Interaktyvūs stalviršiai ir kaitlentės

Jau dabar galite pamiršti griozdiškas dujines virykles, nes ateitis priklauso kompaktiškoms, lengvoms ir išmaniosioms kaitlentėms. Tokias jau dabar siūlo daug gamintojų („Siemens“, „AEG“, „Electrolux“ ir kt.), tačiau ką pasakytumėte apie interaktyvią kaitlentę, kuri visą jūsų stalą paverstų išmaniuoju ir net pamaitintų jūsų telefoną! „Rendez-Vous“ – tai „Electrolux“ interaktyviojo stalo koncepcija, kuri čia ir dabar pristato maisto gaminimo ateitį. Interaktyviosios kaitlentės dizaino esmė – futuristinė energijos skydo technologija, naudojama kaitlentės paviršiuje, todėl bet kuris elektros prietaisas, pavyzdžiui, mobilusis telefonas arba maisto trintuvas, gali būti maitinamas be laido – tiesiog padedant jį ant paviršiaus, kuris gali būti naudojamas kaip indukcinė maisto ruošimo sistema. Jutikliai aptinka, kai keptuvė uždedama kur nors ant kaitlentės ir išmaniai nukreipia karštį tik į tą vietą, niekur kitur. Čia taip pat yra pagalbos funkcija tiems, kurie nėra patyrę maisto ruošėjai – virtualus virėjas, kuris padės su sudėtingesniais receptais. O štai IKEA ateities virtuvės modelis „Skarp“ suprojektuotas lyg privatus mikrorestoranas. Jis veiks šeimininkui net nebūnant virtuvėje. Internetu per kompiuterį ar išmanųjį telefoną galėsite susisiekti su savo namų virtuve ir pranešti, ko norite vakarienei. Išmanioji virtuvė tiksliai nustatytu laiku paruoš jums vakarienę ir, negana to, pati sutvarkys po maisto gaminimo likusią netvarką, nes visi jos paviršiai bus savaime išsivalantys. Beje, jau dabar galite nusipirkti orkaitę, kuri pati pasirūpina išsivalymu. Savaime „Electrolux“ orkaitė išsivalo pirolizės principu – maisto likučiai paverčiami pelenais, kuriuos nušluostyti galite vienu prisilietimu, o jei pamiršite tą padaryti, orkaitė pati primins, kada ją reikia išvalyti. Ši orkaitė apskritai veikia kaip išmanusis telefonas. Naudodamiesi jutikliniu orkaitės ekranu galite pasirinkti iš 13 kaitinimo režimų, bet kurią iš 87 įdiegtų kepimo programų, aktyvinti žinyno funkcijas arba sukurti 20 savo programų. Norint sužinoti, kada patiekalas pasiekia reikiamą temperatūrą, tereikia pasinaudoti orkaitės maisto kepimo termometru ir pažvelgti į patiekalą iš vidaus! Kai maistas bus paruoštas, termometras pats išjungs orkaitę.

SIEMENS išmanioji kaitlentė

„Dornbracht“ sensoriniu būdu valdomas maišytuvas

SIEMENS nuotr.

Dornbracht nuotr.

AEG MaxiSense indukcinė kaitlentė AEG/ Electrolux Newsroom nuotr.

Intuityvioji Electrolux Inspiration kolekcija Electrolux Newsroom nuotr.

supernamai

57


namų erdvės Automatiškai šiukšles rūšiuojanti ir perdirbanti šiukšliadėžė

„Le Petit Prince“ – prancūziškosios „Mažojo princo“ istorijos įkvėptas šiltnamis-robotas, skirtas ne tik ateities virtuvei, bet ir Marso tyrimams bei kolonizacijai (diz. Martin Miklica, „Electrolux Design Lab 2009“)

Dar viena gera žinia nemėgstantiems tvarkytis – ateityje virtuvė ne tik pati išsivalys be jokios jūsų pagalbos, bet ir pati sau pasigamins elektros energijos, tiesiog vietoje rūšiuodama ir perdirbdama šiukšles bei atliekas. Jums patiems tikrai nebereikės rūšiuoti šiukšlių, nes tai už jus darys automatiškai šiukšles rūšiuojanti šiukšliadėžė, kuri generuos visą perdirbimo procesą ir gamins energiją, reikalingą, pvz., virtuvei apšviesti, šildyti ir galingos elektrotechnikos veikimui palaikyti. Visi virtuvės prietaisai santykiaus vienas su kitu, tarkime, išmanioji orkaitė gaminant maistą susidariusią šilumą veikiausiai pavers šilumine energija, reikalinga kitiems virtuvės prietaisams veikti. Jūsų virtuvė pati taupys visus išteklius ir neišmes nieko, ką galima būtų perdirbti, o ir jums patiems neleis be reikalo švaistyti, pavyzdžiui, vandens. Jau dabar virtuvės maišytuvai nėra tik vamzdžiai, per kuriuos tiekiamas vanduo. Šiuolaikiniai ir tuo labiau ateities maišytuvai neįsivaizduojami be SmartTouch ar EcoSmart funkcijų. Tai sensoriniai maišytuvai, pradedantys veikti vos prisilietus ir nustoja vos atsitraukus, ir yra labai ergonomiški. Sensoriniu būdu valdomus maišytuvus jau dabar parduoda daugelis inovatyvių gamintojų („Hansgrohe“, „Brizo“, „Oras“ ir kt.).

IKEA nuotr.

Baldai-transformeriai ir gyvi sodai virtuvėje

Electrolux Newsroom nuotr.

IKEA „The Future Laboratory“ – 2040-ųjų ateities virtuvė, į gamtą orientuotas koncepcinis modelis „Elementara“

58

Electrolux Newsroom nuotr.

supernamai

Electrolux Inspiration virtuvė, kurioje visus prietaisus sieja intuityvi valdymo logika

Baldų mobilumas, kompaktiškumas ir galimybė transformuotis – tai vieni svarbiausių kriterijų gaminant šiuolaikinius baldus ir jų sistemas jau dabar. Ateityje ši tendencija tik stiprės ir didelių gabaritų, mažo funkcionalumo baldų bei virtuvės prietaisų apskritai neliks, nes tai tiesiog prieštarautų ateities virtuvės principams. Visi jūsų virtuvės prietaisai sudarys bendrą sistemą, kartu su studomosiomis spintelėmis ir interaktyviais stalviršiais, o modulinė stalčių ir jungčių sistema bus integruota kartu su virtuvės prietaisais (šaldytuvu, orkaite), o šie jungsis tarpusavyje, ir, žinoma, internetu per atstumą galėsite viską valdyti savo išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu. Ateities virtuvė žaliaisiais maisto produktais apsirūpins pati – vaisiai ir daržovės augs tiesiog ant lentynėlių ir jiems nereikės jokio dirvožemio. Tą jau numatė ir IKEA, kurdama 2040ųjų ateities virtuvės modelį „Elementara“, orientuotą į gamtą, tačiau neatsiejamą nuo supertechnologijų. Pagrindinis šios virtuvės tikslas – apsirūpinti pačiai maisto produktais. Tai reiškia, kad virtuvė pati sau augins vaisius ir daržoves, tačiau tai tikrai nereiškia, kad ji taps panaši į šiltnamį su lysvėmis. Ne, ateities daržovės augs be jokio dirvožemio, nes ateitis priklauso jau dabar gana plačiai kultivuojamai hidroponikai. Hidroponika – tai augalų auginimas vandenyje, turinčiame mineralinių medžiagų, nenaudojant jokio dirvožemio. Savo mikrosodus ir daržus galėsite užveisti virtuvės palubėse, ant lentynėlių ir kituose laisvuose kampuose, kur tik bus įmanoma įmontuoti hidroponinę sistemą. Laukti, kol galėsite kasryt nuskinti ir suvalgyti savo virtuvėje vos per kelias savaites užaugantį pomidorą, liko mažiau nei 30 metų.



namų erdvės

Jonas Malinauskas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos docentas

NEMARUS JAPONŲ

dizainas Vartojimo prekių ir interjero detalių paroda „Ambiente“, kiekvienų metų pradžioje vykstanti Frankfurte prie Maino, atranda vis naujų būdų, kaip privilioti smalsius lankytojus iš visos Europos. Jau keletą metų į parodą kviečiamos šalys partnerės, parodančios savo buities kultūros tradicijas ir pramonės bei dizaino pasiekimus plačiame tarptautiniame kontekste. Užpernai tai buvo kaimyninė Danija, pernai – Prancūzija, o šiemet rengėjai pažvelgė kur kas toliau – parodos partnere tapo Japonija.

Ekspozicijos Japan Creative bendras vaizdas

60

supernamai


Modulinė dėžučių sistema Hakomasu, gam. Ohashi.

Garsiakalbių sistema TLF, diz. MAP, gam. Yamaha.

Ekspozicijos Shu-Shu fragmentas.

Stalo serviravimo aksesuarai, gam. Nishi Mokkou

Arbatinis Palma, diz. Jasper Morrison, gam. Oigen.

supernamai

61


namų erdvės Šviestuvo gaubtas iš serijos Kotori, gam. Hiyoshiya.

Stalo servetėlių dėklas Kinokami, gam. Marunao.

mino pagal garsaus anglų dizianerio Jaspero Morrisono projektą. Be kitų kultūros savitumų, Japonija gali didžiuotis nuo seno puoPažymėtina, kad arbatinis japonų buityje – tai ne tik indas, bet ir selėjamomis amatinės gamybos tradicijomis (monozukuri). Šianneatsiejama arbatos ceremonijos dalis, taip pat šildymo prietaisas, dien, jas puoselėjant, plėtojamos modernios pramonės šakos, o kartais net ir džiovykla. Todėl J. Morrisonui teko atlikti išsamų pažangiausios technologijos ir išskirtinė verslumo dvasia, nuolat tyrimą, vadovaujantis visų pirma vartojimo analize ir užpritraukianti naujų kūrybinių idėjų iš viso pasaulio. Šiuos sakovų poreikiais. Savo pavadinimą arbatinis Palma procesus greta kitų renginių parodoje Ambiente gavo dėl neįprastos dangtelio rankenėlės formos, o atspindėjo speciali ekspozicija Japan Creative likusios korpuso dalys išliko konservatyvios. Šis indas (Kūrybingoji Japonija), taip pat šiuolaikinio japonų tapo plačios Oigen gaminių serijos, pelniusios aukštą dizaino paroda mįslingu pavadinimu Shu Shu. profesionalių virėjų įvertinimą, pradžia. Prieš pusantro šimtmečio tradicinė japonų Garsaus Japonijos korpusinių baldų gamintojo kultūra padarė lemiamą įtaką pasaulinei dizaino Hinoki Kogel ir anglų dizainerio Peterio Marigoldo raidai, galima sakyti, suformavo pagrindines jo bendras bruožas – unikalių medžiagų savybių garbininuostatas – formos ir funkcijos sąryšį, medžiagų mas. Ruošdamasis šiam projektui, dizaineris dar Lonnatūralumo pabrėžimą ir kt. Ekspozicijoje Japan done pridarė aibę eskizų, tačiau apsilankymas baldų Creative buvo siekiama parodyti, kaip šie principai gamykloje sukėlė jam visiškai naujų idėjų. Pamatęs taikomi šiandienos pramonei, taip pat pažvelgti į sandėliuose įspūdingo skersmens rąstus, P. Marigolnusistovėjusius stereotipus iš naujos perspektyvos, das ryžosi pritaikyti suolo-skrynios Dodai gamybai kurią geriausiai galėjo atskleisti žmonės iš pašalies, Žaliosios arbatos puodelis kone prieštvaninę medžio apdorojimo technologiją: šiuo atveju – žymūs Europos dizaineriai, suvieniję Yunomi, gam. Horitsuke. suolo korpuso detales nuspręsta gaminti ne pjaunant, pastangas su Tekančios Saulės šalies gamintojais. o skeliant medžio kamieną išilgai mediniais pleištais. Dėl medžio Pasakojimą apie konkrečius eksponatus vertėtų pradėti nuo arbatinuko Palma. Jį Rytų Japonijos Oshu miestelyje esanti Oigen raštų įvairovės kiekvienas nuskėlimas, o kartu ir skrynios fasadas įgauna ryškaus unikalumo ir kartu labai aiškiai atspindi Vabi – meįmonė, kurios specializacija – tradicinių ketinių indų liejimas, pagadžiagos natūralumo išryškinimo principą. Prancūzų dizainerės Ingos Sempe specializacija – baldų ir tekstilės kūrimas, tačiau šįsyk ją sudomino vienas seniausių keramikos gamintojų Japonijoje Koubei-gama, XIX a. tiekęs indus imperatoriaus dvarui, ir jo gaminami Oribe stiliaus indai, pasižymintys subtiliais spalviniais sprendiniais. Šiuos sprendinius dizainerė drąsiai sujungė su popstiliaus grafiniais motyvais, sukurdama indų seriją Oriva. Jai būdingos lakoniškos formos ir sodrių tamsių atspalvių glazūra. Kita garsi prancūzų dizainerė Pauline Deltour pasirinko ne tokią tvirtą ir ištaigingą medžiagą. Susipažinusi su turininga senojo Kanazawos miesto istorija, ji nusprendė kartu su konditerijos įmone Shibafune Koide griebtis tradicinių saldumynų dizaino. Šiame projekte įvairiaspalviai ryžių sausainiai buvo vertinami ne tiek kaip saldėsiai, kiek kaip „firminiai“ Kanazawos miesto suvenyrai, pagaminti rankomis, pasitelkus išraiškingą, kone juvelyrinę mikroplastiką. 62

supernamai

Arbatinukų Palma korpusai gamybos metu.


namų erdvės Vaizduotę skatinantis žaidimas vaikams ir suaugusiems Kikoro, gam. Nishi Mokkou.

Kėdė Kagome Stool, diz. Shinn Asano Design.

Danų dizainerė Cecllle Manz susidomėjo tradicine Japonijos tekstile, tiksliau, vilnoniais namų darbo audiniais. Autorė nuodugniai išstudijavo rankinio audimo technologijas ir, panaudojusi kelių sluoksnių persiūtą audinį (paprastai naudojamą kimono apsiaustams siūti), sukūrė šalių ir gobtuvų kolekciją. Kaip sakoma, moterys prie ūkio, vyrai – prie technikos. Dizaino grupė MAP iš Londono yra žinoma ne tik savo projektais, bet ir kruopščiai atliekamais strateginiais tyrimais. Šįkart jų partneriu tapo ne kas kitas, o garsusis koncernas

gą – molį – pakeitęs stiklo ir nerūdijančiojo plieno kompozicija, šmaikščiai pavadinta Looking Glass (liet. padidinimo stiklas). Anot dizainerio, tokį pasirinkimą lėmė noras atspindžiais ir skaidriu stiklu suteikti buitiniam indui daugiau taurumo. Savo ruožtu ekspozicijoje Shu Shu, kurią organizavo dizaino agentūra Satomi Suzuki Tokio, buvo kalbama apie naują tradicinių medžiagų ir motyvų funkcinį naudojimą. Natūralaus medžio lukšto fanera buvo naudojama stalo indams ir aksesuarams, plona plieno armatūra – lentynoms ir kėdutėms, o ažūrinės medžio strypų struktūros – šviestuvams ir, žinoma, Laiko patikrintos amatų tradicijos širmoms. Galbūt ne visi šie gaminiai gali paskatinti naujus atradimus išsiskyrė formų originalumu, tačiau jie įvairiose dizaino srityse. puikiai atspindėjo tradicinį japonų domėKetinis puodas jimąsi medžiagų natūralumu ir išradingu jų iš serijos Snow Peak, gam. Oigen. Yamaha, sukūręs naujos kartos garsiakalbių sistedekoratyvinių savybių naudojimu. mą TLF (Thin, Light, Flexible). Didžiuliai garsiakalbių Akivaizdu, kad abiejose ekspozicijose pristapaviršiaus plotai, vos 1,5 mm storio, iš pirmo žvilgsnio tyti gaminiai dėl pagrindinių formodaros principų taatrodo kaip paprastas audinys, tačiau sugebantis kryptingai patumo yra tarpusavyje labai panašūs. Tiek Shu Shu, tiek Japan skleisti silpnus garsus intensyvaus triukšmo fone. Dizainerių paCreative vaizdžiai parodė, kad laiko patikrintos amatų tradicijos siūlytas garso sistemos sprendimas nėra itin įmantrus – jis prigali ne tik atsispirti visuotinei globalizacijai, bet ir paskatinti mena popierines tradicinio japonų būsto širmas, tačiau sugeba naujus atradimus įvairiose dizaino srityse. raiškiai perteikti kelių skirtingų kanalų garsą. Beje, šiame projekte dalyvavo ne vien užsieniečiai: išbandyti aviacijos pramonei skirtas medžiagas, gaminamas kompanijos Showa Aircraft Industry, ėmėsi japonų dizaineris Motomi Kawakami. Tiesa, korinės konstrukcijos iš aliuminio folijos nėra ypatinga naujiena, bet dizaineris pasiūlė įsprausti juos tarp skaidraus organinio stiklo sluoksnių ir panaudoti korpusinių baldų gamybai. Be neįtikėtino lengvumo ir tvirtumo, tokie „suvožtiniai“, pavadinti Inside Out, turi ir kitų pranašumų: aliumininiai koriai labai atsparūs korozijai, tad gali būti naudojami ne tik interjere, bet ir lauke, kur saulės šviesa, besiskverbianti pro korio struktūrą, gali sukelti įdomų dekoratyvinį žaismą. Pažymėtina, kad vakariečių kvietimas bendradarbiauti sudomino ne vien tik šio projekto rengėjus. Vieną iš naujovių, kurią Ambiente parodoje pristatė Honkongo kompanija JIA, sukūrė dizaineris iš Niujorko Edward Kilduff. Jis pasinaudojo medžiagos pakeitimo efektu, tradicinę ryžių dubenėlių medžiaMedinis dėklas akiniams AvanWood, gam. Storio.

supernamai

63


namų erdvės

Naujienos

„Room Copenhagen“ pristato: LEGO interjero aksesuarų kolekcija DANIJA

L

EGO tik vaikams? Pamirškite tai. „Room Copenhagen“ įrodys, kad LEGO puikiai tinka ir suaugusiesiems, ir interjerams, ir net priešpiečiams. LEGO dizaineriai sukūrė interjero aksesuarų ir baldų kolekciją iš realaus dydžio LEGO kaladėlių. Kolekciją sudaro įvairių dydžių ir formų talpyklos daiktams ir įvairiems produktams susidėti: nuo didelių daiktadėžių iki originalių priešpiečių dėžučių. Šios talpyklos gali būti naudojamos vaiko kambaryje, biure, virtuvėje, taip pat šmaikščiai paįvairinti pabodusį svetainės ar koridoriaus interjerą. Room Copenhagen nuotr.

Lietuviai parodoje „Stockholm Furniture and Light Fair 2014“ ŠVEDIJA

D

idžiausia baldų ir šviesos paroda Skandinavijoje, vykusi 11-ą kartą, pritraukė dizaino gamintojų iš viso pasaulio. Be puikiai žinomų skandinaviško dizaino ženklų „Artek“, HAY, „Muuto“, „Normann Copenhagen“ ir kt., buvo galima pamatyti naujausius „Magis“, „Vitra“, brito Tomo Dixono, japono Kunihiro Kobayashi ir daugybės kitų dizainerių produktus. Stokholme aktyviai save pristatė ir Baltijos šalys, beveik tuzinas Lietuvos baldų gamintojų stendų, tarp kurių: „Baltic Furniture“, gaminanti masyviosios medienos baldus šiaurės Europos stiliumi; dizainerė Indra Marcinkevičienė („Be saiko“), eksponavusi kėdžių kolekciją „Pievos“; „Narbutas“ su naujausia biuro baldų sistema „Jazz“ (diz. Christina Strand ir Niels Hvass) ir kitos Lietuvoje žinomos įmonės, įrodžiusios, kad lietuviški gaminiai puikiai tinka užsienio rinkai. Stockholm Furniture & Light Fair nuotr.

Modulinių lentynų sistema „Tetris“ ŠVEDIJA

S

kandinavų dizaineriai jiems būdingam šaltam, minimalistiniam ir neretai monochrominiam dizainui suteikia vis daugiau žaismo ir spalvų. Dizaino studija „Front“ sukūrė galimybę vartotojui pačiam susikurti baldus tiesiog žaidžiant tetrį. Viskas vyksta kaip legendiniame elektroniniame žaidime, tik vietoje kaladėlių dizainerės siūlo žaisti įvairių formų ir tekstūrų lentynų moduliais. Šie moduliai yra lyg konstruktoriaus detalės, kurios gali būti nuolat keičiamos, taip sukuriant begalinį skaičių skirtingų derinių, tinkamų bet kokiame interjere, o skirtingos modulių tekstūros – medis, veltinis, varis, oda, žalvaris ir plienas – suteikia lentynoms dar ryškesnį charakterį. Design Front nuotr.

64

supernamai


namų erdvės Eteryje Kelnas: „IMM Cologne“ paroda VOKIETIJA

D

izaino parodų skaičiumi kaip visuomet gausi metų pradžia nepraėjo ir be vienos įtakingiausių baldų parodų pasaulyje – „IMM Cologne“ (Vokietija), kasmet diktuojančios naujas interjero madas. Šiemet savo produktus pristatė daugiau nei 1100 kompanijų iš 50 šalių. Svarbiausios šių metų tendencijos – natūralumas, spalvos ir kokybė. Tai akcentavo didžioji dauguma dizaino gamintojų, kurdami 2014-ųjų interjero stilių ir akcentus. IMM Cologne nuotr.

Morteno Vosso šviestuvai „Aeon Rocket“ DANIJA

D

anų dizaineris Mortenas Vossas daiktų estetiką kuria maišydamas lengvai atpažįstamas formas, pritaikydamas joms tradicines ir novatoriškas medžiagas bei paskutines mados tendencijas. Tokios jo kūrybos rezultatas – tikras malonumas akims. Naujasis modelis „Aeon Rocket“ – tai tradicinio metalo ir novatoriško polipropileno mišinys, lengvai susiliejęs į itin estetišką pakabinamąjį šviestuvą. Įneškite gabalėlį futurizmo į namus! „Light Years“ nuotr.

Barboros Adamonytės segtukai „Clothing Pins“ LIETUVA

V

iso gero „močiutės“ skalbinių segtukams, sudarytiems iš dviejų korpusų ir spyruoklės. Laba diena naujos kartos – vienos dalies skalbinių segtukams, atlaikantiems Baltijos vėją ir kartais pasirodančią saulę. Ant kabančio rankšluosčio ar drabužių visiškai paprastai užspaudžiamas organinio stiklo gabaliukas puikiai tinka ir biriųjų produktų pakuotėms uždaryti, ir duonos ar arbatos maišeliams užsegti.

Barboros Adamonytės nuotr.

supernamai

65



supernamai

67


68

supernamai


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.