VGTU II komandos aiškinamasis raštas

Page 1

R A C E R E P R PA

D V I L I Š K I O M I E S T O N T R I N Ė S D A L I E S G E N E R A C I J O S O J E K T I N I A I S I Ū LY M A I

Aiškinamasis raštas

Komandos nariai, studijų kryptis: Vilius Morkūnas, architektūra Komandos vadovas: doc. dr. Dalia Dijokienė


I. ĮVADAS Miesto struktūra ir teritorijos Tyrimo objektas Problema ir jos aktualumas Darbo tikslas Darbo uždaviniai Darbo sudėtis II. ANALITINĖ-METODINĖ DALIS 1. Teorinės problemos, nagrinėjimo prielaidos (profesinės literatūros apžvalga) III. EKSPERIMENTINĖ - TIRIAMOJI DALIS 1. Teritorijos urbanistinė analizė 2. Teritorijos urbanistinė koncepcija 3. Koncepcijos regeneravimo principai 4. Teritorijos užstatymas 5. Teritorijos detalizacija 6. Teritorijos tūrinė - erdvinė koncepcija 7. Rekonstruojami ir projektuojami pastatai 8. Siūlomi rėmėjų produktai višųju erdvių kokybei gerinti IV. LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI

2


ĮVADAS ĮVADAS MIESTO STRUKTŪRA IR TERITORIJOS Geografinė padtis. Radviliškis - miestas vidurio Lietuvos šiaurėje, apie 20 km į pietryčius nuo Šiaulių, apie 180 km nuo Vilniaus, 140 km nuo Kauno, 180 km nuo Klaipdos. Radviliškio miesto seniūnija užima 1 732,2 ha plotą. Įsikuręs pelkėtoje lygumoje. Miesto vakariniu pakraščiu eina geležinkelis Vilnius - Šiauliai Radviliškis išsidėstęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Miesto statusas. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Svarbus geležinkelio mazgas. Mieste veikia visos rajono centrui būdingos valstybinės įstaigos: Radviliškio rajono Savivaldybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo Radviliškio skyrius, Policijos komisariatas, apylinkės prokuratūra, Radviliškio darbo birža prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paštas, ugdymo bei kultūros įstaigos. Demografinė padėtis. 2017 metų pradžioje šalyje gyveno 2 847 904 nuolatinių gyventojų, tai yra 40 tūkst. mažiau nei 2016 m. pradžioje. Radviliškio rajone nuo 2013 m. iki 2017 m. pradžios nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo apie 3,4 tūkst. 2017 m. pradžioje rajone gyveno 37 112 gyventojai, tai yra 1 141 gyventojais mažiau nei 2016 m. pradžioje (žr. 1 pav.). 2016 m. Radviliškio rajone vidutinis gyventojų skaičius siekė 37 683. Gamtinės sąlygos. Radviliškio miestas yra Lietuvos šiaurės vakarinėje dalyje. Miestas išsidėstęs lygumoje, apsuptas nedidelių miškingų vietovių. Vyraujantys vėjai – šiaurės vakarų ir vakarų krypties. Radviliškio miesto teritorijoje valstybės saugomų regioninių parkų, draustinių, gamtinių buveinių, apsaugai svarbių teritorijų nėra. Aplinkos kokybė. Miesto aplinka yra gana užteršta. Didžiausi taršos šaltiniai – autokelias kertantis miestą ir pramonės rajone miesto vakarinje dalyje veikiančios įmonės. Miesto centrinė dalis užteršta azoto junginiais bei dulkėmis daugiausiai dėl per centrą važiuojančio tranzitinio sunkiojo transporto. Akustinė tarša didžiausia miesto dalyse, besiribojančiose su magistraliniu keliu, kertančiu miesto centrą.

3


ĮVADAS

PROBLEMA IR JOS AKTUALUMAS

Kaip ir daugelio kitų Lietuvos miestų atveju, Radviliškiui vykdant miesto plėtrą trūksta aiškios vizijos. Lietuvoje urbanistika yra daugiau juridinių dokumentų ir biurokratinių procedūrų valdymas ir adminIstravimas, negu profesionaliai suvokta fundamentinių urbanizacinių procesų ir urbanistinių sistemų visuma. Suvokimo apie urbanistinį dizainą stoka lemia, kad Lietuvos miestų plėtra yra fragmentiška ir joje sąlygas dažniausiai diktuoja tos grupės žmonių, kurios perka sklypus. Tačiau fizinė aplinka tiesiogiai veikia ir daugiau visuomenės grupių, bet jų interesai dažniausiai lieka nuošalyje. Dėl šios priežasties plėtra netenka bendros vizijos, o miestai praranda identitetą. Profesionalios urbanistinės analizės bei miesto plėtros koncepcijos, kurios turi bendrą viziją ir teisiškai diktuoja sąlygas investuotojams yra būdas kaip spręsti Lietuvos miestų erdvinių struktūrų problemas. DARBO TIKSLAS

Apžvelgus bendresnę urbanistinio projektavimo literatūrą, atliekant analogų studiją ir urbanistinę analizę, parengti teritorijos urbanistinę koncepciją, kuri spręstų esmines teritorijos urbanistinės struktūros problemas: erdvinės sistemos formavimas, kvartalinės sistemos regeneracija, naujos urbanistinės koncepcijos ir tt. Urbanistinės koncepcijos paieškos taip pat skirtos surasti ir išryškinti miesto unikalias savybes ir taip kurti Radviliškio identitetą.

DARBO SUDĖTIS

-Planuojamos teritorijos ir jos aplinkos urbanistinė analizė -Planuojamos teritorijos koncepcinis modelis -Planuojamos teritorijos urbanistinė koncepcija -Teritorijos detalizacijos brėžinys - Teritorijoje planuojamų pastatų ir viešųjų erdvių sutvarkymo pasiūlymai - Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas

4


ĮVADAS

TYRIMO OBJEKTAS

Tiriama teritorija yra Radviliškio mieste, kurią iš pietvakarių riboja Laisvės alėja, iš Šiaurės Vakarų - Vasario 16-sios gatvė, iš Šiaurės Rytų - Radvilų gatvė ir iš Pietryčių pusės - Gražinos gatvė. Teritorija yra centrinėje miesto dalyje, ji apima svarbiausius objektus, tokius kaip Radviliskio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia, kultūros centras , geležinkelio stotis, savivaldybė ir t.t.

5


ANALITINĖ DALIS TEORINĖS PROBLEMOS, NAGRINĖJIMO PRIELAIDOS (PROFESINĖS LITERATŪROS APŽVALGA)

Urbanistinio projektavimo problemos Kaip ir daugelio kitų Lietuvos miestų atveju, Radviliškiui vykdant miesto plėtrą trūksta aiškios vizijos. Lietuvoje urbanistika yra daugiau juridinių dokumentų ir biurokratinių procedūrų valdymas ir administravimas, negu profesionaliai suvokta fundamentinių urbanizacinių procesų ir urbanistinių sistemų visuma. Suvokimo apie urbanistinį dizainą stoka lemia, kad Lietuvos miestų plėtra yra fragmentiška ir joje sąlygas dažniausiai diktuoja tos grupės žmonių, kurios perka sklypus. Tačiau fizinė aplinka tiesiogiai veikia ir daugiau visuomenės grupių, bet jų interesai dažniausiai lieka nuošalyje. Dėl šios priežasties plėtra netenka bendros vizijos, o miestai praranda identitetą. Profesionalios urbanistinės analizės bei miesto plėtros koncepcijos, kurios turi bendrą viziją ir teisiškai diktuoja sąlygas investuotojams yra būdas kaip spręsti Lietuvos miestų erdvinių struktūrų problemas. Urbanistinio audinio regeneracija Knygoje “Finding lost space” R. Trancikas išskiria esmines urbanistinio projektavimo teorijas, kuriomis remdamasis projektuotojas išspręstų pagrindines regeneruojamos teritorijos erdvinės struktūros problemas, tokias kaip nesuformuotos ir neakcentuotos viešosios erdvės miesto audinyje. Renkantis metodiką, siūloma atkreipti dėmesį į nagrinėjamos teritorijos unikalumus, traukos objektus ir siekti juos įtraukti į vientisą ir tolygų viešųjų erdvių tinklą. Knygos autorius šias teorijas įvardija kaip Vietų, urbanistinių masių ir tuštumų bei jungčių teorijas. 1. Masių ir tuštumų teorija. Ši teorija paremta užstatymo masės ir tuščios erdvės santykiu. Autorius rekomenduoja vadovautis nagrinėjamam miestui būdingai atviros erdvės ir užstatymo proporcijai, tokiu būdu yra išvengiama teitorijai svetimas erdvės ir tūrios santykis. Radviliškyje esamas užstatymas papildomas taip, kad urbanistinio audinio morfologinė struktūra būtu kuo aiškesnė, tokiu būdu viešosios - tuščios erdvės tampa geriau išreikštos ir lengviau suvokiamos. 2. Jungčių teorija yra paremta poreikiu svarbiausius miesto objektus jungti į bendrą viešųjų erdvių tinklą formuojant erdvinius kanalus, užstatymo ašis, pėsčiųjų srautus valdančias ribas. Visa tai lemia, kad miestas turi harmonizuotą viešųjų erdvių hiearchiją su aiškiai išreikštais funkciniais scenarijais. Radviliškiui tai ypač aktualu, kadangi miesto centre dominuojantys objektai nėra įtraukti į bendrą viešųjų erdvių tinklą, o tai labai apsunkina žmogaus orientavimąsi ir lengvą judėjimą miesto centru. 3. Vietų teorija. Kontekstualumas yra įvardijamas kaip vienas iš svarbiausių aspektų apibrėžiantis vietą. Supratimas apie žmogaus santykį su projektuojama vieta veda prie argumentuotų ir kokybiškų sprendinių, nes kuo gyventojui tam tikra vieta yra kultūriškai svarbesnė, tuo ji jam bus patrauklesnė. 1 pav. Urbanistinio audinio regeneracijos teorijos. (šaltinis: schema iš R. Trancik knygos “Finding lost space”)

6


ANALITINĖ DALIS Vadovaujantis šiomis teorijomis kompleksiškai sprendžiamos įvairios aktualios ir svarbios problemos, svarbu yra tai, kad šie aspektai padeda atskleisti kiekvienos teritorijos unikalias savybes, o ne taiko globalius sprendimo būdus, dėl to galima pritaikyti būtent nagrinėjamai teritorijai tinkančius sprendinius. Vadovaujantis R.Tranciko urbanistinio audinio regeneracijos teorijomis iškart sprendžiamos tkios problemos kaip užstatymo ir erdvės santykis, į bendrą scenarijų jungiami svarbiausi miesto objekai, projektuajama aiški viešųjų erdvių hierarchija. Urbanistinės analizės principai Algio Vyšniūno knygoje “Miesto gyvenamūjų struktūrų rekonstrukcija” Pateikiama elementarių žinių apie urbanistinę struktūrą. statymo principus. Nurodoma skirtingų metodikų ir nuomonių, pasaulinės praktikos pavyzdžių, istorinių precedentų bei analogų. Knygoje akcentuojama elementarių žinių apie urbanistinę struktūrą, statymo principus (morfotipą) ir t.t. svarba. Išreiškiama nuomonė, kad vien meninės intuicijos nepakanka norint kokybiškai atlikti urbanistinio objekto analizę ir projektavimą, pastato įkomponavimą į esamą urbanistinę struktūrą, nepažeidžiant jos dermės. Istorinių duomenų analizė yra reikalinga norint atrasti specifinines, unikalias planuojamai teritorijai būdingas savybes. Renkant informaciją apie istorinę teritorijos raidą galima įžvelgti pamirštas arba ignoruotas savybes, kurias atgaivinant yra keliama meninė objekto vertė, aiškėja struktūros vystymosi etapai, deformacijų ir anomalijų mastas. Teritorijos padėtis viso miesto atžvilgiu yra reikalinga norint nustatyti teritorijos socialinį užsakymą. Jis tiesiogiai susijęs su teritorijos padėtimi mieste. Nustatant teritorijos rajono statusą tampa aišku kokie yra rajoną veikaintys veiksniai. Jeigu teritorija yra miesto centre, tai atitinkamai ji turi būti planuojama, kad atitiktų miesto centro standartus. Atitinkamai jei teritorija yra priemiestyje - keliami reikalavimai jos urbanistinei struktūrai yra kitokie. Dominuojančio morfotipo nustatymas leidžia suprasti miesto erdvinės struktūros raidą, jo augimą ir vystymąsi. Morfotipai būna: 1. istorinis sodybinio tipo užstatymas 1-2 aukštų namai stovintys atskira vienas nuo kito palei kvartalo užstatymo liniją. 2. perimetrinis - kompaktinis užstatymas yra pereinamasis tarpsodybinio ir reprezentacinio centro užstatymo. Nuo sodybinio užstatymo skiriasi ryškiai padidėjusiu tankumu. Būdingas kvartalams arti miesto centro. 3. reprezentacinis centro užstatymas vystosi brangėjant žemei centre, atsiranda poreikis sklypą užstatyti tankiai, aukštais pastatais. Šis morfotipas pasižymi aukštos architektūrinės kokybės pastatais. 4. nestruktūriniai pastatai ignoruoja istorinę urbanistinę struktūrą, išsiskiria savo stilistika ir dažniausiai stovi vieni erdvėje. 5. Šiuolaikinis užstatymas laisvojo planavimo principu Šis morfotipas itin plačiai taikomas planuojant naujus gyvenamuosius rajonus. Neužstatytoje teritorijoje šis tipas yra įmanomas, tačiau jei jis taikomas istorinėje struktūroje, tampa neveikiančiu, nes toks užstatymas ignoruoja gatvę, kaip erdvės tipą ir traktuoją ją kaip transporto arteriją. Nagrinėjant miesto tūrinę erdvinę kompoziciją, pirmiausia būtina ištirti erdvių sistemą, t.y. dominuojančius erdvių tipus. Tai pagrindinis kriterijus lemiantis miesto individualumą ir specifiką, nes miesto erdvė yra meninės kūrybos objektas. Gatvių tinklas ir transporto schemos tyrimas. Sąvoka “gatvė” šiame skyriuje vartojama tik kaip transporto arterija. Yra glaudus ryšys tarp žmonių interesų, automobilių koncentracijos ir miesto dydžio. Didinant užstatymo tankumą aktyvėja ir automobilių srautai. Labai aktuali yra automobilių laikymo problema. Išvados. A. Vyšniūno knygoje ypač daug dėmesio skiriama kokybiškai planuojamos teritorijos ir jos aplinkos analizei. Konkrečiai išdėstomi aspektai pagal kuriuos turėtų būti atliekama analitinė dalis. Kuriant arba gaivinant miesto identitetą, šiuo atveju miestas yra Radviliškis, svarbiausia atrasti unikalias savybes, kurios galbūt 7


URBANISTINĖ ANALIZĖ

Susisiekimo schema

8


Gamtinis karkasas

9


erdvinė schema

- Gatvės erdvinis koridorius - Nefunkcionuojanti erdvė - Aikštės erdvė - Parko erdvė - Kurdonerinė erdvė - Suformuota erdvė - Nesuformuota erdvė

Išvados. Yra matomas aiškios gatvės erdvės trūkumas. Turint omenyje, kad nagrinėjama teritorija yra miesto centre, problemų kelią prastai suformuota arba nesuformuota gatvės erdvė. Dėmesį patraukia didelės nefunkcionuojančios erdvė bei prastai suformuotos aikštės erdvės. Taip pat atliekant šią analizę išryškėja ir vientisos kvartalų struktūros trūkumas.

10


Morfotipų schema

- Sodybinis užstatymas - laisvojo planavimo - istorinis sodybinis - Kompaktinis perimetrinis - Nestruktūriniai pastatai

Išvados. Teritorija pasižymi gana didele morfologine įvairove, tačiau aiškiai matosi, kad jos Pietrytinėje dalyje dominuoja sodybinis užstatymas. Likusioje teritorijos dalyje, kur yra miesto centras, dominuojantis užstatymas yra kompaktinis perimetrinis, tačiau jis nėra vientisas ir kokybiškas, prastai formuoja gatvės erdvę. Taip pat egzistuoja nemažai laisvojo planavimi užstatymo bei nestruktūrinių pastatų, kurie kelia daug problemų tavrkingai ir aiškiai kvartalų struktūrai.

11


IŠTRAUKA IŠ RADVILIŠKIO MIESTO TERITORIJOS BENDROJO PLANO

12


13


Projektinė (eksperimentinė) dalis 1. TERITORIJOS URBANISTINĖ KONCEPCIJA Rengiant teritorijos urbanistinio audinio regeneracijos koncepciją remiamasi esamo teritorijos urbanistinio audinio analize ir jos išvadomis, literatūros šaltinių bei analogų studijomis, jų pagrindu formuluojami pagrindiniai teritorijos urbanistinio audinio regeneravimo uždaviniai. Planuojama teritorija vystoma kaip nauja jungtis tarp Radviliškio miesto geležinkelio stoties ir miesto parko, nauja jungtis į bendrą viešųjų erdvių tinklą įtraukia svarbiausius miesto centro objektus: kultūros centrą, bažnyčią, socialinės paskirties objektus, prekybos centrą, į kultūrinio paveldo sąrašą įtrauktą senajį bažnyčios bokštą. Naujoji jungtis įsijungia į bendrą viešųjų erdvių tinklą su jau esama svarbia ašimi Vasario 16-osios g. Planuojamoje teritorijoje stiprinamos būtent šios dvi ašys, jos traktuojamos kaip pagrindiniai pėsčiųjų judėjimo takai aplink kuriuos planuojami pagrindiniai komerciniai, kultūriniai, edukaciniai objektai. Siekiama aiškiai atskirti pėsčiųjų zonas nuo automobilių transporto gatvių, kadangi miesto centrą kerta dvi judrios gatvės (Dariaus ir Girėno g. ir Gedimino g.) Vasario 16 - osios gatvėje taip pat siūloma riboti eismą ir leisti važiuoti tik aptarnaujančiam transportui.

Koncepcinis modelis

2. KONCEPCIJOS REGENERAVIMO PRINCIPAI -Aiškesnės kvartalinės struktūros formavimas. Centrinėse Radviliškio gatvėse dominuoja kompaktinis perimetrinis užstatymas, tačiau jis nėra labai kokybiškas tiek būkle, tiek kaip erdvės formantas, todėl siūloma vystyti perimetrinį užstatymą. Kvartalų kiemuose išlikę daug senų garažų, todėl gyvenamieji pastatai netenka daug privačios erdvės, dėl to nukenčia gyvenimo kokybė miesto centre. siūloma vystant tolimesnį užstatymą formuoti mažesnius kvartalus, su pusiau privačiomis erdvėmis. -Aiškių viešųjų urbanistinių erdvių formavimas. Siūlomos trys pagrindinės višosios urbanistinės erdvės miesto centre su skirtingais scenarijais. Pirmoji - tranzitinė jungtis, kuria vyksta pagrindinis automobilių transporto judėjimas. Antroji - Vasario 16-osios g. jungianti geležinkelio stotį su Radvilų gatvėje esančia mokykla ir sporto kompleksu, Vasario 16-osios gatvė yra pėsčiųjų takas, kuris praveda pro pagrindines miesto institucijas, Centrinę aikštę ir tt. Trečioji, naujai formuojama jungtis, pratęsiant Vydūno gatvę iki miesto parko. Kai kur atsisakant nykstančio ir prastos būklės sodybinio užstatymo, galima kurti naują rekracinę - komercinę jungtį ir tokiu būdu į bendrą viešųjų erdvių sistemą įtraukti svarbiausius miesto objektus. -Teritorijos aplink bažnyčią svarbumo ir identiteto stiprinimas. Teritorijoje aplink bažnyčią veikia miestui svarbūs objektai (tiek funkciškai, tiek istoriškai). Todėl yra siūloma juos labiau akcentuoti. Šiuo metu centrinis kvartalas neturi aiškios struktūros. -Daugiafunkciškumo vystymas. Siekiant užtikrinti viešųjų urbanistinių erdvių naudojimą, pagerinti socialinio gyvenimo sąlygas, padidinti gyventojų užimtumą, sukurti daugiau darbo vietų Radviliškio centre vystomas teritorijos daugiafunkciškumas. Rekomenduojami teritorijos žemės naudojimo būdai, apibrėžiami detaliuoju planu, projektuojami skirtingos tipologijos pastatai.

14


Teritorijos urbanistinė koncepcija ruošiama Radviliškio miesto centrinei daliai, kurią riboja aiškios didelių gatvių ir geležinkelio ribos 3. TERITORIJOS UŽSTATYMAS

esama kvartalų struktūra: stambūs, miesto centrui nebūdingi kvartalai

siūloma kvartalų struktūra: smulkesni dominuojančiomis viešosiomis erdvėmis

kvartalai

su

15


Koncepcijos brėžinys

16


TERITORIJOS DETALIZACIJA

Teritorijos detalizacijai pasirinkatas mazgas aplink planuojamą Vydūno gatvės tęsinį, kurio viduryje yra bažnyčia. Planuojamas mazgas pasižymi jau esančia funkcijų įvairove, jame yra veikiantis prekybos centras, vaikų namai, socialinės rupybos centras, kultūros centras, taip pat gyvenamųjų pastatų. Bažnyčią su bokštu siekiama akcentuoti kaip dominuojantį centrinio kvartalo objektą, nors tai nėra aukščiausi pastatai. Tačiau formuojant naują užstatymo struktūrą, kai visi kartale esantys pastatai įtraukiami į aiškų perimetrinį užstatymą, bažnyčia lieka stovėti erdvėje, tokiu būdu yra pabrėžiama jos svarba.

17


DETALIZACIJOS TŪRINĖ - ERDVINĖ KONCEPCICJA

Detalizuojamą urbanistinį mazgą sudarančių viešųjų urbanistinių edvių tipologija bei ergoniminiai parametrai, erdvę formuojantis projektuojamas užstatymas, jo tipologija, aukštingumas, tūrinė kompozicija bei architektūrinės raiškos principai numatomi rengiant bendrą teritorijos regeneracijos koncepciją, kurioje detalizuojama teritorija yra visuomeniai ir gyvenamieji kvartalai aplink naujai planuojamas viešąsias erdves. Projektuojama zona yra Radviliškio miesto centre ir ją sudaro miestui funkciškai svarūs visuomeniniai pastatai.

18


REKONSTRUOJAMI IR PROJEKTUOJAMI PASTATAI

4.

3.

2.

1.

5.

Detalizuojamos teritorijos aksonometrija: 1. Rekonstruojamas prekybos centras 2. Multifunkcinės paskirties pastatas 3. Vaikų dienos centras 4. Rekonstruojamas kultūros centras 5. Kultūrinės paskirties pastatas

1 PREKYBVIETĖS

MAISTO PREKIŲ PARDUOTUVĖ

TURGAUS AIKŠTĖ

KOMERCINĖS PATALPOS

RESTORANAS

19

2 KOMERCINĖS PATALPOS


2 KOMERCINĖS PATALPOS

ĮĖJIMAS Į SKAITYKLĄ PIRMAME A.

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

3

+0.00

+0.00

+0.00

-2.50

SALĖ

GALERIJA

AMFITEATRAS

20


PASIŪLYMAI MIESTO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ KOKYBEI GERINTI

Planuojamų ir esamų viešųjų erdvių kokybei gerinti siūlomi įvairūs mažosios architektūros elementai. teritorijoje skiriamas dielis dėmesys vaikams, kadangi aplink yra mokyklų ir vaikų dienos centras, todėl kokybiškos ir saugios žaidimų aikštelės yra būtinos.

21


PASIŪLYMAI MIESTO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ KOKYBEI GERINTI

22


23