VGTU VII komandos aiškinamasis raštas

IŠMANUS MIESTAS IV Kelmės miesto centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymo pasiūlymas

TURINYS ĮVADAS ................................................................................................. 3 UŽDUOTIS ............................................................................................ 3 LITERATŪROS ANALIZĖ...................................................................... 5 ANALOGŲ STUDIJA ............................................................................ 9 ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ .............................................................. 15 TERITORIJOS BŪKLĖS ANALIZĖ ...................................................... 23 TERITORIJOS SUTVARKYMO PROGRAMOS .................................. 31 TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA ...... 36 DARNI IR TVARI BENDRUOMENĖS PLĖTRA .................................. 51 IŠMANAUS MIESTO KONCEPCIJA ................................................. 55 TURIZMO PLĖTOJIMO GALIMYBĖS ................................................ 60 RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMAS PROJEKTE .... 64 KOMANDA ......................................................................................... 66 IŠVADOS ............................................................................................. 70 LITERATŪROS SĄRAŠAS................................................................... 71

ĮVADAS Galvodami apie miestų gaivinimą, pirmiausiais mąstome apie galimus infrastruktūrinius pokyčius, tačiau daug svarbiau nei tai, yra bendruomenės telkimas: būtent miesto gyventojai yra tie, kurių valioje yra miesto atgaivinimas. Dėl to savo projektu pirmiausiai ir siekiama

telkti

bendruomenę,

o

infrastruktūrinius

pokyčius

vertiname tik kaip papildomą elementą, padėsiantį užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą.

Projekto tikslas – sukurti patrauklią, kompleksiškai išspręstą Kelmės miesto centrinę dalį.

Uždaviniai: o Atlikti literatūros bei analogų analizes. o Įvertinti esamą teritorijos padėtį. o Pristatyti teritorijos sutvarkymo programas, funkcinę bei erdvinę idėjas. o Sugretinti projektą su darnios ir tvarios bendruomenės bei išmanaus miesto koncepcijomis. o Pateikti turizmo plėtojimo galimybes. o Įvertinti rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte galimybes.

3

UŽDUOTIS Objektas:

Kelmės

miesto

centrinės

dalies

viešųjų

erdvių

sutvarkymas Viešosios erdvės lokacija: teritorija yra Kelmės miesto centrinėje dalyje, tarp Kelmės rajono savivaldybės (Vytauto Didžiojo g. 58) ir Kelmės evangelikų reformatų bažnyčios (Vytauto Didžiojo g. 75) bei Kelmės Jono Griaučiūno gimnazijos (Raseinių g. 1) ir Kelmės Švč.

Mergelės Marijos Ėjimo į dangų bažnyčios (V. Putvinskio g. 18).

Projekto tikslas – išspręsti viešųjų urbanistinių erdvių, užstatymo parametrų, formų ir pastatų kompleksų klausimus, plėtoti saugią ir funkcionalią

infrastruktūrą,

sukurti

patrauklią,

kompleksiškai

išspręstą Kelmės miesto centrinę dalį.

Planuojant miesto centro teritoriją būtina išsaugoti vertingus istorinės urbanistinės struktūros elementus, stiprinti miesto centro reikšmę viso miesto atžvilgiu.

4

LITERATŪROS ANALIZĖ Miestų viešosios erdvės – vienas svarbiausių urbanistinės struktūros dėmenų, atspindinčių miestų bendruomenės kultūrinį gyvenimą, sociumą (Beresko O., Vaitkutė Eidimtienė V., 2015). P. Juškevičius (2003) išskiria tokios miesto visuomenės patrauklumo aspektus: ypatinga miesto dvasinė atmosfera, intensyvi ir įvairi kultūros veikla, informatyvumas, bendradarbiavimo ir karjeros galimybės bei gera terpė kūrybiniam ir profesiniam augimui.

Ne mažiau svarbi ir miesto funkcionavimo kokybė, nuo kurios priklauso ir viso miesto sėkmė. Yra skiriami pagrindiniai miesto centro formavimo uždaviniai: o Išlaikyti centrą kaip reprezentacinį ir patrauklų, turintį pakankamas

ir

tinkamai

įrengtas

erdves

miestiečių

susibūrimams, šventėms. o Siekti darbo vietų ir gyventojų skaičiaus bei paslaugų tipų, formų balanso, kuris leistų centrui funkcionuoti beveik visą parą ir tolygiai paskirstytų lankytojų srautus. o Sumažinti centro tranzitiškumo laipsnį. o Turėti gerą – greitą, patogų – keleivių susisiekimą su visais miesto rajonais, stotimis, parodų ir mugių centrais. o Sukurti efektyviai veikiančią automobilių stovėjimo aikštelių sistemą. o Atgaivinti senąsias miesto centro dalis – senamiesčius ir išlaikyti gyvybingą želdynų sistemą centre – skverus, parkus.

5

o Išlaikyti miesto centro teritorinės (erdvinės) plėtros galimybę. o Priversti išsikelti iš miesto centro pramonės įmones, sandėlius ir kitas įmones, įstaigas, kurių didelė krovinių arba maža lankytojų apyvarta nepriimtina centrui. (Juškevičius, 2003).

Miestų planavimo procesus nagrinėjantys R. Malakauskienė ir V. Gerikienė (2013), skatina nepamiršti miesto istorinio paveldo.

Miestų viešosios erdvės yra įsišaknijusios urbanistinėje struktūroje nuo seniausių istorinių laikų. Darnumas, kaip miestų plėtojimo principas, reiškia, kad privalu atsižvelgti į istorinį praeities paveldą, o dabarties poreikius tenkinti taip, kad nebūtų ,,nusavintos ir išsemtos“

ateities

miesto

gyventojų

reikmių

galimybės.

I.

Gražulevičiūtė-Vileniškė ir V. Urbonas V (2013) taip pat pabrėžia istorinių miesto vietų svarbą ir teigia, kad “...įliejimas gyvybės į istorines miesto dalis, gali tapti susitikimų, bendravimo erdvėmis mieste, padidinti nekilnojamojo turto vertes ir pritraukti investicijų, pakeisti ir pagerinti miesto įvaizdį ir paskatinti gyventojų identifikaciją su jų gyvenamąja vieta ir pasididžiavimą miestu.”

Mokslininkai skatina skirti ypatingą dėmesį gamtos elementams, didinti žalumą miestų viešosiose erdvėse. J. Bučo (2008) teigimu, „žalumos padidinimas – tai miesto interjero ir eksterjero ekologinių problemų sprendimo pagrindas“. Jis siūlo žaliuosius plotus įrengti ne tik žemės paviršiuje, bet ir taikyti vertikalų apželdinimą. Žaliųjų plotų didinimo istorinėje miesto aplinkoje būtinybę nurodė ir J. Vanagas (1996). Jis teigia, kad senamiesčių pastatus ypač puošia vertikalusis fasadų želdinimas, taip pat čia labai dera pergolės, 6

žalieji ekranai, gyvatvorės, gėlynai įvairiose talpyklose, išdėstytose šaligatviuose, skveruose, aikštėse.

J. Jacobs (1961) pateikia kitokį požiūrį į miestų viešųjų erdvių apželdinimus. Ji teigia, kad

sėkmingam parkų <arba viešųjų

erdvių> gyvavimui būtinas juos supančios užstatytos aplinkos socialinis

ir ekonominis

gyvybingumas, paprastai lemiamas

daugiafunkcinės panaudos, tuo tarpu ekokompensacinis miestų želdynų vaidmuo daugeliu atvejų tėra mitas. Jos teigimu, kai rekreacijai naudojami greta miesto centrinės dalies esantys žalieji plotai, sumažėja apželdintų viešųjų erdvių poreikis pačiame istoriniame centre ir sudaroma galimybė išsaugoti vertingas urbanistines struktūras. Tokiais atvejais istoriniame centre galima kurti tik estetinę funkciją atliekančius, teigiamai psichologiškai žmogų veikiančius nedidelius žaliuosius intarpus, taikyti vertikalųjį apželdinimą ar panaudoti mažosios architektūros elementus.

W. H. Whyte (1980) taip pat akcentuoja psichologinius žmonių poreikius. Savo tyrimuose jis pastebėjo, kad

atsižvelgiant į

pagrindinius miesto centro elementus, tokius kaip didelis pėsčiųjų kelias, koncentracija bei miesto veiklos – vienoje vietoje veikiantys žmonės linkę veikti taip, kaip ir žmonės kitoje. Žmonės mieliau renkasi atviras nei uždaras vietas sėdėjimui, jiems svarbu matyti priešais save viską, kas vyksta aplinkoje, tai teikia saugumo ir atsipalaidavimo jausmą. Kita, įrenginėjant viešąsias erdves, svarbu numatyti jų vietos patogumą, tai turi būtų arti pėsčiųjų judėjimo zonų ir intensyvių gatvių. Svarbu gerai apgalvoti sėdėjimui skirtų vietų zonas: W. H. Whyte (1980) tyrimų metu buvo pastebėta, kad 7

žmonių vietos pasirinkimui didelę įtaką daro sėdėjimo zonų formos.

Labai svarbu žmonėms palikti laisvę rinktis, sukuriant patogias ir įvairiais būdais galimus naudoti objektus – gulint, sėdint, aukščiau ar žemiau. Apskritai, žmones traukia vietos, kuriose jie gali atrasti įvairovę, jie nėra įpareigoti, tik tam tikru nustatytu būdu naudoti erdvę, jiems svarbu pasirinkti – sėdėti priekyje ar gale, saulės apšviestoje ar pavėsio zonoje, patogiai grupėje ar vienam. Visą tai turi galėti išpildyti erdvė, norinti pritraukti žmones, kurie naudotųsi erdve. Medžiai taip pat yra labai susiję su sėdėjimo vietomis. Žmonėms sėdėjimas po medžiu, sukuria komforto zoną – žmonės jaučiasi saugiau ir jaukiau. Kitas svarbus elementas, pritraukiantis žmones viešojoje erdvėje – vanduo. Dažnai tokiose vietose, vanduo būna įtrauktas į aplinką tik žiūrėjimui, bet pastebėta, kad žmogui ne tik svarbu matyti, bet ir suteikti galimybę liesti vandenį. Žmonės yra linkę liesti, taškytis, ar tiesiog įkišti rankas į vandenį. Ypatingai tai kaip pramoga pritraukia vaikus. Dar vienas stebėjimas, žmonės geriau renkasi saulės apšviestas vietas, nei tamsias, kur patenka mažai saulės spindulių, todėl kuriant viešosios vietos planą taip pat svarbu, apgalvoti saulės spindulių pasiekiamumą, erdvę palikti kiek įmanoma labiau atvirą.

8

ANALOGŲ STUDIJA

KEIPTAUNAS (PAR)

Kuriant integruotą Keiptauno miesto plėtros planą buvo įtrauktos vietos bendruomenės naudojant socialinius tinklus ir vykdant viešus susirinkimus, kur visi norintys galėjo išreikšti savo nuomonę.

Galiausiai buvo išskirtos pagrindinės miesto vystymo kryptys: Galimybių miestas. Investicijų įtraukimas, darbo vietų kūrimas, ekonominis

augimas.

Aplinkos

apsauga

investuojant

į

atsinaujinančią energetiką. Ekonominės plėtros partnerystės įgalino strateginį plėtros planavimą. Telekomunikacijų plėtra, viešojo transporto schema, paramos programos smulkiajam verslui ir antreprenerystės įmonėms. Nenaudojamo savivaldybių valdomo nekilnojamo turto atnaujinimas ir įveiklinimas. Žemės ūkio, turizmo, renginių plėtra.

Saugus

miestas.

Saugios

kaimynystės

programų

vystymas

įtraukiantis piliečius į bendruomenės saugumo schemą. Pirmosios pagalbos, bei ekstremalių situacijų mokymai. Nusikalstamumo 9

mažinimo programa taikant urbanistinius sprendimus: centralizuota stebėjimo sistema, gatvių ir viešų erdvių apšvietimas. Rūpestingas miestas. Svetingas ne tik miesto svečiams, bet pirmiausiai jo gyventojams.

Gyventojų

poreikių

tenkinimas,

gyvenamosios

aplinkos priežiūra. Parkų tobulinimas, sporto aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas. Sporto ir rekreacinės infrastruktūros kūrimas, bendruomenės centrų steigimas. Sveikos gyvensenos programos.

Paslaugių teikimas regionų bendruomenėms. Nemokamų sveikatos apsaugos paslaugų teikimas. Oro, vandens ir garso taršos kontrolė. Įtraukiantis miestas. Visi bendruomenės nariai yra įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą, jie turi galimybę pareikšti savo nuomonę, prisidėti prie planavimo proceso. Transporto schemos plėtra, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas. Kultūrinio paveldo apsaugos ir palaikymo darbai: išskirtos kultūrinę ir istorinę vertę turinčios vietos, jos atnaujinamos, aktyvuojama jų veikla. Skundų ir pasiūlymų registras – bendruomenės narių skundai ir pasiūlymai fiksuojami, peržiūrimi ir pateikiami atitinkamoms institucijoms.

Siekiant palengvinti komunikaciją su atokesnėmis bendruomenėmis regionuose įdiegiami nemokami skambučių punktai.

Organizuotas miestas. Miestas, kurio funkcija yra patenkinti jo gyventojų lūkesčius. Savivaldybių veikla yra vieša, prieinama vietos gyventojams. Nuolatinės mokymo ir mentorystės programos užtikrina efektyvų žmogiškųjų išteklių naudojimą.

10

FILIPINAI

Ilgą laiką Filipinų miestuose buvo ryškios kelios esminės problemos: netinkama infrastruktūra ar jos nebuvimas sietinas su investicijų nebuvimu, valdžios įsikišimo trūkumas, prasti gyvenimo kokybės didėjimo rodikliai bei prastai integruota aplinka ir natūralūs ištekliai.

Siekiant spręsti šias problemas buvo pasirinktos kelios strategijos bei programos: o Investicijos į infrastruktūrą, ypatingas dėmesys į transporto ir energijos sektorius. Integruotos multimodalinės transporto ir logistikos sistemos kūrimas sujungsiantis atitolusias bendruomenes į rinkos ir paslaugų tinklą. o Skaidrumo

ir

atsakomybės

skatinimas

instituciniame lygmenyje. o Skurdo mažinimas. Smulkaus verslo lengvatos. o Darbo vietų kūrimas. Nuolatinis darbo vietų kūrimas yra palaikomas investicijų. Skatinami darbai,

kurių

atlikimas

skatina

mokymąsi.

Amatininkų produkcijos eksportas. o Įtraukų skatinimas. Viešieji bendruomenės plėtros projektai ne tik įtraukia didelę bendruomenės dalį į savo veiklą, bet ir sukuria naujų darbo vietų.

11

KAMO (JAPONIJA)

Kamo miesto Japonijoje savivaldybės veikla yra nukreipta į gyventoją: gyventojas čia yra suvokiamas ne kaip savivaldybės paslaugų naudotojas, jis yra šių paslaugų teikėjas. Šiai idėjai įgyvendinti buvo pasitelktas savivaldybės reikmėms skirtas socialinis tinklas: o 1 klausimas per dieną yra užduodamas socialiniuose tinkluose ir informaciniame poste, kur yra palaikomas gyvas bendravimas su miesto gyventojais ir svečiais. o Atsakymai formuoja dialogo kryptį. Dialogo metu yra renkama informacija padedanti spręsti savivaldybių veiklos klausimus iškylančius planuojant gyvenviečių plėtrą ir ieškant potencialių investavimo taškų. o Socialiniai tinklai bei apieškos sistemos padeda rasti ekspertų atsakymus į opius klausimus, bei esamus negatyvius atsiliepimus apie miesto situaciją.

12

BOULDERIS (JAV) Kolorado valstijos Boulderio mieste į viešųjų erdvių plėtros projektus yra įtraukiami moksleiviai: čia vadovaujamasi nuostata, kad vaikams draugiškas miestas yra visiems draugiškas miestas.

Miesto plėtros projektai yra vykdomi keliais etapais: o Esamos patirties apie viešąsias vietas surinkimas. Jaunesnių klasių moksleiviai yra paprašomi nupiešti tiriamą erdvę, didžiausią dėmesį atkreipiant savo pojūčiams esant šioje aplinkoje. o Vyresniųjų prašoma į piešinius įtraukti ir trumpą situacijos aprašą. o Moksleiviai yra pakviečiami į išvyką po tiriamas vietas, jų yra prašoma nufotografuoti mėgstamas ir nemėgstamas vietos dalis. Naudojant spalvotus rėmus situacijos yra įrėminamas. Žalias rėmas – mėgstama, raudonas rėmas – nemėgstama situacija. o Moksleiviai atlieka analogų tyrimą internetu. Jie ieško esančių panašių situacijų sprendimų. o Moksleiviai konstruoja vietos architektūrinį modelį savo nuožiūra

perkonstruodami

tiriamas

erdves.

Procesą

moderuoja profesionalai. o Yra įvertinami rezultatai, atrenkami dažniausiai duoti pasiūlymai,

nustatomos

šių

pasiūlymų

įgyvendinimo

galimybės. Dažniausiai duoti ir įmanomi įvykdyti pasiūlymai įtraukiami į projektus.

13

Galima išskirti kelis esminius šio modelio naudojimo naudos aspektus: gaunamas žymiai didesnis kiekis idėjų, atsiranda meninė idėjų vertė, pačios idėjos yra labiau orientuotos į jaunesniąją auditorijos dalį, todėl tuo pačiu turi ilgametę vartotojų auditoriją, sukuriamas didelis įtraukos lygmuo, sprendimai atitinka vaikų, o tuo pačiu ir visų kitų lūkesčius, idėjos yra orientuotos į socialinius poreikius.

14

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Kelmė – Šiaulių apskrityje esančio Kelmės rajono centras. Tai didžiausias rajono miestas, kuriame gyvena 8206 žmonės.

Prognostinis Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 metams tyrimas, Kelmės rajonui žada pesimistines prognozes: gyventojų mažėjimas turėtų siekti net 13,4%. Šis mažėjimas regione stebimas jau ne pirmus metus. Viena didžiausių priežasčių – migracija (1 lentelė).

1 lentelė. Migracija Kelmės rajone 2012

2013

2014

Vidaus migracija 575 596 616 846 850 953 -271 -254 -337 Tarptautinė migracija 188 197 198 349 409 341 -161 -212 -143

Atvyko Išvyko Neto migracija Atvyko Išvyko Neto migracija

2015

2016

538 893 -355

668 1008 -340

199 455 -256

151 457 -306

Retai apgyvendintame rajone šie skaičiai yra milžiniški, o įvertinus faktą, kad didžioji dalis išvykstančiųjų yra jaunimas, galima kalbėti ne tik apie rajono senėjimą (1 pav.), bet ir apie su tuo susijusias kitas problemas.

200 180 160 140 120 100

134 116

146 120

169

153

157

163

122

124

126 129

174

181 Kelmės rajonas

129

130

Lietuva

80 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

1 pav. Kelmės rajono senėjimas

15

Regiono senėjimas susijęs su darbo jėgos mažėjimu: neretas miesto gyventojas pastebi mieste dirbančių specialistų senėjimą, o su tuo ir glaudžiai susijusį iniciatyvumo stygių, inovatyvių sprendimų trūkumą. Jei miestas nepritrauks naujų specialistų, greitu laiku mieste ims trūkti įvairaus profilio specialistų: jau dabar jaučiamas nemažas mokytojų, gydytojų stygius. Šiuo metu Kelmės regione veikia 518 ūkio subjektai ir jų skaičius pastaraisiais metais pastebimai didėja (2 lentelė), 57% įmonių sudaro smulkūs verslai, kuriuose dirba ne daugiau nei 4 darbuotojai.

540 520

518

500 480

494 489 467

460 440 428

420 400

2013

2014

2015

2016

2017

2 pav. Ūkio subjektų skaičius Kelmės rajone

Verslų steigimąsi regione skatina ir pati savivaldybė: speciali programa smulkiam ir vidutiniam verslui kompensuoja dalį išlaidų (steigimo, įrangos įsigijimo), taiko mokestines lengvatas. Kita vertus, nepaisant didėjančio verslų skaičiaus, regione vis dar fiksuojamas net 13% nedarbingumo lygis.

Apibendrinant galima teigti, kad siekiant atgaivinti Kelmės miestą, pirmiausiai reikia galvoti apie miesto gyventojų įveiklinimą ir aktyvesnį priemonių, skirtų naujų gyventojų pritraukimui, taikymą. Žemiau pateikiamos atskirų sričių SSGG analizės.

16

ŠVIETIMAS, KULTŪRA IR JAUNIMO UŽIMTUMAS

S S G G

Tradiciniai festivaliai, pritraukiantys lankytojų iš visos Lietuvos Kultūros įstaigos nedubliuoja savo veiklų, išryškina savo savitumą Ilgametės kultūrinės tradicijos Išsaugotas kultūrinis savitumas ir natūrali gamta Kultūrinio paveldo gausa Trečiojo amžiaus universitetas Paramos jaunimo projektams ir užimtumui trūkumas Mažėjantis mokinių skaičius Prasta jaunimo integracija į darbo rinką Patrauklaus rajono įvaizdžio nebuvimas Esamos viešosios infrastruktūros funkcionavimo neužtikrinimas Nepakankamai išplėtotos neformaliojo ugdymo paslaugos Sporto, sveikatingumo ir laisvalaikio infrastruktūros objektų plėtra Savanoriškos veiklos dirbti su jaunimu skatinimas Kultūrinio turizmo vystymas: profesionaliai parengiant kultūrinio turizmo maršrutus, sutvarkant kultūros paveldo objektus Kuriamos aukštos kokybės paslaugos ir optimizuojama kultūros plėtros infrastruktūra Masinė komunikacija nukonkuruoja nykstančias etnokultūrines tradicijas ir vertybes Fragmentiškai vystant rajoną, kyla grėsmė prarasti savitumą Spartus jaunimo mažėjimas rajone Nepakankamas bendradarbiavimas tarp verslo subjektų ir viešųjų įstaigų (švietimo, kultūros)

Projekto įgyvendinimas leistų spręsti opias miesto problemas, nes projekto veiklos yra orientuotos į jaunimo užimtumo didinimą, jaunimo ruošimą darbo rinkai, neformaliojo ugdymo plėtojimą bei miesto įvaizdžio gerinimą per jo gyventojų įtraukimą į bendras veiklas.

Be to, atsiras galimybė sutvarkytas miesto erdves įtraukti į turizmo maršrutus: tai leis didinti miesto patrauklumą ne tik turistų, tačiau ir aplinkinių regionų gyventojų akyse. Padidėję miesto lankytojų srautai sudarys palankias sąlygas vietinių verslų plėtrai.

17

VERSLAS, TURIZMAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS

S S G G

Unikalus kraštovaizdis ir švari aplinka Kultūros paveldo objektų ir kaimo turizmo sodybų gausa Plėtojamas vandens turizmas, išplėtotas sakralinis turizmas Teikiama parama projektinei vietos bendruomenių veiklai Verslo sektoriuje didžiausią pridėtinę vertę kuria pramoninė, prekybinė ir žemės ūkio veikla Neišplėtotas paslaugų sektorius, žemas verslumo lygis Nepakankamai išplėtotos turizmo paslaugos ir infrastruktūra Mažas gyventojų užimtumas Vyraujantis turizmo paslaugų sezoniškumas Mažas rajono populiarinimas užsienio šalims Silpnos visuomeninės organizacijos Patogi geografinė padėtis Visuomeninių organizacijų plėtra, visuomenės įtraukimas į veiklas Išvystytas ekologinis ūkis Galimybė pasinaudoti ES struktūrinės paramos teikiama finansine ir technine pagalba Gyventojų verslumo ugdymas Spartus gyventojų senėjimas mažins ekonominį potencialą Jaunimo emigracija į didžiuosius Lietuvos miestus ir užsienį Augantis valstybės saugomų teritorijų plotas Investicinių lėšų stygius neleis pasinaudoti ES parama Šalies ekonominė krizė ir jos ilgalaikiai padariniai ribos socialines ir ekonomines plėtros galimybes

Projekto įgyvendinimas prisidės prie gyventojų užimtumo didinimo (miesto gyventojai bus įtraukti į miesto tvarkymo veiklas), prisidės prie visuomeninių organizacijų stiprinimo (vietinės visuomeninės organizacijos bus įtrauktos į gyventojų įveiklinimo veiklas).

Didelis dėmesys bus skiriamas mieste plėtojamų kūrybinių ir kultūrinių veiklų viešinimui, jų prieinamumo didinimui (tam pasitarnaus lauko parodos, atvirose erdvėse organizuojamos dirbtuvės). Organizuojant veiklas, bus siekiama koreguoti šiuo metu mieste vyraujantį turizmo paslaugų sezoniškumą.

18

VIEŠOJI IR SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA, APLINKA

S S G G

Turimi pakankami ir kokybiški geriamojo vandens ištekliai Saugi gyvenamoji aplinka, žemas nusikalstamumo lygis Maži triukšmingumo rodikliai Patogi geografinė padėtis, švari aplinka Vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai ir jos įstatyminei bazei Nekokybiška vietinių kelių danga Atsinaujinančių energijos šaltinių stoka Neišvystytas centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas mažesnėse gyvenvietėse Modernios ir šiuolaikiškos, aktyviam poilsiui pritaikytos infrastruktūros stoka Vykdoma komunalinių paslaugų plėtra (įrangos atnaujinimas, miesto apželdinimas, apšvietimas) Skatinama alternatyvi energetika Plėtojama viešojo transporto infrastruktūra (geras susisiekimas ne tik vietos gyventojams, bet ir turistams) Aktyvesnis ES lėšų panaudojimas plėtojant infrastruktūrą Negebėjimas išlaikyti sukurtą viešąją infrastruktūrą Didelis geležies ir fluoro kiekis vandenyje Verslo plėtra neatsižvelgiant į pasekmes gamtai Neproporcingos Kelmės rajono teritorijų plėtimosi ribos Prastų vietinės reikšmės kelių, ženkliai keliančių avaringumą, didėjimas

Nors projektas yra orientuotas į socialinės įtraukties didinimą ir miesto įvaizdžio kūrimą per bendras miesto gyventojų veiklas, nemaža dalis dėmesio bus skirta ir modernios, šiuolaikiškos, poilsiui pritaikytos infrastruktūros plėtrai. Teritorijos tvarkymo projektas bus orientuotas į miesto identiteto kūrimą, todėl nemažai dėmesio bus skiriama bendros tematikos viešose miesto erdvėse išlaikymui.

Projektu bus sutvarkytos net trys centrinėje miesto dalyje esančios erdvės, kurios yra išsidėsčiusios šalia Jono Griaučiūno gimnazijos (1), Algirdo Lipeikos meno mokyklos (2) ir Kelmės Kultūros namų (3).

19

PROJEKTU TVARKOMOS ERDVÄ&#x2013;S

3

2 1

20

MIESTO GYVENTOJŲ APKLAUSA

Siekiant įvertinti realų projekto poreikį bei galimas jo įgyvendinimo kryptis, buvo atlikta Kelmės miesto gyventojų apklausa. Apklausoje dalyvavo ir vyrai, ir moterys, apklaustųjų amžiaus vidurkis – 35 metai.

Apklausos duomenys atskleidė, kad Kelmės miesto gyventojai kaip patraukliausias Kelmėje veiklas įvardijo kultūrinius renginius, buvimą gamtoje bei sportą. Buvo išskirtos ir pagrindinės veiklos, kurioms mieste jaučiamas poreikis: kinas, boulingas, biliardas, vaikų pramogoms skirtos erdvės, į sveikatingumą orientuotos veiklos bei jaunimui skirti renginiai. Apklaustųjų vertinimu, šiuo metu Kelmė siūlo nemažai veiklos senjorams, tačiau itin jaučiamas poreikis jaunesnio amžiaus gyventojams.

Buvo akcentuotas ir erdvės, kurioje būtų galima susiburti, nebuvimas. Kalbant apie tokios vietos įkūrimą, dažniausiai buvo įvardijami Kelmės miesto parkai: parkas prie Kražantės upės, Draugystės parkas, Vilko parkas, taip pat senasis pliažas prie upės.

Apklaustieji rekomendavo atnaujinti šiose vietose jau esančią infrastruktūrą, įdiegti naujovių, įvardijo pagrindines problemas: apšvietimo, šiukšliadėžių, vietos atsisėsti, pavėsinių trūkumą.

Nuskambėjo keli patarimai nutiesti naujus ir sutaisyti jau esamus dviračių takus, ne vienas išreiškė norą kavinukės įrengimui. Buvo prašoma rekonstruoti bėgimo takus stadione, sutvarkyti viešuosius tualetus. Nemaža dalis apklaustųjų išskyrė vaikų žaidimų aikštelių trūkumą.

21

Apskritai, itin stipriai jautėsi žmonių nusiteikimas miesto atžvilgiu ir skepticizmas vertinant galimybę miestą prikelti. Tai rodo, kad būtų tikslinga projektą orientuoti į socialinės programos įgyvendinimą, kai infrastruktūriniai sprendimai atliktų tik antraeilį vaidmenį.

Be

to,

atsižvelgiant

į

miesto

gyventojų

išsakytą

poreikį,

susibūrimams išnaudoti mieste esančius parkus, buvo nuspręsta miesto centre taikytinus sprendimus papildomai adaptuoti ir vienam iš miesto parkų – Draugystės parkui (1).

Be to, priešais Algirdo Lipeikos meno mokyklą esančios privačios teritorijos (2) savininkui bus pateiktas pasiūlymas galimam teritorijos sutvarkymui komerciniais tikslais: teritorijos savininkas jau seniai dairosi idėjos, o miesto poreikiai jų diktuoja ne vieną ir ne dvi.

2 1

22

TERITORIJOS BŪKLĖS ANALIZĖ TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ

Kelmės miestas yra trečio lygio „a” kategorijos centras ir patenka į Šiaulių urbanistinės koncentracijos arealo šiaurinį pakraštį.

Išorinius miesto ryšius užtikrina Via Hanseatica – magistralė A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas,

priklausanti

TEN-T

kelių

tinklui ir I transeuropinio koridoriaus atšakai IA. Atstumas nuo miesto centro iki kelio Vilnius-Klaipėda yra 23 km, iki Šiaulių – 42 km.

Kitą išorės ryšių tinklą sudaro valstybinės reikšmės keliai Nr. 157, Nr. 158, Nr. 3503, įvažiavimui iš A12 į Kelmę iš pietų pusės naudojamas kelias Nr. 2107, rajoniniai keliai Nr. 2106, Nr. 2104, Nr. 2124, Nr. 2117 bei vietinės reikšmės keliai su aplinkiniais miesteliais ir kaimais.

Tuo tarpu pačiame mieste viešojo keleivių susisiekimo sistemos nėra, nes dabartinės miesto ribos tenkina ne daugiau nei 30 min. ėjimo iki miesto centro reikalavimą. Visgi, miesto gyventojai vaikščiojimą pėsčiomis yra linkę iškeisti į transportą, todėl mieste gana ryškiai pastebima viena didžiausių transporto sistemos funkcionavimo problemų – automobilių statymas. Šiuo metu mieste stebimas chaotiškas automobilių statymas bet kur: prie šios problemos aštrinimo prisideda ir automobilio sustojimą ar stovėjimą ribojančių kelio ženklų trūkumas. Siekiant mažinti šią problemą, mieste planuojamas mokamų stovėjimo aikštelių įrengimas.

23

GAMTINIO KARKASO ANALIZĖ

Kelmės miesto teritorijoje gamtiniam karkasui priklauso Kražantės ir Vilbėno slėniai bei mažesni jų intakai (kaip migracijos koridoriai). Šiose teritorijose yra numatyta rekreacinė, miškų ūkio arba bendro naudojimo (želdynai) žemės naudojimo paskirtis. Naudojimo paskirtis buvo nustatyta atsižvelgus į geologinius šios teritorijos duomenis – upių slėnių ir jų šlaitų gruntai nėra palankūs statybai, jie yra per silpni, be to yra tikimybė, kad gali prasidėti nepageidaujami eroziniai ir gravitaciniai geologiniai procesai.

Kražantės ir Vilbėno slėniuose yra leidžiama tik tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą ar atkuria pažeistas ekosistemas.

Kadangi projekto teritorija (apvesta žaliai) neįsiterpia į nei vieną iš šių slėnių (apvesta mėlynai), pastariesiems taikomi teritorijų tvarkymo bei užstatymo reikalavimai neturi didesnės reikšmės.

24

URBANISTINIO KARKASO ANALIZĖ

Kelmės miesto erdvinę kompoziciją apibūdina jame esančių urbanizuotų bei neurbanizuotų teritorijų santykis, vidinių ryšių – gatvių – tinklas ir miesto plėtros vizualinės dominantės. Miesto plėtros požiūriu yra skiriamos trys pagrindinės miesto zonos: miesto centras, esamos urbanizuotos teritorijos ir naujai urbanizuojamos teritorijos.

Nors miesto centras šiuo metu architektūrine

raiška

nepasižymi,

svarbu nepamiršti, kad neatskiriama miesto centro dalis

yra Kelmės

dvaro sodyba, evangelikų ir katalikų bažnyčios

bei

senasis

Kelmės

vandens malūnas su tvenkiniu (šiuos pastatus vizualinius

galima miesto

išskirti

kaip

dominantus).

Reikšmingi yra ir kiti visuomenines funkcijas atliekantys pastatai: o Kelmės rajono savivaldybė. o Kelmės kultūros centras. o Kelmės mažasis teatras. o Jono Griaučiūno gimnazija. o Žemaitės viešoji biblioteka. o Algirdo Lipeikos meno mokykla.

25

Miesto centro želdynus sudaro esami skverai, kurie tvarkomi taip, kad galėtų atitikti ne tik poilsio, tačiau ir reprezentacines funkcijas.

Plėtros planuose, želdynai yra numatyti ir naujose gyvenamosiose teritorijose.

Svarbiausias miesto kompozicinis branduolys apima jo centrinę dalį, kurią sudaro iki 1940 metų susiklosčiusi gatvių struktūra, dominuojantis mažaaukštis užstatymas, virš kurio iškyla anksčiau minėtų bažnyčių stogai. Čia egzistuoja ir dvi kompozicinės ašys, susikertančios pačiame miesto centre ir sutampančios su senųjų kelių trasomis.

Vizualinio miesto identiteto zona iš esmės sutampa su miesto centriniu kompoziciniu branduoliu.

Projektu vizualinio miesto identiteto zoną (apibrėžta mėlynai) tikimasi truputį pastumti ir atskirti ją nuo kompozicinių ašių susikirtimo vietos – sankryžos, kuri yra pačiame miesto centre. Tokiu būdu, apjungiant tris miesto centre esančias erdves būtų formuojama nauja vizualinio miesto centro zona (apibrėžta žaliai).

26

MIESTO ERDVIŲ ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ

Projekto įgyvendinimui buvo pasirinktos trys miesto erdvės: aikštės prie Kelmės kultūros centro, Algirdo Lipeikos menų mokyklos ir Jono Griaučiūno gimnazijos. Šiose miesto erdvėse galima išskirti kelias pagrindines problemas. Visų pirma, aikštės nėra pritaikytos viešajam naudojimui: čia trūksta šiukšliadėžių, nėra patogių suolelių (dabartiniai neturi atramų, yra nepatogūs arba seni).

Greta erdvių yra įsikūrusios miesto kultūros ir/ar švietimo įstaigos, tačiau nei viena šių institucijų aktyviau erdvių neišnaudoja: aikštės įgauna gyvybės valstybinių švenčių minėjimo dienomis, tačiau dažniausiai teatlieka kasdienio naudojimo – praėjimo pro šalį – funkciją. Pačios aikštės nėra didelės, viena nuo kitos skiriasi forma ir objektų išplanavimu, tarpusavyje turi labai nedaug bendrumo bruožų.

Be to, erdvės, nors savyje turi nemažai potencialo, tačiau bendrame miesto fone nepasižymi nei išskirtinumu, nei savitumu. Svarbiausia yra tai, kad aikštės, nors yra išsidėsčiusios centrinėje miesto dalyje, ne tik kad neprisideda prie miesto įvaizdžio komunikacijos, bet ir nekomunikuoja savęs kaip miesto centrinės dalies.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių projektu bus siekiama erdves ne tik paversti kasdienio naudojimo daugialype erdve, kuri būtų patraukli, funkcionali ir draugiška aplinkai, tačiau paversti jas ir miesto centru, komunikuojančiu miesto vertybes, buriančiu bendruomenę veikti miesto ir jo gyventojų labui.

27

AIKŠTĖ PRIE ALGIRDO LIPEIKOS MENŲ MOKYKLOS

28

AIKŠTĖ PRIE KELMĖS KULTŪROS CENTRO

29

AIKŠTĖ PRIE JONO GRIAUČIŪNO GIMNAZIJOS

30

TERITORIJOS SUTVARKYMO PROGRAMOS TERITORIJOS SUTVARKYMO SOCIALINĖ PROGRAMA

Projekto įgyvendinimas visų pirma siejamas su miesto gyventojų įtraukimu, nes daug paveikiau nei nauja infrastruktūra, būtent žmonių įsitraukimas ir noras judėti į priekį keičia ir pačio miesto įvaizdį, didina jo patrauklumą ir leidžia jam plėstis. Dėl šios priežasties socialinė teritorijos sutvarkymo programa projekte atlieka pagrindinį vaidmenį.

Nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios miesto gyventojai yra įtraukiami į miesto erdvių tvarkymo veiklas: Pasiruošiamieji darbai. Šiame etape vyksta intensyvus bendravimas su miesto mokslo įstaigomis, vietos bendruomenėmis, kultūrinėmis organizacijomis. Pagrindinis šios veiklos tikslas yra surinkti grupę žmonių, kuri galėtų koordinuoti savanorius, padėtų užtikrinti darbų atlikimo kokybę, prisidėtų prie sklandaus darbo užtikrinimo. Į veiklų koordinavimo veiklas galėtų įsitraukti Kelmės kultūros centras, turintis akmenskaldystės pradžiamokslio užsiėmimus, Kelmės profesinio rengimo centras, ruošiantis stalius ir apdailininkus, miesto mokyklos, mokiniams siūlančios darbų pamokas, miesto bendruomenės.

Teritorijų rekonstrukcijos metu. Šiame etape miesto gyventojai įsijungia į atskirų aikštėms reikiamų elementų – suoliukų, šachmatų 31

lentų, parodų stendų ir kt. – gamybos procesus: mokosi skaityti brėžinius, naudotis reikalingais įrankiais, dirbti komandoje. Šios veiklos teikiama nauda yra keleriopa. Visų pirma, žmonės, prisidėdami prie teritorijos rekonstrukcijos veiklų, plės savo įgūdžių ratą, gerins socialinius įgūdžius, plėtos kūrybiškumą. Antra, kadangi veiklose dalyvaus įvairaus amžiaus žmonės, bus skatinamas aktyvesnis bendravimas tarp skirtingų amžiaus grupių, empatija, įvairių socialinių grupių integracija į miesto veiklas. Galiausiai, tokiu būdu bus užtikrinamas infrastruktūros saugojimas ir atsakingas naudojimas, nes kiekvienas įsitraukęs į projektą jaus asmeninę atsakomybę.

Po projekto įgyvendinimo. Po erdvių rekonstrukcijos didelis dėmesys bus skiriamas aplinkinių organizacijų veiklų perkėlimui iš organizacijų vidaus į miesto aikštes: tai leis ne tik miesto renginius ir užsiėmimus paversti labiau matomais, tačiau kartu jie taps labiau prieinami, visuomeniškesni. Be to, bus ir toliau plėtojama žmogusžmogui idėja, kurios esmė – bendruomeniškumo skatinimas per atskirų miesto gyventojų problemų sprendimą: į projektą įsitraukę asmenys bus skatinami ir toliau dirbti miesto bei jo bendruomenės labui, plėtoti techninius bei socialinius įgūdžius.

32

TERITORIJOS SUTVARKYMO EKONOMINĖ PROGRAMA

Projekto įgyvendinimas pats savaime tiesiogiai nėra susijęs su verslo skatinimu ar sąlygų jam kurtis gerinimu, tačiau sėkmingai išvysčius ir įgyvendinus miesto įvaizdžio gerinimo strategiją, tokios verslui rastis ar plėtoti būtinos sąlygos atsirastų savaime.

Taigi, projekto įgyvendinimas leis sudaryti sąlygas miesto įvaizdžio gerinimui: o Bendruomeniškumo skatinimas per mieste organizuojamas bendruomenines veiklas, savanorystės principu paremtą tarpusavio pagalbą, miesto „statymą savomis rankomis” stiprins pozityvų miesto vertinimą, skatins Kelmę matyti, visų pirma, kaip bendruomenės miestą, kuriame gera gyventi. o

Sutvarkytos miesto dalies erdvės kurs pozityvų ir viso miesto įvaizdį, skatins Kelmės miestą vertinti kaip patrauklią aplinką, kurioje galima gyventi, kurti, auginti vaikus.

Kadangi

miesto

didėjimas

tiesiogiai

patrauklumo susijęs

su

galimu papildomų turistų srautų pritraukimu, galimybėmis pritraukti naujus

nuolatinius

miesto

gyventojus, tai yra itin patrauklu kuriant naują ar plėtojant jau esamą verslą.

33

PASIŪLYMAS PRIVAČIOS ŽEMĖS PRIEŠAIS ALGIRDO LIPEIKOS MENO MOKYKLĄ SAVININKUI Kadangi apklausos duomenys parodė, kad miesto gyventojai jaučia poreikį, jog mieste atsirastų naujų vietų laiko praleidimui, o privačios žemės savininkas domisi verslo galimybėmis, žemiau pateikiami galimi žemės priešais Algirdo Lipeikos meno mokyklą panaudojimo scenarijai: o Kavinė. Kadangi nemaža dalis miesto gyventojų skundėsi kavinių trūkumu, tokia galėtų atsidurti ir miesto centre.

Papildomai, šioje erdvėje galėtų būti organizuojami įvairūs koncertai, autoriniai vakarai. o Laisvalaikio centras. Šiame centre galėtų būti apjungtos įvairios laisvalaikio praleidimui skirtos veiklos: bilijardas, stalo futbolas, boulingas, stalo tenisas, mini sporto salė. o Renginių salė. Kadangi miesto gyventojai jaučia poreikį atvažiuojamiesiems renginiams, įrengus renginių salę, būtų galima prisitraukti daugiau gastroliuojančių teatrų, pasiūlyti miestelėnams daugiau koncertų, įvairių atlikėjų pasirodymų.

Papildomai, čia būtų galima organizuoti įvairaus pobūdžio parodas, rengti autorinius vakarus it pan. o Mini kino salė. Kadangi mieste nėra labai daug gyventojų, standartinė kino salė nebūtų pelninga, tačiau būtų galima pagalvoti apie mini salės įrangą, kurioje didesnės grupės žmonių galėtų mėgautis filmų peržiūromis.

34

TERITORIJOS SUTVARKYMO EKOLOGINĖ PROGRAMA

Nors ekologija gali būti suprantama įvairiai, tačiau visų pirma, tai yra darnus ir sąmoningas gyvenimo būdas. Projekte tam skiriamas nemažas dėmesys.

Visų pirma, nemaža dalis projektinių sprendimų įgyvendinami per atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Projektu siekiama parodyti, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai gali lygiai taip pat kaip ir kiti energijos šaltiniai pilnai tenkinti miesto gyventojų poreikius, tačiau tuo pačiu ir tausoti mus supančią gamtą. Saulės energijos „surinkimui” bus naudojami saulės medžiai – jungtinė meno ir saulės energijos gamybos technologijos konstrukcija (išsamesnis aprašas pateiktas žemiau), kurie leis ne tik aprūpinti miesto centrą reikiama elektros energija, tačiau kartu formuos teigiamą miesto bendruomenės požiūrį į tokios energijos naudojimą. Meninė technologijos išraiška taip pat labai svarbi, nes ji leidžia technologijai neužgožti gamtos, kuri Kelmės mieste yra suvokiama kaip viena pagrindinių miesto vertybių.

Nemažiau svarbus yra ir vandens kokybės gerinimo projektas, kuris yra įgyvendinamas UAB „Kelmės vanduo” pastangomis. Nors projektas tiesiogiai ir neprisidės prie šios problemos sprendimo, tačiau projekte numatytas geriamo vandens fontanų įrengimas galėtų svariai prisidėti prie komunikacijos miesto bendruomenei apie mieste sprendžiamas problemas. Tai yra itin svarbu, vertinant skeptišką visuomenės požiūrį į galimus pokyčius mieste.

35

TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA Projektu yra siekiama sujungti tris miesto erdves – aikštes prie Kelmės kultūros centro, Algirdo Lipeikos menų mokyklos ir Jono Griaučiūno gimnazijos bei paversti jas funkcionalia, draugiška aplinkai erdve, kuri leistų stiprinti miesto centro reikšmę viso miesto atžvilgiu.

MEDŽIAGIŠKUMAS

Kadangi mieste yra jaučiama stipri orientacija į kultūrinį paveldą bei natūralumą, architektūriniams sprendimams irgi buvo pasirinktos natūralios medžiagos – medis, vanduo, akmuo. Šie elementai bus komponuojami visose erdvėse ir taps atskirų erdvių jungimo elementais.

MEDIS kaip simbolis, visų pirma, suvokiamas kaip pasaulio ašis, kur į žemę įleistos šaknys siurbia vandenį, o šakos liečia dangų, amžinybę. Visa tai perteikia neišsenkančią gyvybinę energiją ir, apskritai, pačią gyvybę, žemės jėgą, augimą, vykdo saugomąją funkciją, reprezentuoja pamatines lietuvių vertybes. Turbūt ne veltui Kelmės herbe randame tris ąžuolo lapus.

36

VANDUO – gyvybės šaltinis, vienas iš keturių pasaulio elementų, savyje talpinantis judėjimo, tyrumo, gyvybiškumo idėją. Visgi, Kelmės mieste vanduo vertinamas per dvi prizmes.

Kelmės mieste jau kurį laiką nerimta kalbos dėl geriamojo vandens kokybės:

tą

sąlygojo

higienos

normas

viršijanti

fluoridų

koncentracija geriamajame vandenyje. Kadangi šiuo metu UAB „Kelmės

vanduo”

nemažą

dėmesį

skiria

šios

problemos

sprendimui, geriamojo vandens fontanų įrengimas mieste ne tik atliktų savo funkciją, tačiau kartu ir komunikuotų apie sprendžiamą problemą miesto gyventojams. Žvelgiant iš kitos pusės, Kelmė seniau garsėjo fontanais, tačiau šiuo metu tų fontanų belikusios tik užuominos. Kadangi vanduo yra nepaprastai svarbus traukos centras, kalbant tiek apie vaikus, tiek ir apie suaugusiuosius, fontanų prikėlimas naujam gyvenimui leistų tiesti tiltą su praeities paveldu, kuris miestui yra ypač svarbus.

y

37

AKMUO – amžinybės ir stiprybės simbolis – Kelmės miesto gyvenime vaidina ypatingą vaidmenį. Jau nuo seno miestas garsėja akmeninėmis skulptūromis ir joje kasmet vykstančiais akmentašių simpoziumais. Negana to, Kelmė dažnai yra vadinama akmentašių sostine ir pretenduoja tapti tautinio paveldo saugojimo sostine.

Kadangi akmentašių simpoziumas kasmet susilaukia vis didesnio dėmesio ir vis labiau tarptautiškėja, akmens reikšmės sustiprinimas mieste prisidėtų ne tik prie Kelmės kaip akmentašių sostinės palaikymo, tačiau ir galėtų būti išnaudotas kaip viena iš miesto populiarinimo užsienyje galimybių.

Apibendrinant svarbu paminėti, kad itin didelis dėmesys bus skiriamas šių trijų elementų kombinavimui ir harmoningam jų pateikimui.

38

SIMBOLIKA

Kelmės herbas buvo sukurtas 1970 metais. Į dvi dalis perskirto skydo

viršutinėje

vaizduojamas

dalyje

baltas

yra

vežimo

ratas, simbolizuojantis nuo seno Kelmėje vykstančius turgus bei XIX a. vid. nutiestą Rygos-Tilžės plentą, kuris labai pagyvino vietovės

augimą.

Apatinėje

skydo dalyje yra vaizduojami trys balti ąžuolo lapai, bylojantys ne tik apie gražią apylinkių gamtą, bet ir apie žemaičių tvirtumą kovose su Vokiečių ordinu.

Siekiant

sustiprinti

miesto

identitetą

projektu

numatytuose

sprendimuose planuojamas herbo elementų įtraukimas. Apačioje pateikiamos laiptavimui naudojamos abstrakčios ąžuolo lapo formos.

39

LAIPTAVIMAS

Vienas iš elementų, kuris bus naudojamas visose projekto erdvėse – laiptavimas. Jis bus išlaikomas ne tik formuojant žemės reljefą, tačiau ir komponuojant augmeniją, apšvietimo sprendimus.

Laiptavimas, iš esmės, veikia dvejopai: viena vertus jis erdvę įrėmina, kita vertus – išlaiko ją atvirą, prieinamą iš visų pusių. Be to, išlaikant laiptavimo temą bei komponuojant medį, akmenį ir žaliąsias zonas erdvėse bus kuriamos savotiškos „salelės”, kurios leis sukurti atskiras erdves burtis mažesnėms grupėms. Tai ypač svarbu siekiant sukurti komfortiškai patrauklią aplinką, tačiau kartu neuždarant bendros erdvės.

40

ERDVIŲ JUNGIMAS

Kaip jau minėta anksčiau daug dėmesio bus skiriama atskirų erdvių jungčiai naudojant tas pačias medžiagas – medį, vandenį, akmenį, bei tokius pačius elementus – laiptavimą, simbolių naudojimą.

Erdvėse, komponuojant augmenijos elementus, bus išlaikoma visam miestui bendra tematika: erdvėse bus naudojamos tos pačios rūšies gėlės, kurias jau dabar galima rasti mieste, bus išlaikomas skirtingas jų aukštis (mieste gėlėmis yra puošiami šviesos stulpai).

Fontanų tema visose erdvėse taip pat bus išlaikoma. Kaip minėta anksčiau tai ypač svarbu komunikuojant miesto politiką siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybę. Be to tai ypač patrauklus jaukios aplinkos kūrimo elementas, traukiantis aplinkinių dėmesį, žadinantis

vidinę

harmoniją

ir

pabrėžiantis

gyvybingumą,

gamtiškumą bei nuolatinį judėjimą į priekį.

41

FUNKCINĖS ZONOS IR SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES ELEMENTAI

Kadangi projekto įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su miesto gyventojų įtraukimu į bendras veiklas, planuojamos periodinės veiklos bei kuriami socialinės įtraukties elementai, kurie palaikytų aktyvesnį vietos bendruomenės įsitraukimą ne tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu, tačiau ir vėliau.

Kadangi projektu yra skatinamas bendruomeniškumas ir judėjimas į priekį,

projekto

įrengiamos

erdvėse

bibliotekėlės:

bus knygų

mobilumui bei gero žodžio sklaidai mieste užtikrinti.

Lauko parodų įrengimas leis Kelmės kultūros centrui, Algirdo Lipeikos meno mokyklai, Jono Griaučiūno mokyklai

‚,išnešti‘‘ savo veiklą už

pastatų sienų ir ją pristatyti miesto gyventojams bei svečiams. Pastovus parodų

keitimas

turizmo

paslaugų

prisidės

prie

sezoniškumo

mažinimo.

42

Vaikų žaidimų aikštelė bus įrengta greta Kelmės kultūros centro. Jos įrengimas iš esmės yra susijęs su patrauklios aplinkos jaunoms šeimos su vaikais kūrimui, o vieta pasirinkta dėl to, kad kultūros centre yra įsikūręs vaikų darželis.

Visose projekto erdvėse bus įrengti geriamojo vandens fontanai. Kaip jau minėta anksčiau jie ne tik atliks savo tiesioginę komunikuos

funkciją,

tačiau

miesto

kartu

valdžios

pastangas gerinti vandens kokybę mieste.

WIFI ir telefono įkrovimo stotelės bus įrengtos daugumoje suoliukų ir leis užtikrinti jaunimo norą nelikti ‚,be ryšio‘‘. Be to, bevielis internetas centrinėje

miesto

dalyje

itin

pravartus galvojant apie Kelmės kaip išmaniojo miesto koncepciją.

43

Centrinėse miesto erdvėse, laiptinėse konstrukcijose

bus

įmontuojamos

šachmatų lentos. Tai gana tradicinis elementas,

pritraukiantis

įvairaus

amžiaus žmones.

Dalis poezijos skaitymų, susitikimų su menininkais ir diskusijų bus keliamos iš organizacijų vidaus į erdves lauke, taip užtikrinant veiklų matomumą visuomenėje, skatinant aktyvesnį ir likusios visuomenės įsitraukimą.

Dėl tos pačios priežasties centrinėse miesto

erdvėse

periodiškai

bus

organizuojamos ir įvairios dirbtuvės, kuriose vietos bendruomenės miesto gyventojams ves įvairaus pobūdžio užsiėmimus. Užsiėmimų metu sukurti produktai gražinimo

prisidės arba

prie jo

miesto problemų

sprendimo.

44

Centrinėje miesto dalyje planuojama įrengti minimalistinio tipo fontaną (kaip paminklą praeičiai): miestas seniau garsėjo savo fontanais.

Tuo tarpu išlaikant vandens temą, visose

centrinės

miesto

dalies

aikštėse papildomai bus įrengiami šokinėjantys fontaniukai.

Erdvėse formuojamos „salelės”: tokiu būdu kuriamos atviros, tačiau kartu ir privačios

erdvės,

skirtos

susitikti,

bendrauti, ar paprasčiausiai, prisėsti ko nors laukiant.

Kadangi nemaža dalis skundžiasi prastu apšvietimu mieste ir dėl to kylančios baimės vakarais laiką leisti už namų sienų, miesto erdvėse projektuojami apšvietimo sprendimai: išlaikoma gamtiškumo tema, išlaikomi

skirtingi

aukščiai,

derinamas

jaukumas su funkcionalumu.

45

Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją pateikiama lentelė (2 lentelė), kurioje išskirtas aptartų elementų naudojimas atskirose miesto erdvėse.

Aikštė prie Kelmės kultūros centro

Aikštė prie Jono Griaučiūno gimnazijos

Komponentas Atvira bibliotekėlė Lauko parodų stendai Vaikų žaidimų akštelė Geriamo vandens fontanai Wifi stotelės Telefonų įkrovimo stotelės Šachmatų lentos Kultūriniai renginiai Dirbtuvės Fontanas Šokinėjantys fontaniukai Salelės Apšvietimas

Aikštė prie Algirdo Lipeikos menų mokyklos

2 lentelė. Elementų naudojimas centrinėse miesto aikštėse

X X X X X X X X X X

X X X X X X X X X X X X X

X X

X X

X X X X X X X X

Dalis šių elementų didesne ar mažesne apimtimi bus perkelti ir į anksčiau aptartą Draugystės parką (pasiūlymas parkui pateiktas toliau) taip išlaikant visam miestui bendrą stilistiką.

46

AIKŠTĖ PRIE JONO GRIAUČIŪNO GIMNAZIJOS

Erdvėje konstruojamos poilsio zonos, pertvarkomas apšvietimo išdėstymas, vietą randa lauko parodų stendai bei dviračių stovai.

Atskiri elementai jungiami į bendrą visumą, apjungiamą gamtos tema:

vengiama

metalinių

detalių,

nenatūralaus

elementų

dėliojimo.

Saulės medis įrengiamas viduryje aikštės, atsižvelgiant į kitose erdvėse dėliojamų medžių lokaciją. Pati aikštė neapkrauta, paliekama atvira erdvė, taip siekiant išlaikyti atviros, draugiškos aplinkai, natūraliai integruotos į reljefą erdvės vaizdą.

Kadangi tai yra erdvė greta miesto mokyklos, aikštėje nėra vaikų žaidimų aikštelės: jos komponuojamos greta kitų mieste esančių visuomeninės paskirties pastatų: kultūros centro, menų mokyklos.

Originalaus dydžio brėžinys pateiktas 1 priede.

47

AIKŠTĖ PRIE KELMĖS KULTŪROS CENTRO

Aikštė prie Kelmės Kultūros centro planuojama taip, kad kuo didesnė dalis centre vykstančių renginių, esant galimybei, būtų perkeliami į lauką. Pati aikštė yra įrėminama sėdėjimui skirtomis salelėmis, kurios erdvę palieka atvirą, jos neuždaro. Čia daugiau dėmesio skirta fontanams bei baseinėliui: kažkada fontanais garsėjusi aikštė tarsi prikeliama naujam gyvenimui. Greta aikštės planuojama įrengti vaikų žaidimų aikštelę: tai ypač svarbu dėl greta įsikūrusio vaikų darželio, nes jo vaikai neturi lauke jiems įrengtos erdvės.

Aikštėje ypatingas dėmesys skiriamas ir laiptavimo išlaikymui: pakylos, augmenija: tai ne tik leidžia dalinai išsaugoti buvusios aikštės vaizdą, tačiau ir ją pagyvina, prideda patrauklumo, kelia norą dalyvauti čia vykstančiose veiklose.

Originalaus dydžio brėžinys pateiktas 2 priede.

48

AIKŠTĖ PRIE ALGIRDO LIPEIKOS MENŲ MOKYKLOS

Tai pati ‚,centriškiausia‘‘ aikštė, kurioje praeina didžiausias kiekis žmonių, todėl joje komponuojami visoms amžiaus grupėms patrauklūs elementai: fontaniukai, sėdėjimo salelės, bibliotekėlė, parodų stendai, šachmatų lentos ir kt.

Erdvėje, kaip ir kitose miesto erdvėse, derinama gamta ir funkcionalumas,

didelis

dėmesys

skiriamas

natūralių

formų

išlaikymui bei organiškam elementų dėliojimui. Aikštėje yra daugybė medžių, jie visi išlaikomi, taip išsaugant miestui ypač būdingą gamtiškumą, vėlgi, didelis dėmesys skiriamas natūralioms medžiagoms.

Be to, erdvėje paliekami čia jau esantys akmentašių darbai, ateityje planuojama erdvę papildyti didesniu jų kiekiu.

Originalaus dydžio brėžinys pateiktas 3 priede.

49

PASIŪLYMAI DRAUGYSTĖS PARKO ATNAUJINIMUI Apklausos duomenys parodė, kad Draugystės parkas miesto gyventojams yra ypatingai svarbi ir mėgstama vieta, todėl projektu siekiama ją prijungti prie miesto erdvių, naudojant tos pačios tematikos elementus. Papildomai įtraukiami elementai, kuriems miesto gyventojai suteikė papildomos reikšmės: jautė trūkumą ar išsakė atnaujinimo poreikį.

Draugystės parke siūloma įrengti elementus, kurie yra naudojami centrinėje miesto dalyje: bibliotekėlės, vaikų žaidimų aikštelė, vandens gėrimo fontaniukai, saulės medžiai, WIFI stotelės, šachmatų lentos, sėdėjimo salelės, apšvietimas ir šiukšliadėžės.

Papildomai, parke vertėtų įrengti kelias pavėsines, lauko sporto inventorių, sutvarkyti čia esančius viešuosius tualetus, įrengti lauko DJ stalą.

50

DARNI IR TVARI BENDRUOMENĖS PLĖTRA Dar 1987 metais Jungtinių Tautų suformuotame darnaus vystymosi apibrėžime teigiama, kad darnus vystymasis atitinka dabartinės visuomenės poreikius,

nemažindamas

ateinančių

kartų

galimybės tenkinti savuosius. Dėl to nekeista, kad pirmiausiai darnaus vystymosi uždaviniai buvo nagrinėjamo aplinkosaugos srityje, vėliau daug dėmesio

sulaukė

ekonominiai

aspektai,

o

galiausiai dėmesys buvo nukreiptas socialiniams klausimams,

t.y.

žmogui

ir

struktūruotoms

grupėms, kurios yra tvaraus vystymosi variklis ir/ar trikdis. Lietuvoje 2014-2020 metų struktūrinės lėšos integruotai regionų plėtrai yra orientuota į socialinę įtrauktį ir yra skirta demografiniams pokyčiams stabilizuoti ir piliečiams įtraukti, visgi visumoje, regionų plėtrai, orientuotai į socialinę įtrauktį (panašios

skiriama

reikšmė

tendencijos

nėra

stebimos

pakankama daugelyje

pasaulio regionų). Žemiau (3 lentelė) pateikta informacija, kaip projekto įgyvendinimas per miesto centrinės dalies sutvarkymą prisidės prie darnios bendruomenės kūrimo Kelmės mieste.

51

3 lentelė. Tvarių bendruomenių komponentų pritaikymas Kelmės mieste Komponentas Bendrasis komponentas

Komponento esmė Visa veikla, aplinka ir/ar įrengimai yra prieinami visiems bendruomenės nariams, aukštos kokybės, gerai suprojektuoti ir prižiūrimi, saugūs, pritaikyti ekologiškai ir ekonomiškai socialinei edukacijai ir pozityviai kūrybai. Įgyvendinimas: projektas yra orientuotas į Kelmės miesto gyventojų įtraukimą kuriant miesto identitetą per bendruomenines veiklas.

Sociokultūrinis Energingos, sumanios, harmoningos įtraukiosios komponentas bendruomenės.

Bendruomenės tapatumo ir identiteto suvokimas.

Tolerancija ir pagarba įvairioms kultūroms ir įsitikinimams.

Draugiškos, inicijuojančios kooperatyvinės veiklos, šeimoms palanki aplinka, teikiama nauda bendruomenės nariams.

Kultūros, laisvalaikio, sporto ir kitų veiklų plėtojimas.

Saugios kaimynystės, nusikalstamumo prevencija.

Aktyvios įtraukties, solidarumo, subsidiarumo principų puoselėjimas. Įgyvendinimas: projekto įgyvendinimo metu miesto tapatumas yra kuriamas per bendruomeniškumo skatinimą, vadinasi bendruomenės identitetas tampa ir viso miesto identitetu. Ypatingas dėmesys čia yra skiriamas žmogus-žmogui programos įgyvendinimui, kuris skatina tolerancijos didėjimą, solidarumo jausmą, miesto teikiamą naudą visiems bendruomenės nariams.

Valdymo Veiksmingas visų asmenų ir organizacijų dalyvavimas. komponentas Duomenimis grįsta informacija bei vadyba, socialinės partnerystės plėtra.

Pilietinio ir savanorių sektorių įgalinimas.

Pilietinių vertybių, atsakomybės ir pasididžiavimo jausmo puoselėjimas.

Nuolatinis tobulinimas taikant veiksmingą pristatymą, stebėseną ir gyžtamąjį ryšį visais lygmenimis. Įgyvendinimas: siekiant sėkmingai įgyvendinti socialinė programą, į projekto įgyvendinimą siekiama įtraukti nemažai miesto organizacijų ir bendruomenių, kurios aktyviai prisidės prie bendruomenės narių koordinavimo ir veiklų kokybės užtikrinimo. Tuo tarpu savanorystės principu paremtos veiklos orientuotos į miesto vertybių, atsakomybės už savo aplinką, pasididžiavimo jausmo skatinimą.

Ekosisteminis Efektyvus išteklių naudojimas ir urbanistinės aplinkos ir komponentas paslaugų teikimo srityje kūrimas.

Aplinkai draugiškos gyvensenos propagavimas.

Gamtos išteklių ir biologinės įvairovės saugojimas ir gerinimas. Įgyvendinimas: žvelgiant iš technologinės pusės, į projekto įgyvendinimo planus yra įtrauktas alternatyvios energetikos naudojimas, natūralių medžiagų naudojimas. Lygiagrečiai siekiama gerinti vietinio vandens kokybę.

52

Ateities kartų lūkesčiai

Būsto ir aplinkos kokybės gerinimo, jautrumo gamtai, pagarbos kaimynams skatinimas.

Gyvenamosios vietovės gyventojų identiteto ir pasididžiavimo savo tradicijomis puoselėjimas.

Tvarkinga ir patogi aplinka, viešosios erdvės pritaikymas šeimoms ir visų socialinių grupių poreikiams.

Pakankamas ir prieinamas būsto diapazonas, įvairovė per subalansuotą būsto pasiūlą rinkoje.

Aukštos kokybės, gerai suprojektuota ir užstatyta aplinka, tankumas, dizainas derinamas su savita bendruomenės kultūra ir tradicijomis.

Aukštos kokybės, mišrios paskirties, patvarūs, mobilūs ir viešajam interesui pritaikyti pastatai. Įgyvendinimas: projekto įgyvendinimas glaudžiai siejamas su kultūriniu miesto palikimu, miesto tradicijomis, centrinėje miesto dalyje projektuojama jauki, atvira, draugiška aplinkai ir visoms socialinėms grupėms pritaikyta infrastruktūra, skatinamas miesto bendruomenės identiteto kūrimas ir jo tradicijų puoselėjimas.

Transportas ir Darbo vietos turi būti arti ugdymo institucijų, sveikatos jungtys apsaugos, kitų sociokultūrinių ir viešojo maitinimo paslaugų.

Transporto infrastruktūra turi skatinti naudotis viešuoju transportu ir teikti sociokultūrinę informaciją, skatinant pažinti kitas bendruomenes ir kultūrinį paveldą.

Viešųjų įstaigų paslaugų prieinamumas pilietinei bendruomenei.

Viešųjų erdvių pritaikymas visoms socialinėms grupės ir neįgaliems asmenims.

Automobilių stovėjimo aikštelėse numatytos vietos neįgaliems asmenims.

Plačiai prieinama ir veiksminga telekomunikacijų ir interneto prieiga. Įgyvendinimas: didinamas viešųjų miesto įstaigų (kultūros centų, mokyklų, vietos bendruomenių) prieinamumas per veiklų perkėlimą iš uždarų erdvių į atviras miesto erdves.

Ekonomika Įdarbinimo, kvalifikacijos ir persikvalifikavimo programų (mobilių ir laksčių) skatinimas.

Sėkmingų ekonominių ir verslo programų, skatinančių socialinę atsakomybę, rėmimas.

Viešojo, privataus ir pilietinių bei mokslo sektorių partnerystės bei klasterystės plėtojimas.

Verslo bendruomenės, verslo angelų iniciatyvų ir investicijų inovacijoms skatinimas. Įgyvendinimas: projektas prisideda prie vietinių verslų kūrimosi ir/ar plėtros, didžiausias dėmesys skiriamas turizmo paslaugas teikiančių verslų skatinimui bei penktadieninių miesto turgelių plėtrai.

53

Paslaugos

Daugiafunkciu dizainu ir socialine edukacija paremtų pasaugų, kurios remiasi 3D modeliu1, skatinimas.

Atviros edukacinės institucijos teikia edukacines paslaugas visų socialinių grupių nariams pagal poreikius ir užsakymus.

Vietos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos yra patrauklius ir orientuotos į bendruomenę ir šių paslaugų stokojantį asmenį.

Privačių paslaugų ir pramogų teikimo skatinimas, ypatingą dėmesį kreipiant su bendruomene susijusiems paslaugų tiekėjams gebantiems teikit paslaugas ne tik vietinei bendruomenei, bet ir už jos ribų. Įgyvendinimas: projektas prisideda prie neformalių edukacinių programų plėtros ir jų prieinamumo didinimo tiek vietinei bendruomenei tiek ir už jos ribų.

Apibendrinant galima teigti, kad numatoma darni ir tvari miesto bendruomenės plėtra apima nemažą dalį tokioms bendruomenėms taikomų komponentų pilną ar dalinį įgyvendinimą, didžiausią dėmesį skiriant pačios miesto bendruomenės kūrimui, jos įveiklinimui ir miesto identiteto per ją kūrimui. Nemažas dėmesys šiame kontekste skiriamas ir gyvenvietės gamtos bei kultūrinio paveldo saugojimui, istorinių rajonų atgaivinimui bei miesto centro atkūrimui, nes šie elementai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti tvarią ir darnią miesto plėtrą.

1

Daugiafunkcis, daugiakriteris, daugiasektoris.

54

IŠMANAUS MIESTO KONCEPCIJA Išmanus miestas – tai, visų pirma, socialinė sistema, kurios gyventojai yra svarbiausi suinteresuotieji. Dėl to išmanaus miesto koncepcija visų pirma ir turėtų būti orientuota į miesto gyventojus: nors jų interesai ir norai tarpusavyje gali skirtis, tačiau jie negali prieštarauti

siekiui

kurti

klestinčią

ekonomiką,

harmoningą

gyvenamąją aplinką, kokybiškas ir taupias visų rūšių paslaugas, turiningą kultūrinį gyvenimą, į visuomenės poreikius orientuotą ir humanišką viešąjį valdymą ir pan.

Kalbant apie mažesnius miestus nebūtina iškart imtis kurti visomis prasmėmis

išmanų

miestą,

vertėtų

pradėti

nuo

mažesnių

sprendimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su opių miesto problemų sprendimu. To bus ir siekiama šiuo projektu.

Kadangi Kelmės mieste viena opiausių problemų yra spartūs miesto gyventojų emigracijos tempai, didžiausias dėmesys projekte skiriamas miesto įvaizdžio gerinimui per bendruomeniškumo skatinimą. Galima išskirti tris pagrindines kryptis, kuriose bus skatinamas ‚,miesto išmanumas‘‘: o Alternatyvios energetikos naudojimas. o Nemokamo WIFI zonos miesto centre. o Programėlė.

55

ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI

Augant pasaulio populiacijai ir vis didėjant oro taršai, vis dažniau yra kalbama apie atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą, kurios pagrindinis šaltinis – saulės energija. Ir nors kol kas saulės energija sudaro tik apie 20% visos pagaminamos švarios energijos, šio atsinaujinančio energijos šaltinio panaudojimas ir populiarumas auga kasmet. Vienas iš būdų panaudoti saulės energiją miesto sprendimuose yra saulės medis (angl. solar tree) – jungtinė meno ir saulės energijos gamybos technologijos konstrukcija.

Saulės medžiai buvo pradėti statyti viešose vietose, parkuose, skveruose, mokyklų ir universitetų kiemeliuose, privačiose valdose.

Laikui

bėgant

jie

įgavo

formas,

kurios

suteikė

daugiau

funkcionalumo, pavyzdžiui, buvo pritaikyti kaip suoliukai parkuose, kurie gamina elektrą ir naktį apšviečia sėdėjimo zoną.

Matematika

tokia: 2

MV

elektros

energijos pagaminti, reikia tiek saulės kolektorių, kurie užimtų 4,6-4,8 ha.

Tuo

tarpu

saulės

medis,

kuris

pagamintų tiek pat energijos užima tik 4-5 m2, todėl tokių 3 medžių užtektų

visų

trijų

miesto

erdvių

aprūpinimui elektra: ir fontanams veikti, ir įkrovimo stotelėms aprūpinti, ir šviestuvų darbui palaikyti.

56

Tokio sprendimo pritaikymas Kelmės mieste prisidėtų ne tik prie švaresnės

energijos naudojimo, tačiau kartu

leistų

mieste

įgyvendinti pakeitimus, kurių vėlesnei priežiūrai nereiktų skirti didelių papildomų lėšų. Be to, švarios elektros energijos gamybai naudojant saulės medžius, nereikia jokių brangių laidų instaliacijų.

Taip pat, saulės medžiai, statomi viešose vietose, formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į atsinaujinančius energijos šaltinius ir prisideda prie išmanių miestų plėtojimo. Projektu to ir siekiama: miesto gyventojams bus suteikta galimybė viešoje vietoje pasikrauti išmaniuosius įrenginius, bus sukurtos bevielio ryšio zonos, atsinaujinanti energija bus naudojama gatvių apšvietimui bei fontanų funkcionavimo užtikrinimui.

WIFI RYŠYS MIESTO CENTRE

Gyvename pasaulyje, kuriame telefonu galima valdyti praktiškai viską. Dėl to, plėtojant išmanaus miesto koncepciją neįmanoma išsiversti be nemokamo wifi miesto centrinėje dalyje, kuris leistų visapusiškai užtikrinti išmanumą centrinėje miesto dalyje.

Kadangi miesto centre yra stebimas itin chaotiškas automobilių statymas bet kur, projektu planuojama įrengti mokamas stovėjimo aikšteles. Tai leis suvaldyti automobilių statymą miesto centrinėje dalyje. Tuo tarpu nemokamas wifi ryšys, palengvins statymąsi, nes čia bus galima naudotis ‚,UniPark‘‘ programėle, kuris leis susimokėti už stovėjimą per daug nesukant sau galvos.

57

Nors Kelmė nėra didelis miestas, tačiau tokių miestų Kaip Trakai ar Nida pavyzdžiai rodo, kad parkavimosi sistemos įrengimas mažesniuose miestuose gali būti net ir labai funkcionalus. Juolab, kad Kelmė taip pat pritraukia nemažą dalį turistų ir šiuo metu kryptingai dirba, kad šie srautai dar labiau didėtų.

PROGRAMĖLĖ KELMIŠKIAMS

Telefonas šiandien jau yra neatskiriama žmonių gyvenimo dalis. Dėl to, siekiant efektyvinti miesto gyventojų tarpusavio bendravimą, bei jų komunikaciją su miesto savivaldybe, miesto gyventojams siūloma specialiai kelmiškiams sukurta programėlė (4 lentelė).

4 lentelė. Pagrindiniai programėlės kelmiškiams parametrai Parametras

Žmogusžmogui

Bendravimas su savivaldybe

Turistiniai maršrutai

Aprašymas Ši skiltis yra skirta žmonių bendravimui tarpusavyje, kur vieni gali parašyti, kokios pagalbos jiems reikia, o kiti savo ruoštu pasirinkti tas problemas padėti išspręsti.

Tai būtų kaip socialinis programėlės Geocatching atitikmuo, kur žmonės ieškotų ne lobio, tačiau galimybės padaryti gerą darbą.

Skiltis skirta bendravimui su savivaldybe.

Remiantis Kamo miesto patirtimi, čia pateikiamas 1 miestui aktualus klausimas per dieną, taip formuojant dialogą tarp savivaldybės ir gyventojų. Papildomai galima teigti įvairius siūlymus, užduoti rūpimus klausimus, registruoti mieste pastebimas problemas.

Pateikiami visi regiono turistiniai maršrutai, be to paliekama galimybė maršrutą susidaryti pačiam.

Prie lankytinų objektų pateikiami trumpi aprašymai, galima palikti atsiliepimus, teikti rekomendacijas, reitinguoti.

Jungtis

Google žemėlapiai

-

Google žemėlapiai

58

Renginiai

Darbo skelbimai Apmokėjimo už parkavimąsi sistema

Pateikiami visi regione vykstantys renginiai, kuriuos galima filtruoti pagal skirtingas kategorijas. Yra galimybė pasižymėti konkrečius renginius, tokiu būdu, renginiui artėjant yra siunčiami priminimo pranešimai.

Renginius skelbti gali visos miesto visuomeninės organizacijos, bendruomenės ar miesto aktyvistai.

Pateikiami darbo pasiūlymai regione.

Suteikiama galimybė ne tik ieškoti darbo, tačiau jį ir pasiūlyti.

Integruojama UniPark programėlė, taip išvengiant būtinybės siųstis net kelias programėles.

-

Lietuvos darbo birža UniPark

Atlikti tyrimai rodo, kad vyresnio amžiau žmonės vis dar nėra pakankamai susipažinę su išmaniomis technologijomis ir neturi reikiamų įgūdžių jomis naudotis. Kita vertus, maždaug 70% gyvenančių didesniuose nei 2000 gyventojų turinčiuose miestuose žmonių naudojasi internetu. Dėl šios priežasties programėlė turės atitikmenį internetinio puslapio pavidalu, kad visi savo namuose neturintys išmaniųjų įrenginių miesto gyventojai galėtų šia galimybe pasinaudoti viešosiose miesto bibliotekose.

59

TURIZMO PLĖTOJIMO GALIMYBĖS Po projekto įgyvendinimo vertėtų įvertinti galimybes Kelmės miesto centrą prijungti prie jau dabar egzistuojančių turizmo maršrutų Kelmės rajonui: o Kadangi šiuo metu siūlomas Gamtos ir pažinimo kelias yra orientuotas į gamtą ir edukaciją, prie maršruto būtų galima pridėti ir Kelmės miestą. Maršrute siūlomas net kelių akmenų rūžų lankymas: Kelmėje tuo tarpu būtų galima pravesti ekskursiją bei edukacinius užsiėmimus akmentašystės tema.

o Čia pat yra siūlomas ir trumpesnis maršrutas – Akmenų rūžos pažintinis takas. Kadangi jis yra visai netoli nuo Kelmės miesto, į maršrutą būtų galima įtraukti ir jį. Juk čia yra eksponuojami jau tradiciniu tapusio akmentašių simpoziumo darbai: tai būtų puikus būdas pereiti nuo gamtinio palikimo iki šių dienų akmens interpretacijų.

60

Vertėtų pagalvoti ir apie turistinių maršrutų pačiame mieste plėtrą, nes nors Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras pateikia platų miesto turizmo spektrą – daugiausiai siūloma istorinių ir gamtos pažinimo turizmo maršrutų – tačiau kol kas nėra išnaudotos miesto centrinės dalies turizmo galimybės. Siekiant efektyviau įveiklinti Kelmės turizmo ir verslo informacijos centrą siūloma teikti nemokamą turistinį žaidimą „Apskriek Kelmę ratu”. Šio turistinio žaidimo (pilnas žaidimo aprašas pateiktas prieduose) esmė – aplankyti pagrindines Kelmės miesto turistines vietas: krašto muziejų, išskirtine architektūra pasižyminčias miesto bažnyčias, kultūros centrą bei projektu tvarkomas miesto viešąsias erdves bei sprendžiant įvairias mįsles atrasti Kelmės miesto paslaptis. O visas užduotis atlikus greičiau nei per valandą turizmo centre lauks ir specialiai paruošta dovana.

Kita vertus, turizmas dažnai tampa varikliu,

dėl

kurio

žmonės

nori

aplankyti tam tikrą vietovę. Tam, kad individas norėtų atvykti į Kelmę reikia komunikuoti apie vietos turizmą bei įtraukti šiuolaikinius turizmo būdus.

Vienas iš jų yra populiarusis žaidimas „geocatching”, kuris įtraukia miestą į viso

pasaulio

šiandienos

turizmo

lauką. Siekiant pritraukti žaidėjus į Kelmę,

jiems

galima

pasiūlyti

61

įdomesnius lobių išdėstymo variantus arba intriguojančius, daug įžvalgos ir kantrybės ieškant reikalaujančias slėptuves. Kadangi žaidimo bendruomenė yra labai didelė, teisingai išnaudojus šią platformą galima tikėtis pritraukti ne tik vietinius, tačiau ir užsienio šalių „lobių ieškotojus”.

Ne mažiau svarbus yra iš miesto kuriamas įvaizdis internete. Esamas Kelmės miesto oficialus internetinis puslapis neatitinka modernių standartų. Jame jaučiamas standartiškumas, naudojami tradiciniai žinučių perteikimo būdai. Siekiant paskatinti didesnį visuomenės susidomėjimą Kelmės miestu reikia atnaujinti oficialią svetainę, kurioje būtų nuorodos ir į kitus miesto komunikacinius kanalus.

Viena

pagrindinių

šiuolaikinės

komunikacijos

platformų

yra

socialinis tinklas Facebook, kuris sulaukia didžiausio visuomenės dėmesio. Kelmės miesto komunikacijoje trūksta tikslingo miesto identiteto komunikavimo. Nėra sukurto vieningo stiliaus, kuris galėtų tapti miesto atpažinimo žymekliu. Kultūros įstaigos kuria atskiras komunikacines strategijas, kurios nesusijungia į bendrą miesto stilistiką ir identitetą.

62

Kelmės miesto komunikacijos įvaizdžio rekomendacijos: o Miesto logotipo sukūrimas. o Atnaujintų miesto erdvių 3D žemėlapis. o Aiškus kuriami identiteto išskyrimas. o Vientisa ir tikslinga komunikacija. o Skirtingų socialinių tinklų integracija. o Miesto ženklų atnaujinimas.

Rekomendacijos atnaujintų miesto erdvių viešinimui: o Kviesti garsius Kelmiškius į atnaujintas miesto erdves – jų pokalbius transliuoti Video live formatu Facebook profilyje. o Kviesti Kelmės kultūros įstaigas vesti edukacines programas atnaujintose erdvėse.

Bendrai tariant, Kelmės miestas gali formuoti tikslingą miesto identitetą tik strateginės komunikacijos pagalba: bendra stilistika, kodiniai miesto simboliai, aktyvus turizmo galimybių viešinimas bei kultūrinės miesto veiklos išryškinimas taps Kelmės atpažinimo žymekliais, patvirtinančiais miesto pažinimo vertę.

63

RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMAS PROJEKTE Didžioji dalis projekte naudojamų elementų bus sukurti miesto gyventojų, tačiau projekte bus panaudota ir dalis rėmėjų siūlomų produktų: Geriamo vandens fontanėliai [ELKAY]. Šie ELKAY

vandens

gėrimo

fontanėliai

turi

aukščiausios kokybės apsaugą nuo korozijos, todėl jiems reikalinga minimali priežiūra ir aptarnavimas.

Fontanėliai

yra

tvirtos,

antivandalinės konstrukcijos, gražaus dizaino ir dar,

kas

yra

labai

svarbu,

pritaikyti

neįgaliesiems.

Lauko

DJ

stalas

[YALP].

Šis

stalas

yra

interaktyvus pramoginis įtaisas leidžiantis bet kam

turinčiam

išmanųjį

telefoną

tapti

didžėjumi. Jis patvarus, atsparus drėgmei ir temperatūrų skirtumams. Specialiai skirtas jaunimui, bet tinkamas visiems.

Sporto įranga senjorams [FIXMAN LT]. Tai ypatinga lauko įranga, papildyta mokymų programa ir fizioterapeutų konsultacijomis. Ši gimnastikos įranga užtikrina nekenksmingą ir tolygų viso kūno fizioterapinį krūvį ir nekelia traumų rizikos.

64

Šiukšlių dėžės [BIPA]. Betoninė šiukšlių dėžė apklijuota smulkia granito skalda. Betoninė dalis – pagaminta iš min. C 40 klasės betono su natūralaus granito 2-5mm frakcijos skaldelės apdaila. Skaldelė yra ne klijuota ant betoninio paviršiaus, o įliejama į visą gaminio struktūrą gamybos

proceso

ilgaamžiškumą

ir

metu.

Tai

apsaugo

užtikrina

skaldelę

nuo

byrėjimo eksploatacijos metu.

Dviračių

stovai

[BIPA].

Dviračių

stovas

pagamintas iš cinkuoto plieno, papildomai dažytas milteliniu būdu.

Stendai lauko parodoms [STIKLITA]. Įmonė priima individualius užsakymus, galimas lauko stendų parodai užsakymas.

Vaikų žaidimų aukštelė [FIXMAN LT]. Tai daugiafunkcinė žaidimų aikštelė sukurta lavinti vaikų motorinius įgūdžius bei yra pritaikyta laipiojimui skirtinguose aukščiuose. Šio tipo vaikų žaidimų aikštelė puikiai įsilieja į aplinką.

Skaitmeninis ekranas [SAMSUNG]. Ekranai užtikrina profesionalią vaizdo kokybę, geresnį kontrastingumą, spalvų raišką bei atitikimą.

Didelio formato ekranas yra itin plonas,

lengvai

pritaikomas

naudojimui.

65

KŪRYBINĖ SIMULIACINĖ PLATFORMA [INFOERA]

Siekiant paskatinti vietos gyventojų įsitraukimą į miesto aplinkos planavimo veiklomas, siūloma sukurti kompiuterinio žaidimo tipo programą, kuri pasitarnautų kaip kūrybinė simuliacinė platforma.

Sukurtą įrankį planuojama diegti viešosiose miesto įstaigose, taip suteikiant miesto gyventojams galimybę įsitraukti į miesto aplinkos projektavimo ir kūrimo procesus.

Projekto veiklos: o Kompiuterinio žaidimo (paleidžiamas demonstraciniame stende)

su

reikiama

vartotojo

sąsaja,

valdymu

ir

funkcionalumu, pagal pasirinktos vietovės 3D, kūrimas. Žaidimas būtų kuriamas Unreal Engine 4 pagrindu. o Modelių

paruošimas.

paruošimas,

bazinių

Įkeliamų taškų

modelių nustatymas,

bibliotekos reikiamos

trianguliacijos padarymas, parametrizacija. o Instrukcijos ir taisyklių naujų objektų į biblioteką įkėlimui sukūrimas.

Vertė partneriams: galimybė į duomenų bazę įkelti savo produkciją, kuri būtų naudojama projektų kūrimui: taip nauji ir jau išmėginti objektai pasiektų platesnių auditorijų akiratį.

Plėtros galimybės: esant poreikiui galima dirbti su bet kuria pasirinkta teritorija, ją tereikia nuskenuoti ir įterpti į universalų įrankių paketą.

Planuojama projekto įgyvendinimo trukmė: 1 mėn., kaina: 5000 eur.

66

67

KOMANDA „Gyvenimas – tai žaidimas. Smagu tik tiems, kurie žaidžia.”

-Ramunė-

„Kiekvienas naujas rytas, kai saulės spinduliai pakutena blakstienas ir švelniai žadina.. Tuomet supranti, kad esi ir kad esi ne vienas.”

-IEVA-

„Aš noriu pažinti kuo daugiau šalių: susipažinti su jų kultūra, gyvenimo būdu, pajusti kuo gyvena kiekviena šalis ir įsitraukti į jų kasdieninį ritmą.

Noriu pabūti ne svečiu, o laikinu tos šalies gyventoju.”

-INGA68

„Kiekvieną rytą pasitinku su mintimi, kad šiandien man viskas pavyks!”

-Justina-

„Mane į priekį visada veda iššūkiai, jie kuria platų mąstymą ir atvirumą naujovėms. Svarbiausia turėti motyvacijos, o tada jau nieko nėra neįmanomo! ” -Monika-

„A kon saka? A mon saka? A jei mon saka, tai kon saka?”

-Antanas-

„Iš žemės išlindęs, kalnu pavirtęs, už lapo pakibęs į dangų išskridęs. ” -Julius69

IŠVADOS Kelmės miestas – daug potencialo turintis šiaurės Lietuvos miestas, kuriame, pajungus vietos gyventojus, galima sukurti tvarią ir darnią aplinką, kurioje būtų gera gyventi, dirbti, auginti vaikus.

Esamos miesto būklės (įvairių sričių SSGG analizės, gyventojų apklausa),

bei

tvarkomų

teritorijų

padėties

(transporto

infrastruktūros, gamtinio karkaso, urbanistinio karkaso ir miesto erdvių būklės) analizės leido identifikuoti aikščių pliusus ir minusus, o atlikta išsami literatūros bei analogų analizė leido priimti Kelmei tinkamiausius miesto gaivinimo scenarijus.

Atsižvelgiant į gautus rezultatus buvo pristatytos teritorijos sutvarkymo programos: socialinė, ekonominė bei ekologinė, pateikta miesto centrinių erdvių gaivinimo erdvinė ir funkcinė idėja. Papildomai buvo įvertintas šios idėjos atitikimas išmanaus miesto koncepcijai, numatyta darnios ir tvarios bendruomenės plėtra.

Galiausiai buvo pateiktos rekomendacijos turizmo plėtrai bei įvertintos projekto partnerių produktų panaudojimo projekte galimybės.

70

LITERATŪROS SĄRAŠAS 1.

Balčiūnienė L. 2017. Kelmės rajono gyventojų demografinė situacija // vsb.kelme.lt

2.

Beresko, O., Vaitkutė Eidimtienė, V. 2015. Teatras miesto erdvėje. Kauno ir Minsko teatrų aplinkos planavimo ypatumai. Miestų želdynų formavimas, vol. 1, no. 12: 14 – 23.

3.

City of Cape Town: Integrated Development Plan 2012/2013 – 2016/2017 // YouTube.com

4.

Dringelis L. Et al. 2016. Kelmės miesto bendrasis planas. Bendrojo plano rengimo etapas. Sprendimų konkretizavimo studija.

5.

Geležauskas, A. 2014. Išmanaus miesto koncepcija ir praktiniai pavyzdžiai // lsta.lt

6.

Geštautas, A. 2017. Kelmės rajonui – liūdnos žinios // bičiulis.net

7.

Gražulevičiūtė – Vileniškė I., Matijošaitienė I. 2011. Želdynų vaidmuo formuojant miestų istorinių centrų ekologinę ir socialinę aplinką. Miestų želdynų formavimas, vol. 1, no. 8: 41 – 51.

8.

Gražulevičiūtė-Vileniškė I. ir Urbonas V. 2013. Miestų centrų regeneracijos tendencijos: miesto-sodo koncepcijos persvarstymas. Miestų želdynų formavimas, vol. 1, no. 10: 80 – 94.

9.

Jacobs, J. 1961. The death and Life of Great American Cities. New York: Random House.

10. Jucevičius, R. 2014. Sumaniojo miesto vystymo strateginės dimensijos.

Viešoji pilitika ir administravimas, vol. 13, no. 3: 427 – 441.

11. Juodeikaitė, M. 2017. Saulės medžiai (solar tree) // nukaip.lt 12. Juškevičius, P. 2003. Mietų planavimas. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika 13. Karpavičienė, D. 2006. Nors Kelmė gražėja, problemų lieka // skrastas.lt 14. Kelmė pasiryžusi išjudinti sąstingį. 2014 // sa.lt 15. Kelmės rajono savivaldybės 2017-2019 metų strateginis veiklos planas 16. Kelmės rajono savivaldybės interneto puslapis // kelme.lt

71

17. Kvieskienė, G., Bardauskienė, D. 2014. Į bendruomenę orientuota tvari plėtra. Socialinis ugdymas: socialinės inovacijos socialinių industrijų plėtrai, vol. 39, no. 3: 6 – 22.

18. Malakauskienė R., Gerikienė V. 2012. Šiuolaikinių žaliųjų erdvių formavimo tendencijos istorinių parkų kontekste. Miestų želdynų formavimas, vol. 1, no.

9: 108 – 115.

19. Mintzer, M. We let kids design our city – here’s what happened // TEDx Talks 20. NEDA Philippines: The philippine Development Plan 2011 – 2016 // YouTube.com 21. Patašienė I., Patašius, M. 2014. Skaitmeninė dimensija sumaniajame mieste: Baltijos šalių miestų atvejis. Viešoji politika ir administravimas, vol. 13, no. 3: 454 – 468.

22. Petrošiūnė, N. 2010. Kelmėje gyvena ne iš kelmo spirtieji // delfi.lt 23. Pivorienė, J. 2014. Darnios plėtros socialinė dimensija ir globalus švietimas.

Socialinis ugdymas: socialinės inovacijos socialinių industrijų plėtrai, vol. 3, no. 39: 39 – 47.

24. Sutkienė, V. 2016. VII tarptautinis akmentašių simpoziumas: „Kelmė suakmenėja, bet kelmiškių širdys minkštėja“ //regionunaujienos.lt 25. UAB „Kelmės vanduo” geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2017-2019 metų veiklos planas.

26. Vertelytė, E. 2005. Šiaulių apskrities herbai // skrastas.lt 27. Whyte W. H. 1980. The Social Life of Small Urban Spaces. New York: The Municipal Arts Society 28. Williamson, N. 2015. It’s time for citizens to take back urban planning // TEDx talks

72