__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJOS DIZAINO KATEDROS DIZAINO KATEDRA STATYBOS FAKULTETO STATYBOS INŽINERIJOS KATEDRA

TOMAS BALSEVIČIUS INGA GRINĖ SIMAS JANKAUSKAS NERIJUS VINCIŪNAS

STRUCTUM konkursui IŠMANUSIS MIESTAS IV

LAZDIJŲ MOTIEJAUS GUSTAIČIO GIMNAZIJOS BENDRABUČIO PRITAIKYMAS MOKSLEIVIAMS, TURINTIEMS SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI POREIKIUS

lekt. Rasa Mazūrienė ________ (Parašas)

________ (Data)

lekt. Jelena Jupatova ________ (Parašas)

________ (Data)

lekt. Lina Valentukevičiūtė Sakalauskienė ________ (Parašas)

________ (Data)

Vilnius, 2018


TURINYS SANTRAUKA .................................................................................................................................... 2 SUMMARY ........................................................................................................................................ 4 ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA .................................................................................. 7 2. TAIKOMASIS TYRIMAS ............................................................................................................. 9 2.1. TYRIMO OBJEKTAS, TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................. 9 2.2. TYRIMO EIGA ...................................................................................................................... 11 2.3. LYGINAMOJI ANALOGŲ ANALIZĖ ................................................................................. 12 2.4. APKLAUSA: INTERVIU ...................................................................................................... 15 2.5. GAUTŲ TYRIMO DUOMENŲ SISTEMINIMAS ............................................................... 16 2.6. TYRIMO IŠVADOS .............................................................................................................. 18 TYRIMO PRIEDAS 1. Lyginamosios analizės analogai .............................................................. 19 TYRIMO PRIEDAS 2. Interviu išklotinė...................................................................................... 22 3. PROJEKTINIAI SPRENDIMAI ................................................................................................... 25 3.1. SITUACIJOS ANALIZĖ ........................................................................................................ 25 3.2. PROJEKTAVIMO PROGRAMA .......................................................................................... 26 3.3. FUNKCINIS PLANINIS SPRENDIMAS.............................................................................. 27 3.4. PROJEKTO IDĖJA ................................................................................................................ 29 3.5. STILISTINIS PAGRINDIMAS ............................................................................................. 30 3.6. KOLORITAS .......................................................................................................................... 30 4. KONSTRUKCINIŲ INŽINERINIŲ SISTEMŲ SPRENDINIŲ APRAŠYMAI IR PAGRINDIMAS ............................................................................................................................... 31 4.1. PAMATAI .............................................................................................................................. 31 4.2. GRINDYS ............................................................................................................................... 32 4.2.1. Grindinio šildymo sistema .............................................................................................. 32 4.2.2. Apvadų įrengimas ............................................................................................................ 34 4.3. LUBOS ................................................................................................................................... 36 5. PASTATO ENERGETINIAI IR KITI SKAIČIAVIMAI ............................................................. 37 6. PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS ................................................................................................................................... 32 IŠVADOS .......................................................................................................................................... 33 PRIEDAI ........................................................................................................................................... 34 LITERATŪROS SĄRAŠAS IR ŠALTINIAI ................................................................................... 35


SANTRAUKA Išmaniojo miesto IV projekto įgyvendinimui pasirinktas Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijoje esančio pastato – bendrabučio patalpų pritaikymas moksleiviams, turintiems specialiųjų ugydmosi poreikių. Projektuojamas objektas yra bendrabučio pirmame aukšte ir sudaro apie 330 m². Šiuo metu mokykloje mokosi 25 moksleiviai. Tvarumas. Ekologiškumas. Socialinė atsakomybė siekiant patenkinti šiandienos poreikius, nekenkiant ateities kartų gyvenimo sąlygomis. Projekto idėjai sustiprinti ir išryškinti, buvo ieškomas simbolis, kuris tapo projekto neatskiriama dalis. Savo projekte išskyrėme ekologiškumą ir aplinkos apsaugą. Balinis vėžlys (lot. Emys orbicularis) yra į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas gyvūnas, kuris šiuo metu gyvena tik Lietuvos pietuose, Metelių regioniniame parke. Jo išgyvenimas labai priklauso nuo visuomenės požiūrio ir pastangų. Šiuo projektu siekta atkreipti dėmesį į šio gyvūno likimą, o taip pat priminti, jog mes esame tiek stiprūs, kiek stipri mūsų silpnoji visuomenės dalis (šiuo atveju, kaip rūpinamės vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių). Todėl balinys vėžlys tapo ne tik dideliu šiltnamiu, bet ir interjero stilistiniu motyvu. Tirimoji dalis: Siekiant tinkamai suprojektuoti erdves, labiausiai atitinkančias vaikų poreikius, pirmiausia buvo atliekama pastato istorijos, paskirties ir situacijos analizė. Lygiagrečiai atliekant rekreacinės zonos ir ugdymo klasių analogų analizę buvo taikomi šie lyginimo kriterijai: patalpų funkcinis zonavimas, koloritas, apšvietimas, grindų dangos medžiagiškumas. Siekiant išsiaiškinti mokinių poreikius ugdymo procese, vertybes, elgsenos bruožus, buvo pasirinktas apklausos metodas – interviu. Kalbėta su psichologe, kuri dirba su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymo poreikių. Ugdymo klasėse atskiriamos dvi pagrindinės zonos: ugdymas prie individualių suolų ir laisvos erdvės zona. Šiose patalpose svarbus tvarkingas ir neblaškantis spalvų naudojimas, būtinas natūralus ir tolygus dirbtinis apšvietimas; grindų danga lengvai valoma, atliekamas zonavimas spalvomis ar medžiagomis. Rekreacinėje zonoje vyrauja daug erdvių, leidžiančių užsiimti skirtinga veikla; bendrai patalpa pasižymi gana gausiu spalvingumu; būdingas natūralus ir dirbtinis kontroliuojamas apšvietimas; grindų dangą spalvomis padeda susigaudyti erdvėje ir suteikia žaismingumo. Techniniai sprendimai: Gimnazijos bendrabučio pastate pastebėta daug problemų. Viena didžiausia-pamatai. Gruntinio vandens lygis, stipriai veikiamas išorinių veiksnių – klimato, paviršinio vandens telkinių, augmenijos ir žmogaus veiklos nuolat keičiasi. Prasiskverbiantis į konstrukcijas gruntinis vanduo jas ardo, be to ant išorinių sienų konstrukcijų auga pelėsis, kuris taip pat gali būti žalingas ir žmogaus 2


sveikatai. Todėl būtina išspręsti šią problemą. Šiam tikslui buvo pasirinkta UAB "TecnoNICIOL" technologija. Pamatai atkasami, naujai hidroizoliuojami ir papildomai apšiltinami. Šis sprendimas padėtų apsaugoti nuo drėgmės netik požemines konstrukcijas, bet ir pastato išorines sienas, esančias aukščiau pamatų. Tam, kad moksleiviai jaustųsi komfortiškai nagrinėjamose patalpose planuojama įrengti grindinį šildymą, kuris tolygiai paskirsto šilumą ir visada užtikrina tinkamiausią temperatūrą. Be to grindinis šildymas padeda taupyto energiją, kas padeda sumažinti išlaidas. Šviežias oras tiekiamas ,,Samsung“ 360o kasečių pagalba. Jos yra montuojamos į pakabinamas lubas ir vienodai paskirsto vėsų orą visomis kryptimis. Norint pastatui suteikti erdvės pojūtį, dalis pertvarų bus ardomos jų vietoje sumontuojami UAB „Gealan“ vitrininiai langai. Šių langų techninės charakteristikos leis sumažinti energijos nuostolius, ir pastatas bus aukštesnės energijos klasės. Mūsų ,,vėžliškas“ šiltnamis bus stiklinis, todėl labai svarbu šiltnamyje išlaikyti tinkamą temperatūrą žiemos metu. Taip pat įrengiamos UAB „Industek“ lauko gertuvės bei vandens tiekimas augalų drėkinimui. Projektu pasiektas pagrindinis darbo tikslas – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendrabučio patalpų rekonstrukcija modernizuojant ir pritaikant numatytas erdves šiuolaikiniam ugdymo procesui, kuris suteiktų šios mokyklos specialiuosius poreikius turintiems vaikams kuo daugiau komunikacijos, socialinių bei praktinių įgūdžių. Verta paminėti, kad naujai suprojektuotos patalpos gali būti puikus įrankis stiprinti bendruomenę. Naujose patalpose gali būti organizuojami visuomenei aktualūs renginiai, seminarai, būreliai ar individualūs užsiėmimai; pavyzdžiui – naujai įrengtoje virtuvėje kulinarinė studija puoselėjanti tradicinių patiekalų gaminimą, kiaušinių marginimą ar kūčiukių kepimą; rekreacinėje erdvėje muzikinės ar kitokios edukacinės pamokėlės ir užsiėmimai ikimokyklinio ar pradinio ugdymo amžiaus vaikams; kompiuteriniai kursai nedidelei moksleivių grupelei. Naujai įrengtos patalpos atvertų galimybes ne tik vaikams su specialiaisiais poreikiais, tačiau ir juos supančiai bendruomenei suvienyti ir tobulinti. Įgyvendinus projektą, tikimasi, kad sėkmės istorija įkvėps ir kitas Lietuvoje veikiančias analogiškas įstaigas modernizuotis ir suteikti maksimaliai komfortiškas lavinimosi sąlygas vaikams, siekiantiems būti pilnavertiškais visuomenės nariais.

3


SUMMARY The IŠMANUSIS MIESTAS IV project proposed several object for modernization, and Lazdijai Motiejus Gustaitis Gymnasium was selected specifying the use of dormitory facilities for students having special educational needs. The projected facility is located on the first floor of a dormitory and is about 330 m². At present 25 students are attending school and these premises could be used for community purposes in the future. Sustainability. Greenness. Social responsibility to meet today's needs without compromising future generations living conditions. There where attempts to find the symbol that could reinforce and highlight that idea. Therefore we have highlighted the ecology and environmental protection in our project. The swamp turtle (lot. Emys orbicularis) is an animal included in the Lithuanian Red Book, which currently lives only in the South of Lithuania, in the “Meteliai” Regional Park. His survival depends heavily on the attitude and effort of society. This project aimed to draw attention to the fate of this animal, as well as to remind us that we are as strong as we make stronger our weakest part of society (in this case, as we care for children with special needs). Thus, the turtleneck has become not only a large greenhouse but also as a main element of school interior motive. Findings of the research: In order to design spaces properly and identify needs, there had to be analyzed the history, purpose and situation of the building. The analogue analysis of the recreation zone and education class, has been made by applying following criteria: functional zoning of the premises, coloring, illumination, and materiality of the floor and walls coverings. In order to find out the needs of students in the educational process, the interview method was chosen. The psychologist with wide experience in students with special educational needs has been interviewed and though necessary information was gathered properly. In education classes, two main areas are distinguished: education with individual benches and the area of free space. In these rooms, careful and undisturbed color utilization, natural and uniform artificial lighting is essential; floor coverings has to be easy to clean, zoned with colors or materials. Mainly all the environment has to be mobile to serve the different needs of students online. The recreation area allows to engage different activities; the common room has rich colors; characteristic natural and artificial controlled lighting; the floor cover with colors helps to get the control in the space and gives playfulness feeling. This is the space where the posture of students must be changed to relaxing and laid down (on the ground, no tables).

4


Technical solutions: A lot of problems have been noted in the dormitory building of the gymnasium. One of the biggest problems is the basics. One of the sponsors of “TecnoNICIOL“ technology was chosen for the solution. The foundation should be repaired and strongly waterproofed and heated. It is also planned to cover the floor heating in the building. Fresh air comes from the Samsung 360 cassette, which is mounted on suspended ceilings. Part of the partitions would be demolished in order to increase the spaces and to install the showcase windows of UAB “Gealan”. Also, windows are converted to larger energy class windows, this saving energy losses. The glasshouse will be made from glass (which is the most efficiently recycled raw material), it is very important in the greenhouse to maintain the proper temperature during the winter. Also in the greenhouse, UAB “Industek” field drinking water and water supply for irrigation of plants are installed. The main goal of the project has been reached: the reconstruction of the Lazdijai Motiejus Gustaitis Gymnasium dormitory by modernizing and adapting the spaces provided for the modern educational process for children with special educational needs. Newly designed spaces can be a great tool to unite the community. There can be organised events, seminars, group or individual activities for public; for example - in a newly built kitchen a culinary studio that fosters the production of traditional dishes, egg printing; recreational space for musical or other educational lessons and activities for preschool children; computer courses for a small group of students. Newly-equipped facilities would be open not only for children with special needs, but also for the community around them.

5


ĮVADAS Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai vadovaujami lektorių Structum organizuojamame konkurse Išmanusis miestas IV iš pateiktų modernizavimui objektų pasirinko Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijoje esančio pastato – bendrabučio (toliau – mokykla) patalpų pritaikymą vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Darbo problema: Projektuojamas objektas yra bendrabučio pirmame aukšte ir sudaro apie 330 m². Patalpos šiuo metu eksploatuojamas ne pagal paskirtį (t.y. teikiamos ne apgyvendinimo paslaugos), adaptuotos specialiuosius poreikius turintiems vaikams ugdyti, tačiau nėra modernios ir ne visi minėtų vaikų poreikiai yra tenkinami (trūksta klasių, rekreacinė poilsio zona neatlieka savo funkcijos, bendri sanitariniai mazgai, nėra mokytojų kambario ir atskiro san mazgo darbuotojams). Projekto tikslas – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendrabučio patalpų rekonstrukcija modernizuojant ir pritaikant numatytas erdves šiuolaikiniam ugdymo procesui, kuris suteiktų šios mokyklos specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams kuo daugiau komunikacijos, socialinių bei praktinių įgūdžių. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijos ir pastato istorijos vertinimą; 2. Parengti ugdymo klasių ir rekreacinės zonos moksleiviams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais poreikių schemą; 3. Suprojektuoti patalpų funkcinį planą pagal poreikių schemą ir LR teisinius reglamentus; 4. Suprojektuoti ir pateikti vizualizacijas mokyklos šiltnamio įrengimui; 5. Pateikti Išmaniojo miesto IV projekto partnerių panaudotų produktų ir paslaugų suvestinę šio darbo įgyvendinimui. Darbo uždaviniams pasiekti pasirinkti darbo metodai – literatūros ir šaltinių analizė, kurio metu analizuojama objekto teritorija ir pastato istorija, gilinamasi į moksleivių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, psichologinius niuansus ir poreikių išgryninimą. Siekiant komfortiškiausio objekto suprojektavimo ir įrengimo, taip pat atliekama pasirinktų analogų lyginamoji analizė bei interviu būdu apklausiama Psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Veronika Daugėlienė. Pasirinkti tyrimo metodai padės tiksliau suformuluoti moksleiviams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais patalpų poreikių schemą, kas leis tinkamai suprojektuoti patalpų funkcinius srautus ir zonas. Taip pat analizuojami ir lyginami konkurso partnerių produktai ir paslaugos, kurių pritaikymą projektui aptariame ir įvertinimae individualiai.

6


1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA Baigiamojo darbo rengimas pagal pasirinktą temą pareikalavo specifinės informacijos, susijusios ne tik su interjeru, tačiau ir psichologija, ergonomika, technologijomis ir naujovėmis konkrečiame segmente. Rengiant baigiamąjį darbą susidurta su tokios informacijos poreikiu: -

Kas yra laikoma moksleiviu, turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių? Kokie tai

sutrikimai? -

Kokie statybiniai techniniai reikalavimai keliami mokykloms, ugdančioms

moksleivius su specialiaisiais poreikiais? -

Kokia moksleivių dienotvarkė tokioje mokykloje ir kokie poreikiai privalo būti

patenkinti pagal LR reglamentus ir specialistų nuomonę? -

Koks patalpų zonavimas privalo būti mokykloje atskirose erdvėse, kad moksleiviai

būtų lavinami tikslingai ir progresyviai? -

Kokie spalviniai sprendimai galimi, siekiant sukurti saugiausią ir poreikius

atitinkančią aplinką mokykloje? -

Kokias apdailos medžiagas geriausiai tinka naudoti visuomeninės paskirties

objektuose moksleivių lavinimo erdvėse? -

Kokie dekoro elementai ir formos galėtų būti naudojamos interjere, siekiant

efektyvumo ugdyme? -

Kokie interjero apšvietimo sprendimai būtų tinkamiausi atskiroms erdvėms

mokykloje? Siekiant surinkti reikalingą informaciją, naudotasi keliais informacijos gavimo šaltiniais ir gauta informacija tarpusavyje buvo lyginama. Informacija gauta iš: - įstatyminės teisės aktų registro bazės, skelbiamos ir atnaujinamos internete (www.e-tar.lt). Pagrindiniai analizuojami dokumentai buvo Statybos techninis reglamentas, higienos normos, Lazdijų m. savivaldybės nutarimai, susiję su mokyklos statuso suteikimu ir ugdymo programos sudarymu moksleiviams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. - Žurnalo Structum konkursui skirtų konferencijų metu teikiama informacija apie projektą, poreikius, galimybių įvertinimus. Čia surinkta informacija atspindi baigiamojo darbo temos problematiką, aktualumą ir naujumą. - informacija apie moksleivių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, gauta analizuojant vaikų paramos fondo, psichologinės pedagoginės tarnybos viešinama informacija internete bei interviu metu (www.pvc.lt, www.vilniausppt.lt). - informacijos šaltiniai, kuriuose pateikiama informacija apie spalvas ir jų poveikį moksleiviams, analizuojama vizualiniai pavyzdžiai.

7


- informacijos šaltiniai, kuriuose gaunama informacija apie apdailos medžiagas, naudotinas visuomeninės paskirties objektuose, kuriose teikiamos ugdymo paslaugos (www.asa.lt, įvairūs gamintojai). - interjero apšvietimo projektavimo gidai ir katalogai, kuriose pateikiama informacija apie apšvietimo dizaino kūrimą, jo taikymo ypatumus skirtingo pobūdžio erdvėse, apšvietimo charakteristikos ir kiti parametrai. - vizualinė analogiškų įgyvendintų projektų informacija gaunama iš interneto.

8


2. TAIKOMASIS TYRIMAS 2.1. TYRIMO OBJEKTAS, TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tyrimo tema: rekreacinės zonos ir ugdymo klasių, skirtų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, interjero ypatumai. Tyrimo problema, aktualumas ir naujumas: Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos (toliau – gimnazija) teritorijoje esančio bendrabučio pastato pirmame aukšte mokyklos lėšomis ir žiniomis įrengtos lavinamosios klasės mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Patalpos šiuo metu eksploatuojamas, tačiau jos nėra tinkamai suprojektuotos, nes ne visi vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, fiziniai ir lavinimo poreikiai yra tenkinami. Gimnazijoje identifikuojami tokie didžiausi trūkumai: netinkamai įrengta rekreacinė zona (erdvė savitvarkos ir savarankiškumo lavinimui, poilsiui ir relaksacijai), neišbaigtos lavinimo klasės (baldai ir erdvių funkcinis išdėstymas nesukuria pridėtinės vertės lavinant mokinius su specialiaisiais poreikiais). Tai leidžia iškelti problemą – kaip tinkamai suprojektuoti gimnazijos rekreacinės zonos ir ugdymo klasių interjerą, kuris suteiktų šios mokyklos specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams kuo daugiau komunikacijos, socialinių bei praktinių įgūdžių. Tyrimo tikslas – atskleisti rekreacinės zonos ir ugdymo klasių, skirtų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, interjero projektavimo ypatumus. Tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai: 1. Atlikti rekreacinės zonos ir ugdymo klasių analogų analizę; 2. Atlikti apklausą interviu būdu, gaunant informaciją iš vaikų psichologo, dirbančio su vaikais, turinčiais specialiuosius poreikius; 3. Susisteminti gautus tyrimo duomenis. Kadangi siekiama suprojektuoti maksimaliai konfortišką rekreacinę zoną ir ugdymo klases mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, suformuluojami tokie tyrimo objektai: 1.

Patalpų zonavimas;

2.

Apšvietimas;

3.

Koloritas;

4.

Grindų medžiagiškumas.

Tyrimui atlikti reikia surinkti pakankamai daug specifinės informacijos, todėl pasirinkti keli tyrimo atlikimo metodai. Pirmiausia tyrimas bus atliekamas lyginamosios analizės metodu – kur analizuojami vaikų ugdymui ir laisvalaikio leidimui skirtos patalpos, tokios kaip vaikų kambariai darželiuose, vaikų ligoninėse, vaikų bibliotekose, mokyklose, bendrabučiuose. Tokiu būdu surinkta 9


informacija padės identifikuoti esminius principus patalpų zonavimui, taip pat apšvietimo, kolorito ir medžiagiškumo ypatumus. Gana specializuota informacija apie vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, poreikius minėtose patalpose bus surenkama žodiniu būdu atliekant interviu su Klaipėdos rajono psichologinės pedagoginės tarnybos psichologe Veronika Daugėliene (specializacija: autizmo spektro ir elgesio sutrikimai). Interviu metu bus siekiama išgryninti, kokios erdvės ir sąlygos būtinos ugdymo klasėse bei rekreacinėje zonoje.

10


2.2. TYRIMO EIGA

Lyginamųjų objektų interjerų nuotraukos pateikiamos Priede 1. Kadangi projektuojami du skirtingos paskirties objektai, kiekvienos erdvės analizė atliekama atskirai. Žemiau išvardijami analizuojami analogai: Rekreacinės zonos: 1. James and Connie Maynard vaikų ligoninė / HDR Architecture, Inc / 2013 / Greenvile NC, JAV

//

https://www.vidanthealth.com/Locations/Hospitals/James-and-Connie-Maynard-

Children-s-Hospital 2. Royal Cliffs Hotel group vaikų kambarys / 2012 / Tailandas // https://www.royalcliff.com/ 3. Stokholmo

vaikų

biblioteka

/

Ricardo

Ortiz

/

2013

/

Šedija

//

Rusija

//

JAV

//

http://kulturhusetstadsteatern.se/Besok-oss/uthyrning/ 4. Rekreacinė

zona

Office

BOB

Maskva

/

Behance

/

2013

/

https://www.behance.net/gallery/8768363/Project-office-BOB Ugdymo klasės: 5. Borlaug

Elementary

School

/

OPN

Architects

/

Iowa

City,

https://www.greatschools.org/iowa/coralville/3956-Norman-Borlaug-Elementary-School/ 6. JMU

Pradinė

menų

mokykla

/

2010

/

Shenandoah

Valley

of

Virginia

//

https://www.jmu.edu/grad/programs/snapshots/education-elementary-education-mat.shtml 7. Dr Lewis F Soule pradinė mokykla / Lavallee Brensinger Architects / Bostonas // http://www.lbpa.com/portfolio/k-12-education/k-8-schools/salem-school-district/dr-lewis-fsoule-elementary 8. Denverio viešoji mokykla / Danish Kuran / 2016 / Denveris // https://www.dpsk12.org/ Rekreacinės zonos analogai pasirinkti iš skirtingų paskirčių objektų – tai vaikų kambariai vaikų ligoninėje, bibliotekoje, viešbučio žaidimų kambariai, ofiso rekreacinė zona. Visi šie objektai pasirinkti siekiant rasti bendrų sąlyčio taškų tarp šių galimų veiklų rekreacinėje patalpoje. Analogų analizei pasirinktos keturios pradinio ugdymo mokyklos (ne vidurinio ar pagrindinio), kadangi specialiuosius poreikius turintiems moksleiviams aplinka turi būti organizuojama taip, kaip pradinukams, pradedantiems mokslus. Rekreacinės zonos ir ugdymo klasės analizuojamos atskirai, tačiau abiem atvejais taikomi tie patys lyginimo kriterijai: 1. Patalpos funkcinis zonavimas; 2. Koloritas; 3. Apšvietimas; 4. Grindų dangos medžiagiškumas. 11


2.3. LYGINAMOJI ANALOGŲ ANALIZĖ Ugdymo klasės: 1. Patalpos funkcinis zonavimas. Vertinant ugdymo klasių zonavimą, pirmiausia reikėtų pradėti kalbėti apie suolų padėtį. 1, 3 ir 4 analoguose pagrindinė moksleivių priemonė suolai išdėliojami grupėmis ir pagrinde užima centrinė klasės vietą. Gana įdomus šiuo aspektu yra 4 interjeras, kur suolai bendrai pamokai yra sujungti į vieną nedidelį ratą, o keletą suolų atremta tiesiog į sieną, taip pat padarytos atskiros laisvos erdvės pamokai išklausyti sėdint ne suoluose. Svarbus momentas ugdymo klasėse yra laisvoji zona. 3 iš keturių analogų jas turi ir jos užima gana svarbią vietą (beveik 40 proc. visos patalpos) zonavimo prasme. Šioje zonoje daugiau spalvų, daugiau erdvės ir galimybių žaisti ar veikti ant grindų ar kilimo. Dvejuose interjeruose taip pat įrengtos atskiros virtuvėlės ir tai vertintina, kaip puiki priemonė savarankiškumui ir savitvarkai ugdyti. 2. Koloritas Kolorito prasme pasirinkti interjero analogai gana prasmingi. Projekte 1 ir 3 pasirinktas saikingas spalvos taikymas patalpoje – viena dominuojanti spalva, jos naudojimas santūrus, tačiau suteikiantis patalpai vizualinės tvarkos. 4 interjere spalvų yra daugiau, tačiau jos naudojamos kaip rodyklės ar nematomos patalpos sienos, nurodančios, jog skirtingose spalvos vietose galima užsiimti skirtinga veikla. Tuo tarpu 2 interjere spalvų yra labai daug, jos sudaro vizualinį chaosą ir įėjusiam į patalpą nepadeda susiorientuoti. 3. Apšvietimas Apšvietimas švietimo įstaigose yra griežtai reglamentuotas įstatymais ir šiuo klausimu daug improvizacijos nėra pateikta. Visuose analoguose yra natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas yra tolygus visoje patalpoje. 4. Grindų dangos medžiagiškumas 1 analoge grindų danga yra TARKET linoleumas, tačiau jis yra vientisas, vienos spalvos. Toks pasirinkimas padarytas, kadangi tai yra ugdymo klasė, kurioje yra daug suolų ir nėra didelės erdvės savarankiškai veiklai. Tuo tarpu 2 ir 4 interjere naudojama kiliminė danga zonai atskirti, 3 analoge zonos atskiriamos spalvomis. Abiem pastaraisiais atvejais zonų atskyrimas spalvomis arba medžiagiškumu yra būtinas, nes patalpoje yra skirtingų paskirčių erdvių. 12


Verta pastebėti, jog kiliminė danga turi akustinių savybių, todėl šis medžiagiškumas tam tikrose zonose galėtų būti naudojamas. Rekreacinės zonos. 1. Patalpos funkcinis zonavimas. Visose analizuojamose patalpose erdvės projektuojamos sekančiai: ilgam skaitymui ar darbui prie stalo skiriama zona prie langų (išskyrus 6, nes ši patalpa neturi langų). Patalpos centre išdėliojami sėdimieji suoliukai, kėdutės, foteliukai, miegmaišiai ar kitos minkštos sėdėjimo priemonės. Šioje zonoje yra keičiama vaikų kūno laikysena iš tiesios į atsipalaidavusią / sukritusią. Visos kitos reikalingos patalpai priemonės išdėliojamos šonuose, lengvai prieinamos. 6, 7 ir 8 interjeruose numatytos individualios erdvės (palapinės, stoginės, gultai) pabūti vienam, jos taip pat pozicionuojamos ramesniuose patalpos kampeliuose. 2. Koloritas Pateiktuose analoguose spalvinis sprendimas gana įvairus. Vienuose analoguose (5 ir 7) spalvinis koloritas gana aiškus, nes pasirinktos aktyvios spalvos, tačiau jos monochrominės, t.y. naudojami tos spalvos atspalviai. Kituose dvejuose (6 ir 8) spalvinis sprendimas gana aktyvus ir gausus, nėra vienos dominuojančios spalvos, yra daug skirtingų spalvų. Bet kuriuo atveju spalvos šiuose visuose interjeruose suponuoja į aktyvią ir linksmą veiklą (gal šiek tiek mažiau drąsinanti spalva būtų 5 interjere). 3. Apšvietimas Nagrinėjamų analogų nuotraukos pateikiamos fiksuojant pakankamą natūralų apšvietimą (išskyrus 6, nes jame, kaip minėta anksčiau, nėra langų). Analizuojant dirbtinio apšvietimo projektus, 75 proc. analogų dirbtinis apšvietimas yra minkštas, ne akinantis, paslėptas. Paslėpimas yra dvejopas – vienuose projektuose, apšvietimo lempos yra maskuojamas tarp lubų dekoro (5, 6), kituose slepiamas už objektų pašviečiant sienas ar tam tikras zonas (7, 8). Darytina išvada, jog apšvietimo šiose patalpose turi būti pakankamai, bet jis atliekamas kūrybiškai. 4. Grindų dangos medžiagiškumas. Nepaisant fakto, jog rekreacinė zona skirta atsipalaidavimui ir saviraiškai, grindų danga analizuojamuose analoguose yra pusiau kieta. Visuose naudojamas TARKET linoleumas. Tai truputį stebina, nes pirmas įspūdis ar suformuotas stereotipas, jog tokiose patalpose veikla vyksta ant žemės ir čia turėtų vyrauti kiliminė danga. 13


Tačiau detaliau pažvelgus toks pasirinkimas yra suprantamas, nes šioje patalpose, kur veikla vyksta ant grindų turi būti lengvai valdomos ir švarios dangos, o naudojamas TARKET linoleumas tai lengvai užtikrina. Be to, visuose projektuose pasirinkta grindų danga leidžia naudoti įvairias spalvas techniškai lengvai jas sujungiant tarpusavyje. Apibendrinant: -

Ugdymo klasėse atskiriamos dvi pagrindinės zonos – ugdymas prie suolų ir laisvos

erdvės ugdymas; šiose patalpose svarbus tvarkingas ir neblaškantis spalvų naudojimas, būtinas natūralus ir tolygus dirbtinis apšvietimas; grindų danga lengva valoma, atlieka zonavimo spalvomis ar medžiagomis funkcijas. -

Rekreacinėse zonose vyrauja daug erdvių leidžiančių užsiimti skirtinga veikla; bendrai

patalpa pasižymi gana gausiu spalvingumu; būdingas natūralus ir dirbtinis kontroliuojamas apšvietimas (nebūtinai tolygus); grindų dangą spalvomis padeda susigaudyti erdvėje ir suteikia žaismingumo.

14


2.4. APKLAUSA: INTERVIU Atlikta analogų analizė leido susisteminti bendram mokyklos interjerui tinkančias tendencijas pagal pasirinktus aspektus ir reikalavimus. Tačiau siekiant atskleisti rekreacinės zonos ir ugdymo klasių, skirtų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, interjero projektavimo ypatumus, būtina surinkti specializuotą informaciją apie tokių mokinių poreikius ugdymo procese. Šiam tikslui pasirinktas apklausos metodas – interviu. Žodinėje apklausoje dalyvavo Klaipėdos rajono psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Veronika Daugėlienė (specializacija: autizmo spektro ir elgesio sutrikimai). Interviu atliekamas pagal pusiau standartizuotą klausimyną, kurio metu siekiama išgryninti, kokios erdvės ir sąlygos būtinos ugdymo klasėse bei rekreacinėje zonoje, kuriose ugdymo procesas vykdomas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Interviu buvo atliekamas nuotoliniu būdu per Messenger vaizdo skambutį 2018 m. balandžio 10 dieną, 18:10 val. ir truko 45 minutes iki 18:55 val. Pokalbis buvo įrašytas garso įrašu, vėliau perrašytas ant popieriaus ir suderintas su interviu davėja dėl teksto tikslumo, nes kai kurių sakinių struktūra buvo pakeista siekiant minties aiškumo. Interviu išklotinė pridėta prie šio darbo Priede 2. Suplanuoto interviu klausimyno struktūra buvo tokia: Pirmoji dalis – įvadinė, kurios metu interviu ėmėjas prisistatė ir interviu davėjai paaiškino apie ką bus tema ir kodėl apie tai bus kalbama bei siekė pasitikslinti ar teisingą asmenį tyrimui pasirinko (1 klausimas). Labai svarbus momentas interviu procesui buvo antroji dalis (2 klausimas), kuomet buvo siekiama sugrupuoti tiriamosios grupės – vaikų su raidos sutrikimais – poreikius. Šioje dalyje interviu klausimynas keitėsi, kadangi dar interviu pradžioje paaiškėję faktai šiek tiek sutrumpino klausimyną, nes buvo manoma, kad apie kiekvieną vaiko raidos sutrikimo poreikius bus kalbama atskirai, tuo tarpu interviu davėja patikino, kad tai nėra būtina, nes ,,netgi to paties sutrikimo vaikams gali būti skirtingi poreikiai. Tiesiog labai svarbu, jog mokymo įstaigoje viskas būtų reguliuojama ir pritaikoma atsižvelgiant į vaikų poreikius“. Trečioje dalyje (3-12 klausimai) aptariamos ugdymo klasės zonavimo, apšvietimo, kolorito, medžiagiškumo ir reikalingų priemonių sąrašas. Ketvirtoje interviu dalyje (13-14 klausimai) buvo siekiama gauti interviu davėjos nuomonę apie rekreacinę zoną – kas turėtų būti šioje erdvėje.

15


2.5. GAUTŲ TYRIMO DUOMENŲ SISTEMINIMAS Lyginamosios analogų analizės ir specialisto apklausos / interviu metodu gauti duomenys leidžia suformuluoti tokius pagrindinius apibendrinimus nagrinėjamais klausimais: 1. Ugdymo klasėje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, erdvių zonavimas yra labai svarbus. Tyrimo metu pasirinkti metodai pagrindė, jog klasė turėtų būti suskirstoma į tokias tris zonas: i) mokymosi prie individualių stalų, ii) laisvos zonos erdvė (žaidimai ant žemės) ir iii) individualaus buvimo su savimi zona. Šios zonos gali būti atskirtos bet kuriomis pasiūlytomis priemonėmis: spalvomis, baldais, medžiagiškumu. Visos šios zonos reikalauja skirtingo projektavimo, nes: i) mokymosi prie individualių stalų zona turėtų atitikti tokius reikalavimus: - individualūs stalai su mobiliomis pertvaromis, atribojančiomis mokinį nuo šalutinių dirgiklių, pertvaros gali tarnauti, kaip individuali lenta asmeniniams dokumentams (dienotvarkei, nurodymams ir pan.) skelbti, taip pat pertvaros turi saugiai ir patogiai atsilenkti esant grupinei veiklai klasėje; stalai su ,,augimo” funkcija; - baldų spalvos turi būti neutralios, pasižymėti akustinėmis savybėmis; - baldai turi būti tvirti, spintos su priemonėmis darbui turi būti rakinamos, tvirtinamos prie sienų ir lubų; - aplinka šioje zonoje spalvine prasme turi būti rami, neerzinanti, dekoracijos ant sienų turi būti abstrakčios, ne konkretūs objektai; - grindys gali būti spalvotos; patartina suplanuoti, jog būtų ryškiausios klasėje, suburiančios; grindų danga turi būti lengvai valoma, maksimaliai atspari baldų stumdymui ir mėtymui; - lubos šviesios, apšvietimas natūralus ir dirbtinis; dirbtinis apšvietimas turi būti reguliuojamas, tolygus. ii) laisvoji zona turėtų pasižymėti tokiomis charakteristikomis: - kiliminė danga žaidimams ant žemės, ji turi būti lengvai valoma, patartina be ilgo plauko; - lengvai prieinamos spintelės su žaidimais ir knygomis, jos turėtų būti kitokios spalvos nei rakinamos spintelės; - baldai turi būti pritvirtinti prie sienų ir grindų; - apšvietimas gali būti ramesnis. - spalvos neerzinančios.

16


iii) individualaus buvimo su savimi zona – interviu metu psichologės pavadinta ,,urvelio” erdve: - turi būti ypač geros akustinės savybės , izoliuojančios garsus iš išorės; - apšvietimas turi būti labai blausus; - erdvė turi būti be dirgiklių, ryškių spalvų; - erdvėje rekomenduojama turėti apgaubiantį sėdmaišį. 2.

Rekreacinėje zonoje aplinka turėtų keisti mokinio kūno laikyseną. Šioje erdvėje visos

veiklos turėtų lavinti, bet tai turėtų vykti per atsipalaidavimo būseną. Psichologė Veronika Daugėlienė pateikė gausų veiklų sąrašą šiai patalpai: -

Stalų ten jau nebeturėtų būti. Turėtų būti batutai šokinėjimui po vieną. Kamuoliukų baseinas gali būti, koks nors šviesos stalas, ant žemės susėdus galėtų būti labai žemas staliukas stalo žaidimams.

-

Galėtų būti hamakas ar pakabinti sėdimi kiaušiniai.

-

Žaidimai su vandeniu būtų nuostabi veikla, bet tada reikia įvertinti visas sąlygas, nes žaidžiant sušlampama.

-

Galima sensorinius skirtingų tekstūrų takelius įrengti – stambių, smulkių akmenukų takeliai, kurie yra įbetonuoti, kad būtų saugu. Galite peržiūrėti www.slaugvita.lt sensoriniai kambariai – galite rasti ten idėjų – žuvyčių gaudymas ant sienų, šviečiantys kubai ir pan.

Rekreaciniame kambaryje turėtų būti ir ,,urvelis” individualiam pabuvimui su savimi. Šioje patalpoje turėtų vyrauti žaismingumas ir gera nuotaika, todėl spalvoms apribojimų nėra, o panaudotos medžiagos turi būti saugios ir patvarios. Grindų danga turi būti kiliminė, spalvota, lengvai valoma.

17


2.6. TYRIMO IŠVADOS Pasirinkti tyrimo metodai padėjo pasiekti tyrimo tikslą – atskleisti rekreacinės zonos ir ugdymo klasių, skirtų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, interjero projektavimo ypatumus. 1. Atliekant rekreacinės zonos ir ugdymo klasių analogų analizę, išskiriama, jog ugdymo klasės skaidomos zonomis spalviniu metodu: sienos ir baldai neblaškančių spalvų, grindims suteikiamas svarbus vaidmuo tekstūra ir spalva reguliuojant srautus klasėse ir rekreacinėje zonoje, apšvietimas tolygus. 2. Atliekant apklausą interviu būdu su vaikų psichologu, dirbančiu su vaikais, turinčiais specialiuosius poreikius, daugelis esminių projektavimo dalykų paantrinama, tačiau interviu metu gauta informacija kur kas detalesnė. Patikslinama, jog ugdymo klasėje privalo būti trys zonos: mokymo, žaidimų ir individualaus pabudimo su savimi zonos. Rekreacinėje zonoje pakanka dviejų – žaidimų ir individualaus pabudimo su savimi zonos. Spalvos gali būti įvairios, tačiau neturi erzinti, tai reiškia, jos neturi būti labai ryškios ir kontrastuojančios tarpusavyje. Apšvietimas abiejose patalpose turi būti reguliuojamas. Apdailos medžiagoms siūloma naudoti patvarias ir lengvai valomas priemones. 3. Apibendrinant aukščiau išvardintą informaciją atkreiptinas dėmesys, jog projektuojant patalpas moksleiviams, turintiems specialiuosius ugdymosi poreikius, svarbiausia ergonomika, lavinanti aplinka, saugumas ir galimybės keisti turimas sąlygas pagal moksleivio individualų poreikį.

18


TYRIMO PRIEDAS 1. Lyginamosios analizės analogai Ugdymo klasės: 1. Borlaug Elementary School / OPN Architects / Iowa City, JAV

1. pav. 2. JMU Pradinė menų mokykla / 2010 / Shenandoah Valley of Virginia

2 pav. 3. Dr Lewis F Soule pradinė mokykla / Lavallee Brensinger Architects / Bostonas

3 pav.

19


4. Denverio viešoji mokykla / Danish Kuran / 2016 / Denveris

4 pav. Rekreacinės zonos: 5. James and Connie Maynard vaikų ligoninė / HDR Architecture, Inc / 2013 / Greenvile NC, JAV

5 pav. 6. Roayla Cliffs Hotel group vaikų kambarys / 2012 / Tailandas

6 pav.

20


7. Stokholmo vaikų biblioteka / Ricardo Ortiz / 2013 / Šedija

7 pav. 8. Rekreacinė zona Office BOB Maskva / Behance / 2013 / Rusija

8 pav.

21


TYRIMO PRIEDAS 2. Interviu išklotinė 1. Laba diena, mano vardas Inga Grinė. Aš studijuoju Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje interjero dizainą. Esu trečio kurso studentė ir šiuo metu rengiu baigiamąjį darbą. Baigiamasis darbas apima tris dalis – aiškinamasis raštas, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra tyrimas, grafinė dalis ir projekto vizualinis pristatymas. Mano baigiamojo darbo tema yra Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendrabučio patalpų pritaikymas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tačiau tyrimo apimtis yra šiek tiek mažesnė, nes siekiu išsiaiškinti, kokios erdvės ir sąlygos būtinos tokios mokyklos ugdymo klasėse bei rekreacinėje zonoje. Bet prieš pradėdami, ar galėtumėte truputį papasakoti apie save ir darbą, kurį darote psichologinėje pedagoginėje tarnyboje. – Esu Veronika Daugėlienė, psichologė. Dirbu su specialiųjų poreikių vaikais, įvertinu jų ugdymosi poreikius, konsultuoju. Dažnai tenka konsultuoti ne tik vaikus, jų tėvus, bet ir ugdymo įstaigas. Dažnai važiuoju į ugdymo įstaigas dėl sudėtingesnių atvejų aptarimo. 2. Kaip ir minėjau, atlieku tyrimą, nes noriu tinkamai suprojektuoti ugdymo klases ir rekreacinę zoną mokiniams, kurie turi specialiųjų mokymosi poreikių. Ir pirmiausia norėčiau išsiaiškinti, ar skirtingą sutrikimą turintiems vaikams reikia skirtingų priemonių ir sąlygų lavinimui. Kaip manote, kokiomis grupėmis galėtume suskaidyti vaikus pagal sutrikimus ir jiems atskirai suformuluoti poreikius? – Mes kalbame apie vaikus su nustatytu raidos sutrikimu (nesvarbu kokiu) ir identifikuojame, jog jie turi specialiuosius poreikius, todėl nebūtų tikslinga suskirstyti ar išskaidyti grupėmis, nes netgi to paties sutrikimo vaikams gali būti skirtingi poreikiai. Tiesiog labai svarbu, jog mokymo įstaigoje viskas būtų reguliuojama ir pritaikoma atsižvelgiant į vaikų poreikius. 3 Supratau, reiškia kalbėsime apie visus vaikus, turinčius raidos sutrikimą ir jų bendrus poreikius. Tuomet pradėkime nuo ugdymo klasių. Jūsų nuomone, kas yra svarbiausia klasėje? – Pirmiausia, individualizuotos darbo vietos. Kiekvienas vaikas turi turėti savo stalą su pertvaromis, kad jo neblaškytų aplinka. Ant pertvarėlių galėtų būti kabinami / klijuojami jų asmeniniai nurodymai, dienotvarkės, paveikslėliai. Gerai būtų, kad pertvaros būtų mobilios ir esant grupinei veiklai galėtų saugiai ir patogiai atsilankstyti. Pertvaros taip pat turėtų turėti geras akustines savybes, būtų užapvalintos ir neutralių spalvų. Stalų išdėstymas geriausias per ištiestą vaiko ranką, nors galima sujungti poromis, kurie yra ramūs. Dar labai svarbu, jog klasėje būtų tokia zona, kur vaikas galėtų atsiriboti nuo dirgiklių. Ten turėtų būti tamsiau ir tyliau, ir nebūti jokių dirgiklių. Tarsi urvelis ar palapinė.

22


4. Ar galėtų tokia vieta būti už klasės ribų? – Jeigu tai būtų už klasės ribų, tuomet klasėje turi būti pakankamai resursų - pagalbininkų, nes kiekvienas iš klasės išvedamas vaikas turi būti lydimas suaugusio asmens; o turint tokią zoną klasėje, galima apsiriboti klasės resursais. Be to, vaikai į tą urvelį galėtų įlįsti bet kada, tarkim žaidžia žaidžia ir įlenda pailsėti. Jeigu reikia eiti kažkur į kitą patalpą, tai jau yra specialus ėjimas. 5. Ko dar reikėtų ugdymo klasėje? – Minkšta danga. Nebūtinai visa klasė, bet turi būti įmanomi žaidimai ant žemės. Kiliminė danga turėtų būti lengvai valoma ir neilgo plauko. 6. Kad prakalbom apie grindis, pasiteirausiu, o likusi klasės dalis, kokia danga galėtų būti dengiama? – Reikia įvertinti, kad baldai bus stumdomi, bus galbūt net mėtomi, todėl daiktai turi būti tvirti, o danga maksimaliai atspari. Būtina užtikrinti, kad visos spintos būtų pritvirtintos prie sienų, lubų. Dalis spintų, kuriose laikomos priemonės (žirklės ir pan.) turėtų būti rakinamos, tačiau dalis spintų turi būti laisvai prieinamos, kad vaikai galėtų laisvai paimti žaidimus ar knygas. Spintas galima išskirti spalvomis. 7. Mokyklos specialusis pedagogas išreiškė norą, kad klasėse būtų lova, nes būna vaikų, kurie pavargsta ir norėtų pamiegoti. Ką Jūs manote apie tai? – Kiekvienoje klasėje galėtų būti patogūs dideli sėdmaišiai, į kuriuos įsėdus, vaikas būtų apgaubiamas. Tai labai svarbu, nes šiems vaikams reikia suspaudimo jausmo. Būna tokių sėdmaišių su rankomis, kurios apgaubia. Ir tokiame sėdmaišyje vaikas tikrai galėtų pamiegoti. 8. Kokios dar reikalingos priemonės ugdymo klasėje: – Viena siena galėtų būti kamštinė, kad ant jos būtų galima kabinti bet kokią informaciją ir lengvai keisti. Ją galima projektuoti bet kurioje klasės dalyje, nes mokiniai klasėje juda, ir galima juos nusivesti prie tos lentos. Ant jos sukabinamos grupės vaizdinės taisyklės, ritualai..., tai turi būti matoma. Taip pat turi būti ir pagrindinė piešimo lenta, kurioje mokytojas ir vaikai galėtų piešti kreida, taip pat naudojami smart ekranai. Specialusis pedagogas klasės duris turi galėti užsirakinti kabliuku ar sklende. Nes vaikai būna neprognozuojami ir bėga iš klasės. Langai taip pat turi būti užrakinami. 9. O grotų ant langų reikia? – Nereikia. Paprastai per dvi savaites vaikai išmoksta atsiklausti, kad nori išeiti ir tada jau nebereikia rakinti. 10. Kaip reikėtų daryti su apšvietimu? – Klasėje privalo būti natūralus apšvietimas ir jis turi sklisti iš kairės pusės. Dirbtinė šviesa turi būti reguliuojama, nes kai kuriuos vaikus labai dirgina stipri šviesa.

23


11. Kokia būtų Jūsų nuomonė apie spalvas ugdymo klasėje? – Klasėje sienos gali būti spalvotos, tačiau neerzinančios. Nereikėtų ant sienų kabinti skaičių, raidžių, paukščių ar kitų konkrečių objektų. Tuomet geriau nieko nekabinti arba kabinti nekonkrečius abstrakčius objektus. Grindimis galima kontroliuoti srautą klasėje, todėl reikėtų gerai apgalvoti spalvas zonose. Galbūt ryškiausia spalva turėtų būti ten kur suolai, kad rodytų kryptį, kažkur reikėtų rato susirinkimui, bet tai reikėtų organizuoti pagal pagal klasės taisykles. 12. Atrodo viską, kas svarbiausia ugdymo klasėse paminėjom. Ar norėtumėt dar ką nors pridurti? – Garso izoliacija yra itin svarbi. Ji turi būti tikrai labai gera. Grindys turėtų nebildėti, nes vaikai tranko į grindis. Yra tokios gumos ant kėdžių – esant fiziniam aktyvumui galima tas gumas tąsyti ir tuomet vaikai nebetranko į grindis. Apie tai galite paskaityti www.gudragalvis.lt. Visiems klasėje to nereikia, bet keletas turėti būtų pravartu. 13. Puiku. Dabar norėčiau nusivesti Jus į rekreacinę zoną, kur vaikai ilsisi, žaidžia, bendrauja. Ko ten reikėtų? – Stalų ten jau nebeturėtų būti – turi būti kita kūno laikysena. Turėtų būti kažkokie batutai šokinėjimui po vieną. Kamuoliukų baseinas gali būti, koks nors šviesos stalas, ant žemės susėdus galėtų būti labai žemas staliukas stalo žaidimams. Vaikai šitame kambaryje turi sėdėti, gulėti ant žemės. Galėtų būti hamakas, ar pakabinti sėdimi kiaušiniai. Žaidimai su vandeniu būtų nuostabi veikla, bet tada reikia įvertinti visas sąlygas, nes žaidžiant sušlampama. Galima sensorinius skirtingų tekstūrų takelius įrengti – stambių, smulkių akmenukų takeliai, kurie yra įbetonuoti, kad būtų saugu. Galite peržiūrėti www.slaugvita.lt - sensoriniai kambariai – galite rasti ten idėjų – žuvyčių gaudymas ant sienų, šviečiantys kubai ir pan. Visa tai yra priemonės, kurios padėtų vaikams lavintis ir laisvu laiku. 14. O ar būtų reikalingos individualizuotos zonos, kaip Jūs pavadinote – „urveliai“, šioje erdvėje? – Gali būti. Bet suprantu, kad tai turėtų būti linksmas kambarys. Ir spalvomis, ir apšvietimu, ir tekstūromis. 15. Puikios Jūsų mintys ir pateiktos idėjos. Labai dėkoju už skirtą laiką. Tikiuosi, po šio tyrimo suprojektuoti tokią ugdymo klasę ir rekreacinę zoną, jog visos Lietuvos ugdymo įstaigos atvyks čia pasisemti sėkmės istorijos.

24


3. PROJEKTINIAI SPRENDIMAI 3.1. SITUACIJOS ANALIZĖ Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Lazdijuose, Vytauto g. 13, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Tai didžiausia pagal mokinių skaičių Lazdijų rajono gimnazija, kurios teritorija užima beveik 6 ha.

3.1.1 pav. Vieta Lietuvos ir Lazdijų miesto atžvilgiu Projektui pasirinktas Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijoje esantis pastatas – bendrabutis. Bendrabučio pirmame aukšte 260 kv.m. patalpose įgyvendinamos specialiųjų ugdymosi poreikius turinčių moksleivių ugdymo programos. Šiuo metu mokykloje mokosi 25 moksleiviai, po 8-9 mokinius klasėje.

3.1.2. pav. Gimnazijos ir bendrabučio eksterjeras Lazdijų miesto savivaldybė įgalino Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos administraciją šiose patalpose teikti ugdymo paslaugas minėtiems moksleiviams. Šiose patalpose šiuo metu įrengtos tokios klasės: laisvalaikio/žaidimų kambarys, 2 ugdymo klasės, miegojimo klasė, iškrovos klasė, ugdymo – maitinimosi patalpa, san. mazgai.

25


3.1.3. pav. Bendrabučio pirmo aukšto interjeras (poilsio, valgymo ir išsikrovimo patalpos) Susitikimo su gimnazijos administracija metu buvo išsakyti poreikiai šių patalpų pritaikymui reikiamam ugdymui ir labiausiai akcentuojama, jog šiuo metu gimnazija neturi virtuvės su visa buitine technika socialinių įgūdžių vystymui. Taip pat norėtų labiau izoliuotos ir pritaikytos išsikrovimo patalpos. Visos kitos patalpos – įrengtos savomis jėgomis panaudojant turimus išteklius (senos sofos, suolai, kėdės, kilimai ir pan.).

3.2. PROJEKTAVIMO PROGRAMA Tikslas. Baigiamojo darbo tikslas – suprojektuoti mokyklos, skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, interjerą. Racionaliai suprojektuoti patalpas pagal patikslintą poreikių schemą, atliktą tyrimo metu, atskleidžiant patalpų pritaikomumą moksleivių poreikiui. Atsižvelgiant į STR ir higienos normų reikalavimus bei Užsakovo poreikius, patalpos turi atitikti tokias paskirtis: -

trys ugdymo klasės;

-

erdvi rekreacinė zona;

-

virtuvė valgymui ir lavinimui;

-

sanitariniai mazgai atskirai mergaitėms, berniukams, neįgaliesiems, darbuotojams;

-

išsikrovimo klasė;

-

mokytojų kambarys;

-

koridorius su moksleivių asmeninių daiktų spintomis;

-

šiltnamis.

Visos išvardintos patalpos yra pirmame aukšte, 380 kv.m. plote. Šiuo metu mokykloje mokosi 25 moksleiviai, suskirstyti į tris grupes pagal jungiančius bruožus (amžių, sutrikimo pobūdį, lavinimo programą).

26


3.3. FUNKCINIS PLANINIS SPRENDIMAS Pradiniame projekto rengimo etape, buvo nutarta naudoti tik šiuo metu naudojamas patalpas mokyklai (260 kv.m.), tačiau projektuojant ir siekiant atitikti visus Užsakovo pageidavimus, patalpos turėjo būti praplėstos ir pastate esančios medicinos punkto patalpos panaudotos mokyklos įrengimui perkeliant medicinos punktą į kitas patalpas (žr. esamą planą pav. 3.3.1.). Šiuo metu patalpos suskirstytos pagal žemiau pateikiamą planą, kur pilka zona pažymėta kaip nepriklausanti projektui:

3.3.1. Esamas patalpų planas Atsižvelgiant į STR ir higienos normų reikalavimus bei Užsakovo poreikius, patalpos buvo perplanuotos sekančiai: -

siekiant padidinti erdves, siūloma vieną koridoriaus sieną išardyti ir sustiprinant

konstrukcijas sąramomis, montuoti vitrininius langus. Manytina, kad mokytojams tokie pakeitimai būtų naudingi, nes tai leistų lengviau kontroliuoti situacijas klasėje užsiėmimų ir laisvu laiku; -

įrengiama atskira virtuvės zona, kurioje moksleiviai ne tik priešpiečiautų, pietautų ir

vakarieniautų, tačiau ir tokioje aplinkoje ugdytų savarankiškumą gaminant maistą, skalbiant rūbus ir susitvarkant po savęs; -

mokytojų kambarys – šiuo metu mokykla neturi atskiro mokytojų kambario, todėl

tokios patalpos projektuojamos prie išėjimo/įėjimo su atskirais dviem sanitariniais mazgais tik personalui; -

rekreacinė zona apjungiama su esamomis dviem klasėmis su galimybe pertvaromis

atskirti patalpas miegojimui. -

sustiprinamos garso ir smūgio izoliaciijomis iškrovos kambarys, kuriame esant

emociniam proveržiui moksleiviui leidžiama išsilieti ant tam skirtų įrenginių. 27


3.3.2. Suprojektuoto patalpų funkcinio plano pirmas variantas 3.3.2. pav. pateiktame plane matyti, kad ugdymo klasės yra tik dvi ir trečia klasė įrengiama rekreacinėje patalpoje, kurioje lavinami vyriausi moksleiviai. Tačiau tai nėra laikytina teisinga praktika, todėl buvo dar kartą peržiūrėtas projektas ir nutarta medicinos punkto patalpas (3.3.2 pav. pažymėta balta zona) perkelti į kitus mokyklos aukštus ir panaudoti šias patalpas mokyklai.

3.3.3. pav. Funkcinis planas (galutinis) Atlikus poreikių analizę, patalpos perprojektuojamos taip, kaip parodyta 3.3.3. pav. Atlikti svarbiausi pakeitimai: 1.

Projektuojamos trys savarankiškos ugdymo klasės, kiekvienai skiriant ne mažiau kaip

32 kv.m., iš kurių vienoje įrengiama kompiuterių zona, skirta vyresniems moksleiviams. 2.

Didinama rekreacinė zona iki 60 kv.m. (buvo 30 kv.m.).

3.

Iškrovos kambarys perprojektuojamas tik iš vidaus, patalpa nedidinama ir jos vieta

pastate nekeičiama. 28


4.

Projektuojama virtuvė su valgomaisiais stalais ir visa reikalinga buitine technika,

įrengiamos dvi plautuvės. Numatomas patekimas į virtuvę iš lauko pro esamas duris. Šiuo išėjimu pateikiamas karštas maistas moksleiviams.. 5.

Atskiriami

sanitariniai

mazgai

mergaitėms,

berniukams,

neįgaliesiems

bei

darbuotojams. 6.

Įrengiama dušinė patalpa su bidė ir praustuvu.

7.

Mokytojų kambarys su dviem atskirais sanitariniais mazgais.

8.

Prie pastato pietinės pusės projektuojamas šiltnamis.

3.4. PROJEKTO IDĖJA Baigiamojo darbo objektas – mokykla specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems moksleiviams yra Lietuvos pietuose Lazdijų mieste. Interjero idėjai pasirinktas tik šiame regione išlikęs sparčiai nykstantis Lietuvos gyvūnas – balinis vėžlys.

3.4.1. pav. Balinis vėžlys Balinis vėžlys gyvena ežeruose ir kiaušinius deda smėlėtuose šiltuose krantuose, kurių Lietuvos ežeruose yra nedaug, todėl šių vėžlių išlikimas yra trapus procesas. Tai galėtų būti sulyginama su moksleiviais, kurie ne savo noru yra gimę su tam tikrais sutrikimais ir jie taip pat negali vieni kovoti su išlikimu.

3.4.2. Balinis vėžlys. Motyvo paieška Ieškant tinkamo motyvo interjerui ir dekoro elementams, pasirinkta vėžlio charakteringiausia dalis – kiautas (3.4.2. pav.). Interjere naudojamas motyvas apskritas daugiakampis, kuris gali turėti atskiruose elementuose reljefą (3D efektą) arba būti plokščias (2D). Taip pat tokį elementą lengva 29


naudoti visose patalpose, nes tai yra abstrakti forma, nesukelianti konkrečių asociacijų, kas yra labai svarbu moksleiviams, turintiems psichologinių sutrikimų.

3.5. STILISTINIS PAGRINDIMAS Pasirinktas interjero stilius – modernus. Šis stilius tinkamas moksleivių ugdymo patalpoms, kadangi supanti aplinka turi būti saugi, lengvai pritaikoma skirtingiems poreikiams. Be to, modernus stilius eina kartu su moderniomis technologijomis, naujovėmis socialiniuose moksluose.

3.6. KOLORITAS Atlikus tiriamąjį darbą ir suformulavus išvadas kolorito klausimu, nutarta mokykloje naudoti šviesias neutralias spalvas luboms ir sienoms, kadangi spalvos negali būti erzinančios, tai yra ryškios ir kontrastuojančios viena su kita (nebent tai būtų pavojingos zonos, kur būtina atkreipti moksleivių dėmesį – pvz. laiptinės, rakinamos spintos su aštriais daiktais ir pan.). Pagrindinės spalvos interjere bus perteikiamos per grindų dangą. Grindims suteikiama skirtinga skirtingoms veiklos pagal patalpos pobūdį ir joje atliekamus veiksmus. Ugdymo klasėje ryškiausia spalva skiriama ugdymo zonai, kad užėjus į patalpą pirmiausias refleksas būtų eiti link suolo ir nusiteikti darbui. Zonos, kuriose nepageidautinas vaikščiojimas (pavuzdžiui, mokytojo suolas, rakinamos spintos) atskiriamas grindine rausva juosta, individualaus buvimo su savimi zonoje ir žaidimų zonoje taip sukuriama spalvota erdvė, tačiau ji nėra pagrindinė. 3.6.1. Interjero koloritas Bendro naudojimo patalpose sienos ir grindys turi savo spalvinę struktūrą, ir tai daroma tik lavinimo pagrindais, siekiant spalvomis sudrausminti ar sukontroliuoti judėjimo srautus ar atliekamus veiksmus.

30


4. KONSTRUKCINIŲ INŽINERINIŲ SISTEMŲ SPRENDINIŲ APRAŠYMAI IR PAGRINDIMAS 4.1. PAMATAI Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendrabučio pastate pastebėjome daugybę problemų. Viena už kitą atrodė svarbesnės. Bet manau visi sutiktų ir mums pritartų, kad viena didžiausių problemų yra pamatuose. Neveltui sakoma: kokie pamatai, toks ir namas. Juk jie perima visas namo apkrovas. Tai dalis kai antžeminė pastato dalis pereina į ant požeminę dalį - pamatus. Pastato pamatas yra sutrūkinėjęs, žiemomis peršalantis ir visai neapsaugoja pastato konstrukcijų nuo drėgmės. Tai pastebėjome tik atvykę į gimnazija, bet ilgai netrukus, pastato šeimininkai patys prisipažino dėl to. Kad pamatai netvarkingi buvo matoma is drėgnų sienų, atšokusių dažų, įlinkusių medinių grindų. Ypač šiame pastate pamatų hidroapsauga taipogi yra labai svarbi, nes gruntiniai vandenys Lazdijų rajone yra labai pakilę. Jie yra išsidėstę įvairiame aukštyje rajone, bet šalia mokyklos jie slūgso vos keliasdešimt centimetrų po žeme. Todėl mes siūlome pirmiausia SPRĘSTI šią problemą.

4.1.1 pav. Pamatų su drenažu mazgai Technologiškai buvo pasirinkta UAB "TecnoNICIOL" technologija dėl pamatų. Pamatai bus atkasami ir stipriai hidroizoliuoti ir apšildinti. Dėl aukštai esančių gruntinių vandenų bus įrengiamas drenažas, kas leis pamatams išlikti dar sausesniems ir šiltesniems. Taip išsprendžiame net dvi problemas. Tai drėgmės ir šilumos nuostolius. Drėgmė sukelia ne tik kosmetinius apdailos pažeidimus, bet gali ir išaukti grybelį. Kadangi patalpos turi būti pritaikytos vaikams, todėl į mikroklimatą reikia labai atsižvelgti. 31


4.2. GRINDYS 4.2.1. Grindinio šildymo sistema

Patalpos nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Patalpos plotas, m

2

Virtuvė/valgomasis Tambūras Dušinė WC WC Ugdymo klasė Mokytojų kambarys WC WC Koridorius Rekreacinė patalpa Ugdymo klasė Ugdymo klasė Iškrovos klasė

Vamzdyno ilgis, m 177 21 39 30,6 498 250 147 27 192 348,6 396 195 202,2 87

4.2.2. pav. Vamzdis

Spalva

Žalsvas

Medžiaga

MDXc

Matmenys

16x2,0mm

Serija

TECEfloor

Gamintojas

TECE, Vokietija

Tipas

Vamzdis 32

Skersmuo, d, mm

16x2,0

4.2.1 lentelė T, mm

300


4.2.3. pav. Grindinio šildymo vamzdyno tech duomenys

Klasė 5: 6bar, Tmax 90º PE-MDXc vamzdis yra patobulintas išbandyto PE-Xc vamzdžio variantas. Jis turi specialių savybių, leidžiančių naudoti jį būtent šildomoms grindims įrengti. Kaip ir PE-Xc vamzdis, jis turi elektronų pluoštu apjungtą struktūrą, tačiau dėl jo sudėtyje esančios MD-PE medžiagos jis lankstesnis. PEMDXc šildymo vamzdis yra penkiasluoksnis. Apsaugos nuo deguonies difuzijos sluoksnis yra vamzdžio apvalkalo vidurinis sluoksnis. Ten jis efektyviai apsaugotas nuo pažeidimų. Vamzdis nepralaidus deguoniui pagal standartą DIN 4724. Vamzdžiai jungiami PE-Xc užspaudimo žiedais. Naudojimo sritys: šildomos grindys radiatorinio šildymo įrengimas, SDR 11 (slėgio pakopa PN 12,5) Vamzdžių tipai ir matmenys: PE-MDXc šildymo vamzdžiai atitinka standartą DIN 16894/16895 SLQ vamzdžio savybės ir kokybė atitinka sertifikatus DIN4724 ir DIN EN ISO 21003-2 16, 18 ir 20mm skersmens Ritiniai po 200m, 300m ir 600m TECEflex šildymo vamzdžio pranašumai: ypatingai lankstus nežymios sukimosi savybės elektronų pluoštu sujungta struktūra statybvietės sąlygoms pritaikytas deguonies difuzinis barjeras, esantis vidurinėje vamzdžio sienelės dalyje atsparus įtrūkimams dėl vidinės įtampos atsparus korozijai atsparus daugumai šildymo inhibitorių ypač gerai tinka šildomoms grindims įrengti Šildymo sistemos kolektoriai

33


4.2.4 pav. Kolektorius TE C HN INĖ IN FOR M AC IJ A Prekė

Kolektorius

Tipas

Su srauto reguliatoriais

Gamintojas

HERZ

Žiedų skaičius

10 4.2.5. pav. Kolektoriaus techninė informacija

Grindų šiltinimas polistireniniu putplasčiu atliekamas, kai jas iš išorės veikia šalta aplinka, t. y., virš grunto, nešildomų patalpų, atvirų ertmių, siekiant padidinti garso smūgio izoliaciją. Grindų pav.

G1

Eskizas

Pastabos 1

1 Grindų danga–keraminės plytelės,

2

d-8-12mm

3

2 PAROC eXtra/PAROC eXtra plus 3 Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis

4 5

PAROC XMV 020bas 4 Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis

6

PAROC XMV 020bas

2

5 Gruntas

3

G2

6 Grindų danga- kilimas 4

d=4-12 mm

5

4.2.2. Apvadų įrengimas Grindų pagrindas turi būti sausas ir lygus. Siekiant, kad garsas per gretutines konstrukcijas nesklistų į aplinkines patalpas, būtina įrengti tarpines iš polistireninio putplasčio ETNA EPS T. Tarpinės atskirs išlyginamąjį sluoksnį nuo gretutinių konstrukcijų. Iš polistireninio putplasčio reikia išpjauti juostas ir jomis izoliuoti sienas visu patalpos perimetru, kad vėliau pilamas išlyginamasis sluoksnis neturėtų tiesioginio kontakto su sienomis ir taip nebūtų perduotas smūginis garsas į gretutines sienas.

34


4.2.2.1. pav. Plokščių klojimas ir šildomų grindų įrengimas Polistireninio putplasčio plokštės turi būti klojamos kiek galima glaudžiau viena prie kitos. Be to, klojant plokštės turi būti perstumiamos viena kitos atžvilgiu taip, kad kraštinės nesutaptų. Įrenginėjant šildomas grindis, prieš klojant išlyginamąjį betono sluoksnį, fiksuojama vamzdžių padėtis betono mišiniu arba dedamas metalinis armatūros tinklelis, prie kurio tvirtinami vamzdeliai.

Išlyginamasis sluoksnis Ant plokščių yra įrengiamas armuotas betono arba cementinio skiedinio išlyginamasis sluoksnis. Išlyginamasis sluoksnis, kurio minimalus storis 40 mm, turi būti armuotas armatūros tinkleliu. Į polistireninį putplastį ir jo siūles neturi prasiskverbti betonas ar skiedinys, kadangi jie didina šilumos ir smūginio garso pralaidumą. Šiam tikslui šilumos izoliacija iš viršaus turi būti padengta skiriamuoju sluoksniu. Skiriamajam sluoksniui gali būti naudojamas specialus krepuotas popierius, geotekstilė bei kitos panašios medžiagos. 35


„Plaukiojančios” grindys Išlyginamajam sluoksniui sukietėjus ir išdžiūvus, įrengiamas viršutinis sluoksnis, t.y., klojama grindų danga, kuri taip pat negali liestis su gretutinėmis konstrukcijomis.

4.3. LUBOS Lubos bus nuleidžiamos: aukšto aukštis bus 3 m dėl ,,Samsung“ 360o kasetės kuri bus montuojama į pakabinamas lubas. Pakabinamose lubose taip pat bus Led apšvietimas.

404 357

190

66

166

128 181

317

385

Minimalus nuo šios kasetės iki sienos atstumas 1,5 m , o nuo žemės iki kasetės priekio 2,5 m. 36


5. PASTATO ENERGETINIAI IR KITI SKAIČIAVIMAI Praktiniame darbe pateikiama inžinerinių sistemų charakteristika: pastato paskirtis specialaus ugdymo mokykla. Patalpų parametrai ir statybos vietovės duomenys: Patalpų eksplikaciją ir temperatūra: 5.1 lentelė. Patalpų eksplikacijos ir temperatūros lentelė Patalpos Plotas (m2) Patalpos pavadinimas temperatūra (oC) Virtuvė/valgomasis 29,5 22 Tambūras 3,5 21 Dušinė 6,5 22 WC 5,1 21 WC 8,3 21 Ugdymo klasė 41,6 22 Mokytojų kambarys 24,5 22 WC 4,5 21 WC 32 21 Koridorius 58,1 22 Rekreacinė patalpa 66 22 Ugdymo klasė 32,5 22 Ugdymo klasė 33,7 22 Iškrovos klasė 14,5 22

Patalpos Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Lazdijų šildymo sezono oro temperatūros parametrai 5.2 lentelė. Šildymo sezono oro temperatūros parametrai Šildymo sezono Vidutinė temp. Šalčiausia o C penkiadienio iki trukmė temp. oC paromis 05.03 219 +0,1 -18,2

Miestas nuo Lazdijai

09.26

1 aukštas

5.3 lentelė. Pastato bendrieji savitieji rodikliai.

Atitvaros pavadinimas

A, m2

Išorinė siena Išoriniai langai Išorinės durys Grindys Vidinės sienos

251,68 70,4 4,4 331,5 842,245

Šilumos perdavimo koeficientas W/m2K Un U 0,12 0,11 1 0,85 0,10 0,14 0,12

0,85 0,09 0,12

Savitieji Šilumos nuostoliai W/K HTN HTD 30,2 27,68 70,4 59,84 0,44 46,41 101,07 Viso

3,74 29,835 101,07 222,165

5.4 lentelė. Ilginių šiluminių titelių projektinių šilumos perdavimo koeficiento reišmės ᴪDT (W/mK) Langų ir dūrų sandūros

0,25

37


Langų šiluminio tiltelio perdavimo koeficientas: Bendri pastato šilumos nuostoliai. Šilumos poreikis 1m2. ᴪDTxlt= (16x4.4)+(2x2.2)=74.8x0,25= 18.7 W/m2K. x1+x2= 222.165+18.7=240.865 viso-HTDx(Qi-Qe)= 240.865x(0.1+18.2) =4408 W P=

š

=

.

= 13.3 5.5 lentelė. Šildomų patalpų šilumos nuostolio (Ph) lentelė. Patalpos paskirtis Virtuvė/valgomasis

Plotas A (m2) 29,5

2.

Tambūras

3,5

3.

Dušinė

6,5

4.

WC

5,1

5.

WC

8,3

6.

Ugdymo klasė

41,6

7.

Mokytojų kambarys

24,5

8.

WC

4,5

9.

WC

32

10.

Koridorius

58,1

11.

Rekreacinė patalpa

66

12.

Ugdymo klasė

32,5

Patalpos Nr. 1.

13.

Ugdymo klasė

14.

Iškrovos klasė

392.35 46.55 86.45 67.83 110.39 553.28 325.85 59.85 425.6

33,7 14,5

38

Ph (W)

772.73 877.8 432.25 448.21 192.85


ORO KIEKIŲ PATALPŲ VĖDINIMUI SKAIČIAVIMAS 5.6 lentelė Patalpos Nr.

Patalpos pavadinimas

1 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

2 Virtuvė/valgomasis Tambūras Dušinė WC WC Ugdymo klasė Mokytojų kambarys WC WC Koridorius Rekreacinė patalpa Ugdymo klasė Ugdymo klasė Iškrovos klasė

Plotas m2 3 29,5 3,5 6,5 5,1 8,3 41,6 24,5 4,5 32 58,1 66 32,5 33,7 14,5

Sistema 4

Tiekiamo oro normos m3/val/ m3/val/ m2 vnt 5 6 10.8 10.8 10.8 10.8 10.8 7.2 -

39

Ištraukiamo oro normos m3/val/ m3/val/ m2 vnt 7 8 72 54 54 54 54 54 VISO

Norminiai oro kiekiai m3/val Ištraukiamo Tiekiamo oro oro 9 10 72 54 54 54 449.28 264.6 54 54 712.8 351 363.96 104.4 2246.04 342

Projektiniai oro kiekiai m3/val Tiekiamo oro 11 449.28 246.6 712.8 351 363.96 104.4 2246.04

Ištraukiamo oro 12

388 370.6 370.6 370.6 370.6 370.6 2246.04


6. PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS

Eil Nr. 1

Rėmėjas UAB „Samsung“

2

UAB „Gealan“

Medžiaga/ produktas/paslaugos 360 oro vėdinimo kasetė

S 9000 Vitrinos Šiltnamio sienos

3

UAB „Technonicol“

Pamatų hidroizoliacija ir drenažas

4

UAB „Industek“

Lauko gertuvės

5

UAB „YIT Kausta“

Statybinių darbų įrengimo darbus

Kur panaudojamas Jos bus montuojamas kiekviename darbo ar poilsio kambaryje, kad būtų palaikomas tinkamas mikroklimatas Bus keičiami langai į didesnę energetinę klasę turinčius langus, taip sutaupant energijos nuostolius. Vitrinos bus panaudojamos vietoje G/K pertvarų, tarp koridoriaus ir kabinetų. Šiltnamis bus permatomas (Stiklinis), todėl labai svarbu yra išlaikyti šiltnamio temperatūrą ir žiemą. Pamatai bus atkasami, hidroizoliuoti ir įrengtas drenažas, kad gruntinis vanduo toliau nebesiskverbtų į pastato vidų Gertuvės bus įrengiamos šiltnamio viduje, kad vaikai galėtų numalšinti troškulį Įgyvendinti mūsų projektą


IŠVADOS Pagrindinis darbo tikslas – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendrabučio patalpų rekonstrukcija modernizuojant ir pritaikant numatytas erdves šiuolaikiniam ugdymo procesui, kuris suteiktų šios mokyklos specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams kuo daugiau komunikacijos, socialinių bei praktinių įgūdžių, yra įvykdytas. Užsibrėžti darbo uždaviniai taip pat pasiekti: 1. Atliktas Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijos ir pastato istorijos vertinimas; 2.

Parengta ugdymo klasių ir rekreacinės zonos moksleiviams su specialiaisiais ugdymosi

poreikiais poreikių schema; 3.

Racionaliai suprojektuotas patalpų funkcinis planas remiantis poreikių schema ir

statybiniais techniniais reglamentais bei higienos normomis; 4.

Suprojektuotas ir vizualizuotas šiltnamis pagal sukurtą idėją bei pasirinktą stilistiką,

apimančią visą projektą ir tinkančią pagal objekto paskritį; 5.

Išskirti projekto partnerių panaudoti projekto įgyvendinimui produktai.

Mokyklų, skirtų moksleiviams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, yra beveik kiekviename Lietuvos mieste, ir remiantis Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos administracijos nuomone, tokių moksleivių vis daugėja. Galima pasidžiaugti, jog Lietuvoje veikia programos, siekiančios integruoti vaikus su specialiaisiais poreikiais į visuomenę ir tokių mokyklų kaip suprojektuota šiuo baigiamuoju darbu labai reikia. Įgyvendinus projektą, tikimasi, kad sėkmės istorija įkvėps ir kitas Lietuvoje veikiančias analogiškas įstaigas modernizuotis ir suteikti maksimaliai komfortiškas lavinimosi sąlygas vaikams, siekiantiems būti pilnavertiškais visuomenės nariais.

33


PRIEDAI Statybinis planas M 1:100 Baldų ir grindų planas M 1:100 Funkcinis planas M 1:100 Cokolio įrengimas M 1:20 Horizontali deformacinė siūlė su centrine hidroizoliacine tarpine M 1:20 Horizontali deformacinė siūlė su šoninė hidroizoliacine tarpine M 1:20 Išorinis kampas M 1:20 Izoliacinės sistemos sudėtis. Horizontali dalis M 1:20 Pamato vertikalios ir horizontalios dalių jungtis M 1:20 Polis ir rozvelkas (jungtis) M 1:20 Vertikali deformacinė siūlė su centrine hidroizoliacine tarpine M 1:20 Vertikali deformacinė siūlė su šoninė hidroizoliacine tarpine M 1:20 Vidinis kampas M 1:20 Vizualizacijos Eskizai Planšeto kopija

34


LITERATŪROS SĄRAŠAS IR ŠALTINIAI https://www.gealan.de/lt/produkcija/produkcijos-tipai/langai https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.695EC48C7834 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.257930 http://www.technonicol.lt/ http://www.samsung.com/lt/business/climate/ http://etnaeps.lt/lt/

35


STATYBINIS PLANAS M 1:100

1

2

5

4

30620 29890

3460

23150 2200

925

D

1000

1190

1-107

480

120

2200

610

2320

610

2080

610

2200

3910

1090

E D

120

1910

1880

970

1000

2000

610

2200

520

580

2200

4080

3280

1100

3610

720

900

2270

1880

10250

1090

700

1000

1140

2500

3726

C

1-101

1000

200

440 410

410 3000

3000

1900

340 3000

4540

B

2500

120

1-10511020

3320

1-104

5760

1000

120

500

350

1160

B

1-102

1-103

900

A

A

A

940

2200

630

2200

3475

590

2200

610

2200

610

2200

610

2200

610

2200

610

2200

610

2200

880

1200 590

22545

1900

1020

3210

29890

PATALPŲ EKSPLIKACIJA 1-101 KORIDORIUS 58,1 m² 1-102 IŠKROVOS KLASĖ 14,5 m² 1-103 UGDYMO KLASĖ 33,7 m² 1-104 UGDYMO KLASĖ 32,5 m² 1-105 REKREACINĖ ERDVĖ 66,0 m² 1-106 VIRTUVĖ 29,5 m² 1-107 TAMBŪRAS 3,5 m² 1-108 DUŠINĖ 6,5 m² 1-109 WC 5,1 m² 1-110 WC 8,3 m² 1-111 UGDYMO KLASĖ 41,6 m² 1-112 WC 3,2 m² 1-113 WC 4,5 m² 1-114 MOKYTOJŲ KAMBARYS 14,5 m² VISO: 331,5 m²

6340

6360

6360

12110

10000

900

570

2485

15160

16020

390

734

800

480

16590

540

960

15680

1550

120

1-112

2000

2485

1610

540

360

1-111

570

C

1-114

580

1480

1400 766

2560

800

950

1-110 480 480

1500

1000

1-109

2000

1980

1-106

2120

302 100

1

900

480 963

2640

1200

446

330

760

6315

1170

876 990

1-113

5920

450

1700

385

3920

4440

2800

910

2640 1-108

640

6315

615

120

30620

1

2

3

4

5

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI DEMONTUOJAMI ELEMENTAI

NAUJAI MONTUOJAMI ELEMENTAI IR PERTVAROS

Atsakinga žinyba DIZAINO KATEDRA Savininkas

VTDK

Konsultantas

Dokumento tipas BRĖŽINYS

Sudarė I. GRINĖ, N.VINCIŪNAS

Pavadinimas

Tikrino R.MAZŪRIENĖ

STATYBINIS PLANAS M 1:100

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas LT 1


BALDŲ IR GRINDŲ PLANAS M 1:100

1

Atsakinga žinyba DIZAINO KATEDRA Savininkas

VTDK

Konsultantas

Dokumento tipas BRĖŽINYS

Sudarė I. GRINĖ

Pavadinimas

Tikrino R.MAZŪRIENĖ

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

BALDŲ IR GRINDŲ PLANAS Laida Data M 1:100 1

2018 05 10

Kalba Lapas LT 1


FUNKCINIS PLANAS M 1:100 FUNKCINIS PLANAS M 1:100

1

Atsakinga žinyba DIZAINO KATEDRA Savininkas

VTDK

Konsultantas

Dokumento tipas BRĖŽINYS

Sudarė I. GRINĖ

Pavadinimas

Tikrino R.MAZŪRIENĖ

FUNKCINIS PLANAS M 1:100

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas LT 1


Pamato drenažas

Gruntas Profiliuota membrana Planter geo Ekstrudinis polisterolas Carbon Prof (2 sluoksniai) Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (2 sluoksniai) Stiprinamasis sluoksnis Technoelast EPP Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 (alternatyvi medžiaga - Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04) Pamatinė siena 1500-2500 mm

ne mažiau 100 mm

1500-2500 mm

ne mažiau 100 mm

Konsultantas TECHNONICOL Savininkas

Dokumento tipas Pavadinimas

KD 653H21004

S. JANKAUSKAS

VTDK

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Tikrino J.JUPATOVA

Išorinis kampas

Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas 1 LT


Pamato drenažas

Pamatinė siena Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 (alternatyvi medžiaga - Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04) Stiprinamasis sluoksnis Technoelast EPP Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (2 sluoksniai) Ekstrudinis polisterolas Carbon Prof (2 sluoksniai) Profiliuota membrana Planter geo Gruntas 1500-2500 mm

ne mažiau 100 mm

Konsultantas TECHNONICOL Savininkas

Dokumento tipas Pavadinimas

KD 653H21004

S. JANKAUSKAS

VTDK

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Tikrino J.JUPATOVA

Vidinis kampas

Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas 2 LT


Pamato drenažas

Pamatinė plokštė Cemento-smėlio išlyginamasis sluoksnis Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (2 sluoksniai) Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 (alternatyvi medžiaga - Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04) Betono paruošiamasis sluoksnis Sutankinta smėlio pagalvė

30 mm

50 mm

1

2 3 4

30 mm

5

ne mažiau 150 mm

6

1 2 3 4 5 6

Armatūros išleidimas Besiplečianti sandarinimo juosta Technoelastas Fleks Tarpinė, apsauganti nuo medžiagų prisiklijavimo virinimo metu Polis Bituminis-polimerinis hermetikas TechnoNikol Nr.42

Konsultantas TECHNONICOL Savininkas

Pavadinimas S. JANKAUSKAS

VTDK

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Dokumento tipas

Tikrino J.JUPATOVA

KD 653H21004

Polis ir rostverkas (jungtis) Laida Data 1

2018 05 10

Kalba Lapas 3 LT


Pamato drenažas

Poiuritaninis hermetikas TechnoNikol Sandarinimas Ekstrudinis putų polistirolas Carbon Prof Vidinė PVC tarpinė TechnoNikol Ekstrudinis putų polistirolas Carbon Prof Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (2 sluoksniai) Technoelastas Fleks Sandarinimas Technoelastas Fleks Betono paruošiamasis sluoksnis Sutankinta smėlio pagalvė Sutankintas gruntas

Deformacinė siūlė

1

ne mažiau 50 mm

2 3 ne mažiau 100 mm

4

ne mažiau 100 mm

1 Pamatinė plokštė 2 Cemento-smėlio išlyginamasis sluoksnis 3 Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 (alternatyvi medžiaga - Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04)

4 Stiprinamasis sluoksnis Technoelast EPP Konsultantas TECHNONICOL Savininkas

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Pavadinimas S. JANKAUSKAS

VTDK

Dokumento tipas

Tikrino J.JUPATOVA

KD 653H21004 Horizontali deformacinė Laida Data Kalba Lapas siūlė su centrine 4 hidroizoliacine tarpine 1 2018 05 10 LT


Pamato drenažas

Poiuritaninis hermetikas TechnoNikol Sandarinimas Ekstrudinis putų polistirolas Carbon Prof Šoninė PVC tarpinė TechnoNikol Apsauginė tarpinė (geotekstilė) Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP Technoelastas Fleks Sandarinimas Technoelastas Fleks Stiprinamasis sluoksnis Technoelast EPP Betono paruošiamasis sluoksnis Sutankinta smėlio pagalvė Sutankintas gruntas

Deformacinė siūlė

1

ne mažiau 50 mm

2 3 ne mažiau 100 mm

ne mažiau 100 mm

1 Pamatinė plokštė 2 Cemento-smėlio išlyginamasis sluoksnis 3 Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 (alternatyvi medžiaga - Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04) Konsultantas TECHNONICOL Savininkas

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Pavadinimas S. JANKAUSKAS

VTDK

Dokumento tipas

Tikrino J.JUPATOVA

KD 653H21004 Horizontali deformacinė siūlė su šoninė Laida Data Kalba Lapas hidroizoliacine tarpine 5 1 2018 05 10 LT


Pamato drenažas

Gruntas Ekstrudinis polisterolas Carbon Prof (2 sluoksniai) Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (2 sluoksniai) Stiprinamasis sluoksnis Technoelast EPP Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 (alternatyvi medžiaga - Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04) Pamatinė siena Cemento-smėlio išlyginamasis sluoksnis Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (2 sluoksniai) Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 Betono paruošiamasis sluoksnis Sutankinta smėlio pagalvė ne mažiau 100 mm

Sutankintas gruntas

ne mažiau 150 mm

1

2 3

ne mažiau 100 mm

1 Drenažo užpilas Konsultantas TECHNONICOL Savininkas

Dokumento tipas

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Pavadinimas S. JANKAUSKAS

VTDK

3 Drenažo vamzdis

2 Geotekstilė

Tikrino J.JUPATOVA

Pamato vertikalios ir horizontalios dalių jungtis

KD 653H21004 Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas 6 LT


Pamato drenažas

Pamatinė siena Cemento-smėlio išlyginamasis sluoksnis Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (2 sluoksniai) Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 (alternatyvi medžiaga - Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04) Betono paruošiamasis sluoksnis Sutankinta smėlio pagalvė

ne mažiau 100 mm

ne mažiau 50 mm

Sutankintas gruntas

Konsultantas TECHNONICOL Savininkas

Pavadinimas S. JANKAUSKAS

VTDK

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Dokumento tipas

Tikrino J.JUPATOVA

KD 653H21004

Izoliacinės sistemos Laida Data sudėtis. Horizontali dalis 1

2018 05 10

Kalba Lapas 7 LT


Pamato drenažas

Gruntas Profiliuota membrana Planter geo Ekstrudinis polisterolas Carbon Prof Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP Technoelastas Fleks Sandarinimas Technoelastas Fleks Ekstrudinis polisterolas Carbon Prof Vidinė PVC tarpinė TechnoNikol Ekstrudinis polisterolas Carbon Prof Sandarinimas Poiuritaninis hermetikas TechnoNikol

2

ne mažiau 100 mm

3 ne mažiau 100 mm

1

1 Vertikali pamato apsauginė konstrukcija Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 2 (alternatyvi medžiaga - Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04) 3 Stiprinamasis sluoksnis Technoelast EPP Konsultantas TECHNONICOL Savininkas

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Pavadinimas S. JANKAUSKAS

VTDK

Dokumento tipas

Tikrino J.JUPATOVA

Vertikali deformacinė siūlė su centrine hidroizoliacine tarpine

KD 653H21004 Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas 8 LT


Pamato drenažas

Gruntas Profiliuota membrana Planter geo Ekstrudinis polisterolas Carbon Prof Technoelastas Fleks Sandarinimas Technoelastas Fleks Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (1 sluoksnis) Apsauginė tarpinė Technoelast EPP Šoninė PVC tarpinė TechnoNikol Ekstrudinis putų polistirolas Carbon Prof Sandarinimas Poiuritaninis hermetikas TechnoNikol

3 2 ne mažiau 100 mm

ne mažiau 100 mm

1

1 Vertikali pamato apsauginė konstrukcija 2 Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 (alternatyvi medžiaga - Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04)

3 Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (2 sluoksniai) Konsultantas TECHNONICOL Savininkas

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Pavadinimas S. JANKAUSKAS

VTDK

Dokumento tipas

Tikrino J.JUPATOVA

Vertikali deformacinė siūlė su šoninė hidroizoliacine tarpine

KD 653H21004 Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas 9 LT


Pamato drenažas

Nuogrindos konstrukcija Sutankinta smėlio pagalvė Ekstrudinis polisterolas Carbon Prof Gruntas Profiliuota membrana Planter geo Ekstrudinis putų polistirolas Carbon Prof Hidroizoliacinė membrana Technoelast EPP (1 sluoksnis) Bituminis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.01 (alternatyvi medžiaga Bituminis emulsinis paruošiamasis sluoksnis TechnoNikol Nr.04)

min. 300 мм

Pamatinė plokštė

1 2

3

4

1 Klijuojama mastika TechnoNikol Nr. 27 2 Fasado konstrukcija 3 Specialūs varžtai su plačiu sriegiu (polistirolo

4

tvirtinimui. Varžto ilgis = termoizoliacijos maksimalus plotis - 15mm) Laikiklis TechnoNikol Nr.01 Konsultantas TECHNONICOL

Savininkas

Dokumento tipas Pavadinimas

KD 653H21004

S. JANKAUSKAS

VTDK

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Tikrino J.JUPATOVA

Cokolio įrengimas

Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas 10 LT


ŠILTNAMIO IR FASADO VIZUALIZACIJOS

Atsakinga žinyba DIZAINO KATEDRA Savininkas

VTDK

Konsultantas

Dokumento tipas VIZUALIZACIJOS

Sudarė I. GRINĖ

Pavadinimas

Tikrino R.MAZŪRIENĖ

ŠILTNAMIO IR FASADO VIZUALIZACIJA

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas 1/2 LT


ŠILTNAMIO IR FASADO VIZUALIZACIJOS

Atsakinga žinyba DIZAINO KATEDRA Savininkas

VTDK

Konsultantas

Dokumento tipas VIZUALIZACIJOS

Sudarė I. GRINĖ

Pavadinimas

Tikrino R.MAZŪRIENĖ

ŠILTNAMIO IR FASADO VIZUALIZACIJA

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas 1/2 LT


PLANŠETAS 1

1

ŠILTNAMIO VAIZDAS IŠ VIRŠAUS +4.400

ŠILTNAMIO VAIZDAS IŠ PRIEKIO +4.400

1

ŠILTNAMIO VAIZDAS IŠ ŠONO

+4.400

ŠILTNAMIO VAIZDAS IŠ ŠONO

SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ MOKINIŲ MOKYKLA LAZDIJUOSE

IŠMANUSIS MIESTAS IV OBJEKTAS: LAZDIJŲ MOTIEJAUS GUSTAIČIO GIMNAZIJOS BENDRABUČIO PATALPŲ PRITAIKYMAS MOKINIAMS, TURINTIEMS SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI POREIKIUS PROJEKTO IDĖJA: BALINIS VĖŽLYS - NYKSTANTIS IR Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS GYVŪNAS, IŠLIKĘS TIK LIETUVOS PIETUOSE. ŠILTNAMIS - ŽEMĖS TARŠOS SIMBOLIS. ABU VEIKSNIAI SUSIJUNGIA IR SUKURIA TAI, KAS GALI PADĖTI SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI POREIKIUS TURINTIEMS MOKSLEIVIAMS EFEKTYVIAI INTEGRUOTIS Į VISUOMENĘ, O BENDRUOMENEI SUSIBURTI NAUJOSE PATALPOSE TOBULĖJIMUI.

MOKSLEIVIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYKLA LAZDIJUOSE 1-107

1-108

1-113 1-114

1-106

1-109

1-110

1-111

1-112

1-101

1-105

1-104

1-103

1-102 PATALPŲ EKSPLIKACIJA

BALDŲ IR GRINDŲ PLANAS M1:100

1-101 KORIDORIUS 58,1 m² 1-102 IŠKROVOS KLASĖ 14,5 m² 1-103 UGDYMO KLASĖ 33,7 m² 1-104 UGDYMO KLASĖ 32,5 m² 1-105 REKREACINĖ ERDVĖ 66,0 m² 1-106 VIRTUVĖ 29,5 m² 1-107 TAMBŪRAS 3,5 m² 1-108 DUŠINĖ 6,5 m² 1-109 WC 5,1 m² 1-110 WC 8,3 m² 1-111 UGDYMO KLASĖ 41,6 m² 1-112 WC 3,2 m² 1-113 WC 4,5 m² 1-114 MOKYTOJŲ KAMBARYS 14,5 m² VISO: 331,5 m²

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJOS DIZAINO FAKULTETO DIZAINO KATEDRA. VADOVAS: RASA MAZŪRIENĖ. INTERJERO DIZAINO STUDENTĖ: INGA GRINĖ VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJOS STATYBOS INŽINERIJOS FAKULTETO STATYBOS INŽINERIJOS KATEDRA. VADOVAI: JELENA JUPATOVA, LINA SAKALAUSKIENĖ. STATYBOS INŽINERIJOS STUDENTAI: TOMAS BALSEVIČIUS, SIMAS JANKAUSKAS, NERIJUS VINCIŪNAS VILNIUS, 2018

Atsakinga žinyba DIZAINO KATEDRA Savininkas

VTDK

Konsultantas

Dokumento tipas VIZUALIZACIJOS

Sudarė I. GRINĖ

Pavadinimas

Tikrino R.MAZŪRIENĖ

PLANŠETO KOPIJA

Dokumento statusas PROJEKTINIS DARBAS

Laida Data 1 2018 05 10

Kalba Lapas 1 LT

Profile for structum.structum

VTDK II komandos aiškinamasis raštas  

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendrabučio pritaikymas moksleiviams, turintiems specialiuosius ugdymo poreikius. Projektą rengė: Tom...

VTDK II komandos aiškinamasis raštas  

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendrabučio pritaikymas moksleiviams, turintiems specialiuosius ugdymo poreikius. Projektą rengė: Tom...

Advertisement