VGTU V komandos aiškinamasis raštas

Page 1

Turinys 1.

ĮVADAS ....................................................................................................................................... 3

2.

ANALITINĖ DALIS .................................................................................................................... 3 2.1.

Dokumentų nagrinėjimas ...................................................................................................... 3

2.2. Sklypo analizė ........................................................................................................................... 8 2.2.1. Miesto ir sklypo padėtis šalies ir regiono atžvilgiu: .......................................................... 8 2.2.2. Užstatymas ir gretimybės .................................................................................................. 9 2.2.3. Srautai............................................................................................................................... 10 2.2.4. Želdiniai ........................................................................................................................... 11 2.2.5. Reljefas ............................................................................................................................. 11 2.2.6. Sklypo problematika ........................................................................................................ 12 2.2.7. Fotofiksacijos ................................................................................................................... 13 2.2.

Išvados ................................................................................................................................ 15

2.3. ANALOGŲ STUDIJA........................................................................................................... 16 2.3.1. UC Riverside Student Recreation Center Expansion / CannonDesign ............................ 17 2.3.2. Sports Hall in Poznan / Neostudio Architekci ................................................................. 20 2.3.3. São Luís Sports & Arts Gymnasium / Urdi Arquitetura .................................................. 23 2.3.4. Sport and Fitness Center for Disabled People / Baldinger Architectural Studio ............. 26 2.3.5. Centro Deportivo en Alcazar de San Juan / Rojo/Fernandez-Shaw ................................. 28 2.3.6. Multisports Hall Mouvaux / de Alzua+............................................................................ 31 2.4. 3.

Išvados: ............................................................................................................................... 35

KONSTRUKCINĖ DALIS ........................................................................................................ 36 3.1. Pagrininė informacija apie pastatą .......................................................................................... 36 3.2. Pamatai .................................................................................................................................... 37 3.3. Laikančios konstrukcijos ........................................................................................................ 37 3.4. Perdangos ................................................................................................................................ 37 3.5. Išorės sienos: ........................................................................................................................... 37 3.6. Pertvaros: ................................................................................................................................ 38 3.7. Stogas: ..................................................................................................................................... 38 3.8. Fasadai: ................................................................................................................................... 38

4.

INŽINERINĖ DALIS ................................................................................................................ 39 4.1. Pagrininė informacija apie pastatą .......................................................................................... 39 4.2. Šildymas:................................................................................................................................. 40


4.3. Nuotekos: ................................................................................................................................ 40 4.4.

VÄ—dinimas: .......................................................................................................................... 40

4.5.

Vandentiekis: ...................................................................................................................... 41

4.6.

Elektros instaliacija: ............................................................................................................ 41

4.7.

GaisrinÄ— sauga: .................................................................................................................... 41

4.8.

Sklypo sutvarkymas: ........................................................................................................... 41

2


1. ĮVADAS Baigiamajam bakalauro projektui pasirinkta tema – Sporto arena Tauragėje. Šio darbo tikslas yra sukurti pastatą, kuris taptų miesto gyventojų sporto veiklos traukos tašku, besivystančio rajono architektūrinio konteksto akcentu, pademonstruoti įgytas architektūros žinias, sukurti originalų ir sudimonantį projektą, sukurti sprendinius, atitinkančius tvarios architektūros principus. Tauragė – augantis ir perspektyvus miestas, kuriame ieškoma būdų, kaip sukurti gyventojams daugiau galimybių užsiimti sportu ir aktyviomis veiklomis. Miesto gyventojai ir atstovai išreiškė didelį poreikį sporto ir laivalaikio erdvei, kurioje galėtų vykti įvairių sporto šakų užsiėmimai ir oficialūs renginiai. Kuriant šį projektą buvo siekiama atsižvelgti į išsakytus gyventojų poreikius, išanalizuoti numatyto sklypo aplinką ir atrasti (perspektyvių sprendinių ?). Darbo problema: Projektuojamo pastato tikslas – tapti traukos tašku įvairaus amžiaus ir profesionalumo lygių žmonėms, todėl reikiėjo atrasti tokius architektūrinius ir funkcinius sprendimus, kurie būtų aktulūs ir patrauklūs

įvairaus

amžiaus

gyventojams.

Numatytasis sklypas yra tankiai neužstatytoje teritorijoje, kurioje, ateityje, numatyta komercinė ir apgyvendinamoji plėtra. Reikėjo surasti tokius projektavimo sprendinius, kurie paverstų pastatą patraukliu ne tik dabartyje, bet ir ateiyje. Darbo eiga: Susitikimas su miesto atstovais ir miesto, bei sklypo apžiūrėjims ir analizė gyvai Vietos analizė (gamtinė, infrastruktūrinė ir socialinė) Analogų ir literatūros šaltinių studija Koncepcijos/Idėjos formulavimas Sprendinių ieškojimas ir pagrindimas

2. ANALITINĖ DALIS 2.1.Dokumentų nagrinėjimas Žalgirių rajonas yra vienas iš sparčiausiai augančių, tankiausiai apgyvendintas miegamasis rajonas. Į rytus nuo Žalgirių rajono yra Tauragės miškas, kurio paskirties ateityje naplanuojama keisti. Priklauso Tauragės miškų urėdijai. Visa aptariama teritorija gana lygi, reljefas nežymus, gana lygus.

Žalgirių rajonui Tauragės miesto bendrajame plane gyvenamųjų, komercinės paskirties ir kt. objektų plėtra nenumatyta. Siūloma įsisavinti iki šiol nepakankamai sutvarkytą ir nepritaikytą masiniam lankymui teritoriją aplink vandens telkinius Žalgirių rajono pietrytinėje dalyje. Minėtą teritorijos dalį dengia žymiai antropogenizuotos gamtinio karkaso dalys – išoriniai

3


ekologinio stabilizavimo arealai, kuriuose prioritetas teikiamas esamos želdynų sistemos išsaugojimui ir gausinimui. (x šaltinis) Pagal Tauragės rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano tikslai ir uždaviniai yra nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas bei nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis. Specialiuoju planu analizuojama teritorija patenka į Tauragės miesto viešojo vandens tiekimo teritoriją. Tauragės miesto viešojo vandens tiekio teritorijoje ekonomiškai tikslinga vystyti centralizuoto geriamo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sistemas. Numatomame sklype planuojama viešojo vandens

tiekimo

teritorija,

taip

pat

centralizuoto šilumos

tiekimo

zona.Numatomoje sklypo

teritorijoje

naujai

statomam

pastatui aprūpinimas

9 pav. Tauragės rajono šilumos ūkio spec. planas. Esami šilumos tinklai Planuojamas dujotiekis Siūloma centralizuoto šilumos tiekimo zona

šiluma

šildymui,

karšto

vandens

ruošimui, vėdinimui numatyti iš centrinės šildymo sistemos. Neileistina statyti, įrengti kieto, skysto dujinio kuro katilinių, išskyrus atsinaujinančius šaltinius ar elektrą.

Didžioji planuojamos teritorijos dalis šiuo metu yra neįsisavinta, intensyviai miesto reikmėms naudojama tik pusė teritorijos, likusi teritorijos dalis– tai vandens telkiniai, želdynai ir neužstatyti laukai. Įsisavintos teritorijos didžiąją dalį sudaro gyvenamosios teritorijos, kuriose dominuoja daugiaaukštė gyvenamoji statyba.

4


Planuojamoje teritorijoje Žalgirių rajone dominuoja daugiaaukštis

laisvas užstatymas.

Taip pat savo tūriu išsiskiria prekybiniai

pastatai,

suformuojantys

svarbų

mazgą Gedimino ir J.Tumo Vaižganto gatvių sankirtoje. Daugiabučių

gyvenamųjų

namų kvartalai turi gerą jungtį

su

natūraliomis

gamtinėmis teritorijomis ir vandens telkiniais esančiais 10 pav. Tauragės miesto dalies urbanistinės plėtros infrastruktūros išvystymo specialusis planas.

šalia šių kvartalų, tačiau teritorijos

nepakankamai

sutvarkytos

ir

paruoštos

masiniam

gamtinės yra lankymui.

Planuojamoje teritorijos dalyje Šemetiškių rajone dominuoja smulkūs pavieniai pastatai, dažniausiai sulygiuoti palei gatves (Kovo 11-osios, Žemaitės, Vytenio, Birutės, S.Dariaus ir S.Girėno gatvės). Šie pastatai gatvės perimetrą formuoja tik iš dalies, nes per mažas pastatų aukščio ir gatvės pločio santykis. Be to jie Tauragei suteikia nors ir žalesnio bet provincialaus miesto įvaizdį, tai labiausiai jaučiama prie pagrindinės miesto sankryžos (S.Dariaus ir S.Girėno ir Gedimino gatvių). Gyvenamojoje teritorijoje yra pakankamai komercinių objektų ir visuomeninės paskirties objektų (du vaikų darželiai ir dvi mokyklos). Taip pat čia yra bendro naudojimo teritorija – skveras su paminklu tarybiniams kariams. Tauragės miesto bendrojo plano sprendiniuose numatyta intensyviai plėtoti Šemetiškių rajono neužstatytas teritorijas. Jose siūloma daugiaaukštės (~9,3 ha) ir mažaaukštės (~3,8 ha) gyvenamosios statybos teritorijos, bei visuomeninių ir komercinių objektų teritorijos (~11,5 ha). Kvartaluose tarp Bernotiškių, J.Tumo Vaižganto, Gedimino ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių numatyta galimybė keisti mažaaukščių gyvenamųjų namų ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų paskirtį

į

komercinę. 5


Analogiški sprendiniai yra ir tarp S. Dariaus ir S. Girėno bei Šemetos gatvių esančiam mažaaukštės statybos gyvenamajam kvartalui Anksčiau daugiau nei pusė gyventojų naudojosi miesto ir priemiesčio visuomeniniu transportu, tai šiuo metu autobusais naudojasi mažiau nei penktadalis miesto gyventojų, o 50 % gyventojų – savo lengvaisiais automobiliais. Iš analizuojamo gyvenamojo rajono Tauragės mieste daugiausia gyventojų naudojasi savo lengvaisiais automobiliais (40%). Taip pat kelionės yra atliekamos pėsčiomis 30 proc., dviračiais 10 proc. ir 20 proc. kelionių atliekama viešuoju transportu – autobusais. Atlikti automobilių stovėjimo vietų tyrimai parodė, kad nagrinėjamoje teritorijoje 1000 gyventojų prie daugiabučių namų tenka 130–155 stovintys automobiliai. Pagal galiojantį reglamentą Tauragės miesto teritorijoje, tarp S. Dariaus ir S. Girėno, Gedimino ir Naujosios gatvių, esamą automobilių stovėjimo vietų skaičių reikia padidinti 70 proc., ką padaryti yra sunkiai įmanoma. Tauragės miesto bendruoju planu Šemetiškių rajono pietrytinėje pusėje esančiuose neužstatytuose laukuose siūloma daugiaaukštės ir mažaaukštės gyvenamosios statybos teritorijos, bei visuomeninių ir komercinių objektų teritorijos. Žalgirių rajono neužstatytų teritorijų urbanizuoti nenumatoma. Ši teritorija Tauragės miesto bendruoju planu yra priskirta didelio problematiškumo laipsnio rekreaciniams arealams – šio tipo probleminiuose arealuose pagrindinės problemos yra susijusios su rekreacinio funkcinio prioriteto įgyvendinimu bei viešosios erdvės teritorinio funkcinio prioriteto užtikrinimu.

6


Planuojama teritorija yra intensyviai užstatyta arba planuojama užstatyti miesto teritorija, kurioje kompoziciją daugiausiai lemia gatvių koridoriai. Specialiojo plano koncepcijoje siūloma esamą kompozicinę struktūrą papildyti įvedant naują svarbią kompozicinę ašį, sutampančia su planuojama Naująja gatve ir tapsiančią kompozicine miesto teritorijos riba, sukuriant naujus kompozicinius centrus prie šios gatvės susikirtimų su S.Dariaus ir S.Girėno bei J.Tumo-Vaižganto gatvėmis.

11 pav. Tauragės miesto bendrojo plano sprendiniais paremta koncepcija

7


2.2. Sklypo analizė 2.2.1. Miesto ir sklypo padėtis šalies ir regiono atžvilgiu:

Sporto centro projektavimui pasirinktas Tauragės miestas. Tauragės miestas įsikūręs Lietuvos pietvakariuose, kairiajame Jūros upės krante, prie Karaliaučiaus–Tilžės-Šiaulių-Rygos kelio. Jo teritorija užima 1 388 ha žemė. Nuo Tauragės iki Klaipėdos 120 km, Kauno ir Palangos – 140 km, Šiaulių – 100 km, Rygos – 230 km, Karaliaučiaus (Kaliningrado) – 180 km. Pasirinktas sklypas yra ties Bernotiškės ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryža, Žalgirių ir Šemetiškių rajonų sandūra. Sklypo lokacija yra netoli pagrindinės – Dariaus ir Girėno gatvės, kuri eina per visą miestą, yra dalis automagistralės A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, todėl yra strategiškai patogioje vietoje. Per miestą taip pat nutiestas geležinkelis, kuriuo kursuoja krovininiai traukiniai. 8


2.2.2. Užstatymas ir gretimybės

Sklypas ribojamas Juozo Tumo-Vaižganto ir Bernotiškių gatvių, šiaurinėje pusėje nežymiai ribojamas Pamiškių gatvės(žvirkelis, ateityje planuojama rekonstrukcija). Rytinėje sklypo pusėje eina Naujoji gatvė, kuri šiuo metu nesutvarkyta, ateityje planuojama rekonstrukcija. Toliau nuo sklypo šiaurės vakarinėje pusėje yra Dariaus ir Girėno gatvė, pagrindinė miesto magistralė, kurioje eismas didžiausias. Tai strategiškai patogi gatvė, palei kurią išsidėsčiusi dauguma miesto komercinių taškų. Šiaurinėje sklypo dalyje – Šemetiškių pusėje – užstatymas retas, mišrus. Šioje teritorijoje vyrauja nevertinga augmenija, krūmynai, teritorija gana netvarkinga, tačiau planuojamas naujas jos užstatymas, pagrinde daugiaaukštis, komercinis. Į pietryčių pusę nuo Juozo Tumo-Vaižganto gatvės yra Žalgirių rajonas. Tai daugiaaukščių blokinių, gyvenamųjų namų rajonas su mokykla ir darželiais. Gana struktūrizuotas rajonas, turi sąlytį su gamtiniu audiniu, kuris, būtent toje teritorijoje, bus tvarkomas, plečiamas. Į pietvakarių pusę nuo Bernotiškės gatvės išsidėstęs pagrinde individualių namų užstatymo kvartalas. Jame yra mokykla, keletas parduotuvių, keli daugiaaukščiai pastatai, garažai ir didžioji dauguma – indivudualūs mažaaukščiai gyvenamieji namai.

9


2.2.3. Srautai

Pagrindinis ir didžiausias automobilių srautas vyksta Dariaus ir Girėno ir Gedimino gatvėmis. Dariaus ir Girėno gatvė yra pagrindinė mieste, dalis automagistralės A12, jungiančios Kaliningrado sritį, Lietuvą ir Latviją. Šalutinėmis, tačiau daugiau naudojamomis gatvėmis tampa Bernotiškių ir Vaižganto gatvės. Užstatymo struktūra gana struktūrizuota šiame regione, todėl likęs automobilių srautas pasiskirsto tolygiai. Pėsčiųjų srautai taip pat gana ryškūs. Pagrindiniai srautai susidaro prie pagrindinės gatvės, prie kurių išsidėstę dauguma komercinių taškų. (Dariaus ir Girėno g., Gedimino g.) Dėl tankaus apgyvendinimo gana ryškūs „išmidžioti“ pėsčiųjų takai tarp gyvenamų pastatų. Ateityje tvarkant takų infrastruktūrą, protinga įrengti takus pritaikytus ir dviratininkams ir pėstiesiems.

10


2.2.4. Želdiniai

Sklypas randasi netoli miško. Vakarinė miško pusės prieeigos, kartu su Žalgirių rajono žaliosiomis zonomis bus tvarkomos, stengiantis išsaugoti augmenijos audinį, pritaikant vietą rekreacinei paskirčiai. Šemetiškių rajono pusėje, viršiau J. Tumo-Vaižganto gatvės vyrauja pievos, keletas pavienių želdinių, nenaudingi krūmynai. 2.2.5. Reljefas Reljefas nėra išsiskiriantis, lygus.

Visame

sklype

peraukštėjimas tik 1m. Visa vietovė palyginti lygi, reljefo išskirtinumų nėra.

11


Pjūvis A-A

Pjūvis B-B 2.2.6. Sklypo problematika

Pagrindinė ir didžiausia garso ir oro tarša kyla nuo Dariaus ir Girėno gatvės, kurioje didžiausias automobilių srautas. Taip pat nuo šalia esančių garažų, kuriuose pagrinde laikomi automobiliai. Šiauriau sklypo ribos esanti teritorija laikoma vizualiai tarši. Joje yra apleistas daugiabutis ir nesutvarkyta augmenija. Netoli nagrinėjamos teritorijos eina antžeminės el. linijos, apsaugos zonų nėra.

12


2.2.7. Fotofiksacijos

1.

2.

13


3.

4.

14


2.2.Išvados

1. Atlikus

esamos

strategiškai

būklės analizę nustatyta, kad

palankioje

padėtyje

analizuojamo sklypo

miesto

struktūrinių

teritorija

dalių

yra

atžvilgiu:

teritorija turi ryšį su pagrindine miesto gatve, kuria vyksta didelis automoblių srautas, yra pagrindinės

administracinės,

komercinės

įstaigos

ir

kiti

traukos

objektai;

turi potencialą vystyti jungtį su Žalgirių rajone esančiomis gamtinėmis teritorijomis ir vandens telkiniais, patogų susisiekimą su aplinkiniais rajonais. 2. Analizuojama teritorija yra tankiausiai užstatyto rajono teritorijoje, todėl sporto ir socialinės paskirties pastato poreikis čia gana didelis. 3.

Vertinant

susisiekimo

infrastruktūrą

padarytos

šios

pagrindinės

išvados:

teritorijoje ir aplink ją esamas gatvių tinklas yra pakankamas, tačiau trūksta aukštesnės kategorijos

gatvių;

4. Teritorijoje nėra pakankamai komercinių ir visuomeninės paskirties objektų, todėl Šemetiškių rajone planuojama daugiausiai komercinės paskirties statyba.

5. Šemetiškių rajone planuojama naujo urbanistinio audinio struktūtra, lesianti kurti kompozicinius ryšius su supančia urbanistine ir gamtine aplinka.

6.

Vertinant

urbanistiniu

požiūriu

nustatytos

šios

probleminės

situacijos:

Už analizuojomo sklypo teritorijos urbanistinis audinys retas, pavieniai namai ir vešintys nevertingi želdiniai monotoniškos

nesuteikia daugiabučių

vietai gyvenamųjų

gamtinio

grožio.

namų

teritorijos;

analizuojamoje teritorijoje nėra pakankamai įstaigų, gyventojų laisvalaikio poreikiams patenkinti. 7.

Teritorijos

reljefas

lygus,

neryškus.

8. Šiuo metu yra poreikis visuomeninės paskirties objektų plėtrai ir ši plėtra planuojamoje teritorijoje yra įmanoma, nes čia rezervuoti dideli laisvos valstybinės žemės plotai.

15


2.3. ANALOGŲ STUDIJA

16


2.3.1. UC Riverside Student Recreation Center Expansion / CannonDesign

Architektai: CannonDesign Riverside, Kalifornija, Jungtinės

Vieta: valstijos. Metai:

2015

Funkcija:

Sporto ir rekreacijos centras studentams

(renovacija). Atkreipiant dėmesį į augantį studijuojančių žmonių skaičių, naujasis sporto centro priestatas suteikia daugiau galimybių užsiimti sportu, taip pat bendrauti socialine ir akademine prasmėmis. esantį

pastatą,

priestatas

Integruojamas į

transformuoja

vietą

į

rekreacinę aplinką, kuri paremia kūno ir proto jungtį. Naujasis priestatas išsaugo esantį pėsčiųjų taką kartu susijungdamas

su

esančiomis

unversiteto

sporto

patalpomis. Tai buvo pasiekta perkėlus didžiąją dalį patalpų į šias dalis jungiantį „tiltą“. 17


Pastato funkcijų schemose ir nuotraukose atsiskleidžia

atvira

erdvė,

sporto

šakų

sujungimas ir erdvės vertimas į bendrą socialinę. Sprendimas sukurti naują architektūrinį darinį prie esančio universiteto sporto padalinio suteikia naują svarbą ir požiūrį į sporto reikšmę kasdieniame studentų gyvenime.

18


Lenktas atviras išplanavimas yra sujungta, nenutraukiama edvė, kuri siūlo daugybę atsiveriančių panoramų ir vaizdinių jungčių su žemesniais aukštais. Pirmam aukštui suteikiamas didelis šešėlis nuo antro konsolinio aukšto. Dizainas supina daugybę rekreacinių veiklų, tokias kaip bėgimas, laipiojimas, fitnesas, krepšinis, vidaus futbolas, krosfitas, fizinė terapija ir plaukimas. Atviras konceptas sukuria dinamišką ryšį tarp skirtingų komponentų, padidinant pastato potencialą, kaip bendravimo ir komunikacijos vieta.

Senasis sporto korpusas

Išsaugotas pėsčiųjų takas

19


2.3.2. Sports Hall in Poznan / Neostudio Architekci Architektai: Neostudio Architekci Vieta: Poznanė, Lenkija Metai: 2013 Paskirtis: Sporto salė visuomenei

Pastato

forma

pagrįsta

šviesos

simboliškumo idėja, sporto skaidrumo, kompetitiškumo simbolizmu. Tai galime matyti pastato apdailos sprendimuose. plastiko

Pasirinkta

danga,

architektūrinį

turinti

skaidri ne

patrauklumą,

bet

tik ir

ergonomiškumo vertę. Dažnai didesnių pastatų

dengimui

pasirenkamos

skaidrios plastiko, stiklo ir panašių medžiagų dangos dėl didelio saulės spindulių ir šviesos pralaidumo.

20


Interjeras taip pat šviesus, skaidri fasado

danga

išsklaido

tiesioginius spindulius. Susidaro didelio tūrio įspūdis.

Pirmas aukštas. Pirmame aukšte išdėliotos visos patalpos reikalingos naudojantiems sporto salę: persirengimo,

san.

mazgai, pagalbinės, salės aptaravimo patalpos. Įėjimas - holas

Antrame

aukšte

išsidėsčiusi

administracija, keletas klasių, mažesnių salių ir salė su sporto įranga.

Salė

matoma

koridorių palei šias patalpas.

21


22


2.3.3. São Luís Sports & Arts Gymnasium / Urdi Arquitetura

Architektai: Urdi Arquitetura Vieta: Sao Paulo, Brazilija Metai: 2015 Šis projektas buvo rezultatas ilgo proceso, kurio metu stengtasi didinti sporto svarbą ir pritaikyti regiono mokyklas ir jų programas, to pasekoje kuriant

naujus

patenkinti

pastatus,

augantį

galinčius

poreikį

sporto

patalpoms. Šiame objekte ypač svarbu buvo nesutrikdyti jau egzistuojančios šalia mokyklos veiklos. Pastatas

sąveikauja

architektūra,

įsilieja

su

esančia

į

miesto

urbanistinį audinį jo nesutrikdydamas. Dideli langai leidžia patekti šviesai, sulaiko

šilumą.

Taip

pat

įrengti

stoglangiai todėl didelei salei nereikia daug galingo papildomo apšvietimo. 23


Vietos

taupymui

naudojamos

transformojamos

tribūnos, po kuriomis įrengtos pag. Patalpos. Atsiranda vizualinis ryšys su supančiu urbanistiniu audiniu. Salės transformuojamos, joms perskirti naudojamos nuleidžiamos

užuolaidos.

Klimatas kontroliuojamas įrengus atidaromus langus, kurie

kiekviename

fasade

skirtingi

ir

riboja

ultravioletinių spidulių patekimą.

Pirmąjame aukšte išdėstytos pagalbinės patalpos ir komunikaciniai blokai.

Aukštesniame lygyje išdėstyti san. mazgai ir dušai, patalpos treneriams.

24


Išnaudojamas pastato stogas

San. Mazgų ir pagalbinių patalpų blokas

Pagalbinės patalpos (sandėliai, parduotuvės, patalpospasiekiamos iš lauko)

Esantis pastatas

Sporto pastato jungtis su esančiu pastatu. Jis užima tą patį plotą kaip senesnis, pilnai nugriautas šioje vietoje pastatas. Dėl to tame pačiame plote vietoj vienos aikštelės atsirado keturios. Karūnuodamas dešimt metų architektūrinės renovacijos Sao Luis Gimnazijos sporto centras reprezentuoja naują šios institucijos gyvenimą. Mokykla yra susijusi su savo bendruomene, dabar ji atvers duris ne tik mokiniams, bet ir visam miestui.

25


2.3.4. Sport and Fitness Center for Disabled People / Baldinger Architectural Studio

Architektai: Baldinger Architectural Studio Vieta: Phoenix, Arizona, USA Metai: 2012 Paskirtis: Žmonių su negalia sporto ir sveikatingumo centras

Su patirtimi, sukaupta pirmuoju kūrimo ir statybos proceso metu ir pasiryžimu pašalinti esančius barjerus, architektai sujungė funkciją ir aplinką ir estetiką, ne tik statybvietėje, bet ir pastato gyvenime.

26


Sanitarinės patalpos Pagalbinės patalpos

Antrame aukšte erdvė virš sporto salių išnaudojama ant pakainamų konstrukcijų sumontavus takelį.

Papildomos salės užsiėmimams

Lauko baseino zona

27


2.3.5. Centro Deportivo en Alcazar de San Juan / Rojo/Fernandez-Shaw Architektai: Rojo/Fernandez-Shaw Vieta: Alcazar de San Juan, Ispanija Metai: 2013 Paskirtis: Sporto ir kultūrinių renginių vieta regionui Naujo pastato apimtys diktuoja kūrėjų norą paversti jį sporto ir kultūrinių

renginių

infrastruktūra, kuri galėtų veikti regioniniu lygiu 2000 vietų ir galimybė jame rengti įvairovę sporto,kultūrinių, muzikinių ir socialinių renginių suteikia šiam pastatui socialinio regiono centro rolę. Pastatas susideda iš lengvasvorių konstrukcijų sistemos, charakterizuotų ortogonalios geometrijos ir

elementų.

pre-fabrikuotų

Keturios mūrinės kolonos laiko metalinių sijų sistemą, kuri modifikuota, kad įleistų šviesą į sėdimų

vietų

stendus

ir

aikštę.

Pintos tekstilės charakteristika juosia visą fasado perimetrą suteikia pastatui lankstumo įspūdį. Išpjova žemėje suteikia funkcinio lankstumo, tampa įmanoma patekti į skirtingus lygius iš lauko.

28


Architektai

pasiūlė

energinio

naudingumo

klausimą įkomponuoti į projektą jau nuo pat pirmųjų proceso žingsnių, integruojant dizaino ir sąnaudų rodiklių kriterijus į formos ir medžiagų pasirinkimą.

1. Fizinė integracija į žemę, kuomet aikštyno lygis atsiranda žemiau natūralaus žemės lygio. Tai sumažina tūrį, kurį reikėtų apstatyti ir kuris būtų apšviečiamas saulės, išlaikant natūralią aplinkos pusiausvyrą. 2. Perforuota fasado danga leidžia išvengti problemų kylančių su tiesiogine saulės spinduliuote ir perdideliu energijos gavimu. 3. Lenkta pastato forma sušvelnina nepalankų pasaulio šalių poveikį ir sušvelnina pastato atidengimą vėjui.

Pagrindinis Įėjimas į pastatą

Pagalbinės patalpos po šiomis

Papildomos salės kitiems

tribūnomis

užsiėmimams 29


Kompaktiškai išnaudojama erdvė transformuojamoms vietoms ir pagalbinėms patalpoms (persirengimai, tualetai, dušai).

30


2.3.6. Multisports Hall Mouvaux / de Alzua+ Architektai: de Alzua+ Vieta: Mouvax, Prancūzija Metai: 2013 Paskirtis: Įvairaus sporto centras bendruomenei

Įvairiarūšinis sporto kompleksas išpildomas

skirtingais

tūriais.

Kiekvienas

tūris

atskirą

turi

paskirtį: pirmasis, kuriame yra įėjimas turi gimnastikos patalpas, virš jo – šokių salės. Trečiasis – atviras kitai miesto pusei – turi multi-sporto salę. Šis tūrių dalinimas paryškinamas subtiliai

pakeičiant

kiekvieną

fasadą.

Jie

išskiriami tekstūra,

medžiagiškumu, pasukimu.

Visi

šie

subtilūs

požymiai sukuria žaismą su šviesa, dinamiškumą,

kas

patraukia

praeivių žvilgsnius, sukeldamas susidomėjimą.

31


Trečiasis tūris materializuojamas stikliniu

fasadu

ties

pirmuoju

aukštu ir toliau tęsiamas matiniu stiklu. Iš vidaus matinis stiklas sukuria šešėlių

žaismą,

aplinkiniai

kuriuos

medžiai

ir

meta miesto

panorama. Tarp šių tūrių išsidėsčiusi ir erdvė publikai. Viešosios erdvės skirtos visiems svečiams

pastato ir

naudotojams,

stebėtojams.

Jos

sujungia srautus, paskirsto mases ir turi atskirą erdvę klubo nariams. Projekto įvairovė pabrėžia erdvių ir tūrių skirstymo svarbą. Visas projektas buvo motyvuotas noru suteikti jam stiprų identitetą. Jis buvo kurtas siekiant sukurtį ryšį su egzistuojančiu kontekstu, ko pasekoje urbanistinis audinys taptu dinamišku, atgytų.

32


Tribūnos ir po jomis esančios pagalbinės patalpos

Didžioji salė

Bendra įėjimo zona

Blokas skirtas kitų paskirčių mažesnėms salėms

Pastato suskaidymas tūriais

33


34


2.4. IŠVADOS: 1. Daugeliu atvejų sporto paskirties pastatuose pirmenybė teikiama funkciniam planavimui. Svarba teikiama teisingam patalpų išplanavimui, efektyvių ploto panaudojimo sprendinių ieškojimui. Dėl didelio pastato masto ir užstatymo ploto, ieškoma būtų, kaip efektyviai išnaudoto kiekvieną kvadratinį metrą. 2. Nors ieškoma būdų, kaip sumažinti naudojamo ploto kiekį, stengiamasi vidines erdves sukurti erdvias ir neužspaustas, kad būtų patogu lanktyojams ir saugu evakuacijos ar didelių renginų vykimo metu. 3. Architektūrinės išraiškos idėjų semiamasi iš aplinkos, gamtos, šalia esančių pastatų. 4. Pastato architektūrinę išraišką dažnai lemia ir jo poreikis visuomenei. Dydis priklauso nuo vietinės svarbos, planuojamų veiklų, renginių jame. 5. Projektuojant sporto paskirties statinį ne ką svarbesnis interjeras. Viduje dažnai atrandami unikalūs ir įdomūs sprendiniai, dominantys lankytoją ir skatinantys lankytis dažniau. 6. Šios paskirties statiniai pasižymi erdvumu, šviesumu, mažesnio tūrio pastatuose daug natūralios šviesos ir papildomo apšvietimo elementų.

35


3. KONSTRUKCINĖ DALIS 3.1. Pagrininė informacija apie pastatą Projektuojamas pastatas yra sporto arena Tauragėje, Bernotiškių ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankirtoje esančiame sklype. Pastatas turėtų tapti svarbiu architektūriniu ir socialiniu tašku esamame rajone ir naujai planuojamame komerciniame rajone. Savo masteliu pastatas išsiskiria, bet yra planuojamas gana tuščioje, neužstatytoje teritorijoje. Projektuojamo pastato aukštsi siekia 14,7 m aukštį, bendras užstatymo plotas – 6422 kv. m., sklypo plotas – 20294 kv. m. Pastatas trijų aukštų, forma stačiakampė, įgilintos nišos išoriniuose fasaduose atlieka įėjimų funkciją. Pagrindinis įėjimas nukreiptas į pietvakarių pusę (Bernotiškės g.). Pagrindinis reprezentatyvus fasadas, stiklinės konstrukcijos nukreiptas į pietryčių pusę. Didelė fasadų dalis suprojektuota stiklinėmis vitrinomis, atsižvelgiant į pasaulio šalių kryptis. Ant jų suprojektuotos metalinių perforuotų plokščių detalės su metaliniais rėmais atliekančios vizualinę ir žaliuzių funkciją. Pastato pamatai poliniai. Pastato laikančiosios konstrukcijos daugiausia kolonos, kelios laikančiosios sienos. Kolonų ir sijų konstrukcinė sistema pasirinkta dėl patogesnio didelių atstumų perdengimo ir didelio stiklinių elementų ploto fasaduose. Tokia sistema taip pat leidžia išgauti didesnes erdves bendro naudojimo patalpose. Projektuojami šlatiniai (sporto salės) ir plokštieji (vestibiulio korpusas) stogai. Vestibiulio korpuse suprojektuotas stoglangis. Pastato konstrukcijoms parenkamos kuo ekologiškesnės ir našesnės medžiagos, siekiama kuo aukštesnio energijos tausojimo lygio. Pirmame aukšte planuojami keturi įėjimai – pagrindinis lankytojų, personalo ir lankytojų, du įėjimai sportininkams ir gyventojams. Įėjus pro pagrindinį įėjimą, patenkama į vestibiulį iš kurio galima pasiekti į šias patalpas: rūbines, san. mazgus, persirengimo patalpas, kavinę, laipiojimo užsiėmimų zoną, sporto salę, administraciją ir konferencijų sales. Į persirengimo patalpas ir sporto klubą galima patekti per sportuojantiems paskirtus įėjimus. Projektuojama: Pamatų sistema Kolonų ir laikančiųjų sienų sistema Gelžbetoninės sijos ir perdangos Plieninių didelių gabaritų sijų sistema Šlaitinis stogas Plokščias stogas 36


3.2. Pamatai Projektuojami poliniai gręžtiniai pamatai apjungiami rostverku, įrengiami po kolonomis ir laikančiomis sienomis. Poliai gręžiami į sutankintą gruntą, naudojamas armuotas betonas. Pamatai apjungiami rostverku. Naudojama naujos kartos ruloninė klijuojama hidroizoliacija. 3.3. Laikančios konstrukcijos Pastate naudojamos dvi laikančių konstrukcijų sistemos. Gelžbetoninės kolonos kvadratinės – 600x600mm pločio, laikančioji šiaurės vakarų monolitinė siena – 500 mm pločio. Viduje laikančios sienos riboja salę išilgai ir laiko perdangą, į kurią remiasi tribūnų konstrukcijos, storis – 500 mm. Kolonos išdėstomos 6-12 m atstumu. Vestibiulio korpuse (žemesniame) naudojamos gelžbetoninių sijų ir kolonų sistemos. Gelžbetoninių sijų aukštis – 300 m, išdėstomos 12 m atstumu. Aukštesniame, sporto salės korpuse naudojama gelžbetoninių kolonų ir plieninių sijų konstrukcijų sistema. Plieninės stogą laikančios konstrukcijos atremtos į kolonas. Plieninės santvaros yra trapecinės dvišlaitės formos, 450 cm aukščio. 3.4. Perdangos Pirmo ir antro aukšto perdangos – 300 mm (gelžbetoninė perdanga, izoliacinė medžiaga), tarpinė medžiaga, grindų danga). Perdangos su kolonomis tvirtinamos armatūra. Pirmo aukšto (ant grunto) sudaro: 1.Gruntas; 2. Drenuojantis sluoksnis (skalda); 3. Apšiltinamoji izoliacinė medžiaga; 4. Hidroizoliacinė membrana; 5. Armuoto betono sluoksnis; 6. Išlyginamasis sluoksnis; 7. Tarpinis sluoksnis; 8. Grindų danga. 3.5. Išorės sienos: Apdailinis tinkas Armuojamasis sluoksnis Izoliacinė medžiaga Monolitas Glaistas Dažai 37


Vidinės laikančios sienos: Glaistas +dažai Monolitas Glaistas+dažai 3.6. Pertvaros: Dažai Glaistas Gipso plokštės Izoliacinė medžiaga Gipso plokštės Glaistas Dažai Kai kuriuos pertvaros pastate yra vitrininio tipo. Taip į erdves, kurias jos riboja patenka natūrali šviesa, sukuriamas architektūrinio patrauklumo pojūtis. 3.7. Stogas: Pastato žemesniajam korpusui, pietrytinei daliai projektuojamas lygus neeksploatuojamas stogas. Projektuojama monolitinė, gelžbetoninė perdanga. Parapetas iškilęs 500 mm virš stogo dangos, visur tokio pat aukščio. Numatytas užlipimas ant stogo per evakuacinę laiptinę. Parapetas dengiamas skarda ir apšildomas iš vidaus ir išorės. Stoge numatyti vandens surinkimo taškai, vanduo nuvedamas žemyn latakais, paslėptais konstrukcijose. Administracijos, konferencijų salių korpuso antrame aukšte montuojamos pakabinamos lubos, dėl dizaino ir inžinerinių sistemų paslėpimo. Pakabinamas lubos planuojamos ir antrąjame vestibiulio aukšte. Sporto salės korpusas dengiamas dvišlaičiu, dvigubos skardos su izoliacinės medžiagos užpildu plokščių stogu. Jame įrengti stoglangiai (matmenys?). 3.8. Fasadai: Fasadams parinktas toks gruntas ir dažai, imituojantys cemento įspūdį. Fasadams naudojami vitrininiai langai. Jiems uždengti projektuojama perforuoto metalo plokščių sistema, kuriai kuriamas atskiras, prie parapeto ir pagrindo tvirtinamas lengvo metalo tinklas. Metelo plokštės dažomos. Taip dvigubui fasadui suteikiama ne tik architektūrinė, bet ir praktinė – žaliuzių – funkcija.

38


4. INŽINERINĖ DALIS 4.1. Pagrininė informacija apie pastatą Projektuojamas pastatas yra sporto arena Tauragėje, Bernotiškių ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankirtoje esančiame sklype. Pastatas turėtų tapti svarbiu architektūriniu ir socialiniu tašku esamame rajone ir naujai planuojamame komerciniame rajone. Savo masteliu pastatas išsiskiria, bet yra planuojamas gana tuščioje, neužstatytoje teritorijoje. Projektuojamo pastato aukštsi siekia 14,7 m aukštį, bendras užstatymo plotas – 6422 kv. m., sklypo plotas – 20294 kv. m. Pastatas trijų aukštų, forma stačiakampė, įgilintos nišos išoriniuose fasaduose atlieka įėjimų funkciją. Pagrindinis įėjimas nukreiptas į pietvakarių pusę (Bernotiškės g.). Pagrindinis reprezentatyvus fasadas, stiklinės konstrukcijos nukreiptas į pietryčių pusę. Didelė fasadų dalis suprojektuota stiklinėmis vitrinomis, atsižvelgiant į pasaulio šalių kryptis. Ant jų suprojektuotos metalinių perforuotų plokščių detalės su metaliniais rėmais atliekančios vizualinę ir žaliuzių funkciją. Pastato pamatai poliniai. Pastato laikančiosios konstrukcijos daugiausia kolonos, kelios laikančiosios sienos. Kolonų ir sijų konstrukcinė sistema pasirinkta dėl patogesnio didelių atstumų perdengimo ir didelio stiklinių elementų ploto fasaduose. Tokia sistema taip pat leidžia išgauti didesnes erdves bendro naudojimo patalpose. Projektuojami šlatiniai (sporto salės) ir plokštieji (vestibiulio korpusas) stogai. Vestibiulio korpuse suprojektuotas stoglangis. Pastato konstrukcijoms parenkamos kuo ekologiškesnės ir našesnės medžiagos, siekiama kuo aukštesnio energijos tausojimo lygio. Stačiakampė pastato forma leidžia išvengti didesnių šilumos tiltelių susidarymo. Pastato patalpos teisingai išplanuotos pasaulio šalių atžvilgiu Šalia sklypo, palei Bernotiškės ir J. Tumo-Vaižganto kelius nutiesta buitinių atliekų kanalizacijos trasa, šalia J. Tumo-Vaižganto gatvės taip pat nutiesta vandentiekio trasa. Šalia sklypo šiaurės vakarinės kraštinės nutiesta požeminė 0.4kV elektros linija. Pastatui reikia įrengti vandentiekio trasos prijungimo ir apskaitos įrenginius. Įrengiamas elektros įvado punktas. Nuotekų surinkimo linija prijungiama prie miesto linijų. Ant stogo projektuojamos saulės baterijos, generuosiančios pastatui energiją. Patalpų mikroklimato parametrai: HN42:2009 Mikroklimato parametrų ribinės vertės – optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.

39


Eil.

Ribinės vertės

Mikroklimato parametrai

Nr.

1.

Oro temperatūra, °C

2.

Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo

Šaltuoju metų

Šiltuoju metų

laikotarpiu

laikotarpiu

18–22

18–28

3

3

grindų, ne daugiau kaip °C 3.

Santykinė oro drėgmė, %

35–60

35–65

4.

Oro judėjimo greitis, m/s

0,05–0,15

0,15–0,25

4.2. Šildymas: Pastato šilumos tiekimo sistema prijungiama prie Tauragės centrinių šildymo tinklų, naudojama rekuperacinė sistema, įšyla nuo darbuotojų ir sportuojančių išspinduliuojamos šilumos. 4.3. Nuotekos: Buitinės ir lietaus nuotekos prijungiamos prie miesto nuotekų kanalizacijos trasos, kuri eina šalia pietinės ir pietvakarinės sklypo kraštinės. Sanmazguose, dušuose ir kavinės virtuvėje naudojami nuotekų šalintuvai, lietaus vanduo nuo stogo šalinamas per įlajas per nuotakinius stovus, kurie paslėpiami konstrukcijose, dalis lietaus vandens patenka į atskirą rezervuarą ir yra panaudojamas tualeto bakelių užpildymui. 4.4.Vėdinimas: Pastate numatoma rekuperacinė vėdinimo sistema. Rekuperacija – tai mechaniškai vykdomas patalpų vėdinimas, kai švarus oras iš lauko pereina per šilumokaitį ir patenka į vidines patalpas. Rekuperacinė sistema susideda iš keleto įrenginių. Priklausomai nuo pasirinktos sistemos tipo, galima paminėti šias sudėtines dalis: rekuperatorius, vamzdžiai, ortakiai ir vėdinimo įrenginys – rekuperatorius. Rekuperacinė sistema yra svarbi pastato sudedamoji dalis, kuri prisideda ne tik prie ženkliai sutaupomų finansų, tačiau ir prie lankytojų sveikatos. Vėdinimo agregatai numatomi 3-iame aukšte, sporto salėje ortakiai nutiesiami per laikančias konstrukcijas. Kitame pastato korpuse vėdinimo įrenginiai numatomi ant stogo, ortakiai išvedžiojami virš pakabinamų lubų. Oro išmetimo ir paėmimo vamzdžiai gali būti numatomi per sienas arba stogą.

40


4.5.Vandentiekis: Vanduo į pastatą atvaedamas prijungus vandentiekį prie Tauragės miesto centralizuotų vandens tinklų. Vandens apskaitos prietaisai montuojami pirmame pastato aukšte, tam numatytose patalpose. Karšto vandens paruošimo sistema prijungiama prie miesto šilumos tinklų. 4.6.Elektros instaliacija: Elektros prietaisai montuojami pirmame pastato aukšte, tam skirtoje patalpoje, kuri pasiekiama iš lauko. Prie jos numatytas privažiavimas techniniam transportui. Pastate išvedžiojama elektros instaliacija rozetėms, šviestuvams, jungikliams, elektros prietaisams, elektros laidai išvedžiojami grindų, sienų ir kolonų konstrukcijose. Ant stogo projektuojamos saulės energijos kolektorių sistemos, generuojančios energiją pastato energiniam aprūpinimui. 4.7.Gaisrinė sauga: Visame pastate įrengiama priešgaisrinė signalizacija. Evakuacinėse laiptinėse įrengiama slėgio kėlimo sistema, įsijungianti gaisrinės signalizacijos aktyvavimosi atveju. Evakucinės laiptinės suprojektuotos pagal statybos reglamentų nurodymus, yra pritaikytos dideliam kiekiui žmonių evakuotis. Dvi evakuacinės laipinės projektuojamos lauke. 4.8.Sklypo sutvarkymas: Sklype suprojektuoti tokie automobilių keliai, kuriais prie pastato lengvai galėtų privažiuoti įvairios techninės ir pagalbinės transporto priemonės.

41