STATYBUNAUJIENOS.LT Statybininkų dienai / LSA 30-metis

Page 1

STATYBININKŲ DIENAI

LSA 30-METIS

• APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ

DIENOS PROGA

• 20 M. PATIRTĮ EIKOS STATYBA KONVERTUOJA Į MODERNIĄ STATYBĄ

• E. GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRAS – STATYBOS

SEKTORIAUS DALIS

• SUGRIEŽTINTAS STR DĖL VĖDINAMŲ FASADŲ NEVEIKIA

• VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCEDŪROS GRIAUNA RANGOVŲ IR UŽSAKOVŲ

PLANUS, O ATSAKO STATYBININKAI

• UKMERGĖS GELŽBETONIUI

65-ERI

• NARESTA SUFORMAVO SIEKIANČIĄ

NAUJŲ TIKSLŲ KOMANDĄ

• ROSTANUI 25-ERI

• CEDIMA NAUJOVĖS BEI „VEIKIA, IR TIEK“ EFEKTAS

2023 Nr. 4/30

LSA 30-METIS. STATYBININKŲ DIENA

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS

kūrimas – nuolatinis procesas 6–7

PASTATŲ SERTIFIKAVIMO EKSPERTŲ ASOCIACIJA

Su profesine švente! 7

LAYHER BALTIC. LSA 30-metis. Kaip į asociaciją pritraukti daugiau

narių ir kokių galimybių neišnaudoja valstybė 8–9

APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ DIENOS PROGA

NOMINANTAI 10–17

INOKON. Metų inžinierius-projektuotojas Andrius Gudelis: kodėl išmokyti jaunus žmones ir paleisti – nėra praradimas 18–21

VERSLAS STATOME KAIP SAU. 20 metų patirtį EIKOS STATYBA konvertuoja į modernią statybą 22–24

PROFESINIS MOKYMAS

Dėl įdiegtų naujovių Klaipėdos ERNESTO GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRĄ verslas pripažįsta kaip statybos sektoriaus dalį 26–27

VERSLO APLINKA

Sugriežtintas STR dėl vėdinamų fasadų neveikia, Aplinkos ministerija ieško sprendimo 28–31

Kaip viešųjų pirkimų procedūros griauna rangovų ir užsakovų planus, o atsakomybes permeta statybininkams 32–33

AKUSTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS. STATYBOS IR PROJEKTAVIMO SISTEMINIMO CENTRAS. Dėl skirtingų teisės aktų interpretacijų ir perteklinių reikalavimų stringa neypatingų statinių statybos užbaigimo procedūros 34–35

VERSLAS UKMERGĖS GELŽBETONIUI 65-eri. Subalansavusi polistireninio putplasčio ir gelžbetonio gaminimo procesą, įmonė rengiasi naujam etapui 36–37

Pasitelkusi 30 veiklos metų patirtį, NARESTA suformavo patikimą ir siekiančią naujų tikslų komandą 38–39

ROSTANUI 25-eri. Regiono įmonės atrama – ilgametis komandos branduolys 40–41

RASEINIŲ STATYBA už sėkmingą augimą dėkinga kūrybiškiems ir lojaliems darbuotojams 42–43

TECHNOLOGIJOS

„FESTOOL ExoActive“ – pirmasis aktyvus egzoskeletas, palengvinantis statybų darbus 44–46

GORIKLIAI. EINPIX. Techninė priežiūra ir išmaniosios technologijos.

Kaip per tą patį laiką kontroliuoti daugiau objektų ir tai daryti kokybiškiau 48–49

Naujiena gipso kartono plokščių sujungimų glaistų segmente –PENOSIL PlasterSeal 650. Greičiau, švariau, lengviau 50–51

SIKA produktai, įprastą paviršių paverčiantys unikaliu ir moderniu 52–53

URETEK. Geopolimerų injekcijos – greita pagalba pavojingai smengantiems pastatams 54–55

KAM-BUD. Šiuolaikinių technologijų stogai ir jų montavimas 56–57

PP BALTIC. Polipropileno fibra sėkmingai naudojama, kai įrengiamos didelių apkrovų dangos gamybos ir karinės infrastruktūros objektuose 58–59

Japonų pavyzdžiu INFLAMED lietuvius moko džiaugtis tobulu netobulumu 60–61

Lietuvos ir Čekijos UAB GRINDUVA – specializuota grindų įrengimo įmonė, klojanti poliuretanines, epoksidines ir glaistyto betono grindis visoje Lietuvoje 63

INŽINERINĖS SISTEMOS

Mokyklų sporto salėse įrengus modernų LEDVANCE apšvietimą, elektros energijos sąnaudos mažės 4 kartus 64–65

STATYBINĖ TECHNIKA

Betono apdirbimas: CEDIMA naujovės bei „veikia, ir tiek“ efektas 66–67

INFRASTRUKTŪRA

POŽEMINĖS LINIJOS. Šulinių remontas per vieną dieną – ir jokio kasimo 68–69

INŽINERINĖ PRAMONĖ

ELINTA CHARGE įkrovimo stotelės: ekspertų pripažintas dizainas, pažangi inžinerija ir išmaniosios technologijos 70–71

STATYBOS PRAMONĖ

VUDESTA. Medinius langus ir duris gamina robotai, o energiją – saulės elektrinė 72–73

JŪRĖS MEDIS. Medienos konstrukcijų gamintojai tikisi lūžio vietos rinkoje 74

VELUX. Šviesos sprendimai plokštiems stogams 75

WIENERBERGER žengia į plokščių stogų rinką su išskirtine medžiaga „Leadax Roov“ 76–77

SĖKMĖS ISTORIJA

YIT LIETUVA statybos direktorius Valerijus Iziumovas prašymą priimti į darbą rašė tik sykį gyvenime, prieš 41-erius metus 78–79

KAUNO TECHNOLOGIJŲ MOKYMO CENTRO absolventai už sėkmingą karjerą dėkingi mokymo įstaigai 80–81

STUDIJOS. PROFESINIS MOKYMAS

KTU kviečia inžinierius į atnaujintas magistrantūros programas 82

ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRUI svarbu, kad profesijos ateitų mokytis tie, kurie to siekia 83

PANEVĖŽIO MOKYMO CENTRAS įvardintas tarp reikšmingiausių miestui bendradarbiavimo iniciatyvų 84

Viršelyje – „Kopų žuvėdra“ Giruliuose. WIENERBERGER / Simono Prikockio nuotr. Leidėjas MB „Redakcija plius“. Leidinio redaktorė Genė Drungilienė Reklama +370 672 60123. Maketavo UAB „ART SET“. Leidėjas už reklamų turinį neatsako. Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip, publikacijose minimų įmonių.

4
TURINYS

NORDIKA SERIES

420W/440W

NORDIKA SERIES

Bifacial technology enables additional energy harvesting from rear side (up to 30%)

420W/440 W

30 years lifespan brings 10-30% additional power generation comparing with conventional P-type module

N-type solar cell has no LID naturally which can increase power generation

Bifacial technology enables additional energy harvesting from rear side(up to 30%)

Excellent low irradiance performance

30 years lifespan brings 10-30% additional power generation comparing with conventional P-type module

Better light trapping and current collection to improve module power output and reliability

N-type solar cell has no LID naturally LID which can increase power generation

Industry leading lowest thermal co-efficient of power

Excellent low irradiance performance

Optimized electrical design and lower operating current for reduced hot spot loss and better temperature coefficient

Betterlighttrapping and current collection to improvemodule power output and reliability

100% triple EL test enabling remarkable reduction of hidden crack rate of modules

Industry leading lowest thermal co-efficient of power

Optimized electricaldesign and loweroperating current for reduced hot spot loss and better temperaturecoefficient

and

Cortex  NT5 N-Type

NT5 N-Type Bifacial Ultra Black

Bifacial

5 CAUTION: AND INSTALLATION BEFORE THE Omnis Engineering rightsreserved. Specificationsincluded datasheet subjecttochangewithoutnotice. Country origin:China, Italy Stabilimento: regione Merconsile, 13010 Guardabosone (Vercelli) support@omnispowereurope.com www.omnispowereurope.com ELECTRICCHARACTERISTICS NT5 N-TYPE420/440WM ELECTRICALCHARACTERISTICSWITHDIFFERENTPOWERBIN(REFERENCETO13.5%IRRADIANCERATIO) Modelofmodules SS-BG420-54MDH(T) SS-BG425-54MDH(T) SS-BG430-54MDH(T) SS-BG435-54MDH(T) SS-BG440-54MDH(T) STC NOCT STC NOCT STC NOCT STC NOCT STC NOCT Maximumpower-P (W) 420 313 425 317 430 320 435 324 440 Open-circuitvoltage-V (V) 37.58 35.48 37.75 35.63 38.07 35.94 38.26 36.12 38.32 36.17 Short-circuitcurrent-I (A) 13.93 11.25 13.99 11.30 14.00 11.31 14.08 11.38 14.22 11.49 Maximumpowervoltage-V (V) 31.91 29.87 32.22 30.16 32.49 30.38 32.52 30.44 32.57 30.49 Maximumpowercurrent- (A) 13.16 10.48 13.19 10.50 13.24 10.53 13.38 10.64 13.51 10.75 Moduleefficiency-η 21.5 21.8 22.0 22.3 22.5 PeakPower(P )(W) 471 476 482 488 OpenCircuitVoltage(V )(V) 37.58 37.75 38.07 38.26 38.32 ShortCircuitCurrent(I )(A) 15.43 15.50 15.52 15.60 15.76 MPPVoltage(Vmp)(V) 31.91 32.22 32.49 32.52 32.57 MPPCurrent(Imp)(A) 14.59 14.61 14.67 14.82 14.97 Temperaturecoefficient(P -0.30%/℃ Temperaturecoefficient(V -0.26%/℃ Temperaturecoefficient(I +0.046%/℃ Nominaloperatingcelltemperature 43±2℃ Moduledimensions(L*W*H) 1722 1134 30mm Weight 24.2kg Cell 108cells,N-typeMonocrystalline182x91mm Frontglass 2.0mm,Anti-ReflectionCoating Backglass 2.0mm,HeatStrengthenedGlass Frame BlackAnodizedaluminumalloy Junctionbox IP68,3diodes Outputwire 4.0mm Wirelength 300mm/1200mm/customized Connector MC4Compatible PackingSpecification 36pcs/Pallet 936pcs/40HQ STRUCTURALCHARACTERISTICS OPERATINGPARAMETERS Powertolerance(W) (0,+5) Maximumsystemvoltage(V) 1500 Maximumratedfusecurrent(A) 30 Currentoperatingtemperature(℃) -40~+85℃ Mechanicalload 5400Pa/ 2400Pa MODULEDIMENSIONS(MM) CharacteristicCurves(435W) TemperatureDependenceof Isc,Voc,Pmax Normalized Isc, Voc, Pmax (%) Current Power (W) CellTemperature (℃) Voltage(V) 0 5 450 14 15 80 TEMPERATURERATINGS STC (StandardTestingConditions):Irradiance1000W/m CellTemperature25℃,SpectraatAM1.5 NOCT(NominalOperatingCellTemperature):Irradiance800W/m AmbientTemperature20℃,SpectraatAM1.5,Windat1m/s The ±1 shownin CAUTION: AND IN ORE ODUC ngineering Sp - d. oforigin: China, ietnam, ctory: egione Merconsile, 13010 Guardabosone support@omnispower NT5 N-TYPE 420/440 W BF OP420M54-NT5-BF OP435M54-NT5-BF OP440M54-NT5-BF NORDIKA N-TYPE SAULĖS MODULIAI PIRMIEJI GAVĘ SERTIFIKATĄ NUO KRUŠOS Spalio mėnesį atidaroma pirmoji Omnispower cash & carry. „West Garden“ pastate, Vilniuje Vakarinė g. 2 omnispowereurope.com +370 699 210 00 lithuania@omnispowereurope.com NT5 N-Type Bifacial Ultra Black 420W/440W NORDIKA SERIES ABOUT OMNIS POWER Omnis Power was founded in 2010 by a group of entrepreneurs with experience in the energy sector and a common idea: to innovate the renewable energy sector. Arising from several spin-offs of leading companies in the industry, Omnis Power is at the forefront of new technology research and competitive product development. Today, Omnis Power is a European company with international experience that believes and invests in Europe. The increasingly strong group already has offices in Italy, Lithuania, Estonia, Germany and Norway in addition to numerous partners around the world. PERFORMANCE INSURANCE LINEAR PERFORMANCE WARRANTY 0 5 10 30 99,0% 87,4% 89,4% NORDIKA SERIES Cortex  NT5 N-Type LINEAR PERFORMANCE WARRANTY 420W/440W UA WARRANTY 15 20 99,0% 7, 4% ABOUT OMNIS POWER Omnis P ounded in 2010 by group of eneurs ith perience he energ ompanies in he industry Omnis P at the fo of echnolog search and competitive p oduct development. oday Omnis P is a uropean company international xperience t believes and Norway addition partners around he PERFORMANCE INSURANCE 30 years lifespan brings 10-30% additional power generation comparing with conventional P-type module N-type solar cell has no LID naturally LID which can increase power generation Betterlighttrapping and current collection to improvemodule power output and reliability Industry leading lowest thermal co-efficient of power Optimized electricaldesign and loweroperating current for reduced hot spot loss and better temperaturecoefficient Certified to withstand: wind load (2400 Pa) and snow load(5400 Pa) 100% triple EL test enabling remarkable reduction of hidden crack rate of modules Excellent low irradiance performance Bifacial technology enables additional energy harvesting from rear side(up to 30%) 30 Bifacial Bifacial technology enables additional energy harvesting from rear side (up to 30%) 30 years lifespan brings 10-30% additional power generationcomparingwithconventionalP-typemodule N-type solar cell has no LID naturally which can increase power generation Betterlight trapping and current collection to improve module power output and reliability Industry leading lowest thermal co-efficient of power Optimizedelectricaldesignandloweroperatingcurrent for reduced hot spot loss and better temperature coefficient 100% triple EL test enabling remarkable reduction of hidden crack rate of modules Excellent low irradiance performance YEAR WARRANTY
2400Pa/5400Pa Certified
withstand:
to
wind load (2400 Pa)

Lietuvos statybininkų asociacijos kūrimas – nuolatinis procesas

30-METĮ MININTI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA (LSA) – TAI AKTYVIAI VEIKIANTI, VIENA IŠ GAUSIAUSIŲ, ĮTAKINGIAUSIŲ ORGANIZACIJŲ ŠALYJE. LSA JUNGIA PAGRINDINES RANGOVINES ORGANIZACIJAS, KURIOS ŠALYJE ATLIEKA DU TREČDALIUS VISŲ STATYBOS DARBŲ, IR 6 ASOCIACIJAS.

Nuo chaoso – prie koncepcijos, nuo sugriuvusios planinės ekonomikos ir reguliuojamos rinkos – prie veikimo laisvojoje rinkoje. Tai buvo inspiracijos, paskatinusios Adakrą Šeštakauską imtis Sizifo, kaip tuomet atrodė, darbo: pasiekęs viršukalnę, negalėjai būti tikras, kad nereikės vėl pradėti nuo pradžios. Tam reikėjo matyti perspektyvą, reikėjo nuovokos, kad tik susibūręs sektorius gali daryti rimtą įtaką kuriant tvarią statybos sektoriaus verslo aplinką.

Tokia buvo LSA pradžia – įmonių telkimas po Asociacijos vėliava. Startas buvo duotas 1993 m. balandžio 14 d., kai 21 įmonė pasirašė LSA steigimo sutartį. Skaičius keitėsi, bet LSA bendruomenė visada vienijo daugiau kaip 15 tūkst. statybos sektoriaus dirbančiųjų.

Pastarasis LSA dešimtmetis susijęs su inovacijomis, paslaugų eksporto rinkų kaita, akcentuotu dėmesiu darbų saugai. LSA rūpi darbų skaitmenizacija, sektoriaus

darbuotojų profesinis ugdymas. Todėl naujam LSA vadovui (D.Gedvilas LSA vadovauja nuo 2013 m.) ir Asociacijos komandai svarbu imtis atsakomybių kurti sąlygas, kad sektorius tvariai augtų, nes įmonių atsparumas yra pagrindas realizuoti vizionieriškas idėjas, neprarandant konkurencingumo, sudarant sąlygas našumui didinti. Visada kyla grėsmė paskęsti einamuosiuose reikaluose ir nebematyti ateities, pamiršti misiją, svarbiausius tikslus. Todėl ir man, ir mano pirmtakui svarbi komanda, kuri akumuliuoja kompetencijas, padedančias surasti tinkamas priemones ir nepamiršti svarbiausio tikslo – atstovauti statybos verslo interesams. Tokia patikima komanda visada yra LSA Taryba (anksčiau – Prezidiumas) ir Asociacijos administracijos žmonės.

LSA visada vykdė ir vykdo savo pagrindinę misiją – ginti teisėtus savo

narių interesus.

Esu tikras, kad tuomet, kai LSA minės 50-ąsias veiklos metines, didelė dalis viešojo administravimo funkcijų mūsų valstybėje bus atiduota savireguliacijai, tad ir LSA ateityje turės teikti ir viešąsias paslaugas.

LSA narėmis yra 6 asociacijos. Tikiuosi, kad prie LSA prisijungs ir kitos, kurios vienija įvairias specializuotas statybos rinkoje dirbančias bendroves. LSA deklaruojamos ir puoselėjamos vertybės turi tapti pagrindu kitoms asociacijoms telktis po mūsų vėliava.

LSA ateityje matau kaip organizaciją, nebijančią prisiimti lyderystės, inovacijas ir pažangą skatinančią, gerbiančią dirbantį ir kuriantį žmogų, pilietišką ir žmogiškas vertybes branginančią organizaciją. LSA kūrimas yra nuolatinis procesas, primenantis viena kryptimi besisukantį smagratį – pasiekus persilaužimo tašką, ne sustojama, o judama pirmyn.

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
6

Statybų sektorius, kaip ir visa verslo aplinka, nuolat keičiasi ir tobulėja. Galime pasidžiaugti, kad pavyko pasiekti susitarimų, padedančių skaidrinti ir modernizuoti sektorių ir užtikrintai žvelgti į ateitį. Išskirčiau pažangą viešųjų pirkimų procese – standartizuota rangos sutartis, įdiegta Statybininko kortelių sistema, didelis proveržis įvyko skaitmeninėje statyboje, pvz., pradėti naudoti skaitmeniniai darbų žurnalai, pradėta naudoti BIM modelius.

Siekiame, kad skaitmenizavimas būtų privalomas kriterijus tam tikros vertės projektuose tiek projektuojant, tiek vykdant statybos darbų viešuosius pirkimus, o perkančioji organizacija būtų suinteresuota projektą rengti pagal BIM modelį. Esame pasiruošę bendradarbiauti ir dalintis savo skaitmeninės statybos patirtimi bei kompetencijomis.

LSA veikla išties yra aktyvi ir vertiname ją teigiamai, nes ji yra vienintelė tokia

Verslo aplinka susideda iš 2 dėmenų – klientai ir aplinka, susijusi su kolektyvu. 98 proc. STATICUS projektų įgyvendinama užsienyje. Tai turi įtakos ir mūsų darbuotojams: kitokia darbo kultūra, kitokie reikalavimai, lūkesčiai. Bet produktą gaminame Lietuvoje, todėl mums būtina pažinti abi rinkas, skirtingas verslo aplinkas. Matome efektyvią skandinavų, anglų verslo aplinką, dažnai jas rodome kaip pavyzdį. Logiškai mąstant, reikia imti ir pasidomėti, kaip jie tai padarė, verta bandyti adaptuoti mūsų sąlygomis. Valstybė turi veikti efektyviai ir sukurti tinkamą verslo aplinką, neužkrauti įmonėms nebūdingų veiklų. Verslo reikalas – pagaminti, suteikti paslaugas, o valstybės – garantuoti, kad už pateiktą prekę, paslaugą bus sumokėta. LSA vienija bendraminčius, kurie dirba statybos sektoriuje, vienija, kad galima būtų

organizacija, vienijanti statybininkus ir atstovaujanti jiems. Nuoširdžiai vertiname ilgamečių vadovų ir lyderių – Adakro Šeštakausko ir Daliaus Gedvilo – entuziazmą ir atsidavimą. Sunku būtų įsivaizduoti, kas šį darbą galėtų daryti geriau ir nuoširdžiau. Žvelgiant į ateitį, norėtųsi, kad valstybė į LSA žiūrėtų kaip į partnerį ir suteiktų jam daugiau atsakomybių ir funkcijų. Tokia praktika yra nusistovėjusi pažangiausiose valstybėse ir yra sėkmingai įgyvendinama. Todėl norėtųsi ir čia, Lietuvoje, glaudesnio dialogo su valstybės institucijomis. LSA nuosekliai to siekia.

Tikimės, kad ateityje viešuosiuose pirkimuose vis mažiau bus vertinama mažiausia kaina (ji neatliepia aukščiausios kokybės). Juk statome ne vieneriems, o dešimtims metų ir pigi kokybė greitai tampa akivaizdi. Asociacija kuria bendrystės jausmą – ji padeda suburti narius ir ginti jų interesus, atstovauti jiems dialoge su valstybės institucijomis.

drauge spręsti susijusius klausimus Lietuvos ir užsienio rinkose, nepaliekant nuošalėje ekonominių bei socialinių klausimų.

LSA vaidmuo šiuo atveju labai svarbus, bet negalima pamiršti, kad statybos darbus vykdo ne Asociacija, o įmonės.

LSA įmonėms yra pagalbininkas, ieškant sprendimų, patariant, nes Asociacijoje sukauptos teisinės, ekonominės bei kitos būtinos sektoriui kompetencijos.

Ant lito buvo parašyta: „Tautos jėga vienybėje“. Tai svarbu ir LSA: nebūsime vieningi – nebūsime galingi. Tik susibūrę galime būti stiprūs ir pasiekti tinkamų rezultatų. LSA atstovauja įmonėms, kurios nori bendradarbiauti ir kurti.

Nors STATICUS įgyvendina projektus užsienio rinkose, bet dirbame ir Lietuvoje, todėl čia parnešame pažangiausią patirtį, kuria dalinamės su LSA. Nes man svarbu

daryti taip, kad Lietuvai būtų geriau. Ir neklausti, ką man duos LSA. Geriau klausti, ką mes jai galime duoti, kaip galime bendradarbiauti visų mūsų labui.

Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos (PSEA) ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) įmonės veikia tame pat statybos sektoriuje. Abi asociacijos ir jų įmonės nuolat ieško efektyvių sprendimų, kurie suteiktų įrankius statyti kokybiškai, energiškai efektyviai, tvariai. Todėl neatsitiktinai PSEA 2014 m. atsiliepė ir į Lietuvos statybininkų asociacijos kvietimą ir tapo dalininkais VšĮ Skaitmeninė statyba, kuri koordinuoja Lietuvos statybos skaitmeninimo procesą. Mes visi esame to paties sektoriaus, tų pačių procesų dalyviais, mes kuriame sinergiją, kurios tikslas tas pats – dirbti kokybiškai, statyti Lietuvai. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos vardu sveikinu LSA 30-mečio ir Statybininkų dienos proga.

PSEA Tarybos pirmininkė Audronė KUČINSKIENĖ

7 LSA 30-METIS. STATYBININKŲ DIENA
Kęstutis VANAGAS, UAB YIT LIETUVA vadovas, LSA viceprezidentas Vytautas VANKEVIČIUS, UAB STATICUS valdybos narys, LSA viceprezidentas

LSA 30-metis.

Kaip į asociaciją pritraukti daugiau narių ir kokių galimybių neišnaudoja valstybė

UŽSIENIO KAPITALO ĮMONĖ „LAYHER BALTIC“ JAU 11 METŲ DALYVAUJA LIETUVOS

STATYBININKŲ ASOCIACIJOS (LSA), KURIAI ŠIEMET SUĖJO 30 METŲ, VEIKLOJE.

ĮMONĖS VADOVAS VIKTORAS VORONCOVAS SAKO, KAD TAPUSI ĮTAKINGA, LSA TURI

ŽENGTI DAR TOLIAU – JUNGTI KUO DAUGIAU STATYBININKŲ: NE TIK STATYBOS IR

SUSIJUSIAS ĮMONES, BET IR SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAŽYMOMIS STATYBOS

SEKTORIUJE DIRBANČIUS ASMENIS.

monei LAYHER BALTIC Viktoras Voroncovas pradėjo vadovauti 2011-aisiais ir netrukus įmonė tapo LSA nare.

„LAYHER BALTIC į rinką tiekia Vokietijos gamintojo LAYHER pastolius ir projektavimo sprendimus. Tai reiškia, kad mes esame neatsiejama statybos sektoriaus dalis ir tai buvo vienas iš argumentų, kodėl turime būti išvien su statybininkų bendruomene: mums buvo svarbu užmegzti ryšius su vadovais, žmonėmis, kurie priima sprendimus“, – sako įmonės vadovas V.Voroncovas.

LSA kalba sektoriaus vardu

Kaip pastebi LAYHER BALTIC vadovas, LSA per tuos 11 metų pasikeitė: tapo stipresnė, įtakingesnė, sukaupė daugiau būtinų sektoriui kompetencijų, ėmėsi aktyviai veikti skaitmenizuodama sektorių, įžengė į tarptautinę asocijuoto tarptautinio statybos verslo bendruomenę, kuri įsiklauso į Lietuvos iniciatyvas, iš kurių itin aktuali šiuo metu yra statybininkų ir gaminių bei produktų draudimas, dalyvaujant Ukrainos atstatymo darbuose. LSA aktyviai veikia valstybinėse institucijose atstovaudama

Į

sektoriaus įmonių interesams. Kaip pastebi V.Voroncovas, sektoriaus įmonės sumoka nemažai mokesčių valstybei, o jo dalis BVP siekia apie 7 proc., tad statybos verslui atstovaujančios LSA balsas turi būti girdimas. Vokietijos kompanija LAYHER turi antrinių įmonių daugelyje pasaulio šalių. V.Voroncovo žodžiais, visose jose veikia analogiškos statybininkų asociacijos, tačiau jų svoris, kaip, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, yra didesnis nei Lietuvoje.

„Panašu, kad Lietuvoje valstybinės institucijos nepasitiki asociacijomis, baiminasi joms perduoti daugiau funkcijų, nors pasaulio patirtis rodo, kad asociacijos yra vidinis variklis darbų saugos, veiklos efektyvumo ir panašiais klausimais, skatina veiklos inovacijas, kokia yra ir skaitmeninimas, kuriam Lietuvoje pradėti veikti lemiamos įtakos turėjo kaip tik Lietuvos statybininkų asociacija“, – akcentuoja V.Voroncovas.

Verslo aplinka: stringa draudimas ir kreditai

LAYHER BALTIC dirba Baltijos šalyse, Islandijoje, Ukrainoje. Pastaruoju metu

LAYHER kompanijos akcininkai investavo 50 mln. eurų į LAYHER BALTIC, nes Lietuvoje veikiantys bankai nesutiko suteikti kredito statybos sektoriaus, kurį laiko rizikingu, įmonei. Kreditas yra būtina verslui augti ir diegti pažangą sąlyga, todėl situaciją, akcentuoja įmonės vadovas, keisti būtina.

LAYHER BALTIC taip pat susidūrė su draudimo problema, kurią Europos statybos pramonės federacijos (FIEC) susitikimuose kelia ir LSA

prezidentas Dalius Gedvilas, akcentuodamas, kad sprendimas turi būti priimtas Europos Sąjungos lygiu. LAYHER BALTIC pradėjo dirbti Ukrainoje: nors Baltijos šalyse įmonė pastolius tik parduoda, kuria pastolių projektus ir teikia inžinerinį palaikymą, Ukrainoje pastolius ne tik parduoda, bet ir nuomoja. Tačiau šalyje, kur vyksta karas, įmonė dirba savo rizika, nes nė viena draudimo įmonė nesutinka apdrausti nei veiklos, nei gaminių.

Valstybei naudinga bendradarbiauti su LSA. Kodėl praktika kitokia?

Lietuvos statybininkų asociacijos pastangomis

sektorius įgijo naudingų įrankių. Tarp tokių

V.Voroncovas mini elektroninį statybos darbų

žurnalą, statybos sektoriaus darbuotojų

kompetencijų ir kvalifikacijų registrą

STATREG, elektroninių statybos taisyklių

sistemą STATAI ir kt. Tačiau V.Voroncovas

„LSA TURI TAPTI TA INSTITUCIJA, KURI ATSTOVAUJA VISIEMS

STATYBOS SEKTORIAUS

DALYVIAMS – NUO ĮMONIŲ IKI ASMENŲ, DIRBANČIŲ

PAGAL INDIVIDUALIOS

VEIKLOS PAŽYMAS, – SAKO

LAYHER BALTIC VADOVAS

V.VORONCOVAS. – SUTINKU, KAD YRA PROBLEMA

SUDERINTI ĮMONIŲ, KURIOSE

DARBUOTOJAI DIRBA

SU DARBO SUTARTIMIS, TAD DARBUOTOJAS

KAINUOJA BRANGIAU, IR ASMENŲ, KURIE DIRBA SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAŽYMOMIS, INTERESUS.

GAL SPRENDIMAS NEATEIS

IŠ KARTO, BET SVARBU

KELTI KLAUSIMUS IR DISKUTUOJANT IEŠKOTI

ATSAKYMO, SPRENDIMO, KURIS GAL IR NEBUS

100 PROC. VISIEMS

PRIIMTINAS, BET JUK

GALIMI IR KOMPROMISINIAI VARIANTAI.“

neslepia nuostabos, kad valstybė, užuot pritarusi Asociacijos iniciatyvai kuriant Statybininko kortelę, užuot pasinaudojusi tuo, ką Asociacija jau yra sukaupusi ir nuveikusi, įgyvendindama sumanymą, viską ėmėsi kurti iš naujo. Taip nuo praėjusių metų tapo privaloma valstybės sukurta skaidriai dirbančiojo ID.

„Užsienio patirtis rodo, kad valstybei naudinga bendradarbiauti su asociacijomis, kurios valdo didžiulius kiekius informacijos,

gali teisingai įvertinti esamą situaciją sektoriuje ir planuoti perspektyvas“, – sako V.Voroncovas, turintis darbo įvairiose užsienio rinkose patirties. Jo pastebėjimu, keistinas ir Lobizmo įstatymas – perteklinių reikalavimų reikia atsisakyti, o lobizmą jau laikas atskirti nuo kyšininkavimo.

Kaip pasiekti kompromisą stiprinant Lietuvos statybininkų asociaciją Kuo daugiau įmonių ir sektoriuje veikiančių proceso dalyvių jungs Asociacija, tuo stipresnė ir įtakingesnė ji bus.

„LSA turi tapti ta institucija, kuri atstovauja visiems statybos sektoriaus dalyviams –nuo įmonių iki asmenų, dirbančių pagal individualios veiklos pažymas, – sako LAYHER BALTIC vadovas V.Voroncovas. – Sutinku, kad yra problema suderinti įmonių, kuriose darbuotojai dirba su darbo sutartimis, tad darbuotojas

kainuoja brangiau, ir asmenų, kurie dirba su individualios veiklos pažymomis, interesus. Gal sprendimas neateis iš karto, bet svarbu kelti klausimus ir diskutuojant ieškoti atsakymo, sprendimo, kuris gal ir nebus 100 proc. visiems priimtinas, bet juk galimi ir kompromisiniai variantai.“

Vadovas, kurio įmonė jau 11 metų dalyvauja Lietuvos statybininkų asociacijos veikloje, geriausiomis per tą laiką Asociacijos iniciatyvomis įvardina STATREG ir praėjusių metų pavasarį su partneriais surengtą akciją #stabdomestatybą, kurios metu buvo reikalauta statybos rangos sutartims pritaikyti kainų indeksavimą.

V.Voroncovas sako pajutęs pasididžiavimą, kad įmonės gali susiburti ir ginti savo teises viešomis akcijomis. Tačiau jis taip pat pastebi, kad valstybė turi daryti visa, kad verslui nereikėtų tokių akcijų: valstybė turi klausti, ko reikia verslui, kad jis galėtų dirbti, užsidirbti pats ir sudarytų sąlygas užsidirbti tūkstančiams žmonių, o grąža valstybę pasiektų per mokesčius.

„Valstybė turi būti suinteresuota, kad veiktų stiprios asociacijos, kurios sektoriuje užtikrina tvarką, aiškų veikimą, įgyvendindamos savireguliacijos principus“, – akcentuoja įmonės LAYHER BALTIC vadovas Viktoras Voroncovas. 

9 LSA 30. NARIAI
Užsak. Nr. 23/555

LR MINISTRĖS PIRMININKĖS PADĖKA

Vilius LESKAUSKAS, YIT LIETUVA statybos projekto vadovas, yra darbštus ir sumanus savo srities specialistas. Tai nuolat pats tobulėjantis ir kitus pasitempti verčiantis statybos inžinierius. Ilgametė patirtis, aukšta kompetencija, atsidavimas darbui bei įmonei – kertiniai jo darbo principai. Apie 30 metų sektoriuje dirbantis specialistas dalyvavo įgyvendinat prekybos centrų, daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektus sostinėje.

LR SEIMO PIRMININKĖS PADĖKA

Venantas VARANAVIČIUS, YIT LIETUVA gamybos vadovas, yra aukštos kvalifikacijos, inovatyviai mąstantis specialistas. Darbštumas, lojalumas, reiklumas sau ir kitiems bei gebėjimas bendrauti su žmonėmis – pagrindiniai V.Varanavičiaus, kaip kompetentingo vadovo ir profesionalaus inžinieriaus, privalumai. 16 metų dirbdamas įmonėje, jis dalyvavo įgyvendinant prekybos centrų, Lietuvos krepšinio namų, gamyklų „Hollister“, „Geras baldų fabrikas“, „Kauno baldai“ ir kt. statybos projektus.

LR SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO PADĖKA

Marius GIRNYS, YIT LIETUVA konstruktorius technologas. Tai yra specialistas, kuriam būdingas analitinis mąstymas, inovatyvus požiūris, darbštumas, nuolatinis tobulėjimas, gebėjimas bendrauti su žmonėmis. Ir tai yra jo, kaip kompetentingo darbuotojo ir profesionalaus inžinieriaus, savybės. 19 metų statybos sektoriuje dirbančio specialisto atsakomybė susijusi su daugiabučių, sandėlių, gamybos pastatų ir kt. konstrukcijomis.

APLINKOS APSAUGOS KOMITETO PADĖKA

Remigijus KALASAUSKAS, YIT LIETUVA statybos inžinierius, visuomet pasižymėjo kaip dalykiškas, inovatyvaus mąstymo, gerų komunikacinių gebėjimų, kompetentingas savo srities specialistas. Darbštumas, lojalumas, reiklumas sau ir kitiems bei gebėjimas bendrauti su žmonėmis – pagrindiniai R.Kalasausko privalumai. 6 metus statybos sektoriuje dirbantis inžinierius dalyvavo Kauno kogeneracinės jėgainės statyboje (aikštelės paruošimas) ir daugelyje infrastruktūros projektų.

10

LR SEIMO EKONOMIKOS KOMITETO PADĖKA

Vilius ČERNECKIS, YIT LIETUVA gamybos vadovas, yra sumanus savo srities specialistas, pareigingas bei atkakliai siekiantis užsibrėžto tikslo. Įmonė džiaugiasi klientų ir partnerių atsiliepimais, kad Vilius yra ne tik profesionalus, bet ir atidus, laiku ir visada vykdantis įsipareigojimus. Tarp kolegų Vilius yra vertinamas už kultūringumą, bendradarbiavimą, patirties bei žinių pasidalijimą bei gerą humoro jausmą. Apie 15 metų sektoriuje dirbantis specialistas dalyvavo daugelyje įmonės infrastruktūros – remonto, rekonstravimo –projektų.

LR SEIMO EKONOMIKOS KOMITETO PADĖKA

Olga PETRAKOVA, YIT LIETUVA inžinierė-sąmatininkė, yra sumani savo srities specialistė, pareiginga bei kruopšti asmenybė. Olga yra ne tik profesionali, bet ir atidi, laiku ir visada vykdanti įsipareigojimus. Tarp kolegų Olga yra vertinama už bendradarbiavimą, žinių pasidalijimą, atvirumą bei gerą nuotaiką. Sektoriuje ji dirba apie 30 metų.

LR SEIMO EKONOMIKOS KOMITETO PADĖKA

Vytas ČEPONONIS, YIT LIETUVA inžinierius-sąmatininkas, yra sumanus, pareigingas bei atkakliai siekiantis savo užsibrėžto tikslo. Įmonė džiaugiasi, kad Vytas yra ne tik profesionalus, bet ir atidus, laiku ir visada vykdantis įsipareigojimus. Kolegų Vytas yra vertinamas už kultūringumą, bendradarbiavimą, patirties bei žinių pasidalijimą, gerą nuotaiką. 20 metų sektoriuje ir tiek pat laiko įmonėje dirbantis specialistas darbavosi daugelyje įmonės įgyvendinamų infrastruktūros projektų.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS STATYBININKO GARBĖS ŽENKLAS

Remigijus PRANYS, YIT LIETUVA statybos vadovas, pasižymi kaip darbštus, lojalus, kompetentingas savo srities specialistas. Remigijus geba sutelkti ir motyvuoti darbuotojus, yra pareigingas bei sumanus, vertinamas vadovybės ir kolegų. 30 metų sektoriuje dirbantis specialistas dalyvavo įgyvendinat daugelį įmonės statybos projektų, tarp kurių – nemažai administracinių sostinės pastatų.

APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ DIENOS PROGA 11

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PROFESIJOS RITERIO ŽENKLAS

Vaidotas BARANAUSKAS, YIT LIETUVA NT projektų valdymo skyriaus vadovas, visuomet pasižymi kaip atidus, dalykiškas, gerų komunikacinių gebėjimų, kompetentingas savo srities specialistas ir autoritetingas vadovas. Kolegų Vaidotas yra vertinamas už bendradarbiavimą, dalinimąsi žiniomis bei patirtimi. Įmonė didžiuojasi klientų ir partnerių atsiliepimais, kad Vaidotas yra ne tik profesionalus, bet ir etiškas, visada vykdantis įsipareigojimus. 28 metus sektoriuje ir tiek pat laiko įmonėje dirbantis specialistas organizavo ir kontroliavo daugelio daugiabučių namų bei komercinių pastatų Kaune, Vilniuje statybos projektų įgyvendinimą, vadovavo projektų vadovams.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKA

Juozas VELIČKA, YIT LIETUVA darbų/statybos vadovas, yra darbštus ir sumanus savo srities specialistas, atkakliai siekiantis užsibrėžto tikslo. Kolegų Juozas yra vertinamas už kruopštumą, bendradarbiavimą, dalinimąsi žiniomis bei patirtimi. Įmonė didžiuojasi klientų ir partnerių atsiliepimais, kad Juozas yra ne tik profesionalus, bet ir atidus, visada vykdantis įsipareigojimus. 35 metus statybos sektoriuje dirbantis J.Velička dalyvavo įgyvendinant statybos projektus: gyvenamųjų namų kvartalai „Piliamiestis“, „Matau Kauną“, „Hollister“ gamykla, Lietuvos krepšinio namai Kaune ir kt.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKA

Mantas DAMBRAUSKAS, YIT LIETUVA statybos vadovas, yra sumanus savo srities specialistas, pareigingas bei kruopštus, vykdantis įsipareigojimus ir jam pavestus darbus. Reiklumas sau ir kitiems bei gebėjimas dalintis patirtimi – pagrindiniai jo, kaip kompetentingo savo srities specialisto, privalumai. 10 metų statybos sektoriuje dirbantis M.Dambrauskas dalyvavo „Hollister“ gamyklos, „Kauno baldų“ gamybos paskirties pastato ir kt. statybos projektuose.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKA

Tadas GRINKEVIČIUS, YIT LIETUVA geodezininkas, visuomet pasižymėjo kaip inovatyvaus mąstymo, gerų komunikacinių gebėjimų, kompetentingas savo srities specialistas. Vadovai ir kolektyvas Tadą vertina kaip lojalų, sumanų, mokantį pasidalinti patirtimi bei pareigingą darbuotoją, kuriam nestinga geros nuotaikos. Apie 20 metų statybos sektoriuje dirbantis specialistas dalyvauja infrastruktūros projektuose, jo atsakomybė – statybinio geodezinio pagrindo įrengimas, statinių nužymėjimas, kontroliniai matavimai.

12

APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ DIENOS PROGA

LR APLINKOS MINISTERIJOS PADĖKA

Darius BLISTUBAS, „CONRES” statinio statybos vadovas, darbus statybose organizuoja vadovaudamasis moderniu požiūriu bei pasaulinėmis praktikomis. Darbuose kelia tik aukščiausius tikslus ir savo pavyzdžiu skatina teigiamus pokyčius visoje įmonėje. D.Blistubas savo patirtimi ir žiniomis dalinasi su kolegomis.

12 metų statybos sektoriuje dirbantis D.Blistubas dalyvauja įvairiuose statybos projektuose, pvz.: reikšmingas Lietuvai ir visam Baltijos regionui „Omniva“ logistikos centras, „KG Constructions“ administracijos ir gamybos paskirties pastatas, „Girteka park“ verslo centras, „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centras ir kt. Tarp šių projektų yra „Lietuvos metų gaminio“ bei „Lietuvos BIM projektai“ apdovanojimus pelnę objektai.

LR MINISTRĖS PIRMININKĖS PADĖKA

Klaudijus ŠIMONIS, NARESTA statybos-projekto vadovas, įmonėje dirba beveik 20 metų. Jis apdovanotas už lojalumą įmonei, ilgametį ir atsakingą darbą. Tarp K.Šimonio darbų: gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatas „Gemma“, Vievio senjorų namai, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) centras Vilniuje, „Magrės baldų“ sandėliavimo paskirties su administracinėmis patalpomis pastatas bei daugelis kitų.

LR APLINKOS MINISTERIJOS PADĖKA

Mindaugas VALYS, NARESTA statinio statybos vadovas, profesinės šventės proga apdovanotas už 11-kos metų atsakingą ir profesionalų darbą įmonėje. Tarp projektų, kuriuos įgyvendinant jis dalyvavo: daugiabutis su komercinėmis patalpomis ir požemine automobilių aikštele Vilniaus Paupyje, administracinės paskirties su gyvenamosiomis patalpomis statinys, gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis, MO muziejus –sostinėje ir daugelis kt. projektų.

13

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKA

Antanui TUMASONIUI, Lietuvos ir Čekijos UAB GRINDUVA grindų klojėjui, Statybininkų dienos proga buvo įteikta LSA padėka už atsakingą ir profesionalų pareigų atlikimą įmonėje.

Tarp objektų, kuriuose jis dirbo: gamybos bei sandėliavimo pastatai, karinės infrastruktūros objektas – karinių oro pajėgų aviacijos bazė, daugiabučiai namai, Lietuvos krepšinio namai, Vilniaus kogeneracinė jėgainė.

A.Tumasonis įmonėje dirba 9 metus

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKA

Nerijui KAVALIAUSKUI, Lietuvos ir Čekijos UAB GRINDUVA grindų klojėjui, Statybininkų dienos proga buvo įteikta LSA padėka už atsakingą ir profesionalų pareigų atlikimą įmonėje.

Tarp objektų, kuriuose jis dirbo: gamybos bei sandėliavimo pastatai, karinės infrastruktūros objektas – karinių oro pajėgų aviacijos bazė, Lietuvos krepšinio namai, Vilniaus kogeneracinė jėgainė.

N.Kavaliauskas įmonėje dirba 7 metus.

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PROFESIJOS RITERIO ŽENKLAS

Vytaras VAIKŠNORAS, ALKESTA statybos direktorius, jau 30 metų dirba vienoje ir toje pat įmonėje. Profesinės šventės proga už ilgametį atsakingą ir profesionalų darbą statybos sektoriuje jam įteiktas svarbus apdovanojimas.

Tarp jo darbų – svarbūs projektai, kaip, pvz., dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolėje bei kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai rekonstravimo projektai, tilto per Nemuną Druskininkuose statyba bei daugelis kt. projektų.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKA

Irmantas KARALEVIČIUS, ALKESTA techninis direktorius, profesinės šventės proga apdovanotas už indėlį stiprinant šalies statybos verslą ir siekiant statybos sektoriaus pažangos.

Per 23 metus įmonėje I.Karalevičius dalyvavo įgyvendinant daugelį svarbių projektų, tarp kurių – pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Alytuje bei kt.

14

LR APLINKOS MINISTERIJOS PADĖKA

Petras MACIULEVIČIUS, ŽILINSKIS IR CO statybos darbų vadovas, apdovanotas už žmogiškųjų vertybių ambasadorystę, už nuolatinę ir motyvuojančią komunikaciją su kolegomis, užsakovais, trečiomis šalimis, už taktišką bendravimą ir statybų inžinerijoje sukauptų žinių pritaikymą, įgyvendinant Lietuvai svarbius objektus. P. Maciulevičius įmonėje dirba 5 metus, per tą laiką jis dalyvavo įgyvendinat daugelį objektų: atnaujinant kompleksinio gyvenamojo rajono Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvių trikampyje viešąją infrastruktūrą Vilniuje; kairės Neries krantinės pusės sutvarkymą, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje statybą; Maišiagalos turgavietės, pėsčiųjų ir dviračių takų Širvintų ir Jogailos gatvėse įrengimą bei kt. projektuose.

LR EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTERIJOS PADĖKA

Rima PRIESKIENIENĖ, ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRO statybos technikė, 38 metus dirba statybos mokytoja. Ji rengė mokinius nacionaliniams konkursams, daalyvavo organizuojant nacionalinį statybininko profesinio meistriškumo konkursą „Statybininkas 2023“. Ji kartu su mokiniais savanoriavo remontuojant organizacijos „Gelbėkis vaikus“ patalpas. R.Prieskienienė dalyvauja projekte, skirtame bendrojo ugdymo mokyklų mokinių inžineriniam ir kūrybiniam mąstymui ugdyti, populiarina statybininko profesiją. Ji bendradarbiauja su verslo įmonėmis, vykdant mokinių mokymą pameistrystės forma.

R.Prieskienienė dalyvavo išbandant ir validavo apdailininko modulinių mokymo programų asmens kompetencijų vertinimo užduotis, rengė metodinę apdailininko (statybininko) mokomąją medžiagą.

APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ DIENOS PROGA
15

LR MINISTRĖS PIRMININKĖS PADĖKA

Romualdas KANČAITIS, KAUNO TILTAI projektų direktorius, yra puikus kelių inžinieriaus pavyzdys, profesiją pasirinkęs sekdamas tėvų pavyzdžiu. Į įmonę jis atėjo būdamas vos 17-kos ir nuo to laiko yra lojalus darbuotojas, nuosekliai dirbęs bei kaupęs patirtį kaip darbininkas, meistras, darbų vadovas, aikštelės vadovas, techninio direktoriaus pavaduotojas (dab. projektų direktorius). Įgijęs didžiulį profesinių žinių bagažą bei kolegų, užsakovų, rangovų ir kitų šalių pasitikėjimą, šiandien R.Kančaitis toliau sėkmingai vadovauja sudėtingiems projektams, yra atidus į praktiką ateinančių studentų mentorius. Jis buvo vienas iš programos „Primavera“, kuri skirta profesionaliems stambaus masto, sudėtingiems, daugiaplaniams, moderniems projektams valdyti, o ją sudaro didelio užduočių, projektų ir resursų kiekio organizavimas, filtravimas ir rūšiavimas, diegimo įmonės procesuose iniciatorius bei konsultantas, naujų statybinių technologijų testuotojas. Jis nuolat siekia racionalizuoti statybinius procesus, ieško būdų ir teikia pasiūlymus, kaip dar labiau efektyvinti darbus ir palengvinti kelininkų, inžinierių, mechanizatorių darbus.

Kolektyvas Romualdą labiausiai vertina už jo geranorišką bendradarbiavimą, kuklumą, profesionalumą, dėmesį kiekvienam į jį besikreipiančiam žmogui, kiekvienai problemai. 27-erius metus įmonėje dirbančio R.Kančaičio rūpesčiu, profesionaliomis žiniomis ir gebėjimais sėkmingai, laiku ir kokybiškai buvo įgyvendinti tokie projektai, kaip: Fizinio barjero LR teritorijoje prie Europos sąjungos išorinės sienos įrengimo darbai; transeuropinio tinklo kelio „Via Baltica“ plėtra, Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas bei daugelis kt. projektų.

LR EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTERIJOS PADĖKA

Akvilė ETNERIENĖ, KAUNO TILTAI projektų administravimo skyriaus vadovė, pasižymi nepaprastu disciplinuotumu, gebėjimu kokybiškai ir laiku valdyti didelį kiekį įvairios informacijos. Kasdieniuose darbuose ji itin gerai išmano projektų administravimo užduočių specifiką, proaktyviai sprendžia netipines situacijas bei vadovaujasi aukščiausiais profesinės etikos standartais. Savo asmeniniu pavyzdžiu ir atsakingumu suburia bei motyvuoja skyriaus kolektyvą. Akvilė iniciatyviai įsitraukia į jaunų specialistų praktikos kuravimą, kolegų konsultavimą ir dalijimąsi patirtimi. Ji noriai įsitraukia į bendrovėje diegiamas programų, procedūrų naujoves, teikia pasiūlymus tobulinimui, ieško būdų, kaip kasdienį darbą dar labiau efektyvinti. Įmonė džiaugiasi Akvilės originaliais sumanymais organizuojant vidines šventes, palaikant inžinierių bendruomenės dvasią.

21-erius metus įmonėje dirbanti specialistė administruoja didžiulės apimties, sudėtingus Kauno transporto infrastruktūros statybos projektus, tarp kurių: Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija, tiltų per Nerį statybos, Kauno pilies žiedo rekonstrukcija, Laikinosios sostinės gatvių rekonstrukcijos bei kapitaliniai remontai ir kt. A.Etnerienė kuruoja transformatorių pastočių skirstyklų rekonstrukciją, administravo net 4 valstybinės reikšmės magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda rekonstravimo projektus bei daugybę kitų.

16

APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ DIENOS PROGA

LR SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO PADĖKA

Donatas PETKUS, EIKOS STATYBA statinio statybos vadovas, statybos sektoriuje dirba jau 16 metų. Padėka profesinės šventės proga jam skirta už įgyvendintus svarbius projektus, tarp kurių: Vilniaus oro uosto plėtros darbai, naujojo išvykimo terminalo statyba; „Palink“ prekybos centras su ofisu; benamių valgyklos rekonstravimo darbai ir kt.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKA

Agnė ABLAČINSKAITĖ, EIKOS STATYBA statybos projektų vadovo asistentė, įmonėje dirba 6 metus. Padėka Statybininkų dienos proga projekto vadovo asistentei įteikta

už atsakingą ir profesionalų darbą statybos sektoriuje. Kaip projekto vadovo asistentė ji dalyvavo įgyvendinant Rudaminos meno centro, „Urban“ 5 daugiabučių su parkingu projektus bei vykdant užduotis kituose projektuose.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS STATYBININKO GARBĖS ŽENKLAS

Arvydas KURALAVIČIUS, PROJEKTŲ EKSPERTIZĖ direktorius, ekspertas, statybos sektoriuje dirba 46-erius metus, iš kurių pastaruosius 6-erius metus – įmonėje

PROJEKTŲ EKSPERTIZĖ. A.Kuralavičius dalyvavo rengiant Statybos taisykles.

Įmonė teikia statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių projektų dalines, bendrosios, specialiosios (paveldosauginės) ekspertizės paslaugas, statinio ekspertizės paslaugas.

17

Metų inžinierius-projektuotojas

Andrius Gudelis: kodėl išmokyti jaunus žmones ir paleisti – nėra praradimas

ĮVEIKĘS PIRMĄJĮ RIMTĄ KARJEROS IŠŠŪKĮ, KONSTRUKTORIUS ANDRIUS GUDELIS JAUTĖSI GERIAUSIU. PO 10 METŲ GERIAUSIU

JĮ PRIPAŽINO IR STATYBOS INŽINIERIŲ BENDRUOMENĖ: LIETUVOS STATYBOS INŽINIERIŲ SĄJUNGOS (LSIS) APDOVANOJIMUOSE ANDRIUS GUDELIS ŠIEMET BUVO IŠRINKTAS METŲ STATYBOS INŽINIERIUMI-PROJEKTUOTOJU.

MB „Inovatyvios konstrukcijos“ (INOKON)

bendrasavininkis ir direktorius, konstruktorius ir projekto dalies vadovas

Andrius Gudelis už aukštą įvertinimą yra dėkingas pirmajai darbovietei ir savo

komandai. Ir savo Alma Mater – Vilniaus

Gedimino technikos universitetui (dabar

VILNIUS TECH) bei rektoriui prof. dr.

Romualdui Kliukui, kuris jį, dvyliktoką, pirmasis paragino studijuoti statybą.

Savo komandai atiduota tai, ką yra gavęs pats

Pirmoji Andriaus Gudelio, tada studento, ką tik baigusio antrąjį kursą, darbovietė buvo Vilniaus architektūros studija (VAS), viena iš geriausių projektavimo komandų

Lietuvoje, kur jis buvo pakviestas dirbti konstruktoriumi-projektuotoju. Iš pradžių nelabai suprato, ar jam patinka ši sritis, bet sekėsi gerai: dirbdamas konstruktyvą perprato geriau, negu universitete studijuodamas statybos inžineriją, nors praktika ir studijos suveikė sinergiškai. „Nelabai tuomet ir suvokiau, ar man patinka būti konstruktoriumi, bet su kiekvienu projektu vis labiau įsitraukiau. Suveikė ir mano būdas – patiko priimti iššūkius, konkuruoti, uoliai mokiausi ir stengiausi dirbti atsakingai, o kai valdžia klausdavo, kas nori imtis naujo sudėtingo projekto, pirmas ranką keldavau aš“, –pasakoja A.Gudelis.

VAS studijoje A.Gudelis dirbo daugiau

18
INOKON komanda. Dešinėje – įmonės vadovas ir Metų inžinierius-projektuotojas Andrius Gudelis. INOKON nuotr. Athlonas. IMPLMNT ir PPMM

kaip 8 metus, lydimas Laimono Stiklerio ir Alfonso Vaškevičiaus. Šiems profesionalams

A.Gudelis yra dėkingas ir už pelnytą

titulą, nes iš jų jaunas specialistas perėmė pagrindus. Kaip su juo elgėsi patyrę kolegos, taip ir A.Gudelis elgiasi su savo jaunaisiais INOKON komandos nariais. Kolegų iš LSIS pripažinimą A.Gudelis priima ir kaip įvertinimą už jaunųjų konstruktorių mokymą – jam malonu perduoti žinias tiems, kurie nori išmokti, nori sužinoti, nori daryti geriau.

„Pas mus ateina ne tie, kurie tiesiog nori dirbti, o tie, kurie nori būti konstruktoriai, –sako A.Gudelis. – Pastebiu, kad daugelyje įmonių yra susiaurinta projektuotojų specializacija, o mes suteikiame galimybę rengti įvairius projektus, atlikti skaičiavimus, modeliuoti, net vykdyti projekto priežiūrą. Projektavimo įmonėje dirba tik apie 10 inžinierių, nes tai yra optimalus skaičius, norint kiekvienam skirti dėmesio tiek, kad jie augtų ir būtų ugdomi kaip savo srities profesionalai.“

Tarp projektų – įstabūs sostinės ir iššūkių keliantys pajūrio objektai Po pusmečio INOKON minės 10 metų veiklos sukaktį. Per dešimtmetį komanda sėkmingai įgyvendino daugiau kaip 200 projektų, didžioji jų dalis – tai daugiabučiai ar jų kvartalai, administracinės ir pramonės paskirties objektai.

Tarp įdomiausių šiuo metu INOKON komandos darbų yra projektai pajūryje –Nidoje ir Klaipėdoje. Išskirtiniai iššūkiai ne tik projektuotojams ir rangovams šiuose projektuose – požeminių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas žemiau

RINKDAMI METŲ INŽINIERIŲ, KOMISIJOS NARIAI VERTINO PAGAL KRITERIJUS, TARP

KURIŲ: IŠSISKIRIANTYS TECHNOLOGINIAI

SPRENDIMAI, ASMENINIAI PASIEKIMAI, BŪSIMŲ INŽINIERIŲ UGDYMAS IR KT.

KOMISIJOS SPRENDIMĄ LĖMĖ KRITERIJŲ VISUMA IR NEPRIEKAIŠTINGA PROFESINĖ

ETIKA. KAIP PASTEBI LSIS DIREKTORIUS ROBERTAS ENCIUS, A.GUDELIS IŠSISKIRIA DĖMESINGUMU IR ATSAKINGUMU.

19 APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ DIENOS PROGA
Metų inžinierius-projektuotojas Andrius GUDELIS. Alekso Jauniaus nuotr.

jūros lygio. Darbų portfelyje – naujai planuojamas statyti Vilniaus Sporto maniežo pastatas Žirmūnų g. ir neseniai pastatyta naujoji autobusų stotis Trakuose („313 architects“). Tarptautinė Amerikos mokykla sostinės Srovės gatvėje („Formatas A1“). Susižavėjimą keliantis „Darnu group“ Vilniaus Paupys, įtrauktas į geriausių Europoje urbanistinių rajonų sąrašą, taip pat susijęs su INOKON: jau įgyvendinti 3 nauji gyvenamųjų ir administracinių namų kvartalai, partnerystė su statytojais tęsiasi dar tik startuojančiuose projektuose. Dar vienas statytojas, su kuriuo dirba INOKON, – žinoma kompanija „YIT Lietuva“. Jau baigiamas statyti jų suprojektuotas Naujojo Skanseno gyvenamųjų namų kompleksas

Specialybė reikalauja nuolat mokytis

Atsirinkdamas darbuotojus, A.Gudelis prioritetą skiria kompetencijoms, patirčiai ir atsakingumui. Jo negąsdina, jei darbuotojas ko nors nemoka – visi įmonės senbuviai yra pasirengę padėti, jei tik žmogus to nori. „Man neretai kolegos iš kitų įmonių sako, kad neverta per daug investuoti laiko apmokant naujokus, nes jie bet kada gali išeiti. Nesu savanaudis ir inžinieriaus darbas man nėra vien tik verslas. Tai yra profesija, ir aš jaučiu didelį džiaugsmą, kai išgirstu gerus atsiliepimus apie savo buvusius darbuotojus, įvertinimą, kad jie yra gerai išmokyti“, – sako A.Gudelis. Jis didžiuojasi girdėdamas, kai jo inžinieriai pasakoja apie neeilinius projektus Šveicarijoje, Skandinavijoje, vietos rinkoje. Vadinasi, buvo verta juos mokyti. Inžinieriaus darbas nėra paprastas. INOKON jau seniai projektuoja naudodama BIM, ir tai reiškia, kad inžinierius turi mokėti kur Vilniuje. „Netrukus visas kvartalas bus paleistas į trasą, o žodis „trasa“ šiuo atveju labai tinkamas, nes per visą kompleksą numatytas bėgimo takelis, kurį apibėgti bus galima tik pabaigus viso kvartalo statybas“, – sako A.Gudelis.

Šeima išmokė darbo reikalus sudėlioti į 8 valandas INOKON – įmonė, kurioje dirba nuostabių, ambicingų, atsidavusių jaunų, bet savo darbą išmanančių ir inovatyvių konstruktorių komanda. Pats A.Gudelis puikiai suderino įmonės vadovo ir konstruktoriaus darbą. Skirdamas tik 20–30 % laiko įmonės reikalams, jis daugiausiai daro tai, kas jam įdomiausia –konstruoja.

Namuose laukiantys 3 vaikai ir mylinti žmona išmokė jį darbo reikalus sudėlioti į 8 darbo dienos valandas, o preciziškai sukoordinuotas komandos darbas leidžia įmonei atlikti projektus kokybiškai ir visada laiku. „Tiksliau sakant – projektus atiduodame anksčiau, negu gauname galutines užduotis jiems atlikti“, –tvirtina vadovas.

kas daugiau, negu prieš 10 metų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mažėja statybos inžinierių: pareigų konstruktoriams kasmet yra vis daugiau, jie turi ne tik mokėti skaičiuoti konstrukcijas ir parengti brėžinius, bet ir modeliuoti 3D aplinkoje, priskirti teisingus parametrus, kurti algoritmus ir programavimo įrankius, o tai iš dalies yra jau IT sritis. Statybų dalyviai iš konstruktorių-inžinierių kaskart reikalauja vis daugiau, vis detalesnių brėžinių, detalesnio mazgų aprašymo, techninių specifikacijų ir pan. Todėl specialybė tampa vis reiklesnė žinioms, mokymuisi ir aukštai kvalifikacijai.

20
Memelio miestas. PPMM, AEXN, „Arches“ ir „Conres“ „Nubes Project“
Užsak. Nr. 23/601
„Paupio Darboteka“. „Darnu Group“ ir „JP architektūra“

Prieš 10 metų įveikė didžiausią karjeroje iššūkį, pripažinimas atėjo šiemet

Objekto projektavimas neretai trunka 2–3 metus, bet kai ima nusibosti vienas, atsiranda kitas – su naujais iššūkiais, naujais architektais ir užsakovais. Visi projektai skirtingi – tai verčia sukti galvą, bet kaip tik tai, pasak A.Gudelio, ir yra įdomu. Per 18 karjeros metų A.Gudelis suprojektavo daugybę statinių, bet įspūdingiausiu ir įsimintiniausiu jam liko objektas, kėlęs didžiausių iššūkių karjeroje. Tai yra prieš 10 metų projektuotas Kauno Karmėlavos oro uosto orlaivių priežiūros ir remonto angaras su beveik 100 m tarpatramio plieno arkomis. „Užsakovai užsakė suprojektuoti

kuo ekonomiškesnį ir tvaresnį statinį. Tai buvo didžiausias man, kaip inžinieriui (tuomet jis dirbo VAS, aut. past.), iššūkis, prie šio projekto su kolegomis praleidome beveik 3 metus. Didžiavausi tuomet, didžiuojuosi šiuo projektu iki šiol. Tuomet pats sau kukliai sakydavau, kad esu geriausias. Reikėjo dar dešimtmečio, kad tai pasakytų ir inžinierių bendruomenė“, – šypsosi A.Gudelis, šiemet pelnęs Metų statybos inžinieriausprojektuotojo titulą. 

21
APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ DIENOS PROGA
Nida. UAB Kančo studija Darželis „Broliai Moliai“. UAB „Ponama“ Paupys. UAB „Architektūros linija“ INOKON nuotr. ir vizualizac.

STATOME KAIP SAU.

20 metų patirtį EIKOS STATYBA konvertuoja

į modernią statybą

STATYBA NUOLAT PATEIKIA IŠŠŪKIŲ, PROBLEMŲ, ATSIRANDA RIZIKA PASKĘSTI SMULKMENOSE. „TODĖL MES TRUKDŽIUS

IDENTIFIKUOJAME KAIP KLAUSIMUS, Į KURIUOS ATSAKANT REIKIA KUO GREIČIAU SUGENERUOTI OPTIMALŲ, EFEKTYVIAUSIĄ TOMS SĄLYGOMS SPRENDIMĄ“, – TEIGIA ĮMONĖS „EIKOS STATYBA“ VADOVAS ALMANTAS ČEBANAUSKAS IR AKCENTUOJA, KAD ĮMONĖS ŠŪKIS – „STATOME KAIP SAU“ – YRA NELEIDŽIANTIS NUKRYPTI NUO KELIO ORIENTYRAS.

trečią veiklos dešimtmetį EIKOS STATYBA įkopė kaip moderni įmonė, kuri stato greitai, kokybiškai, optimaliomis sąnaudomis. 20 metų kaupiamoji veiklos patirtis konvertuota į modernią statybą, kurią lemia kompetentinga vadovų, specialistų ir darbuotojų komanda, efektyvi sąveika tarp statybos proceso dalyvių, nuolat tobulinami procesai, rizikų valdymas, preciziškas planavimas. Tai yra kontekstas, kuris leidžia operatyviai reaguoti, sprendžiant klausimus ir teikiant kokybišką generalinę rangą. 2021 m. pradėtas statyti VU Medicinos

fakulteto Mokslo centras ir šiemet pradėtas Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas – tai didžiausi ir ryškiausi pastarųjų trejų metų EIKOS STATYBOS, kaip generalinio rangovo, įgyvendinami projektai.

Padeda įgyvendinti svarbius Lietuvos aviacijai pokyčius

Metų pradžioje pradėtas 14,4 tūkst. kv. m ploto Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas statomas aplenkiant grafiką.

Liepos pabaigoje įmonė pradėjo 9 tūkst. kv. m fasado, kurio trečdalis bus iš aliuminio ir stiklo, montavimo darbus.

Darbai pradėti kur kas anksčiau negu buvo planuota, todėl tikimasi, kad dar šiemet galima bus imtis ir naujojo terminalo vidaus apdailos.

EIKOS STATYBOS įgyvendinamas

projektas – tai 2 aukštų, A++ energinio naudingumo pastatas su 3 galerijomis: viena jungs naująjį terminalą su senuoju, dar dvi skirtos keleivių laipinimui į lėktuvus. Pastatas turi būti užbaigtas iki kitų metų pabaigos.

Užsakovas VĮ Lietuvos oro uostai siekia, kad pastatas atitiktų „BREEAM Good“ sertifikato reikalavimus. Naujajam pastatui šilumą

22
Į
Užsak. Nr. 23/558
Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas statomas aplenkiant grafiką

tieks šilumos siurbliai, tad pastatas naudos

5 kartus mažiau šildymo energijos, negu dabartiniai tipiniai pastatai, bus draugiškas aplinkai – ant baltos spalvos stogo bus

sumontuoti dvigubo veikimo saulės moduliai. Tokiu būdu ilgainiui Vilniaus oro uostas bus klimatui neutralus, o suteikus

BREEAM sertifikatą, jis įgis pranašumą prieš daugelį aviacijos sektoriaus

konkurentų – mažai kuris oro uostas turi tokį sertifikatą. BREEAM standartai buvo taikomi planuojant patį projektą ir diegiant priemones, kurios užtikrina reikalavimų laikymąsi ir statybos, ir eksploatavimo metu.

Naujasis terminalas – moderniausias

Baltijos šalių regione

Naujojo išvykimo terminalo pastato visas laikantysis karkasas buvo sumontuotas iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų. Specialiai šiam objektui buvo pagaminta beveik 100 gelžbetoninių laikančiųjų kolonų: 12 m aukščio, kvadratinės formos, kur viena kraštinė – 60 cm ilgio.

Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. m terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – iki 2,4 tūkst. per valandą. Terminalo statybos metu pertvarkomos ir transporto prieigos: atnaujinami inžineriniai tinklai, pakeičiama danga, įrengiamos stoginės ir kuriama pralaidesnė transporto schema.

„Naujasis terminalas bus moderniausias oro uosto terminalas Baltijos šalių regione

ir sudarys sąlygas ateityje tęsti esamų terminalų konversijas“, – sakė A.Čebanauskas.

VU Mokslo centras sudarys prielaidas sveikatos mokslų proveržiui

Į pabaigą eina 2021 m. pradžioje pradėta VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statyba.

„Iki oro uosto išvykimo terminalo Mokslo centras buvo didžiausias įmonės istorijoje projektas sutarties verte ir pastato dydžiu. Pagal bendrą

19 tūkst. kv. m plotą Mokslo centras išlieka didžiausiu iki šiol mūsų įmonės įgyvendintu projektu, todėl nuo jo sėkmės priklauso ir visos įmonės rezultatas“, – sako A.Čebanauskas. Šiam unikaliam projektui skiriamas ypatingas dėmesys: objekte kasdien dirba virš 160 įvairaus profilio darbininkų ir šis skaičius nuolat auga.

Centre veiks specializuotų mokslinių laboratorijų kompleksas, atitinkantis aukščiausio lygio moksliniam ir

eksperimentiniam darbui keliamus technologinius reikalavimus, patalpų kompleksas atitiks ISO 6–8 švarumo klasę ir BSL2–BSL3 biologinės saugos lygį. Tai nemaži iššūkiai rangovui, tačiau EIKOS STATYBA jau turi specifinės patirties: 2019 m. pastatė Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę. Medicinos paskirties objektų, kurie išskirtiniais tapo pandemijos akivaizdoje, statyba įmonei suteikia ekspertinių žinių.

Pasiūlė sprendinius aukštesniam energiniam efektyvumui

Pagal pirminius projektinius sprendinius pastatas atitiko B klasės energinio efektyvumo reikalavimus, tačiau atlikus korekcijas, 4 aukštų pastatas bus energiškai efektyvesnis – A klasės. Pastatui šildyti ir vėsinti bus naudojama geoterminė energija. Vėsos poreikį sumažinti padės ir šviesi stogo danga, kokia parinkta ir terminalui. Šie sprendimai užsakovui ženkliai mažins eksploatacijos sąnaudas ištisus metus.

Projekte numatyti visi jau įprasti šiuolaikiniai elementai: automobilių

23 VERSLAS
EIKOS STATYBA vadovas Almantas ČEBANAUSKAS Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statyba

krovimo stotelės, dviračių stoginė su krovimo lizdais, bendra pastato valdymo sistema.

Šiuo metu intensyviai vykdomi inžinerinių sistemų montavimo, grindų įrengimo darbai, montuojamos vidaus pertvaros. Jau baigiamas įrengti fasadas, stogas, tvarkomas sklypas, kuriame išsaugota daugiau kaip 100 medžių.

Statybos procesus keičia modernios technologijos ir specialistų

kompetencijos

Vienas iš didžiausių statybos sektoriaus pastarojo meto pokyčių – pastatų

informacinis modeliavimas arba BIM, kuris atnešė tiek naujų iššūkių, tiek ir pamatuojamų naudų.

„Pastaruoju metu BIM technologija naudojama visuose EIKOS STATYBOS vykdomuose projektuose, – sako įmonės vadovas. – Mes suformavome apmokytą, patyrusią specialistų komandą, kuri geba identifikuoti esamas ir galimas projekto klaidas, problemines vietas ir geba greitai surasti projektavimo sprendinius, kurie leidžia efektyviai, be didesnių trikdžių, įgyvendinti net ir statinius, turinčius itin sudėtingas inžinerines bei kitas sistemas. Puikus tokio sėkmingo BIM naudojimo

sudėtinguose bei kompleksiniuose projektuose pavyzdys kaip tik ir yra VU Mokslo centro projektas.“

Išmaniuosius sprendimus įmonė naudoja įvairiuose procesuose: įrankiai, inventorius valdomi realiu laiku, naudojant specialią „Hilti“ sekimo programą; „Bauwise“ programinė įranga leidžia efektyviai kontroliuoti ir valdyti statybos projektų biudžetus; debesų kompiuterija suteikia galimybę naudotis resursais, juos atsiejus nuo fizinės vietos. Įmonėje naudojamos išmaniosios technologijos pakeitė ir būtinų kompetencijų portfelį – skaitmeninis raštingumas tapo savaime suprantamu dalyku.

„Mes įgyvendiname sudėtingus, ne tik užsakovams, bet ir Lietuvai reikšmingus projektus, pasitelkdami išmaniausias rinkos technologijas, – sako EIKOS STATYBA vadovas A.Čebanauskas. – Šios technologijos reikalauja nuolatinio specialistų tobulėjimo, gebėjimo rinkti ir analizuoti duomenis, spręsti kompleksines problemas. To pasiekėme ilgametę patirtį jungdami su inovacijomis – veiklą, kurią grindžiame principu „Dirbame kaip sau“, konvertuodami į naują kokybę.“

24
Pagal bendrą 19 tūkst. kv. m plotą Mokslo centras išlieka didžiausiu iki šiol įmonės įgyvendintu projektu Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statyba
25 STATYBŲ SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS UAB SISTELA, ŽALGIRIO G. 88, LT-09303, VILNIUS, TEL.: (8 5) 275 2645 INFO@SISTELA.LT WWW.SISTELA.LT

Dėl įdiegtų naujovių Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą verslas pripažįsta kaip statybos sektoriaus dalį

KLAIPĖDOS ERNESTO GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRO BAZĖ

REGIONE:

NUO PERNAI ČIA VEIKIA MODERNUS STATYBOS SEKTORINIS PRAKTINIO MOKYMO CENTRAS (SPMC), KURIS JAU SUDOMINO IR DARBDAVIUS, NES ATITINKA JŲ KELIAMUS REIKALAVIMUS BEI LŪKESČIUS GAUTI KUR KAS AUKŠTESNIO LYGIO TĘSTINIO MOKYMOSI PASLAUGAS. MODERNI MOKYMO BAZĖ SKATINA STATYBOS SRITIES PROFESINIO MOKYMO PASIRINKIMĄ.

Verslas profesinio rengimo centrą vertina pagal tai, ar jame naujovių gali išmokti įmonių darbuotojai: jeigu centras turi naujausių įrankių, įrangos, technologijų ir pasirengusių mokytojų, jis yra pripažįstamas kaip statybos sektoriaus dalis.

Mokiniai ir įmonių darbuotojai mokosi su moderniausia išmaniąja įranga

„Mūsų Centro moderni praktinio mokymo bazė geriau tenkina ir verslo, ir mūsų mokinių poreikius. Tai ir yra tas pokytis, kurio siekėme, – sako dr. Dalia Martišauskienė, Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė. –Šiuolaikinius mokinius traukia naujovės, išmaniosios technologijos, įdiegtos Centre. Matome, kad jiems patinka mokytis su nauja įranga, mechanizuotais aparatais, CNC staklėmis, naudoti kompiuterines programas. Mokinantis su naujos kartos

įrenginiais, į verslą įsilieti daug lengviau. Neatsitiktinai mokiniai, besimokydami dirbti su mechanizuotais aparatais, ima planuoti ir savo verslą.“ Mokymas vyksta ne tik klasėse, naudojant kompiuterius, bet ir praktinio mokymo patalpose, kur mokiniai naudojasi planšetėmis su būtinomis darbui braižymo programomis.

Darbdaviai domisi statybos SPMC nauda įmonėms

Modernios Statybos SPMC įrangos galimybės traukia verslą – įmonių atstovai domisi įranga, susitinka su mokiniais. Verslui suteikiamos visos galimybės čia mokyti darbuotojus atsižvelgiant į konkrečius poreikius – tam pritaikomas ir mokymo turinys.

Moderni praktinio mokymo įranga, dr. D.Martišauskienės žodžiais, leidžia užtikrinti prieinamas aukštos kokybės

profesinio mokymo paslaugas pagal darbuotojams skirtas statybinio profilio ir medienos apdirbimo mokymo programas. Verslo įmonėms teikiamos darbuotojų testavimo ir perkvalifikavimo paslaugos, vykdomas tęstinis statybos srities profesinis mokymas bei suaugusiųjų neformalus švietimas pagal darbdavių poreikius.

Sudėtingesnė informacija? Reikia tik būdo jai perteikti

Modernių, išmanių technologijų naudojimas profesinio mokymo įstaigose paprastai yra susijęs ir su iššūkiais, nes reikalauja daugiau dėmesio mokymuisi, didesnio būtinų žinių bagažo. Todėl Centre dirba aukščiausio lygio profesijos mokytojai, kurie dalyvauja įgūdžių tobulinimo užsiėmimuose, diskutuoja su asmens įgytų kompetencijų vertinimo komisijų nariais, tad gerai žino rinkos poreikius, verslo ir standartinius reikalavimus.

26
YRA VIENINTELĖ TOKIA KLAIPĖDOS

Kad gebėtų optimaliai išnaudoti modernią Centro įrangą ir išmokytų ja dirbti mokinius, mokytojai patys dalyvavo mokymuose, analizavo praktinio pritaikomumo galimybes. Centre mokytojais dirba ir verslo įmonių atstovų, o dalis Centro mokytojų dėsto kolegijose, universitete.

„Šiuolaikinės technologijos ir plačios mokytojų kompetencijos suteikia galimybę pamokas padaryti įdomias, patrauklias, tad ir medžiagos įsisavinimas tampa paprastesnis“, – sako dr. D.Martišauskienė, kalbėdama apie iššūkius ir jų įveikimo būdus.

Santykiai su profesinio mokymo centrais: ne konkuruoti, o kurti sinergiją

Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro bazė yra vienintelė tokia Klaipėdos regione, todėl Centro vadovė

dr. D.Martišauskienė laikosi nuostatos, kad modernios bazės išskirtinumas turi tapti ne skiriančia, bet vienijančia visas suinteresuotas puses grandimi.

„Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su 6 Klaipėdos regiono profesinio mokymo įstaigomis, nes norime ne konkuruoti, o bendradarbiauti. Klaipėdos Statybos SPMC priims kitų profesinių mokyklų mokinius praktiniam mokymui, vykdys mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginius, įgyvendins bendrus projektus ir kitas abipusiai naudingas veiklas“, – sako įstaigos vadovė.

Centras atliepia regiono poreikius

Organizuojant regiono įmonių darbuotojams įgūdžių tobulinimo užsiėmimus, seminarus, Centro komanda turi galimybę būti verslo įvykių verpete tiek, kiek reikia vykdomai veiklai, ir neatitrūkti nuo darbdavių pozicijos

profesinio rengimo klausimais. Mokymo centras, reziumuoja dr. D.Martišauskienė, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė, prisideda ir prie Klaipėdos miesto bei rajono strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, formuodamas profesinio mokymo programų pasiūlą, orientuotą į mokymo paslaugų įvairovę, prieinamumą ir mokymo proceso dalyvių poreikių tenkinimą, nepalikdamas nuošalėje ir mokymosi visą gyvenimą. 

27 PROFESINIS MOKYMAS
Užsak. Nr. 23/546
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia MARTIŠAUSKIENĖ su mokiniais

Sugriežtintas STR dėl vėdinamų fasadų neveikia, Aplinkos ministerija ieško sprendimo

NUO PRAĖJUSIŲ METŲ PRADŽIOS LIETUVOJE ĮSIGALIOJO STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS (STR), IŠ ESMĖS KEIČIANTIS VĖDINAMO FASADO NAUDOJIMĄ. PAGAL STR, VĖDINAMAM FASADUI SUKURTI NEBEUŽTENKA TO, KAD VISI KOMPONENTAI BŪTŲ

SERTIFIKUOTI. DABAR JIS TURI BŪTI TIEKIAMAS KAIP VIENO GAMINTOJO ELEMENTAS IR TURĖTI ETĮ ARBA NTĮ. REALYBĖJE TAI

REIŠKIA PASIRINKIMĄ IŠ 3–4 FASADO VARIANTŲ IR DALIES VERSLO IŠSTŪMIMĄ IŠ RINKOS.

Vėdinamas fasadas – tai sistema, kurią sudaro daugybė komponentų: siena, karkasas, karkaso apdailos ir izoliacinio sluoksnių mechaninio tvirtinimo elementai, termoizoliacinis bei vėjo izoliacinis sluoksniai, išorės apdaila. Priklausomai nuo sienos tipo –gelžbetoninė ar daugiasluoksnė plokštė, mūras, medis ir pan., nuo architektūrinės vizijos, pastato apkrovų, U vertės bei ugniaatsparumo, – projektavimo metu parenkami reikiami sistemos elementai. Pagal naująją tvarką, kuri galioja nuo 2022 m. pradžios, kai pastatų projektavimui ir statybai naudojama vėdinamo fasado sistema, ją turi sudaryti kaip vienas vieno gamintojo statybos

produktas, rinkai pateiktas statybos produktų rinkinys (komplektas), turintis ETĮ (Europos techninis įvertinimas) ir paženklintas CE ženklu arba šis rinkinys turi turėti NTĮ (nacionalinis techninis įvertinimas). Tai reiškia, kad fasadas su konkrečiais atskirai sertifikuotais elementais turi būti sertifikuojamas dar kartą – šįkart kaip vienas gaminys – ir tik tokiu atveju gali būti naudojamas.

Tačiau problema ta, kad realybėje nėra gamintojų, kurie gamintų viską, nes statybos pramonė yra specializuota.

Tokiu būdu Aplinkos ministerija sukūrė sąlygas, kuriomis mažėja vėdinamų fasadų pasirinkimas, žlugdoma medžiagų įvairovė, ribojamos verslo galimybės.

Nauji reikalavimai architektūrą grąžina į sovietmetį

Minimi reikalavimai vėdinamiesiems fasadams, kaip sako Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininkas Algimantas Pliučas, riboja architektų kūrybinę laisvę, itin susiaurina pasirinkimo galimybes.

„Tokių vėdinamų fasadų, kurie būtų sertifikuoti kaip vienas gaminys, Lietuvoje yra vos keletas. Pirmiausia dėl to, kad sertifikavimas pagal NTĮ arba ETĮ yra labai brangus, o antra – tiekėjams, gamintojams neįmanoma iš anksto atspėti, kokį fasadą architektas sugalvos, sukurs, ką reikia sertifikuoti, kad beliktų tik imti ir panaudoti, – sako A.Pliučas. – Architektas negali projektuoti fasado iš nesertifikuotų

28

gaminių, o kadangi rinkoje sertifikuotų

variantų yra vos keli, tai visa kūryba ir estetika atsirems į 2 spalvas, 2 plytelių dydžius. Gal atsiras ir daugiau, bet ne tiek, kiek reikia kūrybiniam procesui.“

Rinkoje yra medžiagų ir sprendimų

įvairovė, viename fasade gali būti

panaudota kad ir 10 rūšių fasadų – nuo elementaraus iki kelių detalių ir medžiagų

panaudojimo variantų. Siekiant atitikti STR, visi šie variantai turi būti sertifikuojami. Ir tai darosi visiškai neįmanoma ir dėl laiko

sąnaudų, ir dėl kainų, kurios išaugintų ir statybos sąnaudas. A.Pliučas tai įvardina kaip didelį kūrybinio proceso stabdį.

Aiškinamajame rašte Aplinkos ministerija teigia, kad „reikalavimas rengti NTĮ arba ETĮ neriboja vėdinamų fasadų architektūrinės kūrybinės laisvės daugiau nei pats fasado konstrukcijos sprendimas. Architektas, pasirinkdamas vėdinamą fasadą, turi įvertinti, kiek tai riboja jo kūrybinio sprendimo priėmimą, jei tai neatitinka jo lūkesčių, visada galima priimti sprendimą taikyti kitą fasadų įrengimo konstrukciją“. Tokiu būdu ministerija stumia iš rinkos vėdinamuosius fasadus.

„Tokia situacija mus grąžina į sovietmetį, kai projektuoti buvo galima vos iš 2–3

„KAS VYKSTA DABAR? ARCHITEKTAS NEGALI PROJEKTUOTI NESERTIFIKUOTO VĖDINAMO FASADO, O GAMINTOJAS NEGALI IŠ ANKSTO SERTIFIKUOTI FASADO, NES NEŽINO, AR JIS ATITIKS ARCHITEKTO IDĖJĄ. TAD SPRENDŽIAME NEIŠSPRENDŽIAMA –KAS PIRMA, VIŠTA AR KIAUŠINIS“, – SAKO LAR PIRMININKAS ALGIMANTAS PLIUČAS.

medžiagų, nes tik tiek tebuvo patvirtinta, kitų variantų tiesiog nebuvo, – pastebi Architektų rūmų vadovas. – Tad kiek bus sertifikuotų variantų, tiek ir naudosime. O tai reiškia, kad nekursime geriausiai aplinkai tinkančios apdailos, tai reiškia skurdesnį miestų veidą, tai reiškia – pirma sertifikatas, o tuomet estetika. Renovacijai vos keli mazgai gal ir tinka: naudoji

vienodus, kurie skiriasi gal tik spalva, ir tiek. Tad užkertamas kelias lanksčiai pasirinkti apdailos variantus, kurių gali būti daugybė, bet kuriuos visus sertifikuoti –nerealu.“

Lietuva siaurina galimybes rinkoje dalyvauti vėdinamo fasado gamintojams ir tiekėjams

Ir Lietuvos architektų rūmų vadovas, ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tvirtina, kad naujasis STR sukuria perteklinius reikalavimus. „Kadangi tiekėjų, kurie atitiktų STR, yra nedaug, Lietuva siaurina galimybes rinkoje dalyvauti medžiagų gaminių gamintojams, turintiems CE ženklinimą“, – sako D.Gedvilas. Asociacijos vadovas siūlo vietoj sugriežtintos ES direktyvos interpretacijos ieškoti variantų, kad daugiau gamintojų ir tiekėjų galėtų dalyvauti procese.

Tokiam variantui linkęs pritarti ir Lietuvos architektų rūmų vadovas A.Pliučas, nes sertifikuojant tik karkasą, apšiltinimo ir apdailos medžiagas, architektai turi kur kas daugiau kūrybinės laisvės įvairiais būdais naudoti, pvz., sertifikuotą medį, akmens plokštę, plieną, kt. medžiagas.

Kaip pastebi Materials.lt vadovas

Alius Pažėra, STR 2.04.01:2018 pakeitimo tikslas buvo perimti Europos Sąjungos reglamento Nr. 305/2011 nuostatas. Šiuo reglamentu nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, kurios panaikina apribojimus tiekti statybos produktus rinkai. Tačiau nutiko priešingai, nes sertifikuoti ir CE ženklinti statybos produktai yra uždrausti naudoti vėdinamuose fasaduose, nors to neturėtų būti.

ES yra nustačiusi statybos produktų sertifikavimo tvarką bei gaires, pagal kurias gamintojai gali laisvai pasirinkti, kaip sertifikuoti savo produkciją: sertifikuoti atskirus elementus ar komplektus iš daugybės elementų ir tiek vienas, tiek kitas variantas ES yra leidžiamas ir naudojamas. „Kas vyksta dabar? Architektas negali projektuoti nesertifikuoto vėdinamo fasado, o gamintojas negali iš anksto sertifikuoti fasado, nes nežino, ar jis atitiks architekto idėją. Tad sprendžiame neišsprendžiama – kas pirma, višta ar kiaušinis“, – sako A.Pliučas. Aplinkos ministerija laikosi nuostatos, kad „reglamentavimas leidžia komplektų

29 VERSLO APLINKA

gamintojams techninio įvertinimo apimtyje nurodyti dešimtis ar net daugiau galimų fasado apdailos, konstrukcijų kombinacijų“. Tačiau ministerija neįvertino laiko ir lėšų sąnaudų, kurios taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl naujojo STR rinka nepriima. Kaip paaiškino Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) vadovas

Valdemaras

„KADANGI TIEKĖJŲ, KURIE ATITIKTŲ STR, YRA NEDAUG, LIETUVA SIAURINA GALIMYBES RINKOJE DALYVAUTI MEDŽIAGŲ GAMINIŲ

GAMINTOJAMS, TURINTIEMS CE ŽENKLINIMĄ“, – SAKO LSA PREZIDENTAS DALIUS GEDVILAS.

Gauronskis, NTĮ kaina prasideda nuo 3,5 tūkst. eurų, o ETĮ –nuo 5,5 tūkst. eurų, be to, reikalingų bandymų, skaičiavimų sertifikavimui kaina gali prasidėti nuo 8–10 tūkst. eurų, atskirais atvejais – tai gali būti ir 20 tūkst. eurų. Taigi laiko sąnaudos skaičiuojamos mėnesiais. Kaip pastebi sektoriaus atstovai, galiausiai šis laikas išauga iki kelerių metų.

Realybėje veikia, teoriškai –neturi teisės būti

„Girdime kalbų, kad STR sugriežtintas todėl, jog projektuotojai negali ar nemoka suprojektuoti saugių vėdinamų fasadų, todėl prieš naudojant sistemą būtina išbandyti – sertifikuoti kaip viena. Tačiau Lietuvoje daug pastatų su unikaliais, išskirtiniais vėdinamais fasadais, kurie tarnauja po keliolika ir daugiau metų, kaip, pvz., 2004 m. pastatyta 33 aukštų „Europa“ – aukščiausias Lietuvoje pastatas, 2008 m. – 24 aukštų verslo pastatas „Burė“, 2013 m. – VU biblioteka (MKIC) Saulėtekyje ir kt. Fasadų gamintojai sėkmingai darbuojasi ir užsienyje. Vadinasi, projektuotojai ir gamintojai, kurie specializuojasi šioje srityje, geba projektuoti ir atlikti statinius skaičiavimus, o argumentai, kad ne viską galima apskaičiuoti ir reikia bandyti –daugeliu atvejų nėra teisybė“, – sako projektuotojas Alius Pažėra. Ir paminėti aukščiau, ir daugelis kitų vėdinamo fasado pavyzdžių pagal sugriežtintą STR negalėtų būti eksploatuojami, nes nėra sertifikuoti kaip sistema, – realybėje veikia, teoriškai –neturi teisės būti.

Vėdinami fasadai neretai kuriami originalūs, pagal specialius užsakymus, panaudojant įvairias apdailos medžiagas. Pagal dabar galiojančią tvarką, negalima suprojektuoti būtent tam projektui pritaikytų nestandartinių gaminių, pvz., lankstinių ar kasečių iš plačiai paplitusio Corten plieno, aliuminio ar kitų metalų, nes nebūtų NTĮ/ETA sertifikato, taigi jų tiesiog nebus projekte. Taip nukenčia ir Lietuvos gamintojai, kurie vietos rinkai negali gaminti tokių gaminių, tačiau sėkmingai eksportuoja į kitas ES šalis. Pašnekovai tai vadina absurdiška situacija. „Dar vienas kuriozas: gamintojas, sertifikavęs CE ženklu savo gaminį Vokietijoje ir gavęs šios šalies NTĮ, eksportuoja jį po Europą ir pasaulį, bet Lietuvos gamintojams gaminti ir parduoti produkcijos dabar negali, nes neturi ETA sertifikato. Ir daugeliu atveju jo gauti nesirūpins, nes mūsų rinka ir pardavimai per maži, kad vertėtų investuoti dideles lėšas“, – pastebi A.Pažėra.

Taigi, STR draudžia naudoti vėdinamam fasadui gaminius, pažymėtus CE ženklu –jie būtinai turi būti tik „viso sumuštinio“ – komplekto dalimi ir sertifikuoti pagal ETĮ arba NTĮ. Sekant STR raide, Lietuvoje nelieka galimybės realizuoti CE ženklinimą turinčius gaminius, jeigu jie nėra sertifikuotos sistemos dalimi.

Tokiu būdu sugriežtintas STR apriboja teisę laisvai rinktis, stabdo vėdinamų fasadų naudojimą ir originalių pastatų kūrybą, o tai neišvengiamai pakenks ir šalies įvaizdžiui.

Aplinkos ministerija siekė gerinti kokybę ir mažinti rizikas

Sprendimą sugriežtinti minimą STR, kaip atsakė aplinkos viceministrė

Daiva Matusevičė, lėmė siekis gerinti bendrą pastatų kokybę, mažinti riziką dėl neatitikties esminiams statinio reikalavimams.

„Rinkoje vis dažniau atsiranda naujų pastato atitvarų apšiltinimo sprendimų, kurių sistemoms projektuoti reikalingi patikimi, skaičiavimais, bandymais ar vertinimais pagrįsti duomenys. Aktualu, kad šie sprendimai būtų iš karto įvertinti kompleksiškai, t. y. būtų nustatytos ir įvertintos sistemos, kaip kartu veikiančių statybos produktų komplekto, eksploatacinės savybės, numatytos tokios sistemos montavimo sąlygos ir reikalavimai, – aiškina viceministrė. –Tokioms sistemoms projektuoti bei įrengti reikalinga tinkama kompetencija, todėl reikalavimas, kad statybos produktai turėtų ETĮ arba NTĮ, reiškia, kad į statybos produkto parengimą rinkai tiekti privalomai įtraukiama kompetentinga nepriklausoma trečioji šalis – techninio vertinimo įstaiga, kurią paskiria VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA).“

SEKTORIAUS ATSTOVAI

AKCENTUOJA, KAD

NE SERTIFIKUOTŲ

PRODUKTŲ

SERTIFIKAVIMAS, O

PROJEKTŲ KOKYBĖ IR

TINKAMA PRIEŽIŪRA

YRA ESMINIS

FAKTORIUS, SIEKIANT

KOKYBĖS IR SAUGUMO

VĖDINAMŲ FASADŲ

RINKOJE.

Per 21 mėn. sertifikuota tik viena vėdinamojo fasado sistema, ministerija siūlys pakeitimus Pasak viceministrės D.Matusevičės, dėl STR pakeitimų su statybos sektoriaus bendruomene diskutuota ne vienerius metus, stebėtas rinkos pasirengimas taikyti reikalavimą, dėl to minimos teisės normos įsigaliojimas buvo atidėtas net 2 kartus. Tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d., kada įsigaliojo nauja vėdinamojo fasado į rinką tiekimo tvarka, SPSC yra parengęs tik vieną sertifikatą (NTĮ) vėdinamai termoizoliacinei sistemai su kompaktinių laminatų plokštės apdaila.

Kaip sakė SPSC direktorius V.Gauronskis,

30

SPSC buvo gavęs apie 10 paklausimų, paraiškų, pagal kurias buvo parengtos bandymų, skaičiavimų programos. „Tačiau dauguma iš interesantų nebuvo linkę laikytis atitinkamuose dokumentuose išdėstytų ir pagrįstų nuostatų, kurios visada perkeliamos į bandymų ir (ar) skaičiavimų programą, tad tokių interesantų bendradarbiavimas su SPSC dėl techninių įvertinimų parengimo nutrūkdavo“, – paaiškino V.Gauronskis.

SSVA yra nagrinėjusi tik du skundus dėl nekokybiškų fibrocementinių plokščių panaudojimo vėdinamajame fasade, vykdant gyvenamųjų namų modernizavimą Vilniuje ir Ukmergėje. Diskusijose dalyvavę statybos sektoriaus atstovai dar prieš priimant įstatymą išreiškė neigiamą poziciją ir teikė savo argumentus.

Esminiai siūlymai siekiant saugumo, sertifikuoti tik karkasą, o apšiltinimui ir apdailai naudoti nedegias ir degumo nepalaikančias medžiagas.

„Taip pat svarbu, kad tiekėjai, kurie realiai pateikia statybai karkaso brėžinius, pagal kuriuos statoma, –pasirašytų savo projekto dalį, pateiktų statinius skaičiavimus ir būtų už tai atsakingi. Sutvarkius atsakomybės klausimą ir projektų kokybės kontrolę, liks tik tinkamai vykdyti techninę priežiūrą“, – pastebi A.Pažėra. Sektoriaus atstovai taip pat pastebi, kad per mažas techninės priežiūros įkainis ją dažnai paverčia „popierine“, t. y. užuot realiai kontroliavus darbus, pasirašomi dokumentai. Tam būtina, ypatingai renovacijos projektuose, padidinti techninės priežiūros finansavimą ir kontrolę.

Sektoriaus atstovai akcentuoja, kad ne sertifikuotų produktų sertifikavimas, o projektų kokybė ir tinkama priežiūra yra esminis faktorius, siekiant kokybės ir saugumo vėdinamų fasadų rinkoje. Aplinkos ministerija, matydama, kad per 21 mėn. pagal sugriežtintą tvarką sertifikuota vos 1 sistema, pripažįsta, kad tai „galbūt ir kelia esminius iššūkius“, šiuo metu nagrinėja ir siūlys atitinkamus pakeitimus, kuriuos planuojama pristatyti š. m. rugsėjo–spalio mėn. 

31
VERSLO APLINKA

Kaip viešųjų pirkimų procedūros griauna rangovų ir užsakovų planus, o atsakomybes permeta statybininkams

DĖL YDINGOS VERSLO APLINKOS, VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PRAKTIKOS, POLITIKŲ BAIMĖS

IMTIS SPRENDIMŲ STRINGA PROJEKTAI, GRIŪVA ĮMONIŲ PLANAI. NORS POLITIKAI DEKLARUOJA MAŽINANTYS

ADMINISTRACINĘ NAŠTĄ

VERSLUI, STATYBOS ĮMONĖS

VERČIAMOS VYKDYTI JOMS

NEBŪDINGAS VEIKLAS, KIEKVIENAME KONKURSE VIS

IŠ NAUJO ĮRODINĖTI, KAD TURI

KOMPETENCIJŲ ĮGYVENDINTI PROJEKTUS.

Ydingos procedūros niekais paverčia įmonių planus Siekdamos verslo tvarumo, įmonės formuoja metinius užsakymų portfelius. Tačiau ir idealiausias planas negarantuoja normalaus darbo. „Įvertini įmonės galimybes, susiplanuoji, kokiuose rangos konkursuose dalyvausi ir pateiksi pasiūlymus, pagal tai susiplanuoji įmonės metų veiklą. Tačiau 80–90 proc. atvejų konkursų, viešųjų pirkimų datos nukeliamos, neretai ne po vieną kartą: konkurso dalyviai uždavinėja klausimus, perkančioji organizacija pateikinėja atsakymus. Tokiu būdu procedūros užtęsiamos, o įmonės planai griūva, – sako UAB VA STATYBA vadovas ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Tarybos narys Virginijus Almanaitis. – Turi metinį planą, potencialių užsakymų portfelį, o pasibaigus ketvirčiui pamatai, kad tą laiką vien teikei komentarus, o rezultato – jokio.“ Pirkimo organizatorius, privatus arba valstybės, savivaldybės institucija, paruošia pirkimo dokumentus ir skelbia konkursą. Tada rangovai parengia savo pasiūlymus pagal pirkimo reikalavimus ir pateikia pirkimo organizatoriui. Pasibaigus vertinimo procesui, kuris trunka kelis mėnesius, pirkimo organizatorius pasirenka laimėtoją, sudaroma sutartis. Pasak V.Almanaičio, nereti atvejai, kai pradėjus darbus koreguojami projektiniai sprendimai, taip užtęsiant statybos darbus ir sukeliant problemų tiek užsakovui, tiek rangovams. „Užsakovai arba pirkimo organizatoriai pirmiausia rengia projektą, atliekama jo ekspertizė, pagal jį gaunamas finansavimas – tai užtrunka kelis metus. Tada statybininkai pagal projektą skaičiuoja sąmatą ir teikia savo pasiūlymus. Tačiau

rinkoje situacija keičiasi greitai ir kas buvo aktualu užsakovui rengiant projektą, nebeatitinka situacijos, statybininkams teikiant pasiūlymus: rinkos kainos nebeatitinka tų, kuriomis sąmatą skaičiavo ir finansavimą užsitikrino užsakovai. Pasitaiko, kad kainos skiriasi 15–20 proc., – pasakoja V.Almanaitis, ir akcentuoja, kad niekas negalėjo numatyti pandemijos, karo, kitų rinkos sukrėtimų, žymiai koregavusių kainas. – Užsakovas – tiek privatus, tiek viešojo sektoriaus, – vėl turi iš naujo ieškoti finansavimo, nes nespėja paskui rinką. Turime ne vieną pavyzdį, kai konkursai organizuojami po kelis kartus, vis didinant objekto biudžetą.“

Proceso trukmei įtakos turi ir nepatenkinama, pasak V.Almanaičio, projektų kokybė. Vadinamuoju konsultacijų laikotarpiu statybininkai užsakovams pateikia ne tik klausimų, bet ir pasiūlymų, susijusių su projekto korekcijomis, kurios yra naudingos visoms pusėms. Tada vėl stabdomas rangos konkursas ir procesas užsisuka iš naujo.

Standartizuota rangos sutartis – sprendimas geras, bet tik rekomenduotinas

Susitarimą su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl standartizuotos statybos rangos sutarties ir rekomendacijas dėl kvalifikacinių bei ekonominių naudingumo kriterijų, statybos sektorius sutiko itin palankiai, nes teikia vilčių, kad užsakovai – viešasis sektorius ir privatūs statytojai – dalinsis atsakomybėmis ir rizikomis su rangovais. Tačiau problema ta, kad ši standartizuota sutartis yra rekomenduojamojo pobūdžio, todėl užsakovai naudoja savo sutartis, kuriose visa

32
VA STATYBA vadovas ir LSA Tarybos narys Virginijus ALMANAITIS

atsakomybė perkeliama rangovui.

Kaip sakė LSA prezidentas Dalius Gedvilas, rudenį Asociacija grįš prie šios aktualios rangovams temos. „Rinkoje stebime ydingą rangos sutarčių praktiką. Minima standartizuota rangos sutartis, ją įteisinus kaip privalomą, išeliminuotų nemažai

neigiamų aspektų. Bet tam reikia politinės valios“, – sako D.Gedvilas.

Seimo Ekonomikos komitetas pripažįsta, kad, siekiant viešųjų pirkimų skaidrumo ir operatyvumo, standartizuoti dokumentai

turi didelę reikšmę. Ekonomikos komitetas pritarė LSA siūlymui, kad VPT turėtų teisę rengti ne tik rekomenduotinas dokumentų

formas, bet ir privalomas (pvz., standartinių sutarčių) ir papildė Viešųjų pirkimų įstatymą nuostata, kad „pirkimo sutartys sudaromos taikant VPT patvirtintas tipines pirkimo sutarčių sąlygas“.

„Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių visos viešųjų pirkimų sutartys negali būti standartizuotos, pasiūlyta nustatyti, kad tipinės pirkimų sutarčių sąlygos gali būti netaikomos, kai jos nėra pritaikomos specifiniam perkamam objektui arba dėl kito argumentuoto perkančiosios organizacijos nurodyto pagrindimo“, – aiškina Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

SSVA kuria sistemą, bet rezultato laukiama ne anksčiau kaip po kelerių metų

Statybos įmonių atestavimas yra procedūra, kurios metu ekspertai teikia išvadą, ar įmonė yra pasirengusi vykdyti atitinkamą veiklą ypatinguosiuose statiniuose, o Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) priima sprendimą išduoti Kvalifikacijos atestatą. Nuo š. m. gegužės rangovams nebereikia savo kvalifikacijos įrodinėti kasmet, dokumentai galios 5 metus.

„LSA Tarybos darbotvarkėje dažnai keliame klausimus, susijusius su administracinės naštos mažinimu. Vienas tokių – įmonių kvalifikacijos deklaravimo dubliavimas, – sako LSA Tarybos narys V.Almanaitis. – Rangovai, dirbantys ypatingų statinių statybos projektuose, privalo savo kvalifikaciją patvirtinti ne tik SSVA –dalyvaudami viešųjų pirkimų konkursuose, tą pačią procedūrą privalo atlikti dar kartą. Paradoksas, kai, pvz., perkančioji organizacija per trumpą laiką skelbia 3 pirkimus, o rangovas, dalyvaujantis visuose

šiuose pirkimuose, turi kiekvieną kartą įrodinėti tai pačiai perkančiajai organizacijai savo kvalifikaciją.“

LSA nuomone, tai perteklinis reikalavimas, biurokratinis reliktas viešųjų pirkimų procedūrose. Jeigu valstybė skelbia pasirinkusi kursą mažinti administracinę naštą, tai perkančiosios organizacijos turi pasitikėti SSVA patvirtinta rangovo kvalifikacija. Arba, kaip sako V.Almanaitis, vietoj kiekvienam konkursui pateikiamų kvalifikaciją įrodančių dokumentų galėtų būti sukurta standartizuota forma, kurioje perkančioji organizacija pagal poreikius sužymi pozicijas, kokius kriterijus turi atitikti rangovas, ir sistema pasiūlo potencialių rangovų sąrašą.

SSVA kuria sistemą, kurioje pagal savo vykdomas funkcijas kaups duomenis, reikalingus įmonės kvalifikacijai įrodyti.

Kaip sakė SSVA direktorius Aidas Vaičiulis, įgyvendinus projektą, kiekvienas rangovas galės teikti apie save duomenis, kurie galėtų būti prieinami ir perkančiosioms organizacijoms. Tokiu būdu atkristų būtinybė kiekviename konkurse įrodinėti kvalifikaciją. „Iki metų pabaigos tikimės paleisti bazinį modelį, kuris dar apie ketverius metus bus tobulinamas, – sako A.Vaičiulis. – Pagal darbų ir duomenų apimtis ši sistema prilygs Infostatybai.“

Kaip patikrinti tai, kas netaikoma Įmonės laisvos rinkos sąlygomis veikia jau 30 metų ir jos įrodė gebančios kurti, statyti, keisti miestų veidus. Lietuvos statybininkai vertinami ir užsienio rinkose, tačiau valdžia demonstruoja nepasitikėjimą verslu. Pavyzdžiui, Europoje, Skandinavijoje taikomos tipinės sutartys, kuriose aptartos rangovų ir užsakovų atsakomybės, įsipareigojimai, kurios nelaiko vienos pusės žemesne, bet Lietuva vis atidėlioja sprendimus. „Ko verta standartizuota rangos sutartis, jei jos galima nepaisyti, ko verti aiškinimai, kad reikia stebėti, kaip ji veikia, taisyti klaidas ir tobulinti? Kokias išvadas galima padaryti iš sutarties, kuri tiesiog netaikoma? Pagaliau, kodėl įmonės, užuot vykdžiusios tiesiogines savo funkcijas, turi samdyti darbuotojus, kurie kiekvienam konkursui įrodinėtų tuos pačius dalykus – kad įmonė turi kompetencijų statyti?“ –apibendrindamas ydingą praktiką, klausia LSA Tarybos narys ir įmonės VA STATYBA vadovas V.Almanaitis. 

33 VERSLO APLINKA
LSA prezidentas Dalius GEDVILAS SSVA direktorius Aidas VAIČIULIS Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys STARKEVIČIUS

Dėl skirtingų teisės aktų interpretacijų ir perteklinių reikalavimų stringa neypatingų statinių statybos užbaigimo procedūros

NUO PRAĖJUSIŲ METŲ GEGUŽĖS ATSISAKYTA DEKLARACIJŲ APIE NEYPATINGŲ STATINIŲ STATYBOS UŽBAIGIMĄ TVIRTINIMO VALSTYBINĖJE TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOJE (STATYBOS INSPEKCIJA), PERDUODANT ŠIĄ FUNKCIJĄ STATINIO EKSPERTIZĖS RANGOVAMS. TAČIAU POKYČIAI

Nuo 2022 m. gegužės, kai įsigaliojo Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pakeitimai, įstatymas buvo keistas dar 7 kartus, o statybos užbaigimo procedūrų įgyvendinimas ekspertams tam tikrais atvejais tapo kur kas sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau sąnaudų. „Problemų kyla ne dėl procedūros perdavimo į privačias rankas, o dėl kaitaliojamų teisės aktų, pagal kuriuos turi dirbti privatūs ekspertai, – sako VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ vadovė Laura Kotovaitė. – Pirmieji metai buvo sudėtingi, kilo daug klausimų. Užuot sumažinus administracinę naštą, dažnai savivaldybėms, statytojams atsirasdavo papildomų darbų.“

Statybos užbaigimas: kokių tyrimų bei matavimų ir kokiais atvejais reikia? Pagal buvusią tvarką neypatingų statinių užbaigimą vykdydavo statybos inspektorius. Neypatingų statinių statybos užbaigimo procedūrą perdavus į privačias rankas, kilo klausimas – kokie tyrimai, matavimai ir kokiais atvejais būtini.

„Susiduriame su situacija, kad ne visi ekspertai pareikalauja reikiamų atlikti tyrimų ir matavimų, kurie priklauso užbaigus statinių statybą. Tai, kad užbaigimo procese nebedalyvauja komisija, tyrimų ir matavimų reikalingumas ir privalomumas nedingsta, – sako UAB „Akustinių tyrimų centras“ vadovė Laura Nariūnienė. – Tačiau

tiek statytojams, tiek ekspertams nelengva nuspręsti, kokių matavimų reikia. Anksčiau tai nurodydavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris dalyvaudavo procese ir sudarydavo programas arba bent jau nurodydavo statytojams, kas turi būti pamatuota.“

Pagal galiojančią tvarką, kaip ekspertams paaiškino Statybos inspekcija, teisę parengti laboratorinių matavimų programą turi projektuotojai, kurie statinio projekte privalo nurodyti, kokius tyrimus reikės atlikti baigus statybos darbus. O parengti išvadą, ar tyrimų apimtis atitinka laboratorinių matavimų programą, ar šių tyrimų rezultatai atitinka visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, kai asmuo siekia gauti deklaraciją apie statybos baigimą, turi teisę NVSC. Projektuotojai dažnu atveju projekte surašo visus žinomus tyrimus ir matavimus, neatsižvelgdami, ar konkrečiam statiniui jie reikalingi.

Pasak L.Nariūnienės, kuri vadovauja įmonei, atliekančiai akustinius, sandarumo, termovizinius ir kitus matavimus, ekspertai nežino, kokių matavimų iš tiesų reikia, todėl nereti kraštutiniai atvejai, kai prašo pamatuoti tai, ko nėra, ir neatlieka tų matavimų, kurie privalomi. Vienas tokių pavyzdžių – garažų paskirties pastatams projekte numatyta atlikti garso klasifikavimą, t. y. sienų, perdangų ir kt. pastato elementų garso izoliacinius

34
Į RINKĄ SUMAIŠTIES.
ĮNEŠĖ
VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ vadovė Laura KOTOVAITĖ

matavimus, kurie tokiai paskirčiai nereikalingi ir nereglamentuojami. „Tai, kad statybos užbaigimo procedūra perduota į privačias rankas, gerai. Tačiau neapgalvota, kaip turi dirbti ekspertai, kad įvykdytų tas funkcijas, kurias iki tol vykdydavo net kelios valstybinės institucijos, – sako L.Nariūnienė. – Reikia apgalvotos tvarkos, kad nebūtų gaištamas laikas vykdant perteklinius reikalavimus, o būtų daroma tai, kas iš tiesų privalu.“

Pertekliniai reikalavimai kelia problemų ir didina sąnaudas Statybos įstatymo pokyčių iniciatoriai siekė panaikinti prieštaravimus tarp Statybos inspekcijos vykdomų statybos valstybinės priežiūros funkcijų ir kitų jai pavestų funkcijų statybos srityje. Atkreiptas dėmesys, kad „teisės normos turi derėti tarpusavyje ir teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statinių statybos užbaigimą ir valstybinę statybos priežiūrą, būtų nuoseklios“. Bet realybė kitokia.

Viena tokių keistų procedūrų susijusi su rūsiu. Jeigu statydamas užsakovas nori įsirengti rūsį arba jo atsisakyti, būtinas naujas statybos leidimas (SLD). Jei tokia nauja teisės norma būtų taikoma tik paveldosauginėse vietovėse, saugant paveldą, būtų racionalu. Tačiau ją taikant visais atvejais, užkertamas kelias, pvz., greičiau įrengti slėptuves, kurios tampa aktualios.

SLD išduodančios institucijos konstrukcinių sprendinių netikrina ir tokie projekto pakeitimai nedaro esminės įtakos pastato architektūrai. Tačiau savivaldybės turi daugiau darbo, statytojai – papildomų išlaidų, o statybos ir užbaigimo procedūros užtrunka. Tokių pokyčių logikos nesuvokia ir statytojai. Kaip žmogui, kuris individualaus namo statybos metu nusprendė įsirengti 5 kv. m ploto rūsį, paaiškinti, kad vėl reikės naujo SLD?

Dvi institucijos pasiklydo tarp SLD ir sutuoktinių teisių į turtą

Tokių reikalavimų, keliančių klausimus, yra ne vienas. Pakeista tvarka dėl SLD adresato: anksčiau konkrečiam statiniui konkrečiame sklype išdavus SLD, jo perrašinėti nereikėjo, kad ir kiek kartų sklypas, statinys būtų perparduodami. Pagal dabartinę tvarką reikia kreiptis į savivaldybę, kad SLD būtų perrašomas naujų statytojų vardu. Tada kyla naujų problemų.

„Jeigu SLD, pvz., buvo išduotas vieno

sutuoktinio vardu, o nebaigta statyba įregistruota abiejų sutuoktinių vardu, Registrų centras neregistruoja apie statybos užbaigimą surašytų deklaracijų vieno sutuoktinio vardu, gi Statybos inspekcija neleidžia įrašyti abiejų sutuoktinių – tik tą, kuriam išduotas statybos leidimas ir kuris valdo sklypą. Dvi valstybės institucijos – du skirtingi reikalavimai“, – sako N.Kotovaitė. Tad kaip sutuoktiniams, ypač, kai vienas yra kitos valstybės pilietis, negali įgyti žemės Lietuvoje ir negali tapti statytoju, įregistruoti turtą, tampa neaišku.

Paradoksali situacija ištinka ir tuomet, kai, pvz., daugiabučiame name išparduoti visi butai su žeme: SLD tenka perrašinėti visų butų savininkų vardu ir vykdyti statybos užbaigimo procedūras butų savininkų, o ne objekto vystytojo vardu, nors kaip tik vystytojas turėtų būti atsakingas už tinkamas užbaigimo procedūras. Paradoksas paskutiniais mėnesiais pažengė dar toliau: jeigu vystytojas dar valdo dalį žemės sklypo, bet yra išpardavęs visus butus, vėlgi yra reikalaujama pastato užbaigimo procedūras vykdyti butų savininkų, kurie didesniuose objektuose keičiasi, vardu ir vėl iš naujo reikia pradėti procedūras. Pasitaiko, kai vystytojas išparduoda visus kvartale pastatytus pastatus su žeme ir tik po to nusprendžia vykdyti kvartalo inžinerinių tinklų statybos užbaigimo procedūras, jau neturėdamas žemės. Taip visa našta vėl perkeliama ant gyvenamųjų pastatų savininkų, kai realiai kvartalo vystytojas turėtų užtikrinti inžinerinių tinklų užbaigimo procedūras.

Kaip išvengti norminių dokumentų painiavos

Statybos įstatyme galioja prievolė – draustis statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draustis statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pasitaiko atvejų, kai statybos dalyviai laiku neapsidraudžia. Kaip ekspertams aiškino Statybos inspekcija, atliekant statybos užbaigimo procedūras, reikia reikalauti, kad statybos dalyviai būtų apsidraudę retroaktyviai, t. y., draudimas galiotų nuo tos dienos, kai buvo pradėti statybos darbai; kai veiklą statybos objekte pradėjo techninis prižiūrėtojas. O Lietuvos bankas aiškina,

jog retroaktyvus draudimas šiuo atveju nesuteiks jokios apsaugos. Tai kam statybos dalyvius versti draustis retroaktyviai?

Ekspertai pastebi prastai parengtus dokumentus, kurių normos nedera tarpusavyje, kurie palieka skirtingų interpretacijų galimybes, kai net valstybinės institucijos tuos pačius dokumentus traktuoja skirtingai.

Pastaruoju metu Aplinkos ministerija deklaruoja siekį vis daugiau funkcijų perduoti asociacijoms, profesionalų bendruomenėms. Kaip pastebi ekspertai, geriausias ir saugiausias variantas būtų pokyčius patikėti savo srities profesionalams. Kasdien praktikuodami tai, kas įvirtinama norminiuose dokumentuose, ekspertai užbėgtų už akių prieštaravimams, kuriuos tenka įveikti, bandant atitikti įstatymo raidę.

35 VERSLO APLINKA
Užsak. Nr. 23/571
UAB „Akustinių tyrimų centras“ vadovė Laura NARIŪNIENĖ

UKMERGĖS GELŽBETONIUI 65-eri.

Subalansavusi polistireninio putplasčio ir gelžbetonio gaminimo procesą, įmonė rengiasi naujam etapui

„Nors įmonė vadinasi UKMERGĖS GELŽBETONIS, šių gaminių gaminome kur kas mažiau negu polistireninio putplasčio. Situacija kardinaliai ėmė keistis prieš 5 metus, kuomet intensyvėjant statyboms buvo ieškoma greitesnių statybos būdų, – sako Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“, mininčios 65-erių metų veiklos sukaktį, generalinis direktorius. – Surenkamojo gelžbetonio gaminių paklausa namų rinkoje augo lėtai, bet mums atsivėrė Skandinavija: Švedijoje tuo metu apie 90 proc. pastatų jau buvo statomi iš surenkamojo gelžbetonio. Todėl jau greitai Skandinavijoje parduodavome apie 30 proc. savo gaminių.“

Išaugus gelžbetoninių gaminių paklausai, įmonė atsisakė nenašių gamybos linijų, ėmė diegti naujas, kurios leido žymiai padidinti savo pajėgumus: UKMERGĖS

GELŽBETONIS tapo rimta surenkamojo gelžbetonio gaminių rinkos žaidėja.

Gaminių asortimente – visi gelžbetonio gaminiai įvairios paskirties pastatams

UKMERGĖS GELŽBETONIO specializacija –gelžbetonio gaminiai įvairios paskirties pastatams. Gaminių asortimente – visi gelžbetonio gaminiai gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statiniams: gelžbetoninės vienasluoksnės ir

trisluoksnės sieninės plokštės surenkamųjų pastatų statybai, įvairūs laiptų elementai, konstrukciniai balkonų elementų sprendiniai su šilumos izoliacijos intarpais, kolonos, sijos, sąramos. Įmonė yra ir viena iš didžiausių Lietuvoje kiaurymėtųjų perdangos plokščių gamintojų. Sienų plokštės gaminamos su kanalais inžineriniams tinklams, o trisluoksnės – su šilumos izoliacijos sluoksniu. Sienų plokštės gali būti pagamintos lygiu arba reljefiniu paviršiumi. UKMERGĖS

GELŽBETONIO

plokštės su ypatinga reljefine apdaila panaudotos ir viename iš įspūdingiausių pastarojo meto pastatų – Panevėžyje pastatytame Stasio Eidrigevičiaus menų centro fasade. Šiam projektui įmonė taip pat gamino perdangos plokštes, laiptus ir kitus gelžbetoninius elementus. Gamykloje pagaminti laiptatakiai ir jų aikštelės yra lygaus arba teraco paviršiaus, todėl ir šiems gaminiams retai benaudojama papildoma apdaila. „Surenkamojo gelžbetonio gaminių tendencija aiški – statytojai vis daugiau ieško išbaigtų gaminių. Nors šiemet procesą kiek pristabdė neaiški padėtis rinkoje ir dėl to kiek sumažėjusi paklausa, mes laukiame palankesnės situacijos ir imsimės išbaigtos apdailos“, – sako V.Pakulis.

Dėl įtampų rinkoje pasikeitė ir eksporto apimtys: prieš 2–3 metus UKMERGĖS

GELŽBETONIS užsienio rinkose parduodavo apie 30 proc. surenkamojo gelžbetonio gaminių, o pastaruoju metu eksportuoja tik apie 10 proc. Tačiau stebimas surenkamojo gelžbetonio gaminių poreikio augimas namų rinkoje.

Investicijos į naujas technologijas atveria ir naujų galimybių

Sienines surenkamąsias viensluoksnes ir trisluoksnes plokštes įmonė pradėjo gaminti apie 2017–2018 m. Įsigyta tuomet aukščiausių standartų suomiška gamybos įranga sudarė galimybes kokybiškai gaminti sienų, kolonų elementus, sijas. Investicijos trečdaliu padidino pardavimus ir tiek pat išaugino eksportą. Pernai įmonė įsigijo dar modernesnę įrangą, kuri automatizavo daugelį perdangos plokščių gamybos procesų, užtikrindama aukštesnę kokybę, didesnį našumą, eliminuodama žmogiškąsias klaidas ir mažindama būtiną darbuotojų skaičių. Kiaurymėtųjų perdangos plokščių gamybą galima automatizuoti ir robotizuoti, o surenkamųjų gaminių gamyba yra kur kas sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Todėl esant neaiškiai dabartinei rinkos situacijai, įmonei svarbu išlaikyti parengtus specialistus.

36
„UKMERGĖS GELŽBETONIS“ – ĮMONĖ, GAMINANTI NE TIK GELŽBETONIO GAMINIUS, BET IR POLISTIRENINĮ PUTPLASTĮ, KURIO GAMINIMO PATIRTIS – 27 METAI. ANKSČIAU DIDŽIAUSIOS ĮMONĖS APYVARTOS BUVO SUSIJUSIOS SU POLISTIRENINIU PUTPLASČIU, O PER PASTARUOSIUS 5 METUS GELŽBETONIO GAMINIŲ GAMYBA IŠAUGO APIE 3 KARTUS IR DABAR ĮMONEI GENERUOJA PUSĘ PAJAMŲ.
Užsak. Nr. 23/569

Nauja įmonės patirtis – sudėtingos kolonos ir karinė infrastruktūra

Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo

projektas UKMERGĖS GELŽBETONIUI buvo vienas iš itin svarbių, nestandartinių darbų. Generalinio rangovo „Eikos statyba“

užsakymu įmonė gamino kolonas, laiptų elementus ir kiaurymėtąsias perdangos plokštes.

Ukmergėje buvo pagaminta beveik

330 kub. m kolonų: keturkampių

(600 x 600 mm, 12350 mm aukščio) ir apvalių (skersmuo – 600 mm). Taip pat pagaminta 7331 kv. m perdangos plokščių, kurių aukštis – 400–500 mm, ilgis –12190–12960 mm.

„Pirmą kartą per visą 65-erių metų

įmonės veiklos istoriją teko gaminti tokias sudėtingas kolonas, – pasakoja

įmonės vadovas V.Pakulis. – Jų armavimo

intensyvumas siekė iki 500 kg/kub. m, tad

betonui kolonoje vietos liko labai mažai ir tai pareikalavo itin kruopštaus darbo bei tikslaus gamybos proceso. Gaminiams buvo keliami labai aukšti reikalavimai, kuriuos mums pavyko sėkmingai įgyvendinti.

Didžiuojamės šiuo išskirtiniu projektu ir esame dėkingi „Eikos statybai“, kad pasirinko mūsų gamyklą.“

Nauja patirtis įmonės istorijoje ir karinės infrastruktūros objektai. Surenkamojo

gelžbetonio gaminius įmonė tiekė karinės infrastruktūros pastatams Rukloje (rangovas – Turkijos įmonės filialas

Lietuvoje) ir dalyvavo labai svarbiame, atsakingame ir didelės apimties Šiaulių karinio miestelio statybos projekte (projekto valdytojas „Eika“). Per pusmetį buvo pagaminta 2572,76 kv. m sieninių plokščių, 328,79 kub. m kolonų, 42,92 kub. m sijų, 1,86 kub. m laiptų maršų bei 2,36 kub. m laiptų aikštelių ir 1145,65 kv. m kiaurymėtųjų perdangos plokščių. Šiuo atveju tai nebuvo sudėtingi gaminiai, bet jiems taikyti aukštesni nei tradiciškai stiprio reikalavimai. Tokio pobūdžio objektų Lietuvoje nėra daug, todėl įmonė didžiuojasi galėdama prisidėti prie karinės infrastruktūros projektų įgyvendinimo.

Tvarumas – gamyba be atliekų ir pakartotinis panaudojimas

UKMERGĖS GELŽBETONIS tapo aktyviu tvaraus gamybos vystymo dalyviu.

Dalį pajamų gaudama iš polistireninio putplasčio gamybos, įmonė dalyvauja Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) veikloje ir putplasčio atliekų surinkimo iniciatyvose – 2021 m. ji oficialiai tapo atliekų tvarkytoja. Įmonė iš objektų surenka ir priima atraižas, kurios yra apdirbamos specialia įranga –kompaktoriumi. Po apdorojimo atraižos perdirbamos ir naudojamos gaminant kitus gaminius.

„Mums, kaip gamintojams, svarbu, kad šios atliekos ne patektų į sąvartynus, o būtų visiškai perdirbtos. Gamykloje taip pat dirbame be atliekų –visa grįžta į gamybos procesą“, – sako įmonės UKMERGĖS GELŽBETONIS vadovas

V.Pakulis ir akcentuoja, kad PPA ir gamykla siekia tų pačių tikslų – polistireninio putplasčio atliekas sugrąžinti į žiedinę ekonomiką.

Gelžbetoninių gaminių atliekas įmonė taip pat panaudoja: jas sandėliuoja ir perdirba į betono skaldą, kuri naudojama įvairioms aikštelėms, kai kuriems keliams įrengti. Metalas išrenkamas ir priduodamas perdirbti. Įmonės reikmėms perkama vien žalia energija.

Diversifikavusi veiklas į polistireninio putplasčio ir gelžbetonio gamybą, įmonė įgijo konkurencinį pranašumą. Prieš beveik 30 metų pradėtas gaminti polistireninis putplastis yra paklausus dėl daugiabučių renovacijos ir vis augančių energinio efektyvumo reikalavimų. Surenkamojo gelžbetonio gaminiai populiarėja dėl augančių statybos tempų. 65-erių metų veiklos sukaktį minintis UKMERGĖS

GELŽBETONIS į naują etapą žengia subalansavęs abi veiklas. 

37 VERSLAS
Bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius Vaclovas PAKULIS

Pasitelkusi 30 veiklos metų patirtį, „Naresta“ suformavo patikimą ir siekiančią naujų tikslų komandą

RUGSĖJĮ GENERALINĖS RANGOS ĮMONĖJE „NARESTA“ ĮVYKO SVARBŪS POKYČIAI – NUO 1994 M. BENDROVEI VADOVAVUSĮ ARŪNĄ ŠLENĮ GENERALINIO DIREKTORIAUS PAREIGOSE KEIČIA ŠIEMET PRIE VADOVŲ KOMANDOS PRISIJUNGĘS VYKDOMASIS DIREKTORIUS TADAS GRINCEVIČIUS. VIENAS IŠ ĮMONĖS AKCININKŲ IR ILGAMETIS ĮMONĖS VADOVAS ARŪNAS ŠLENYS TOLIMESNIUS DARBUS TĘS NAUJAI ĮSTEIGTOJE „NARESTA” VALDYBOJE.

Rinkos pokyčiuose įžvelgė galimybes

Per pastaruosius 5 metus „Naresta“ jau įgyvendino svarbių strateginių pokyčių, tačiau ir toliau žingsnis po žingsnio kelia sau naujus siekius. Pradėjusi nuo mažos apimties darbų privačiame sektoriuje, į kurį daugiau nei 20 metų įmonė ir koncentravosi, vėliau ėmė didinti savo apimtis – vykdė vis didesnius projektus, vieni tokių:

Juozo Kazicko rezidencija, LVIVO verslo centras, daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas „Antakalnio terasos“ ir kt. Nuo 2018 m. „Narestos“ užsakymų krepšelį sparčiai papildė komercinės ir visuomeninės paskirties objektai, todėl dar labiau sutvirtėjo partnerystė su didžiausiomis Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovėmis. „Mūsų sprendimas dėl NT rinkoje susiklosčiusios situacijos projektų krepšelyje ženkliai sumažinti gyvenamosios paskirties objektų kiekį pasirodė esantis teisingas – tai rodo stabtelėjusi šių projektų rinka. Kita vertus, mes visada esame pasirengę įgyvendinti didesnės apimties, modernius, išskirtinius gyvenamuosius objektus, vienas tokių – neseniai baigtas statyti daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas išskirtiniame Vilniaus Paupio rajone, kuris yra pirmasis lietuviškas NT projektas, patekęs tarp geriausių urbanistinių projektų pasaulyje prestižiniuose MIPIM apdovanojimuose“, – sako vienas iš „Naresta“ įkūrėjų Arūnas Šlenys.

Pastarųjų metų įmonės projektų krepšelyje

– administracinės, komercinės, mokslo, kultūros, sveikatos paskirčių pastatų statyba, modernizavimas, rekonstrukcija. Nemažą viešųjų projektų dalį užima Turto banko objektai. Vertindamas bendradarbiavimą su šią valstybės įmone, A.Šlenys pažymi, kad tai yra vieni geriausių viešojo sektoriaus užsakovų, kurie skiria didelį dėmesį bendradarbiavimui su rangovu ir, spręsdami problemas, ieško bendrų būdų.

Užsakovų lūkesčiai dideli, o galimybės vis dar ribotos Kaip pastebi „Naresta“ vadovai, pokyčiai viešuosiuose pirkimuose vyksta, bet per lėtai. Statybos sektorius vis dar neišvengia mažiausios kainos kriterijaus, kuris lemia prastos kokybės projektus ir komplikuotą darbų pradžią.

„Bėda ta, kad užsakovų lūkesčiai dideli, o kompetencijos ribotos. Darbuotojų, atsakingų už viešųjų pirkimų dokumentų parengimą, kompetencijos turi atitikti rangovų kompetencijas, – sako įmonės „Naresta“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius. – Kaip įmanoma parengti kokybišką projektą, organizuoti efektyvų

38
Užsak. Nr. 23/573
„Naresta“ valdybos pirmininkas Arūnas ŠLENYS

konkursą ir atsirinkti geriausius rangovus, jeigu vis vien siekiamas rezultatas yra ne ekonomiškai naudingiausias kriterijus, o mažiausia kaina. Taip įsisuka ydingas ratas: silpnas, su klaidomis parengtas projektas, dėl kurio statybos procese trikdomas rangovo darbas, bei kitos aplinkybės, kurios kuria įtampą tarp užsakovo ir rangovo.“

Skaitmenizacija: vėlavo startuoti, bet lygiuojasi į lyderius

Į skaitmeninių projektų rinką „Naresta“

įžengė 2018 m. su MO muziejaus statyba, vėliau sekė Turto banko projektas –Vadovybės apsaugos tarnybos biuro pastato rekonstrukcija. Konkurse „Lietuvos BIM projektai 2022“ šis projektas pripažintas geriausiu visuomeniniu BIM projektu. Skaitmenines technologijas įmonė diegia ir savo kasdienėje veikloje, laikantis principo – tik tiek, kiek būtina efektyviam darbui. Procesų skaitmenizacija paprastai leidžia su mažiau resursų padaryti daugiau, tačiau įmonės siekis – ne mažinti darbuotojų skaičių, o didinti projektų apimtį. Per 30 metų patirtį „Naresta“ suformavo stiprią profesionalų komandą, kuri yra tvirtas vertybinis ir kultūrinis įmonės pagrindas, todėl šiandien įmonė yra drąsi ir atvira savo komandą papildyti jaunais ir ambicingais savo sričių specialistais. „Pusės žingsnio“ skaitmenizacinį atsilikimą ambicinga komanda per 1–2 metus gali paversti lyderio pozicija, nes orientuojasi į geriausius pasaulio, Europos pavyzdžius.

Raktas į sėkmę – abipusis pasitikėjimas Vienas „Naresta“ įkūrėjų A.Šlenys įsitikinęs, kad daugelis verslo problemų kyla dėl

pasitikėjimo trūkumo. „Mūsų darbo praktikoje pastebime, jog neretai daugiausia pastangų reikalaujanti projekto dalis – rangos sutarties derybos. Dažnu atveju sutartys sudaromos užsakovų naudai.

Kodėl taip yra? Nes užsakovams stinga pasitikėjimo rangovais, kitos priežasties nematau“, – sako A.Šlenys.

Lietuvos statybos įmonės, statybos specialistai pripažįstami užsienyje, ten vykdo projektus ir į Lietuvą parveža kitokią darbo ir sutarčių kultūrą, kuri mūsų šalyje sunkiai skinasi kelią. Lietuvos statybos įmonės savo atsparumą įrodė įveikdamos krizes, tęsdamos darbus nestabilios rinkos sąlygomis.

Projektai, A.Šlenio žodžiais, sėkmingiausiai įgyvendinami tada, kai statybos proceso dalyviai vieni kitais pasitiki, kai priimami abiem pusėms vienodai naudingi sprendimai. Tačiau nereti atvejai, kai užsakovai procese dalyvauja ne tam, kad kartu ieškotų efektyviausių sprendimų, o vien tam, kad kontroliuotų rangovus.

„Naresta“ krepšelyje –išskirtiniai projektai Norint įsitvirtinti tarp rinkos lyderių, būtina kaupti įvairiapusę patirtį. Šis požiūris lėmė, jog „Naresta“ įžengė ir į svarbios Lietuvai sporto infrastruktūros sritį – bendrovė laimėjo Nacionalinio stadiono Vilniuje generalinio rangovo statybos darbų konkursą. Patyrusių specialistų komanda dar prieš konkursą atliko papildomų sąnaudų pareikalavusius pasiruošimo

projektui darbus – pasak vadovų, tokiems ypatingiems statiniams turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.

„Naresta“ yra viena iš pirmaujančių generalinės rangos įmonių Lietuvoje, tad esame įsitikinę, jog galime įgyvendinti tokios apimties projektus. Vienas iš mūsų sprendimų – didesnę nei 228 tūkst. kv. m ploto teritoriją užimsiančio komplekso projektą dalinti į keletą mažesnių dalių, tad būsimus statybos darbus išnagrinėjome atidžiai ir smulkiai, įvertindami galimas rizikas. Atlikę parengiamuosius darbus, supratome, kad galime drąsiai imtis Nacionalinio stadiono statybos“, – sako generalinis direktorius T.Grincevičius. Per 30 metų įgyvendinta ne ką mažiau sudėtingų projektų. A.Šlenys ir T.Grincevičius išskiria vieno garsiausių pasaulio architektų D.Libeskindo suprojektuotą MO muziejų, buvusios šv. Jokūbo ligoninės komplekso teritoriją, „Park Town“ verslo centrą. Todėl „Naresta“ į Nacionalinio stadiono projektą žvelgia kaip į dar vieną įdomų projektą, kurį, pasitelkusi įmonėje dirbančių specialistų kompetencijas, neabejoja, įgyvendins. Sukaupusi patirtį įvairios paskirties objektų statyboje, „Naresta“ kelia sau naujus siekius. Įmonės planuose – užsienio rinka. Aukšta darbų kultūra, atsakingas požiūris į darbuotojus ir statybos proceso dalyvius suformavo patikimą „Naresta“ komandą, kuri pasirengusi įgyvendinti išsikeltus tikslus.

39 VERSLAS
„Naresta“ generalinis direktorius Tadas GRINCEVIČIUS

ROSTANUI 25-eri.

Regiono įmonės atrama –ilgametis komandos branduolys

PASTARUOSIUS PENKERIUS METUS STATYBOS ĮMONĖ „ROSTANAS“, ATSISAKIUSI SUBRANGOS DARBŲ, RINKOJE ĮSITVIRTINO KAIP GENERALINĖS RANGOS PASLAUGAS TEIKIANTI ĮMONĖ. MAŽEIKIUOSE ĮSIKŪRĘS „ROSTANAS“ STATO GAMYBINIUS, LOGISTIKOS, KOMERCINIUS, SANDĖLIAVIMO PASTATUS.

generalinę rangą 25-erius metus veikianti įmonė ėjo nuosekliai: pirmuosius 15 metų, kaupdama patirtį ir palaipsniui didindama apimtis, įmonė dirbo kaip subrangovė, dar 5-erius metus subrangą išbandė kartu su generalinės rangos funkcijomis, o paskutinius 5-erius metus rinkoje įsitvirtino kaip generalinės rangos paslaugų teikėja.

„Projektus vykdome nuo statybvietės aptvėrimo iki statybos užbaigimo procedūrų, – sako 15 metų įmonei

ROSTANAS vadovaujantis Saulius Uselis. –Atsisakėme smulkių darbų, kuriems, kaip ir specialiesiems, samdome subrangovus.“

Mažeikiuose įsikūrusi įmonė turi nuosavą gamybinę bazę ir visiškai sukomplektuotą įrangą įvairiems statybos darbams.

Užsakymų portfelyje vyrauja

komercinės paskirties pastatai

ROSTANAS, kuriam jau 2002 m. suteikta

teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu, visoje Lietuvoje stato gamybinius, logistikos, sandėliavimo ir komercinius pastatus.

Pastarąjį penkmetį ROSTANAS, kaip generalinis rangovas, pastatė nemažai žinomų Lietuvoje prekės ženklų prekybos centrų, gamybinių pastatų – „IKI“, „Maxima“, „Moki – Veži“, „Vigesta“, „Lyra Group“. Objektų geografija plati –Vilnius, Kretinga, Kuršėnai, Šilalė, Klaipėda, Mažeikiai. Šiuo metu įmonė uostamiestyje stato tris prekybos centrus – du „Maxima“ ir vieną „IKI“.

Veiklos išgryninimas, vykdant generalinio rangovo funkcijas ir susitelkus į komercinės paskirties pastatų statybą, pasiteisino. Tai rodo ir atsiliepimai iš užsakovų, kurie įmonę įvardina kaip patikimą ir patyrusį statybos partnerį, kuris puikiai įvykdo sudėtingus statybos projektus. Užsakovai pabrėžia, kad ROSTANAS darbus organizuoja

kokybiškai, operatyviai ir sklandžiai ir tai yra generalinis rangovas, kuriuo galima pasitikėti.

Naujus iššūkius suvaldė

išbandytomis priemonėmis

Rangos sutarties kainos įmonėms kelia ne mažesnių iššūkių, kaip pandemija ir karas Ukrainoje.

„Su pandemijos ir karo pasekmėmis susidūrėme, kaip ir daugelis įmonių, nors didesnių problemų ar nuostolių pavyko išvengti, – sako S.Uselis. – Mums pasisekė su užsakovais – rangos sutartyse buvo numatytos rizikos, kuriomis dalinomės su užsakovais. Tai padėjo suvaldyti situaciją.“ 25-erius metus rinkoje veikianti įmonė jau turi patirties, turi sukūrusi mechanizmus, kurie padėjo prisitaikyti prie situacijos ir veikti stresinėmis sąlygomis. Vienas iš tokių amortizatorių – veiklą vykdyti su būtinąja finansine atsarga, nors tai nėra

40
Į

paprasta užduotis pirmiausia dėl rangos sutartyse vyraujančių nepalankių įmonei kainų. Todėl įmonė visada vertina realias galimybes įgyvendinti įsipareigojimus. „Kai projektą vykdome ne su pačia palankiausia pasiūlymo kaina, visa viltis yra patyrusi įmonės specialistų komanda, – dalijasi įmonės vadovas S.Uselis. – Nes tik patyrę darbuotojai turi kompetencijų, būtinos patirties mažiausiomis sąnaudomis kokybiškai įgyvendinti projektus. Kiekviena klaida reiškia, kad darbus teks perdaryti, gal ir ne kartą, o užsakovas mokės tik už vieną darbą. Taupydami sąnaudas, skrupulingai vertiname ir projektus, nes

geriau sugaišti laiko prie brėžinių, negu taisyti klaidas objekte.“

Dirba su patikimais veiklos partneriais Įmonės veiklos pokyčiai –persiorientavimas teikti vien generalinės rangos paslaugas – pakeitė ir darbuotojų struktūrą. Generalinės rangos funkcijoms vykdyti įmonė sustiprino inžinerinį personalą, įdarbino daugiau projektų vadovų.

„Mums, kaip generaliniam rangovui, svarbu pastatyti objektą, kuris atitiktų užsakovo lūkesčius – mes laikomės nuostatos, kad klientų poreikių ir lūkesčių tenkinimas yra mūsų sėkmės pagrindas. Užsakovai mums padeda kurti tvarų verslą, todėl džiaugiamės, kai mus pasirenka nauji užsakovai, kai sugrįžta buvę klientai –pasitikėjimas įpareigoja, ir mes stengiamės pasitikėjimo nenuvilti, – akcentuoja

įmonės ROSTANAS vadovas S.Uselis. – Todėl ypatingą dėmesį skiriame ne tik mūsų pačių darbuotojams ir jų vykdomiems darbams, bet ir subrangovams: dirbame su nuolatiniais ir kruopščiai atrinktais mūsų partneriais, kuriais mes pasitikime, kurie teikia kokybiškas paslaugas, tiekia aukščiausios kokybės statybos produktus“. Bendradarbiaujant, ypač kai nuolat išbandomas rinkos stabilumas, svarbu pasitikėjimas – tiek įmonės viduje, tiek bendraujant ir bendradarbiaujant su užsakovais, tiek ir su tiekėjais. Statybos procesuose dalyvauja daug subjektų ir visų aplinkybių numatyti neįmanoma. Todėl ROSTANAS iš proceso dalyvių reikalauja kokybiško darbo, sąžiningo įsipareigojimų vykdymo sutartais terminais, o ištikus nenumatytiems atvejams – atsakomybės, kurią liudija ne bėgimas, o rastas sprendimas. 

41 VERSLAS
Užsak. Nr. 23/561

RASEINIŲ STATYBA

už sėkmingą augimą

dėkinga kūrybiškiems ir lojaliems darbuotojams

UAB „RASEINIŲ STATYBA“ ŠIEMET MINI 30 METŲ VEIKLOS SUKAKTĮ, BET STATYBŲ ĮMONĖS, IŠ KURIOS IŠAUGO, IŠTAKOS SIEKIA 1965-UOSIUS. BĖGANT METAMS, AUGO NE TIK KOMANDA IR DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS, BET PLĖTĖSI IR DARBŲ GEOGRAFIJA. REGIONO ĮMONEI PATIKIMI VIS SUDĖTINGESNI OBJEKTAI VISOJE LIETUVOJE. PER PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ BENDROVĖ PASTATĖ KELIOLIKA ĮSPŪDINGŲ STATINIŲ – NUO APŽVALGOS BOKŠTŲ IR BASEINO IKI POPIERIAUS FABRIKO BEI MEDICINOS PRIETAISŲ GAMYKLOS.

monės direktorius Saulius Bekampis jau sunkiai suskaičiuoja, kiek projektų įmonė įgyvendino per 58 veiklos metus. Užsakymų nestigo net pandemijos laikotarpiu. Tuo metu įmonė įgyvendino vieną sudėtingiausių projektų – 2021 m. baigė statyti Jungtinės Karalystės medicinos prietaisų kompanijos „Intersurgical“ gamyklą. Sudėtingos technologijos gamyklos statyba „Raseinių statybai“ patikėta dėl ilgametės patirties, patikimumo ir ankstesnio darbo su šiuo užsakovu: įmonė anksčiau statė modernų automatizuotą sandėlį ir gamyklą Pabradėje, tad buvo puikiai susipažinusi su specifiniais reikalavimais.

Sudėtingos technologijos gamyklą pastatė greičiau nei sutarta Pandemijos metu ne vienas projektas buvo pristabdytas, o medicinos prietaisų gaminių poreikis išaugo kartais, tad gamyklą reikėjo baigti kuo greičiau. 16628 kv. m A+

energinio naudingumo gamykla Visagino pramonės parke buvo pastatyta per 12 mėn., t. y. 3 mėn. greičiau, negu buvo numatyta pagal sutartį. Generaliniam rangovui teko spartinti procesus, atlikti projekto, kurio paruošiamieji darbai vyko kone metus, korekcijas. Papildomų priemonių bei lėšų pareikalavo ir pandemijos valdymas, tapęs sudėtine statybos proceso dalimi.

UAB „Raseinių statyba“ vadovas Saulius Bekampis pabrėžia, kad sėkmingai įveikti iššūkius padėjo tas faktas, jog visas gamyklos statybos procesas – nuo projektavimo iki eksploatavimo pradžios – vyko BIM aplinkoje. „Intersurgical“ pramonės paskirties pastato Visagine projektavimo ir statybos darbai „Raseinių statybai“ kartu su projekte dalyvavusia „Baltic Digital Building Developer“ 2021 m. pelnė Geriausio gamybinių pastatų BIM projekto vardą. Didelę patirtį sukaupusi ir generalinės rangos paslaugas teikianti įmonė objekto imasi nuo projektavimo, statybos leidimo gavimo

iki visiško statinio baigimo ir atidavimo vertinti valstybinei komisijai. Siekiama užsakovui sukurti maksimalią pridėtinę vertę, pateikiant geriausius architektūrinius, konstrukcinius ir technologinius sprendinius.

Didžiausias įmonės turtas – kūrybingi, profesionalūs ir sąžiningi darbuotojai Ilgametė patirtis leidžia sklandžiai, be didesnių iššūkių įgyvendinti daugumą projektų. Pvz., statant Radviliškyje baseiną, daugiausia pastangų prireikė betonuojant 2 m gylio monolitinio gelžbetonio baseino vonią, užtikrinant maksimalų sandarumą. Visi betonavimo darbai atlikti preciziškai, garantuojant baseino vonios stiprumą ir ilgaamžiškumą. Nors Radviliškio baseino pastatas palyginti nedidelis, jis įdomus tuo, kad buvo suprojektuotos ir panaudotos praktiškai visos rinkoje egzistuojančios konstrukcijų sistemos: monolitinis ir surenkamasis gelžbetonis, gelžbetonio trisluoksniai sieniniai elementai, klijuotosios

42
Į
Užsak. Nr. 23/568

medienos sijynas, plieninės konstrukcijos ir mūras. Subrangovus įmonė pasitelkė tik inžinerinėms sistemoms, baseino technologijoms sumontuoti. Regione įsikūrusios, bet visoje šalyje veikiančios įmonės vadovas atkreipia dėmesį, kad ieškant efektyvių sprendimų ar taisant nekokybiškų projektų klaidas – kūrybingi, profesionalūs ir sąžiningi žmonės yra didelis įmonės turtas. Gavę net prastai parengtus projektus su nelogiškais sprendimais, įmonės specialistai geba rasti racionalų, lėšas taupantį sprendimą, pritaiko naujoves. Ieškant optimalių sprendimų, dalyvauja ir brigadininkai: jų patirtis, kūrybiškumas, atsakingas požiūris į darbą, sąžiningumas yra tos vertybės, kurios generuoja sprendimus dirbti greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. „Raseinių statyba“ yra Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) narė, o didžioji įmonės inžinierių dalis priklauso Lietuvos statybos inžinierių sąjungai (LSIS). Pasak S.Bekampio, narystė LSA statybų rinkos dalyviams padeda ne tik konkuruoti, bet ir bendradarbiauti.

Įvertinant darbuotojų indėlį, jų lojalumą, profesinės šventės proga ne vienas įmonės darbuotojas pelnė padėkas, kurios buvo įteiktos LSA kasmet organizuojamoje Statybininkų dienos šventėje.

Kūrybingai siekti rezultatų ir atrakinti darbuotojų potencialą – vadovavimo menas Brandūs ir kvalifikuoti darbuotojai yra ta varomoji jėga, kuri įmonei leidžia imtis sudėtingų projektų. Bendrovei vadovaujantis S.Bekampis įsitikinęs, kad jo

pareiga yra pamatyti kūrybišką žmogų ir jį tinkamai nukreipti, paskatinti tobulėti, ugdyti reikiamas kompetencijas.

Darydami tai, ką geriausiai supranta ir geba, specialistai yra labiau motyvuoti dirbti, jaučia aukštesnį pasitenkinimą darbu ir gali realizuoti save.

Tokiu būdu įmonė iš darbininkų užsiaugino brigadininkų, meistrų. Įmonės vadovas vadovaujantį darbą

dirba jau daugiau nei 25 metus ir itin vertina kūrybinę laisvę, siekiant jam iškeltų užduočių. „Taigi man svarbus rezultatas.

Kaip aš jo siekiu – jau mano menas“, – teigia „Raseinių statybos“ vadovas. Statybos inžinerijos išsilavinimą turintis S.Bekampis pastebi, kad neretai jis atsiduria situacijoje, kai suvokia, jog kaip vadovas neturėtų dirbti inžinieriaus darbo, tenka save stabdyti, kad neužsisuktų smulkiose detalėse ar darbuose, kurie ir be jo įsikišimo gali būti padaryti.

Pašnekovas mėgina rasti pusiausvyrą tarp norų ir galimybių. Technologijos keičiasi, o IT pokyčiai dar spartesni. Statybose, nors kartais ir norisi, skubėti tiesiog netinka. „Kartais reikia sustoti, pamąstyti ir suprasti, kad aš esu statybos, o ne IT įmonės vadovas. Statybose juk projekto įgyvendinimas neretai užtrunka metus, dvejus. Iš pradžių reikia projektuoti, atlikti ekspertizes, gauti leidimus ir tik tada gali pradėti statyti“, – statybų sektoriaus inertiškumą apibūdina S.Bekampis.

Statyti vienodus pastatus būtų nuobodu – tobulėjimui būtini iššūkiai Artėjanti prie 60 veiklos metų įmonė buvo įkurta Raseinių poreikiams, o šiandien kaip generalinis rangovas stato visoje Lietuvoje ir renkasi projektus, kurie jai įdomūs, kurie leidžia tobulėti. S.Bekampis neslepia, kad į priekį stumia konkurencinė kova ir noras siekti daugiau, daryti geriau, nuolatinis noras tobulėti ir įveikti vis naujus iššūkius. Įmonės tikslas yra sukurti didžiausią pridėtinę vertę užsakovui, mokėti didžiausius atlyginimus savo darbuotojams, o akcininkams – suteikti didžiausios naudos.

Įmonės „Raseinių statyba“ vadovas S.Bekampis tikisi, kad iki įmonės 60-ojo veiklos jubiliejaus kompanija bus geriausiųjų statybos kompanijų dešimtuke, o iki šimtmečio – gal ir penketuke. Įmonė siūlo savo patirtį, kūrybiškus sprendimus, rizikų eliminavimą ir individualų darbą su užsakovais, žengia koja kojon su modernios rinkos poreikiais ir siekia išlikti visuotinai pripažinta, socialiai atsakinga, aplinkai ir žmogui draugiška statybos bendrove.

43 VERSLAS

pirmasis aktyvus egzoskeletas, palengvinantis statybų darbus

ELEKTRINIŲ
NEI
RANKOMIS
„FESTOOL
ĮRANKIŲ GAMINTOJAS „FESTOOL“ SUKŪRĖ AKTYVŲJĮ AKUMULIATORINĮ EGZOSKELETĄ „EXOACTIVE“. PRIEŠINGAI
ŠIUO
METU RINKOJE ESANČIOS SISTEMOS, „FESTOOL“ EGZOSKELETAS SUTEIKIA NAUDOTOJUI AKTYVŲ PALAIKYMĄ PO IR STATYBOSE PALENGVINA SUNKIUS DARBUS, ATLIEKAMUS PAKELTOMIS RANKOMIS ANT SIENŲ IR LUBŲ. EXOACTIVE“, GALIMA SAKYTI, IŠ ESMĖS KEIČIA STATYBOS PRAMONĘ.
44
„Festool ExoActive“ –

Statant, dažant, tapetuojant ar montuojant, „ExoActive“ suteikia papildomos jėgos, kai rankos pavargsta, be to, leidžia dirbti efektyviau, kokybiškiau ir labiau mėgautis savo darbu. Egzoskeleto naudotojai gali per kelias sekundes pakoreguoti reikiamą palaikymo lygį. „ExoActive“ yra dėvimas kaip kuprinė ir gali būti greitai priderintas prie naudotojo individualaus kūno dydžio.

Ką reiškia „aktyvusis egzoskeletas“

„ExoActive“ yra aktyvi sistema, o tai yra unikalu egzoskeletų segmente. „Aktyvi“ reiškia, kad naudotojas gali tiksliai sureguliuoti palaikymo nustatymą. „ExoActive“

egzoskeletą maitina galingas

„Festool“ 18 V sistemos

akumuliatorius ir suteikia

naudotojams tiek jėgos, kiek reikia, kad būtų galima lengviau atlikti varginančius darbus pakeltomis rankomis. Ar nuo juosmens, ar nuo krūtinės, ar virš galvos – naudotojai gali per kelias sekundes

nustatyti reikiamo palaikymo lygį ir darbo zoną. Be to, esant poreikiui, palaikymą galima visiškai išjungti. Tokiu būdu

„ExoActive“ gali suteikti naudotojams tikslinę pagalbą ten, kur jos reikia, o nešioti jį yra taip pat lengva kaip kuprinę.

„ExoActive“ egzoskeletas gali būti greitai sureguliuotas, kad ergonomiškai tiktų skirtingiems kūno dydžiams.

„Festool“ 18 V akumuliatorinę sistemą papildė naujasis

egzoskeletas

„ExoActive“, maitinamas 18 V akumuliatoriaus.

„Festool ExoActive“ yra nešiojamas kaip kuprinė ir suteikia naudotojams tikslinį palaikymą ten, kur jo labiausiai reikia.

Jį galima greitai nustatyti ir pritaikyti skirtingoms darbo sritims.

„ExoActive“ yra maitinamas tos pačios rūšies „Festool“ 18 V akumuliatoriaus, kuris yra naudojamas kitiems „Festool“ 18 V sistemos įrankiams.

45
TECHNOLOGIJOS Užsak. Nr. 23/554

Suteikia atramą iki 5 kg „ExoActive“ kiekvienai rankai suteikia jėgos iki 50 N. Tai sumažina apkrovą apytiksliai 5 kg. Sienų ir lubų šlifuoklis

PLANEX LHS 2-M sveria 3,9 kg, tačiau rankose jis jaučiamas tarsi plunksna. Kadangi statyboje darbo užduotys būna įvairios, „ExoActive“ teikiamos paramos lygis gali būti pritaikytas konkrečiai užduočiai atlikti. Valdymo pulteliu galima nustatyti reikiamą palaikymą bet kuriuo momentu. Egzoskeletas turi tris iš anksto nustatytas darbo sritis: nuo juosmens į viršų, nuo krūtinės į viršų arba virš galvos. Ergonomiškai suprojektuotas ir lengvai pasiekiamas valdymo pultelis leidžia pagal poreikį įjungti ir išjungti „ExoActive“, nustatyti bet kurį iš 5 palaikymo lygių ir pasirinkti darbo sritį. Jei naudotojui kurį laiką nereikia jokio palaikymo, pvz., kai paimamas varžtas ar maišomi dažai, jis, paspausdamas mygtuką, gali sustabdyti sistemos veikimą.

Maksimali judėjimo laisvė Naujasis egzoskeletas tampa neatskiriama kūno dalimi. Naudotojui netrukdo jokie komponentai, nevaržo jokie dirželiai. Ar būtų paimamas varžtas, ar maišomi dažai, ar imami įrankiai iš transporto priemonės, „ExoActive“ egzoskeletas suteikia maksimalią judėjimo laisvę ir yra labai patogus dėvėti. Praktiška detalė: visos „ExoActive“ medžiaginės dalys ir dirželiai yra nuimami ir skalbiami, todėl jį gali nešioti skirtingi žmonės. Be to, kiekvienas naudotojas gali turėti savo diržų sistemą, kad dar greičiau ir lengviau galėtų pasikeisti.

Dalis „Festool“ 18 voltų sistemos „ExoActive“ kartu su visais priedais tiekiamas tvirtoje pakuotėje, kuri, be gaminio apsaugos, taip pat veikia kaip paaukštinta sandėliavimo vieta. „ExoActive“ energiją tiekia 18 V akumuliatorius, kuris yra suderinamas su visa „Festool“ 18 V akumuliatorinių įrankių sistema. Naujasis „Festool ExoActive“ egzoskeletas prekyboje atsiras nuo 2023 m. spalio mėnesio.

Sužinokite daugiau apie „ExoActive“ festool.lt/@577339

Nuskaitykite QR kodą ir pamatykite, kaip veikia „Festool ExoActive“:

Netrukdo jokie komponentai, nevaržo jokie dirželiai. Todėl antrinės užduotys, atliekamos prisisegus „ExoActive“, nekelia problemų.

Naujasis sienų ir lubų šlifuoklis PLANEX LHS 2-M sveria 3,9 kg, tačiau rankose jis tarsi lengva plunksna, kai naudojamas „ExoActive“.

Kai rankos pavargsta, „ExoActive“ egzoskeletas suteikia naudotojams papildomos jėgos.

46

WEBERMIX M

BLOCK blokelių

klijai (plonasluoksnis cementinis mišinys), naudojami išorinėms ir vidinėms sienoms

mūryti (klijuoti) iš tikslių matmenų ar kalibruotų akytojo

betono, silikatinių, keramzitbetonio ir betono blokelių.

Rekomenduojamas

siūlių storis 2–3 mm.

• Lengvai paruošiami

• Atsparūs drėgmei

• Atsparūs šalčiui

• Džiūdami netrūkinėja

• M 10 stiprio klasė

• Plastiški

47

Techninė priežiūra ir išmaniosios technologijos.

Kaip per tą patį laiką kontroliuoti

ir tai

KOKYBĖS IR MASTO BEI DOKUMENTŲ RENGIMO. DARBŲ APIMTYS, YPAČ DIRBANT KELIUOSE OBJEKTUOSE, Į TRADICINĘ 8 VALANDŲ DARBO DIENĄ NETELPA. TODĖL ŠIOS SRITIES SPECIALISTAI IEŠKO PRIEMONIŲ, EFEKTYVINANČIŲ JŲ DARBĄ IR TAUPANČIŲ LAIKĄ.

DARBŲ
daugiau objektų
daryti kokybiškiau STATINIO STATYBOS TECHNINIO PRIŽIŪRĖTOJO DARBŲ SĄRAŠAS ITIN ILGAS: NUO KONTROLĖS, KAD BŪTŲ STATOMA PAGAL PROJEKTĄ, NAUDOJANT KOKYBIŠKUS GAMINIUS IR ĮRENGINIUS, IKI ATLIKTŲ
48
Inžinierius Ridas VERPEČINSKAS, MB „Gorikliai“ statybų techninės priežiūros vadovas

„Specialistams, vykdantiems statybos techninę priežiūrą, svarbu, kad šis procesas būtų aiškus, kokybiškas, teisingas visiems statybos dalyviams. Tradicinėmis priemonėmis tokį siekį įgyvendinti itin sudėtinga arba tai užima neadekvačiai daug laiko, – tvirtina inžinierius Ridas Verpečinskas, MB „Gorikliai“ statybų techninės priežiūros vadovas. – Situacija kardinaliai pasikeitė, pradėjus naudoti išmaniąsias technologijas, vykdant techninę priežiūrą.“

MB „Gorikliai“ jau metus techninę priežiūrą vykdo, naudodamiesi „Einpix“.

Tai yra lietuvių įmonės sukurtas įrankis, kuriuo, be kitų funkcionalumų, galima efektyviai vykdyti techninę priežiūrą, tvarkant statybos ar kitus defektus, planuojant darbus kalendoriuje.

Aiški ir greita komunikacija realiu laiku

Kaip pastebi inžinierius

R.Verpečinskas, vykdant techninę priežiūrą svarbu visiems proceso dalyviams aiškiai komunikuoti, nes būna situacijų, kai apibūdinimas žodžiu gali būti suprantamas skirtingai. Todėl sudėtinga išvengti konfliktų, o aiškinimasis užima daug laiko. „Einpix“ leidžia šį procesą atlikti greitai, aiškiai, vizualiai.

„Darbas tapo kur kas paprastesnis, nes ši programa leidžia užfiksuoti defektus, nurodyti tikslią defekto vietą ir aktualiems proceso dalyviams stebėti vykdymą realiu laiku. Lygiai taip pat gauname atgalinę informaciją, kai defektas ištaisytas. Šią komunikaciją, vykstančią tarp techninio prižiūrėtojo ir rangovo, kuris atsakingas už defekto pašalinimą, gali stebėti ir kiti komandos nariai, kuriems ši informacija aktuali, bei užsakovai. Tai reiškia, kad mums nebereikia atskirai informuoti užsakovų, kitų suinteresuotų pusių“, –vardija privalumus techninės priežiūros vadovas R.Verpečinskas.

Dirba mažiau, o padaro daugiau Išmaniosios technologijos pakeitė ne tik komunikavimą. 17 metų techninę priežiūrą vykdantis R.Verpečinskas sako, kad tai yra ir efektyvi laiko sąnaudų mažinimo priemonė. Jeigu anksčiau per tą patį laiką

jis galėjo kokybiškai vykdyti techninę priežiūrą 5-iuose objektuose, tai dabar – 8-iuose. Ir tuo pat metu procesas yra aiškesnis, tikslesnis ir kokybiškesnis. Kaip pastebi inžinierius, šis išmanusis defektų valdymo įrankis jam pagaliau leidžia vakarus skirti ne ataskaitoms ruošti, kurios dabar sugeneruojamos automatiškai, o poilsiui ir savišvietai.

„Užsakovai taip pat suinteresuoti greita ir kokybiška paslauga, nori realiu laiku gauti

vykdomų projektų kiekio. Užduotys automatiškai nusiunčiamos rangovams pagal jų atsakomybes, o atgalinis ryšys vyksta realiu laiku – be papildomų laiko sąnaudų administruojant, sekant užduočių įvykdymą. Esant poreikiui, defektų aktus, ataskaitas galima išspausdinti.

Sistema – nesudėtinga ir paprastai naudojama

Su „Einpix“ taip pat efektyviai galima kontroliuoti darbų saugą, tvarką objekte, skirstyti ir stebėti, kaip vykdomos vidinės užduotys, sprendžiami bendrieji klausimai.

„Mūsų įrankio pranašumas –nesudėtinga sistema, kuria itin paprasta naudotis, – sako A.Baikštys. – Programos parengimas naudoti trunka vos valandą ar dvi, tad žmones apmokyti naudotis šiuo įrankiu ir paleisti visą sprendimą neužtrunka.“

informaciją apie projekto įgyvendinimą, todėl nebereikia įtikinėti naudotis išmaniais įrankiais“, – sako R.Verpečinskas.

Daugiau galimybių ir valdant projektus Funkcijos, kuriomis naudojasi techninės priežiūros specialistai, yra tik dalis galimybių, kokių teikia „Einpix“. „Einpix“ – lauko paslaugų valdymo programa (angl. FSM), specialiai sukurta statybos, rangovų, nekilnojamojo turto ir lauko paslaugų valdymo verslams, kitoms įmonėms, kurioms aktualu fiksuoti ir valdyti defektus, lauko personalą, montavimo ir instaliacijos paslaugas, –sako įmonės, sukūrusios šį įrankį, vadovas Artūras Baikštys. – Viena iš sprendimo siūlomų funkcijų – galimybė fiksuoti ir valdyti defektus realiu laiku, o paprastai naudojama mobili aplikacija padeda greitai komunikuoti su komanda.“

Generaliniai rangovai, projektų valdytojai, užsakovai, naudodamiesi šiuo įrankiu, gali efektyviai komunikuoti tiek su savo komanda, tiek su partneriais, rangovais, – nepriklausomai nuo jų skaičiaus, nuo

Pats „Einpix“ įrankis – tai mobili aplikacija ir interneto naršyklės pagrindu veikianti sistema. Tad naudotojams reikia tik mobiliojo telefono ir tinklalapio, skirto ataskaitoms pateikti, sistemai valdyti ir kitai susijusiai informacijai skelbti ar kaupti.

Sutaupytas darbo laikas koreguoja ir verslo planus

Prieš metus svarstytus planus plėsti įmonę „Gorikliai“ kol kas atideda. Viena iš tokio sprendimo priežasčių – išmaniosios technologijos, kurios ir techninės priežiūros vykdymui, ir verslui suteikė naujų galimybių.

„Kai laiko sąnaudos mažėja trečdaliu, tie patys darbuotojai gali padaryti daugiau, – skaičiuoja MB „Gorikliai“ statybų techninės priežiūros vadovas R.Verpečinskas. – Tačiau jeigu apsispręsime didinti darbuotojų skaičių, tai rinksimės tuos, kurie techninę priežiūrą geba vykdyti naudodamiesi moderniais rinkos įrankiais.“

49 TECHNOLOGIJOS
 Užsak. Nr. 23/445

Naujiena gipso kartono plokščių sujungimų glaistų segmente –PlasterSeal 650. Greičiau, švariau, lengviau

STATYBŲ PROCESE ITIN SVARBU NE TIK RINKTIS KOKYBIŠKAS MEDŽIAGAS, KURIOS TARNAUS ILGUS METUS, BET IR

BŪTI ATIDIEMS ĮSIGYJANT MONTAVIMO BEI APDAILOS PRIEMONES, KURIOS PADĖTŲ SIEKTI EFEKTYVAUS REZULTATO.

PREKĖS ŽENKLAS „PENOSIL“ PRISTATO NAUJIENĄ – PARUOŠTĄ NAUDOTI GIPSO KARTONO PLOKŠČIŲ SIŪLIŲ GLAISTĄ „PLASTERSEAL 650“. ŠIS PRODUKTAS PALENGVINS IR PAGREITINS MEISTRŲ DARBĄ.

Glaistų, skirtų gipso kartono plokščių siūlėms užpildyti, pasiūla auga.

Gamintojai ieško sprendimų, kurie dar labiau supaprastintų glaistymo procesą. 25 metų patirtį mažmeninės statybinių medžiagų prekybos srityje sukaupęs prekės ženklas PENOSIL sukūrė naują produktą –greitai džiūstantį, paruoštą naudoti akrilinį gipso kartono plokščių siūlų glaistą, su kuriuo darbus atlikti galima kelis kartus greičiau nei naudojant įprastus glaistus.

Pagrindinis naujojo glaisto išskirtinumas – greitesnis darbo procesas. Glaistymas atliekamas vienu žingsniu, nereikalingas pakartotinis kelių glaisto sluoksnių tepimas. Laiko bei lėšų sutaupyti padeda ir tai, kad, pasirinkus šį glaistą, nereikia naudoti armavimo juostų.

Itin lengvas ir paprastai

naudojamas glaistas

Lyginant su šiuo metu rinkoje siūlomais

glaistais, „PlasterSeal 650“ yra itin lengvas ir greitai džiūsta. Šis glaistas yra 3-4 kartus lengvesnis nei šiuo metu esantys įprasti glaistai. Dėl labai mažo susitraukimo gipso kartono siūlėms užpildyti pakanka vieno glaisto sluoksnio. Stiklo mikrosfera padaro struktūrą itin lengvą ir neprarandančią apimties. Meistrai, naudodami šį produktą, gali dirbti greičiau, paprasčiau ir lengviau palaikyti tvarką darbo vietoje.

„Net neabejojame, kad naudojimui

50

paruoštas glaistas „Penosil PlasterSeal 650“ bus mėgstamas ir noriai meistrų pasirenkamas produktas. Net situacijose, kai nepavyksta norimu metu sutarti su apdailininkais, gipso plokščių sujungimų užglaistymą galite atlikti patys, – teigia

„Wolf Group LT“ direktorius Kazimieras Motiekaitis. – Su „Penosil PlasterSeal 650“

darbą atliksite greitai, nes produktą reikia naudoti tik vienu sluoksniu ir po 4

valandų jį jau galima šlifuoti bei dengti galutiniu apdailos sluoksniu. Glaistas jau paruoštas naudoti, darbo vieta išliks švari ir nedulkėta. Darbo metu nereikalingos papildomos armavimo juostos, kai dirbama su originaliomis gipso plokščių kraštinėmis.

Darbą, kuriam dažnu atveju atlikti reikia 1–2 darbo dienų, atliksite per pusdienį.“

Glaistas gerai sukimba su įvairiomis medžiagomis

Glaistą galima naudoti ne tik gipso kartono plokščių siūlėms užpildyti, juo galima glaistyti ir varžtų galvutes gipso kartono plokštėse. Glaistas puikiai sukimba su gipso kartono plokštėmis, gipsu, betonu, mūru, mediena, apdorotais metalais. Šis sertifikuotas glaistas itin atsparus įtrūkimams, nesusitraukia.

Prieš naudojant glaistą, būtina nuvalyti, išlyginti ir nusausinti tvirtinamus paviršius.

Siūlė tarp dviejų gipso kartono plokščių turi būti apie 2–4 mm. Priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros, džiūvimo laikas yra nuo 4 iki 6 valandų. Išdžiūvusį glaistą galima šlifuoti, tinkuoti ir dažyti. Sąnaudos, užpildant AK ir HRAK plokščių briaunų sujungimus, yra 0,2 l/m. Naudoti produktą itin paprasta, o nesustingusį galima pašalinti vandeniu.

PENOSIL yra vienas iš Europoje pirmaujančių prekių ženklų, nes energiją taupančių sandarinimo ir klijavimo sprendimų srityje turi patirties taikant efektyvius sprendimus ir produktus net atšiauraus oro sąlygomis. Gamintojų bendradarbiavimas su partneriais visame pasaulyje leidžia kurti aplinkai draugiškus, tvarius, saugius, energiją taupančius statybos sprendimus įvairaus klimato sąlygoms ir taip prisidėti prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo visame pasaulyje. 

51 TECHNOLOGIJOS
Užsak. Nr. 23/563

SIKA produktai, įprastą paviršių paverčiantys unikaliu ir moderniu

PASAULYJE GERAI ŽINOMAS „SIKA“ PREKINIS ŽENKLAS, KURIUO ŽYMIMOS SPECIFINĖS CHEMINĖS MEDŽIAGOS, SKIRTOS STATYBAI, TURI 113 METŲ PATIRTĮ, KURI PRASIDĖJO ŠVEICARIJOJE. ŠIMTAMETĖ KOMPANIJOS ISTORIJA YRA PAGRINDAS, ANT KURIO KURIAMI MODERNIOS RINKOS PRODUKTAI IR KURIS LIUDIJA ŠIMTMEČIO PATIKRINTĄ PATIKIMUMĄ.

Produktai, kuriuos vietos rinkai pristato SIKA Baltic SIA (Lietuva), nėra naujiena pasaulyje. Tačiau Lietuvoje šie produktai naudojami retai arba iki šiol nebuvo panaudoti visai.

„SikaDecor®-801 Nature“

– dekoratyvinis spalvotas

mikrocementas vidaus darbams

„SikaDecor®-801 Nature“ yra dekoratyvinis spalvotas mikrocementas, kurį sudaro 2 komponentai ir spalvos pigmentas, kurį galima rinktis iš 28 spalvų paletės. Šis

SIKA produktas skirtas dekoratyvinėms

dangoms vidaus patalpose įrengti.

„SikaDecor®-801 Nature“ produktu galima dengti tiek sienas, tiek grindis patalpose, pvz., virtuvėje ar vonios kambaryje, komercinės, prekybos paskirties patalpose

ir pan. Išskirtinumo suteiks dekoratyviniu mikrocementu padengti baldai, lentynos.

„SikaDecor®-801 Nature“ mikrocementu galima dekoruoti ir visus patalpos paviršius, ir atskiras erdves. Efektingai atrodys, pvz., šiuo mikrocementu dekoruota laiptinė ar erdvė aplink židinį, nepakartojamą įspūdį paliks vonios kambarys ar dušo zona“, – sako SIKA Baltic SIA (Lietuva) mažmeninės prekybos pardavimų vadovas Rokas Marčiukaitis.

„SikaDecor®-801 Nature“, priklausomai nuo to, kur ir kaip mikrocemento danga bus eksploatuojama, būtina padengti 1–3 sluoksniais.

„Sikafloor-304 mate“ – tai dviejų komponentų skaidri, matinė, poliuretaninė galutinė danga. Ji yra atspari dilimui, mechaniniam poveikiui, trinčiai, laidi

garams, puikiai sukimba su pagrindu. Tad ši danga suteiks ilgaamžę apsaugą mikrocementu padengtoms sienoms ir grindims. Danga taip pat yra atspari UV spinduliams, todėl nekeičia spalvos.

Dar vienas „SikaDecor®-801 Nature“ mikrocemento išskirtinumas, kad su juo sukuriami unikalūs, neatkartojami paviršiai, kuriuos lemia medžiagos specifika, plati 28 spalvų paletė ir meistro judesiai.

„SikaDecor®-801 Nature“ mikrocementas yra išskirtinis dekoras, kuriantis prabangų interjerą. Jis skirtas žmonėms, vertinantiems estetiką, išskirtinumą ir prabangą.

Dizainas su betono klojinių imitacijos sienomis

„SikaWall®-550 Magic“ yra naujas produktas, skirtas dekoruoti vidaus patalpų sienas. Šis SIKA

52

produktas leidžia sukurti betono klojinių imitacijos efektą, atkartoja industrinį stilių. „SikaWall®-550 Magic“ produktas yra naudojamas kartu su „SikaWall-550® Foil“ plėvele, kuri segmentuojant padeda formuoti klojinių vaizdą. Su „SikaWall®-550 Magic“ itin lengva dirbti, nereikia kelių sluoksnių, nereikia šlifuoti. Kiekvienas gali pasidaryti unikalią sieną iš pirmo karto.

Kad sienų, padengtų „SikaWall®-550 Magic“ danga, priežiūra ir valymas būtų itin paprastas, ją reikia padengti bent vienu sluoksniu „Sikafloor-304 mate“ – dviejų komponentų matine, poliuretanine galutine

Garažo grindys taip pat gali būti ne tik patvarios, bet ir estetiškos

Dar vienas SIKA produktas –„Sikafloor®2540w“. Dviejų komponentų, be tirpiklių, spalvota epoksidinė danga yra skirta betoninėms grindims. Ši danga gali būti naudojama ir viduje, ir išorėje. Ją lengva prižiūrėti, nesudėtinga valyti, ji yra glotni ir blizgi.

Danga sukurta paviršiams, kuriuos veikia lengvo arba vidutinio sunkumo mechaninės apkrovos, ir kurie privalo būti atsparūs cheminėms medžiagoms.

Kaip tik todėl ši epoksidinė danga „Sikafloor®2540w“ rekomenduojama naudoti parduotuvėse, naudoti įrengiant garažų, dirbtuvių, gamybos cechų dangas. Pagal klientų poreikius ir norus, danga gali būti sukurta norimos spalvos, atspalvių. Norintiems išskirtinumo, ant dar neišdžiūvusios dangos galima naudoti specialius pabarstus.

„Mes tikime, kad Lietuva yra pasirengusi unikaliems SIKA produktams, kurie tiek patalpoms, tiek išorei, netgi garažui ar automobilių stovėjimo aikštelei gali suteikti išskirtinumo, sukurti nestandartinį dizainą“, – sako SIKA Baltic SIA (Lietuva) mažmeninės prekybos pardavimų vadovas Rokas Marčiukaitis. 

53 TECHNOLOGIJOS
Užsak. Nr. 23/600

Geopolimerų injekcijos –greita pagalba pavojingai smengantiems pastatams

BET STATYBA TAIP PAT ĮGYJA VIS DAUGIAU LANKSTUMO, KURIO JAI SUTEIKIA NAUJOS TECHNOLOGIJOS. VIENA TOKIŲ –GEOPOLIMERŲ INJEKCIJŲ TECHNOLOGIJA.

monė „URETEK Baltic“, naudodama pažangią URETEK technologiją, efektyviai sprendžia grunto smegimo problemą, ir daro tai nepaprastai lanksčiai, prisitaikydama prie esamų sąlygų. URETEK technologijos istorija siekia jau pusšimtį metų ir atsiradusi yra netoli Lietuvos – Suomijoje. Legenda pasakoja, kad du draugai – statybos inžinierius bei chemikas – sėdėjo lauke ir žiūrėjo į beviltiškai smengantį kaimyno namą. Tada jiems kilo klausimas, atsakymas į kurį ir tapo naująja technologija: ar būtų įmanoma išgelbėti namą, nieko negriaunant ir neperstatant, efektyviai panaudojant turimus resursus?

Geopolimerų injekcijų technologija –lankstus ir greitas procesas

Atsakymu tapo geopolimerų injekcijų technologija. Paprastai tariant, tai yra specialios dervos, kurių esminė savybė ta, kad jos ypač greitai plečiasi ir kietėja. Patekusios į gruntą, jos itin greitai jį sutvirtina ir pakelia į viršų. Suomių

sprendimas pasirodė labai efektyvus. Per penkis dešimtmečius jų naudojama technologija išplito praktiškai visame pasaulyje.

„Atlikus injekcijas, iš esmės galima realiu laiku stebėti, kaip vyksta konstrukcijos kėlimo procesas. Dervų mes turime net 27 skirtingas rūšis. Vienos stipresnės, kitos silpnesnės, vienos plečiasi greičiau, kitos – lėčiau – pasirinkimas priklauso nuo konkrečios sprendžiamos problemos“, –pasakoja „URETEK Baltic“ projektų vadovas Kęstutis Jurėnas.

Geopolimerų technologija išsiskiria tuo, kad yra visiškai neinvazinė ir greitai veikianti. Kitaip tariant, atliekant darbus, nereikia nieko kasti, ardyti, griauti. Netrikdomas nei žmonių gyvenimas, nei komercinė veikla. Todėl toks sprendimas idealiai tinka atvejams, kai grunto problemos sprendžiamos tankiai apgyvendintose vietose.

„Atliekant darbus, mūsų pagrindinė užduotis yra pasiekti gruntą, kuris sėda ar yra susilpnėjęs. Tai pasiekiama su grąžtais,

o po to įstatant specialius injektavimo vamzdelius ir per juos įleidžiant dervas į reikiamą gylį. Stotys, kurios atlieka šiuos darbus, yra mobilios. Tai reiškia, kad techninį automobilį galima pastatyti visai šalia darbų zonos – taip visam darbų procesui suteikiama labai daug lankstumo“, – dėsto „URETEK Baltic“ projektų vadovas. Injektavimo vamzdeliai, per kuriuos į gruntą yra leidžiamos geopolimerų dervos, yra vos pusantro centimetro skersmens. Tai reiškia, kad darbai nepalieka praktiškai jokių pėdsakų. Atlikus injekcijas, skylutės paprasčiausiai užlopomos ir tampa vizualiai nematomos, tad šis procesas yra idealus sprendimas nenorintiems, kad pastato pakėlimas pakenktų jo estetikai.

Mažina neigiamą poveikį aplinkai ir taupo sąnaudas Dar vienas aspektas, leidžiantis geopolimerų injekcijas vadinti ateities technologija, yra ekologija. URETEK sprendimai mažina anglies dvideginio pėdsaką, nes mažina kasybos darbų

54
STATYBA TRADICIŠKAI LAIKOMA INERTIŠKA, JĄ SUNKU ĮSIVAIZDUOTI BE SUNKIASVORĖS TECHNIKOS, KALNO MEDŽIAGŲ.
Į
Užsak. Nr. 23/564

ir medžiagų poreikį namo pamatui remontuoti ir stabilizuoti, nereikia nei daugybės technikos, nei gausaus logistinio palaikymo. Todėl ši technologija gali ženkliai sumažinti laiko bei lėšų sąnaudas ir prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Įmonės atstovas K.Jurėnas įsitikinęs, kad ateityje ekologinis aspektas bus dar svarbesnis. Statybos verslas paprasčiausiai nebegalės jo ignoruoti. Geopolimerų injekcijų technologija daugeliu atvejų padės įgyvendinti reglamentuojančiuose dokumentuose numatytus parametrus. Tačiau ekologiškumas, pastebi K.Jurėnas, – tai dar ne viskas. Pagalvoti būtina ir apie ekonomiškumą.

„Jeigu įvertintume ir suskaičiuotume, ką turėtume daryti ir kiek išleisti, jeigu eitume standartiniais statybinių metodų keliais, pasidarytų labai aišku, kad ši technologija yra gerokai pigesnė. Tačiau tai dar ne viskas. Vertinti juk reikėtų ne tik griovimo, atliekų išvežimo, betonavimo ir kitų darbų sąnaudas, bet ir patį laiką. Injektavimo technologija jo sąnaudas gali sumažinti net dešimtis kartų“, – teigia „URETEK Baltic“ atstovas.

Technologija suteikia plačių

panaudojimo galimybių

Geopolimerinių injekcijų technologija pasižymi ir didžiuliu universalumu. Ją naudoti galima praktiškai visur, kur tik yra giluminė konstrukcija. Tai ir istoriniai paveldo objektai, ir komerciniai ar sandėliavimo pastatai, gyvenamieji namai, taip pat ir daugiabučiai. Technologija

sėkmingai naudojama ir infrastruktūros objektuose, rekonstruojant tiltus, uostų

statinius, geležinkelius, kelių sankasas ir pan.

„URETEK Baltic“ dirba su pačiais įvairiausiais projektais. Natūralu, kad dažniausiai tenka spręsti gyvenamųjų namų savininkų problemas – šie pastatai paprastai stovi tankiose miesto zonose, kur labai sunku darbus atlikti tradicinėmis priemonėmis. Miestams vis sparčiau tankėjant, labai auga ir komercinių pastatų problemų sprendimo poreikiai. Tokiems projektams pamatų ar grindų kėlimas labai dažnai būna tiesiog „gyvybės ar mirties“ klausimas.

„Įsivaizduokite pasvirusias grindis prekybos vietose ar sandėliavimo patalpose. Kartais jas pakelti reikia net ir 20 cm, tad „URETEK Baltic“ pastatus iš esmės išgelbėja ir leidžia jiems funkcionuoti toliau. Vis daugiau dirbame ir su infrastruktūros projektais. Pavyzdžiui, kelių sankasų stabilizavimu, tiltų tvirtinimu ir t.t. Tačiau sričių, kuriose šią technologiją būtų galima pritaikyti, dar yra daugybė“, –sako pašnekovas.

Į „URETEK Baltic“ neretai kreipiasi žmonės ar įmonės su problemomis, kurių kompanija iki tol net nebuvo bandžiusi spręsti. Tačiau tokie atvejai tampa ne tik iššūkiu, bet ir naudinga patirtimi: sprendimą paprastai galima rasti, kruopščiai išanalizavus situaciją. „Šios technologijos stiprybė ir grožis ir yra tai, kad ją galima pritaikyti pačiose įvairiausiose situacijose.

Neartų dirvonų dar yra daugybė. Technologija nuolat stebina savo panaudojimo galimybėmis“, –teigia „URETEK Baltic“ atstovas.

Vienas iš geriausių ir maloniausių būdų tas

galimybės patikrinti, pasak K.Jurėno, – tai istorinių, paveldosaugos pastatų pakėlimai, pamatų sustiprinimas. Dirbant senamiestyje, atsiranda visai kitų rizikų, kitų niuansų. Tvarkant paveldą, niekada negali būti tikras, kad procesas vyks taip, kaip įprasta – čia nuolat atsiranda nenumatytų situacijų. Niekada negali būti tikras, kokį gruntą rasi po šimtmečius stovinčiais pastatais.

„Dirbdamas visada turi labai atidžiai galvoti ne tik apie tvarkomą pastatą, bet ir apie tuos, kurie stovi šalia. Tačiau tokie iššūkiai atneša ir didesnį pasitenkinimą, juos įveikus. Visi istoriniai pastatai, kuriuos tvarkėme, sėkmingai stovi ir stovės dar labai ilgai“, – įsitikinęs geopolimerinių injekcijų technologijos efektyvumu įmonės „URETEK Baltic“ projektų vadovas K.Jurėnas.

URETEK technologija naudojama daugiau nei 52 pasaulio valstybėse. Tai užtikrina kokybę, nes Lietuvoje dirbantys specialistai turi galimybę naudotis patirtimi, kuri yra sukaupta įgyvendinant daugiau nei 200 tūkst. labai didelės apimties bei nesuskaičiuojamai daug mažesnių projektų. 

55 TECHNOLOGIJOS
www.uretek.lt
„URETEK Baltic“ projektų vadovas Kęstutis JURĖNAS

KAM-BUD – šiuolaikinių technologijų stogai ir jų montavimas

ENERGINIS

Lenkijos kompanijos KAM-BUD, kuri įrengia plokščiuosius stogus visoje Europoje, išskirtinumas – keliskart greitesnis stogo dengimo procesas, lyginant su alternatyviomis stogo dangomis.

Kas yra PIR ir „Protan“ PVC KAM-BUD siūlomą ir klientų pasitikėjimo sulaukusią stogų dangą sudaro naujos kartos šiltinamoji medžiaga PIR ir gamintojo „Protan“ PVC danga. Naujos kartos PIR termoizoliacija yra lengvesnė ir dvigubai plonesnė. Dėl itin gerų izoliacinių PIR savybių vietoj kai kurių įprastų šiltinimo medžiagų užtenka dvigubai plonesnės KAM-BUD įrengiamos stogo dangos tam pačiam rezultatui pasiekti. Pvz., A++ gamybiniams, sandėliavimo pastatams užtenka 12–14 cm storio, nes PIR suteikia tokį pat efektą, kokį pasiekia dvigubai storesnės tradicinės šiltinimo medžiagos.

PVC dangą, kuri naudojama įrengiant stogą, gamina gilias tradicijas turinti,

80 metų rinkoje veikianti Norvegijos įmonė „Protan“.

Tad ši stogo danga su PIR ir „Protan“ PVC yra dvigubai šiltesnė už įprastus rinkos sprendimus.

Mažesnis dangos svoris yra ir viena iš dedamųjų, kurios spartina darbus, nes lengviau ir greičiau užkelti ant stogo medžiagas. Kvadratiniam metrui tokios stogo dangos įrengti reikia apie 3 kg termoizoliacijos ir 1,5 kg PVC, tad bendras tokio ploto visos sistemos svoris siekia tik

5–6 kg ir tai reiškia apie 10 kartų mažiau už įprastus sprendimus apkraunamą stogą, ant kurio galima arba įrengti saulės jėgainę, arba sutaupyti pasirinkus plonesnę konstrukciją. Ir visa tai – neaukojant energinio efektyvumo rodiklių.

Dar viena svarbi šios dangos ypatybė –naudojant PIR, nevyksta garo mainai, nėra rasos arba kondensacijos taško. Dangos gamintojai atliko tyrimą: Lietuvoje sausio ir vasario mėnesiais šis rodiklis siekė tik 20 g/kv. m, o kondensatas susidaro ant PIR paviršiaus. Kadangi PVC membrana

turi mikroskopinius kūgius, garas arba kondensatas tarsi „iškvėpuojamas“. Kad danga būtų klojama teisingai ir galėtų išgarinti drėgmę, abi pusės nudažytos skirtingomis spalvomis. Dėl to ant stogo nebereikia įrengti papildomų įrenginių.

KAM-BUD danga dengiami Lietuvos gamyklų, logistikos pastatų stogai „Kompanija KAM-BUD, kuri jau gerą dešimtmetį dirba ir mūsų šalies rinkoje, kasmet uždengia apie 3 mln. kv. m stogo. Lietuvoje paklojama apie 400–600 tūkst. kv. m PVC stogo dangos per metus“, – dalijasi skaičiais KAM-BUD atstovas Lietuvai Gintautas Brazauskas. Todėl kompanija KAM-BUD ir jos įrengiamos stogo dangos Lietuvoje gerai žinomos ir užsirekomendavusios. Naudojant PIR ir „Protan“ PVC derinį, Lietuvoje įrengti stogai pramonės, sandėliavimo ir kitiems negyvenamosios paskirties pastatams. Nuo 2014 m., skaičiuoja G.Brazauskas, baldų pramonės ir logistikos įmonių objektams įrengta arti

56
LENKIJOS KOMPANIJA „ADAM ARKADIUSZ KAMINSKI KAM-BUD SYSTEM“ (TOLIAU – KAM-BUD) GRIAUNA MITĄ, KAD KUO AUKŠTESNIS NAUDINGUMAS, TUO TURI BŪTI STORESNĖ STOGO DANGA. NAUDODAMA NAUJOS KARTOS MEDŽIAGAS, KOMPANIJA IŠLAIKO AUKŠTĄ ENERGINĮ EFEKTYVUMĄ SU PLONA PLOKŠČIOJO STOGO DANGA.

2 mln. kv. m stogo dangų. Pernai stogo

įrengimo darbai pradėti Vilniaus rajone statomoje vienoje gamykloje: iš viso bus įrengta 68 tūkst. kv. m stogo dangos. KAM-BUD orientuojasi į negyvenamosios paskirties pastatų – pramonės, logistikos, prekybos, sandėlių ir pan. objektų plokščiųjų stogų rinką. Nors paprastai tai yra nauja statyba, bet dangą PIR ir „Protan“ PVC galima įrengti ir renovuojat, remontuojant senas dangas.

Per dieną įrengiama apie

2 tūkst. kv. m dangos

Specialiai apmokyti KAM-BUD profesionalai stogo įrengimo darbus atlieka itin sparčiai: per dieną įrengiama apie 2 tūkst. kv. m dangos, ir tai yra įspūdingas skaičius. „Mūsų įmonės spartą demonstruoja kad ir vienas iš šių metų objektų, kur 20 tūkst. kv. m stogo dangą įrengėme per 4 savaites, tai yra kelis kartus greičiau už kitas Lietuvos rinkoje dirbančias įmones. Darbų sparta yra vienas iš didžiausių mūsų pranašumų, – sako KAM-BUD atstovas. –Lietuvoje paprastai dirba 10–20 žmonių brigados, kurios atvyksta iš Lenkijos. Lenkai įpratę darbuotis itin sparčiai. Mūsų įmonės atveju tai lemia ir kruopštus darbų objekte planavimas, darbuotojų kompetencija, patirtis ir vadinamasis „know how“. Pasitelkdami mechanizmus, specialią įrangą, naudojame mažai rankų darbo.“

Garantijos ir aptarnavimas

„Protan“ PVC danga yra ilgaamžė, gali būti eksploatuojama daugiau negu 60 metų. Norvegijos įmonė atlieka darbų monitoringą, aiškindamasi, kaip eksploatavimo metu kinta dangos savybės. Toks monitoringas suteikia galimybę nuolat tobulinti dangą, todėl PVC gamintojai ir suteikia net 15 metų garantiją.

Neblunkanti šviesiai pilka stogo danga

atitinka rinkoje vis labiau populiarėjančią kuo šviesesnių stogų tendenciją. Ant tokio stogo gali stovėti vanduo, augti medžiai – danga atspari šiems poveikiams. Mechaniškai pažeidus, danga yra lengvai sutvarkoma. KAM-BUD rekomenduoja po dvejų metų pradėti bent sykį per metus atlikti stogo apžiūrą, išvalyti įlajas, vėdinimo elementus.

KAM-BUD įrenginėjama stogo danga turi pasaulyje gerai žinomos draudimo bendrovės „FM Global“ sertifikatą.

Gaminiai ar paslaugos, pažymėti šios kompanijos ženklu, patvirtina, kad jie atitinka aukštus gaminio testavimo ir sertifikavimo standartus. Šis sertifikatas yra pripažįstamas visame pasaulyje.

Įmonė KAM-BUD atlieka stogų įrengimo ir priežiūros darbus, vėjo zonų skaičiavimus. Darbus su „Protan“ PVC dangomis vykdo gamintojo parengti ir sertifikuoti darbuotojai. KAM-BUD taip pat atstovauja inovatyviems gamintojams, kurių gaminius parduoda ir Lietuvos rinkoje. Visi produktai yra perdirbami. 

PRANAŠUMAI:

• danga ilgaamžė, nekeičia spalvos, nepraranda elastingumo visą eksploatavimo laiką

• tinka naujai statybai ir remontui

• greitai įrengiama profesionalų

57 TECHNOLOGIJOS.
Užsak. Nr. 23/565

Polipropileno fibra sėkmingai naudojama, kai įrengiamos didelių apkrovų dangos gamybos ir karinės infrastruktūros objektuose

POLIPROPILENO FIBRA SĖKMINGAI NAUDOJAMA ĮVAIRIOS PASKIRTIES OBJEKTŲ LIETUVOJE STATYBOJE. ŠI TRADICINIO ARMAVIMO METALINIU TINKLU ALTERNATYVA SAVO PRANAŠUMUS ĮRODĖ IR ĮRENGIANT DANGAS, KURIOS TURI ATLAIKYTI DIDELES APKROVAS.

Du stambūs pastarojo meto projektai, kuriuose pasirinkta armuoti naudojant polipropileno fibrą, –baigiamas statyti gamybinės paskirties

objektas Vilniaus rajone ir startuojantis karinės infrastruktūros projektas

Švenčionių rajono Pabradės poligone.

Armavimo polipropileno fibrà sprendinius

šiems projektams teikė bendrovė

„PP Baltic“, kuri yra oficiali Belgijos

polipropileno fibros ir plaušo gamintojos

ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms.

Polipropileno fibra armuotos dangos

įrenginėjamos gamyklose

„PP Baltic“ tiekiama polipropileno fibra

ir dangų su šiuo produktu armavimo

sprendiniai sėkmingai naudojami

gamybinės paskirties objektuose, įrengiant didelius plotus dangų.

Viename tokių objektų – apie

35 tūkst. kv. m teritorijos dangų –lauko sandėliavimo bei kitos paskirties

aikštelėse – įrengta armuojant betoną polipropileno fibra.

„Betoninės dangos armavimo polipropileno fibra sprendinys pateiktas bendradarbiaujant su užsakovu ir projektuotojais, išsiaiškinant poreikius, dangų eksploatavimo sąlygas, – sakė įmonės „PP Baltic“ vadovas Andrius Karpauskas. – Lauko aikštelių dangos turi atlaikyti dideles apkrovas, nes jomis važinės sunkusis transportas. Tad teikiant sprendinį dėl armavimo polipropileno fibra, reikėjo įvertinti apkrovas, – ir tai buvo kompleksinis sprendinys, dėl kurio diskutavo susiję statybos proceso dalyviai. Atsižvelgiant į aikštelių paskirtį, pasirinkta įrengti skirtingo storio dangas, tad skiriasi armavimo intensyvumas –panaudotos fibros kiekis. Tokiu būdu ieškojome pusiausvyros tarp būtinybės atlaikyti numatytas apkrovas ir ekonominio naudingumo.“

Įvertinant gamyklos specifiką, atskirose

58
Užsak. Nr. 23/602

zonose taip pat buvo parinktas ir papildomas armavimas metalo tinklu, tačiau didžioji dalis dangų armuota vien polipropileno fibra.

Dalyvauja karinės infrastruktūros

įrengimo projektuose

Dangas armuoti polipropileno fibra pasirinkta ir įrengiant karinę infrastruktūrą

Pabradėje. Tai bus apie 70 tūkst. kv. m

įvairių dangų, tarp kurių – keliai ir įvairios paskirties aikštelės. Dangos bus įrengiamos įvertinant galimas karinės technikos apkrovas. Pasak A.Karpausko, tokioms aikštelėms kokių nors išskirtinių reikalavimų nėra – dangų įrengimo sprendiniai turi atitikti projekte numatytus reikalavimus, kaip ir kituose projektuose. Karinės infrastruktūros objektai, kuriuose dangų armavimui naudota polipropileno fibra, irgi nebėra naujiena. Įmonė „PP Baltic“ teikė sprendinius įvairiems karinės

paskirties projektams, tarp kurių – ir Rukloje pastatytos didžiosios specialios technikos remonto ir priežiūros dirbtuvės. Šiame projekte polipropileno fibros sprendiniai naudoti vidaus grindims ir lauko aikštelėms armuoti. Taip pat šiuo metu vykdomas kelių karinei technikai įrengimo projektas, kurį įgyvendinant betonas taip pat armuojamas polipropileno fibra „DURUS EasyFinish“.

Sprendinių skaičiavimai turi draudimą, CO2 poveikis deklaruojamas pagal EPD

Ir gamybos paskirties objektuose, ir karinės infrastruktūros projektuose betonas yra veikiamas aplinkos sąlygų, agresyvių medžiagų, todėl, armuojant dangas tradiciniu būdu, naudojant metalo tinklą, iššūkiu tampa korozija, kuri daro neigiamą poveikį ir dangos naudojimo trukmei. Polipropileno fibra yra neutrali visiems šiems poveikiams. Fibros gamintojai yra atlikę 100 metų ilgaamžiškumo bandymą, kuris pagrindžia produktų ilgaamžiškumą ilguoju laikotarpiu.

„Teikdami pasiūlymus įvairiems projektams,

visada turime pagrįsti savo skaičiavimus, įrodyti sprendinius, nes tai yra skirtingi, unikalūs objektai, kuriuose numatomos didelės ir labai didelės dangų apkrovos“,–pasakoja A.Karpauskas.

„PP Baltic“ teikia ne tik skaičiavimus dėl apkrovų, bet gali ir aiškiai deklaruoti numatomą anglies dvideginio pėdsaką: polipropileno fibra turi poveikio aplinkai deklaraciją (EPD). Kadangi armuojami plotai paprastai yra dideli, šie skaičiavimai yra svarbus veiksnys šiuolaikinės rinkos projektuose.

„Svarbu tai, kad, dangas armuojant polipropileno fibra, siūlomus sprendinius pagrindžiame pagal nurodytas sąlygas, betoną, apkrovas, pateikiame anglies dvideginio pėdsako skaičiavimą, o skaičiavimai turi Europos sąjungoje galiojantį draudimą“, – akcentuoja „PP Baltic“ vadovas A.Karpauskas.

Polipropileno fibros panaudojimo sprendiniai naudingi ir projektuotojams, nes „PP Baltic“ pateikia juos pagal konkretaus objekto reikalavimus, įvertindami betono storį ir markės parametrus, armavimo intensyvumą, anglies dvideginio pėdsaką bei ekonominį naudingumą.

59 TECHNOLOGIJOS

Japonų pavyzdžiu INFLAMED lietuvius moko džiaugtis tobulu netobulumu

SUNKU BŪTŲ RASTI ŠALĮ, KURI VAKARIEČIO VAIZDUOTĘ MASINTŲ LABIAU NEI JAPONIJA. TEKANČIOS SAULĖS ŠALIS MUS ŽAVI SAVO KULTŪRA, SUBTILIA ESTETIKA, DĖMESIU DETALĖMS, Į TVARUMĄ ORIENTUOTAIS SPRENDIMAIS. NIEKO NUOSTABAUS, KAD IR MUMS VIS NORISI BENT DALELĘ JAPONIJOS PASIIMTI SU SAVIMI IR ATSIVEŽTI ČIA, Į LIETUVĄ. BŪTENT TAI IR PADARĖ „INFLAMED“ KOMANDA.

Lietuvius įmonė „Inflamed“ edukuoja apie „Yakisugi“ – tradicinę japonišką degintos medienos techniką, namams suteikiančią užburiančios estetikos jausmą ir garantuojančią ilgaamžiškumą.

Tradicinė japoniška technika: pabrėžiamas netobulumas

Japonai labai mėgsta tobulą netobulumą. Pavyzdžiui, visame pasaulyje garsus „Kintsugi“ – dužusių keramikos gaminių taisymo menas. Išskirtinis jis tuo, kad skilimai, užuot bandžius juos maskuoti, kaip tik taisomi aukso spalvos klijais, tokiu būdu juos pabrėžiant. „Yakisugi“ – tai dar vienas tobulo netobulumo pavyzdys. Tradicinio proceso metu mediena deginama, iš esmės pakeičiant jos išvaizdą ir struktūrą.

Deginimui dažniausiai naudojama eglė, pušis, maumedis, akoja (accoya) mediena. Retesniais atvejais – ąžuolas, uosis, kedras. Pasirinkimą lemia panaudojimas, biudžetas ir norimas galutinis rezultatas.

Kaip pasakoja „Inflamed“ bendrasavininkis

Vilmantas Butkus, tokio išskirtinio verslo idėja atėjo gana netikėtai. „Šita mintis paprasčiausiai atsirado laiku ir vietoje. Man pačiam visada norėjosi dirbti su mediena. Vienas draugas kaip tik dirbo įmonėje, kuri ėmėsi medienos deginimo. Taip prasidėjo mūsų pokalbiai, per kuriuos tą idėją ėmėme vystyti, gvildenti. Nusprendėme pasinaudoti geru momentu ir ją įgyvendinti. Ir kol kas nesigailime“, –pasakoja V.Butkus.

Mokėsi ir patirties sėmėsi bandydami bei klysdami Žinoma, viskas skamba daug paprasčiau nei buvo realybėje. Japonija visgi yra visai kitoje planetos pusėje. Tai reiškia, kad nelabai pavyks susirasti savąjį sensėjų –tradicinio amato meistrą – ir pasiprašyti tapti jo mokiniu. Didžiąją informacijos dalį „Inflamed“ įkūrėjai susirinko per literatūrą, socialinius tinklus. Tačiau, savaime suprantama, pats geriausias mokymasis vyksta bandymo keliu, kai darai, stebi rezultatus, bandai iš naujo, patiri augimo

skausmus ir džiaugsmus. „Suklydimų neišvengiamai buvo. Tačiau tai natūralu. Jų patiria visi. Ypač startuojant, esant labai toli nuo ten, kur bandai atsidurti. Geras rezultatas savaime neateina, jis pasiekiamas mokantis iš klaidų“, – įsitikinęs V.Butkus.

Pastebėjo visi, privalumus iškėlė japonai O mokytis tikrai yra ko. „Yakisugi“ yra gilias tradicijas turinti technika, pradėta naudoti dar XVIII amžiuje. Ji visų pirma buvo skirta medžiagų tarnavimo laikui prailginti. Bent kiek besidominčių statybos ir architektūros istorija tai neturėtų stebinti. Deginimo efektas buvo žinomas daugeliui kultūrų. Ne išimtis ir lietuviai. Net turime priežodį: „Apdegęs nepūva“. Japonai „Yakisugi“ tradiciškai praktikavo rankiniu būdu. Įmonės „Inflamed“ specialistai šį procesą modernizavo. Mediena apdeginama specialioje krosnyje, medienos paviršių liečiant tiesiogine ugnimi. Deginimo metu susidaro medienos

60

paviršiuje anglies sluoksnis, kuris suteikia puikią apsaugą nuo išorinių aplinkos veiksnių. Norint dar labiau atskleisti degintos medienos grožį, ji gali būti ir specialiai šukuojama, alyvuojama. „Taip apdirbta mediena iš tiesų tampa ypatingai ilgaamžė. Dabar ją pritaikant, ypač Lietuvoje, kur ši technologija dar neįprasta, klientus pirmiau domina estetika, o vėliau – praktiniai pranašumai“, – dalijasi pastebėjimais V.Butkus.

Anot jo, naudojant tokią apdirbimo technologiją, mediena tampa gerokai atsparesnė išoriniams veiksniams: pelėsiui, puvimui, įvairiems kenkėjams. Skaičiuojama, kad tokiu būdu jos tarnavimo laikas prasitęsia iki maždaug šimto metų.

degintos medienos gamyba yra sudėtingas, žinių reikalaujantis procesas, bet jos priežiūra labai paprasta. Užtenka ją tiesiog kas 5–10 metų iš naujo padengti alyva.

Edukuoja Lietuvos vartotojus apie degintą medieną ir jos panaudojimą Deginta mediena gali būti naudojama praktiškai viskam, kam naudojama ir įprasta: individualiems gyvenamiesiems ar komerciniams pastatams, daugiabučiams. Taip pat įvairiems architektūriniams projektams, interjerui, baldams. Darbas su ja taip pat labai panašus. Skirtumas tik tas, kad čia prireikia gerokai daugiau kruopštumo, atidumo ir kantrybės. Kaip sako V.Butkus, šiuo metu viena iš esminių „Inflamed“ misijų ir yra visuomenės edukacija, aiškinimas, kas yra deginta mediena ir kaip naudojama. „Kadangi toks medienos apdorojimo būdas Lietuvoje dar nėra labai gerai žinomas, klientų informavimas yra be galo svarbi sritis. Technologija Lietuvoje iš viso egzistuoja apie penkerius metus.

Deginta mediena: graži pažiūrėti, paprasta prižiūrėti „Inflamed“ medienos deginimo technologiją naudoja dailylenčių, fasadinių lentų, terasos ir tvoros lentų, tašelių, sijų, gegnių, baldų, įvairių interjero elementams gaminti. Taip paruošta mediena gali būti praktiškai bet kokių išmatavimų. Be abejo, lengviausiai pastebima tokių gaminių savybė yra jų išskirtinė estetika. Deginta šukuota mediena atskleidžia savo nepakartojamų raštų unikalų grožį. Jį dar labiau paryškinti gali įvairių spalvų pigmentuota alyva. Nors

Natūralu, kad žmonėms vis dar reikia daug apie ją pasakoti, reikia leisti ją pažinti, susipažinti su kitų patirtimi. Tik tokiu būdu

gali ateiti suvokimas“, – įsitikinęs V.Butkus. Nuoseklus darbas duoda ir rezultatų. Apie „Yakisugi“ sužino vis daugiau žmonių, tad susidaro grandininė reakcija – pamačiusieji išskirtinės išvaizdos architektūrą, patys nori apie ją išsamiau sužinoti.

„Kai žmogų tinkamai informuoji, padedi suprasti visus aspektus, abejonių nelabai ir lieka. Žinoma, klausimai yra natūralu. Žmonėms rūpi priežiūra, panaudojimas. Šiuo metu tai ir yra mūsų svarbiausias darbas – suteikti tokią informaciją. Pastebime, kad interesantai yra labai įvairūs. Nuo drąsių iki abejojančių, bet vis tiek bandančių. Gera naujiena, kad nusivylusiųjų nepasitaiko“, – džiaugiasi „Inflamed“ bendrasavininkis V.Butkus. 

61 TECHNOLOGIJOS
Užsak. Nr. 23/553

OBO Ion Wallbox įkrovimo stotelė

OBO Ion Wallbox įkrovimo stotelė

Paprasta, saugu, apgalvota

Paprasta, saugu, apgalvota

Pradėkite ieškoti E-Mobilumo

OBO Ion Wallbox įkrovimo stotelė garantuoja patikimą sprendimą paprastam ir PV optimizuotam elektromobilių

Pradėkite ieškoti E-Mobilumo

įkrovimui individualiuose namuose arba visam transporto priemonių parkui įmonės teritorijoje. Smūgiams atsparus korpusas IK08 yra ypač tvirtas, o IP66 apsaugos klasė leidžia stotelę naudoti tiek viduje, tiek apsaugotoje lauko zonoje.

OBO Ion Wallbox įkrovimo stotelė garantuoja patikimą sprendimą paprastam ir PV optimizuotam elektromobilių įkrovimui individualiuose namuose arba visam transporto priemonių parkui įmonės teritorijoje. Smūgiams atsparus korpusas IK08 yra ypač tvirtas, o IP66 apsaugos klasė leidžia stotelę naudoti tiek viduje, tiek apsaugotoje lauko zonoje.

Nustatoma įkrovimo galia nuo 1.4 iki 22 kW

Su rankiniu įjungimo / išjungimo mygtuku iki 11 kW. Ion Wallbox gali būti subsidijuojama

Nustatoma įkrovimo galia nuo 1.4 iki 22 kW

PV optimizuotas įkrovimas per Modbus arba aktyvinimo kontaktą

Su rankiniu įjungimo / išjungimo mygtuku iki 11 kW. Ion Wallbox gali būti subsidijuojama

PV optimizuotas įkrovimas per Modbus arba aktyvinimo kontaktą

Per aktyvinimo kontaktą galima integruoti: valdymo impulsų imtuvą, laikmatį, RFID modulį ir "Protingo Namo" technologiją

Per aktyvinimo kontaktą galima integruoti: valdymo impulsų imtuvą, laikmatį, RFID modulį ir "Protingo Namo" technologiją

Stacionarus 5 m įkrovimo kabelis su 2 tipo kištuku visiems įprastiems transporto priemonių tipams

Paprasta naudoti su paspaudžiamu ar raktiniu jungikliu bei būsenos indikatoriumi

IK08 ir IP66: tvirta ir saugi Ion įkrovimo stotelės konstrukcija

Stacionarus 5 m įkrovimo kabelis su 2 tipo kištuku visiems įprastiems transporto priemonių tipams

Paprasta naudoti su paspaudžiamu ar raktiniu jungikliu bei būsenos indikatoriumi

Su "Žaliasis Nulis" jungikliu: 0,0 kW sąnaudos budėjimo režime

IK08 ir IP66: tvirta ir saugi Ion įkrovimo stotelės konstrukcija

Papildomai galima pasirinkti su apsauga nuo oro sąlygų ir apsauga nuo viršįtampio T2+D1

Su "Žaliasis Nulis" jungikliu: 0,0 kW sąnaudos budėjimo režime

Papildomai galima pasirinkti su apsauga nuo oro sąlygų ir apsauga nuo viršįtampio T2+D1

Building Connections

www.obo.lt

62
PV optimizuotam įkrovimui!
Building Connections
www.obo.lt
PV optimizuotam įkrovimui!
230865-Anzeige LIS OBO Ion Wallbox LT.indd 1 04.09.2023 14:24:23

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ –specializuota grindų

įrengimo

įmonė, klojanti poliuretanines, epoksidines ir glaistyto betono grindis visoje Lietuvoje

Didžiausi pagal dangų įrengimo plotą šių metų GRINDUVOS objektai:

 LIDL sandėlis Jogėliškio g. ir inžinerinės paskirties pastatas Ostrogiškio g. Vilniuje – apie 20 tūkst. kv. m grindų dangų.

 Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kylanti pasaulyje didžiausios dviračių gamintojos „Pon. Bike“ gamykla –apie 7 tūkst. kv. m grindų dangos.

 Lietuvos centrinio valstybės archyvo Vilniuje, O.Milašiaus g., projektas –apie 6 tūkst. kv. m dangų.

 Singapūro medicininės įrangos „Esco Lifesciences“ gamykla Biruliškių k., Kauno r., – 6 tūkst. kv. m dangos.

 Prekybos paskirties pastato „DECATHLON“ Islandijos pl., Kaune, projekte – 4 tūkst. kv. m dangos.

 Alytuje, kur įsikūrusi ir pati GRINDUVA, įrengta apie 5 tūkst. kv. m dangų. Tai UAB „VIRPIL Controls“ virtualaus pilotavimo simuliatorių gamykla Fortų g. ir AB „ASTRA LT“ gamykla Ulonų g.

„GRINDŲ ĮRENGIMAS –VIENAS TŲ PROCESŲ, KURĮ SVARBU ATLIKTI YPAČ ATSAKINGAI, KRUOPŠČIAI IR KOKYBIŠKAI, KADANGI NUO TO, KAIP BUS ĮRENGTOS GRINDYS, NEMAŽA DALIMI PRIKLAUSYS IR VISO STATINIO FUNKCIONALUMAS, ERGONOMIŠKUMAS, TARNAVIMO LAIKAS“, – SAKO 26-ERIŲ METŲ VEIKLOS PATIRTĮ SUKAUPUSIOS UAB „GRINDUVA“ VADOVAS TOMAS VAILIONIS.

TECHNOLOGIJOS
info@grinduva.lt 63 Užsak. Nr. 23/560
UAB GRINDUVA, Pramonės g. 1L, Alytus, tel. +370 315 55370;

Mokyklų sporto salėse įrengus modernų LEDVANCE apšvietimą, elektros energijos sąnaudos mažės 4 kartus

Vilniaus mokyklų sporto salių apšvietimas – tarsi du poliai: naujos statybos, atnaujintose mokyklose įrengtas modernus, taupus apšvietimas, o kitose apšvietimo sistema su imliomis energijai lempomis mena sovietmetį. „Sostinės krepšinio mokykla rūpinasi 4 tūkst. vaikų krepšinio treniruotėmis. Jas vykdome net 100 skirtingų darželių ir mokyklų sporto salėse. Džiaugiuosi, kad LEDVANCE atstovybė Lietuvoje sutiko prisidėti prie mūsų iniciatyvos pagerinti apšvietimą sporto salėse, nes mums tai itin svarbu. Kartu su LEDVANCE specialistais aplankėme nemažai Vilniaus mokyklų, kad galėtume įdiegti apšvietimą, kuris atitiktų europietiškos valstybės mokyklos sporto infrastruktūrą“, –sako Sostinės krepšinio mokyklos steigėjas Andrius Čerškus.

A.Čerškus, su partneriais įkūręs didžiausią Baltijos šalyse krepšinio mokyklą, pastebi, kad kūno kultūrai ir sveikatingumui Lietuvoje labai trūksta didesnio dėmesio. Sveikas gyvenimo būdas, sportas Lietuvoje išgyvena pakilimą, tapo madingu dalyku, nors atitraukti vaikus nuo kompiuterių, išmaniųjų telefonų – iššūkis. Todėl sporto organizacijos kartu su bendrojo lavinimo mokyklomis, A.Čerškaus nuomone, turėtų

ieškoti įvairių būdų, kad mokinius galima būtų pritraukti į sporto sales ne tik per kūno kultūros pamokas.

„Visiems žinoma tiesa, kad sveikame kūne – sveika siela. Fiziškai aktyvūs vaikai yra sveikesni, energingesni, – sako A.Čerškus.

– Tinkamas apšvietimas sporto salę daro kur kas patrauklesnę, prisideda prie sveikos gyvensenos ir aktyvumo puoselėjimo.

Kalbant apie apšvietimą, svarbu tinkamas sąlygas sukurti ne tik vaikams, bet ir treneriams, mokytojams, kurie visą dieną praleidžia sporto salėje.“

Taikos progimnazijos sporto salės apšvietimas – kai 20 yra daugiau už 90

Vilniaus Taikos progimnazijos sporto salės apšvietimas buvo įrengtas dar 1985 m., kai buvo pastatyta pati mokykla. Tuomet įrengta 90 liuminescencinių lempų, kurios kas trejus metus būdavo keičiamos, tam tekdavo statyti pastolius ir laipioti į 7 m aukštį.

„Šią vasarą pradėjome sporto salės atnaujinimo darbus ir pirmiausia ėmėmės lubų: jos buvo nudažytos ir įrengtas modernus LEDVANCE apšvietimas“, –pasakoja Taikos progimnazijos direktoriaus

pavaduotojas ūkiui Paulius Kapšys. Vietoj senų, daug energijos naudojančių seno tipo 90 liuminescencinių lempų buvo sumontuota 20 LED šviestuvų. Kaip pastebi

P.Kapšys, 20 LED šviestuvų šviečia triskart geriau negu 90 senų liuminescencinių lempų – naujos technologijos ne tik taupys energijos sąnaudas, bet ir kokybiškai apšvies sporto salę.

„Skirtumą sudėtinga apibūdinti žodžiais: įjungus vos 2 šviestuvų eiles, o iš viso jų yra 4, šviesos poveikis yra kur kas didesnis, negu būdavo sujungus visas 90 senųjų lempų, – dalijasi P.Kapšys. – Be to, šios LEDVANCE lempos yra atsparios kamuolio smūgiams ir joms suteikiama 5 metų garantija.“

P.Kapšys, buvęs kūno kultūros mokytojas, sako, kad daugiau kaip 80 proc. vaikų laukia kūno kultūros pamokų, todėl atnaujintoje sporto salėje mokiniai sportuos dar mieliau.

Taikos progimnazijos sporto

salėje išnaudojo jau įrengtas apšvietimo linijas Sprendžiant dėl Taikos progimnazijos sporto salės apšvietimo, kaip sakė LEDVANCE atstovybės Lietuvoje apšvietimo projektų vadovas Egidijus Bočys, buvo orientuotasi į universalumą, nes čia propaguojamos

64
DVIEJŲ VILNIAUS MOKYKLŲ MOKSLEIVIAI NAUJUOSIUS MOKSLO METUS PRADEDA SPORTUODAMI MODERNIAI APŠVIESTOSE SPORTO SALĖSE. „LEDVANCE“ APŠVIETIMAS ĮRENGTAS TAIKOS PROGIMNAZIJOS IR FABIJONIŠKIŲ GIMNAZIJOS SPORTO SALĖSE.

įvairios sporto šakos, šioje salėje treniruojasi ir Sostinės krepšinio mokyklos vaikai. LEDVANCE specialistai, rengdami apšvietimo projektą, atskaitos tašku pasirinko nuo seno buvusias 4 apšvietimo linijas ir suprojektavo jose 20 pailgų LED šviestuvų. Visi šie šviestuvai turi sustiprintą korpusą, apsaugines groteles ir atlaiko kamuolio smūgius – turi sertifikatą. Tad šviestuvai yra saugūs, net į juos pataikius kamuoliu. „Kalbant apie šviesos parametrus, svarbu yra, kad ji sklistų tolygiai ir neakintų“, – sako LEDVANCE specialistas. Taikos progimnazijoje įrengti 2022 m. laidos LEDVANCE šviestuvai. Tai yra kokybiški, saugūs, efektyvūs 155 lm/W generuojantys komfortišką apšvietimą, reikliai testuoti specialiose laboratorijose ir sertifikuoti šviestuvai.

Fabijoniškių gimnazijos sporto salėje įrengti šviestuvai, kokius galima naudoti ir lauke

Dar vienas „švietėjiškas“ LEDVANCE vasaros projektas – apšvietimo atnaujinimas dviejose Fabijoniškių gimnazijos sporto salėse. Didžiojoje gimnazijos sporto salėje seni šviestuvai ir prožektoriai buvo įrengti lubose ir ant lubų konstrukcijų. LEDVANCE

parengė projektą: pasiūlė prožektoriaus tipo LED šviestuvus su asimetrine lęšine optika.

„Naujuosius LED šviestuvus orientavome horizontaliai žemės paviršiaus atžvilgiu, kai senieji buvo sureguliuoti apie 60 laipsnių kampu. Šviestuvai buvo sumontuoti ne virš krepšinio aikštelės, o aikštelės kraštuose. Tokiu būdu sukūrėme komfortišką ir itin tolygų apšvietimą, o neutraliai balta šviesa skatina aktyvumą“, – pasakoja E.Bočys. Gimnazijoje įrengti LEDVANCE šviestuvai, kuriuos galima naudoti ir lauko sporto aikštynams apšviesti. Prožektoriaus tipo šviestuvai leidžia išnaudoti esamas lubas –nereikia papildomų konstrukcijų. Mažojoje Fabijoniškių gimnazijos sporto salėje, kur daugiausia treniruojasi imtynininkai, įrengti tokie pat šviestuvai, kaip ir Taikos progimnazijoje: su apsauginėmis grotelėmis, sustiprintu korpusu, turintys atsparumo kamuolio smūgiams sertifikatą, tad mažojoje salėje saugiai galima žaisti ir kamuoliu.

Optimalus apšvietimas pagal užsakovų galimybes

LEDVANCE atstovybę Lietuvoje ir Sostinės krepšinio mokyklą sieja bendradarbiavimo

sutartis. Ši krepšinio mokykla inicijavo ir Vilniaus mokyklų sporto infrastruktūros apšvietimo projektus, skatindama sudaryti komfortiškas sąlygas sportuoti ne tik vaikams, bet ir į mokyklų sporto sales užsukantiems aktyviems mikrorajonų gyventojams.

„Mokyklos paprastai turi mažą biudžetą, kuris riboja apšvietimo sistemos įrengimo galimybes. Tad mes ieškome optimalių techninių sprendinių, kurie ne tik sumažintų elektros energijos sąnaudas ir naujų šviestuvų įrengimo sąnaudas, bet ir užtikrintų komfortiškas sąlygas, higienos normų reikalavimus sportuojant mokyklų salėse“, – sako LEDVANCE atstovybės Lietuvoje apšvietimo projektų vadovas E.Bočys.

Tokią įmonės nuostatą įvertino ir užsakovai. Kaip sakė Taikos progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkiui P.Kapšys, verta pasinaudoti LEDVANCE patirtimi, patarimais, nes tai garantuoja geriausią konkrečiomis sąlygomis apšvietimą, atitinkantį turimą biudžetą.

 65 INŽINERINĖS SISTEMOS Užsak. Nr. 23/570

Betono apdirbimas: CEDIMA naujovės bei „veikia, ir tiek“ efektas

VOKIETIJOS „CEDIMA“ GMBH, PASAULYJE GERAI ŽINOMAS DEIMANTINIŲ ĮRANKIŲ IR MAŠINŲ

BETONUI APDIRBTI TIEKĖJAS, PRISTATO BETONO APDIRBIMO NAUJIENAS IR ATNAUJINTAS MAŠINAS, KURIOS DARBĄ DARO EFEKTYVESNĮ, NES, NEPRIKLAUSOMAI NUO BETONO TIPO, MAŠINOS GALINGUMO AR KITŲ SAVYBIŲ, LEIDŽIA GREITAI SURASTI OPTIMALŲ SPRENDIMĄ.

Atnaujinti betono gręžimo modeliai –tvirčiau, ilgiau ir efektyviau Viena iš Vokietijos gamintojos CEDIMA naujovių – jau trečios kartos sauso betono gręžimo varikliai DKS15.1-L001 su vadinamąja minkšto smūgio funkcija. Šiais varikliais, taip pat montuojamais ant gręžimo stovo, vartotojai gali rankiniu būdu lengvai ir greitai (iki 2–3 kartų greičiau nei su standartiniais gręžimo varikliais, kaip, pvz., C-EBM33 FNT ar DK-17EL) gręžti net smarkiai armuotus betonus. Varikliai sukonstruoti tvirtame aliuminio lydinio korpuse, kuris suteikia varikliui patvarumo ir ilgaamžiškumo, jie praktiški ir gali būti naudojami gręžimo paslaugoms teikti. Didžiausias gręžimo skersmuo –

180 mm betone (iki 230 mm abrazyviose medžiagose). Stacionariai montuojamu varikliu DKS-32 gręžiamos iki 350 mm skersmens kiaurymės. „Deimantinio gręžimo asortimentą papildėme betono purvo ir gręžimo kernų gaudytuvais, automatinėmis vandens tiekimo sistemomis, užstrigusių karūnų ir kernų išmušimo įrenginiais, kurie palengvina betono gręžėjo kasdieninį darbą ir padeda susidoroti su iškylančiais iššūkiais“, – akcentuoja filialo „Cedima Vilnius“ direktorius Alfonsas Volungevičius. Automatinę betono gręžimo įrangos seriją CEDIMA atnaujino modeliu KS 50 su automatine pavara BA50 bei populiariausiu varikliu SR-38. Taip populiariausias komplektas leidžia operatoriui vienu metu dirbti su keliomis gręžimo staklėmis statybos aikštelėje ir gerokai palengvina fizinį darbą. Modernus SR-38 variklis yra su praktišku AL lydinio korpusu, aušinamas vandeniu, turi 9 pavarų sistemą, kurios parametrus galima reguliuoti darbo metu, naudoja 3,7 kW/230V galią iki didžiausio 500 mm skersmens.

Efektyvūs sprendimai betono paviršiams apdirbti Betono paviršių apdirbimui CEDIMA siūlo deimantinius frezavimo, poliravimo ir kanalų bei nuožulų pjovimo sprendimus: pradedant kanalų pjovimo darbais fermose, baigiant ištisų betono aikščių išlyginimo, poliravimo arba kanalų formavimo sprendimais. Darbams lauko sąlygomis naudojamos frezavimo mašinos su vidaus degimo varikliais. Frezavimo mašina CF-246D su ekonomišku ir galingu dyzeliniu varikliu yra populiariausias pasirinkimas mažo ir vidutinio dydžio objektuose. 40 cm darbiniame plotyje deimantinius diskus galima išdėstyti reikiamais atstumais ir paketais – tad galima greitai ir tiksliai pjauti atskirus įvairaus pločio bei gylio kanalus pagal pateiktą užsakovo projektą, pašiaušti paviršius, suformuoti naujus paviršius ištisinio nufrezavimo būdu aikštelėse, įvažiavimuose, oro uostuose, sandėliuose ar tiesiog fermose.

CEDIMA savaeigės, hidraulinės 6000 serijos frezavimo mašinos yra skirtos vidutinės

66

ir didelės apimties darbams atlikti. Šios mašinos vienu važiavimu geba suformuoti darbinius nuo 800 mm pločio paviršius. DRS FLOOR „arkliukas“ – šlifavimo mašinos. Asortimente rasite nuo kampų šlifavimo iki savaeigės mašinos, galinčios dirbti visiškai autonomiškai su lazerinėmis nukreipimo sistemomis ir nuotoliniu valdymu – taip pasiekiamas didžiausias tikslumas ir našumas. Šios mašinos turi „amžinas“ krumpliaratines transmisijas ir magnetinę šlifavimo-poliravimo padų tvirtinimo sistemą, kuri leidžia labai greitai ir be įrankių keisti šlifavimo padus.

Platus CEDIMA asortimentas darbui su betonu – optimalaus sprendimo galimybė

A.Volungevičius pažymi, kad CEDIMA gamina ir tiekia daugiau nei 40 skirtingų modelių deimantinių pjovimo diskų vien tik betonui apdirbti. Asortimento dydis ir ilgametė darbo patirtis leidžia, nepriklausomai nuo betono tipo, mašinos galingumo, pjovimo greičio ar disko aušinimo tipo, greitai surasti optimalų sprendimą visiems vartotojams. Betono frezavimo darbams pastatų viduje atlikti yra skirta elektrinė DRS FLOOR frezavimo mašina DBF-380, kuri dar vadinama „du viename“. Šia ypač galinga 15 kW mašina galima suformuoti 380 mm pločio važiavimus vienu metu: frezuoti deimantiniais pjovimo diskais „projektinius

piešinius“ arba, uždėjus būgną su kietlydinio žvaigždėmis, grandyti įvairius betono, epoksidinius, dažų bei įvairių kitų dangų paviršius. Kompanija gamina ir tiekia mažesnes dangų demontavimo frezas, vadinamuosius bebrus, su kietlydinio žvaigždėmis: vidutinio dydžio objektams skirtas 400V DBF-250-E400 ir DBF-250-TWIN, kurie pasižymi ypatingai dideliu darbiniu greičiu ir turi paviršių išlyginimo funkciją.

Mažiausiems projektams yra skirtos frezos DBF-200-E230/DBF-200-E400 ir frezos su benzininiu varikliu DBF-200-B. „Visoms aukščiau išvardintoms mašinoms aptarnauti tiekiame patvarias, tylias, efektyvias, įvairaus galingumo dulkių surinkimo sistemas, pvz., S23/360 M ir S35/540 M su mechaniniu, S35/540 A V2, S55/550A, V33/510 A-LP, DSBM-400 FU, DSBM-250 FU – su automatiniu dulkių filtro nukratymu. Dalis šių dulkių siurblių yra skirti ištisiniam – 7/24 – darbui su patogia LONGOPAC dulkių surinkimo sistema, su M ir HEPA H14 klasės didžiulio filtravimo ploto filtrais“, – sako A.Volungevičius.

Stebimas vis didesnis susidomėjimas ir auganti DRS FLOOR šratasrovių paklausa.

Tai specifinės mašinos, galinčios atlikti šias funkcijas:

nuo betono greitai, lygiai bei kokybiškai nuimti gumos, epoksidines, kietintas dangas;

nuvalyti betono, asfalto, akmens ir metalinius paviršius;

šiurkštinti medžiagas, ruošiant jas atnaujinimui, – naujų dangų suformavimui arba sukibimo

Mažiems ir vidutinio dydžio darbams atlikti rekomenduojama naudoti DSBM-250 modelį, vidutinio ir didelės apimties darbams atlikti – DSBM-400. Tai inovatyvios, patogios ir greitos mašinos, kurios darbo metu faktiškai nepalieka dulkių (naudojamos tik komplekte su dulkių surinkimo mašina). Mašinų konstrukcijoje naudojamos išskirtinai atsparios nusidėvėjimui medžiagos, su padidinto storio (12 mm) korpuso sienelėmis.

CEDIMA mašinos – dešimtims tūkstančių motovalandų

„Kompanija CEDIMA didelį dėmesį skiria būtent Lietuvai, – pastebi A.Volungevičius. – Čia įmonė investavo ir atidarė savo kompetencijų centrą-filialą, per kurį pati gamykla teikia remonto ir serviso paslaugas, organizuoja ir koordinuoja prekių bei paslaugų tiekimą Baltijos šalyse. Tai greitai įvertino mūsų klientai Lietuvoje – CEDIMA mašinas galite rasti įvairiose statybos aikštelėse: ar tai būtų oro uostas, kur dirba mūsų siūlių pjovimo, valymo bei dangų priežiūros mašinos; ar profesionalus samdomas betono demontavimo darbų vykdytojas (angl. k. contractor); ar atominė elektrinė (IAE), kurioje jau 12 metų be sustojimo deimantinėmis lyninėmis mašinomis diena iš dienos yra demontuojamos įvairios metalinės ir betoninės konstrukcijos. Šios mašinos yra išdirbusios dešimtis tūkstančių motovalandų ir geriausiai demonstruoja CEDIMA mašinų tvarumą.“

Į CEDIMA servisą vis dar atkeliauja HF (aukšto dažnio) deimantinių diskinių sienų pjovimo mašinų ir deimantinio gręžimo variklių, kurie jau skaičiuoja kelias dešimtis metų – seniausia užfiksuota atkeliavusi į servisą ir vis dar veikianti mašina yra siūlių pjovimo mašina, pagaminta 1986 m. Filialo „Cedima Vilnius“ direktoriaus A.Volungevičiaus žodžiais, tiesiog veikia, ir tiek. 

STATYBINĖ TECHNIKA
67 Užsak. Nr. 23/559

POŽEMINĖS LINIJOS. Šulinių remontas per vieną dieną –

ir jokio kasimo

nauda miestams – sparta. 5–7 m gylio šulinio žiedų pakeitimas kasimo būdu su gerbūvio atstatymu trunka apie savaitę, o CIPP metodu galima renovuoti 2 šulinius per dieną, ribojant eismą tik lokaliai ir negadinant gerbūvio“, – atkreipia dėmesį A.Račkauskas.

Šulinių renovacijai atlikti naudojama beveik ta pati medžiaga, kaip ir vamzdžiams renovuoti, forma pritaikoma pagal šulinį, o epoksidinėms dervoms iškaitinti pasitelkiama UV spinduliuotė. Viskas daroma vertikaliai, dirbant iš vienos pusės (nuo žemės paviršiaus), o kitą pusę užaklinant.

VAMZDYNŲ AVARIJOS MIESTUOSE – BENE NEMALONIAUSI INCIDENTAI, SUKELIANTYS NEPATOGUMŲ IR GYVENTOJAMS, IR VERSLUI, IR VALDININKAMS. SIEKIANT IŠVENGTI NEMALONUMŲ IR NEPLANUOTŲ IŠLAIDŲ, SVARBU SKIRTI LĖŠŲ VAMZDYNAMS PRIŽIŪRĖTI IR PREVENCINIAM REMONTUI ATLIKTI. UAB „POŽEMINĖS LINIJOS“ SIŪLO NAUJAUSIOMIS TECHNOLOGIJOMIS PAGRĮSTUS SPRENDIMUS, KURIE LEIDŽIA VAMZDYNUS SUTVARKYTI ŠVARIAI, GREITAI IR KOKYBIŠKAI. ŠIĄ VASARĄ BENDROVĖ IŠBANDĖ NAUJĄ TECHNOLOGIJĄ – ŠULINIŲ REMONTĄ CIPP METODU.

Inžinerinių tinklų statybos ir renovacijos įmonė „Požeminės linijos“ (POLI) stebi tendenciją, kai tinklus eksploatuojančios įmonės skiria vis daugiau dėmesio tinklų būklei tirti ir ieško būdų, kaip išvengti galimų problemų. Prireikus atlikti remonto darbus, siekiama tai padaryti kuo greičiau, efektyviau, kuo mažiau nepatogumų sukeliant gyventojams bei verslui. Vis daugiau savivaldybių įmonių prioritetą teikia modernioms, naujos kartos technologijoms, užtikrinančioms sklandų, efektyvų ir kokybišką darbą bei ilgalaikį rezultatą. Vienas iš tokių – CIPP, betranšėjės technologijos metodas, vamzdynų renovacija polimerizuojamais vamzdžiais, kai į renovuojamą vamzdį įtraukiama ir išpučiama stiklo audinio „rankovė“, kuri po polimerizavimo UV spinduliais sukietėja ir toliau gali būti naudojama kaip naujas vamzdis.

Nauja paslauga – greitas šulinių remontas CIPP metodu

Šią vasarą bendrovė POLI pristatė ir naują paslaugą – CIPP metodą, pritaikytą šuliniams remontuoti. Šis metodas gali miestams padėti ne tik išvengti avarinių situacijų, bet ir sutaupyti daug lėšų. Technologija yra ženkliai tvarkingesnė ir greitesnė, nei šulinių rekonstrukcija įprastu kasimo būdu. Jos pranašumas itin ryškus urbanizuotose teritorijose, kur labai svarbu vamzdynų ir šulinių tvarkymo darbų greitis. Pasak UAB „Požeminės linijos“ direktoriaus pavaduotojo Artūro Račkausko, šulinių taisymas su betono mišiniu – lyg kompresas sunkiam ligoniui – laikinas sprendimas.

O šulinio pakeitimas nauju – geriausias, bet brangiausias, ilgiausiai trunkantis ir daugiausiai gerbūvio sunaikinantis bei nepatogumų sukeliantis pasirinkimas. „Didžiausia naujosios technologijos

CIPP metodas – išsigelbėjimas miestuose, kur kasinėti negalima Šis metodas užkerta kelią vienai iš pagrindinių problemų vamzdynuose –gruntinio vandens infiltracijai. Taip pat stabdomas buitinių nuotekų patekimas į gruntą ir jų neigiamas poveikis konstrukcijai, stabdoma erozija, sustiprinama gelžbetonio šulinio konstrukcija. Šulinys tampa vizualiai tvarkingesnis, lengviau prižiūrimas. Laiku atlikus prevenciją, išvengiama ir įgriuvų, kurios gali atsirasti prie šulinio dėl nesandarios statinio konstrukcijos.

Šulinių renovacija CIPP metodu geriausiai pasiteisina atliekant ir vamzdynų renovaciją, tokiu atveju visas tinklas tampa sandarus. Tarpai tarp renovuoto vamzdyno ir šulinio yra padengiami specialiomis epoksidinėmis dervomis.

Vamzdynų ir šulinių renovacija CIPP metodu – geriausias sprendimas urbanizuotose teritorijose, vietose, kur kasimas yra sudėtingas, nesaugus ar negalimas dėl paveldo, greta esančių statinių, grunto geologijos ir kitų aplinkybių. CIPP metodu galima renovuoti įvairaus skersmens gelžbetoninius šulinius. DN700–1200 šulinių nereikia atkasti. Didesnio skersmens šuliniai renovuojami keliais etapais: atkasama perdanga, renovuojamas pagrindinis šulinys, sumontuojama atgal perdanga ir landa, renovuojama landa ir galiausiai renovuojama perdanga iš vidaus ir sutvarkomas šulinio dugnas.

Naujiena jau išbandyta didžiuosiuose miestuose Kadangi ši technologija konkurencingiausia yra miestuose, kur intensyvus eismas, daug pastatų ir kasimo darbus atlikti sudėtinga, inovacijas Lietuvoje nuolat taikanti bendrovė POLI naująją paslaugą

68

nutarė pirmiausia pasiūlyti penkiems didiesiems Lietuvos miestams. Visų jų paprašė išskirti šulinį, kuris būtų tinkamas išbandyti renovaciją šia technologija. Įmonės specialistai vyko į didžiuosius miestus ir darbus vykdė pasikvietę projektuotojus, vandentvarkos įmonių atstovus iš aplinkinių miestų. Instaliacijos buvo atliktos stebint interesantams, kad galėtų įvertinti darbų greitį, kokybę, tvarką.

Pirmasis užsakovas – UAB „Kauno vandenys“. Pasak bendrovės technikos direktoriaus Dariaus Gražio, nors įmonė vamzdynų remontui CIPP technologiją taikė jau nuo 2013 m., šulinio renovacijai ją išbandė pirmą kartą. Pasirinktas šulinys buvo šalia daugiabučio, netoli draustinio, išskirtinėje vietoje, kur kasimo darbai buvo neleistini. „Rangovas „Požeminės linijos“ atliko šulinio remontą CIPP metodu. Esame patenkinti ir vaizdu, ir rezultatu. Darbas atliktas labai kokybiškai, tvarkingai. Tad matome perspektyvą tokį šulinių remonto metodą naudoti ir senamiestyje (kai ten bus vykdomi gatvių tvarkymo darbai), kur yra kultūros paveldo zonos, kasimas ne visada galimas, be to, svarbus greitis, nes negalime uždaryti gatvių. Šis metodas išsprendžia labai daug problemų – padeda minimizuoti

nepatogumus gyventojams ir verslui, be to, kasant nepavyksta po to grunto taip sutankinti, atsiranda infiltracija, nuotekos patenka į gamtą. Šis metodas yra naujovė, kuri, tikimės, ras kelią mūsų rinkoje. Ateityje tikrai naudosimės šia paslauga“, – naująją technologiją, plačiai paplitusią Vokietijoje, kur jau renovuoti tūkstančiai šulinių, itin palankiai vertina D.Gražys.

Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ POLI atliko DN1000 skersmens šulinio renovaciją, pasitelkdama inovatyviąsias technologijas – CIPP metodą. Į šulinį buvo instaliuota dervomis įmirkyta stiklo audinio „rankovė“, kuri priglunda prie sienelių ir sudaro naują sluoksnį. Medžiagai sukietinti naudota UV spinduliuotė.

„Lyginant su kitais renovavimo būdais, šis yra efektyvesnis ir ilgaamžiškesnis, kadangi stabdoma gruntinio vandens infiltracija bei buitinių nuotekų patekimas į gruntą, stiprinama šulinio konstrukcija, pašalinamas nuotekų poveikis – stabdoma erozija, šulinys tampa vizualiai tvarkingesnis, lengviau prižiūrimas. Renovuojant šulinį šiuo metodu, nereikėjo jo atkasti, todėl darbus pavyko įgyvendinti per kur kas trumpesnį terminą. Tai leido išvengti papildomų nepatogumų gyventojams“, – CIPP metodo pranašumus

vardija ir AB „Klaipėdos vanduo“

Gamybos departamento direktorius Vaidotas Girdvainis.

Vizitinė POLI kortelė –inovatyvūs sprendimai

Per daugiau nei 20 veiklos metų įmonės POLI vizitine kortele tapo inovatyvūs sprendimai. POLI pirmoji Lietuvoje įsigijo vamzdynų renovavimo CIPP metodu technologiją. Bendrovė vienintelė šalyje atlieka robotizuotą vamzdynų išpjaustymą, apdorojimą ir įvadų aptaisymą iš vidaus. POLI vienintelė Baltijos šalyse renovavo DN1600 vamzdyną CIPP metodu.

„Nauja mūsų įmonės paslauga – šulinių renovacija CIPP metodu – naudinga ir vandentvarkos įmonėms, ir gyventojams, ir verslui. Tai puikus sprendimas miestams ir urbanizuotoms teritorijoms, kur reikalingas tvarkingas, greitas, efektyvus sprendimas, taupantis resursus bei pinigus“, – naujosios paslaugos naudas akcentuoja įmonės „Požeminės linijos“ (POLI) direktoriaus pavaduotojas A.Račkauskas. 

INFRASTRUKTŪRA
69 Užsak. Nr. 23/603

elektromobilių įkrovimo stotelės: ekspertų pripažintas dizainas,

pažangi inžinerija ir išmaniosios technologijos

ATITINKA GRIEŽČIAUSIUS ES IR TARPTAUTINIUS STANDARTUS,

HIBRIDAMS –

Į

monė „Elinta Charge“ veikia intensyvią plėtrą išgyvenančiame elektromobilumo sektoriuje, gamindama komercinės paskirties ir namų ūkiams skirtas EV stoteles, siūlo „Elios.cloud“ pagrindu veikiančią programinę įrangą – kaip sudėtinę savo produktų dalį elektromobilių parkų valdytojams, viešųjų erdvių bei biurų administratoriams, viešbučiams, savivaldybėms ir kt.

Inžinerija, išmanumas ir estetika

„Elektrinės transporto priemonės tampa vis svarbesne mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Mes veikiame įdomioje ir perspektyvioje srityje, kur matome įvairių galimybių. Į savo gaminius žvelgiame ne tik iš techninės, išmaniųjų technologijų, pažangios inžinerijos pusės. Mums svarbu ir tai, kaip elektromobilių įkrovimo stotelės įsilies į modernų miesto stilių. Todėl ne mažesnį dėmesį skiriame ir dizainui – mūsų stotelė

„CityCharge V2“ pelnė prestižinį tarptautinį „RedDot“ apdovanojimą už produkto

dizainą“, – kompleksinį požiūrį į savo gaminius apibūdina įmonės „Elinta Charge“ direktorius Ignas Mikutis.

„Elinta Charge“ yra Lietuvoje žinomos įmonių grupės „Elinta“ narė. Tai reiškia daugiau kaip 30 metų rinkoje veikiančios kompanijos, kuriančios pramonės automatizavimo, robotikos, kompiuterinio matymo ir elektrinio mobilumo sprendimus, patirtį ir kaupia kompetencijas. Nors

„Elinta Charge“, kaip atskira įmonė, veikia 5 metus, tačiau pagrindinės kompanijos patirtis elektromobilumo ir EV įkrovimo sprendimų srityje siekia daugiau kaip 10 metų.

Orientacija į ilgaamžiškumą

„Elinta Charge“ elektromobilių įkrovimo stotelės yra ilgaamžės ir patvarios. Įmonė savo produktuose naudoja aukščiausios kokybės Europos gamintojų, tokių kaip „Siemens“, „Mennekes“, „Phoenix Contact“, industrinius komponentus. Šie komponentai mažina atsitiktinių klaidų tikimybę.

Atsparumą korozijai ir UV spinduliams suteikia anoduoto aliuminio korpusas. Stotelių atsparumas smūgiams atitinka IK10 atsparumo klasę, o sandarumas – IP54 klasę. Gaminių, taip pat ir minimų stotelių ilgaamžiškumui įtakos turi ir remonto galimybė. Pasaulis nusigręžia nuo trumpaamžių gaminių, todėl aktualu tampa galimybė gaminį remontuoti, keisti atskiras detales, komponentus, kurie ir prailgina gaminio tarnavimo laiką. „Elinta Charge“, kaip modernios rinkos tendencijomis sekanti įmonė, gamyboje naudoja komponentus, kurie leidžia gaminį techniškai aptarnauti pakeičiant reikiamą detalę. Kaip akcentuoja I.Mikutis, tai kainuoja pigiau, yra tvariau, negu įsigyti nors pigesnę, bet neremontuojamą įkrovimo stotelę.

Įmonei suteiktas „Eichrecht“ sertifikatas, skirtas Vokietijos rinkai Lietuvių gamintojų elektromobilių įkrovimo stoteles įvertino ir daugiau kaip 40 pasaulio rinkų. Tačiau tokiai plėtrai įgyvendinti

70
KAUNE
EKSPORTUOJA Į DAUGIAU NEGU 40 PASAULIO ŠALIŲ IR RINKŲ SKAIČIUS NUOLAT AUGA. LIETUVIŲ KURIAMOS STOTELĖS
TIPŲ ELEKTROMOBILIAMS
ELEKTROMOBILIŲ (EV) ĮKROVIMO STOTELES KURIANTI IR GAMINANTI ĮMONĖ „ELINTA CHARGE“ SAVO GAMINIUS JAU
TINKA VISŲ
IR ĮKRAUNAMIEMS
TAI LEIDŽIA ĮMONEI SĖKMINGAI KONKURUOTI UŽSIENIO RINKOSE.
Užsak. Nr. 23/582

reikėjo didelių pastangų:

įmonė turėjo įrodyti, kad jų gaminiai yra

ne tik kokybiški, bet ir atitinka pripažintus tarptautinius standartus, kuriuos reikėjo patvirtinti sertifikatais.

Vienas iš daugiausiai

iššūkių sukėlusių

sertifikavimo procedūrų

įmonei buvo įgyti

„Eichrecht“ sertifikatą, kuris privalomas norint į

Vokietiją tiekti viešoms

erdvėms ir komerciniais

tikslais naudojamas

elektromobilių įkrovimo stoteles. Šis, aukščiausius standartus rinkoje

atitinkantis sertifikatas

įmonės gaminiams

buvo suteiktas gegužę. Paskutiniais duomenimis, tokį sertifikatą Baltijos

šalių regione turi tik „Elinta Charge“.

Patogu naudotis visiems

Elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas

įtraukia vis daugiau įvairios paskirties pastatų, taip pat ir individualių namų, viešųjų prieigų. Sparti plėtra neatsiejama nuo logiško klausimo – ar patogu naudotis?

Norintiems prie pastato architektūros derančio EV įkrovimo sprendimo –„CityCharge V2“. Šios stotelės dizainas sulaukė tarptautinio pripažinimo –2018 m. buvo įteiktas „RedDot“ dizaino apdovanojimas.

Galimybė atsiskaityti bekontakčiu bankinių kortelių skaitytuvu yra efektyvus viešojo įkrovimo sprendimas. Taip pat stotelės

suteikia galimybę už įkrovimą atsiskaityti naudojantis mobiliąja aplikacija. Viešajam sektoriui naudingas ir išmanusis energijos skaitiklis, matuojantis pastato energijos suvartojimą.

Dar vienas naudingas sprendimas –suteikiama galimybė valdyti EV įkrovimo stotelę, naudojantis NordPool LT elektros biržos duomenų baze. Tai reiškia, jog vartotojas už sunaudotą energiją moka tiek, kokia energijos kaina yra biržoje. „Elios.cloud“ – tai įmonės „Elinta Charge“ nuosava „back-end“ sistema, kuri leidžia atlikti įvairias stotelių administravimo paslaugas, suteikia galimybę inžinieriams atlikti EV įkrovimo stotelės diagnostiką, atnaujinti programinę įrangą bei šalinti įvairius trikdžius nuotoliniu būdu. Vienas svarbiausių įkrovimo stotelių funkcijų – dinaminis galios balansavimas. Šio įrenginio funkcija leidžia paskirstyti elektros energijos sąnaudas tarp elektromobilio, įkrovimo stotelės ir visų kitų namų ūkyje naudojamų įrenginių. Susikaupęs elektros energijos likutis perduodamas į įkrovimo stotelę elektromobiliui įkrauti.

Daugelyje šalių veikianti įmonė turi galimybę nuolat atnaujinti stotelių funkcijas pagal naujausius standartus, apie kuriuos sužino ir iš savo klientų, ir būdama daugelio tarptautinių elektromobilumo organizacijų, kurios nustatinėja naujus reikalavimus, nare.

Lietuviai sėkmingai konkuruoja užsienio rinkose

Ambicinga Lietuvos įmonė „Elinta Charge“ konkuruoja su didžiausiais industrijos žaidėjais tarptautinėje arenoje. Keturiuose kontinentuose, daugelyje šalių savo elektromobilių įkrovimo stoteles platinanti ir nuolat ieškanti naujų galimybių įmonė užsirekomendavo kokybiškais, inovatyviais gaminiais, išmaniais inžineriniais sprendimais. Vietos rinkoje „Elinta Charge“ taip pat sulaukė pripažinimo. „CityCharge V2“

elektromobilių įkrovimo stotelė pernai pelnė konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medalį, pati įmonė yra pelniusi „Lietuvos metų eksportuotojos“ įvertinimą, o jos technologijų vystymo vadovas pateko į Lietuvos geriausiųjų vadovų penketuką.

71 INŽINERINĖ PRAMONĖ

Medinius langus ir duris gamina robotai, o energiją – saulės elektrinė

monė VUDESTA, pasinaudojusi Europos

Sąjungos fondų parama smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui skatinti, gamybos procesuose diegia skaitmenines gamybos technologijas.

Mažeikių rajone, Sedoje, įsikūrusi įmonė nuosavomis ir ES fondų lėšomis įsigijo automatinę langų ir durų ruošinių apdirbimo įrangą.

Automatizuotos staklės žymiai

išaugino darbo našumą

„Robotizuotos staklės „Weinig Conturex

Artis plus“ iš esmės pakeitė gamybą: darbas vyksta greičiau, itin tiksliai, be klaidų. Iki šiol 150 pagamintų per dieną detalių būdavo labai geras rezultatas, o dabar robotas per tą patį laiką pagamina iki 240. Įvertinant tai, kad naujoji įranga dirba tiksliai, be klaidų, pranašumas didžiulis, – sako bendrovės VUDESTA gamybos direktorius Andrius

Toliautas. – Pasikeitė ir darbuotojų vaidmuo: iš intensyviai dirbančių jie tapo labiau stebėtojais.“

Naujoji gamybos įranga reikalauja dėmesio, tačiau tai yra kitokio pobūdžio darbas, kuriam reikia kitokių – darbo su automatizuotomis sistemomis –kompetencijų. Ir šio darbo rezultatas, kaip pastebi A.Toliautas, aukščiausios kokybės –gaminiai paruošiami iki smukliausių detalių,

belieka tik suklijuoti.

Automatizuota įranga įmonei leidžia pergalvoti ir verslo strategiją. Kadangi sumažėjo žmogaus darbo poreikis, jo indėlis į gamybą, įmonė įgyja galimybę daugiau dėmesio skirti kokybei, didinti gamybos apimtis.

Robotas gamina 80 proc. įmonės produkcijos

Automatizuota įranga kelia ir iššūkių, atsiranda būtinybė iš naujo įvertinti verslo planus, nes gamyba yra susijusi su tam tikru standartizacijos lygiu.

„Weinig Conturex Artis plus“ įranga šiuo metu įmonėje gamina apie 80 proc. gaminių. Tai yra standartiniai, tačiau sudėtingi gaminiai, pagal kuriuos suprogramuota naujoji įranga. Pasikeitus gaminių poreikiui, įrangą tektų perprogramuoti. Tai galima padaryti, tačiau, vertina įmonės gamybos direktorius, verslui tai reikštų papildomas laiko ir lėšų sąnaudas, nes automatizuota gamyba yra efektyviausia gaminant pagal nusistovėjusius standartus. Robotas neapima visų įmonės gamybos procesų, išskirtiniams gaminiams reikia papildomos įrangos. Todėl VUDESTA jau užsakė naujas, taip pat robotizuotas stakles „Biesse Rover“, kurios pakeis vienetiniams gaminiams vis dar naudojamą senosios kartos įrangą.

Gamybos pokyčius vykdo palaipsniui

17 metų veiklą vykdančios įmonės VUDESTA gamybos direktorius A.Toliautas pripažįsta, kad esmingai pakeitus gamybą, ir vadovams, ir darbuotojams tenka įveikti psichologinius faktorius. Kai buvo atvežta ir sumontuota naujoji įranga, įmonė nesiryžo atsisakyti senosios: jeigu robotas nepatenkins poreikių, visada galima bus įjungti senąsias stakles. VUDESTA šiuo požiūriu nebuvo išskirtinė – kaip sakė naujos įrangos tiekėjai, verslas paprastai ne iš karto pasitiki robotu, todėl daugeliu atvejų pasilieka ir senąją įrangą. „Gamybos pokyčius mes vykdome palengva, apgalvodami, nes investuojame savo lėšų. Todėl iki šiol vis dar neatsisakėme senųjų staklių. Bet kadangi ant jų pradėjo kauptis dulkės, teks daryti išvadas: naujos atvažiuoja, senos išvažiuoja“, – sako A.Toliautas.

VUDESTA gamina Skandinavijos rinkai ir laukia pokyčių Lietuvoje

VUDESTA, kurioje dirba apie 30 darbuotojų, langus gamina jau daugiau negu dešimtmetį. Įmonės asortimentas, palyginus su rinka, itin platus: tai yra 12 sistemų, kurios leidžia gaminti įvairių tipų, matmenų ir konfigūracijų europinius, skandinaviškus ir angliško tipo medinius langus. Tokia gaminių įvairovė teikia galimybę lanksčiai reaguoti,

72
Į
MEDINIŲ LANGŲ, DURŲ IR SLANKIŲJŲ SISTEMŲ GAMINTOJA „VUDESTA“ KARDINALIAI ATNAUJINA GAMYBOS ĮRANGĄ: TRADICINES STAKLES KEIČIA AUTOMATIZUOTI ĮRENGINIAI. VUDESTA nuotr. Objektą statė UAB „HTCC“

įgyvendinat individualius, specializuotus užsakymus, kokie yra, pvz., gaminiai paveldo objektams. Vienas tokių – Oginskių dvaro žirgynas, kuriam sukurti išskirtiniai langai. Tačiau apie 70 proc. savo produkcijos VUDESTA eksportuoja į Skandinaviją. Įmonė bendradarbiauja su rąstinių, skydinių namų gamintojais, kurie savo produkciją realizuoja Skandinavijos šalių rinkose. Lietuvoje, kaip sako A.Toliautas, susidarė paradoksali situacija. „Lietuva yra medžių kraštas, mus visada supo medžiai, mediniai gaminiai, tai yra natūrali mūsų aplinka. Jeigu medinis parketas jau yra savaime suprantamas, įvertintas dalykas, tai langus lietuviai vis dar linkę rinktis plastikinius, – sako A.Toliautas ir pastebi, kad tai vis dar blogos kokybės sovietmečio medinių langų įtaka. – Tačiau naujos rinkos tendencijos, žalioji banga, tvarumas teikia vilčių, kad lūžis turi įvykti ir Lietuvoje.“

Vidaus rinkoje, kur aktyviai dalyvauja ir Lenkijos gamintojai, veikia įmonės, neeksportuojančios savo gaminių, vyksta arši konkurencija, kuri mažintų pajamas. Todėl įmonė ieško kelių į naujas rinkas –Jungtinę Karalystę, Belgiją, Olandiją ir kt. „Gaminti paprastus langus tipiniam namui mums neapsimoka dėl nepalankios kainos. Konkurencingi tampame tik tuomet, kai reikia sudėtingesnių detalių, kokių neturi galimybių pagaminti kitos įmonės. Todėl mūsų gaminiai paklausūs paveldo objektuose, pastatuose, kur projektuojami sudėtingesnių formų, unikalūs gaminiai“, –sako A.Toliautas.

Nuo aplinkos poveikio medinius gaminius saugo aliuminis

VUDESTA gamina medinius langus, duris ir slankiąsias sistemas. Pernai gaminių asortimentą papildė skydinės, faneruotos vidaus durys. Jų gamyba taps spartesnė ir įvairesnė, metų pabaigoje sulaukus automatizuotos „Biesse Rover“ įrangos. Įmonės produkcija turi Norvegijos durų ir langų kontrolės centro sertifikatą, kuris nurodo, kad langų bei durų sandarumas, oro pralaidumas atitinka aukščiausius reikalavimus. Ar įmonės produkcija atitinka šį sertifikatą, kuris nuolat atnaujinamas papildomais reikalavimais, kasmet patikrina Norvegijos ekspertai, atvykstantys į gamyklą Sedoje. Norvegiškus sertifikatus, įmonės žiniomis, turi tik 5 Lietuvos gamintojai.

Pastaruoju metu VUDESTA gamina vis

daugiau medinių slankiųjų sistemų, kurios populiarėja užsienyje. Kaip pastebi A.Toliautas, poilsiui skirti mediniai moduliniai nameliai su slankiosiomis sistemomis suteikia erdvės pojūtį, leidžia grožėtis gamtos vaizdais. Ilgaamžiškumo mediniams gaminiams suteikia gaminių iš lauko pusės kaustymas aliuminiu. Pastaruoju metu apie pusė visų įmonės gaminių dengiama aliuminiu, tokiu būdu eliminuojamas aplinkos poveikis mediniams gaminiams.

Rengiasi gauti energiją iš atsinaujinančių šaltinių Šią vasarą VUDESTA pradėjo įgyvendinti dar vieną projektą, kurį iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Per dvejus metus bus didinama energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis visiems įmonės energijos poreikiams tenkinti. Jau pradėti parengiamieji darbai, diegiant 299,70 kW galios saulės jėgainę. „Mūsų verslo pobūdis atitinka žaliąjį kursą. Gamybos metu susidariusios atliekos, pjuvenos, spaudžiamos į granules,

kurias naudojame patalpoms apšildyti. O eksploatavimą pabaigę langai, durys, slankiosios sistemos – visos sudėtinės jų dalys – gali būti perdirbamos ir naudojamos iš naujo, kaip metalinės detalės ir stiklas“, –sako A.Toliautas.

Įmonė atidžiai kontroliuoja visą gamybos ir su gamyba susijusį ciklą, sekdama rinkos tendencijas. VUDESTA yra nedidelė įmonė, kuriai svarbūs visi aspektai – nuo gaminių kokybės iki įmonės reputacijos. Todėl pati gamindama medines gaminių dalis, komplektuojančių detalių tiekėjais renkasi patikimus garsių prekinių ženklų tiekėjus. „Gamyboje įgyvendiname esmingą techninį lūžį, investuojame apie milijoną įmonės ir ES paramos lėšų. Šios investicijos yra būtinos, norint sėkmingai konkuruoti rinkoje“, –reziumuoja įmonės VUDESTA gamybos direktorius A.Toliautas. 

73 STATYBOS PRAMONĖ. TECHNOLOGIJOS
Užsak. Nr. 23/552
VUDESTA nuotr.

„Jūrės medis“ yra žinoma klijuotos medienos statybinių konstrukcijų, medienos denginių gamintoja šalyje. Konstrukcijos gaminamos iš eglės, pušies medienos. Medinių konstrukcijų panaudojimas itin platus: pastaruoju metu pradeda dominuoti mokymo paskirties pastatai, slaugos įstaigos, net daugiaaukščiai gyvenamieji arba komercinės paskirties pastatai. Tarp įmonės gaminių – ne tik visuomeninės ar pramoninės paskirties statiniai, bet ir individualios statybos objektai, tokie kaip rąstiniai namai, pirtys, poilsio nameliai iš klijuoto tašo. Vienas iš netradicinių „Jūrės medžio“ projektų – daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė Švedijoje.

Lietuva pasirengusi medinės statybos pokyčiams Kaip jau būdinga Lietuvos rinkoje veikiančioms ir su medžiu dirbančioms įmonėms, „Jūrės medis“ apie 80 proc. produkcijos eksportuoja į daugelį pasaulio šalių: nuo Skandinavijos iki Kataro, Pietų Korėjos ar JAV.

Tačiau situacija keičiasi. Lietuvoje nuo kitų metų lapkričio, statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų iš

Medienos konstrukcijų gamintojai tikisi lūžio vietos rinkoje

atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų. Lietuva jau pasiruošusi tokiems pokyčiams, plečiamos medienos perdirbimo įmonės, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę. Viena tokių įmonių ir yra „Jūrės medis“. „Besikeičiantis visuomenės ir valstybės požiūris, palankūs medinei statybai teisės aktai teikia vilčių, kad ateityje daugiau produkcijos realizuosime Lietuvoje, kurdami tvarią aplinką“, – sako UAB „Jūrės medis“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Griškus.

Moderni įranga – galimybė konkuruoti rinkose Klijuotos medienos statybinių konstrukcijų gamintoja nuolat atnaujina įrangą, kuri padeda kurti ne tik vietos, bet ir užsienio rinkose konkurencingus gaminius. Neseniai įmonė įsigijo modernias obliavimo stakles, kurios žymiai padidino technines galimybes obliuoti klijuotos medienos konstrukcijas iki 2,6 m aukščio bei 400 mm pločio – anksčiau didžiausi rodikliai buvo 2,2 m ir 300 mm. Tarp įmonės įrenginių – ir itin modernus „Hundegger ROBOT-Drive 1250“ 6 ašių CNC apdirbimo centras, pasižymintis beveik neribotomis medinių konstrukcijų apdirbimo galimybėmis: greitai ir preciziškai pjaunama, skobiama, frezuojama, gręžiama, graviruojama, ženklinama.

Gaminių kokybė patvirtinta tarptautiniais sertifikatais

Visa įmonės „Jūrės medis“ gaminama produkcija yra sertifikuota tarptautiniais sertifikatais. Tai įpareigoja kruopščiai tikrinti kiekvieną gamybos proceso etapą – nuo žaliavų priėmimo iki galutinio produkto pardavimo. Įmonėje veikia laboratorija, nuolat atliekanti bandymus, testuojanti gaminių pavyzdžius, o sertifikuojančios institucijos periodiškai tikrina, ar gaminiai atitinka jų teikiamų kokybės sertifikatų reikalavimus. Tarp įmonės sertifikatų – Vokietijos Otto Graf Instituto Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatas, FSC CoC sertifikatas, įmonė verifikuota EPD produkto poveikio aplinkai deklaracija ir kt. Viena paskutinių –savanoriškai pritaikyta priemonė Ekologinė Gaminio Deklaracija (EPD), standartizuotas tarptautinis dokumentas su išsamia informacija apie konkretaus produkto gamybos ciklo ir eksploatavimo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Medienos gaminius į rinką tiekianti įmonė, pasinaudodama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemone „Skatinti įmones pereiti link neutralios klimatui ekonomikos“, baigia įsirengti 500 kW saulės elektrinę, kurios gaminama energija bus naudojama įmonės poreikiams ir leis sumažinti elektros energijos, pagamintos naudojant iškastinį kurą, suvartojimą. 

74 STATYBOS PRAMONĖ
KITAIS METAIS ĮMONĖ „JŪRĖS MEDIS“ MINĖS 50 VEIKLOS METŲ SUKAKTĮ, TAČIAU ĮMONĖS IŠTAKOS SIEKIA PRIEŠ 114 METŲ VOKIEČIŲ PIRKLIO JŪRĖS KAIME PASTATYTĄ PRAMONINĘ LENTPJŪVĘ. DABAR „JŪRĖS MEDIS“ YRA VIENA IŠ DIDŽIAUSIŲ BALTIJOS ŠALYSE KLIJUOTOS MEDIENOS KONSTRUKCIJŲ GAMINTOJŲ, O KONSTRUKCIJŲ GAMYBOS PATIRTIS KAUPIAMA NUO 1974 M.
74 Užsak. Nr. 23/585

Šviesos sprendimai plokštiems stogams

Stogo langai įneša 3 kartus daugiau dienos šviesos negu fasadiniai langai. Kai kalbama apie stogo langus, dažniausiai pagalvojame apie šlaitinius stogus, bet ar žinojote, kad yra sprendimų, praplečiančių erdvės pojūtį namuose bei leidžiančių mėgautis puikiu vaizdu į dangų, ir plokštiems stogams?

Plačiai apšviesti kambariai Fasadiniai langai ir erkeriai paprastai yra vietinio apšvietimo šaltinis, o labai tankiai užstatytose vietose gretimi pastatai gali žymiai apriboti vertikalių langų dienos šviesos kiekį. Vienas iš reikšmingų VELUX plokščio stogo langų privalumų – jie geriausias pasirinkimas būtent ribotos erdvės vietose stovintiems pastatams. Plokščio stogo langai suteikia ne tik netrukdomą vaizdą į dangų, bet ir iš viršaus į apačią nukreiptą šviesos šaltinį, todėl jie leidžia geriau paskirstyti šviesą ir apšviečia kambarį net atokiausiuose kampuose. Dienos metu besikeičianti saulės trajektorija ir jos suteikiama natūraliai kintanti šviesa, įeinanti pro stogą, pagyvins namų erdves taip, kaip negali joks dirbtinis apšvietimas.

Plokščio stogo langų įvairovė

Plokščio stogo langai gali būti įvairių dydžių, skirtingų paskirčių ir skirtingo estetinio dizaino. Langai su stikliniu

išgaubtu kupolu arba lygia viršutine dalimi yra populiariausi sprendimai, suteikiantys pastatui šiuolaikišką ir modernią išvaizdą. Jie dažniausiai naudojami šiuolaikinio dizaino konstrukcijose ir užtikrina, kad pastato estetika išliks nepakitusi, o langai suteiks geresnį vaizdą ir erdvės pojūtį namo gyventojams. VELUX taip pat siūlo specialių

daugiau natūralios šviesos šaltinių, taip pat sukurti natūralią vėdinimo sistemą namuose. Kartu atidarius fasadinius ir stogo langus sukuriamas „kamino“ efektas, greitai ir efektyviai užsistovėjusį patalpų orą pakeičiantis šviežiu. Dar vienas plokščio stogo langų privalumas – jų izoliacinės savybės. VELUX langai suprojektuoti su 1 arba 2 kamerų stiklo paketu, kuris užtikrina izoliaciją nuo atšiaurių oro sąlygų, UV spindulių ir išorinio triukšmo. Ši savybė leidžia apsaugoti pastato gyventojus nuo išorinių veiksnių ir užtikrinti patogią patalpų temperatūrą ištisus metus.

Kiti sprendimai

funkcijų plokščio stogo langus, pasirenkamus esant poreikiui išlipti ant stogo arba jei reikalingas dūmų šalinimo sprendimas. Tokie modeliai dažniau naudojami komerciniuose pastatuose. Specialių funkcijų plokščio stogo langai suprojektuoti pagal saugos ir teisės aktų reikalavimus, be to, jie suteikia komforto pastato naudotojams.

Energinis efektyvumas

Lubų paviršiaus išnaudojimas leidžia sumažinti energijos sąnaudas, susijusias su dirbtiniu apšvietimu, kadangi namuose

Jeigu nėra galimybės įrengti stogo lango, galite įrengti šviesos tunelį. VELUX šviesos tunelis dienos šviesa pasieks net tamsiausias namų vietas, nes jis saulės šviesą praleidžia į patalpą net 6 m atstumu. Tai patogus dienos ir nakties sprendimas, nuo ankstaus ryto apšviečiantis kambarį saulės šviesa, o naktį suteikiantis šviesos dėl integruotos LED lempos.

Daugiau informacijos apie gaminius ir netradicinius sprendimus rasite www. velux.lt

75 STATYBOS PRAMONĖ
ATĖJUS RUDENIUI IR TRUMPĖJANT DIENOMS, PRADEDAME JAUSTI SAULĖS ILGESĮ. KAIP KUO ILGIAU DŽIAUGTIS PRO LANGUS SKLINDANČIA DIENOS ŠVIESA? ŠIS KLAUSIMAS YPAČ AKTUALUS, JEI GYVENATE TANKIAI APSTATYTOJE VIETOVĖJE IR VAIZDAS PRO LANGUS – RIBOTAS. SPRENDIMAS – IŠNAUDOKITE STOGĄ.
Užsak. Nr. 23/584

žengia į plokščių stogų rinką su išskirtine medžiaga „Leadax Roov“

APLINKAI PALANKIŲ SPRENDIMŲ POREIKIS KASMET AUGA. EUROPOS ŽALIASIS KURSAS SKATINA TVARIŲ, MAŽAI ANGLIES DIOKSIDO Į APLINKĄ IŠSKIRIANČIŲ SPRENDIMŲ POREIKĮ GYVENAMIESIEMS NAMAMS STATYTI IR RENOVUOTI. SIEKDAMAS SUMAŽINTI ATLIEKŲ KIEKIUS IR UŽTIKRINTI ATSAKINGĄ BEI TVARIĄ GAMYBĄ, PANAUDODAMAS IŠSKIRTINĘ MEDŽIAGĄ, „WIENERBERGER“ KONCERNAS SUKŪRĖ NAUJĄ LANKSČIĄ PLOKŠČIŲ STOGŲ DANGĄ.

Išmaniųjų sprendimų visai pastato konstrukcijai ir inovatyvių infrastruktūros sprendimų tiekėja „Wienerberger“ pristato rinkai itin tvarią dangą, pagamintą iš 100 proc. perdirbto plastiko PVB atliekų. Šiuo metu vien Europoje kasmet susidaro daugiau nei 1,5 mlrd. kg PVB atliekų – tai 150 kartų viršija Eifelio bokšto svorį. Nauja išmanioji „Leadax Roov“ medžiaga plokštiems stogams dengti gaminama panaudojant šias atliekas. Minėta sistema yra žymiai ekologiškesnė lyginant su kitais šiuo metu siūlomais sprendimais plokštiems stogams dengti, nes jos paliekamas anglies dioksido pėdsakas yra daug mažesnis.

Unikali plokščio stogo danga „Leadax Roov“ yra išmanus, mažai priežiūros reikalaujantis ir ilgaamžis sprendimas. Įvairūs laboratoriniai senėjimo bandymai rodo, kad Europos klimato sąlygomis danga tinkama eksploatuoti apie 50 metų, o šiam laikui pasibaigus nearmuotą dangą galima perdirbti ir perdaryti į naują stogo dangą, taip išlaikant medžiagų cirkuliaciją ir užbaigiant žiedinės ekonomikos ciklą.

Viena medžiaga universaliam naudojimui

„Leadax Roov“ yra 1,5 mm storio ir gali būti naudojama visų tipų stogams: žaliesiems, stogams su saulės moduliais, rekreaciniams, mėlyniesiems. Tereikia turėti tik vieną produktą. „Wienerberger“ sprendimas puikiai tinka ne tik plokštiesiems, bet ir energetiniams stogams. Balta stogo danga po saulės moduliais užtikrina, kad stogas neįkaistų, mažesnė temperatūra padeda išlaikyti saulės modulių laidumą ir gaminti daugiau energijos. Prireikus atlikti saulės baterijų priežiūros darbus, tą galima padaryti lengvai, patogiai ir saugiai vaikštant stogu.

76

Balta – naujoji žalia

Balta spalva pasirinkta neatsitiktinai. Šviesi stogo danga pasižymi itin aukštu saulės spinduliuotės atspindėjimo laipsniu (~86 proc.), todėl patalpose būna vėsiau ir taupoma energija. Be to, balta danga padeda sumažinti karštį miestuose. Daugumos stogų, dengtų juoda medžiaga, paviršiaus temperatūra gali siekti 80 °C, o balti stogai įšyla tik iki maždaug 45 °C.

Paprastas ir saugus naudojimas

Dangos ritiniai, kurių plotis 1 m, yra lengvi, juos paprasta montuoti – gali būti klojami iš karto išvyniojus. Labai paprasta sujungti siūles ir atlikti apdailos darbus. Montavimo metu galima atlikti pataisymus. Be to, „Wienerberger“ asortimente visada galima rasti įvairių priedų. Danga klijuojama nenaudojant atviros ugnies ar šilumos.

Danga gali būti montuojama trimis būdais: tvirtinama mechaniškai, laisvai klojama ir klijuojama. Dėl puikaus garų pralaidumo klojant lanksčią stogo dangą pakanka vieno sluoksnio skystų klijų. Kad ir kurią stogo sistemą pasirinktumėte, yra daugybė priedų ir įrankių, kurie padės lengvai ir be rūpesčių sumontuoti šią modernią dangą.

„Leadax Roov“ sistemą sudaro: lanksti stogo danga, LRS montavimo juostos, rišamoji medžiaga, sandariklis, hermetikas, skysti klijai vandens pagrindu, vidiniai ir išoriniai kampai, įlajos. Norinčius tapti sertifikuotais „Leadax Roov“ montuotojais, „Wienerberger“ kompanija kviečia į nemokamus mokymus.

Kartu su rangovais ir partneriais „Wienerberger“ nuolat ieško naujų sprendimų, kurie padėtų formuoti gyvenamąją aplinką. „Wienerberger“ strategija orientuota į eksploatavimo trukmės pailginimą ir nuolatinį perdirbamų medžiagų naudojimą. Kompanija siekia, kad ateityje visi nauji produktai būtų 100 proc. pakartotinai naudojami arba perdirbami.

77
STATYBOS PRAMONĖ Užsak. Nr. 23/567

YIT LIETUVA statybos direktorius Valerijus Iziumovas prašymą priimti į darbą rašė tik sykį

gyvenime, prieš 41-erius metus

KARJERĄ PRADĖJĘS KAIP DARBININKAS, VALERIJUS IZIUMOVAS JAU 14 METŲ YRA ĮMONĖS „YIT LIETUVA“ STATYBOS DIREKTORIUS. BENDROVĖJE JIS DIRBA 41 METUS: TAI JO PIRMOJI IR, KAIP PATS SAKO, TIKRIAUSIAI IR PASKUTINĖ DARBOVIETĖ.

78

Įmonė YIT LIETUVA vykdo statybos rangos, būsto, komercinio NT ir infrastruktūros projektus. Statybos direktorius Valerijus Iziumovas su savo vadovaujama komanda, kurioje dirba gamybos, statybos, projektų, darbų vadovai bei statybos inžinieriai, yra atsakingas už statybos darbus rangos, būsto ir nekilnojamojo turto projektuose. 1999 m., įmonei (tuo metu AB „Kausta“) tapus didžiausio Rytų Europoje Suomijos statybos koncerno „YIT Corporation“ dalimi, bendrovėje buvo įdiegtas projektinis valdymas. „Tai reiškia, kad statybos projekto komanda įgyvendina visą statybos projektą: esame atsakingi ne tik už statybų procesą, bet ir už projekto rezultatą“, – sako dešimčių milijonų vertės statybos projektams vadovaujantis darnios miestų plėtros bendrovės YIT LIETUVA statybos direktorius V.Iziumovas.

Kolegos V.Iziumovą vertina kaip aukštos profesinės kompetencijos ir etikos standartų vadovą.

Nesibodėjo pradėti mūrininku –tapo gerai žinomos įmonės statybos direktoriumi

V.Iziumovas įmonėje YIT LIETUVA dirba nuo 1982 m. liepos 12-osios. Datą jis gerai pamena ne tik dėl to, kad tik sykį per 41-erius metus rašė prašymą priimti į darbą, bet ir dėl aplinkybių, kuriomis atsidūrė YIT LIETUVA.

Vieną lietingą, ne vasariškai šaltą birželio pirmadienį V.Iziumovas nuėjo į tuometinį Kauno namų statybos kombinatą. Jaunam specialistui buvo pasiūlytas mūrininko darbas, kuris jo nebaidė, nes per studijų praktikas buvo įgijęs šią kvalifikaciją ir sukaupęs praktikos dirbdamas studentų statybos būriuose. Jau po ketverių metų

V.Iziumovas ėmė kilti karjeros laiptais. Pirmiausia mūrininkas tapo meistru, dar po pusmečio – darbų vykdytoju, statybos valdybos vyriausiuoju inžinieriumi, vėliau vadovavo statyboms Kauno regione ir jau

14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius.

„Spręsdamas dėl aukštesnių pareigų pasiūlymo, visada svarstydavau, ar esu pasirengęs, nes jaučiau didelę atsakomybę už parodytą man pasitikėjimą. Žinojau, kad tikimasi geriausių rezultatų, – pasakoja V.Iziumovas. – Būdamas žemutinės

grandies vadovu, supratau, kad man trūksta patirties ir kompetencijų, todėl stengiausi kuo daugiau sužinoti. Man padėjo patyrę kolegos.“

Kuo jaunam specialistui svarbus mentorius ir įmonės kultūra

Į įmonę YIT LIETUVA studentai ateina atlikti praktikos. Jie dar mokosi, neturi patirties, bet, kaip pastebi V.Iziumovas, ne kiekvienas yra pasirengęs prieiti prie patyrusių statybininkų, meistrų ir paklausti. Statybos direktoriaus pastebėjimu, tikraisiais statybininkais tampa tie, kurie domisi technologijomis, aktyviai dalyvauja statybos procese, neieško lengvesnio kelio ir nuolat mokosi.

Studentams, atėjusiems atlikti praktikos

į YIT LIETUVA, skiriamas mentorius, kuris lydi jauną specialistą ir padeda jam susiorientuoti bei dalyvauti realiame procese pagal jo gebėjimus ir asmenines savybes. Į tokią jaunų specialistų ugdymo programą, paremtą giliomis įmonės tradicijomis ir kultūra, pateko ir pats V.Iziumovas.

„Mane, 25-erių metų darbų vykdytoją, aikštelės viršininkas atvežė į vieno statybinio vagonėlio ir įšalusį gruntą daužančio ekskavatoriaus statybvietę. Davė

šūsnį projektų ir užduotį pastatyti vaikų darželį. Tai buvo pirmasis savarankiškas mano objektas, pirmasis mano iššūkis. Dėkoju likimui, kad tuomet šalia manęs buvo patyręs brigadininkas a. a. Antanas Tamošiūnas. Pasitariant, bendradarbiaujant darželis buvo pastatytas, o vėliau viskas vyko daug paprasčiau – nei objekto dydis, nei sudėtingumas nebebuvo sunkūs“, –prisimena V.Iziumovas.

Šias tradicijas ir kultūrą įmonė išlaikė iki

šių dienų. Globojami mentoriaus ir kolegų, dalyvaudami realiuose statybos procesuose, studentai praktikos metu pasitikrina, ar statybos inžinerija yra jų pašaukimas.

Jau nemažai buvusių praktikantų tapo YIT LIETUVA darbuotojais – projektų, įvairių funkcijų vadovais. Ir ne vieną tokį rūpestingai išugdytą jauną specialistą pakvietė dirbti kitos įmonės. Nors įmonei YIT LIETUVA tai praradimas, bet ir patvirtinimas, kad einama teisinga linkme.

Naujosios kartos studentai – imlūs išmaniosioms technologijoms, greičiau supranta inovacijas, darbą su projekto

valdymo programomis. Tačiau programas, kaip pastebi įmonės senbuvis V.Iziumovas, reikia pildyti turiniu, kuris įgyjamas kaupiant patirtį kasdien.

Vadybos principas: nugali ne pareigos, o argumentai V.Iziumovas toje pačioje darbovietėje dirba jau 41-erius metus. Viena, kai kelis dešimtmečius dirbi toje pačioje pozicijoje, ir visai kas kita, kai karjera įmonėje primena dinamišką kelionę, kupiną iššūkių, naujų patyrimų, pozicijų. „Neturėjau kada galvoti, kad reikėtų keisti darbovietę, nes buvau pasinėręs į darbą, į projektus, siekiau rezultatų, ėmiausi naujų atsakomybių, nuolat mokiausi. Kaip galima viską mesti ir išeiti, kai esi įsipareigojęs įmonei, – sako V.Iziumovas. – Kaip gali išeiti, kai nuo tavo darbo priklauso ir įmonės rezultatai, kai atsakai nebe vien už savo, bet ir už kitų veiklą? Jeigu būtų galimybė viską pradėti iš pradžių, vis tiek nieko nekeisčiau.“ V.Iziumovas vadovauja komandai, kurioje dirba profesionalai, žmonės, kuriuos jungia bendros vertybės, aukšta darbo kultūra. Todėl, kaip pastebi statybos direktorius, jie gerai supranta vieni kitus, kalba ta pačia kalba, vienodai supranta, kaip sieks rezultato, kaip užtikrins kokybę ir saugų darbą. Vienodas jų požiūris ir į užsakovą: reikia dirbti taip, kad jis vėl sugrįžtų.

„Mano darbe svarbūs trys dalykai: planavimas, kontrolė ir prognozė. Aš ir mano komanda gerai žinome, kad mūsų darbas lemia ir visos įmonės rezultatus, todėl negalime sau leisti dirbti neatsakingai, –įsitikinęs YIT LIETUVA statybos direktorius V.Iziumovas. – Man, kaip komandos vadovui, svarbu palaikyti darbingą mikroklimatą. Tai nėra sudėtinga, nes nugali ne pareigos, bet argumentai ir geriausios idėjos, o sprendimus priimame visi kartu.“

Sudėtingiausia YIT LIETUVA statybos direktoriui V.Iziumovui buvo paaiškinti, kodėl jam patinka statybos inžinerija ir dėl ko nekeistų savo darbo. Jis gyvena statyba, nes patinka jo komanda, veikla suteikia pasitenkinimą, o ypač tos akimirkos, kai įveikiamos sudėtingos situacijos ir pasiekiama pergalė. Tačiau didžiausias laimėjimas –užsakovų sugrįžimas.

Įgyvendintas statybos projektas suteikia saldų pergalės skonį, kokį pažįsta tik statybos žmonės. 

SĖKMĖS ISTORIJOS
79 Užsak. Nr. 23/566

Absolventai už sėkmingą karjerą dėkingi mokymo įstaigai

BŪSIMIESIEMS SPECIALISTAMS, KAI JIE IMA RINKTIS PROFESIJĄ AR KONKREČIĄ MOKYMO ĮSTAIGĄ, SVARBIAUSIA, KAD ĮGYTŲ REIKALINGŲ ŽINIŲ IR PRAKTINIŲ ĮGŪDŽIŲ PALANKIAUSIOJE APLINKOJE, KAD DAR MOKYDAMIESI UŽSITIKRINTŲ GALIMYBĘ SĖKMINGAI ĮSIDARBINTI IR SIEKTI KARJEROS PASIRINKTOJE SRITYJE.

Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) Statybos ar Energetikos skyrių mokiniai, baigę mokslus, iškeliauja dirbti ne tik eiliniais darbininkais, bet ir kyla karjeros laiptais iki vadovaujančių pozicijų. Įstaigos kompetencijas ir absolventų perspektyvas iškalbingiausiai liudija buvusių mokinių sėkmės istorijos.

Nuo dažytojo iki darbų vadovo Kautech Statybos skyrius džiaugiasi ne tik ilga istorija, solidžia patirtimi, bet ir profesionaliais statybininkais, kurie baigę gali didžiuotis mokęsi šioje įstaigoje. Statybos skyriaus mokiniai įgyja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių apdailininko, fasadų šiltintojo ar mūrininko-betonuotojo profesinėse srityse, o vėliau gali sėkmingai įsidarbinti įvairiose statybų įmonėse ir ne tik tobulėti kaip darbininkai, bet ir kopti karjeros laiptais. Vienas iš tokių pavyzdžių yra absolventas Robertas Zelionka, kuris įmonėje „Virmalda“ eina darbų vadovo pareigas. Ši įmonė prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo restauruodama Lietuvoje

žinomus istorinius pastatus, tokius kaip Gelgaudiškio ir Trakų Vokės dvarai ar Panemunės pilis. Su R.Zelionka susitikome Vilniuje, garsiuosiuose Sapiegų rūmuose, kurie skaičiuoja jau daugiau nei 330 metų. Rūmai kyla naujam gyvenimui. Profesionalių darbuotojų ir profesionalaus jų darbų vadovo dėka istorinis pastatas atgauna solidų vaizdą. Kaip ir dauguma įmonės darbuotojų, savo karjeros kelią R. Zelionka pradėjo nuo dažytojo. Įmonės administracija pastebėjo jauno darbuotojo imlumą, gebėjimą darbe pritaikyti mokykloje gautas žinias ir jam buvo pasiūlytos brigadininko pareigos. Tapęs grupės darbuotojų lyderiu, savo darbštumu ir vis augančia patirtimi jis pats įkvėpė komandos žmones. Penkerius metus R.Zelionka triūsė kaip brigadininkas, vėliau karjera kilstelėjo dar vienu laipteliu aukščiau ir jau aštunti metai jis yra darbų vadovas.

R.Zelionka mielai prisimena Statybos skyriuje sutiktus kompetentingus ir profesionalius mokytojus, kurie savo kantrumu, žinių gausa leido jam išaugti iki darbų vadovo pozicijos. R.Zelionka

didžiuojasi baigęs šią mokymo įstaigą ir norintiems siekti statybininko profesijos siūlo rinktis Kautech Statybos skyrių, kuriame pats pradėjo savo kelią. Šiuo metu jis jau prisideda ir prie dabartinių mokinių tobulėjimo, kai nauji profesionalūs statybininkai ateina į įmonę mokytis pameistrystės būdu. Sėkmingai statybų srityje įsitvirtinęs įstaigos absolventas yra dėkingas mokytojams už suteiktas galimybes augti ir džiaugiasi, kad gali įnešti savo indėlį į jį išugdžiusios mokyklos istoriją, tad noriai prisideda prie jaunų žmonių profesinio augimo.

Įgyvendino svajonę prisidėti prie tvarios energijos vystymo

Įgyta specialybe ir pasirinktu karjeros keliu džiaugiasi ir kitas Energetikos skyriaus

absolventas – Titas Barkauskas, baigęs atsinaujinančios energetikos modulinę profesinio mokymo programą. Pasirinkti tokią specialybę vaikiną paskatino pasaulyje progresuojanti „žalioji energija“. Šia sritimi jis domėjosi dar besimokydamas mokykloje. Gavęs brandos atestatą, galutinai apsisprendė dėl specialybės ir

80
Užsak. Nr. 23/588
Titas BARKAUSKAS, „Energia futura“ saulės elektrinių montuotojas

nutarė savo rankomis prisidėti prie tvarios energetikos vystymo šalyje. Tad Kauno technologijų mokymo centre susirado programą, kuri puikiai atitiko lūkesčius. Smalsiam moksleiviui Kautech

suteikė puikias sąlygas susipažinti su bendradarbiaujančiomis įmonėmis.

Vaikino dėmesį patraukė „Energia futura“ paskaita ir šios įmonės pristatymas apie jos vykdomą veiklą bei darbo specifiką. Reiklų moksleivį sužavėjo darbuotojų kompetencija, profesionalus požiūris, augantis ir draugiškas kolektyvas bei realūs praktiniai mokymai. Apsisprendimui atlikti praktiką įtakos turėjo ir įmonės direktorius

Kęstutis Slavinskas. Savo sprendimo

T.Barkauskas nė karto nepasigailėjo, nes

„Energia futura“ įmonėje dirba motyvuoti, aukštus standartus sau keliantys specialistai, kurie nuo 2016 m. įgyvendino daugiau nei 2500 saulės elektrinių projektų tiek individualiems namams, tiek verslo objektams.

Montuoja saulės elektrines patyrusių inžinierių komandoje

Įmonės inžinierių komanda projektuoja saulės energetikos sistemas bendradarbiaudami su geriausiais saulės elektrinių įrangos gamintojais pasaulyje, tad mokytis, tobulėti ir realiai prisidėti prie žaliosios energetikos ekosistemos vystymo šalyje yra sudarytos visos galimybės. Šiuo metu pagrindinis T.Barkausko darbas vyksta saulės parkuose, kur įrengiamos antžeminės saulės elektrinės. Darbas labai įvairiapusiškas, jį sudaro daug

atskirų etapų, todėl dirbama komandomis, pasiskirstant darbus. Tenka dalyvauti visuose antžeminės saulės elektrinės įrengimo procesuose – nuo žemės paruošimo darbų, tinkamo kabelių išvedžiojimų po žeme, sudėtingų konstrukcijų rinkimo, modulių montavimo iki inverterių įjungimo.

Vienodų darbo dienų nebūna, tačiau tam tikri ritualai įmonėje egzistuoja. Ryte komanda susirenka darbo bazėje, aptaria dienos darbus, susirenka reikiamus įrankius, medžiagas ir vyksta į objektą. Atvykę pasiskirsto darbais ir eina jų atlikti. Labai svarbu, kad įmonė pasirūpina ir profesionaliais darbo įrankiais, ir kitais būtinais atributais, todėl darbuotojams belieka tik gerai atlikti darbą.

Pameistrystės programa leidžia lengvai suderinti darbą ir mokslus

Kautech sudaro puikias sąlygas dirbti ir mokytis pasirašius pameistrystės sutartį, o „Energia futura“ vadovų komanda vertina ir palaiko darbuotojus, kurie tobulėja ir ugdo savo kompetencijas ne tik praktiškai, bet ir mokslo srityje. Į praktiką įmonėje žiūrima rimtai, skiriama daug dėmesio, praktikantai apmokomi, supažindinami su darbo specifika bei sauga. Todėl darbiniai įgūdžiai susiformuoja labai greitai.

Gera patirtis ir įmonės požiūris įkvepia tęsti mokslus. T.Barkauskas turi planų kelti kvalifikaciją ir pabaigti modulinę elektriko profesinio mokymo programą. Rinktis norimą studijų programą Kautech ir pasirašyti pameistrystės sutartį buvęs mokinys užtikrintai rekomenduoja ir kitiems, svarstantiems apie darbą statybos ar energetikos sektoriuje.

,,Atsinaujinanti energetika yra ateitis, o perspektyvos dirbti šioje srityje ateityje tik didės“, – įsitikinęs saulės elektrinių montuotojas. Daugybę galimybių tobulėti jis mato ir įmonėje, kurioje dirba. ,,Energia futura“ sparčiai plečiasi, įgyvendina ne tik individualių namų, bet ir svarbių verslo objektų inžinerinius sprendimus. ,,Energia futura“ administracija atsakingai vertina komandos kompetencijų tobulinimą ir ugdymą. Rinkoje saulės elektrinių poreikis didėja pradedant privačiais namų stogais, pramoniniais plokščiais stogais ir baigiant statomais saulės parkais, tad belieka tik kelti kompetencijas ir prisidėti prie tokių projektų įgyvendinimo šalyje.

Sėkmingai įsidarbinęs absolventas džiaugiasi naudingomis studijomis ir įgytomis žiniomis, o kitiems mokymo įstaigą ir specialybę pataria rinktis gerai pagalvojus ir įvertinus individualius lūkesčius.

81 SĖKMĖS ISTORIJOS
Robertas ZELIONKA, įmonės „Virmalda“ darbų vadovas

KTU kviečia inžinierius į atnaujintas magistrantūros programas

KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS (KTU SAF) MOKSLO METUS PRADEDA SU

ATNAUJINTOMIS BAKALAURO IR MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOMIS IR KVIEČIA

ĮVAIRIŲ SRIČIŲ INŽINIERIUS ATNAUJINTI SAVO ŽINIAS BEI KELTI KVALIFIKACIJĄ.

Studijų prodekanė dr. Laura Stasiulienė tikina, kad studijų programų atnaujinimas vyko laikantis fakulteto studijų strategijos ir į procesą buvo aktyviai įtraukti partneriai iš tarptautinių verslo įmonių ir partnerių universitetų bei fakulteto alumnai.

„Statybos sektorius nuolat keičiasi, tad keičiamės ir mes. Skaitmenizavimas, ekologiniai aspektai, nauji didaktikos

metodai ir įvairios sektoriaus bei dėstymo inovacijos integruotos į studijų programas. Peržiūrėjome jų tinklelius, dėstomus dalykus ir optimizavome programas taip, kad į dalį jų dabar gali stoti baigę nebūtinai statybos inžinerijos studijas“, –sako dr. L.Stasiulienė ir kviečia ilgametę patirtį turinčius inžinierius pagalvoti apie galimybę sugrįžti į universitetą ir kitus mokslo metus pradėti studijuojant.

KTU SAF kviečia į šias atnaujintas magistrantūros programas:

Statybos valdymas

Programa orientuota į projektų valdymą, sutarčių koordinavimą, darbų saugos valdymą, komandinį darbą.

Pirmajame šios programos semestre dėmesys skiriamas komandiniam darbui, įgyvendinant realaus projekto sprendinius, pradedant nuo BIM plano parengimo, geoinformacinių technologijų taikymo optimaliems sprendiniams priimti ir baigiant viso pastato projektavimo ir statybos valdymo procesų skaitmeninimu. Antrojoje studijų dalyje gilinamasi į kokybės valdymą, tvarumo vertinimą ir logistikos sprendimų priėmimą. Priklausomai nuo poreikių, galima rinktis plėsti žinias gilinantis į atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo technologijas, modulines statybas, galima esmingai kelti kvalifikaciją pasirinkus regeneracinio projektavimo ar pastatų duomenų analitikos ir mašininio mokymosi sričių studijas. Studijuoti gali turintys išsilavinimą statybos, energijos, mechanikos, aplinkos inžinerijos ar architektūros studijų kryptyse.

Darnūs ir energiškai efektyvūs pastatai Programoje dėmesys skiriamas strateginiam ES tikslui – poveikio aplinkai mažinimui. Pirmieji šios programos studijų metai orientuoti į pastatų tvarumo aspektus – pristatomi naujausi pastatų tvarumo vertinimo standartai bei tendencijos, ugdomi gebėjimai projektuoti pastatų mikroklimato sistemas bei suprasti jo įtaką žmonėms, gilinamasi į pastatų poveikį aplinkai. Įgyjamas žinias magistrantai pritaiko atlikdami tiriamuosius projektus. Antroje studijų dalyje gilinamasi į išmaniąsias pastatų valdymo sistemas, tvarią vandentvarką, pastatų eksploatavimą bei renovaciją. Taip pat galima rinktis studijuoti duomenų analitiką, regeneracinį projektavimą ar žiedinę ekonomiką.

Į šias studijas priimame baigusius statybos, energijos, elektros, mechanikos, aplinkos inžinerijos ar architektūros bakalauro studijas.

Statybinių konstrukcijų ir gaminių inžinerija

Programa skirta parengti aukštos kvalifikacijos inžinierius, gebančius taikyti pažangius skaitmeninius įrankius ne tik konstrukcijoms ir gaminiams projektuoti, bet ir jiems analizuoti. Pirmąjį pusmetį studijuojama apie pažangiąsias gelžbetonines, plienines konstrukcijas, statybos produktų gamybos technologijų inovacijas, statybinių gaminių ir konstrukcijų tyrimo metodus, be to, bus išsamiau susipažindinama su baigtinių elementų metodu.

Antroje studijų dalyje dėmesys skiriamas naujoms kompozicinėms medžiagoms bei medienos savybėms. Suteikiamos žinios, skirtos užtikrinti statinių konstrukcijų patikimumą, esamų konstrukcijų stiprinimą bei mokoma apie statinio gyvavimo ciklą ir ilgalaikiškumą. Priklausomai nuo poreikių, studentams bus sudarytos sąlygos gilinti žinias apie atliekų tvarkymą ir antrinių žaliavų perdirbimo technologijas, galimybė rinktis studijuoti modulinės statybos ir regeneracinio projektavimo bei duomenų mokslo išmaniuosiuose pastatuose sritis.

Į šias studijas priimame tik baigusius statybos inžinerijos krypties bakalauro studijas.

82 STUDIJOS
KTU Statybos ir architektūros fakultete taip pat kviečiame anksčiau baigusius architektūros bakalauro studijas įgyti magistro laipsnį.
Užsak. Nr. 23/604
KTU Statybos ir architektūros fakulteto Studijų prodekanė dr. Laura STASIULIENĖ

Alytaus profesinio rengimo centrui svarbu, kad

profesijos ateitų mokytis tie, kurie to siekia

NE VISI NORINTIEJI ŠIEMET BUVO PRIIMTI MOKYTIS Į PROFESINES MOKYKLAS IR TAI, AKCENTUOJA ALYTAUS PROFESINIO

RENGIMO CENTRO (ALYTAUS PRC) DIREKTORIUS IR LIETUVOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ ASOCIACIJOS (LPMĮA)

PREZIDENTAS VYTAUTAS ZUBRAS, RODO PROFESINIO MOKYMO – PIRMINIO IR TĘSTINIO – AUGANTĮ POPULIARUMĄ.

iemet bendrojo priėmimo į profesinio mokymo įstaigas metu sudarytos 19 748 sutartys (2022 m. – 19447).

Valstybės finansuojamos vietos skirtos 19586 profesinio mokymo sutartis sudariusiems asmenims (2022 m. – 19290).

Daugiausia rinkosi inžinerijos profesinio mokymo programas Kaip pastebi LPMĮ asociacijos prezidentas V.Zubras, daugiausia sutarčių šiemet stojantieji sudarė pasirinkę Inžinerijos ir inžinerinių profesijų – 4110 (2022m. –4007), Paslaugų asmenims – 3484 (2022 m. – 3379), Architektūros ir statybos – 2163 (2022 m. – 2133), Sveikatos priežiūros –2012 (2022 m. – 1919), Socialinės gerovės – 1579 (2022 m. – 1572) švietimo sričių programas.

Reaguojant į rinkos poreikius, 54,5 mln. Eur ES lėšų bus skirta ir Užimtumo tarnybos klientų profesiniam mokymui, įdarbinimui pagal pameistrystės darbo sutartį ir kt. priemonėms. „Besikeičianti situacija reikalauja ir naujų sprendimų. Apie tai prieš mokslo metų pradžią kalbėjome su Lietuvos profesinio mokymo įstaigų vadovais, švietimo, mokslo ir sporto viceministre

A.Kudarauskiene, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus pavaduotoja R.Šavareikaite, – sakė V.Zubras. – Aptarėme profesinio mokymo srities

planuojamus darbus, pokyčius, susijusius su naujų profesinį mokymą reglamentuojančių dokumentų rengimu, susipažinome su tyrimo „Mokymosi ir darbo aplinka Lietuvos pirminio profesinio mokymo įstaigose“ rezultatais, kurie svarbūs pasitikrinti, kur esame ir kaip judėti toliau. Tiek Asociacijos, tiek ir Alytaus PRC strateginė kryptis išlieka ta pati – kuo glaudesnis bendradarbiavimas su verslu, verslo asociacijomis, atnaujinat

standartus, mokymo programas, keliant profesijos mokytojų kvalifikaciją, vertinant mokinių praktinius įgūdžius. Bet svarbus ir veikimas kita kryptimi – profesinio mokymo įstaigos teikia paslaugas verslui, apmokydamos, perkvalifikuodamos įmonių darbuotojus.“

Dėmesys – aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms mokymo programoms

Didelis dėmesys profesinio mokymo srityje skiriamas darbo rinkoje paklausioms ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms mokymo programoms, skaitmeninėms kompetencijoms, žaliajai ekonomikos transformacijai. Nuo šių mokslo metų numatoma realizuoti vieno langelio principą, pagal kurį suaugusieji galės mokytis, tobulinti kvalifikaciją naudodamiesi skaitmenine švietimo platforma –Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje ne tik besimokantieji, bet ir savo darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi valstybės nustatytose prioritetinėse srityse.

Svarbi mokinių motyvacija veikti Alytaus PRC į įvairias profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo programas šiemet priimta 980 mokinių. Šis skaičius, pasak V.Zubro, yra optimalus ir centrui, ir regionui. Inžineriją pasirinko 22 proc. stojusiųjų, architektūrą, statybą –12 proc. Tarp populiariausių pasirinkimų – suvirintojai, elektrikai, šaltkalviai, transporto priemonių remontininkai, apdailininkai, mūrininkai-betonuotojai. Alytaus PRC šiemet koncentruojasi į šias sritis: ugdymo kokybės gerinimas, įtraukusis ugdymas, bendruomenės narių saugumas. Didelis dėmesys skiriamas ir siekiant nuolat telkti bei tobulinti organizaciją, kaupti kompetencijas ir sudaryti sąlygas lyderystei, kad gerėtų šiuolaikinė mokymo infrastruktūra.

„Mums svarbi mokinių motyvacija veikti, noras mokytis, kad asmuo pasirinktų profesinio mokymo programas, kurios jam labiausiai tinka, kad darbo rinkoje jis galėtų, realizuodamas save, uždirbti orų atlyginimą“, – reziumuoja Alytaus PRC direktorius ir LPMĮ asociacijos prezidentas Vytautas Zubras. 

83 PROFESINIS MOKYMAS
Š
Užsak. Nr. 23/605

Panevėžio mokymo centras įvardintas tarp reikšmingiausių miestui bendradarbiavimo iniciatyvų

PANEVĖŽIO MOKYMO CENTRAS IR SOCIALINĖ PARTNERĖ UAB „DAW LIETUVA“ LAIMĖJO „BENDRADARBIAUJANČIO MIESTO BALSO“ NOMINACIJĄ PANEVĖŽIO PLĖTROS AGENTŪROS ORGANIZUOTUOSE REIKŠMINGIAUSIŲ BENDRADARBIAVIMO INICIATYVŲ RINKIMUOSE „#PANEVĖŽYSJUNGIASI“. NAUJASIS PANEVĖŽIO MOKYMO CENTRO DIREKTORIUS DR. DONATAS BAKŠYS SAKO, KAD TOKIA BENDRYSTĖ KURIA SINERGIJĄ, KURI NAUDINGA ABIEM BENDRADARBIAUJANČIOMS PUSĖMS.

Centrui svarbus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir verslu Centre dirbantys mokytojai didžiąją laiko dalį skiria darbui su mokiniais auditorijose arba laboratorijose. Nors jie nuolat ieško naujos informacijos, domisi specialybės naujovėmis, bet negali konkuruoti su įmonėmis, kurioms konkreti sritis yra kasdienė veikla. „Todėl naudingiausias sprendimas yra bendradarbiavimas, – tvirtina Panevėžio mokymo centro vadovas dr. D.Bakšys. –Įmonė dalijasi žiniomis ir patirtimis su mokymo įstaiga, o ši, turėdama galimybių ir daugiau laiko eksperimentuoti, gali pasiūlyti naujų sprendinių. Verslas dažnai kreipiasi į profesijos mokytojus ir prašo išbandyti naujus produktus, technologijas ir jų galimybes. Tokiu būdu kuriama abipusiai naudinga sinergija.“

Partnerystė su verslu atveria duris ir mokinių praktikai, pameistrystei, kuri sudaro sąlygas į darbo rinką ateiti pasirengus, įgijus aktualios praktikos. Darbdaviams irgi nebereikia gaišti laiko suteikiant būtinų konkrečiai sričiai žinių.

Vienas iš svarbiausių potencialių investuotojų, plėtrą planuojančio verslo klausimų – ar regione netrūksta darbuotojų. Ir tai, pastebi Centro vadovas, ne tik aukštos kvalifikacijos specialistai: įmonėms gyvybiškai svarbu turėti darbuotojų, kokius rengia profesinės mokyklos, vis intensyviau besiorientuojančios į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Todėl neatsitiktinai gegužės pabaigoje konkursą eiti Panevėžio mokymo centro vadovo pareigas laimėjęs dr. D.Bakšys buvo pristatytas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariams: Centrui itin svarbus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, verslo atstovais, kurie tampa daugumos absolventų darbdaviais, o darbdaviams – bendrystė su profesinio mokymo įstaigomis. Bendradarbiavimas padeda rasti bendrų sąlyčio taškų, tobulinti profesinio mokymosi programas, leidžia geriau suprasti darbo rinkos poreikius.

Ieško balanso tarp tradicinio ir individualizuoto mokymo Dr. D.Bakšys akcentuoja, jog siekia,

kad Centras būtų atvira, inovatyvi ir nuolat tobulėjanti institucija, atliepianti besimokančiųjų, darbo rinkos ir šalies poreikius, o ją baigusių mokinių kompetencijos būtų pripažįstamos nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Todėl Centras numato tobulinti profesinio mokymo kokybę, didinti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo prieinamumą. Viena tokių dedamųjų – įtraukusis ugdymas, kuris suteiktų galimybę profesiją įgyti įvairių gebėjimų ir poreikių asmenims. Švietimo politika siekia, kad nuo 2024 m. mokyklos būtų pasirengusios priimti ir integruoti visus norinčius mokytis. Dar vienas greitai besikeičiančios rinkos iššūkis – išmokyti mokytis visą gyvenimą ir skatinti būti kūrybiškus. „Tokia nuostata iš mokytojo reikalauja individualizuoto požiūrio į mokinius ir tam reikia papildomų laiko ir lėšų sąnaudų. Todėl mums svarbu rasti balansą, tad esame numatę ruošti tam mokytojus, teikti jiems metodinę pagalbą, kad kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis būtų galima atrasti būdą, kaip pamatyti kiekvieną besimokantį ir sukurti sąlygas pagal individualius gebėjimus“, – apie vieną iš didžiausių iššūkių kalba dr. D.Bakšys. Modernizuojant profesinį mokymą, Centre planuojama organizuoti atvirąją prieigą, kuri paskatintų ir individualizuotą mokymąsi. Panevėžys – stiprus regioninis centras, todėl profesinio mokymo įstaigai, pasak dr. D.Bakšio, svarbu jausti regiono poreikius ir teikti kokybišką profesinį mokymą, plėsti pameistrystės programą ir suaugusiųjų profesinio mokymo bei mokymosi ir profesinės reabilitacijos paslaugas, kurti aplinką, skatinančią ir padedančią mokytis, augti ir tobulėti ir būti bent žingsniu priekyje.

84 PROFESINIS MOKYMAS
Užsak. Nr. 23/556
Iš kairės: Centro Statybos mokymo skyriaus vedėjas Almantas RIMKUS, UAB „DAW Lietuva“ atstovė Tatjana ŠIMONIENĖ ir Centro direktorius dr. Donatas BAKŠYS. Panevėžio mokymo centro nuotr.
www.utugroup.com/lt 1998 2023 25METAI LIETUVOJE 25YEARS in LITHUANIA SPRENDIMAI ELEKTROTECHNIKOS PROFESIONALAMS

LENGVOS STIKLO PLUOŠTU ARMUOTOS

BETONO PLOKŠTĖS FASADAMS

ĮVAIRIAUSIOS PLOKŠČIŲ PAVIRŠIŲ FAKTŪROS FORMUOJAMOS „RECKLI” MATRICŲ PAGALBA
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.