Technologijos
– dvi sistemos už vienos kainą
Paviršius, praėjus keturioms minutėms po šildymo įjungimo
Sistema, dengiama gipso kartono lakštais
navimo sistemos. Juk komfortiška darbo aplinka – jau nebe privalumas, o būtinybė. Tačiau net ir apsirūpinus pakankamai galingu kondicionieriumi, kyla ginčų: kažkas sėdi arčiau kondicionieriaus, kažkas – toliau, vienam šalta, antram – per karšta. Tokia situacija yra žinoma kone visų didesnių biurų darbuotojams. Tokią problemą sprendžia kapiliarinė šildymo-vėsinimo sistema lubose. Pakanka vamzdeliais paleisti keliais laipsniais žemesnės temperatūros vandenį ir vėsa iškart jaučiama, be to, visoje patalpoje pasiskirsto tolygiai. Taip verslo centre arba individualiame name nebereikia tradicinės kondicionavimo sistemos – patalpa vėsinama per įrengtą šildymo sistemą lubose.
Kapiliarinis šildymas aktualus ir senuosiuose pastatuose Senesnės statybos namuose šildymo ar vėsinimo sistemos įrengimas paprastai yra didelis galvos skausmas savininkams. Kaip seną pastatą suremontuoti taip, kad jo energinė klasė būtų kuo aukštesnė, neišgriaunant didžiosios dalies konstrukcijų? Ir čia vienas iš sprendimo būdų galėtų būti kapiliarinis šildymas – antroji šildymo sistema pastate. Įrengiant šią sistemą, nereikia griauti sienų ir lubų. Renovuojant reikėtų į pasirinktus paviršius integruoti kapiliarinius kilimėlius ir atlikti likusius apdailos darbus.
Paviršius, praėjus keturioms minutėms po šildymo įjungimo
Lietuvoje yra apie keliasdešimt tūkstančių pastatų, kurie yra saugomi, įrašyti į nekilnojamojo turto vertybių sąrašą. Pažiūrėti, gražu, tačiau ar kada nors pagalvojote, kaip restauratoriai turėtų apšildyti bažnyčią ar pilies bokštą? Kur pasisuksi, ten – vertingi lipdiniai, freskos, senovinės konstrukcijos. Atsakymą pasufleruosime faktu: Vokietijoje kapiliarinis šildymas yra sumontuotas 12 amžiaus pilyje (o, kad viduramžių karaliai būtų žinoję apie tokią sistemą!). Kai kuriose senosiose Vokietijos bažnyčiose kapiliarais šildomi net mediniai klauptai. Ir tokia sistema yra vienintelis šilumos šaltinis tokiame objekte. XVI–XVII amžiaus mūruose kapiliariniais kilimėliais dengiami balkiai, vidinės sienos. Su šia sistema ir Lietuvoje būtų galima apšildyti kultūros paveldo objektus, nieko negriaunant, nesugadinant.
Mažesnėmis sąnaudomis – didesnis efektas Apskaičiuota, kad patalpos pašildymas 1 papildomu laipsniu išeikvoja vidutiniškai 6 proc. daugiau energijos per metus. Tai reiškia, kad norint pašildyti patalpą 5 laipsniais, sunaudojama 30 proc. daugiau energijos. Visa tai vėliau pavirsta skaičiais šildymo sąskaitose. Kapiliarinio šildymo efektyvumo paslaptis – spindulinis šildymas. Kitaip tariant, šildomas ne oras, o žmogų supantys paviršiai ir daiktai – lubos,
Parodoje „Resta“ mus rasite 4 salėje, 4.04 stende
sienos, grindys, baldai. Taip sukuriama maloni, komfortiška aplinka, bet taip pat oro temperatūra gali būti iki 3 laipsnių žemesnė. Kadangi kapiliariniai vamzdeliai išdėstyti labai tankiai ir yra prie pat paviršiaus, šildymui į juos užtenka leisti vos 30-ies laipsnių temperatūros vandenį. Tai ypač efektyvu, jei ši sistema sujungta su geoterminiu ar aeroterminiu šildymu bei taupo dujas, jei šildoma kondesaciniu katilu.
Maloni vėsa ir jauki šiluma – akimirksniu Kitas aspektas – laikas, per kurį pavyksta įšildyti patalpą. Jis tiesiogiai priklauso nuo šildymo sistemos inertiškumo. Tradicinis grindinis šildymas paprastai turi įkaitinti grindis, kad nuo jų įšiltų visa patalpa. Ir tai užtrunka. Kapiliarinio šildymo atveju – paprasčiau, kapiliarai yra išdėstyti vos 3 mm gylyje nuo sienų, lubų paviršiaus, todėl šiluma jaučiama iškart. Šis efektas jaučiamas ir tuomet, kai reikia būstą atvėsinti: pakanka į sistemą tiekti 16–18 laipsnių temperatūros šaltą vandenį ir netrukus patalpoje pajusite gaivią vėsą. Sujungus sistemą su geoterminiu šildymu, nemokama vėsa tiekiama tiesiai iš grunto, be to nereikia keisti kondicionieriaus filtrų ir sugedusių ventiliatorių. 15