RESTA 2016

2016 m. Nr. 2 / 8

RESTA 2016 Technologijos: nuo apšvietimo sprendimų iki naujos kartos betono Profesinis mokymas: kodėl mokiniai atsisako didelio atlyginimo Jaukus biuras: mes sutverti stovėti, bet dirbame sėdėdami

CAT® MINI TECHNIKA NEREIKIA BŪTI DIDELIU, NORINT BŪTI GALINGU Mažos ir galingos Cat® kompaktinės klasės mašinos nepriekaištingai atliks bet kurią užduotį. Patikėkite joms savo statybos aikštelės darbus!

MINI EKSKAVATORIAI

RATINIAI MINI KRAUTUVAI

VIKŠRINIAI MINI KRAUTUVAI

Tai kompaktiškos, galingos, universalios mašinos, pasižyminčios puikiomis eksploatavimo savybėmis ir itin naudingos darbui ribotoje aplinkoje.

Išskirtinės savybės: galinga hidraulika, erdvi operatoriaus kabina bei lengvas priežiūros atlikimas.

Pasižymi itin tvirta konstrukcija ir ilgaamžiškumu. Šios našios mašinos idealiai tinka kasimo darbams. Be to, jos puikiai dirba mažomis apsukomis, todėl darbą atliksite su mažesnėmis kuro sąnaudomis ir esant žemesniam garso lygiui.

Išsiskiria didesniu siekiu bei kėlimo aukščiu, todėl galima lengvai ir greitai pakrauti sunkvežimius. Amortizuota važiuoklės sistema užtikrina itin gerą sukibimo jėgą, pravažumą, stabilumą ir transportinį greitį.

Daugiau informacijos apie Cat® mini techniką ir kitas Cat® mašinas bei paslaugas: www.witraktor.lt

UAB WITRAKTOR Pirklių g. 6 Vilnius LT-02300

Tel.: +370 5 2603242 witraktor.lt@wihuri.com www.witraktor.lt

KAUNO FILIALAS KLAIPĖDOS FILIALAS Tel.: +370 698 36149 Tel.: +370 655 19182 rimantas.stackevicius@wihuri.com alvydas.stakauskas@wihuri.com

Redaktorės žodis

Mieli skaitytojai, Statybos ir remonto paroda „Resta“ yra vadinama statybininkų atlaidais. Nes tai yra sektoriaus metų įvykis.

Tradiciškai portalas Statybunaujienos.lt ta proga paruošė leidinį „STATYBUNAUJIENOS.LT Resta 2016“.

Ir kartu su įmone „Paroc“ rengia visai netradicišką diskusiją „Įvaizdis, lemiantis verslo sėkmę“.

Diskusija „Įvaizdis, lemiantis verslo sėkmę“ Verslininko įvaizdis – tai ne tik jo ar jos batai ar apranga. Asmenybė, kalbėsena yra tokia pati svarbi įvaizdžio dalis. Konkuruoti dėl klientų, bendrauti su partneriais reikia išmokti. Tai ne visada lengva ir ne visiems pavyksta. Gerą įvaizdį bei reputaciją susikurti labai sunku, o prarasti labai lengva.

Bet tai yra tik viena verslo įvaizdžio dalis. Dar yra biuras ir jo darbuotojai, kurie yra įmonės vizitinė kortelė. Nuo jų išvaizdos, elgesio taip pat priklauso, kaip klientai, verslo partneriai žiūri ir vertina įmonę.

Taigi, koks įvaizdis lemia verslo sėkmę arba kas žlugdo santykius?

Paroda Parodoje galima dalyvauti dviem būdais. Pirmiausia – įsikurti stendą ir tiesiogiai bendrauti su klientais, galimais verslo partneriais. O galima pasirinkti neakivaizdinį dalyvavimą – apie save papasakoti leidinyje, kuris platinamas parodoje „Resta“. Ir ne tik. Portalas Statybunaujienos.lt kaip tik tokią galimybę ir suteikė.

Leidinys pasklinda ir po susijusio verslo asociacijas, savivaldybes, valstybės institucijas, statybos ir statybos pramonės, nekilnojamojo turto, architektų įmones, po daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijas. Šiame leidinyje langus ir jų sistemas gaminančios įmonės pristato ne tik estetinį pasigėrėjimą keliančius langus, bet ir technologines šios srities naujoves. Jų siūlomi sprendimai leidžia pamiršti apie tokią problemą, kaip šilumai pralaidūs langai.

Statybos bei darbo inspekcijos atstovai pristato savo institucijų aktualijas, kaip „Infostatyba“, dalijasi nuomone apie tai, kas yra orus, saugus darbas.

Technologijos lemia pažangą, todėl leidinyje gausu naujienų ir informacijos apie tai, kaip statyti kokybiškai energiškai efektyvius arba taupyti

padedančius namus, supažindina su neįprastomis šildymo sistemomis. Tačiau sunku išvengti problemų, apie kurias skaitytojus įspėja Polistireninio putplasčio asociacija ir pateikia sprendimą.

Daugiabučių namų gyventojus turėtų sudominti itin paprasta renovacijos darbų pirkimo procedūra, – Alternatyvus renovacijos darbų katalogas, kurį pristato Centrinė perkančioji organizacija – CPO LT. Savo vietą leidinyje rado interjero ir eksterjero sprendimai, kuriuos pristato praktikai, žinantys, ko ir kodėl gali prisireikti tiek privačioje, tiek darbo aplinkoje. „Būsto“ rubrikoje – ne tik nekilnojamojo turto objektai, bet ir netikėti pareiškimai, kad „nusibodo kepti kvadratinius metrus“ ir uždirbti dar vieną milijoną.

Nuo pokalbio su Lietuvos inžinerinės pramonės (LINPRA) atstovu užsimezgė tema apie profesinį parengimą. Verslininkai dėsto savo problemas, su kuriomis susiduria ieškodami kvalifikuotų darbuotojų. Atrodo, kad mokymo įstaigos tai girdi ir reaguoja. Jų programos, atnaujinama mokymo bazė orientuojama ne tik į dabartį, kuri rytoj taps vakarykšte diena, bet ir į ateitį.

Gerų įspūdžių parodoje „Resta“ ir skaitant mūsų žurnalą linkėdama portalo Statybunaujienos.lt vyr. redaktorė Genė Drungilienė

Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys.

RESTA 2016

Leidėjas Vyr. redaktorė Reklamos projektų vadovė Maketavo 4

Nr. 2/8

VšĮ „Propagandos ministerija“ Genė Drungilienė Mob. 8 640 20132 gene.drungiliene@statybunaujienos.lt Lida Lapkienė Mob. 8 672 60123 lida.lapkiene@statybunaujienos.lt VšĮ „Geriausia idėja“

Spaudė

UAB „BALTO print“, Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius Nuotraukos ir tekstai bendrovių ir www.statybunaujienos.lt, jei nenurodyta kitaip.

Leidėjas neatsako už reklamų turinį.

Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT Leidinys platinamas nemokamai.

Kviečiame į diskusiją

„Įvaizdis, lemiantis verslo sėkmę“

Arvydas AVULIS

Arminas LYDEKA

Mindaugas LAPINSKAS

Alvyda JASILIONYTĖ

Balandžio 29 d. parodoje „Resta“ įvyks diskusija, kurioje aiškinsimės, kaip tinkamai reprezentuoti savo įmonę. Koks įvaizdis lemia verslo sėkmę, diskutuosime su Lietuvoje žinomais etiketo žinovais, įvaizdžio ir viešųjų ryšių konsultantais, dizaineriais ir verslo atstovais.

Darbuotojai yra įmonės vizitinė kortelė, todėl klientai, konkurentai, verslo partneriai žiūri ir vertina, kaip atrodo, kokį įspūdį kuria įmonės darbuotojai. Jų išvaizda – drabužiai, aksesuarai, elgsena – atskleidžia, kaip darbuotojas vertina save ir aplinką.

Kalbant verslo kalba – tai yra įmonės reprezentavimas.

Taigi kaip tinkamai reprezentuoti įmonę? Apie tai diskutuosime su Arvydu Avuliu, įmonės „Hanner“ valdybos pirmininku; Arminu Lydeka, etiketo žinovu; Mindaugu Lapinsku, viešųjų ryšių konsultantu; Alvyda Jasilionyte, įvaizdžio konsultante; Audrone Endriukaityte, „Paroc“ rinkodaros vadove Baltijos šalims; Danu Arlausku, Darbdavių konfederacijos ir „Žinių radijo“ generaliniu direktoriumi; Egidijumi Sidaru, mados namų „Cantas“ dizaineriu.

Egidijus SIDARAS

Danas ARLAUSKAS

Audronė ENDRIUKAITYTĖ

Laukiame balandžio 29 d., penktadienį, 14.30 val., 5.3 salėje Projektą pristato portalas www.statybunaujienos.lt ir bendrovė „Paroc“.

5

16 Metalą betone keičia plastikas 17

Prastai įstatytas langas dažnai lemia didelius šilumos nuostolius

A klasės pastatai: sandarumas ir 18 vėdinimas tampa svarbiausiais akcentais

TURINYS

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos 22 statybininkų asociacijos renginiai parodoje „Resta“

5 „Įvaizdis, lemiantis verslo sėkmę“ Statybos pramonė

8

Diskusija 24

Kodėl tarptautiniuose renginiuose nebegalima atskirti lietuvio?

„MEGRAME“ – energiškai efektyvių langų gamybos lyderė Parodos

Statybos inspekcija Statybos inspekcija siekia, kad 10 „Infostatyba“ taptų pažangi ir patogi sistema

26

„Bauma 2016“: milijoniniai verslo kontraktai ir nemokami saldainiai Problemos

Technologijos

28

Kaip išvengti įvežtinio polistireninio putplasčio spąstų?

Viešieji pirkimai

Plokščiųjų stogų šiltinimo sistema 12 PAROC PROOF skirta A, A+ ir A++ klasės pastatams 14 6

Kapiliarinis šildymas namuose – dvi sistemos už vienos kainą

Alternatyvus renovacijos darbų 31 katalogas – patogiau gyventojams, paprasčiau statybininkams Darbo inspekcija 32

Gintaras Čepas: saugumas yra labai svarbi oraus darbo dalis

Interjeras 48

Bendrovė „Gaudrė“ – inovatyvių LED šviestuvų biurams gamintoja

50

Jaukus biuras gali tapti lemiamu konkurenciniu pranašumu

53

Sudėtingiausi projektai – patys įdomiausi

Objektai Šiemet UAB „ALVORA“ įgyvendintų 34 projektų sąrašą papildys dar keliais įspūdingais objektais Technologijos 37

Kai dirbi kokybiškai, klientas pats pas tave ateina

38

Kokį dekoratyvinį tinką rinktis apšiltintų fasadų apdailai?

Būstas 39

Būti pirmiesiems – jau savotiškas įprotis

Būstų rinkos pokyčiai: kodėl 40 Santariškės ir Bajorai pirkėjams tampa nebeįdomūs?

43

Profesinis rengimas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „LINPRA“ uždaviniai: 54 tobulinti mokymo procesą ir gerinti inžinerinės pramonės įvaizdį KTU specialistai – darbdaviams 56 svarbios tiek profesinės žinios, tiek asmeninės savybės Kauno technikos kolegijoje – 58 verslininkų lauktos paveldo statinių inžinerijos studijos

Gali „kepti“ tuos kvadratinius metrus ir uždirbti dar vieną milijoną, bet kas iš to?

Infrastruktūra

Automobilių stovėjimo aikštelių 44 trūkumas verčia griebtis inovatyvių sprendimų

Šiaulių profesinio rengimo centre 59 ruošiami specialistai – vieni iš geriausių Lietuvoje 60

Sumaniai naudojami darbuotojų gebėjimai didina darbo našumą

62

Mokymo centro užduotis – girdėti visas puses

Technologijos 23

Šildantys langai – išmani alternatyva tradiciniam šildymui

7

Statybos pramonė

„MEGRAME“ – energiškai

ES direktyvos numato, kad nuo šių metų naujos statybos pastatai turi atitikti A, 2018 m. – A+, o 2020 m. – A++ klases. Taigi nuo 2018 m. pastatai privalės atitikti vadinamojo pasyviojo namo energijos suvartojimo standartus, o tai reiškia, kad juose turės būti montuojami tik energiškai efektyvūs langai ir durys.

K

„MEGRAME“ – plastikinių, medinių, aliuminio langų ir durų gamybos lyderė Baltijos šalyse. Bendrovė, kuri sėkmingai veikia ir džiugina savo klientus kokybiškais gaminiais daugiau kaip dvidešimt metų, ypač didelį dėmesį skiria energiškai efektyvių produktų kūrimui ir tobulinimui.

8

uo aukštesni standartai, tuo kokybiškesnė turi būti produkcija. „MEGRAME“ visada taikė pačius aukščiausius kokybės standartus, todėl, artėjant naujiems ES reikalavimams, įmonė jau yra pasiruošusi naujovėms. „Mes visada numatome rinkos tendencijas ir rengiamės tam iš anksto. Dar 2006 m. „MEGRAME“ pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti langus iš bešvinio plastikinio profilio – tai buvo ypatinga inovacija, dėl kurios švinas buvo pakeistas kalciu, o tai leido gaminti ypač patvarius, sveikatą ir aplinką tausojančius langus ir duris. „MEGRAME“ taiko itin griežtą produkcijos kokybės kontrolę: mūsų gaminiai testuojami ir sertifikuojami notifikuotose laboratorijose, kas yra ypač svarbu šiuolaikinei statybai“, – teigia daugiau kaip du dešimtmečius patirties sukaupusios plastikinių, medinių, aliuminio langų ir durų gamybos lyderės Baltijos šalyse „MEGRAME“ generalinis direktorius Šarūnas Magelinskas.

Ekspertai skaičiuoja, kad dėl nesandarių langų bei durų vienas gyventojas gali patirti sunaudojamos šilumos nuostolių iki 50 proc., o atskirais atvejais – net ir iki 70 procentų.

Vis labiau aktualėjant energiniam efektyvumui ir augant klientų lūkesčiams, „MEGRAME“ išvystė į maksimalų šilumos taupymą nukreiptą produktų liniją „MEGRAME ŠILTAS LANGAS“. Šis produktas atitinka aukščiausius šilumos laidumo reikalavimus (mažiausia koeficiento vertė U yra 0,77 W/m²K).

Statybos pramonė

efektyvių langų gamybos lyderė

Kaip teigia įmonės atstovas, „MEGRAME“ nuolat kuria naujus bei gerina jau išvystytus produktus, o svarbiausi pastarojo meto patobulinimai skirti šilumos izoliacijos rodiklio U vertės mažinimui. Paprastai tariant, kuo mažesnė U vertė, tuo didesnė šilumos dalis sulaikoma, tuo šiltesni yra langai ir durys.

Dabar įmonė valdo vieną iš moderniausių langų gamybos linijų Baltijos šalyse. „Įsigijus naujausią gamybos įrangą ir optimizavus gamybos ciklus, dar labiau išaugo produkcijos kokybė, pagreitėjo užsakymų atlikimas, išsiplėtė nestandartinės gamybos galimybės“, – dėsto įmonės generalinis direktorius Šarūnas Magelinskas.

Išskirtinės kokybės „MEGRAME“ langai buvo įvertinti ir šalies mastu. Produktų linija „MEGRAME ŠILTAS LANGAS“ apdovanota „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu. Taip pat paminėtina, kad dėmesys langų sandarumui aktualus ne tik šilumos sulaikymui. „MEGRAME“ langai užtikrina aukštą garso izoliaciją, patalpų vėdinimo standartus, atlieka įsilaužimo prevencijos funkciją.

Užs. Nr. 16/22

Nestandartinių sprendimų galimybės „MEGRAME“ gamina ne tik langus bei duris, bet ir vitrinas, žiemos sodus bei kitas nestandartines konstrukcijas. Kuo išskirtinesnis objektas, tuo sudėtingiau rasti būdų, kaip užtikrinti norimą šiluminę varžą. Ypatingą dėmesį reikia skirti itin didelių gabaritų langams, nestandartinės architektūros projektams. Imantis tokių darbų, pirmiausia būtina profesionaliai paskaičiuoti ir įvertinti šilumos rodiklius, šviesos šaltinius. Tik kruopščiai atlikus namų darbus ir atsižvelgiant į kiekvieno atvejo specifinius duomenis, parengiamas optimalus gamybos projektas, juolab kad neretai norus gali apriboti klimato ypatybės.

Tarkime, įstatant didžiulius stiklo paketus, pastarieji dėl temperatūrų skirtumo statinių viduje ir išorėje yra veikiami didelio slėgio, taigi, juos gaminant ir įrengiant, būtinas ypatingas atidumas.

Atkreiptinas dėmesys, kad „MEGRAME“ langai gali būti sėkmingai pritaikyti ne tik šiuolaikinei moderniai architektūrai, bet ir atitikti specifinius paveldo statinių reikalavimus. Jau įprasta praktika tapo gaminti aukštą energinį efektyvumą užtikrinančius, tačiau nestandartine išvaizda pasižyminčius langus. Netradicinės langų formos, papuošimai, kuriuos anksčiau žmonės kurdavo rankomis, – jau įgyvendinamas uždavinys.

Profesionalus montavimas – langų kokybės garantija Langai ir durys gali būti aukščiausios kokybės, tačiau visos pastangos nueis veltui, jeigu šie nebus

tinkamai sumontuoti. Gali pasitaikyti, kad dėl netinkamai sumontuotų langų net ir pati geriausia produkcija praras vertę, atsiras įvairių deformacijų.

Skaičiuojama, kad langų ir durų montavimas nulemia maždaug 60 proc. būsto energinio efektyvumo. Žinant statistiką, montavimo darbų kokybei taip pat skiriamas itin didelis dėmesys. „MEGRAME“ turi ilgametę montavimo patirtį, pasitelkia naujausias technologijas ir naudoja itin kokybiškas langų montavimo medžiagas. Tuo metu atskirai veikiantis serviso skyrius užtikrina įmonės gaminiams kokybišką penkerių metų garantinį aptarnavimą bei profesionalią pagalbą garantijai pasibaigus.

Dėmesys ekologijai Bendrovė gali pasigirti, jog prioritetą teikia ekologiškai švarioms medžiagoms bei užtikrina ekologiškai švarią langų ir durų gamybą. Plastikiniai „MEGRAME“ langai gaminami be švino, o mediniai – tik iš natūralios ekologiškos medienos. Tokia produkcija tausoja ne tik aplinką, bet ir žmonių sveikatą.

Naudoti plastiko produktai gali būti visiškai perdirbami. Perdirbtus iš bešvinio polivinilchlorido (PVC) profilio pagamintus senus langus ar langų gamybos atliekas galima naudoti kitų produktų, kaip maisto pakuočių, medicinos reikmenų, žaislų, gamybai. „MEGRAME“ mediena, naudojama langų ir durų gamybai, turi tarptautinį FSC sertifikatą, patvirtinantį, kad produkcija gaminama laikantis griežtų reikalavimų, o žaliavos yra gautos tik iš sertifikuotų atsakingai tvarkomų miškų. Medinių langų, durų ir fasadų gamybos procese naudojamos tik ekologiškos bei visus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios žaliavos.

9

NAUJAS MODERNUS „LAYHER BALTIC“

BIURAS IR SANDĖLIS SALININKŲ GATVĖJE, VILNIUJE

UAB „LAYHER BALTIC“ Salininkų g. 82, Vilnius Tel. +370 5 21683 75, el. p. info@layher.lt www.layher-baltic.eu

Statybos inspekcija

Statybos inspekcija siekia, kad „Infostatyba“ taptų pažangi ir patogi sistema

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), administruodama LR statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, nuolat siekia gerinti gyventojams ir verslo subjektams teikiamų statybos srities viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą, jų kokybę. 2013–2015 m. vykdyto „Infostatybos“ Europos Sąjungos remiamo modernizavimo projekto rezultatais jau galima naudotis. Sistema atnaujinta, atsižvelgiant į pasikeitusius teisės aktus, įdiegtos naujos ir modernizuotos esamos paslaugos.

N

uo šių metų vasario teikiama 18 elektroninių paslaugų. Su statybų dokumentacija susijusius klausimus galima išspręsti ne tik pateikiant prašymus, paraiškas ar pranešimus nuotoliniu būdu, bet ir gaunant reikiamą dokumentą internetu. Statybos dokumentų išdavimo procese dalyvaujantys subjektai taip pat bendradarbiauja elektroniniu būdu.

Per 70 proc. su statyba susijusių prašymų pateikta nuotoliniu būdu Per modernizuotą „Infostatybą“ galima gauti visų rūšių statybą leidžiančius dokumentus, prisijungimo sąlygas ir specialiuosius reikalavimus statinio projektui parengti, pranešti apie galbūt savavališką statybą ir kt. VTPSI specialistai daugelį statybos valstybinės priežiūros funkcijų, susijusių su dokumentų išdavimu, taip pat atlieka nuotoliniu būdu.

Sukurtos 85 mobilios darbo vietos statybos valstybinei priežiūrai vykdyti, tam skirta mobili programa.

Elektroninių statybos srities paslaugų pranašumo pripažinimą tiek dėl laiko sąnaudų, tiek ir dėl procedūrų skaidrumo liudija praeitų metų pabaigos statistika – daugiau kaip 70 proc. visų su statyba susijusių prašymų buvo pateikta nuotoliniu būdu. Taip pat ir naujosios „Infostatybos“ funkcionalumo naudą supranta vis daugiau ankstesne jos versija besinaudojusių žmonių.

Planuojustatyti.lt ir skaitmeninė statyba Įpratusiems tiesiogiai bendrauti su dokumentus priimančiais ir išduodančiais įstaigų specialistais vis dar atrodo, kad tiesioginis būdas patikimesnis.

Gaištamas laikas, patiriamos išlaidos kelionėms, kai reikalus galima sutvarkyti prisėdus prie kompiuterio namuose. Tereikia internete nurodyti adresą www.planuojustatyti.lt ir pasirinkti pageidaujamą paslaugą.

Neturinčių kompiuterio ar interneto prieigos gyventojų patogumui didžiųjų šalies apskričių teritorijas prižiūrinčiuose VTPSI skyriuose įrengtos kompiuterizuotos vietos lankytojams. VTPSI siekia, kad visi interesantai turėtų galimybę interneto adresu www.planuojustatyti.lt, prisijungę prie „Infostatybos“, pateikti prašymus elektroniniu būdu. Naudotis elektroninėmis paslaugomis gyventojai skatinami ir nustačius mažesnes paslaugų kainas, lyginant su tiesioginiu prašymų išduoti dokumentus pateikimu.

Statinių projektavimo ir statybos procese diegiami skaitmeninės statybos principai, statinio informacinis modeliavimas. Atsiradus galimybei statinio informacinį modelį teikti kaip statinio projektą ar jo dalį, visi projektą tikrinantys subjektai, statybos dalyviai ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos turi būti atitinkamai pasirengę dirbti su šiuo modeliu. Todėl neišven-

giamai turi būti tobulinamos tiek informacinės sistemos, tiek ir specialistų gebėjimai.

Per „Infostatybą“ planuojama atlikti statinių registraciją Nekilnojamojo turto registre 2008 m. pradėjusi veikti „Infostatyba“ jau ne kartą modifikuota pagal pasikeitusius teisės aktus, tobulinta, gerinant gyventojams ir verslo subjektams teikiamų statybos srities viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir jų kokybę. Jau kuriami nauji sistemos vystymo planai, plėtojantys informacijos mainus su kitomis informacinėmis sistemomis ir registrais. Planuojama sudaryti galimybę per „Infostatybą“ atlikti statinių registraciją Nekilnojamojo turto registre, gauti duomenis iš topografijos ir infrastruktūros informacinės sistemos (TIIS), kitų duomenų bazių.

Individualių namų statytojams ypač naudinga turėtų būti kuriama sudėtinė paslauga „Statau namą“, kuri padės identifikuoti konkrečiu atveju reikalingas atlikti procedūras (užsisakyti ir gauti atitinkamas elektronines paslaugas). Pildant prašymą, bus galima rasti paaiškinimus dėl taikytinų teisės aktų nuostatų. Informacinės sistemos portalą www.planuojustatyti.lt numatyta labiau orientuoti į eilinį naudotoją. Įgyvendinus „Infostatybos“ vystymo planus, bus žengti dar keli reikšmingi žingsniai pažangios skaitmeninės statybos link.

11

Technologijos

Plokščiųjų stogų šiltinimo sistema PAROC PROOF

Vieną PAROC ROL 30 plokštę rankomis arba paprasčiausiomis šakėmis gali perkelti ir sumontuoti vienas darbininkas

Europos Sąjungoje griežtėjant pastatų energinio naudingumo reikalavimams, šilumos izoliacijos rodikliai, sprendimų paprastumas bei šiltinimo įrengimo kokybė tampa ypač svarbūs.

Dr. Audronė Endriukaitytė Paroc rinkodaros vadovė Baltijos šalims

S

togas yra viena iš svarbiausių pastato dalių, turinčių didelę įtaką jo energiniam naudingumui. Lietuvoje numatyti keli naujai statomų pastatų energinio naudingumo didinimo 1

1

3

3

2

4 5

6 7

PAROC PROOF sistemos plokščiojo stogo detalė ant laikančiojo trapecinių plieno lakštų pakloto 1. Stogo danga, 2. Tvirtinimo detalė, 3. PAROC ROB 80, 4. PAROC ROL 30, 5. Vandens garų ir oro barjeras, 6. PAROC ROB 80, 7. Trapecinių plieno lakštų laikanti konstrukcija.

12

etapai (žr. 1 lentelę). Sumažinus stogų šilumos perdavimo koeficiento vertę iki 0,1 W/ (m2K), plokštiesiems stogams įrengti gali prireikti net 4 sluoksnių šilumos izoliacijos. Statybininkų darbui palengvinti ir reikiamam sprendimui supaprastinti PAROC sukūrė plokščiųjų stogų

2

4 5 6

PAROC PROOF sistemos plokščiojo stogo detalė ant laikančiojo surenkamos g/b plokštės 1. Stogo danga, 2. Tvirtinimo detalė, 3. PAROC ROB 80, 4. PAROC ROL 30, 5. Vandens garų ir oro barjeras, 6. Kiaurymėta g/b plokštė.

šiltinimo sistemą PAROC PROOF. Ji skirta ir naujajai statybai, ir renovuojamiems pastatams. Šią sistemą sudaro dviejų tipų plokštės: PAROC ROB 80 ir naujosios PAROC ROL 30. PAROC ROB 80 statybininkams yra gerai žinomos, jos naudojamos kaip viršutinė plokščiojo stogo plokštė, ant kurios yra įrengiama ritininė prilydomoji ir mechaniškai pritvirtinama danga. PAROC PROOF sistemoje naudojamos 30 mm storio PAROC ROB 80 plokštės ir naujosios vertikaliai orientuoto plaušo plokštės PAROC ROL 30, kurių storis yra nuo 210 mm iki 450 mm, todėl jomis galima 1 3

2

4 5 7

6

PAROC AIR sistemos plokščiojo stogo detalė su vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis 1. Stogo danga, 2. Tvirtinimo detalė, 3. PAROC ROB 80, 4. PAROC ROL 30, 5. Vandens garų izoliacija, 6. PAROC ROB 80, 7. Plieno lakštų laikanti konstrukcija.

Technologijos

skirta A, A+ ir A++ klasės pastatams

Per PAROC ROL 30 vaikščioti negalima. Jas reikia uždengti PAROC ROB 80 plokštėmis

sėkmingai apšiltinti visų tipų A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų plokščiuosius stogus. Naudojant sistemą PAROC Air, stogus (iš dalies vėdinamus) galima įrengti ne tik su įprastomis, bet ir su PAROC ROL 30 plokštėmis. Šiuo atveju vėdinimo grioveliai bus įrengti viršutinėje plokštėje PAROC ROB 80.

Sistema PAROC PROOF ant gelžbetonio plokštės įrengiama dviem sluoksniais: PAROC ROL 30 ir 30 mm storio PAROC ROB 80. Ant trapecinių plieno lakštų stogo pagrindo sistema rengiama iš trijų sluoksnių. Pirmiausia su PAROC ROB 80 paklojamas lygus pagrindas vandens garų ir oro izoliacijai įrengti; suklojamos atitinkamo storio vertikaliai orientuoto plaušo PAROC ROL 30 plokštės ir ant jų įrengiamas viršutinis PAROC ROB 80 sluoksnis.

Šilumos izoliacijos įrengimas Stogų pagal PAROC PROOF sistemą įrengimas panašus į mums jau įprastą stogų šiltinimą su plokš-

tėmis PAROC ROS 30. Šiltinimo darbus reikėtų pradėti nuo tolimiausių zonų, kad būtų išvengta nereikalingo vaikščiojimo per šiltinamąją medžiagą. Šiltinant plokščiuosius stogus, kurių denginys yra iš trapecinių plieno lakštų, pirmiausia reikia įrengti vandens garų ir oro izoliacijos paklotą. Tam naudojamos PAROC ROB 80 plokštės. Ant gelžbetonio perdangos to daryti nereikia, nes pagrindas yra lygus. Tada, laikantis STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 3 priedo reikalavimų, įrengiama vandens garų ir oro izoliacija. Ant jo klojamos plokštės PAROC ROL 30. Kadangi PAROC ROL yra siauros ir ilgos plokštės (0,2 × 2,4 m), joms nešioti puikiai tinka šakės, o darbui atlikti pakanka vieno žmogaus. Reikia pažymėti, kad šios plokštės ypač gerai susiglaudžia, tarp jų nelieka plyšių.

PAROC ROL 30 turi būti klojamos perslenkant jas viena kitos atžvilgiu, kad nesusidarytų keturių kampų sandūrų. Šių plokščių suklojama tiek, kad jas visas iš karto būtų galima uždengti PAROC ROB 80 plokštėmis, nevaikštant ant jau paklotų PAROC ROL 30. Viršutines plokštes reikia kloti taip, kad jos prasilenktų su apatinių plokščių siūlėmis. Hidroizoliacinę stogo dangą reikia sumontuoti iškart arba pasibaigus darbo laikui (pamainai). Negalima palikti neuždengtos šilumos izoliacijos ilgiau nei vieną dieną. Tvirtinimo elementai, jų skaičius ir išdėstymas parenkami pagal STR 2.05.02:2008 Statinių konstrukcijos. Stogai 1 priedo reikalavimus. Sistema PAROC PROOF šiltinto stogo šilumos izoliacija, galima sakyti, nesideformuoja nuo ją veikiančių norminių apkrovų. Tai yra dėl to, kad PAROC ROL 30 plokštės yra vertikaliai orientuoto plaušo, o jų deklaruojamas stipris gniuždant (σm) yra 30 kPa. Šis skaičius parodo, kiek galima veikti apkrova izoliacinę medžiagą, kad ji nesideformuotų ir nesuirtų. Stogo norminės apkrovos dažniausiai būna apie 10 kPa. Tad nuo norminių stogo apkrovų PAROC ROL 30 plokštės nesusispaus ir nesideformuos. Kadangi per eksploataciją tenka užlipti ant stogo ir atlikti jo priežiūros darbus, rekomenduojama įrengti vaikščiojimo takus. Ir naujai statomiems, ir renovuojamiems pastatams skirta sistema PAROC PROOF pagreitina plokščiųjų stogų šiltinimo darbus, įrengiamas patikimas, ilgaamžis, nedegus ir energiškai efektyvus stogas.

Sistemos privalumai • Paprasta montuoti. Šiltinant stogus pagal sistemą PAROC PROOF, visas akmens vatos plokštes gali nešioti vienas žmogus. Be to, A, A+ ir A++ klasės energinio naudingumo pastatams šilumos izoliacija yra įrengiama tik iš dviejų ar trijų sluoksnių.

• Tvirtas stogas. Dėl pagrindiniam šiltinamajam sluoksniui naudojamų vertikaliai orientuoto plaušo plokščių sistema PAROC PROOF apšiltintas stogas per įrengimą ir tinkamą eksploatavimą išliks stangrus ir tvirtas.

• Nedega. PAROC akmens vatos stogų plokštės yra priskiriamos saugiausiai A1 degumo klasei, todėl kaip šilumos izoliaciją jas galima naudoti konstrukcijose, kurioms taikomi itin griežti gaisrinės saugos reikalavimai.

• Kokybiškas ir ilgaamžis stogas. PAROC ROL 30 plokštės, sudarančios pagrindinį šiltinamąjį sluoksnį, yra suklojamos priglaudžiant vieną prie kitos, be papildomo siūlių užtaisymo.

Akmens vata išlaiko stabilius matmenis, o tai reiškia, kad, veikiama temperatūrų, ji nesideformuoja ir išlaiko savo formą. Todėl eksploatuojant stogą neatsiras plyšių tarp šilumos izoliacijos plokščių, nepadidės stogo dangos įrąžos, nepadidės šilumos nuostoliai dėl atsiradusių plyšių. Stogo įrengimo technologija įpareigoja darbus atlikti kokybiškai, nes visi sistemos sluoksniai paeiliui suklojami vienu kartu, tad sumažėja tikimybė išorės krituliams patekti į konstrukcijos vidų.

Tiek naujai statomiems, tiek ir renovuojamiems pastatams skirta PAROC PROOF sistema leidžia pagreitinti plokščių stogų šiltinimo darbus bei įrengti patikimą, ilgaamžį, nedegų ir energiškai efektyvų stogą.

Lentelė Nr. 2. Plokščiųjų stogų šilumos izoliacijos storiai (mm) A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams Pastaba: * skaičiavimai atlikti, kai vidaus patalpų temperatūra 20°C.

Lentelė Nr.1. Stogų šilumos perdavimo koeficientų U (W/(m2*K)) vertės A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui Energinio naudin- Įsigalioja nuo Gyvenamieji Visuomeniniai Pramoniniai gumo klasė pastatai pastatai pastatai A 2016 11 01 0,10 0,11 0,16*k1 A+ 2018 01 01 0,09 0,10 0,14*k1 A++ 2021 01 01 0,080 0,090 0,12*k1 Parodoje „Resta“ mus rasite 5 salėje

Energinio naudingumo klasė/ Pastatų tipai

A

A+ A++

Gyvenamieji pastatai

390

420

480

Visuomeniniai pastatai

360

390

420

Pramoniniai pastatai

240

280*

330 13

Technologijos

Kapiliarinis šildymas namuose

Šildymas – kiekvienam lietuviui aktuali tema. Naujų technologijų kūrėjai šiai sričiai atiduoda daug jėgų: kaip šildytis būtų kuo paprasčiau, pigiau, nereikėtų įdiegtoms šildymo sistemoms skirti daug savo laiko. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir gamtai, kuri, jei tik leidžiame, mums padeda: net ir žiemą, jei diena saulėta, būstą pro langus saulė šiek tiek įkaitina.

P

rieš 8 metus į Lietuvą iš Vokietijos UAB „TENKO Baltic“ inžinieriai atsivežė vieną iš patalpų šildymo būdų – kapiliarinį šildymą ir vėsinimą.

Apie 300 individualių namų, sveikatingumo ir poilsio komplekso „Grand SPA Lietuva“ 4 žvaigždučių viešbučio „Dzūkija“, reabilitacijos centro „UPA“ Druskininkuose, banko Gedimino prospekte, biuro patalpų Gabijos gatvėje bei „Porche“ automobilių salono savininkai šią sistemą pasirinko, nes ji ne tik atstoja ir šildymo, ir kondicionavimo sistemą, bet ir užtikriną sveiką, malonų patalpų mikroklimatą.

Kapiliarinis šildymas šildo ne orą – kas nuo to keičiasi?

Kapiliarinis šildymas – gana nesudėtinga sistema.

Ploni 3,5 mm plastikiniai vamzdeliai, sujungiami į smulkų tinklelį ir prijungiami prie vandens tiekimo sistemos. Kapiliariniam šildymui skirtas kilimėlis gali būti klojamas ir ant gipso, ir po juo (lietuviai dažniausiai renkasi šį variantą), dedamas ant betono perdangos arba netgi paliekamas atviras. Taip pat šį kilimėlį galima iš dalies paslėpti įrengiant ažūrines lubas.

14

Kapiliarinis šildymas nekuria oro judėjimo, skersvėjų, triukšmo – tai yra spinduliniu principu veikiantis šildymas. Jam veikiant šildomos ne oro masės, o kietieji kūnai – paviršiai, baldai, pats žmogus. Tai leidžia dirbantiems ar būnantiems patalpoje jaustis komfortiškiau. „Žmogus iš esmės pats yra šildymo katilas – juk gamina šilumą. Jeigu iš žmogaus išeina daugiau šilumos, nei jis jos pagamina, jam yra šalta.

Ir atvirkščiai: jei jis pagamina daugiau šilumos, nei gali išspinduliuoti į aplinką – karšta. Taigi jam reikia būti aplinkoje, kuri iš jo neabsorbuotų per daug šilumos, ir leistų jam išmesti perteklinę“, – paaiškina „TENKO Baltic“ technikos direktorius Laimonas Bugenis.

Kapiliarinio šildymo būdas būtent ir remiasi šiuo principu – patalpoje žmogų supančių paviršių temperatūra palaikoma tokia, kad jis jaučiasi gerai ir žiemą, ir vasarą.

Dėl žemos šildymo paviršių temperatūros ir mažos konvekcijos išvengiama dulkių judėjimo, mažiau plinta ir bakterijos. Tai svarbu ne tik namus tvarkančioms ir vaikus auginančioms mamoms, bet ir gydymo įstaigų savininkams. Todėl Vokietijoje ir Austrijoje ši sistema dažnai naudojama ligoninėse, klinikose, bankuose, biurų pastatuose.

Biuruose baigsis ginčai dėl to, ar per šalta, ar per karšta Viena iš didžiausių šiuolaikinių verslo centrų problemų yra kondicionavimo sistema. Kai patalpos didelės, reikia ir galingos bei sudėtingos kondicio-

Technologijos

– dvi sistemos už vienos kainą

Paviršius, praėjus keturioms minutėms po šildymo įjungimo

Sistema, dengiama gipso kartono lakštais

navimo sistemos. Juk komfortiška darbo aplinka – jau nebe privalumas, o būtinybė.

Tačiau net ir apsirūpinus pakankamai galingu kondicionieriumi, kyla ginčų: kažkas sėdi arčiau kondicionieriaus, kažkas – toliau, vienam šalta, antram – per karšta. Tokia situacija yra žinoma kone visų didesnių biurų darbuotojams. Tokią problemą sprendžia kapiliarinė šildymo-vėsinimo sistema lubose.

Pakanka vamzdeliais paleisti keliais laipsniais žemesnės temperatūros vandenį ir vėsa iškart jaučiama, be to, visoje patalpoje pasiskirsto tolygiai.

Taip verslo centre arba individualiame name nebereikia tradicinės kondicionavimo sistemos – patalpa vėsinama per įrengtą šildymo sistemą lubose.

Kapiliarinis šildymas aktualus ir senuosiuose pastatuose Senesnės statybos namuose šildymo ar vėsinimo sistemos įrengimas paprastai yra didelis galvos skausmas savininkams. Kaip seną pastatą suremontuoti taip, kad jo energinė klasė būtų kuo aukštesnė, neišgriaunant didžiosios dalies konstrukcijų?

Ir čia vienas iš sprendimo būdų galėtų būti kapiliarinis šildymas – antroji šildymo sistema pastate. Įrengiant šią sistemą, nereikia griauti sienų ir lubų. Renovuojant reikėtų į pasirinktus paviršius integruoti kapiliarinius kilimėlius ir atlikti likusius apdailos darbus.

Paviršius, praėjus keturioms minutėms po šildymo įjungimo

Lietuvoje yra apie keliasdešimt tūkstančių pastatų, kurie yra saugomi, įrašyti į nekilnojamojo turto vertybių sąrašą. Pažiūrėti, gražu, tačiau ar kada nors pagalvojote, kaip restauratoriai turėtų apšildyti bažnyčią ar pilies bokštą? Kur pasisuksi, ten – vertingi lipdiniai, freskos, senovinės konstrukcijos.

Atsakymą pasufleruosime faktu: Vokietijoje kapiliarinis šildymas yra sumontuotas 12 amžiaus pilyje (o, kad viduramžių karaliai būtų žinoję apie tokią sistemą!). Kai kuriose senosiose Vokietijos bažnyčiose kapiliarais šildomi net mediniai klauptai. Ir tokia sistema yra vienintelis šilumos šaltinis tokiame objekte. XVI–XVII amžiaus mūruose kapiliariniais kilimėliais dengiami balkiai, vidinės sienos. Su šia sistema ir Lietuvoje būtų galima apšildyti kultūros paveldo objektus, nieko negriaunant, nesugadinant.

Mažesnėmis sąnaudomis – didesnis efektas Apskaičiuota, kad patalpos pašildymas 1 papildomu laipsniu išeikvoja vidutiniškai 6 proc. daugiau energijos per metus. Tai reiškia, kad norint pašildyti patalpą 5 laipsniais, sunaudojama 30 proc. daugiau energijos. Visa tai vėliau pavirsta skaičiais šildymo sąskaitose.

Kapiliarinio šildymo efektyvumo paslaptis – spindulinis šildymas. Kitaip tariant, šildomas ne oras, o žmogų supantys paviršiai ir daiktai – lubos,

Parodoje „Resta“ mus rasite 4 salėje, 4.04 stende

sienos, grindys, baldai. Taip sukuriama maloni, komfortiška aplinka, bet taip pat oro temperatūra gali būti iki 3 laipsnių žemesnė.

Kadangi kapiliariniai vamzdeliai išdėstyti labai tankiai ir yra prie pat paviršiaus, šildymui į juos užtenka leisti vos 30-ies laipsnių temperatūros vandenį. Tai ypač efektyvu, jei ši sistema sujungta su geoterminiu ar aeroterminiu šildymu bei taupo dujas, jei šildoma kondesaciniu katilu.

Maloni vėsa ir jauki šiluma – akimirksniu Kitas aspektas – laikas, per kurį pavyksta įšildyti patalpą. Jis tiesiogiai priklauso nuo šildymo sistemos inertiškumo. Tradicinis grindinis šildymas paprastai turi įkaitinti grindis, kad nuo jų įšiltų visa patalpa. Ir tai užtrunka.

Kapiliarinio šildymo atveju – paprasčiau, kapiliarai yra išdėstyti vos 3 mm gylyje nuo sienų, lubų paviršiaus, todėl šiluma jaučiama iškart. Šis efektas jaučiamas ir tuomet, kai reikia būstą atvėsinti: pakanka į sistemą tiekti 16–18 laipsnių temperatūros šaltą vandenį ir netrukus patalpoje pajusite gaivią vėsą. Sujungus sistemą su geoterminiu šildymu, nemokama vėsa tiekiama tiesiai iš grunto, be to nereikia keisti kondicionieriaus filtrų ir sugedusių ventiliatorių.

15

Technologijos

Metalą betone keičia plastikas Betono mišinius gaminančios bendrovės, betoninių statybos dalių gamintojai armavimui naudoja metalo fibrą arba armatūrą. Pasak bendrovės „IN FATIS“, valdančios prekinį ženklą „PP Baltic“, direktoriaus Andriaus Karpausko, betonuoti galima paprasčiau ir efektyviau. Verslininkas įsitikinęs, kad pažangi technologija, kai armavimui naudojamos plastiko dalelės, nukonkuruos įprastą armavimą metalu.

Kodėl polipropilenas, o ne metalas? „Statybininkai nuolat klausia, kodėl jie turėtų įprastą armavimą metalu keisti į kažkokį naujovišką polipropileną. Jie yra girdėję, kad iki šiol niekas neatlikdavo skaičiavimų su šiuo produktu, jo nenaudojo, nepritaikė. „PP Baltic“ kaip tik specializuojasi atlikdama skaičiavimus su šiuo produktu ir pritaikydama jį įvairiems projektams“, – sako šios įmonės vadovas A. Karpauskas.

Metalinė armatūra betone gali pradėti rūdyti ir taip susilpninti konstrukcijas. Tuo metu polipropilenas nėra veikiamas aplinkos veiksnių. Polipropileno fibrų viename kilograme yra apie 7 kartus daugiau nei metalinių, todėl polipropileno mišinyje reikia mažiau.

Polipropileno fibros yra paprastai dviejų rūšių – fibra armavimui ir mikrofibra. Norint suvokti visą polipropileno armavimo naudą, reikėtų palyginti šiuos du Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių rinkose jau išpopuliarėjusius produktus.

16

Makrofibra Speciali armavimo makrofibra yra sukurta pagal metalinės fibros pavyzdį, todėl daugeliu atvejų gali pakeisti armatūrą. Jos privalumai: lengvumas ir tvirtumas. Naudojant makrofibrą, metalinės armatūros apskritai nebereikia.

Bet kaip betono mišinys su plastiku gali prilygti betonui su armatūra?

Visa paslaptis – plastiko „šiaudelių“ išsidėstymas. Ši fibra pasiskirsto tolygiai, sudarydama 3D tinklą betono masėje. Būtent tai betonui suteikia tvirtumo ir atsparumo išoriniams veiksniams.

Naudoti betono gaminius, armuotus polipropilenu, galima daugelyje sričių: lauko aikštelėse, parkavimo aikštelėse, krovinių krovos aikštėse, lėktuvų angaruose ir stovėjimo aikštelėse bei kitose vietose. Taip pat galima gaminti tam tikrus betono gaminius – kolonas, blokus, atramines sienas, netgi blokelius takeliams. Betoną paprasta apdirbti, tad taupomas laikas ir medžiagų savikaina.

Mikrofibra Mikrofibra nuo makrofibros skiriasi tuo, kad plastiko plaušeliai šiuo atveju yra kur kas mažesni.

Galimi plaušelių ilgiai – 3 mm, 6 mm, 12 mm ir 18 mm. Vis tik technologija išlieka ta pati: plaušeliai betono masėje paskirstomi tolygiai, todėl jis sustiprinamas visas, ne atskiros jo dalys. Labai nedidelis pluošto kiekis stipriai pagerina gaminio tvarumo savybes.

Pagrindiniai mikrofibros privalumai: ji sumažina galimybes betonui trūkinėti ir pirminėje stingimo stadijoje, ir transportuojant paruoštus gaminius, sumažinama nuostolių tikimybė bei gaunamas kietesnis, tvirtesnis betonas. Taip pat jis tampa atsparus ne tik karščiui, bet ir kitokiam išorės poveikiui – šalčiui, drėgmei, vandeniui, druskoms ir

kitoms cheminėms medžiagoms. Toks betonas gali būti naudojamas statant kelius, požeminius objektus, sandėlius, stovėjimo aikšteles, tiltus, grindis ir ten, kur reikalingas liejamas ar net purškiamas betonas. Ši fibra gali būti naudojama kartu su metaline armatūra ar armatūros tinklais ten, kur vien polipropileno betono armavimui nepakanka.

Polipropileno pluoštas, skirtas priešgaisrinei apsaugai Objektuose, kur didelė gaisro rizika, tinka dar vienas inovatyvus produktas – polipropileno pluoštas.

Kad ir koks tvirtas būtų betonas, ugnies jėgos jis neatlaiko – tiesiog susprogsta.

Degant betonui, kuriame yra mažų polipropileno plaušelių, šie ištirpsta ir paviršiuje sudaro nedidelius kanalus, kurie neleidžia medžiagos viduje kauptis drėgmei bei spaudimui. Taip betoninė konstrukcija apsaugoma nuo skilinėjimo ir sproginėjimo. Šis polipropileno pluoštas turi tokias pačias savybes, kaip ir mikrofibra, todėl gali būti naudojamas liejamam ir purškiamam betonui. „Lietuvoje statybų sektoriaus atsigavimą lydi ir naujų bei efektyvių technologijų poreikis. Juk reikia statyti naujus objektus – biurų pastatus, prekybos centrus, logistikos sandėlius, tiltus, požemines aikšteles. Kokybiško betono gaminiai, pasižymintys savo tvirtumu, visada bus reikalingi“, – sakė „PP Baltic“ vadovas A. Karpauskas Jis taip pat pridūrė, kad „PP Baltic“ remiasi partnerės Skandinavijoje – įmonės „PP Nordica“ – patirtimi ir įvykdytais projektais.

Užs. Nr. 16/13

„P

olipropilenu armuotas betonas ar jo gaminiai jau yra panaudoti oro uostuose, karinėse bazėse. Greičiausiai niekam nekyla abejonių, kokie aukšti kokybės reikalavimai yra keliami tokiuose objektuose“, – sakė A. Karpauskas.

Betonas turi atlaikyti didelius krūvius, neskilinėti, nelinkti, nesideformuoti bei būti atsparus išorės poveikiui. Kad būtų pasiektas norimas betono kietumas ir tvarumas, į jį montuojama metalinė armatūra.

Technologijos

Prastai įstatytas langas dažnai lemia didelius šilumos nuostolius Nemaloni tiesa yra tokia, kad dauguma gyventojų gyvena pakankamai kiauruose namuose, pro kurių konstrukcijas šiluma ir oras keliauja su minimaliu pasipriešinimu. Jeigu vasarą per daug problemų dėl to neiškyla, tai štai žiemą bėda užgriūna visu savo svoriu. Dėl neapšiltintų ir nesandarių pastatų lietuviai kiekvieną žiemą išleidžia milijonus eurų.

Užs. Nr. 16/15

Š

ias problemas paveldėjome iš sovietmečio.

Anuomet nebuvo poreikio taupyti šilumą, radiatoriai kaisdavo „kaip išprotėję“, o pastatų vėdinimo problema buvo spręsta labai primityviai: oras patekdavo per pastato langus (o dažnai ir konstrukcijų plyšius), o išeidavo per įvairius kanalus. Tuo metu kiauras langas buvo vėdinimo sistemos dalis, pro kurią į patalpas patekdavo oras. Šiandien tokiomis pažiūromis vadovautis nebegalime. Visi jau puikiai suprantame, kad taip tik švaistome energiją. Žinoma, problema jau suvokta. Regis, ir priemonių pamažu imamasi. Statomi vis energiškai efektyvesni pastatai, įsibėgėja esamų daugiabučių renovacijos procesas. Tačiau dirbti dar tikrai yra kur. Didžioji dalis žmonių tebegyvena nesandariuose namuose bei butuose, nors priemonių, padedančių nebešvaistyti šilumos, tikrai netrūksta.

Kaip sako termoizoliacinius gaminius ir sprendimus pristatančios įmonės „ROCKWOOL“ projektų vadovas Nerijus Jaras, bene pažeidžiamiausia pastato dalis yra langai. Būtent per juos prarandama nemaža dalis šilumos, be to aplink juos paprastai susidaro daugiausiai šiluminių tiltelių, per kuriuos iškeliauja šiluma ir atkeliauja šaltis. „Labai svarbu tai, kad pastate nebūtų tiesioginių vietų, pro kurias galėtų praeiti šaltis. Visų pirma, kalbu apie konstrukcines dalis arba plyšius, atsiradusius dėl nekokybiško darbo. Aišku, esama ir daugybės kitų kriterijų, kurie ir nulemia šilumos praradimą“, – teigia jis.

Parodoje „Resta“ mus rasite 5.C10 stende

Pašnekovas pastebi, kad seni sovietiniai daugiabučiai, kuriuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų, šiandien paprasčiausiai nebeatitinka šilumos išsaugojimo standartų, o apie senus langus ir jų sumontavimo kokybę nėra ką ir kalbėti. „Juose lango rėmai montuoti tiesiai į konstrukcinę sienos dalį. Jeigu apskaičiuotume, kiek per juos prarandama šilumos, skaičiai nedžiugintų.

Lango rėmas bent jau turi būti sumontuotas prie pat konstrukcijos krašto, išorinėje jos pusėje, o statant žemų energinių sąnaudų pastatą, rėmas turėtų būti montuojamas šiltinimo sluoksnyje.

Taip konstrukcijoje išsaugojama šiluma“, – pasakoja N. Jaras.

Būtent dėl netinkamai sumontuotų langų kiekvieną šildymo sezoną mes iššvaistome sunkiai suvokiamus pinigų kiekius. Šilumos praradimo kiekiai tiesiog stulbina. „Specialistai yra atlikę šilumos nuostolių skaičiavimus, kai lango rėmas yra įmontuotas pačioje laikančioje sienos konstrukcijoje, yra iki penkių kartų didesni nei tuo atveju, kai langai montuojami šiltinimo sluoksnyje. Įvertinant orientacinę šilumos kainą, tenka konstatuoti, kad vien dėl to vienam butui per sezoną tenka sumokėti papildomai ne vieną dešimtį eurų, o kur dar nepatogumas, kai, būnant prie lango, jaučiamas skersvėjis“, – sako „ROCKWOOL“ projektų vadovas.

Siūlo produktą, neturintį analogų „ROCKWOOL“ neseniai pristatė ir inovatyvų produktą, kuris padės daug efektyviau saugoti

šilumą patalpose. Specialus korpusas langų ir durų montavimui termoizoliaciniame sluoksnyje „REDAir LINK“ tinka tiek statant naujus, tiek rekonstruojant senus pastatus.

Kaip sako N. Jaras, „ROCKWOOL“ sukurta unikali sistema suteikia galimybę greitai ir lengvai sumontuoti langus ir duris fasado termoizoliaciniame sluoksnyje. Sistemą sudaro specialios akmens vatos plokštės ir laikikliai kampų jungimui bei tvirtinimui prie sienos. „Iš tikrųjų rinkoje šiuo metu net nėra analogiškų produktų. Gaminys yra iš itin kietos akmens vatos. Jo tankis – 475 kg viename kubiniame metre. Taigi tankis kaip medienos. Svarbu ir tai, kad jis nėra degus. Daugiabučiams pastatams tai yra labai svarbu. Kilus gaisrui, atsiranda saugi anga, pro kurią galima evakuotis ar atlikti gelbėjimo darbus. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad „REDAir LINK“ nesugeria drėgmės. Jis išlieka sausas ir sandarus. Pati medžiaga lengva, konstrukcija nesunkiai sumontuojama, ir darbas ilgai netrunka“, – teigia pašnekovas.

Siekiant palengvinti montavimo procesą ir sumažinti darbo sąnaudas statybos objekte, „REDAir LINK“ sistemą sudarančios plokštės, laikikliai ir varžtai tiekiami kartu. Ją įrengiant belieka elektriniu arba rankiniu pjūklu supjaustyti plokštes pagal norimą lango termoizoliacijos sluoksnyje sumontavimo gylį ir lango dydį. Visus kitus darbus galima lengvai pabaigti naudojant elektrinį suktuvą.

17

Technologijos

A klasės pastatai: sandarumas ir vėdinimas tampa svarbiausiais akcentais Mokslininkai ir verslo atstovai juokiasi, jog praėjusių metų lapkritį vyko tikras sujudimas – staiga būrys statybininkų suskato konsultuotis ir klausinėti apie A klasės pastatų statybą. Tačiau kai reikalavimas statyti tik A klasės pastatus nuo 2016-ųjų pradžios buvo atidėtas iki lapkričio mėnesio, visi susidomėję dingo lyg į vandenį.

O

tiems, kurie nenori būti „paskutinės nakties studentai“ ir apie A klasės būstų statybą domėtis tik paskutinę naktį prieš reikalavimams įsigaliojant, paruošėme šį straipsnį. Mokslo atstovų, taip pat sandarumui užtikrinti skirtų gaminių ir langų gamintojų teiravomės apie pokyčius statybų aikštelėse, kurie netrukus ateis, norime to, ar nenorime.

Medžiagos lieka tos pačios, o statybininkai ir projektuotojai turi pasitempti Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir Statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas Karolis Banionis pastebi, jog vis dar nesibaigia prastai atliktų darbų ir nenumatytų išlaidų „sezonas“. „A klasės energinius pastatus būtų reikėję statyti nuo sausio 1 dienos. Lapkritį–gruodį jau pastebėjome sujudimą: daugelis statytojų 18

KTU Architektūros ir Statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas Karolis Banionis: „Architektai, projektuotojai, dar rengdami projektus, turi žinoti, jog užsakovas nori būtent tokios energinės klasės pastato ir į tai atsižvelgti.“

skambino, konsultavosi. Bet kai tik sužinojo, kad reikalavimas atidedamas iki lapkričio 1 d. – štilis.

Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuva eina „paskutinės nakties studentų“ keliu: vėl tik nakties pritrūks išmokti. Esu beveik tikras, kad ateis spalio mėnuo ir vėl daugelis pradės mokytis“, – nerimaudamas prognozavo pašnekovas.

Paklaustas, ar A klasės energiniams pastatams naudojamos kokios nors kitos medžiagos, nei esame įpratę statydami žemesnės klasės namus, jis teigia, jog didelė reikšmė tenka ne tik medžiagoms, bet ir statybos dalyvių kvalifikacijai. „Iš principo medžiagos tinka visos, kurios naudojamos įprastinėje statyboje. Skirtumas tik tas, jog atsiranda papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, mažesni šilumos nuostoliai per pastato atitvaras, sandarumo reikalavimai, taip pat dar inžinerinių sistemų niuansai. Medžiagos gali išlikti netgi tos pačios, tiesiog reikia skaičiuoti, kokio kiekio medžiagų reikia. Jei, tarkime, esa-

Technologijos me įpratę, jog B klasei reikia apie 15 cm storio termoizoliacinio sluoksnio, tai A klasei jo reikės storesnio“, – kalbėjo K. Banionis.

Kadangi A energinės klasės pastatuose aktualus tampa ir sandarumas (būtent sandarumo matavimai yra privalomi pretenduojant į A energinės klasės pastatą), K. Banionio teigimu, svarbą įgauna ir projektiniai sprendiniai, medžiagų tarpusavio deriniai.

Prisimindamas „nelaimėlį“ namą, kuriame sandarumo testą teko atlikti penkis kartus, K. Banionis įvardija pagrindinę jo statytojų bėdą. „Statytojai bando desperatiškais būdais kažką sutvarkyti nieko neardydami. Mušasi į krūtinę: „Mes čia tikrai padarysim, tikrai pavyks.“ Ir nepavyksta.

Po to ketvirto bandymo pagaliau pasiryžta sutvarkyti taip, kaip reikia. O tiems, kurie turi patirtį, viskas pavyksta ir iš pirmo karto“, – sakė K. Banionis.

Pastatas rekordininkas – testą teko atlikti penkis kartus

Architektai ir projektuotojai turi galimybę energinį naudingumą patikrinti virtualioje erdvėje

„Norint, kad būstas būtų sandarus, reikia įrengti sandarinantį sluoksnį ir jo mazgus tinkamai paruošti – čia išauga papildomų sprendimų vaidmuo“, – svarstė K. Banionis.

Vis tik jis priminė, kad sandarinimo klausimai turėtų rūpėti visų energinių klasių pastatams. „Jei turėsite „kiaurą“ pastatą, patirsite daugiau išlaidų pastato šildymui. Sandarinimo problemos turi būti sprendžiamos ir sandarumo reikalavimai skirti ir B bei C klasės pastatams. Tiesiog šiose klasėse, skirtingai nuo A klasės, sandarumas nėra privalomas. Tačiau techninė priežiūra gali inicijuoti tokį testą, ir jei reikalavimai nebus pasiekti, reikės aiškintis, kas dėl to kaltas: ar projektuotojas, ar statybininkai“, – perspėjo K. Banionis.

KTU atstovas atskleidžia: jo praktikoje yra buvę atvejų, kai pastatas buvo matuotas 5 kartus. Jo neišgelbėjo net patikrinta taisyklė: „Trečias kartas nemeluoja.“ „Tame pastate oras kito apie 23 kartus per valandą. Tokiuose pastatuose oras gali kisti du kartus per valandą. Daugiau kaip 10 kartų viršyti reikalavimai? Manau, kad joks užsakovas nepriimtų tokio pastato. Ten buvo daugybė statybininkų ir projektinių sprendinių klaidų“, – prisimena pašnekovas.

KTU laboratorijos vadovas visiems statytojams ir vystytojams, siekiantiems garantuoti teigiamą sandarumo teksto rezultatą, pataria bandomąjį matavimą atlikti dar nepradėjus vidaus apdailos. Mat neretai ją reikia pašalinti. „Kur kas paprasčiau ieškoti klaidų, kai apdaila nėra padaryta. Jei rezultatai atitiko reikalavimus prieš apdailą – greičiausiai atitiks ir užbaigus objektą. Priešingu atveju prireikia ardyti apdailą, ko niekas nenori. Todėl bandoma gelbėtis visur, kur įmanoma, pripurškiant putų, tačiau dažniausiai apdailos nuardymo neišvengiama“, – sakė K. Banionis.

bą žmogui, kuris nesupranta, ką daro, rezultatas bus kur kas blogesnis, nei, jei duotumėte pačias prasčiausias medžiagas ir įrankius profesionalui.

Aukščiausio lygio darbininkai, kurie yra pasiruošę statyti A klasės pastatus, yra išugdomi“, – pabrėžė pašnekovas.

Jis pridūrė, jog būtent energiškai efektyvių pastatų statyboje žmogiškasis faktorius atlieka didelį vaidmenį – kalbama ne tik apie statybininkus, tačiau ir apie projektuotojus. Žinoma, nepatariame rinktis ir antrojo varianto (pigiausios medžiagos ir profesionalas statybininkas), nes būstas bus šiltas, tačiau greičiausiai – neilgaamžis.

Užs. Nr. 16/27

Išlieka svarbus žmogiškasis faktorius Užduodame filosofinį klausimą, ar, statant A klasės pastatą, svarbesnės kokybiškos medžiagos, ar profesionalus statybininkų darbas? „Pasakysiu taip: paimkite pačias kokybiškiausias, pačias brangiausias medžiagas, nupirkite pačius brangiausius įrankius – jei duosite šį dar-

Bendrovės „3M“ atstovas Žydrūnas Miliauskas: „Juostos paskirtis, – kad į vidų nepatektų drėgmė iš išorės ir kad būtų užtikrinamas sandarumas. Jei A klasės name per angokraščius švilpia vėjas, nei rekuperacija, nei kitos jame sudėtos medžiagos nebetenka prasmės.“

Ką KTU atstovas patartų gyventojams, svajojantiems apie A energinės klasės būstą? „Architektai, projektuotojai, dar rengdami projektus, turi žinoti, jog užsakovas nori būtent tokios energinės klasės pastato ir į tai atsižvelgti. Šiandien ir Statybos produktų sertifikavimo centras yra išleidęs specialią programą, kuri leidžia projektuotojams iš anksto patikrinti, ar jų pastatas atitiks tuos energinio naudingumo reikalavimus.

Antras dalykas – didelį dėmesį reikia skirti inžinerinėms sistemoms ir sandarinimo klausimams.

Taip pat ir projektuotojai, ir užsakovai turi įsisąmoninti, jog tam tikrus sprendinius gali tekti keisti ne pagal norus. Pavyzdžiui, tikriausiai visiems aišku, jog vitrinų langai šiaurinėje pastato pusėje yra labai neprotingas sprendimas“, – patarė K. Banionis.

Toliau belieka statybų rangovo pasirinkimas, ir, kaip sako pašnekovas, rangovo sąmoningumas.

Reikia nepamiršti ir būsimų testų, kaip jau minėta, juos pamėginti atlikti dar prieš įrengiant apdailą.

Vis tik jei pastatas bus projektuojamas ir statomas specialistų, turinčių patirtį energiškai efektyvių pastatų statyboje, bandomojo sandarumo testo gali ir neprireikti.

Užkamšyti taip, kad neliktų nė mažiausio plyšelio Vienas iš gaminių, padedančių pasiekti geresnį pastato sandarumą, yra sandarinimo juostos. Šiomis juostomis sandarinamos skirtingų medžiagų susijungimo vietos: langų, durų pakraščiai, stogo detalės. Jas gaminančios bendrovės „3M“ atstovas Žydrūnas Miliauskas atkreipė dėmesį į tas namo konstrukcines dalis, kur patiriami didžiausi šilumos nuostoliai. „Realiai didžiausias šilumos nuotėkis yra per ventiliaciją, langus ir duris. Natūraliai turi būti apšildytos ir sienos. Amerikiečiai, europiečiai, ypač skandinavai, dėl energinio efektyvumo jau kokius 10–15 metų naudoja sandarinimo juostas“, – sakė Ž. Miliauskas.

Jis teigė, jog vietose, kur plyšelis yra iki 3 milimetrų, naudojami hermetikai, o kur jis – didesnis, pasitelkiamos būtent sandarinimo juostos. „Juostos paskirtis, – kad į vidų nepatektų drėgmė iš išorės ir kad būtų užtikrinamas sandarumas.

Jei A klasės name per angokraščius švilpia vėjas, 19

Technologijos nei rekuperacija, nei kitos jame sudėtos medžiagos nebetenka prasmės“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, iš esmės A energinės klasės namą reikia uždaryti taip, kad neliktų nė mažiausio plyšelio. Būtent todėl prieš skiriant būstui A klasę atliekamas sandarumo testas. Vidaus patalpoje padidinamas slėgis ir tikrinama, ar greitai jis keičiasi. Jei taip – namas nėra pakankamai sandarus.

Jis patarė rinktis langus, kurių rėmo storis viršija 80 mm, o geriausia – 92–95 mm storio.

Antras svarbus veiksnys – stiklo paketai. Šiandien jau atsižvelgiama, į kurią pusę šis langas „žiūrės“. Statant langus pietinėje pusėje, M. Ledauskas pataria rinktis tamsintus stiklo paketus, o šiaurinėje pusėje – kuo skaidresnius.

Dar viena problema: kartais siekdami labai padidinti stiklo paketų šiluminę varžą, užsakovai užsako pernelyg tamsius stiklus.

Dėl stiklų skaičiaus – šiandien 3 lango stiklai jau yra standartas.

Dėl medžiagos pasirinkimo pašnekovas teigia, jog ir plastikiniai, ir mediniai langai turi savų pliusų bei minusų. Medinius langus, jei jie niekuo nepadengti iš išorės, po dešimtmečio metų gali tekti šen bei ten padažyti.

Tuo metu plastikiniai langai plečiasi ir traukiasi nuo temperatūros kaitos, tad jų „judėjimas“ yra didesnis nei medžio langų. „Tai labai pastebima lauko duryse, todėl kai kurie gamintojai plastiko durų nerekomenduoja dėti kaip lauko durų. Tuo metu medis – stabilesnė konstrukcija, tačiau plastikiniai gaminiai – pigesni“, – apžvelgė M. Ledauskas.

Investicijos į sandarumą turėtų atsipirkti per pirmuosius metus Dėl specialios technologijos „3M“ klijų juostas galima montuoti minusinėje temperatūroje – iki -18 °C, visi produktai yra atsparūs UV spinduliams iki 6 mėnesių, gerai limpa prie visų statybose pasitaikančių paviršių ir yra atsparios pradūrimui. „Jei žvelgtume į skandinavų patirtį, jie sandarina netgi susijungimus tarp šiltinimo medžiagų, – sakė Ž. Miliauskas. – Jų požiūriu, viską daryti reikia iki galo.“ Pašnekovas skaičiuoja: jei 200 kvadratinių metrų namas kainuoja 200–250 tūkst. eurų, tai sandarinimas sudaro tik 1 proc. visos namo vertės. „Tai yra tikrai nedaug, palyginus su jausmu, kai gulėdamas lovoje pro lango angokraštį jauti vėją. Ši investicija, manau, atsipirktų jau per pirmuosius metus“, – sakė pašnekovas.

Kita vertus, jis pripažino, jog gerą 20-metį dirbantiems statybininkams kartais sudėtinga išaiškinti, kodėl verta investuoti į sandarinimo juostas ir kodėl šiandien turime rūpintis ne tik lango angokraščių, tačiau ir įvairių jungiamų siūlių sandarumu.

Juostas naudoja ir stambūs verslo centrų fasadų gamintojai Vis tik „3M“ produkciją naudoja ir itin stambūs fasadų konstrukcijų gamintojai, pavyzdžiui, „KG Constructions“ ir „Staticus“. Šioms bendrovėms dažniausiai pavedama statyti stambius verslo centrus užsienyje. Tik kur konstrukcijose naudojamos sandarinimo juostos? „Jie gamina savotišką „sumuštinį“. Klijuoja šiltinimo sluoksnį, aliuminio kompozito sluoksnį, garo izoliaciją. Visa tai uždengia tuo, ką visi mes matome – ta fasado plokšte. Garo plėvelė iš išorės nepraleidžia drėgmės, tačiau iš vidaus praleidžia.

Todėl per visą plokštės perimetrą ji turi būti apklijuota sandarinimo juosta, nes jei į tokį „sumuštinį“ patektų drėgmės, pasekmės gali būti labai liūdnos. Jei šiltinimo medžiagos patalpintos tarp dviejų aliuminio plokščių, jos gali pradėti pūstis ir sugadinti fasadą“, – perspėjo Ž. Miliauskas.

Savo ruožtu pašnekovas taip pat apgailestavo dėl atidėto reikalavimo statyti A klasės būstus ir biurų pastatus.

Jei sename name keisdami langus, jų angokraščius kruopščiai apklijuosite sandarinimo juostomis, problema gali išlikti. Sandarumas turi būti derinamas su efektyviu vėdinimu, geriausia – rekuperatoriumi (galima, žinoma, ir plačiai atverti namų langus, tačiau tuomet prarasite šilumą).

20

Be sandarinimo juostų gali pradėti irti apsauginės putos

„Zyle Fenster“ kompanijos atstovybės Lietuvoje direktorius Mindaugas Ledauskas: „Juosta užsandarina siūlę tarp sienos ir lango rėmo – šioje siūlėje yra arba vata, arba putos, arba dvikomponentės uždaro tipo putos. Juostos naudojamos tam, kad drėgmė iš vidaus negalėtų patekti į šią sandarinimo siūlę. Jei drėgmė patenka į putas, žiemą pašalus iki – 20 °C, ji kristalizuojasi šias putas ardyti. Ilgainiui tose vietose atsiranda tuščios ertmės, per kurias, žinoma, eina šaltis.

Rinkdamiesi langus, patikrinkite vieną svarbų rodmenį ir langų rėmo storį Vokiečių langų gamintojo produkcija „Zyle Fenster“ prekiaujančios kompanijos atstovybės Lietuvoje direktorius Mindaugas Ledauskas, paklaustas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis langus energiškai efektyviam namui, kalbėjo, jog svarbiausia – langų šiluminė varža. „Dar svarbu, kuriuos – medinius ar plastikinius – langus rinksitės. Plastikiniams langams kamerų skaičius jau nėra toks aktualus, lyginant su bendru lango U koeficientu (šilumos energijos perdavimo koeficientas, matuojamas W/m²k). Tuo metu ieškant medinių langų, reikėtų rinktis turinčius storesnius rėmus“, – kalbėjo M. Ledauskas.

„3M“ sandarinimo juostas naudoja ir Skandinavijos rinkoms pastatų fasadus gaminanti lietuvių bendrovė „Staticus“.

Pašnekovas pridūrė, jog šiuo metu montuojant langus visuomet naudojamos ir sandarinimo juostos: ir renovacijoje, ir naujų namų statyboje. „Juosta užsandarina siūlę tarp sienos ir lango rėmo – šioje siūlėje yra arba vata, arba putos, arba dvikomponentės uždaro tipo putos. Juostos naudojamos tam, kad drėgmė iš vidaus negalėtų patekti į šią sandarinimo siūlę. Jei drėgmė patenka į putas, žiemą pašalus iki – 20 °C, ji kristalizuojasi da šias putas ardyti. Ilgainiui tose vietose atsiranda tuščios ertmės, per kurias, žinoma, eina šaltis“, – sako M. Ledauskas.

Gamintojo „3M“ juostas jis pagyrė dėl unikalios savybės: net ir pradurtos varžtu, jos užsitraukia aplink varžtą ir nepraleidžia nei drėgmės, nei šalčio. „Juostos tinkamos Lietuvos klimatui, nes visi prašo dirbti rudenį, kai darbai šaltėja, o su juostomis galima dirbti iki –10 °C šalčio. Žinoma, mes rekomenduojame dirbti, kol temperatūra nenukrenta žemiau 0°“, – sakė M. Ledauskas.

Jei jau nusprendėte statyti A klasės būstą, langų montavimą „Zyle Fenster“ direktorius rekomenduoja patikėti įmonėms, o ne pavieniams darbininkams. „Iš įmonės vėliau gali pareikalauti garantijos už atliktus darbus, kad ir už kelių metų, kad sutvarkytų, pažiūrėtų, kas ne taip. Meistras kainuoja pigiau, tačiau net jei už pusmečio paaiškės, kad kas nors ne taip – meistro neprisikviesi. Įmonės vis tik turi kažkokią atsakomybę prieš klientą“, – sakė M. Ledauskas.

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos renginiai parodoje „Resta“ Viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacija, LPKC Litexpo partneriai rengiant parodą „RESTA 2016“ pristato parodoje vyksiančius renginius.

Aplankykite VšĮ „Skaitmeninė statyba“ stendą Skaitmeninės statybos salėje (3 parodų salė). Stendo Nr. – 3.01. Informaciją apie visus Skaitmeninės statybos salės dalyvius galite rasti www.skaitmeninestatyba.lt Konferencija „Skaitmeninė statyba 2016. Vilnius“. Lietuvoje didžiausias skaitmeninės statybos tematikos renginys, vyksiantis jau penktą kartą.

Konferencijoje pranešimus skaito Lietuvos ir užsienio skaitmeninės statybos vystytojai. Pagrindinis konferencijos pranešimas – Singapūro 3D skaitmeninio modelio pristatymas.

Data – balandžio 29 d. (penktadienis), 9.30–17.10 val.

Vieta – 5.1 salė.

Konkursas „Lietuvos BIM projektai 2016“. Konkursas skirtas išrinkti geriausią Lietuvos įmonių praktiką naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją. Konferencijos „Skaitmeninė statyba 2016. Vilnius“ metu vyks konkurso apdovanojimų ceremonija ir geriausių Lietuvos BIM projektų pristatymai.

Data – balandžio 29 d. (penktadienis), 14.10–17.10 val.

Vieta – 5.1 salė.

Dalyvavimo konferencijoje sąlygos – www.skaitmeninestatyba.lt

Skaitmeninės statybos prezentacijų centras. Parodoje veiks specialiai sukurtas Skaitmeninės statybos prezentacijų centras. Tai erdvė, kurioje įmonės ir organizacijos rengs savo išmanių sprendimų prisistatymus ir renginius.

Dalyvavimas Skaitmeninės statybos prezentacijų centro renginiuose parodos lankytojams nemokamas.

Skaitmeninės statybos prezentacijų centre renginiai vyks visos parodos metu.

Vieta – Skaitmeninės statybos salės (3 parodų salė) galerija.

Plačiau – www.skaitmeninestatyba.lt 22

„Reynaers“ pasauliui pristato inovaciją, kuri sukels perversmą aliuminio langų srityje Naujoji „MasterLine 8“ – unikali aliuminio langų ir durų sistema, kurioje susijungia neišsenkamos dizaino galimybės ir aukščiausio lygio techninės savybės.

Sistema projektuotojams siūlo galimybę itin laisvai priimti su dizainu susijusius sprendimus. Jos kūrėjų tikslas buvo sukurti sistemą, kuri ne tik pasižymėtų išskirtinai geromis termoizoliacinėmis savybėmis, bet ir galėtų būti pritaikoma prie praktiškai bet kokio architektūrinio stiliaus.

„MASTERLINE 8“ – REVOLIUCIJA ALIUMINIO LANGŲ RINKOJE

Kaip skelbia „Reynaers“, su „MasterLine 8“ siekiama atsiliepti į šiuolaikines architektūros tendencijas. Šiandien projektuotojai nori kuo efektyviau išnaudoti saulės šviesą bei šilumą.

Sistemai „MasterLine 8“ išskirtinumo suteikia jos izoliacinės savybės. Šiuo metu „Reynaers“ siūlo sprendimus, kurie tiks net ir statant pasyvius namus. Gerus rezultatus pasiekti, visų pirma, leidžia visiškai naujų medžiagų panaudojimas. Šios medžiagos, užuot leidusios saulės skleidžiamai šilumai išsisklaidyti, ją sulaiko patalpoje. „MasterLine 8“ suteiks maksimalų komfortą galutiniam vartotojui, nes visiškai tenkina pasyvių namų standartus. Montuojant sistemą, galima naudoti „Functional“, „Deco“ ir „Rennaisance“ langų tipus ir įvairias jų kombinacijas. Galima naudoti net ir sunkius stiklus – standartinis atidaromo lango sprendimas yra iki 300 kg svorio, o matomi profilių (lango rėmų) pločiai siauresni nei kitose sistemose.

Kuriant „MasterLine 8“, ypatingas dėmesys kreiptas į gamintojus – dėl naujųjų profilių formų mažėja atliekamų darbų laikas, o kai kurie procesai ir visai eliminuoti. Tai reiškia, kad sumažės ir gamybos sąnaudos. „MasterLine 8“ languose naudojama apie 30 proc. mažiau medžiagų nei konkuruojančiose sistemose.

Tai leidžia sistemą pasiūlyti už itin patrauklią kainą. „MasterLine 8“ yra ir visi komponentai, kurių gali prireikti sistemą jungiant su slankiojančiomis ar fasadinėmis konstrukcijomis.

UAB „Reynaers Vilnius“ Kęstučio str. 47-27, LT-08124 Vilnius Tel. +370 5 2497755 | Mob: +370 686 64545 linas@reynaers.lt 23

DISKUSIJA

Kodėl tarptautiniuose renginiuose nebegalima atskirti lietuvio?

Verslo pasaulis seniai įsisavino paprastą tiesą: klientui parduodi ne tik prekę ar paslaugą, bet ir savo įmonės įvaizdį bei reputaciją. Deja, vis dar paslystame lygioje vietoje.

P

rotokolo ir etiketo ekspertas, Seimo narys Arminas Lydeka paaiškina, kad lietuvių verslininkai, dirbantys tarptautinėje arenoje, įsisavino etiketo, dalykinės aprangos kodo išmanymo reikšmę, tačiau už Lietuvos ribų veiklos neplečiantiems verslininkams tai neretai lieka net ne antrame, o kokiame aštuonioliktame plane.

Tiesa, nors lietuviai tebeskiria per mažai dėmesio įvaizdžiui, padėtis stipriai pagerėjo: dabar, skirtingai nei prieš du dešimtmečius, nuvažiavęs į tarptautinį verslo renginį ir apsidairęs jau nebeatskirsi, kuris verslininkas yra lietuvis. „Kitose Europos šalyse į dalykinę aprangą žvelgiama atidžiau ir įdomiau, bet nepasakyčiau, kad mūsų verslininkai stipriai skirtųsi nuo užsieniečių“, – pritaria mados namų „Cantas“ dizaineris Egidijus Sidaras.

Tarnybinę aprangą renkamės ne dėl savęs O ar įmanoma „išmokyti“ įvaizdžio? Verslo įvaizdžio konsultantė, Vilniaus dailės akademijos kostiumo katedros dėstytoja Alvyda Jasilionytė pažymi, kad norėdamas ko nors išmokti, pirmiausia turi turėti tam motyvacijos, ir primena, ką dažnas 24

pamirštame, kad tarnybinę aprangą renkamės ne dėl savęs, o dėl kliento ar susitikime laukiančio pašnekovo. Savi įgeidžiai gali būti suprasti kaip netaktas ar nepagarba. „Džiugu, kad daugėja vyrų ir moterų, kreipiančių dėmesį į aprangos kultūrą.

Tai leidžia tikėtis, jog ilgainiui padėtis gerės“, – akcentuoja specialistė. Šiandien tinkamos dalykinės aprangos svarbą supranta net studijas baigę jaunuoliai ir mato prasmę investuoti į tinkamą reprezentatyvų garderobą, kad padidintų šansus įsidarbinti solidžiose darbovietėse. Beje, po truputį į Lietuvą atslenka ir tokia užsienio praktika, kai dalykinės aprangos ar aksesuarų nevengiama pirkti išsimokėtinai arba tiesiog išsinuomoti. Tai gana logiška – juk nuosavam geram laikrodžiai tektų taupyti ne vienerius metus. „Jei išrikiuotume žinomiausius ir iškiliausius politikus, pasaulio vadovus ir verslininkus, pastebėtume, kad jie visi laikosi bendrų aprangos standartų. Sekti jų pavyzdžiu yra saugiausia. Nekelkite sau bereikalingų kliūčių ir renkitės taip, kad atitiktumėte lūkesčius“, – apibendrina A. Jasilionytė.

Kuo aukščiau – tuo nuobodžiau?

Taigi kuo ant aukštesnio hierarchijos laiptelio stovima, tuo griežtesnė „uniforma“?

Pasak E. Sidaro, natūralu, kad oficialumas ar solidumas yra neatskiriama rimto verslininko įvaizdžio dalis, visgi dažnai kartu tai būna ir paprasčiausias variantas. „Stipriai į darbus įsisukę verslininkai paprasčiausiai nenori skirti daug laiko savo išvaizdai, ieškoti kažkokių ypatingų sprendimų. Tokiu atveju jie tiesiog perka brangius kokybiškus daiktus ir nesivaiko mados tendencijų“, – paaiškina dizaineris.

Tokia pačia logika remiamasi ir siuvantis kostiumą pagal užsakymą: dažniausiai renkamasi klasikinė linija, o kažko charakteringesnio ieškoma nebent ypatingomis progomis. Praktiškai „neišlipama“ iš trijų spalvų: juodos, tamsiai mėlynos ir pilkos. Žinoma, tai nėra kažkas blogo: svarbiausia, kaip kostiumas „guli“, o ne tai, kokios spalvos yra.

Taip pat tenka pripažinti, kad Lietuvoje vyrai dalykinės aprangos atžvilgiu nuskriausti, tad, jei iš trijų kabančių kostiumų randi vieną tinkamą, perki ir papildomų minčių retai kyla.

Aišku, yra ir kita monetos pusė: kartais kylant statuso kopėčiomis kaip tik imama ieškoti aprangos išskirtinumo. „Vienas kostiumo siūtis atėjęs sėkmingas verslininkas papasakojo, kad jau nebegali kostiumų pirkti parduotuvėse. Gal ir randa tinkamą, bet kai jo darbuotojas – koks nors paprastas vadybininkas – ateina vilkėdamas tą

„Ergolain“ nuotr.

DISKUSIJA

patį kostiumą, pasidaro nejauku“, – niuansus atskleidžia E. Sidaras.

Išsišokti iš gildijos – taip pat klaida A. Lydeka atkreipia dėmesį, kad, nors dalykinės aprangos kodas visada aktualus, kiekviename sektoriuje egzistuoja tam tikri interpretaciniai niuansai. Be to, ilgainiui reikalavimai liberalėja. „Nors privalu laikytis dalykinės aprangos kodo, kartu negalima išsiskirti iš profesinės gildijos aprangos tradicijų. Užtat, tarkime, kritikuoti informacinių technologijų specialistus, kad jie įneša sumaišties ir iškraipo įprastos dalykinės aprangos kodo taisykles, neteisinga, – pabrėžia etiketo ekspertas. – Juk bet kur pasaulyje net aukšto lygio

verslininkų konferencijoje galime atskirti verslininkus, dirbančius teisės paslaugų srityje, verslininkus-bankininkus, verslininkus-technologijų specialistus ir kitus.“ Jo teigimu, net aukšto lygio susitikime turizmo sričiai atstovaujantis verslininkas puikiai pritaps apsirengęs ryškesnio atspalvio dryžuotu ar languotu kostiumu. Jis atitiks aprangos kodą (bus kostiumas, marškiniai ir pusbačiai, tačiau kartu parodys laisvesnį požiūrį į aprangą, tarsi akcentuodamas, kad pardavinėja poilsį, linksmybes. Žinoma, įstatymų išaiškinimą pardavinėjančio verslininko su tokia apranga jau nepamatytum.

Tuo metu E. Sidaras priduria kad, pavyzdžiui, statybos verslo atstovui solidi apranga svarbi per susitikimus, tačiau, važiuojant patikrinti staty-

Apie etiketo subtilybes balandžio 29 d., 14.30 val., parodoje „Resta“ (5.3 salėje) diskutuos Arvydas Avulis, įmonės „Hanner“ valdybos pirmininkas, Arminas Lydeka, etiketo žinovas, Mindaugas Lapinskas, viešųjų ryšių konsultantas, Alvyda Jasilionytė, įvaizdžio konsultantė, Audronė Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims, Danas Arlauskas, Darbdavių konfederacijos ir „Žinių radijo“ generalinis direktorius, Egidijus Sidaras, mados namų „Cantas“ dizaineris. bininkų darbo, kur tektų klampoti po purvą ar dulkes, tai būtų ne tik ne praktiška, bet ir atrodytų keistokai.

Moterims paprasčiau?

Specialistų teigimu, moterims atitikti dalykinės aprangos reikalavimus kur kas paprasčiau. Viena vertus, iš jų reikalaujama paklusti mažiau etiketo ar protokolo taisyklių, o, antra, šie irgi nėra tokie griežti kaip verslininkams vyrams. Kuo daugiau laisvės – tuo mažesnė grėsmė padaryti klaidų. „Moterims siūti dalykinį kostiumą daug įdomiau. Daug ką reiškia jau vien tai, kad joms galima derinti švarką su kelnėmis, sijonu ar suknele. Čia gali atsirasti daugiau spalvų, įvairių detalių“, – konstatuoja E. Sidaras.

25

Parodos

„Bauma 2016“: milijoniniai verslo kontraktai ir nemokami saldainiai Grąžtas, kuris turbūt vienu ypu galėtų išgręžti tunelį automobiliams, kelių metrų aukščio robotai, lėtai dėliojantys betono plokštes iš vienos krūvos į kitą, gausybė metalo, betono, akmens apdirbimo linijų, sunkioji statybinė technika – pasaulinėje statybų parodoje „Bauma 2016“, kurioje tikrai buvo kur paganyti akis.

P

Inga Labutytė-Atkočaitienė

avyzdžiui, tarptautinė pastolių gamintoja – bendrovė „Layher“, demonstruodama savo pastolių tvirtumą, įrengė ant jų visą kavinę, o netrukus lankytojams praktiškai pademonstravo, kaip lengva dirbti su jų gaminama technika: pastolius sumontuodavo ir išmontuodavo du „Layher“ darbuotojai.

Kiti gamintojai viliojo saldumynais įspūdingo dydžio įrenginių pašonėje, ramiai savo darbą dirbančiais robotais ar ištisomis gamybos linijomis, kurios čia pat lankstė armatūrą ar apdirbdavo betono blokus.

Matyt, geriausiai parodos atmosferą apibūdino bendrovės „Generga“ direktorius Paulius Stankevičius. „Per pirmąsias parodos dienas išdalijome daugiausia vizitinių kortelių, o per likusias – saldainių ir lankstinukų. Panašu, kad daugėja „žioplinėjančių“, – juokėsi jis.

Užsakymų – keleriems metams į priekį Bendrovė „Propfix“ A2 salėje, kurioje buvo demonstruojami klojiniai bei pastoliai, pristatė ne26

diduką įrankį klojinių atramoms taisyti. Lietuvių stendas traukė užsienio bendrovių dėmesį – šis įrenginys yra sukurtas ir patentuotas lietuvių, skirtas tikslinei auditorijai. „Statybininkai, norėdami, kad visos atramos tiesiog būtų, tą tiesumą bando pataisyti su plaktukais, kūjais. Taip darydami jie tiesiog pažeidžia apatinę detalės dalį ir realiai jos naudoti toliau nebegali. Pagrindinis mūsų verslas yra klojinių nuoma. Pradėdami verslą prieš gerą dešimtį metų, pasiėmėme paskolą, įsigijome įrangos ir netrukus iš kelių statybos aikštelių detalės grįžo štai taip sulaužytos. Kreipėmės į gamintojus, bet jie nieko mums padėti negalėjo – rinkoje tuo metu egzistavo tik didžiulės staklės, kainavusios keliasdešimt tūkstančių eurų“, – pasakojo A. Adomavičienė.

Bendrovės direktorius Linas Adomavičius su tėvu Petru Adomavičiumi pradėjo eksperimentuoti ir dar paprašė KTU mokslininkų pagalbos.

Jų sukurtas klojinių atramas taisantis įrenginys – daugybės bandymų rezultatas. „Šį įrankį įvertino pasaulinės bendrovės. Per šią parodą gavome labai daug dėmesio, nes visi klientai, kurie jau turi šį įrenginį, sugrįžo, prašo dar“, – sakė Andra Adomavičienė.

Ji pasakojo, jog per parodą lietuvių bendrovės stendą aplankė didžiausių klojinių atramas gaminančių įmonių generaliniai direktoriai, savininkai.

Kai kurie atsivedė ir savo darbuotojus, kad parodytų, kaip tvarkomos šios detalės. „Jis atsiperka, manyčiau, per vieną dieną. Užtenka sutvarkyti 100 atramų. O žmonės paprastai turi prikaupę kelis tūkstančius palūžusių atramų. Įrankis džiugina ir tuos, kurie nuomoja atramas ir tuos, kurie jas nuomojasi – kai kurie nuomotojai už apgadintas atramas nuomininkų prašo sumokėti baudą, tolygią naujos atramos kainai“, – sakė A. Adomavičienė.

Ji pripažįsta, jog į dalyvavimą parodoje teko investuoti tikrai daug, tačiau ir klientų eilė išsirikiavo keleriems metams į priekį.

Pasigirti pasauliui – verta Tuo metu kasybos sektoriaus bendroves vienijančiame paviljone su klientais diskutavo bendrovės „RIMO“ atstovai. Tai – ketvirta didžiausia Baltijos šalyse autovežių gamintoja, savo stendą dedikavusi juostinių konvejerių galimybėms pademonstruoti.

Parodos „Mūsų bendrovė gamina autovežius, o antras produktas – juostiniai konvejeriai. Jie daugiausia naudojami kasybos, karjerų pramonėje, uostų veikloje, statybų pramonėje, kur reikia pernešti medžiagas iš taško A į tašką Z“, – sakė bendrovės „Patikima linija / RIMO“ projektų vadovas Paulius Virbašius.

Jo teigimu, Lietuvoje konkurentų ši įmonė turi mažai. „Esame viena iš unikaliausių metalo apdirbimo įmonių, galime pagaminti mobilią karjerų techniką, mobilius, savaeigius transporterius, važiuojančius ant vikšrų. Visą dizainą kuriame patys“, – sakė pašnekovas. Jis pripažino, jog bendrovė parodoje „Bauma“ šįmet dalyvauja pirmą kartą.

P. Virbašius patikino, jog per pirmas kelias dienas pavyko užmegzti naudingų kontaktų ir sutikti lankytojų, kuriems bendrovės produktas buvo labai įdomus. „Dalyvauti tikrai verta. Manau, kad lietuviai nemėgsta girtis, tačiau kai turi tikrai gerus gaminius, verta apie juos pranešti ir vokiečiams, ir Rytų, ir Vakarų rinkai“, – sakė P. Virbašius.

Kai negali konkuruoti dydžiu, tenka pasitelkti lankstumą Linksmai nusiteikęs buvo ir benzininius bei dyzelinius generatorius gaminančios bendrovės Lietuvos „Generga“ direktorius Paulius Stankevičius. Šios bendrovės stendas buvo įkurdintas variklių

gamintojų paviljone – vadovas sakė iš pradžių net negalėjęs patikėti, kokia gera vieta jiems teko – mat praėjusiais metais teko stypčioti lauke. „Mūsų bendrovė gamina patogius nešiojamus ir stacionarius elektros generatorius, tiek pastoviam elektros tiekimui („prime power“), tiek automatizuotus rezervinius („stand-by power“). Šiųmetine stendo vieta labai džiaugiamės. Anksčiau stovėjome palapinėje, lauke, pakraštyje. Šioje vietoje susidomėjimas yra labai didelis, net sunkiai spėjame „susisukti“ su klientais“, – sakė P. Stankevičius.

Dyzelinius generatorius gaminančios bendrovės stende mirgėjo kelių kaimyninių šalių vėliavėlės – „Generga“ atvirai deklaravo, jog šiose šalyse ieško partnerių ir norėtų į jas tiekti savo produkciją.

P. Stankevičius džiaugėsi, jog eksporto kelius, kurie anksčiau vedė Rytų kryptimi, po šios parodos pavyks pakreipti Vakarų link: rimtų kontaktų užmegzta su Vokietija, Lenkija.

Savaitgalis gausina „žioplinėtojų“ skaičių Bendrovės direktorius pateikė labai paprastą pavyzdį: jei reikia specifinio gaminio, reikia įdarbinti porą 3D modeliavimą išmanančių inžinierių, kad jie sumodeliuotų jo projektą. Lietuvoje tai kainuoja gerokai pigiau, nors profesionalumo lygiu lietuviai niekuo nenusileidžia vakariečiams. Štai čia ir

mūsų pranašumas. „Kai suomiai ar šveicarai domisi produktais, ir sakai, kad gali padaryti pigiau, jiems tai visai nesvarbu. Dar vienas didelis lietuvių privalumas: italai, ispanai yra įpratę atostogauti mažiausiai visą rugpjūtį, dvi savaites iki ir dar dvi po Kalėdų. Į užklausas jie atsako „rytoj“ arba „vėliau“. Šiuo atveju mes esame arčiau vokiško ir skandinaviško mentaliteto: jei pasakėme, kad trečiadienį pateiksime pasiūlymą, tai dirbsime viršvalandžius, bet jį pateiksime. Konkuruoti pagal mastą ir žinomumą negalime – tenka kitomis savybėmis“, – šypsojosi bendrovės direktorius.

Jis atskleidė, kaip keičiasi parodos lankytojai nuo pirmadienio link savaitgalio. „Pirmomis dienomis yra daug daugiau stambaus verslo įmonių.

Daugiau rimtų lankytojų, kurie ateina su aiškiu tikslu ir žino, ką nori. Link savaitgalio daugėja „žioplių“ kiekis – išdalijame gerokai daugiau katalogų nei vizitinių kortelių“, – juokėsi P. Stankevičius. „Žioplinėtojai“– tai vietinėje rinkoje dirbantys statybininkai, kurie ateina apžiūrėti sektoriaus naujovių. Jie nebesirenka įrangos ir su dirbančiais stenduose nesivelia į diskusijas – į maišelį įsimeta patikusios bendrovės katalogą.

Tai labai tikslingas parodos lankymas, tokie žmonės neuždavinėja neteisingų klausimų, o tikrina galimybes pakeisti savo esamą partnerį arba rasti naujų“, – prisiminė „Generga“ vadovas.

20 METŲ

ĮMONĖS VEIKLOS PROGA

NUOLAIDOS

VILNIUS: Pirkliø g. 5, LT-02300, Vilnius Tel. +370 5 2 461 461 Faks.+370 5 2 461 463 info@lanreta.lt

KAUNAS: Chemijos g. 29A, LT-51332 Kaunas Tel. +370 37 750 940 Faks. +370 37 750 945 kaunas@lanreta.lt

Mob.tel. +370 650 55575

www.lanreta.lt27

Problemos

Kaip išvengti įvežtinio polistireninio putplasčio spąstų?

P

olistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius tvirtina, kad nebuvo atvejo, kad Lietuvoje pagamintas polistireninis putplastis neatitiktų kokybės reikalavimų. Tačiau to negalima pasakyti apie importuojamą, dažniausiai iš kaimyninės Lenkijos atvežamą medžiagą. „Yra atvejų, kai statybose panaudojus prastos kokybės polistireninį putplastį, stipresnis vėjas tiesiog atplėšė nuo pastato visą termoizoliacinį sluoksnį. Asociacija yra atlikusi iš užsienio atvežto polistireninio putplasčio bandymą, kuris parodė, jog medžiaga neatitiko nurodomų charakteristikų.

Atliksime dar keletą bandymų ir kelsime klausimą, kodėl mūsų šalyje leidžiama termoizoliuoti pastatus polistireniniu putplasčiu, netinkamu tokiems darbams“, – teigė Č. Ignatavičius.

Dažniausias nesąžiningumo pavyzdys – importuojamo polistireninio putplasčio dokumentuose nurodomas ne tas gaminio indeksas, nei iš tiesų yra. Pavyzdžiui, parduodamas neva EPS 100 polistireninis putplastis, nors iš tiesų pagal charakteristikas yra mažesnio indekso. „Radome vieną objektą, kurio statybose naudotas lenkiškas polistireninis putplastis. Atlikti medžiagos tyrimai parodė, kad charakteristikos per pusę prastesnės, nei deklaruojama. Mūsų institucijos nesiima veiksmų pažaboti nesąžiningą konkurenciją ir vartotojų apgaudinėjimą“, – apgailestavo Č. Ignatavičius.

Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojų produkcija yra labai griežtai reglamentuojama, 28

o jos kokybė reikliai tikrinama. Tuo tarpu rinkoje esama pigaus iš kitų šalių importuoto polistireninio putplasčio, jo charakteristikos neatitinka nurodomų deklaracijose. Polistireninio putplasčio asociacijos vadovas teigė inicijuosiąs veiksmus apsaugoti rinką nuo nekokybiškų medžiagų, vietinius gamintojus – nuo nesąžiningos konkurencijos.

Importuojamo polistireninio putplasčio dokumentuose dažniausiai nurodoma, kad jam taikyta trečioji kokybės patikros sistema. Tai reiškia, jog gaminio charakteristikos notifikuotoje laboratorijoje buvo deklaruotos vieną kartą, kai jis pradėtas gaminti. Išleidžiant naujas produkto partijas, kokybės parametrai nebetikrinami. Todėl medžiaga gali būti pagaminta nesilaikant technologinių reikalavimų, o jos charakteristikos tik nežymiai atitikti nurodomas oficialiai. „Statybininkai neturėtų išvengti atsakomybės, jeigu naudos netinkamą importuotą polistireninį putplastį. Tai lemia broką, negaunamas rezultatas, kuris numatytas projekte, apgaunami gyventojai.

Statybų kompanijos bus tikrinamos, ar naudoja tinkamas medžiagas, ar jos atitinka deklaruojamas charakteristikas“, – sakė Č. Ignatavičius.

Polistireninio putplasčio asociacija jau yra įspėjusi Marijampolės ir Alytaus apskrities gyventojus apie pasitaikančius nesąžiningos konkurencijos atvejus, kai kurios projektavimo ir statybos bendrovės įbruka netinkamą iš užsienio atvežtą polistireninį putplastį. Jis naudojamas pamatams, sienoms, stogams šiltinti. Atitinka-

mai skiriasi ir tokių gaminių charakteristikos, kurių svarbiausios – atsparumas gniuždymui ir lenkimui. Pagal šias charakteristikas suteikiamas gaminio indeksas – nuo EPS 50 iki EPS 200.

Lietuvoje nustatyta, kad sienoms šiltinti turi būti naudojamas EPS 70.

Kuo didesnis EPS indeksas, tuo medžiaga brangesnė, nes ją sudėtingiau pagaminti. Kai kurie nesąžiningi projektuotojai ir rangovai čia mato galimybę pasipelnyti gyventojų sąskaita. Todėl pasitaiko, kad šiltinimui naudojama ne Lietuvoje gamintos EPS 60 ar net EPS 50 plokštės.

Jei pastatai šiltinami naudojant žemesnio nei EPS 70 indekso gaminius, putplastis gali deformuotis, tai bus matyti fasade, kuris išsikraipys ir padidins neigiamą aplinkos poveikį fasadui, kurį galiausiai teks perdaryti. „Gyventojai turi iš rangovo ar administruojančios bendrovės reikalauti informacijos, koks polistireninio putplasčio indeksas. Geriausia tai daryti, kai rengiamas modernizavimo projektas. Kilus įtarimams, padėti galėtų Statybos inspekcija. Jei darbai baigti, irgi verta reikalauti informacijos, kad galima būtų pateikti pretenzijas“, – paaiškino Polistireninio putplasčio asociacijos vadovas Č.

Ignatavičius.

Polistireninio putplasčio asociacija prašo informuoti apie nesąžiningumo ir apgaudinėjimo atvejus. Pranešti galima el. paštu: info@epsa.lt arba siųsti laiškus adresu: Polistireninio putplasčio asociacija, A. Goštauto g. 8–224, LT-01108, Vilnius.

Užs. Nr. 16/15

Statant naujus pastatus ar modernizuojant senus, svarbu kokybiškai atlikti darbus bei naudoti sertifikuotas, aukštos kokybės medžiagas. Pasitaiko atvejų, kai importuojama produkcija neatitinka dokumentuose nurodomų charakteristikų, jos būna kur kas prastesnės.

TURITE PROJEKTĄ? MES JĮ ĮGYVENDINSIM!

www.kopecios.lt https://www.facebook.com/LayherBaltic https://twitter.com/LayherBaltic https://www.linkedin.com/company/layher-baltic Tel. +370 5 2168375

Aliuminės, medinės ir kombinuotos kopėčios: • viengubos; • dvigubos; • sulankstomos;

• prailginančios; • teleskopinės; • įvairūs laipteliai.

Įvairių ilgių ir dydžių mobilūs bokšteliai Techninės priežiūros platformos

Viešieji pirkimai

Alternatyvus renovacijos darbų katalogas – patogiau gyventojams, paprasčiau statybininkams Nacionalinėje daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje, vykdomoje Lietuvoje nuo 2005 m., Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT) įnešė savo svarų indėlį. CPO LT elektroniniame kataloge nuo 2013 m. veikia net 6 paslaugų ir darbų moduliai, kuriuose daugiabučių gyventojai gali įsigyti visus būtinus renovacijos rangos darbus. Dėl užsakymų nuolat varžosi beveik 300 šalies statybos įmonių.

T

eisinė kolizija atsirado dar 2013 m., kai gyventojams, norintiems dalyvauti daugiabučių renovacijos programoje, buvo sudarytos galimybės pirkti rangos darbus ir paslaugas CPO LT elektroniniame kataloge, skirtame viešajam sektoriui, kuris visus pirkimus vykdo griežtai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. „Gyventojai ar jų sukurtos bendrijos yra privatūs subjektai ir jiems turėtų būti taikomos lankstesnės, patogesnės pirkimo procedūros, kad renovacijos procesas netaptų „galvos skausmu“. Tačiau palengvinti pirkimo taisykles, naudojantis dabar veikiančiu CPO LT elektroniniu katalogu, nėra jokių galimybių, nes viešojo pirkimo reglamentavimas yra pakankamai griežta, rangovų – statybos įmonių – atrankos procedūros trunka keletą mėnesių“, – situaciją komentuoja CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas.

Matydama šią koliziją ir atsižvelgdama į daugiabučių gyventojų bei rangovų pageidavimus ir pasiūlymus, CPO LT 2015 m. pasiūlė problemos sprendimo būdą – Alternatyvų katalogą.

Siekiamybė: dinamiškas, lankstus, nuolat besiplečiantis renovacijos rangos darbų elektroninis katalogas Kuo skirsis Alternatyvus renovacijos darbų katalogas nuo veikiančio CPO LT elektroninio katalogo, vaizdžiai paaiškino įstaigos vadovas: „Daugiabučių gyventojai, kaip aš ir jūs, yra privatūs subjektai, galintys laisvai spręsti, ką ir iš ko pirkti.

Parduotuvėje mes patys, atsižvelgdami į turimas lėšas ir savo poreikius, nutariame, kokius pirkinius įsigyti. Lygiai taip pat veiks ir Alternatyvus katalogas.“ Gyventojai ar bendrijos turės galimybę rinktis, nes Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos čia negalios, sutartį koreguoti bus galima vien tik susitarus su rangovais. Pavyzdžiui, tikslinti darbų apimtis, keisti darbų specifikaciją bus galima vos per vieną dieną! Kitaip tariant, bendrijoms sumažės biurokratinių apribojimų, kurie yra neišvengiami, naudojantis viešojo sektoriaus perkančiosioms organizacijoms skirtomis viešųjų pirkimų nuostatomis.

Alternatyvus katalogas – gera žinia ir šalies statybos sektoriui. Lietuvos statybos įmonės noriai dalyvavo 2014 m. tarptautiniame viešajame pirkime, kad patektų į CPO LT elektroninį katalogą. Įvykus šiam pirkimui, preliminariosios sutartys buvo sudarytos su daugiau kaip 300 rangovų įmonių.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą papildyti tiekėjų sąrašą naujais rinkos dalyviais be iš naujo skelbiamo viešojo pirkimo negalima.

Per beveik dvejus metus, praėjusius nuo ankstesnio viešojo pirkimo, pasikeitė statybos sektorius: vienos įmonės pakeitė savo veiklos prioritetus ir aktyviai nedalyvauja renovacijos procese, kitos, atvirkščiai, dėl įvairių priežasčių nedalyvavusios skelbtame pirkime, dabar nori siūlyti savo paslaugas.

CPO LT kiekvieną savaitę sulaukia statybininkų skambučių ir užklausų, kaip patekti į katalogą ir dalyvauti varžantis dėl renovacijos darbų. Deja, kol nėra Alternatyvaus katalogo, atsakymas vienas: norint patekti į viešajam sektoriui skirtą elektroni-

nį katalogą, reikia laukti naujo atviro tarptautinio viešojo pirkimo, kuris trunka pusę metų ar ilgiau.

Tiekėjai į Alternatyvų katalogą, skirtą neperkančiosioms organizacijoms, pateks kitaip. Čia viešųjų pirkimų nuostatos jau nebegalios, o veiks supaprastinta tvarka, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos parengta darbų ir paslaugų specifikacija bei kvalifikaciniai reikalavimai rangovams. Jų patikrinimas užtruks ne ilgiau kaip vieną ar dvi dienas ir juos atitinkanti statybos įmonė iš karto galės būti įtraukta į Alternatyvų katalogą.

Alternatyvus katalogas nuolat plėsis, nes visos šalies statybos įmonės, galinčios atlikti renovacijos darbus, galės siūlyti savo paslaugas. Alternatyvus katalogas sudarys ypač palankias sąlygas smulkiam ir vidutiniam statybos verslui rasti savo užsakovą.

Kokybės ir sutarčių vykdymo kontrolės reikalavimai išliks tokie pat aukšti Kaip pažymi CPO LT direktorius R. Černiauskas, nors Alternatyvus katalogas bus formuojamas paprasčiau, tačiau pirkimo sistema išliks ta pati: pasiūlymus vertins kompiuterinė programa, kuri atrinks laimėtojus bei elektroniniu būdu suformuos pagrindinę sutartį. Administruodama šį katalogą, Centrinė perkančioji organizaciją sieks, kad būtų užtikrinta siūlomų paslaugų kokybė pirkėjams, kad CPO LT Alternatyvus katalogas daugiabučių gyventojams būtų garantas, leisiantis pigiai ir greitai įsigyti tai, ko reikia sėkmingai jų būsto renovacijai.

31

Darbo inspekcija

Gintaras Čepas: saugumas yra labai svarbi oraus darbo dalis Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Gintaras Čepas apgailestauja, kad kartais saugaus darbo samprata yra suprimityvinama iki šalmų ar apsauginių akinių, apraišų dėvėjimo. Apie tai su p. Čepu kalbėjomės statybos ir remonto parodos „Resta“ išvakarėse.

Statyba tradiciškai buvo ūkio šaka, kurioje dažniausiai pasitaiko nelaimingų ir mirtinų atsitikimų. Kokia situacija šiuo metu, gal keičiasi tendencijos?

Pernai, palyginus su ankstesniais metais, iš viso žūčių darbe sumažėjo daugiau kaip trečdaliu.

Tačiau statybos ekonominės veiklos įmonėse nelaimingų ir mirtinų atsitikimų skaičius bendrame kontekste išliko didžiausias.

Jeigu lygintume žūčių skaičių statybos sektoriuje 2012–2015 m., pastaraisiais metais gyvybių netekčių sumažėjo: nuo 16–17 iki 12–13. Galima pasidžiaugti, kad, šios dienos (2016 m. balandžio 8 d., – red. past.) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį mirčių statyboje dar neužfiksuota.

Rimtų nelaimių statybose minėtu laikotarpiu skaičius 2014 m. buvo sumažėjęs iki 22 (nuo 42–39), tačiau pernai jis vėl pakilo daugiau kaip dvigubai. O šių metų I ketvirtį, lyginant su pernykščiu tuo pačiu laikotarpiu, statyboje sunkių nelaimingų atsitikimų sumažėjo dviem trečdaliais (nuo 14 atvejų 2015 m.

I ketvirtį sumažėjo iki keturių atvejų šiais metais).

32

Tačiau atkreiptinas dėmesys į kitą labai svarbų aspektą, kai galbūt buvo išgelbėta ne vieno darbuotojo gyvybė. VDI, 2015 m. vykdydama patikrinimus ūkio subjektuose, tarp kitų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, nustatė ir tokius, dėl kurių buvo realus pavojus darbuotojui žūti ar būti sužalotam darbo vietoje, ir kurių buvo neįmanoma ištaisyti nedelsiant.

Dėl tiesioginės grėsmės darbuotojų gyvybei, kai jos buvo neįmanoma pašalinti nedelsiant, VDI inspektoriai, remdamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo numatyta tvarka, 2015 m. pareikalavo sustabdyti darbus arba uždrausti naudoti darbo priemones 38 atvejais. Tai dvigubai daugiau kaip 2014 metais.

Tenka pabrėžti, kad didžioji dalis darbų sustabdymo atvejų (27) pernai teko statybos darbams, kuriuos atliekant yra didžiausia nelaimingų atsitikimų darbe rizika. Sustabdymo priežastys dažnai pasikartoja: darbai atliekami aukštai neįrengus kolektyvinių saugos priemonių ir nesinaudojant asmeninėmis saugos priemonėmis, darbuotojams patekti į darbo vietas buvo nesaugu: neįrengti

atitinkami aptvarai, darbai vykdyti neaptvertoje statybvietėje, buvo didelis pavojus darbuotojams nukentėti dėl elektros srovės poveikio ir panašiai.

Ar galima sakyti, kad Lietuvos statybų sektoriuje yra žema saugaus darbo kultūra? Kaip Lietuva atrodo ES kontekste?

Galėčiau paminėti Anglijos statybininkų pavyzdį.

Pavyzdžiui, tikrinant darbuotojo saugaus darbo žinias, kai neaišku, kaip elgtis, įtvirtinama pagrindinė nuostata: „klausk darbų vadovo“; tai reiškia, nesielk, kaip neišmanai, nenaudok savadarbių priemonių, nesiimk saviveiklos. Galima sakyti, išskirtinis bruožas yra tas, kad saugus darbas rūpi visiems, darbuotojas taip pat suvokia, kad darbe save turi saugoti, o ne, kalbant apibendrintai, užsidėti šalmą tik „kažkokiam tikrintojui“ atėjus.

Samprotauti galime įvairiai. Tačiau tiesiog įvardykime vieną iš objektyviausių rodiklių, kiek statybos sektoriuje mirtinų nelaimingų atsitikimų tenka 100 tūkst. darbuotojų. Reikia konstatuoti, kad, „Eurostato“ duomenimis, Lietuva 2008–2013 m. čia už-

Darbo inspekcija tikrintai užėmė blogąja prasme „pirmąją“ vietą – koeficientas joje buvo didžiausias. Pavyzdžiui, 2013 m. jis sudarė 17,12. Mūsų statybų sektorius šiuo rodikliu aplenkė visas ES šalis, tarp jų ir Bulgariją (13,44), ir Portugaliją (14,57), ir Rumuniją (15,26). Bendras ES šalių vidurkio minimas koeficientas – 5,87.

Saugaus darbo kultūrą paprastai suvokiame kaip darbų saugą, jos paisymą arba nesilaikymą, darbdavių atsakomybę, paties darbuotojo požiūrį, santykius. Kas lemia saugaus darbo kultūrą, kuri grandis arba dedamoji, Jūsų nuomone, yra silpniausia?

Gaila, bet kartais saugaus darbo samprata yra suprimityvinama iki šalmų ar apsauginių akinių, apraišų dėvėjimo. Tačiau pažangiausiose Lietuvos įmonėse (tai pasakytina ir apie kai kurias statybos įmones) vykdoma visapusiškos saugos kultūros politika, kuri suprantama kaip nepertraukiamas darbo saugos gerinimas.

Saugos kultūra – tai individualių ir grupinių vertybių, požiūrių, įsitikinimų, darbo organizavimo, elgesio modelių visuma, kuri sąlygoja įmonės veiklą saugos ir sveikatos srityje. Taigi nuolatinį dėmesį reikia skirti trims pagrindiniams veiksniams: aplinkai (įrengimams, darbo įrankiams, planavimui, procedūroms, standartams, temperatūrai ir pan.), asmenybės veiksniui (asmens nuostatoms, požiūriams, savybėms), elgesio veiksniui (saugaus ir rizikingo elgesio praktikai, pareigai užtikrinti kito asmens saugą). Kiekvienas iš šių saugaus darbo „trikampio“ veiksnių yra labai svarbus, jie vienas su kitu artimai susiję ir bet kokie pasikeitimai viename iš jų turi poveikį kitiems dviems.

Tokiai saugos kultūrai formuoti įmonėje svarbus bendradarbiavimas, asmeninė atsakomybė – taigi čia nėra nesvarbių grandžių. Saugi darbo aplinka tampa neatsiejama nuo įmonės pagrindinės veiklos, ji įmonėje visais lygiais įtvirtinama kaip vertybė.

Aukščiausio lygmens vadovai yra atsakingi už saugią ir sveiką darbo aplinką; jie stebi darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją, savo pavyzdžiu demonstruoja saugią elgseną, užtikrina, kad saugos kultūros politika būtų aiški, pristatyta visiems įmonės darbuotojams, kad ja būtų vadovaujamasi kasdieninėje veikloje.

Savo ruožtu, darbuotojai įtraukiami dalyvauti organizaciniuose procesuose; jie prisiima atsakomybę ne tik už savo, bet ir kolegų saugą; veikia vedini atsakomybės jausmo, o ne pareigos.

Kaip manote, ar mūsų statybininkai dirba oriomis sąlygomis, vertinant buitines sąlygas, netgi tokį elementarų dalyką, kaip tualetas, galimybę nusiplauti rankas, valgyti šiltą maistą, pasislėpti nuo lietaus? Rinkoje jau yra surenkamų stogų, kuriais galima apdengti visą objektą, bet dėl sąnaudų Lietuvoje jie reti, arba surenkamų laiptų prieš kopėčias.

Jūsų kolega iš Danijos stebėjosi, kad mūsų statybininkai kelia per sunkius svorius. Taigi, ką manote, ar orios statybininkų darbo sąlygos ir ką daryti, kaip keisti, jeigu atsakymas neigiamas?

Apibendrintai kalbėti, ar mūsų statybininkai dirba oriomis sąlygomis, tai reikštų nieko nepasakyti.

Pasinaudosiu proga apskritai pabrėžti orų darbą kaip vertybę ir atkreipti dėmesį į jo svarbą.

Orus darbas turi įvairių aspektų, šiuo aspektu – statybininkai nėra išimtis. Tarkime, orus darbas yra laisvė nuo prievartos darbe, o prievarta gali turėti daugelį atspalvių. Tai ir prievarta dirbti už mažą darbo užmokestį arba netgi visai jo nemokėti. Beje, į Darbo ginčų komisijas prie VDI teritorinių skyrių apie 90 proc. atvejų darbuotojai kreipiasi dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis, penktadalį iš jų sudaro statybos įmonių darbuotojai; tai – irgi prievarta darbe, pasireiškianti įvairiose ekonominėse veiklose.

Dėl tiesioginės grėsmės darbuotojų gyvybei, kai jos buvo neįmanoma pašalinti nedelsiant, VDI inspektoriai, remdamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo numatyta tvarka, 2015 m. pareikalavo sustabdyti darbus arba uždrausti naudoti darbo priemones 38 atvejais.

Orus darbas tai ir nediskriminacija, laisvė reikšti savo nuomonę ir būti informuotam apie darbo rezultatus, jo tikslus. Saugumas darbe yra labai svarbi oraus darbo dalis. Tačiau, pabrėšiu, saugumas ne vien fizinis, bet, tarkim, psichologinis. O kiek ir pačių įvairiausių ekonominių veiklų įmonių darbuotojų kenčia dėl psichologinio spaudimo, moralinio teroro darbe? Oraus darbo problema yra daug apimanti ir keliama tarptautiniu mastu.

Kalbant apie Jūsų minimas buitines sąlygas, turėčiau grįžti prie ankstesnio atsakymo. Pakartosiu, kad darbuotojų saugos ir sveikatos politiką įmonėje formuoja ir įgyvendina aukščiausio lygmens vadovai. Nuo jų požiūrio, saugaus darbo priemonių planavimo, nuo to, kaip griežtai aukščiausiu lygiu reikalaujama vykdyti atitinkamus darbų vadovų reikalavimus, nuo darbininkų grįžtamojo ryšio, nuo skiriamų finansų priklauso ir visa virtinė ir elementarių buitinių, ir esminių sprendimų.

Kaip tikrindami įmones darbo inspektoriai pastebi, rimta įmonė (tai reiškia, įmonė, planuojanti įtvirtinti savo veiklą) tokių elementarių buitinių trūkumų sau neleidžia; būsimoje statybvietėje pirmiausia atsiranda biotualetai, vagonėliai ar nameliai darbų vadovams, statybininkams.

Būtiniausias sąlygas asmeninei higienai, fiziologinėms reikmėms stengiasi sudaryti vis daugiau įmonių, kurių darbų apimtys ir nėra labai didelės.

Tarkim, renovuojant namą, kad ir paprasčiausioje patalpoje skiriama vieta pailsėti, pavalgyti, yra mikrobangų krosnelė. Žinoma, prasčiausia padėtis būna, kai dirbama su verslo liudijimu, kai įkuriama „vienadienė“ įmonė kaip subrangovas vienam objektui. Tada dažnai ir kvalifikacijos trūksta, nėra pakankamo patyrimo, o svarbiausia – net ir noro stengtis dėl darbo sąlygų, jau nekalbant apie saugą.

33

Objektai

Šiemet UAB „ALVORA“ įgyvendintų projektų

UAB „ALVORA“ kolektyvas didžiuojasi, kad tūkstančiai žmonių šiandien gali naudotis patogiais ir šiuolaikiškais statiniais: prekybos ir pramogų centrais, turizmo objektais, ledo rūmais, kino teatrais, plaukimo baseinais, logistikos centrais, cechais, fabrikais, viešbučiais, automobilių servisais.

Per daugiau nei du veiklos dešimtmečius bendrovė įgyvendino daugybę sudėtingų projektų – visus darbus būtų sunku ir išvardinti. Kviečiame iš arčiau susipažinti su kai kuriais iš jų.

Magistralinis dujotiekis Klaipėda–Kuršėnai, kuris driekiasi per Klaipėdos, Plungės, Telšių, Rietavo ir Šiaulių rajonų savivaldybes. Pastačius jį, įgyvendintas ES projektas „Dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai pajėgumų padidinimas“, kuris suteikia reikiamus pajėgumus transportuoti dujas iš SGD terminalo Klaipėdoje tiek vartotojams Lietuvoje, tiek per dujotiekio jungtį į kitas Baltijos šalis. Dujotiekis buvo nutiestas per 27 mėnesius. Trasos ilgis – 110 kilometrų. Įgyvendinant projektą užsakovui pavyko sutaupyti daugiau nei 5 proc. planuotų investicijų. Objektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, siekiant Lietuvos nacionalinių ir ES energetikos politikos tikslų įgyvendinimo.

2015 metus rekordine apyvarta paženklinusi UAB „ALVORA“ tempo nelėtina. Pernai įgavusi pagreitį, viena iš sėkmingiausiai Lietuvoje ir užsienyje dirbančių šalies statybų bendrovių šiemet įgyvendins dar kelis ambicingus projektus.

Statybos pabaigtos 2015 m. spalio 2 dieną.

P

atirtis ir lankstumas rinkoje, suburta kvalifikuotų ir atsakingų specialistų komanda, didelis kompetentingų darbuotojų skaičius leidžia bendrovei imtis atsakingų projektų Lietuvoje ir už jos ribų. Įmonė pajėgi atlikti ne tik bendruosius statybos, bet ir technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus.

Prieš 23 metus veiklą pradėjusios įmonės atliktų darbų sąraše – daugybė itin sudėtingų objektų, bylojančių apie bendrovės profesionalumą ir galimybes. Per šį laiką įmonė pelnė patikimos partnerės ir atsakingo generalinio rangovo, garantuojančio atliekamus aukštos kokybės statybos ir montavimo darbus, vardą.

34

Imtis atsakingų darbų statant strategiškai svarbius objektus įmonei leidžia ypač stipri materialinė bazė. UAB „ALVORA“ nuolat investuoja į šiuolaikišką ir modernią techniką. Bendrovės parke yra pati moderniausia krovimo-kėlimo, kasimo bei smulkioji statybinė technika.

Šiemet – dar šeši svarbūs projektai Šiuo metu įmonė įgyvendina šešis stambius projektus Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje.

Lietuvoje vykdomi magistralinių dujotiekių intarpų įvirinimo bei avarinio vamzdyno remonto darbai. Pasirašius sutartį su UAB „Vilniaus energija“

atliekamas riebokšlinių kompensatorių šiluminių tinklų trasose remontas keičiant linziniais.

Estijoje, Taline, bendrovės darbuotojai atlieka karšto vandens vamzdynų ir metalo konstrukcijų montavimo 21 MW elektros galios kogeneracinėje elektrinėje darbus.

Pelniusi gerą vardą Rusijos rinkoje, įmonė nuolat gauna naujų užsakymų ir sėkmingai konkuruoja dirbdama Kaliningrado srityje. Šiemet bendrovės specialistų rankomis čia kyla daugiafunkcinis verslo ir aptarnavimo centras. Taip pat atliekami gamybinio korpuso statybos bei administracinio pastato rekonstrukcijos darbai, užsakovas – Rusijos Federacijos autotransporto rinkoje ilgus metus lyderiaujanti bendrovė „Avtotor“. Bendras plotas – 13 377 kv. metrų.

Objektai

sąrašą papildys dar keliais įspūdingais objektais

Prekybos centras Borisovo mieste, Baltarusijoje. Atlikti statybos darbai „iki rakto“. Šis mažmeninės prekybos centras turi didelę socialinę reikšmę miesto gyventojams ir visam regionui, kadangi tokio dydžio pastatas su išskirtiniu dizainu ir architektūra – pirmasis Baltarusijos Respublikoje. Bendras prekybos centro pastato plotas – 10 337 kv. metrų.

Statybos pabaigtos 2015 m. balandžio 10 dieną.

UAB „Alvora“ administracinis pastatas Visorių g.

33, Vilniaus mieste. Į jį persikėlė administracijos darbuotojai iš gerokai mažesnių patalpų. Naujasis erdvus įmonės biuras pagerino darbuotojų tarpusavio komunikaciją bei suteikė galimybių patogiau aptarnauti užsakovus, klientus ir svečius. Tarp gamybinių patalpų ir senojo administracinio pastato įrengtas biuras išskirtinis tuo, kad yra pakeltas į devynių metrų aukštį ir stovi ant 10 kolonų. Jame tinkamai suplanuotų darbo vietų išdėstymas sukuria palankią darbinę atmosferą. Kadangi įmonėje dirba daug žmonių, naudojama kelios dešimtis kompiuterių – išskirtinis dėmesys skirtas oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemoms. Plotas – 790 kv. metrų.

„Evipak Indastriz“ gamybinės bazės statyba, Fanipolio mieste, Dzeržinskio rajone, Baltarusijoje. Tai stambus investicinis projektas, kuris ateityje neabejotinai turės įtakos bendroms investicijoms į Baltarusijos rinką bei prisidės prie ekonomikos formavimo.

Gamybinio pastato plotas siekia 11 721 kv. m., administracinio pastato plotas – 3 130 kv. metrų.

Statybos pabaigtos 2015 m. lapkričio 2 dieną.

Statybos pabaigtos 2015 m. liepos 1 dieną.

Beveik 16 metų Baltarusijos rinkoje sėkmingai veikianti bendrovė šiemet kaimyninėje šalyje taip pat įgyvendina du didelius projektus. Lydos rajone kyla modernus kalakutienos gaminių gamybos kompleksas. Netoliese statomas dar vienas šio rajono ekonominei plėtrai itin svarbus objektas – kalakutų auginimo ferma. Objektų statybos darbai bus baigti 2016 metų rugsėjo viduryje.

Užs. Nr. 16/38

Pasiektas rekordas 2015-ieji pagal apyvartą buvo rekordiniai UAB „ALVORA“ istorijoje nuo pat jos įkūrimo 1993-iaisiais. Bendrovė atliko darbų už 70,5 mln. eurų. „Pernai buvo baigtas stambus objektas Lietuvo-

je – magistralinis dujotiekis „Klaipėda-Kuršėnai DN800“. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad Baltarusijos rinka traukiasi. Tačiau daugėja užsakymų Kaliningrade. Bus labai geras rodiklis, jei mes pasieksime 60 proc. 2015-ųjų darbų lygio“, – prognozuoja bendrovės generalinis direktorius Nikolajus Kolesnikas.

Pernai bendrovės darbų apimtys Lietuvoje sudarė 65 proc., Baltarusijoje – 31 proc., Rusijoje – 4 procentus.

N. Kolesnikas tokius pokyčius aiškina pasikeitusia situacija Baltarusijos ekonomikoje. „Apyvarta Lietuvoje ir Baltarusijoje visada būdavo maždaug „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“. Šiuo metu Baltarusijoje jaučiama krizė. Mažėja vysto-

mų projektų skaičius, nes jų finansavimas tapo komplikuotas, todėl darbų apimtys Baltarusijoje sumažėjo“, – aiškina vadovas.

Jis pabrėžia, kad puikių rezultatų nebūtų pavykę pasiekti be darbui atsidavusios ir motyvuotos komandos. Nuo pat pirmų įmonės įkūrimo dienų joje dirba savo srities profesionalai. Šiuo metu kolektyvą sudaro 312 darbuotojų, iš jų – 81 administracijoje, likę – techniniai darbuotojai. Įmonė džiaugiasi ir didžiuojasi, kad darbuotojų kaita vyksta retai. Tačiau kasmet kolektyvas vis jaunėja. Bendrovė drąsiai priima praktiką panorusius atlikti jaunuolius, o gabiausiems pasiūloma likti įmonėje.

35

RESTA 2016 Technologijos

Kai dirbi kokybiškai, klientas pats pas tave ateina Pusiausvyra tarp patirties ir inovatyvumo būtina kompanijai, kuri siekia ne kelis, o keliasdešimt metų trunkančios sėkmės. Gręžinių gręžimo paslaugas teikianti UAB „Kauno hidrogeologija“ patirtį ir inovatyvumą derina kasdien. Įmonė rinkoje veikia jau beveik penkis dešimtmečius. Per tiek metų keitėsi daug dalykų: žmonės, įranga, klientai, tačiau išliko pagrindinis tikslas: būti geriausiems.

K

Užs. Nr. 16/12

aip sako įmonės marketingo vadovas Vaidas Čepulis, ilgametė patirtis akivaizdžiausiai regima pažvelgus į žmones, kurie dirba UAB „Kauno hidrogeologija“. „Patirties privalumus aiškiausiai rodo žmonės. Juk kartais gręžiant reikia tiesiog jausti. Patys gręžėjai, čiupinėdami uolienas, turi numatyti, kur bus ar nebus vandens.

Mūsų technika gal ir brangi, bet žmonės yra dar didesnis turtas. Norint perprasti amatą, reikia laiko“, – teigia jis.

Tai – viena sėkmės pusė, kita – inovacijos. Nepagailėti investicijų ten, kur jos reikalingiausios. „Čia jau ir yra technikos erdvė. Ji, lyginant su sovietiniais laikais, labai pasikeitė. Ji brangesnė, bet ir nepalyginamai našesnė. Jeigu anksčiau 100 metrų gręžinį tekdavo daryti savaitę ar dvi, tai dabar tai galime padaryti per vieną dieną. Naudojame vakarietišką techniką, daugiausiai vokišką“, – sako V. Čepulis.

Buvo svarbi švedų perduota patirtis Anot jo, inovacijoms labai padeda tvirti partnerystės ryšiai Švedijoje. Būtent iš švedų įmonė nuolatos mokosi, perima pačius pažangiausius sprendimus. „Švedai mums ir šiaip labai padeda.

Jų sprendimai labai pasiteisina ilgaamžiškumo prasme. Be to, jie pasidalija ir savo patirtimi. Ji labai vertinga, nes beveik visur jie yra žingsniu priekyje mūsų. Kiek tenka su jais bendrauti, tai tenka pastebėti, kad praktiškai kiekvienais metais pasiūlo kažką inovatyvaus. Jie nuolatos galvoja, ką galima padaryti pigiau, efektyviau, kad klientas liktų patenkintas“, – tikina pašnekovas.

Ne vieną ir ne du sprendimus į Lietuvos rinką pirmieji atvežė būtent UAB „Kauno hidrogeologija“. Pavyzdžiui, įmonė pirmoji pradėjo montuoti švediškas tiekimo sistemas. Anksčiau naudotos pylimuotos gelžbetonio šulinių sistemos, kuriose

reikėdavo sutalpinti visą įrangą. „Švedai tokių dalykų jau seniai nenaudoja. Jų praktika tokia, kad įranga montuojama pačioje namo katilinėje. Tai buvo naujovė, kurią mes atvežėme. Kai kuriems vyresniems užsakovams dar ir dabar keista, kad jau nebereikia lauke statyti tos griozdiškos siurblinės“, – sako V. Čepulis. Įmonė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo diegti geoterminio šildymo sprendimus. Vakariečiai jau seniai žmonėms kompensuoja atsinaujinančios energetikos sprendimus. Lietuvoje irgi kažkiek juos vejamės. Be abejo, matome čia perspektyvą. Manome, kad ši sritis ilgainiui plėsis. Tai yra auganti mūsų veiklos sritis“, – teigia pašnekovas.

Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas Ilgametės sėkmės siekiančiai įmonei gyvybiškai svarbu ir tai, kad jos darbuotojai nuolatos mokytųsi, tobulėtų. „Mūsų atestuoti darbų vadovai nuolatos lankosi seminaruose, mokosi juose.

Tačiau labai svarbi ir kita dalis – patirtis, kuri perduodama iš lūpų į lūpas tiesiog dirbant kartu.

Mokymasis iš vyresnių, labiau patyrusių kolegų yra labai svarbus. Tokią investiciją labai sunku ir pamatuoti. Kai jauni gręžėjai dirba su patyrusiais vilkais, atsiranda daug daugiau galimybių pačiam greičiau mokytis“, – įsitikinęs V. Čepulis.

Tik kompetentingi darbuotojai kompanijai gali suteikti patį geriausią konkurencinį pranašumą – kokybę. „Manau, kad šiandien išsiskirti reikia savo atliekamų darbų kokybe. Labai svarbus tampa garantinis aptarnavimas. Vien telefono numerio interneto puslapyje nepakanka. Reikia dalyvauti parodose, kuriose galėtum su žmonėmis pabendrauti tiesiogiai. Įmonės veidas šiandien neabejotinai svarbus. Turi būti atsinaujinęs, matomas“, – teigia pašnekovas.

Jeigu būsi toks, tai klientas galiausiai ateis pas tave ir atsiras galimybė su juo užmegzti ne epizodinę, o ilgalaikę partnerystę. „Mūsų įsitikinimu, geriausia reklama vis tiek yra iš lūpų į lūpas.

Mes tikrai nesame pigiausi, bet stengiamės būti geriausi pagal atliekamų darbų kokybę. Kai esi geriausias, kaina tampa antraeiliu dalyku, nes žmogus žino, kad sumokėjęs daugiau, ir gaus daugiau“, – kalbėjo V. Čepulis.

37

Technologijos

Kokį dekoratyvinį tinką rinktis apšiltintų fasadų apdailai?

Atšilę orai džiugina ne tik sielą, bet ir piniginę – pagaliau baigėsi šildymo sezonas! Daugiabučių gyventojai gali ramiau atsikvėpti iki rudens, o individualių namų savininkai jau dabar imtis veiksmų, kad kitą žiemą išlaidos šildymui būtų mažesnės. Apšiltinę būstą, ne tik pretenduojate sutaupyti ne mažiau kaip 50 proc. išlaidų, taip paslepiami įvairūs sienų įtrūkimai, gerėja vidaus patalpų mikroklimatas.

„PRO“ dekoratyviniai tinkai – kuo jie išsiskiria iš kitų, esančių rinkoje?

Dekoratyvinis tinkas – tai medžiaga, kurios ilgaamžiškumas priklauso ir nuo vietovės klimato. „Pirmasis mūsų privalumas, kad mes esame Lietuvos ga38

mintojai. Tai leidžia ne tik sukurti geriausiai mūsų gamtinėms sąlygoms tinkamus produktus, bet ir pasiūlyti palankesnę kainą pirkėjui“, – sakė „PRO“ prekės ženklo pardavimų vadovas V. Plečkaitis.

Tačiau kaina neturėtų būti vienintelis faktorius, lemiantis pasirinkimą tarp skirtingų gamintojų produktų. Svarbu atkreipti dėmesį į įvairius priedus, sąlygojančius dekoratyvinių tinkų eksplotacines savybes. „Tiek akriliniai, tiek silikoniniai „PRO“ dekoratyviniai tinkai turi silikoninių priedų, kurie atstumia vandenį ir nešvarumus nuo paviršių, bei fungicidus, kurie ant tinko neleidžia augti kerpėms bei kitiems mikroorganizmams“, – paiškino V. Plečkaitis.

Kita eksplotaciniu požiūriu labai svarbi dekoratyvinių tinkų savybė yra jų plastiškumas. „PRO“ dekoratyvinių tinkų gamyboje yra naudojamas armavimo pluoštas, kuris suteikia tinkui išskirtinį elastingumą bei pagerina jo mechaninį atsparumą. „PRO“ gaminami dekoratyviniai tinkai yra sertifikuoti ir turi CE ženklinimą.

Fasadų dekoravimo būdai: „lietutis“ ar „samanėlė“ ?

Pasirinkus gamintoją, taip pat akrilinį ar silikoninį dekoravimo tinką, belieka nuspręsti, kaip turėtų atrodyti jūsų fasadas. Kalbame ne tik apie spalvą, bet ir apie dekoratyvinio tinko raštą.

Tinko raštą galite pasirinkti iš „lietučio“ ir„samanėlės“. „Lietutis“ („PRO.REIBER“) gali būti tepamas tik rankomis, „samanėlė“ („PRO.KRATZ“) gali būti tepama tiek rankomis, tiek purškiama purkštuvu.

Kokios dažniausiai daromos klaidos?

Netinkuokite saulei plieskiant tiesiai į jūsų tinkuojamą fasadą, lyjant. Tokiam darbui geriausiai tinka nesaulėta, vėsesnė diena. Vasarą rinkitės ankstyvą rytą arba vakarą.

Dažna klaida – po paviršiaus armavimo iškart tepamas dekoratyvinis tinkas. Kadangi armavimo mišinių pagrindas yra cementas, reikia palaukti, kol iš šio sluoksnio pasišalins šarmai. Atlikus armavimo arba tinkavimo mineraliniu tinku darbus, dekoratyvinį tinką „PRO“ ekspertai pataria tepti ne anksčiau kaip po 14 dienų.

Dar viena klaida – netinkamai pasirinktas spalvos pigmentas. Tinkamai pasirinkus tinko pigmentą, spalva neišblukusi turėtų išsilaikyti bent jau 5-erius metus.

Tinkamas frakcijos pasirinkimas – dar vienas faktorius, į kurį būtina atkreipti dėmesį dekoruojant fasadą. Pasirinkus dekoratyvinį tinką su smulkesne frakcija, fasadų sienos turės būti kuo lygesnės. Šią problemą išspręs stambesnės frakcijos dekoratyviniai tinkai.

Dar vienas neracionalus sprendimas – rinktis baltą tinką ir vėliau jį dažyti fasadiniais dažais. Taip už medžiagas sumokėsite praktiškai dvigubai, be to, išaugs ir darbo laiko sąnaudos.

Užs. Nr. 16/21

O

kur dar kūrybinis džiaugsmas: galite sukurti visiškai naują namo „veidą“ – nutinkuoti jį pasirinkta spalva ir gauti patikusią faktūrą, reljefą.

Pagal savo sudėtį dekoratyviniai tinkai yra skirstomi į akrilinius ir silikoninius. Koks geriausiai tiks jums, priklauso nuo to, kokiomis medžiagomis apšiltintas tinkuojamas fasadas.

Esminis skirtumas tarp akrilinio ir silikoninio dekoratyvinio tinko yra vandens garų, sklindančių iš apšiltintos sienos, pralaidumas. Silikoninis tinkas yra pralaidesnis vandens garams nei akrilinis.

Garų pralaidumo savybė itin svarbi mineraline vata šiltintiems, taip pat seniems, mineraliniu tinku tinkuotiems ir apskritai nešiltintiems fasadams.

Tokie fasadai išgarina daug vandens garų ir, jei pasirinktas dekoratyvinis tinkas jų nepraleis į išorę, jis tiesiog atšoks nuo paviršiaus. Tokios problemos išvengti padės silikoninis dekoratyvinis tinkas.

Jei tinkuojamas fasadas yra apšiltintas putų polistirolu, kuris iš esmės yra nekvėpuojanti medžiaga, vandens garų pralaidumas nėra aktuali problema.

Tokiu atveju akrilinis tinkas bus tinkamiausias pasirinkimas. Tinkuojant putų polistirolu apšiltintą fasadą silikoniniu dekoratyviniu tinku, už medžiagas sumokėsite gerokai daugiau – silikoninis tinkas dėl savo sudėties visuomet bus žymiai brangesnis už akrilinį.

Būstas

Būti pirmiesiems – jau savotiškas įprotis „Mes esame tokia įmonė, kuri nuolatos ieško naujų, dar nenaudotų sprendimų. Gyvename nuolat ieškodami“, – sako UAB „Būstuva“ generalinis direktorius Edvardas Galvanauskas. Aukštuosiuose Šančiuose įmonė baigia išskirtinį projektą – pirmąjį Lietuvoje A+ energinio efektyvumo daugiabutį.

Užs. Nr. 16/51

„D

ažniausiai konkuruojame patys su savimi, norime padaryti dar geriau ir moderniau nei praėjusį kartą. Visada stengiamės naudoti naujausias technologijas, dirbti taip, kad kokybė būtų savaime suprantamas dalykas, o ne laimingas atsitiktinumas“, – sako vadovas.

Mintis statyti A+ klasės pastatą kilo natūraliai. Daugiabutis projektuotas tada, kai Lietuvoje prasidėjo diskusijos apie tai, kad nauji pastatai turėtų būti bent A energinio naudingumo klasės. „Dirbdami pamatėme, kad esame visai netoli A+ klasės. Patariami kolegų dar šiek tiek pakoregavome projektą ir pasiekėme rezultatus, reikalingus šiuo metu aukščiausiai klasei pasiekti“, – sakė jis.

Ambicingo projekto energinio modeliavimo studiją atlikęs energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas Andrius Kirklys džiaugiasi, kad objekto vystytojas ryžosi siekti šio savotiško energinio naudingumo rekordo. Vadovaujantis eksperto pateiktais pasiūlymais ir skaičiavimais, buvo eliminuoti šalčio tiltai, padidintos pastato atitvarų varžos, įvertintas energijos pritekėjimas per langus ir kiti techniniai parametrai. Daugiabutis ekonomiškas šilumos prasme, turi puikią garso izoliaciją, suprojektuotą rekuperacinę sistemą. A. Kirklys teigia, kad pagal sandarumą daugiabutis patenka tarp 1 proc. kokybiškiausių naujų pastatų šalyje.

Kvartalas kuriamas ypatingoje ąžuolyno ir Nemuno kilpų kaimynystėje. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad ši vieta išsiskiria itin švariu oru.

Aplink nėra pramonės objektų, mažas vietos gyventojų poreikius tenkinantis automobilių srautas. Kaip sako E. Galvanauskas, įkurti čia jaukų gyvenamąjį kvartalą buvo sena jo svajonė. „Esu ketvirtos kartos kaunietis. Taip sutapo, kad pirmasis „Būstuvos“ daugiabutis irgi pastatytas Aukštuosiuose Šančiuose. Šiame rajone gyvenau septynerius metus. Per tą laiką atradau Šančius iš naujo. Čia, kur dabar vystome kvartalą, buvo įsikūrusi viena autotransporto įmonė. Matydamas pro savo langus didelę asfaltuotą teritoriją tokioje gražioje vietoje jau tada, kokiais 1995-aisiais, galvojau, kad joje reikia statyti gyvenamųjų namų kvartalą“, – pasakoja „Būstuvos“ direktorius. „Būstuva“ ilgai ieškojo technologinių sprendimų, kurie padėtų įgyvendinti esminius tikslus. „Visų pirma norėjome pastatyti energiškai efektyviausią namą. Nuo 2005 m. mūsų statomi namai pagal energinį efektyvumą Kaune yra nepralenkiami. Tą statusą norime išsaugoti. Todėl rinkomės medžiagas, kurios likviduotų visus įmanomus šalčio tiltus. Kitas reikalavimas, – kad būtų minimizuotos galimos statybininkų klaidos. Tuo pačiu norėjome ir kuo mažiau trukdyti jau esamiems gyventojams“, – dėstė pašnekovas.

Galiausiai daugiabučio statybai pasirinkti itin geromis energijos saugojimo savybėmis pasižy-

Parodoje „Resta“ mus rasite 5 salėje, D sektoriuje, 8 stende

mintys „Izodom 2000“ blokeliai. Statybos technologija „Izodom“ – tai vadinamoji liktinių klojinių sistema, skirta statybos aikštelėje statyti ilgalaikes betonines ir gelžbetonines konstrukcijas. Klojiniai, į kuriuos liejamas betonas, yra kieti fasoniniai elementai iš izoliacinių medžiagų. Betono pripildyti klojiniai paliekami, taip izoliuojant naują sieną iš vidaus ir išorės. „Izodom“ yra itin lengvi ir lengvai montuojami – „Lego“ kaladėlių principu. Taip išvengiama montavimo klaidų, sunkiosios technikos statybų aikštelėje, itin sutrumpinamas statybos laikas. „Visgi pagrindinė šios technologijos nauda – būsimo pastato energinis efektyvumas, kuris net 80 proc. didesnis lyginant su tradicinėmis technologijomis“, – išskirtinėmis medžiagų savybėmis džiaugiasi Tadas Gužauskas, „Izodom“ produktų vadovas Lietuvoje.

Pasiektos energinės savybės pranoko visus lūkesčius. „Šiandien tai yra turbūt vienintelis Europoje daugiabutis, kuris A+ klasę pasiekė be papildomų energijos šaltinių sumontavimo. Pas mus jau buvo ne viena delegacija iš Olandijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Estijos. Jie stebisi, kad be papildomų energijos šaltinių, montuojant tokius didelius langus, įmanomi tokie rezultatai. Dabar norime savo pasiekimais pasidalyti su tais, kuriems šiuos namus statėme, su naujakuriais, ieškančiais išskirtinės kokybės“, – užtikrintai pokalbį baigė E. Galvanauskas.

39

Būstas

Būstų rinkos pokyčiai: kodėl Santariškės ir Bajorai pirkėjams tampa nebeįdomūs?

Ar pamenate, kaip aktyviai nekilnojamo turto rinkoje buvo reklamuojama gamta, gyvenimas miesto pakraštyje ir ten pastatyti nauji būstai? Nekilnojamo turto ekspertai pastebi, jog pirkėjai miesto pakraščio vis tik jau „atsikando“ – populiariausiais rajonais dabar tampa Naujamiestis, Antakalnis, centras, Šnipiškės bei teritorija aplink Neries upę. Tokia mintis nuskambėjo 2016 m. balandžio 2 d. gausų jaunų klausytojų būrį pritraukusioje Lietuvos nekilnojamo turto asociacijos organizuotoje „Būsto mugėje“.

B

Inga Labutytė-atkočaitienė

endrovės „Inreal“ investicijų ir analizės departmento vadovas Arnoldas Antanavičius savo pranešimą pradėjo būsto nuomos ir kainų palyginimu su 2011 metais. Nuo tų metų būsto nuoma kasmet augo, kaip ir nekilnojamo turto vertė, tad būstą pirkusieji tuomet išlošė, tačiau išloštų ir šiandien. „Nemažas skirtumas tarp nuomos kainos ir įmokos bankui skatina investuoti į nekilnojamąjį turtą ir tapti savininkais, o ne nuomininkais“, – sakė A. Antanavičius.

Jis prognozavo, jog nuomos kaina aukščiau jau nekils, nes pasiekė aukštumas. „Šiandien per mėnesį vystytojai parduoda apie 400 butų – tai yra rekordiniai skaičiai ir tokie skaičiai buvo tik 2014 m. paskutinį ketvirtį. Tuo metu jau žinojome apie euro įvedimą, tačiau dar nebuvo prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas, todėl rinkoje vyravo teigiami lūkesčiai“, – priminė A. Antanavičius.

Jo teigimu, prieš kelis mėnesius taip pat skelbta, jog sostinėje pirkėjų laukia apie 5000 naujų butų. Šiandieninė situacija nekilnojamo turto projektų plėtotojų neskatina jaudintis – pastatyti būstai aktyviai pardavinėjami ir A. Antanavičius šioje situacijoje įžvelgia dvi ateities galimybes: arba plėtotojai ims didinti kainas, arba imsis naujų projektų. „Antras variantas geresnis visiems – ir nekilnojamas turtas nebrangsta, ir pasiūla, pasirinkimo galimybės didėja“, – kalbėjo pranešėjas.

A. Antanavičius pademonstravo grafiką, kuris labai aiškiai atskleidžia, kaip koreliuoja dirbančių žmonių ir būstų pardavimų duomenys.

Kitaip tariant, kuo daugiau naujų darbo vietų sukuriama sostinėje, tuo daugiau čia įsigyjama ir naujų būstų. „Jei norime sužinoti atsakymą į klausimą, kiek dar augs būstų rinka, turime rasti atsakymą, kaip keisis dirbančių gyventojų skaičius Vilniuje. Pastaraisiais metais dirbančių vilniečių skaičius išaugo beveik 6000. Šiais metais mes prognozuojame, jog didės bent jau 2000–3000. Taigi dirbančių gyventojų skaičius augs – kartu su juo ir būstų sandorių kreivė“, – prognozavo A. Antanavičius.

40

Bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės departmento vadovas Arnoldas Antanavičius

Analitikai suskaičiavo visiškai tiksliai: 100 naujų darbo vietų Vilniuje maždaug 25 vienetais padidina čia vykstančių būsto sandorių skaičių.

3–4 vienetais auga ir individualių namų sandorių skaičius. Įdomu tai, jog nors nekilnojamojo turto kainos oficialiai kyla, kai kuriuose Vilniaus rajonuose jos laikosi buvusiame lygyje arba netgi krenta. Tuo metu kituose auga daugiau nei apskritai nekilnojamo turto kainų vidurkis.

A. Antanavičius pastebi, jog kainos kyla tuose rajonuose, kur vystoma daugiau naujų nekilnojamo turto projektų. „Aš asmeniškai tose vietose, kurios stagnuoja, kuriose vystytojai neplėtoja naujų projektų, nenorėčiau pirkti būsto. Verčiau jį įsigyti ten, kur būstas yra likvidus, kur jis sparčiai brangsta“, – rekomendavo bendrovės „Inreal“ ekspertas.

Būstas Antakalnyje, Baltupiuose, Naujamiestyje per pastaruosius metus pabrango dviženkliu procentu. „Visuose šiuose rajonuose pastaruoju metu buvo vystomi dideli nekilnojamo turto projektai

ir tai sukūrė savotišką trauką. „Antakalnio terasos“, „Ozo parkas“, būstai Naujamiestyje – tokie projektai užaugina ir pačios teritorijos patrauklumą“, – atskleidė pranešėjas. Šiuo metu daugiausia projektų vystoma Žvėryne, Senamiestyje, Šnipiškėse, Naujamiestyje. „Periferijoje (toliau nuo miesto centro, – red. past.) dar galima rasti būstų už 1300 eurų už kvadratinį metrą, tačiau kuo arčiau centro, tuo labiau jie brangsta, kaina kyla iki 3000 eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje yra ir butų, kurių kaina yra 5000–6000 eurų už kvadratinį metrą. Ir kas keisčiausia – jie parduodami vieni pirmųjų“, – kalbėjo A. Antanavičius.

Analizuodamas priežastis, kodėl staiga dauguma nekilnojamojo turto plėtotojų susispietė centre, pranešėjas teigia, jog dauguma vartotojų jau spėjo pastebėti, koks „malonumas“ yra vykti iš Verkių, Bajorų, Santariškių ar panašiu atstumu nuo centro nutolusių rajonų į darbą. „Jei prieš 2–3 metus Santariškių miestelis ir jo apylinkės buvo vienas iš įspūdingesnių projektų, tai šiandien jis vis dar yra nuostabus, tačiau jo vieta – nebe tokia gera. Toje atkarpoje nuo jo iki miesto centro pristatyta dar naujų projektų, atsiranda naujų gyventojų ir kiekvienas toks projektas vis labiau užkemša gatves. Gyventojai tai jaučia“, – sakė A. Antanavičius.

Sostinėje dauguma darbo vietų yra koncentruota centre. Todėl pradedama ieškoti tokio būsto, kad apskritai nebereikėtų niekur vykti automobiliu – darbovietė būtų čia pat.

Girdėdamas į „Inreal“ besikreipiančių klientų pageidavimus, A. Antanavičius išgirsta „į Santariškes, Bajorus net nežiūriu“. Į šiuos rajonus dairosi nebent tie, kurie dar pernelyg mažai pažįsta sostinę. „Aš, pirkdamas būstą, galvočiau apie tai, kad prireikus jį parduoti būtų lengva. Kuo didesnė paklausa, tuo brangiau galiu parduoti. O jei pirkėjų reikia ieškoti labai ilgai, natūralu, kad ir kaina bus visai kita. Priminsiu, jog kainos šioje zonoje daugiau mažiau buvo stabilios, o būstų Pilaitėje kainos jau yra pakilusios apie 10 procentų“, – atskleidė A. Antanavičius.

41

Būstas

Gali „kepti“ tuos kvadratinius metrus ir uždirbti dar vieną milijoną, bet kas iš to?

Bendrovė „Hanner“ 2015 m. pasiūlė rinką supurčiusią naujovę – būsto nuomą su galimybe jį išsipirkti arba „Rent2Buy“ paslaugą. Kitaip tariant, būstą iš „Hanner“ naujakuriai nuomojasi ir mokėdami „nuomą“ kaupia pradinį įnašą, o po dvejų metų pasiima paskolą iš banko likusiai būsto daliai.

Š

i paslauga sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau, bendrovės valdybos pirmininko A. Avulio teigimu, ji nereiškia, jog būstą įsigyti gali bet kas – naują būstą nusižiūrėję žmonės turi atnešti bendrovei garantinį raštą iš banko, kad jų gaunamos pajamos yra pakankamos kreditui gauti.

Paslauga – nuostolinga bendrovei?

Net pusė besikreipiančiųjų vis tik neturi galimybės pasinaudoti šia paslauga ir įsigyti būstą. Kita vertus, keli naujakuriai jau nusipirko būstą neišlaukę viso numatyto nuomos termino. „Tai žmonės, kuriems galbūt tik šiek tiek trūksta iki pradinio įnašo. Galbūt jie nori savo butą parduoti brangiau arba nenori dar pusę metų nuomotis ir mėtyti pinigų „į orą“, – klientus, kurie jau pasinaudojo šia paslauga apibūdino A. Avulis.

Jis teigia, jog šis projektas – paprastesnė galimybė jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Bakalauro darbą rengę studentai apskaičiavo, jog, pasiūlę tokią paslaugą, „Hanner“ atstovai nuo kiekvieno buto praranda po 7,5 tūkstančio eurų.

Verslininkas dėl to nesiginčija, tačiau ir neišgyvena. „Gali „kepti“ tuos kvadratinius metrus, išparduoti, užsidirbti dar vieną milijoną. Tada kaip dar

vieną saldainį suvalgyti, juk jau ir taip saldu burnoj“, – palyginimus žėrė verslininkas.

Jis tikino, kad naujoji paslauga buvo pasiūlyta siekiant, kad būstas taptų prieinamesnis jaunoms ir santaupų neturinčioms šeimoms.

Dėl didelio susidomėjimo „Hanner“ dabar organizuoja seminarus apie šią paslaugą. „Kai tik pradėjome ją teikti, per dieną sulaukėme 150 skambučių. Visą dieną visi telefonai skamba! Susodinome visus darbuotojus kalbėti ir darbai sustojo – tik po 2 savaičių viskas nuslūgo.

O vėliau turėjome įrengti 120 butų“, – kalbėjo verslininkas.

Konkursas, iš proto varantis interjero dizainerius „Šiais metais turime kitą idėją – Nacionalinį dizaino konkursą. Jau esame atrinkę 12 dizainerių.

Jie pateikė butų, kuriuos ketina įrengti, interjero dizaino idėjas ir žmonės balsavo už jas „Facebook“ bei portale „DELFI.lt“. Iš 12 atrinkome 6, surinkusius daugiausia balsų. Dabar investuojame 160 tūkst. eurų į 6 butų įrengimą. Kai jie bus įrengti, fotografuosime ir vėl organizuosime balsavimą, taip pat žmonės galės ateiti gyvai pasižiūrėti, kaip jie atrodo“, – atskleidė A. Avulis.

Jis neslėpė, jog lėšų butams įrengti yra skirta tiek, kiek vidutiniškai išleidžia naujo būsto pirkė-

jas (apie 20–30 tūkst. eurų). Dizaineriai prie tokių nedidelių sumų nėra pratę. „Jie klausia, ar mes tyčiojamės. Reikia bent tris kartus didesnės sumos. Aš atsakau, kad už 3 kartus daugiau pinigų kiekvienas padarytų, bet jūs – profesionalai. Juk galite atrasti idėjų ir sugebate būstą įrengti už numatytą pinigų sumą. Imkit ir parodykit!“ – dėsto pašnekovas.

A. Avulis juokdamasis sako, kad dizaineriai verčiau ateitų įrengti buto jam pačiam – jiems patinka dirbti su ypač turtingais žmonėmis. Tačiau šįkart idėja yra kardinaliai priešinga.

Toks projektas jau buvo įgyvendintas Rumunijoje. Ten dizaineriai, pasibaigus numatytoms lėšoms, savo rankomis piešė paveikslus ir kabino juos ant baltų sienų.

Verslininkas atskleidžia, jog viskas prasidėjo nuo to, kad vienas garsus šios šalies dizaineris sutiko dalyvauti projekte ir interjero kurti į tėvynę grįžo net iš Niujorko. Jį „Hanner“ pasiūlė ne pasakišką uždarbį, bet savotišką misiją nuveikti kažką dėl gimtosios šalies – Rumunijos. Prisijungus tokiai dizaino pasaulio žvaigždei, kiti taip pat nenorėjo atsilikti. „Norime parodyti, kad dizainerių paslaugomis gali naudotis ne tik turtingi žmonės. Kad žmonės įsigiję įprastus butus taip pat gali juos gražiai įsirengti. Tai ir savotiška edukacija, kaip estetiškai galima įsirengti būstą. Priartinkime tai prie realybės“, – su užsidegimu kalbėjo pašnekovas.

43

Infrastruktūra

Automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas verčia griebtis inovatyvių sprendimų Didžiuosiuose šalies miestuose vis labiau trūksta automobilių stovėjimo aikštelių. Tai labiausiai lemia itin išaugęs automobilių skaičius.

Ištikimybė lankstumui „Dirbame su verslo ir prekybos centrais ir sprendžiame jų automobilių stovėjimo aikštelių problemas. Neretai šalia gyvenantys ar dirbantys žmonės ima savo mašinas statyti pastarųjų aikštelėse ir jų klientai paprasčiausiai nebeturi vietos, kur palikti automobilius, – dėsto „B2B Park“ direktorius Ianas A. Nielsenas. – Šiuo metu irgi įgyvendiname keletą svarbių projektų.“ Iš „B2B Park“ darbų galima paminėti bilietų automatų sistemos automobilių stovėjimo aikštelėse Lvovo g. 37, Konstitucijos pr. 18B įrengimą; taip pat stovėjimo aikštelių prie prekybos centro „Norfa“ (Ateities g. 10), verslo centro „K29“ (Konstitucijos pr. 29) ar gyvenamosios, administracinės 44

ir prekybos paskirties centro „Helios City“ (Savanorių pr. 1) įrengimą.

I. A. Nielsenas tikina, kad į bendradarbiavimo galimybes žiūrima lanksčiai – daugiausia tai lemia partnerių poreikiai: „B2B Park“ gali įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir kliento lėšomis, ir patys gali prisijungti kaip investuotojai, pristatyti reikalingą įrangą. „Be to, reikiamą įrangą galime parduoti, imtis administruoti sistemą, atlikti techninę priežiūrą, įdiegti skambučių liniją“, – vardija I. A. Nielsenas. „B2B Park“ gali įrengti įvairaus pobūdžio aikšteles: paprastesnės būna atviros su bilietų automatais, o modernesnės – uždaros su užkardais ir automatiniu automobilių valstybiniu numerių nuskaitymu, vadinamąja ANPR sistema. Pastaroji po truputį keičia tradicines bilietų arba nuotolinių kortelių sistemas. „Pavyzdžiui, klientai atvažiuoja į parduotuvės aikštelę, jų automobilio registracijos numeris iš karto nuskaitomas ir pakeliamas užkardas. Dažniausiai būna nustatytas leidžiamas nemokamo stovėjimo laikas, o, jei užtrunkama ilgiau, išvažiuojant reikia kažkiek susimokėti“, – teigė I. A. Nielsenas.

Pavyzdžiui, tai sėkmingai įdiegta aikštelėse Mindaugo g. 25 ir Šeškinės g. 32 (greta „Iki“ prekybos centrų) bei Rinktinės g. 48B esančioje daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Iš esmės „B2B Park“ įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės nesiskiria nuo savivaldybės, tik yra privačios. Mokama monetomis, banko kortele, trumposiomis žinutėmis arba mobiliosiomis programėlėmis. Jų dydis gali varijuoti nuo 50 iki 1000 vietų.

Plėsis tol, kol bus jaučiamas poreikis „B2B Park“ vadovas teigia, kad, kol jų atliekamas darbas gyventojams bus aktualus ir jausis transporto srautų valdymo poreikis, tol įmonė plės veiklą.

Taip pat planuojama įžengti į kitus šalies miestus.

Lietuvoje itin daug kas nori važinėti nuosavais automobiliais, o ne viešuoju transportu ar dviračiais. Vadinasi, kad daugumai mūsų net prie darboviečių sudėtinga rasti laisvą automobilių stovėjimo vietą, taigi „B2B Park“ turimos 25 automobilių stovėjimo aikšteles, kuriose įrengta virš 5 tūkst. stovėjimo vietų, bent kažkiek sušvelnina problemą.

Automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas ir administravimas yra ne tik nišinė, bet ir apskritai Lietuvoje gana jauna verslo sritis. Nors kitose Vakarų valstybėse mokėti už užimtesnėse miestų vietose statomus automobilius jau seniai įprastas dalykas, į Lietuvą tai atėjo pakankamai neseniai – tik prieš kokius penkerius ar septynerius metus. „Sakykime, Danijoje žmonės yra pripratę susimokėti už automobilio stovėjimo vietą net ir nedideliuose miesteliuose, kas jiems atneša papildomų pajamų, užtikrina drausmingesnę tvarką, – pažymi I. A. Nielsenas. – Apskritai šią sritį siekiama paversti kuo patogesne klientams, pavyzdžiui, aktyviai pereinant prie procesų valdymo mobiliosiomis programomis.“ Linkmenų g. 35A, Vilnius TEL. + 370 691 01085, INFO@B2BPARK.LT WWW.B2BPARK.LT

Užs. Nr. 16/29

„G

erokai anksčiau planuoti gyvenamieji daugiabučių rajonai statyti remiantis visai kitokiais automobilių stovėjimo aikštelių standartais, todėl susiklostė tokia situacija, kad automobiliai mieste paprasčiausiai nebetelpa“, – konstatuoja Vilniaus savivaldybės Plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė.

Vieną iš sprendimų, kaip sušvelninti šią problemą, siūlo Vilniuje ir Kaune veikianti danų kapitalo įmonė „B2B Park“, teikianti automobilių stovėjimo aikštelių administravimo, modernių automobilių stovėjimo sistemų įrengimo bei jų aptarnavimo paslaugas privačioms aikštelėms, prekybos bei verslo centrams. „B2B Park“ – viena iš didžiausių šios srities bendrovių šalyje.

Technologijos

Šildantys langai – išmani alternatyva tradiciniam šildymui Šildantys langai. Ar tai įmanoma? Skamba kaip fantastika? Kiekvienam, kuris bent kiek prisimena mokyklinį fizikos kursą, yra žinoma: jeigu temperatūra patalpoje yra aukštesnė negu gatvėje, stiklas išspinduliuoja sukauptą šilumą į išorę, kadangi pasižymi labai žemu šiluminės varžos koeficientu. Taip, tai tiesa, kaip ir šildantys langai, atveriantys naują požiūrį į naujas šildymo bei energijos taupymo galimybes.

M

oderniame pasaulyje šildantys langai jau tapo realybe. Architektūroje ir statyboje tai yra tikra revoliucija, atverianti plačias galimybes ir žadanti iš esmės pakeisti mūsų įsivaizdavimą apie tai, kas yra jaukus ir energiškai efektyvus namas.

Ką gali į stiklo kristalinę gardelę įlieti metalų oksidai Šildantys langai – tai visiškai nauja sąvoka, atsiradusi dėl technologinio proveržio, leidžiančio gamybos procese į stiklo kristalinę gardelę įlieti plonus

ir nematomus, – nes jie yra visiškai permatomi, – srovę praleidžiančių metalų oksidų sluoksnius.

Galbūt kažkas šildančius langus vis dar suvokia kaip beprasmišką ir keistą prabangą, nulemtą tik siekio išsiskirti ir pabrėžti savo socialinį statusą, pastačius iš tiesų ypatingą, originalų ir ekstravagantišką namą. Tačiau praktiškai ir racionaliai mąstantys žmonės, kurie geba tinkamai įvertinti šią techninę naujovę, jau suprato paprastą tiesą.

Jos esmė ta, kad šildantys langai – itin funkcionalūs, patogūs, naudingi, taip pat estetiški.

Tokie langai įšildo patalpą pasitelkiant infraraudonuosius spindulius, o analogiškai veikiantys šildytuvai sėkmingai išpopuliarėjo ir triumfuodami užkariavo šildymo technikos rinką.

Tačiau inžinerinė mintis nestovi vietoje, todėl šildantys langai – tai kitas žingsnis link jaukių namų.

Tai labai paprastas naudoti ir visiškai saugus įrenginys, kurio eksploatavimas nė kiek ne sudėtingesnis už bet kurio įprastinio elektros prietaiso, o montavimas panašus į įprastinių plastikinių langų. Šildantys langai teikia tokį komforto lygį, kurio nė negalėjote įsivaizduoti. Tai ryžtingas „ne“ skersvėjams, šalto oro srautams, kondensatui ir šilumos nuostoliams, kuriuos iš anksto apmokėjote iš savo piniginės.

Užs. Nr. 16/14

Šildantys langai – alternatyva tradicinėms šildymo sistemoms Visiškai atsakingai galima pasakyti, kad šildantys langai – tai puiki alternatyva tradicinėms šildymo sistemoms, bet daug tobulesnė, ekonomiškesnė, be to, ir išmani. Nustebsite, kodėl ekonomiška. Juk elektros energija toli gražu nėra pigus malonumas.

Esmė ta, kad šildančiuose languose sumontuojami

davikliai ir termoreguliatoriai, kuriais galima lengvai ir greitai, tačiau labai tiksliai keisti temperatūrą kiekvienoje pastato patalpoje pagal poreikius. Todėl šildantys langai ne tik visiems laikams išgelbės nuo temperatūros diskomforto, bet ir leis sutaupyti, juk nebūtina šildyti kambarių, kuriuose nieko nėra, naktį palaikyti tokią pat temperatūrą kaip ir dieną arba šildyti namą, išvažiavus atostogauti.

Pagaliau pamiršite papildomus šildytuvus tarp sezonų ir visiškai atidarytus langus, kai žiemą, netikėtai pakilus lauko temperatūrai, name tvyro subtropinis karštis. Šildantys langai – tai visiška jūsų nepriklausomybė nuo neprognozuojamų Lietuvos orų, šilumos tinklų avarijų, oficialiai skelbiamų šildymo sezonų – jų pradžios ir pabaigos.

Stiklo oranžerija apsnigtame peizaže Suprantama, kad šildantys langai naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį butuose arba privačiuose namuose, biuruose arba pramonės objektuose, žodžiu, visur, kur tik yra langų angos. Tačiau galima ir nestandartiškai juos panaudoti bet kuriose šviesai laidžiose konstrukcijose, kad ir lodžijose-oranžerijose su egzotiškais augalais įprastiniame miesto bute, arba šildomose pavėsinėse iš stiklo užmiesčio sklype – tikrojoje šilumos ir jaukumo oazėje apsnigtame peizaže. Dabar tai ne tik įmanoma, bet ir prieinama!

Dar praeitais metais parodoje „Resta“ lankytojai galėjo susipažinti su šiuo unikaliu gaminiu.

O dabar, užbaigus sertifikavimo procedūras, oficialus bendrovės „ThermoGlass EU“ SRL atstovas Lietuvoje UAB „Infrašiluma“ pradeda prekybą šildančiais langais.

45

Renkantis apdailos medžiagas dažnai susiduriama su dilema, kam suteikti prioritetus – funkcionalumui ar vaizdui.

Tai ypač aktualu, kai kalbama apie grindų ir sienų dangas. Daugelis žmonių renkasi natūralias medžiagas, tačiau dėl šiuolaikinių technologijų dirbtines dangas vizualiai sunku atskirti nuo natūralių, o jų eksploatacinės savybės daugeliu atvejų gerokai pranašesnės.

„Vescom B.V.“ kompanija yra viena iš Europos lyderių, gaminanti ir tiekianti aukštos kokybės vinilines bei tekstilines sienų dangas, baldų apmušalus, užuolaidų audinius, skirtus visuomeniniam sektoriui.

VESCOM vinilinės sienų dangos – ilgaamžės, neblunkančios, plaunamos, atsparios smūgiams, atitinka higieninius reikalavimus, atsparios ugniai, estetiškos. Nepamainomos vietose, kur yra intensyvus judėjimas: laiptinėse, laukiamuosiuose, darbo zonose, koridoriuose, bendrojo naudojimo erdvėse.

Pažeidžiamiausios vietos – kampai – ilgai išliks nepažeistos. Taip pat šias dangas galima klijuoti vonios kambariuose (išskyrus dušą), virtuvėse. Šios dangos neimlios vaisių, daržovių, riebalų dėmėms.

Vinilinės sienų dangos sudėtis: 100 proc. medvilnės pagrindas bei viršutinis tvirtas vinilo sluoksnis (300-830 g/kv. m). VESCOM vinilinės sienų dangos klasifikuojamos kaip medžiagos, turinčios B-s1-d0 ir B-s2-d0 degumo klasę.

46

Akustiniai parametrai – Alphaw 0,15. Rulonai – 130 cm pločio. Šių dangų nereikia papildomai dažyti. Didelis paviršiaus raštų, faktūrų ir atspalvių pasirinkimas.

VESCOM tekstilinės sienų dangos – ieškantiems subtilios prabangos ir dekoratyvumo. Šios dangos puikiai tinka tiek moderniuose, tiek klasikiniuose interjeruose. Jos išsiskiria spalvine palete, raštų bei motyvų įvairove. Šios tekstilinės sienų dangos yra neaustinės – celiuliozinės ir prabangios austinės – natūralaus šilko, lino ar kitos sudėties dangos ant specialaus pagrindo. Visų VESCOM tekstilinių dangų pranašumas – jas lengva prižiūrėti ir valyti, nes jos yra padengtos „Lurotex“ sluoksniu, kuris apsaugo nuo dėmių įsigėrimo. Šių dangų degumo klasė – B-s1-d0 ir B-s2-d0. Rulonai – 137 cm, 110 cm (šilko kolekcijos) pločio.

„Amtico International“ yra kompanija, kuri daugiau kaip 50 metų kuria ir gamina aukščiausios kokybės vinilinių grindų dangų kolekcijas ir verslo klientams siūlo atsparius bei dekoratyvius sprendimus. Dėl išskirtinių dėvėjimosi, patvarumo ir estetinių ypatybių šios dangos susilaukė populiarumo ir plataus pripažinimo. AMTICO vinilinės grindys išsiskiria ne tik puikiomis eksploatacinėmis savybėmis, bet ir puikiu dizainu. Asortimente rasite ne tik dangas, itin išraiškingai imituojančias tokias natūralias medžiagas, kaip mediena, akmuo, metalas, betonas, bet ir abstrakčius estetiškus paviršius. AMTICO vinilines grindis galima pasirinkti pagal jų technines charakteristikas, paviršių, išmatavimų įvairovę bei kainą.

Skirtingai nei nuolatinės kruopščios priežiūros reikalaujančios medinės, šalto paviršiaus laminato ir keraminės ar pakankamai jautrios aplinkos poveikiui marmurinės grindys, AMTICO vinilinės grindys yra ilgaamžės ir lengvai prižiūrimos. Jos atitinka atsparumo ugniai bei dūmų emisijos priešgaisrinius

(Bfls1), slidumo (R9-R10) reikalavimus, todėl ypač tinka tiems visuomeniniams pastatams, kuriems tokie reikalavimai griežtai reglamentuoti. Be to, šios dangos puikiai tinka kloti ant šildomų grindų. Todėl vis dažniau ši danga pasirenkama ir gyvenamosios paskirties patalpoms. Grindys klijuojamos tiesiai ant išlyginamojo sluoksnio, kvalifikuotai paruošto betono ar klijuotos faneros. Kad būtų lengviau prižiūrėti, grindys gamykloje paruošiamos su specialiu uretano paviršiumi, kuris apsaugo grindis nuo abrazyvinių dalelių ar juodų batų žymių.

AMTICO vinilinių grindų dangos gamybos likučiai yra perdirbami į dangos pagrindo sluoksnį. PVC yra netoksiška medžiaga, susidedanti iš 57 proc. druskos (neišsenkančio šaltinio) ir 43 proc. alyvos, kuri taip pat lengvai perdirbama. Dauguma AMTICO kolekcijų gaminama be ftalatų, be medžiagų, ribojamų REACH (Europos Sąjungos reglamentas, priimtas siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką nuo rizikos, kurią gali kelti cheminės medžiagos).

Atstovas Lietuvoje – UAB „Interjero linija“ Jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas El. p. interjero-linija@interjero-linija.lt www.interjero-linija.lt

„Resta“ parodoje mus rasite 1 salėje, 1.15 stende

47

Interjeras

Bendrovė „Gaudrė“ – inovatyvių LED šviestuvų biurams gamintoja

48

Interjeras

Mūsų šalies šviestuvų kūrėjai, savo išradingumu nė kiek nenusileidžiantys garsiausiems apšvietimo dizaineriams pasaulyje, žengė drąsų žingsnį – sukūrė savitą šviestuvų seriją, pavadintą „VINDO“. Tai – dirbtinės šviesos langai, skleidžiantys malonią ir šiltą šviesą mūsų biuruose ir namuose.

2016 metais UAB „Gaudrė“ pristatė šią naują šviestuvų seriją, skirtą biurų apšvietimui.

Užs. Nr. 16/23

U

AB „Gaudrė“ vadovas Vladislavas Mickevičius su pasididžiavimu pristatė netradicinį sprendimą: ilgas, minimalistinio stiliaus pakabinamas šviestuvas paskirsto švelnią šviesą lubose ir apačioje esančioje erdvėje. Šilkinis „LED“ šviesos diodų švytėjimas padeda apšviesti keturias darbo vietas arba didesnę darbo vietų grupę. Šviestuvo privalumai: komfortiškas neakinantis apšvietimas, mažos energijos sąnaudos. „Inovacijos ir išskirtinė specializacija apšvietimo srityje visada buvo mūsų varomoji jėga. „VINDO“ serijoje naudojami šiuolaikiniai technologiniai sprendimai: aukštos kokybės ir energiją taupantys „LED“ šviesos šaltiniai, dideliu patikimumu pasižyminti paleidimo ir reguliavimo aparatūra, aukšto efektyvumo šviesos optinės sistemos“, – naujuosius gaminius pristato vadovas. Subtilumu stebina ir kitas išskirtinės formos šviestuvas – visiškai berėmis, į lubas įmontuotas baltas, matinis apskritimas. Jo baltas matinis organinio stiklo paviršius subtiliai prisitaiko prie patalpų lubų. Čia pat ir kvadratinis, toks pat į akis nekrentantis šviestuvas skleidžia akiai įprastą dienos šviesą, kuri švelniai užlieja posėdžių kambarį ir visiškai neakina. Šis sprendimas išbaigtas, šviestuvai tarsi pranyksta lubose ir primena šviesos langus.

Seriją papildo ir iškilūs paviršinio montavimo šviestuvai, savo geometrinėmis formomis darniai suformuojantys simetriškas erdves lubose. Ne mažiau įspūdingi ir ant sienų montuojami interjero šviestuvai bei lakoniško dizaino akcentiniai šviestuvėliai, skirti pabrėžti vieną ar kitą erdvę ar joje esantį objektą.

Apšvietimas biure sunaudoja apie trečdalį visos energijos. Naujieji šviestuvai komplektuojami

su šviesos valdymo elementais, leidžiančiais be žmogaus įsikišimo įjungti ar išjungti šviesos šaltinį. Šis sprendimas atitinka architektų pripažintą tausojančio energijos resursų naudojimo koncepciją. „Aukštos kokybės „LED“ šviestuvai sunaudoja iki 50 proc. mažiau elektros energijos nei įprastos dienos šviesos lempos bei gali veikti iki 20 metų.

Tačiau daugiausiai elektros energijos sutaupoma naudojant valdymo sistemas. Žaliausia energija yra nesunaudota energija, o valdymo įranga gali pritemdyti ar išjungti šviestuvus, kai pakanka natūralios šviesos arba darbuotojo nėra darbo vietoje. Taip galima sutaupyti apie 80 proc. elektros energijos, sunaudojamos apšvietimui“, – paaiškina Simas Rinkevičius, UAB„Gaudrė“ projektų vadovas.

Anot jo, apšvietimo sprendimai yra daugiau nei tiesiog dizaino ir techninių specifikacijų derinys – tai kūrybinis procesas, reikalaujantis gilių žinių apie elektrotechniką, apšvietimo teoriją, žmogaus psichologiją. Ypač svarbus ne tik darbo paviršių apšvietimas, bet ir vadinamasis lubų ap-

Aukštos kokybės „LED“ šviestuvai sunaudoja iki 50 proc. mažiau elektros energijos nei įprastos dienos šviesos lempos bei gali veikti iki 20 metų. Tačiau daugiausiai elektros energijos sutaupoma naudojant valdymo sistemas.

švietimas. Šviesus dangus informuoja mus, kad dabar yra diena, tamsus, – kad naktis. Patalpoje šią funkciją atlieka lubos. Patalpa neapšviestomis lubomis atrodys niūresnė, tamsesnė nei apšviestomis.

Sienų apšvietimas yra ne mažiau svarbus, nes žmogaus regėjimas greičiau pastebi vertikalius paviršius, o ne horizontalius. Kiekvienu atveju siekiama sukurti reikiamą šviesos srautą, tad šviestuvų kūrėjai stengiasi gaminti mažą akinimo indeksą turinčius šviestuvus. „Kartais žmogus sako, jog lempa labai ryškiai šviečia, o verčiant į profesionalų kalbą tai reiškia, jog jį šviesa tiesiog akina. Įdomiausia, kad dauguma žmonių priima tai kaip pranašumą, nors tai yra akivaizdus trūkumas. Didelis akinimas ypač būdingas „LED“ šviestuvams, kadangi „LED“ labai mažame plote sukoncentruotas didelis šviesos kiekis“, – sako ekspertas.

Pasak S. Rinkevičiaus, „VINDO“ serija sukurta siekiant aukšto lygio spalvų atkartojimo, kurį užtikrina gaminiuose panaudotos žinomų gamintojų „LED“ technologijos. Aukšta šviestuvų kokybė ir profesionalūs apšvietimo sprendimai didina efektyvumą ir kuria komfortą. „LED“ šviesos šaltiniai gali prisidėti ir prie darbuotojų pasitenkinimo didinimo. „Galimybė pačiam nusistatyti reikiamą apšvietos lygį ir šviesos spalvinę temperatūrą didina darbuotojų pasitenkinimą darbo vieta. Svarbu atkreipti dėmesį į kontrastą tarp šviesos, sklindančios iš kompiuterio bei paties biuro apšvietimo. Tinkamų darbui šviestuvų parinkimas leidžia žmonėms išlikti žvalesniems, o tai ypač svarbu žiemą, kai dienos yra trumpesnės ir dienos šviesos gaunama per mažai“, – teigia S. Rinkevičius.

49

Interjeras

Jaukus biuras gali tapti lemiamu konkurenciniu pranašumu Statistika rodo, kad darbe praleidžiame apie 2000 valandų per metus, daugumą iš jų sėdėdami prie stalo, statiškoje pozicijoje. Nieko keisto, kad daugeliui nepavyksta išvengti su tokiu darbu susijusių negalavimų, tokių kaip nugaros ir riešo skausmai ar akims kylanti įtampa.

V

isa tai skatina vis daugiau dėmesio skirti tinkamoms darbo sąlygomis, o vis patrauklesniu problemų sprendimų būdu tampa ergonomiški baldai. Kaip sako ergonomiškų baldų sprendimus siūlančios bendrovės „Ergolain“ vadovas Justas Motiejūnas, šiandien kompanijos savo biurų įrengimui skiria vis daugiau dėmesio. Susidomėjimas ergonomika irgi auga.

Mes sutverti stovėti, bet dirbame sėdėdami „Šiandien kalbame ne tik apie pačius baldus, bet ir apie patį darbo vietų planavimą, biurų interjerą.

Kodėl taip yra? Darbo sąnaudos nuolatos didėja, ir atlyginimai nebėra pagrindinė motyvacija pasirinkti vieną ar kitą darbovietę. Tai itin aiškiai matoma IT sektoriuje. Pasiekus tam tikrą atlyginimo vidurkį, darbuotojai ima kreipti daug didesnį dėmesį į kitus dalykus, visų pirma, į savirealizaciją.

Antras dalykas yra darbo vieta. Kyla klausimai, ar joje patogu, koks interjeras, kokie baldai? Jie jau suvokia, kad nuo tokių dalykų priklauso darbingumas ir motyvacija“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, darbdaviams jau reikia galvoti visai ne apie tai, kaip erdvėje sutalpinti kuo daugiau žmonių. Šiandien dėmesį jau reikia telkti į protingą planavimą, ergonomiškas darbo vietas, reguliuojamas kėdes bei stalus, atskiras zonas poilsiui, telefono pokalbiams, susitikimams, 50

neformaliam darbui. Priežasčių tam daugiau nei pakankamai. „Sėdimo darbo šiandien tikrai yra nemažai.

Netgi aštuonios valandos ne visada yra riba. Jauni žmonės darbe neretai praleidžia ir dešimt valandų ar dar daugiau. Mums labiausiai kenkia statiškumas, ilgas sėdėjimas toje pačioje vietoje. Mūsų kūnai yra evoliucionavę taip, kad mums reikia gyventi judant, o ne sėdint. Nuolatos sėdint, kyla sprando, nugaros, kojų skausmai“, – teigė J. Motiejūnas.

Darbuotojams reikia suteikti galimybę judėti Vienas iš pagrindinių baldų pramonės uždavinių šiuo metu ir yra kasdien galvoti apie tai, kaip pakeisti esamą situaciją. Šiuo metu jau įsivyravęs požiūris, kad permainos prasideda nuo biurų logistikos perplanavimo. Darbuotojams reikia sudaryti galimybę judėti, rinktis savo darbo vietą, pvz., iš pradžių dirbti prie savo stalo, tada pereiti į minkštąjį kampelį ir t. t. Kitas etapas – tinkamų baldų pasirinkimas. „Kita efektyvi priemonė yra ergonomiškų baldų pasitelkimas. Pavyzdžiui, reguliuojamo aukščio stalai leidžia žmogui dirbti ir sėdint, ir stovint. Kai mes stovime, mūsų stuburas juda ir stiprėja. Kas pora valandų kaitaliojant stovimas ir sėdimas pozicijas, galima išvengti nugaros problemų, nes nebėra vienos statiškos pozicijos, kuri ir sukelia visas problemas. Kilnojami stalai leidžia išvengti problemos, nes visgi mūsų kūnai

yra labiau pritaikyti stovėti, o ne sėdėti. Taip jau lėmė evoliucija“, – kalbėjo „Ergolain“ direktorius.

Darbo vietos taps vis labiau suasmenintos Toks sprendimas, kaip reguliuojamo aukščio stalas, mums leidžia baldą pritaikyti prie savo poreikių. Juk visgi visi esame skirtingo ūgio, ir visiems reikia skirtingo aukščio stalų. Mums netgi kyla problemų dėl importuojamų stalų. Tarkim, itališkų stalų standartinis aukštis yra 72 centimetrai.

Taigi jie mums iš principo netinkami. Lietuviams reikia bent 75 cm aukščio stalo. „Jeigu kiekvienas turi individualius poreikius, tai turime suteikti galimybę juos patenkinti. Ergonomiškų baldų tikslas yra darbo vietoje šiek tiek labiau apkrauti mūsų kūnus, t. y. leisti daugiau judėti, mankštinti nugaros raumenis, vengti neteisingų sėdėjimo pozicijų“, – dėstė jis.

Gerai įrengtas biuras verslui gali atnešti daug naudos. Svarbu nepamiršti to, kad į pagalbą visada reikėtų pasikviesti savo srities profesionalus, ir kuriant, ir renkantis planus. Didžiausios problemos kyla tada, kai sprendimai priimami chaotiškai. „Blogai, kai renkantis baldus, neatsižvelgiama į darbuotojų veiklos pobūdį, darbo vietoje praleidžiamą laiką. Pasitelkiant profesionalus, galima įsigilinti į kiekvieno darbuotojo veiklą ir teisingai parinkti būtent tuos produktus, kurie tiks labiausiai. Investuoti į ergonomiką, biurų jaukumą reikia, nes tai ilgainiui nulems ir jūsų konkurencinį pranašumą“, – sakė J. Motiejūnas.

Portalo Statybunaujienos.lt redakciją rasite „Restoje“, 5 salės fojė.

Stendą mums įrengs bendrovė „Ergolain“. Ateikite ir sykiu pasimėgausime patogiomis darbo vietomis.

51

SKAITMENINĖ SPAUDA

PLAČIAFORMATĖ(LATEKSINĖ) SPAUDA

GRAVIRAVIMO IR PLOTERIAVIMO PASLAUGOS MAKETAVIMO IR DIZAINO DARBAI LAUKO REKLAMA IR KT.

Savanorių pr. 180, Vilnius

El .p. : spsgroupspauda@gmail .com Mob. : 862627230 www.spsgroup.lt

52

Interjeras

Sudėtingiausi projektai – patys įdomiausi Rutina – tai būsena, kurios visiems norėtųsi išvengti, ypač darbe. Kai užduotys ima kartotis ir gali jas atlikti praktiškai automatiškai ir nieko negalvodamas, tampa tiesiog nebeįdomu. Todėl ir lubų sprendimus siūlančios UAB „Studios“ komandai didžiausią džiaugsmą kelia tos užduotys, kurias išgirdus dar net nesi tikras, kaip jas reikėtų įgyvendinti.

Užs. Nr. 16/25

„Š

iais laikais jau nieko nėra neįmanomo, ir, aišku, labiausiai įsimena tie patys sudėtingiausi ir įdomiausi lubų projektai. Paprastieji ateina ir praeina, o sudėtingi ilgam įsimena“, – sako įmonės „Studios“ pardavimų vadovas Vitalijus Golubevas.

Aišku, toli gražu ne visi užsakovai, projektuodami lubas, ryžtasi išbandyti kažką ambicingesnio. Tačiau vis daugiau ir tokių, kurie nori išsiskirti.

Dažniausiai įmonei „Studios“ būtent viešbučiuose tenka galimybė parodyti viską, ką sugeba.

Prie tokių projektų tenka dirbti ir greitai, ir kūrybingai, ir išradingai. Pavyzdžiui, vieno viešbučio Norvegijoje statytojas sudėtingiems lubų įrengimo darbams atlikti tedavė dvi savaites. Buvo išlieta daug prakaito, bet viską pavyko atlikti laiku ir, svarbiausia, kokybiškai.

Išmonės prireikė ir darbuojantis prie „Palanga Hotel“ projekto. Pastatas buvo lenktų formų, aukštų lubų. Reikėjo uždengti iš penkių segmentų sudarytą 350 kv. metrų patalpą.

Kita sudėtinga užduotis – „Gradiali“ viešbutyje Palangoje. Ten įmonė tvarkė baseino lubas. „Tai buvo banguotos formos, kurias mums reikėjo išgauti. Be to, architektas pasirinko tokią spalvų paletę, kad tiesiog niekur nebuvo reikiamo atspalvio. Teko patiems, pasitelkiant spausdintuvą, jas sukurti“, – pasakojo V. Golubevas.

Pritaikyti inovatyvius sprendimus proga buvo ir Klaipėdos „Ibis Styles“ viešbutyje. „Ten architektai iš pradžių galvojo apie stiklo kupolą. Tačiau po to persigalvojo, o mums davė užduotį sukurti šviečiančias kupolo formos lubas. Joms panaudojome apie tūkstantį šviesos modulių“, – prisimena pašnekovas.

Anot jo, lietuviai palyginti konservatyvūs. Jie renkasi įprastesnius lubų sprendimus. Visgi vis daugėja ir tokių, kurie nori turėti kuo pasigirti. „Dabar jau iš tikrųjų formuojasi tendencija kurti įdomius projektus. Žinoma, labai daug priklauso ir nuo užsakovų. Jeigu, pavyzdžiui, viešbutis priklauso viešbučių tinklui, veikiančiam visame pasaulyje, tai jie, be abejo, norės išsiskirti“, – sako V. Golubevas.

Smagiausia dirbti su laisvais žmonėmis Statybos darbai yra ir kūrybinis procesas, per kurį norisi išlaisvinti fantaziją. „Žinoma, tokiais atvejais, kai projektai sudėtingi, gerokai įdomiau dirbti.

Būna, kad ateini pas architektą, jis tau rodo, ką yra sumąstęs, o tu tiesiog žiūri ir galvoji, kad „čia reikės pagalvoti“. Tada tenka pavažinėti ir atidžiai paieškoti, kas tau galėtų pagaminti reikiamas detales. Juk norisi sukurti geriausią įmanomą produktą“, – teigia jis.

Būtent dėl noro kurti ir siūlyti tai, kas geriausia, „Studios“ į Lietuvą atsivežė naujovę, kurią vis dar renkasi pakankamai nedidelė žmonių dalis – tekstilės lubas. Tai produktas, kuris dar mažai žinomas, bet, pasak V. Golubevo, gerokai pranašesnis už įprastesnius sprendimus. Kai kurie projektai, pvz., minėtasis „Palanga Hotel“, apskritai gali būti įgyvendintas tik naudojant šią technologiją. „Tekstilės lubos yra gerokai patvaresnės ir atsparesnės. Jos ir estetiškesnės už lubas iš plėvelės.

Džiaugiamės, kad buvome pirmieji Lietuvoje, pradėję siūlyti rinkai šią medžiagą. Aišku, Lietuvoje bent jau privačių namų savininkai dar nelabai ryžtasi bandyti kažką naujo. Verslininkai po truputį tai daro. Jie visgi nori išsiskirti, kad žmonėms jų interjero dizainas paliktų įspūdį, – sako jis. – Kartais jau vien tik pasižiūrėjęs į patalpą, gali numatyti, kaip reikės dėlioti darbus, ir kiek jie truks. Kitą sykį tenka ir šiek tiek pavakaroti.“ Jis įsitikinęs, kad geriausi rezultatai ateina tada, kai visiems, dirbantiems prie projekto, leidžiama atsiskleisti. „Architektai tikrai prigalvoja keistų ir įdomių dalykų. Mums tenka padirbėti su pačiais žinomiausiais iš jų. Jeigu tik užsakovas suteikia jiems laisvę, tai jie sukuria unikalių dalykų.

Mums nuo to tik įdomiau. Smagu sėdėti kartu su architektu ir ieškoti geriausių sprendimų“, – teigia V. Golubevas. www.lubusprendimai.lt Tel. +370 683 87825 53

RESTA 2016 Profesinis rengimas

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „LINPRA“ uždaviniai: tobulinti mokymo procesą ir gerinti inžinerinės pramonės įvaizdį Lietuvos inžinerinė pramonė neabejotinai yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalies ekonomikos sričių. Pernai Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai „LINPRA“ priklausančios įmonės uždirbo apie tris 3 mlrd. eurų.

Mūsų šalyje veikia apie 2 tūkst. inžinerinių įmonių, kuriose darbuojasi apie 31 tūkst. specialistų.

D

augiau kaip 70 proc. šios pramonės srities pagamintos produkcijos yra eksportuojama, o Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui per metus tenka 23 proc. sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai – milžiniški skaičiai, kurie, beje, galėtų būti ir dar didesni. Kaip teigia asociacijos „LINPRA“ direktorius Gintaras Vilda, šiandien didžiausias inžinerinės pramonės rūpestis – naujų specialistų ruošimas, kurio procesai vyksta gerokai lėčiau nei norėtųsi.

Pameistrystė sugrįžta Neseniai G. Vilda su kolegomis lankėsi Belgijoje.

Išvykos tikslas ir buvo susitikti su partneriais iš įvairių šalių ir kartu pasiaiškinti, kaip Belgijoje 54

ruošiami meistrai, kaip profesiniuose centruose vyksta pameistrių mokymas.

Būtent pameistrystė, asociacijos „LINPRA“ direktoriaus manymu, šiuo metu yra logiškiausias naujos specialistų kartos ruošimo modelis. „Mes šiuo metu daug dirbame su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru, mėgindami išsiaiškinti, koks turėtų būti meistras, galintis turėti pameistrių, koks turėtų būti jo vaidmuo įmonėje, kurioje jis dirba. Kalbant apie pameistrystės mokymo formą, mums dažnai pritrūksta supratimo, kaip ji bus įgyvendinta. Visi supranta, kad tai mokymas įmonėje. Tačiau jeigu po tokio mokymo įgyjama kvalifikacija, ar tai reiškia, kad tas meistras, kuris moko, tampa profesinės mokyklos darbuotoju? Kas nutinka, kai profesinė mokykla ir

įmonė pasirašo sutartį dėl bendradarbiavimo suteikiant kvalifikaciją ir organizuojant mokymus?

Tai sudėtingas procesas, apie kurį išmanymo Lietuvoje dar yra labai nedaug“, – neslėpė asociacijos „LINPRA“ direktorius.

Pasirodo, kad Belgijoje pameistriai į mokymosi procesą įsijungia vienas po kito. Mokymai prasideda nebūtinai rugsėjį, o tada, kai pameistrys nusprendžia mokytis. „Profesinio mokymo centras dirba visus metus. Galiausiai pameistriai pradeda mokytis vieni iš kitų. Tas, kuris jau ruošiasi baigti programą, tampa mokytoju tiems, kurie ją dar tik pradeda. Taigi mokymosi procesas organizuojamas labai lanksčiai. Nesiekiama, kad mokymo planas visus paverstų savo įkaitais“, – sakė G. Vilda.

Būtent tokį modelį, ruošiant specialistus inžinerinei pramonei, asociacijos „LINPRA“ direktoriui labai norisi pritaikyti ir Lietuvoje. Pašnekovo įsitikinimu, tokia ir bus mokymosi ateitis. Pameistrystės mokymo forma yra labai sena, tik ilgokai buvo pamiršta. Dabar ji sugrįžta. Pameistrystės mokymo įdiegimas tiek pačiose mokyklose, tiek ir įmonėse, veikiant kartu su mokyklomis, leistų geriau išnaudoti įmonių turimus išteklius, pagerintų mokymo kokybę ir sukurtų prielaidas mokymo lankstumui bei jo turinio priartinimui prie realių darbo aplinkos sąlygų.

Negalima atstumti norinčiųjų mokytis Lietuvos inžinerinei pramonei žengiant į priekį, specialistų ugdymas taps vis aktualesne problema. Kaip sako asociacijos „LINPRA“ direktorius, surasti užsakymus yra gerokai paprasčiau nei žmones, kurie gebėtų juos įgyvendinti. Norinčiųjų mokytis irgi stinga, nors šioje srityje siūlomos darbo vietos dažnai yra modernios ir gerai apmokamos. Kvalifikuotų inžinerinės pramonės sektoriaus projektų vadovų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia nuo 1000 iki 4000 eurų, o darbininkų ar operatorių – nuo 500 iki 900 eurų.

LR Seimo ŠMKK posėdyje pranešėjas Jeanas-Pierre‘as Belleris yra atkreipęs mūsų švietimo sistemos dalyvių dėmesį į faktą, kad „gebėjimai prisitaikyti, lankstumas yra naujos kartos darbuotojų esminės kompetencijos, užtikrinančios šalies ekonominę gerovę. Šalyje žmogaus pasirengimas darbui dabar ir ateityje yra sukuriamas tik švietimo sistemai bendradarbiaujat kartu su socialiniais partneriais“.

Nepriklausomybės aušroje sukurta Lietuvos švietimo sistema reikalauja permainų. Jaunimui reikia sudaryti galimybes patiems surasti sprendimo būdą siekiant įgyti norimą kompetenciją ir įsidarbinti. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jaunam žmogui siekiant padėti pačiam pasirinkti profesinį kelią, yra kuriama palaikymo sistema, apimanti mokymosi laikotarpį ir aplinką. Labai svarbu, kad jauni žmonės jau studijuodami įgytų praktinės patirties ir galėtų atsiskleisti profesine prasme.

Deja, Lietuvoje kol kas pirma galvojama, kaip baigti studijas, o tik tuomet ieškoma būdų kur ir kaip pritaikyti įgytas žinias. Jaunimui būtina padėti rinktis profesiją įvertinant šalies ekonomines perspektyvas, prognoze dėl ateities specialistų poreikio, praktinę patirtį, suaugusių patarimus.

Lietuva turi siekti pertvarkyti savo profesinio orientavimo sistemą, kad jaunuoliai būtų raginami išnaudoti atsiveriančias galimybes ir patys pasirinkti tinkamą mokymosi programą, sritį, kur jie norės dirbti. „Todėl mes, inžinerinės pramonės atstovai, ir norime pakeisti karjeros planavimo – profesinio orientavimo veiklą. Šiuo tikslu kooperuodamiesi su švietimo įstaigomis nuo rugsėjo ketiname į Lietuvos mokyklas išsiųsti du infomobilius – „STEAM“

(angl. „Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics“) laboratorijas. Mokiniai galės iš arčiau susipažinti su inžinerinės pramonės specialybėmis, specialistų darbo procesais, o profesinio ugdymo centrų moksleiviai – atlikti profesinę praktiką. Taip siekiame kuo labiau priartėti prie mokinių, pasiekti net priešmokyklinio amžiaus vaikus, kad galėtume kuo anksčiau juos supažindinti su būsimų profesijų galimybėmis. Reikia, kad jaunas žmogus kuo anksčiau pradėtų matyti galimus savo profesinius kelius ir galėtų sąmoningai juos pasirinkti“, – kalbėjo pašnekovas.

Siekia keisti visuomenės požiūrį į inžinerines specialybes Pašnekovas pastebi ir tai, kad šalyje vis dar yra labai daug stereotipinio mąstymo, susijusio su inžinerinėmis specialybėmis.

Klaidingą požiūrį savo vaikams dažniausiai perteikia tėvai. „Kažkada jie matė senas gamyklas, kuriose technologijos buvo archajiškos, o darbas sunkus. Šiandien gamyklos stipriai atsinaujinusios. Įrengimai yra modernūs, robotizuoti, o staklės mažai kuo skiriasi nuo paprasto kompiuterio. Todėl kompiuterinis raštingumas dirbantiems prie staklių yra esminis įgūdis. Apie visa tai dar labai mažai kalbama“, – teigė G. Vilda.

Kitaip tariant, reikia keisti visuomenės požiūrį į inžinerines specialybes. Ir tai artimiausiais metais neabejotinai bus vienas iš svarbesnių asociacijos „LINPRA“ uždavinių. „Turime pasirūpinti, kad jaunimas suprastų, jog šiuolaikinės inžinerinės įmonės yra modernios, jose pritaikoma daug informacinių technologijų. Tas, kuris pasirinks šią kryptį, pasirinks ateitį. Juo labiau kad inžinerinė pramonė pastaruosius dešimt metų tik augo, o ir šiemet prognozuojamas 10 proc. sektoriaus apyvartos augimas. Ši sritis yra visos Europos pramonės variklis ir sukuria didžiąją dalį pačių naujausių prekių, paslaugų ir technologijų. Dauguma naujausių vartojimo technologijų ir gaminių yra išvystomi inžinerinėje pramonėje. Buities technika, pastatų sistemos, miestų infrastruktūra, kompiuteriai, telefonai, lėktuvai, laivai, automobiliai – visa tai yra inžinerinės pramonės rezultatas“, – sakė G. Vilda.

55

RESTA 2016 Profesinis rengimas

Darbo rinkoje vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik profesinėms žinioms, bet ir asmeninėms darbuotojo savybėms: gebėjimui analizuoti, savarankiškai priimti sprendimus ir nuolat tobulėti.

Ne išimtis – statybų rinka, kurioje pokyčiai verčia daugiau dėmesio skirti kompleksiniam požiūriui į darbą ir naujovėms daugelyje procesų – nuo architektūros sprendimų iki projektų eksploatacijos.

K

albinti skirtingų Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto studijų programų vadovai pripažįsta, kad per magistrantūros studijas įgyjamos kompetencijos suteikia platesnį požiūrį, reikalingą sprendžiant sudėtingas statybos ir nekilnojamo turto (NT) sektoriaus problemas.

Platesnis architektūros kontekstas Architektūros ir Paveldosaugos krypčių studijų programų vadovė prof. Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė teigia, kad architektūros magistrantūra nuo bakalauro labiausiai skiriasi moksliniu gilinamuoju modulių turiniu. „Aukštesnėje pakopoje taikomas eksperimentinio projektavimo metodas, kuris išsiskiria tuo, kad studentai projektą rengia remdamiesi atliktais tyrimais, apklausomis, sudarytomis koncepcijomis, tai ir ateityje jiems padės sprendžiant sudėtingas architektūros ar urbanistikos problemas“, – teigia profesorė.

Magistrantūros studijas vertėtų rinktis tiems, kurie nori suvokti architektūrą platesniame socialiniame kultūriniame kontekste. „Labiausiai rinkoje vertinami specialistai, kurie geba ne tik projektuoti, bet ir analitiškai mąstyti, argumentuoti savo sprendimus, būtent tam ir skiriamas didžiausias dėmesys“, – apie programos išskirtinumus pasakojo J. Kamičaitytė-Virbašienė.

56

Universiteto prioritetas – tarpdisciplininės programos

Inžinerinės specialybės nepraranda patrauklumo

Apie tai, kad vienas iš KTU strateginių tikslų – tarpdiscipliniškumas, byloja vis daugiau programų, kuriose studentai įgyja plataus profilio žinias.

Nekilnojamojo turto valdymo programa išsiskiria būtent šia savybe. „Studentai įgyja NT teisės, ekonomikos, vertinimo, statinių ūkio valdymo, geoinformacinių sistemų (GIS), darnaus urbanistinio planavimo ir investicinių statybos projektų valdymo žinių“, – apie suteikiamo profilio platumą pasakoja statybų technologijų krypties studijų programų vadovė doc. Rasa Apanavičienė.

Specialistės teigimu, gebėjimai atlikti rinkos tyrimus, kompleksiškai vertinti NT objektus, rengti NT plėtros projektus bei priimti racionalius valdymo sprendimus yra įgyjami ir pagal magistrantūros baigiamojo darbo tematiką per atliekamą praktiką. „Tai, kad programą gali rinktis tiek Statybos inžinerijos, tiek Architektūros, tiek Ekonomikos ar Vadybos studijų programų absolventai, suteikia galimybę mokytis ne tik iš dėstančių profesionalų, bet ir vieniems iš kitų“, – mintimis dalijasi R. Apanavičienė. Docentė taip pat atkreipė dėmesį, kad KTU NT valdymo programa yra pripažinta ir tarptautiniu mastu – patenka į 100 geriausių pasaulyje NT valdymo magistro programų sąrašą („Eduniversal Best Masters Ranking“).

Baigusieji statybos inžinerijos krypties studijas, gali rinktis iš kelių magistrantūros studijų programų – Statybos, Statybos inžinerijos arba Pastatų inžinerinių sistemų.

Pastatų inžinerinių sistemų programos vadovo, lektoriaus Juozo Vaičiūno teigimu, magistrantūros studijose suteikiamos išsamesnės žinios apie šiuolaikiškas statinių inžinerines sistemas bei įrenginius, jų integravimo į esamas sistemas probleminius sprendimo būdus (tai ypač svarbu per renovacijas), atsinaujinančius energijos šaltinius bei galimus energijos taupymo ir sistemos optimizavimo būdus.

Per Statybos inžinerijos studijų programą ruošiami ekspertai, kurie geba kurti ir savarankiškai plėtoti idėjas, jas taikyti praktikoje. „Studentai susipažįsta su naujausiomis statybos inžinerijos mokslo teorijomis, metodais ir technologijomis, geba inovatyviai spręsti problemas, kilusias nuolat kintančioje aplinkoje.

Mums svarbu, kad absolventai gebėtų efektyviai veikti tuomet, kai stokojama išsamios informacijos bei instrukcijų, pagrįsti daromas išvadas ir jas deramai pateikti visiems suinteresuotiems asmenims“, – teigė programos vadovė doc. Jolanta Šadauskienė.

Statybos inžinerijos magistro laipsnis atitinka septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.

Užs. Nr. 16/42

KTU specialistai – darbdaviams svarbios tiek profesinės žinios, tiek asmeninės savybės

Dirba profesionalai

57

RESTA 2016 Profesinis rengimas

Kauno technikos kolegijoje – verslininkų lauktos paveldo statinių inžinerijos studijos

S

imboliška: jaunieji paveldo statinių inžinieriai patys studijuos vertingame tarpukario modernizmo pastate.

Tai – devintoji KTK siūloma studijų programa. Be paveldo statinių inžinerijos, čia siūloma studijuoti dar aštuonias, vienas populiariausių Lietuvoje, programas: elektronikos techniką, elektros energetiką, kelių inžineriją, statybos inžineriją, automobilių techninį eksploatavimą, autotransporto elektroniką, medžiagų apdirbimo inžineriją bei transporto elektros sistemų inžineriją.

58

Paskatino verslininkai Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento vadovė Lolita Dalbokaitė pažymi, kad poreikis rengti paveldo statinių inžinerijos specialistus pribrendo senokai. Su socialiniais partneriais glaudžiai bendradarbiaujančiai KTK iš verslo ne kartą teko girdėti apie tokių specialistų trūkumą.

Nors paveldo specialistus ruošia ir universitetai, pastarieji mažiau nukreipti į praktiką. „Kolegijos studijos, skirtingai nei universitetinės, daugiau nukreiptos į mokslo žinių ir technologijų taikymą praktikoje, o ne į jų kūrimą. Šiose studijose ruošiami kvalifikuoti paveldosaugos specialistai, išmanantys tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gebantys juos planuoti, organizuoti ir jiems vadovauti, – paaiškina ji. – Gavęs į rankas parengtą projektą, paveldo statinių inžinerijos absolventas galės jį realizuoti konkrečiame paveldo objekte.“ L. Dalbokaitė įsitikinusi, kad darbdaviai jaunus specialistus greitai išgraibstys. Jie ne kartą patvirtino nekantriai laukiantys tokių studentų, kad šie jų įmonėse atliktų praktiką. Per studijas jų numatytos net penkios, o keturios iš jų atliekamos paveldosaugos objektuose. „Kai iškart orientuojamasi į praktiką, o studentai mato konkrečių galimybių įsidarbinti, mokomasi tikslingiau“, – teigia ji. Šiuo metu niekur kitur tokie specialistai neruošiami ir šioje srityje dirbančios įmonės pačios juos ugdosi iš statybos inžinierių. Tai užtrunka ilgai, nes reikia ne tik specialių kompetencijų, kad žmogus galėtų produktyviai dirbti prie paveldosaugos objektų, bet neretai būtina keisti ir požiūrį.

Paveldo objektuose besispecializuojančios įmonės „2shaku“ vadovas Rolandas Janulis pažymi, kad, nors Lietuvoje dažnai suplakama į vieną, paveldo statinių inžinerija yra visai kita specialybė nei statybos inžinerija.

„Pats esu baigęs statybą ir žinau, kad statybinio išsilavinimo paveldosaugos sričiai nepakanka. Čia reikia nemažai papildomų žinių, tarkime, istorijos, ir praktinio įdirbio, kad perprastum specifiką. Geram paveldosaugininkui išugdyti reikia ne vienerių metų, – dėsto jis. – Statybininkai mokomi statyti arba griauti, o ne atkurti. Bendraudamas su šios srities draugais, pats matau, kad jie manęs tiesiog nesupranta.“ Naująją studijų programą teigiamai įvertino ir kitas socialinis partneris – Kultūros paveldo departamentas. Pernai KTK su juo pasirašė Tarpusavio bendradarbiavimo sutartį ir gali pasigirti glaudžiais ryšiais. „Kai nuvažiavome su pirminiu programos projektu, jis įvertintas labai palankiai, nes kruopščiai atlikome namų darbus diskutuodami su darbdaviais. Kultūros paveldo departamento palaiminimas reiškia, jog programa atliepia dabartinį poreikį“, – pažymi L. Dalbokaitė.

Išaugęs dėmesys ir finansavimas paveldo objektams R. Janulis pabrėžia, kad jau dabar ryškus tokio tipo specialistų trūkumas dar labiau išryškės dėl didėsiančių ES skiriamų lėšų paveldosaugai. „Didžioji dalis paveldosaugos projektų yra remiami ES. Palyginti daug lėšų skirta dar 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu ir dar daugiau istorinių pastatų bus restauruojama 2014–2020 metais. Šiame etape darbai vyks dar intensyviau. Viskas turėtų įsibėgėti nuo 2017 m.: nors naujasis etapas jau prasidėjęs, atrinkti objektai dar nėra aiškūs“, – teigia jis.

Kartu su ES finansuojamais projektais vykdomi ir valstybės remiami projektai. Nors čia apimtys mažesnės, lėšų restauravimo darbams skiriama pastoviai. Taip pat sulaukiama finansavimo ir iš įvairių fondų. Šiems projektams tinkamai įgyvendinti reikalingi specialistai, kurių rinkoje kol kas trūksta.

Užs. Nr. 16/28

95-erius metus gyvuojančioje Kauno technikos kolegijoje (KTK) pradėti ruošti paveldo statinių inžinerijos specialistai. Rengiant naująją studijų programą, glaudžiai bendradarbiauta su darbdaviais ir Kultūros paveldo departamentu, siekiant kuo geriau prisitaikyti prie dabartinių rinkos poreikių.

RESTA 2016 Profesinis rengimas

Šiaulių profesinio rengimo centre ruošiami specialistai – vieni iš geriausių Lietuvoje Kiekvienų metų pavasarį didžiosios Lietuvos jaunimo dalies nepalieka klausimas, kokią profesiją pasirinkti, kur geriausia mokytis, studijuoti, kaip tinkamai pasirinkti mokymo įstaigą.

Užs. Nr. 16/53

N

Jūratė BALTRAMAITYTĖ Šiaulių profesinio rengimo centro Statybos skyriaus vedėja

uo pat mažens mes statome. Prisiminkime pirmąsias savo pilis iš smėlio, tiltelius per balas. Vieniems šie vaikiški žaidimai baigiasi, kitiems jie lieka visam gyvenimui, įgaudami prasmę, tapdami darbu ir pragyvenimo šaltiniu. Šiaulių profesinio rengimo centro Statybos skyriaus mokiniai – Evaldas Sadauskas ir Ernestas Rimkus – tikrai nesigaili baigę vidurinę mokyklą, pasirinkę mūrininko-betonuotojo specialybės mokytis profesinėje mokykloje. Šie du jaunuoliai pelnytai iškovojo pirmąją vietą VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre vykusiame nacionaliniame mokinių profesinio meistriškumo konkurse „Jaunieji Lietuvos meistrai 2016“. Konkursas „Jaunieji Lietuvos meistrai 2016“ yra tęstinis Lietuvos profesinių mokyklų / statybininkų rengimo centrų projektas. Konkursas vyko trimis etapais, jame dalyvavo 18 komandų iš 10 Lietuvos miestų.

Finale mokiniams reikėjo sumūryti sieną iš blokelių, ją nutinkuoti gipsiniu tinku, dekoruoti, taip pat klijuoti apdailos plyteles pasirinktu raštu, klijuoti

gipso kartono plokštes ir užtaisyti siūles bei išorinį kampą.

Mokiniams konkursui pasiruošti padėjo profesijos mokytojas Mindaugas Ivanauskas, pats kažkada savo pirmus įgūdžius ir žinias gavęs Šiaulių profesinio rengimo centre. Mokytojas Šiaulių PRC įgijo statybos verslo organizatoriaus specialybę. Dirbo užsienyje, grįžęs tęsė studijas Šiaulių universitete ir įgyvendino savo svajonę – tapo profesijos mokytoju.

2014 m. Šiaulių profesinio rengimo centre buvo atidarytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis įrengtas pirmasis Šiaurės Lietuvoje modernus Statybos sektorinis praktinio mokymo centras.

Nuo atidarymo prabėgo daugiau kaip vieneri metai. Kaip verslininkai, mokytojai priima pokyčius?

Kokios naujovės yra diegiamos Statybos skyriuje, kurio bazėje ir yra įrengtas sektorinis centras?

Statybos skyriaus profesijos mokytojai džiaugiasi atnaujinta profesionalia mokymo baze.

Moderni mokymo bazė sudaro sąlygas mokiniams įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančius praktinius gebėjimus. Statybos verslo partneriai padėjo atnaujinti mokymo programų turinį. UAB „Limega“ direktoriaus pavaduotojas statybai Aivaras Mockus džiaugiasi, kad bendromis pa-

stangomis pavyko parengti šiuolaikišką Pastatų šiltintojo mokymo programą. Skyriuje diegiamas sociokratiškas valdymo modelis. Teikiamos mokymo paslaugos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, kolegijų ir universitetų studentams, įmonių, įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims.

2016 metais Šiaulių profesinio rengimo centro Statybos skyrius kviečia mokinius, baigusius 10 klasių ir pageidaujančius įgyti vidurinį išsilavinimą, mokytis šių – apdailininko (statybininko), staliaus, kompiuterinio projektavimo operatoriaus, mūrininko betonuotojo, interjero apipavidalintojo, pastato šiltintojo – specialybių.

Nebaigusiems pagrindinės mokyklos, bet ne jaunesniems kaip 16 m. ir norintiems įgyti tik specialybę, siūlome mokytis apdailininko (statybininko) specialybės.

Baigusiems 12 klasių arba išklausiusiems vidurinės mokyklos kursą, siūlome mokytis šių – specialybių: apdailininko (statybininko), staliaus, kompiuterinio projektavimo operatoriaus, braižytojo ir kompiuterinės įrangos operatoriaus, mūrininko betonuotojo, interjero apipavidalintojo, pastatų šiltintojo – specialybių.

Daugiau informacijos apie būsimųjų statybininkų rengimą rasite interneto puslapyje www.sprc.lt.

59

RESTA 2016 Profesinis rengimas

Sumaniai naudojami darbuotojų gebėjimai didina darbo našumą

P

asak Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktoriaus, Lietuvoje dažnai norima, kad darbuotojai būtų kuo geriau apmokyti, kvalifikuoti, motyvuoti, kurie kartais net ir patys sugalvotų, ką naudingo būtų galima nuveikti įmonės labui. Toks noras yra visiškai suprantamas, tačiau realybė yra tokia, kad žmonių esama įvairių – yra aukštos ir žemos kvalifikacijos specialistai, yra mažiau ir labiau motyvuoti darbuotojai. „Jeigu žmogus dirba mažiau kvalifikuotą ir apmokamą darbą, tai dar nereiškia, kad jis blogas ir nieko iš jo nebus. Jeigu galvosime, kad tie, kurie mažai uždirba, mažai uždirbs visada, tai tik patys nuo to nukentėsime. Kai įmonėje darbuotojų veikla gerai organizuojama, kai joje įdiegta kvalifikacijos sistema ir žmonės yra suskirstomi į atskirus lygius, žmogui atsiranda sąlygos tobulėti. Žmogus, pradėjęs dirbti nekvalifikuotą darbą, turi turėti galimybę tapti vidutinės kvalifikacijos darbuotoju, o galiausiai – ir aukščiausio lygio specialistu“, – apie tai, kaip turėtų funkcionuoti įmonės darbuotojų ugdymo sistema, kalbėjo M. Černius. Žinoma, yra nemažai įmonių, kuriose jau skiriamas dėmesys kvalifikacijų sistemoms, bet, deja, bendra situacija yra tokia, kad sisteminio požiūrio trūksta. Net ir tos įmonės, kurios kažkada turėjo veikiančias sistemas, dabar jau karštligiškai ieško būdų, kaip jas susigrąžinti.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras savo mokymo programas stengiasi kurti taip, kad jos leistų įgyti konkretaus lygio kvalifikaciją.

Taip pat įmonėms ruošia darbuotojų vertinimo sistemas, testus, kurie padeda darbuotojų gebėjimus suskirstyti į tam tikrus lygius. Visa tai siekiama susieti su vieninga Lietuvos kvalifikacine sistema.

Mokymo programos, darbuotojų ugdymo sistemos bei instrumentai kuriami atsižvelgiant į Lietuvos kvalifikacijų sistemą, kuri yra suderinta su ES kvalifikacijų sandara. „Turėjome susitikimų ir su tokiomis organizacijomis, kuriose dirba ne vienas šimtas ar net tūkstantis žmonių. Tikrai turime, kuo jiems padėti. Jau esame sukaupę pakankamai didelį įdirbį. Pirmasis žingsnis, kurį darome – tai konsultacija. Įmonėms reikia parodyti, kas jau yra sukurta ir veikia, kad nereikėtų visko daryti iš naujo. O padaryta iš ti-

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius

krųjų daug. Kvalifikacijų sandara jau pakankamai išsamiai aprašyta. Tereikia tą informaciją paimti ir panaudoti“, – teigia pašnekovas.

Kvalifikacijų lygiai atitinka tam tikros darbo vietos keliamus reikalavimus. Lygiai apibrėžti pagal: • veiksmų apimtį ir sudėtingumą; • galimas veiksmų pasekmes ir saugos reikalavimus; • poreikį detalizuoti nurodymus, duodamus konkrečiai užduočiai atlikti; • priežiūros / kontrolės formą ir intensyvumą (priklausomai nuo to, ar darbuotojas gali dirbti savarankiškai, ar tik nuolat prižiūrimas, o gal jis atsakingas už kitų darbuotojų priežiūrą).

Atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, galima efektyviai organizuoti jo įsitraukimą į gamybos procesą, planuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą, investicijas į jų vystymą ir jų atsipirkimą.

Būtina nuosekli kvalifikacijų sistema Pažangios Lietuvos įmonės daug dėmesio skiria darbuotojų ugdymui, veiklos vertinimui, naudoja pačių išvystytas ar diegia pasaulyje pripažintas darbo organizavimo sistemas. Tačiau pakankamai dažnai įmonės darbą organizuoja neišnaudodamos darbuotojų turimų ir potencialių galimybių.

Dažnai darbuotojų užimamos pareigos, jų kom-

petencija ir kvalifikacija yra atviras klausimas be atsakymo. „Dažniausiai tų sistemų paprasčiausiai nėra.

Darbo našumas kaip tik todėl ir yra žemas, nes tėra kažkokie atskiri sistemos epizodai. Žmonės priskirti kažkokiai kategorijai, bet įmonės mastu jokios sistemos nesimato. Tai tampa labai didele problema, nes būna taip, kad kai kuriems žmonėms duodamos užduotys, kurių jie nepajėgia įgyvendinti. Net jeigu užduotį įgyvendinti ir pavyksta, tam prireikia per daug laiko, susierzina ir aplinkiniai, ir jis pats. Būna ir taip, kad aukščiausio lygmens specialistai kaip tik nėra pakankamai apkrauti“, – kalbėjo pašnekovas.

Dėl šių priežasčių kvalifikacijos sistema ir yra būtina. Ji vadovui yra geras informacijos šaltinis, nurodantis, kaip jam organizuoti darbą, kad kažkam išėjus atostogų ar susirgus, tą žmogų galėtų pakeisti gal ne vienas, o keli kiti, bet tai padaryta būtų taip, kad įmonė neprarastų tempo. Juk paprastai nereikia ieškoti lygiai tokio paties žmogaus. Kvalifikacijų sistema leidžia laikinai šiek tiek perskirstyti užduotis. Taip pat tai yra pagalbininkas sukurti apmokėjimo sistemai. Kvalifikacijos sistemą derėtų įdiegti jau pradiniame įmonės veiklos etape, kad įmonei turint ir 10, ir 100 darbuotojų, būtų veikiama pagal tuos pačius principus. Labai svarbu, kad kvalifikacijų sistema taptų įmonės kultūros dalimi. „Aš manau, kad visoms įmonėms reikia taikyti visą sistemą. Jeigu turėsime gausybę skirtingų sistemų, žmonės tiesiog bus viliojami iš įmonės į įmonę pažadant gražiau skambančias pareigas.

Dažnai tie žodžiai ir yra tik žodžiai. Žmonės apsigauna, migracija tik intensyvėja. Man tekę girdėti ne vieną atvejį, kai žmogus susiviliojo gražiu pasiūlymu, o pateko į lygiai tokias pačias ar net žemesnes pareigas. Kuo kvalifikacijų sistema bus vienodesnė, tuo bus lengviau užtikrinti kokybišką migravimą. Tada ir žmonėms bus lengviau susirasti darbą, ir įmonėms bus lengviau susirasti reikiamą darbuotoją“, – įsitikinęs M. Černius. Įmonės tvarumas ir plėtra tiesiogiai susiję su įmonės žmogiškųjų išteklių vystymu. Darbuotojų mokymas yra pagrindinė priemonė siekiant darbo našumo didinimo ir saugios aplinkos kūrimo.

Užs. Nr. 16/37

Kokiai nors tarptautinei organizacijai pateikus Lietuvos darbo rinkos vertinimą, labai dažnai išgirstame pakankamai kritiškai skambančią įžvalgą: lietuviams trūksta darbo našumo. Tačiau kodėl? Ką mes darome šiek tiek ne taip?

Kaip sako Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius, Lietuvos įmonėms reikia organizuoti savo darbo procesus, geriau išnaudoti darbuotojų turimus gebėjimus.

AUKŠTOJI MOKYKLA, SUTEIKIANTI PROFESINIO BAKALAURO KVALIFIKACINĮ LAIPSNĮ

MINK DIPLOMO LINK! Dizaino fakultetas

Petro Vileišio geležinkelio transporto fakultetas

Fotografijos technologija Interjero dizainas Multimedijos dizainas Grafinis dizainas Stojant į Dizaino fakulteto studijų programas laikomi stojamieji egzaminai

Riedmenų eksploatavimas Susisiekimo keliai ir statiniai Transporto informacinės sistemos Geležinkelio transporto inžinerija Transporto logistika

Statybos fakultetas

Technikos fakultetas

Termoinžinerija Statinių inžinerinės sistemos Geodezija ir kadastras Statyba

Atsinaujinanti energetika Elektros energetika Elektros ir automatikos inžinerija Automobilių elektronikos sistemos Mechaninių technologijų inžinerija Automobilių techninis eksploatavimas

Antakalnio g. 54, LT-10303 Vilnius Tel. (8 5) 234 1524, faks. (8 5) 234 3769 Telefonas pasiteirauti: (8 5) 261 0353; (8 5) 234 4494 El. p.: info@vtdko.lt; priemimas@vtdko.lt.

Detalesnė informacija: vtdko.lt Ieškok mūsų FACEBOOK

- Facebook.com/TechnologijųIrDizainoKolegija

V. Pečinino. nuotr.

RESTA 2016 Profesinis rengimas

Mokymo centro užduotis – girdėti visas puses Pats optimaliausias mokymo centrų ir verslo bendradarbiavimas vyksta tada, kai įmonės diktuoja sąlygas, kokių profesijų atstovų jiems reikia. Tokios pozicijos laikosi Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula. Juk verslininkai yra užsakovai, matantys, ką reikėtų ruošti. Kita vertus, visada svarbus ir jaunimas su tėvais. Taip pat labai svarbu, kokią informaciją jie turi, kokie jų lūkesčiai. Pašnekovas įsitikinęs, kad mokymo centrų užduotis yra girdėti abi puses. žmogui labai naudinga pamatyti, kaip yra organizuojamas darbas. „Manau, po kelerių metų visos įmonės priims mokinius pasižiūrėti, kas jose vyksta. Būkime atviri, šiandien dar yra daugybė labai uždarų įmonių. Visgi didelė dalis jau dabar supranta, kad svarbu pasikviesti pas save vaikus, parodyti, kaip vyksta darbas. Vaikai juk neišneš jokios komercinės paslapties. O pamatyti reikia ir vaikams, ir mokytojams“, – sako Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius.

Amatai tampa svarbesni Lietuvoje

Užs. Nr. 16/44

B. Sadula šiek tiek apgailestauja dėl to, kad profesinio mokymo sistema šiandien iš esmės turi taisyti prieš pora dešimtmečių padarytas klaidas. „Šiandien mes turime pasekmes dėl prieš 25 metus priimtų sprendimų. Visa mokslo sistema buvo nukreipta į aukštąsias mokyklas. Amatai buvo nuvertinti. Tik apie 20 proc. jaunimo rinkdavosi profesines mokyklas. Daugelyje Europos Sąjungos šalių apie 50 proc. jaunimo mokosi profesinėse mokyklose. Per tris ar keturis metus jaunas žmogus įgyja profesinių įgūdžių, puikiai pasiruošia darbo rinkai. Vėliau praktiką atlieka įmonėje,

kurios veikloje pritaiko profesinius gebėjimus. Įmonės taip „užsiaugina“ naujus darbuotojus“, – teigia B. Sadula. Šiuo metu profesinis ugdymas, amatai tampa vis svarbesni Lietuvoje. „Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės ryžtasi įgauti naują kvalifikaciją profesinio rengimo centruose. Tai žmonės, kažkada nežinoję, ko nori, ir neįvertinę realios darbo rinkos situacijos. Mokiniai, norintys mokytis ir rasti darbą, renkasi aiškias, konkrečias ir labai reikalingas specialybes. Per profesinį rengimą įgyja teorinių ir praktinių žinių. Tokių darbuotojų labai laukia darbdaviai, todėl siūlo ilgalaikes darbo sutartis“, – sako B. Sadula.

Panevėžio profesinio rengimo centro direktoriaus teigimu, šiandien itin populiarios automobilių mechaniko, suvirintojo specialybės. Būtent šias specialybes, kažkada atrodžiusias neprestižinėmis, renkasi į profesinio rengimo centrą atvykę asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Pasak direktoriaus, tai nutinka, kai žmonės realiai įvertina rinkos situaciją ir poreikius. „Jaunam žmogui turėtų būti svarbu įgyti vidurinį išsilavinimą, išmokti amato, rasti įdomų, mėgstamą darbą“, – teigia B. Sadula.

62

V. Pečinino. nuotr.

B.

Sadulos vadovaujamame centre šiuo metu ruošiami apdailininkai, mūrininkai, staliai ir dar daugybės kitų amatų specialistai. 60 proc. absolventų po to dirba pagal tas specialybes, kurias įgijo. Kaip sako pašnekovas, tokius didelius skaičius ir padeda pasiekti bendradarbiavimas su verslininkais. „Manau, kad Panevėžyje veiklą vykdo daug stiprių, žinomų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse įmonių. Todėl stengiamės nuolat bendrauti su įmonių atstovais. Kviečiame dalyvauti Centro veikloje“, – teigia B. Sadula.

Pašnekovas įsitikinęs, kad profesinis orientavimas turėtų prasidėti 5, 6 klasėse. Vaikai turi sužinoti, pamatyti ir išmėginti kuo daugiau profesijų, specialybių, kad vėliau, atėjus laikui rinktis, galėtų tai sėkmingai padaryti. „Centro profesijos mokytojai jau kelis metus veda technologijų pamokas mokiniams iš bendrojo lavinimo mokyklų. 7, 8 klasių mokiniai yra supažindinami su visomis technologijomis, kurios yra mūsų centre. Manau, kad tokio amžiaus vaikas jau gali susipažinti su galimomis profesijomis, o, grįžęs namo, ir padiskutuoti apie tai su savo tėvais, artimaisiais“, – teigia B. Sadula.

Profesiniam orientavimui labai padėtų ir paprasčiausios ekskursijos po įmones. Juk jaunam

Geberit laukia Jūsų.

Tou ri t O n

r s to t

elės .

0 4 27 2016 ( prie - 30 05 05 Re s t a ) a d o 2016 5 12 r o m Pa i j 0 s įė al 2016 5 19 3 s alė da S anis t 0 6 1 l ė 0 a 2 K laip s S anis t 06 13 6 a 201 K aun s S anis t al a 06 14 2016 6 15 V i l n i u s D a h l g e r ra 0 a e 2016 6 16 K a u n d a Da h l g 0 a ė 2016 K l a i p a i Da h l g e r a i Š i a u l s Da h l g e r u i n l i V to u r

G e be

→

ri .gebe www

t .dk /

lt /on

Geberit komanda su specialia įranga atvyksta į Lietuvą pristatyti naujų gaminių ir inovacijų, taip pat suteikti išsamią konsultaciją apie mūsų gaminius. Atvykite ir apsilankykite Geberit On Tour stende. Platesnė informacija ir Geberit On Tour pristatymų tvarkaraštis → www.geberit.dk/lt/ontour

63

Uponor Renovis Sausa sienų ir lubų šildymo / vėsinimo sistema su gipso kartonu

Pranašumai • •

• • • •

Renovacijai ir naujai statybai.

Trys sprendimai iš karto – dalinė GK apdaila, šildymo bei vėsinimo sistemos.

Greitas montavimas.

Greitas ir tikslus temperatūrų reguliavimas.

Energiją taupanti, komfortiška žemų temperatūrų sistema.

Saugus ir malonus vėsinimas.

Pagrindinis Renovis sistemos komponentas – 15 mm gipso kartono plokštė, su įmontuotu 9,9 mm PE-Xa vamzdžiu. Įrengimas – tipinis gipso kartono sienos ar lubų montavimas ant medinio ar metalinio karkaso.

Spindulinis šildymas yra taupiausias būdas sukurti komfortišką aplinką bet kuriuose namuose.

Daugiau informacijos tinklapyje www.uponor.lt

elastomeriniai atraminiai guoliai – išskirtiniuose statybų projektuose UAB „Delta Nova“ pasiūlyti konstrukcijų atraminių mazgų sprendimai, pritaikyti daugumoje statybos objektų Lietuvoje, taip pat Vilniuje, Konstitucijos prospekte, naujuosiuose verslo centruose „K-29“ ir „Quadrum“.

Keletas kitų statybų projektų: Pramoniniai projektai AB „Akmenės cementas“ naujosios gamybos linijos statyba Ignalinos atominės elektrinės kietojo kuro saugyklos B1, B2 ir B3 AB „Orlen Lietuva“ pakrovimo bunkerio statyba AB „Lietuvos elektrinė“ VRE 455 MW galios kombinuoto ciklo dujinės turbinos (9 bloko) statyba Sporto ir rekreaciniai projektai Slidinėjimo trasos su dirbtine sniego danga Druskininkuose Apžvalgos takas Zarasuose Kauno, Šiaulių ir Panevėžio m. arenos Estrados teatras Svetlogorske, Kaliningrade

Mokslo ir technologijų centrai Daugiafunkcinis mokslo ir studijų pastatas Kaune, V. Putvinskio g. 23 Mokslo ir technologijų parkas „Saulėtekio slėnis“ Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras Saulėtekio slėnyje Vilniuje UAB „BOD Group“ aukštųjų technologijų tyrimų centras Prekybos centrai PC „MEGA“ išplėtimas Kaune PC „Akropolis“ Kaune ir Šiauliuose PC „Panorama“, „Ozas“, „IKEA“ ir „Nordica“ Vilniuje „Depo“ Klaipėdoje „Lidl“ tinklo parduotuvės skirtinguose miestuose Prekybos centras Borisove, Baltarusija

k29

Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 10 62, mob. +370 615 13669 el. p. info@deltanova.lt