Vaidotas LEVICKIS: per du paramos laikotarpius pinigus išmokome leisti puikiai. „Turėjome atvejį Prienuose, kur buvusių kareivinių pastate įsikūrė socialinių paslaugų centras. Čia nebuvo nieko – tik sienos, vietoj grindų – smėlis. Pastatą iš esmės sutvarkius ir įrengus ES struktūrinių fondų lėšomis staiga prabudo Kultūros paveldo departamentas (KPD). Jis pasakė: langai negali būti atidaromi į išorę. Dar daugiau – namas dviejų aukštų, ir jam restauruoti pinigai buvo gauti dviem etapais. Viename etape buvo įrengta rekuperacinė sistema, o kai buvo skirta lėšų antram etapui, rekuperacija jau nebepriklausė, todėl buvo įsigytas kondicionierius. Dabar viename aukšte veikia rekuperatorius, o kitame – kondicionierius. Štai ir turime rezultatą – tokį keistą darinį, juo labiau vertinant įstaigos veiklos pobūdį. Čia ateina ir žmonių iš gatvės, ir iš asocialių šeimų, ventiliacinės sistemos nepakanka, o darbuotojai net negali atidaryti langų, nes KPD neleidžia“, – kuriozišką situaciją iliustravo V. Levickis.
Stinga ir gebėjimų, ir noro
Anot specialisto, ieškant kaltųjų nereikėtų baksnoti į socialinių paslaugų centrą. „Žmonės stengėsi, rašė projektus, dėjo visas pastangas, kad susitvarkytų darbo aplinką, pagerintų paslaugų kokybę. Klausimas kitas – ar tam tikros atsakomybės, kas ir kaip turėtų būti sutvarkyta, gali imtis savivaldybė? Tenka pripažinti, kad tokių gebėjimų, o labai dažnai ir noro stinga“, – įvardijo specialistas. Gruodžio pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pradėsianti vadovauti Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorė Diana Vilytė pripažino – akivaizdu, kad įgyvendinant europinius projektus ilgalaikės strategijos Lietuvai trūksta. „Arenos, kurios šiandien simbolizuoja krepšinio čempionato euforiją – tik vienas tokių liūdnų pavyzdžių. Turime nemažai bėdų ir su viešajam sektoriui priklausančiais kultūros paveldo objektais, kurių veikla, turistų srauDaug metų buvo kalbama, tai kai kuriais atvejais nėra patenkikad štai yra pinigai ir juos nami. Manau, kol kas savo vietos po reikia įsisavinti. Neduok saule neranda ir mokslo bei technologijų parkai, kuriuose sukurta nauja dieve, bent litas grįš į infrastruktūra, įdiegta brangiausia Briuselį. Pinigus reikia įranga. Investicijos į visus slėnius siekia apie 1 mlrd. litų, tačiau kol kas paimti bet kokia kaina, mokslo ir verslo bendradarbiavimo kad ir užkasti į žemę. produktų gausos nematyti“, – vardijo pašnekovė. Aplinkos ministerijos (AM) Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis pripažino, kad vertinančiųjų ministerijos kuruojamas sritis akys dažniausiai krypsta į vandentvarkos projektus. „Ar į juos perinvestuojama – atsakymas nevienareikšmis, kiekvienas atvejis – individualus. Geroji naujiena yra tai, kad baigiantis antram ES finansavimo laikotarpiui