Infrastruktūra

KOMPLEKSIŠKAI TVARKYTOS ERDVĖS ATNAUJINO MIESTO VEIDĄ

Sėkmingo darbo rezultatas – tai pagal paskirtį naudojamos ir gyvos miesto aikštės erdvės.

Dar prieš penkerius metus Panevėžys suplanavo projektus, kurie turėjo būti ne pavieniai mieste sutvarkyti taškai, o tarpusavyje susietas rekonstrukcijų kompleksas. Užmojis sutvarkyti pagrindines miesto erdves iš esmės pakeitė Panevėžio įvaizdį. Tvarkant miestą didžiausias dėmesys skirtas Panevėžio centrinei daliai – Senvagei, Laisvės aikštei ir jos prieigoms, Nepriklausomybės aikštei. Sumanymams įgyvendinti buvo paskelbtas projekto konkursas Laisvės aikštei ir jos prieigoms sutvarkyti, geriausia architektūrine idėja išrinktas „Studijos 501“ pasiūlytas konceptas, o statybos darbus atliko AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) filialas „Gerbusta“.

Architektai siūlė formuoti atskiras saleles įvairioms veikloms: vaikų žaidimų aikštelę, lauko kavinių vietas, poilsio erdves, aktyvaus laisvalaikio zonas.

Aikštė įgijo naujų funkcijų

Laisvės aikštę buvo suplanuota pertvarkyti iš esmės, ne tik pakeičiant trinkelių dangas, suoliukus ar šiukšliadėžes. Užsakovas norėjo matyti aikštę teisingai suplanuotą, geros architektūros, inovatyvią, su moderniomis vietomis naujoms veikloms, atvirą galimybėms smulkiajam verslui plėstis ar naujai susikurti, su atnaujintomis zonomis poilsiui, iškilmėms, šventėms, renginiams.

Projekto konkurso nugalėtoja tapusi „Studija 501“ pasiūlė modernią ir šiuolaikišką erdvę, pritaikytą skirtingoms funkcijoms – reprezentacinei (erdvė priešais savivaldybę), kasdienio naudojimo (centrinė aikštės dalis), masiniams renginiams (plotas tarp viešbučio ir J. Miltinio dramos teatro). Architektai siūlė formuoti atskiras saleles įvairioms veikloms: vaikų žaidimų aikštelę, lauko kavinių vietas, poilsio erdves, aktyvaus laisvalaikio zonas.

OBJEKTAS: Laisvės aikštė ir jos prieigos

VIETA: Panevėžys

VYSTYTOJAS: Panevėžio miesto savivaldybė

ARCHITEKTAI: „Studija 501“

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTAS: Aurelija Lozuraitienė

GENERALINIS RANGOVAS: AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) filialas „Gerbusta“

TVARKOMOS TERITORIJOS PLOTAS: apie 4 ha

G. Kartano nuotr.

Patogi, patraukli, šiuolaikiška

Prieš rekonstrukciją lankantis teritorijoje, projekto autoriui Martynui Norvilai į akis krito daug atraminių sienų ir laiptų. Rengiant projektą, preciziškai suvedus aukščius, pavyko daugumos jų atsisakyti, o tai ryškiai pagerino aikštės teritorijos pasiekiamumą ir patogumą. Šiaurinėje dalyje esančią pėsčiųjų judėjimą ribojančią atraminę sienutę nuspręsta rekonstruoti į sėdėti pritaikytus laiptus, nuo kurių atsiveria Senvagės panorama, taip pat nutarta panaikinti automobilių stovėjimo aikštelę Laisvės aikštės pietinėje dalyje.

Vienas pagrindinių generalinio rangovo, AB „Panevėžio statybos tresto“ (PST) fi lialo „Gerbusta“, uždavinių buvo paruošti darbų technologinius procesus taip, kad jie kuo mažiau trukdytų šią miesto dalį kertančių praeivių srautus bei užtikrinti nepertraukiamą aikštėje veikiančių įvairaus tipo įmonių veiklą. „Suprantame, kad centrinėje miesto dalyje vykdant tokio masto aplinkotvarkos darbus, ten veikiančioms įmonėms kilo nepatogumų, tad esame dėkingi dėl jų kantrybės ir supratimo. Tikimės, kad rezultatas, kurį turime, atperka praeityje patirtus nepatogumus“, – Panevėžio centre įsikūrusiems verslams dėkojo PST fi lialo „Gerbusta“ direktorius Kęstutis Kastrickas.

Projekto sėkmę iliustruoja gyvybė aikštėje

Rekonstruojant šią viešąją erdvę, ji pritaikyta kuo platesniam visuomenės ratui – tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Visa sutelpa vienoje aikštėje, neskaidant jos į atskiras ryškias erdves. Tai padaryta pasitelkiant išmonę bei iki šiol mieste nenaudotas medžiagas ir gaminius.

Tarp fontano ir vaikų žaidimo aikštelės įrengtas plieninis paviljonas; jo konstruktyvas dėl didelio apvalaus profi lio skersmens buvo valcuojamas Belgijoje. „Aikštėse integruodami suolus, siekėme sudaryti kuo natūralesnį kalvelių įspūdį. Tam pagaminti korteno lakštai, o jiems formą suteikė specialūs valcavimo įrenginiai Mažeikiuose“, – pasakoja rangovas. Atmosferos veiksniams atsparus ir dekoratyvus „Corten“ plienas dera su jaukiais medienos elementais. Aikštės lankytojams įrengtos medinės terasos, kurioms mediena atvežta iš Sibiro. Vaikus džiugina žaidimų įrenginiai, pagaminti jau nebe pirmą dešimtį skaičiuojančio gamintojo iš Suomijos. „Šioje erdvėje kiekvienas miestietis ar svečias gali atrasti

Aikštė projektuota taip, kad būtų patogi ir funkcionali tiek kasdienybėje, tiek per šventes. Rekonstruojant Laisvės aikštę atsižvelgta į įvairių visuomenės grupių poreikius.

sau artimą kampelį. Kad ir kokių būta iššūkių, visų šalių bendru darbu pasiektas tikrai geras rezultatas“, – įgyvendintu projektu didžiuojasi „Gerbustos“ vadovas.

Išryškėjo brandžių medžių grožis

„Studijos 501“ architektas atkreipė dėmesį, kad centrinė miesto aikštė yra turbūt labiausiai visuomeninis objektas, kokį tik galima įsivaizduoti. „Kiekviename žingsnyje jautėme didelį visuomenės įsitraukimą ir aikštėje susitinkančių įvairių visuomenės grupių interesų daugiasluoksniškumą. Dėl to architektūriniai sprendimai turėjo būti atsakingai pamatuoti visais įmanomais pjūviais – ergonomiškumo, patvarumo ir estetikos“, – sakė architektas. Pagrindinis tikslas projektuojant aikštę buvo išsaugoti jos savitumą bei suaktyvinti ją minimaliomis priemonėmis kaip traukos centrą, įvedant naujų funkcijų.

Daugiausia visuomenės diskusijų sukėlė žaliųjų plotų pertvarkymas. Anot Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Bubliauskaitės, Laisvės aikštės atnaujinimo projektas buvo pavyzdinis – juo siekta išsaugoti senus medžius ir kartu suprojektuoti naujus želdinius, praturtinti biologinę įvairovę aikštėje. „Kaip ir kiekvienas naujas proveržis, šis neliko nepastebėtas. Sulaukta ir palaikymo, ir kritikos. Atsižvelgus į visuomenės susirūpinimą esamų želdinių pertvarka, rekonstruojamos Laisvės aikštės projektuotojai turėjo pakoreguoti jau suderintą projektą ir maksimaliai išsaugoti senus bei miestiečiams brangius medžius“, – gyventojų poziciją priminė V. Bubliauskaitė.

Arboristinės darbų dalies svarbą pabrėžė ir PST fi lialo „Gerbusta“ direktorius. Vienas didžiausių iššūkių buvo išsaugoti sveikus ilgaamžius medžius ir pašalinti sergančius, pažeistus puvinio. „Kruopščiai ruošėmės kirsti ir genėti Laisvės aikštės medžius: dirbome labai atsakingai, nes, kirsdami ir genėdami pažeistus medžius, privalėjome išsaugoti šalia esančius sveikuosius. Atlikus šiuos darbus išryškėjo tikrasis esamų brandžių medžių grožis“, – sakė K. Kastrickas.

Kokybiškos šiuolaikiško miesto viešosios erdvės – tai patogios erdvės. Jos tokios turi būti visiems: tiek dviratininkams, tiek neįgaliesiems, tiek tėvams, stumiantiems vaiko vežimėlį.

Tiekimo problemas sprendė verslo ryšiais

Įgyvendinant didelius miestui, verslui, gyventojams svarbius projektus, iš rangovo tikimasi laiku atliktų darbų. PST fi lialas „Gerbusta“ stengėsi kuo greičiau rekonstruotą aikštę grąžinti visuomenei, tačiau įvyko kai kas netikėto. „Patekome į dar niekada nepatirtą situaciją, kai paskelbus karantiną visas pasaulis tarsi sustingo ir nutrūko medžiagų tiekimas. Buvo sunku prognozuoti reikalingų gaminių ir produktų tiekimo terminus, pradedant gėlių sodinukais, baigiant granito plokštėmis, – vardija rangovas. – Tačiau turime patikimus ilgamečius partnerius, todėl šią situaciją pavyko išspręsti ir objektą baigti laiku.“

Kokybiškos šiuolaikiško miesto viešosios erdvės – tai patogios erdvės. Jos tokios turi būti visiems: tiek dviratininkams, tiek neįgaliesiems, tiek tėvams, stumiantiems vaiko vežimėlį. Laisvės aikštė po rekonstrukcijos tapo patogi gyventojams ir svečiams. Rekonstruojant Laisvės aikštę pagal naująjį projektą, norėta, kad visos infrastruktūrinės komunikacijos nepertraukiamai funkcionuotų, bet kartu nebūtų matomos. Tai padaryta įrengiant paslėpto tipo dangčius ant jau funkcionuojančių šulinių ir šachtų. Miesto Kalėdų eglės įtvirtinimas įrengtas taip, kad jį galima būtų paslėpti. Taip pat įrengta požeminė elektros skirstykla, kuri pakeliama virš žemės paviršiaus tik renginių metu tinkamam elektros tiekimui užtikrinti. Šie ir kiti techniniai sprendiniai labai supaprastina rekonstruotos viešosios erdvės priežiūrą.

Sprendimai, užtikrinantys

STATYBŲ KOKYBĘ LIETUVOJE

Statinių akustinio triukšmo, apšvietimo, šiluminės aplinkos matavimais galima nustatyti, kada būstas atitinka komfortiškas gyvenimo sąlygas.

Statybos yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurio metu svarbu užtikrinti, kad statinys būtų pastatytas kokybiškai ir laiku. Taip pat kad atitiktų visus statybos projekte nustatytus kriterijus ir šiandien itin aktualius energinio naudingumo reikalavimus. Daugiau nei 15 metų patirtį sukaupusi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ir jos atestuoti darbuotojai vertingai prisideda įgyvendinant įvairios paskirties ir apimties projektus privačiame ir viešajame sektoriuje visoje Lietuvoje.

Platus sertifi kuotų paslaugų spektras

UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ rūpinasi statybų ir pastatų technine priežiūra. Taip pat klientui gali pasiūlyti platų paslaugų asortimentą statybos sektoriuje. Profesionali komanda atlieka statinių priežiūrą, pastatų energinio naudingumo sertifi kavimą, techninių-energetinių pasų sudarymą, vykdo žemės sklypų, pastatų kadastrinius matavimus, elektrofi zikinius matavimus, energetiškai efektyvių pastatų projektų energetinius moduliavimus, termovizinius tyrimus, stogų dangos sandarumo testavimus, darbų saugos koordinatoriaus funkciją.

UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ turi akredituotą laboratoriją, kuri yra licencijuota atlikti pastatų sandarumo, statinių akustinių parametrų, apšvietimo, šiluminės aplinkos, akustinio triukšmo ir vibracijos tyrimus.

Įmonė nuolatos telkia dėmesį į teikiamų paslaugų ir klientų aptarnavimo kokybę, investuoja į darbuotojų mokymą ir tobulėjimą, taip pat didžiuojasi pelnydama klientų pasitikėjimą.

išmanioji erdvė

Kaip užtikrinti, kad pastatas technologiškai nepasentų ir galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų ateityje? Šiandien daugumai žinomas ir vis plačiau naudojamas įrankis, kuris kaip niekas kitas palengvina šį nuolatinio optimizavimo procesą. Tai – skaitmeninis dvynys. Skaitmeniniai dvyniai leidžia ne tik sukurti, modeliuoti ir pagaminti produktus greičiau, bet ir pagerinti jų ekonomiškumą, našumą, tvirtumą ar suderinamumą su aplinka.

Apie pastato skaitmeninį dvynį ↓

NEŽINOMAS VILNIAUS KATEDROS VEIDAS:

išmaniojo namo sprendimai istoriniame interjere

Išmanumui bažnyčioje ne vieta? Anaiptol. Ypač jei tai pastatas pagrindinėje šalies aikštėje, kuriame ne tik vyksta religinės apeigos, bet ir priimamos svarbios delegacijos, saugomas itin vertingas sakralusis menas. Supratote teisingai: nuo šalies istorijos neatsiejama Vilniaus katedra yra išmanusis namas – bene pirmasis visuomeninės paskirties projektas Lietuvoje, kuriame pažangūs technologiniai sprendimai puoselėja kultūrinę objekto vertę atliepdami šiuolaikinius lūkesčius.

Koplyčios šiandien turi perspektyviausiu apšvietimo reguliavimo tipu laikomą DALI apšvietimą, kuris įrengtas ir už pagrindinio Vilniaus katedros altoriaus.

Nuskaitykite QR kodą ir pirmieji iš arti pamatykite, kaip atrodo išmaniosios katedros sprendimai.

Suvokti, kiek balto ir juodo XIII a. iškilusiai šventovei teko regėti, daugeliui lietuvių veikiausiai padėtų nebent dėmesinga pažintis su istoriniais šaltiniais. Dabar – ir faktą, kad įspūdingo interjero apšvietimas ir kitos funkcijos 2003 m. čia buvo automatizuotos meistriškai suprojektavus JUNG KNX standarto pastatų automatikos sistemą, kuri šiemet dar ir renovuota. „Išskirtinės reikšmės ir paskirties architektūrinis objektas tapo išmaniuoju namu, įgalinančiu kurti, modifi kuoti ir valdyti skirtingus apšvietimo scenarijus netgi per nuotolį. Tarkime, suprogramuoti, kad konkrečią mėnesio dieną ir valandą katedra savarankiškai pabustų, įjungdama šiokiadienio apšvietimą. Nustatytu metu jis gali automatiškai persijungti į skirtą pamaldoms, o dar vėliau einant dienai – pritaikytą vestuvėms ar kitoms specialioms iškilmėms. Ir, žinoma, vienu spustelėjimu vakare absoliučiai visas šviesas katedroje galima išjungti“, – pasakoja jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

Katedros „nervų sistema“ atgijo požemiuose

Sinergiškai veikiantis ir lengvai valdomas išmanusis apšvietimas tokioje didelėje erdvėje pirmiausia atliepia patogumo poreikį, mat visus sprendimus vienijančios KNX sistemos valdymas telpa zakristijoje įrengtame jutikliniame ekrane ir mobiliojoje programėlėje.

Įjungti ar išjungti scenarijus galima ir jungikliais, visgi galimybė sukurti atokiausių koplyčių scenarijus ar juos aktyvuoti nepajudant iš vietos skamba gerokai komfortiškiau. Tiesa, nereikėtų pamiršti ir kitų savybių, kuriomis pasižymi toks modernus pastatas, – funkcionalumo ir ekonomiškumo.

Anot R. Skurdenio, lyginant pirmuosius katedros automatizavimo sprendimus ir tai, kokia išmani ji yra šiandien, progresas išties nemenkas ir pareikalavęs pastangų bei laiko. „Pavyzdžiui, nors kai kurie prožektoriai veikdavo pagal scenarijus ir visus juos valdyti buvo galima iš vienos vietos, tai buvo įmanoma tik jungikliais. Ne iškart automatizuotas ir koplyčių apšvietimas. Norint varijuoti įdomesniais čia saugomų relikvijų ir bažnytinio paveldo meno kūrinių apšvietimo sprendimais, palengvinti jų valdymą, reikėjo patobulinti išmaniojo namo „nervų sistemą“ – katedros požemiuose atra-

Į Vilniaus arkikatedros KNX sistemą prijungtos ne tik apšvietimo scenarijus valdančios sistemos, bet ir reguliuojančios langų automatiką.

Lengvai valdomas išmanusis apšvietimas didelėje erdvėje pirmiausia atliepia patogumo poreikį. Sprendimus vienijantis valdymas telpa zakristijoje įrengtame jutikliniame ekrane ir mobiliojoje programėlėje.

dus senuosius kabelius prie jų montuoti naujus ir taip sukurti bendrą išmaniojo namo tinklą“, – komentuoja R. Skurdenis.

Šv. Kazimiero, Turino drobulės, Šv. Stanislovo ir Gailestingumo koplyčios šiandien turi perspektyviausiu apšvietimo reguliavimo tipu laikomą DALI apšvietimą, kuris įrengtas ir už pagrindinio Vilniaus katedros altoriaus bei prie centrinių paveikslų. Ši apšvietimo valdymo sistema leidžia suprogramuoti tam tikrą šviesos kiekio įžiebimą per tam tikrą laiką, o ne iškart – pavyzdžiui, per 5 sek. palengva įsijungia tiksliai tik pusė visos įmanomos šviesos. Kitaip tariant, galima tarsi žaisti: grupuoti apšvietimą, užprogramuoti kiekvieną prožektorių, sukurti tam tikrą scenarijų ar net kelis. Pavyzdžiui, iš 15 prožektorių galima suprogramuoti 10 ar 20 apšvietimo funkcijų.

Išmanumas atskleidžia unikalaus pastato interjero estetiką

Į bendrai veikiančią Vilniaus arkikatedros KNX sistemą prijungus ir langų automatiką, nebeliko ne tik iššūkio lipti aukštyn norint juos praverti – kartu išspręstas ir visuomeniniuose pastatuose itin aktualus vėdinimo klausimas. Tinkama temperatūra viduje padeda palaikyti malonų mikroklimatą, o turint omenyje dabartinį pandemijos laikotarpį ir būtinybę erdves vėdinti reguliariai automatinis langų valdymas apskritai tapo nepamainomu sprendimu.

Sukurti apeigų dalyviui išskirtinai taurią atmosferą, subtiliai atskleisti istorinį interjerą pasigėrėti pastatu užsukusiam lankytojui – neatsiejama religinių pastatų funkcija, kurią suteikia modernūs išmanieji sprendimai. Atsižvelgiant į Bažnytinio paveldo muziejaus rekomendacijas, katedros erdvėje suprojektuotas apšvietimas padėjo išryškinti architektūrinius privalumus, eksponuojamus katedros lobyno daiktus ir įnešti į pastatą dar daugiau didingumo, estetikos ir komforto.

Pasak R. Skurdenio, kiekvieną išmaniojo namo sistemą įgalina technologinis progresas ir šioje srityje dirbantys profesionalai. Tačiau tokie neeiliniai projektai kaip šis net ir jį patį, turintį nemenkos patirties ateitimi laikomos pastatų automatikos srityje, kaskart nustebina iš naujo, žavi iš pažiūros neįmanomomis galimybėmis.

Tiek katedros automatizavimui reikalingos technikos parūpinimas, tiek išmaniojo namo sistemos renovacija šiame projekte inicijuoti verslo – „JUNG Vilnius“ padovanotą įrangą suprojektuoti ir integruoti Vilniaus arkikatedroje padėjo išmaniąją namų inžineriją diegiančios „Būsto automatikos“ ekspertai.