6 minute read

Architektūrinis betonas fantazijos neriboja

Unsplash nuotr.

Rolandas KAŽIMĖKAS

Advertisement

Su architektūrinio betono sąvoka susiduriame vis dažniau, bet taip pat dažnai būna neaišku, kokiomis savybėmis jis turėtų pasižymėti. Kas yra architektūrinis betonas, kas turi įtakos jo kokybei ir kur jis naudojamas? Paprastai tariant, architektūrinis betonas – niekuo nepadengta, atvira (eksponuojama) pastato konstrukcijos dalis. Architektūrinis betonas taip pat ir vidaus apdaila, betoniniai baldai, laiptai, mažosios architektūros elementai.

Kalbant apie architektūrinio betono panaudojimą pastatų išorei, labai svarbios savybės yra stiprumas, eksploatavimo aplinkos poveikio klasė, bet ne mažiau svarbu išsiaiškinti, kokį estetinį efektą norima pasiekti, o tam įtakos turi tokios savybės kaip betono elemento paviršiaus defektai (pavyzdžiui, poringumas), spalva, atspalviai, betono tekstūra ir kt.

Šiais laikais architektūrinis betonas vis dažniau minimas kaip viena pagrindinių modernaus dizaino kūrimo priemonių. Ypač žavi jo pritaikymo visapusiškumas. Betonas vis dar yra viena patvariausių ir ekonomiškiausių statybinių medžiagų, o taki jo būsena suteikia beveik neribotų galimybių, kurias apkarpo nebent tik klojinių tipas.

Estetinė įvairovė

Betonas architektams ir konstruktoriams leidžia įgyvendinti drąsiausius projektus. Jis gali būti išgaubtas, kampuotas, masyvus, subtilus, net lengvas. Vienais atvejais gali imituoti medines lentas, kitais – plytas, gali atspindėti šviesą ar net būti fotobetonu. Šiais laikais betono brutalumas nyksta užleisdamas vietą įvairiausioms estetiško vaizdo faktūroms. Betonu kuriami kontrastai, suformuojamos optinės apgaulės, monumentalūs masyvai, tad šiais laikais architektūrinis betonas turi visiškai kitokį įvaizdį nei XX a. 6–8-ame dešimtmečiuose, kai klestėjo brutalizmas.

Suprantama, kad architektūriniam betonui keliami kur kas aukštesni reikalavimai, nes jis yra eksponuojamas. Ko gero, dažniausia problema, su kuria susiduriama monolitinėse konstrukcijose, yra netinkama architektūrinio betono paviršiaus kokybė, kurią gali nulemti įvairiausi veiksniai: netinkama klojinių paviršiaus kokybė, netinkamas jų panaudojimas, netinkama betono mišinio sudėtis, betonavimo technologijos nesilaikymas, darbininkų

Unsplash nuotr.

Betoną galima naudoti kuriant sudėtingas drąsios geometrijos išraiškos formas, individualią paviršiaus tekstūrą ir spalvą.

kompetencijos stoka, neatsakingumas. Dėl tokių veiksnių betono paviršiuje atsiranda porų, kurių neturėtų būti, betoninio elemento spalva nėra tolygi, ant jo paviršiaus matomi nelygumai ir pan. Visos šios problemos dingsta surenkamojoje statyboje, kai betoniniai pastato elementai gaminami gamyklose.

Automatizavimo procesų plėtra statybos pramonėje lėmė, kad vis dažniau kalbama apie architektūrinio betono panaudojimą surenkamojoje statyboje, gaminant didelių gabaritų konstrukcijas. Sienos, fasadų plokštės, balkonai, pastato karkaso elementai (sijos, kolonos, perdangos, arkos, laiptai ir t. t.), įvairūs spalvoto betono elementai, specialios tekstūros ir formų elementai – galimybės labai didelės. Surenkamieji architektūrinio betono gaminiai rinkoje tampa vis paklausesni, kaip ir gamyklose pagaminti betono elementai. Užsakovus ir statytojus traukia tai, kad visi vienos serijos gaminiai turi vienodą ir lengvai atkuriamą spalvą, gaminiai yra tikslūs, išbaigti, jų nereikia papildomai apdirbti. Galų gale gaminant elementus gamykloje, betonas naudojamas taupiai, gamykloje galima paruošti idealų konkrečiam elementui skirtą betono mišinį.

Šiandien šią statybinę medžiagą galima naudoti kuriant labai sudėtingas išraiškos formas, kurioms būdinga įdomi ir drąsi geometrija, individuali paviršiaus struktūra, tekstūra ir spalva. Sujungus naujausias technologijas, projektavimą, formų gamybą, tiksliai parinktus konkrečios paskirties betono mišinio komponentus, atsiveria didžiulės galimybės. Kaip jau minėta, svarbi savybė yra betono paviršius. Jis nebėra tik pilkas, porėtas ir neapdorotas. Jis gali būti lygus arba šiurkštus, su daugiau arba mažiau atidengtais užpildais, įdomios tekstūros ir struktūros. Dedant į betono mišinį pigmentų ar įvairių medžiagų, gaunama unikali betono spalva, ir jo paviršius jau nebereikia dažyti.

Tokios architektūrinio betono savybės kaip ilgaamžiškumas, gamybos pakartojamumas daro šią medžiagą įdomią investuotojams ir rangovams. Pažvelkite į mus supantį pasaulį – infrastruktūrą, viešąsias erdves, pastatus ir jų interjerus ir pamatysite, kiek daug yra architektūrinio betono.

Gaminant betono elementus serijiniu būdu, galima sutaupyti daug lėšų, todėl Vakarų Europoje sparčiai plečiasi surenkamųjų betoninių konstrukcijų statyba, šios mados skverbiasi ir į mūsų šalį.

Formos ir matricos

Surenkamųjų konstrukcijų gamyklose įvairiems betono elementams gaminti naudojamos atitinkamų tipų formos. Įvertinus tokius veiksnius kaip daugkartinis formos naudojimas (betono elemento pakartojamumas), pageidaujamas estetinis vaizdas, gamybos technologija, surenkamojo elemento matmenys ir t. t., parenkama formos medžiaga: plienas, mediena

ar kieti plastikai. Šių medžiagų formos naudojamos tiek paprastų, tiek sudėtingų formų elementų gamybai. Plieninės formos dažnai naudojamos serijinėje gamyboje, kai reikia paruošti labai didelį tokių pačių elementų skaičių.

Sudėtingos geometrijos betono gaminiams naudojama vandeniui atspari fanera, iš kurios gana lengva išgauti erdvinę formą. Tiek plieninės, tiek medinės formos surenkamos iš daugelio dalių.

Plastikai dažnai naudojami kaip plieninių arba medinių formų įdėklai, suteikiantys paviršiui atitinkamą struktūrą. Jie gali būti tiek standūs, tiek lankstūs.

Architektūrinio betono elementų gamybai naudojamos ir matricos – įvairiausių raštų ir tekstūrų elastingos medžiagos įdėklai. Matricos skirtos betoniniams paviršiams apipavidalinti. Elastinės faktūrinės matricos suteikia betono elemento paviršiui tekstūrą, kuri, veikiama šviesos ir šešėlių, atgaivina fasadus ir betoninius paviršius. Matricos naudojamos ne tik surenkamojo gelžbetonio gamyklose, bet ir statybų aikštelėse, statant monolitinius betono statinius. Į klojinius ar formas įdedamos matricos eksponuojamo betono paviršiui suteikia norimą faktūrą. Matricų gamintojai siūlo gana didelį standartinių tekstūrų pasirinkimą, leidžiantį įgyvendinti įvairiausias idėjas, bet galima užsisakyti ir individualią, unikalią matricą su savo sukurta tekstūra ar net fotografi ja. Tai leidžia klientui pasiūlyti išskirtinį, vienintelį tokį sprendimą.

Betono dažymas ir apsauga

Betonui spalvą galima suteikti dviem būdais. Pirmasis – jo dažymas. Kitas – naudoti specialius pigmentus, kurie betonui suteikia norimą spalvą. Betono dažymo būdo pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo pageidaujamo efekto, bet gana dažnai abu būdai naudojami vienu metu.

Įvairių mišinių ir pigmentų naudojimas tam, kad būtų išgautos kažkokios betono spalvos, yra stilingas spalvų integracijos būdas. Atliekant tai gamykloje, sąlygos leidžia visada pagaminti tokį patį mišinį, tad visų elementų spalvos bus vienodos. Spalvą betonui suteikiantys mišiniai nuolat tobulinami, dėl jų betonas gali būti ir juodas, ir geltonas, ir panašus į medžio faktūrą. Dažnai architektūriniam betonui parenkami mineraliniai pigmentai, kurie paprastai yra įvairių metalų oksidai arba druskos. Tačiau yra įvairių organinių pigmentų ir dažiklių, kurių net nedidelis kiekis gana intensyviai nudažo betoną, tačiau šiuo atveju svarbu, kad organiniai pigmentai būtų atsparūs kietėjant betonui susidarančiai šarminei aplinkai. Kad betono spalva būtų vienoda, irgi naudojamos specialios įmaišos.

Parenkant architektūrinio betono mišinį, galvojama ir apie medžiagas, kurios jam suteikia apsauginių savybių, turinčių įtakos ir eksponuojamo betono estetikai: saugo nuo erozijos dėl vėjo ar kritulių poveikio, mechaninės ir cheminės korozijos, betono karbonizacijos ir kt.

Keičiant architektūrinio betono mišinį, galima išryškinti konstrukcines arba dekoratyvines jo savybes: pavyzdžiui, statant sudėtingos formos monolitinės konstrukcijos pastatą, pirmenybę galima teikti konstrukcinėms savybėms, gaminant betonines apdailos plokštes, pirmenybė teikiama dekoratyvinėms savybėms. Šių savybių pusiausvyrą galima derinti, bet paprastai dekoratyvinės įmaišos, kaip pigmentai ir kitos, mažina betono gniuždymo stiprį, hidrofobiškumą, t. y. konstrukcines savybes. Tačiau yra įmaišų, tiek cheminių, tiek mineralinių priedų, plastiklių, polimerų, kurie gerina konstrukcines savybes: stiprį, atsparumą šalčiui ir kt.

Galimybių yra daug daugiau. Tiek betoninių konstrukcijų gamintojai, tiek įvairių šioje pramonėje naudojamų sprendimų kūrėjai pritaiko vis naujesnes technologijas, medžiagas ir metodus, kad gautų įdomesnes struktūras, tekstūras ir spalvas. Klientai, kurie vis geriau supranta, ką gali gauti, pasirinkę architektūrinį betoną, kelia vis didesnius reikalavimus, o architektai gauna puikią galimybę kurti įdomius projektus. Architektūrinio betono dalis statybose tik didės, nes jis suteikia beveik neribotų galimybių.

Galima išryškinti konstrukcines arba dekoratyvines architektūrinio betono savybes, pavyzdžiui, pirmenybę teikti konstrukcinėms savybėms.

Unsplash nuotr.

This article is from: