„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Dideli dalykai prasideda nuo mažų žingsnių!

Off-grid idėjų konkursas.

Kaina 5 Eur

2021 rugpjūtis-rugsėjis (08-09)

INKILAS

Langai Jūsų gyvenimui Aliuminio langai-durys-fasadai su 10-ies metų garantijos sertifikatu.

Pagalba architektams ir statybų bendrovėms projektuojant mazgus, sudarant sąmatas, parenkant langų gamintoją, pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką.

Technopolis Penta Vilnius (Ozo g. 12 A) Architektai - UNITECTUS, projekto vadovė Jurgita Kiaurakytė Reynaers sistemos: Reynaers CS-77

Together for better Reynaers Aluminium

www.reynaers.com info@reynaers.lt, tel +370 5 2497755, Kęstučio g. 47, Vilnius.

Šiame numeryje skaitykite Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ „Technopolis - Alfa“, V. Gerulaičio g. 1, Vilnius LT-08200 Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Statybos – viena iš nedaugelio sričių, per pandemiją išlaikiusių savo gyvybingumą. Tvarios statybos jau nieko nebestebina, pastatai vieni po kito gauna tarptautinius

Redaktorė

tvarumo sertifikatus. O kaip su viešaisiais pirkimais? Ar

Aušra Nyman Redaktorės pavaduotoja Agnė Tamašauskaitė Redakcinė kolegija: Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabriko“ direktorius; doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas; Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

pavyks per trumpą laiką sudėlioti žaliuosius kriterijus? Kelti aukštesnius tvarumo reikalavimus visuomeninio sektoriaus statiniams ir specialistams, dirbantiems statybų aikštelėse? Į šiuos ir kitus statybų profesionalams, rugsėjo mėnesį švenčiantiems savo profesinę Statybininkų dieną, aktualius klausimus atsako įvairių statybos sričių specialistai ir kompetentingi vyriausybės atstovai.

Tekstų autoriai: Vida Kuzmickaitė, Jokūbas Baltrukonis, Rolandas Kažimėkas, Indrė Vozgirdaitė, Lina Svaldenienė, Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė, Paulina Satkutė Portalo SA.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas „LDesign“ Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642

Tvarumas, siekis gyventi neeikvojant gamtos išteklių ir neteršiant aplinkos turi tapti kiekvieno iš mūsų gyvenimo norma. Pradėti reikėtų nuo mažų dalykų. SA.lt organizuojamu konkursu „Namai paskui tave. Off-grid ateitis“ siekiame atkreipti dėmesį, kad šiais laikais technologijos leidžia gyventi laukinėje gamtoje ir naudotis visais šiuolaikinio gyvenimo patogumais, darant mažiausią įtaką aplinkai.

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys. © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Konkurso metu buvo skurta „Off-grid“ biblioteka, kuria

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

kviečiame naudotis visus, norinčius labiau susipažinti su

Spausdino

tvariu gyvenimo būdu.

AB „Spauda“ ISSN 2538-8797 Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

Mūsų viršelyje – SA konkurso „Namai paskui tave. Off-grid ateitis“ pirmos vietos nugalėtojų Agnės Šeduikytės ir Jūratės Volkavičiūtės projektas „Inkilas“.

Statybos ir architektūros sektoriaus naujienos – kasdien portale SA.lt

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

TURINYS 2 2021 rugpjūtis-rugsėjis

10 konkursas

18 tvarieji pastatai

„Namai paskui tave.

Off-grid ateitis“ konkurso nugalėtojai

DE OOSTERLINGEN: nauji namai – ne tik žmonėms!

68 interjeras

86 medinė statyba

Žaidimų kūrėjų biure – virtualūs skrydžio atspindžiai

Ežero ekranas

32 tvarieji pastatai

60 tvarieji pastatai

Namas Suomijoje – žiedinės ekonomikos principų taikymo pavyzdys

Naujai prikeltas Reformatų sodo identitetas

4 SA/100 Fenomenalus tarpukario Kauno šuolis: Lietuva laukia UNESCO verdikto 10

Konkursas „Namai paskui tave. Off-grid ateitis“.

Konkurso nugalėtojai

18

tvarieji pastatai DE OOSTERLINGEN: nauji namai – ne tik žmonėms!

24

Žalieji viešieji pirkimai ilgainiui pakeis statybų rinkos žaidimo taisykles

28 forumas Pokyčiai viešuosiuose pirkimuose: ruošiama nauja standartizuota statybų rangos sutartis 32

tvarieji pastatai Namas Suomijoje – žiedinės ekonomikos principų taikymo pavyzdys

38 tema

Statybų sektorius keičiasi, valstybė paskui nespėja 40

tvarieji pastatai Žaliausias logistikos centras lietuvoje – WESTHUB

46

inžinerija 4.0 Statybų inžinerijos revoliucijos belaukiant: ar Lietuva išnaudos potencialą?

52 objektas

Rekonstruota Klaipėdos futbolo mokykla – naujas daugiafunkcis sporto centras 56 infrastruktūra

Šiuolaikiškos architektūros ir autentiškumo derinys Klaipėdoje 60

Naujai prikeltas Reformatų sodo identitetas

68 interjeras

Žaidimų kūrėjų biure – virtualūs skrydžio atspindžiai

102 kokybiško namo DNR

114 off-grid

Vonia ir miegamasis vienoje erdvėje – dar viena hibridinė erdvė ateičiai

Portugališkas off-grid gyvenimas mobiliuosiuose namuose

78

išmanioji erdvė Emocijų kartografija: kai žmogus ir technologijos veikia išvien

80

Biurai – lyg mašinos, valdomos pilotų

86

medinė statyba Ežero ekranas

92

Gaisrinis saugumas ateities statybose iš medžio

94

Nuo minties apie inžinerinę medieną iki medinių dangoraižių

102 kokybiško namo DNR

Vonia ir miegamasis vienoje erdvėje – dar viena hibridinė erdvė ateičiai 114 off-grid

Portugališkas off-grid gyvenimas mobiliuosiuose namuose 120 interviu

Julijono Urbono kosminė choreografija „Planeta iš žmonių“ Venecijos architektūros bienalėje

3

M. Plepio nuotr.

Rudenį Kaunas pasitinka kupinas optimizmo: jau kitąmet paaiškės, ar unikali miesto architektūra bus įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Fenomenalus tarpukario Kauno šuolis: Lietuva laukia UNESCO verdikto Jokūbas BALTRUKONIS

Lietuva jau kitąmet gali turėti penktąją UNESCO kultūros paveldo vertybę. Kaunui nešant 2022-ųjų Europos kultūros sostinės vėliavą, visa šalis lauks palankaus UNESCO sprendimo – ar šimtmečio istoriją skaičiuojanti Kauno modernizmo architektūra bus įtraukta į saugomų pasaulio vertybių sąrašą.

400 puslapių paraiška, prie kurios rengimo dirbo daugybė žmonių, jau pateikta, tačiau iniciatoriai neatsikvepia ir laukia UNESCO ekspertų vertinimo. Apie paraiškos rengimo procesą ir Kauno modernizmo architektūros perspektyvas kalbuosi su Paraiškos rengimo ekspertų grupės vadove, architektūros istorike, Vilniaus universiteto profesore Marija Drėmaite.

Marija, kokios nuotaikos laukiant UNESCO verdikto dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į kultūros paveldo sąrašą?

Dabar yra pateikta paraiška UNESCO pasaulio paveldo centrui, kuris organizuoja jos ekspertinį vertinimą.

Ekspertai vertins, ar Kauno Naujamiestis ir Žaliakalnis atitinka paraiškoje nurodytas vertybes, ar yra išsaugotas siūlomos vertybės autentiškumas ir vietos integralumas.

Remiantis ekspertize, Lietuva gaus atsakymą. Tuomet

4 2021 rugpjūtis-rugsėjis

matysime, kokie šansai ir ar reikia ką nors pataisyti.

Taigi, nuotaikos bus ryškesnės, kai gausime tą vertinimą.

Planuojama, kad kitąmet liepą vyksiančioje sesijoje sprendimas jau turėtų būti priimtas, jei viso proceso nepristabdys pandeminė situacija.

Papasakokite apie paraiškos rengimo procesą.

Toks darbas visuomet yra iššūkis. Esminiai dalykai paraiškoje yra du: pirmas – pagrįsti Kauno modernizmo architektūros išskirtinumą pasauliniu mastu, antras – aiškiai parodyti, kaip valstybė saugo tas vertybes ir kaip jas planuoja saugoti ateityje. Pastaroji dalis yra nemažas iššūkis, nes teikiamas vertybės valdymo planas (Management Plan) yra įsipareigojimas pasauliui tas vertybes tinkamai išsaugoti.

Paraiškos rengimo istorija prasidėjo 2016 m., kai kultūros ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė parengė preliminariąją paraišką UNESCO Pasaulio paveldo centrui, informuodama apie Lietuvos intenciją dėl šios vertybės apibrėžimo ir galimybės ją įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 2017 m. pradėta rengti nominacinė byla-paraiška. 2020 m. pabaigoje parengta nominacinė byla „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra,

„Romuva“ – seniausias Lietuvoje (pastatytas 1940 m.) ir vienintelis veikiantis istorinis kino teatras.

Prof. dr. Marija Drėmaitė

1919–1939 m.“ (angl. Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939), kurioje apibrėžta ir pagrįsta Kauno modernizmo architektūros išskirtinė visuotinė vertė, atlikta lyginamoji analizė, parengtas šios vietovės valdymo plano projektas. 2021 m. pradžioje paraišką priėmė UNESCO Pasaulio paveldo centras.

Kaip matote, tai ilgas procesas, daugeliu atvejų užtrunkantis 8–10 metų. Galutinė ekspertų darbo grupė, 2019–2021 m. rengusi paraišką, buvo sudaryta iš urbanistų, istorikų ir paveldosaugininkų. Paraišką rengė Kauno savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus architektė Sigita Bugenienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė, KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis, urbanistė Živilė Šimkutė, istorikė Raimonda Rickevičienė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatorius Žilvinas Rinkšelis ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Tačiau ir iki tol prie šio projekto dirbo daug kitų specialistų.

M. Plepio nuotr.

Kauno modernizmo architektūra skaičiuoja šimtmetį.

Kaip tarpukariu kilęs architektūrinis reiškinys šį miestą iš provincijos pavertė didmiesčiu? Atrodo, kad be didelės architektų kooperacijos tokios vientisos architektūrinės darnos nebūtų pavykę sukurti.

Labai didelės pačių architektų kooperacijos tai nebuvo. Tačiau buvo didelis poreikis naujų visuomeninių erdvių ir ypač naujų gyvenamųjų namų, tad statyti reikėjo, užsakymų buvo ir to meto architektūroje galime matyti ryškią architektūrinę tendenciją, kurioje atsispindi tai, ko architektai buvo išmokę ir ko pageidavo užsakovai. Kauno modernizmo architektūros paraišką į UNESCO pavadinome „Optimizmo architektūra“. Tai susiję ir su politine potekste – po Pirmojo pasaulinio karo Europoje susikūrė daug naujų nacionalinių valstybių, kurios atsirado subyrėjus imperijoms. Vyko nacionalinis pakilimas, naujų valstybių sostinių statyba, tad architektūra čia metaforiškai perteikia ir naujos valstybės statybą.

5

M. Plepio nuotr.

Kauno karo muziejaus galinis fasadas.

Kauno atvejis yra unikalus, nes Lietuva sostinę statėsi ne istorinėje sostinėje Vilniuje, o dėl geopolitinių aplinkybių laikinąja sostine tapusiame Kaune. Įdomu tai, kad Lietuvos Respublikos vyriausybė pradžioje dar neinvestavo į Laikinosios sostinės modernizavimą, nes nuolat tikėjosi grįžti į Vilnių. Vis dėlto Kaunas de facto veikė kaip sostinė, nors tai de jure ir nebuvo paskelbta.

Dėl to itin pasireiškė privačioji iniciatyva – į Kauną ėmė plūsti nauji gyventojai, o verslininkai, pramonininkai, daktarai, profesoriai statėsi gyvenamuosius namus ne tik sau, bet ir nuomai – tuo metu tai buvo geriausia kapitalo investicija. Užsakovams prireikė daug architektų, lietuvių žinios, kurios buvo įgytos Vakaruose, tapo itin reikalingos.

Apskritai, jauna valstybė laikėsi požiūrio, kad reikia ugdyti šiuolaikinius specialistus visose srityse – tiek kultūroje, tiek viešajame sektoriuje. Todėl jau 1919–1922 m. buvo sukurta Valstybės stipendijų programa, o gabūs jaunuoliai galėjo pasinaudoti galimybe gauti stipendijas ir studijuoti užsienyje. Tarp jų buvo ir architektų. Apie 1930 m. daugelis užsienyje mokslus baigusių architektų jau praktikavo Kaune.

Modernizmo architektūra Lietuvoje nėra radikali, nes neturi socialinės reformos potekstės ar avangardinių užmojų. Tiesiog planavimo sprendimai, modernioji estetika tapo pripažįstama ir tenkino užsakovus, nes buvo itin norėta šiuolaikiškumo. Tai ir buvo ta optimistinė gaida – statyti naują miestą, modernią sostinę.

Ar Kauno augimą tarpukariu galime vadinti sparčiausiu urbanistiniu procesu šalies istorijoje?

Tikrai taip. Kaip semiotikas ir kalbininkas Algirdas Julius Greimas yra pastebėjęs, Lietuvai tarpukariu per 20

6 2021 rugpjūtis-rugsėjis

metų pavyko padaryti 100 metų šuolį – progresas vyko tiek socialine, tiek kultūrine prasme. Architektūrine prasme Kauno modernizmas Lietuvos mastu yra fenomenas.

Tokiam aukštam tempui ir kokybei pasiekti reikėjo didelio finansavimo. Ekonominė situacija turėjo būti labai gera?

Tai yra vienas įdomiausių klausimų. Valstybė investuoti pradėjo šiek tiek vėliau, bet kartais pamirštama tautiečių iš JAV parama, kuri buvo labai svari finansinė injekcija.

Išvykę lietuviai daug investavo į nepriklausomos Lietuvos statybą. Finansų nemažai buvo ir iš vietinės pramonės bei verslo. Lėšos daugiausia buvo kreipiamos į gyvenamųjų namų statybą.

Galime teigti, kad didžioji dalis Kauno modernizmo pastatų reikalauja remonto. Kokią reikšmę pastatų atnaujinimo procesui turėtų jų įtraukimas į UNESCO sąrašą?

Labiausiai tikėčiausi sąmoningumo. Didžiausias nuostolis, koks įvyko Kauno modernizmui, tai pastaruosius 30 metų vykęs „euroremontinis mentalitetas“: naikinant autentiškas detales, medinius langus keičiant plastikiniais, medinių originalių durų keitimas šarvo durimis, stogų, pastogių, pusaukščių, palėpyčių ir visokių kitokių antstatų statyba ir t. t.

Kauno modernizmo statiniai yra kokybiški, architektūra kone tobula ir baigtinė, tad ją reikia tiesiog gerai prižiūrėti, o ne „tobulinti“. Vertingiau būtų išlaikyti autentiškumą ir pirminį sumanymą. Būtent dėl to Kauno modernizmas ir yra siūlomas įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Statuso suteikimas galėtų padėti puoselėti šias vertybes.

M. Plepio nuotr.

Kiek sėkmės atveju pastatų būtų įtraukta į UNESCO sąrašą?

Būtų įtrauktos dvi Kauno urbanistinės vietovės – Žaliakalnis ir Naujamiestis. Naujamiestis – kaip sparčiai modernizuota teritorija, suplanuota ir ypač išauginta dar XIX a. Carinės Rusijos laikotarpiu, kuomet Kaunas buvo karinė tvirtovė. Žaliakalnis – kaip tarpukariu suprojektuotas modernus gyvenamasis rajonas, tuo metu atitikęs madingą naujovišką miesto sodo koncepciją: daug žalumos, lėtas gyvenimo būdas tarp parko ir miesto.

Ar yra miestų pasaulyje, kurie jau įtraukti į UNESCO sąrašą dėl modernizmo architektūros? Šiuo metu yra keturi modernūs miestai arba jų dalys įtraukti į UNESCO sąrašą – tiek XX a. pirmos, tiek XX a. antros pusės. Taip pat yra įtraukta keletas modernių miestų dalių, pavyzdžiui, Berlyno modernūs gyvenamieji kvartalai, pastatyti tarpukariu.

Visgi, žvelgiant bendrai, XX a. architektūra dar yra UNESCO paveldo sąrašo paraštėse. Iš maždaug 1100 vertybių, kurios yra saugomos, modernių urbanistinių vietovių ir objektų yra septyniolika. UNESCO akcentuoja, kad turėtų būti įtraukiama daugiau modernios architektūros vietovių iš įvairių laikotarpių, tad šiuo požiūriu Kaunas turi daugiau šansų.

Kokią reikšmę toks įvykis turėtų pačiam Kaunui ir Lietuvai?

M. Plepio nuotr.

Pirmoji reikšmė Lietuvai buvo tai, kad, netekus Vilniaus, pavyko išauginti modernų miestą ir dėl to dabar Lietuvoje yra du didesni miestai. Būtent dėl šių aplinkybių išsivystė dabartinė Vilniaus ir Kauno konkurencija. O Lietuvai išties būtų puiki galimybė turėti du vertingus UNESCO statusą turinčius urbanistinio paveldo objektus – Vilniaus senamiestį ir Kauno modernizmą.

Daugiau Kauno architektūros nuotraukų rasite čia: https://bit.ly/3kw1LUN

Kauno modernizmo pastatų interjeras žavi modernumo bei tautosakos elementų sąjunga, šviesiomis ir estetiškomis erdvėmis.

7

Asociatyvi iliustracija

ALBUMAS

100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link kas

Šimtmetis kaip lietuviškoji architektūra, statyba ne tik kuriama, bet ir plačiai aptariama periodinėje spaudoje: 1922 m. Kaune pradėtas leisti mėnesinis leidinys „Statybos menas ir technika“.

Tarpukaris, sovietmetis ir atgautoji Nepriklausomybė. Trys skirtingi Lietuvos gyvavimo periodai, trys skirtingi architektūros laikotarpiai, supinti į bendrą giją – lietuviškosios tapatybės puoselėjimo tradiciją. Lietuvių modernizmas užgimė tarpukario Kaune, laikinojoje sostinėje. Tuo metu kurta moderni valstybė, o kartu – ir ją reprezentuojanti veržli, savita šalies architektūra. Siekis likti savimi, išlaikyti ryšį su šaknimis buvo gyvas ir sovietmetyje, nežiūrint represinės sistemos primetamos ideologijos – Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, Sovietų Sąjungoje buvo viena iš architektūros lyderių. Dabar skaičiuojame tris dešimtis atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės, kurios architektūrai taip pat nesvetimos identiteto paieškos.

Kaip šalies architektūroje siekta neužmiršti savo šaknų, taip ir spaudoje laikytasi metraštininko pareigos fiksuoti naujus architektūros kūrinius, jų gimimo aplinkybes – iš tarpukario periodinės žurnalistikos estafetę 1957 m. perėmė žurnalas „Statyba ir architektūra“, leidžiamas iki šiol. 1 Periodinės lietuvių architektūros spaudos solidus šimtmečio jubiliejus – proga atsigręžti ir įvertinti ilgą, sudėtingą Lietuvos moderniosios architektūros kelią tapatybės link. Kas mes esame? Ką kuriame ir kuo didžiuojamės, kuo esame įdomūs? Šiuo leidiniu norime sukurti šventę architektūrą mylinčių žmonių bendruomenei ir tikimės Jūsų palaikymo.

1

Šaltinis – Žurnalistikos enciklopedija (1997 m).

8 2021 rugpjūtis-rugsėjis

kaip

Planuojame išleisti solidų, visus tris laikotarpius atspindintį leidinį, puikiai tinkamą ir dovanai: ◆ 100 objektų, kuriuos iliustruoja ikonografinė medžiaga ir fotomenininkų kurtos šių dienų nuotraukos; ◆ kiekvieną periodą atskleidžiantis įžanginis tekstas, kuriuos rašo garsūs Lietuvos architektūros fenomeno tyrėjai – istorikai ir kritikai: VU prof. dr. Marija Drėmaitė, KTU doc., dr. Vaidas Petrulis, architektūros kritikė Rūta Leitanaitė; ◆ leidinio redaktorė Aida Štelbienė; ◆ kieti viršeliai; ◆ apie 300 psl.; ◆ 300 nuotraukų; ◆ tekstai lietuvių ir anglų kalbomis; ◆ tiražas – 1000 vnt.

kam

Leidinys skirtas mums patiems ir mūsų draugams, svečiams iš užsienio – visiems, besidomintiems Lietuvos urbanistine aplinka, visiems, kas didžiuojasi ar nori pasidžiaugti šalies architektų pasiekimais.

KVIEČIAME TAPTI KNYGOS PARTNERIAIS IR RĖMĖJAIS Kreipkitės el.p. liuda@sa.lt

LEIDĖJAS

RĖMĖJAS

Asociatyvi iliustracija

9

KONKURSO FINIŠAS IR NUGALĖTOJAI

KONKURSAS

Augant supratimui apie ekologiją ir tvarų gyvenimą, sparčiai populiarėja off-grid namai – prie bendrųjų inžinerinių tinklų neprijungti, o atsinaujinančius energijos šaltinius naudojantys ir inovatyvius vidaus inžinerinių sistemų sprendimus pritaikantys statiniai.

Tam, kad pastatą būtų galima priskirti off-grid kategorijai, jis turi atitikti pagrindines tokių statinių savybes: • savarankiškai gaminti sau reikalingą elektros energiją; • savarankiškai išgauti ar talpinti vandenį; • savarankiškai pasirūpinti atliekų ir nuotekų tvarkymu.

SA.lt („Statyba ir architektūra“) šią vasarą kvietė profesionalus, dirbančius architektūros ar interjero dizaino srityje, ir šių krypčių studentus dalyvauti konkurse „Namai paskui tave: off-grid ateitis“.

Konkurso tikslas – supažindinti su off-grid architektūros idėjomis ir paskatinti jas taikyti.

Off-grid pastatai pasaulyje yra itin populiarūs. Daug žmonių keičia patogų gyvenimą mieste į ramybę, minimalizmą (ta tema net kuriami dokumentiniai serialai).

Nors off-grid pastatai Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jau turime nemažai sėkmingų pavyzdžių, kurie skatina šią tendenciją stipriai vystytis.

Tokie konkursai yra labai sveikintini.

Dalyviai pasiūlė tikrai puikių minčių ir idėjų, kurias, pasitelkus savo srities specialistus, būtų galima išvystyti iki įgyvendinamų prototipų. / Viačeslavas Malenko, „A2SM“ /

Finišavo devyni projektai, įkūnijantys šiuolaikinio žmogaus poreikius ir gyvenimo principus, orientuotus į aplinkos išsaugojimą, savarankiškumą, mažesnį vartotojiškumą, ekologinį gyvenimo būdą.

Pagrindiniais vertinimo kriterijais tapo formos ir medžiagų originalumas, inovatyvūs inžineriniai sprendimai, ergonominis erdvių sprendimas, daugiafunkciškumas. Jais remdamasi komisija išrinko tris geriausius darbus, kurie detaliau pristatomi kituose atvartuose.

10 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Visų konkursantų darbai čia: https://bit.ly/3DA0y7F

Konkurso komisija

Antanas Dagelis „Cloud architektai“

Rytis Mikulionis Studija „Plazma“

Vilma Adomonytė „Ambraso architektų biuras“

Moduliškumas, lankstumas, gebėjimas prisitaikyti – tai keli iš iššūkių, padedančių geriau suprasti, kaip mes vis geriau gebame naudoti aplinką, išteklius ir juos optimaliai naudoti. Šiuose projektuose matau klausimo kėlimą sau: kiek optimaliai man užtektų, kad gyvenčiau emociškai pakilioje aplinkoje?

Projektuose ieškojau, kur funkcionalumas, medžiagiškumas ir paprasta logika susikerta, sukurdamos kažką unikalaus ir išskirtinio. Manau, kad kai kurie projektai parodė, kad nereikia daryti architektūrinio kūlvirsčio, kad tai sukurtum. / Ignas Uogintas, „DO architekts“ /

Pateikti darbai skirtingi, originalūs. Visgi technologiniu požiūriu sprendiniai gana panašūs, todėl vertinant darbus lėmė estetiniai, ergonominiai galimų ryšių su aplinka veiksniai. Sveikinu nugalėtojus! Linkiu nenusiminti tiems, kam šį kartą mažiau pasisekė. / Antanas Dagelis, „Cloud architektai“ /

Ignas Uogintas „DO architects“

Viačeslavas Malenko „A2SM architektai“

Esame transformacijų etape, apimančiame klimato kaitą, pandemiją, mažėjančius išteklius ir didėjančią urbanizaciją. Šie veiksniai turi mus skatinti ieškoti alternatyvų intensyviam vartojimui. Džiugu, kad ir Lietuvoje architektai ir dizaineriai kviečiami reaguoti ir siūlyti sprendinius, padėsiančius atrasti įvairesnių būsto vystymo galimybių bei kasdienybėje naudoti pažangius inžinerinius sprendinius, orientuotus į iš pagrindų tvarią gyvenseną. Norėtųsi, kad žinios apie tai pasiektų ne vienetus, bet ir didžiąją visuomenės dalį. / Vilma Adomonytė, „Ambraso architektų biuras“ /

Tikiuosi, kad šie jaunųjų kūrėjų maži projektai taps didelių pasiekimų pradžia. / Rytis Mikulionis, „Plazma“ /

Konkurso rėmėjai LIGHTING SOLUTIONS

11

I vieta

INKILAS 29,30 kv. m Autorės: Agnė Šeduikytė Jūratė Volkavičiūtė

12 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Architektė-urbanistė Agnė Šeduikytė: „Kiekviena nauja užduotis skatina plačiau mąstyti apie dizaino įtaką sprendžiant kasdienes ir išskirtines problemas.“

Architektė Jūratė Volkavičiūtė, baigusi bakalauro studijas „Vilnius Tech“ universitete.

Pastaruoju metu domisi kūryba plačiąja prasme, kūryba kaip įrankiu pasauliui aktualioms socialinėms, ekologinėms ir kitoms problemoms spręsti.

Off-grid namo koncepcija vystoma siekiant atsikratyti perteklinių daiktų, skirti dėmesį kintančiai aplinkai, suprasti ją, gyventi gamtoje ir priklausyti nuo jos. Pastatas suprojektuotas taip, kad pagal poreikį galėtų būti transformuojamas. Šiltuoju metų laiku, kai daugiausia būname lauke, pastatas išsiplečia dėl prijungiamų dviejų terasų: viena – nedideliam žolelių daržui, darbo stalui ar kitoms mėgstamoms veikloms, kita – poilsiui ir bendravimui, todėl joje planuojamas valgomojo stalas. Kiek atvėsus orams rudenį ar ankstyvą pavasarį namas suskleidžiamas, tačiau terasos vis dar naudojamos kaip valgomasis ar kitoms veikloms.

13

II vieta

DELTA 35 kv. m Autorės: Greta Vasiliauskaitė Grasilda Mintaučkytė

14 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Greta Vasiliauskaitė

Grasilda Mintaučkytė

„Vilnius Tech“ universiteto Architektūros fakulteto kursus baigusios studentės: „Kartu dirbame ne tik universitete, bet ir architektūros įmonėje kaip architekto asistentės. Komandinis darbas išmokė mus kantrybės, pagarbumo ir vieningumo, o tai atsiskleidžia ir mūsų darbe.“

Namas susidaro iš dviejų tūrių sankirtos. Tamsus taisyklingos trikampės prizmės modulis yra puikiai pažįstamas akiai (savo forma primena palapinę). Trikampis siluetas organiškai įsilieja į medžių foną. Jo forma palanki generuoti saulės energiją, rinkti vandenį. Galime sakyti, kad jis yra viskuo aprūpinantis. Į trikampį įkirstas tūris yra saugus, privatus. Sukuria jaukų prieglobstį namo šeimininkui.

Kontrastas tarp šių dviejų tūrių yra išreiškiamas per atvirumą ir uždarumą. Trikampis modulis – viešas, atviras, šviesus. Jame išdėstomos bendrojo naudojimo – svetainės ir

valgomojo – erdvės. Jose esantys dideli vitrininiai langai gali būti atveriami per visą sienos plotį, tai kuria ryšį su išore, erdvumo jausmą. Šis ryšys pratęsiamas ir stiprinamas viduje naudojant gamtines medžiagas.

Medžiagiškumu pažymimas perėjimas nuo gamtos prie žmogaus – per atvirą, medinį tūrį patenkama į uždarą, baltu tinku dailintą tūrį. Jame dėstomos sanitarinio mazgo, virtuvės, miegamojo patalpos. Antro aukšto įkirtime formuojamas balkonas leidžia gėrėtis atsiveriančia gamta. Jo šoninės sienutės išlaiko silueto vientisumą ir kuria privatumo jausmą.

15

III vieta

UPEIVIS 37,9 kv. m Autorius Marius Lukošiūnas

16 2021 rugpjūtis-rugsėjis

„Upeivis“ skirtas gyvenimui upėse, dviem gamtos išsiilgusiems žmonėms. Tačiau tinka ir gyvenimui ežere, pakrantėje, miške. Galima savarankiškai judėti vandens paviršiumi. Jame galima šiltai praleisti žiemos šventes, stebėti bundančią pavasarinę gamtą, vidurvasarį pasikviesti pirtelėn keletą draugų, o rudens vakarais jaukiai šildytis prie krosnelės, taip pat patogiai dirbti nuotoliniu būdu, besimėgaujant gamtos apsuptimi.

Vidinės patalpos, tūriai atitraukti nuo langų, paliekant praėjimą perimetru, leidžiantį betarpiškai jausti ir stebėti supančią aplinką. Namelį galima transportuoti sunkvežimiu ir kranu iškelti į norimą vietą krantinėje ar sausumoje. Tūrinei išraiškai pasirinktas pailgas stačiakampis suapvalintais galais – tai kanalais plaukiojančių namelių, medinių laivų ir garlaivių elementų savita interpretacija. „Upeivio“ plane išskiriamos trys zonos: 1. lauko erdvė pasitinka apvaliu stalu ir puslankiu suolu, čia ant sienos projektoriumi galima stebėti sporto varžybas ar kino filmą; 2. pagrindinė gyvenamoji erdvė, svetainė, virtuvė su mobiliuoju baro stalu, galinčiu kompaktiškai užvažiuoti ant virtuvės darbastalio, taip gaunant didesnę vientisą erdvę. Šalia virtuvės įrengti tualetas ir dušas su atskirais įėjimais bei nedidelė pirtis su elektrine krosnele; 3. ramybės erdvė, skirta poilsiui, miegui, čia yra vietos jogos kilimėliui, darbo stalui.

Architektas Marius Lukošiūnas, „Vilnius Tech“ universiteto absolventas: „Įvairiapusę patirtį rinkau Lietuvos ir užsienio architektūros įmonėse: kraštovaizdžio, individualių gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų projektavimo, inžinerinės ir parodų architektūros srityse.

Aktyviai bendradarbiauju visuomeniniuose, ekologiniuose projektuose.“

17

DE OOSTERLINGEN: nauji namai – ne tik žmonėms!

Paulina SATKUTĖ

Amsterdame, Oostenburgo saloje, jau 2022 m. pabaigoje turėtų iškilti architektų biuro MVRDV (Olandija) projektuoti 7 pastatai, kuriuose bus įrengti net 144 butai. Žaliajam projektui skirtas 13 950 kv. m plotas, iš kurio 1000 kv. m bus skirta kitoms patalpoms – maitinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms, sveiko maisto parduotuvėms, nedideliam kino teatrui ir kt.

Projektas išsiskiria 7 gyvenamųjų pastatų kompozicija, primenančia brūkšninį kodą (angl. barcode). Pastatų kompleksą sudarantys pastatai sukuria vieningą kompoziciją, tačiau kiekvienas pastatas turi ir savo charakterį, skirtingą aukštį, stogo formas ir fasadus, kurie bus pagaminti iš medžio, stiklo, perdirbtų plytų ir biokompozito.

18 2021 rugpjūtis-rugsėjis

tvarieji pastatai

Projekto autorių vizualizacijos

Kiekvienas pastatas turi ir savo charakterį, skirtingą aukštį, stogo formas ir fasadus, kurie bus pagaminti iš medžio, stiklo, perdirbtų plytų ir biokompozito.

19

Architektų biuras MVRDV išsiskiria savo požiūriu suteikti miestams ir kraštovaizdžiui kuo daugiau žalumos, pasitelkiant daugybę specialistų ir pritaikant moksliniais tyrimais pagrįstus projektavimo metodus, įtraukiant užsakovus, visuomenę ir įvairių sričių ekspertus.

Daugybę tvarių ir žalių šedevrų sukūrę MVRDV studijos architektai nuolat ieško šiuolaikinių architektūros ir urbanistikos klausimų sprendimų ir kuria tvarios architektūros pavyzdžius visuose

Projekto autorių vizualizacijos

pasaulio regionuose.

Gyvenamieji pastatai bus statomi buvusiame pramonės rajone, salos pakraštyje. Miesto praeitis ir pramoninė istorija suteikia ypatingos dvasios šiam rajonui – monumentaliomis krantinės sienomis, sandėliais, uosto kranais kaimynystėje. Kuriant projektą buvo siekiama išlaikyti ir pabrėžti istorinių sandėlių autentiškumą, todėl MVRDV dalį fasadų suprojektavo remdamiesi sulankstomųjų ir stumdomųjų langinių bei stogelių principu.

Jie suteikia gyventojams privatumo ir leidžia atidaryti ir uždaryti fasadą taip, kaip buto šeimininkui norisi ir patinka. Projektas išsiskiria tvarumo idėja ir didele gausa žalumos, kuri figūruoja visame projekte. Tačiau esminė komplekso dalis – dideli sodai, šiltnamiai, paukščių, vabzdžių, o svarbiausia – ir taip sparčiai nykstančių bičių namai. Pasak MVRDV steigėjo Winy Maaso, tai bus žalias kompleksas, kuris yra naudingas ne tik žmonėms, bet ir paukščiams bei vabzdžiams. Vienas pastatas bus pagamintas iš plūktos žemės – senoviško ir tvaraus statybos būdo; kitas turės visiškai žalią fasadą. Į fasadus taip pat bus integruotos lizdinės dėžutės žvirbliams, čiurliams ir šikšnosparniams. Žemesniųjų pastatų stogai turės obelų sodą, miesto daržą ir miškelį ant stogo. Tai nuostabi idėja, siekiant padėti aplinkosaugai ir kuriant erdves ne tik žmonėms, bet ir gyvūnijai. Projekto architektai ypač didelį dėmesį skyrė pėsčiųjų takams ir viešosioms erdvėms, siekdami skatinti bendruomeniškumo jausmą. Visi pastatai bus statomi pakopomis, turės terasas ir skirtingą indėlį miesto ekologiškumui.

20 2021 rugpjūtis-rugsėjis

tvarieji pastatai

Esminė komplekso dalis – dideli sodai, šiltnamiai, paukščių, vabzdžių, o svarbiausia – ir taip sparčiai nykstančių bičių namai.

Namas - oranžerija

Namas bitėms Kiekvienas komplekso modulis turi savo „žaliąją“ idėją ir yra skirtingo aukščio bei konfigūracijos

Perdirbamų medžiagų

Namas - sodas Namas

Namas akmuo

Namas paukščiams

Komplekso išklotinė akivaizdžiai parodo, kad jo kūrėjams ir vystytojams svarbesnė tvarumo, integracijos į gamtą idėja, o ne makimaliai išnaudoti esamą sklypą ir statyti pagal aukščiausią galimą altitudę.

21

„ICOPAL“ APŽELDINTAS STOGAS – SISTEMA IŠ „VIENŲ RANKŲ“

„Icopal“ žaliasis stogas sveria iki 60 kg/m2, stogas su intensyviu apželdinimu iki 235 kg/m2. Įrengiama tiek ant plokščiųjų, tiek ant šlaitinių stogų.

Žaliojo stogo privalumai 1. Sušvelnina miesto klimatą.

2. Sulaiko ir sunaudoja apie 50 proc. lietaus vandens.

3. Sumažina triukšmą.

4. Sugeria iki 20 proc. dulkių ir kenksmingų dalelių iš oro.

5. Padidina biologiškai aktyvių paviršių plotą miestuose.

6. Padidina oro drėgmę ir suteikia gryno oro bei deguonies.

„BMI ICOPAL“ suteikia

Priežiūra

1. Pilnai sukomplektuotą žaliojo stogo sistemą, įskaitant augmenijos sluoksnį.

2. Techninę pagalbą projektuojant.

3. Techninę priežiūrą ir pagalbą įrengimo metu – įrengus žaliąjį stogą augmenija yra atspari piktžolėms, jos nereikia pjauti, rekomenduojama apžiūrėti kartą per metus ir patręšti.

4. „Icopal“ žaliasis stogas atsparus išoriniam ugnies poveikiui, atitinka BRoof(t1).

5. Montuotojų, galinčių įrengti žaliojo stogo sistemą, pagalbą.

6. 20–25 m. „Icopal“ sistemos garantiją (augmenijos sluoksniui suteikiama 1 m. garantija).

„BMI ICOPAL“ ekstensyvūs žalieji stogai yra sudaryti iš želdinių, kurių augalijos sluoksnio aukštis yra ne didesnis kaip 150 mm. Gausūs želdiniai yra augmenijos forma, kuri gali savarankiškai vystytis ir augti be nuolatinės priežiūros. Ji gali prisitaikyti prie tam tikrų klimato sąlygų ir nereikalauja intensyvios priežiūros.

Laisvės pr. 3, LT-04215 Vilnius Tel. +370 5 261 25 13 El. p. stogas@bmigroup.com bmigroup.com/lt

VVK archyvo vizualizacijos.

Vilniaus vystyme daugiau viešumo

„Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK) daugiau kaip 30 metų vykdo Vilniaus miesto viešųjų statybos objektų priežiūrą ir valdymą. Šiandien įgyvendinami pokyčiai, padėsiantys tapti atvira, konkurencinga, skaidria ir efektyviai veikiančia savivaldybės valdoma įmone. Nuo rugpjūčio įmonei vadovauja atvirą konkursą laimėjęs Saulius Barauskas. „Pokyčiai yra reikalingi norint drąsiai žiūrėti į akis tiek užsakovams, tiek vilniečiams, tad prioritetu matau poreikį projektus įgyvendinti laiku, skaidriai ir neviršijant numatytų kaštų“, – sako naujasis VVK vadovas.

Informacija – vieša Efektyvus projektų valdymas, savalaikis projektų realizavimas, laiku pastebėtos ir ištaisytos klaidos, optimali projekto kaina – pagrindiniai VVK siekiai. Nors tradiciškai statybos sektoriuje informacija yra jautrus klausimas, o konfidencialumas yra ypatingo lygmens, tačiau VVK formuoja naujas praktikas viešuosiuose pirkimuose, projektų valdymo srityje bei siekia, kad informacija būtų viešai prieinama. Šiuo metu VVK valdo 70 projektų už beveik 170 mln. eurų.

Nauja praktika Nuo birželio VVK viešina informaciją, kurios anksčiau neatskleisdavo valdytojai, vystytojai ar užsakovai, ir pateikia ją savo interneto puslapyje. Bendrovės svetainėje pasirinkus projektą, galima rasti visą aktualią informaciją: priešprojektinius pasiūlymus, projektus, sąmatas, atliktų darbų aktus. Tai suteikia galimybę susipažinti su projektais, padeda greičiau juos pritaikyti visuomenės poreikiams. Rangovai gali tinkamai įvertinti projektus dar iki paskel-

biant konkursą, todėl užtenka laiko susipažinti ir su didelės apimties projektu.

Viešos sąmatos ir aktai Sąmatų viešinimo sistema naudinga tuo, kad yra užtikrinamas konkurencingumas, dalyviams būtų suteikiamos vienodai lygios sąlygos darbui su Vilniaus miesto viešaisiais objektais. Taip pat tai skatina domėjimąsi pirkimais, mažina projektų pabrangimo riziką.

Atliktų darbų aktų atskleidimas užtikrina visišką skaidrumą ir užkardo neteisėtų susitarimų galimybę.

VVK svetainėje (www.vilniausvystymas. lt) veikia projektų žemėlapis, per kurį įvairiais pjūviais galima analizuoti vykdomus ar planuojamus projektus.

VVK svetainėje netrukus palaipsniui prie projektų informacijos bus pateikta ir statybos skaičiuojamoji kaina, kad rangovai įvertintų, kaip projektuotojai apskaičiavo būsimų darbų kainą.

Kitoks požiūris į delspinigius VVK pradeda taikyti naują delspinigių skaičiavimo tvarką rangos sutartyse. Jei anksčiau VVK sutartyse delspinigiai buvo skaičiuojami nuo visos pradinės sutarties vertės, dabar nuostata pakito ir delspinigiai už vėlavimą bus skaičiuojami tik nuo neatliktų darbų vertės.

www.vilniausvystymas.lt 23

„Pexels“ nuotr.

ŽALIEJI VIEŠIEJI PIRKIMAI ILGAINIUI PAKEIS STATYBŲ RINKOS ŽAIDIMO TAISYKLES Birželio mėnesį LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, kuriuo pirkimų vykdytojai yra įpareigojami vykdyti žaliuosius pirkimus.

Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės patarėjo Arno Liauksmino teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad į viešuosius pirkimus būtų integruojami žalieji, socialiniai ar inovatyvūs – arba, plačiąja prasme, – darnieji kriterijai.

24 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Vida KUZMICKAITĖ

Arnas LIAUKSMINAS, Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės patarėjas

Arnas Liauksminas pabrėžia, kad, atlikus žaliąjį viešąjį pirkimą (ŽVP), įsigyjamas produktas, kuris, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, pasižymi tuo, kad jam pagaminti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir mažiau teršiama aplinka, suvartojama mažiau energijos, naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai, jis turi mažiau ar visai neturi pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų. Taip pat yra tvirtas, ilgaamžis, funkcionalus ir nepavojingas sveikatai, jis ar jo sudedamosios dalys tinkami daugkartiniam naudojimui ir perdirbimui.

Anot pašnekovo, analogiškai svarstoma, kaip skatinti socialinių kriterijų integravimą į viešuosius pirkimus.

Tačiau čia, priešingai negu ŽVP srityje, yra mažiau praktikos, todėl ir siekiai mažiau ambicingi.

Darnieji pirkimai ypač aktualūs statybų sektoriaus dalyviams Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės patarėjas A. Liauksminas teigia, kad, atsižvelgiant į tai, labai aktualu didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir statybos produktų gamybos apykaitą. „Tikime, kad daugelis statybos sektoriaus rinkos dalyvių supranta darniųjų pirkimų tikslus, naudą. Dalis jų geba teikti atitinkamas paslaugas ir produktus, tačiau papildomi pirkimo reikalavimai turėtų keisti esminį staty-

Mindaugas ŽIUKAS, CPO LT Statybų srities pirkimų skyriaus vadovas

Nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio pabaigos žalieji pirkimai turi sudaryti 10, 2022 m. – 50, o nuo 2023 m. – 100 procentų.

bos sektoriaus dalyvių požiūrį į aplinkosaugos aspektus ir priversti persvarstyti savo prioritetus“, – atkreipia dėmesį A. Liauksminas.

Pasak jo, ministerija iki šių metų pabaigos planuoja atnaujinti statybų kriterijus ir sudaryti galimybes paprasčiau įvykdyti ŽVP šiame sektoriuje. Taip pat bendradarbiaujama su CPO LT (centrine perkančiąja organizacija) ir tikimasi atnaujinti pirkimų modulius, susijusius su statybomis. Tai leis pirkimų vykdytojams, kurie yra įpareigoti pirkti per CPO LT, paprasčiau įvykdyti žaliąjį pirkimą.

A. Liauksminas pabrėžia, kad kartu šiais pakeitimais bus siekiama paskatinti naudoti organines ir medienos statybos medžiagas, didinti antrinių žaliavų naudojimą ir mažinti statybinių atliekų susidarymą.

25

1/2

40

10-20

1/3

žemės žaliavų

proc. galutinės

proc. visos pastatuose

ES susidariusių

yra naudojama

energijos

esančios anglies

atliekų sudaro

statyboms

suvartojama

Europos Sąjungoje

statyba ir

pastatuose

sudaro statybinių

griovimo atliekos

produktų anglies dalis

Statybų rinkos dalyviai turėtų pasiruošti vykstantiems pokyčiams Anot CPO LT Statybų srities pirkimų skyriaus vadovo Mindaugo Žiuko, kol kas nustatyti reikalavimai tik dėl ŽVP vertės dydžio, todėl pirmiausia tiekėjai turėtų pasiruošti įgyvendinti būtent šiuos reikalavimus: „Rangos darbų pirkimai dėl savo didelės vertės sudaro ženklią dalį bendros pirkimų vertės, todėl neabejotinai, būtent rangos pirkimus, perkančiosios organizacijos, siekdamos įgyvendinti ŽVP tikslus, turės vykdyti, taikydamos aplinkos apsaugos kriterijus. Aplinkos ministro įsakymu yra patvirtintas „Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašas“, taip pat „Aplinkos apsaugos kriterijai bei jų taikymo tvarkos aprašas“. Aplinkos apsaugos kriterijai yra kelių tipų, vieni taikomi produktams (medžiagoms, įrangai), kiti – tiekėjų kvalifikacijai, treti – vertinant tiekėjų pasiūlymus.“ M. Žiukas išskiria, kad tiekėjai, ketinantys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriuose nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turėtų būti pasiruošę tiekti produktus, atitinkančius minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, taip pat diegti savo veikloje aplinkos apsaugos standartus, kadangi vienas iš minimalių aplinkos apsaugos kriterijų taikomas darbams ir nustatomas pirkimo sąlygose kaip kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą EMAS arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, paremtą standartu LST EN ISO 14001 ar kitais aplinkos apsaugos vadybos

26 2021 rugpjūtis-rugsėjis

standartais. Ilgainiui reikalavimas tiekėjams būti integravus aplinkos apsaugos vadybos sistemas taps standartiniu reikalavimu rangos pirkimuose, todėl tiekėjai, jei dar tokių vadybos sistemų neturi ir ketina dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neturėtų atidėlioti šio žingsnio.

Centrinė perkančioji organizacija – CPO LT – „žalindama“ esamus katalogo modulius bendradarbiauja tiek su Aplinkos ministerija, tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba. „Kaip tik šiuo metu rengiame detalų priemonių planą ir kriterijus bei reikalavimus, kuriuos ketiname taikyti atnaujindami modulius. Konkretūs pakeitimai priklausys nuo kiekvieno objekto, tačiau atnaujindami modulius neabejotinai sudarysime perkančiosioms organizacijoms galimybę rinktis, kad darbus vykdytų tik aplinkos apsaugos vadybos sistemą turintys tiekėjai. Taip pat svarstome ir vertinimo kriterijų, atitinkančių išplėstinius aplinkos apsaugos kriterijus, taikymą. Iš esmės atnaujinus modulius pokytis bus toks, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos pirkimus per CPO LT elektroninį katalogą, turės daugiau pasirinkimo galimybių atlikti pirkimą taikant vienokius ar kitokius aplinkos apsaugos kriterijus“, – teigia CPO LT Statybų srities pirkimų skyriaus vadovas.

Orientuojamasi į minkštąsias poveikio priemones Perkančiosioms organizacijoms, kurioms nepavyks pasiekti nustatytų kriterijų vykdyti darniuosius pirkimus, numatytos poveikio priemonės. „Šiuo metu orientuojamės į minkštąsias priemones:

tobuliname teisinį reglamentavimą, reaguojame į problemas, su kuriomis susiduria pirkimų vykdytojai. Viešųjų pirkimų tarnybos Darniųjų pirkimų skyrius plečia konsultacijas žaliųjų pirkimų srityje, organizuoja mokymus, rengia metodinę medžiagą. Tikimės, kad šių priemonių pakaks, kad pirkimų vykdytojai persiorientuotų ir pavyktų pasiekti numatytus tikslus. Juolab iš Viešųjų pirkimų tarnybos gavome signalų, kad žaliųjų pirkimų skaičius auga (2021 m. antrą ketvirtį žaliųjų pirkimų rodiklis pagal vertę 7,2 proc., t. y. 2 proc. daugiau nei praėjusiais metais)“, – teigia A. Liauksminas.

Jei nebūtų pasiekti žaliųjų pirkimų tikslai, Aplinkos ministerija yra įpareigota pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl papildomų privalomų priemonių žaliųjų pirkimų vykdymui skatinti ir sistemai tobulinti sukūrimo.

Planuojama kelti perkančiųjų ir neperkančiųjų organizacijų kompetenciją

Ilgainiui reikalavimas tiekėjams būti integravus aplinkos apsaugos vadybos sistemas taps standartiniu reikalavimu rangos pirkimuose, todėl tiekėjai, jei dar tokių vadybos sistemų neturi ir ketina dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neturėtų atidėlioti šio žingsnio.

Svarbus žingsnis skatinant ŽVP žengtas ir Viešųjų pirkimų tarnyboje, kur šią vasarą buvo įkurtas Darniųjų pirkimų skyrius, kuriame bus sutelktos Darniųjų pirkimų kompetencijų centro funkcijos. Darniųjų pirkimų skyrius konsultuoja žaliųjų, socialinių ir inovatyvių pirkimų klausimais, rengia mokymus ir metodinę medžiagą.

Tuo tarpu priimtame Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių plane įtvirtintos vienkartinės ir tęstinės priemonės, kurių įgyvendinimas leis tobulinti perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų ir neperkančiųjų organizacijų kompetenciją ŽVP srityje, užtikrinti tinkamą konsultavimą ŽVP vykdymo klausimais, tęsti teisinio reglamentavimo tobulinimą ir užtikrinti vis sklandesnį ŽVP procesą.

Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių plane įtvirtintos vienkartinės ir tęstinės priemonės, kurių įgyvendinimas leis užtikrinti vis sklandesnį ŽVP procesą.

27

POKYČIAI VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE: ruošiama nauja standartizuota statybų rangos sutartis Vida KUZMICKAITĖ

Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo metu rengia standartinę statybos rangos darbų sutartį, kuri padėtų spręsti ne vieną perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų iššūkį. Šia sutartimi tikimasi pagreitinti viešųjų pirkimų procedūras, užtikrinti kokybišką sutarčių vykdymą, padidinti pasitikėjimą viešaisiais pirkimais, tačiau laukia dar ilgos diskusijos.

28 2021 rugpjūtis-rugsėjis

forumas

Asmeninio archyvo nuotr.

forumas / 1

Darius VEDRICKAS, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius

Šiuo metu statybos sektoriaus viešieji pirkimai susiduria su dvejopais iššūkiais: vidiniais ir išoriniais.

Išoriniai yra tie patys kaip ir privačiame sektoriuje – neapibrėžtumas medžiagų rinkoje ir darbo jėgos trūkumas. Šie aspektai neabejotinai daro įtaką konkurencingumui viešuosiuose pirkimuose. Tuo tarpu prie vidinių iššūkių priskirčiau nepakankamą perkančiųjų organizacijų kompetenciją, rengiant pirkimo dokumentus, nes reikšminga dalis viešųjų pirkimų procedūrų yra nutraukiamos ir ištaisius klaidas pradedamos iš naujo.

Rengiamas standartizuotos statybos rangos sutarties projektas Analizuodami viešųjų pirkimų duomenis, atkreipėme dėmesį, kad šis sektorius, palyginti su kitais, yra konkurencingas – vidutinis tiekėjų skaičius pirkime yra beveik dvigubai didesnis nei viešųjų pirkimų sistemos vidurkis, atvejų, kai gaunamas tik vienas pasiūlymas, palyginti su kitais sektoriais, nėra daug. Tačiau mums kelia nerimą, kad rangos darbų sutarčių vykdymas yra problemiškas, Viešųjų pirkimų tarnyba gauna daug paklausimų, be to, gana didelė viešųjų pirkimų teisminių ginčų dalis yra iš statybų srities. Atsižvelgdami į tai, priėmėme sprendimą parengti standartizuotą statybos sutarties projektą, kuris įneštų aiškumo viešųjų pirkimų sistemos dalyviams, kaip teisingai ir teisėtai elgtis atskirose situacijoje.

Tiekėjams, priimant sprendimą, ar dalyvauti vieša-

Po standartizuoto statybos rangos sutarties projekto įteisinimo tikimės kokybiškesnio sutarties vykdymo proceso ir didesnio pasitikėjimo tarp sutarties šalių.

jame pirkime, labai svarbios sąlygos, kuriomis vieną ar kitą sutartį teks įgyvendinti. Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kad kiekviena perkančioji organizacija ir perkantysis subjektas turi pasirengęs savo sutartį ir tiekėjas kiekvieną kartą turi su ja susipažinti, užtrunka jos derinimas tarp šalių. Tikimės, kad perkančiosios organizacijos naudosis tarnybos parengta standartizuota statybos sutartimi ir tokiu būdu statybos darbų viešuosiuose pirkimuose bus daugiau pasitikėjimo, sutartys bus pasirašomos greičiau ir jų vykdymas bus kokybiškesnis, iškils mažiau teisminių ginčų tarp sutarties šalių.

Po standartizuoto statybos rangos sutarties projekto įteisinimo tikimės kokybiškesnio sutarties vykdymo proceso ir didesnio pasitikėjimo tarp sutarties šalių.

Perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos iššūkiai Viešųjų pirkimų specialistai, kurie vykdo viešuosius pirkimus, turi reikalingų viešųjų pirkimų procedūrinių kompetencijų, tačiau probleminė sritis yra specialiosios kompetencijos – statybos, medicinos, IT srities ir kt.

Kaip žinome, statybos darbų procesas yra sudėtingas ir reikalingos specialiosios žinios, todėl svarbus viešųjų pirkimų proceso skaitmenizavimas, standartizavimas ir vis didesnis centralizavimas, kad pirkimus vykdytų kompetentingi viešųjų pirkimų specialistai, kurie turi reikalingų atskiros pirkimo objekto srities kompetencijų. Tam reikalingi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai jau yra užregistruoti ir tikimės, kad netrukus bus priimti.

29

forumas

Asmeninio archyvo nuotr.

forumas / 2

Nėra abejonės, kad standartizuotos statybų rangos sutarties laukia daugybė rangovų. Daug metų rašėme ir teikėme pasiūlymus siekdami, kad atsirastų standartizuotos sutartys.

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Nėra abejonės, kad standartizuotos statybų rangos sutarties laukia daugybė rangovų. Daug metų rašėme ir teikėme pasiūlymus siekdami, kad atsirastų standartizuotos sutartys. Viešųjų pirkimų tarnyba ėmėsi šito darbo. Tikimės, kad jau rugsėjį atsiras pirmoji versija, kuri bus aptariama su statybos sektoriuje veikiančių įmonių bendruomene, perkančiosiomis organizacijomis ir, po visų diskusijų, redakcijų, šis dokumentas bus patvirtintas. Standartizuota statybų rangos sutartis, jeigu ją įteisins, galės būti taikoma visose grandyse – tarp generalinio rangovo ir subrangovo, tarp užsakovo ir generalinio rangovo ir kt.

Padėtų spręsti esmines problemas Šiandien viešuosiuose pirkimuose vyrauja neaiškūs kvalifikaciniai kriterijai, o turėtų būti labai aiškiai identifikuojama, kas gali dalyvauti konkursuose. Taip pat dažnai būna nepakankamai aprašytas pirkimo objektas, todėl perkančiosios organizacijos ir tiekėjai jį interpretuoja skirtingai.

Kita problema – ekonominio naudingumo kriterijai, kurie skirtingai interpretuoja pirkimo objektą, todėl sulaukiama skirtingų tiekėjų pasiūlymų.

Taip pat kartais pažeidžiamas lygiateisiškumo principas tarp užsakovo ir rangovo, kai pasirašoma teisiškai nesude-

30 2021 rugpjūtis-rugsėjis

rinta sutartis. Pastebima, kad dažniausiai nukentėjęs lieka rangovas. Manome, kad siekiant sutarčių standartizacijos galima įteisinti sutarčių lygiateisiškumą.

Iššūkių kyla ir dėl kainų – pabrangus statybinėms medžiagoms, pakilus darbo užmokesčiui, dažnai perkančioji organizacija nesulaukia tiekėjų pasiūlymų, nes šie nesutinka dirbti už rinkos neatitinkančias kainas. Manome, kad yra teisingos viešųjų pirkimų rekomendacijos, jog perkančioji organizacija prieš skelbdama konkursą pasitikrintų kainas rinkoje ir tik tada jį skelbtų. Šiuo metu perkančiosios organizacijos tą ir daro, bet, matome, kad realios kainos suplanuotų resursų neatitinka.

Lietuvos statybininkų asociacija turi lūkesčių, kad standartizuotoje sutartyje atsiras punktas dėl labai aiškių kriterijų, kada galima kainą indeksuoti, kada galima neskelbiant naujo konkurso taisyti, papildyti sutartį. Tikimės, kad tie kriterijai bus aprašyti standartizuotoje sutartyje, tuomet rangovai ir užsakovas turės labai aiškias amplitudes, kurios leis įgyvendinti statybų rangos sutartis nepažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo. Sutartis galėtų apimti ir papildomus darbus, pavyzdžiui, kaip galima įgyvendinti sutartį neskelbiant naujo konkurso ir nestabdant statybų ir kaip galima kompensuoti padidėjusius kaštus. Žinoma, sutartys apims bei išaiškins ir daug kitų rinkos dalyviams svarbių aspektų.

forumas

Asmeninio archyvo nuotr.

forumas / 3

Standartinė statybų rangos darbų sutartis galbūt palengvins procesą mažiesiems rinkos dalyviams, bet didžiosioms organizacijoms, pavyzdžiui, savivaldybei, gali kelti iššūkių. Kyla klausimas, ar ši sutartis tikrai bus universali.

Standartinė statybų rangos darbų sutartis galbūt palengvins procesą mažiesiems rinkos dalyviams, bet didžiosioms organizacijoms, pavyzdžiui, savivaldybei, gali kelti iššūkių. Kyla klausimas, ar ši sutartis tikrai bus universali.

Kiekvienu atveju perkančioji organizacija žino niuansus, su kuriais susiduriama, ir tam tikrus aspektus sutartyse nuolat tobulina. Mano nuomone, nelabai gali būti universalių sutarčių statybos darbams, nes jie yra ganėtinai skirtingi pagal grupes (susisiekimo komunikacijos, gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai statiniai). Kiekviena grupė turi savų niuansų ir kiekvienas pogrupis jų turi papildomų. Tad universali sutartis pilnai visiems netiks.

Nemažai perkančiųjų organizacijų statybos darbus vykdo vieną kartą į trejus, penkerius metus, joms gali būti sudėtinga sukurti tokią sutartį, kuri atitiktų jų poreikius ir neužkeltų pernelyg didelių reikalavimų rinkai bei rangovams.

Perkančiosios organizacijos mėgsta riziką perkelti ant rangovų. Be abejo, kartais būna ir atvirkščiai, kai perkančioji organizacija nenusimato rizikų. Šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnybos iniciatyva yra sveikintina.

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama rengiant pirkimus Pastaruoju metu vykdydami pirkimus matome, kad

Giedrius KRASAUSKAS, Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas

projektuotojai ateina dempinguodami kainas arba jos tikrai neskatina stengtis suprojektuoti kokybiško projekto.

Dažnu atveju netgi būna prioritetizuojami tam tikri statybos produktai. Ir perkančioji organizacija ne visada gali tai pamatyti. Dažnu atveju klaidos paaiškėja tik statybų rangos sutarčių vykdymo metu, gavus nekokybišką produktą, ir tai reikalauja papildomų laiko ir finansinių išteklių.

Mano siūlymas – keisti įstatymo nuostatą, kurioje numatyta, kad pirmiausia turi būti perkamas techninis projektas, o po to statybos darbai. Galima būtų leisti perkančiajai organizacijai nusipirkti generalinį rangovą, kuris būtų atsakingas ir už techninį projektą, ir už statybas.

Teigiamų pokyčių padėtų siekti kokybės kriterijai Perkant generalinę rangą, labai svarbus yra statybos terminas ir įsipareigojimai, generalinis rangovas puikiai žino, su kokiomis rizikomis susiduria ir kaip tas rizikas suvaldyti. Kitas aspektas, kur mums tikrai reikėtų pažengti siekiant kokybiškesnio proceso, yra žalesnės technologijos.

Tai BREEAM taikymas, kokybiškesnių produktų įkomponavimas, pastato ilgesnio gyvavimo ciklo užtikrinimas. Bet, pripažinkime, kad perkančiosioms organizacijoms dar sudėtinga visa tai perkelti į pirkimų dokumentus. Nors rinka pamažu juda link darniųjų viešųjų pirkimų.

31

Lina SVALDENIENĖ

Plieno konstrukcijų namas „Sūkurys“, pastatytas šiųmetėje Suomijos būsto mugėje „Asuntomessut 2021“, yra drąsus naujos kartos pastatas. Statybų metu stengtasi sumažinti poveikį klimatui taikant žiedinės ekonomikos principus.

Parenkant medžiagas daugiausia įtakos turėjo pastato anglies pėdsako įvertinimas.

32 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Milla von Konow nuotr.

Namas Suomijoje – ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPŲ TAIKYMO PAVYZDYS

tvarieji pastatai OBJEKTAS: gyvenamasis namas „Sūkurys“ VIETA: Hiidensalmi, Lohja, Suomija PASTATO IR KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTAS: prof. Matti Kuittinen INTERJERO DIZAINERIAI: Matti Kuittinen, Johanna Oras, Leena Lundell KONSTRUKTORIUS: Sami Huttunen GENERALINIS RANGOVAS: „Aulis Lundell Oy“ PLOTAS: 160 kv. m STATYBOS METAI: 2021

Milla von Konow nuotr.

Namas „Sūkurys“ stovi būsto mugei skirtoje teritorijoje prie Lohjanjervio ežero, Lohjos miesto Hiidensalmi rajone, Suomijoje. Jis žavi savo apvalia forma, modernia atmosfera ir erdvumu. „Sūkurys“ kurtas siekiant pademonstruoti pavyzdinį žiedinės ekonomikos principais paremtą namą, kuris daro mažiausią įmanomą poveikį aplinkai. Naujoviškas namas liudija, kad priimant klimatui palankius statybų sprendimus kasdienio gyvenimo komfortas nenukenčia.

Poveikį aplinkai buvo stengiamasi sumažinti jau statybos etape. „Sūkurį“ pastatė „Aulis Lundell Oy“, o pagrindinis medžiagų tiekėjas buvo „Saint-Gobain Finland“. „Gyvenamojo namo „Sūkurys“ projektas sujungia mūsų 40 metų patirtį ir naujoves lengvųjų sistemų srityje. Savo partneriu pasirinkome Suomijos „Saint-Gobain“, nes jau seniai glaudžiai bendradarbiaujame. Žinojau, kad jie pirmieji statybų sektoriui pasiūlė mažo anglies dioksido kiekio technologijų produktus“, – sakė Leena Lundell, „Aulis Lundell Oy“ generalinė direktorė.

Perdirbamumas ir žiedinė ekonomika Buvo atliktas išsamus pastate naudojamų medžiagų ir teritorijos poveikio klimatui tyrimas. Vertinant poveikį klimatui naudotas Suomijos Aplinkos ministerijos sukurtas vertinimo metodas. Aplinkos ministerijos potvarkis dėl pastatų anglies pėdsako per gyvavimo ciklą skaičiavimo įsigalios 2025 metais. Statybų vietoje taip pat buvo išbandyti įvairūs Europos žiedinės ekonomikos vertinimo metodai.

Statybose taikyti žiedinės ekonomikos principus ir apriboti anglies dioksido išskyrimą į aplinką leido konkretūs sprendimai. „Erdvė išnaudojama efektyviai, ji lanksti pokyčiams, ir tai lemia mažą anglies dioksido kiekį bei atitinka žiedinės ekonomikos principus. Jie tiesiogiai susiję su medžiagų ir energijos poreikiu, kuris iš esmės ir sudaro anglies pėdsaką bei nusako perdirbamumą“, – sako pastato architektas, profesorius Matti Kuittinen iš Aalto universiteto.

33

Milla von Konow nuotr.

Pastatams turi būti taikoma vadinamoji dieta: naudojama mažiau pirminių gamtos išteklių ir maksimaliai pritaikomos perdirbtos medžiagos.

34 2021 rugpjūtis-rugsėjis

„Sūkurio“ interjere naudojamos intensyvios spalvos ir prabangios medžiagos, meno kūriniai ir kruopščiai apgalvotos detalės.

tvarieji pastatai

• 22 proc. statybinių medžiagų, panaudotų pastate, pagaminti iš antrinių žaliavų.

• 15 proc. žaliavų yra atsinaujinančios.

• 63 proc. statybinių medžiagų pagaminta iš pirminių žaliavų.

• 82 proc. medžiagų, pasibaigus gyvavimo ciklui, gali būti pakartotinai panaudotos arba panaudotos perdirbti ar energijai gauti.

Naudojamos perdirbtos medžiagos Renkantis statybines medžiagas vadovautasi žiedinės ekonomikos ir perdirbamumo principais. Kiek įmanoma daugiau medžiagų yra perdirbtos arba tinkamos perdirbti gyvavimo ciklo pabaigoje. Daugiausia perdirbamų medžiagų sudaro šilumos izoliacija, metalinės dalys ir gipso bei betono gaminiai. „Daugiau nei trečdalis „Sūkurio“ pastato dalių yra perdirbamos arba atsinaujinančios. Tokia kryptimi turi eiti pasaulis. Pastatams turi būti taikoma vadinamoji dieta: naudojama mažiau pirminių gamtos išteklių ir maksimaliai pritaikomos perdirbtos medžiagos. Projektuodami ir pirkdami kiekvienas privalome pasirinkti: mes skatiname anglies dioksidui neutralią statybą tik žiedinėje ekonomikoje“, – sako L. Lundell.

Iš viso 22 proc. statybinių medžiagų, panaudotų pastate, jau yra perdirbti produktai, 15 proc. žaliavų yra atsinaujinančios ir 63 proc. statybinių medžiagų pagaminta iš pirminių žaliavų. Pasibaigus gyvavimo ciklui, net 82 proc. medžiagų gali būti pakartotinai panaudotos arba panaudotos perdirbti ar energijai gauti.

Plieninių konstrukcijų namas „Sūkurys“ 2021 m.

Suomijos būsto mugėje Lohjoje išsiskiria savo apvalia forma.

Dėl statybinių medžiagų perdirbamumo pastato anglies atspaudas atsveria jo anglies pėdsaką.

Anglies pėdsakas ir anglies atspaudas Išmetamųjų teršalų kiekiui per visą pastato gyvavimo ciklą įtaką daro medžiagų pasirinkimas. „Medžiagos atlieką pagrindinį vaidmenį žiedinėje pastato ekonomikoje. Jos užtikrina ilgą tarnavimo laiką, universalumą, energijos vartojimo efektyvumą ir ilgainiui perdirbimą. Ateityje architektams medžiagiškumo kompetencija bus labai svarbi“, – sako Matti Kuittinen.

45 proc. namo „Sūkurys“ gyvavimo ciklo metu išmetamų teršalų atsiranda statybinių medžiagų gamybos etape. Naudojimosi pastatu etapas sudarys tik trečdalį neigiamo poveikio aplinkai vertės, nes „Sūkurio“ energinis naudingumas tiesiog puikus. „Sūkurio“ anglies atspaudas, t. y. teigiamas poveikis aplinkai per pastato gyvavimo ciklą, pasiekia beveik namo anglies pėdsako lygį. Skaičiuojama, kad dėl statybinių medžiagų perdirbamumo, konstrukcijose kaupiamos anglies, namo kieme esančių anglies kaupiklių bei perdirbto betono klimatas laimi 97 200 kg CO2 ekvivalento (CO2e).

35

Milla von Konow nuotr.

Eksperimentinis grindų liejimas „Sūkurys“ išmeta mažiau anglies dioksido ir dėl geopolimerų bei alternatyvių rišiklių, kurie naudoti įrengiant betonines garažo grindis. Grindys lietos iš geopolimerinio betono, kurio pagrindinis rišiklis yra aukštakrosnių šlakas.

Dalis natūralaus smėlio, naudojamo kaip užpildas, buvo pakeista antriniu metalurgijoje jau naudotu smėliu.

Grindys, išlietos 2020 m. rugsėjį, – didžiausias geopolimerų liejimas Suomijoje per 30 metų. Tai tapo programos „Horizontas 2020“ finansuojamo projekto „WOOL2LOOP“, koordinuojamo „Saint-Gobain“, dalimi. Remiantis žiedinės ekonomikos vertybėmis įrengtas ir namo kiemas, ten buvo naudojamas betonas. Į plyteles gamybos metu buvo dedama iš biomasės gaunamo medžio anglis. Perdirbtų medžiagų dalis garažo grindų ir kiemo plytelėse sudaro apie 40 procentų.

Name įgyvendintus žiedinės ekonomikos sprendimus buvo galima pamatyti Lohjos būsto mugėje, kur „Sūkurys“ yra pažymėtas 7-uoju numeriu trisdešimties pastatų ekspozicijoje.

36 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Harmoninga namų atmosfera supažindina su kultūros ir žiedinės ekonomikos ateitimi.

Įmonės archyvo nuotr.

Unikalūs kupoliniai statiniai daugiabučių bendruomenėms ir prekybos centrams

„VikingDome“ kuria unikalias kupolines struktūras, transformuojančias viešąsias erdves. Įmonė turi ką pasiūlyti biurų ir privačių namų kvartalų vystytojams bei miestų landšafto kūrėjams. „VikingDome“ modernios kupolinės konstrukcijos puošia stogo terasas Paryžiuje, prieplauką Osle ir daugelį kitų objektų įvairiuose pasaulio kampeliuose. Vienas gražiausių Lietuvos pavyzdžių – „Eikos“ vystyto „Namų pynės“ projekto stogo terasa Vilniuje, kurioje įkurdinti du „VikingDome“ stikliniai kupolai, tapę bendruomenės susibūrimų vieta. Įvairios kupolinės struktūros nėra naujovė užsienio viešosiose erdvėse – kupolai įkurdinami išnaudojant daugiabučių stogus ir vidinius kiemelius, paverčiant juos jaukumo oazėmis. Kupolinė statyba pasižymi adaptyvumu prie landšafto, kupolai gali būti įrengiami ant

esamų konstrukcijų, panaudojant jas kaip bendro laisvalaikio ar pramogų erdves.

Išskirtinis prekybos centrų interjerų ir vidinių kiemų mažosios architektūros elementas Kupolų konstrukcijos universalumas leidžia juos pritaikyti bet kokioms reikmėms ir

bet kuriam sezonui. „VikingDome“ konstrukcijos tarnauja kaip lauko ir vidaus statiniai: viešojo transporto stotelės, modernios rūkymo erdvės, ekspoziciniai stendai prekybos centrų interjeruose ar biurų susirinkimų kambariai – galimybės yra neribotos.

Neabejotinai didžiausią dėmesį patraukia berėmiai „VikingDome“ „AURA Dome“ prekės ženklo kupolai. Skaidrūs kupolai pasižymi estetiškumu, tad dažnai virsta stilingais šventiniais miestų aikščių ir parkų akcentais, jaukiais lauko arba prekybos centrų restoranais ar kavinukėmis.

www.vikingdome.com

37

STATYBŲ SEKTORIUS KEIČIASI, VALSTYBĖ PASKUI NESPĖJA Kristina BUIDOVAITĖ

Prieš trejus metus Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) parodytas ryžtas iš statybų aikštelių išguiti šešėlį, taip pat spręsti kitas įsisenėjusias problemas valstybės institucijų taip ir neįtikino – statybininko kortelės, kurias turi dauguma šalių ir kurias jau išbandė pavyzdį norėjusios parodyti bendrovės Lietuvoje, bent kol kas privalomos netapo. Vyriausybė pasiryžusi investuoti į naują sistemą, tik kada tas įvyks, atsakymo nėra.

Bando palengvinti statybininkų darbą LSA, sukūrusi sistemą STATREG, jos nauda bandė įtikinti ir valdžios institucijas, tik šios liko kurčios. LSA įrodinėjo, kad jei statybininko kortelė taptų privaloma, joje kaupiama informacija, pavyzdžiui, darbo laiko apskaita, darbovietė, turimų kompetencijų patvirtinimas, naudojamų įrankių ir medžiagų apskaita prisidėtų mažinant šešėlį ar gerinant darbo sąlygas statybininkams.

LSA siekia akreditacijos kaip asmenų sertifikavimo įstaiga pagal ISO 17024 standartą, t. y. kad asociacijos atliekamas kompetencijų vertinimas būtų pripažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, ypač Skandinavijoje, kur dirba itin daug lietuvių statybininkų.

Asociacija bendrauja su kitų valstybių statybininkų asociacijomis, federacijomis, taigi, gali būti, kad netrukus užsienyje dirbantys mūsų šalies statybininkai savo kompetencijų darbdaviams papildomai įrodinėti nebeturės, pakaks statybininko kortelėje sukauptos informacijos.

Privaloma statybininko kortelė Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Nyderlandų Karalystėje, Liuksemburge, Italijoje, Belgijoje. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių kompetencijų kortelių išdavimą administruoja būtent statybos asociacijos.

38 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Lietuvoje itin ydinga viešųjų pirkimų praktika, kurią keisti ragina ir architektų bendruomenė, ir statybos sektoriaus įmonės. „Lietuvoje vykstančiuose viešuosiuose pirkimuose užsakovai nereikalauja kompetencijų, juose dalyvauti gali bet kas. Jei statinys draudžiamas civilinės atsakomybės draudimu, turto savininkui tenka patirti nemažų išlaidų, nes, esant brokui, jis negali išsireikalauti žalos atlyginimo. Mat paprastai užsakovas pasirašydamas sutartį nebūna įsitikinęs, su kuo ją pasirašo, ar įmonės darbuotojai turėjo kompetencijų konkrečiam darbui atlikti. Kad būtų išvengta panašių problemų, nemažai ES valstybių vertina statybininkų kompetencijas, tą patį daro ir LSA“, – komentavo LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Privaloma statybininko kortelė Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Nyderlandų Karalystėje, Liuksemburge, Italijoje, Belgijoje. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių kompetencijų kortelių išdavimą administruoja būtent statybos asociacijos.

tema

STATREG – tai statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registras, kompetencijų vertinimo sistema, darbo laiko apskaitos sistema ir įmonių personalo valdymo įrankiai.

Požiūris, kad statybų aikštelėje gali dirbti bet kas, klaidingas. Mes tą viešai deklaruojame.

Griauna statybų verslo reputaciją Valstybė prisiėmė įsipareigojimą įdiegti statybininko ID kodą, tačiau, neabejoja LSA prezidentas, jis netaps proveržiu sprendžiant įsisenėjusias problemas. „Kompetencijų vertinimo sistema STATREG galėtų padėti mažinti šešėlį rinkoje, statybininko ID kodas to neišpręs, juolab šešėlis tik auga. Manome, kad galbūt reikia laiko, jog į viešąjį sektorių ateitų branda, kad valdininkai suprastų, kokia situacija statybų sektorije. Kad išgirstų, ką mes sakome. Statybų sektoriuje turime daug problemų: šešėlis, nelaimingi atsitikimai, ydingi viešieji pirkimai – LSA teikia įvairius siūlymus, įskaitant statybininko kortelę, tačiau Vyriausybė, turėdama įvairių baimių, jų atsisako.

Manome, kad padaryta klaida. Valstybės biudžetas netenka pajamų, diskredituojama statybų rinka. Krenta motyvacija dirbti legaliai“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Užsienio kapitalo įmonės, veikiančios Lietuvoje, nė nedvejodamos diegia STATREG. Jos tiki, kad misija, kurios ėmėsi LSA, prasminga ir tikslinga. STATREG ir toliau bus

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

vystoma kaip kompetencijų vertinimo ir deklaravimo sistema, bus plečiamos kitos sistemos funkcijos.

Pašnekovas neabejoja – jei valstybė išties nori kovoti su statybų rinkoje išsikerojusiu šešėliu, turėtų pasitelkti ir STATREG. „Jei darbų vadovai dirba su reikiamų kompetencijų neturinčiais statybininkais, turi nuolatos statybų aikštelėje rodyti ir aiškinti, kaip atlikti jiems patikėtą darbą. Dirbant su patyrusiais specialistais pakanka planuoti žaliavų tiekimą, darbų aprašymą statybos žurnale, galbūt įvertinti meteorologines sąlygas, ruoštis statinio pripažinimo naudoti procedūrai, bet negaišti laiko stebint, ar darbuotojas nesugadins medžiagų, ar atliks savo darbą“, – komentavo D. Gedvilas.

Lietuvoje gaji teismų praktika, kuomet, nustačius broką, užsakovas teisme lieka nieko nepešęs, mat konstatuojama, kad samdydamas rangovus neįsitikino, jog įmonėje dirba ne atsitiktiniai žmonės. „Manau, valstybė, statybų rinkoje siekdama stabilumo, turėtų siekti, kad statybų aikštelėse nedirbtų atsitiktiniai žmonės. Keičiasi technologiniai procesai, įrankiai, technologijos sudėtingėja, taigi, atsitiktinis žmogus iš gatvės, neišmanydamas darbo specifikos, gali susižeisti pats arba sužeisti kitą. Požiūris, kad statybų aikštelėje gali dirbti bet kas, klaidingas. Mes tą viešai deklaruojame“, – reziumavo pašnekovas.

2019 metais tuometė Vyriausybė norėjo įdiegti privalomą statybininko tapatybės kortelę. Tam turėjo pritarti Seimas, tačiau įstatymų projektai taip ir neapsvarstyti Seimo komitetuose.

Skaičiuojama, kad statybų sektoriuje per metus neapskaitoma 500–700 mln. eurų.

39

„Kamida NT“ archyvo vizualizacija

Žaliausias logistikos centras Lietuvoje – WESTHUB Aušra NYMAN

WESTHUB – pirmasis Lietuvoje A klasės logistikos centras, kurio energinius poreikius patenkins ant stogo įrengta saulės elektrinė, siekia BREEAM „Very good“ sertifikato. Unikalus logistikos centras ir tuo,

OBJEKTAS: Logistikos centras WESTHUB VIETA: Kauno miestas, Šilainių rajonas VYSTYTOJAS: UAB „Kamida NT“

kad jis statomas viename iš Kauno mikrorajonų su puikiai išvystyta infrastruktūra, o ne priemiestyje, kaip įprasta logistikos centrams. WESTHUB projektu siekiama išpildyti tiekimo grandinės lyderių poreikius veiklą vykdyti efektyviai ir tvariai, įsikurti pačioje judriausioje šalies magistralių sankirtoje, būti matomiems ir puikiai reprezentuojamiems, ypač patogiai pasiekiamiems ir galintiems kovoje dėl talentų pasiūlyti aukščiausios klasės darbo vietą.

40 2021 rugpjūtis-rugsėjis

ARCHITEKTAI: projekto vadovė architektė Gileta Beržinienė, UAB „Projektų rengimo biuras“, WESTHUB biuro pastato interjeras – architektė Ieva Folk, „IF Studio“ GEN. RANGOVAS: UAB „Mitnija“ PASTATO PLOTAS: 17 300 kv. m.

(15 500 kv. m sandėliavimo, 1800 kv. m biuro) STATYBOS METAI: 2021

tvarieji pastatai WESTHUB YPATUMAI

Strategiškai Patraukli vieta: Kauno mieste, šalia svarbiausių Lietuvos transporto arterijų sėkmingai veikiančioje transporto ir logistikos ekosistemoje.

Logistikos centras ir efektyviai suplanuoti biurai – vienoje vietoje.

A++

Saulės elektrinė – pastato aprūpinimas tvaria elektros energija.

Taupi šildymo ir vėsinimo sistema oras–oras – galimybė šildyti ir vėsinti atskiras sandėlio zonas reikiamais režimais, naudojant saulės elektrinės pagamintą elektros energiją.

Investicijos atsipirks Logistikos centras WESTHUB taps pirmuoju Lietuvoje, kurio veiklai nebus naudojamas iškastinis kuras, o ant pastato stogo įrengta saulės elektrinė patenkins pastato energinius poreikius. Ir nors pradinės investicijos į žaliąsias technologijas yra didesnės, palyginti su įprastomis, ilgalaikėje perspektyvoje jo vystytojai, UAB „Kamida NT“, įsitikinę, kad jos atsipirks, nes bus gerokai mažesnės eksploatacijos išlaidos, komfortiška darbo aplinka ir didesnė pastato vertė.

WESTHUB logistikos centras yra pirmasis projektas, kuris pats apsirūpins jam reikalinga energija, nenaudodamas iškastinio kuro.

Saulės energija užtikrins ir pastato šildymą, vėsinimą, nes pažangi šilumos siurblių sistema oras–oras veikia elektra. Įgyvendindama šį unikalų projektą bendrovė prisideda prie Europos Sąjungos žaliosios politikos. „Siekis gauti žaliųjų pastatų vertinimo sertifikatą BREEAM „Very good“ –

A++ pastato energinis naudingumas.

Vėsaus stogo dangos (angl. Cool Roof) sistema – statinio apsauga nuo prikaitimo vasarą ir elektros energijos generavimas atspindint saulės spindulius.

Kompiuterinė pastato valdymo sistema PVS (angl. Building management system, BMS).

mūsų bendras indėlis į ateitį, pavyzdys ir paskata kitiems“, – sako Greta Zavackė, UAB „Kamida NT“ vadovė.

Unikalūs tvarieji sprendimai Šiame A++ energinio naudingumo klasės projekte, kur 15 000 kv. m bus skirta sandėliavimui, o beveik 1800 kv. m – biuro patalpoms, jau įgyvendinama daugybė tvarių sprendimų – žaliausias Lietuvoje logistikos centras bus išskirtinis pasirinktomis aukščiausios kokybės medžiagomis ir sprendiniais.

Logistikos centre WESTHUB bus naudojamos pažangios energijos suvartojimą mažinančios technologijos. Pastato vėsaus stogo (angl. Cool Roof) dangos sistema ne tik saugos nuo prikaitimo vasarą, bet ir atspindėdama saulės spindulius padidins saulės elektrinės generuojamos elektros energijos našumą. Beveik 16 000 kv. m vėsiam (baltam) stogui įrengti pasirinkta visiškai balta ir specialiu laku dengta (todėl savaime nusivalanti),

Efektyvūs LED apšvietimo sprendimai – mažesnių elektros energijos sąnaudų garantija, išlaikant reikiamus apšvietimo parametrus.

10 elektromobilių įkrovos vietų.

didžiausią saulės atspindžio indeksą SRI115 turinti PVC danga bei ypač efektyvios ir ilgaamžės, plonos ir sandarios šilumos izoliacinės poliuretano (PIR) plokštės.

Taupi šildymo ir vėsinimo sistema oras– oras suteiks galimybę šildyti ir vėsinti atskiras sandėlio zonas reikiamais režimais, naudojant saulės elektrinės pagamintą elektros energiją.

Efektyvūs LED šviestuvai naudos mažiau elektros energijos ir išlaikydami reikiamus apšvietimo parametrus leis dvigubai sumažinti šviestuvų skaičių pagrindinėse patalpose.

Pastato administravimui ir efektyviam inžinerinių sistemų valdymui bus įdiegta kompiuterinė pastato valdymo sistema (angl. Building management system; BMS) – galimybė sumažinti energijos sunaudojimą iki 30 proc., suteikti didesnį komfortą vartotojui atskirose patalpose užtikrinant norimą mikroklimatą: temperatūrą, oro drėgnumą ir kokybę, apšvietimą. Sistemos stebėsena, reguliavimas vyks internetu nuotoliniu būdu ištisą parą.

41

„Kamida NT“ archyvo nuotr.

tvarieji pastatai Organiškai įsilieti į miesto audinį ir infrastruktūrą

Vėsaus stogo sistema Šis sprendimas užtikrins, kad karštą vasaros dieną stogo temperatūra bus beveik dvigubai žemesnė, palyginti su įprastiniu tamsiu stogu, o tai savaime reikš mažesnes energijos sąnaudas vėsinimui. Taip pat, dėl didžiulio saulės atspindžio, ant stogo būsianti saulės elektrinė sugeneruos daugiau elektros energijos.

Svarbu paminėti, kad WESTHUB – žaliausias logistikos centras tiesiogiai prisidės prie klimato kaitos mažinimo ne tik energiją taupančiais sprendimais ir pasitelkdamas atsinaujinančius energijos šaltinius, bet ir dalyvaudamas COOL3 kampanijoje kartu su dangos tiekėjais – už visą kiekį įsigytos visiškai baltos (lakuotos) PVC stogo dangos bus paso-

dinta apie du šimtus medžių problemiškose pasaulio vietose, tokiose kaip Afrika, kur medžiai sodinami, kad būtų stabdomas dykumų plėtimasis, ar Pietų Amerika, siekiant atsodinti kertamus atogrąžų miškus. Tokiu būdu per 10 metų iš mūsų aplinkos bus „pašalinta“ 59 298,75 kg CO2 (vienas medis per 10 metų iš aplinkos pašalina ~300 kg CO2, o, kaip žinia, medžiai auga gerokai ilgiau nei 10 metų).

Stogui apšiltinti naudojamos efektyviausios, ilgaamžiškos, PIR (poliizocianurato) šilumos izoliacinės plokštės, kurių šilumos laidumo koeficientas tik 0,022 W/mK, o gniuždomasis stipris net 150 kPa. Šie gaminiai, panaudoti WESTHUB stogo sistemoje, turi galiojančius aplinkosaugos EPD sertifikatus, kurie suteikia pastatui papildomų taškų, siekiant BREEAM įvertinimo.

Logistikos ir administracinis centras WESTHUB kuriasi sparčiai besivystančioje Kauno miesto dalyje, B. Brazdžionio g. 29, ir yra tarptautinio tranzito kelių sankirtoje: kelyje „Via Baltica“ ir vos už kelių minučių nuo A1 greitkelio.

Tai kone vienintelis logistikos centras miesto ribose ir iš didžiųjų gyvenamųjų rajonų pasiekiamas pėsčiomis ar keletu viešojo transporto maršrutų – patrauklu tiek dirbant, tiek vykdant distribucijos mieste veiklą.

Daugiau patrauklumo suteikia ir šalia WESTHUB jau sėkmingai veikianti paslaugų ekosistema: sunkvežimių priežiūros centrai, plovykla, sunkiojo ir lengvojo transporto prekybos salonai, degalinė, „DIY Depo“, „MEGA“, lengvai pasiekiama socialinė infrastruktūra.

Planuojama, kad administraciniame pastate įsikurs UAB „Kamida group“ įmonės: „Kamida“, „Kamida NT“, „Kamida Service“, „Klovima“ – apie 100 darbo vietų.

Modernios architektūros A klasės 1800 kv. m ploto keturių aukštų administraciniame pastate interjero autorė dizainerė Ieva Folk ypatingą dėmesį skyrė funkcionalumui, racionaliam, daugiafunkciam erdvių panaudojimui, komfortui ir jaukumui. Numatyti ir inovatyvūs inžineriniai sprendimai: vėdinimas ir vėsinimas vyksta naudojant trivamzdę, multizonę sistemą su papildomu oro drėkinimu, kuri leidžia efektyviai valdyti ir kurti skirtingas temperatūros zonas pastate.

projekto sprendimai

Objekto statybų priežiūra – kiekvieną dieną Šiam objektui buvo sudaryta penkių specialistų grupė, užtikrinanti nuolatinę statybos techninę priežiūrą. UAB „Resums“ profesionalai kasdien įsitraukė į visus statybos procesus. Įmonės vadovas Mindaugas Sakalauskas džiaugiasi, kad įmonė turėjo galimybę prisidėti prie pirmojo Lietuvoje žaliojo logistikos centro „WestHub“ statybos ir jo kokybės užtikrinimo. „Tokios techninės priežiūros paslaugos Lietuvoje užsakomos nedažnai, tačiau užsakovų, kurie skiria dėmesį ne tik pačiam pastatui, bet ir viso proceso priežiūrai, dau-

42 2021 rugpjūtis-rugsėjis

gėja, – sako M. Sakalauskas. – Dar iki kiekvieno statybos darbų etapo pradžios smulkmeniškai analizavome ir nagrinėjome planuojamą darbą, skyrėme didelį dėmesį projektinių sprendinių, rangovo technologinių sprendimų ir pasirengimo darbų atlikimo peržiūrai, kad prieš atliekant konkrečius darbus visiems statybos dalyviams būtų aišku ir neliktų jokių abejonių, kaip ir ką reikia daryti, siekiant aukščiausios kokybės. Šiame projekte naudojomės išmaniąja kokybės valdymo platforma, kuri leidžia aiškiai ir greitai užfiksuoti defektus, juos perduoti už

savo darbų sritį atsakingiems darbų vadovams bei turėti grįžtamąjį ryšį tarp visų statybos proceso dalyvių.“ Įmonė jauna, tačiau savo komandoje turinti patyrusius ir didelę profesinę patirtį sukaupusius inžinierius. Pagrindinė UAB „Resums“ veikla – statybų valdymas, statybų techninė priežiūra ir FIDIC inžinieriaus paslaugos.

www.resums.lt

„Kamida NT“ archyvo vizualizacija

projekto sprendimai

Tvari statybos strategija Logistikos centro WESTHUB projekte dalyvavusiai statybos projektų valdymo bendrovei „Baltic CPM“ buvo iškelti trys esminiai tikslai: kokybė, išskirtinumas ir inovacijos. Ambicinga, veržli, naujų sprendinių ieškanti komanda padėjo įgyvendinti ne vieną išskirtinį, su žaliuoju kursu susijusį sprendimą. Apie tokius sprendimus kalbame su WESTHUB statybos projekto vadovu ir statybų projekto valdymą užtikrinusios bendrovės „Baltic CPM“ vadovu Germantu Kavaliausku.

Kitoks požiūris „Dar prieš statybų pradžią, planuojant projekto strategiją su statytoju „Kamida NT“, buvo išgrynintas kitoks projekto kelias, nei vyrauja rinkoje. Paprastai logistikos centrus stengiamasi statyti kuo taupiau, kad nuomos kaina būtų kaip įmanoma mažesnė. Vystant šį projektą, ekonominio varianto buvo atsisakyta – matome Europos tendencijas, ES tvarumo strategijos įtaką statyboms, pastatų priežiūrai, siekio ieškoti tvarių statybos idėjų, sukuriant naudą ne tik nuomininkui, verslui, bet ir supančiai aplinkai, žmogui“, – sako G. Kavaliauskas.

Vėsus stogas „Baltic CPM“ vadovas pažymi, kad šiam objektui pritaikytų inovatyvių sprendimų Lietuvoje nėra daug, bet jie sėkmingai diegiami Europoje. Puikus pavyzdys – vėsaus

stogo sistema. Baltas, specialiu laku padengtas WESTHUB stogas ne tik atspindi saulės spindulius, bet ir saugo pastatą nuo prikaitimo, taip viduje sukurdamas malonų mikroklimatą.

WESTHUB yra itin sandarus ir, jei turėtų juodą stogą, tektų daug energijos sunaudoti patalpoms vėsinti.

Darnusis sertifikatas Lietuvoje naujai statomi administraciniai pastatai sertifikuojami pagal darniųjų pastatų organizacijų reikalavimus. Tačiau gamybiniams ar sandėliavimo paskirties pastatams tai taikoma labai retai. WESTHUB sertifikuotas pagal BREEAM reikalavimus, gautas „Very good“ įvertinimas. Tai didelis žingsnis į priekį, siekiant darniai statyti ne tik administracinius, bet ir pramoninės paskirties pastatus.

WESTHUB bus sertifikuojamas A++ klasei.

Nors statybos leidimas gautas iki 2021 m. ir pastato energinė klasė gali būti žemesnė, projekto metu įvertinus inžinerinius sprendinius, įdiegus efektyvias šildymo technologijas, sukurta galimybė pasiekti aukštesnę klasę. Tai nauda tiek logistikos centro valdytojui, tiek nuomininkui, tiek darbuotojams“, – pasakoja G. Kavaliauskas.

rėsiantis visišką inžinerinių sistemų integraciją pastato valdymo sistemoje. Nuo šildymo, vėdinimo sistemų iki robotų vėjapjovių – viskas bus valdoma vieno lango principu. Taip siekiama sumažinti pastato eksploatacijos sąnaudas, kurios projekto sėkmei yra dar svarbesnės nei statybos sąnaudos, nes pastato eksploatacijos laikotarpis – kur kas ilgesnis nei statybos.

Eksploatacijos sąnaudas sumažins ir sprendimas ant balto pastato stogo įrengti itin efektyvią saulės elektrinę.

Baigiamasis žodis „Norėčiau padėkoti statytojui – įmonei „Kamida NT“, kurio požiūris į statybas yra išskirtinis ir kitoniškas. Priimti inžineriniai pasiūlymai buvo vertinti ne kelių mėnesių laikotarpiu ar vienos eilutės principu, o atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir visumą, taip siekiant sukurti tikrai išskirtinį pastatą, kuriantį pridėtinę vertę ne tik vystomam verslui, bet ir jame dirbančiam žmogui“, – pažymi G. Kavaliauskas.

Visiškas pastato automatizavimas ir alternatyvūs energijos šaltiniai WESTHUB bus pirmasis toks pastatas, tu-

www.cpm.lt

43

MAKSIMALIAI EFEKTYVUS BALTAS STOGAS Balta stogo danga dengtas žaliausias Lietuvoje logistikos centras WESTHUB visą eksploatacijai reikalingą energiją planuoja gauti iš ant stogo sumontuotos saulės elektrinės. Dėl specialios stogo dangos „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ šio pastato energinis naudingumas yra kur kas aukštesnis – tokie stogai ne tik taupo pastato eksploatacijai skirtą energiją, bet ir mažina aplinkos temperatūrą.

Svarios priežastys Tradiciškai vis dar dominuoja tamsūs plokštieji stogai. Bet ši tendencija turi keistis.

Tamsus stogas sugeria milžinišką šilumos kiekį, ilgiau išlaiko karštį saulėtomis vasaros dienomis, papildomai šildo patalpas, o tai reiškia didesnes išlaidas kondicionavimui. Tai ypač aktualu didelio ploto pramoniniams pastatams, kur juodas stogas žymiai padidina vėsinimo išlaidas.

Klimatas keičiasi. Tą labai gerai parodo vis karštesnės vasaros. Be to, didmiesčiai plečiasi, didėja įkaistančių stogų plotas ir miestai tampa karščio salomis, kur vasaros mėnesiais temperatūra yra 4–6 °C aukštesnė nei gretimose vietovėse. Miestams reikia vėsesnių stogų ir tai –

44 2021 rugpjūtis-rugsėjis

„RENOLIT ALKORPLAN Bright“ yra vėsiausia stogo danga, turinti aukščiausią saulės atspindžio indeksą – 115.

vienas iš sprendimų, galinčių sulėtinti globalinį atšilimą. Balti stogai – vėsesni didmiesčiai, mažesnis oro kondicionavimo poreikis, mažesnis suvartojamos energijos ir į atmosferą išmetamo CO2 kiekis. Tai svarios priežastys, skatinančios tamsius paviršius keisti šviesesniais, labiau atspindinčiais šviesą, ir įvairiuose projektuose numatyti vėsius stogus. Vėsus stogas – nesudėtinga koncepcija, tačiau neabejotinai tvarus sprendimas aplinkosaugos atžvilgiu. Be to, kai stogas neįkaista, jis tarnauja kur kas ilgiau. Įvertinkime ir tai, kad stogo atspindėta šviesa gali būti nukreipta į pastato vidaus erdves, jas papildomai šviečiant natūralia šviesa.

Tinkama apsauga Baltas stogas daugiau saulės spindulių atspindi nei sugeria, mažiau kaista, mažiau kaitina pastato vidų, jo atspindimą šviesą galima panaudoti ir elektros gamybai. Tai – fizika, tačiau, pasak bendrovės „Moderni izoliacija“ direktoriaus Pauliaus Augūno, praktikoje yra kiek kitaip – reikia kalbėti ne tik apie baltą spalvą. „Baltas stogas tik iš pat pradžių yra maksimaliai efektyvus – gana greitai jis pasidengia dulkėmis, papilkėja, dulkės įsiskverbia į medžiagą ir stogo baltumas jau nebeatkuriamas.

Todėl reikia kalbėti apie specialias, baltą stogą

Balti stogai – vėsesni didmiesčiai, mažesnis oro kondicionavimo poreikis, mažesnis suvartojamos energijos ir į atmosferą išmetamo CO2 kiekis.

„Kamida NT“ archyvo nuotr.

projekto sprendimai

projekto sprendimai saugančias ir gerąsias jo savybes didinančias dangas“, – sako P. Augūnas.

Stogo dangas gaminanti bendrovė „RENOLIT“ sukūrė unikalią vėsaus stogo technologiją „RENOLIT ALKORPLAN Bright“, ilgam išsaugančią baltą spalvą. Visiškai balta stogo danga yra padengiama specialiu apsauginiu sluoksniu, užtikrinančiu dar geresnį saulės spindulių atspindėjimą, ilgesnį tarnavimo laiką.

Stogo dangos paviršius ilgai išlieka švarus, o jį nesunku nuvalyti naudojant vien tik vandenį ir minkštą šepetį.

Visos kitos savybės – tos pačios: stogas montuojamas greitai ir lengvai, jis hermetiškas ir lankstus, mechaninės ir cheminės savybės – puikios. „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ stogo danga atitinka tarptautinių ekologiškos statybos reitingavimo sistemų „BREEAM“, „LEED“ ir „VERDE“ reikalavimus. Atitarnavusi ji visiškai perdirbama. „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ danga nėra vien tik baltas viršutinis sluoksnis kaip daugelis kitų rinkoje siūlomų vėsaus stogo dangų.

Ji vientisai balta, todėl suvirinus neišryškėja tamsios suvirinimo siūlės – paviršius yra estetiškas ir vientisas.

dangos paviršių gali būti net 45 °C, dėl to pastato su juoda danga viduje oro temperatūra gali būti 5 °C aukštesnė.

Vėsiausia rinkoje

Unikalus saulės jėgainės skydų tvirtinimas

„RENOLIT ALKORPLAN Bright“ yra vėsiausia stogo danga, turinti aukščiausią saulės atspindžio indeksą SRI. Saulės atspindžio indeksas (angl. solar reflectance index, SRI) parodo medžiagų gebą atspindėti saulės šilumą ir saulės spindulius. Kuo žemesnis yra SRI, tuo labiau įkaista saulėje esanti medžiaga.

Aukščiausią SRI reikšmę 122 pasiektų tik tobulas veidrodis. „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ danga atspindi net 91 proc. saulės šviesos, tad jos SRI indeksas yra labai aukštas – 115.

Tai vėsaus stogo dangų sektoriaus lyderis.

Pasirinkus šią stogo dangą, saulėtomis dienomis vėsinimui skirtos energijos sąnaudos gali būti net 43 proc. mažesnės. Saulėtą dieną temperatūrų skirtumas tarp juodos stogo dangos ir baltos „RENOLIT ALKORPLAN Bright“

Termovizinė nuotrauka parodo baltos stogo dangos efektyvumą lyginant su įprastais stogais.

Kai ant stogo montuojama saulės jėgainė, ji veiks efektyviau, jei stogas bus baltas. Tokiu atveju dvipusė fotovoltinė saulės jėgainė dalį energijos gamins iš nuo balto stogo atsispindėjusios šviesos. Fotovoltiniai saulės jėgainių elementai veikia efektyviau, kai jų aplinkoje oro temperatūra žemesnė, optimali temperatūra – 25 °C. „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ danga neįkaista, todėl saulės jėgainės aplinkoje išlieka žema temperatūra, jėgainė veikia maksimaliai efektyviai, žymiai prailgėja jos tarnavimo laikas, kurį labai sutrumpina perkaitimas.

Svarbus ir saulės jėgainės skydų tvirtinimas. Skydai pasižymi dideliu buringumu, Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai vėjas nuplėšė skydus nuo stogo, todėl, siekiant to išvengti, skydai tvirtinami mažesniu kampu, o tai mažina jų efektyvumą. „RENOLIT“ siūlo unikalią saulės skydų tvirtinimo sistemą „RENOLIT ALKORSOLAR“.

Naudojant šią lengvą, bet labai tvirtą sistemą, saulės jėgainės skydai montuojami nepraduriant hidroizoliacijos. Visi jėgainės elementai yra lengvai pasiekiami, skydai sumontuojami labai greitai. Paprastai jėgainės montuojamos tvirtinant jas prie perdangos – tvirtinimo taškuose prarandamas stogo sandarumas, atsiranda šalčio tiltai. „RENOLIT“ sprendimas kitoks – prie stogo dangos prilydyti „RENOLIT ALKORSOLAR“ profiliai sudaro nedalomą visumą su pačia danga. Tokiu unikaliu būdu tvirtinant ant stogo konstrukcijas, stogo danga išsaugoma nepažeista ir išvengiama šalčio tiltų.

Be to, naudojant „RENOLIT ALKORSOLAR“ sistemą, skydams nereikia balastų, o tai leidžia 30 proc. sumažinti skaičiuojamas stogo apkrovas. Saulės skydus galima montuoti didesniu kampu į stogą – ši sistema kur kas atsparesnė vėjo gūsiams, o tinkamas saulės jėgainės skydų montavimo kampas jėgainės efektyvumą padidina 4–6 procentais.

www.izoliacija.com

45

AR LIETUVA IŠNAUDOS POTENCIALĄ?

Jokūbas BALTRUKONIS

Pilną šio straipsnio versiją skaitykite portale SA.lt

https://bit.ly/3yl6Swh

46 2021 rugpjūtis-rugsėjis

„Freepik“ nuotr.

STATYBŲ INŽINERIJOS REVOLIUCIJOS BELAUKIANT:

inžinerija 4.0

Ketvirtoji pramonės revoliucija neša įspūdingus pokyčius visose gyvenimo srityse. Jie stipriai pakeis ir statybų inžinerijos sektorių, Lietuvoje turintį itin didelių perspektyvų, tačiau jis susiduria su iššūkiais švietimo srityje. Apie juos kalbinu prestižinių Lietuvos inžinerijos kompanijų vadovus ir universitetų

Labai svarbu yra dalytis gerosiomis ir nepavykusiomis praktikomis, iškylančiais iššūkiais, kuriuos yra sudėtinga arba kartais neįmanoma išspręsti.

atstovus.

MANTAS BAGDONAVIČIUS,

2

UAB „Veikmės statyba“ direktorius

DAINIUS GUDAVIČIUS,

1

UAB „Engmann Arccon“ vadovas Svarbiausias pokytis, kuris vyksta, nors kol kas nematomas, bet labai svarbus, tai skirtingų sektorių, technologijų informacinių sienų nykimas. Tai svarbu, nes CAD/ BIM pasauliai, daiktų interneto (IoT), didžiųjų duomenų (Big Data) technologijos visuomet buvo tarsi atskiri pasauliai informacinėje plotmėje. Išnykusios sienos leis tikrąjį nepertraukiamą bendradarbiavimą tarp įvairiausių sričių, atsiras dar daugiau sinerginių galimybių. Leiskite pafantazuoti, pavyzdžiui, virtualus parduotuvės išdėstymas, kuriame matomi ne tik statybiniai elementai, bet ir realiu laiku atnaujinamos prekės, inventorius, kur kiekvienas pasikeitimas atsispindi 3D modelyje, o visi elementai, tiek statybiniai, tiek inventorius, turi susiejimą su atitinkamomis informacinėmis sistemomis, kurios seka būseną realiu laiku. Tai mažas pavyzdys, kaip tarpusavio informacija bus susiejama. Tai ne būtinybė, o galimybės, kurias vartotojai turės.

Ateitis priklauso skaitmeniniams procesams, kurie bus taikomi kiekviename žingsnyje. Tai neišvengiamai lems, kad statybos inžinerijos srityje pamatysime ne tik šios srities, bet ir informacinių technologijų specialistų, kurie gelbės kurdami statybos inžinieriams patogiai naudojamą informaciją. Žvelgdami dar toliau, tikriausiai pradėsime matyti specialistus, kurie valdys ir prižiūrės vis daugiau technikos, robotų, atlikančių darbus statybos aikštelėje. Tikėtina, kad laikui bėgant keisis žmonių, dirbančių aikštelėje ir biure, proporcija.

Labai svarbu yra dalytis gerosiomis ir nepavykusiomis praktikomis, iškylančiais iššūkiais, kuriuos yra sudėtinga arba kartais neįmanoma išspręsti. Labai svarbu šiais klausimais dalytis tiek su jaunaisiais specialistais, tiek su įstatymų leidėjais.

Kitas svarbus momentas yra komunikacija tarp visų dalyvių šioje srityje. Labai svarbu išgirsti vieniems kitus – išsigryninti procesų vietas, kurios parodytų, kur kyla daugiausia rūpesčių, ir kokios priemonės tai padėtų spręsti, stengtis situacijas matyti iš kiek įmanoma daugiau perspektyvų, siekiant matyti kuo tikslesnį vaizdą.

Išnykusios sienos leis tikrąjį nepertraukiamą bendradarbiavimą tarp įvairiausių sričių, atsiras dar daugiau sinerginių galimybių.

47

inžinerija 4.0

SIMONAS BARSTEIGA,

3

„CSD Engineers Vilnius“ vadovas Skaitmeninės statybų inovacijos ir technologijos gali sukurti precedento neturinčius pokyčius statybų pramonėje. Šie pokyčiai gali sudaryti galimybes atsirasti naujiems verslams. Įmonėms tai reiškia, kad reikėtų skubiai pritaikyti technologijas, kurios didina produktyvumą ir produkto kokybę, o universitetams skubiai transformuoti mokymosi programas ir pradėti ruošti ateities statybos inžinierius. Artimiausiame dešimtmetyje galima tikėtis pamatyti nesugebėjusių skaitmenizuotis įmonių pasitraukimą iš rinkos, taip pat ir rinkos dalies pasidalijimą tarp senųjų ir naujųjų įmonių rinkoje.

Didelę įtaką rinkos pasidalijime turės tinkamų verslo modelių sukūrimas ir pritaikymas.

Sparčiai artėjančios inovacijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, duomenų analizė, debesijos kompiuterija ir daiktų internetas, yra pritaikomos ir statybų pramonėje specialiai jas adaptuojant industrijos poreikiams. Kaip pavyzdį galima pateikti daiktų interneto technologijos pritaikymą sujungiant prietaisus ir techniką, naudojamą statybų metu. Virtualiosios realybės akiniai padeda planuotojams ir investuotojams pamatyti jų projektus detaliau virtualiojoje aplinkoje iš išorės bei perteikti vidaus erdvės pojūtį. Šios technologinės galimybės gali daryti didelę įtaką industrijos efektyvumui, produktyvumui ir skaidrumui.

Tobulėjanti programinė įranga leidžia sumažinti neefektyvumą jau planavimo proceso metu. Taip pat ši programinė įranga gali būti naudojama visame pastato gyvavimo periode ir ji gali sujungti kitas skaitmenines technologijas. Be to, kai tik programinės įrangos platformų technologijos taps pagrindine skaitmenine statybų pramonės infrastruktūra, jos greičiausiai pakeis konkurencijos dinamiką visoje industrijoje, panaikin-

48 2021 rugpjūtis-rugsėjis

damos verslo modelius, kurie yra pagrįsti informacijos asimetrija, ir iškels įėjimo į rinką reikalavimus naujoms įmonėms. Įmonės, gebančios sėkmingai adaptuoti skaitmenines technologijas, didinančias efektyvumą ir produktyvumą savo veikloje, galės pasiūlyti savo paslaugas žemesnėmis kainomis ir naujus pajamų gavimo modelius kuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

Mane asmeniškai domina inžinierių projektuotojų sektoriaus pokyčiai. Šiandien sektorius Lietuvoje išgyvena finansinį pakilimą ir džiaugiasi užsakymais, tačiau mes turime galvoti apie išgyvenimą. Kodėl? Todėl, kad šiandieninis inžinerinio verslo modelis nėra stabilus ir papildomos pajamos generuojamos tik didinant žmonių skaičių. Šiandien tik didelės įmonės gali generuoti didelius pelnus ir investuoti į naujus verslo modelius, o mažoms projektavimo įmonėms, kurių dauguma ir yra Lietuvoje, tai labai sudėtinga. Lietuvai būtina turėti bendrą verslo ir švietimo institucijų strategiją siekiant išlikti konkurencingai Europos rinkoje. Šiuo metu išleidžiame daug valstybės pinigų praeities inžinieriams ruošti, kai būdami labai maži turime žiūrėti dar toliau nei 2035 metai.

Šiuo metu išleidžiame daug valstybės pinigų praeities inžinieriams ruošti, kai būdami labai maži turime žiūrėti dar toliau nei 2035 metai.

inžinerija 4.0 Nuo statybos inžinierių veiklos priklauso, kokiuose miestuose ir pastatuose gyvensime, taip pat jie turi užtikrinti, kad infrastruktūra ir pastatai būtų pritaikyti globaliems iššūkiams: stichinėms nelaimėms, klimato kaitos, gyventojų skaičiaus augimo iššūkiams.

DR. LAURA STASIULIENĖ,

4

KTU Statybos ir architektūros fakulteto prodekanė Kai kalbame apie studijų programas, turime kalbėti ne apie tai, ko programoms trūksta šiuo metu, o turime įvertinti, su kokiais iššūkiais susidurs programų absolventai po 10–20 metų ir kokių kompetencijų reikės šiems iššūkiams spręsti. Nuo statybos inžinierių veiklos priklauso, kokiuose miestuose ir pastatuose gyvensime, taip pat jie turi užtikrinti, kad infrastruktūra ir pastatai būtų pritaikyti globaliems iššūkiams: stichinėms nelaimėms, klimato kaitos, gyventojų skaičiaus augimo iššūkiams.

Susiduriant su globaliais iššūkiais itin svarbios kompetencijos yra kritinis mąstymas, socialinis intelektas, gebėjimas dirbti tarpkultūrinėse ir nutolusiose komandose, kompiuterinis raštingumas, gebėjimas ir noras mokytis bei nuolat tobulėti. Šios kompetencijos leidžia įvairiapusiškai analizuoti ir kritiškai įvertinti informaciją bei perteikti ją užsakovui siekiant įtikinti priimti teisingus sprendimus.

Tam, kad statybos inžinerijos absolventai gebėtų spręsti globalius iššūkius ir turėtų reikiamų kompetencijų, KTU Statybos ir architektūros fakultete į studijų programų sandarą ir kokybę žiūrime kompleksiškai. Kalbėdami apie esmines kokybiškų studijų sritis turime turėti omenyje, kad studijų programų personalas turi būti mišrus, t. y. turi būti tiek dėstytojų akademikų, tiek inžinierių praktikų.

Studijų programų sandara turi suteikti ne tik bazinių žinių, bet ir į globalių iššūkių sprendimą orientuotą turinį. Ne mažiau svarbi dedamoji – didaktika, orientuota į studentą, taikomi grupinio darbo, atvejų analizės, problemų sprendimu ir iššūkiais grįsto mokymo metodai. Į studijų programų valdymą turi būti įtraukti verslo partneriai, studijų infrastruktūra turi būti prieinama ir pakankama studentų ir dėstytojų bendradarbiavimui. Tarptautiškumas ir partnerystės su verslu yra itin svarbios programų vykdytojams.

Visos šios dalys yra būtinos šiuolaikiškoms ateities statybos inžinierius rengiančioms studijoms.

Doc. dr. REMIGIJUS ŠALNA ir doc. dr. LINAS JUKNEVIČIUS

5

VILNIUS TECH Statybos fakulteto prodekanai Lietuvoje yra pakankamai gera statybų inžinerijos krypties studijų programų pasiūla. Ypač aukštu bei tarptautiniu mastu pripažintu lygiu pasižymi VILNIUS TECH vykdomos visų pakopų statybos inžinerijos studijų programos.

Lietuvos mokymo įstaigose vykdomos studijų programos nuolat tobulinamos ir kuriamos naujos, tačiau statybos sektoriaus verslo atstovai dažnai akcentuoja praktinio absolventų pasirengimo gerinimo būtinybę, tarpkryptinių žinių poreikį, orientaciją į užsienio rinkas. Šioje srityje pažangos siekiama aktyviai bendradarbiaujant su didžiausiomis statybos sektoriaus įmonėmis ir profesionalus vienijančiomis asociacijomis, taip pat atskiromis pažangiomis statybos įmonėmis, kurios dalyvauja studijų programų komitetuose, priima studentus praktikoms, organizuoja dėstytojams stažuotes, siūlo studentų baigiamųjų darbų temas, bendradarbiauja įvairiose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklose.

Pastaruoju metu pastebimas tarpkryptinių studijų programų poreikis. Rinkoje išryškėjo poreikis specialistų, kuriems parengti būtinos klasikinės statybos inžinerijos sąsajos su kitomis studijų kryptimis, pavyzdžiui, statybos inžinerijos ir informatikos, statybos inžinerijos ir mechatronikos, statybos inžinerijos ir aviacijos technologijų (panaudojant bepilotes skraidykles statybos procesuose) ir pan. Kita vertus, tarpkryptinės programos sunkiai skinasi kelią į pripažinimą, nes jas sudėtingiau akredituoti, abiturientams jos gali atrodyti komplikuotos dėl kelių jau savaime sudėtingų inžinerinių studijų krypčių derinimo.

Tačiau tikėtina, kad ilgainiui tokio tipo studijų programos taps įprastos ir populiarios. Galima pažymėti, kad šiais metais VILNIUS TECH įregistravo naują pirmosios pakopos tarpkryptinę statinio informacinio modeliavimo studijų programą, kuri nuo klasikinės statybos inžinerijos programos skiriasi dideliu informatikos krypties studijų dalykų bloku.

Lietuvos mokymo įstaigose vykdomos studijų programos nuolat tobulinamos ir kuriamos naujos, tačiau statybos sektoriaus verslo atstovai dažnai akcentuoja praktinio absolventų pasirengimo gerinimo būtinybę, tarpkryptinių žinių poreikį, orientaciją į užsienio rinkas.

49

TOBULĖTI

NEIEŠKANT LENGVŲ KELIŲ Posakis, kad paprasčiau ir greičiau pastatyti naują namą nei rekonstruoti seną, generalinės rangos įmonei „Statrama“ iš Dzūkijos yra gerai žinomas. Įmonė yra rekonstravusi ne vieną pastatą, o šiuo metu įgyvendina du objektus Alytuje: atlieka senųjų istorinių kareivinių sandėlio Ulonų g. 14, statytų dar caro laikais, rekonstrukciją ir didžiausios gydymo įstaigos Pietų Įmonės archyvo nuotr.

Lietuvoje, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus kapitalinį remontą.

Pastato viduje viskas bus pertvarkoma kapitališkai: naujai įrengiamos mūrinės pertvaros, montuojama gelžbetoninė perdanga iš surenkamųjų elementų.

Vasarą, liepos 18 d., įmonei „Statrama“ sukako 10 metų, tačiau per tą trumpą laikotarpį, pradėjusi nuo vidaus apdailos darbų, įmonė išaugo iki generalinio rangovo, galinčio įgyvendinti ir sudėtingus rekonstrukcijos projektus.

Netrukus bendrovės atliktų darbų portfelis pasipildys dar dviem rekonstruotais valstybinių įstaigų objektais.

Buvęs sandėlis Alytaus kareivinėse virsta moderniu pastatu, pritaikytu šiandieniniams poreikiams Vienas jų – jau minėtose kareivinėse Ulonų gatvėje, Alytuje, esantis pastatas, statytas 1917 m. ir iki šiol naudojamas pagal paskirtį – kariuomenės reikmėms, jau senokai reikalavo

50 2021 rugpjūtis-rugsėjis

atnaujinimo darbų. Pagal projektą, siekiant išsaugoti unikalumą ir išskirtinumą, pastatas šiltinamas iš vidaus, fasadų dekoro elementai (langų kontūrai, išskirtinės formos karnizas ir kiti dekoratyviniai elementai) paliekami. Buvo būtina išsaugoti pastato išorės sienas, todėl, išardžius senojo pastato vidaus konstruktyvą, „Statramos“ darbuotojams reikėjo ne tik sutvirtinti mūrines išorės laikančiąsias konstrukcijas, bet ir statybų metu jas ypač saugoti, kad jos išliktų nepažeistos. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis – viduje pastato esant plieninėms atotampoms ir sijoms, t. y. rišamiesiems elementams, rekonstruojamam pastatui įmonės komanda sumontavo naujus pamatus, šiuo metu montuoja gelžbetonines perdangas ir ruošiasi įrengti skardinį stogą.

Statybos saugant ir išryškinant autentiškas išorės sienas Kaip pasakoja Ramūnas Tarvainis, UAB „Statrama“ direktorius, anksčiau tai buvo sandėlio patalpos, o rekonstrukcijos metu ketinama pritaikyti pastatą administracijai ir įrengti kabinetus. Numatoma keisti stogo konstrukcijas, o stogo danga bus klojama iš valcuotų skardos lakštų, įrengiant ir lietaus nuvedimo sistemą. Planuojama remontuoti įėjimų laiptus, įrengti stogelius virš įėjimų. Langai bus pakeisti į naujus klijuotosios medienos rėmo, įstiklintus stiklo paketais. Projekte numatomas esamų fasadų atnaujinimas: bus sutvarkomi plytų ištrupėjimai, suskilinėjimai, esamas nestabilus mūras sutvirtinamas. Remontuojamas

13,33

11,59

1

8

13,33

11,59

Dviejų aukštų pastatas taps triaukščiu, papildomai įrengus mansardinį SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI: aukštą. Prie pastato pristatoma metalinio karkaso laiptinė.

- STOGO evakuacinė DANGA - SKARDA (CLASSIC PROFILIS).

Spalva- RAL 8016-P arba analogiška.

Montuojami nauji mediniai langai su stiklo paketais ir durys.

Buvęs kareivinių sandėlis virs administraciniu pastatu.

pastato cokolis. Pastato viduje viskas bus pertvarkoma kapitališkai: naujai įrengiamos mūrinės pertvaros, montuojama gelžbetoninė perdanga iš surenkamųjų elementų – kas 6 metrus. Taip yra daroma siekiant stabilizuoti A pastatą – sumontuota gelžbetoninės perdangos dalis patikimai įtvirtinama sienoje metaline armatūra, tuomet sienoje esantys perdangos tvirtinimo elementai užmonolitinami, perdangos elementai sujungiami tarpusavyje ir tik tada vėl montuojama 6 m pločio perdangos dalis. Sumontavus perdangas, anksčiau buvęs dviejų aukštų pastatas taps triaukščiu, papildomai įrengus mansardinį aukštą, kurio sienos, kaip ir stogas, bus iš tokių pat skardos elementų. Prie pastato pristatoma metalinio karkaso evakuacinė laiptinė, aptaisoma metaliniu tinklu. Naudojamos tik Europos techninį liudijimą turinčios ir CE ženklintos medžiagos.

Pastatas bus apšiltintas iš vidaus išsaugant autentiškas pastato išorines sienas. Numatyta ir moderni rekuperacijos sistema kartu su vėsinimu.

Rekonstrukcijos metu visuomet atsiranda ir netikėtumų, todėl sprendimus reikia priimti atsižvelgiant į naujai atrastus elementus. Šiame objekte teko nugriauti du priestatus, kurie, kaip matyti iš statybos būdo ir medžiagų, buvo atsiradę vėliau. Rekonstravus pastatą, jo numatomas bendras plotas yra 1731,13 kv. m.

Jo rekonstrukcijai skirta apie 1,7 mln. eurų.

Bendrovė „Statrama“ taip pat rūpinasi ir jo

inžinerine bei technine dalimi pagal parengtus techninius brėžinius. Objektas pradėtas rekonstruoti 2021 m., pačiame pandemijos įkarštyje, todėl teko atidžiai susiplanuoti tiekimo grandinę, iš anksto pasirūpinti daugeliu medžiagų, todėlD kol kas įmonė nuo grafiko neatsilieka, darbai vykdomi pagal planą. Objekte pastoviai darbuojasi apie 18–30 žmonių.

PASTABOS: 1. Matmenis ir altitudes tikslinti statybos metu; 2 Fasadai nuplaunami, nuvalomi, remontuojamas išbyrėjęs mūras; 3. II saugumo klasės patalpų langai su grotomis; 4. Dūmų šalinimo oratkių tipas ir matmenys tikslinami darbo proejkto rengimo metu.

0

2019

LAIDA

DATA

KVAL. PATV. DOK. NR. A 100

Statybos leidimui ir konkursui LAIDOS STATUSAS, KEITIMO PRIEŽASTIS (JEI TAIKOMA) STATINIO PROJEKTO PAVADINIMAS:

P A N P R O J E K T A S Uždaroji akcinė bendrovė Respublikos g. 44, Panevėžys, Tel./faks.: (8 45) 58 18 75

Statinio numeris sklypo plane - 01.

Specialios paskirties pastatas (kareivinės)

PV, A PDV Elvyra Klimavičienė PV asist.

Sandėliavimo paskirties pastato 8F2p rekonstravimo į specialiosios paskirties pastatą (kareivines) Ulonų g.14, Alytuje projektas STATINIO NUMERIS IR PAVADINIMAS

Giedrė Dubrovinienė

DOKUMENTO PAVADINIMAS:

Laida

Fasadai tarp ašių 1-8, A-D M1:100 STATYTOJAS IR (ARBA) UŽSAKOVAS:

LT

DOKUMENTO ŽYMUO:

LIETUVOS KARIUOMENĖ

0 Lapas

P/01293-01-TP-SA.B-11

1

Projektą pakeisti leidžiama tik gavus projekto autorių sutikimą

Lapų 1 A2L

Kapitalinis remontas veikiančioje ligoninėje Šiuo metu rekonstruojamame Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriuje statybininkai turi dirbti veikiančios ligoninės sąlygomis. Darbai lyg ir nebūtų sudėtingi, tačiau daugiausia iššūkių iškyla stengiantis prisitaikyti prie intensyvaus, ištisą parą trunkančio ligoninės darbo ritmo. Sudėtingi medicininiai diagnostiniai prietaisai ypač jautrūs net ir mažiausioms vibracijoms, tad iššūkiu tampa kiekvienas triukšmingesnis procesas, tenka derinti statybos darbų laiką su medicininės aparatūros naudotojais, saugoti, kad į pirmą aukštą nenukristų ardymo atliekos. „Atsiranda ir kitų netikėtumų – tarp mūro pertvarų atrandame monolitines laikančiąsias kolonas, o projektuotojai buvo numatę tas sienas išardyti“, – sako R. Tarvainis. Tad tenka sprendimus priimti priklausomai nuo esamos situacijos.

Nepaisant šių su specifine objekto paskirtimi susijusių iššūkių, pagrindiniai technologiniai

remonto, statybos ir inžinerinės įrangos montavimo darbai jau artėja į pabaigą, įmonės komanda ruošiasi apdailai. Numatyta ir efektyvi rekuperacijos sistema, atitinkanti modernios gydymo įstaigos reikalavimus. Šie ir kiti objektai rodo įmonės palaipsnį augimą, patirties kaupimą, kryptingai siekiant kuo sėkmingiau pritaikyti įgytas žinias – nuosekliai ir atidžiai vykdant jai patikėtas užduotis.

www.statrama.lt

51

REKONSTRUOTA KLAIPĖDOS FUTBOLO MOKYKLA –

naujas daugiafunkcis sporto centras Rolandas KAŽIMĖKAS

Pasirinkimą atlikti visą, o ne kosmetinį apleisto Klaipėdos futbolo mokyklos pastato ir stadiono, kurį ne vienas klaipėdietis vadino miesto gėda, rekonstrukciją, apimančią ir visos sportui reikalingos infrastruktūros atnaujinimą, projekto vadovas Aurimas Dališanskis vadina toliaregišku sprendimu – naujasis kompleksas bus pritaikytas ne tik mokinių bei profesionalų treniruotėms, bet ir sporto renginiams, įvairioms varžyboms, turnyrams, edukacinei veiklai, pramogoms, bendruomenės poreikiams.

OBJEKTAS: Klaipėdos futbolo mokykla VIETA: Paryžiaus komunos gatvė, Klaipėda ARCHITEKTAI: Karolina Juočerė, Raminta Grencevičiūtė, UAB „Aplan“ PROJEKTO VADOVAS: Aurimas Dališanskis KONSTRUKTORIUS: Domantas Baigys, UAB „Aplan“ GENERALINIS RANGOVAS: AB „Panevėžio statybos trestas“ OBJEKTO PLOTAS: 3909,71 kv. m SKLYPO PLOTAS: 38 299 kv. m REKONSTRUKCIJOS METAI: 2019–2021

52 2021 rugpjūtis-rugsėjis

objektas

UAB „Aplan“ archyvo nuotr.

Pasirinkimas – pilna rekonstrukcija Klaipėdos futbolo mokyklos, esančios Paryžiaus komunos gatvėje, rekonstrukcijos darbai prasidėjo 2019 m. pavasarį.

1972 m. pastatytas futbolo mokyklos pastatas visiškai neatitiko statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, aplinkos apsaugos ir kitų reikalavimų, nebuvo pritaikytas žmonėms su negalia. Miestiečius piktino jo išvaizda.

Sporto mokyklos pastate veikė tik viena sporto salė, avarinės būklės baseinas buvo uždengtas faneros plokštėmis ir nebeeksploatuojamas, nublukusi salės grindų danga buvo apgadinta, pavojinga (turėjo iki 2 cm plyšių), nelygi. Sienų dažai ir tinkas vietomis nutrupėję, salės apšvietimas netinkamas, žiūrovų saugumas neužtikrintas. Gelžbetoninių konstrukcijų apsauginis sluoksnis kai kuriose vietose buvo nubyrėjęs, laikančiųjų konstrukcijų armatūra korodavusi. Durys ir langai nekeisti nuo eksploatacijos pradžios ir buvo visiškai nusidėvėję.

Kritinės būklės buvo ir pastato išorė: sienos plyšiai, tinkas ištrupėjęs, plytos padažytos skirtingų spalvų dažais, matomas pelėsis, siekiant apsaugoti praeivius, dalis pastato buvo apdengta apsauginiais tinklais.

Kadangi senasis Klaipėdos futbolo mokyklos pastatas buvo nefunkcionalus ir nesaugus, nuspręsta rekonstruojant griauti visą jo antžeminę dalį ir ant esamų pamatų pastatyti 32 100 m2 ploto lengvų konstrukcijų sporto maniežą, įrengiant jame nepilno dydžio futbolo aikštę. Maniežui suprojektuota universali danga, tinkanti įvairioms sporto šakoms ir renginiams. Prie maniežo nuspręsta įrengti 5150 m2 ploto pagalbines ir administracines sporto mokyklos patalpas.

Buvo nutarta nugriauti ir mūrinius įėjimo į stadioną vartus bei neestetiškai atrodančius ir visiškai nefunkcionalius sandėlius.

53

UAB „Aplan“ archyvo nuotr.

Pagrindiniai funkciniai sprendimai

Statybos ir įrengimas – dviem etapais Visa objekto rekonstrukcija padalyta į tris etapus.

Pirmuoju įrengta dalis automobilių stovėjimo aikštelių, vietoj nugriautos futbolo mokyklos ir baseino pastatytas daugiafunkcis dviejų aukštų paslaugų kompleksas, atviros erdvės pritaikytos bendruomenės ir sporto mokyklos veikloms. Antrasis etapas prasidėjo stadiono tribūnų, bėgimo takų, aptvėrimų, kamuolių gaudyklių, futbolo aikštės dirbtinės žolės dangos ardymu, bet pagrindiniai šio etapo darbai – naujų sporto aikštynų, stadiono, futbolo treniruočių aikštės, tinkamo apšvietimo, lauko treniruoklių, poilsio ir žaliosios zonų įrengimas, iškirstų medžių atsodinimas, teritorijos aptvėrimas, dviejų gelžbetoninių tribūnų pastatymas, prieigų sutvarkymas.

Projekto vadovas A. Dališanskis pasakoja, kad projektuojant daugiafunkcį sporto pastatą reikėjo atsižvelgti į funkcinių ryšių ir zonavimo, neįgaliųjų poreikių tenkinimo sprendinius, taip pat į patalpų insoliaciją ir natūralų apšvietimą, mikroklimato (drėgnumo, temperatūros) normų reikalavimus, parinkti tinkamus patalpų išdėstymo, inžinerinių sistemų sprendinius. Buvusi sporto mokykla rekonstruota į dviejų aukštų daugiafunkcį sporto centrą su papildomomis bendruomeninėmis funkcijomis, o rūsyje numatytos tik pagalbinės ir techninės patalpos.

Lauke ne tik teko iš esmės atnaujinti dirbtinę futbolo aikštės dangą, bet ir įrengti 6 bėgimo takelius, lengvosios atletikos sektorius, 1000 vietų žiūrovų tribūnas, suprojektuoti „impulsinį“ aikštės dangos pašildymą, natūralios dangos futbolo aikštelę apšilimui ir treniruotėms, laistymo sistemą, universalios dangos aikštelę krepšiniui, tinkliniui ar kitoms panašioms sporto šakoms. Pasak projekto vadovo A. Dališanskio, specifiniai ir sunkausi sprendiniai buvo pritaikyti sporto aikštyną FIFA II lygio (tarptautinėms) varžyboms. Stadionui Lietuvos futbolo federacija iškėlė labai daug reikalavimų, kuriuos buvo būtina įgyvendinti, siekiant atitikti tarptautines normas.

Sutvarkyta aplinka atgaivino apleistą teritoriją, sporto kompleksą patogiau pasiekti jo lankytojams – įrengtos naujos, erdvios automobilių aikštelės, infrastruktūra pritaikyta dviračiams.

Tikimasi, kad naujasis sporto kompleksas pritrauks į miestą ir daugiau sportui skirtų renginių.

projekto sprendimai

Sporto objekto specifika ir iššūkiai generaliniams rangovams Šiame sporto komplekse, kuriame įsikurs Jaunimo centras, AB „Panevėžio statybos trestas“ įrengė du stadionus su dirbtine danga, krepšinio aikštelę.

Stadionas daugiafunkcis – jis taip pat pritaikytas ir lengvosios atletikos varžyboms: bėgimui, šuoliams į tolį ir rutulio stūmimui, o varžybos čia vykti gali ir vakare – tam buvo įrengtas apšvietimas su LED prožektoriais.

Viename iš stadionų buvo įdiegta speciali

54 2021 rugpjūtis-rugsėjis

laistymo sistema, kuri per vieną valandą gali išlaistyti 60 m3 vandens. Objekte taip pat buvo įrengta treniruoklių ir dvi sporto salės ir FIFA standartus atitinkanti futbolo aikštė, kurioje gali vykti tarptautinės varžybos.

Abi aikštelės padengtos specialia PVC danga, linijos buvo subraižytos specialiais dažais, siekiant apsaugoti sportininkus nuo slydimų, taip sumažinant traumų tikimybę.

Projekto įgyvendinimas nepraėjo be iššū-

www.pst.lt

kių – svarbiausia buvo laiku atlikti užsakovo pageidavimus COVID-19 kontekste, kai medžiagų tiekimas pradėjo strigti ir vėluoti, o kainos – kilti. Vis dėlto darbai užbaigti laiku.

infrastruktūra

aikštės ATGIMSTANČIOS MIESTŲ AIKŠTĖS – ŽMONĖMS

Aikštės – vienas svarbiausių miesto struktūros elementų, kuriuose vyksta patys reikšmingiausi miesto gyvenimo įvykiai.

Kad būtų sėkmingos, miesto erdvės turi veikti keliais lygmenimis ir įgyvendinti daugybę poreikių.

E. Lasio nuotr.

Verskite ir skaitykite!

↓

Šiandien architektams ir dizaineriams tapo aišku, jog pagrindinis kiekvieno aikštės atnaujinimo projekto variklis – žmonėms kuriamos patirtys.

ŠIUOLAIKIŠKOS ARCHITEKTŪROS IR AUTENTIŠKUMO DERINYS KLAIPĖDOJE Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Klaipėda pristato vis daugiau projektų, skatinančių miesto atsinaujinimą, modernėjimą ir plėtrą. Šių metų vasarą miestiečiams ir svečiams atvertas vienas jų – Vaidilos aikštė. Taikos prospekto ir Paryžiaus komunos gatvės sankirtoje esančios aikštės rekonstrukcijos projektas darniai įsilieja į viso kvartalo teritorijos planą, sujungia viešąsias erdves, papildo Ąžuolų giraitės sprendinius ir taip prikelia vietą naujam gyvenimui. Atsinaujinusi aikštė, vienas iš visą Klaipėdos miestą reprezentuojančių elementų, šiandien vėl suburia aplink įsikūrusius daugiabučių gyventojus, miestelėnus ir miesto svečius.

56 2021 rugpjūtis-rugsėjis

infrastruktūra

Tam, kad būtų išsaugotas svarbiausios viešosios erdvės kvartale funkcionalumas, Vaidilos aikštei atnaujinimo darbai buvo būtini. Pagal projektavimo konkursą laimėjusios bendrovės MB „Pupa – strateginė urbanistika“ pasiūlymus rekonstruoti pėsčiųjų takai ir šaligatviai, fontanas su restauruotomis skulptūromis, įrengti dviračių takai, vaikų žaidimų aikštelė, mažosios architektūros elementai.

Taip pat suprojektuota nauja medžių alėja, nutiesti inžineriniai tinklai. 14 mėnesių trukusius statybos darbus atliko AB „Panevėžio statybos trestas“.

Urbanistinis teritorijos tęstinumas

E. Lasio nuotr.

Rytinėje pusėje besiribojanti su Ąžuolų giraite, o vakarinėje – su Taikos prospektu, Vaidilos aikštė suskirstyta skirtingomis zonomis, siekiant atsižvelgti ir papildyti supančią aplinką. Ties Taikos prospektu įrengta priekinė, reprezentatyvioji zona, toliau aktyvi žaidimų ir žalioji erdvės.

Reprezentatyviojoje zonoje prie gatvės numatyta erdvė, kurioje galėtų vykti sezoniniai renginiai, mugės, šventės, stovėti Kalėdų eglutė. Ten išsaugotas baseinas su medinėmis Vaidoto Bliūdžiaus restauruotomis skulptūromis „Vaidila, Aitvaras ir Bildukas“, įrengti suoliukai, modernus apšvietimas, baltų betoninių grindinio plokščių danga. Žalioji zona įkurta arčiau gyventojų namų ir siūlomo bendruomenės centro pastato. Ši zona tarsi pratęsia gretimą Ąžuolų giraitę ir taip sujungia viešąsias teritorijos erdves, todėl jai buvo taikomi Ąžuolų giraitės sprendiniai ir stilistika. Per šią erdvę nutiestas dviračių takas, įrengtos žaidimų ir pramogų aikštelės, žalia veja kiemo žaidimams. „Želdynai užima apie 40 proc. viso aikštės ploto.

Suprojektuoti įvairūs vaikų žaidimo įrenginiai, orientuoti tiek į paauglius, tiek į mažesnius klaipėdiečius. Šalia suformuoti guminiai kalniukai – patikrinti, veikiantys sprendiniai“, – aiškina MB „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas, architektas Tadas Jonauskis.

57

Dviračių takas jungia visas tris projekto zonas – reprezentatyviąją, aktyvią žaidimų ir žaliąją erdves. Takas driekiasi nuo Ąžuolų giraitės, per įrengtas žaidimų ir pramogų aikšteles iki pat Taikos prospekto.

Autentiškumo išsaugojimas

E. Lasio nuotr.

Įgyvendinant viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro rekonstrukcijos projektą, siekta ne tik sukurti naujas, kokybiškas erdves, bet ir išsaugoti vietos autentiką. Architektas T. Jonauskis pasakoja, kad tam buvo rekonstruojamas buvęs fontanas: „Jo gabaritai išliko nepakitę, tačiau dabar jis tapo bekraštis, vanduo lėtai persipila per kraštus, o priešais išsaugotos restauruotos medinės skulptūros.“

Dominuojanti šiuolaikinė architektūra Pasak T. Jonauskio, aikštėje siekta įrengti daugiau šiuolaikinės architektūros elementų. Penkių tipų lauko baldai suprojektuoti be pamatų, todėl prireikus juos galima perstumdyti. „Pasaulyje yra daug sėkmingų tokio mobilaus dizaino pavyzdžių“, – sakė architektas. Kiti aikštės elementai, tokie kaip šviestuvai, yra lakoniški ir paprasti, bet prisideda prie šiuolaikinės Vaidilos aikštės dvasios, kuri, įgavusi antrą kvėpavimą, jam prikelia ir viso kvartalo teritoriją.

58 2021 rugpjūtis-rugsėjis

projekto sprendimai

Profesionali ir kokybiška plėtra, kurianti vertę Ties Taikos prospekto ir Paryžiaus komunos gatvės sankirta

E. Lasio nuotr.

Klaipėdoje esanti Vaidilos aikštė po rekonstrukcijos pasikeitė neatpažįstamai. Naujos, kokybiškos poilsio zonos, žaliosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelė, palei aikštę išsidriekusi nauja dviračių tako atkarpa – visa tai kuria jaukumą išsaugant šios vietos autentiką. 1,7 mln. eurų vertės rekonstrukcijos projekto prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro darbus sėkmingai atliko vienos didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje profesionalai – AB „Panevėžio statybos tresto“ (PST) komanda.

Įgyvendinant Vaidilos aikštės rekonstruk-

m² baltos spalvos betonines grindinio plokš-

už profesionalumą. Tai UAB „Laiska“, UAB

cijos projektą siekta ne tik sukurti nauja, bet

tes. Šį uždavinį sėkmingai ir laiku išsprendė

„Komstrata“, UAB „Optika ir technologija“.

ir išsaugoti tai, kas autentiška. Didžiausias

UAB „Betono mozaika“, – pasakoja E. Urbonas.

Pandemijos laikotarpiu PST komandai dar-

dėmesys ir kruopštumas projekte skirtas fon-

Šiandien modernumu ir estetika naujam gy-

bus teko planuoti dar kruopščiau, darbuotojus

tano su restauruotomis skulptūromis įrengi-

venimui prikelta aikštė, kuri reprezentuoja

skirstyti į mažesnes grupes, taip mažinant su-

mui. „Sudėtingiausi darbai buvo gelžbetoninio

Klaipėdą, suburia ne tik aplink įsikūrusius

sirgimo rizikos galimybę. Taip pat dėl iškilusių

persipilančio vandens dekoratyvinio fontano

daugiabučių gyventojus bei miestelėnus, bet

iššūkių ir padėties Lietuvoje, vėlavo medžiagų

su skulptūromis jame įrengimas ir grindinio

ir miesto svečius.

pristatymas. Vis dėlto įmonės profesiona-

fontano su purškikliais sprendinių įgyvendi-

PST savo veiklą statybų sektoriuje vykdo

lai sėkmingai ir laiku atliko Vaidilos aikštės

nimas, – pasakoja PST generalinis direktorius

daugiau kaip 60 metų ir turi aukščiausią kom-

rekonstrukcijos darbus. Per pusantrų metų

Egidijus Urbonas. – Taip pat išskirtinio dėme-

petenciją išskirtinei kokybei kurti. Tam, kad

aikštė tapo šiuolaikine, estetiška vieta susi-

sio pareikalavo skulptūrinės grupės „Vaidila,

užtikrintų sklandų Vaidilos aikštės rekons-

burti tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.

Aitvaras ir Bildukas“ konservavimo (restau-

trukcijos darbų organizavimą ir jų vykdymą

Sąžiningai vykdydamas įsipareigojimus kie-

ravimo) darbai, kuriuos profesionaliai atliko

didelėje statybvietėje, PST vadovaujami dar-

kvieno projekto metu ir siūlydamas brandžius

skulptorius Vaidotas Bliūdžius.“

bai buvo atliekami pasitelkiant apmokytus

statybų sprendimus, PST užtikrina kokybę,

darbuotojus-specialistus,

profesionalų bendravimą, atsakingumą ir plė-

PST komanda jau įgyvendino daugelį itin

atliekamų

darbų

svarbių ir sudėtingų projektų Lietuvoje. Pasak

eigą nuolatos kontroliuojant paskirtam sta-

E. Urbono, Vaidilos aikštės rekonstrukcijos

tybų darbų vadovui. Statybos aikštelėje dirbo

projektas Klaipėdoje išskirtinis vien dėl savo

10–15 profesionalų. „Svarbiausias uždavinys

vietos autentiškumo, projektinių sprendinių

buvo sklandžiai sukontroliuoti darbų eigą, kad

ir medžiagų specifikos. „Dėl aikštės grindinio

kiekvienas subjektas, laiku atlikęs savo darbą,

įrengimo reikėjo Vokietijoje pagaminti naujas

perduotų darbų frontą kitam, – pasakoja PST

plokščių gaminimo formas ir surasti gamyklą,

generalinis direktorius Egidijus Urbonas.

–

kuri paruoštų 100 x 300 x 140 formato 3990

Darbus atliko subrangovai, kuriems dėkojame

trą, kuriančią vertę kiekvienam klientui.

www.pst.lt

59

infrastruktūra

Naujai prikeltas REFORMATŲ SODO IDENTITETAS

Vilniaus miesto centre, ant Senamiesčio ir Naujamiesčio ribos išsidėstęs Reformatų sodas į miesto urbanistinį audinį įsiliejęs jau daug amžių.

Visų tų metų istoriją šis skveras atspindėjo įvairiausiomis spalvomis ir funkcijomis. Šiandien ši tiek reformatų bendruomenei, tiek visam Vilniaus miestui svarbi vieta atsinaujino ir atsivėrė kaip laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdvė, prieinama kiekvienam. Pagal architektės Jurgos Silvijos Večerskytės-Šimeliūnės viziją, Reformatų sodo projektas atspindi svarbiausius istorijos momentus, atgaivinti želdynai suteikia geresnes sąlygas vietos florai ir faunai, taip pat

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

ramią vietą medžių pavėsyje čia randa ir vietiniai

S. Žiūros nuotr.

gyventojai, ir miesto svečiai.

60 2021 rugpjūtis-rugsėjis

infrastruktūra

Istoriškai jautrios ir urbanistiškai svarbios vietos atnaujinimo projektas buvo kuriamas atsižvelgiant į daugybę skirtingų aspektų, tokių kaip istorinė, urbanistinė, pėsčiųjų ryšių sistema, želdynų analizė, taip pat gyventojų išreikštos pastabos ir paveldosauga. Sodo atnaujinimo projektu siekta išsaugoti vietovės istorinį identitetą, tačiau įprasminti jį naujai, pritaikyti erdves šiuolaikiniam žmogui.

Kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas teigia, kad tai buvo ne tik labai sveikintina, bet ir būtina iniciatyva. „Reformatų sodo atnaujinimo projektu mes tikrai turime džiaugtis, – sako specialistas ir teigia, kad atnaujinimai miesto urbanistiniame audinyje yra būtini: – Mes dažnai neišnaudojame galimybių sutvarkyti, padaryti geriau. Reikia džiaugtis ir gerbti tuos žmones, kurie daro ir eina į priekį.“

Naujų ir istorinių elementų ryšys Optimaliam skvero funkcionalumui sukurta visapusiška infrastruktūra, užtikrinanti patogumą ir saugumą lankytojams. Sukurta nauja takų sistema, sutvarkyti želdiniai. Viena esminių projekto idėjų – naikinti sovietinį betoninių apkasų imitavimą, atkuriant buvusio reljefo paviršių, kuris buvo destrukciškai paveiktas 1983 m. projekto apkasų. Centrinėje sodo dalyje, priešais sinodo pastatą, buvo sunaikintos kapinės. Architektei J. S. Večerskytei-Šimeliūnei norėjosi atstatyti tą žemės paviršių, įprasminti tą vietą panaudojant minimalios intervencijos priemones. Kapinių teritorija palikta kaip „ramybės pieva“, pabrėžiama tik želdiniais ir informacinėmis priemonėmis, jos supamos baltų rožių juostomis ir atitvaromis.

Taip pat atnaujintame Reformatų sode pažymėta ir pirmosios reformatų bažnyčios, Konsistorijos pastato, dviejų koplyčių pamatai ir kapinių tvoros. Šiose teritorijose užsodinti svogūniniai pavasariniai augalai. „Reformatų skvere yra išlaikyti peizažinio parko principai, išsaugoti seni medžiai, suprojektuoti takeliai, kuriamas santykis tarp krūmynų, sodinamų ir senų medžių. Nors naujai pasodinti gamtos elementai projektui visiškai atsiskleisti padės tik po kelerių metų, gerą rezultatą matome jau dabar“, – sako architektas Tauras Paulauskas.

Atnaujinus Reformatų sodą, kartu su žalia augmenija įrengtas ir vadinamasis vandens takas, kuriame lyg upelyje teka vanduo.

61

Rašytiniai istoriniai šaltiniai ir ikonografija parodė, kad skvero teritorija iki atnaujinimo buvo nevienalytė tiek charakteriu, tiek funkcija. Sodą sudarė trys sklypai, priklausę Reformatų bendruomenei. Architektės J. S. VečerskytėsŠimeliūnės naujai sukurta projekto kompozicija – išlaikytos trys teritorijos, kiekvienai jų pritaikytas individualus želdyno charakteris. I zona – aktyvi, kamerinių renginių erdvė, III zona – rekreacinė erdvė ir jas jungianti II zona – skersinė ašis tarp Evangelikų reformatų bažnyčios ir Sinodo pastatų.

Rekreacinė erdvė-pieva iš šiaurinės pusės ribojasi su Reformatų senosiomis kapinėmis. Suprojektuotos naujos takų trasos, visas žiedinis takų tinklas, kurio paskirtis užtikrinti, kad sodas nebūtų tik žalia tranzitinė teritorija, o kviestų pasivaikščioti, žaisti. „Pagal senamiesčio regeneravimo projektą, prioritetas buvo atkurti senąsias erdves ir tai buvo padaryta. Atkūrus senąjį miesto reljefą, pažymėjus archeologines buvusių pastatų vietas, visa likusi erdvė paliekama gyventojams ir miesto svečiams, kurioje susiburia ir jaukiai gali jaustis visų socialinių sluoksnių žmonės, o tai išties džiugina“, – sako architektas T. Paulauskas ir yra įsitikinęs, kad tai, jog šiandien žmonės jau susitinka, leidžia savo laiką atnaujintame skvere, ir yra svarbiausia.

Įrengti mažosios architektūros elementai Reformatų sode kviečia ne tik pasivaikščioti, susitikti, žaisti, bet ir ramiai pailsėti.

62 2021 rugpjūtis-rugsėjis

S. Žiūros nuotr.

Trijų teritorijų kompozicija

S. Žiūros nuotr.

Nors naujai pasodinti gamtos elementai projektui visiškai atsiskleisti padės tik po kelerių metų, gerą rezultatą matome jau dabar. / architektas Tauras PAULAUSKAS /

Daug diskusijų kėlęs projektas Dėl Reformatų sodo projekto kilo daug diskusijų, nevengiant kritikuojančių komentarų. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto gyventojų, miestiečių išreikštas pastabas, projekto želdyno sprendiniai buvo keisti, nuspręsta išsaugoti dar daugiau medžių. Kritikai teigė, kad projekte nebuvo tikslingai atsižvelgta į vietos istorines aplinkybes.

Vis dėlto Reformatų skvero projektas paremtas ne vienu istoriniu aspektu ir atskleidžia teritorijos svarbiau-

sias išlikusias kultūrines ir gamtines vertybes: želdyną, reformatų istorijos palikimą. „Kai prasidėjo pirmieji užduoties formulavimo procesai, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga turėjo savo pasiūlymų, pastabų, kad jis būtų taisyklingai inkorporuotas ir kad jame atsiskleistų reformacijos idėja. Į pastabas ir mintis architektė tikrai atsižvelgė, – teigia buvęs Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas A. Mituzas ir pabrėžia: – Viskas yra įprasminta paminklu reformacijai ir tai yra reikšmingiausia, ką galima padaryti.“

projekto sprendimai

Ekologiškos dangos su natūraliu rišikliu „Stabiline“ UAB „Keldima“ Reformatų skvere įrengė aukštos kokybės ir labai funkcionalias dangų konstrukcijas, pasižyminčias dideliu tvirtumu, ilgaamžiškumu ir kartu gerai praleidžiančias vandenį ir surišančias dulkes. Naudodamas natūralų gysločių sėklų luobelių rišiklį, dangų mišinius šiam objektui pagamino UAB „Stabiline“.

Dangos taip pat yra pralaidžios orui, todėl jas galima įrengti prie pat medžių kamienų.

Natūralus rišiklis, sujungiantis skaldos mišinių smulkiąsias dalis į granules, palaiko drėgną dangos konsistenciją, o sausomis sąlygomis

lėtai išleidžia drėgmę, taip formuodamas nuolat elastingą paviršių, kuris esant drėgnam orui yra plastiškas, o sausu oru – stabilus.

Rišiklio nesimato skaldos mišinyje, įrengta danga sukuria birų grūdėtą paviršių, išsaugantį natūralų pobūdį.

Natūraliai gamtoje augančio gysločio sėklų luobelių ekologiškas rišiklis buvo pradėtas naudoti tiesiant kelius JAV nuo 1982 metų.

Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio Europoje pirmiausia buvo pritaikytas kelių tiesimo darbuose Šveicarijoje, o paskui ir visoje Europoje.

Vietinių medžiagų naudojimas leidžia sukurti įvairių spalvų skaldos mišinius, o tai suteikia planuotojams ir architektams daug kūrybinės laisvės. Rekonstruojant kelius ir takus, kuriuose įrengtos ekologiškos dangos, nelieka jokių atliekų. Tai 100 proc. pakartotinai naudojamas ekologiškas produktas.

www.keldima.lt

www.stabiline.lt

63

S. Žiūros nuotr.

Ilgai lauktas Reformatų sodo atnaujinimas buvo pristatytas visuomenei dar 2018 metais. Šiandien Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai jau gali vėl apsilankyti atsinaujinusiame sode ir susipažinti su istoriškai reformatų bendruomenei svarbia vieta. Šiai unikaliai ir kultūriškai svarbiai teritorijai buvo skirtas ypatingas dėmesys nuo pat pradžių – tik atlikus archeologinius, architektūrinius ir istorinius tyrimus, prasidėjo atnaujinimo darbų projektas, kurio generalinio rangovo atsakomybė patikėta ilgametę patirtį turinčiai įmonei UAB „Eikos statyba“.

Reformatų sodas – ypatinga vieta su išskirtine istorija, į kurią smarkiai atsižvelgta atliekant tvarkymo darbus ir išsaugant Reformatų bendruomenės istoriją, kuri sovietų buvo sunaikinta ir paslėpta po betono plokštėmis.

Atnaujinimo projektas buvo ne kartą keičiamas tam, kad būtų atsižvelgta į gyventojų ir miestiečių išreikštas pastabas. 27 898 m2 statybos darbų teritorijoje įvairių šalių interesų suderinimas pareikalavo daugiausia dėmesio.

Ypač svarbu buvo užtikrinti, kad projektas ir jo sprendiniai derėtų prie esamos aplinkos ir reljefo. Siekta išsaugoti kuo daugiau geros būklės esamų medžių, įrengta nauja tranzitinių takų sistema, jiems parinkta kieta danga. Taip pat, pasak generalinio rangovo UAB „Eikos statyba“, ne menkesnis iššūkis buvo archeologiniai sklypo „turtai“. „Daug laiko pareikalavo patys archeologijos darbai ir taip pat nemažą dalį projekto sprendinių teko keisti, ieškoti naujų sprendimų. Itin svarbu buvo išsaugoti vertinguosius sluoksnius ir archeologinius radinius“, – teigia UAB „Eikos statyba“ atstovai.

Pagrindinė projekto idėja buvo naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių.

Tam UAB „Eikos statyba“ profesionalams reikėjo kruopščiai susiplanuoti darbų eigą ir technologiją, „prisirišti“ prie esamų medžių bei aplinkinių pastatų ir statinių, kad būtų galima suformuoti reljefą ir tinkamus nuolydžius. Objekte taip pat įrengtas stacionarus, visiškai automatinis tualetas, kuriam montuoti UAB „Eikos statyba“ panaudojo 200 t

Reformatų sodo projektu atgaivinti želdynai suteikia geresnes sąlygas vietos augmenijai ir gyvūnams, taip pat ramią vietą medžių pavėsyje čia randa ir vietiniai gyventojai, ir miesto svečiai.

S. Žiūros nuotr.

projekto sprendimai

Skvero grindiniui – ilgaamžės klinkerio trinkelės Reformatų skverui parinktos kokybiškos vokiškos koncerno „Wienerberger“ gaminamos klinkerio grindinio trinkelės „Penter“.

Koncernas „Wienerberger“ – viena stambiausių keraminių medžiagų gamintojų, kurio veikla sukoncentruota į plytų gamybą ir jų tiekimą po visą pasaulį. Koncernas turi daugiau nei 190 gamyklų 30-yje šalių. Koncerno „Wienerberger“ veikla pradėta 1819 metais. Įmonė užima pirmą vietą pasaulyje pagal keraminių blokų gamybą, pirmą vietą Europoje ir antrą JAV pagal keraminių plytų gamybą ir pirmą vietą Europoje pagal keraminių čerpių gamybą.

64 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Lietuvoje koncernas „Wienerberger“ pristato keturis savo gaminamus produktus: • keramines stogo čerpes „Koramic“ ir Tondach“; • klinkerines apdailines plytas „Terca“; • grindinio trinkeles „Penter“; • tuščiavidurius keraminius blokus ir sąramas „Porotherm“.

www.wienerberger.lt

S. Žiūros nuotr.

ratinį kraną ir darbus numatytoje vietoje atliko itin tikslingai, tarp esamų medžių jų nepažeisdami. Įmonei, pasižyminčiai inovatyviais sprendimais, futuristiniu požiūriu į statybos procesus bei turinčiai ilgus metus patirties statybos ir renovacijos srityse, pavyko ne tik sėkmingai įgyvendinti tiek šią, tiek kitas Reformatų sodo projekto užsakovų idėjas, bet ir suderinti apie 15 skirtingų įmonių darbus su savo sričių specialistais ir darbuotojais.

Reformatų sodo lokacija strategiškai svarbi visam miestui. Pačiame centre įsikūrusiam skverui atnaujinti buvo išskirtinai svarbi tiek visų atliekamų darbų kokybė, tiek laiko planavimas. Dėl projekto vietos įmonei „Eikos statyba“ teko itin smulkmeniškai planuoti medžiagų tiekimą, krovininių automobilių judėjimą, kadangi į teritoriją vienu metu galėjo patekti labai mažas, ribotas jų skaičius. Negana to, daugelis darbų buvo atliekami pandemijos sąlygomis, nors tai įmonės profesionalams ir nesutrukdė suvaldyti vykstančių darbų procesų. „Nuolatinis darbų grafiko sekimas ir atnaujinimas pagal besikeičiančią situaciją padėjo suvaldyti darbų apimtį. Dėl pandemijos kilo iššūkių: teko imtis įvairių saugos ir atsargumo priemonių, buvo mažinamos darbuotojų brigados, įrengti papildomi vagonėliai, kad kuo mažiau būtų kontaktų, darbuotojai eidavo pietauti ir ilsėtis pagal skirtingus grafikus, nuolat dėvėdavo apsaugines kaukes, kiekvieną dieną buvo dezinfekuojamos visos patalpos.

Apsaugos priemonių ėmėmės nuo pat pandemijos pradžios, todėl pavyko išvengti susirgimų“, – džiaugiasi UAB „Eikos statyba“ atstovai.

UAB „Eikos statyba“ – įmonių grupės EIKA dalis, kuri yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje. Modernius ir kokybiškus sprendimus įmonė klientams siūlo jau daugiau nei 20 metų, per juos įgyvendina sudėtingiausius projektus. Reformatų skvero atnaujinimas įmonei buvo įdomus, tačiau kiek neįprastas ir naujas projektas, kadangi jo pagrindinis konceptas – kraš-

tovaizdžio formavimas ir aplinkos įrengimas. Sėkmingai atlikti darbai UAB „Eikos statyba“ komandai leido pasisemti parkų įrengimo patirties, o ji išties pravers kuriant tolesnius projektus, vienas jų – japoniškas sodas Vilniuje. Patirtį derindama su naujausiomis informacinių technologijų sistemomis, įmonė „Eikos statyba“ pasiekia rezultatus, atitinkančius kiekvieno poreikius.

projekto sprendimai

Vandens gyvybė – fontane ir paminkle reformatams Gana sudėtingame Reformatų parko projekte du fontanus įrengė UAB „Optika ir technologija“ – BASEINŲ CENTRAS, nuo 1991 m. priimanti įvairiausius sudėtingus iššūkius baseinų ir fontanų įrengimo srityje. Vienas jų – fontanas „Takas“, įrengtas nuokalnėje, todėl atsižvelgiant į reljefą vandens versmė, nuo aukščiausio fontano taško persipildama per vieną baseinėlio kraštą daugiau kaip 70ties metrų ilgio dekoratyvinio upelio vaga, nuteka žemyn į dar vieną vandens baseinėlį.

Tokiu būdu fontanas nuolat čiurlena, sukurdamas jaukią, natūralią gamtos atmosferą.

UAB „Optika ir technologija“ įrengė vandens gerinimo ir fontano funkcijos technologinę dalį, užtikrindama, kad vanduo nuolat filtruosis, bus dezinfekuojamas. Įdiegta fontano valdymo automatika leidžia minimizuoti žmogaus darbą prižiūrint įrangą, įsijungiant arba išsijungiant fontanui. Vakare, sutemus, fontano versmes ir tėkmę apšviečia automatiškai įsijungęs spalvas keičiantis vandens apšvietimas, kurį taip pat įdiegė UAB „Optika ir technologija“. Įmonei didelė atsakomybė teko tinkamai parenkant įrangą, projektuojant ir montuojant požeminę fontano inžineriją

esamame reljefe, esančią gana dideliais atstumais nuo požeminių techninių patalpų.

Antrasis parko fontanas – „Versmė“ laukia paminklo reformatams, į kurį integruota vandens gyvybė, užbaigimo. Technologija jau paruošta veikti ir startuos tuojau pat, kai tik bus perkirpta paminklo juostelė.

www.baseinai.lt 65

Įmonės archyvo nuotr.

Kvarcinio smėlio intriga – pajūrio pojūtis nuosavame kieme Bendrovė „Anykščių kvarcas“, eksploatuojanti netoli Anykščių esantį kvarcinio smėlio karjerą, – vienintelė Lietuvoje kvarcinio smėlio perdirbimo įmonė. Joje naudojami modernūs mechaniniai smėlio apdirbimo metodai leidžia išgauti itin aukštos kokybės produkciją, lengvai pritaikomą įvairiapusiškoms sritims.

Kvarcinis smėlis naudojamas stiklo, stiklo pluošto, įvairių statybinių mišinių gamybai, smėliavimui (įvairiems paviršiams valyti didele srove) ir net laisvalaikiui – tinklinio aikštėms, žirgynų maniežams ir paplūdimiams įrengti.

Kvarcinis smėlis pramonei Įprastai kvarcinis smėlis naudojamas kaip žaliava stiklo gamyboje. Kvarcinis smėlis stiklui gaminti ypač tinka, nes turi mažai geležies, kuri paprastai stiklui suteikia žalsvo atspalvio. Iš šio smėlio gaminami įvairūs stiklo dirbiniai, lakštinis stiklas ir stiklo pluoštas.

Statybos sektoriuje įmonės išgaunamas kvarcinis smėlis naudojamas kaip užpildas gaminant sausus mišinius, gruntą, plytelių klijus, įvairius dažus. Jis taip pat pritaikomas apdailos fasadinėms plokštėms.

Kvarcinį smėlį „Anykščių kvarco“ klientai taip pat dažnai naudoja smėliavimo ir valymo darbams atlikti. Kvarcinio smėlio dalelės yra aštriabriaunės, todėl tinka fasadams valyti nuo rūdžių ir purvo, smėlį leidžiant didele 66 2021 rugpjūtis-rugsėjis

srove. Parinkus atitinkamą kvarcinio smėlio dalelių dydį, galima smėliuoti įvairiausius paviršius: juoduosius ir spalvotuosius metalus bei jų lydinius, nerūdijantįjį plieną, betoną, medį, akmenį ir kitas medžiagas.

Kvarcinis smėlis laisvalaikiui Kvarcinis smėlis nuo seno garsėja kaip puiki žaliava tinklinio aikštėms įrengti. Jis idealiai tinka, nes yra neklampus, o parinkus tinkamą frakciją – itin malonus žaisti basomis.

Dėl šių savybių kvarcinis smėlis gali būti pritaikomas ir privačiose žmonių valdose, pavyzdžiui, nusprendus šalia baseino ar vandens telkinio įsirengti pliažą, primenantį šviesų pajūrio paplūdimį. Išplautas kvarcinis smėlis yra baltas ir švarus, sukuria akiai malonų jausmą. Toks smėlis net ir būdamas šlapias išlieka švarus, atrodo estetiškai, jį malonu liesti ar vaikščioti basomis. Būtent šis smėlis ypač mėgstamas naudoti žirgynuose – būdamas neklampus, jis sumažina riziką žirgų traumoms ir itin estetiškai atrodo.

www.akvarcas.lt

Įmonės archyvo nuotr.

Saulės energetika sparčiai žengia į priekį: rinkai pristatomi vis našesni saulės moduliai Aktyvus saulės energetikos sektorius Lietuvoje ir augantys vartotojų lūkesčiai verčia pasitempti įmones, kurios specializuojasi energetikos srityje.

Saulės elektrinių projektavimu, montavimu ir energiją gaminančios įrangos pardavimu užsiimanti UAB „Ekoenergas“ orientuojasi į geriausios praktikos ir gaminių pristatymą rinkai. Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir pasaulio saulės modulių gamintojais. „Ekoenergas“ nuo 2021 m. pradžios tapo oficialiu saulės modulių gamintojo „Bauer Energiekonzepte GmbH“ partneriu ir atstovu Lietuvoje. Dėl aukštos gaminių kokybės rinkoje pripažintas vokiečių gamintojas – vienas industrijos pionierių, beveik 20 m. pristatantis naujos kartos sprendimus saulės moduliams.

Naujausi „Bauer“ stiklo moduliai užtikrina ypač didelį našumą: 380 vatų dvipusiai moduliai sugeneruoja iki 30 proc. daugiau saulės energijos. Be to, jiems suteikiama net 30 m. garantija. Gamintojas užtikrina, kad „Bauer“ stiklo

moduliais pagamintos energijos efektyvumas po kelių dešimtmečių bus ne mažesnis nei 87 procentai.

Pasak „Ekoenergo“ projektų vadovo Vytauto Vaičiulio, tokia specifikacija gamintojo „Bauer“ saulės moduliams leido lengvai įsilieti į šalies energetikos rinką ir sulaukti didelės paklausos. Įmonė teikia visas vokiečių pagamintų saulės modulių montavimo ir garantinės priežiūros paslaugas. Nepaisydama pastaraisiais metais kilusių iššūkių dėl augančių medžiagų kainų, stringančios tiekimo grandinės, bendrovė siekia laiku ir kokybiškai įgyvendinti visus įsipareigojimus užsakovams.

V. Vaičiulis akcentuoja, kad itin didelis dėmesys skiriamas ne vien saulės modulių efektyvumui, darbų atlikimui laiku, bet ir jų estetiniams sprendimams – visais atvejais ieškoma individualaus objekto architektūros ypatybes

atitinkančio saulės modulių sprendimo. Tam įmonė skiria papildomų pastangų ir kiekvieną būsimo projekto detalę nuosekliai derina su užsakovu.

Išbaigtus saulės elektrinių sprendimus siūlanti įmonė „Ekoenergas“ dirba tiek su individualių namų projektais, tiek komerciniame ir viešajame sektoriuje. Bendrovės specialistai jau sukaupė solidžią patirtį – yra suprojektavę ir sumontavę daugiau nei 700 elektrinių visoje Lietuvoje – ir pelnė didžiųjų gamintojų ir vartotojų pasitikėjimą. Šiuo metu įmonės komanda saulės elektrines tiekia ir montuoja tokiuose projektuose kaip Respublikinė Šiaulių ligoninė (110 kW elektrinė), Rokiškio policijos komisariatas (50 kW elektrinė), Tauragės parapija (50 kW elektrinė), UAB „Salda“ (75 kW elektrinė).

www.ekoenergas.lt

67

Žaidimų kūrėjų biure – VIRTUALŪS SKRYDŽIO ATSPINDŽIAI Virtualioje fantazijoje nardanti kūryba – tokia „Estoty Vilnius“ darbuotojų veiklos kasdienybė. Mobiliųjų žaidimų kūrėjus būtų sunku įsivaizduoti įspraustus į tradicinę biuro erdvę. Todėl architektų sumanymas kuriant biuro interjerą perteikti didesnį polėkį, panaudoti kosmoso, skrydžio motyvus atrodo visiškai natūralus ir pagrįstas.

Interjero autoriai – architektai Gytis Vaitkevičius, Skirmantė Kubiliūtė-Deniušienė, Evelina Talandzevičienė (Architektūros studija „Plazma“)

L. Garbačausko nuotr.

Indrė VOZGIRDAITĖ

68 2021 rugpjūtis-rugsėjis

L. Garbačausko nuotr.

interjeras

Užsakovo jaunatviška ir novatoriška veiklos sritis leido drąsiai naudoti spalvas, derinti įvairias faktūras ir medžiagas.

69

Be suvaržymų Architektūros studijai „Plazma“ skirta užduotis – suprojektuoti išskirtinį, įsimenantį „Estoty Vilnius“ biuro interjerą ir sukurti jaukią, kuo patogesnę aplinką įmonės darbuotojams. Naujoji biuro aplinka turėjo juos ne tik maloniai nuteikti darbui, bet ir skatinti kūrybiškai naudoti biuro patalpas poilsiui.

Architektas G. Vaitkevičius pažymi, kad šįkart jų kūrybinei grupei neteko jaustis suvaržytai tradicinio reprezentatyvumo kriterijaus – užsakovo veiklos sritis labai jaunatviška ir novatoriška, todėl buvo galima drąsiai naudoti spalvas, derinti įvairias faktūras ir medžiagas.

Architektai pasirinko laisvesnius, netipinius biuro sprendinius: pritaikė kiek kitokias kilimines dangas, juodas klijuojamas akustines lubas, paliko atviras inžinerines sistemas. Panaudojus nestandartines apšvietimo schemas, buvo atsisakyta tradicinio linijinio darbo vietų apšvietimo.

Skirtingose biuro erdvėse reikiamos nuotaikos kuriamos tiesioginės ir atspindėtos šviesos variacijomis.

70 2021 rugpjūtis-rugsėjis

L. Garbačausko nuotr.

L. Garbačausko nuotr.

Interjerą papildo „Estoty Vilnius“ grafikos dizainerių darbai su įmonės kuriamų mobiliųjų žaidimų personažais.

interjeras Atskleistas erdvės polėkis

Interjero kūrėjai, nusprendę pasitelkti skrydžio, aukščio, kosmoso motyvus, pritaikė juos visame biuro interjere.

Vienijančius skrydžio, aukščio motyvus įkvėpė panoraminis vaizdas, atsiveriantis pro viršutinio pastato aukšto langus.

Sustūmus mobiliąją pertvarą, virtuvės erdvė susijungia su bendriems įmonės renginiams skirta erdvia holo zona.

Biure buvo įrengtos ne tik ergonomiškos darbo ir posėdžių erdvės, bet ir bendravimo, pramogų zonos. Jame suprojektuotas vaizdo žaidimų kambarys su virtualiosios realybės įranga, profesionali nedidelė kino ir sporto salė, poilsio zona su minkštaisiais baldais. Visaverčiams maisto gaminimo ir valgymo poreikiams tenkinti sukurta erdvi virtuvė, bistro tipo kavos ir užkandžių taškas. Virtuvės erdvė, sustūmus mobiliąją pertvarą, susijungia su bendriems įmonės renginiams skirta erdvia holo zona.

Architektė S. Kubiliūtė-Deniušienė pasakoja, kad interjero vienijančius motyvus įkvėpė erdvės pojūtis viršutiniame administracinio pastato aukšte, kurio visame plote įsikūręs „Estoty Vilnius“ biuras. Svaigi panorama, atsiverianti į apačioje plytintį žalią Vilnių, suteikia erdvės ir polėkio jausmą, koreliuojantį su „Estoty Vilnius“ logotipe pavaizduota raketa.

Interjero kūrėjai, nusprendę pasitelkti skrydžio, aukščio, kosmoso motyvus, pritaikė juos visame biuro interjere.

Ypač raiškiai motyvai išreikšti biuro viduryje esančioje įėjimo ir holo-svetainės zonoje. Jai parinkta simetriška kompozicija, kurią papildo aptakių formų baldai ir apvalūs kilimai, o centriniai akcentai – erdvinės konstrukcijos iš virvės ir grafinis sienų dekoras su kitų planetų kanjonų motyvais.

Interjerą papildo „Estoty Vilnius“ grafikos dizainerių darbai su įmonės kuriamų mobiliųjų žaidimų personažais.

Numatyta, kad ateityje skirtingas biuro erdves papuoš dar daugiau jų darbų.

71

L. Garbačausko nuotr.

interjeras

Drąsi įvairovė Įmonės veiklos sritis – mobiliųjų žaidimų kūrimas – architektus skatino interjere siekti įdomumo ir įvairovės, todėl buvo panaudota nemažai skirtingų apdailos medžiagų ir faktūrų: kiaurymėtos molio plytos, ąžuolo medienos plokštės, stiklo vitrinos, reljefinės plytelės, primenančios raku keramikos technologiją, struktūrinis tinkas, lietas akmuo. Grindims pritaikytos skirtingų tipų dangos: persiliejančio efekto segmentinė ir aukšto plauko minkštoji kiliminė ruloninė danga, tonuota segmentinė natūralios prigimties kamštinė danga, pasižyminti ne tik jaukia tekstūra, bet ir puikiomis eksploatacinėmis bei akustinėmis savybėmis, didelio formato keraminės plytelės.

Interjero kūrėjai tikina, kad įrengdami biurą nesistengė parinkti konkrečių prekės ženklų. Pagrindinis jų tikslas – sukurti patogią ir kokybišką aplinką biuro darbuotojams.

Objekte netrūksta pritaikytų inovatyvių šiuolaikinių technologijų. Siekiant sukurti kokybiškas, autentiškas audiovizualines patirtis, visame biure suprojektuotos bei integruotos aukštos klasės garso ir vaizdo sistemos. Įdiegta išmaniųjų namų sistema leido patogiai valdyti garso ir vaizdo sistemas, apšvietimą, kurti scenarijus.

Patogiam darbo planavimui pasitelkta pažangi salių rezervavimo sistema.

Suprojektuota nedidelė profesionali kino salė.

projekto sprendimai „Estoty“ biure UAB „Narbutas Lietuva“ pasirūpino visų darbuotojų ergonomiškomis darbo vietomis. Naudoti „Narbutas“ gamykloje Ukmergėje pagaminti MOTION kolekcijos reguliuojamo aukščio stalai, kurie suteikia darbuotojams galimybę išlikti aktyviems darbo metu. Vos vieno mygtuko paspaudimu jie gali keisti darbo poziciją iš sėdimos į stovimą ir taip pasirūpinti savo taisyklinga laikysena.

www.narbutas.lt 72 2021 rugpjūtis-rugsėjis

L. Garbačausko nuotr.

projekto sprendimai

Kamštinė danga – malonės ausims ir pėdoms Nepelnytai primiršta kamštinė danga naujai atgyja šiuolaikiniuose interjeruose.

Kuriant „Estoty Vilnius“ biuro interjerą, buvo nuspręsta įvairių atspalvių kamštinę dangą panaudoti dvejopai paskirčiai – valgomosios zonos grindims ir stalviršiams.

Darbus įgyvendino įmonė „Ferimpex“, atstovaujanti gerai žinomam Lietuvoje prekės ženklui KORK – šis žodis, kitomis kalbomis reiškiantis kamštį, o žemaitiškai raginantis kurti, viską pasako.

Komfortas klausai Kamštinių ąžuolų žievė yra viena ekologiškiausių medžiagų – net ir paversta dangos produktu, ji sugeria anglies dioksidą.

Dėl šios unikalios savybės kamštinių ąžuolų giraitės padeda kovoti su globaliniu atšilimu.

Kamštinės medžiagos ekologiškumą didina ir tai, kad, nulupus žievę, medis sėkmingai auga toliau.

Kamščio ląstelės veikia kaip garso izoliatorius, todėl iš kamščio pagaminta danga efektyviai sugeria garsus. Atlikti tyrimai rodo, kad kamštinės grindys žingsnių garsą sumažina net iki 53 procentų. Toks rodiklis ypač reikšmingas įrengiant biurų interjerus, kuriuose garsų slopinimo veiksnys paprastai yra svarbiau nei privačiuose būstuose.

Savo akustinėmis savybėmis kamštinė

danga prilygsta kiliminei dangai, tačiau ją gerokai pralenkia patogesniu valymu, lengvesne priežiūra. Įmonės „Ferimpex“ suklijuota ir nulakuota kamštinė danga biuro valgomojo zonoje užtikrino patogų jos eksploatavimą, sumažino grindų priežiūros rūpesčius.

Tobula saugantiems sveikatą Vaikštant pernelyg kietomis grindimis, link žmogaus raumenų ir sausgyslių kylanti energija sukelia vibraciją. Pernelyg minkštomis grindimis vaikščioti nėra lengva, tai skatina nuovargį. Kamštinės grindys užtikrina tobulą pusiausvyrą – sumažina smūgį į kulną ir kartu suteikia reikiamą stabilumą, o tai mažina vaikščiojimo pastangas ir kūno nuovargį.

Kamštis suteikia gerų žinių ir besirūpinantiems savo sveikata – jis padeda apsisaugoti nuo alergijos, nekenkia sergantiems astma, nes nesugeria dulkių.

Ant kamštinių grindų ypač malonu vaikščioti basomis pėdomis. Ištirta, kad kamštinės grindys tarp kitų dangų išsiskiria kaip geriausiai padedančios išlaikyti pėdų šilumą.

www.kork.lt

Lanksčios idėjos interjere Kamštinę medžiagą interjere galima panaudoti labai įvairiapusiškai: nuo grindų dangos ar sienų iki baldų bei įvairiausių interjero detalių. Tampri, elastinga medžiaga dizaineriams suteikia daugybę panaudojimo galimybių. Be akivaizdžios ekologinės ir akustinės naudos, kamštinė medžiaga pasižymi ir išskirtine estetika. Modernios kamštinės dangos variacijos interjere suteikia grožio, perteikia šiuolaikišką požiūrį ir dizainerių kūrybingumą.

Laikantis architektų idėjos, „Estoty Vilnius“ biuro valgomojo zonoje buvo panaudotos šešių atspalvių kamštinės dangos, iš jų sukuriant langelių ornamentą. Jaukumo ir estetikos suteikė kamštinė danga, panaudota visiems valgomojo stalviršiams.

73

Vienas dažniausiai minimų 3D spausdinimo technologijų taikymo statybose privalumų yra greitis.

Bendrovės „Stamita“ 3D spausdintuvai stato pirmąjį gyvenamųjų namų kvartalą Šiuolaikinėje visuomenėje formuojasi požiūris kuo efektyviau ir pigiau panaudoti įvairius išteklius. Todėl, projektuojant įvairias konstrukcijas, siekiama užtikrinti mažiausias gamybos, transportavimo ir montavimo sąnaudas. Bendrovės „Stamita“ naudojami 3D spausdintuvai padeda ne tik įgyvendinti šiuos tikslus, bet ir suformuoti sudėtingų formų pastato konstrukcijos elementus.

Greitis, taupumas, didesnės galimybės 3D spausdintuvai – senokai nebe naujovė.

Jie dažniau pritaikomi gamybinėse įmonėse, bet sėkmingai dirba ir statybose – ir nors statybų sektoriuje masteliai kiti, tačiau 3D spausdinimo principas tas pats. Vienas dažniausiai minimų 3D spausdinimo technologijų taikymo statybose privalumų yra greitis. Tačiau jų yra ir daugiau: gamykloje spausdintuvais galima pagaminti tam tikrus, išbaigtus pastato konstrukcijos elementus ir beliks tik juos atgabenti į statybų aikštelę ir sumontuoti. Tokio elemento gamybos trukmė ne tik bus sutrumpinta nuo savaitės iki valandų, bet ir bus sutaupyta medžiagų, nes naudojant 3D spausdintuvus gerokai sumažėja atliekų. Tiek trumpesnis gamybos laikas, tiek mažesnis sunaudojamų medžiagų kiekis mažina gaminio savikainą.

74 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Didelius 3D spausdintuvus galima atgabenti į statybų aikštelę, sumontuoti, kur jie suformuos tam tikrus namo elementus (sienas, pamatus ir kt.). Vėlgi viskas vyksta žymiai greičiau, medžiagų sunaudojama mažiau nei tradicinėse statybose, medžiagų transportavimas paprastesnis, statybų aikštelėje jos užima mažiau vietos. Be to, 3D spausdintuvų naudojimas statybose architektams siūlo kur kas didesnių galimybių, jie gali išpildyti išrankių klientų poreikius, pasiūlyti įvairių formų namo konstrukcijos elementus, pritaikyti projektus prie aplinkos specifikos.

pagrindiniai namo konstrukcijos elementai bus atspausdinti pačiame objekte 3D spausdintuvu. „Artimiausiu laiku mes statysime vieno ir dviejų aukštų gyvenamuosius namus, tačiau tokį spausdintuvą galima naudoti bet kokių objektų statyboje. Kuo sudėtingesnės formos pastatas, kuo daugiau suapvalintų kampų, įmantrios formos namo konstrukcijos elementų (kolonų, arkų ir kt.), tuo labiau apsimoka naudoti 3D spausdintuvą – statant tradiciniu būdu, sudėtingos formos elementai reikalauja daug laiko, tai gana brangu, nes darbo daug, o naudojant spausdintuvą viskas vyksta žymiai greičiau, nes spausdintuvui tokios užduotys kaip kolonos ar arkos nėra iššūkis.

Spausdintuvas gali labai daug – kokį namą sugalvosite, tokį ir atspausdins. Jis žmogaus fantazijos neriboja: nebus problema, jei norėsite pasistatyti žvaigždės ar penkialapio dobilo formos namą“, – pasakoja A. Stasiukynas. Pasak „Stamitos“ direktoriaus, su 3D spausdintuvu dirba tik keli žmonės, kurie pastatys visą namą, nereikia mūrininkų brigados, nereikia pastolių ir tempas yra greitas – namą galima pastatyti

Pirmasis Lietuvoje Bendrovės „Stamita“ direktorius Andrius Stasiukynas pasakoja, kad jie jau pradėjo statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą, kur

Bendrovės „Stamita“ artimiausiu metu numatomo atspausdinti kvartalo „Svajonių slėnis“ vizualizacija.

per 3–4 dienas. Energinės normos tokiai statybai irgi ne trukdis. 3D spausdintuvus sėkmingai galima naudoti ir A++ klasės namų statybai. „Stamitos“ pradėtas statyti 40 namų kvartalas, kuriame iškils keturių tipų namai, bus pirmasis toks Lietuvoje. „Stamitos“ specialistai 3D spausdintuvus sėkmingai naudoja mažesnių gabaritų konstrukcijoms, t. y. mažosios architektūros gamybai, tad patirties jau yra nemažai. Bendrovės gamykloje gaminami suoliukai, kėdės, nedideli baseinai ir kiti aplinką puošiantis elementai.

Ir šiuo atveju vietos fantazijai pasireikšti yra daug: kaip užsakovas nori puošti savo kiemą, ką jis nupiešia, tą „Stamitos“ gamykloje esantis spausdintuvas pagamins. „Stamita“ 3D spausdintuvais gamina ne tik dekoratyvines, bet ir ypatingos svarbos konstrukcijas: šulinių žiedus ir dangčius, namų kolonas ir kt.

skirtas darbui objektuose – namų statybai. „Stamitos“ direktorius A. Stasiukynas sako, kad spausdintuvo atvežimas ir sumontavimas objekte neužtrunka: „Realiai montavimas, prijungimai, pasiruošimas – vienos dienos darbas.“ Spausdintuvas naudoja labai gerų savybių perlitinį betoną, pasižymintį lengvumu, dideliu atsparumu, puikiomis šiluminėmis savybėmis, atsparumu ugniai ir lengvumu.

Dirba du spausdintuvai

Aukšta kokybė

Namų statybai skirtą 3D spausdintuvą „Stamita“ kūrė kartu su savo partneriu inžinerine bendrove, prie šio projekto buvo dirbama 3 metus, siekiant jį pritaikyti statybų sektoriui ir jame naudojamoms inertinėms medžiagoms. Šiuo metu „Stamita“ turi du 3D spausdintuvus: mažesnis veikia gamykloje, kur gaminama mažoji architektūra ir atliekami įvairiausi eksperimentai, didesnis yra

3D spausdintuvų naudojimas architektams leidžia įgyvendinti drąsiausius sumanymus.

Paprastai sudėtingų formų pastatų statybos kaina labai išauga, tačiau kai namo statybai naudojamas 3D spausdintuvas, jo formos sudėtingumas didelės įtakos kainai neturi.

Gana greitas statybos tempas 3D spausdintuvu dažnai iškelia klausimą, ar tai neturi įtakos statybos kokybei. Užsienio šalių, kur 3D

„Stamitos“ specialistai 3D spausdintuvus sėkmingai naudoja mažesnių gabaritų konstrukcijoms, t. y. mažosios architektūros gamybai.

statyba naudojama plačiau, praktika rodo, kad jokios neigiamos įtakos nėra – 3D spausdintuvais statyti namai puikiai atlaiko ir nepalankias sąlygas, pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis, yra atsparesni žemės drebėjimams, tokio statinio gyvavimo trukmė kur kas ilgesnė (kai kuriais duomenimis, siekia net 175 metus).

Galbūt 3D spausdinimas statybų rinkoje esminės revoliucijos nepadarys ir tradicinės statybos neišstums, tačiau jis puikiai užpildo tam tikras nišas, pasiūlydamas greitesnius ir sėkmingesnius sprendimus nei tradicinė statyba.

Įmonės archyvo vizualizacija

www.stamita.lt

75

išmanioji erdvė Augant, tobulėjant technologinėms galimybėms, gimsta naujos išmanių biurų koncepcijos. Šiandien pastatai projektuojami lyg išmaniai ir tikslingai suprojektuotos mašinos.

Koks tas futuristinis mechanizmas – erdvė, pagreitinanti mintis ir palengvinanti darbą?

Kaip dirbtinio intelekto valdomi biurai gali kurti tiesioginį ryšį tarp skaitmeninio ir žmogaus proto

Įdomu? Pirmyn!

↓

bei padėti jiems papildyti vienas kitą?

išmanioji erdvė

EMOCIJŲ KARTOGRAFIJA: KAI ŽMOGUS IR TECHNOLOGIJOS VEIKIA IŠVIEN Aida ŠTELBIENĖ

Christianas Noldas nekuria meno dėl meno. Jam artimos socialiai įtraukios kūrybos formos. Būdamas interaktyvaus dizaino atstovu, Christianas prieš 10 metų sukūrė Bio Mapping (biožemėlapiavimo) prietaisą, kuriuo matuojamos žmonių emocinės reakcijos į miesto aplinką. Už šį darbą jam buvo suteiktas mokslo technologijų srities daktaro vardas. Savo paskaitoje „Emocijų kartografija“ (Emotional Cartography) Ch. Noldas pasakoja apie šią inovaciją ir dešimtmetį trunkančias jos taikymo iteracijas (modifikacijas).

Bėgant metams britų menininko ir mokslininko prietaisas ir sukurtas metodas, kaip subendrinti technologijas ir žmones, buvo testuojami ne viename tarptautiniame projekte: projektai Bio Mapping ir Emotion Mapping aprėpė 16 miestų ir maistelių įvairiose Europos šalyse ir JAV, į juos įsitraukė tūkstančiai žmonių.

Bio Mapping prietaisas: kairėje – GPS (globali padėties nustatymo sistema), dešinėje – jutikliai su duomenų kaupikliu.

Ch. Noldas į Bio Mapping žiūri ne kaip į savitikslį technologijų taikymą, bet kaip į būdą prakalbinti žmones, įkūnyti jų patirtis mieste.

Praplėstos melo detektoriaus galimybės Pats prietaisas yra sąlyginai nesudėtingas, savo veikimo principu primenantis melo detektorių: ant dalyvio pirštų uždedami jutikliai, matuojantys biometrinius žmogaus kūno duomenis (prakaito kiekį). Jie laidais sujungti su duomenų kaupikliu. Lygia greta montuojamas žmogaus buvimo vietą nustatantis prietaisas (GPS; angl. Global Positioning System), kuris 78 2021 rugpjūtis-rugsėjis

padeda identifikuoti, kuriame geografiniame taške kilo konkreti dalyvio reakcija. Vėliau iš pasivaikščiojimo metu gautų duomenų sugeneruojamas žemėlapis su dalyvio maršrutu ir jo reakcijomis į vieną ar kitą objektą, įvykį.

Tačiau tai – tik proceso pradžia. Kaip pripažįsta pats Ch. Noldas, tyrėjui žiūrėti į prietaisų sugeneruotus duomenis yra gana nuobodu ir paviršutiniška, mat savaime jie rodo santykinai nedaug. Tad po pirmojo etapo laukia

Tipinis Bio Mapping duomenų atvaizdavimas, pasitelkus Google Earth programą. Matomas dalyvio kelias ir jo emocijų pokyčiai. Dalyvė pati nurodė, kas sukėlė smarkesnę jos emocinę reakciją.

svarbiausia, o sykiu – sunkiausia užduotis: nustatyti, kas dalyviui sukėlė ryškesnes, nei įprastai, emocijas? Čia įžengiama į kokybinių tyrimų valdas: kalbinami patys dalyviai, kartu su tyrėjais aptariami gauti rezultatai. Iteracijų metu taikyti skirtingi interviu būdai: per išankstinį pokalbį dalyvio prašyta prisiminti, kas jam vaikštant įstrigo labiausiai, vėliau bandyta kartu su juo aptarti gautus duomenis, tačiau ilgainiui įsitikinta, kad efektyviausia duomenis

esmės Ch. Noldas į Bio Mapping žiūri ne kaip į savitikslį technologijų taikymą, bet kaip į būdą prakalbinti žmones, įkūnyti jų patirtis mieste.

Žmonių ir įrangos drauge kuriamas pasakojimas

San Fransisko (Jungtinės Amerikos Valstijos) emocijų žemėlapio fragmentas. Penkias savaites trukusiame tyrime dalyvavo 98 žmonės. Priešingai įprastiems žemėlapiams, čia užfiksuota erdvė su žmonėmis, gyvenančiais čia ir kuriančiais vietą, tiksliau, su jų įžvalgomis ir patirtimis.

Tik ieškojimų keliu buvo galima suprasti, kaip įranga talkina turtinant miesto naratyvą, pasakojamą gyventojų lūpomis. Mat per pirminį interviu, žmonėms dar nemačius rezultatų, jie prisimena toli gražu ne visus labiausiai emocijas sužadinusius dalykus. Ir tik matydami prieš akis savo kelionės diagramą, ima pasakoti, kas patraukė dėmesį: „Pasukus už kampo, prieš akis atsivėrė įspūdinga panorama.“ Kita da-

aptarti nedidelėmis dalyvių grupėmis, sykiu kuriant ir bendrą miesto naratyvą.

Bio Mapping – susipynusios emocijos, technologijos ir aplinka Ar siekis pasitelkti technologijas fiksuojant žmogaus kūno atsaką yra naujas? Tikrai ne.

Ypač neuromoksle naujausios technologijos pritaikomos itin greitai. Dėl jų nemažai sužinojome apie žmogaus smegenų sandarą, atskirų zonų funkcijas, bet iki šiol nežinome, kas yra sąmonė ir kaip ji veikia. Ir tai įrodo pagrindinį nuo Dekarto laikų gyvuojančio pozityvistinio mąstymo trūkumą: nors technologijos kuria iliuziją, kad galima viską „objektyviai“ išmatuoti, suskaičiuoti ir pagrįsti, tačiau neretai esmė lieka už akiračio ribų. Net Peterio Zeile sukurtas „Miesto emocijų“ (Urban Emotion) metodas išlieka artimas pastarajai paradigmai: pernelyg akcentuojamos kiekybinė ir praktinė metodo taikymo pusės. Tai, kad jie orientuojasi į stambaus masto tyrimus (tiek teritoriniu aspektu, tiek dalyvių skaičiumi), ir tai, kad iš anksto yra suformuluojami galimi dalyvių atsakymai, nepalieka vietos patiems žmonėms interpretuoti duomenų ar daryti įtakos procesui.

Ch. Noldas, įkvėptas filosofo Bruno Latouro teiginio, kad tyrimas gali būti raiškus, tik jei pavyksta sužadinti aplinkinių susidomėjimą ir užčiuopti netikėtus ryšius, žengia žingsnį kokybės link ir siekia ne technologijomis pakeisti žmogų, tačiau sukurti platformą jų bendradarbiavimui. „Bio Mapping atskleidžia, kad emocijos, technologijos ir aplinka tarpusavyje yra glaudžiai susijusios“, – sako mokslininkas. Iš

Stokporto (Jungtinė Karalystė) emocijų žemėlapio fragmentas. Jei įprasti žemėlapiai rodo statišką architektūrą be žmonių, šis projektas atskleidžia Stokporto viziją su vietos žmonių emocijomis, nuomonėmis, troškimais... ir piešiniais.

Tačiau turtingiausi pasakojimo sluoksniai sugula tais atvejais, kai kalbasi grupė, ir vienas prisimena kokius nors svarbius, istorinius miesto faktus, o kiti ima jam antrinti, pildyti jo istoriją: „Praeityje nė viena padori moteris, ypač jei ji ištekėjusi, nebūtų ėjusi į barą The White Lion“; arba: „Šiame viešajame tualete buvo užsilikęs grafitis nuo Antrojo pasaulinio karo; gaila, kad miesto taryba neseniai jį sunaikino.“ Tai patys sėkmingiausi atvejai, nes prieš akis iškyla labai autentiški, svetimai akiai nematomi dalykai, kurie ir suteikia miestui savitumo.

Neatsakyti klausimai Pasak Ch. Noldo, jo sukurtas instrumentas ir plačiai įgyvendinti projektai sulaukė atgarsio: į jį kreipėsi muziejų ir prekybos centrų atstovai, rinkodaros specialistai, nekilnojamojo turto vystytojai ir kt. Dauguma jų norėjo kiekybiškai išmatuoti ir nustatyti populiariausius lankytojų kelius, mėgstamiausias gyventojų vietas. Tai, anot mokslininko, kelia dar neatsakytą klausimą apie etinę tokių tyrimų pusę: kas ir kaip gali rinkti duomenis bei juos taikyti? Ar turi būti kažkokie ribojimai? Anksčiau ar vėliau, jo manymu, ir šią veiklos sritį reikės reglamentuoti teisės aktais. Tačiau savo eksperimentais Ch. Noldas akcentuoja esminį Bio Mapping metodo pranašumą: juo ne šiaip galima „pasekti“ žmones, juos suskaičiuoti ir sužymėti jų kelius. Bio Mapping sutelkia vietos gyventojus, tyrėjus ir pačią vietą – iš šio bendradarbiavimo gimsta turtingas miesto pasakojimas, atskleidžiantis vietos dvasią.

Paryžiaus (Prancūzija) emocijų žemėlapio fragmentas.

lyvė prisiminė, kad būnant toje vietoje jai paskambino mama ir jiedvi susiginčijo.

Buvo ir tokių „nuokrypių“, kai emocijos sukilo, nes žmogus įlipo į šuns išmatas.

Atrodytų, toks įvykis neturi nieko bendra su urbanistine aplinka, bet ir tokius nutikimus tyrėjai įtraukė į projekto metu kuriamą miesto naratyvą: „Tai ženklina problemas, į kurias savivaldybės valdžia turėtų atkreipti dėmesį.“ Straipsnis parengtas remiantis menininko, dizainerio ir tyrėjo, dr. Christiano Noldo paskaita „Emocijų kartografija“ (Emotional Cartography), skaityta Architektūros kokybės vystymo asociacijos kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“ / SA.lt, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, surengtame šešių nuotolinių paskaitų cikle „Kaip žmogus suvokia architektūrinę aplinką?“ Paskaitą galima peržiūrėti čia: https://youtu.be/4X6O9bU9sIs

79

BIURAI - LYG MAŠINOS, VALDOMOS PILOTŲ

BoysPlayNice nuotr.

„Namas yra mašina gyventi“, - 1929 metais garsiai paskelbė Le Corbusier ir ši mechaninė metafora tapo pagrindine šiuolaikinės architektūros prielaida.

80 2021 rugpjūtis-rugsėjis

išmanioji erdvė Tačiau metafora po truputį tampa realybe.

Augant, tobulėjant technologinėms galimybėms, Čekijoje gimė nauja biuro koncepcija. Prahoje įsikūrusios „Reaktor Studio“ architektai suprojektavo ir sukonstravo futuristinį mechanizmą - erdvę, pagreitinančią mintis, palengvinančią darbą ir sujungiančią žmones kaip krumpliaračius didžiuliame automatizuotame aparate. Dirbtinio intelekto valdomas biuras kuria tiesioginį ryšį tarp skaitmeninio ir žmogaus proto bei padeda jiems papildyti vienas kitą. Rezultatas – išmaniai ir tikslingai suprojektuota mašina, kurią valdo jos pilotai - „Livesport“ įgulos nariai.

Kompanijos „Livesport“, apdorojančios duomenis iš viso pasaulio, esmė atsispindi visoje biurų interjero filosofijoje. 2068 kv. m projekto šešto aukšto formą apibrėžia pastato išcentrinė jėga. Pastato svorio centras yra atrijuje, kuriame generuojama reikalinga energija. Atrijus šiame projekte yra tarsi traukos centras, orientacijos taškas ir verslo renginių sritis. Visos šviesos, sofito plokštės, akustinės plokštės, vadinamųjų transformatorių sienos, grindų linijos – viskas tiesiog veda į įsivaizduojamą branduolį – įmonės širdį.

BoysPlayNice nuotr.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

81

išmanioji erdvė

„Livesport“ biurų pastate, tarsi futuristinėje filmo scenoje, galima vaikščioti visur, neatidarant nė vienų durų.

Dirbtinio intelekto pasitelkiami jutikliai užfiksuoja besiartinantį žmogų ir sistema duris atidaro pati. Visas pirmo aukšto suplanavimas atspindi dinamišką dizaino sprendimą – laikrodžio mechanizmą. Padalyta į tris funkcinius apskritimus, erdvė leidžia kintamumą ir įvairų biuro kraštovaizdį. Išorinis apskritimas, išsidriekęs palei išorinio fasado vidų, suteikia lanksčiai darbo zonai daug dienos šviesos. Toliau, einant liko centro, įrengti tiek uždari, tiek atviri biurai, taip pat ir bendrosios kampinės darbo vietos.

Arčiausiai centrinio atrijaus yra trečioji, žalumos apsupta erdvė, skirta laisvalaikiui. Ši neformali aplinka kviečia žmones susitikti ir atsipalaiduoti.

Kiekvieno įmonėje dirbančio „piloto“ kabina buvo įrengta itin kruopščiai, kad būtų galima puikiai organizuoti savo veiklą. Reguliuojamos ekrano svirtys, ergonomiški stalai ar chirurginės lempos yra pagrindinė kiekvienos darbo vietos įranga. Automatizuotos kėdės pačios idealiai prisitaiko prie žmogaus kūno, nereikia jokių papildomų nustatymų. O televizoriaus ekranai, įmontuoti į metalo lakštų sienas, priklauso įrenginių, reikalingų įgulos narių sinchronizavimui, serijai.

Paspaudus akceleratorių ir leidžiantis į kelionę pagrindiniu keliu, kuris veikia kaip pastato stuburas, dirbtinio intelekto valdomi judesio jutikliai įjungia apšvietimo grandinę. Prasidedantis domino efektu, apšvietimas pri-

82 2021 rugpjūtis-rugsėjis

BoysPlayNice nuotr.

Greitis ir žmonių sąveika

mena galingų sportinių automobilių pagreitį. Ši grandinė atspindi pastato dvasią per vikrumą, tikslumą ir judėjimą, taip pat ir visą įmonės kultūrą, pagrįstą greičiu ir žmonių sąveika. Apšvietimui pastate panaudota DALI (Digital Adresable Lighting Interface) skaitmeninė apšvietimo valdymo sistema. Tai decentralizuota sistema, kuriai nereikia atskirų, daug vietos užimančių centrinių skydelių.

Kiekvienas sistemos elementas (šviestuvo valdymo modulis, jungiklio modulis) turi integruotą programuojamąjį mikrokompiuterį, atliekantį ryšio kanalo formavimo funkciją ir taip „Livesport“ pastate patogiai ir paprastai valdomas vidaus ir lauko apšvietimas.

Aplink pastato šerdį išdėstyta dešimt transformuojamų būdelių, kuriose įrengtos techninės, serverių patalpos, virtuvėlės. Jos taip pat yra pritaikomos nedidelėms posėdžių salėms, susitikimų kambarėliams.

Automatizuotos ir transformuojamos konstrukcijos Dešimtyje lanksčių, transformuojamų būdelių, reprezentuojančių laikrodžio mechanizmo komponentus, telpa visų įrenginių branduoliai, serverių patalpos, nedidelės posėdžių salės ir virtuvėlės. Naudodami įmontuotus besisukančius „sparnus“, tokie transformatoriai gali padalyti atviros erdvės plotą į mažesnius uždarus biurus, efektyviai prisidėdami prie bendro greitai ir tikslingai prisitaikančios aplinkos koncepto. Atidaromas sluoksnis, esantis šalia stalų, suteikia daug vietos daiktams sandėliuoti, rūbinėms, telefonų kabinoms ar įtaisytoms sėdynėms.

Perforuoti metalo lakštai leidžia žvilgtelti į posėdžių kambarius, išsaugant privatumą.

keletą funkcijų. Virtuvėlėse auginamos valgomųjų augalų rūšys, tokios kaip plačialapiai čiobreliai, mėtos ar melisos.

Kai kurie augalai turi dekoratyvinę paskirtį, o kiti valo orą arba pripildo interjerą malonaus kvapo. Puiki darbuotojų ir svečių savijauta šiame išmaniame pastate užtikrinama per gamtos ir automatizacijos sąveika. Dizaino autorių Jakubo Heidlerio ir Jano Kačerio teigimu, tam, kad būtų galima sukurti išties novatorišką, sveiką ir patogią erdvę, neapsieinama nei be dirbtinio intelekto galimybių, nei be natūralios gamtos elementų.

Išmani natūralios gamtos integracija Kurdami išmanų, dirbtinio intelekto valdomą biurų pastatą, architektai neatsisakė ir natūralios gamtos elementų, kurie suprantami kaip būtini geresnei darbuotojų savijautai, sveikatai ir bendram mikroklimatui. Atrijaus pakraštyje įrengtos vietos, skirtos bendruomenei ir socialiniams ryšiams, jose gausu natūralios augalijos. Virtuvėlės, kavinių sėdimosios vietos, laisvalaikio zonos neoficialiems susitikimams ir kavos pertraukai yra padalytos žaliomis sienomis, kurių hidroponiniai įrenginiai įgulos nariams atlieka

83

Naujo medžiagiškumo beieškant Bendram pastato interjero dizainui pasirinkta bazinė tamsių tonų paletė, erdvės puikiai atspindi futuristinį dizainą ir išmanumą. Įvairūs bandymai, atlikti su medžiagomis, ir tinkamiausios paviršiaus medžiagos paieška privedė projekto autorius prie eksperimentinio sprendimo pasirenkant grubius vario ir žalvario elementus Metaliniai lakštai buvo panardinti į rūgštį, apdeginti ir subraižyti vieliniu šepečiu ir taip gautos specialiai šiam projektui pritaikytos plokštės, kurios buvo panaudotos tiek baldams, stalams, spintelėms, tiek vidinėms pertvaroms sukurti.

Dešimties transformuojamų kambarių paviršiams panaudota perforuotoji geležis, akustinės plokštės vidinėms sienoms, žalvaris, varis susitikimų stalams, o lubų plokštėms – perdirbtas plastikas.

Apibendrinant

BoysPlayNice nuotr.

Naujo koncepto biurų pastatą sukūrę „Studio Reaktor“ savo darbą grindžia sinergija ir tvirtais tarpdisciplininio bendradarbiavimo ryšiais. Pasak architektų, nauji sprendimai atsiranda per ilgalaikius nuomonių konfliktus, o į šiuolaikinį projektavimą itin svarbu įtraukti tiek dizainerius, tiek kraštovaizdžio kūrėjus, tiek statybininkus ir išmaniųjų technologijų specialistus, kad būtų pasiektas kokybiškiausias būdas, kaip pagerinti aplinką, kurioje gyvename. Naujos kartos lanksčių „Livesport“ biurų 2.0 modelis siekia tapti įkvepiančiu lyderiu, ieškant naujos krypties. Stiprus ryšys tarp įmonės tapatybės, jos DNR ir darbo vietos yra tarsi reakcija į dabartinį laikotarpį, iškėlusį daug klausimų. Ši novatoriška, dirbtinio intelekto valdomų pastatų kryptis leidžia iš arti pažvelgti ir įsivaizduoti, kaip gali atrodyti daugelio mūsų darbo vietos jau visai netolimoje ateityje.

84 2021 rugpjūtis-rugsėjis

medinė statyba EŽERO EKRANAS Studija „Lape“ projektuota užmiesčio vila „Dvynys“ – nauja, šiuolaikiška, patogi, moderni šeimos laisvalaikio susibūrimų vieta ežero iškyšulyje.

GAISRINIS SAUGUMAS ATEITIES STATYBOSE IŠ MEDŽIO LR Aplinkos ministerijos sudarytoje darbo grupėje nagrinėjamos galimybės gaisrinės saugos reglamentavime numatant naudoti degias konstrukcijas, papildomai įrengti aktyviąsias gaisrinės saugos inžinerines sistemas (stacionariąsias gaisrų gesinimo sistemas, perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemas, dūmų ir šilumos kontrolės sistemas ir kt.) arba galimybė degias konstrukcijas papildomai apsaugoti nedegiomis plokštėmis nuo gaisro - skydais, plokštėmis, demblių gaminiais.

NUO MINTIES APIE INŽINERINĘ MEDIENĄ IKI MEDINIŲ DANGORAIŽIŲ • Antras pagal dydį medinis daugiaaukštis pasaulyje.

• 84 metrų bokštas parodo medienos panaudojimo hibridinėje sistemoje pranašumus lyginant su vien medžio konstrukcijomis.

• Medžio elementai pagaminti iš vietinių, tvariai tvarkomų Austrijos miškų. Visa projekte panaudota mediena turi PEFC medienos sertifikatą.

Straipsniai apie medinę statybą

↓

• Projekto hibridinė sistema susideda iš keturių elementų: sijų, atramų, pagamintų iš klijuotos laminuotos medienos, medienos/betono kompozicinių lubų plokščių ir kryžmai laminuotos medienos fasado elementų.

EŽERO EKRANAS

OBJEKTAS: Užmiesčio vila „Dvynys“ ARCHITEKTAI: Tomas Lapė, Ieva Viliūtė, Emilija Liudvinavičiūtė, UAB „Studija lape“ PLOTAS: 145,3 kv. m STATYBOS METAI: 2019–2020

86 2021 rugpjūtis-rugsėjis

medinė statyba

Aušra NYMAN

Ežero iškyšulyje, miško apsupty praeitais metais nutupdyta nedidelė užmiesčio vila, kurioje šeima pagaliau atrado galimybę mėgautis laukinės gamtos grožiu, netrikdoma pašalinių žvilgsnių. Tik retkarčiais ežere galima pamatyti nedideles žvejų valteles.

Naujoji moderni vila – tai seno pastato rekonstrukcija, kurią projektavęs architektas Tomas Lapė su komanda prisimena jos atsiradimo pradžią: „Šioje vietoje, prieš pradedant projektavimo darbus, jau stovėjo namas, kuris tarsi padėjo padėjo suformuluoti užduotį naujam namui, kuris turėjo tapti patrauklia ir geidžiama šeimos laisvalaikio susibūrimų vieta – nauju, šiuolaikišku, patogiu, moderniu ir išlaikančiu savo semantinę tapatybę.“

N. Tukaj nuotr.

prisijaukinti šeimininkams vietą, pamilti ją ir įžvelgti perspektyvų. Galima sakyti, jis ir

87

Forma seka funkciją Didelis sklypas miško teritorijoje, iš vienos pusės supamas ežero, leidžia šeimai netrikdomai mėgautis privatumu ir ramybe, tačiau rekonstrukcijos sąlygų ribojamas plotas nesuteikė galimybių projektuoti didelio statinio.

Tačiau to ir nereikėjo. „Tai vienas tų retų atvejų, kai funkcija padiktavo formą. Labai norėjosi skaidrios ir erdvios pirmo aukšto gyvenamosios patalpos, kuri nuo atvažiavimo pusės tapo tarsi įrėmintu paveikslu į patį svarbiausią vietos vaizdą – ežerą, dengtos lauko terasos, visų patalpų vizualinio ryšio su ežeru ir dvišlaičio tradicinio silueto.“

N. Tukaj nuotr.

N. Tukaj nuotr.

„Dvynio“ atsiradimo istorija

88 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Siekiant išlaikyti perregimą ir skaidrią pirmo aukšto erdvę, nespaudžiamą žemų lubų, pastato antras aukštas pasuktas į šoną. Toks sprendimas suteikė architektams galimybę virš pirmo aukšto įrengti erdvią pastogę su sutapdintomis lubomis bei terasą, pridengtą nuo kritulių antro aukšto tūriu. Taupant brangius kvadratus apatiniame aukšte, kur prie svetainės šliejasi tik pirties zona, visi miegamieji ir net techninė patalpa įkurdinti viršuje.

N. Tukaj nuotr.

medinė statyba

Pirčiai ir laukui parinkta kedro mediena, kuri turi eterinių savybių ir sudrėkusi skleidžia malonų kvapą.

N. Tukaj nuotr.

Šviestuvai, primenantys išsikerojusias šakas, pagaminti individualiai šiam namui.

Tiek „Dvynio“ fasadai, tiek stogas, dengti tomis pačiomis tamsiai pilkos spalvos klinkerio čerpėmis, suteikia skulptūriškai kompozicijai išsišakojusio didžiulio kelmo, anot architekto, vaizdą, taip tarsi ištirpdant ją gamtoje.

Ekologiški tvarumo sprendimai Užsakovo, architekto ir statytojo idėjų simbiozę T. Lapė laiko itin sėkminga – statytojas šiuo atveju atliko ne tik vykdytojo, bet ir lygiaverčio partnerio vaidmenį, visų pirma pasiūlydamas medinio karkaso, šiltinto natūralia ekovata, konstrukciją, o vėliau ėjo ir daug kitų ekologiškų sprendimų, atitinkančių išskirtinę statytojo filosofiją. Medinio karkaso konstrukcija, montuojama vietoje, leido atsisakyti nepagrįstų statybvietės išlaidų, gabenant sunkias statybines medžiagas. Vidaus pertvaroms pasirinktos lengvos šiaudų molio plokštės, savo savybėmis nenusileidžiančios analogiškoms gipskartonio.

89

Statytojas atliko ne tik vykdytojo, bet ir lygiaverčio partnerio vaidmenį, pasiūlydamas medinio karkaso, šiltinto natūralia ekovata, konstrukciją.

90 2021 rugpjūtis-rugsėjis

N. Tukaj nuotr.

medinė statyba Komfortas laukinėje gamtoje Nors nepaliestas civilizacijos šiaurietiškas gamtos grožis, ypatinga šios vietos magija buvo pagrindinė traukos priežastis, tačiau šeima norėjo ir šiuolaikinio komforto, kurį suteikia dabartinės technologijos, leidžiančios tausoti gamtą net ir off-grid sąlygomis. Name, be elektros įvado, nėra daugiau jokių miesto ar gyvenvietės tinklų. Pastate įrengtas geoterminis šildymas ir vėsinimas, visos komunikacijos yra vietinės.

Miško apsupty ypač svarbų natūralų apšvietimą ir saulės spindulius „gaudo“ pietinėje pusėje, nuo įvažiavimo, įrengta stiklo vitrina. Ji taip pat atveria ežero vaizdą artėjantiems prie namo jo gyventojams. Taip namą ne tik užlieja šviesa – jis tampa tarsi perregimas ir atviras įstabioms aplinkos panoramoms. Palankų mikroklimatą palaiko ir įrangą valdyti padeda išmaniojo namo sistema. Per atstumą galima aktyvuoti sistemas, nustatyti norimą patalpų temperatūrą.

Tarp dviejų kevalų

N. Tukaj nuotr.

Interjere, kaip ir fasaduose, atsikartoja vadinamojo kevalo idėja, suteikianti vientisumo tiek išorei, tiek vidui. Jeigu išorėje kevalo vaidmenį atlieka tamsios klinkerio čerpės, tai interjere grindys, sienos ir lubos, aptaisytos balinto ąžuolo parketlentėmis, šilta medžio tekstūra ir spalva apgaubia jo gyventojus. Pirties zonai ir laukui naudojamos kedro dailylentės, gavusios drėgmės (o pirtyje ir prie ežero jos netrūksta) skleidžia malonų kvapą, kuriuo galima mėgautis ir viduje, ir sėdint lauko terasoje.

Pastato antras aukštas pasuktas į šoną. Toks sprendimas suteikė architektams galimybę virš pirmo aukšto įrengti erdvią pastogę su sutapdintomis lubomis bei terasą, pridengtą nuo kritulių antro aukšto tūriu.

91

GAISRINIS SAUGUMAS

ateities statybose iš medžio Rolandas KAŽIMĖKAS

Europos Komisija siekia, kad iki 2050 m. Europa taptų neutrali klimatui. 2018 m. lapkritį Europos Komisija pristatė ilgalaikę strategiją, parodančią, kaip Europa galėtų pasiekti su klimato kaita susijusius tikslus. Su šia ilgalaike strategija siejamas ir gerokai didesnis medienos naudojimas statybose. Aplinkos ministerijos suformuota darbo grupė, vadovaujama šios ministerijos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus, svarsto organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai galimybę. Grupė jau suformavo siūlymus ateities statyboms: nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai.

Viešasis sektorius – geriausias pavyzdys Kai kalbama apie medienos naudojimą, dažniausiai žiūrima į individualių gyvenamųjų namų statybą, kuri auga neregėtu tempu.

Pavyzdžiui, per pirmą 2021 m. ketvirtį naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti buvo išduoti 2982 leidimai – net 85,4 proc. daugiau nei prieš metus. Gyvenamųjų namų statybai išduota net 99,2 proc. visų leidimų. Tačiau net jei įvertintume, kad mediena individualiojoje statyboje yra populiaresnė, ji dažniausiai pasirenkama statant poilsiui skirtas sodybas, o ne gyvenamuosius namus. Statomų individualių namų kvartale pamatysime blokelius, betoną, metalą ir tiek medžio, kiek jo reikia stogo santvaroms.

Medžio nepopuliarumą lemia jau susiformavusios individualių namų statybos tradicijos, žinių apie medienos panaudojimą ir naujas technologijas trūkumas, atitinkamo kvalifikacijos specialistų stygius, skeptiškas namų savininkų požiūris. Todėl daug tikimasi iš viešojo sektoriaus, nes jei pokyčių sulauks jis, persio92 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Jei pokyčių sulauks viešasis sektorius, persiorientuos ir kiti, naujieji tvariosios statybos principai bus populiaresni. rientuos ir kiti, naujieji tvariosios statybos principai bus populiaresni.

Pasak Lietuvos architektų rūmų pirmininko Luko Rekevičiaus, architektų bendruomenė nedaug turi patirties statydama medinius visuomeninės paskirties pastatus, tačiau visos naujos architektūrinės raiškos priemonės vertinamos labai teigiamai, ypač jei jos tvarios, tad architektų bendruomenė visiškai pritaria tokių technologijų plėtrai.

Kas trukdo tapti pavyzdžiu?

Taigi viešasis sektorius turi tapti pavyzdžiui, o tam reiks koreguoti galiojančius techninius reikalavimus, ieškoti kelių medienos reabilitacijai, aiškintis galimybes ir rizikas. Viena didžiausių problemų yra medienos degumas ir

su tuo susiję teisiniai reglamentai. Visų akys krypsta į Skandinavijos šalis, kurios turi patirties, nes jau seniai naudoja medieną viešųjų pastatų statyboje, tad jų žinios mums gali būti labai naudingos.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas sako, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) yra atviras profesionaliais ir konkrečiais pavyzdžiais grįstai diskusijai, bendradarbiavimui su projektuotojais ir statytojais, siekiant išsiaiškinti, kokie gaisriniai tyrimai, argumentai ar pasiteisinusi praktika kitose Europos šalyse leido apsispręsti statyboje naudoti degesnes medžiagas, ir taip visapusiškai įvertinti galimybes atitinkamai keisti galiojantį gaisrinės saugos reglamentavimą mūsų šalyje.

medinė statyba turėtų visus tenkinti. Gaisrinės saugos specialistai irgi dalyvavo mūsų forume, ginčų buvo, ne visur nuomonės sutapo, mes siūlėme liberalesnį požiūrį, jie galbūt labiau linkę konservatyviau žiūrėti, bet tai normalu, nes jie atsakingi už saugumą, be to, įsivertina ir savo technines galimybes. Bet darbo grupės priimti sprendimai daugiau ar mažiau tinkami visoms šalims.“ Darius KVEDARAVIČIUS, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras

Vincas SASNAUSKAS, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas

Jei darbo grupės rekomendacijos bus įgyvendintos, galimybė 2024 m. viešuosius pastatus statyti iš medienos yra reali.

Pasak V. Sasnausko, „PAGD laikosi pozicijos, kad statybos srities gaisrinės saugos teisinis reguliavimas gali ir turėtų būti keičiamas, tačiau turi būti vertinamas ne tik užsakovų ar verslo interesas, bet ir visuomenės saugumas. Darbo grupėje nagrinėjamos galimybės gaisrinės saugos reglamentavime numatant naudoti degiąsias konstrukcijas, papildomai įrengti aktyviąsias gaisrinės saugos inžinerines sistemas (stacionariąsias gaisrų gesinimo, perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo, dūmų ir šilumos kontrolės sistemas ir kt.) arba galimybė degiąsias konstrukcijas papildomai apsaugoti nedegiomis plokštėmis nuo gaisro: skydais, plokštėmis, demblių gaminiais.“

Skandinaviški principai Aplinkos ministerijos viceministras D. Kvedaravičius diskusijas grupėje vertina optimistiškai: „Grupei buvo keliama užduotis surasti kelius ir manau, kad prie to tikslo priartėjome.

Ieškome galimybių vystytis medinei statybai, kelių, kaip panaikinti tuos apribojimus, kurie nėra pagrįsti arba kuriuos gali pakeisti kitos priemonės, kad nebūtų vien tik draudimai, kad būtų numatyta galimybė gaisrinio saugumo lygį užtikrinti naudojant papildomas priemones.“ Pasak D. Kvedaravičiaus, jau sutarta, kad bus sustiprinta kontrolė, nes dėl jos labai nerimavo priešgaisrinės apsaugos specialistai,

bus padidinti reikalavimai projektuotojams, ekspertams, o ypatinguose objektuose, kur negalima naudotis bendrosiomis standartinėmis normomis, bus reikalingi rizikos vertinimai, ir tų vertinimų bei skaičiavimų ir modeliavimo pagrindu bus galima priimti nestandartinius sprendimus.

Anot viceministro, sutartas principas yra toks – sumažinami reikalavimai (degumo atsparumo rodikliai), tačiau išlaikomas toks pats bendras saugumo lygis, o tai reiškia, kad jei mažinami reikalavimai medžiagoms, teks pasirūpinti papildomomis priešgaisrinėmis priemonėmis. Šie principai yra pasiskolinti iš Skandinavijos šalių.

D. Kvedaravičius mano, kad dalis teisės aktų jau bus paruošti šį rudenį, kita dalis jų (ta, kuriai paruošti reikia daugiau darbo) bus pakeisti kitais metais. „Įsigaliojus naujam teisės aktų paketui, turėsime tokią pat situaciją kaip ir tose ES šalyse, kur mediena sėkmingai sugrąžinta į statybų sektorių. Ir tokių variantų, kad kažkokiuose aktuose bus parašyta, kad mediena negali būti naudojama, jau neliks – galimybės naudoti išsiplės“, – reziumuoja pašnekovas. Pasak viceministro, esminė žinutė yra tokia: „Pasistengėme visus pasiūlymus sukonstruoti taip, kad nebūtų tiesioginių medienos naudojimo draudimų, bet kad ją naudojant atsirastų ir papildomi saugumo reikalavimai.

Tai kompromisinis sprendimas, kuris iš esmės

2024 m. – reali data Viceministras D. Kvedaravičius viliasi, kad su medienos sugrąžinimu į statybas susijęs pilnas teisinių aktų paketas turėtų būti patvirtintas kitais metais, bet yra ir ilgiau trunkančių procesų kaip edukacijos sistemos pertvarkymas ruošiant atitinkamus specialistus, rinkos persitvarkymas, gamybos pajėgumų perkėlimas.

Pasak pašnekovo, didesnio medienos poreikio atsiradimas Lietuvoje mūsų rinkos labai nepaveiks, nes Lietuvos įmonės ir dabar medines konstrukcijas gamina dideliais kiekiais, yra vienos pagrindinių medienos eksportuotojų Europoje. Jei dabar jų produkcija iškeliauja į užsienį, tai vėliau dalis jos pasiliks Lietuvoje ir patenkins vietinės rinkos poreikius – tai bus tik medienos srauto krypčių pakeitimas.

Darbo grupės vadovas tiki, kad jei darbo grupės rekomendacijos bus įgyvendintos, galimybė 2024 m. viešuosius pastatus statyti iš medienos yra reali. Daug kas priklauso nuo užsakovų ir vystytojų noro įtraukti medieną į savo projektus, bet teisinės galimybės tikrai bus. Buvo siūlymas netgi numatyti privalomus reikalavimus individualiajai statybai, tačiau tai būtų labai radikalu, todėl grupė sutarė, kad reikėtų ne versti, o skatinti naudoti medieną. Įtakos turės ir naujos, dar tik aptarinėjamos ES normos, susijusios su pastatų gyvavimo ciklo ir CO2 emisijų skaičiavimo per visą gyvavimo ciklą metodika, kas pakeis dabartinę energinio naudingumo skaičiavimo metodiką – teks skaičiuoti ne tik eksploatacijos metu sunaudojamą energiją, bet ir pastato statybos ir utilizavimo metu sukuriamą CO2 pėdsaką. Tokiu atveju mediena natūraliai pakils į kur kas aukštesnes pozicijas nei betonas, plytos ar metalai ir taps paklausesnė. Tai skatins projektuotojus ir vystytojus daugiau naudoti medienos produktus.

Veiksnių, kurie grąžins medieną į Lietuvos statybą, bus pakankamai daug, mūsų įsivaizdavimas apie tradicinius namus keisis, tvaresnė statyba užsiims kur kas tvirtesnes pozicijas.

93

medinė statyba

Nuo minties apie inžinerinę medieną iki medinių dangoraižių Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

94 2021 rugpjūtis-rugsėjis

DERFRITZ nuotr.

OBJEKTAS: „HoHo Vienna“ VIETA: Viena, Austrija VYSTYTOJAS: „Cetus Baudevelopment“ ARCHITEKTAI: „RLP Rüdiger Lainer + Partner“ INŽINIERIAI: „RWT+ZT GmbH“, DI. Dr. techn. Richard Woschitz GEN. RANGOVAS: „HANDLER Group“ PASTATO PLOTAS: 25 000 kv. m STATYBOS METAI: 2015-2019

95

SimaProdinger nuotr.

medinė statyba

SimaProdinger nuotr.

Medinės konstrukcijos ir jų kuriami daugiaaukščiai sparčiai įsitvirtina statybų sektoriuje. Apie inžinerinės medienos konkurencingumą tradicinėms statybinėms medžiagoms plačiai kalbama tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lygiai prieš trejus metus paprasta „RLP Rüdiger Lainer + Partner“ architektų mintis, kaip prasmingai naudoti medieną kaip statybinę medžiagą naujoje miesto kaimynystėje ateities kartoms, padėjo pamatus antram pagal dydį pasaulyje daugiaaukščiui iš medžio – „Wien HoHo“. Tendencija vis plačiau naudoti medieną kaip statybinę medžiagą urbanistiniame kontekste jau kuris laikas matoma didžiausiuose miestuose, tokiuose kaip Paryžius, Londonas ir Vankuveris, o jų pavyzdžiu žengia ir kitos Europos sostinės, tarp kurių ir Viena Austrijoje.

96 2021 rugpjūtis-rugsėjis

„HoHo Vienna" interjeras atitinka viso projekto natūlumu grįstą koncepciją. Vyrauja minimalizmas, žemiški atspalviai, atviros medžio detalės.

medinė statyba

Mediena nuo seno yra itin populiari kaip statybinė medžiaga, ypač kaimo vietovėse. Ir dėl gerų priežasčių: ji yra atsinaujinantis išteklius, pasižymi lengvumu, tvirtumu, geromis šilumos sulaikymo savybėmis ir dabar yra viena prieinamiausių tvarių medžiagų. Šiandien ir didieji miestai gali pasinaudoti šiais ekonominiais, techniniais ir kultūriniais pranašumais. Dabartinės techninės galimybės leidžia medieną naudoti kaip pagrindinį daugiaaukščio pastato konstrukcinį elementą. Atsižvelgiant į šiuos teigiamus pokyčius, dar 2015 m. architektūros įmonė „RLP Rüdiger Lainer + Partner“ sukūrė medinio daugiaaukščio koncepciją, kuri buvo sėkmingai įgyvendinta Vienoje.

Mediena konstrukcijoms ir atmosferai „RLP Rüdiger Lainer + Partner“ koncepcinis požiūris sujungia novatorišką medinių konstrukcijų sistemą kartu su efektyvia visa pastato konstrukcija. 84 m bokštas parodo medienos panaudojimo hibridinėje sistemoje pranašumus, palyginti su vien medžio konstrukcijomis.

Gelžbetoninės šerdys palaiko vertikalią cirkuliaciją ir tiekimą, o medinė konstrukcija yra prijungta taip, kad būtų

Medis projekte yra paliktas matomas, kadangi yra suvokiamas kaip erdvinės atmosferos dalis ir kuria natūralumą, jaukumą ir šilumą lankytojams.

užtikrintas faktinis pastato naudojimo tūris. Projekto architektai pabrėžia ir tai, kad mediena yra suvokiama kaip erdvinės atmosferos dalis ir kuria natūralumą, jaukumą ir šilumą lankytojams. Projekte atsižvelgiama tiek į medienos ekonominę, ekologinę, tiek į pridėtinę kultūrinę vertę ir taip kuriama darni sistema.

Toks architektų suprojektuotas konceptualių idėjų derinys leidžia užtikrinti tvarumą: mediena yra nekenksminga aplinkai, universalus aukštų suplanavimas užtikrina, kad pastatas bus naudojamas daugelį metų. Funkcijų derinys „Wien HoHo“ bokšte užtikrina, kad po šeštos valandos vakaro šviesos neužges. „HoHo Vienna“ yra aptarnaujami apartamentai, biurai, restoranas ir SPA centras. „Panašūs projektai Anglijoje ar Švedijoje labai dažnai turi standžią tvirtą sienų konstrukciją ir palaiko tik monofunkces tipologijas. Kita vertus, mes sukūrėme lanksčią sistemą, kuri atitinka pasyviojo namo standartą“, – teigia architektas, universiteto profesorius DI Rüdigeris Laineris iš „RLP Rüdiger Lainer + Partner“, apibendrindamas projekto naudą. Rezultatas – nuolat gyvas centras, kurio skulptūrinė ir glausta architektūra atspindi naujo miesto rajono centrinėje aikštėje, Vienos šiaurės rytuose, atmosferą.

Skirtingų funkcijų derinys „Wien HoHo“ daugiaaukštyje užtikrina, kad pastatas netaps tuščias po šestos valandos vakaro, o universalus vidaus išplanavimas ir aukštos lubos suteikia galimybę keisti funkcijas ir taip užtikrinti, kad jis bus naudojamas daugelį metų.

97

medinė statyba

„Hoho Vienna“ pastatas yra antras dvidešimt aukščiausių pasaulyje medinių daugiaaukščių sekoje (84 metrai, 24 aukštai)

Greitis ir paprastumas statybose Svarbus „Wien HoHo“ medinio daugiaaukščio statybų pranašumas tas, kad daug surenkamųjų pastato dalių buvo gaminamos gamykloje, kurioje galima neatsižvelgti į oro sąlygas, dėl to pačioje statybvietėje nebereikia atlikti daugybės procedūrų. Projekte panaudoti langai buvo surenkami šiuolaikinėse dirbtuvėse, kur gaminamos atramos, pagamintos iš klijuotosios laminuotos medienos, ir išorinės sienos elementai, pagaminti iš skersinės laminuotos medienos. Sienų elementai pristatyti į statybvietę tuo metu, kai viskas jau buvo parengta greitam montavimui iškart, todėl papildomų perkėlimo darbų nebereikėjo.

Panaši procedūra buvo pasirinkta ir lubų instaliacijai.

Laikančiosios konstrukcijos, medienos (betono) kompozicinės lubos, pagamintos netoli Vienos, yra pritvirtintos prie pastato šerdies ir sujungtos su atramomis, anksčiau integruotomis į išorinių sienų modulius.

Pirmųjų dviejų aukštų maumedžio korpusas taip pat montuojamas tiesiai statybvietėje. Pradedant trečiuoju aukštu, pluoštinio cemento plokštės montuojamos pastato išorėje, jos buvo pagamintos iš 100 proc. natūralių žaliavų. Rangovams pavyko optimaliai įvykdyti visus reikalavimus, susijusius su medinių konstrukcijų stabilumu ir konstrukciniu dizainu. Reikalavimai buvo milžiniški ne tik garso izoliacijos, priešgaisrinės apsaugos ir tvirtumo, bet ir efektyvumo požiūriu. „HoHo Wien®“ projekto hib98 2021 rugpjūtis-rugsėjis

ridinė sistema, kuri specialiai buvo išlaikyta „paprasta“, susideda iš keturių elementų: atramų, sijų, lubų plokščių ir fasado elementų. Sistemos mazgas – kitaip tariant, jungtis tarp lubų ir sienų, – puikiai sujungta modulinėje sistemoje.

medinė statyba Mediena iš Austrijos tvariai tvarkomų miškų

Thomas Lerch nuotr.

Nuo pat pradžių „Cetus Baudevelopment“ primygtinai reikalavo pradėti šio projekto istoriją vietiniuose Austrijos miškuose. Įmonės MMK tiekiamos „XC®“ lubų plokštės yra pagamintos iš pačios „Mayr-Melnhof“ medienos, o „HASSLACHER NORICA TIMBER“ tiekiamos sienos ir medinės atramos yra iš tvariai tvarkomų Austrijos miškų. „HoHo Wien“ skirtos eglės nupjaunamos, išdžiovinamos ir buvo surūšiuotos pagrindinėje būstinėje Zachsenburge.

Vystytojų „Cetus Baudevelopment“ atstovė Caroline Palfy pabrėžia: „Manęs nuolat klausia, ar mūsų medienos ištekliams nekenkia dabartinis statybų pramonės medienos bumas. Turbūt daugelis yra susipažinę su Kalėdų egle Vienos kalėdinėje mugėje. „HoHo Vienna®“ yra pagamintas iš maždaug 2300 tokių Kalėdų eglučių.“ Austrijoje miškai per metus pagamina apie 30 mln. kubinių metrų medienos, iš kurių 26 mln. nukertami. Likę 4 mln. kubinių metrų lieka miške, nuolat didinant medienos atsargas. „Kitaip tariant, vienas kubinis metras medienos atauga kas sekundę, taigi mediena, naudojama visam projektui „HoHo Vienna®“, mūsų šalies miškuose užaugs per valandą ir 17 minučių“, – priduria Caroline Palfy.

99

medinė statyba PEFC medienos sertifikatas Remiantis tarptautiniu LEED sertifikatu, skirtu projektui „HoHo Vienna“ (lyderystė energetikos ir aplinkos dizaino srityje), apdirbta mediena turi turėti tvarumą liudijantį sertifikatą. Projekte „HoHo Vienna“ dalyvaujančios įmonės, tokios kaip „MM-Holz“ ir „HASSLACHER NORICA TIMBER“, yra sertifikuotos PEFC. Naudojant griežtą nepriklausomų sertifikavimo įstaigų auditą, šis tvarios miškų tvarkymo ir medienos perdirbimo sertifikatas patikrina, ar mediena ir popieriaus gaminiai yra kilę iš tvariai tvarkomų miškų.

Patogią, tačiau novatorišką atmosferą naujame parodų biure papildo į ateitį orientuota baldų koncepcija, kuri, sumažinus spalvų gamą iki baltos, pilkos ir juodos, sukuria hibridą tarp stimuliuojančios darbo erdvės ir jaukios svetainės.

„HoHo Vienna“ įrengtiapartamentai, biurai, restoranas ir SPA centras su sporto sale. Funkcijomis ir išdėstymu architektai sukūrė lanksčią sistemą, kuri atitinka pasyviojo namo standartą.

Apibendrinant Pagrindinis tokių medinių daugiaaukščių kūrėjų tikslas yra suprasti medžiagos, naudojamos kaip architektūros elementas, autentiškumą. Tiek pastato lankytojams, tiek praeiviams medinis dangoraižis yra fizinė ir emocinė kasdienio miesto gyvenimo dalis. Surenkamieji išorinių sienų moduliai kuria skulptūriškai įvairų fasadą. Pagrindiniai architektūriniai atvirų ir uždarų zonų deriniai siūlo ir atvirus vaizdus, ir intymumą. Šie deriniai yra išryškinti ir per fasado tekstūrą, kad praturtintų atmosferą ir pačio Vienos miesto ežero pakrantėje.

Moderni darbo aplinka atspindi šilumą ir medienos tradiciją visuose 19 500 kv. m. nuomos ploto. „HoHo Vienna“ biurų ir komercinės patalpos yra unikalios visame pasaulyje: sienos ir lubos pagamintos iš neapdorotų eglių medienos. Dėl to visuose kambariuose sklinda tipiškas medienos kvapas, sukuriantis nepakartojamą patalpų klimatą. Tyrimai rodo, kad patalpų oro kokybė pastatuose iš medžio yra labai gera. Be to, medžio aplinka taip pat teigiamai veikia gyvenimo kokybę, asmeninę savijautą ir sveikatą. Ateities biuras yra labai modernus ir kartu tvarus, juk Austrijos miškams prireikė mažiau nei pusantros valandos, kad ataugtų medžiaga, naudojama aukščiausio pasaulyje medinio daugiaaukščio statybai.

Naujo medinio bokšto tvarumas atsiranda dėl to, kad sutelkiami konceptualūs metodai: mediena taupo išteklius, yra tvari energiniu požiūriu. Lankstus ir lengvai pritaikomas išdėstymas užtikrina, kad medinis bokštas bus naudojamas ilgą laiką. Šis ilgaamžiškumas yra esminis veiksnys, lemiantis efektyvų tvarumą. Ir, kaip pabrėžta pačioje RLP medinio daugiaaukščio koncepcijoje, tikslas yra užtikrinti, kad ekonomika ir ekologija papildytų viena kitą ir taptų abipusiškai naudingos.

100 2021 rugpjūtis-rugsėjis

vonia Ar vonios ir miegamojo kambariai ateityje taps viena hibridine erdve, panašiai kaip šiuo metu virtuvės ir svetainės sujungimas jau tapo įprastu, taupant brangų plotą?

Tokį sprendimą plačiai naudoja viešbučiai.

O kaip su namų erdve?

Ar ruošiasi tam produkto dizaineriai ir gamintojai?

Kokie šios erdvės privalumai ir trūkumai?

Ką numatyti iš anksto, nusprendus ją įsirengti savo namuose?

Vonios kambario naujienos ir tendencijos

↓

„IDEAL STANDARD“ nuotr.

kokybiško namo DNR

„Jausmas prausiantis yra kitoks, kai aplinkui – laisva erdvė, o ne sienos“.

„LAUFEN“ nuotr.

Dizainas - Ludovicos ir Roberto Palombų, gamintojas - „Laufen“

VONIA IR MIEGAMASIS VIENOJE ERDVĖJE – dar viena hibridinė erdvė ateičiai Mokslininkų skaičiavimais nustatyta, kad 2050 m. 60 proc. pasaulio gyventojų Aušra NYMAN

bus įsikūrę didžiuosiuose miestuose. Jau dabar pastebime tendencijas – miestai tankėja, būstai brangsta, jų plotas mažėja ir dizaineriai stengiasi kuo efektyviau išnaudoti turimą erdvę. Prie bendros svetainės, virtuvės ir valgomojo erdvės jau spėjome priprasti. Britų dizaineriai prognozuoja, kad artimiausiu metu pokyčiai laukia ir miegamojo bei vonios kambarių.

Greičiausiai jie netolimoje ateityje bus jungiami į vieną hibridinę erdvę, slepiant skalbimo mašiną spintose ar įkurdinant ją kitoje patalpoje.

102 2021 rugpjūtis-rugsėjis

kokybiško namo DNR

Laisvai pastatomas vonios indas – bendros erdvės puošmena Neabejotina tokios erdvės puošmena yra atskirai stovintis vonios indas. Jis puošia ir dizainerės mažąjį namų SPA. Tokį vonios indą, laisvai stovintį erdvėje, klasikinio ar modernaus stiliaus, gali pasiūlyti dauguma gamintojų, laikomų lyderiais pasaulyje. „Pagrindinis laisvai statomos vonios privalumas tikriausiai yra estetinis, emocinis. Ji gali tapti tikra bet kurios erdvės puošmena, dominuojančiu interjero elementu. Ir jausmas prausiantis yra kitoks, kai aplinkui – laisva erdvė, o ne sienos. Tiesa, tokiu atveju patartina ją įrengti taip, kad to laisvės pojūčio nevaržytų baimė prilaistyti vandens už vonios kraštų, – sako Nerijus Bakšys, gamintojų „Laufen“, „Roca“ ir „Jika“ atstovas Baltijos šalyse, ir priduria: – Ne mažiau įspūdingas, o kartu ir praktiškas variantas gali būti miegamojo ar kitoje gyvenamojoje erdvėje įrengtas laisvai statomas praustuvas.“ Julijus Neufeldas, „Kaldewei“ atstovas Lietuvoje pabrėžia: „Patalpų susiliejimas ir sujungimas – ilgametė tendencija, neaplenkianti vonios kambario integracijos, pirmiausia su miegamaisiais. Todėl pagrindinis atskirai stovinčios vonios privalumas – liukso, prestižo, prabangos pojūtis ir vaizdas. Taip pat – švaresnis kambario vaizdas, mažiau kampų, plytelių.“ Anot specialisto, labai svarbu suprasti skirtumą tarp atskirai stovinčios vonios ir priglaustos prie sienos, laisvai statomos vonios imitacijos. Pastarosios dažnai palieka sunkiai pasiekiamų tarpų, kurie tampa tikrais dulkių rinkikais.

vonia statoma visai netoli sienos, o jos viršutinė briauna yra plona, gali tikti ir sieninis maišytuvas su ilgesniu pripildymo snapu“, – pataria pašnekovas. Specialisto teigimu, būtina pagalvoti ir apie vandens nebijančią grindų dangą, kitų erdvėje esančių ir vandens nemėgstančių objektų apsaugą.

Kaip teigia Ignas Jankauskas, gamintojo „Ideal Standard“ plėtros Baltijos šalyse direktorius, vonios prietaisų montavimas miegamajame kambaryje – modernus sprendimas, kuris reikalauja šiuolaikinių vėdinimo ir kitų inžinerinių sprendimų. Vėdinimo sistema turi gebėti pašalinti padidėjusį drėgmės kiekį ore. „Vandens prietaisų vietos ir vamzdynų kelias turi būti suplanuotas ankstyvoje projekto stadijoje. Juk vamzdynai turi būti paslėpti, vanduo turi tekėti tyliai ir stipria srove. Reikia atkreipti dėmesį, kad į sieną ar į grindis įmontuoti praustuvai turi specialias paslėptas dalis, kurias reikia sumontuoti prieš sienų apdailą“, – sako pašnekovas.

J. Neufeldo tvirtinimu, itin svarbu gerai apgalvoti, ar pakaks erdvės patalpoje – ne tik voniai, bet ir maišytuvui, vonios apėjimui, judėjimui kambaryje, taip pat nepamirštant valymo. Todėl jei vonios patalpa ar jos dalis bendrajame kambaryje yra mažesnė nei 8 kv. m, atskirai statomos vonios specialistas nerekomenduotų. „Maišytuvas – kita itin svarbi dalis: būtina kruopščiai parinkti jam vietą, ypač jei bus įtvirtinamas ant grindų.

Potinkinė jo dalis montuojama liejant grindis, todėl suplanuoti jam vietą reikia labai atsakingai. Jeigu vonia vis tik viena kraštine glaudžiama prie sienos, verta numatyti potinkinį maišytuvą toje sienoje, vandens pripildymo funkciją atliekant per sifoną – mažiau detalių ir pripildymas vyks beveik nepastebimai“, – pataria specialistas.

„Kartell by Laufen“ – baldų ir sanitarinės keramikos kolekcija.

Dizainas – „Ludovica + Roberto Palomba“.

„KARTEL BYLAUFEN“ nuotr.

Interjero dizainerė Rūta Jankūnienė, bendrą miegamojo ir vonios kambarį savo namuose įsirengusi prieš gerą dešimtmetį, tvirtina tokiu sprendimu nenusivylusi – vonios patalpai tenka daugiau šviesos, vizualiai padidėja jos erdvė. „Iš pradžių galvojome, kad ilgainiui įsirengsime stiklinę pertvarą, skiriančią vonios ir miegamojo erdves, tačiau šios skirtingų funkcijų zonos taip ir liko viena patalpa, nes nepastebėjome jokių šio sprendimo trūkumų, – sako R. Jankūnienė. – Vonios erdvę išnaudoju ir kaip papildomą vietą kosmetikai, kūno priežiūros priemonėms pasidėti, todėl bendra miegamojo vonios erdvė tarnauja kaip mažasis namų SPA.“

Ką svarbu numatyti, norint turėti atskirai stovintį vonios indą?

Anot N. Bakšio, apie laisvai statomą vonią reikia pagalvoti iš anksto, kol dar neišvedžiotos pagrindinės komunikacijos – vandens įvadai, nuotekų vamzdžiai, o jeigu vonia numatoma su masažo sistema ar šviesos efektais – tai ir elektros įvadai. „Paprastai laisvai statomai voniai reikalingas ir ant grindų montuojamas maišytuvas, tad reikia iš anksto numatyti, kur jis stovės, ir įrengti vandens įvadą. Jei

103

kokybiško namo DNR

„Atskirai stovinti vonia jau tapusi ikoniškos architektūros simboliu. Pagal „Ideal Standard“ filosofiją, tokios vonios pagrindinė paskirtis nėra kasdienis nusiprausimas. Kambaryje stovinti vonia yra ritualo dalis. Tas ritualas gali būti ilgas ir lėtas pasilepinimas putų pilnoje vonioje ar grožio procedūros.

Kambaryje stovinti vonia yra dovana sau. Tačiau ne tik vonios atkeliauja į miegamąjį. „Ideal Standard“ kartu su dizaino partneriais studija „Ludovica + Roberto Palomba“ jau keleri metai iš eilės pristato naujas veidrodžių ir praustuvų kolekcijas, kurios dera su miegamojo erdvės sprendimais. Mūsų nuomone, ypač patogu nusiplauti rankas pasinaudojus kosmetika ar išsivalyti dantis tiesiog miegamajame“, – sako I. Jankauskas. „Gyvenamos paskirties kambaryje montuojamai santechnikai yra keliami labai aukšti reikalavimai. „Ideal Standard“ tendenciją sujungti vonią su miegamuoju pastebėjo ir suprato, kad reikalingi ypatingi santechnikos prietaisai. Naujus produktus kuriame su studija „Ludovica + Roberto Palomba“, kuriančia dizainą ir žymiems baldų gamintojams. Tokie dizaino meistrai geba sujungti keramikos produktus, maišytuvus ir interjerą į vieną visumą. Šių metų birželį kartu pristatėme naują kolekciją. Architektūra, dizainas ir technologijos yra pagrindiniai šios kolekcijos principai. Kolekcija „Linda-X“, apimanti tiek praustuvų, tiek elegantišką vonios dizainą, išsiskiria lengvumu, kuris yra minimalistinis ir švarus, tačiau sukurtas taip, kad turėtų dramatišką poveikį. Vienas pagrindinių šios kolekcijos vizualinių elementų yra itin ploni praustuvo kraštai. Šios serijos produktai itin dera su miegamojo nuotaika ir baldais“, – pažymi I. Jankauskas.

Interjero dizainerė Rūta Jankūnienė sako, kad sujungti miegamąjį su vonios kambariu į vieną hibridinę erdvę padeda ir ta pati grindų danga, parinkta abiem patalpoms, tik, aišku, ji turi būti lengvai prižiūrima ir nebijanti drėgmės.

Unifikuotiems baldams, veidrodžiams, spalvos ir interjero elementų formoms taip pat turi būti skiriama daug dėmesio, kaip ir apšvietimui. Jis turi formuoti intymesnę, atpalaiduojamą atmosferą.

J. Neufeldas: „Visuomet bus projektų ir situacijų, kur tokie sprendimai tinkami – megapolio premium kategorijos butai, industriniai loftai, užmiesčio vilos ir pan. O kalbant apie pavyzdinius, demonstracinius sprendimus, ištrinti vizualias ribas yra dizainerių užduotis. Juk toks sprendimas mums primena svajonę, tobulumą, kurį matome paveikslėliuose, viešbučiuose per atostogas. Bet nuolatinis gyvenimas ir atostogos viešbutyje skiriasi, todėl, prieš jungiant erdves, labai svarbu viską gerai apsvarstyti – sprendimas daromas 15–20 m. į priekį.“ Anot jo, prietaisus ir medžiagiškumą parinks dizaineris kartu su klientu, o riba gali būti naikinama ir naudojant daugiau tekstilės, sienų dangų įvairovę, kilimus ir pan.

104 2021 rugpjūtis-rugsėjis

„IDEAL STANDARD“ nuotr.

Ištrinti ribą tarp vonios kambario ir miegamojo

„Linda-X“ kolekcija.

Dizainas – „Ludovica + Roberto Palomba“.

105

„KALDEWEI“ nuotr.

Tylūs ir daugiafunkciai santechnikos prietaisai Jaukiame namų SPA, kuriuo naudojasi ne vienas žmogus, o dažniausiai pora, santechnikos prietaisai turi būti tylūs, kad netrikdytų partnerio, kuris tuo metu žiūri mėgstamą televizijos programą, nori atsipalaiduoti ar jau miega. „Pastaruoju metu pasaulyje populiarėja ir daug funkcijų turintys sanitariniai įrenginiai – kai kurie jų gali būti drąsiai įrengiami ne tik vonios kambaryje, bet ir hibridinėse erdvėse, juolab kad jie skirti asmens higienai, švarai ir sveikatai palaikyti“, – sako N. Bakšys. „Pavyzdžiui, ispanų gamintojas „ROCA“ šiais metais pristato unikalų unitazą su bidė funkcija „In-Wash In-Tank“, kuriam nereikalingas atskiras vandens bakelis – vanduo laikomas išorinėje unitazo sienelėje įrengtame rezervuare. Ir puodui nuplauti, ir higieniniam apsiprausimui vanduo paduodamas itin tyliai veikiančiu siurbliuku. Sūkurinis nuplovimas yra taip pat gerokai tylesnis, nei įprasta, kad netrikdytų besiilsinčiųjų.

O blanki naktinė LED švieselė leidžia susiorientuoti nejungiant kambario šviesos“, – atkreipia dėmesį N. Bakšys.

J. Neufeldas atskleidžia ir jo atstovaujamų gamintojų standartus: „Tyliai veikiantys prietaisai – vandens maišytuvai, unitazo bakeliai išskirtinai yra kokybės klausimas.

106 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Triukšmą sukelia ne pats prietaisas, o jo vidiniais mechanizmais tekantis vanduo, skleisdamas garsą į vamzdynus, namo konstrukcijas. Lietuvoje sanitarinių prietaisų triukšmo klausimas kol kas beveik nekeliamas. Europoje visi vandens reguliavimo, nuleidimo prietaisai (maišytuvai, unitazų ar pisuarų nuleidikliai, potinkinių bakelių pripildymo mechanizmai) klasifikuojami pagal triukšmo lygį. Atitinkamai suteikiama „I“ (tylesnė) arba „II“ (triukšmingesnė) kategorija. Privačiame būste nerekomenduojama naudoti „II“ kategorijos prietaisų, todėl patartina nesigundyti pigiausiais ir „geriausiais“ pasiūlymais. Todėl besirūpinantiems savo artimiausia ir intymiausia aplinka būtina domėtis ir maišytuvų triukšmingumu, kaip domimasi langų ar durų triukšmo izoliacijos lygiu. Kokybės siekiantys gamintojai apgalvoja viską iki smulkmenų, potinkiniai maišytuvai turi net trigubus triukšmo sugėriklius savo korpuse, pavyzdžiui, kolekcija „Keuco Ixmo“. O „Kaldewei“ visus gaminamus praustuvus, dušo padėklus ar vonias komplektuoja su priedais, atitinkančiais griežčiausius Europoje Šveicarijos triukšmo lygio standartus, nes patys didieji vonios kambario prietaisai triukšmo neskleidžia.

Ne mažiau svarbu ir instaliaciją atliekančių meistrų darbo kokybė, atitinkanti technologinius reikalavimus.

Modernūs sprendimai tinka ir istorinėse erdvėse.

Gamintojas - „Kaldewei“.

kokybiško namo DNR Technologijos prisideda prie hibridinės vonios ir miegamojo erdvės populiarėjimo

„IDEAL STANDARD“ nuotr.

Vienas pagrindinių „Linda-X“ kolekcijos vizualinių elementų yra itin ploni praustuvo kraštai. Gamintojas – „Ideal Standard“.

108 2021 rugpjūtis-rugsėjis

I. Jankausko teigimu, „Ideal Standard“ gamina bene tyliausius pasaulyje unitazus su technologija „Aquablade“. „Unitazai pagal mūsų įmonės filosofiją yra įkurdinami erdvėse, iš kurių vandens nuleidimo keliamas triukšmas neturi keliauti į kitas patalpas. „Aquablade“ tai atlieka puikiai. Mūsų inžinieriai yra sukūrę vienus patikimiausių ir tiksliausių keraminių potinkinių kasečių pasaulyje. Taip yra sutaupoma daug vandens. Labai daug pastangų yra skiriama kuriant ir vystant dušo galvas. Duše prausiamės dažnai, todėl efektyvus vandens naudojimas jame yra labai svarbus. Daug kam žinomas jausmas, kad naudojant vandenį taupančias dušo galvas nepavyksta išplauti muilo putų iš plaukų. Mūsų įmonei pavyko sukurti dušo galvas, kurios taupo vandenį, bet srovė yra stipri ir atlieka funkciją. Netgi efektingo dizaino 30 cm pločio dušo galva sukuria stiprią srovę“, – sako pašnekovas.

Taigi, tik laiko klausimas, kada vonia ar dušas miegamajame taps tokie pat įprasti kaip ir virtuvė svetainės erdvėje.

Interjero dizainerės R. Jankūnienės teigimu, jau dabar verta investuoti į ateitį ir, jeigu yra tokia galimybė, išdrįsti sujungti šias patalpas į vieną. Ypač, jeigu namuose yra daugiau dušo ar WC patalpų, kuriomis naudojasi kiti šeimos nariai. „Reikia galvoti apie patogumą ir intymumą, kiek šeimos narių naudosis bendra vonios erdve. Jeigu name bus bent du visaverčiai vonios ar dušo kambariai, tuomet vieną iš jų galima jungti su miegamuoju. Norint įgyvendinti drąsiausias vizijas, pirmiausia turi būti pagalvota apie konkretų žmogų ir jo poreikius“, – sako J. Neufeldas.

Išdrįsk būti kitoks

Silk Black

2021 metų „Silk black“ produktų kolekcija skirta išdrįstantiems išsiskirti.

Kokybe garsėjantis Belgijos gamintojas „Ideal Standard“ savo populiariausiems produktams suteikė matinę juodą spalvą.

Inovatyvios liftų ir eskalatorių sanitarizacijos ir paviršių valymo sistemos

Šiandien, statant naujus ar renovuojant gyvenamuosius statinius, biurus, vienas didžiausių prioritetų skiriamas didesniam pastatų saugumui ir jų higienai. Pasitelkdami modernias technologijas, gamintojai ieško inovatyvių sprendimų, padėsiančių užtikrinti maksimalią švarą ir higieną kiekvienoje pastato erdvėje ir inžineriniuose statiniuose. Vienus pažangiausių sprendinių rinkai pristato pasaulinės liftų ir eskalatorių pramonės lyderė „Schindler“.

Moderni sanitarizacijos sistema „UV CleanCar“ Šveicarų gamintojas „Schindler“ siūlo inovatyvią sistemą „UV CleanCar“, kuri naudoja UV-C ultravioletinę šviesą ir sunaikina bakterijas bei virusus liftuose, tokiu būdu sumažindama bakterijų ir virusų perdavimo tarp keleivių riziką. Stipriomis sanitarinėmis savybėmis išsiskirianti ultravioletinė šviesa yra idealus sprendimas, padedantis bekontakčiu būdu užtikrinti saugumą patalpose. Lifto kabinoje sumontuota speciali lempa naudoja tris patikimus jutiklius, tad sanitarizacijos sistema įjungiama tik tuomet, kai kabinoje nėra keleivių.

Moderni šviesos sistema naikina ant bendrojo naudojimo paviršių esančias bakterijas, virusus ir kitus patogeninius mikroorganizmus.

Didelis dėmesys skiriamas aplinkos tausojimui – sistema „UV CleanCar“ valymą atlieka nenaudodama ozono ir neišskirdama į kabiną kenksmingų cheminių medžiagų. Taip pat sistemoje įdiegta energiją taupanti UV-C lempa.

Bekontaktis eskalatorių turėklų dezinfekavimas Eskalatorių turėklai yra vieni dažniausiai liečiamų paviršių uždarose ar atvirose erdvėse.

Virusus ir bakterijas maksimaliai šalinanti turėklų dezinfekcija gali padėti išvengti virusų pli-

www.schindler.com

110 2021 rugpjūtis-rugsėjis

timo. Naujoviška, efektyvi „Schindler Ultra UV“ ir „Ultra UV Pro UV-C“ šviesos sistema veikia turėklus iš nedidelio atstumo ir juos reguliariai dezinfekuoja automatiniu būdu. Tai leidžia užtikrinti efektyvią ir visapusišką turėklų higieną.

Dėl UV-C LED spindulių technologijos eskalatorių turėklai dezinfekuojami efektyviu, aplinkai nekenksmingu būdu – valymas atliekamas be kenksmingų cheminių medžiagų ar sunkiųjų metalų likučių ant turėklų, atliekose ar vandentiekyje. Gamintojo sukurta sistema išsiskiria ne vien tik savo praktiškumu, bet ir itin paprastu montavimu. Prietaisas nesudėtingai integruojamas eskalatoriaus ar judamojo tako viduje ir yra beveik nepastebimas. „Schindler“ – antra didžiausia pasaulyje Šveicarijos liftų ir eskalatorių gamintoja ir priežiūros paslaugų teikėja, rinkoje skaičiuojanti jau daugiau nei 140 metų patirtį. Įmonė kuria aplinkai draugiškas technologijas, padedančias didinti efektyvumą ir taupyti energiją. Gamintojui Lietuvoje atstovauja UAB „Schindler-Liftas“ ir UAB „Klaipėdos liftas“. Bendrovės montuoja liftus, eskalatorius ir judamuosius takus visoje Lietuvos teritorijoje ir teikia šios įrangos nuolatinės techninės priežiūros paslaugas. Visi rinkai pristatomi sprendimai orientuoti ir į šiuo metu itin aktualų padidintą saugumą.

Prie THZ N4 prijungtos langų pavaros laiptinėje

THZ N4

Kompaktiškas laiptinėms skirtas valdymo blokas mažoms dūmų ir šilumos ištraukimo sistemoms Avarinio maitinimo valdymo blokai leidžia koordinuotai aktyvuoti ir atverti gryno oro tiekimo ir šalinamo oro angas, kuriose įrengtos elektromotorinės pavaros.Atvėrimas gaisro atveju atliekamas signalu iš automatinių dūmų detektorių, rankinių RWA mygtukų arba išorinių aliarmo įtaisų. Vėdinimo jungikliai leidžia valdyti langų pavaras ir dūmų šalinimo angas, kad būtų užtikrinta normali ventiliacija.

GEZE siūlo įvairių tipų ir dydžių valdymo blokus, kad kiekvienai

Valdomos natūralios ventiliacijos valdymas Tinka naujiems pastatams ir modernizavimui Greitas ir lengvas montavimas

dūmų ir šilumos ištraukimo sistemai būtų galima rasti tinkamą sprendimą.

GEZE Lithuania I lithuania@geze.com I www.geze.com

Sužinokite daugiau

Statybų ir architektūros naujienų pulsas www.sa.lt

off-grid Lankstūs, individualiai pritaikomi kiekvienam gyventojui – tokia savo koncepcija žavi mobilieji nameliai „Tiny Houses“.

Portugalų sukurti namų projektai pasižymi universalumu – galima įsirengti kūrybinę studiją,

sa.lt/offgrid-biblioteka Susipažinkite su off-grid biblioteka portale SA.lt. Čia rasite produktų ir sprendimų, pritaikytų off-grid konceptu paremtiems jūsų projektams!

↓

Įdomu? Pirmyn!

↓

namelį medyje ar jaukų mobilų būstą ant ratų.

Vida KUZMICKAITĖ

„Tiny Houses“ – nedideli nameliai, įkvėpti ilgametės tradicijos, kurią puoselėjo net trys vienos portugalų šeimos kartos, kaupdamos medžio apdirbimo žinias. Studijos „Madeiguincho“ vadovas architektas Gonçalo Marrote, perėmęs iš tėvo daugiau nei 30 metų augintą verslą, pirmiausia orientavosi į kokybiškų tradicinių baldų gamybą. Vėliau, pritaikiusi įgytą patirtį architektūroje, skulptūroje, mene ir amatuose, įmonė ėmė projektuoti ir gaminti mažus namelius medžiuose, sodo studijasdirbtuves. Galiausiai tai įkvėpė sukurti nedidelius, nuo infrastruktūros nepriklausomus (off-grid) mobiliuosius namelius – „Tiny Houses“.

114 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Gamintojų nuotr.

Portugališkas off-grid gyvenimas mobiliuosiuose namuose

Gamintojų nuotr.

moduliniai pastatai

„Abano“ (4 m ilgio) „Guincho“ (5 m ilgio) „Ursa“ (7 m ilgio)

Namų „Tiny Houses“ kūrėjai pristato juos kaip mobilius ir atsijungusius nuo tinklo (off-grid). Siūloma pasirinkti trijų skirtingų modelių namelius ir juose integruoti pasirinktas off-grid sistemas.

„Tiny Houses“ prototipų architektūra ir dizainas buvo kuriami „Madeiguincho“ bendradarbiaujant su architektų kompanija „Noma Lisboa“ ir architektu Davidu Serrão.

Drauge su kitais architektais buvo suprojektuoti dviejų namelių prototipai, vėliau tapę visų mažųjų namų pagrindu.

Iš viso šiame projekte sukurti trijų tipų nameliai: „Ursa“ (7 m ilgio), „Abano“ (4 m ilgio), „Guincho“ (5 m ilgio).

Projekto autoriai – studija „Madeiguincho“ – atlieka visus darbus nuo projektavimo iki statybų, taip užtikrindami maksimalų architektūrinės vizijos įgyvendinimą. „Guincho“, „Abano“ ir „Ursa“ yra prototipai, kurie remiasi ta pačia koncepcija, naudoja tas pačias konstrukcines technikas, tačiau skiriasi dizainu, suplanavimu, apdaila ir medžiagomis, kurias galima pasirinkti savarankiškai.

115

Gamintojų nuotr.

„Ursa“ darniai įsilieja į supančią aplinką ir suteikia prieglobstį gamtoje.

Vidaus interjere – ekologiškos ir natūralios apdailos medžiagos.

URSA Matmenys (m)

Ilgis Plotis

Aukštis

Priekaba

7

2,45

0,70

Eksterjeras

7

2,45

3,95

Interjeras

6,8

2,25

3,15

„Šiuo metu mes projektuojame naujo modelio prototipą,

GUINCHO

kuriame pritaikytos Aukštis

maisto auginimo sistemos –

Matmenys (m)

Ilgis Plotis

Priekaba

5

2,45

0,70

hidroponinė ir akvaponinė.“

Eksterjeras

5

2,45

3,95

/ architektas G. Marrote /

Interjeras

4,8

2,25

3,15

ABANO Matmenys (m)

Ilgis Plotis

Priekaba

4

2,45

0,70

Eksterjeras

4

2,45

3,95

Interjeras

3,8

2,25

3,15

116 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Aukštis

Individualus prieglobstis gamtoje Architektas G. Marrote pasakoja, kad pagrindinė architektūrinė idėja yra ta, kad kiekvienas namo projektas būtų individualiai pritaikytas klientui – nuo koncepcijos, suplanavimo iki apdailos ir medžiagų parinkimo: „Mūsų požiūriu, tai yra nepaprastai svarbu, rengiant nedidelių namų projektus. Tuo pačiu metu ieškome ir kuriame modulinius konstrukcijų sprendimus, kurie sujungia meno, amatų, architektūros ir CNC staklių (angl. Computer-Numeric Control) 3D pjovimo technologijos žinias.“ Kitas svarbus projekto aspektas – kūrėjų numatytas tikslas sukurti namelį miške, kuriame žmogaus gyvenimo ritmas susilietų su supančia aplinka, ir suteikti prieglobstį gamtoje. Tai lėmė namelių architektūrinę formą, natūralius faktūrų ir spalvų derinius, darniai atliepiančius aplinką.

„Šiuo metu mes projektuojame naujo

„Guincho“ namelyje integruota lietaus vandens surinkimo ir filtravimo sistema (off-grid), leidžia lietaus vandenį naudoti kaip geriamąjį.

modelio prototipą, kuriame pritaikytos maisto auginimo sistemos – hidroponinė

Interjere medinės (beržo faneros plokščių) sienos, mediniai baldai.

ir akvaponinė.“ / architektas G. Marrote /

Ekologiškos statinių medžiagos Namų „Tiny Houses“ pagrindinei bazinei konstrukcijai naudojamas cinkuotas plienas ir mediena (eglė). Statinio izoliacijai pasirenkama vietinė, natūrali, ekologiška ir perdirbama žaliava – specialiai apdirbta kamščiamedžių žievė. Modeliuojant namą galima pasirinkti ir kitas izoliacines medžiagas – akmens vatą arba kanapių pluoštą.

Namų sienos ir baldai yra gaminami iš skirtingų kryžmai sluoksniuotų medienos plokščių (CLT), sluoksninės medienos (faneros) arba termiškai apdorotų medienos plokščių – visos plokštės gali būti pasirinkto skirtingo storio ir apdailos. Stogui pritaikytos guminės ir medžiaginės, vandeniui atsparios sandarinimo juostos. Langų ir durų rėmai pagaminti iš šiaurinių pušų medienos.

Statinių fasadams naudojami specialūs aliejiniai dažai, užtikrinantys medinio paviršiaus ilgaamžiškumą ir tvarumą. O štai interjero dizaino elementų ir papuošimų nameliuose beveik nėra – būsimam gyventojui siūloma savarankiškai susikurti personalizuotą ir jaukią erdvę gamtos prieglobstyje.

117

Gamintojų nuotr.

„Mes tikime, kad ateityje moduliniai namai transformuosis į mobiliuosius namus, todėl orientuojamės į nedidelės apimties projektus, kurie gali būti kūrybinė studija ar dirbtuvės sode, namelis medyje arba ant ratų.“ / architektas G. Marrote /

„Abano“ modelio namelis ant ratų lengvai transportuojamas į pasirinktą vietą ir leidžia gyventi gamtos apsuptyje, keliauti ar įsirengti studiją sode.

Off-grid technologijomis paremtas gyvenimas „Tiny Houses“, pasak jų kūrėjų, yra tarytum gyvi organizmai, kurie gali būti visiškai atjungti nuo tinklo ir sėkmingai funkcionuoti. Energijos gamybai integruotos fotoelektrinės plokštės – energija kaupiama baterijose ir vėliau paverčiama energija, kuri naudojama pastato reikmėms.

Taip pat suprojektuojama ir įrengiama lietaus vandens nuvedimo, surinkimo ir filtravimo sistema, leidžianti lietaus vandenį naudoti buityje ir kaip geriamąjį.

Papildomai siūloma integruoti off-grid sistemą – CNC staklėmis pagamintą ekologišką „sausą“ WC, kurio eksploatacijai visiškai nereikia vandens, o visos atliekos yra kompostuojamos. Šie atsinaujinantys energijos šaltiniai ir off-grid sistemos yra integruotos su pasyvaus namo ir bioklimato koncepcijomis, todėl maksimaliai padidina gyvenimo komfortą ir efektyvumą.

Prognozuoja, kad ateityje moduliniai namai peržengs savo standarto ribas Projekto autoriai džiaugiasi jau sulaukę susidomėjimo off-grid mobiliaisiais namais. Daugiausia užklausų sulaukia ir palankiausiai šiuo metu vertinamas modelis „Ursa“, kurio ilgis siekia 7 metrus.

G. Marrote įsitikinęs, kad off-grid namų ateityje laukia pokyčiai: „Mes tikime, kad ateityje moduliniai namai transformuosis į mobiliuosius namus, todėl orientuojamės į nedidelės apimties projektus (namelius), kurie gali būti

118 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Originalus „Guincho“ namelio architektūrinis sprendimas suteikia galimybę atsipalaiduoti ir gėrėtis aplinkos vaizdais.

kūrybinė studija ar dirbtuvės sode, namelis medyje arba ant ratų.“ Architektas pabrėžia siekiantis įgyvendinti savo tikslą artimiausioje ateityje, todėl kartu su komanda nedelsdami kuria naujus prototipus. Šiuo metu projektuojamas ir statomas nauja off-grid sistema paremtas prototipas, kuriame integruotos hidroponikos ir akvaponikos maisto auginimo sistemos, leidžiančios patiems namelyje turėti nepriklausomą ūkį, gamintis pagrindinius maisto šaltinius prisidedant prie ekologijos išlaikymo. Nedidelis, lengvai transportuojamas, visiškai nuo tinklo atsijungęs ir maistą pasigaminantis namas ateityje galėtų sukurti visiškai naują unikalią tradiciją.

119

A. Valiūtės ir D. Plechavičiaus nuotr.

JULIJONO URBONO KOSMINĖ CHOREOGRAFIJA „PLANETA IŠ ŽMONIŲ“ Venecijos architektūros bienalėje

interviu Elena PALECKYTĖ

Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje atstovaujančios instaliacijos „Planeta iš žmonių“ autorius Julijonas Urbonas teigia, kad architektūra visada buvo persmelkta dviejų problemų – žmogaus ir gravitacijos.

Projektu „Planeta iš žmonių“ jis ir Lietuvos erdvės agentūra (Lithuanian space agency) kviečia pasvarstyti, kas būtų, jei šių problemų neliktų.

Esate apsirengęs keistą blizgų rūbą. Kas tai?

Tai viena komunikacinio dizaino, „institualizacijos“ priemonių, kuriomis stipriname tikėjimą Lietuvos erdvės agentūros tikrumu. Identitetui kurti naudojame įvairias priemones: vizualinius rekvizitus ir logotipą, specialią dinamišką tipografiją, interneto svetainę, įvairias kitas skaitmenines priemones, specialiai suprogramuotą eilės bilieto-plakato-lankstinuko spausdintuvą, ir šią aprangą.

Apranga – hibridiškas aksesuaras, kažkas tarp seilinuko ir kartais gatvėse dėvimos reklamlentės. Šis objektas universalus visomis prasmėmis, tolerantiškas skirtingiems žmonėms: skirtingos odos, ūgio, lyties, formų.

Visos mūsų grafinės ir komunikacinės priemonės naudoja žmogaus skeletu grįstą kalbą, sukelia daug refleksijų.

Daugelis jų yra atspindinčios, tačiau ne todėl, kad mūsų socialinėje vaizduotėje kosmosas dažnai siejamas su kažkuo blizgančiu, o todėl, kad pats reflektyvumas reiškia apmąstymus, apsvarstymus. Aplinką atspindintis objektas ja ir tampa, tarytum joje dingsta, bet įgyja ir savą tapatybę. Žodį space į lietuvių kalbą verčiate kaip erdvę, prancūzų, anglų kalbose reikšmės kitokios. Kaip suprantate šį žodį?

Trimatis skeneris. „Lietuvos erdvės agentūros“ instaliacija, įgyvendinta Julijono Urbono laboratorijoje, Venecijos architektūros bienalėje 2021.

Space terminas anglų kalboje susiformavo istoriškai.

Vėliau, supratus susipainiojimą tarp erdvės čia ir erdvės virš galvos, buvo įtraukti terminai outer space ir extraterrestrial, viršžemiška erdvė. Lietuvių kalboje to neturime, erdvę atskiriame nuo kosminės erdvės. Erdvė yra labai plati sąvoka, tad gal pavadinimą ir būtų galima versti kaip Lietuvos kosmoso agentūra. Bet nenorime susitapatinti su jau egzistuojančiomis institucijomis, tokiomis kaip Lietuvos aerokosmoso asociacija. Be to, norėtume kalbėti ne tik apie kosmosą, kuris konvenciškai suprantamas kaip esantis virš galvos, bet ir apie kosmosą, esantį mumyse.

Ypač vertiname daugiaprasmę kosmoso sampratą lietuvių kalboje – ji reiškia ir kažką gluminančio, nesuvokiamo, ekstremalaus, labai brangaus. Kodėl taip yra?

Daug skyriau dėmesio tyrinėti terminui kitose kalbose – neaptikau nieko panašaus į mūsų kalbos vartoseną. Todėl lietuviškai galime galvoti apie kosmosą nebūtinai kaip apie apibrėžtą lokaciją, kažką už žemės traukos lauko, bet kažką apibrėžto socialiai. Kosmosas gali būti kažkas, kas kelia iššūkius žemiškai prigimčiai, kas reikalauja iš mūsų

savotiško atitolimo, susvetimėjimo patiems sau, pasižiūrėjimo į save iš ateivio perspektyvos, klausimo, kas iš tikrųjų esame?

Kodėl taip svarbu tikinti, kad Lietuvos erdvės agentūra yra tikra organizacija? Kaip ji persvarsto architektūrą?

Tai formuoja intymesnį empatinį ryšį tarp publikos ir projekto naratyvo, nugramzdina į „Planetą iš žmonių“ bei siejasi su vienu iš agentūros tikslų – priminti, kad viskas – nuo ekonomikos, politikos iki etikos, moralės – yra vaizduotės vaisius. Provokuojame susivokti, suprasti, kad viskas gali būti persvarstoma, nėra nekeičiama tiesa, kad viskas yra savotiška fikcija.

Lietuvos erdvės agentūra skatina persvarstyti architektūrą kaip vieną iš paveikiausių ir labiausiai persismelkusių vaizduotės priemonių, kuri šiandien išgyvena krizę.

Daugelis, jei ne visos, didžiosios vizijos yra praeities šmėklos, prisotintos kolonializmo, rasizmo, elitizmo, homofobijos bei prilipusios prie Žemės, net jei ir mėginama discipliną katapultuoti į kosmosą. Agentūra visa tai redukuoja į dvi esmines architektūros problemas – žmogų ir gravitaciją – ir mėgina įsivaizduoti, kas būtų, jei jų nebebūtų. Ar išliktų architektūra?

Mano nuomone, pati tinkamiausia vieta tokiam minties eksperimentui yra niekis (angl. nothingness). O artimiausias ir lengviausiai pasiekiamas niekis yra atviras kosmosas ar, tiksliau, tam tikros vietos kosmose, kuriose nieko nėra. Žinoma, juodoji skylė – idealiausias pretendentas, bet ji yra pernelyg hipotetiška ir nepasiekiama fiziškai.

Todėl „Planetai iš žmonių“ parinkau Lagranžo taškus, kuriuose atsiradę žmonių kūnai laisvai sklandytų ir pradėtų vienas kitą traukti savo silpnomis gravitacinėmis jėgomis, susitelktų į gumulą ir iš savęs formuotų naują kosminį kūną.

Ką mums sako tokia kosminės architektūros kompozicija iš žmogiškosios biomasės? Na, visų pirma, čia iškeliamas iššūkis architektūros prigimčiai. Juk nuo pat pradžių architektūros centre buvo žmogus, kuris „Planetoje iš žmonių“ tampa pačia architektūra. Vitruvijaus architektūros inversija!

Apsvarstomi ir kiti aktualūs šiuolaikinės architektūros sampratos klausimai, kaip kad teraformavimas ar planetinio mastelio architektūra, ekstremali architektūra, architektūrinė fikcija ir jos kūrybiniai metodai.

121

A. Valiūtės ir D. Plechavičiaus nuotr.

interviu

kažkas naujo. Tai viena iš perspektyvų, per kurias galima svarstyti architektūrinės vaizduotės ir mąstymo restartą.

Taip, fenomenologijoje iš esmės viskas apibrėžiama per žmogiškąjį kūniškumą. O šiuo projektu kalbame net ne apie pasaulį be žmonių, bet apie žmones be pasaulio.

Kaip tai įsivaizduoti?

Pastaruoju metu tam tikrose filosofinėse „mokyklose“ žmogus netenka centro. Staiga kone viskas – nuo grindų, dulkių iki supermenų, picų, smėlio kopų ir asteroidų – tam tikra ontologine prasme sulyginama į vieną mąstymo plotmę. Atsiranda kryptis, kalbanti apie antiantropocentrinę filosofiją. Mėginama pasvarstyti, kas tas žmogus, kai viską, ką žinome apie žmogų, ką apibrėžiame kaip žmogų, stumtelime į šoną. Jis tampa tuo, kuo ir yra: kosmine dulke ar plyta, iš kurios statoma

Žmogaus „suplytinimas“ galėtų būti lyginamas su esminiu fenomenologiniu metodu – redukcija – įsitikinimų apie žmogų ir pasaulį suskliautinimu ar suspendavimu.

Tiesa, paviljono instaliaciją „įskliautinančios“ sienos-burės tam tikra prasme būtent į tai ir referuoja. Kita vertus, fenomenologinis mąstymas projekte padeda sustiprinti empatinį tiltą tarp „Planetos iš žmonių“ pasakojimo ir publikos. Čia svarbus terminas vaizduotė, kuris pats savaime turi polinkį į okuliacentriškumą, vaizdinę vaizduotę. Projekte svarstoma apie visas jusles, ypač kūniškąjį būvį, kinestezę, choreografinę vaizduotę, klausiama, ką kūnas gali ten, kur nėra žemiškųjų aplinkybių ir gravitacijos.

Žmogus tampa plyta, objektu, tad gal čia nebėra fenomenologijos sritis?

M. Bendoraitytės nuotr.

Lietuvos erdvės agentūros komanda, 2021.

Maurice Merleau-Ponty kalbėdamas apie erdvę, sakė, kad erdvės taškas tampa vieta tik tada, kai galime ten įsivaizduoti žmogaus kūną. Ar galima sakyti, kad savo projektu kosmosą paverčiate erdve? Kaip projektas siejasi su fenomenologinėmis problemomis?

123

A. Valiūtės ir D. Plechavičiaus nuotr.

Vienas iš projekto elementų yra trimatis skeneris, savotiška striptizo scena, kurioje publika kviečiama „nusirengti“ savo žemiškąjį kūną. Nuskenuotas kūnas perkeliamas į simuliuojamą specialią kosmose vietą, kurioje nėra gravitacijos, oro, yra super šalta ir tamsu. Stebėdamas savo sklandantį kūną, veikiamą unikalių astrofizinių aplinkybių, žmogus susivokia, kad esminės erdvės sąvokos – viršus ir apačia, vertikalu ir horizontalu – praranda prasmę.

Kas tokiu atveju yra vertikali laikysena, kai kojos nebetenka ryšio su žeme? Šios žemiškos sąvokos pakimba ore, tampa mentaliniais ar vaizduotės konstruktais. Galva ir užpakalis tampa hierarchiškai lygūs. Kita vertus, pasirinkta poza monumentalizuojama amžiams, milijonams metų.

Apie tai svarstant įtraukiama choreografinė vaizduotė, kelianti iššūkį tam monopolizuotam terminui – vizualioji vaizduotė. Kaip kūniškai, choreografiškai įsivaizduoti save ir, viena vertus, tapti kosminiu šokėju, choreografu, kita vertus, kosminiu architektu, matančiu save kaip choreografinę plytą, iš kurios konstruojama planetinio mastelio struktūra, monumentas, kosminė fosilija.

Kaip astrofizikas Karlas Saganas yra sakęs: esame iš kosminių dulkių, galiausiai vėl tampame dulkėmis, iš kurių formuojasi nauja planeta. Tam tikra prasme paviljone skatiname empatiją mikromasteliui, dulkei. Bet drauge kalbame ir apie didžiulį mastelį. Siekiame publikos suglumimo gretinant mikro ir makro skales, painiojant, kas yra žmogus, o kas planeta.

124 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Mokslas tarsi tampa naująja religija, o Jūsų projektas eksponuojamas bažnyčioje. Koks yra projekto ir religijos santykis?

Bažnyčia yra savotiška referencija į terminą „tikėjimas“. Jokiu būdu nesiekiame projekto sureliginti, bet norisi jį išplėsti į kuo daugiau sluoksnių. Kaip būtų galima apibrėžti, kas yra tikra, kas ne, kas yra tikėjimas, o kas ne? Religija, kaip ir projektas, yra savotiškai pseudotikra, turi istoriją, veikia kaip žmones organizuojanti moralinė sistema, kas, aišku, turi ir pašalinių efektų. Viskas organizuojama naratyvais, pasakojimais, daugelis jų yra fikcija.

Kita vertus, bažnyčia atsirado, nes originalią vietą teko keisti dėl besikeičiančių pandemijos aplinkybių.

Pradinė lokacija buvo karinėje teritorijoje, o ten epidemiologiniai reikalavimai buvo neįgyvendinami. Kaip variantą buvome radę ir bažnyčią, ji atsirado kaip naujas sluoksnis. Dėl to gan radikaliai pakeitėme visą paviljono instaliacijos schemą. Dėl to, pavyzdžiui, atsirado išskleidžiamos struktūros – deployable pop-up structure.

Kartais karo metu bažnyčios būna tos vietos, kur laikinai atsiranda biuras, laboratorija, panašiai ir čia. Niekur bažnyčioje negalima naudoti paviršių tvirtinimui, klijavimui ir pan., todėl turėjome sukurti savarankišką, save palaikančią struktūrą. Bet tuo pačiu instaliacija tapo gan universali ir pritaikoma beveik bet kokiai erdvei.

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI IR IŠSKIRTINIAI NAMAI! „House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje.

Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

HOUSEMODUL.COM