„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 balandis

Kviečiame dalyvauti!

Kelionėje link

metraštininkas ruošiasi

Off-grid konkursas

BREEAM

100 metų jubiliejui

„Namai paskui tave“

sertifikato

Kaina 5 Eur

2021 balandis (04)

Lietuvos architektūros

Langai Jūsų gyvenimui Aliuminio langai-durys-fasadai su 10-ies metų garantijos sertifikatu.

Pagalba architektams ir statybų bendrovėms projektuojant mazgus, sudarant sąmatas, parenkant langų gamintoją, pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką.

Technopolis Penta Vilnius (Ozo g. 12 A) Architektai - UNITECTUS, projekto vadovė Jurgita Kiaurakytė Reynaers sistemos: Reynaers CS-77

Together for better Reynaers Aluminium

www.reynaers.com info@reynaers.lt, tel +370 5 2497755, Kęstučio g. 47, Vilnius.

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ „Technopolis - Alfa“, V. Gerulaičio g. 1, Vilnius LT-08200

Balandžio numeryje skaitykite

Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Anksčiau pastatus projektuodavo ir jų stilistiką

Redaktorė Aušra Nyman Redaktorės pavaduotoja Agnė Tamašauskaitė Redakcinė kolegija: Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; Prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; Prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; Dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabrikas“ direktorius; Doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas; Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

Tekstų autoriai: Vida Kuzmickaitė, Jokūbas Baltrukonis, Lina Svaldenienė, Rūta Anusevičienė, Aneta Vaitkienė, Kristina Buidovaitė, Karina Sėrikova Portalo www.sa.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas

bei koncepciją formuodavo architektai. Vystantis technologijoms persvara krypsta inžinierių pusėn. Kokiais kriterijais turėtų vadovautis architektas, kurdamas modernų ir tvarų pastatą, kokie yra nekilnojamojo turto vystytojų lūkesčiai? Ar moderni ir tvari architektūra turi būti įspūdinga, provokuojanti ir įsimenanti iš pirmo žvilgsnio, ar veikiau suteikti saugumo, ramybės ir estetinio pasitenkinimo įspūdį, kurti darną su gamta ir aplinka?

Aukščiausius BREEAM įvertinimus gavusių pastatų Vilniuje sprendimų visuma atskleis šiandienos prioritetus.

Ne tik saulės energija tampa vis prieinamesnė – skaitmenizuojami ištisi miestai. Išmanusis šviesusis rytojus – jau ant tvariųjų technologijų prieangio. Apie

„LDesign“ Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642 Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys. © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

tai liudija prasidėjęs skaitmenizacijos procesas net vonios kambaryje. Bekontaktės technologijos, vandens ir medžiagų taupymo tendencijos pristatytos neseniai Frankfurto prie Maino parodų centro „Frankfurt Messe“ organizuotame skaitmeniniame renginyje ISH digital.

O viena svarbiausių žinių – jau kitame puslapyje!

Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797 Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

Mūsų viršelyje – „Niliaitta“ namelio „Kivijärvi Resort“ brėžinys. „Marc Goodwin Archmospheres“ nuotr. Skaitykite 122 psl.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

Mes socialiniuose tinkluose:

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

TURINYS

22 tvarieji pastatai

38 tvarieji pastatai

SEB būstinė: modernūs ir draugiški aplinkai sprendimai

Lvovo verslo centras. Šiuolaikiški sprendimai klasikiniame tūryje

92 infrastruktūra Plieniniai gražuoliai, jungiantys krantus ir kontinentus

KLAIDOS TAISYMAS Informuojame, kad kai kurie teiginiai, pateikti ankstesniame, 2021 m. kovo mėn. žurnalo numerio (100 psl.) straipsnyje „SIKA – projekto „Rail Baltica“ partneris“, buvo klaidinantys. Sakinys „Lietuvoje įmonė montuos bėgių tvirtinimus ilgiausiame Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Nerį projekte“ turėjo skambėti taip: „Įmonės produktai naudojami daugelio geležinkelio tiltų statybose, kompanija tikisi tiekti bėgių tvirtinimus ir ilgiausiame Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Nerį projekte.

2 2021 balandis

104 tvarieji pastatai Dirbtinio intelekto kuriama erdvė, kurioje klesti žmonės, technologijos ir gamta

Projektas „Rail Baltica“, kurį koordinuoja „RB Rail AS“ ir Lietuvoje įgyvendina „RB Rail AS“ ir „LTG Infra“, neseniai paskelbė savo 2021 m. viešųjų pirkimų planus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui didelio masto statybos darbams. Viešųjų pirkimų konkursai dėl konsoliduotų medžiagų ir komponentų, kurie bus naudojami vykdant didelio masto statybos darbus, dar tik prasideda, jokie konkursų nugalėtojai dar nėra išrinkti ir (ar) paskelbti. Tikimasi, kad konkursuose dalyvaus visi pajėgūs tiekėjai.

52 kokybiško namo DNR 62 objektas ISH digital 2021.

Revoliucinės vonios kambario tendenijos

Naujas OZO baseinas.

Iššūkiai ir sprendimai

4

SA/100. Paralelės

6

SA/100. Juozas Stražnickas: „Fenomenas, kad „Statyba ir architektūra“ sugebėjo išlikti

8 konkursas

Tvaraus pastato kūrimas – sertifikavimo ir projekto spendimų svarba 16 forumas

Saulės elektrinės vystosi sparčiai, tačiau kyla naujų iššūkių 22

tvarieji pastatai SEB būstinė: modernūs ir draugiški aplinkai sprendimai

38

Lvovo verslo centras. Šiuolaikiški sprendimai klasikiniame tūryje

52

kokybiško namo DNR ISH digital 2021. Revoliucinės vonios kambario tendenijos

62

objektas Naujas OZO baseinas. Iššūkiai ir sprendimai

82

technologijos A++ pastatai. Biokuro reabilitavimas, šilumos siurblio nuvainikavimas

86

Gelžbetoninių sijų stiprinimas anglies pluoštu

92

infrastruktūra Plieniniai gražuoliai, jungiantys krantus ir kontinentus

100 išmanioji erdvė

Išmanieji ateities miestai per dirbtinį intelektą

114 interjeras Vieta, kur dera autentika ir kasdienybė

122 off-grid Off-grid gyvenimas su kambarių aptarnavimu

104 Dirbtinio intelekto kuriama erdvė, kurioje klesti žmonės, technologijos ir gamta 114 interjeras

Vieta, kur dera autentika ir kasdienybė 120 konkursas!

Namai paskui tave (mobili off-grid ateitis) 122 off-grid

Off-grid gyvenimas su kambarių aptarnavimu

3

2022 metais žurnalas „Statyba ir architektūra“ švęs 100 metų jubiliejų

Ar pastebėjote pasikeitusį žurnalo logotipą? Tai nėra naujovė ar atsitiktinumas – kitų metų sausio mėnesį žurnalas „Statyba ir architektūra“ švęs savo šimtmetį ir ta proga redakcija nutarė grąžinti žurnalui logotipą, kurį puikiai prisimena vyresnioji architektų ir statybos profesionalų karta. Net ir po daugelio metų šis logotipas atrodo šiuolaikiškai ir yra moraliai anaiptol nepasenęs. Norime, kad toks būtų ir žurnalas „Statyba ir architektūra“ – visuomet aktualus architektūros ir statybų metraštis, jungiantis praeitį ir ateitį.

Artimiausiu metu virtualiu tiltu sujungsime laiko tarpsnį tarp dviejų mūsų šalies Neprigulmybių! Jau šiame žurnale ir artimiausiose portalo naujienose – nauja rubrika „SA 100“. Joje pristatysime žurnalo raidą: interviu su buvusiais redaktoriais, aktualius straipsnius, įsimintiniausias pastatų konversijas, ryškiausius pokyčius per 100 metų.

1922-aisiais Kaune pasirodė mėnesinis Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos atstatymo komisariato leidinys „Statybos menas ir technika“.

Dabartiniu pavadinimu žurnalas atgijo pokario metu – nuo 1957 metų.

4 2021 balandis

PARA LELĖS Šia proga kviečiame statybos sektoriaus atstovus dalintis turimais archyvais, projektų brėžiniais ar nuotraukomis iš ankstesnių laikotarpių, kurie gali būti aktualios paralelės tarp praeities ir dabarties.

Labai lauktume ir įžvalgų su architekto, inžinieriaus, statybininko matymu, kaip keitėsi Lietuvos urbanistinis veidas per pastarąjį šimtmetį.

100@sa.lt

Projekto „Paralelės“ metu surinktą medžiagą publikuosime žurnale ir portale sa.lt. Įsimintiniausi pristatymai keliaus į specialųjį šimtmečio „Statybos ir architektūros“ leidinį 2022 m. sausio mėnesį.

Linkime visiems smagios kelionės laiko mašina kartu su „Statyba ir architektūra“!

5

JUOZAS STRAŽNICKAS:

„Fenomenas, kad „Statyba ir architektūra“ sugebėjo išlikti“ Nuo 1922-ųjų savo istoriją skaičiuojantis žurnalas „Statyba ir architektūra“ 2022 m. minės šimtmečio jubiliejų. Artėjant ypatingai sukakčiai, atsigręžiame atgal ir kalbiname 78 metų žurnalistą, redaktorių ir biografą Juozą Stražnicką, kuris „Statybos ir architektūros“ redakcijoje dirbo beveik Jokūbas BALTRUKONIS

tris dešimtmečius: nuo 1980 m. ėjo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas, o 1991–2005 m. dirbo vyriausiuoju redaktoriumi.

Kaip pradėjote savo kelią „Statybos ir architektūros“ redakcijoje? Į redakciją Vilniuje mane iš Alytaus pasikvietė redaktorius Jonas Vėlyvis. Iš karto pradėjau dirbti redaktoriaus pavaduotoju, o nuo 1991 m. tapau vyriausiuoju redaktoriumi. Statybos temomis susidomėjau greičiausiai dėl savo gimtojo miesto Alytaus. Kai pradėjau dirbti vieno Alytaus leidinio redakcijoje, mieste buvo apie 20 tūkst. gyventojų. Ten dirbau beveik dešimtmetį ir Alytų palikau turintį jau 75 tūkst. gyventojų. Alytus atsirado kaip statybininkų miestas. Pažinojau juos, tad pradėjau rašyti, kaip auga Alytus, – taip viskas ir prasidėjo.

Prisiminkite, koks leidinys „Statyba ir architektūra“ buvo anksčiau – iki nepriklausomybės atkūrimo?

Pavadinimu „Statyba ir architektūra“ leidinys pradėtas leisti 1957 metais. Tuomet buvo pakvipę šiokiais tokiais politiniais pokyčiais – vyko vadinamasis atšilimas. Sovietmečiu Lietuvoje nebuvo jokio leidinio apie statybą ir 1957-aisiais atsirado keletas inteligentų, kurie sumanė tokį įsteigti.

6 2021 balandis

Tuomet reikėjo gauti leidimus iš įvairių propagandos skyrių Maskvoje, todėl pirmieji numeriai buvo žinybinio pobūdžio ir vadinosi „Techninis biuletenis“. Netrukus leidėjai pamatė, kad viskas gerai, ir gimė leidinys „Statyba ir architektūra“.

Pagrindinis dėmesys žurnale sovietmečiu buvo skiriamas statybos procesui. Architektūra taip pat buvo svarbu, tačiau liko antraeiliu dalyku. To meto leidėjais buvo Valstybinis statybos reikalų komitetas, kuris diktavo statybų politiką Lietuvoje, komitetui priklausė Miestų statybos projektavimo institutas, Statybos ir architektūros mokslinių tyrimų institutas ir kitos stambios struktūros. Kartu jos kuravo statybos technologijas ir statybos mokslą. Tuomet veikė ir Lietuvos TSR kaimo statybos ministerija, kuri buvo didžiausia to meto ministerija.

Sovietmečiu valdžia akylai prižiūrėjo spaudą, veikė cenzūra. Koks buvo „Statybos ir architektūros“ vaidmuo sovietmečio spaudos istorijoje?

Sakyčiau, kad laimingas vaidmuo. Mūsų leidėjai buvo protingi ir stengėsi likti politikos nuošalėje. Tiesa, kartais

Juozas Stražnickas yra ilgiausiai žurnalo „Statyba ir architektūra“ vyr. redaktoriaus pareigas ėjęs žmogus. Jis mena laikus, kai žurnalas sulig atkuriama Lietuvos nepriklausomybe patyrė didžiausią virsmą savo istorijoje. Šiam leidiniui iš viso

Jono Klėmano nuotr.

J. Stražnickas skyrė 25 gyvenimo metus.

reikėdavo spausdinti kokį nors propagandinį straipsnį, bet tai nebuvo gryna politika, o labiau ūkio politika. Parengus numerį, jį pirmiausia reikėdavo nešti į cenzūros įstaigą. Ten žurnalą peržvelgdavo ir pasirašydavo, kad leidžiama spausdinti ir platinti. Žurnalo turinys laisvėti pradėjo maždaug 1988 m., kai dar nebuvo gimęs Sąjūdis. Tuomet visuomenėje kilo didelis gamtosauginis judėjimas, pasipriešinimas prieš kai kurių objektų statybą, pavyzdžiui, Kruonio HAE. Buvo diskutuojama, kaip išsaugoti Kauno ir Vilniaus senamiesčius. Šios ir kitos Lietuvos pasididžiavimo temos anksčiau buvo vengiamos, tačiau tuomet atėjo metas joms iškilti.

Kaip leidinys pasikeitė po nepriklausomybės atkūrimo?

Pasikeitė kaip ir visi – pradėjo plūsti įvairios mados iš Vakarų pasaulio. Tačiau po nepriklausomybės atkūrimo daug leidinių neišliko, net ir tie, kurie atrodė už mus stipresni, jie iškeliavo į nežinią.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais visko stigo. Tuo pačiu metu vyko perversmas statybose, privatizavimo procesas, išsiskaidė institutai. Reikėjo bene dešimtmečio, kad viskas atsistotų į savo vėžes. Nuo maždaug 2000 m. viskas pradėjo dar kita linkme eiti – atsirado naujų architektūrinių objektų, naujų projektavimo dalykų. Tačiau pagrindinis perversmas

statybų sektoriuje buvo naujos statybinės medžiagos, pavyzdžiui, mineralinė vata. Sovietmečiu ji buvo gaminama ir Lietuvoje, tačiau kai pradėjome gauti vatą iš užsienio, tai ėmė juokas pagalvojus, koks didelis kokybės skirtumas.

Tai buvo geri laikai žurnalui, nes neliko konkurencijos. „Statyba ir architektūra“ jau turėjo tradiciją, todėl su žurnalo redakcija aktyviai pradėjo susisiekti ne tik vietiniai statytojai, bet ir statybinių medžiagų gamintojai iš Vakarų Europos, kurie norėjo pristatyti naujoves. Tai buvo komercinio etapo pradžia, sovietmečiu jokios reklamos žurnale juk nebuvo. Reikėjo išmokti vykdyti komerciją, tai buvo įdomu, tačiau tuo pačiu nebuvo kur trauktis – jeigu neišmoksi, nueisi į nebūtį.

Ar sekate šių laikų „Statybos ir architektūros“ žurnalą?

Pažiūriu. Visada labiausiai žavėjausi žmonėmis – specialistais. Tai yra Lietuvos pasididžiavimas. „Statybos ir architektūros“ istorija yra fenomenas – dėl to, kad leidinys sugebėjo išlikti. Pavyzdžiui, buvo toks leidinys sovietmečiu „Mokslas ir gyvenimas“, turėjęs apie 300–400 tūkst. tiražą, ir jis vėliau dingo, tai man yra savotiškas pasididžiavimas, kad „Statyba ir architektūra“ vis dar leidžiama ir netrukus minės garbingą šimtmečio jubiliejų. Linkiu, kad ir antrame šimtmetyje naujos kartos tęstų šią istoriją.

7

Tvaraus pastato kūrimas – sertifikavimo ir projekto sprendimų svarba

Aušra NYMAN, bendradarbiaujant su Lietuvos žaliųjų pastatų taryba

Pastaraisiais metais, kai tvarumas jau nėra vien skambus žodis, o gyvenimo norma, kai statomi beveik energijos nevartojantys A++ klasės pastatai, ypač svarbus yra nekilnojamojo turto vystytojų požiūris į pagrindinius tvarumo aspektus. Vystytojai formuoja užduotis architektams, atsižvelgdami į vartotojų poreikius ir sertifikavimo reikalavimus. Todėl svarbu žinoti, kokie yra nekilnojamojo turto vystytojų lūkesčiai ir požiūris į architektūrą, ar architektų ambicijoms sukurti išskirtinius pastatus lieka vietos?

Kaip pagrindinį žingsnį tvarumo link „Galio group“ vadovas Aisvidas Sriebalius vertina sertifikavimo svarbą. Jo vadovaujama bendrovė, plėtodama komercinius pastatus, siekia tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM – biurų kompleksas „S7“ pirmasis Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse, gavęs BREEAM „Excellent“ sertifikatą. Anot pašnekovo, sertifikavimo proceso metu dar projektavimo stadijoje suplanuojama dauguma tvarių sprendinių. Prieš suteikdami pastatui sertifikatą, BREEAM auditoriai vertina apie 60 tvarumo aspektų: aplinkosaugos, energinio naudingumo, medžiagų kokybės, atliekų tvarkymo, komforto, statybų proceso organizavimo. „Plėtodami biurus, ypatingą dėmesį skiriame akustiniam komfortui, natūralios šviesos kiekiui darbo vietose, oro vėdinimo ir drėkinimo sistemoms bei įvairioms bendroms darbuotojų ir lankytojų erdvėms, – sako A. Sriebalius. – Taip pat siekiame prisidėti prie CO2 mažinimo, pasirinkdami medžiagas, kurių gamybos ir logistikos procese išmetama mažiau

8 2021 balandis

CO2 , teikiame prioritetą vietinių gamintojų produkcijai – kiek tai įmanoma, nekenkiant pastato kokybei.“ Mantas Galdikas, bendrovės „Citus“, vienos pirmųjų pastačiusios A++ energinės klasės ir tarptautinį „Passivhaus“ sertifikatą turintį būstą („Aeronamai“), vadovas, pabrėžia, kad visuose bendrovės projektuose akcentuojamas tvarių bendruomenių kūrimasis. Į tai investuojama nuo pat pradinės koncepcijos sukūrimo, o įgyvendinant projektą bendruomenė buriama į įvairius renginius siekiant, kad gyventojai jaustųsi atsakingi už savo turtą ir jo tinkamą priežiūrą. Pašnekovas tvirtina, kad pastaruoju metu itin aktualus tapo būsto pritaikymas ir gyvenimui, ir darbui: aplink namus sukasi didžioji dalis gyvenimo. Taip išryškėjo papildomi poreikiai – turėti žalias erdves poilsiui, sportui. „Todėl klientams siūlome treniruoklius, įvairias trasas ėjimui ar bėgimui, aktyviam fiziniam laisvalaikiui ar net profesionaliam sportui. Savo projektuose vertiname darnaus judumo infrastruktūrą, pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą,

Biurų kompleksas „S7“ pirmasis Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse, gavęs BREEAM „Excellent“ sertifikatą.

Vystytojas – „Galio group“, architektai – „Archinova“.

Pasiteisino visi diegiami tvarumo principai, nes jie užtikrina komfortą žmonėms, energinį naudingumą, taigi, mažesnes pastato išlaikymo sąnaudas.

Taip pat leidžia objektyviai įvertinti ir palyginti pastatų kokybę, kas itin svarbu investuotojams, nuomininkams. / Aisvidas SRIEBALIUS, „Galio group“ vadovas /

9

Gyvenamųjų pastatų kvartalas „Miško ardai“.

Vystytojas – „Citus“, architektai – „Vilniaus architektūros studija“.

automobilių eismo ir infrastruktūros ribojimą. Be to, didžioji dauguma mūsų projektuose statybai naudojamų medžiagų yra vietinės gamybos“, – sako bendrovės vadovas.

Eglė Randytė, VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ (Vilniaus miesto darnios gyvenamosios aplinkos plėtros kompetencijų centro) direktorė, pasakoja, kad pagrindinis tvarumo principas, kurį taiko Vilniaus miesto savivaldybė, yra kompleksinis gyvenamosios aplinkos atnaujinimas. „Tai reiškia, kad, modernizuodami senos statybos daugiabučius namus, ne tik padidiname jų energinę klasę ir taupome šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į aplinkos orą, bet ir nemokamai atnaujiname renovuotų daugiabučių namų kiemus (yra sutvarkomi pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujinamas apšvietimas, tvarkomi želdynai, įrengiami dviračių stovai, suoliukai).

Taip sukuriama pilnai atnaujinta gyvenamoji aplinka, žmonėms pagerėja gyvenimo kokybė“, – sako pašnekovė.

Kaip architektūra lemia pastato tvarumą, eksploatavimo kaštus, vertę?

A. Sriebalius: Pasaulio mastu galima rasti pavyzdžių, kai architektūros reikšmė tvarumui yra ženkli – medžiagos, fasado, stogo forma, pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu padeda taupyti energiją ir pastato eksploatacijos sąnaudas.

Lietuvoje architektūra smarkiai tvarumui įtakos nedaro – didesnę reikšmę turi inžineriniai sprendimai. Pasirinkus optimalią pastato formą (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu), patalpų ir perdangų išdėstymo logiką ir formą galima žymiai sumažinti suvartojamą šildymo, vėsinimo energiją. Tačiau tokių pastatų projektavimas reikalauja sudėtingos kompiuterinės simuliacijos ir specialių kompetencijų.

M. Galdikas: Bendraujant su klientais, jie dažnai įsivaizduoja įmantrios architektūros pastatus – nuo senamiesčio tipo statinių iki įspūdingų formų moderniosios architektūros

10 2021 balandis

pavyzdžių, tačiau daug kas yra paprasčiau. Moderni ir tvari architektūra nebūtinai turi būti itin įspūdinga, provokuojanti ar įsimenanti iš pirmo žvilgsnio. Tokia architektūra turi suteikti saugumo, ramybės ir estetinio pasitenkinimo įspūdį, kurti darną su gamta ir aplinka – tiek gretimais pastatais, tiek inžineriniais statiniais. Tam tikslui naudojamos tvarios ir kokybiškos medžiagos, tinkama fasado spalvų gama, teritorijos saugumo sprendiniai. Darnios architektūros, energiškai efektyvius pastatus, naudojančius atsinaujinančius energijos šaltinius, turi būti paprasta eksploatuoti ir prižiūrėti, užtikrinant kuo mažesnį jų poveikį aplinkai. Taip pat bėgant laikui jie neturi „iškristi“ iš universalių grožio suvokimo standartų, kaip, pavyzdžiui, nutiko su dauguma masinės statybos sovietinių statinių, o priešingai – auginti savo vertę.

Iš techninės pusės, daug įmantrių architektūrinių elementų gali kelti nemažai vandens nubėgimo, prabėgimo per fasadą problemų, dėl kurių vėliau pastatas nebeatrodo nei estetiškai, nei įspūdingai, tuo tarpu fasado tvarkymo kaštai yra neadekvačiai dideli.

E. Randytė: Preliminariai vertiname, kad, atnaujinus senos statybos daugiabutį, jo vertė, priklausomai nuo vietos, pakyla apie 15–20 proc., reikšmingai sumažėja pastato eksploatavimo kaštai, nes nebeišleidžiama pastato remonto darbams ar avarijų likvidavimui, taip pat daugiau nei per pusę sumažėja išlaidos šildymui, o ir namuose žiemą šilta, vasarą jis ne taip smarkiai įkaista. Namas tampa saugus gyventi ir mielesnis akiai – tokiame name daug komfortiškiau jaučiasi gyventojai.

Ar vertinant pastato tvarumą (poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai) yra svarbu vertinti pastato architektūrą ir estetiką?

A. Sriebalius: „Žinoma, pastato estetika nepadės taupyti energijos, tačiau turi didelę įtaką žmonių savijautai, laimės

Iš techninės pusės, daug įmantrių architektūrinių elementų gali kelti nemažai vandens nubėgimo, prabėgimo per fasadą problemų, dėl kurių vėliau pastatas nebeatrodo nei estetiškai, nei įspūdingai, tuo tarpu fasado tvarkymo kaštai yra neadekvačiai dideli. / Mantas GALDIKAS, „Citus“ vadovas /

Ar pastatų nuomininkai ir būsto pirkėjai domisi tvariais ir išmaniais sprendimais (mikroklimatu, ekologiškomis medžiagomis ir kt.)? Kuo skiriasi gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto sektorių lūkesčiai?

jausmui – tiek dirbančiųjų pastate, tiek matančių jį iš išorės.

Be to, nuo architektūros priklauso, ar pastatas bus patogus, „draugiškas“ jo gyventojams, darbuotojams, o tai irgi turi įtakos žmonių savijautai. Taigi, ergonomiška ir estetiška architektūra yra savaime svarbus dalykas – juk pastatus kuriame ir statome žmonėms.“ M. Galdikas: Labai svarbu dar projektavimo stadijoje įvertinti ne tik pastato architektūrinę išraišką, energinį naudingumą, bet ir jau minėtus darnų judumą, gyventojų ir eismo dalyvių saugumą, galimybes mažinti automobilių eismo infrastruktūrą. Kita vertus, pats terminas „darna“ reikalauja dar ir darnumo su aplinka bei architektūriniu kontekstu.

A. Sriebalius: Komerciniame sektoriuje tvarumo, pastatų išmanumo tendencijos labai ryškios – daugeliui darbdavių svarbu ne tik biuro išlaikymo kaštai, bet ir darbuotojų savijauta, kurią lemia oro kokybė, apšvietimas, gera garso izoliacija, saugumas. Kaip minėjau, tarptautiniai tvarumo sertifikatai leidžia objektyviai palyginti pastatus ir aiškiai suprasti jų kokybės lygį, todėl netvariems pastatams tampa vis sunkiau konkuruoti dėl nuomininkų ir dėl pirkėjų.

Kiek kitokia situacija gyvenamajame sektoriuje, kuris šiuo aspektu atsilieka. Pirkėjai tik dabar pradeda suprasti, kad tvaraus būsto kaina bus aukštesnė, tačiau tai atsipirks per būsto išlaikymo kaštus, patogumą, geresnę savijautą.

M. Galdikas: Žvelgiant į bendras tendencijas, kuo labiau auga pragyvenimo lygis, tuo didėja lūkesčiai, keliami gyvenimo (ar darbo) kokybei. Dėl to tokie dalykai kaip rekuperacinė sistema, prieš dešimtmetį buvusi egzotika, dabar jau tampa higienos norma. Dažnas komercinių patalpų naudotojas – užsienio įmonė (biuro nuomininkas, investicinis fondas ar kt.), o pas dalį jų net vertybiniu lygiu yra išreikšti kriterijai tvarumui, dėl to pastarieji sutinka mokėti už tvaresnį objektą. Tuo tarpu būsto pirkėjų susidomėjimas yra didelis ir žmonės užduoda techniškai gana išsamius klausimus, susijusius su patalpų vėdinimo, vėsinimo sprendiniais, tačiau rečiau pasidomi darniu judumu, o ypač – medžiagų ekologiškumu ir tvarumu.

Ar COVID-19 pakeitė užsakovų lūkesčius ir reikalavimus renkantis biurus, komercines patalpas ar būstą?

A. Sriebalius: Turėjo įtakos – tapo itin aktualus vadinamasis kabinetinis erdvės planavimas, kurį buvo išstūmusi atvirosios erdvės (open space) biurų koncepcija. Taip pat itin didelis dėmesys skiriamas patalpų vėdinimo sistemoms. Nuomininkams taip pat svarbu lankstesnės sutartys, leidžiančios operatyviau valdyti kaštus, reaguojant į pajamų svyravimus.

11

Modernizuodami senos statybos daugiabučius namus, ne tik padidiname jų energinę klasę ir taupome šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į aplinkos orą, bet ir nemokamai atnaujiname renovuotų daugiabučių namų kiemus (yra sutvarkomi pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujinamas apšvietimas, tvarkomi želdynai, įrengiami dviračių stovai, suoliukai). / Eglė RANDYTĖ, VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė /

M. Galdikas: Pakeitė ir gan ryškiai: klientai, perkantys būstą sau, daug daugiau dėmesio skiria suplanavimui, ieško didesnių erdvių, kad jose būtų galima ir dirbti, ir gyventi, aktyviai domisi projekto vieta, vidiniais kiemo sprendiniais, teiraujasi, kur ras žaliųjų erdvių. Todėl jiems labai aktualūs ir kiemo erdvių sprendimai, atskiros funkcinės zonos, galimybės sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį. Taip pat didesnę svarbą žmonės teikia balkonui ar terasai, kuriuose patys galėtų sukurti žaliąją zoną. Šiuo metu daugiausia sertifikuojami pagal įvairias tvarumo sistemas biurų pastatai ir gamyklos. Ar bus vertinamas daugiabučių pastatų tvarumas?

A. Sriebalius: Procesas tik prasideda. Mes pirmieji Baltijos šalyse plėtojame gyvenamąjį daugiabutį pagal žaliųjų pastatų standartus ir sertifikuosime pagal Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą (LPTVS). Tikime, kad ilgainiui tai taps vis svarbesniu būsto pasirinkimo kriterijumi.

M. Galdikas: Komercinio segmento pastatai diktuoja madas ir rodo pavyzdį: jų pirkėjai ir nuomininkai kelia labai aukštus reikalavimus pastatams, kuriuos planuoja įsigyti ar kuriuose ketina įsikurti. Būsto pirkėjai kol kas tokių reikalavimų nekelia ir ne visada yra pasiryžę papildomai mokėti už sertifikuotus sprendimus: nors jie atrodo svarbūs, tačiau privačių klientų jautrumas kainai kol kas vis dar yra per didelis.

Tai galioja daugelyje sričių – ne tik nekilnojamojo turto. Todėl, siekiant tvarios ir darnios ateities vizijos, į procesą galėtų įsitraukti valstybė ir siūlyti, tarkime, kompensacijas ar taikyti kitas skatinimo priemones, kurios sudarytų paskatas rinktis tvaresnį būstą. Visame pasaulyje tai neblogai veikia su automobiliais, kai dalį elektrinių ar hibridinių transporto priemonių kainos kompensuoja valstybė. Pavyzdžiui, galėtų būti taikomi mažesni nekilnojamojo turto mokesčių tarifai tvariems pastatams ir mažesnė komercinių bankų marža būsto paskolai.

Tokia paskata būtų pati efektyviausia ir, neabejoju, tikrai išjudintų rinką. Kita vertus, per karantiną išaugus būsto svarbai ir

12 2021 balandis

pasikeitus namų suvokimui iš vietos, kur laikomi asmeniniai daiktai ir grįžtama pernakvoti, į gyvenimo ir pasaulio centrą, tikėtina, kad tvarių ir darnių sprendimų poreikis tarp būsto pirkėjų taip pat ilgainiui išaugs.

Kaip pastatai prisidės prie žiedinės ekonomikos principų (pavyzdžiui, atliekų perdirbimo, angl. waste stream) įgyvendinimo?

A. Sriebalius: Plėtojant mūsų komercinius pastatus, buvo perdirbta apie 85 proc. statybinių atliekų, susidariusių statybų proceso metu. Valdydami pastatus, kartu su nuomininkais siekiame mažinti atliekas, o susidariusias rūšiuojame.

BREEAM sertifikuoti pastatai taupo ne tik energijos išteklius, bet ir, pavyzdžiui, vandenį – lietaus vanduo surenkamas ir naudojamas aplinkos želdynų priežiūrai.

M. Galdikas: Jei visuomenė matys didesnę vertę, kad dalis statinio yra pastatyta naudojant tvarias statybines medžiagas, kurios pagamintos iš perdirbtų atliekų, tai plėtotojai turės atsižvelgti į tokius poreikius ir statyti statinius, atitinkančius klientų lūkesčius. Tokiu atveju poveikis žiedinei ekonomikai būtų itin didelis. Deja, šiuo metu didelė dalis visuomenės nesutinka mokėti daugiau už tokį būstą. Dėl to verta pamąstyti apie aktyvesnį teisinį reguliavimą šioje sferoje arba visuomenės švietimą. Tiesa, nereikia pamiršti ir eksploatacijos metu susidarančių atliekų: visi būstai turi turėti estetiškas, funkcionalias atliekų surinkimo aikšteles, kuriose būtų atskiriami skirtingų atliekų srautai: plastikas, stiklas, popierius, smulkioji elektronika, metalas, buitinės atliekos, tekstilė ir kt.

E. Randytė: Pastatų renovacija savaime yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, juk modernizuojant daugiabutį panaudojama esama konstrukcija, taigi savininkai gauna praktiškai naują namą. Gelžbetoninio konstruktyvo stambiaplokščių pastatų konstrukcijos yra tvirtos ir ilgaamžės, todėl, tokius namus renovavus, pritaikius jiems modernų fasado sprendimą, jie atrodo ir yra kaip nauji.

Kaip gyvensime ir dirbsime rytoj?

I D Ė J Ų KO N KU R S A S

TVARUS DEMONSTRACINIS PA S T A T A S SEKITE INFORMACIJĄ INTERNETE:

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos svetainėje www.lzpt.lt Informacinio partnerio žurnale ir portale https://sa.lt/tvaraus-pastato-konkursas/

KONKURSO ORGANIZATORIAI

KONKURSO PA R T N E R I A I

GENERALINIS PARTNERIS

PAGRINDINIS PARTNERIS

PARTNERIAI

INFORMACINIS PARTNERIS STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

TVARIOSIOS MEDŽIAGOS statybose Kovo 12 d. Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos organizuotame internetiniame seminare „Tvarios medžiagos“ UAB „Sain-Gobain statybos gaminiai“ techninė vadovė Laima Biezumaitė-Ancevičienė klausytojams pristatė statybinių medžiagų ir produktų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, klimato kaitos iššūkius, žiedinės ekonomikos principus. Pranešėja apibūdino pagrindinius statybos ir apdailos medžiagų tvarumo įvertinimo kriterijus ir pabaigoje pateikė rekomendacijų, kaip sumažinti neigiamą pastatų poveikį aplinkai ir jų išskiriamo anglies dvideginio kiekį.

Žaliųjų pastatų sertifikavimo sistemose, pasak L. Biezumaitės-Ancevičienės, yra numatyta daug kriterijų, pagal kuriuos vertinamas medžiagų tvarumas. Žinoma, skirtingose sistemose formuluotės gali šiek tiek skirtis, bet iš esmės kiekviena medžiaga vertinama pagal šiuos pagrindinius rodiklius: ar ji yra perdirbta, ar išskiria mažai anglies dioksido (CO2), ar gaminama toje pačioje šalyje, ar prisideda prie žiedinės ekonomikos, ar ją galima panaudoti pakartotinai, ar jos sudėtyje nėra toksiškų cheminių junginių ir, galų gale, ar ji yra energiniu požiūriu efektyvi.

Vertinant statybinių medžiagų įtaką patalpų oro kokybei, pirmenybė teikiama toms medžiagoms, kurios neišskiria į orą kenksmingų medžiagų (tarkim, formaldehido ar kitų lakiųjų organinių dalelių) bei dulkių. Dažniausiai tai nustatoma pasitelkus informaciją iš gamintojų deklaracijų. UAB „Sain-Gobain statybos gaminiai“

TVARIOS MEDŽIAGOS

SVEIKATA IR PATALPŲ MIKROKLIMATAS

PERDIRBAMOS MEDŽIAGOS IR ŽIEDINĖ EKONOMIKA

IŠMETAMAS CO2 KIEKIS – ĮKŪNYTOJI ANGLIS (EMBODIED CARBON) CO2 EMISIJOS PER VISĄ GYVAVIMO CIKLĄ

EKSPLOATACINIO ETAPO CO2 EMISIJOS

ŽALIAVOS

OPERATIONAL CARBON „EKSPLOATACINĖ ANGLIS“ tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas CO2 kiekis pastato eksploatacijos metu (šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karšto vandens ruošimui ir kt.)

GAMYBA

GYVAVIMO PABAIGA

MONTAVIMAS

PASTATO EKSPLOATACIJA

14 2021 balandis

EMBODIED CARBON „ĮKŪNYTOJI ANGLIS“

TRANSPORTAVIMAS PERDIRBIMAS

•

Suminis šiltamio efektą sukeliančių dujų kiekis (CO2-eq), išmetamas per visą pastato gyvavimo laikotarpį („cradle-tograve“)

•

Apima: žaliavų išgavimą, produktų gamybą, transportavimą, pastato statybą / renovaciją, iki pat gyvavimo pabaigos

MAŽOS CO2 EMISIJOS IR KLIMATO KAITA

techninė vadovė taip pat paminėjo ir tvariąsias statybines medžiagas, ne tik neveikiančias patalpų oro neigiamai, bet ir gryninančias jį. Gipsinių lubų plokščių gamintojams pavyko pasiekti, kad tokios medžiagos absorbuotų ore esančias (sakykime, iš baldų plokščių ar kiliminių dangų išsiskiriančias) lakiąsias daleles ir paverstų jas į nekenksmingus inertiškus junginius, daugiau niekada nebepatenkančius į patalpos orą. Laboratoriniai bandymai liudija, kad tokiu būdu gali būti surišta apie 60–70 proc. esančių lakiųjų formaldehido junginių. Žiedinės ekonomikos atžvilgiu pirmenybė teikiama toms statybinėms ir apdailos medžiagoms, kurios pagamintos naudojant bent dalį perdirbtų medžiagų. Medžiagos, kurių gamintojai siekia tvarumo įvertinimo, turėtų būti bent dalimi perdirbtos, pakartotinai naudojamos arba surenkamos iš išardytų pastatų.

„EPD“ APLINKOSAUGINĖ DEKLARACIJA

PAGRINDINĖ PRIVALOMA INFORMACIJA (REMIANTIS EN 15804):

Bendroji informacija (gamykla, vertintojas, standartai ir kt.)

Produkto aprašymas

Minimaliai prisidedančios prie neigiamos planetos klimato kaitos medžiagos, kurių anglies dioksido išskyrimas į aplinką yra kuo mažesnis, vertinamos pagal tai, kiek per visą savo gyvavimo ciklą – surenkant joms žaliavas, jų gamybos metu, transportuojant, naudojant statybose, eksploatuojant pastatą ir vėliau šių medžiagų gyvavimo pabaigoje – naudoja atsinaujinančių ir neatsinaujinančių gamtos išteklių. Vertinant energiją, sunaudojamą gaminant, transportuojant šias medžiagas ir statant bei eksploatuojant pastatytus su jomis namus, skaičiuojama, kiek jos išskiria į orą, vandenį ir dirvožemį anglies dvideginio. Lietuvoje daugiausia kalbama apie tas emisijas, kurios susidaro pastato eksploatacijos metu. Siekiant sumažinti jas, statybose turėtų būti naudojamos energiškai efektyvios izoliacinės medžiagos. Tokiu atveju, kaip rodo statistika, apie 40 proc. sumažėja anglies dvideginio emisijos, susijusios su pastatų šildymu ir vėsinimu, kiekis.

Tačiau, kadangi anglies dvideginis išsiskiria ne tik pastatą eksploatuojant, bet ir kur kas anksčiau – renkant žaliavas statybinėms medžiagoms ir šias medžiagas gaminant bei transportuojant, taip pat statant pastatą bei tvarkant statybines atliekas pabaigus pastatą naudoti – galima teigti, kad bet kurios statybinės medžiagos tam tikra dalimi prisideda prie šiltnamio efekto kūrimo per visą pastato gyvavimo laikotarpį. L. Biezumaitė-Ancevičienė paminėjo, kad anglies dvideginis sudaro didžiausią dalį – net 81 proc. – visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias išskiria neatsargi žmonija. Tad, kai kalba eina apie medžiagų tvarumą, įprasta tampa naudoti CO2 ekvivalento sąvoką, kaip ūkinės

Funkcinis vertinimo vienetas

Gyvavimo ciklo etapai

veiklos įtakos klimato kaitai rodiklį. Ir, nors pats šiltnamio efektas nėra toks jau absoliutus blogis, kaip tik dėl jo Žemės klimatas šyla pernelyg greitai. Tad Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą: išmesti į atmosferą anglies dvideginio ne daugiau, nei jo yra iš atmosferos absorbuojama į natūralius ar dirbtinius anglies telkinius.

Tad, vertinant tvarias medžiagas, pirmenybė teikiama toms, kurios į aplinką išskiria kuo mažesnį anglies dvideginio kiekį, o jų poveikis aplinkai, įvertintas per visą medžiagų gyvavimo ciklą, pateikiamas aplinkosauginėse produktų deklaracijose (angl. EPD). Didžiausiais anglies dvideginio emisijos šaltiniais L. Biezumaitė-Ancevičienė įvardijo be galo dažnai statybose naudojamus cementą, betoną bei plieną (dėl jų gamybos procese naudojamų aukštų temperatūrų ir cheminių reakcijų) ir ne mažiau populiarius aliuminį bei stiklą (dėl aukštos temperatūros jų gamybos procese). „Be abejo, tai nereiškia, kad mes nustosime statyti betoninius pastatus, nustosime naudoti armatūrą, aliuminį ir stiklą, – išsakė pranešėja. – Tiesiog, žinant tokius dalykus, galime rasti palyginimus ir patarimus, kaip, projektuodami pastatus, galėtume šią emisiją sumažinti.“ Kaitaliojant konstruktyvo, pastato apvalkalo, apdailos medžiagų technines charakteristikas, bendrą suminę pastato CO2 emisiją galima sumažinti apie 30 procentų.

Pranešėja, remdamasi pastatų palyginimui „One Click LCA“ programinę įrangą naudojančių tvarumo ekspertų patirtimi, pateikė dešimt efektyviausių rekomendacijų, kaip sumažinti anglies dvideginio emisiją statomame pastate.

LCA rezultatai, rodantys poveikį aplinkai

1. Būtina įsitikinti, kad reikalingas ilgalaikis pastatas, kurio gyvavimo trukmė ne trumpesnė nei 50–60 metų. Trumpesnio gyvavimo pastatai turėtų būti lengvai pritaikomi kitiems tikslams arba lengvai transportuojami.

2. Verta vengti sklypo, kuriame, norint pastatyti namą, reikia stabilizuoti gruntą ar įrengti gilius pamatus. Vietoj to rekomenduojama rinktis lengvą konstruktyvą.

3. Ieškoti galimybių panaudoti lengvesnį arba medinį karkasą.

4. Rinktis statybines ir apdailos medžiagas, kurių sudėtyje yra perdirbamų žaliavų, ir medžiagas, turinčias aplinkosaugines deklaracijas.

5. Rinktis kompaktišką ir paprastą pastato formą.

6. Rinktis plonesnes, kiaurymėtas ar briaunotas perdangas.

7. Riboti medžiagų naudojimą parkavimo statiniams, ypač vengti požeminio parkingo ar atskirų daugiaaukščių parkavimo aikštelių.

8. Dalį vidaus pertvarų daryti iš mobilių, stumdomų ar perstatomų elementų.

9. Vengti elementų ar sluoksnių, kurie neturi funkcinės vertės.

10. Rinktis ilgalaikius langų ir stogo dangų sprendimus, kurių nereikėtų keisti prabėgus nedideliam laikui.

www.saint-gobain.lt 15

SAULĖS ELEKTRINĖS VYSTOSI SPARČIAI, tačiau kyla naujų iššūkių

Vida KUZMICKAITĖ

Pasaulyje jau daugiau nei dešimtmetį progresyviai auga elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius. Analogiška situacija stebima ir Lietuvoje. ESO duomenys rodo, kad iki 2021 m. saulės elektrines Lietuvoje įsirengė 8640 vartotojų, o gaminančių vartotojų skaičius vien per 2020 m. išaugo daugiau nei du kartus. Auganti saulės elektrinių paklausa lemia jų prieinamumą vartotojams.

Stebimi pokyčiai ir estetinių sprendimų srityje – atsiranda vis modernesnių saulės modulių, išsiskiriančių dar didesniu energiniu naudingumu ir dizaino ypatybėmis.

forumas / 1 Lietuvoje sparčiai vystosi gaminančių vartotojų sistema, kai vartotojai gamina elektrą sau, ir tai yra skatinama valstybės. Elektros gamyba pardavimo tikslais skatinama tik minimaliai.

Natūralu, kad dienos metu ir vasaros laikotarpiu pasigaminama daugiau elektros negu suvartojama ir tenka naudotis pasaugojimo paslauga, kurios kaina šiek tiek kyla. Ieškoma būdų, kaip sumažinti elektros pasaugojimo mokestį, vyksta diskusijos su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Tačiau tai nėra paprasta, nes auga ne tik pasaugojimo mokestis, bet ir elektros kainos. Tuo tarpu saulės elektrinės savininko patiriama nauda nesikeičia. Šiuo metu saulės energetika yra remiama ir namų ūkiai gali gauti iki 30 proc. paramos elektrinėms įsirengti. Elektrinių kaina po truputį krinta, kai ji pradės kristi ryškiau, atitinkamai sumažės valstybės skiriama parama. Todėl nėra jokios prasmės laukti, kol saulės elektrinė atpigs dar labiau, vis tiek orientuojamasi į tai, kad saulės elektrinė atsipirktų per 7–8 metus. Rinka yra 16 2021 balandis

stebima ir naudojantis skiriama parama šiandien yra naudinga ir optimalu statyti saulės elektrinę.

Galima prognozuoti, kad artimiausius kelerius metus gaminančių vartotojų skaičius augs bent po pusantro karto. Juolab kad Vyriausybė numačiusi ambicingą planą iki 2024 m. pasiekti saulės elektrinių galios augimą iki 1,0 GW, kai šiuo metu gamybos galia siekia vos 100 MW.

Nutolusios saulės elektrinės – itin patogios Lietuvos įstatymuose įteisinta itin praktiška galimybė nusipirkti ar išsinuomoti dalį elektrinės nutolusioje saulės elektrinėje ir naudoti ją tiek užmiesčio namo elektrai, tiek turimame bute mieste, taip sumažinant savo patiriamas elektros sąnaudas. Taip pat galima priskirti dalį savo pagamintos elektros energijos kitiems savo nekilnojamojo turto objektams. Todėl nutolusių elektrinių sistema – unikalus ir labai patogus reiškinys.

forumas

Pastatyti savo arba išsinuomoti saulės elektrinės dalį nutolusiame parke

Vitas MAČIULIS, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas

Pirmiausia reikia įvertinti, kuris variantas priimtinesnis: ar geriau statyti savo ir patirti įvairių eksploatacinių rūpesčių, ar išsinuomoti (įsigyti) dalį elektrinės ir palikti priežiūros rūpesčius atsakingoms įmonėms, tačiau už tai atitinkamai susimokant.

Individualaus namo savininkai stengiasi saulės jėgainę įsirengti ant savo namo stogo arba bent jau pasistatyti sklype. Nutolusi elektrinė ypač patraukli gyvenantiems mieste, tačiau turintieji sodybą įsirengia elektrinę ir dalį elektros naudoja joje, o dalį namuose. Šiuo atveju ypač naudinga integruoti kelias atsinaujinančios energijos priemones – saulės elektrą naudoti ne tik elektrai, bet ir šilumai gaminti. Įsirengti šilumos siurblius ir vasarą sukauptą elektrą naudoti apsišildymui žiemą – vidutiniškai šilumos siurblys, naudodamas 1kWh elektros, sugeneruoja 3–4 kWh šilumos.

Nutolusi saulės jėgainė – sprendimas ir daugiabučiui Šiuo metu, be standartinės priemonės, kai renovuojant didesnį nei 1,5 tūkst. kv. m būtina

įsirengti saulės elektrinę, yra siūloma ir kita eksperimentinė priemonė. Daugiabučiams, kurie nėra prijungti prie centrinio šilumos tinklo, labai efektyvu gamintis šilumą naudojant šilumos siurblį, tačiau reikia pasistatyti pakankamos galios elektrinę. Todėl daugiabučio namo savininkų bendrijai siūloma įsigyti nutolusią elektrinę. Deja, šiandien apie tai tik svarstoma, vis dar neatsirado šiuo keliu pasukusio inovatyvaus daugiabučio, nors panaudoję saulės elektrą ir šilumos siurblį po renovacijos mokėtų žymiai mažiau.

„Off-grid“ elektrinės – tik ateityje „Off-grid“ elektrinių, neturinčių prieigos prie skirstomųjų tinklų, veikiančių su akumuliacine elektros saugojimo sistema, Lietuvoje vystosi menkai, nes akumuliatoriai kol kas yra brangūs ir gana kaprizingi įrenginiai. Be to, sistemą galima naudoti tik šviesiuoju metų laiku, todėl žiemą tenka statyti papildomą elektrą generuojantį įrenginį. Šiandien „off grid“ elektrinė naudojama tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, nuo elektros tinklų nutolusio vasarnamio reikmėms. Tikėtina, ateityje tai taps gaminantiems vartotojams prieinamesne alternatyva.

Gaminančių vartotojų statistika 2018–2021 m.

Šaltinis: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 2021 m. sausio mėn. pateikti duomenys.

17

forumas

„Šviesos lūžis“ (angl. Light break) kinetinė modulinė uždanga – saulės žaliuzės su integruotais fotovoltiniais elementais visuomeninio pastato eksterjere (stud. Justina Plockytė, vad. dr.

L.Krūgelis). Šaltinis: „Vilnius Tech“

forumas / 2

Valius SERBENTA, BETA direktorius

Senų daugiabučių modernizavimas yra svarbus žingsnis siekiant kurti tvaresnę ir švaresnę aplinką – tam ypač reikšmingas atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas. Šios energinį naudingumą didinančios priemonės padeda reikšmingai sumažinti į orą išmetamų kenksmingų CO2 dujų kiekį. Renovuojant daugiabutį galima įsirengti saulės kolektorius, šilumos siurblius ir saulės elektrines. Pagal patvirtintą Ilgalaikę renovacijos strategiją iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas turės būti lygus nuliui. Tai yra ambicingi tikslai ir ateityje atsinaujinančių šaltinių diegimas daugiabučiuose turėtų tik didėti. Šiuo metu tam yra sudarytos palankios sąlygos: Klimato kaitos programos lėšomis yra

18 2021 balandis

teikiama papildoma 30 proc. valstybės parama tokioms priemonėms diegti.

Paskutinio kvietimo metu atsiradus reikalavimui didesniuose nei 1500 kv. m daugiabučiuose diegti saulės jėgaines, gaminančias elektrą bendroms namo reikmėms, turėtų padidėti ir saulės elektrinių. Kvietimas dar vyksta, paraiškas galima teikti iki birželio 1 dienos.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos duomenimis, saulės jėgainės yra efektyvus ir patogus būdas taupyti išlaidas elektrai: per 7 m. jėgainės įrengimo sąnaudos pasidengia, o toliau elektrą gyventojai gauna beveik nemokamai. Tai ilgalaikė investicija, nes saulės moduliai net ir po 25 m. išlaiko 90 proc. galios.

Tipiniame daugiabutyje name bendroms reikmėms per metus sunaudojama apie 3000 kWh elektros. Lietuvos sąlygomis 1 kW saulės

elektrinės per metus pagamina apie 1000 kWh elektros. Tai reiškia, kad namui reikia 3 kW galios saulės elektrinės, kurios galutinė kaina su montavimu apytiksliai būtų 3–4 tūkst. Eur.

Kompleksiniai sprendimai Šiuo metu atsinaujinantys šaltiniai daugiabučiuose dažniausiai diegiami šilumai gaminti. Tam naudojami saulės kolektoriai ir šilumos siurbliai. BETA duomenimis, alternatyvūs energijos šaltiniai įdiegti beveik 80-yje daugiabučių namų modernizavimo projektų.

Kombinuoti kelias atsinaujinančios energijos priemones yra dažnas sprendimas, nes tai padeda sutaupyti daugiau, pavyzdžiui, įsidiegus kartu šilumos siurblį ir saulės jėgainę, galima panaudoti jos gaminamą elektrą siurblio veiklai.

forumas forumas / 3

„Prisitaikantis saulės fasadas“ (2014–2018). Šaltinis: „A/S Research Group“

Dr. Jonas Jakaitis, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto Dizaino katedros profesorius ir Lietuvos kraštovaizdžio sąjungos Ekspertų tarybos pirmininkas

Pramoninis dizainas kaip taikomojo meno šaka tapo itin patraukliu įrankiu atsiradusioms elektrinėms, taip pat ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) gamybos ir naudojimo problemoms spręsti. Masiškai gaminant ir gausiai vartojant mus supančius, pramoniniu būdu atsiradusius gaminius, auga ir energijos suvartojimo mastas. Lietuvoje yra nustatyta AIE gamybos skatinimo politika, tačiau joks teisinis Lietuvoje reglamentavimas nėra aptaręs AIE įrenginių estetinio sprendimo raidos ar jo privalomumo.

Tai paliekama neformaliam vartotojų išmanymui, prioritetą teikiant tik techninių reikalavimų įgyvendinimui. Todėl, akivaizdu, kaimo kraštovaizdžiui ar miestų architektūrai gresia vis didesnis antropogenizacijos mastas, o estetiniam vaizdui ilgainiui nulemtas technokratinis kraštovaizdis.

Daiktinės aplinkos dizainas taikant integralius projektavimo metodus, inžinerinių sprendimų sąveikoje su estetinėmis paieškomis gali sukurti unikalius architektūrinius ar buityje naudojamų gaminių kūrinius, atrasti harmoningą technologijų ir meno ryšį su vartotoju. Vis dėlto, aptariant saulės elektrinių kokybinius ir estetinius raidos aspektus, Europos Sąjungoje mokslininkai skatinami kurti funkcionalius, estetiškai patrauklius, kompleksiškai į pastatus integruotus atsinaujinančių energijos išteklių elementus.

Estetinių sprendimų srityje atsiranda vis modernesnių saulės modulių Kalbant apie šiandienos AIE elementų estetinius sprendimus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip darniai ir efektyviai daiktų dizainas papildo fotovoltinių elementų inžinerinius sprendimus ir ne tik gaminant fotovoltines čerpes.

Ne tik pasaulyje, bet ir „Vilnius Tech“ dėstytojai, studentai tiria šią problemą ir siūlo įvairius daiktinės aplinkos dizaino harmonizavimo sprendimus.

Antai, karšto klimato regionuose plėtojamos vadinamosios kinetinės saulės blokavimo sistemos, kurios įgalina ne tik iki 50 proc. sumažinti patalpų perkaitimą, bet ir galimybę valdyti ar praleisti saulės šviesą, taip užtikrinant geresnį temperatūros santykį – patalpos kondicionavimą. Pavyzdžiui, dviejuose „Al-Bahr“ bokštuose sumontuota apie 1000 estetiškų modulių, kurie yra integruoti į bendrą pastatų eksterjero meninį sprendimą ir pastatų energinio valdymo sistemas. Saulės blokavimo sistema yra puikus inžinerinio sprendimo pavyzdys, kaip, panaudojus kinetikos principus, sukuriami judantys („gyvi“), estetiškai patrauklūs konstrukciniai sprendimai, taip suformuojant unikalų pastato elementų dizainą.

19

forumas

Kitas „prisitaikančio saulės fasado“ pavyzdys Šveicarijoje – švelniai judantys fotovoltiniai moduliai, montuojami ant lengvos konstrukcijos pastato išorėje. Jie tinka tiek restauravimui, tiek naujiems statybos projektams. Jų sumažintas svoris taip pat leidžia juos montuoti vietose, kurios netinka įprastoms saulės sistemoms. Šie moduliai yra ne tik lengvi ir lankstūs, bet ir daugiafunkciai. Be energijos gamybos, jie sukuria šešėlį interjere dienos šviesos metu, taip pat leidžia individualiai vartotojui koreguoti norimą šešėlio padėtį ir taip spręsti žaliosios politikos uždavinius. 3D projektavimo ir elektrinio modeliavimo integravimas atveria naujų galimybių sistemos dizainui ir dinaminio valdymo optimizavimui.

Dar vieną ir itin įdomų prototipą demonstruoja mokslininkai iš Hamburgo, Vokietijoje.

Dinamiškas fotovoltinės tekstilinės membranos fasadas yra išskirtinis „Kennedy & Violich

Architects“ kompanijos „Soft House“ bruožas.

467-ios individualiai judančios fotovoltinių elementų integruotos tekstilinės plėvelės juostelės gali būti pakeltos ir susuktos naudojant nuolatinės srovės variklius.

Ne mažiau įdomus japonų mokslininkų saulės elektrinių dizaino sprendimas, siejamas su daiktinės aplinkos išskirtiniu taikomojo meno objektu, galinčiu ne tik gaminti AIE, bet ir ją kaupti. Tai „The Eco-leaf“ aukštųjų technologijų užuolaidos, kurios dieną blokuoja saulės spindulius, o naktį apšviečia interjerą. Integruoti saulės elementai sugeria spindulius, tačiau natūrali šviesa vis dar šviečia per pusiau permatomą audinį. Dizaineriai teigia, kad mažos techninės priežiūros reikalaujanti uždarojo ciklo sistema patalpų viduje yra puikus būdas skatinti masinę žaliosios energetikos plėtotę, kartu integruojant estetinius dizaino sprendimus.

Toks ir kiti panašūs AIE gamybos būdai ir naudojimas nulemti fotovoltinių elementų integravimo į interjero baldus metodo. Stebima tendencija, kad fotovoltinių elementų integravimas nesumažinant efektyvumo galimas tiek eksterjero, tiek interjero erdvėse.

Taigi AIE gamybos ateitis yra, viena vertus, perspektyvi dėl savo pragmatiškumo, kita vertus, dėl estetinių sprendimo bei ekologinės aplinkos aukštų kokybinių kriterijų įgyvendinimo galimybių. Jeigu prieš dešimtmetį ar daugiau metų saulės kolektoriai buvo suvokiami kaip stambūs, nepatogūs metalinių konstrukcijų pramoninės estetikos įrenginiai, tai šiuolaikiniai architektūriniai, dizaino ir technologiniai sprendimai lemia vis didesnį pritaikomumą artimoje aplinkoje. O išmaniosios technologijos, gilinimasis į medžiaginį nanopasaulį daro AIE itin patrauklią, skatinančią estetines, funkcines, technologines galimybių sąveikas.

forumas / 4

„GreenUp.lt“ vykdomojo direktoriaus Tomo Žalnoros komentaras Matome, kad šalies gyventojai jau suprato, jog saulės elektrinės iš tikrųjų yra naudingos namų ūkiams, todėl dabar atėjo tinkamas laikas išmokti naudotis saulės elektrine. Be to, šiandien rinkoje atsiranda vis modernesnių ir galingesnių saulės modulių.

Mūsų įmonė siūlo premium klasės visiškai juodus, estetiškus „Hyundai VG395W“ saulės modulius, kurie gaminami naudojant „Shingled“ technologiją – modulis perskirtas į 10 dalių. Tai padeda užtikrinti itin didelį saulės modulio efektyvumą net ir esant mažesniam šviesos kiekiui, kai vienas ar keli moduliai neveikia visu pajėgumu. Šiam produktui ir jo efektyvumui suteikiame 25 m. garantiją.

Kartu sparčiai vystosi ir saulės energijai kaupti skirtų akumuliatorių sistemos. Pavyzdžiui, išmanioji „Huawei LUNA“ akumuliatoriaus sistema leidžia kaupti saulės elektrinės sugeneruotą saulės energiją ir ja naudotis neprisijungus prie elektros tinklų ar nakties metu, taip sumažinant išlaidas už elektros perdavimą į tinklus.

www.greenup.lt

20 2021 balandis

Gaminančių vartotojų patogumui pritaikytos ir internetu saulės elektrinės detalų darbą stebėti leidžiančios monitoringo sistemos. Įmonė „GreenUp.lt“ pirmoji šalyje pristatė monitoringo sistemą lietuvių kalba.

Lietuvoje saulės elektrinėms įsirengti yra skiriama valstybės parama tiek fiziniams, tiek

juridiniams asmenims. Fiziniai asmenys gali gauti finansavimą nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrinėms įsirengti arba saulės parkuose įsigyti – kompensacija siekia iki 322,91 eurų už 1 kW. Juridiniams asmenims skiriama parama gali siekti trečdalį investicijų į statomą saulės elektrinę arba iš saulės parkų įsigijamos elektrinės sumos.

Kelionėje link BREAAM „Outstanding“ svarbiausia neskubėti ir skirti ypatingą dėmesį kiekvienai detalei.

Naujoji SEB banko būstinė yra gavusi aukščiausią BREEAM įvertinimą „Outstanding“ (angl. išskirtinis) naujos statybos pastatų – „New Construction“ – kategorijoje.

Pasiekti tikslą padėjo ypatingas dėmesys pastato energinio naudingumo didinimui, vandens paruošimui, tvariems inžineriniams sprendimams.

Drąsiausias „Lvovo“ verslo centro sprendimas – fasadas, sudarytas iš premium klasės dvigubų elementinių „Schuco“ profilio fasadų su automatinėmis žaliuzėmis, valdomomis pagal ant pastato sumontuotos meteorologinės stoties gautą informaciją ir pagal saulės šešėlio pasikeitimą.

Pastatas šiuo metu yra gavęs „Excellent“ bei siekia „Outstanding“ įvertinimo.

Skaitykite plačiau apie šių pastatų išskirtinumus

↓

UAB „Lords LB Asset Management“ nuotr.

Tvarieji pastatai

21

SEB BŪSTINĖ.

Modernūs, aplinkai draugiški sprendimai Vida KUZMICKAITĖ

Dvigubi, pusiau veidrodinio stiklo fasadai suliejo pastatą su supančia aplinka.

22 2021 balandis

Romo Patapo nuotr.

Aukščiausią BREEAM įvertinimą pelniusi SEB banko būstinė išsiskyrė aplinkai draugiškais architektūriniais ir inžineriniais sprendimais

23

Romo Patapo nuotr.

Pačiame sostinės centre 2020 m. įsikūrusi SEB banko būstinė traukia dėmesį moderniais tūriais bei pažangiais ir gamtai draugiškais architektūriniais, interjero dizaino, inžineriniais sprendimais. Nenuostabu – bendromis pastangomis pastatas pirmasis Baltijos šalyse pelnė aukščiausią pastato poveikio aplinkai BREEAM įvertinimą („Outstanding“) naujos statybos pastatų („New Construction“) kategorijoje.

„Norint pasiekti penktąją, aukščiausią, pastatų sertifikavimo sistemos BREEAM klasę, reikia surinkti daugiau nei 85 proc. balų. SEB būstinei ne tik pavyko įgyvendinti visus minimalius „Outstanding“ reikalavimus, bet ir daugumoje vertinimo sričių rinkti aukščiausius vertinimus“, – dalinasi Kęstutis Kvietkauskas, vertinimų bendrovės „SEES Group“ vadovas.

Maksimalius balus pastatas pelnė energijos, vandens kategorijose. Taip pat beveik maksimaliai įvertintos sveikatos ir gerovės, transporto, valdymo bei atliekų kategorijos.

Pasak K. Kvietkausko, pasiekti pastate optimalių rezultatų padėjo ne tik griežtas Statybos techninio reglamento reikalavimų laikymasis, bet ir tarptautinių standartų ar gerosios praktikos diegimas, savalaikis vertinimo procesas, į kurį buvo įtraukti energetikai, architektai ir kiti specialistai, taip pat panaudoti tvarūs architektūriniai ir inžineriniai sprendimai.

24 2021 balandis

OBJEKTAS: SEB administracinis pastatas VIETA: Konstitucijos pr. 24, Vilnius ARCHITEKTAI: „AKG“, projekto vadovas architektas Remigijus Bimba INTERJERO ARCHITEKTAI: „Do Architects“ BENDRAS PLOTAS: 12,9 tūkst. kv. m STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2020 m.

tvarieji pastatai

Architektūriniai sprendimai susilieja su gamta

Maksimalius balus pastatas pelnė energijos, vandens kategorijose.

Taip pat beveik maksimaliai įvertintos sveikatos ir gerovės, transporto, valdymo bei

„Tvarios, nesudėtingos gamybos technologijos, lengvai surenkami stikliniai fasadai sulieja gamtą su pastato vidumi – darbuotojai, pastato lankytojai jaučiasi tarytum didesnėje erdvėje.

Taip pat stiklas atspindi supančią gamtą“, – dalinasi R. Bimba.

Stikliniuose fasaduose nėra jokių cheminių medžiagų, todėl jie yra draugiški gamtai. Taip pat fasadai ženkliai prisidėjo ir prie A+ energinės klasės pastato inžinerinės infrastruktūros: dvigubas pastato fasadas padeda taupyti šilumą ir užtikrinti vėsą pastato viduje. Pastate yra įrengtos automatinės žaliuzės, kurios neleidžia perteklinei šilumai patekti į patalpas, tad darbuotojų neakina saulės spinduliai.

Romo Patapo nuotr.

atliekų kategorijos.

Pastato architektai – „Architektūros kūrybinė grupė“ – pirmiausia orientavosi į urbanistinę teritorijos koncepciją ir jos funkcinį bei erdvinį išsidėstymą. Suprojektuotas 12,9 tūkst. kv. m ploto dviejų tūrių pastatas su peraukštėjimu, sujungiantis Konstitucijos pr. su Upės g. Pastatų kompoziciją padiktavo perimetrinis šalia esančių gatvių užstatymas.

Pastatas, nepaisant jo tūrio, darniai įsilieja į gamtinį landšaftą – greta žaliuoja pievos, medžiai, upės krantinė.

Kaip teigia „Architektūros kūrybinė grupės“ įkūrėjas architektas Remigijus Bimba, buvo siekiama, kad pastatas neišsiskirtų iš natūralaus konteksto, agresyviai neįsibrautų į gamtinę teritoriją, o kuo labiau į ją įsilietų. Šie veiksniai lėmė, kad pasirinkti dvigubi, pusiau veidrodinio stiklo fasadai. Kaip pabrėžia pašnekovas, stiklinis pastatas į save tarytum sugeria visą aplinką – jame atsispindi žaliuojantys medžiai ir upės slėnis.

25

26 2021 balandis

Norbert Tukaj nuotr.

Norbert Tukaj nuotr.

Administracinis pastatas tampa viešąja erdve

Išskirtinė vidaus interjero idėja: pastate suprojektuota vidinė erdvė, kuri tapo vieša ir prieinama visuomenei. / architektė Marija STEPONAVIČIŪTĖ /

Amfiteatro projektavimo ir įrengimo procesas išsiskyrė savo sudėtingumu, dydžiu, sudėtingomis detalėmis. Dabar čia – erdvė renginiams, terasos su sėdimomis vietomis.

Tiek pastato išore, tiek vidumi, aiškiai atskleidžiama kuriamo statinio forma bei struktūra – nuosekliai išlaikomas architektūrinis ir vizualinis tvarkingumas ir vientisumas.

Kaip teigia pastato interjerą kūrusios studijos „DO ARCHITECTS“ architektė Marija Steponavičiūtė, išskirtinė vidaus interjero idėja: pastate suprojektuota vidinė erdvė, kuri tapo vieša ir prieinama visuomenei. „Norėdami patekti iš Konstitucijos pr. į Upės g. lankytojai gali eiti tiesiogiai per pastatą tarsi vidine gatve. Kadangi buvo didelis aukščio perskirstymas, šių gatvių lygis skiriasi per du pastato aukštus, siekėme peraukštėjimą suvaldyti ir sujungėme amfiteatru“, – idėja dalinasi architektė.

SEB būstinė stebina savo atvirumu visuomenei – lankytojas, užsukęs į pastatą, gali justi jame vykstančių procesų pulsą. Viešos erdvės ir vidinės biuro erdvės koreliuoja ir kuria vientisą junginį.

Pastato išskirtinumas – du didelio pločio, neįstiklinti, atviri, viešąsias ir darbuotojams skirtas erdves jungiantys atrijai. Viename jų – gausiai apželdintas amfiteatras, kuriame įrengta erdvė renginiams, suformuotos terasos su sėdimomis vietomis. Kitame – suprojektuota jauki aikštė, kurioje dominuoja lauko šviestuvai, medžiai, augalai, suoliukai.

Papildomai sukurta labai didelė pietų zona, kuri skirta ne tik darbuotojams, bet ir pastate apsilankiusiems svečiams.

Visos darbuotojų bendros erdvės išsidėsčiusios palei atrijus, o darbo erdvę nuo bendrų patalpų skiria įvairių funkcijų patalpos. Daugelyje vietų šios erdvės susijungia ir turi praėjimus, kuriuose atsiveria įspūdinga miesto panorama.

27

Norbert Tukaj nuotr.

Norbert Tukaj nuotr.

Interjere – natūralių medžiagų gausa Interjero architektė M. Steponavičiūtė pabrėžia, kad įrengiant pastato vidaus interjerą naudojamos medžiagos bei kiti natūralūs elementai atitiko pastatui keliamus BREEAM reikalavimus. Visose interjero erdvėse gausu augalų bei medžių.

Viešoji ir darbuotojų erdvės išskirtos medžiagiškumu. Viešojoje erdvėje grindims panaudota natūrali granito danga, sienoms – antracito pilkos spalvos grubios tekstūros tinkas. Bendrose darbuotojų erdvėse dominuoja jaukumo suteikiantis medis, daugiausia ąžuolo faneruotė. Medžio atspalviui išryškinti buvo naudojamos lygios tekstūros baltos spalvos sienos. Grindys – itin atsparaus, administracinėms patalpoms specialiai pritaikyto ąžuolo parketo.

Darbo erdvės buvo suprojektuotos naudojant panašaus atspalvio skirtingos tekstūros kilimus, išskiriant ryškios spalvos kilimą kaip akcentą kiekviename aukšte. Lubose sumontuotos šilto atspalvio lamelės, kuriose integruotas apšvietimas. Taip pat natūralios medžiagos pasitelktos ir atrijuose – akcentuotos subtilios medžio detalės, naudoti stikliniai turėklai, išryškinę vidaus erdvių skaidrumą ir darniai įsilieję į bendrą pastato interjero koncepciją.

28 2021 balandis

SEB nuotr.

Įrengiant pastato vidaus interjerą naudojamos medžiagos bei kiti natūralūs elementai atitiko pastatui keliamus BREEAM reikalavimus. / architektė Marija STEPONAVIČIŪTĖ /

Vidaus interjerui naudotos natūralios medžiagos, visose erdvėse gausu augalų bei medžių.

Viešojoje erdvėje grindims panaudota natūrali granito danga, sienoms – antracito pilkos spalvos grubios tekstūros tinkas.

29

30 2021 balandis Norbert Tukaj nuotr.

Išskirtinis dėmesys energiškai tvariems inžineriniams sprendimams

Ant pastato dviejų lygių stogo viename jų įrengta inovatyvi saulės jėgainė, kuri gamina ir pastatą iš dalies aprūpina elektros energija. Ant kito – natūralių medžiagų, neutralių tonų, apželdinta

Romo Patapo nuotr.

laisvalaikio erdvė.

Įgyvendinti BREEAM reikalavimus architektams ir projektuotojams padėjo ir išmanūs, energiškai tvarūs pastato inžineriniai ir valdymo sistemų sprendimai. Pastate įrengtas biodinamiškai efektyvus apšvietimas, kuris prisitaiko prie žmogaus biologinių ritmų – užtikrina, kad darbuotojas nejus jokio diskomforto, perteklinės šviesos. Taip pat biodinaminis apšvietimas atkartoja natūralios šviesos ciklą, parinkdamas labiausiai klimato sąlygas atitinkančią šviesos sklaidą.

Ant SEB administracinio pastato dviejų lygių stogo viename jų įrengta inovatyvi saulės jėgainė, kuri gamina ir pastatą iš dalies aprūpina elektros energija. Ant kito – natūralių medžiagų, neutralių tonų, apželdinta laisvalaikio erdvė.

A+ klasės pastate taip pat sumontuota vandens ir oro šildymo bei šaldymo sistema, naudojanti gerokai mažiau energijos.

Taip pat, siekiant kuo didesnio energinio naudingumo, integruoti šilumos siurbliai, kurie ima orą iš pastato išorės aplinkos ir patys pagamina šiltą ir šaltą orą vidaus patalpoms. Įdiegta labai išmani pastato vėdinimo sistema – kiekvienoje patalpoje yra CO2 jutiklis ir sistema valdoma atsižvelgiant į patalpose esančių žmonių skaičių. Darbo erdvėse įrengtos šalčio sijos.

31

Norbert Tukaj nuotr.

Norbert Tukaj nuotr.

Pastate įrengtas biodinamiškai efektyvus apšvietimas atkartoja natūralios šviesos ciklą.

Norbert Tukaj nuotr.

Darbuotojų darbo vietose atsiveria įspūdinga miesto panorama.

Projektuojantiems tvarius pastatus ir norintiems pretenduoti į BREEAM sertifikatą, rekomenduojama pirmiausia atsižvelgti į ekologiškumą ir aplinkai palankius šaltinius. / architektas Remigijus BIMBA /

32 2021 balandis

Naujos statybos pastatų kategorijoje aukščiausią BREEAM įvertinimą pelniusi naujoji SEB banko administracinė būstinė šiandien yra puikus pavyzdys, kaip sinergišku ir nuosekliu ar-

Norbert Tukaj nuotr.

Norbert Tukaj nuotr.

Siekiantiems BREEAM sertifikato – dėmesys kiekvienai detalei

chitektų, projektuotojų, inžinerių darbu sukurti tvarų statinį. „Tvariam pastatui reikia laiko“, – pažymi K. Kvietkauskas ir pabrėžia, kad siekiant, jog pastatas atitiktų tvarumo koncepciją iš esmės, labai svarbu neskubėti ir skirti pakankamai laiko ir dėmesio kiekvienam etapui, ypač projektavimui, kurio metu ir parenkami tvariausi sprendiniai.

Architektas R. Bimba projektuojantiems tvarius pastatus ir norintiems pretenduoti į BREEAM sertifikatą, rekomenduoja pirmiausia atsižvelgti į ekologiškumą ir aplinkai draugiškus šaltinius. Pastarųjų patariama naudoti maksimaliai – kiek įmanoma daugiau statybinių medžiagų, įrenginių, technologijų.

Tik tvariai suprojektuotas ir iš tvarių medžiagų pastatytas statinys atitiks nūdienos standartus ir užtikrins optimalią infrastruktūrą bei gerovę darbuotojų, lankytojų sveikatai.

33

Romo Patapo nuotr.

projekto sprendimai

„Veikmės statybos“ statiniui suteiktas aukščiausias BREEAM standartas Kompanijos „Veikmės statyba“ statytas SEB banko administracinis pastatas Vilniaus Konstitucijos pr. buvo įvertintas „BREEAM International New Construction“ pastato poveikio aplinkai vertinimo

/ Mantas BAGDONAVIČIUS /

sertifikatu.

Pastatui suteiktas aukščiausias „Outstanding“ įvertinimas naujos statybos pastatų kategorijoje. Tai – pirmasis objektas Baltijos šalyse, turintis „Outstanding“ sertifikatą už tvarius sprendimus. „Tvarumas ir harmonija su aplinka yra tarp mūsų vertybių. Džiugu, kad Lietuvoje formuojasi mums artimas statybų kokybės supratimas ir vis daugiau užsakovų renkasi dirbti pagal BREEAM“, – sako šio projekto generalinės rangovės „Veikmės statybos“ direktorius Mantas Bagdonavičius.

2020 m. birželį baigtas statyti naujasis SEB banko administracinis pastatas Konstitucijos pr. buvo suprojektuotas ir statomas pagal BREEAM standartą.

BREEAM sertifikatu įvertinami nauji arba jau naudojami pastatai. Vertinamos statiniuose naudotos medžiagos, energijos taupymas, atliekų tvarkymas, taršos rodikliai ir kiti parametrai. Įvertinimas „Outstanding“ yra 6 žvaigždutės iš 6. Šešiabalėje BREEAM sistemoje daugiausia žvaigždučių surenka tik išskirtiniais techniniais ir architektūriniais sprendimais pasižymintys pastatai.

Vilniuje „Veikmės statybos“ pastatytas biurų kompleksas K29 2017-aisiais tapo pirmuoju Baltijos šalyse, kuriam buvo suteiktas „Excellent BREEAM In-Use“ sertifikatas.

Didžiausias projektas, kurį šiuo metu įgyvendina protingos statybos principu besivadovaujanti „Veikmės statyba“, – Naujamiestyje, buvusioje „Spartos“ fabriko teritorijoje, kylantis technologijų miestelis „Cyber City“.

www.vstatyba.lt

34 2021 balandis

Džiugu, kad Lietuvoje formuojasi mums artimas statybų kokybės supratimas ir vis daugiau užsakovų renkasi dirbti pagal BREEAM.

projekto sprendimai

SEB nuotr.

Pakeliamosios grindys – neribotam planavimo lankstumui

www.poziuris.lt

UAB „Kitoks požiūris“ SEB banko būstinėje Vilniuje įrengė kampanijos „Kingspan“ pakeliamąsias kalcio sulfato grindis. Tai vienas didžiausių pakeliamųjų grindų gamintojų pasaulyje ir rinkos lyderiai JAV, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

Pakeliamosios grindys – idealus pasirinkimas, kai nėra galimybių įrengti komunikacijų patalpų sienose ar lubose. Prisitaikant prie pastovių pokyčių, patalpų suplanavimas turi būti apgalvojamas įvertinant ne tik šiandienos, bet ir rytdienos poreikius. Naudojant pakeliamąsias grindų sistemas, yra lengva planuoti, pertvarkyti ir kurti naujas darbo vietas su telefono linijomis, kompiuteriais ir apšvietimu.

Laisva erdvė po pakeliamosiomis grindimis gali būti naudojama pastato komunikacijoms (vandentiekiui, elektros, telefono, duomenų perdavimo linijoms, oro tiekimo, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemoms) įrengti. Pakeliamosios grindys pradėtos montuoti, kad įvairiose patalpose būtų galima paslėpti ir vėliau prižiūrėti techninių prietaisų laidynus.

Paprastos, bet kartu ir labai sudėtingas sistemas gebančios paslėpti grindys tapo

SEB nuotr.

neatsiejamos nuo įvairių biurų, bankų ir valdymo stočių patalpų.

Lauko elektroniniai ryšiai ir apšvietimo tinklai

www.inforsanas.lt Šviesolaidinį tinklą, be kurio sunkiai įsivaizduojami šiuolaikiniai elektroniniai ryšiai, lauke iki pastato įrengė UAB „InforSanas“. Taip užtikrintas šviesolaidinio tinklo buvimas pastate. UAB „InforSanas“ specializacija – bet kokio sudėtingumo ryšio (duomenų perdavimo) tinklų įrengimo, iškėlimo projektai, įmonė yra patikima

SEB nuotr.

partnerė įrengiant lauko elektros ir gatvių apšvietimo tinklus.

Grindų dangos

1. Užsakovų pagrindiniai reikalavimai buvo mums iššūkis – suderinti kokybę, darbo laiko sąnaudas ir kainą. Dirbdami su užsakovu sugebėjome ne tik pasiūlyti reikalavimus ir norus atitinkančias grindų dangas, bet ir jas laiku sumontuoti – parketo paklota 3150 kv. m, kiliminės dangos – apie 6500 kv. m.

2. Rinkdami produktus atsižvelgėme į didelius žmonių srautus pastate ir paprastą grindų dangų priežiūrą. Mums svarbu, kad produktai kuo ilgiau išlaikytų nepriekaištingą išvaizda net ir po ilgo naudojimo. Todėl šiame projekte parinkome parketlentes „Meister Lindura“, „Tarkett Desso“ ir kilimus „EGE“.

3. Parketlentės „Meister Lindura“ pasižymi atsparumu trinčiai ir įspaudams dėl gamyboje naudojamos specialios technologijos. Jos metu parketlentės paviršius dengiamas 100 proc. natūraliais produktais: smulkiu medžio pluoštu, medžio dulkėmis, mineraliniais komponentais ir kitais priedais.

4. Kaip žinome, bankai asocijuojasi su aukšta kokybe, todėl medžiagoms ir darbų kokybei kėlėme taip pat tokius pačius reikalavimus. Ypač džiaugiamės, kad gamintojai turi visus „Cradle to Cradle“ aukščiausio įvertinimo sertifikatus, kurie stipriai prisidėjo prie pastato įvertinimo.

5. Darbai užtruko 4 mėnesius. Ilgai truko ir kiliminių dangų spalvų parinkimas, kawww.ogrinda.lt

dangi spalvų ir skirtingų dizaino variantų buvo daugiau nei 20.

35

projekto sprendimai Individualiai pagaminti baldai – išskirtiniams užsakovų poreikiams

SEB nuotr.

www.admodum.lt YouTube: Admodum

Naujajame SEB biure projektuojant baldus pagal kliento poreikius, įmonė „Admodum“ pagamino apie 1400 užrakinamųjų spintelių, persirengimo spinteles, baldus spausdinimo prietaisams, poilsio zonoms ir kitoms interjero dalims. „Jau daugiau nei 7 metus kiekvienam nestandartinių baldų projektui mūsų įmonė kelia tvarumo reikalavimus, rinkdamasi šiuolaikiškiausias medžiagas ir sprendimus. Būtent vadovaudamiesi tokiais kriterijais mes kaip partnerį pasirinkome austrų standartinių baldų gamintoją BENE, kurio sprendimus taip pat pristatėme šiame projekte. Itin vertiname tai, kad mūsų baldai tapo dalimi naujojo SEB biuro, kuris gavo aukščiausią įvertinimą (Outstanding) naujos statybos pastatų (New UAB „Admodum“ projektuoja ir gamina nestandartinius

projektus, prisidedame prie sveikos aplinkos palaikymo“, –

baldus. Taip pat įmonės asortimentą papildo ir standartiniai

komentuoja „Admodum“ vadovas Donatas Česnulis.

tiekėjų gaminiai iš viso pasaulio.

Romo Patapo nuotr.

Construction) kategorijoje. Tikime, kad, įgyvendindami tokius

Didesniam saugumui – modernūs turėklai ir pertvaros požeminėje aikštelėje

UAB „Arkoro grupė“ objekte įrengė stogo terasos stiklo turėklus ir 1700 kv. m įvažiavimo bei požeminės aikštelės sienų apdailas skersai kirstu temptu aliuminio tinklu, taip pat aliuminio konstrukcijų pertvaras techninėms patalpoms požeminėje aikštelėje.

@arkorbygg

Kartu su „Calenberg Office Solution“ modernų ir

Akustinės būdelės – darbui tyloje

šiuolaikišką SEB banko būstinės biurą papildėme akustiniais sprendimais, pristatėme „Hushoffice“ produktų liniją: akustines būdeles – galimybę dirbti tyloje ir susikaupus.

Esame „Mikomax Smart Office“ – „Hush“ akustinių spendimų kūrėjai. Mes – mobiliųjų darbo vietų projektavimo ekspertai. Jau daugelį metų analizuojame globalias tendencijas ir geriausias praktikas biuruose visame pasaulyje. Kodėl? Kad suprastume, ko reikia žmogui.

Nustatėme, kad pokyčiai vyksta kas ketvirtį. Kad prie jų prisiderintų, biurams reikalingi lankstūs interjero sprendimai. Pasitelkę savo biuro baldų gamybos patirtį ir žinias sukūrėme produktus, kurie perkelia darbą biure į kitą lygmenį. Sukūrėme „Hush“ produktų liniją – akustines būdeles. Mūsų aistra – kurti darbo vietas, kurios atitinka darbuotojų poreikius. Tikime, kad lankstūs ir ergonomiški sprendimai biure visiems laikams teigiamai keičia komandinio darbo kultūrą. www.officesolutions.lt 36 2021 balandis

www.hushoffice.com

SEB nuotr.

ARKOR Bygg AB

Gamtos įkvėpta architektūra, išraiškingai atgyjanti moderniuose, profesionalų įrengtuose interjeruose, – pagrindinė danų gamintojo „Ege“ naujosios kilimų kolekcijos „Transition“ idėja.

Natūralios, gamtos ciklą atspindinčios tekstūros ir tvarus antrinis medžiagų panaudojimas leido rinkai pasiūlyti autentišką ir ekologišką grindų dangą.

Prancūzų dizainerių studijos „Manganèse Éditions“ sukurtą kolekciją „Transition“ sudaro skirtingų struktūrų ir natūralių atspalvių stiliai.

Dizaino ašis – trys skirtingos tekstūros, imituojančios sėklų taškelius, daugiaspalvius lapus, subtilių raštų ir linijų pluoštą. Šiais paviršiais modeliuojami modernūs, tačiau natūralios išvaizdos kilimai.

Platus asortimentas ir ypatingos tekstūros kuria savitą ir funkcionalią kiliminę dangą. Gaminių asortimente – 48 x 48 ir 96 x 96 cm dydžio tekstūrinės kiliminės plytelės, 24 x 96 cm dydžio kiliminės lentelės ir ištisinė vientisos formos danga, kurios plotis siekia 4 metrus. Kolekcijoje vyrauja gausi, tarpusavyje puikiai derančių

spalvų paletė nuo neutralių iki ryškių tonų. Ji leidžia eksperimentuoti skirtingose erdvėse ir optimaliai įgyvendinti patalpų funkcinį suplanavimą.

Kilimai iš novatoriškų perdirbtų medžiagų Gamintojas „Ege“ drąsiai meta iššūkį industrijos standartams ir žadina diskusiją, kaip šiuolaikiniuose gaminiuose suderinti estetiką, kokybę ir tvarumą. „Transition“ danga sertifikuota tarptautiniu „Cradle to Cradle“ sertifikatu, liudijančiu, kad tai aukščiausios klasės ekologiškas gaminys, tinkantis bet kuriam žaliajam interjero projektui.

Kolekcijos gaminiams naudojami nailoniniai siūlai „ECONYL®“, pagaminti iš perdirbtų antrinių žaliavų – apleistų žvejybinių tinklų ir kitų pramoninių atliekų. Iš šių siūlų gaminamas kiliminių plytelių paviršiaus audinys.

Kilimų gamybai pasirenkamas ir perdirbtas plastikas – inovatyvi technologija leidžia panaudotus plastikinius butelius paversti komfortišku,

Įmonės archyvo nuotr.

Autentiškų gamtos formų įkvėpta „Ege“ kiliminės dangos kolekcija „Transition“ minkštu, tačiau tvirtu veltinio pagrindu „Ecotrust“, išsiskiriančiu puikiomis akustinėmis savybėmis. Visos linijos kiliminės plytelės ir lentelės yra su šiuo unikaliu, patentuotu pagrindu.

Dizaino transformacija Gamintojo pristatytas „Transition Mix“ metodas atveria plačių galimybių sukurti visiškai autentiško dizaino kiliminę dangą. Kvadratinių kiliminių plytelių kolekcija „Transition“ leidžia projektuoti unikalių spalvingų raštų grindų dangą, organiškai suliejant kelis ar daugiau atspalvių.

Dizaineriai turi daugybę variantų, kaip komplektuoti plyteles imituojant natūralaus gamtos ciklo transformaciją – spalvų perėjimą iš tamsios į šviesią, taip pat integruojant perėjimą kiliminės dangos kampe ar centre. Taip pat, siekiant didesnės dinamikos, siūloma pasirinkti trijų ar daugiau spalvų dizaino kompoziciją. „Ege Carpets“ jau nuo 1938 m. kilimų gamybai naudoja pažangiausias technologijas ir yra viena lyderių Europos rinkoje. Įmonė orientuota ne tik į išskirtinį dizainą, bet ir į tvarumą – kuria tokias inovacijas kaip tvari tekstilinė grindų danga iš perdirbtų atliekų.

Oficiali „Ege“ kilimų atstovė Lietuvoje – UAB „Ogrinda“. Didelę patirtį sukaupusi bendrovė tiekia aukščiausios kokybės apdailos medžiagas gyvenamiesiems būstams, biurams ir kitiems komercinės paskirties objektams.

www.egecarpets.com

37

UAB „Lords LB Asset Management“ nuotr.

tvarieji pastatai

LVOVO VERSLO CENTRAS

Šiuolaikiški sprendimai klasikiniame tūryje

38 2021 balandis

OBJEKTAS: „Lvovo“ verslo centras VIETA: Lvovo g. 37, Vilnius ARCHITEKTAI: „Cloud architektai“ INTERJERO AUTORIAI: „Cloud architektai“ PASTATO PLOTAS: 22,291 m2 (antžeminės dalies – 14,844 m2, požeminės – 7,447 m2) STATYBOS DARBŲ TRUKMĖ: 2019 m. birželis–2021 m. vasaris VYSTYTOJAS: „Lords LB Asset Management“, „NT slėnis“ GENERALINIS RANGOVAS: „Naresta“

39

Karina SĖRIKOVA

Nors Šnipiškėse išdygęs naujakurys – „Lvovo“ verslo centras – šalies kontekste neišsiskiria nei savo aukščiu, nei dydžiu, tačiau jame įgyvendinti architektūriniai, inžineriniai ir konstrukciniai sprendiniai bei panaudotų medžiagų ir įrenginių kokybė leidžia jam būti išskirtiniam. Ir išties – 1300 darbo vietų turintis aštuonių aukštų pastatas, kuriame įsikurs „Telia Global Services Lithuania“, restoranas „ILunch“ ir kiti nuomininkai, stebina išieškotais šiuolaikiškais sprendimais.

40 2021 balandis

tvarieji pastatai

Ilgųjų fasadų idėja gimė jau vėlai vakare, Lvovo gatve važiuojant iš biuro po darbų.

Tokius juos matome ir šiandien, kaip Čiurlionio „Ramybė“ paveiksle: du žiburėliai masyvaus kalno viduryje.

Pasakojimą apie šį A+ energinio naudingumo klasės verslo centrą vertėtų pradėti nuo to, kad didžiąją dalį laiko per jo statybas šalyje buvo karantinas, todėl čia dirbusios komandos susidūrė ne tik su nelengvais projekto reikalavimais, bet ir su karantino apribojimais, juolab pats statybų pabaigos terminas buvo iššūkis.

Nelengvomis aplinkybėmis visos bendradarbiavusios įmonės susitelkė ir karantino laikotarpiu buvo vykdomi darbai atvirame ore, todėl pavyko išlaviruoti ir darbų tempo nesumažinti. Laimei, planavimas, profesionalumas ir ilgametė komandų patirtis padėjo projektą užbaigti laiku.

UAB „Lords LB Asset Management“ nuotr.

/ architektas Antanas DAGELIS /

Karantinas nesustabdė darbų tempo

41

Architektūrinė koncepcija – perėjimas nuo medinių namelių iki aukštųjų kaimynų Šnipiškėse, Lvovo ir Krokuvos gatvių sankryžoje, išsidėsčiusio „Lvovo“ verslo centro architektūros autoriai – vilniečiai „Cloud architektai“ su Antanu Dageliu priešaky. Pasak jo, nenugludinta pirminė pastato idėjinė koncepcija buvo rami, berėmio fasado, švarių ir itin paprastų tūrių kompozicija, pabrėžianti Gegužės 3-iosios gatvės ašį. „Priėmėme drąsų sprendimą ir šoninius ilguosius pastato fasadus stengėmės sukurti kaip įmanoma monumentalesnius ir lakoniškesnius. Švarus dvigubo fasado išorinis sluoksnis buvo sukurtas kaip veidrodis, atspindintis aplinką. Ilgųjų fasadų idėja gimė jau vėlai vakare, Lvovo gatve važiuojant iš biuro po darbų.

Tokius juos matome ir šiandien, kaip Čiurlionio „Ramybė“ paveiksle: du žiburėliai masyvaus kalno viduryje“, – lyriškai apibūdino A. Dagelis.

Anot architekto, pastato aukštį labiausiai lėmė ne aukštoji Šnipiškių kaimynystė, o greta stovintys mediniai nameliai, medžiai ir visa, kas liko už statybų tvoros. „Projektavimo pradžioje mes stovėjome tuomet dar neasfaltuotoje automobilių aikštelėje ir aiškiai supratome, kad esame „antroje choro pakyloje“, – jei sieksime maksimalios altitudės, perėjimas nuo sodybinio užstatymo bus labai agresyvus. Todėl „Lvovo“ verslo centro projekte bandėme vizualiai sutaikyti abi puses: lietuviškai aukštus dangoraižius ir vieno aukšto dvišlaičius medinius namelius, kurie, turiu prisipažinti, mums yra vertingi. Jie atrodo tokie įaugę ir susiformavę kaip miestelis mieste“, – sakė pašnekovas.

„Lvovo“ verslo centro projekte bandėme vizualiai sutaikyti abi puses: lietuviškai aukštus dangoraižius ir vieno aukšto dvišlaičius medinius namelius, kurie, turiu prisipažinti, mums yra vertingi. / architektas Antanas DAGELIS /

42 2021 balandis

UAB „Lords LB Asset Management“ nuotr.

tvarieji pastatai

Jono Daniusevičiaus nuotr.

projekto sprendimai

„Lvovo“ fasadas, pasak architekto, yra ne tik išskirtiniausias, bet ir drąsiausias pastato sprendimas. Jis sudarytas iš dvigubo hibridinio stiklo su automatinėmis žaliuzėmis viduryje.

Įspūdingas pastato fasadas – kelionės į Niujorką atspindys Vizualiai du arti vienas kito suformuoti „Lvovo“ tūriai tarp savęs turi dar ir vidinį – kaip A. Dagelis sako – pratęstą vidinę gatvę. Būtent dėl šios idėjos pastato atrijus buvo projektuotas tarsi estetinis gatvės tęsinys. Gatvės atsikartoja ir ant asfalto – pagrindinė lauko erdvė pabrėžta tamsesnio granito danga. „Procese buvo įvairių ieškojimų, kaip perteikti pastato su fasadais vaizdą viduje. Taip gimė idėja, kad šie du pastato korpusai yra kaip išilgai perpjautas padalintas tūris ir todėl vidinės atrijaus sienos turi nemažai stiklo plokštumų – per jas matysis visas biurų pastato gyvenimas“, – pažymėjo studijos „Cloud architektai“ vadovas. „Lvovo“ fasadas, pasak architekto, yra ne tik išskirtiniausias, bet ir drąsiausias pastato sprendimas. Jis sudarytas iš dvigubo hibridinio stiklo su automatinėmis žaliuzėmis viduryje. „Labai sunku ir architektūriškai rizikinga kurti švarų stiklo fasadą be papildomų elementų pagalbos – t. y. be Lietuvoje itin mėgstamų vertikalių lamelių, grotelių, horizontalių, dėmesį nukreipiančių elementų. Tokių „švarių“ pastatų gausu Niujorke, iš kur ir parsivežiau norą įgyvendinti vientiso stiklo sprendinį Lietuvoje“, – pridūrė pašnekovas.

Dar vienas įdomus sprendinys – pastato atrijaus stogas. Jis išsiskiria savo konstrukcija ir apšvietimu – atrijaus sijose esantys šviestuvai tamsiu paros metu vidaus perspektyvoje sukuria nesibaigiančio tunelio įspūdį.

Karuselinės durys taupo energiją ir pabrėžia prestižą

„Lvovo“ verslo centro pastate sumontuotos Olandijos bendrovės „BoonEdam“ karuselinės durys stabdo skersvėjus ir neleidžia lauko orui patekti į pastatą, taip sutaupoma energija, naudojama pastatui šildyti ir orui kondicionuoti. „Cloud architektų“ pasirinkta optimali automatinių stumdomųjų durų fasade ir įtrauktų karuselinių durų kombinacija yra geriausias sprendimas pastato naudojamai energijai taupyti. Kartu toks sprendimas leido architektams išgauti vientisą pagrindinio fasado plokštumą ir ekspresiją. Įrengtų „Crystal Tourniket“ modelio karuselinių durų konstrukcija iš vientiso berėmio laminuoto stiklo su stikliniu stogu ir nerūdijančiojo plieno akcentais savo lengvumu ir stiliumi pritraukia dėmesį ir atitinka per visus aukštus įrengto atrijaus lengvą ir skaidrų stilių.

Trečiai tos pačios šeimos kartai priklausanti Nyderlandų bendrovė „Royal Boon Edam International B.V.“ gamina karuselines duris nuo 1903 metų. Šiandien „BoonEdam“ yra pasaulinis karuselinių durų gamybos lyderis, gaminantis didžiausią skaičių aukštos kokybės, visų modelių ir tipų karuselinių durų ir aukščiausios apsaugos lygio kontroliuojamo praėjimo durų ir vartelių. Bendrovės gaminius renkasi reikliausi klientai visuose žemynuose. Lietuvoje „BoonEdam“ gaminius parduoda, montuoja ir prižiūri daugiamečiai „BoonEdam“ partneriai, dirbantys UAB „NTA Baltic“.

www.ntabaltic.lt 43

projekto sprendimai

Tvarūs sprendimai – gamtai ir piniginei

komfortišką garso izoliacijos klasę ir puikią akustiką. Taip pat pastato vystytojai daug dėmesio skyrė ir lauko apšvietimui: apšviesti praėjimai, šaligatviai ir perėjos“, – vardijo specialistas.

UAB „Lords LB Asset Management“ nuotr.

Dar vienas išskirtinis „Lvovo“ verslo centro bruožas – statinys nuo pat pirmos sumanymo dienos buvo planuojamas remiantis tarptautiniu tvarių pastatų „BREEAM New Construction“ (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) standartu. Šiandien pastato projektas jau yra gavęs „Excellent“ lygio sertifikatą.

Vertinimą atlikęs bendrovės „SEES Group“ vadovas Kęstutis Kvietkauskas pabrėžia, kad pastato tvarius sprendimus garantavo aukštus reikalavimus atitinkantys projektiniai sprendiniai, medžiagos, gaminiai ir inžinerinė įranga.

Viena tokių sistemų – premium klasės dvigubi elementiniai „Schuco“ profilio fasadai su automatinėmis žaliuzėmis, valdomomis pagal ant pastato sumontuotos meteorologinės stoties gautą informaciją ir pagal saulės šešėlio pasikeitimą. „Aliuminio ir stiklo fasadinė sistema užtikrina pastato

sandarumą, apsaugą nuo atmosferinių kritulių, šalčio, taip pat tarpfasadinės žaliuzės saugo nuo perkaitimo, kas taupo pastato vartojamą energiją, o išorinis stiklas suteikia architektūrinį vientisumą ir išskirtinumą“, – pasakojo K. Kvietkauskas.

Tačiau BREEAM vertintojai atsižvelgia ne tik į energijos tausojimą, bet ir į žmogaus patogumą statinyje, todėl svarbūs tampa tokie momentai kaip LED apšvietimas, natūralios dienos šviesos prietekis, aukšto efektyvumo šaldymo, šildymo ir drėkinimo sistemos, maloni akustika, automobilių ir dviračių saugyklos, dušinės ir t. t. „Lvovo“ verslo centre iš kiekvienos darbo vietos galima stebėti ir valdyti vėdinimo sistemas, mikroklimato zonas, apšvietimą ir fasado žaliuzes. Patalpų apdailai panaudotos įvairios akustinės sienų ir lubų apdailos medžiagos, kurios sukuria

44 2021 balandis

• Objekte dirbo netoli 100 rangos įmonių.

• Vidutiniškai statybos aikštelėje dirbo daugiau nei 300 specialistų per dieną.Per piką specialistų skaičius statybų aikštelėje buvo apie 400.

• Iš viso pastate bus įrengta iki 1300 darbo vietų.

45

UAB „Lords LB Asset Management“ nuotr.

tvarieji pastatai

Apie visas transporto priemones pagalvota

Ant „Lvovo“ stogo yra sumontuota saulės elektrinė, o požemyje įrengta net daugiau, nei reikalavo BREEAM standartai, elektromobilių krovimo stotelių. Beje, visa ant stogo išdėstyta įranga, taip pat ir saulės elektrinė, yra paslėpta už fasado parapetų – tai sukuria efektą, kad stogas nėra apkrautas. Tai pat pastate naudojama sifoninė lietaus vandens surinkimo sistema.

Visi šie tikslai pasiekti, objekte įrengus pavyzdinį pastato maketą, vadinamąjį „Mock Up“ (liet. modelis). Pastato energiniam

naudingumui užtikrinti buvo pasamdyta UAB „EE plius“ komanda.

Projekto vystytojai nepamiršo savo indėlio ir į pastato aplinką: išasfaltuota ir sutvarkyta sostinės Krokuvos gatvės atkarpa nuo Giedraičių gatvės, taip pat suprojektuota ir įrengta praplatinta nauja šviesoforo reguliuojama sankryža Lvovo gatvėje, iš kurios galima tiesiai įvažiuoti į požeminę „Lvovo“ verslo centro stovėjimo aikštelę.

UAB „Lords LB Asset Management“ nuotr.

projekto sprendimai 800 m paviršinių nuotekų tinklų – lietaus ir tirpstančio sniego vandeniui surinkti UAB „Davingė“ objektui sumontavo paviršinių nuotekų – lietaus, tirpstančio sniego tinklus vandeniui nuo pastato ir aplink jį surinkti. Tam tikslui iš pradžių visoje gretimoje Krokuvos gatvėje įmonei teko įrengti paviršinių nuotekų tinklus, kurių vamzdžių skersmuo – 400 mm, su perspektyva ateityje prie šių tinklų prijungti visą Krokuvos gatvę, kurioje tam tikslui įrengti ir 7 lietaus nuotekų surinkimo šuliniai. Lvovo gatvėje buvo sumontuoti du vandentiekio įvadai į naująjį verslo centrą ir buitinių nuotekų tinklai. Didžioji dalis Lvovo gatvės sumontuotų tinklų pakloti betranšėjėmis technologijomis, kadangi prisijungimai į esamus vamzdynus buvo dideliame gylyje ir po važiuojamąja gatvės dalimi. Po automobilių stovėjimo aikštele sumontuota apie 600 m drenažo tinklų. Bendras visų lauko tinklų ilgis – 800 m. Naudojamos buvo tik aukščiausios kokybės medžiagos.

46 2021 balandis

davinge.lt

Evaldo Lasio nuotr.

projekto sprendimai

www.caverion.lt

Rytdienos inžineriniai sprendiniai – jau dabar! Įmonės „Caverion Lietuva“ komanda pelnytai didžiuojasi, kad vykdant šį projektą buvo įgyvendinti šiuolaikiniai pastato valdymo sprendiniai, panaudojant naujos kartos įrenginius. Vienas jų – išmanus patalpų valdymas (angl. Smart room control).

Meteorologiniai duomenys

pastato inžinerinėmis sistemomis taip, kad maksimaliai būtų taupomi energiniai ištekliai, protingai realizuojami valdymo algoritmai pagal aplinkos sąlygas ir patalpų užimtumą.

Žaliuzių veikimo algoritmas, bemaž prilygstantis dirbtiniam intelektui Šiame projekte susidūrėme su iššūkiu dėl šalia esančių aukštuminių pastatų. Įrengiant žaliuzes teko sukurti tokį žaliuzių valdymo algoritmą, kuris įvertintų kaimynystėje esančių pastatų formuojamų šešėlių įtaką skirtingu paros ir metų laiku. Pagal atskirai valdomų išorinių žaliuzių grupių skaičių (net 189) galime drąsiai teigti, kad tai yra unikalus projektas mūsų šalyje.

Patikimos pastato apsaugos sistemos Išmaniai užtikrinamas ir pastato viduje esančių žmonių saugumas. Įrengta daugiau nei 2000 gaisro aptikimo jutiklių, apie gresiantį pavojų įspėjimus aiškiai ir kokybiškai transliuos daugiau nei 500 elektrodinaminių garsiakalbių. Pastato prieigos ir svarbiausios erdvės yra stebimos daugiau nei 150 elektroninių akių (aukštos raiškos vaizdo kamerų).

Pirmo aukšto konferencijų erdvė – beribis lankstumas ir kokybė „Pastebime tendenciją, kad pastatuose vis dažniau svarbiausias vaidmuo atitenka įrenginių darnų veikimą užtikrinančioms pastato valdymo sistemoms ir skirtingų inžinerinių įrenginių tarpusavio integracijai“, – sako bendrovės „Caverion Lietuva“, suprojektavusios ir įrengusios pastato valdymo, saugos ir vaizdo bei garso transliavimo sistemas, projekto vadovas Arūnas Virketis ir pristato pastato valdymo sistemų naujoves, kuriančias pridėtinę vertę ir dar daugiau tvarumo „Lvovo“ verslo centrui.

Pažangi pastato valdymo sistema – daugiau komforto ir tvarumo Visi puikiai žinome, kad naujovės turi savo kainą. Džiugu, kad pastato investuotojai ir pagrindiniai nuomininkai priėmė inovatyvias „Caverion Lietuva“ idėjas ir sutiko papildomai investuoti, nes tai neišvengiama ateitis norint užtikrinti komfortišką aplinką savo darbuotojams bei taupyti energinius išteklius eksploatuojant pastatą. Sistema suprogramuota ir susieta su kitomis

Ji ypatinga tuo, kad viešiems susibūrimams skirta erdvė transformuojama pagal organizatorių poreikius. Todėl trijose salėse, iš kurių dvi gali virsti į didelę konferencijų erdvę, įrengėme išskirtinį universalų konferencijų valdymo ir turinio dalijimosi sprendinį (angl. Digital Signature), kuris įgalina bet kokį pranešėjo turinį (vaizdo, garso, gyvą transliaciją) retransliuoti į vieną iš patalpų arba į visas tuo pačiu metu, o poreikiui esant – užtikrinti aukštos kokybės transliaciją ir verslo centro hole esančiuose monitoriuose.

47

Kelionėje link „BREEAM Outstanding“ standarto svarbu profesionalumas ir patirtis Profesionalūs pastatų sprendimai prasideda nuo teisingų pirmųjų žingsnių: gerai pasirinktų architektūrinių idėjų ir atitinkamai inžineriškai teisingai numatytų techninių sprendimų.

Tai žinodami įmonės „Naresta“ atstovai ėmėsi nelengvo darbo – pastatyti pagal tarptautinių tvarių pastatų „BREEAM New Construction“ standartus suplanuotą „Lvovo“ verslo centrą, siekiantį aukščiausio įvertinimo – „Outstanding“ sertifikato.

Pasak šio projekto vadovo Jevgenijaus Kleinovo, „Lvovo“ verslo centrui buvo suplanuota siekti „Excellent“ įvertinimo, tačiau viduryje statybų proceso vystytojai pastebėjo, kad visai nedaug trūksta iki „Outstanding“ vertinimo įgyvendinimo, tad buvo nuspręsta būtent jį ir pasiekti. „Nors „Naresta“ ir yra sukaupusi patirties naudojant „BREEAM“ standartus, šis projektas turėjo savo iššūkį – tai pirmasis mūsų statomas pastatas ir tik antrasis visose Baltijos šalyse, kuris gautų aukščiausią tvarių pastatų statybos proceso standarto BREEAM įvertinimą – „Outstanding“, – prisipažino J. Kleinovas.

48 2021 balandis

Konstrukcinių išbandymų netrūko Pirmasis didelis iššūkis bendrovei buvo išspręsti pirmo aukšto grindų klausimą. „Tradicinė monolitinė statyba nebūtų leidusi sukurti tokio pastato ir tai nulėmė, kad, pereinant iš automobilių stovėjimo aikštelės į antžeminę dalį, buvo pasirinktas mišrus surenkamasis karkasas – iš anksto įtemptos monolitinės-gelžbetoninės konstrukcijos. Jas sumontuoti padėjo iš Latvijos atvykę partneriai“, – sakė pašnekovas.

Pagrindinis pastato išskirtinumas – fasadas, kuris taip

pat turėjo savo išbandymų. „Didelis dėmesys buvo skirtas ne tik inžineriniams sprendimams, bet ir stiklo skaidrumui bei tonui. Be to, architektų sumanymai buvo netradiciniai, todėl šio fasado kaina taip pat buvo solidi.

Jei fasadus galima lyginti su automobiliais, tai šis būtų „Bentley“, – juokavo „Narestos“ atstovas.

Ant fasado įrengta fasadinių elementų valymo ir remonto sistema – prie visų fasado perimetrų įrengtos metalo kolonos, ant kurių padarytas bendras monobėgis, o ant jo pritvirtinti du lopšiai, skirti žmonėms įsilipti.

Didžiausias iššūkis – architektūros kokybės išlaikymas

apdaila, nes matoma tik lukštuotų akustinių lamelių plokštuma, sulygiuota su langų plokštumomis ir kitomis charakteringomis linijomis. Bet neriant į detales matosi, kad įgyvendinti labai sudėtingi meniniai sprendiniai, kurie ir vėl reikalavo griežtų linijų išlaikymo. „Pastato atrijui panaudota A2 degumo klasės akustinių lamelių sistema, o akustiniai apdailos elementai sumontuoti šachmatų lentos principu – blokas vertikaliai, blokas horizontaliai. Mineralinė vata minėtuose blokuose įrengta skirtingų storių, siekiant išgauti geriausią akustinę sugertį. Po apdaila paslėptos durys į konferencijų sales ir kabinetus“, – atskleidė J. Kleinovas.

Tvarumas – ir statybų aikštelėje „Lvovo“ verslo centre gausu ir daugiau nestandartinių statybinių sprendimų – nuo kabančių laiptų ir fasado, kuris yra „pakabintas“ ant pastato aštunto aukšto sijos, iki stiklo fasadą laikančio įspūdingo dydžio plieninio fachverko bei maksimaliai didelių fasado stiklo gabaritų.

Tačiau rimčiausias išbandymas „Narestos“ komandai buvo įrengti atrijaus konstrukcijas ir atlikti jo apdailos darbus. „Norėdami užtikrinti atrijaus sienų, grindų, kitų konstrukcijų bei elementų griežtų linijų suvedimo ir erdvės vientisumo jausmą, negalėjome leisti įvykti jokioms, tokiems konstrukciniams elementams paprastai leistinoms, statybinėms paklaidoms. Pavyzdžiui, kabantys laiptai reikalavo tokios precizikos, kad montuojant nebuvo galima padaryti reglamentuose leistino nuokrypio. Griežtų linijų išlaikymas montuojant laiptų turėklus ir kitus elementus taip pat buvo labai svarbus“, – pabrėžė specialistas.

Susijungę akustiniai ir meniniai sprendimai

UAB „Lords LB Asset Management“ nuotr.

Iš pirmo žvilgsnio neįgudusiai akiai gali pasirodyti, kad pastato atrijaus zonoje įrengta gana nesudėtinga

„Lvovo“ verslo centras buvo planuojamas pagal tarptautinių tvarių pastatų „BREEAM New Construction“ standartus, tad apie ekologiją buvo galvojama net statybų aikštelėje. „Norint įvykdyti kriterijus, būtinus „BREEM Outstanding“ įvertinimui gauti, buvo atkreiptas ypatingas dėmesys kiekvienai detalei, pavyzdžiui, pastato koncepcijoje numatyti saulės elementai buvo naudojami ir statybų reikmėms – tam tikrai zonai apšviesti. Statyba buvo draugiška tiek gamtai, tiek žmonėms – akį traukiančiam pastato fasadui įrengti buvo naudojamos medžiagos, turinčios EPD (angl. Environmental product declaration) deklaracijas, visos statybinės atliekos buvo rūšiuojamos, o didžioji dalis jų – perdirbamos“, – pasakojo specialistas.

Taip pat šio pastato statybos darbams naudoti vandenį ir elektros energiją taupantys prietaisai, sukurtos patogios sąlygos darbininkams: valgyklos, dušai, valgomieji. „Statybos aikštelė buvo pritaikyta ir svečiams, turintiems judėjimo negalią: sukurti takai, skirti neįgaliųjų vežimėliams. Takams naudotos laikinos, standartus atitinkančios plokštės“, – prisiminė „Narestos“ atstovas.

Saulės elementai buvo naudojami ir statybų reikmėms – tam tikrai zonai apšviesti. Statyba buvo draugiška tiek gamtai, tiek žmonėms.

www.naresta.lt

49

Naujoji A T E L I E R kolekcija sukurta bendradarbiaujant su daugybę apdovanojimų pelniusia „Palomba Serafini Associati“ studija.

Daugiau informacijos čia:

Vonios kambarys Pastarąjį dešimtmetį vonios kambario standartą apibrėžė privatumo, komforto ir higienos sąvokos.

Tačiau vis labiau šią erdvę transformuoja skaitmenizacija, vyraujančios tvarumo tendencijos bei pastaraisiais metais kardinaliai pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas.

Vonia tampa asmenine SPA erdve, kurioje santechnikos gamintojai siūlo integruoti pažangias bekontaktes, potinkines technologijas.

↓

Messe Frankfurt Exhibition GmbH / Pietro Sutera nuotr.

kokybiško namo DNR

APIE tai – ISH digital parodos apžvalgoje.

51

Messe Frankfurt GmbH / Karsten Jipp, German Sanitary Industry Association (VDS) nuotr.

ISH digital 2021 REVOLIUCINĖS VONIOS KAMBARIO TENDENCIJOS

Platformoje „Pop up my Bathroom“ pristatytos pagrindinės vonios kambario dizaino kryptys – technologijos sparčiai transformuoja įprastą vonios erdvę.

Vida KUZMICKAITĖ

Didžiausioje tarptautinėje santechnikos, šildymo ir vėdinimo įrenginių parodoje „ISH digital 2021“ šiais metais specialistų dėmesys nukrypo į klimato kaitos klausimus, modernias vėdinimo technologijas ir naujausias vonios kambario dizaino kryptis.

52 2021 balandis

kokybiško namo DNR

Prognozuojama, kad viena svarbiausių tendencijų ateinančiais metais išliks vonios kambario higiena, kuriai gamintojai skiria vis daugiau dėmesio. Sanitariniai įrenginiai taps dar atsparesni bakterijoms, nešvarumams. Didieji gamintojai orientuojasi į inovatyvių bekontakčių technologijų, užtikrinančių dar aukštesnę sanitarinių įrenginių kokybės kartelę, kūrimą.

Specialioje parodos platformoje „Pop up my Bathroom“ pristatytos trys pagrindinės tendencijos, lemsiančios vonios kambario dizaino ir technologijų vystymąsi per ateinančius kelerius metus. Vonios erdvė bus išmani; žalia; vonios patalpa taps kambariu arba mažuoju namų SPA (angl. SMART. GREEN. LIVING).

SMART. GREEN. LIVING. Aksioma, kuri ateinančius kelerius metus lems vonios kambario dizainą ir

Messe Frankfurt Exhibition GmbH nuotr.

technologijas.

53

kokybiško namo DNR

Išmaniajame vonios kambaryje atsiveria naujos galimybės: vokiečių vonios įrangos ir aksesuarų gamintojas „Keuco“ novatorišką apšvietimą integravo į dušo įrenginį.

Messe Frankfurt GmbH / „Keuco“ nuotr.

Šiuolaikinio vonios kambario nebeįmanoma apibūdinti remiantis pavieniais švaros, medžiagų ar technologijų veiksniais. Visi vonios kambario elementai susilieja ir tampa neatsiejama patalpos dalimi. Dizaineriai vis dažniau projektuoja vonios kambarius, kuriuose vien tvarios ir novatoriškos medžiagos bei įdiegtos modernios skaitmeninės technologijos. Tai, kas dar prieš dešimtmetį stebino, šiandien tampa naująja realybe. Ją ypač paskatino pastarieji pandemijos metai, Europos Komisijos Žaliojo kurso gairės bei visose Europos Sąjungos valstybėse vilnijanti tvarumo ir ekologiškumo kryptis, kuri neišvengiamai paliečia ir kiekvieną vartotoją.

Kuriamas naujas kokybės standartas ir vartotojų keliami vis aukštesni reikalavimai dizainerius ir sanitarinių įrenginių gamintojus įpareigoja skirti dėmesį sinergiškam visų vonios įrenginių darbui. Ir ieškoti metodų, kaip bendroje erdvėje nuosekliai integruoti visą sanitarinę įrangą ir dizaino elementus.

54 2021 balandis

kokybiško namo DNR

.SMART

Messe Frankfurt Exhibition GmbH / Jochen Günther nuotr.

Messe Frankfurt Exhibition GmbH / Pietro Sutera nuotr.

Išmaniųjų technologijų ir santechnikos įrenginių sintezė kuria naują higienos standartą ir leidžia įrengti dar labiau personalizuotą vonios kambarį.

Reguliarūs techninės priežiūros procesai jau gali būti atliekami skaitmeniniu ir nuotoliniu būdu, įrengus išmaniąsias valdymo sistemas.

Messe Frankfurt Exhibition GmbH / Jochen Günther nuotr.

Išmaniojo vonios kambario samprata revoliuciją sukelia ne sukurdama visiškai naują konceptą, o suliedama rinkoje jau esančius gaminius – santechnikos prietaisai sujungiami su išmaniosiomis technologijomis. Tokiu būdu dėl sukurtų modernių dušo kabinų, praustuvų vonios procedūros tampa maksimaliai patogios, greitos ir higieniškos.

Naujajame vonios kambaryje gamintojai siūlo integruoti veidrodžius, kuriuose įdiegti išmanieji ekranai. Modernūs, su aukštosiomis technologijomis sujungti veidrodžiai tampa savotiškais informaciniais centrais, kuriuose pateikiama informacija apie vidaus ir lauko oro temperatūrą, drėgmę, juose yra integruota žadintuvo funkcija, kai kuriuose – įdiegti „Wifi“ ir „Bluetooth“.

Revoliucijos natą išmaniosios technologijos įneša ir į dušo kabiną, tualeto zoną – jose montuojamos novatoriškos vandens valdymo priemonės, išmaniaisiais pulteliais arba išmaniajame telefone įdiegtomis mobiliosiomis aplikacijomis valdomi dušo tualetai, bidė, vanduo duše ir vonios kambario patalpos, dušo apšvietimas. Siekdami užtikrinti maksimalią higieną, gamintojai siūlo į vonios erdvę integruoti oro valytuvus su ultravioletinių spindulių technologija ir kitus bekontakčius įrenginius.

55

Messe Frankfurt Exhibition GmbH / Pietro Sutera nuotr.

kokybiško namo DNR

Naudojant technologijas vonios ar dušo erdvėje kuriama unikali ir komfortiška patirtis – integruojama inovatyvi apšvietimo valdymo sistema, dušo zonoje montuojama vaizdo ekrano siena, vandens maišytuvai su jutikliais ir kiti prietaisai.

Messe Frankfurt GmbH / „Dornbracht“ nuotr.

Žaliajame vonios kambaryje maksimaliai sujungiamas išmanumas, energijos taupymas, natūralios medžiagos ir tvarūs gaminiai.

Išskirtinis dėmesys – higienai ir bekontaktėms technologijoms.

56 2021 balandis

Messe Frankfurt Exhibition GmbH nuotr.

.GREEN

Jau kurį laiką ilgaamžės, tvarios ir ekologiškos medžiagos atlieka vis svarbesnį vaidmenį projektuojant vonios kambarį. Klimato kaita ir toliau išlieka vienas didžiausių iššūkių šiandienos visuomenei, todėl šis veiksnys lemia tolesnį vonios kambario žaliosios krypties vystymą.

Gamintojai tvarų vonios kambarį kuria derindami natūralias medžiagas su pažangiomis technologijomis. Žaliasis vonios kambarys turi būti kuo arčiau gamtos. Ši kryptis suponuoja ateities vonios kambario konceptą, kuriame optimaliai derinami išmanūs, energiją ir vandenį taupantys gaminiai, ekologiškos ilgaamžės medžiagos ir tvarus gaminių dizainas. Dizaineriams, projektuojantiems vonios kambarį, rekomenduojama atsigręžti į tvarius sprendimus, kurie turi ilgą išliekamąją vertę.

Messe Frankfurt GmbH / „Villeroy & Boch“ nuotr.

Erdvė pastebimai plečiasi, joje atsiranda papildomos vietos įvairiems baldams ar dizaino elementams.

Messe Frankfurt Exhibition GmbH / Pietro Sutera nuotr.

Mažasis namų SPA – profesionaliai suplanuotame vonios kambaryje jaukumas derinamas su moderniomis formomis, vonios zona tampa atsipalaidavimui skirta erdve.

58 2021 balandis

Pastaraisiais metais vonios kambarys buvo nuolat atnaujinamas.

Jo dizainas atliepia vis didėjantį keliauti negalinčių gyventojų sveikatinimo poreikį.

L AUF E N . LT L AUF E N 1 8 9 2 | ŠV EI CA R I JA

kokybiško namo DNR

.LIVING

Vonios kambarys peržengia savo tradicines ribas ir tiesioginę paskirtį – tai jau ne vien tik švaros ir higienos zona, bet ir gyvenamosios erdvės tęsinys. Vonios patalpa tampa nedideliu kambariu arba mažuoju namų SPA. Šią tendenciją ypač paspartino pandemija, kuomet žmonės, vis daugiau laiko praleisdami namuose, pradėjo kurti individualią ir jaukią namų sveikatingumo zoną.

Stilingoje atpalaiduojančioje vonios kambario erdvėje siūloma integruoti baldus, audinius, kilimus, augalus, natūralų apšvietimą ir kitus gyvenamosios erdvės pojūtį kuriančius elementus. Mažasis SPA gali būti kuriamas ir sujungiant miegamojo bei vonios kambario erdves, kai vonios indas tampa patalpos ašimi, vyrauja bioninės formos, gamtos motyvai.

60 2021 balandis

NAUJAS OZO BASEINAS. I Š Š ŪK IAI IR S P RENDIMAI Prekybos ir pramogų centro (PPC) „Ozas“ ir „Plaukimo šeimos“ mokymo plaukti baseinas – pirmasis toks prekybos ir pramogų centre. Kartu su baseino operatoriumi – įmone „Plaukimo šeima“ – įgyvendintas projektas neabejotinai taps prekybos ir pramogų centro traukos objektu šeimoms ir treneriams, norintiems parengti olimpiniams startams naujų meilutyčių ir titenių. O abiejų iššūkių nepabūgusių partnerių – PPC „Ozo“ ir įmonės „Plaukimo šeimos“ – sinergija galbūt įkvėps ir kitus prekybos centrus remti perspektyvias iniciatyvas.

62 2021 balandis

PPC „Ozas“ nuotr.

objektas

Baseinų kompleksą sudaro trys vonios: pirmoji – 25 m ilgio, 4 takelių ir 1,3 m ÷1,5 m kintamojo gylio; antroji – 25 m ilgio, 3 takelių ir 1,5 m gylio; trečioji – 12,5 m ilgio, 2 takelių ir 0,7 m ÷ 1,2 m kintamojo gylio.

Patalpose yra numatytos dušinės, persirengimo ir drabužių saugyklos erdvės, registratūra.

63

Pirmasis iššūkis. Kaip įsprausti baseiną tarp esamo kolonų tinklo?

2

Antrasis iššūkis. Kur dėti ortakius siekiant neprarasti patalpos aukščio?

Naujų baseinų projektavimas ir statyba yra sudėtingas inžinerinis iššūkis tiek projektuotojams, tiek rangovams.

O dar sudėtingiau, kai tai vyksta jau veikiančiame prekybos ir pramogų centre. Reikia prisitaikyti prie esamos situacijos – pastato konstrukcijų, planinių sprendinių, esamų inžinerinių komunikacijų. Suprantama, kad planiniai – konstrukciniai sprendiniai PPC „Ozas“ nebuvo palankūs baseinui projektuoti ir statyti, juk pirminiame pastato projekte jis nebuvo numatytas.

Kolonų tinklas tarp ašių yra 10 x 8,25 m, o kolonos storis – 0,6 metro. Maksimaliai galimas „švarus“ plotis, tenkantis baseino voniai, yra 9,4 metro. Kadangi vieno baseino takelio plotis yra kiek didesnis nei 2 m, atsižvelgiant į papildomai iš šonų įrengiamus vandens nubėgimo latakus, maksimaliai galimas takelių skaičius – 4. Tačiau, projektuojant greta esančią baseino vonią, atsižvelgta į gaisrinės saugos ir žmonių su negalia reikalavimus įrengiant praėjimų plotį, tad ją reikėjo siaurinti iki 3 takelių.

64 2021 balandis

„Projektuojant baseino vonių erdvę, sprendimus diktavo ir esamas aukštis prekybos ir pramogų centro patalpose – nuo juodgrindžių iki sijos apatinės altitudės buvo 4,8 m, iki denginio plokštės apačios – 5,4 metro. Negana to, visa baseino erdvė prieš statybos darbų pradžią buvo 0,75 m žemiau prekybos centro alėjos grindų lygio. Norint suvienodinti baseino patalpų ir prekybos centro alėjos grindų lygius, baseino patalpų grindis teko kelti 0,75 metro.

Pačių baseino vonių erdvės grindų lygį reikėjo kelti dar aukščiau – siekiant įrengti 1,5 m gylio baseiną, kastis į žemę nebuvo galimybės, tam trukdė prekybos centro pamatų konstrukcijos, tad vienintelis kelias – baseino vonių erdvę kelti dar apie metrą nuo prekybos centro alėjos grindų lygio. Išlaikyti atitinkamą lubų aukštį trukdė ir esamos centro elektros instaliacijos, sumontuotos palubėje, nepaisydami to, turėjome nutiesti vėdinimo sistemos magistralinius ortakius ir įrengti pakabinamąsias lubas“, – iššūkius

PPC „Ozas“ nuotr.

1

objektas

Optimalus mikroklimatas patalpose Oro apykaita baseinų komplekse buvo apskaičiuota remiantis VDI2019 metodika, atsižvelgiant į patalpos aplinkos oro temperatūrą, baseino vandens temperatūrą, palaikomą drėgmę, vandens paviršiaus plotą ir kt. Apskaičiuotas oro kiekis – 28 000 m3/h, šviežio oro kiekis – iki 10 000 m3/h ir vardija Artūras Tilinga, prekybos ir pramogų centro „Ozas“ plėtros projektų vadovas.

Todėl buvo priimtas nestandartinis sprendimas – siekiant nežeminti lubų aukščio, magistraliniai ortakiai buvo nutiesti po baseino erdvės grindimis, patalpos perimetru po grindų konstrukcija. Kadangi patalpose numatyta daug vadinamųjų vandens taškų (baseinai, dušai, WC patalpos), baseino patalpos buvo įrengtos ant pakeliamųjų grindų. Papildomai buvo suprojektuotas pogrindžio vėdinimas, kad būtų palaikyta nuolatinė oro cirkuliacija, galimai apsisaugojant nuo pelėsio susidarymo ir drėgmės ardančiojo poveikio ateityje.

keičiamas pagal gamyklinius nustatymus, siekiant į patalpas tiekti atitinkamo drėgnumo orą.

Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus žmonių skaičius vieno užsiėmimo metu gali būti iki 100, oro kiekis, tenkantis vienam asmeniui, norminę tiekiamo oro reikšmę viršija kelis kartus, kas savaime užtikrina komfortabilias ir per pandemiją saugias sąlygas. Oro temperatūra patalpose palaikoma grindiniu šildymu ir per vėdinimo sistemą. Perteklinė drėgmė šalinama per vėdinimo sistemą.

Santykinė oro drėgmė patalpose palaikoma naudojant vėdinimo įrenginį. Į patalpas tiekiamas oras atitinkamai pašildomas, siekiant palaikyti projekte numatytą oro temperatūrą ir santykinę drėgmę.

65

PPC „Ozas“ nuotr.

objektas

3

Trečiasis iššūkis. Iš kur gauti papildomų šilumos kilovatų naujam baseinui?

Investuota į geras stacionarias vonias ir inžinerinę įrangą, viskas atlikta labai kokybiškai.

Neturėjome tikslo sukurti įspūdingo dekoro, kuris būtų viršijęs numatytą biudžetą.

Ne tik rezultatu, bet ir projekto eiga esame patenkinti – tai nuosaikus, sklandžiai organizuotas procesas. / Architektas Dalius DAINYS, P.A.R.Y.Ž.I.U.S. /

66 2021 balandis

Projektuojant baseiną prekybos ir pramogų centre, atsirado papildomas ženklus šilumos energijos poreikis. „Derinant technines sąlygas su miesto šilumos tinklų bendrove dėl papildomo šilumos galingumo suteikimo prekybos ir pramogų centrui, paaiškėjo, kad esama miesto šilumos tinklų trasos atšaka neturi pakankamo pralaidumo didesniam šilumos kiekiui transportuoti, tad vienintelė išeitis – miesto šilumos tinklų atšakos rekonstrukcija. Toks techninis sprendimas iš esmės galėjo sužlugdyti projektą dėl papildomų investicijų į miesto tinklų renovaciją, tad šioje situacijoje teko ieškoti sprendimų, kaip esamą prekybos centro šilumos ūkį optimizuoti“, – sako A. Tilinga.

objektas

Nauja vandens valymo technologija

pasižyminčios žymiai geresnėmis

Viena svarbiausių užduočių įrengiant baseiną buvo modernios technologijos,

filtravimo ir dalinai dezinfekcijos savybėmis. Papildomai vandens

leidžiančios užtikrinti puikų vandens valymą, įrengimas. Tam tikslui buvo

dezinfekcijai ir chloraminų skaidymui buvo sumontuoti UV spindulių

sumontuota šiuolaikiška vandens ruošimo įranga. Vietoj filtravimui

įrenginiai. Visi pagrindiniai baseino priežiūros procesai, tokie

įprastai naudojamo smėlio yra taikoma efektyvesnė technologija – AFM arba aktyvi filtravimo terpė.

Tai aktyvuoto stiklo granulės,

kaip vandens papildymas, filtrų plovimas, temperatūros palaikymas, reagentų dozavimas, yra visiškai automatizuoti.

„Sprendimą pavyko rasti perprogramavus visų vėdinimo agregatų veikimo algoritmą. Atitinkamai teko spręsti šilumos paskirstymo klausimą tam, kad pakaktų esamo techninės įrangos galingumo. Tam tikslui buvo įgyvendinti papildomi valdymo algoritmai, kurie leido išnaudoti pastato šilumos inertiškumą keičiant parametrų rėžius. Šilumos galios paskirstymą taip pat padėjo užtikrinti ir vėdinimo įrenginių C02 parametrų kontrolė, kuria ne tik sekamas tinkamas šviežio oro kiekis, bet ir atsiranda galimybė tiksliau suvaldyti momentinius šilumos poreikius. Taigi išsprendus šį automatikos klausimą, buvo pilnai optimizuotas prekybos centro šilumos ūkis, tad nebebuvo poreikio rekonstruoti miesto šilumos tinklų“, – aiškina A. Tilinga.

Kaip vieną iš apdailos elementų pasirinkome sluoksniuotojo lukšto skydus (fanerą) – natūralų ir modernų gaminį, savo medžio tekstūra suteikiantį jaukumo. Ji saikingai tonuota, kad sukurtų asketišką ir drausminantį interjero stilių. / Architektas Dalius DAINYS, P.A.R.Y.Ž.I.U.S. / 67

4

Ketvirtasis iššūkis. Projekto ir statybų valdymas Tai buvo jungtinis projektas, kuriame dalyvavo 2 užsakovai – prekybos ir pramogų centras ir baseino patalpų nuomininkas, todėl svarbiu aspektu įrengiant baseinų kompleksą buvo ir pats projekto valdymas. Visi susitikimai, projekto koordinavimas buvo organizuojami bendrai dalyvaujant abiem pusėms. Parengus projektą, buvo inicijuotas bendras rangos konkursas, atitinkamai su atidalintais darbų žiniaraščiais ir detaliaisiais grafikais bei atsakomybių ribomis prekybos ir pramogų centro bei nuomininko daliai.

Siekiant maksimalaus statybos darbų procesų koordinavimo, buvo priimtas sprendimas darbus vykdyti generalinės rangos būdu, išsirinkus vieną statybos darbų rangovą tiek „Ozo“, tiek „Plaukimo šeimos“ rangos darbų apimčiai.

Todėl projekto koordinavimas tapo sklandus, visi neaiškumai arba neatitiktys tarp įvairių inžinerinių dalių buvo rangovo atsakomybė, o darbai atlikti laiku ir kokybiškai.

Apibendrinant visus baseino komplekso įrengimo projekto „Oze“ procesus, galima drąsiai teigti, kad šis projektas buvo prekybos ir pramogų centro, nuomininko „Plaukimo šeimos“, projektuotojų, statybos darbų rangovo, projekto konsultantų ir turto valdytojų puikaus komandinio darbo pavyzdys.

68 2021 balandis

Mūsų anksčiau įdiegta laisvai programuojamų algoritmų pastato valdymo sistema „Automated logic“ prekybos centre leido lanksčiai išspręsti po baseino įrengimo padidėjusį pastato šilumos energijos poreikį. Taip šilumos paskirstymas pasiektas su esamu techninės įrangos galingumu“. / Projekto rangovas „City Service Engineering“, „Apex Intelligence“ centro vadovas Donatas KARČIAUSKAS

/

PPC „Ozas“ nuotr.

projekto sprendimai

Vėdinimo sistemos

Naujajame baseine – aukščiausią kokybės kartelę atitinkantis įrengimas

Vandens valymas

Grindys ir perdangos

Prekybos ir pramogų centre „Ozas“ įsikūrusio „Plaukimo šeimos“ baseino statybomis, patalpų įrengimu ir apdaila rūpinosi šio projekto generalinis rangovas UAB „Imstata“. Įmonės specialistų komanda kruopščiai įgyvendino baseino statybos, įrengimo ir apdailos darbus, integravo aukščiausios klasės baseino įrangą.

Naujoji vaikų mokymo plaukti bei plaukimo meistrų rengimo ir treniravimo erdvė buvo įreng-

konstrukcijų, inžinerinės įrangos ir apdailos medžiagų apsaugai nuo agresyvių chloro garų.

projektavimą. Įmonė jau daugiau nei dešimtmetį atlieka gyvenamosios ir negyvenamosios pa-

ta cokoliniame „Ozo“ aukšte. Kadangi baseino patalpos buvo įrengiamos jau veikiančiame pastate, nebuvo techninių galimybių įgilinti esamų grindų, todėl, siekiant įrengti baseino vonias, buvo betonuojamos pakeltos grindys-perdangos. Dušinėse ir persirengimo patalpose grindys pakeltos 1 metru, o baseino vonių erdvėje – 1,8 metro. Pasirinktas sprendimas leido suformuoti 1,5 m gylio baseinų vonias su šuolių bokšteliais.

Visose baseino patalpose išbetonuotos grindys-perdangos, suformuotos gipso kartono sienos. Taip pat įrengtos vėdinimo, šildymo, elektros, vandentiekio ir nuotekų inžinerinės sistemos, atlikta patalpų apdaila. Apdailos medžiagos maksimaliai pritaikytos drėgnoms baseino patalpoms. Daug dėmesio skirta pastato

Viena svarbiausių užduočių įrengiant baseiną buvo užtikrinti kokybišką vandens valymą. Įrengta šiuolaikiška baseino vandens ruošimo įrangos sistema, baseinas atitinka visus higienos standartus, pasižymi puikiomis vandens filtravimo, chloravimo ir valymo funkcijomis.

Išskirtinis dėmesys skirtas vėdinimo sistemos įrengimui. Oro vėdinimo efektyvumą užtikrina specialistų įdiegta savireguliacinė vėdinimo kamera, kuri palaiko patalpoje nustatytą optimalų oro drėgnumą ir šilumą. Baseino vėdinimo sistema ir kitos inžinerinės sistemos valdomos nuotoliniu būdu iš atnaujintos bendrosios „Ozo“ prekybos centro pastato valdymo sistemos.

UAB „Imstata“ – patyrusių, profesionalių ir kvalifikuotų statybos specialistų komanda, atliekanti statybos darbus, jų valdymą ir

skirties pastatų statybos, remonto, rekonstrukcijos, renovacijos, griovimo darbus. Atliekamų darbų kokybę užtikrina įdiegtos kokybės valdymo sistemos: aplinkos apsaugos vadybos sistema (ISO 14001 standartas), darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema (OHSAS 18001 standartas) ir kokybės vadybos sistema (ISO 9001 standartas).

www.imstata.lt

69

projekto sprendimai

Statybos projektų valdymo įmonė „Statybos procesų valdymas“ teikė projekto valdymo paslaugas įmonei „Treniruočių pasaulis (Plaukimo šeima)“ prekybos centre „Ozas“, įrengiant trijų naujų baseinų kompleksą. Nors projekto įgyvendinimo

Projektavimo proceso valdymas – su nauja programine įranga

terminas buvo trumpas ir darbai vyko labai intensyviai, įmonės „Statybos procesų valdymas“ specialistai įdėjo svarų indėlį, kad projektą pavyktų laiku ir sėkmingai įgyvendinti, o projekto biudžetas nebūtų viršytas. Kokybės valdymui buvo naudojama novatoriška programinė įranga „Dalux“. „Statybos procesų valdymas“ kartu su įmone „Contestus“ šiame projekte atliko konstrukcijų, interjero, inžinerinių tinklų ir baseino technologijos įrengimo valdymo paslaugas. „Statybos procesų valdymas“ šiame projekte taip pat labai vertina sėkmingą bendradarbiavimą su įmonėmis „NEPI Rockcastle Lithuania“ ir „Imstata“.

www.stav.lt

UAB „Eldina“ atliko elektros instaliacijos ir apšvietimo montavimo darbus. Objekte įmonės komanda įrengė 200 kw galingumo elektros spintą IPS SU ĄRI, taip pat tris paskirstymo skydus, kurių kiekvieno galingumas apie 60 kw. Paklota apie 400 m

Elektros instaliacija ir apšvietimas – atsižvelgiant į specifinę patalpų paskirtį

jėgos kabelio, 7 km – instaliacinio kabelio. Visą išvardytą įrangą kartu su daugiau nei 200 šviestuvų mažiau kaip per 3 mėnesius sumontavo 6 specialistų brigada.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas šviestuvams, kurie, baseinui nuolat veikiant, turės atlaikyti agresyvią aplinką – didelę chloro ir drėgmės koncentraciją, būdingą baseinų patalpoms.

www.elektravisiems.lt

Efektyviam drėgmės surinkimui, kokybiškam mikroklimatui palaikyti UAB „Mantės inžinerija“ kartu su projektuotojais atliko prekybos centro „Ozas“

Inžineriniai sprendimai drėgnoms patalpoms

baseino darbo projektą ir montavimo darbus bei įrengė paties baseino ir šalia esančių patalpų (persirengimo patalpų, dušų ir registratūros) vėdinimo sistemas. Baseino vėdinimo sistemoms buvo panaudoti poliuretaniniai ortakiai, įmonės „SKAWEN“ (Švedija) vėdinimo kamera. Persirengimo, dušo ir WC patalpoms – įmonių „AEROSTAR“ (Ukraina), registratūros patalpoms – „VTS Clima“ (Lenkija) vėdinimo įrenginiai. Bendrovė taip pat sumontavo ir priešgaisrinę dūmų šalinimo sistemą.

UAB „Mantės inžinerija“ info@mantesinzinerija.lt +370 674 88 703

70 2021 balandis

PPC „Ozas“ nuotr.

projekto sprendimai

Statybų valdymas patikėtas profesionalams Prekybos ir pramogų centre „Ozas“ įsikūrusio baseinų komplekso statybų valdymo ir jų priežiūros darbai patikėti profesionaliai UAB „CONTESTUS“ komandai. Bendrovė baseino statybos darbų projekte atliko projektavimo ir statybos valdytojo vaidmenį, atstovavo centro „Ozas“ interesams, taip pat vykdė statybos darbų techninę priežiūrą.

Penkis mėnesius užtrukusio projekto vystymo metu statybos valdytojo „CONTESTUS“ laukė nemažai iššūkių. Vienas didžiausių – statybos darbų organizavimas derinantis prie veikiančio prekybos centro ir statybinių medžiagų tiekimas į statybvietę. Šie procesai turėjo būti iš anksto technologiškai apgalvoti ir įgyvendinti taip, kad nebūtų trukdoma veikiančiam prekybos centrui, o darbai įgyvendinti per trumpiausius galimus terminus.

Per baseino komplekso statybas ypatingas dėmesys skirtas ir techninei projekto priežiūrai – itin svarbu laiku nustatyti projektavimo ar statybos vykdymo metu kylančius nesklandumus, operatyviai priimti sprendimus. Tik greitas visų

statybos proceso dalyvių reagavimas, projektavimo ir techninių sprendinių operatyvus derinimas bei priėmimas padėjo projektą įgyvendinti laiku.

Išskirtinės visų statybos proceso dalyvių pastangos atiteko inžinerinių dalių suderinimui ir suvestiniam inžineriniam planui parengti, tokiu būdu siekiant išvengti netikslumų ir klaidų. Statybos darbai buvo vykdomi esamose prekybos centro patalpose su ribota erdve, todėl bet kokie didesni neatitikimai derinant inžinerines dalis tarpusavyje būtų turėję didelę įtaką įrengimo sąnaudoms, darbų atlikimo terminams ir interjerui.

Užduotį sėkmingai įgyvendinę visi statybos dalyviai skyrė pakankamai laiko ir daug dėmesio inžinerinių komunikacijų bei baseino technologijos suderinimui, dirbo komandinį darbą ir išvengė didesnių nesklandumų.

UAB „CONTESTUS“ rinkoje skaičiuoja jau daugiau nei 15-a darbo metų, todėl drąsiai gali vadintis statybos projektų valdymo profesionalais. Bendrovės komandoje – didelę patirtį sukaupę specialistai, perduodantys užsakovui

savo žinias ir padedantys priimti palankiausius sprendimus, įvykdyti visus su projektu susijusius žingsnius nuo pat projekto rengimo pradžios iki statybų užbaigimo. Įmonės atliktų darbų portfelyje – beveik šimtas statybos projektų valdymo ir nekilnojamojo turto objektų plėtros projektų visoje Lietuvoje. Šiandien vis daugiau užsakovų, nekilnojamojo turto vystytojų, įvairių įmonių pasirenka statybos valdytoją statybos procesų koordinavimui, pasitiki ir patiki projekto įgyvendinimą profesionalams. „CONTESTUS“ plėtrą ir veiklos sėkmę užtikrino teikiamų paslaugų profesionalumas, projektų valdymo efektyvumas ir siekis tobulėti bei aktyviai semtis patirties dinamiškoje, nuolat kintančioje statybų srityje.

www.contestus.lt

71

MAAS orlaivių dažymo centras

LĖKTUVŲ DAŽYMO CENTRAS KAUNE

Daugiau nei 30 metų patirtį turinti įmonė „MAAS Aviation“ plėsdama savo veiklą numatė lėktuvų dažymo angaro statybą ir eksploataciją Kauno oro uosto teritorijoje. „TEC Industry“ projektuotas lėktuvų dažymo angaras pastūmėjo Kauną link pasaulinės klasės orlaivių techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto (angl. MRO) centro statuso.

72 2021 balandis

www.tec.lt

„MAAS Aviation“ nuotr.

Dvejus metus trukęs MAAS komandos, „TEC Industry“ ir „TEC Consulting“, Lietuvos oro uostų direkcijos ir kitų šio projekto dalyvių bendradarbiavimas apvainikuotas iki šiol moderniausiu „MAAS Aviation“ dažymo dirbtuvių atidarymu Kauno oro uoste. Orlaivių dažymo angaro projektą rengė „TEC Industry“, aštuonis mėnesius trukusių objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliko „TEC Consulting“ komanda. Itin moderniame objekte Lietuvoje vienu metu gali tilpti iki dviejų A321 dydžio orlaivių ir tai yra pirmas toks dažymo cechas Lietuvoje. Jis tapo vienuoliktu bendrovės angaru pasaulyje.

Projekto eiga pateikė įdomybių Šis išskirtinis projektas Kauno oro uoste projektuotojams iškėlė ne vieną iššūkį: didžiausiu jų tapo 41 m tarpatramis. Šiuo aspektu angaras tikrai Lietuvoje išskirtinis. „Tinkamiausių sprendinių tokio ilgio santvarai ieškojome keliose kompiuterinio projektavimo ir modeliavimo programose. Modeliavome konstrukcijas, kurios būtų tiek ekonomiškos, tiek atlaikančios apkrovas pagal nurodytus reikalavimus“, – priimtiniausio varianto paieškas prisimena Mantas Biknius, TEC grupės pardavimų vadovas. Tai įgyvendinti pavyko, o vos tik užbaigto angaro konstrukcijų stiprumą patikrino ir gausiu šlapiu sniegu šiemet pasižymėjusi žiema.

Kitas projektuotojams tekęs uždavinys buvo milžiniški angaro vartai. Lėktuvams įvažiuoti skirta anga – tai tas pats 41 m tarpatramis. Iš metalo konstrukcijų teko padaryti specialų rėmą, kuris atlaikytų ne tik santvarą, bet ir 41 m pločio vartus. „Ši konstrukcija buvo įgyvendinta: vartus sudaro trys dalys, šoninės dalys pasikelia pusiau, o centrinė pakyla iki pat viršaus, kad netrukdomai galėtų įvažiuoti uodega – aukščiausia lėktuvo dalis“, – projektavimo proceso įdomybes dėsto M. Biknius.

Veikla, reikli apšvietimui Pažangus techninis sprendimas vartams buvo reikalingas ne tik dėl jų dydžio, bet ir dėl naujam pastatui pagal galiojančius teisės aktus keliamų A+ energinės klasės reikalavimų. Nemažai padirbėję su tiekėjais, TEC grupės specialistai rado priimtinus konstrukcinius sandarinimo sprendinius šiems vienetiniams vartams. Angaro vartai yra tekstiliniai: jie iš sintetinės medžiagos su šiltinimo sluoksniu. Nestandartiniais sprendimais pavyko pasiekti, kad, nepaisant didžiulio vartų paviršiaus, jie išlaikytų atitinkamą šiluminę varžą ir angaras atitiktų A+ energinio naudingumo klasę. „Buvo tam tikrų iššūkių ir dėl metodologijos, kaip tokio dydžio patalpas su tokio dydžio vartais išbandyti ir įsitikinti, ar jis atitinka A+ klasę. Bandymus sėkmingai įveikėme su orapūtėmis“, – pasakoja TEC grupės pardavimų vadovas.

Angare naudoti LED žibintai taip pat didina pastato tvarumą, nes mažėja suvartojamos energijos kiekis. Žinia, kad apšvietimas dažymo procese labai svarbus, tad dirbtuvėse įrengtas galingas apšvietimas. Lėktuvų dažymo paviršiuje, t. y. apie 20 m nuo žemės, turėjo būti užtikrintas būtinas apšvietos kiekis ir pakankama spalvų atgava. Standartiniai LED šviestuvai čia netiko. Norint išvengti akinimo, o tai buvo vienas svarbiausių apšvietimo sistemai keltų reikalavimų, buvo pasirinktos ne tiesioginę taškinę šviesą, o tolygų šviesos srautą skleidžiančios dispersinės plokštės.

Technologijos užtikrina tvarumą „MAAS Aviation“ pastatas, sukurtas siekiant aukščiausių sektoriaus kokybės standartų, pasižymi ne tik specifinėmis apšvietimo, bet ir nuotekų, vėdinimo, oro tiekimo, priešgaisrinėmis sistemomis.

Visos jos veikdamos drauge užtikrina sklandų darbą ir valdomą poveikį aplinkai.

Dažymo angare kontroliuojamas mikroklimatas, kad iki minimumo sumažėtų broko rizika dažant orlaivius. „Šildymui ir vėdinimui objekte panaudota dujiniais degikliais valdoma šildymo sistema, kuri užtikrina komfortą ne tik bendrosiose biuro patalpose, bet ir pačiame angare. Technologiškai tai yra labai svarbu, kadangi dažymo metu turi būti išlaikoma tiksli drėgmė ir temperatūra, – pažymi M. Biknius. – Taip pat senų dažų šalinimo ir dažymo metu turi būti užtikrinamas komfortiškas oro srautas žmonėms, dirbantiems prie lėktuvo. Apgalvota oro cirkuliacija leidžia lėktuvui greičiau džiūti tarp dažymo operacijų.“ Pakankamo oro srauto tiekimas numatytas iš viršaus: buvo siekta, kad oro srautas būtų kuo labiau laminarinis ir nesukurtų jokių sūkurių ar skersvėjų ir leistų dažams lygiai gulti ant paviršių.

Speciali sistema angare užtikrina oro recirkuliaciją, o tai taip pat didina pastato energinį naudingumą. Angare, lėktuvo stovėjimo vietos apačioje, priekyje ir šonuose sumontuoti oro paėmimo filtrai, specialia technologija surenkantys dažų purslus ir išvalantys orą.

Recirkuliuojamas oras taupo šilumą, ir tik perteklinis, jau kelis kartus atidirbęs oras išmetamas į atmosferą. Tiek recirkuliacija, tiek filtrais jis išvalomas nuo lakiųjų organinių junginių ir taip užtikrinamas pastato bei jame vykdomo darbo tvarumas be kvapų ir taršių išmetimų. Moderni oro valymo sistema įdiegta dirbant drauge su šioje veiklos srityje besispecializuojančia kompanija iš Anglijos.

Patrauklu klientams Orlaivių dažymo ir išorinių dangų ekspertai naują angarą Kauno oro uoste atidarė greta „FL Technics“ techninės priežiūros ir remonto patalpų. Tame pačiame oro uoste prieinamos bazinės priežiūros ir dažymo paslaugos – ekonomiškai patrauklus būdas oro linijų bendrovėms kuo efektyviau išnaudoti orlaivio antžeminį laiką.

73

MAAS orlaivių dažymo centras

KAUNO ORO UOSTAS AUGA kaip techninės „MAAS Aviation“ nuotr.

priežiūros ir remonto centras

Nuo 2021-ųjų Kauno oro uoste veikiantys operatoriai vienoje vietoje gali suderinti orlaivio perdažymą ir techninę priežiūrą, mat žiemą šalia buvusių lėktuvų remonto angarų atidarytas naujas „MAAS Aviation“ orlaivių dažymo cechas. Generalinis rangovas šiame objekte buvo įmonė „Agentus“. www.agentus.lt

74 2021 balandis

Vienas šio projekto išskirtinumų – pati pastato vieta. Kadangi angaras yra oro uosto teritorijoje, organizuojant darbo procesus, teko integruotis į esamą oro uosto infrastruktūrą. „Agentus“ patys turėjo gauti leidimą, kad pirmomis dienomis rangovo teisėmis galėtų patekti į statybvietę. Darbams įsibėgėjus, statybų aikštelėje buvo įrengta nekontroliuojama zona, ir tai atlaisvino tiek darbuotojų, tiek statybinės technikos, tiek medžiagų judėjimą. Žinoma, visi naudojosi tuo pačiu keliu kaip ir oro uostas, tad patekti į statybvietę buvo sudėtingiau. Teritorijoje galioja taisyklės, kurių visiems privalu laikytis, tačiau per devynis mėnesius trukusias statybas jokių problemų ar nusiskundimų statytoju nekilo. „COVID-19 sumenkino galimybes užsakovui gyvai dalyvauti statybų procesuose. Laimei, turime didelę darbo su informacinėmis modeliavimo programomis patirtį. Tai padėjo valdyti projektą ir realiu laiku bendrauti tiek su užsakovu, tiek su visomis statybas vykdžiusiomis įmonėmis“, – sako „Agentus“ vykdomasis direktorius Darius Kvedaravičius.

Tarpatramis tarp kolonų pastate yra 41 m, tad vienas pagrindinių sunkumų buvo santvarų ir orlaivių vartų rėmų montavimas.

Neįprastai ilgos santvaros surinktos iš dviejų dalių, o didžiosios iš jų svėrė iki 25 tonų. Sudėtinga buvo ne tik jas sumontuoti, bet ir atsivežti. Logistinius galvosūkius reikėjo spręsti tiek dėl metalo konstrukcijų pristatymo į statybvietę, tiek dėl gelžbetonio konstrukcijų, didžiausios konstrukcijos buvo vežamos naktimis. Nestandartinio dydžio ir svorio gaminiams buvo reikalinga speciali technika, leidimai ir specialus privažiavimas į vietą. Maža to, atitinkamo ilgio kolonas galėjo pagaminti anaiptol ne visos gamyklos Lietuvoje, tad rangovui teko rinktis iš mažesnio tiekėjų rato.

Dėmesys aplinkosaugai Generalinio rangovo užduotis buvo ne tik pastatyti angarą kaip kokybiškas pramoninio pobūdžio patalpas, atitinkančias A+ energinę klasę, bet ir atsižvelgti į pastate vykdomos veiklos keliamus reikalavimus.

Statant objektą, didelis dėmesys skirtas aplinkos apsaugai.

Angare įdiegtos technologiškai pažangios inžinerinės sistemos.

Specialūs sprendimai buvo reikalingi dažyklos nuotekoms dėl jų specifikos: plaunant lėktuvą naudojamos tam tikros cheminės medžiagos, o dažai taip pat turi cheminių elementų, kuriems nevalia patekti nei į gamtą, nei į miesto sistemas. Visos angaro technologinės nuotekos surenkamos specialiai įrengtose talpyklose ir išvežamos po kiekvieno dviejų lėktuvų plovimo ir dažymo. Tam skirtose vietose susidariusios atliekos utilizuojamos, o į miesto tinklus išteka tik buitinės nuotekos. „Dažykloje itin svarbu efektyviai vėdinti patalpas. Didelis dėmesys skirtas ventiliacijai ir išmetamam orui: įdiegtos 4–5 filtrų sistemos, kurios pakartotinai du kartus degina tą patį orą, kad jame neliktų kenksmingų medžiagų. Visos lakiosios medžiagos surenkamos filtrais ir į aplinką išleidžiamas visiškai nepavojingas ir neužterštas oras“, – pasakoja šio projekto vadovas Linas Ščesnavičius iš „Agentus“. Visose kitose – tiek dažų maišymo, tiek sandėliavimo – patalpose taip pat įrengtos specialios ventiliacijos sistemos, kurios orą per valandą pakeičia iki 10–15 kartų. Taip pasiekiama darbuotojų sauga ir užtikrinami medžiagų sandėliavimo reikalavimai.

Aukščiausi kokybės standartai

Didžiagabaritės konstrukcijos Orlaivių dažymo angaras ne tik pirmas tokio pobūdžio projektas įmonei „Agentus“, bet ir pirmasis toks statinys Lietuvoje. „Mes, kaip generalinis rangovas, kuravome viską – nuo užsakovo minties projektavimo iki statinio projekto parengimo, nuo statybos leidimo gavimo iki viso pastato statybos ir pastato perdavimo eksploatacijai. Įgyvendinome viską, kas gulėjo popieriuje, tačiau kiekviena pastato detalė buvo dar po du tris kartus iš esmės pergalvota, kol viskas pastatyta parinkus geriausią, optimalų variantą“, – pasakoja „Agentus“ vadovas Saulius Jonaitis.

Statant neeilinį, tikrai didelį pastatą, kokių Lietuvoje nėra daug, iššūkių buvo tiek projektuotojams, tiek statybininkams, bet viską įgyvendinti pavyko puikiai ir laiku.

Taip pat ypatingas dėmesys skirtas dažymo kameroms ir darbo vietoms: dažymo kamerose sumontuoti specialūs LED šviestuvai, skirti būtent dažymo patalpoms. Dažymo proceso metu dažymo patalpoje galimai susidaro „Ex zona“. Siekiant minimizuoti rizikas įvykus elektros nuotėkiui ar kilus kibirkščiai, pastate sumontuoti ne tik specialūs šviestuvai, bet ir kištukiniai lizdai ir visi kiti elektros šaltiniai. Viskas angare maksimaliai izoliuota ir hermetiška, pastatas visiškai saugus. Iškilus „MAAS Aviation“ angarui, Kauno oro uoste praplėsta infrastruktūra: esamo priešgaisrinio vandentiekio tinklo galingumo nepakako, tad pastato gaisriniam saugumui užtikrinti įrengtas papildomas 300 m3 talpos antžeminis priešgaisrinis rezervuaras, žiedinis gaisrinio vandentiekio tinklas su keturiais gaisriniais hidrantais, privažiavimo keliai, kita oro uosto infrastruktūra.

Visos „MAAS Aviation“ dažyklos yra sertifikuotos pagal EN9100, ISO9001 ir ISO14001 standartus, o Kauno cechas veikia pagal šiuos standartus nuo pat veiklos pradžios.

75

MAAS orlaivių dažymo centras

INŽINERINIŲ TINKLŲ projektavimas ir įrengimas – su kokybės ženklu

Modernaus lėktuvų dažymo angaro veiklos pradžiai Kauno oro uosto teritorijoje pasiruošta – tam teko įdėti nemažai ir projektuotojų, ir rangovų, ir subrangovų pastangų.

Daugiau kaip dvidešimt metų Kaune veikianti bendrovė „Larinda“, kurios specializacija – lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų bei su tuo susijusių įrenginių montavimas, sukauptą praktiką pritaikė ir šiame objekte. Čia bendrovės specialistai atliko priešgaisrinio vandentiekio tiesimo darbus, įrengė priešgaisrinius hidrantus, kad, kilus pavojui, angarą būtų galima gesinti iš išorės, priešgaisrinio vandentiekio įvadą iš priešgaisrinio rezervuaro į pastatą, kad prireikus didžiuliame pastate būtų galima gesinti gaisrą iš vidaus. Taip pat paklojo nuotekų tinklus – tiek gamybinių, tiek buitinių bei įrengė lietaus nuotekų surinkimo nuo teritorijos, dangų, stogo sistemas.

Anot bendrovės direktoriaus Antano Lauraičio, jų praktikoje, sukaupus itin daug patirties, šis objektas nebuvo didelis iššūkis. Tiesa, lėktuvų dažymo angare buvo tiesiami kitokie, nei įprasta, itin tvirti vandens surinkimo latakai, mat jie turės atlaikyti į angarą įvažiuojančius orlaivius. Įmonės darbuotojams prieš kelerius metus teko dirbti šalia šio dažymo angaro statant „FL Technics“ angarą Kaune. Statant biurų pastatą „Magnum“ pakloti nuotekų tinklus, praėjusiais metais – prisidėti statant padažų ir majonezo „Hesburger“ gamyklą Kauno rajone, taip pat dalyvauti

76 2021 balandis

Veršvų gimnazijos statybose. Yra tekę dirbti ir vystant daugiabučių projektus, netgi Raudondvario pilies rekonstrukcijos projekte. „Larinda“ – subrangos įmonė, kurią įprastai samdo objektų generaliniai rangovai, o ši atlieka jiems patikėtus inžinerinių tinklų tiesimo, nuotekų valymo įrenginių, siurblinių montavimo, įvairius aplinkos tvarkymo, žemės bei melioracijos įrenginių statybos darbus. Įmonė yra atestuota šiems darbams atlikti.

Daugiau nei dvidešimties metų įmonės patirtis leidžia darbus atlikti kokybiškai, operatyviai, sparčiai, suradus techniškai optimalius darbų vykdymo sprendimus ir metodus.

Lėktuvų dažymo angare buvo tiesiami kitokie, nei įprasta, itin tvirti vandens surinkimo latakai, mat jie turės atlaikyti į angarą įvažiuojančius orlaivius.

www.larinda.lt

MAAS orlaivių dažymo centras

Būtinas šiuolaikinio statinio

KOKYBIŠKAI SUMONTUOTOS LUBOS elementas –

„MAAS Aviation“ nuotr.

www.lkolimpus.lt

Fasado ir stogo darbų subrangą vykdanti įmonė angare atliko lubų montavimo ir skardinimo darbus.

Naujojo lėktuvų dažymo angaro statybos rangovams ir subrangovams iškėlė daugybę iššūkių, kuriuos lėmė nestandartinė statinio paskirtis, tūris, angaro konstrukcijoms ir inžineriniams sprendimams keliami kokybės kriterijai. Visas užduotis įgyvendinti leido tinkamai suplanuoti darbai nuo architektų projekto iki stogo ir lubų konstrukcijų gamybos bei montavimo.

Fasado ir stogo darbų subrangą vykdanti įmonė „LK Olimpus“ lėktuvų dažymo angare atliko lubų montavimo ir skardinimo darbus. Įmonės specialistams buvo keliami aukšti technologiniai reikalavimai: reikėjo užtikrinti maksimalų lubų sandarumą, išspręsti angarui itin svarbų oro turbulencijos klausimą ir užtikrinti, kad niekur neliktų dulkių sankaupų.

Tinkamas statinių erdvių mikroklimatas dažymo angare – labai svarbus, todėl lubos turėjo būti sumontuotos itin tiksliai, be jokių nuokrypių ir nuosekliai vadovaujantis architektų, inžinierių bei statytojų parengtais planais. Visi darbai buvo įgyvendinti tiksliai sutartyje numatytu laiku, montavimo ir skardinimo darbams suteikta garantija.

Laiku ir kokybiškai atliekami darbai „LK Olimpus“ patirtis liudija, kad, siekiant tapti patikimu generalinių rangovų ir statytojų partneriu, būtina užtikrinti aukštą darbų atlikimo kokybę, laikytis nustatytų standartų

ir kruopščiai bei laiku įgyvendinti projektus. Taip pat viena bendrovės sėkmės formulių – itin tikslus darbų planavimas ir patyrusi, darni, efektyviai dirbanti komanda. Atidus planavimas ir komandinė veikla įmonei leidžia pretenduoti į darbą didžiausiuose statiniuose tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse.

UAB „LK Olimpus“ teikia profesionalias fasado ir stogo montavimo paslaugas. Kvalifikuotų specialistų komanda atlieka daugiasluoksnių plokščių („Sandwich“) montavimo, profpakloto montavimo, skardinimo darbus, skardos lankstinių profiliavimą ir montavimą. Stogų ir fasadų montavimo ir skardinimo srityje besispecializuojanti įmonė dirba įvairiuose privačiuose, komerciniuose ir pramoniniuose statiniuose.

Pastaraisiais metais „LK Olimpus“ subrangos darbų paslaugas teikė tokiuose objektuose kaip „Girtekos“ logistikos centro ir sandėlių statybose Vilniuje ir Rygoje, prekybos centro „Maxima“, orlaivių angaro Karmėlavoje, inovacijų ir technologijų parko Ventspilyje statybose. Sėkmingai įgyvendintuose objektuose įmonės specialistai montavo stogo paklotą, gamino skardos lankstinius ir juos montavo, o išorėje ir vidaus pertvarose montavo sienines izoliacines plokštes „Sandwich“. Šiuo metu bendrovė daugiausia specializuojasi pramoninių ir komercinių pastatų statybose – Kauno logistikos centro, Daugpilio centrinėje biokatilinėje ir kituose išskirtinės apimties projektuose.

77

MAAS orlaivių dažymo centras

HIDROIZOLIACINĖ ILGAAMŽĖ stogo danga „Oro uosto dažymo angaro projektas buvo netipiškas savo aukščiu ir susidariusiu dideliu šlaitu, kurio parametrus nulėmė net 41 m tarpatramis, skirtas lėktuvų įvažiavimo angai“, – teigė pastato stogo konstrukcijos įrengimo darbus atlikusios įmonės „Stogrenta“ vadovas Mantas Pevcevičius.

Jis išskyrė, kad, nepaisant šio iššūkio, dėl sukauptos solidžios patirties įmonės darbuotojų komandai pavyko sėkmingai įrengti stogą.

Stogui buvo pasirinkta speciali lengva, hidroizoliacinė stogo danga, užtikrinanti minimalią stogo konstrukcijos apkrovą. Jam apšiltinti naudotos šilumos izoliacinės poliuretano plokštės, pagamintos iš standžių poliizocianurato (poliuretano) putų (PIR) šerdies.

Poliuretano plokštės – patvari ir ilgaamžė šilumos izoliacinė medžiaga, pasižyminti puikiomis atsparumo ugniai, šiluminėmis, geromis sukibimo ir kitomis savybėmis. Nedidelis PIR plokštės svoris taip pat svarbi savybė lėktuvų dažymo angaro stogo konstrukcijai, nes stogo atramoms tenka maža apkrova, o lengvas pastato stogas ir ekonomiškos, apkrovas atlaikančios konstrukcijos buvo vienas pagrindinių tikslų projektuojant stogą.

Anot „Stogrentos“ vadovo, stogo montavimas reikalauja specialios įrangos ir specifinių žinių. Tik tinkamai suplanuoti darbų procesai ir visų galimų aplinkybių įvertinimas leidžia maksimaliai įgyvendinti užsakovo reikalavimus. Įmonė stogų konstrukcijų montavimo ir projektavimo, stogo techninės priežiūros paslaugas teikia tiek Lietuvoje, tiek Baltijos regione. Specializuojasi dirbdama su įvairių tipų stogo konstrukcijomis ir daugiasluoksnėmis plokštėmis.

Taip pat užsakovams ji gali pasiūlyti ne vieną kokybiškam ir ilgaamžiam stogui skirtą sprendimą: PVC stogo dangą „PROTAN“, termoizoliacines poliuretano plokštes su aliuminio folija, hidroizoliacinių membranų priedus (vėdinimo kilimėlius, įlajas, kabelių įvadus) ir kitus produktus.

„MAAS Aviation“ nuotr.

Kaune įsikūręs lėktuvų dažymo angaras įrengtas remiantis aukščiausiais aviacijos industrijos kokybės standartais, jame įdiegtos modernios technologijos, o statyboms ir įrengimui pasitelktos savo srities profesionalų komandos.

Pastato stogas taip pat tapo svarbiu elementu, užtikrinančiu stabilią bei sandarią pastato konstrukciją ir papildančiu pastato eksterjerą.

Stogui buvo pasirinkta speciali lengva, hidroizoliacinė stogo danga, užtikrinanti minimalią stogo konstrukcijos apkrovą.

Sutapdintųjų, plokščiųjų stogų įrengimui gyvenamiesiems, komerciniams, pramoniniams, žemės ūkio ar sporto paskirties pastatams pritaikyta hidroizoliacinė PVC stogo danga „PROTAN“. Ši danga – populiarus ir praktiškas pasirinkimas įrengiant įvairių sandėlių ar angarų stogus, nes užtikrina ilgą tarnavimo laiką ir patikimą konstrukciją. Ji įprastai komplektuojama kartu su šilumos izoliacinėmis poliuretano plokštėmis, kurios iš abiejų pusių padengtos daugiasluoksne aliuminio folija. Šis ir kiti įmonės „Stogrenta“ siūlomi sprendimai leidžia efektyviai įgyvendinti ambicingus architektūrinius projektus.

www.stogrenta.lt

78 2021 balandis

MAAS orlaivių dažymo centras

PROFESIONALUMAS IR PATIKIMUMAS – vertybės, atpažįstamos klientų paskirties pastatuose. Kaip pažymi bendrovės atstovai, dažniausias pasirinkimas tiek komerciniuose, tiek individualiuose namuose – plastikiniai langai, tačiau populiarėja ir aliuminio.

Architektai projektuoja didesnius, įvairių konfigūracijų langus, laiptines, taigi, vis reikalingesnės aliuminio sistemos.

Be kita ko, aliuminis pasižymi dviem itin svarbiomis savybėmis – nesideformuoja, mat yra atsparus temperatūros po-

Didelis plotas, modernios technologijos ir tvarumas – tai tik dalis išskirtinumų, kuriais pasižymi Kauno oro uosto teritorijoje iškilusios „MAAS Aviation“ orlaivių dažymo dirbtuvės. Aukšta energinio naudingumo reikalavimų kartelė – A+ klasė – taip pat turėjo įtakos kai kuriems projektuotojų sprendimams. Vienas tokių – tinkamai parinkti ir energinio naudingumo reikalavimus atitinkantys langai.

Nors pramonės objektuose įprastai nemontuojami nei itin išraiškingi, nei įspūdingo dydžio ar formų langai, šiuo atveju pastate, kuriame paslaugos bus teikiamos didžiuliams orlaiviams, specifinių reikalavimų visgi būta. Visus juos išpildė solidžią langų gamybos ir montavimo patirtį sukaupusios bendrovės „Tikri langai“ specialistai. Šiame A+ klasės orlaivių dažymo angare sumontuoti 82 mm pločio, 3 stiklų plastikiniai šilti langai, atitinkantys energinio naudingumo reikalavimus.

Kadangi langai sumontuoti aukštai, jiems pritaikytos nuleidžiamos rankenos. Keletas langų – su oro pritekėjimo orlaidėmis. Kaune įsikūrusi ir kelis padalinius turinti bendrovė „Tikri langai“ gamina ir montuoja ne tik plastikinius, bet ir aliuminio langus, balkono stiklinimo sistemas, aliuminio duris, atitinkančias A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus.

Bendrovės darbų sąraše – maždaug per pusę rikiuojasi darbai daugiabučiuose, individualiuose namuose, komercinės

kyčiams, ir, kitaip nei plastikas, nepakeičiamas stiklinant didelių gabaritų erdves. Fasadinės sistemos, vitrinos, pertvaros gaminamos būtent iš aliuminio. Specialistai pataria didesnes (platesnes nei 1000 mm) lauko duris gaminti tik iš aliuminio sistemos.

Plastiko sistemos daugelio mėgstamos dėl plataus dizaino pasirinkimo: galimybės laminuoti, dažyti, padengti medžio imitacijos plėvelėmis ir pan., tačiau ne visi žino, kad aliuminis taip pat gali būti dažomas milteliniu būdu, anoduojamas arba laminuojamas pagal „Renolit“ spalvų gamą.

Kylant energinio naudingumo reikalavimams, itin svarbus tampa kokybiškas langų montavimas šiltinimo sluoksnyje, naudojant kokybiškas montažines putas, hermetikus ir laikantis kitų technologinių reikalavimų.

Bendrovė „Tikri langai“ pagamino ir sumontavo langus Vilniaus licėjuje, prekybos pastate Savanorių pr. 97, Kaune, buvo panaudotos aliuminio sistemos, langai pagaminti ir sumontuoti Taikos g. 55 A numeriu pažymėtame devynaukštyje daugiabutyje, laidojimo namuose Kaune, privačiuose namuose Kaune ir kituose miestuose.

Bene pagrindinis įmonės privalumas – gamykloje pagaminti ir prireikus sumontuoti langai, o ne atvežti iš kaimyninių šalių ir perparduoti, nusimetant dalį atsakomybės už kokybę.

Bendrovė klientams siūlo dvi plastikinių langų sistemas – „Decco“ ir „Schuco“ bei aliuminio sistemas „Sapa“ ir „Aluprof“. Rinkoje vis dažnesnė situacija, kuomet įsigijus langus nusisamdomi abejotino profesionalumo montuotojai, galiausiai nelieka atsakingų už klaidas. Langų montavimas sudėtingėja, ypač renovuojamuose daugiabučiuose.

Daug gamintojų langus montuoti tiesiog atsisako. Tad bendrovei „Tikri langai“ tapus projektų dalimi, išties patogu, mat ji atsako už gaminio ir montavimo kokybę, prireikus langus reguliuoja ar tvarko. Įmonė „Tikri langai“ įsteigta subūrus langų ir durų gamybos srityje didelę patirtį turinčius darbuotojus. Kokybiški langai ir durys už prieinamą kainą – toks šios bendrovės veiklos modelis. Kadangi įmonė pati gamina langus, galimi įvairūs jų gamybos konstrukciniai sprendimai ir lankstūs terminai.

79

MAAS orlaivių dažymo centras

Užduotys dažymo angare patikrino

KŪRYBIŠKUMĄ „MAAS Aviation“ nuotr.

Bendrovė „MAAS Aviation“, iki šiol dažiusi naujus ir oro linijų jau eksploatuojamus orlaivius dešimtyje savo angarų Europoje ir Amerikoje, atidarė naują dažymo cechą Kauno oro uoste. Šioms technologijomis ir tvarumu pažangioms patalpoms reikiamas statybines medžiagas, inžinerijos parametrus parinko bendrovė, žinoma kaip namuinspektorius.lt.

www.namuinspektorius.lt

Įmonės specializacija – A+ ir A++ energinės klasės pastatų projektų modeliavimas, tai reiškia konstruktorių ir architektų nupiešto brėžinio modeliavimą su konkrečiu medžiagiškumu ir parinktų medžiagų storiais. Priėmus tinkamus sprendimus, pastatas atitinka numatytą energinio naudingumo klasę, o baigiantis statyboms, daromi sandarumo bandymai. Paslauga užbaigiama sertifikavimu. Šis paslaugų paketas nuo pradžios iki pabaigos buvo skirtas ir orlaivių dažymo angarui. Objektą sudaro dvi didelės angarų patalpos, taip pat pastate yra techninių patalpų blokai ir dviejų aukštų administracinė dalis tarp angarų patalpų. Pastato statybai panaudotos standartinės, bet ilgaamžės ir tvarios medžiagos: daugiasluoksnės plokštės (angl. sandwich panels) ir metalo konstrukcijos. „Gavę techninę užduotį ir turėdami techninius brėžinius, žinojome būsimo pastato aukštį, gabaritus, angas ir kokia bus jo paskirtis. Projekte buvo suplanuota statyba iš daugiasluoksnių plokščių, mums reikėjo parinkti, kokių medžiagų (vatos ar putplasčio) ir kokio storio bus šie „sumuštiniai“, – pasakojo bendrovės vadovas Andrius Kirklys. Taip pat įmonė įvertino ir diegiamos inžinerijos parametrus: koks angare numatomas šildymas, koks vėdinimas, koks apšvietimas ir koks šių sistemų energinis naudingumas.

80 2021 balandis

„Mums reikėjo tinkamai sumodeliuoti, koks bus tokių analogo neturinčių vartų šilumos pralaidumas.“ / Andrius Kirklys / Pasiekti A+ energinė klasę šiame pastate tapo iššūkiu dėl vartų. Nestandartinio dydžio ir medžiagų vartai buvo specialiai suprojektuoti šiam dažymo angarui. „Angaro vartai ne mūsiški: tai ne nusileidžiantys ir susilankstantys daugiasluoksnių plokščių segmentai, o brezentas. Užsidarę jie prie paviršiaus sandariai nepriglunda, todėl mums reikėjo tinkamai sumodeliuoti, koks bus jų šilumos pralaidumas, kad, statybų pabaigoje pamatavę, gautume panašias vertes ir pastatas tilptų į projektuotojo siekiamą energinę klasę“, – tekusią užduotį aiškino A. Kirklys.

Naudojantis turimais matavimo krepšeliais, būsimas angaras lygintas su didžiatūriais pastatais, turinčiais daug vartų.

Daugelio mažo perimetro vartų suma leido spėti, kaip pastato energinį naudingumą gali paveikti tokio pat ilgio nesandarią juostą turintys vieneri vartai. „Namų inspektoriui“ teko sumodeliuoti, kokias kitas statybines medžiagas parinkti, kad būtų pasiekta reikiama šiluminė varža. Pasitelkus kelis specialios įrangos komplektus, užbaigtame pastate atliktas bandymas.

Jis įvyko tikrai sėkmingai: rezultatas pranoko modeliuotas vertes ir viršijo lūkesčius.

MAAS orlaivių dažymo centras

Orlaivių dažymo dirbtuvėse

SAUGOS IR TVARUMO STANDARTAI užtikrinti

Tai, kad šiose pramoninėse patalpose bus dirbama su cheminėmis medžiagomis, nulėmė didelį priešgaisrinių gaminių skaičių tiek angaro viduje, tiek išorėje.

Šią žiemą pasaulinė orlaivių dažymo kompanija „MAAS Aviation“ pradėjo veiklą naujame moderniame angare Kauno oro uoste. Prie vienuoliktojo firmos angaro statybų prisidėjo ir įmonė „Eurofortas“. Bendradarbiaudami su generaliniu rangovu, „Euroforto“ profesionalai didelio masto statinyje parinko ir sumontavo kone visą savo siūlomų produktų spektrą. „Mes tiekėme pagrindinius segmentus: vartus, duris, langus. Taip pat montavome aliuminio fasadą, ant jo dėjome stogelį. Kiti elementai buvo vienvėrės ir dvivėrės plieninės lauko durys tiek su stiklu, tiek be stiklo, priešgaisrinės plieno durys, taip pat aliuminio lauko durys su stiklu, segmentiniai pakeliamieji garažo vartai tiek su pramonine, tiek su įprasta automatika“, – vardija Martynas Jasiulevičius, „Euroforto“ projektų vadovas.

Angaro viduje „Eurofortas“ sumontavo plienines vienvėres ir dvivėres duris, taip pat priešgaisrines duris. Kai kurios priešgaisrinės durys buvo montuojamos su stiklu duryse.

Taip pat buvo kelios patalpos, kuriose reikėjo montuoti plienines duris su praėjimo kontrole. Tačiau vietoj įprastos elektromechaninės sklendės duryse buvo montuojama specifinė pneumatinė sklendė, kadangi negalėjo būti jokių elektros jungčių, taip eliminuojant elektros nuotėkio, kibirkšties riziką.

Be įvairių rūšių durų, viduje sumontuoti ir priešgaisriniai aliuminio langai.

Ne tik Kauno oro uoste, bet ir visoje Lietuvoje tai pirmasis angaras, kurio paskirtis – orlaivių dažymas. Nuo lėktuvų šalinant seną dangą ir užpurškiant naują, ore gali susidaryti degiųjų medžiagų koncentracija ir kilti gaisro pavojus. Tai, kad šiose pramoninėse patalpose bus dirbama su cheminėmis medžiagomis, nulėmė didelį priešgaisrinių gaminių skaičių tiek angaro viduje, tiek išorėje. Priešgaisriniai langai ir durys papildė apgalvotą priešgaisrinės saugos sistemą pastate. „Euroforto“ projektų vadovas, buvęs atsakingas už duris, vartus ir fasadą, rengiant šį naują angarą, pasakoja, kad gana dažnai statinio projekto aptakumas komandai tampa kūrybiniu galvosūkiu: „Patirtis ir savo srities žinios yra neįkainojamos, kai reikia pasiūlyti visoms pusėms priimtinus sprendimus. Motyvuotai komandai tai ne kliūtis, o įprasta darbo dalis. Sėkmingai lėktuvų dažymo ceche įgyvendinti uždaviniai rodo, kad mes pajėgūs rasti tinkamus sprendimus dideliuose ir nestandartinių produktų įvairovės reikalaujančiuose projektuose.“

www.eurofortas.lt

81

technologijos

A++ PASTATAI BIOKURO REABILITAVIMAS, ŠILUMOS SIURBLIO NUVAINIKAVIMAS doc. dr. Kęstutis VALANČIUS doc. dr. Darius KALIBATAS „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos bei Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros

Per keletą pastarųjų metų Lietuvos pastatų energetikos reglamentavimo, sertifikavimo ir sprendinių įgyvendinimo srityse įvyko didelių, gal net drastiškų pokyčių.

Nuo gerą dešimtmetį įprastų, dabar apibrėžiamų kaip C ir B energinės klasės namų, šiais metais įžengėme į A++ erą. STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (toliau – STR) tokius pastatus vadina „energijos beveik nevartojančiais pastatais“, bet pavadinimas yra klaidinantis, nes energijos nevartojantis pastatas yra negyvenamas, „negyvas“, nes visi eksploatuojami statiniai vartoja energiją, tik klausimas, kokią ir iš kur.

Granulių suvartojimas Lietuvoje 2020 m.

Nutolusios saulės elektrinės generuojama energija Pernai, ruošiantis A++ erai, buvo atlikti eiliniai STR pakeitimai (kas yra logiška ir tęstina) ir atnaujinta energinio sertifikavimo programa NRG6. Paprastam ir ne tik vartotojui tikrai sunku suprasti visų pakeitimų esmę ir rezultatą, todėl geriausias būdas yra išbandyti.

Testuojamas pastatas – gyvenamosios paskirties 1 ir 2 butų pastatai (namai), pastato (jo dalies) šildomas plotas: 132,45 m². Nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė A+, o tai reiškia, kad pastato vadinamieji standartiniai parametrai (išorinių atitvarų šiluminės charakteristikos, sandarumas, mechaninio vėdinimo šilumogrąžos (rekuperatoriaus) efektyvumas) atitinka A+ pastato reikalavimus, keičiamas tik šilumos šaltinis. Rezultatai pateikiami lentelėje.

82 2021 balandis

technologijos

Vartotojas vis dar yra klaidinamas, kad šilumos siurblys kelis kartus sumažina šilumos sąnaudas (poreikį) šildymui. Apie tai buvo rašyta žurnalo „Statyba ir architektūra“ straipsnyje „Ar šilumos siurblys „sumažina“ pastato šilumos poreikį?“ Tai ypač aktualu namų savininkams, panorusiems ir remiantis sertifikato rezultatais pasikeisti esamą šilumos siurblį į, pavyzdžiui, granulinį katilą.

Autoriai nori atkreipti dėmesį į „(ne)atsinaujinančios pirminės energijos santykio vertę“, kuri (skirtinguose STR prieduose vadinama „dalimi“, „verte“) A++ pastatui turi būti >1, kas suprantama taip: didesnė pastato suvartojamos (reikiamos) pirminės energijos dalis privalo būti atsinaujinanti. Tokiu būdu reabilituojamas biokuras (kartu ir CŠT su biokuro katilinėmis) kaip atsinaujinantis išteklius, o šilumos siurblys nuvainikuojamas per sumines elektros sąnaudas, kurio (logiška) ženkliai padidėja, nes šilumos

Kartu akivaizdu, kad, patenkinus įprastus (išorinių atitvarų, sandarumo, šilumogrąžos efektyvumo ir kt.) reikalavimus, A++ energinę klasę be papildomų atsinaujinančios energijos įrenginių pastatui lengviausia pasiekti naudojant vietinį biokuro katilą, taip pat prisijungus prie žaliųjų šilumos tinklų. O naudojant šilumos siurblius, kaip šilumos ir ypač vėsos (oro kondicionavimo) šaltinį bei gaunant elektros energiją „iš tinklo“, be papildomų atsinaujinančių energijos šaltinių (pavyzdžiui, saulės elektrinės) neišsiversi. Tai logiška ir teisinga.

Yra ir kita gera naujiena, kad STR pakeitimai ir kartu NRG6 leidžia naudoti nutolusias saulės elektrines, todėl neišeinant iš namų galima pasididinti atsinaujinančios pirminės energijos dalį. Tai ne tik sumažina galvos skausmą statytojams (būtinai projektuoti ir montuoti ant pastato), bet ir atriša rankas architektams – stogas nebūtinai šlaitinis ir orientuotas į pietus.

siurblys yra tas pats elektrinis šildymas, tik daug efektyvesnis už tiesioginį šildymą elektra.

Tad judama teisinga linkme, o kitas žingsnis galbūt – CO2 neutralūs pastatai.

Pastato šilumos šaltinių palyginimas Šilumos šaltinis (kuras)

Biokuro katilas

Centralizuoti šilumos tinklai (CŠT) (LT vidurkis)

Orinis šilumos siurblys

Dujinis katilas

Šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti, kWh/ (m²·metai)

58,67

49,87

17,03

53,05

Šiluminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti, kWh/ (m²·metai)

8,97

8,97

8,97

8,97

Šiluminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti, kWh/(m²·metai)

18,73

16,54

7,32

14,15

Suminės elektros energijos sąnaudos, kWh/(m²·metai)

17,84

17,84

42,18

17,84

Pastato į aplinką išmetamas CO2 kiekis, kg CO2/ (m²·metai)

10,59

14,13

17,72

22,28

Skaičiuojamosios pirminės energijos sąnaudos, kWh/ (m²·metai)

137,47

127,61

119,11

118,52

Skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos, kWh/(m²·metai)

56,50

97,01

82,20

114,95

Skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos, kWh/(m²·metai)

80,97

22,09

45,41

3,57

Metinių atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų santykio su metinėmis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudomis vertė, vnt.

2,41

0,89

0,40

0,04

83

Po rekordiškai šaltos žiemos vartotojai vėl atsigręžė į biokuro katilus Pastaraisiais metais daugiausia vartotojų dėmesio sulaukė šilumos siurbliai ir dujinis šildymas, nors tai ir nėra ekologiškiausi ir ekonomiškiausi šildymo būdai mūsų klimato zonoje, kur šildymo sezonas vidutiniškai tęsiasi daugiau nei 6 mėnesius. Minėtųjų tipų šildymo metodai individualių namų savininkams praėjusią žiemą

vartotojai vėl pradėjo dairytis į tradicinį kurą. Šių metų susidomėjimas granuliniais katilais rodo, kad biokuro katilai vėl grįžta į populiarumo viršūnę, o šilumos siurblių euforija baigiasi“, – įsitikinęs UAB „Kalvis“ pardavimų vadybininkas, buitinių katilų grupės vadovas Andrius Černiauskas.

draugiški aplinkai, kitaip nei dujiniai katilai, šildomi iškastiniu kuru, ar šilumos siurbliai, kuriems naudojama importuojama elektros energija, kurios gamybos procesas kol kas nėra tvarus.

Pasak UAB „Kalvis“ atstovo, šiuolaikiniai biokurą deginantys katilai valdymo galimybė-

sukėlė nemažą galvos skausmą: šaltukas laikėsi ilgesnį laiką, tad sąskaitos už elektrą ir dujas vartotojų toli gražu nenudžiugino. Ir nors išvadas daryti dar ankstoka, tikėtina, kad po 2020– 2021 m. rekordiškai šaltos žiemos šilumos siurbliai bus nuvainikuoti. Tokiomis prognozėmis linkęs dalytis UAB „Kalvis“ pardavimų vadovas Andrius Daujotas. „Galime teigti, kad ir žmonių pasirinkimas naudoti vienokį ar kitokį energijos šaltinį laikui bėgant kinta. Po šios žiemos išdaigų, dėl stipraus snygio nutrūkus elektros tiekimui, užšalus šilumos siurblių ventiliatoriams ir pastebėjus vis daugiau naujosios kartos prietaisų netobulumų,

Biokuro katilai – ir ekonomiški, ir ekologiški, tik daugelio dar neatrasti

mis nenusileidžia dujiniam ar elektriniam šildymui. Aukštą automatizacijos lygį yra pasiekę ir granuliuotą kurą deginantys, arba tiesiog granuliniais vadinami katilai, kurie gali būti valdomi nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra internetas.

Granuliniai katilai sudegina visą kurą, tad pro kaminą į aplinką patenka tik labai nedidelė dalis teršalų. Degant granulėms praktiškai nesimato dūmų, neteršiama aplinka, nėra aitraus dūmų kvapo. Vartotojai, pasirinkę granulinį katilą, prisideda prie gamtos išsaugojimo, taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Juos įsigyja ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose, priemiesčiuose gyvenantys žmonės.

Biokuro katilai rinkoje išskirtiniai tuo, kad jie kūrenami atsinaujinančiais šilumos šaltiniais: mediena, žaliąja biomase ir kt. Palyginimui, pasak A. Daujoto, šildydamiesi elektra ar dujomis, branduoliniu kuru, dažnu atveju – ir anglimis, mazutu, ypač jei elektra perkama iš senų Rusijos elektrinių, naudojame neatsinaujinančius šilumos šaltinius. Siekiant tausoti ir mažiau teršti mūsų planetą, vertėtų pagalvoti apie žaliąją energiją: saulę, vėją ar biokurą. Pavyzdžiui, UAB „Kalvis“ gaminami biokuro katilai yra tvarūs ir

UAB „Kalvis“ biokuro katilai – vieni pažangiausių rinkoje Pasak vienos didžiausių metalo apdirbimo ir katilų gamintojų mūsų šalyje – UAB „Kalvis“ – specialisto A. Černiausko, įmonės laboratorijoje visi granuliniai katilai bandomi ir testuojami, o produktų kokybę įvertina ne tik kaimyninių, kai kurių NVS, bet ir Vakarų Europos šalių rinkos. Įmonėje taip pat gaminami ir pramoniniai šildymo įrenginiai, kurie palankiai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuojami į Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis, Sakartvelą, tolimąją Keniją ir kt.

Pastaraisiais metais UAB „Kalvis“ daug investavo į katilų tobulinimo technologijas. Pavyzdžiui, anksčiau granulės katiluose buvo deginamos stumiant jas iš apačios į viršų: taip sudeginamas viršutinis sluoksnis granulių, tačiau ši technologija nebuvo pakankamai efektyvi, todėl sukurti naujojo tipo degikliai, kurie į degimo kamerą tiekia tik tiek granulių, kiek jų

84 2021 balandis

reikia sudeginti tuo momentu. Tokio tipo degikliai daug efektyvesni už ankstesniuosius. Tačiau čia tik viena katilo dalis. Kalbėti apie degiklio parametrus būtų lygiai tas pats kaip kalbėti apie automobilį, lyginant tik variklio parametrus.

Katilas kartu su degikliu yra vienas gaminys ir tik bendras komplektas yra bandomas laboratorijose, kol gaunami atitinkami sertifikatai. „Mūsų gaminami granules kūrenantys katilai pagal Lietuvos Respublikos standartą LST EN 303-5:2012 atitinka 5 klasės reikalavimus. 8 serijos katilai atitinka ne tik šio, bet ir „EcoDesign“ standarto reikalavimus. Tai reiškia, kad gaminys yra ekologiškas ir jo eksploatacijos metu išskiriamas itin mažas teršalų kiekis. „EcoDesign“ reikalavimus atitinkantys įrenginiai yra ne tik ekologiški, bet ir ekonomiški, suvartojantys labai mažai elektros energijos“, – apie naujosios kartos lietuviškus granulinius katilus pasakoja UAB

Granuliniai biokuro katilai yra pasiekę aukštą automatizacijos lygį, jie gali būti valdomi nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra internetas.

„Kalvis“ atstovas.

Ką dar reikia turėti omenyje renkantis šildymo siurblius arba katilus? Šildymo prietaiso – katilo ar šilumos siurblio – pasirinkimas sukelia nemažą galvos skausmą vartotojams. Renkantis katilą pagal kuro rūšį dažnu atveju dujinis šildymas iškrenta, nes dujos nėra atvestos iki namo ar atvedimas brangiai kainuoja. Lieka du pasirinkimai – šildymas elektra arba biokuru.

Rinkdamiesi šildymą elektra vartotojai susiduria su elektros galios ribojimais. Pavyzdžiui, jei namų ūkiai neturi reikiamos galios elektros įvado, tenka kreiptis į elektros tinklus ir tik nuo jų priklauso, ar vartotojas galės rinktis minėtąjį šildymo būdą.

Renkantis, kokį kurą naudoti namui šildyti, reikia pagalvoti, ar elektrinis šildymas apskritai tinka. Kaip atkreipia dėmesį A. Černiauskas, senos statybos namų šildymo sistema dažnai pritaikyta termofikatą (šildymui skirtą vandenį, tekantį vamzdžiais ir radiatoriais) kaitinti daugiau nei iki 60 °C, o šilumos siurbliai veikia tik esant žemai temperatūrai. Taigi šildymo sistemą pritaikyti šildymui elektra dažnai net neįmanoma.

Vartotojai turi nustatyti aukščiausią šildymo katilo temperatūrą ir šildyti namus ne ekonominiu, o daugiau elektros energijos eikvojančiu režimu.

Ir nors Lietuvoje statoma vis daugiau naujų pastatų, tačiau senos statybos individualūs namai vyrauja. Šildyti reikia visus pastatus, todėl biokuro katilai dar ilgai bus paklausūs. Senus statinius šildyti šilumos siurbliais nėra rentabilu, o specialistai pirkėjams dažnai turi paaiškinti, kad šilumos siurblio technologija yra žematemperatūrė ir, norint naują prietaisą įdiegti į seną

sistemą, reikia nemažų papildomų investicijų.

Dažnu atveju galvojama apie šildymo ir pačių prietaisų kainas, patogumą, bet būtina pasvarstyti ir apie katilo priežiūrą. Pasak UAB „Kalvis“ specialisto A. Černiausko, vartotojai dažnai neįvertina, kad rinkdamiesi šilumos siurblius kasmet turės kviesti specialistus ir jiems papildomai mokėti už katilo priežiūrą. Galima palyginti: įsirengus šilumos siurblį reikia valyti filtrus, išorinį bloką, ventiliatorius, sureguliuoti sistemos slėgį, identifikuoti galimas pratekėjimo zonas ir t. t. Žinoma, biokuro katilą vartotojai prižiūrėti, išsivalyti gali ir patys, todėl prietaiso išlaikymo sąnaudos sumažėja.

Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad šilumos siurblių Lietuvoje niekas negamina, todėl ženkliai pailgėja tiekimo grandinė – joje atsiranda papildomų dalyvių, todėl šildymo prietaisų kaina išauga. Palyginimui, Lietuvoje yra bent kelios biokuro katilus gaminančios įmonės, iš kurių produkciją galima įsigyti tiesiogiai (atitinkamai – ir pigiau).

Kaip atlikti šildymo sąnaudų skaičiavimus?

Skaičiuojant preliminarią šildymo kainą reikia suvienodinti kuro vertinimo vienetus. Lengviausia tai padaryti per energijos vienetą – kWh. Elektra skaičiuojama kWh, o kietojo kuro energija – kcal/kg. Turint kuro kainą ir įvertinus šildymo prietaiso naudingumo koeficientą galima

suskaičiuoti kuro kainą. Pagal buitinių katilų eksperto A. Černiausko pateiktus skaičiavimus, gamtinės dujos kainuoja 3,87 ct/kWh, pjuvenų granulės – 3,4 ct/kWh, o elektros energija (naudojant šilumos siurblį su COP 3,5) – 4,57 ct/kWh. Kadangi namas į aplinką išspinduliuoja vienodą energijos kiekį, galima daryti išvadą, kad granuliuotu kuru šildytis pigiausia.

Specialistas dar atkreipia dėmesį, kad atliekant skaičiavimus, kiek kainuos namo šildymas, kyla dar vienas klausimas: kiek kainuos sumontuoti katilą? „Čia dažnai susiduriame su paradoksaliu reiškiniu – pirkėjai lygina skirtingos galios įrenginių kainas: pavyzdžiui, 16 kW galios granulinį katilą su 9 kW galios šilumos siurbliu.

Mes turime dėti nemažai pastangų norėdami pirkėjams paaiškinti, kad jei namui apšildyti užtenka 9 kW galios šilumos siurblio, tai turi užtekti tokios pačios galios granulinio katilo. Taip pat jei reikalingas 16 kW granulinis katilas, tai ir šilumos siurblys turi būti 16 kW, nes namo šilumos nuostoliai vienodi“, – sako pašnekovas. Taigi, lyginti reikia tik tos pačios kategorijos ir galingumo šildymo prietaisus.

www.kalvis.lt kalvis.uab

Kalvis

85

technologijos

Gelžbetoninių sijų stiprinimas anglies pluoštu Gelžbetoninių laikančiųjų konstrukcijų karkasas yra tarsi pastato, kaip vientiso organizmo, stuburas. Kad atlaikytų

Doc. dr. Mykolas DAUGEVIČIUS, „Vilnius Tech“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra

jam tenkančias apkrovas ir atšiaurias aplinkos sąlygas, jam stiprinti naudojamos įvairios priemonės. Vienas naujausių ir inovatyviausių būdų yra stiprinimas anglies pluoštu. Šios technologijos efektyvumas vertinamas ir „Vilnius Tech“ laboratorijose.

Pasikeitusių sąlygų lemiamos deformacijos Skaičiuodami gelžbetoninių sijų laikomąją galią, projektuotojai dažniausiai įvertina statmenojo ir įstrižojo pjūvio stiprumą – pagrindinius projektinius parametrus, veikiančią apkrovą, medžiagų stiprumą, konstrukcijos geometriją.

Konstrukcijos eksploatavimo metu veikianti išorinė apkrova gali padidėti, pavyzdžiui, pakeitus apkraunamo ploto kategoriją. Pasikeitus aplinkos sąlygoms (ekspozicijos klasei), gali pablogėti medžiagų fizikiniai ir pakisti konstrukcijos geometriniai parametrai, pačios konstrukcijos ar dėl betono trupėjimo ar korozijos pažeistos armatūros skerspjūvis. Dėl papildomų poveikių atsiranda papildomų įrąžų, kurios galėjo būti neįvertintos projektuojant.

Kodėl gali įvykti staigus irimas stiprinant betono konstrukciją anglies pluoštu?

Norint toliau eksploatuoti konstrukciją, reikia atstatyti jos laikomąją galią, atsižvelgiant į padidėjusią apkrovą, pakitusią konstrukcijos geometriją, medžiagų mechanines savybes,

86 2021 balandis

Doc. dr. Tomas SKUTURNA, „Vilnius Tech“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra

esamas eksploatacines sąlygas ar atsiradusius papildomus poveikius. Projektuotojas vėl turi įvertinti statmenojo ir įstrižojo pjūvio stiprumą, tada nustatyti, kuri konstrukcijos vieta yra silpniausia, t. y. netenkina stiprumo sąlygų. Jeigu yra nepakankamas tempiamos armatūros kiekis, siją galima stiprinti tempiamojoje zonoje įrengiant papildomą anglies pluošto kompozitinį sluoksnį. Puikios anglies pluošto kompozito mechaninės savybės jau ne kartą buvo aptar-

Papildomi sprendiniai siekiant išvengti staigios gelžbetonio konstrukcijos irties

tos įvairioje literatūroje. Trumpai apibūdinant, anglies pluoštas yra iki 10 kartų stipresnis už paprastą plieninę armatūrą, todėl, sustiprinus sijos tempiamąją zoną, gali pasikeisti sijos irimo pobūdis (projektuojant gelžbetonines sijas numatoma, kad, pasiekus ribinį būvį, irtis vyksta plastiškai tekant tempiamai armatūrai, o gniuždomo betono maksimalus stipris pasiekiamas tik esant dideliam kreiviui). Anglies pluoštu sustiprinus tempiamąją sijos skerspjūvio zoną, atitinkamai sukuriama ir didelė atstojamoji jėga, kurios gniuždomosios zonos betonas nepajėgs atsverti, todėl irties vieta gali pakeisti savo lokaciją. Galimi nauji staigios irties variantai: tempiamo pluošto trūkimas, gniuždomosios zonos betono irtis, pluošto atplėšimas (irtis horizontaliame pjūvyje).

Todėl reikalingi papildomi sprendiniai konstrukcijos irties neapibrėžtumui sumažinti. Siekiant panaikinti gniuždomosios zonos betono irtį, gniuždomąją zoną galima sustiprinti įrengiant padidinto stiprumo betoninį sluoksnį. Norint išvengti pluošto atplėšimo, reikia įrengti papildomą pluošto inkaravimą. Dažniausiai pluoštas atplėšiamas vystantis įstrižiesiems plyšiams, esant silpnam betonui ties pluošto priklijavimo vieta arba nekokybiškai priklijavus pluoštą (ne pagal gamintojo reikalavimus). Vadovaujantis įvairių gamintojų pluošto klijavimo technologinėmis rekomendacijomis, galima lengvai pašalinti silpną betoną, panaudoti epoksidinius gruntus, glaistus ir atstatyti pažeisto betono mechanines savybes. Lieka suvaldyti įstrižųjų plyšių įtaką pluošto atplėšimui.

Anglies pluoštas yra iki 10 kartų stipresnis už paprastą plieninę armatūrą.

KONSTRUKCIJŲ STIPRINIMAS ANGLIES PLUOŠTO LAMELĖMIS IR TEKSTILĖMIS

UAB „Orion Global PET“ („Indorama“) gamyklos Klaipėdoje PET granulių talpų laikančio gelžbetoninio rėmo sijos UAB „Delta Nova“ buvo sustiprintos Šveicarijos koncerno „S&P Clever Reiforcement“ anglies pluošto (CFRP) lamelėmis.

VGTU laboratorijoje išbandoma gežbetoninė sija, sustiprinta „S&P Clever Reiforcement“ CFRP lamelėmis.

www.deltanova.lt

Po irties anglies pluošto sluoksnis atplėštas su betonu, pluošto stiprumas neišnaudotas.

palyginti su nesustiprinta sija, taps mažesnis.

Todėl stiprinimas anglies pluoštu eksploatavimo metu leidžia naudoti didesnes išorines apkrovas, nes ribiniai įlinkiai bus pasiekti prie didesnių apkrovų. Sustiprintos sijos plastinis suirimas tampa neaktualus, nes laikomoji galia didesnė negu nestiprintos, plienine armatūra armuotos sijos. Didėjant išorinei apkrovai, kai tempiamoje plieninėje armatūroje bus pasiekti takumo įtempiai, toliau atsirandantį tempimo jėgos prieaugį perims anglies pluoštas, todėl, norint išnaudoti pluošto stiprumą, jį reikia patikimai inkaruoti.

Efektyviausias būdas – įtempti anglies pluoštą prieš klijuojant

Irties metu anglies pluošte pasiekti ribiniai įtempiai, pluošto stiprumas išnaudotas

Kadangi sustiprinta sija turės atlaikyti didesnę apkrovą, atitinkamai reikia atsižvelgti ir į įstrižojo pjūvio stiprumą. Gelžbetoninių sijų tempiamojoje zonoje sustiprintų anglies pluoštų tyrimai rodo, kad po stiprinimo įstrižieji plyšiai pakeis savo vystymosi kryptį, taps labiau pasvirę, jų kiekis padidės, atitinkamai sumažės efektyvus priklijavimo plotas, ir pluoštas atplyš nuo betono paviršiaus, nepasiekęs savo tempiamojo stiprio normaliniame pjūvyje. Apskaičiuotas stipris bus nepasiektas, ir tokios konstrukcijos eksploatavimas taps nesaugus. Esant netinkamam pluošto inkaravimui, toks suirimo pobūdis yra dažniausias, todėl pluoštui reikalingas papildomas inkaravimas. Vienas efektyviausių pluošto papildomų inkaravimo būdų yra plieninių arba anglies pluošto apkabų įrengimas.

Tyrimai rodo, kad, inkaruojant apkabomis, padidėja ir įstrižojo pjūvio stiprumas. Didėjant išorinei apkrovai, apkabose didėja tempimo įtempiai, todėl apkaba dar labiau prispaudžia išorinį tempiamą anglies pluoštą prie betono paviršiaus. Geras inkaravimas leidžia tempiamame pluošte pasiekti jo ribinius tempimo įtempius, suirimas būna staigus, trapus.

Stiprinimas įtemptu pluoštu gali suteikti nuostabių galimybių kontroliuoti sijų elgseną, tačiau reikia nepamiršti apie pluošto inkaravimą.

88 2021 balandis

Padidinamas sijų standumas ir laikomoji galia Dar vienas stiprinimo anglies pluoštu privalumas yra tas, kad padidėja sijų standumas.

Pats pluoštas yra plonas kaip membrana, ir jo inercijos momentas menkas, kad darytų įtaką standumo padidėjimui. Tačiau anglies pluoštas pasižymi ne tik dideliu tempiamuoju stipriu, bet ir tamprumo moduliu, palyginti su kitomis pluoštinėmis kompozitinėmis medžiagomis.

Pluošto didelis tempiamasis stipris ir tamprumo modulis pusiausvyrai užtikrinti pareikalaus didesnės gniuždomosios zonos, tada inercijos momentas ir padidės. Įlinkių prieaugis mažės, bet dar reikia atsižvelgti į betono plastiškumą.

Gelžbetoninių konstrukcijų eksploatavimo metu dėl ilgalaikio apkrovos poveikio betone vystosi valkšnumo deformacijos, t. y. plastinės deformacijos, kurios, panaikinus apkrovimą, neatsistato. Tempiama plieninė armatūra nepasižymi tokiu valkšnumu kaip betonas, todėl armatūroje deformacijos turi pobūdį atsistatyti. Sijų stiprinimo metu išorinė apkrova panaikinama – iki kol pradedamas pluošto klijavimo procesas, sijos skerspjūvyje įvyksta įrąžų persiskirstymas.

Skerspjūvyje gniuždomosios zonos dydis pradeda keistis, jis didėja, o tai reiškia, kad formuojasi naujas, dar didesnis inercijos momentas.

Tempiamojoje zonoje priklijavus anglies pluoštą, gaunamas naujas inercijos momentas. Atėjus laikui didinti išorinę apkrovą, sija dirbs su nauju, didesniu standumu, įlinkio prieaugis,

Jeigu priklijuoto anglies pluošto teikiamas efektyvumas menkas, tokiu atveju pluoštas prieš klijavimą gali būti įtempiamas. Toks stiprinimo būdas, kai pluoštas prieš klijavimą įtempiamas, yra pats efektyviausias. Stiprinimo esmė – pluošto įtempimo jėgą perduoti gelžbetoninei sijai. Pluošto įtempimas ir jėgos perdavimas technologiškai yra labai sudėtingas procesas. Kaip ir paprastame įtemptame gelžbetonyje, taip ir šiuo atveju, turi būti įvertinti įtempių nuostoliai anglies pluošte. Įtempimo jėga stiprinamoje sijoje pakeičia įrąžų pusiausvyrą. Tempiamoje plieninėje armatūroje ir gniuždomame betone sumažėja įtempiai, dėl to esamų plyšių plotis ir sijos įlinkis sumažėja.

Gniuždomosios zonos aukštis padidėja dar labiau, todėl suformuojamas dar didesnis inercijos momentas. Taip sustiprintą siją apkrovus pakartotinai, įlinkio prieaugis tampa dar mažesnis, laikomoji galia, palyginti su sijomis, sustiprintomis ne įtemptu pluoštu, dar didesnė. Buvo minėta, kad plieninėje armatūroje ir betone sumažėja įtempiai. Todėl sijose su įtemptu pluoštu tempiamos plieninės armatūros ir gniuždomo betono ribiniai įtempiai pasiekiami prie didesnės apkrovos. Atsiranda puiki galimybė įtemptu pluoštu kontroliuoti sijos įlinkius ir laikomąją galią. Taigi, kuo didesnis pluošto įtempimas, tuo didesnė jėga bus perduodama sijai. Atitinkamai labiau sumažėja esamos deformacijos skerspjūvyje, daugiau sumažinamas esamas įlinkis. Papildomai apkrovus, įlinkio prieaugis tampa mažesnis, laikomoji galia – didesnė. Stiprinimas įtemptu pluoštu gali suteikti nuostabių galimybių kontroliuoti sijų elgseną, tačiau reikia nepamiršti apie pluošto inkaravimą. Kuo labiau įtempiamas pluoštas, tuo labiau šliejamas betonas ties priklijuotu pluoštu. Įtempimo jėgą perduodant sijos betonui, pluoštas tiesiog gali atplyšti kartu su betonu ar nuo betono paviršiaus.

Papildomas pluošto inkaravimas yra neišvengiamas, ir pluošto inkaravimo metodai, leidžiantys išnaudoti jo privalumus, turi būti tiriami.

Pažangios konstrukcijų stiprinimo sistemos panaudojant kompozitines anglies, stiklo ir bazalto pluošto medžiagas Prekybos paskirties pastatas Kėdainiuose. Konstrukcijų stiprinimas anglies pluošto sistemomis: CARBOPLATE tempiamojoje zonoje ir MAPEWRAP – inkaravimui.

Gamybinės paskirties pastatas Kaune. Konstrukcijų stiprinimas anglies pluošto sistemomis: CARBOPLATE tempiamojoje sijų ir perdangų zonoje

Kompozitinės medžiagos, palyginti su tradicinėmis, tampa patrauklia alternatyva stiprinant visų tipų statinių konstrukcijas. Kompozitinių medžiagų naudojimas skirtingos paskirties, t. y. pramoninių, hidrotechninių, civilinių, infrastruktūros ir kitų pastatų bei inžinerinių statinių, statybai ar jų remontui, nėra tradicinis, bet šis stiprinimo būdas atveria platesnių pasirinkimo galimybių projektuotojams ir rangovams renkantis optimalų konkrečios konstrukcijos stiprinimo būdą. Palyginti su tradicinėmis medžiagomis, tokiomis kaip gelžbetonis, plienas, medis ir aliuminis, kompozitinės turi daugybę privalumų: tai ypač didelis tempiamasis stipris, atsparumas korozijai ir aplinkos poveikiams, aukšta šilumi-

montažines medžiagas, tokias kaip epoksidiniai gruntai, konstrukcinio klijavimo ir glaistymo epoksidinės masės, kiti konstrukcijų remonto ir pagrindo paruošimo produktai. Taigi renkantis MAPEI FRP produktus siūlomi ne atskiri gaminiai, o visa sistema, pritaikyta kiekvienam konkrečiam projektavimo ar statybos atvejui. MAPEI konstrukcijų stiprinimo sistemos yra nuolat tobulinamos nuosavose MAPEI tyrimų laboratorijose.

Be to, nemažai dėmesio skiriama bendradarbiavimui su universitetų mokslininkais ir projektuotojais. Koncernas aktyviai dalyvauja kuriant ir tobulinant skaičiavimo normas, apimančias kompozitinių medžiagų panaudojimą statyboje.

Atskiro paminėjimo nusipelno MAPEI paveldo

nė ir elektrinio laidumo varža, galimybė stiprinti konstrukcijas nedidinant jų svorio ir t. t.

Vienas pasaulinių lyderių, siūlantis sprendimus konstrukcijoms stiprinti anglies (CFRP – Carbon Fiber Reinforced Polymer), stiklo (GFRP – Glass Fiber Reinforced Polymer) ir bazalto (BFRP – Basalt Fiber Reinforced Polymer) pluoštu, yra koncernas MAPEI. MAPEI tiekia ne tik pačias kompozitines medžiagas (t. y. lameles CARBOPLATE ir laminatus (audinius) MAPEWRAP), bet ir visas reikalingas

statinių stiprinimo sistemos – tai atskira produktų grupė, ją kuriant atsižvelgiama ne tik į konstrukcinę dalį, bet ir į suderinamumą su esamu paveldo objekto medžiagiškumu ir jo autentiškumo išlaikymu. Tarp šių sistemų paminėtinos tokios kaip MAPEGRID kompozitinių FRCM (angl.

Fiber Reinforced Concrete Matrix) tinklų sistemos ir spiralinių inkarų sistemos Mapei Steel Bar. Stiprinimas anglies pluošto kompozitais skinasi kelią ir Lietuvoje. Per pastaruosius 9 metus, naudojant kompozitines MAPEI anglies pluošto

Velve mst

velvemst_mapeisolutions

UAB Velve M.S. T.

lamelių ir laminatų sistemas CARBOPLATE ir MAPEWRAP, Lietuvoje atlikti dešimtys projektų.

Tarp jų pasitaikė ir ypač didelės apimties projektų, tokių kaip greitkelio „VIA Baltika“ viaduko ties Mauručiais sijų, ilgiausio Lietuvoje automobilių tilto Jurbarke sijų skersinės zonos, Lietuvos Jūrų muziejaus denginio ir geležinkelio tilto Lentvaryje atramų stiprinimas. „Diegiant kompozitines sistemas būtinas artimas bendradarbiavimas tarp šių sistemų tiekėjų, projektuotojų ir rangovų. Kadangi vis dar nėra unifikuotų projektavimo normų, apimančių kompozitinių stiprinimo sistemų panaudojimą statyboje, tik bendradarbiaujant visoms paminėtoms grupėms įmanoma parinkti optimalią stiprinimo sistemą kiekvienam konkrečiam atvejui. Čia svarbų vaidmenį atlieka šių sistemų gamintojų atstovai. Būtent jie gali bet kuriame statinio projektavimo ir statybos etape kompetentingai konsultuoti šių sistemų panaudojimo galimybių klausimais, pradedant projektavimo etapu ir baigiant sistemos technologijos pateikimu, aprašymu ir praktinio diegimo apmokymais“, – teigia koncernui MAPEI Lietuvoje atstovaujančios įmonės UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas inžinierius Artūras Ručinskas. UAB „Velve M.S.T.“ specialistai yra pasiruošę konsultuoti projektuotojus (dėl skaičiavimo metodikos ir normų) ir rangovus (dėl technologijos, praktinio įdiegimo ir praktinių mokymų) visais klausimais, susijusiais su MAPEI konstrukcijų stiprinimo ir betono apsaugos sistemų panaudojimo galimybėmis.

www.mapei.lt

ANGLIES PLUOŠTO INOVACIJOS transformuoja šiuolaikinių pastatų konstrukcijas Kokybiškas pastato laikančiųjų konstrukcijų stiprinimas – svarbus ir didelis iššūkis konstruktoriams ir inžinieriams. Šiuolaikinės technologijos ir jų spartus vystymasis padeda užtikrinti gyvenamųjų ir komercinių pastatų, tiltų ir kitų inžinerinių statinių eksploatavimo laiką ir atveria neregėtų galimybių pastato konstrukcijos stiprinimui. Modernioje pramonėje plačiai pritaikomos iš anglies pluošto pagamintos medžiagos leidžia kurti tvarius ir ilgaamžius statinius.

„Sika® CarboDur®“ ir „SikaWrap®“ juostos gali būti paslėptos.

Šveicarų gamintojas „SIKA“ vienas pirmųjų pasaulyje sukūrė laikančiosioms konstrukcijoms stiprinti skirtus gaminius iš anglies pluošto. Anglies pluošto sistemos skirtos sustiprinti betono, mūro, plieno pluoštu armuotoms konstrukcijoms ir sustiprinti jų laikančiajai galiai. Gamintojas siūlo du pagrindinius sprendimus: „Sika® CarboDur®“ ir „SikaWrap®“.

itin mažo svorio anglies pluošto juostos lengvai integruojamos bet kurioje statinio laikančiosios konstrukcijos dalyje ir tam, skirtingai nei armuojant įtemptais plieno lynais, nereikia papildomų žmogiškųjų išteklių komandos, kranų ar kitų susijusių išteklių.

Anglies pluošto juostos „Sika® CarboDur®“

„SikaWrap®“ – anglies pluošto klijuojamųjų kilimėlių (demblių) sistema, skirta statinių konstrukcijoms sustiprinti ir laikančiajai galiai padidinti. Sistemą sudaro audinio tekstūrą primenantis kilimėlis ir speciali įvairių rūšių epoksidinė derva.

Anglies pluošto kilimėlių asortimente – įvairiose konstrukcijose plačiai pritaikomi tipai. Konstrukcijoms stiprinti naudojami pluoštai yra skirtingo svorio (nuo 150 iki 430 g/m2) ir pločio (100, 300, 600 mm). „SikaWrap®“ pluoštai išsiskiria savo struktūra, forma ir ypatingu lankstumu, juos galima klijuoti tarytum audinį ant apvalios formos laikančiųjų sijų – stulpų, kolonų, mūrinių ir kitų konstrukcijų. Šį pluoštą gamintojas rekomenduoja klijuoti tose vietose, kur neįmanoma pritaikyti įtemptų „Sikadur®“ juostų.

„Sika® CarboDur®“ yra itin efektyvi konstrukcijų stiprinimo sistema, kurią sudaro „Sika® CarboDur®“ anglies pluoštu armuoto polimerinio (CFRP) laminato juostos ir speciali epoksidinė derva „Sikadur®-30“ arba „Sikadur®-30 LP“. Armuotos polimerinio anglies pluošto juostos epoksidiniais klijais klijuojamos ant konstrukcijos kaip armatūra. Šios juostos skirtos betoninėms, mūro ir medinėms konstrukcijoms sustiprinti. Gamintojas siūlo skirtingų pločių juostas nuo 50 iki 150 mm.

Epoksidinė derva „Sikadur®-30“ naudojama polimerinio laminato juostoms klijuoti esant įprastai temperatūrai nuo +8 iki +35 °C, o „Sikadur®-30 LP“ – esant aukštai temperatūrai nuo +25 iki +55 °C. Žemesnėje ir minusinėje temperatūroje papildomai reikia naudoti specialią technologiją „CarboHeater®“. „Sika® CarboDur®“ galima naudoti keliais sluoksniais, klijuojant kompresavimo medžiagą ant pastato konstrukcijos. Šis anglies pluoštas stipresnis už plieną, išsiskiria dideliu stipriu, galia, ilgaamžiškumu ir dideliu atsparumu tempiant. Dėl

90 2021 balandis

Anglies pluošto audinys „SikaWrap®“

Instaliacija žemoje temperatūroje – „CarboHeater®“ Standartiškai „CarboDur®“ konstrukcijų stiprinimo juostoms skirta epoksidinė derva skirta naudoti ne žemesnėje nei +8 °C

Įmonės archyvo nuotr.

patogiai montuojamas, įvairios temperatūros sąlygomis lengvai naudojamas pluoštas ilgainiui tapo plačiai pripažįstamu ir populiariu pasirinkimu tarp statybų industrijos specialistų. „SIKA“ – viena seniausių Europoje, statybų pramonei skirtų medžiagų gamintojų. Itin plačiame įmonės asortimente gaminiai nuo medžiagų, naudojamų laikančiosioms konstrukcijoms stiprinti, sandarinimui, klijavimui, iki specialių komponentų pramoninėms grindims, stogams, betonui, cementui, hidroizoliacinėms sistemoms. Bendrovės tikslas yra padėti optimizuoti statinių konstrukcijas ir maksimaliai praplėsti jų galimą eksploatavimo laiką.

Lietuvoje įmonės filialas įsikūrė 1995 m. ir efektyviai prisideda prie patikimų, novatoriškų, tvarių ir ilgalaikių sprendimų šalies statybos, statybos ir gamybos pramonėje. „SIKA“ anglies pluošto tvirtinimo sistemos sustiprino laikančiąsias konstrukcijas įvairiuose kultūros paveldo objektuose: Biržų pilyje, Sapiegų rūmuose. Biržų pilyje, Sapiegų rūmuose. Taip pat anglies puoštu armuotos Vilniaus Televizijos bokšto, Visagino atominės elektrinės, prekybos ir pramogų centro „Ozas“ ir daugybės kitų pastatų konstrukcijos. Profesionalumas ir aukščiausia gaminių kokybė įmonei padėjo pelnyti statybų ir nekilnojamojo turto dalyvių pasitikėjimą.

„SikaWrap®“ atveria plačias technologines galimybes.

Anglies puošto juostos ypač lengvos ir patogiai montuojamos.

temperatūroje. Gamintojas, įvertinęs visas rizikas ir praktinę perspektyvą, sukūrė papildomą technologiją, leidžiančią klijuoti anglies pluoštą ir esant itin šaltoms klimato sąlygoms, žiemą.

Sukurta speciali technologija „CarboHeater®“, veikianti tarsi šildymo elementas, ji sušildo įtemptą anglies pluoštą, todėl jį galima klijuoti prie laikančiosios konstrukcijos epoksidiniais klijais.

Patentuota technologija „CarboStress®“ Patentuotos „CarboStress®“ įtempto polimerinio laminato juostos atveria papildomų stiprinimo galimybių. Nuo šiol anglies pluoštas dar atsparesnis drėgmei, temperatūrų pokyčiams, lenkimui, smūgiams ir kitiems veiksniams, todėl leidžia kokybiškai ir tvariai sustiprinti įtrūkusias sijas ar kitus konstrukcinius elementus.

Patirtis ir profesionalumas Aukštos klasės savybėmis išsiskiriantys anglies pluošto gaminiai – anglies pluošto klijuojamieji kilimėliai, polimerinio laminato juostos – skirti naudoti tuomet, kai pažeidžiami konstrukciniai elementai, jeigu reikia padidinti jų keliamąją galią, patikimumą ir ilgaamžiškumą ar perstatant laikančiąsias konstrukcijas renovacijos metu. Be to, anglies pluoštas kartais tampa puikia alternatyva siekiant ištaisyti įvairius statybinius defektus ir sumažinti galimus rizikos veiksnius. Paprastai transportuojamas,

„SIKA Baltic“ Lietuvos filialas www.sika.lt Tel. +370 610 722 92

91

PLIENINIAI GRAŽUOLIAI, jungiantys krantus ar net kontinentus Prof. dr. Algirdas JUOZAPAITIS, „Vilnius - Tech“ Statybos fakulteto dekanas

92 2021 balandis

infrastruktūra

Plieninių tiltų evoliucija ir įspūdingi parametrai

Plieno tiltai dėl puikių naudojamos medžiagos

Ne vieną dešimtmetį kabamieji tiltai yra tarpatramio ilgio rekordininkai. Inžinierių bendruomenei (ir ne tik jai) yra gerai žinomas Auksinių vartų (Golden Gate Bridge) kabamasis plieno tiltas San Fransiske. Šis tiltas buvo praeito šimtmečio pirmos pusės pasaulio rekordininkas (tarpatramio ilgis – 1280,2 metro). Kitas ne mažiau žinomas, pastatytas 1998 m. Danijoje, yra Didžiojo diržo tiltas (Great Belt East Bridge). Tai – ilgiausio tarpatramio Europoje tiltas (pagrindinis tarpatramis siekia 1624 metrus). Praeito šimtmečio pabaigos pasaulio rekordininku tapo Akashi Kaikyo kabamasis plieno tiltas (ir kol kas dar nepralenktas). Jo pagrindinis tarpatramis siekia net 1990,8 m, o plieninių pilonų aukštis – 282,8 metro. Pažymėtini ir kiti jau šio šimtmečio Kinijos kabamieji plieno tiltai: Yangsigang Bridge (tarpatramio ilgis 1700 m, pastatytas 2019 m.), Nansha Bridge (tarpatramio ilgis 1688 m, pastatytas taip pat 2019 m.) ir Xihoumen Bridge (tarpatramio ilgis 1650 m, pastatytas 2009 metais). Tiesa, kai kurių šių tiltų pilonai suprojektuoti iš gelžbetonio.

Kalbant apie ilgiausio tarpatramio kabamuosius tiltus, privalu paminėti tiltus Turkijoje. Eksploatuojami kabamieji plieno tiltai šie: Osman Gazi (tarpatramio ilgis 1550 m), pirmasis Bosforo (tarpatramio ilgis 1074 m) ir antrasis Bosforo tiltas (dar vadinamas Fatih Sultan Mehmet; tarpatramio ilgis 1090 metrų). Derėtų paminėti ir Yavuz Sultan Selim, kurio tarpatramio ilgis siekia 1408 metrus. Tai mišrios sandaros kabamasis-vantinis plieno tiltas, pastatytas 2016 metais.

mechaninių savybių, tokių kaip stiprio ir tankio santykis, yra išskirtiniai ne tik perdengiamo tarpatramio ilgiu (šiuo metu perdengiami patys didžiausi pasaulyje tarpatramiai), bet ir įvairiomis originaliomis konstrukcijų formomis (nuo plokščiųjų strypinių iki kevalinių).

Yra žinoma, kad vadinamieji

Didžiausio pasaulyje tarpatramio tiltas – Turkijoje

patys sunkiausi yra lenkiamieji elementai, o efektyviausi – tempiamieji.

Todėl natūralu, kad kabamieji ar vantiniai tiltai šiuo metu yra pasaulio rekordininkai kalbant apie tarpatramio ilgį.

Kita vertus, net ir taikant tokias konstrukcines sistemas mažesniems tarpatramiams, jų laikančiųjų konstrukcijų masė

Kabamasis Çanakkale 1915 plieno tiltas

pixabay.com nuotr.

yra viena mažiausių.

Įdomu tai, kad šiuo metu šiaurės vakarų Turkijoje, Čanakalės provincijoje, planuojamas statyti ilgiausio pasaulyje tarpatramio kabamasis Çanakkale 1915 plieno tiltas, dar vadinamas Dardanelų tiltu.

Tai šešių juostų automobilių tiltas. Jo pagrindinis tarpatramis sieks 2023 metrus. Tiltas 32 m ilgesnis už Akashi Kaikyo tilto pagrindinį tarpatramį ir jį pastačius taps ilgiausio tarpatramio kabamuoju tiltu pasaulyje. Pilonų aukštis sudarys 318 m (35 m daugiau už Akashi Kaikyo tilto pilonus). Čia būtų pravartu prisiminti Vilniaus televizijos bokšto aukštį (326,5 m). Šis tiltas taps ketvirtu pagal aukštį tiltu pasaulyje ir pralenks Sutongo tiltą Kinijoje.

Planuojama, kad bendras Çanakkale 1915 tilto ilgis bus 3563 m, o kartu su numatomu viaduku bendras jo ilgis sudarys net 4608 metrus. Tiltas suprojektuotas 45,06 m pločio. Plieninės perdangos aukštis sieks 3,5 metro.

Konstrukcinė šio tilto sandara nedaug kuo skirsis nuo Akashi Kaikyo kabamojo tilto sprendinio. Tai trijų tarpatramių ir dviejų pilonų kabamasis plieno tiltas. Kraštiniai tarpatramiai yra 923 m ilgio. Plieninė standumo sija suprojektuota dėžinio skerspjūvio. Pilonai taip pat suprojektuoti iš plieno. Būtina paminėti, kad šis tiltas, kaip ir Akashi Kaikyo, bus statomas didelio seisminio aktyvumo rajone, ir tai kėlė papildomų reikalavimų projektui. Šis tiltas pradėtas statyti 2017 m. kovo 18 d., o jo statybą planuojama užbaigti 2022 m. taip pat kovo 18-ąją. Ši data svarbi Turkijai. Pavadinimas „1915“ ir data „kovo 18 d.“ yra susiję su Turkijos karinio jūrų laivyno pergale, įvykusia 1915 m. kovo 18 d. (per operacijas karinėje „Gallipoli“ kampanijoje). O pagrindinio tilto ilgis „2023“ metrais nurodo Turkijos Respublikos šimtmečio minėjimo datą (2023 metai). Jis taps svarbia naujo greitkelių tinklo, jungiančio Europą ir Aziją, dalimi. Šių metų gegužės 16 d. buvo užbaigtas montuoti antras tilto pilonas, esantis europinėje dalyje (Galipolis).

Paminėtina, kad du pilono pamatų kesonai buvo pastatyti 37–45 m gylyje (nuo vandens paviršiaus).

93

Wikipedia nuotr.

Sumontuoti Çanakkale 1915 pilonai.

Kabamasis Arokos plieno tiltas Portugalijoje. Montavimo stadija.

Megaiššūkiams – dar ne pabaiga Iš planuojamų statyti tiltų vertėtų paminėti ir kabamąjį tiltą per Mesinos sąsiaurį Italijoje. Jo planuojamas pagrindinis tarpatramis turėtų siekti net 3300 metrų. Tilto pilonai turėtų būti apie 383 m aukščio (aukštesni už Eifelio bokštą), o vieno laikančiojo plieninio lyno skersmuo sudarytų apie 1,24 metro.

Kabamasis Čarlzo Kuoneno pėsčiųjų tiltas Šveicarijoje.

Vaizdas iš apačios

94 2021 balandis

Projektuojamo kabamojo plieno tilto per Mesinos sąsiaurį standumo sijos modelis

Arouca Municipality nuotr.

infrastruktūra

Plieniniai pėsčiųjų tiltai. Po kojomis – tarpeklis

Pėsčiųjų tiltų rekordininkas – Portugalijoje

Kabamosios plieno konstrukcijos yra efektyvios ne tik didelio tarpatramio ir didelių apkrovų tiltuose. Jos puikiai pasiteisina ir pėsčiųjų tiltuose. O tarpatramių rekordai tokios paskirties tiltuose nėra tokie jau maži. Čia, visų pirma, derėtų paminėti 2017 m. pasaulio rekordininką kabamąjį Čarlzo Kuoneno (Charles Kuonen) pėsčiųjų tiltą, pastatytą Šveicarijoje. Tilto tarpatramio ilgis 494 m, o plotis – 0,65 metro. Jis sumontuotas Alpėse net 2080 m aukštyje virš jūros lygio. Tiekiant konstrukcijas ir medžiagas buvo panaudoti sraigtasparniai. Šio tilto plieninio lyno skersmuo 53 mm, o jo maksimali įrąža lygi 440 kN. Vienu metu kabamasis tiltas gali atlaikyti 250 žmonių apkrovą (t. y. per visą ilgį apkrautame tilte pėstieji turėtų būti išsidėstę beveik kas 2 metrus). Šio tilto itin lengvas paklotas sukonstruotas iš plieninių tinklinių skydų. Juo eidamas žmogus gali po savo kojomis pro pakloto tinklelį matyti tarpeklį. Šio kabamojo tilto plieno konstrukcijų masė yra itin lengva. Galima būtų paminėti ir vieną šio tilto elgsenos problemą. Dėl siauro pakloto (tik 0,65 m) ir standumo sijos stokos jis yra deformatyvus ne tik vertikaliąja, bet ir gulsčiąja linkme. Todėl tam tikrose tilto vietose yra įrengtos atotampos poslinkiams iš plokštumos stabilizuoti.

Pėsčiųjų tiltų rekordininkas yra kabamasis Arokos plieno tiltas Portugalijoje, pastatytas 2020 m. Arokos parke (Unesco Global Geopark). Šio tilto tarpatramio ilgis siekia net 516 metrų. Šiandien jis didžiausio tarpatramio pėsčiųjų tiltas pasaulyje (22 m ilgesnis už Čarlzo Kuoneno tiltą). Šio kabamojo tilto konstrukcinis sprendinys beveik analogiškas Čarlzo Kuoneno tilto sprendiniui. Ant dviejų kabamųjų laikančiųjų plieno lynų per lanksčias pakabas įrengtas plieninis 1,20 m pločio paklotas. Pastarasis taip pat sukonstruotas iš plieninių tinklinių skydų. Tiltas pakibęs 175 m virš Rio Paivos upės. Laikantys kabamieji lynai pritvirtinti prie 35,5 m aukščio V-formių gelžbetoninių pilonų. Tokios formos pilonai leidžia išdėstyti lanksčias pakabas kampu ir taip pagerinti skersinį tilto stabilumą. Pažymėtina, kad tuo pačiu tikslu yra suprojektuoti skersiniai rėmai, išdėstyti kas 4 m ir jungiantys paklotą su papildomomis pakabomis. Dėl šių konstrukcinių elementų buvo iš dalies išspręsta santykinai siauro tilto deformatyvumo iš jo plokštumos problema. Didesnis (palyginti su Čarlzo Kuoneno tiltu) kabamųjų lynų įsvyris leidžia sumažinti vertikalius tampriuosius tilto poslinkius, bet nesumažina kinematinės kilmės poslinkių.

95

Creative Commons Zero - CC0 nuotr.

Pėsčiųjų stiklo tiltai – pasivaikščiojimas virš prarajos, sūpynės ir šuoliai su guma Kalbant apie abu pirmiau aptartus kabamuosius tiltus, derėtų pažymėti jų grakščią architektūrinę formą, puikiai derinamą prie kraštovaizdžio. Ta proga norėtųsi paminėti ir Kinijoje pastatytą vadinamąjį stiklo kabamąjį tiltą (Zhangjiajie Glass Bridge).

Tai būtų „dangaus tako“ tiltas Džangdziadzijės mieste, Hunano provincijoje, virš Ulingjuano vietovės. Šis tiltas pastatytas kaip turistų traukos centras dar ir dėl to, kad jo paklotas sukonstruotas iš stiklo. Tuo metu, 2016-aisiais, kai jis buvo atidarytas, tai buvo ilgiausias ir aukščiausias stiklo pakloto tiltas pasaulyje.

Šis plieninių laikančiųjų konstrukcijų tiltas yra 430 m tarpatramio ilgio ir 6 m pločio. Jis pakabintas maždaug 300 m aukštyje virš žemės. Šio tilto laikantieji kabamieji lynai išdėstyti erdvėje analogiškai kaip ir Arokos tilto pakabos. Stiklinis paklotas sudarytas iš daugiau nei 120 stiklo plokščių. Kiekviena iš šių plokščių sudaryta iš 3 sluoksnių ir 2 colių (5,08 cm) storio grūdintojo stiklo. Šios plokštės atremtos ant išilginių ir skersinių tilto plieninių sijų.

Pažymėtina, kad prie tilto plieno konstrukcijų apačios numatyta pritvirtinti 3 ilgas sūpynes. Taip pat yra numatyta galimybė atlikti 285 m šuolį su guma. Tai laikoma vienu didžiausių (aukščiausių) tokių šuolių pasaulyje.

Wikipedia nuotr.

Kabamasis stiklo tiltas Kinijoje per Liandziango upę Guangdongo provincijoje.

96 2021 balandis

Įmonės archyvo nuotr.

INFRASTRUKTŪROS STATYBŲ BANGINIS AB „Kauno tiltai“ – viena didžiausių transporto infrastruktūros statybos bendrovių Baltijos šalyse ir vienas didžiausių geležinkelių rangovų Lietuvoje. Bendrovė specializuojasi tiltų ir kelių, geležinkelių, oro ir vandens uostų, tunelių infrastruktūros statybos, inžinerinių ir energetikos tinklų įrengimo, statybinių medžiagų gamybos, sąvartynų statybos srityse. Šiandien bendrovėje „Kauno tiltai“ dirba apie 800 darbuotojų, iš jų daugiau kaip 200 yra atestuoti, patyrę transporto infrastruktūros statybos inžinieriai.

Bendrovė „Kauno tiltai“ yra vienos didžiausių Europos statybos bendrovių „COMSA Corporación“ grupės dalis ir Lenkijos geležinkelių ir kelių infrastruktūros statybos įmonių grupės „Trakcja“ narė. „COMSA Corporación“ – didžiausia nekotiruojama Ispanijos statybos ir inžinerijos grupė. Ji turi daugiau nei 125 m. patirtį, daugiau nei 8000 darbuotojų ir veikia net 24 šalyse.

Kokybė ir nuolatinis tobulėjimas Bendrovės „Kauno tiltai“ transporto infrastruktūros statiniai pasižymi ilgaamžiškumu ir nepriekaištinga kokybe bei atitinka tarptautinių standartų reikalavimus. Juos pasiekti padeda sertifikuota bendrovės laboratorija, kurios tyrimų išvados pripažįstamos visoje Europos Sąjungoje. Pagal tarptautinių standartų reikalavimus „Kauno tiltų“ vadybos sistemos sertifikuotos jau

daugiau kaip 15 metų. 2000 m. sertifikuota kokybės ISO 9001, o 2007 m. – darbuotojų saugos ir sveikatos OHSAS 18001, aplinkos apsaugos ISO 14001 vadybos sistemos.

Bendrovės statybų projektai valdomi modernia projektų valdymo programa „Primavera P6“. Viena programa administruojami bendrovės projektai sudaro sąlygas optimaliau organizuoti darbus, tiksliau paskirstyti žmogiškuosius ir technikos išteklius. Taip pat tai suteikia galimybę iš anksto numatyti galimas rizikas ir koreguoti projektų darbų planus, spartinti projektų įgyvendinimo terminus. Nuolatinė savikontrolė leidžia profesionaliai koordinuoti procesus ir laiku įgyvendinti projektus.

Techniškai sudėtingiausi AB „Kauno tiltų“ statybos objektai yra pelnę prestižinio Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimus.

Integralinis pėsčiųjų viadukas Vilniuje, T. Narbuto gatvėje Konkurso „Metų gaminys 2019“ aukso medalį laimėjęs pėsčiųjų ir dviratininkų viadukas yra į vakarus nuo Vilniaus miesto centro, Neries dešiniajame krante, virš T. Narbuto gatvės, ir jungia Č. Sugiharos bei I. Šimulionio gatvių tęsinius.

Tai yra pirmasis ir kol kas vienintelis integralinis viadukas Lietuvoje – jo plieninė perdanga įbetonuota tiesiai į gelžbetonines atramas, nenaudojant atraminių guolių. Standus perdangos ir atramų sujungimas leido suprojektuoti gana liauną plieninę perdangos konstrukciją, kurios perdengiamas tarpatramis siekia net 55 metrus. Tokios konstrukcijos viadukai itin paklausūs Švedijoje.

Pagrindinis daugiau kaip 67 m ilgio ir beveik 7 m pločio pėsčiųjų ir dviračių viaduko tikslas buvo panaikinti nereguliuojamą pėsčiųjų perėją T. Narbuto gatvėje ties esama viešojo transporto stotele, kurioje užfiksuota nelaimingų eismo įvykių „juodoji dėmė“, ir pagerinti pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimą tarp gretimų Karoliniškių ir Viršuliškių rajonų, nekertant magistralinių gatvių. Pėsčiųjų ir dviračių viadukas pritaikytas žmonėms su negalia.

www.kaunotiltai.lt 97

Kalbant apie pėsčiųjų vadinamuosius stiklo tiltus, derėtų paminėti ir dar vieną tokios konstrukcijos kabamąjį tiltą, pastatytą taip pat Kinijoje per Liandziango upę, Guangdongo provincijoje. Šio tilto tarpatramio ilgis 526 metrai. Tai ilgiausias toks tiltas ne tik Kinijoje, bet ir pasaulyje. Šis kabamasis tiltas jungia dvi tarpeklio puses (krantus) ir yra pakibęs 201 m virš žemiau esančios Liandziango upės. Šio tilto laikančiosios konstrukcijos primena standartinį kabamąjį plieno tiltą su išilginėmis standumo sijomis ir skersinėmis pakloto sijomis. Prie pastarųjų galų ir yra pritvirtintos pakabos, sujungiančios pakloto konstrukcijas su laikančiuoju lynu. Du kabamieji laikantieji lynai pritvirtinti ties atramomis prie H formos gelžbetoninių pilonų. Šio tilto konstrukcinį savitumą sudaro du iš anksto įtempti apatiniai lynai. Projektuotojai juos įrengė siekdami padidinti šio kabamojo tilto vertikalųjį ir skersinį standumą (to reikalauja stiklo paklotas). Šie įtemptieji lynai atlieka ne tik fiktyvios nuolatinės apkrovos funkciją, tuo sumažindami tilto vertikaliuosius kinematinės kilmės poslinkius, bet ir suvaržo

Wikipedia nuotr.

infrastruktūra

jo gulsčiuosius poslinkius. Stiklo paklotas pagamintas iš trijų sluoksnių 4,5 cm storio grūdintojo laminuoto stiklo plokščių. Šis stiklo paklotas praplatėja iki 8,8 m pločio keturiose tilto sekcijose, kad lankytojams būtų sukurtos didelės apžvalgos zonos, kuriose jie galėtų sustoti ir fotografuoti. Tiltu vienu metu gali eiti iki 500 žmonių. Pažymėtina, kad Kinijoje yra ir daugiau kabamųjų stiklo tiltų.

Tiltas Vokietijoje – tarsi moderni skulptūra Kalbant apie pėsčiųjų tiltus, vertėtų paminėti ir kitokius, kad ir ne tokių gerų techninių parametrų, tačiau itin originalios formos plieno tiltus. Tai 2018 m. Dicingene, Badeno-Viurtembergo žemėje, Vokietijoje, pastatytas kevalinis (erdvinis) nerūdijančiojo plieno tiltas. Jo tarpatramis nėra įspūdingas, viso labo 28 m, o plotis – 2,2 m. Kevalas lanksčiai atremtas keturiuose taškuose į pamatus. Kevalo stabilumui užtikrinti jo išoriniu perimetru įrengtos sąstandos.

Nerūdijantysis plienas pasirinktas dėl jo didelio atsparumo korozijai ir tinkamo šio plieno stiprio. Naudojant tokį plieną, buvo pasiektas norimas naujoviškos apvalkalo konstrukcijos įspūdis ir kartu pademonstruotos šiuolaikinių technologijų (pjovimo mašinų) taikymo tiltuose galimybės. Pagal vyraujančias tilto konstrukcijoje jėgų lauko linijas, taikant lazerinę technologiją, išpjaustytos įvairių formų ir dydžių kiaurymės sukuria tilto lengvumo įspūdį. Ypatingą tilto lengvumą papildomai pabrėžia ir antirefleksiniai stikliniai turėklai. Be to, lazeriu išpjaustytų apie 14 300 kiaurymių buvo užpildytos stiklu. Kai kurie ekspertai šį tiltą gretina su modernia skulptūra.

Kevalinis (erdvinis) nerūdijančiojo plieno tiltas Dicingene.

98 2021 balandis

Kokių sistemų reikia, norint sukurti išmaniojo miesto tinklą, į kurį jungtųsi tiek pastatai, tiek infrastruktūra?

Išmanieji miestai pasiteklia dirbtinį intelektą tam, kad susietų kasdienes miesto gyvenimo veiklas su internetu ir duomenų platformomis, taikant daiktų internetą, dirbtinį intelektą, 5G, didžiuosius duomenis ir kitas naujas IRT technologijas.

Dirbtinio intelekto valdomo miesto projekto pavyzdys Kinijoje (Architektai „Bjarke Ingels Group“) Kada panašūs miestai galėtų tapti realybe ir Lietuvoje?

APIE tai – sekančiuose puslapiuose.

↓

Messe Frankfurt Exhibition GmbH / Pietro Sutera nuotr.

Išmanioji erdvė

shutterstock.com nuotr.

Išmanieji ateities miestai PER DIRBTINĮ INTELEKTĄ

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Dirbtinio intelekto integravimas statybų sektoriuje atveria daugybę galimybių. Palengvinamas statybų procesas, sukuriami individualūs patogumai namuose, tačiau kaip jis gali pasitarnauti išėjus iš namų? Šiandien kuriami projektai ir scenarijai, kaip dirbtinis intelektas gali prisidėti prie miestų funkcionalumo, kuriant ateities išmaniuosius miestus, kuriuose dominuotų nebe dangoraižiai ir magistralės, o duomenys ir technologijos. Dirbtinis intelektas padeda sukurti išmaniojo miesto tinklą, į kurį jungiasi tiek pastatai, tiek infrastruktūra.

100 100 20212021 balandis kovas

Miestas kaip gyvensenos forma visada buvo išmani. Visame pasaulyje miestai atvaizduoja kolektyvinės žmonijos išminties augimą, stengiasi naudoti geriausius prieinamus išteklius, pritaikyti modernias technologijas tam, kad pagerintų juose gyvenančių žmonių kasdienybę, paspartintų plėtrą ir ekonominį augimą. Senajame Romos mieste, I amžiuje, ankstyvosios vandens technologijos leido gyventojams klestėti. Išvystyta vandens tiekimo ir drenažo sistema kiekvieną dieną suteikė pakankamai švaraus vandens. Romėnai kaupdavo jį dideliuose rezervuaruose, nukreipdami požeminį vandenį iš netoliese esančių upių ir ežerų dirbtiniais kanalais, vadinamaisiais akvedukais. Ši sistema buvo tokia veiksminga, kad sugebėjo paremti namų ūkius, sodininkystę, vandens pasirodymus ir Romos fontanus, kuriuos iki šiol matome. Šios sistemos padėjo pamatą nepaprastai turtingiems, gyvybingiems miestams, kuriuose šiandien gyvename. Praėjus daugiau nei 2000 metų, miestai vis dar taip pat sparčiai vystosi, tik mūsų naujovių idėja pasikeitė.

Vietoj akvedukų mes dirbame su nematomais 5G, didžiųjų duomenų, daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto (AI) tinklais.

Naujos kartos išmanieji miestai Europa ir JAV pažangių miestų plėtrą pradėjo anksti, todėl čia vis labiau įsivyrauja požiūris, kad miestas – tai milžiniška mašina, kuri turi veikti visą parą. Žmonėms ši mašina reikalinga nepriekaištingos būklės kiekvieną dieną, kad apsaugotų ir įvairiems tikslams gabentų tiek žmones, tiek išteklius. Jos užduotys – nuo viešosios tvarkos palaikymo iki sulaužytų šulinių dangčių taisymo. Išmanieji miestai siekia susieti visas šias miesto gyvenimo detales su internetu ir duomenų platformomis, taikydami daiktų internetą, dirbtinį intelektą, 5G, didžiuosius duomenis ir kitas naujas IRT technologijas, kad optimizuotų šių milžiniškų mašinų operatyvinį efektyvumą.

Dirbtinio intelekto valdomi miestai yra naujos kartos išmanieji miestai, o jų taikymo sritis yra daug kompleksiškesnė nei vien tik prietaisų sujungimas. Pagrindinė naujovė yra dirbtinio intelekto vaidmuo infrastruktūroje, kuris leidžia prietaisams veikti savarankiškai. Tai galiausiai leidžia miestui geriau panaudoti žmogiškuosius ir ekonominius išteklius, suteikia naujų efektyvių būdų kurti tvaresnius miestus, infrastruktūrą ir pagerinti viešąsias paslaugas gyventojams.

Viskas prasideda nuo galimybės surinkti duomenis iš trilijonų jutiklių ir kitų daiktų interneto įrenginių ir išgauti praktiškai pritaikomas įžvalgas. Dirbtinis intelektas galėtų nurodyti įvairius metodus, kaip mokantis iš patirties galima imituoti protingą žmogaus elgesį.

Surinkus didelį kiekį informacijos, gali būti sukurtos duomenų prognozės ir ekonomiški išmaniojo miesto kūrimo sprendimai. Tai patvirtina Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslininkas dr. Kastytis Rudokas. „Dirbtinis intelektas netgi įdomiau ir tikslingiau pasitarnautų ne tiek kietajai infrastruktūrai (nors čia jis jau plačiai taikomas), bet sakyčiau kokybinis šuolis galėtų būti pasiektas minkštųjų priemonių diapazone. Aš pats turiu tikslą, kad urbanistikos istoriją (konkretaus miesto, regiono) galima apdirbti su dirbtiniu intelektu taip, kad dirbtinis intelektas pasiūlytų keletą geriausių ateities scenarijų. Tam, kad matytume, kas bus mieste po 20, 50 ar net 100 metų, mums tikriausiai reikės patikrinti praeities scenarijus, kurie faktiškai neįvyko, bet galėjo įvykti.

Gavę galimybę prieiti prie tokių duomenų, mes turėtume kur kas išsamesnį miesto vaizdinį. Tada pamatytume, kad, sakykim, vienas trumpalaikis sprendimas miesto audinyje gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ar atvirkščiai“, – pasakoja dr. K. Rudokas.

101 101

shutterstock.com nuotr.

Dirbtinio intelekto kuriami pranašumai Pasitelkiant dirbtinį intelektą, išmaniosios miesto sistemos jungia tiek išmaniųjų pastatų, tiek infrastruktūros sistemas ir paslaugas, kurios tuomet veikia ne tik efektyviau, bet ir teikia įvairiapusišką naudą, įskaitant mažesnį nusikalstamumą, švaresnį orą, saugesnį ir operatyvesnį eismo srautą, optimizuotą energijos ir vandens panaudojimą.

Viešasis saugumas. Saugumas miestuose yra didžiausias prioritetas. Dirbtiniu intelektu paremtas išmaniųjų miestų valdymas pasitelkia vaizdo atpažinimo vaizdo kameras su judesio, dūmų detektoriais. Jutiklių ir kamerų tinklai gali būti naudojami gyvybėms išsaugoti ir nusikalstamumui sumažinti. Šviesoforai ir spūsčių duomenys naudojami avarinių tarnybų, kad šios greičiau ir saugiau nuvyktų į paskirties vietas. Miestai per dirbtinį intelektą gali rinkti duomenis apie nelaimingus atsitikimus arba pasirinkti kitus veiksnius tam, kad sukurtų prevencines priemones ateičiai.

Pastatų automatikos sistemos. Jutiklius galima pastatyti strateginėse pastato vietose, kur šie padės surinkti informaciją apie energijos naudojimą ir numatyti vartotojų elgseną.

Pavyzdžiui, parduotuvių savininkai ir mažmenininkai gali naudoti jutiklius, norėdami stebėti piko laiką: kada žmonės įeina į parduotuves ir jose būna. Naudojant dirbtinį intelektą, sugeneruoti duomenys gali padėti nuosekliai prognozuoti ir stebėti dienos, savaitės ir sezono skirtumus.

Elektros tinklai. Dirbtinio intelekto integravimas gali padidinti elektros tinklų saugumą ir pagerinti našumo valdymą.

Išmanieji elektros tinklai gali išanalizuoti didelio duomenų kiekio skaitiklių rodmenis, o tuomet įvertinti ir numatyti paklausą

102 2021 balandis

ir panaudojimo būdus. Dirbtinis intelektas gali sukurti nuspėjamuosius modelius, kad būtų galima prognozuoti energijos kainą ir paklausą tam tikrais periodiniais intervalais.

Transportas yra vienas didžiausių sektorių, kuriam gali būti naudingos praktinės įžvalgos, gautos iš jutiklių užfiksuotų duomenų. Reikšmingoms įžvalgoms, leidžiančioms miestui transformuotis, gauti labai svarbu apdoroti šiuos duomenis tokiomis technologijomis kaip didžiųjų duomenų analizė ir dirbtinis intelektas. Įvairios miesto transporto problemos, tokios kaip spūstys ir tarša, gali būti sprendžiamos naudojant duomenų analizę ir dirbtinį intelektą.

Pasak K. Rudoko, išmaniojo miesto tinklas visų pirma yra ryšys ir visko sujungimas tarpusavyje. „Tikriausiai, norint pasiekti visai kito lygio miesto gyvenseną, neužteks turėti CAV (angl. connected autonomious vechiles) tinklą, bet reikės, kad tas tinklas pažinotų ir kitas gyvensenos sferas, kurios toli išeina iš transporto sistemos ribų. Įsivaizduoju, kad ateityje žmogaus drabužiai ir ten fiksuojami jo biometriniai duomenys bus sujungti tiek su transporto, tiek su kitomis sistemomis, idant visas tinklas būtų kuo efektyvesnis“, – teigia mokslininkas.

Išmanusis tvarumas Dirbtinio intelekto integravimas išmaniuosiuose miestuose teikia daug naudos tiek žmonėms, tiek aplinkai. Pradedant ekologiška aplinka ir baigiant tvariu vystymusi. Dėl technologijomis pasiekiamo efektyvaus energijos vartojimo ir ekologiškumo, atliekų tvarkymo ir eismo valdymo, išmanieji miestai kuriami aplinkai mažiau teršti ir padėti sumažinti jau padarytai žalai.

išmanioji erdvė

Dirbtinio intelekto kuriamas elektros energijos tinklas ir išmanus vandens valdymas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys tiekti energiją mažiau teršiant aplinką. Mokslininkas K. Rudokas svarsto, kad modernios technologijos neturėtų mūsų atitolinti nuo gamtos, o priešingai, turėtų padėti labiau ją integruoti ir tai yra tikrasis tokių technologijų tvarumas: „Civilizuotas žmogus yra išėjęs iš savo aplinkos, yra virš jos ir dėl to mes, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos problemas miestuose sprendžiame labai mechaniškai. Technologiniu pradu grįstas išmanusis miestas tikrai gali padaryti mūsų gyvenimą efektyvesnį, taupyti išteklius. Bet tikras tvarumas ir, matyt, aukščiausias išmanumo lygmuo būtų dirbtinio intelekto padedama reintegracija į aplinką.“

Intelektualių miestų vystymo varomoji jėga Išmanieji miestai sparčiai vystosi ir progresuoja. Dirbtinio intelekto integravimas kuriant ateities miestus jau virsta realybe, o tam įtakos turi du pagrindiniai žaidėjai: vyriausybė ir rinkoje lyderiaujančios aukštųjų technologijų bendrovės. „Vyriausybė tikrai galėtų rodyti kryptį formuodama ateities miesto gaires Lietuvoje, tačiau kitas klausimas, ar ji pajėgi tą daryti. Pavyzdžiui Turku mieste, Suomijoje, vietinė valdžia yra nustačiusi tam tikras gaires ir viskas, kas yra naujai statoma, rekonstruojama ar remontuojama, turi atitikti nustatytus žiedinės ekonomikos principus. Nežinau, ar tokia praktika

pasiteisintų Lietuvoje, bet manau, kad labai blogai, jog mes visgi urbanistinės vizijos neturime. Galbūt ateityje atsiras politikų, kurie sugebės į regionus pritraukti didesnių investicijų ir kartu su verslu kurti kvartalus“, – sako K. Rudokas.

Nors vyriausybė ir turi labai svarbų vaidmenį planuojant ir kuriant ateities išmaniuosius miestus, tikrosios pažangaus miesto inovacijų varomosios jėgos yra technologijų bendrovės. „Jau dabar įmonės, ypač technologijų, kuria savo kampusus Lietuvoje. Įsivaizduoju, kad didesnė įmonė, konsoliduodama jėgas su regiono savivaldybe ir valstybe, gali tikrai daug nuveikti urbanistikai. Regionų centrai čia itin perspektyvūs, nes turi bazinę infrastruktūrą: tai mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos, tačiau jų struktūra yra daug imlesnė kaitai ir prisitaikymui prie naujų miestiškumo standartų“, – prideda KTU mokslininkas.

Pramonės lyderės bus pavestos prisiimti daugiau socialinės atsakomybės. Aukštųjų technologijų įmonės prisideda tiek prie technologinės pažangos, tiek prie aukštos kvalifikacijos specialistų ugdymo ir savo prekės ženklo auginimo.

Vis dėlto technologijomis grindžiamas požiūris neabejotinai kelia nerimą dėl privatumo. Išmanieji miestai rizikuoja tapti grėsme žmogaus teisėms, jei nebus efektyvios teisinės sistemos, ribojančios vyriausybių prieigą prie privačių bendrovių surinktų duomenų. Kartu su integruojamu dirbtiniu intelektu tenka ir didžiulė atsakomybė. Jei išmanieji ateities miestai išsaugos šią pirminę idėją, ateitis bus šviesesnė nei bet kada anksčiau.

APIBENDRINANT Miestai, kuriuos sudaro biurai, namai, viešosios erdvės ir savaime važiuojantys automobiliai, judantys viską aky-

Mokslininkas K. Rudokas svarsto, kad modernios technologijos neturėtų

lai stebint dirbtiniam intelektui, po truputį virsta realybe. Kinijoje šiuo metu statoma daugiau nei 500 išmaniųjų miestų, o jos pavyzdžiu seka ir Vakarų pasaulio valstybės. Ateityje tokių miestų kūrimosi galime tikėtis ir Lietuvoje. K. Rudoko nuomone, Lietuvoje susiklosčiusi

mūsų atitolinti nuo

urbanistinė situacija yra daugiau nei palanki, kad čia

gamtos, o priešingai,

ateityje būtų įdiegta tvari, darni su aplinka ir aukš-

turėtų padėti labiau

tą pridėtinę vertę generuojanti urbanistika. Vis dėlto KTU mokslininkas pabrėžia: „Nesvarbu, kokią technologi-

ją integruoti ir tai

ją valdo miestas: žemdirbystę ar DI grįstas automatines

yra tikrasis tokių

sistemas, realus proveržis ir sėkmė ateina tada, kai už

technologijų tvarumas.

kiekvieno techninio sprendinio stovi kultūrinė priežastis, poreikis. Jei mes paprasčiausiai diegiama IoT ar kitas dabar populiariai skambančias sistemas nematydami bendro vaizdo, tai ir nauda bus minimali. Sakyčiau, kad dabar esminis uždavinys – susitarti dėl miesto kaip tokio vaizdinio. Koks jis bus po 20, 50 ar net 100 metų.“

103

išmanioji erdvė

Dirbtinio intelekto kuriama erdvė, kurioje klesti žmonės, technologijos ir gamta Viena žymiausių šių laikų architektų studija „Bjarke Ingels Group“ kartu su pasaulyje pirmaujančiu išmaniųjų paslaugų teikėju „Terminus Group“ įgyvendina aukštųjų technologijų miestelio projektą, kurį pristato kaip naują Kinijos inovacijų centrą, skirtą „Terminus Technologies“ ambicijoms plėsti dirbtinio intelekto, robotikos, integruotų tinklų ir duomenų srityje.

Nuo robotų, pristatančių kavą, iki biuro kėdžių, persitvarkančių po susitikimo, išmaniojo miesto projektas „AI CITY“ Kinijoje pasitelkia dirbtinį intelektą kasdieniam gyventojų patogumui kurti.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

104 2021 balandis

Bjarke Ingels Group nuotr.

135,000 kv. m. projekte „AI CITY“ pašalinami barjerai tarp gamtos ir pastatų.

Futuristinis miestas, kuriame dominuoja autonominiai automobiliai, išmanieji namai, dirbtinis intelektas ir kitos technologijos, statomas Čongčingo mieste, Kinijoje. Čongčingas yra žinomas kaip kalnų miestas, įsikūręs pietvakarinėje šalies dalyje, apsuptas įspūdingos gamtos regiono. Būtent natūralus vietos kraštovaizdis, kuriame slėniai ir kalnai atrodo tarsi jungiamoji grandis tarp žemės ir dangaus, buvo architektų įkvėpimo šaltinis. Išmaniojo miesto dizainas suprojektuotas dviem atskirais sklypais palei Xinshou ir Gaoxin prospektus, kurie imituoja vienas kito priešingybes. Yra kalnas, kuris šioje vietoje tampa ryškiu orientyru, suteikiančiu prieglobstį saugomam vidinių kiemų tinklui, užpildytam kviestinių viešųjų erdvių. Tada yra slėnis, kuris siūlo didžiausius viešai prieinamus žaliuosius stogus Kinijoje renginiams po atviru dangumi. O žemiau stogo pastatas atsiveria aplinkinei visuomenei ir kviečia aplankyti į šią novatorišką erdvę.

Gamta ir technologijos po vienu stogu

Dėl unikalios Čongčingo miesto lokacijos tarp kalnų, besiformuojantys įspūdingi debesų dariniai apsaugo pastatą nuo tiesioginių saulės spindulių ir sukuria ypatingas atmosferos sąlygas, kurios leidžia fasado dizainui būti skaidresniam, nei įprastai.

135,000 kv. m. projekte „AI CITY“ pašalinami barjerai tarp gamtos ir pastatų. Dėl „korėtos“ miesto audinio struktūros abiejuose sklypuose kuriami dideli kiemai su natūralia šviesa ir ventiliacija, kurių kiekvienas pritaikytas specifinei viešajai veiklai.

Tarp pastatų išsidėsčiusiame technologiniame parke vyks sporto renginiai, meno parodos ir gaminių mugės. Naujai sukurtos erdvės, tarp jų – dirbtinio intelekto parodos, turgūs ir kavinės, kvies visuomenę susitikti po vienu stogu. Po tuo pačiu stogu moderniausiose šalies įmonėse dirbantys profesionalai ir robotika kurs ateities technologijas. Kuriant miesto eismo strategiją, pagrindinis dėmesys taip pat buvo skiriamas gamtos ir technologinio vystymosi pusiausvyrai palaikyti. „AI CITY“ elektroniniai dviračiai, robotizuotos transporto priemonės ir savarankiškai važiuojantys automobiliai apipavidalina naują, išmaniąją eismo sistemą.

105

Valdymą perima dirbtinis intelektas Išmaniojo miesto statyboms ne veltui pasirinkta Čongčingo aukštųjų technologijų pramonės plėtros zona. Esminis šio projekto tikslas – pašalinti barjerus tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto. Miestelis, sukurtas specialiai „Terminus Group“, prisidės prie „Terminus“ ir kitų pirmaujančių pasaulyje technologijų kompanijų siekių progresuoti dirbtinio intelekto ir robotikos srityje ir sukurti naujos tvarios plėtros pagrindus.

Viskas mieste, nuo priešgaisrinės tarnybos iki asmeninių liokajų, bus valdoma dirbtinio intelekto. „AI CITY“ naudosis jutiklių ir „Wi-Fi“ prijungtų įrenginių pagalba, kad surinktų kuo daugiau prieinamų duomenų, pradedant oru ir tarša, baigiant žmonių valgymo įpročiais, kad automatiškai išpildytų gyventojų poreikius. Visos pastatuose įrengtos išmaniosios sistemos bus valdomos „Terminus Group“ programinės įrangos. Išmanusis miestas rinks ir skirstys duomenis, įrašytus daiktų interneto (angl. IoT) įrenginiuose, kurie bus naudojami įvairiose miesto planavimo strategijose, įskaitant

106 2021 balandis

apsaugos sistemas ir turistines zonas. Kai dirbtinis intelektas surinks ir išanalizuos vis daugiau ir daugiau duomenų, miestas bus nuolat „atnaujinamas“. „Artėjame prie minties gyventi realybėje, kur atvykus į miestą pirmą kartą, barmenui jau žinomas tavo mėgstamiausias gėrimas, – sako „Bjarke Ingels Group“ įkūrėjas, vienas projekto autorių Bjarke Ingelsas ir piešia tokią projekto viziją: – Kai mūsų aplinka gali vis daugiau pajusti ir užfiksuoti, mes tikrai galime pašalinti kliūtis ir sukurti vientisumą tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus. Dirbtinis intelektas gali iš anksto atpažinti ateinančius žmones, atverti jiems duris, kad nereikėtų ieškoti savo atrakinimo kortelių, o saulei patekant, miegamojo langai gali pakoreguoti savo skaidrumą, kad natūrali šviesa pažadintų apsnūdusius gyventojus. Kai šviesa užpildo kambarį, dirbtinio intelekto namų tvarkytojas, vardu Titanas, parenka pusryčius, derina jūsų aprangą su oru ir pateikia visą dienos tvarkaraštį. Po pusryčių įsėdate į savo išmanią, visiškai automatizuotą transporto priemonę ir važiuojate skaitydami pasaulio rinkos naujienas – žinoma, individualiai rekomenduotas algoritmo.“

Kalnas + slėnis = ekranas

Bjarke Ingels Group nuotr.

Projekto dizaino konceptas paremtas dviem atskirais sklypais, kurie imituoja vienas kito priešingybes. Kalnas, kuris šioje vietoje tampa ryškiu orientyru, suteikiančiu prieglobstį saugomam vidinių kiemų tinklui, užpildytam kviestinių viešųjų erdvių. Kitoje pusėje slėnis, kuris siūlo didžiausius viešai prieinamus žaliuosius stogus Kinijoje. Išskirtinis stogų dizainas leidžia gamtai egzistuoti kartu su biurais, taip išsaugant natūralaus kraštovaizdžio patirtį, kurią paprastai sunku išlaikyti miesto ribose. Žalieji stogai taip pat kuria darnų žmogaus, gamtos, klimato ir technologijų sambūvį. Šį gamtos ir technologijų susiliejimą dar labiau įkūnija tai, kad žaliųjų stogų panorama, formuojanti slėnį ir kalną, naktį tampa didžiausiu skaitmeniniu ekranu.

Stogai, formuojantys projekto dvasią Dėl unikalios Čongčingo miesto lokacijos tarp kalnų, besiformuojantys įspūdingi debesų dariniai apsaugo pastatą nuo tiesioginių saulės spindulių ir sukuria ypatingas atmosferos sąlygas, kurios leidžia fasado dizainui būti skaidresniam, nei įprastai. Siekiant apsaugoti fasadus ir viešąsias lauko erdves nuo didesnės saulės spinduliuotės ir stipraus lietaus, pastato stogai, atsižvelgiant į fasado orientaciją, yra prailginti dideliu atstumu. Vienoje kiemo vietoje stogas nusileidžia iki pat centrinio kiemo, taip sukurdamas prieigą prie vešlaus stogo sodo, o kitose vietose stogas pakyla dviem kampais, kad būtų galima įrengti įėjimus iš vidaus.

Stogai šiame projekte yra vienas svarbiausių komponentų, formuojančių „AI CITY“ dvasią. Jų išskirtinis dizainas leidžia gamtai egzistuoti kartu su biurais, taip išsaugant natūralaus kraštovaizdžio patirtį, kurią paprastai sunku išlaikyti miesto ribose. Žalieji stogai taip pat kuria darnų žmogaus, gamtos, klimato ir technologijų sambūvį. Šį gamtos ir technologijų susiliejimą dar labiau įkūnija tai, kad žaliųjų stogų panorama, formuojanti slėnį ir kalną, naktį tampa didžiausiu skaitmeniniu ekranu Kinijoje.

107

Apibendrinant Projektas yra vienas iš 500 išmaniųjų miestų, šiuo metu statomų visoje Kinijoje. Architektūros studijos „Bjarke Ingels Group“ kuriamas išmaniojo miesto „AI CITY“ dizainas iš kitų išsiskiria siekiu pabrėžti ne tik technologijų pažangą, bet ir projekto aplinkosaugos tikslus. „AI CITY“ dominuoja žaliųjų stogų panorama, gyventojai savo namuose turės automatiškai reguliuojamas saulės baterijas, taip pat ir skaitmeninį asistentą kasdienėms reikmėms. Išmaniojo miesto projektas pasinaudos visais daiktų interneto jutikliais tam, kad, integruojant išmaniąją aparatinę įrangą ir „Terminus“ skaitmeninę ekosistemą, sujungtų visą miestą – gyventojus, kiekvieną programėlę ir visą duomenų analizės sistemą į vieną platformą.

Technologijų dvasia alsuojantis „AI CITY“ vaizduojamas kaip miestas, kuriame klesti žmonės, gamta ir dirbtinis intelektas. Tai vienas tų projektų, kurie keičia žmonių požiūrį į miestus ir miesto infrastruktūrą. „Pastaraisiais metais dirbome su keliomis pasaulyje pirmaujančiomis technologijų kompanijomis.

Labai džiaugiamės galėdami pristatyti savo viziją Čongčingui ir kartu su „Terminus Group“ sukurti tokios didžiulės reikšmės projektą aukštųjų technologijų slėnyje, kuris taps nauju Kinijos inovacijų centru. Tai miestelis, kuriame klesti žmonės, technologijos ir gamta – erdvės, skirtos visų tipų gyvenimui: žmonių, augalų, gyvūnų ir net dirbtiniam“, – apibendrina B. Ingelsas.

Projektas yra vienas iš 500 išmaniųjų miestų, šiuo metu statomų visoje Kinijoje.

108 2021 balandis

Bjarke Ingels Group nuotr.

išmanioji erdvė

109

Išeitis iš beviltiškos padėties ATNAUJINANT APŠVIETIMĄ

Interjero dizaineriai neretai sulaukia prašymų padėti pertvarkyti senos statybos būstą. Tai – kur kas sunkesnė užduotis, nei suplanuoti naujų namų interjerą.

Bene didžiausias keblumas kyla dėl jau esamų inžinerinių tinklų, ypač dėl elektros instaliacijos. Tikrai dažnai susiduriama su situacija, kai norisi tam tikroje erdvėje pastatyti spintą ar knygų lentyną, tačiau sprendimą stabdo ne vietoje sumontuotas šviesos jungiklis ar dar tik jam numatyta vieta.

Nebūtina taikytis prie esamos instaliacijos Naujausios technologijos leidžia nesunkiai išspręsti šią problemą. Nebereikia ardyti sienų ir perkelti apšvietimo jungiklių į kitą vietą. Galima naudoti belaidžius vokiečių gamintojo JUNG jungiklius. „Pagrindinis šių prietaisų pranašumas – nepriklausomai nuo esamos elektros instaliacijos, belaidį jungiklį galima tvirtinti ant sienų ar kitų lygių paviršių – kur tik norite. Belaidis jungiklis gali ištaisyti būsto įrengimo klaidas, kai pamirštama reikiamoje vietoje įrengti jungiklį ar jungiklis sumontuojamas nepatogioje vietoje, jį užstoja baldas. Jis taip pat gali puikiai pasitarnauti ir renovuojant būstą, kai norima perplanuoti patalpos apšvietimo valdymą, tačiau nenorima naujai kloti laidų. Dar vienas iš pranašumų, kad belaidžiu jungikliu galima valdyti tiesiog atnaujintus šviestuvus ar specialias tam skirtas lemputes“, – pasakojo jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

110 2021 balandis

Belaidžio jungiklio veikimui būtini du elementai: siųstuvas, kuris ir yra pats belaidis jungiklis, ir imtuvas – valdiklis, priimantis belaidžio jungiklio siunčiamą signalą ir įvykdantis nustatytą veiksmą. Veiksmų gali būti įvairių: įjungti ar išjungti apšvietimą, paryškinti ar prislopinti šviesą, pakelti ar nuleisti žaliuzes. Pats signalas ar, tiksliau, telegrama, kurią siunčia siųstuvas iki imtuvo, keliauja radijo bangomis. Yra daug įvairių protokolų, veikiančių radijo bangomis. Vieni jų yra pasauliniai, tokie kaip „ZigBee“, „Bluetooth Low Energy“, KNX RF. Kiti būna sukurti ir naudojami pačių gamintojų, pavyzdžiui, „eNet“.

Belaidžiai jungikliai – patogus būdas valdyti namų apšvietimą.

Valdymas – ir jungikliu, ir telefonu Pasak „JUNG Vilnius“ produkto vadybininko Eugenijaus Maslausko, belaidžiai jungikliai gali veikti kaip pavieniai gaminiai, jie gali būti vienos ar kitos sistemos dalimi. Būna ir atskiros belaidžių jungiklių sistemos. „Viskas priklauso nuo poreikio. Belaidžiais jungikliais galima valdyti atskiras apšvietimo grupes, o prireikus jas įmanoma sujungti į sudėtingesnę sistemą, kur galimas valdymas ne tik jungikliu, bet ir išmaniuoju telefonu net ir nebūnant namuose. Belaidžiai jungikliai labai tinka esamai elektros instaliacijai papildyti“, – aiškina E. Maslauskas.

Vieni JUNG belaidžiai jungikliai skirti „Philips Hue“ šviesos sistemai. Tai išmanus, tačiau visiškai paprastas šviesos valdymo būdas, kurį labai nesudėtinga susiprogramuoti patiems – nereikia jokių specialių žinių ar įgūdžių.

Kiti JUNG belaidžiai jungikliai veikia per „Bluetooth Mesh“ tinklą, leidžiantį išmaniau ir funkcionaliau valdyti tokias apšvietimo sistemas kaip „Casambi“ ar „Häfele Connect“.

R. Skurdenis pažymi, kad belaidžių jungiklių paklausa auga, ir tai glaudžiai susiję su sistemų, kurias jie valdo, populiarėjimu. „Dabar matome spartų „Philips Hue“ ar „Casambi“ apšvietimo sistemų populiarėjimą. Pastaroji šviesos valdymo sistema šviesos diodus valdo belaidžiu būdu per programėlę. Ši sistema įdiegta į daugelį pirmaujančių gamintojų apšvietimo sistemų. Per „Casambi“ JUNG radiobangius sieninius siųstuvus su „Bluetooth LE“ galima lengvai įtraukti į skaitmeninį šviesos valdymą“, – paaiškino R. Skurdenis.

Panašiai veikia ir „Friends of Hue“ jungiklis. Įdiegus „Philips Hue“ programėlę, JUNG belaidžiai jungikliai atlieka tas pačias valdymo funkcijas kaip ir išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris. Įtrauktas į „Apple Homekit“ sistemą per „Philips Hue“ valdiklį, „Friends of Hue“ jungiklis gali valdyti ne tik šviesas.

Suteikia daugiau funkcionalumo Ar belaidžiai jungikliai ilgaamžiai? „Reikėtų nepamiršti, kad kalbame apie visiškai skirtingą technologiją nei įprasti mechaniniai jungikliai. Visi belaidžiai jungikliai yra elektroniniai. Žinoma, galbūt elektronika neužtikrina tokio paties ilgaamžiškumo kaip mechaniniai jungikliai, tačiau vertėtų pažiūrėti iš kitos pusės – jie suteikia lankstumo ir daug didesnį funkcionalumą“, – pabrėžė „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.

Kita vertus, belaidžių jungiklių energijos šaltinis dažniausiai būna maitinimo elementas, kurio vidutinis tarnavimo laikas – 5 metai. Tačiau JUNG siūlo ir visiškai naujo tipo belaidžius jungiklius, veikiančius be išorinio maitinimo šaltinio. JUNG belaidžiai jungikliai, skirti „Philips Hue“ ar palaikantys ryšį pagal „Bluetooth Low Energy“ standartą, veikia energijos išgavimo principu. Radijo signalams perduoti reikalingas tik mažas kiekis energijos, todėl jungimo metu kinetiškai sugeneruotos energijos pakanka, kad siųstuvas veiktų be baterijų ir be ypatingos techninės priežiūros. Siųstuvams, veikiantiems „EnOcean“ technologijos pagrindu, radijo telegramai išsiųsti pakanka energijos, sugeneruotos paspaudus klavišą.

Taip pat yra jungiklių, valdančių šviestuvus ir valdiklius, kurie palaiko tarpusavio ryšį per naują radiobangio ryšio standartą „Bluetooth Low Energy“. Ši technologija pritaikyta daiktų internetui. Jai reikia mažai energijos, o veikimo atstumas – net 10 metrų. Veikimo atstumas, priklausomai nuo sistemos, didinamas naudojant BT „Mesh“ tinklo prietaisus.

Renovuojant būstą tikrai nebėra padėties be išeities, ypač jei kalbama apie elektros instaliaciją. Belaidžiai jungikliai tam tikrai pasitarnaus. Ypač galvojant apie į ateitį orientuotus išmaniuosius namus.

111

Svarbus vaidmuo – balkonams Gyventojų iniciatyvos daugiabučių renovacijos klausimais.

Kurį laiką daugiabučių renovacijos procesą prižiūrintys specialistai pastebi, kad gyventojai tampa vis dėmesingesni detalėms – rinkdamiesi medžiagas ir sistemas vis labiau vertina jų patikimumą. Šalia praktinių aspektų neretai svarbūs tampa ir estetiniai. O ir iš tiesų renovuojant senus daugiabučius ima stipriai keistis miesto veidas. Koks jis bus, priklauso ir nuo architektų bei vystytojų sprendimų, ir nuo gyventojų iniciatyvos.

Dėmesys pastato fasadinei pusei Balkonas – papildoma būsto erdvė, kurios funkcionalumą įgalina pats gyventojas (ar tai bus patogi vieta dviračiams laikyti, ar ji bus paversta jaukia oaze, kur šiltuoju metų sezonu bus gera mėgautis kava). Balkonas taip pat yra reikšminga detalė kuriant pastato eksterjerą.

Mažiau plastiko, tiek žalingo gamtai, tiek griežtai įrėminančio pastato fasadą, daugiau originalių ir funkcionalių sprendimų, atvirų erdvių ir šviesos namuose. Tokias balkonų pasirinkimo tendencijas pastaruoju metu galima stebėti ne tik naujai statomuose daugiabučiuose, bet ir renovuojamuose pastatuose.

Gyventojai turi savo viziją ir prioritetus Apie tai, kas paskatina rinktis individualius sprendimus, kalbiname vieną iš daugiabučio namo Prienuose bendrijos „Nemunas“ narių Darių Padelską.

Teko girdėti, kad Jūsų aktyvi namo bendruomenė pati inicijavo pirminio renovacijos projekto pakeitimus ir juos įgyvendino. Kas netenkino ir kas paskatino rinktis kitokius sprendimus?

Mums svarbiausia buvo balkonai. Pasirinkome gana atvirus – berėmes stiklinimo sistemas, nenorėjome užsidaryti aklinai.

Kokius žingsnius teko nueiti siekiant šiuos pakeitimus įgyvendinti, ar tai sudėtingas procesas?

Iš tiesų pirminės projekto medžiagos daug, sunku suspėti į viską įsigilinti, būtų geriausia tokius dalykus numatyti iš anksto. Mūsų atveju pirminiame projekte buvo numatyti plastikiniai balkonai – mes tokių nenorėjome, todėl teko net kitą konkursą skelbti, patys ieškojome, kas galėtų įgyvendinti.

Kodėl norėjote rinktis būtent tokias balkonų stiklinimo sistemas? Ar esate patenkinti rezultatu?

Mūsų daugiabučio didžioji pastato dalis pietinėje pusėje, tai ypač vasarą nesinori, kad prikaistų, o su berėme sistema galima pilnai balkono langus atidaryti, vėdinti, patogu juos valyti.

Pastatas atrodo kitaip negu dauguma renovuotų mūsų miestelyje – netipinis, tačiau gyventojai patenkinti sprendimu: ir gražu, ir tvarkinga, ir patogu.

Ilgaaamžiškesni sprendimai

Berėmė stiklo konstrukcija balkonams ir terasoms

112 2021 balandis

Nors didieji Lietuvos miestai daugiabučių renovacijos klausimo tempu dar atsilieka nuo

berėmių stiklo konstrukcijų ir įvairių balkono turėklų gamyba. „Smagu stebėti, kad požiūris į balkonų stiklinimą renovuojamuose daugiabučiuose pamažu keičiasi. Ir ne tik projektų rengimo specialistai, bet ir patys gyventojai ima matyti berėmių stiklinimo konstrukcijų naudą, – sako UAB „SITEKS“ vadovas Vakaris Žumbakis. – Balkonas neturėtų tapti sandaria patalpa, kurios vasarą nebenorite naudoti, nes joje karšta ir ji dar labiau kaitina jūsų būstą. Ar bijoti, kad lietui lyjant ten pateks keletas lašų vandens. Norint sukurti jaukesnį ir lengvesnį kampą savo namuose, rekomenduojame naudoti berėmes stiklinimo konstrukcijas.

Kiekvieną konstrukciją projektuojame taip, kad visus stiklus būtų galima atverti 100 proc. ir eksploatuoti kaip atvirą balkoną. Stiklai uždaromi tada, kai prasideda vėjuoti, dargani ir šalti orai.“ „Skandinavijos šalyse berėmės stiklinimo konstrukcijos balkonuose dėl savo savybių yra labai paplitusios. Estijoje renovuojamuose daugiabučiuose šios konstrukcijos sudaro apie 80 procentų. Džiugu, kad Lietuvoje drąsūs projektiniai sprendimai taip pat įgauna pagreitį ir pasirenkant balkonų stiklinimo konstrukcijas pagrindinis dėmesys kreipiamas ne tik į pastato šilumines savybes, bet ir į funkcionalumą, praktiškumą ir naudą gyventojams“, – sako įmonės vadovas. mažųjų, UAB „A-Z PROJEKTAI“ direktorius Renatas Zinkevičius sutinka, kad čia irgi pastebimos augančios gyventojų iniciatyvos.

Kokias tendencijas pastebite: ar gyventojai yra praktiškesni, į ką atkreipia dėmesį teikdami savo pasiūlymus? Šiuo metu jau nesirenkama mažiausios kainos pozicija. Dabar daugelis gyventojų žiūri, kad pasirinkti sprendimai tarnautų ilgesniam laikui. Žmonės ima suprasti, kad svarbu ne tik apšiltinti pastatą, bet ir vėdinti – ventiliuojamas fasadas atsparesnis senėjimui. Kalbant apie balkonus yra dvi galimybės – plastiko, kuri duoda šilumą, ir stiklo-aliuminio – daugiau apsaugai nuo vėjo,

kritulių, jos lengvesnės, estetiškesnės. Dar vienas momentas – mūsų balkonai gana maži, jei apšiltiname pastato sieną, sumažinamas gylis. Šiuo metu yra galimybė praplėsti balkoną, jo gylį padaryti iki 2 m, kur galime įrengti lodžiją, papildomą erdvę namams. Jei matome, kad balkonų išplėtimas galimas, stengiamės pasiūlyti, o paskui jau sprendžiama, ar ir kaip stiklinti.

Visgi berėmės stiklinimo sistemos tikriausiai dar tik populiarėja renovuojant daugiabučius? Ar tai susiję su kainų skirtumu?

Galbūt tai daugiau žmonių įprotis – anksčiau buvo populiarus plastikas, nes šilčiau ir sandariau, bet tokie sprendimai turi savų trūkumų: jei nešildoma patalpa yra sandari, joje kaupiasi drėgmė, kuri ilgainiui gali pažeisti pastato konstrukcijas. Todėl neretai balkonus stiklinti patartina šaltomis sistemomis užtikrinant nuolatinį patalpos vėdinimą. Kainos klausimu tai gana panašaus lygio sistemos.

Berėmio stiklinimo privalumai

www.siteks.eu

Balkonų tendencijas ir jų pasirinkimo galimybes daugiabučių renovacijos projektuose komentuoja ir ekspertai. UAB „SITEKS“ savo veiklą vykdo jau daugiau nei 15 m., jų specializacija –

113

Monos Avik nuotr.

Vieta, kur dera autentika ir kasdienybė

114 2021 balandis

115

„Moona Avi“ nuotr.

Kristina BUIDOVAITĖ

Vieta, kurioje, ją pavertus atvira, visuomenei prieinama viešąja erdve, buriama bendruomenė, vieta, kurioje jaučiamas tikrasis miestietiškas gyvenimas, šurmulys ir mėgavimasis buvimu čia ir dabar, – būtent tokią erdvę kūrė ir tokią ją dabar mato architektų biuro „YES design architecture“ komanda.

Projektuojant komplekse „Senatorių pasažas“ įsikūrusio restorano „14Horses“ interjerą nesiekta išsišokti, labiau – atskleisti tai, ką sienos slėpė daugybę metų.

116 2021 balandis

Išeities taškas – emocija Anot architektės Indrės Baršauskaitės, noras sukurti atvirą ir demokratišką vietą žmonėms buvo svarbus tiek projektuojant viso komplekso, tiek pirmame jo aukšte įsikūrusio restorano „14Horses“ interjerą. „Pirmiausia – svarbi emocija, kurią jaus kiekvienas čia apsilankantis svečias. Ji kuriama tiek vizualiai, t. y. aplinka, interjeru, tiek potyriais, už kuriuos atsakinga „Senatorių pasažo“ komanda. Šiuo atveju mūsų, „YES design architecture“, komanda buvo atsakinga už erdves ir kuo teisingesnį jų eksponavimą ir panaudojimą“, – sakė I. Baršauskaitė.

Restoranas įsikūręs senojoje pastato dalyje, kurią interjero kūrėjai, bendradarbiaudami su pastato architektais „Do architects“, patobulino, kad ji taptų atviresnė, labiau kviečianti svečius užsukti.

Atvirumo restoranui suteikė atkurtos istorinės langų angos į Stiklių gatvę, kurios, nė neaišku kodėl, ilgą laiką buvo užmūrytos.

Pasak dizainerės, pastato erdvę visų pirma reikėjo „pagydyti“, naudojant kuo mažiau naujų apdailos medžiagų. Buvo atidengtos plytos arba senieji tinkai, šie eksponuojami, derinant su būtinais įrengti naujais paviršiais. Tuomet interjero autoriai sprendė – ar kontrastuoti su istorine aplinka ir kurti modernų interjerą, ar prisitaikyti.

Apsispręsta, kad paties pastato charakteris gana ryškus, todėl jį tereikia pabrėžti, o ne bandyti užgožti ar atkartoti.

interjeras

Monos Avik nuotr.

Išsaugojo, kas vertingiausia Ne veltui didžioji paviršių, kuriuos galima rasti ne tik restorane, bet ir visose kitose „Senatorių pasažo“ erdvėse, yra atidengtos autentiško mūro sienos, iki šių dienų išlikę net keli skirtingų laikotarpių dažų sluoksniai, sienų faktūra. „Stengėmės naudoti kuo mažiau naujų apdailos medžiagų, ieškojome būdų, kaip parodyti jau esančias pastate. Šis mūsų sprendimas nulėmė gana aiškią interjero koncepciją. Ją galima pavadinti vabisabio stiliumi, kai netobulumas gali atrodyti tobulai, o trūkumai tapti privalumais.

Pavyzdžiui, bėgant laikui išgriuvusi, apdegusi židinio šachta, eksponuojama nepašalinus laiko padarinių, gali tapti kur kas įdomesniu elementu interjere negu naujai, tvarkingai rekonstruotas židinys“, – teigė interjero dizainerė.

Pašnekovės žodžiais, nelygiai sumūrytų, ištrupėjusių plytų sienos galbūt gali kurti kur kas įdomesnę nuotaiką, veikti kaip meno kūrinys patalpoje ir būti vertingesniu elementu erdvėje nei lygiai nutinkuotas ir švariai nudažytas paviršius.

117

Monos Avik nuotr.

Vabisabio stilistika labiausiai atsispindi svarbiausiuose restorano interjero elementuose – sienose, grindyse, lubose, baldai pasirinkti gana eklektiški. Daugiausia tai natūralaus medžio stalai ir kėdės.

Medinės dekoracijos tarp staliukų ir ant lubų pagamintos iš Lietuvos kaime rastų senų balkių. Barų fasadams panaudotos senos trinkelės, rastos kieme dar prieš

rekonstrukciją. Apšvietimas suprojektuotas tik funkcijai atlikti. „Nesistengėme kurti nei prabangos, nei įspūdžio. Buvo svarbu pabrėžti natūralumą ir kokybę, tvarumą ir paprastumą. Visi restorano interjero elementai ir kuria tą gerą emociją, kurią norisi sužadinti kiekviename iš apsilankiusiųjų“, – apibendrino interjero dizainerė.

projekto sprendimai Projekto apšvietimo ir apšvietimo valdymo sprendimai

Apšvietimas projektuotas pagal aiškią interjero koncepciją, todėl derinant akcentinius ir netiesioginės šviesos šaltinius užtikrinta tiek pagrindinė apšvietimo funkcija, tiek dekoratyvinė, kuomet eksponuojamos autentiškos mūro sienos ar senasis lubų tinkas. Pasak UAB „Pažangi namų automatika“ pardavimų vadovo Dariaus Krasinsko, projektas išsiskiria savo vientisumu – ryškios ribos tarp skirtingų funkcijų patalpų beveik nelieka, iš restorano patalpų pro langus matome laiptinę, kurioje apšvietimo intensyvumas reguliuojamas pagal žmonių buvimą joje, čia pat virtuvės veiksmas ar vidinio kiemo, Stiklių gatvės šurmulys, – visa tai kuria nepakartojamą emociją.

www.iha.lt

118 2021 balandis

projekto sprendimai

Didžiausias atsiveriantis stoglangis Lietuvoje patikėtas „VikingConstructions“ kolektyvui

Unikaliame Vilniaus Senamiesčio komplekse „Senatorių pasažas“ netrūksta išskirtinių sprendimų. Vienas jų – didžiausias atsiveriantis stoglangis ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Jis įrengtas vietoj anksčiau apleisto namo, esančio Stiklių gatvėje, stogo. Taip restauruotame komplekse buvęs namas vaiduoklis įgavo svarbų vaidmenį – pro architektų suformuotą praėjimą pirmame aukšte galima patekti į vidaus kiemą, o jo viršuje tarsi stiklinė karūna puikuojasi dvišlaitė stiklo ir plieno konstrukcija.

„VikingConstructions“ Šeškinės Sodų g. 2, 08343 Vilnius Tel. +370 671 800 69 El. p. info@vikingconstructions.com www.vikingconstructions.com

Įspūdingą stoglangį, kurio įstiklinimo plotas siekia apie 100 kv. m., o netaisyklingas perimetras – 10 x 8 m, įgyvendinti apsiėmė „VikingConstructions“, pasiūliusi daug palankesnes sąlygas nei analogiškus darbus vykdančios įmonės iš kitų šalių. Bendrovės vadovo Olego Knezio teigimu, nemenkas iššūkis buvo ir tai, kad konstrukciją reikėjo pagaminti per labai trumpą laiką ir sumontuoti gana sudėtingomis sąlygomis – ankštoje erdvėje, autentiškų pastatų apsuptyje.

Unikalios stiklo konstrukcijos karkasas pagamintas iš plieno ir aliuminio struktūros, kurios užpildas yra trigubo stiklo paketai.

Atidaromos dalies plotas – 40 kv. m. Judanti konstrukcijos dalis važinėja antikorozine danga padengtais plieno profiliais ant specialiųjų bėgių, valdoma distanciniu būdu. Konstrukcija sveria 10 500 kg, o dvi vienodos atsidarančios dalys – 4160 kg.

Uždarytas stiklinis stoglangis visiškai apsaugo patalpą nuo kritulių, nes stiklo ir plieno struktūra turi specialias gumines tarpines su šepetėliais. Ji numatyta virš antrame aukšte suplanuotos restorano salės, todėl būnant šioje erdvėje pro stoglangį atsiveria dangus ir Senamiesčio stogai, o tamsiuoju paros metu – ir žvaigždėta padangė. Įmonei „VikingConstructions“ įgyvendinti architektų sumanymą patikėta neatsitiktinai – per daug metų jos kolektyvas sukaupė nemenką patirtį, įrengdamas nestandartines vienasluoksnes ar daugiasluoksnes erdvines konstrukcijas kaimyninėse Baltijos šalyse, Skandinavijoje, Lenkijoje, taip pat Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Izraelyje ir Kanadoje.

119

KONKURSAS

NAMAI PASKUI TAVE: MOBILI OFF-GRID ATEITIS Šiandien moduliniai namai vis dažniau tampa ekologiškos, energiškai efektyvios ir kūrybingos architektūros sprendimu. Turbūt labiausiai žmones žavi modulinės konstrukcijos pastatų likvidumas – prireikus juos galima transportuoti iš vienos vietos į kitą.

Augant supratimui apie ekologiją ir tvarų gyvenimą, sparčiai populiarėja savarankiški, „off-grid“ namai, neprijungti prie bendrųjų inžinerinių tinklų, o naudojantys atsinaujinančius energijos šaltinius ir inovatyvius vidaus inžinerinių sistemų sprendimus.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ kviečia visus architektus, inžinierius, dizainerius ir studentus dalyvauti rengiamame konkurse „Namai paskui tave: modulinė off-grid ateitis“ ir pristatyti savo inovatyviausias „off-grid“ modulinio namo idėjas ir išskirtinius projektus.

KONKURSO TIKSLAS Sukurti ir pristatyti modernią modulinio off-grid namo

integravimą, technologines inovacijas, bet kartu ir šiuolai-

koncepciją, kuri atspindėtų savarankiškumą nuo bend-

kišką, komfortabilų bei estetišką dizainą.

rųjų inžinerinių tinklų, atsinaujinančių energijos šaltinių

KONKURSO SĄLYGOS Dalyvių sukurti projektai turės atitikti modulinio namo kon-

kurti tvarumą, funcionalumą, estetiką ir patogumą. Projek-

cepciją, kai namas nesijungia prie bendrųjų inžinerinių

tas turi būti pritaikytas šiuolaikiniam žmogui ir atspindėti

tinklų. Moduliniai namai turi būti pritaikomi transportuoti,

šiandieninius nesėslaus gyvenimo principus, orientuotus

todėl svarbus ne tik statinio svoris, tūris, bet ir visa archi-

į išsaugojimą, sąmoningumą, savarankiškumą, gyvenimo

tektūrinė forma. Dizaino projektai turės pademonstruoti

nuotykių troškimą, taip pat į mažesnį vartotojiškumą, pa-

kūrybišką dizainą, inovatyvias inžinerinių sistemų idėjas,

prastesnį gyvenimo būdą, minimalų ekologinį poveikį.

KONKURSO DALYVIAI Architektūros, interjero dizaino ar pan. krypties studentai,

Dalyviai registruodamiesi elektroniniu paštu gauna visą

architektai, dizaineriai, kiti profesionalai, dirbantys šioje

reikiamą medžiagą, kuria reikės naudotis kuriant projek-

srityje. Dalyvauti gali tiek vienas asmuo, tiek komanda.

tus.

TERMINAI Konkursas vyksta nuo 2021 06 01 iki 2021 08 31.

INFORMACIJA IR REGISTRACIJA Visa informacija apie konkursą interneto svetainėje www.sa.lt/offgrid 120 2021 balandis

OFF-GRID Noras pabėgti nuo miesto šurmulio, pabūti ir pailsėti arčiau gamtos – nuo mums pažįstamų iki egzotiškų vietovių.

Moduliniuose viešbučiuose galima išgyventi tas pačias pabėgimo, laisvės, tyro oro gamtos apsuptyje patirtis.

Kaip jie įrengiami, kokie pagrindiniai reikalavimai tokio pobūdžio moduliniams pastatams?

Marc Goodwin Archmospheres nuotr.

Verskite puslapį ir susipažinkite su off-grid viešbučiais

↓

Kodėl „off-grid”, arba kitaip – tvarus turizmas, traukia žmones šių dienų kontekste?

121

„OFF-GRID“ GYVENIMAS su kambarių aptarnavimu

122 2021 balandis

off-grid Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Noras būti arčiau gamtos, pabėgti nuo miesto šurmulio kaip niekada aktualus šių dienų miesto gyventojams, tačiau prabanga turėti savo namelį gamtoje prieinama toli gražu ne kiekvienam. Vis dėlto žmonės, neturintys galimybės sau leisti privataus, nuo komunalinių tinklų nepriklausančio, arba kitaip „off-grid“, namelio, gali išgyventi lygiai tas pačias pabėgimo, laisvės, tyro oro gamtos apsuptyje patirtis apsigyvenę moduliniuose viešbučiuose. Nuo paprastų iki egzotiškų vietovių – tokių viešbučių svečiai gali paragauti „off-grid“ gyvenimo su kambarių aptarnavimu.

Marc Goodwin Archmospheres nuotr.

„NILIAITTA“ dizainas atspindi skandinavišką minimalizmą.

Kraštovaizdis, atsiveriantis pro šį langą, tampa dominuojančia interjero detale, nes pats interjeras tikslingai suprojektuotas tarnauti tik kaip neutrali, tuščia drobė.

Nekontroliuojamas statybviečių triukšmas, chaotiškos miesto gatvės, monotonija praleidžiant daugiau nei 8 valandas per dieną užsidarius tarp keturių sienų – tokia kasdienybė gali padaryti žalos tiek žmogaus fizinei, tiek emocinei būklei. Pasitraukimas į gamtą skamba išlaisvinančiai, tačiau dėl šiuolaikinės priklausomybės nuo technologijų gyvenimas gamtoje atrodo beveik neįmanomas.

O jei galėtumėte išlaikyti savo šiuolaikinį gyvenimo būdą ir miegoti miško glūdumoje? Nauja modernių viešbučių banga siūlo svečiams galimybę miegoti atskiruose nameliuose ar kambario dydžio kajutėse, esančiose įspūdingo kraštovaizdžio vietose, o ne tradiciniuose pastatuose su koridoriais. Architektai, inžinieriai ir dizaineriai kuria viešbučius su atskirais kambariais, išsibarsčiusiais kalvose, miškuose ar uolų viršūnėse. Jų tikslas yra naudoti modulinę architektūrą kuriant tvarių kurortų tinklą, darniai įsiliejantį į išskirtinio kraštovaizdžio vietoves.

Tvarumą skatinantis turizmas „Off-grid“ viešbučių kūrėjai siūlo ne tik poilsį išskirtiniuose gamtos kampeliuose – jie siekia skatinti tvarų

turizmą. Tai, kad pastatas nesijungia prie bendrųjų komunalinių tinklų, pavyzdžiui, elektros, vandentiekio ar dujų, reiškia, jog energiją jis privalo pasigaminti pats. Pagaminant ribotą energijos kiekį, siekiama jį kuo efektyviau panaudoti, todėl diegiami įvairūs energijos taupymo sprendimai.

Energijos tiekimas, naudojimas ir efektyvumas yra vienas didžiausių iššūkių neprijungtuose prie bendrųjų inžinerinių tinklų pastatuose. Moduliniai viešbučiai energijos tiekimo problemas sprendžia taikydami modernias technologijas, tvarius sprendimus. Saulės, vėjo energija, hidroenergija ar biomasė – „off-grid“ pastatams dažniausiai renkamasi naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Vandeniui tiekti naudojamos lietaus surinkimo sistemos ar pasirūpinama prieiga prie natūralaus vandens šaltinio. Gamtos apsuptyje įsikūrę viešbučiai skleidžia tvaraus turizmo idėją, kai siekiama suteikti lankytojams visus reikiamus patogumus nekenkiant aplinkai. Visame pasaulyje populiarėjantis atostogavimo būdas leidžia architektams kurti išskirtinio dizaino projektus, parodančius, kaip žmogaus kuriami statiniai gali darniai sąveikauti su natūralia gamta.

123

off-grid

Arch EXIST nuotr.

„Mountain&Cloud Cabins“ pastatų fasadui naudojamos veidrodinio metalo plokštės. Atsispindintys paviršiai prisideda prie statinių įsiliejimo į aplinką, retkarčiais leidžiantys jiems pasislėpti unikaliame kalnų rūko peizaže.

Kajutės atrodo tarsi iš ateities, bet pranyksta gamtoje.

Konceptas: kurti, kaip tai daro gamta Įspūdinga Azijos šalių gamta traukia turistus iš viso pasaulio, o Kinijos architektų komanda „WikiWorld + Advanced Architecture Lab“ sukūrė galimybę ne tik pasigrožėti gamtos vaizdais, bet ir pagyventi jų apsuptyje. 18 medinių namelių viešbučio „Mountain & Cloud Cabin“ dizainas įkvėptas gamtos, arbatos laukų ir kalnų įvairovės. Architektai suprojektavo ir pastatė unikalias architektūrines erdves: tiltus slėniuose, erdvėlaivius miške, apžvalgos erdves arbatos laukuose ir pastatą kalvos šlaite. Projekto architektas Mu Wei teigia, kad stengtasi kurti, kaip tai daro gamta. Kajutės atrodo tarsi iš ateities, bet pranyksta gamtoje.

Projektą sudaro 18 medinių namelių, kuriuose įsikūrę viešbučio kambariai, kavinės ir baseinas. Suprojektuotos penkių skirtingų tipų kajutės, kurių plotas svyruoja nuo 35 iki 65 kvadratinių metrų. Bendras dizainas visiškai gerbia vietovės kraštovaizdį. 18-ka medinių kajučių, rodos, yra lengvai pastatytos ant kalno lyg medžio kubeliai. Poliniai pamatai ir siauros kolonos daro minimalią žalą aplinkai ir leidžia medinėms kajutėms tarsi sklęsti miške. Pagrindinėms konstrukcijoms pasirinkta vokiečių CLT surenkamoji sistema, kurią, pasak architekto M. Wei, galima surinkti vos per vieną dieną.

Skirtingų tipų kajutės kuria skirtingas

124 2021 balandis

lankytojų patirtis. Tilto tipo namelis yra 14 m ilgio medinis tiltas, pakabintas virš arbatos lauko, bet turintis kiemo terasą; erdvėlaivio tipo loftas miške yra 14 m aukščio pastatas, su dviem aukštais gyvenamųjų ir miegamųjų kambarių; „T&Y“ tipo nameliai mediniu fasadu išdėstyti taip, kad užtikrintų kuo įvairesnius vaizdus.

Projekto namelių struktūra ir pastato forma suprojektuota pagal energiją taupančių pastatų standartus, kad būtų užtikrintas ilgesnis tarnavimo laikas ir patogus vidaus erdvės naudojimas. Visose medinėse kajutėse yra viešbučio

išmanioji įranga, oro kondicionieriai, vandens šildytuvai ir vėdinimo sistema. Interjero dizainas šiaurietiško minimalistinio stiliaus, paremtas originalia medienos tekstūra, kuriančia natūralią ir rafinuotą atostogų atmosferą. Pastatų fasadui daugiausia naudojamos veidrodinio metalo plokštės ir medinės grotelės. Veidrodiniai atsispindintys paviršiai prisideda prie statinių įsiliejimo į aplinką, retkarčiais leidžiantys jiems pasislėpti unikaliame kalnų rūko peizaže ir taip suteikiantys svečiams ramybės ir paslaptingumo pojūčius.

„Off-grid“ namelio idėja Lietuvoje – dar vis retenybė Baltijos šalių modulinių pastatų rinkoje lyderiaujančios lietuvių įmonės „Ryterna Modul“ rinkodaros projektų vadovas Vainius Gabalis teigia, kad „off-grid“ nameliai Lietuvoje vis dar yra retenybė, tačiau, esant poreikiui, įmonė gali pasiūlyti pilną sprendimą tiek „off-grid“, tiek įprasto modulinio namelio įrengimui. „Galintys ir norintys“ – skelbia vienas iš įmonės „Ryterna Modul“ devizų. Būtent taip nusiteikę aukštos kvalifikacijos specialistai yra pasiruošę priimti bet kokį iššūkį. „Off-grid“ nameliai dažniausiai būna nedidelio ploto – iki 60 kv. m. Didžiausią projekto vertę sudaro žaliosios energijos realizavimas pastato eksploatacijoje. Šie techniniai mazgai dažniausiai sugeneruoja didžiausią kaštų dalį. „Stebint rinką, atsiranda vienas kitas privatus asmuo, kuris pats gaminasi „off-grid“ namelį, tačiau Lietuvoje pastebimi dar tik pirmieji bandymai tai padaryti. Dar nėra tokių projektų, kurie būtų pilnai eksploatuojami žiemą ir vasarą, kas jau tapo įprasta užsienyje. Pas mus tai dar labai specifinė niša. Žmonės dažniausiai tokius projektus darosi patys arba stebi iš šono, bet būna įsitraukę į procesą iš savo pusės. Šiuo metu dirbame su keletu talentingų architektų, taip pat turime būrį ilgametę patirtį sukaupusių meistrų, todėl „off-grid“ projektą būtų galima nesunkiai vystyti. Prireikus pats pirkėjas gali turėti savo architektūrinį projektą, o išpildymą ir gamybinę fazę palikti mus. Užsakovui tereikėtų atvykti, atsirakinti duris ir jame gyventi“, – tvirtina V. Gabalis.

Kalbėdamas apie modulinius namus, jis pažymėjo, kad nors didžiųjų modulinių pastatų įmonių produkcija yra aukšto lygio, tačiau mažieji gamintojai dar tik pradeda užsitarnauti vartotojų pasitikėjimą. Anot jo, didžiąją dalį produkcijos „Ryterna Modul“ eksportuoja į Norvegiją. „Vis daugiau žmonių ima suprasti, kad modulinė statyba nėra jūrinių konteinerių perdarymas į gyvenamuosius pastatus. Tai du visiškai skirtingi produktai, nors jų matmenys ir panašūs. Jūrinio konteinerio pati konstrukcija yra grįsta kitokiomis apkrovomis ir pagrindinė konstrukcija yra sienos, o modulinėje statyboje – rėmas.

Dažnas vartotojas, svarstydamas apie modulinį pastatą, įsivaizduoja, kad jis kainuos žymiai pigiau, tačiau iš praktikos matome, jog pigiau neišeina. Daugiausia sutaupo investuotojai

ir jie sutaupo laiko, nes kol ruošiamas sklypas, namo statyba gali vykti fabrike. Statybos vyksta kur kas trumpiau – nereikia eilės sunkvežimių, kurie atskirai veža statybines medžiagas. Statybų procese sumažinama tarša, triukšmo lygis“, – sako V. Gabalis.

Modulinius pastatus, konteinerius ir mobiliuosius statinius gaminanti lietuvių įmonė UAB „Ryterna Modul“ per savo 15 metų trunkančią istoriją Baltijos valstybių regione tapo viena pirmaujančių. Nuolat naujų profesionalų ieškančioje ir gamybos apimtį plečiančioje įmonėje „Ryterna Modul“ dirba per 210 itin kvalifikuotų specialistų, o jų nuolat atnaujinama patirtis verslo, projektavimo, gamybos bei pardavimų srityse klientams leidžia pasiūlyti jų lūkesčius atitinkančius sprendimus.

www.rmodul.lt 125

off-grid

Neaprėpiamo slėnio vaizdai pro kambario langą Vadinamieji „off-grid“ viešbučiai yra vienas iš būdų svečiams išvengti kasdienio gyvenimo įtampos, išnaudojant gamtos siūlomą ramybę. Įvairiais architektūriniais ir dizaino sprendimais kuriamas ryšys su gamta ir su ekologiškumu. Ispanų architektas Danielis Mayo su grupe kitų architektų ir inžinierių suprojektavo „Vivood Landscape Hotels“ namelius su tikslu panaudoti modulinę architektūrą kuriant tvarių viešbučių tinklą. „Mano idėja buvo dirbti su dviem pramonės sritimis, kurios mane sužavėjo ir yra labai aktualios Ispanijoje: architektūra ir turizmas, – sako D. Mayo. – Tikslas buvo įnešti naujovių dviejuose tokiuose tradiciniuose sektoriuose.“ Pirmąjį baigtą viešbutį, esantį netoli Ispanijos miesto Alikantės, sudaro 25 liukso numeriai. Viešbučio architektūroje pirmenybė teikiama artumui su gamta, kartu išsaugant esamą kalvos šlaito ekosistemą. Dėl šios priežasties moduliai yra pakelti virš žemės ant plonų kolonų, kad būtų kuo mažesnis poveikis vietinei augalijai, natūraliam reljefui ir kartu būtų suteikiama galimybė džiaugtis išskirtiniais vaizdais į gretimą slėnį. Kiekvienas iš modulių buvo pilnai surinktas gamykloje, atgabentas į sklypą ir užkeltas ant atraminių kolonų. Pasak D. Mayo, surenkamąjį 126 2021 balandis

statybos būdą nulėmė du pagrindiniai veiksniai. „Pirmoji priežastis buvo tokios architektūros tvarumas, surenkant modulius iš anksto sumažinamas atliekų kiekis, – pabrėžė jis. – Antroji buvo galimybė pastatyti viešbutį vos per kelis mėnesius.“ Modulinių namelių konstrukcija sustiprina vizualinį ryšį su gamta. Suprojektuoti didžiuliai langai, užpildantys miegamųjų ir vonios kambarių fasadus. Tarp namukų vingiuojantys takeliai sujungia modulinius vienetus su restoranu ir poilsio baru, baseinu bei daugybe terasų ir lauko kubilų. Šie pastatai laikosi to paties principo, didžiuliai langai nukreipti į atsiveriantį slėnį. Fasadams panaudotas medienos ir juodos „Viroc“ derinys – kompozicinės statybinės lentos, suformuotos iš suslėgtų pušies medienos dalelių ir cemento. Žemiški šių tvirtų ir tvarių medžiagų tonai padeda jiems įsilieti į natūralų kraštovaizdį.

Neutralus interjeras su pilkomis keraminėmis plytelėmis išklotomis grindimis, baltomis sienomis ir mediniais akcentais sutelkia dėmesį į pro langus atsiveriančius vaizdus. Keturiuose liukso numeriuose yra privačios sūkurinės vonios, įterptos į uolėtą žemę, iš kurios atsiveria vaizdas į slėnį. Panašiu vaizdu galima mėgautis iš begalinio baseino šalia restorano ir poilsio baro. Įvairiais architektūriniais ir inžineriniais sprendimais viešbutis siūlo visus patogumus, nekenkiant nei aplinkai ir svečių lūkesčiams.

Amandos Glez nuotr.

Neutralus „VIVOOD Landscape“ viešbučio interjeras su pilkomis keraminėmis plytelėmis išklotomis grindimis ir mediniais akcentais sutelkia dėmesį į pro langus atsiveriančius vaizdus.

Pakilimas virš kasdienių rūpesčių Projektuojant „off-grid” statinius nepaliestoje gamtoje, svarbiausia, kad gamta tokia ir išliktų, ir kad bet kokie pastatai unikaliai būtų pritaikyti tos vietovės aspektams, kad subtiliai papildytų teritoriją. Norint pagerbti vietinę gamtą, reikia atsižvelgti į tokius aspektus kaip vietos dvasia, natūralios gamtos kuriami potyriai ir jusliniai išgyvenimai. Būtent šie elementai buvo įkvėpimo šaltiniai, kuriais vadovavosi suomių architektai „Studio Puisto Architects“ kurdami „Kivijärvi Resort“ unikaliame Suomijos regione netoli Salamajärvi nacionalinio parko. Regionas pasižymi ir turtinga natūralia biologine įvairove, ir ekologiškų sprendimų poreikiu, siekiant priimti svečius, įpratusius prie kokybiško apgyvendinimo.

Pačioje vietoje yra keletas skirtingų buveinių ir kraštovaizdžių, todėl, pasak architektų, buvo neįmanoma suprojektuoti tik vieno tipo apgyvendinimo visoje vietovėje. Atsižvelgiant į gamtos įvairiapusiškumą, buvo gauti trys sprendimai. Vienas jų – „Niliaitta“, kurio pavadinimas reiškia tradicinį Laplandijos pastatą, kuris būdavo statomas kaip saugi vieta maistui laikyti lauke tarp lokių ir kitų laukinių gyvūnų buveinių. Namelis yra pakeltas ore, kad suteiktų kitokią perspektyvą, per kurią būtų galima pažvelgti ir rasti ryšį su gamta. Idėja ta, kad būdami aukštai ore jaučiamės iškart atitrūkę nuo kasdienių rūpesčių, vykstančių ant žemės.

Atostogų namelio „Niliaitta“ patirtis išties žavinti.

127

Marc Goodwin Archmospheres nuotr.

Pakeltas nuo žemės namelis leidžia pasijusti taip, lyg būtum atitrūkęs nuo kasdienių rūpesčių, vykstančių ant žemės.

Dėl didžiulio lango, suprojektuoto per visą sieną, atsiranda tiesioginis vizualinis ryšys su supančia gamta.

Kraštovaizdis, atsiveriantis pro šį langą, tampa dominuojančia interjero detale, nes pats interjeras tikslingai suprojektuotas tarnauti tik kaip neutrali, tuščia drobė. Ne tik namelyje „Niliaitta“, bet ir visame komplekse „Kivijärvi Resort“ pabrėžiamas laukinės gamtos ir saugios, jaukios interjero erdvės kontrastas, stipriai diktuojantis bendrą svečių patirtį.

Ateityje iš viso planuojama apytiksliai 50 naujų apgyvendinimo vienetų su papildomu pirties ir konferencijų centro pastatu, suprojektuotų ežero pakrantei – šios konstrukcijos iš dalies plauks virš vandens. Ežero saloje taip pat bus laužas, į kurį bus orientuoti visi pastatai Kivijärvi kurorte. Anot „Studio Puisto Architects“, tai bus ne tik fizinis centrinis kurorto zonos orientacinis taškas, bet ir mentalinis, leidžiantis sutelkti dėmesį tik į būtiniausius dalykus.

APIBENDRINANT „Off-grid“ – tai gyvenimas gamtoje, atsijungus nuo komunalinių paslaugų įmonių. Žinoma, taip gyventi nėra lengva, bet įmanoma ir labai patrauklu šių dienų kontekste. Grąža – visiškas atsidavimas gamtai, tyla ir ramybė. Vis daugiau viešbučių, poilsio namų siūlo galimybę pabėgti nuo kasdienių rūpesčių ir apsistoti moduliniuose nameliuose natūralioje gamtoje. Tam reikalingas itin kruopštus architektų planavimas ir modernūs inžineriniai sprendimai, paremti tvarumo principais. Modulinė architektūra tapo vienu svarbiausių aspektų, leidusių tvarų „off-grid“ gyvenimą paversti realybe. Tai, kad statinių surinkimas vyksta už sklypo ribų, neteršia aplinkos ir neniokoja natūralios bioįvairovės. Ateities atostogų būdas – pabėgimas į gamtą, neatsisakant estetikos interjere ir kambarių aptarnavimo patogumų. Meniu – ilgi pasivaikščiojimai, knyga balkone, kvapą gniaužiantys vaizdai, taurė vietinio vyno vakare ir vandenyno bangų ar medžių ošimas prieš miegą.

128 2021 balandis

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI IR IŠSKIRTINIAI NAMAI! „House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje.

Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

HOUSEMODUL.COM

D A LY V A U K I T E K O N K U R S E !

NAMAI PASKUI TAVE: MOBILI OFF-GRID ATEITIS