freepik.com nuotr.
Namai įgavo gerokai daugiau funkcijų nei iki šiol. Tikėtina, kad gerosios patirtys gali tapti ir ilgalaikiais sprendimais po karantino. / Jokūbas JURGELIS /
100 2020 rugpjūtis/rugsėjis
Prasidėjus pandemijai architektas G. Natkevičius atkreipė dėmesį į žinomų žmonių interjerus, kurių fragmentus buvo galima išvysti per tiesiogines transliacijas iš jų namų. „Buvo labai įdomu stebėti politinio elito atstovus, jų nuotolinius interviu iš jų pačių namų. Pastebėjau, kad už jų nugarų matėsi klaikūs interjerai, jeigu juos iš viso galima taip pavadinti. Ypatingą įspūdį man paliko vaizdas, kai už vieno politiko nugaros matėsi į seną lentyną netvarkingai sukrautos knygos. Tačiau, net ir kalbėdamas apie mūsų kultūrinio ir pramogų elito atstovų interjerus, kuriuos teko pastebėti, nemačiau nei vieno, kurį būtų galima pavadinti interjeru. Viskas, ką mačiau, buvo atsitiktiniai stilių kratiniai, kitaip sakant, „moderni klasika“. Pandemija parodė, kad reikia apie tai galvoti. Nėra taip, kad batuose kiauros kojinės nesimato. Kartais jos pasimato labai netikėtai. Dar vienas aspektas – man atrodo, kad žmonės, priversti dažniau būti namuose, dažniau susimąsto apie tai, kad interjeras gali ne tik nuraminti, bet ir prislėgti. Žmonės tai pamatė ir jie pasidarys išvadas“, – teigė G. Natkevičius. Architekto J. Jurgelio teigimu, niekada nebebus taip, kaip buvo. Pasak jo, pokyčiai žmonių mąstyme ir įpročiuose jau įvyko.
„Per karantiną visi išbandėme namų erdves, praleisdami jose gerokai daugiau laiko, nei įprastai. Tad daugelis turime pastabų dėl savo namų, kurie nebuvo tam pritaikyti. Dažnas turėjome atrasti namuose funkcijų, kurių nebuvo: darbo vietą, mokymosi klasę, žaidimų aikštelę ar laisvalaikio erdvę. Namai įgavo gerokai daugiau funkcijų nei iki šiol. Tikėtina, kad gerosios patirtys gali tapti ir ilgalaikiais sprendimais laikais po karantino. Pavyzdžiui, daugeliui buvo labai netikėta, kad galima kokybiškai dirbti per atstumą namuose. Gerokai daugiau iššūkių patyrė viešosios erdvės, kurioms vis dar labai sunku prisivilioti lankytojus. Tenka iš naujo organizuoti erdves, užtikrinti saugumą ir kartu vykdyti veiklą. Didesnės erdvės skirstomos į mažesnes, skatinama rotacija, mažinamas žmonių skaičius. Neišvengiamai tenka ieškoti kūrybiškų sprendimų. Tai puiki proga pasireikšti specialistams ir dizainą naudoti kaip priemonę iškilusioms problemoms spręsti. Tikėtina, kad dabartinė situacija paliks žymę ir ateityje privalėsime užtikrinti maksimalų erdvių lankstumą, gebėjimą adaptuotis pagal poreikį, užtikrinti erdvės saugumą ir spręsti kitus aktualius klausimus“, – svarstė J. Jurgelis.