Page 1

2018 (6) Viešbučiuose – aplinkos tausojimo praktika „Live square“ – atviroms mintims Optimistinė infrastruktūra regionuose Kada atsiperka energinis naudingumas?

Kaina 4,00 Eur

Pacų rūmų evoliucija


Menas išsiskirti ir susilieti vienu metu

Be abejo, norite, kad jūsų interjero dizainas atspindėtų jūsų verslo įvaizdį ir stilių. Viskas, kas susiję su lankytojais, turi palikti nepriekaištingą įspūdį. Tai reiškia, kad dozatoriai turi nepastebimai įsilieti į jūsų higieninės patalpos interjerą, tačiau kartu jie turi būti dailūs ir funkcionalūs. „Image Design“ dozatoriai turi švelniai šlifuoto nerūdijančiojo plieno korpusą, grakščias linijas ir subtilius išlinkius. Dizaino kalba yra abstrakti, tačiau išraiškinga. Funkcionalumas – modernus, bet paprastas. Nes jūsų svečiams skirta tik tai, kas geriausia. www.tork.lt


redakcijos skiltis Žurnalas „Statyba ir architektūra“ Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redakcinė kolegija: Gintautas Blažiūnas,

Vienas po kito į Vilnių ateina keli tarptautiniai viešbučių tinklai. Neseniai duris atvėrė

Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys;

„Design hotel“, „Courtyard by Marriott“, po poros metų pradės dirbti „Hilton“.

Juozas Vaškevičius,

Skaičiuojama, kad vien Vilniuje turėtų atsidaryti apie 14–15 naujų viešbučių, o visoje

Lietuvos architektų rūmų Ekspertų komisijos narys; prof. dr. Donatas Čygas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas; doc. dr. Liutauras Nekrošius,

Lietuvoje – apie 20. Visų šių viešbučių savininkai ar naudotojai, žinoma, tikisi nepritrūkti ir klientų, ir darbuotojų. Daugeliu atvejų šių lūkesčių išsipildymą reikšmingai lemia interjerai –

VGTU Architektūros fakulteto dekanas;

jų išradingumas, unikalumas, jaukumas, funkcionalumas ir patogumas. Todėl gero

Mindaugas Statulevičius,

rezultato siekiantys projektų kūrėjai taip reikliai renkasi interjero architektą ar interjero

Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius; Dalius Gedvilas,

dizainerį ir neprašo taupyti apdailos medžiagų ar apšvietimo kokybės bei estetiškumo,

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas;

baldų stilingumo ir ergonomiškumo sąskaita.

Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius; Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė.

Ir nesvarbu – interjeras projektuojamas naujame, moderniame viešbučio pastate ar paveldo objekte – interjero autoriai „iščiupinėja“, jaukinasi objektą, ieško sprendimų, kurie atitiktų užsakovų vizijas, lankytojų poreikius, šių dienų realijas.

Redaktorė Kristina Buidovatė Tekstų autoriai Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė, Indrė Vozgirdaitė,

Viešbučių savininkai ir juos projektuojantys architektai patvirtina – ne mažiau nei interjeras ar lokacija šiuo metu svarbus patogumas, kurį gali užtikrinti išmaniosios

Indrė Sesartė, Morta Mikutytė, Karina Sėrikova,

sistemos. Viešbučiuose jau reguliuojamas apšvietimas, kuris, jei kambaryje nėra

Agnė Vaitasiūtė

žmonių, išjungiamas automatiškai. Oro kokybės kontrolės sistemos valdo oro

Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas

srautus, vėdinimą ir kondicionavimą. Viešbučio svečiai, naudodamiesi nebe raktais,

Kalbos redaktorė

o išmaniaisiais telefonais ar laikrodžiais, gali atsirakinti viešbučio kambarį.

Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė

Šiame numeryje pristatysime keletą viešbučių: „Marriot“, „Pacai“, būsimąjį „Hilton Garden Inn“. Visus juos suprojektavę architektai tvirtina viena – visi sprendimai skirti klientų komfortui. Beje, su pasaulinio tinklo viešbučių komandomis dirbę lietuviai

Tel. +370 5 267 9484

architektai giria įgytą patirtį – viešbučių atstovai dalijasi patirtimi, išdėsto reikalavimus,

Laura Stankūnaitė

tačiau sykiu suteikia laisvės eksperimentuoti ir stebinti, nesiekia tik primesti griežtų

Tel. +370 684 89 421 © „Statyba ir architektūra“, 2018 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“

estetikos taisyklių. Vis dažniau diskutuojama, ar tuštėjančiuose kaimuose, miesteliuose tikslingai tiesiami šaligatviai, mat vis mažėja jais vaikštančiųjų. Specialistai turi paaiškinimą – rajonuose vis dar laikomasi infrastruktūros plėtojimo planų. Pokyčių žada naujasis, šiuo metu valdžios koridoriais keliaujantis Lietuvos bendrasis planas, perdėlioti

Tiražas 4200 egz.

savuosius prioritetus savivaldybes skatina ir žadami Europos Sąjungos

Leidžiamas nuo 1922 m.,

finansavimo pokyčiai.

dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m. ISSN 0131-9183 Mūsų viršelyje – „Marriott“ nuotr.


12

objektas

Pacų rūmų evoliucija

TURINYS

6

tema

Nauji vardai viešbučių rinkoje – aukso gysla turizmui?

76

pasaulis

Gyventi saulėtame kalno šlaite

2  2018 Nr. 6

72

architektūra

Architektūra kitaip: būdas nusiraminti ir priemonė diskutuoti

56

objektas

Moderniems statiniams – naujųjų simbolių funkcija


16

interjeras

Pacų rūmų interjere – atgaivinta istorija

44

technologijos

Poilsis viešbutyje – išmaniai

31

technologijos

Energijos taupymo sprendimai viešbučiuose

34

objektas

Su „Marriott“ viešbučiu – malonūs pokyčiai miestiečiams

6

tema Nauji vardai viešbučių rinkoje – aukso gysla turizmui?

8

forumas Ką reiškia išplėstas Visuomenei svarbių objektų sąrašas?

12

objektas Pacų rūmų evoliucija

16

interjeras Pacų rūmų interjere – atgaivinta istorija

24

technologijos Viešbučiai atranda inovatyvias inžinerines sistemas

27

interjeras Naujas „Ratonda Centrum Hotels“ rūbas

31

technologijos Energijos taupymo sprendimai viešbučiuose

34

objektas Su „Marriott“ viešbučiu – malonūs pokyčiai miestiečiams

40

objektas „Live square“ – atviroms mintims

44

technologijos Poilsis viešbutyje – išmaniai

50

architektūra Kokie reikalavimai keliami šiuolaikinių viešbučių architektūrai?

56

objektas Moderniems statiniams – naujųjų simbolių funkcija

62

biblioteka (Ne)pažintas sostinės Antakalnis

64

urbanistika Optimistinė infrastruktūra regionuose

66

statyba Kada atsiperka energinis naudingumas?

68

teisė Statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė: ko moko teismų praktika?

72

architektūra Architektūra kitaip: būdas nusiraminti ir priemonė diskutuoti

76

pasaulis Gyventi saulėtame kalno šlaite

3


naujienos

„Statybos ir architektūros“ nuotr.

Individualių namų savininkai galės pretenduoti į paramą atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti.

Naujos Klimato kaitos specialiosios programos galimybės

4  2018 Nr. 6

Aplinkos ministerija patvirtino Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2018 metais sąmatą detalizuojantį planą, kuriame numatytos investicijos individualių gyvenamųjų namų modernizavimui, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių diegimui privačiuose ir visuomeniniuose pastatuose. Numatoma, kad paraiškas modernizuoti individualius gyvenamuosius namus galės teikti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus (išskyrus nebaigtus statyti, sodo pastatus). Svarbu, kad užbaigus modernizavimo darbus reikia pasiekti pastato energinio naudingumo B klasę ir sumažinti energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 procentų. Projektams finansuoti pagal šį kvietimą numatyta skirti 1 mln. eurų. Planuojama, kad vienam projektui įgyvendinti skirta iki 14 500 eurų. Paraiškas panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius individualiuose namuose galės teikti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus (išskyrus nebaigtus statyti, sodo pastatus). Pagal šį kvietimą projektams finansuoti skirta 3,3 mln. eurų. Numatoma, kad projekto lėšomis galės būti finansuojamas katilų, naudojančių iškastinį kurą (mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį ar kitą aplinkai taršų energijos šaltinį), keitimas į biokurą naudojančius katilus, šilumos siurblius. Taip pat bus finansuojamas saulės kolektorių, mažo pajėgumo saulės fotovoltinių elektrinių, vėjo energijos šaltinių savo reikmėms įdiegimas. Maksimali skiriama investicijų

suma vienam projektui įgyvendinti taip pat negalės viršyti 14 500 eurų. Planuojantiems investicijas į katilų, naudojančių iškastinį kurą, keitimą į biokurą naudojančius katilus, šilumos siurblius, būtina atkreipti dėmesį, kad gyvenamojo (vieno ar dviejų butų) namo statyba, rekonstrukcija ar paskirties keitimas turi būti visiškai užbaigtas teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip prieš 5 metus. Patvirtintame Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2018 m. sąmatą detalizuojančiame plane taip pat numatytos investicijos atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės paskirties pastatuose. Pagal šią priemonę paraiškas galės teikti visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar centrams, valdytojai arba savininkai. Pagal šį kvietimą projektams finansuoti numatyta skirta 3,6 mln. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą teikti paraiškas šioms investicijoms gauti numato paskelbti iki liepos vidurio. Iki kvietimų paskelbimo bus patvirtinti visi reikalingi teisės aktai, kuriuose bus detalizuoti visi reikalavimai pareiškėjams, reikalingi kartu su paraiškomis pateikti dokumentai ir kita projektų įgyvendinimui aktuali informacija. Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.


Norbert Tukaj nuotr.

naujienos

Lietuva prisistatė Venecijoje

Dirbtinio intelekto ir bioenergijos įrenginiai, kvapų ir garsų zonos, iš eksploatuojamo Šepetos durpyno atgabentos natūralios lietuviškos pelkės instaliacija, kūrybinės-eksperimentinės dirbtuvės, ekspedicijos ir leidiniai. Tokiu kom pleksiniu projektu, pavadintu „Pelkių mokykla“ (angl. Swamp School), šiemet 16-ojoje Venecijos architektūros bienalėje iki lapkričio 25-osios prisistatys Lietuva. Paviljono kuratorių menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų teigimu, egzistencinių, karo ir klimato grėsmių akivaizdoje pelkės tema leidžia nagrinėti nematerialias architektūros formas, sugyvenimo su kitomis gyvybės formomis būtinybę. Pelkė Lietuvos paviljone tampa būdu kalbėti apie ryšius tarp architektūros, gamtos, paveldo, natūralių ir žmonių sukurtų erdvių. „Pelkių mokykla“ duris Venecijoje atvėrė su „Pelkių radijo“ laboratorija, kurioje architektai, dizaineriai, filosofai, urbanistai, mokslininkai ir garso menininkai iš viso pasaulio pasinėrė į akustinius erdvės tyrinėjimus. Pasibaigus „Pelkių radijui“, birželio ir rugsėjo mėnesiais Lietuvos paviljone bus pristatomos dar dvi „Pelkių mokyklos“ dalys. Birželio 26–30 dienomis laboratorija bus skirta aplinkosaugos ateities spekuliacijoms, pavadinimu „Ateities sala“ (angl. Futurity Island), o rugsėjo 24–29 dienomis numatyta laboratorija „Bendrabūvio“ (angl. Commonism) tema, skirta dialogo su kitomis gyvybės formomis scenarijų paieškai. Kiekvieną dalį kuruos pripažinti pasaulyje urbanistikos, filosofijos, architektūros profesi onalai.

Lietuvos paviljono adresas: Via Giuseppe Garibaldi, 1814, 30122 Venecija VE, Italija. Paviljono kuratoriai: Nomeda ir Gediminas Urbonai. Komisaras: Pippo Ciorra. Prodiuserė: Sandra Šlepikaitė, „Architektūros fondas“. Kuruojantys asistentai: Jautra Bernotaitė, Andrius Ropolas, Kristupas Sabolius, Indrė Umbrasaitė, Paulius Vaitiekūnas. Projekto ambasadorė: Julija Reklaitė. Projekto vadovas: Mindaugas Reklaitis. Gamybos koordinatoriai: Adelė Dovydavičiūtė, Indrė Ruseckaitė, Alessandro Zorzetto. Redaktoriai: Jonathanas Crismanas, Mariel Villeré. Grafikos dizaineriai: NODE Berlin/Oslo ir Anna Haas. Komunikacija: AUTORIAI (Giedrė Šileikytė) ir Marta Atzeni. Pristato: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Į Veneciją atkeliavo 20 kv. m natūralios lietuviškos pelkės.

5


tema

Nauji vardai viešbučių rinkoje – aukso gysla turizmui? Šįmet Lietuvai rekordiniai metai – vien Vilniuje duris atveria penki nauji viešInga LUKŠYTĖ

bučiai, kurie svečiams pasiūlys daugiau nei 600 kambarių. Sostinėje, dešiniajame Neries krante, kuriasi naujas viešbučių kvartalas, kur vienas kito kaimynystėje įsikurs tokių pasaulinių tinklų kaip „Hilton“ ar „Marriott“ viešbučiai.

ietuvių pastangos skatinti turizmą neliko nepastebėtos. Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas „Lonely Planet“ Vilnių paskelbė viena iš dešimties labiausiai rekomenduojamų aplankyti vietų Europoje 2018-aisiais.

L

„Kasmet turizmo sektorius ūgteli apie 10 proc., turime didelį potencialą, bet privalome tinkamai pasinaudoti turimomis galimybėmis“,  – kalbėdama apie naujoves viešbučių verslo sektoriuje sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Ar sostinėje ir apskritai Lietuvoje pakanka viešbučių? Šiuo metu nepakanka, bet pati situacija šiek tiek dvejopa. Lietuvoje jaučiamas sezoniškumas, kuris neabejotinai turi įtakos ir viešbučių verslui. Ši pro blema didžiuosiuose miestuose gali būti len gvai išsprendžiama įkuriant konferencijų centrus. Apie tai su valdžia buvo kalbėta ne kartą ir labai gaila, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pavertimo konferencijų centru projektas kol kas neįgyvendintas. Vis girdime, kad tai rangovas ne toks, tai kaina ne tokia, o galiausiai, kaip ir dažnai Lietuvoje, viskas įstrigo teismuose. Vilniuje nauji viešbučiai tikslingai ėmė koncentruotis teritorijoje aplink Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, bet dabar jau žadama, kad konferencijų centro projektas šioje vietoje bus įgyvendintas 2021 metais. Jūsų balse nuskambėjo dvejonė, ar manote, kad ir šis terminas gali būti dar pratęstas? Viskas vyksta labai vangiai. Vyriausybė skyrė finansavimą projektui perdaryti, vėliau klausimą dėl istorinių kapaviečių toje vietoje iškėlė žydų

6  2018 Nr. 6

bendruomenė ir vėl visa problematika pradėta nagrinėti iš naujo, o juk mes turėjome unikalią galimybę būti pirmieji Baltijos šalyse, kurie sostinės centre įkūrė modernų konferencijų centrą. Lietuvoje kasmet vyksta paroda „Convene“. Tai konferencinių kontaktų mugė, kuri rengiama tik mūsų šalyje. Į renginį atvyksta visų Baltijos valstybių atstovai, skandinavai ir mes iš tiesų turime unikalią galimybę, kuria negali pasigirti mūsų kaimynai. Paprastai, jei regione jau yra vienas didelis konferencijų centras, tai daugiau jų ir nesikuria. Šiuo metu, jei Vilniuje vasarą organizuojamas koks didesnis renginys, tai iš karto pajuntame tam tikrą apgyvendinimo paslaugų stygių. Tai iš dalies ir lėmė, kad nauji viešbučiai ėmė kurtis sostinėje. Kokie dar veiksniai paskatino viešbučių sektoriaus plėtrą? Naujų viešbučių kūrimuisi įtakos turėjo ir tai, kad pagaliai stabilizuoti mokesčiai. Nors buvusi valdžia žadėjo, kad daugiau mokesčių nekaitalios ir paliks eksportinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), tačiau po rinkimų šis pažadas pamirštas. Verslininkai jau buvo nusiraminę ir nusiteikę, kad situacija gerėja ir šį kartą ilgam, į viešbučius pradėta vis daugiau investuoti ir netikėtai turizmas buvo išbrauktas iš prioritetinių sričių. Netrukus po to imta kalbėti, kad šis sektorius turi sugrįžti prie standartinio PVM. Laimei, galiausiai nuspręsta PVM nedidinti. Labai džiugina tai, kad viešbučius mūsų šalyje stato lietuviško kapitalo bendrovės. Kaimynai tuo pasigirti negali, pavyzdžiui, Latvijoje tokius projektus plėtoja rusų ar kitų šalių kapitalo įmonės.

Vis daugiau viešbučių stato statybų kompanijos. Matyt, taip yra dėl to, kad biurų rinka jau pripildyta. Kaip jau minėjau, darbuojasi lietuvių kompanijos, kuriuos į mūsų šalį atveda puikiai žinomus prekės ženklus: „Marriott“, „Hilton“, „Design hotel“, „Accor“. Į rinką šie viešbučiai ateina ne visi vienu metu, bet vienas po kito, tad tikimės, kad nebus didelio vietų pertekliaus ir kainų kritimo. Skaičiuojame, kad vien Vilniuje turėtų duris atverti apie 14–15 naujų viešbučių, o visoje Lietuvoje – apie 20. Kokias potencialas viešbučių verslo vystymosi kryptis išskirtumėte? Šiuo metu į rinką ateina labai skirtingi viešbučiai. Vien šiemet bus atidaryti penki nauji įvairių kategorijų, nuo dviejų iki penkių žvaigždučių, viešbučiai. Trys iš jų jau veikia, laukiame dar dviejų atidarymo. Laipsniškas atėjimas į rinką neskatina nei kainų kritimo, nei perteklinio kambarių skaičiaus. Nepaisant šių džiuginančių tendencijų, vis tiek išlieka būtinybė aktyviau vystyti konferencinį turizmą. Sveikatingumo ir grožio (SPA) paslaugas siūlantys viešbučiai nejaučia nuo sezoniškumo, nes žmonės leidžia sau į juos vykti ilsėtis, pirkti procedūras. Šiuose viešbučiuose kiek mažesnis už imtumas būna nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, bet savaitgaliais jie pilnutėliai. Vadinasi, atsižvelgdami į lietuvišką klimatą, turime dvi pagrindines plėtros krytis – konferencinį turizmą miestuose ir SPA paslaugas kurortuose. Viešbučių sektoriuje esama didelio plėtros potencialo, jei Vyriausybė turizmą laikytų prioritetu ir imtųsi realių priemonių. Puikus pavyzdys – vengrai, kurie sumažino PVM restoranams pagamintam maistui nuo 25 iki 5  procentų. Dar 4 proc. restoranai turi mokėti į specialią sąskaitą,


Naujumo bumas, siekis, kad svečius pasitiktų modernūs interjerai, prasidėjo Vilniuje, bet po kurio laiko pasieks ir pajūrį. Į madą vėl sugrįžo kilimai ir kitos detalės, vėl ieškoma senovės ir modernumo dermės. / Evalda ŠIŠKAUSKIENĖ /

šie pinigai skirti šalies vardo rinkodarai, jos žinomumui didinti. Koks naujų viešbučių segmentas populiariausias? Populiariausi trijų keturių žvaigždučių viešbučiai. Lietuvoje prabangių viešbučių, skirtų verslo klientams, tikrai yra. Neseniai duris atvėrė „Design hotel“, turintis 104 kambarius. Tai panašios klasės kaip „Kempinski“ ar „Radisson Blu Royal Astoria“ viešbutis. Po poros metų duris atvers penkių žvaigždučių „Hilton“, tad prabangių viešbučių tikrai netrūks. Kuo patrauklūs Lietuvos viešbučiai svečiams iš užsienio? Kadangi viešbučių statoma daug, juose dar tebėra viskas nauja, svečius pasitinka puikūs interjerai. Tai labai svarbus aspektas bandant pritraukti klientų. Juk Paryžiuje, Londone ar kituose didmiesčiuose daugelis viešbučių jau nugyventi. Lietuvos viešbučių pranašumas ne tik naujumas, bet ir geras internetas, kokybiška aplinka. Yra tik vienas minusas – apie mus niekas nežino. Minėjote, kad į Lietuvą atėjo nemažai pasaulyje garsių viešbučių tinklų, ar tai reiškia, kad ilgainiui jie ims diktuoti tam tikras taisy kles rinkoje? Kalbant apie viešbučių tinklų atėjimą į rinką, tai šiuo atveju, jie gali diktuoti tik tokias sąlygas, kaip šie viešbučiai turi būti įrengti, koks komfortas svečiams suteikiamas. Pastebime ir dar vieną tendenciją: anksčiau statant „Hilton“ viešbutį pagal frančizę reikdavo sutikti su tuo, kad jis bus valdomas

iš tarptautinio tinklo, bet dabar labiau linkstama prie vietinio valdymo. Dar vienas svarbus dalykas: tiek „Hilton“, tiek „Marriott“ viešbučiai turi labai sti prias lojalumo programas, tad tikimės, kad jie atves mums kitą užsienio svečių segmentą. Kokiais prioritetais vadovaujasi naujų viešbučių statytojai: bando patraukti dėmesį architektūra, išskirtiniais interjerais ar akcentuoja patogumą? Sparti informacinių technologijų plėtra perdėliojo svečių prioritetus. Šiandien svarbiausia patogumas. Svečiai viešbutyje tikisi rasti labai greitą internetą ir įvairių bendrųjų poilsio erdvių, kur galėtų ir ilsėtis, ir dirbti. Nors atrodo, kad šiandien žmonės dirbdami kompiuteriu sąmoningai save izoliuoja nuo juos supančios aplinkos, tačiau iš teisų jie nori jausti vienas kitą. Svečiai mielai sėdi holuose, kurie pereina į barą, stebi aplink vykstantį judėjimą, verdantį gyvenimą. Dėl šios priežasties keičiasi ir viešbučių interjerai, stengiamasi jiems suteikti tam tikro namų jaukumo. Kalbant apie madas, reikėtų pasakyti, kad viešbučiai tikriausiai yra paskutiniai paslaugų sektoriuje, kurie jas perima. Svečiai nemėgsta itin modernios viešbučių įrangos, bet vertina svetingumą ir paslaugų aptarnaujantį personalą. Ar yra Lietuvos viešbučių rinkoje vietos išskirtiniams projektams, pasižymintiems stulbinančia prabanga ar ekstravagancija? Tokių atsiranda. Ypač populiarėja įvairių dvarų atnaujinimas, sudarant galimybę juose apsistoti svečiams. Šis viešbučių rinkos segmentas susijęs su mūsų istoriniu ir kultūros paveldu. Kiekvienas dvaras turi savitumo: vieni rengia koncertus,

kiti turi įvairias turtingas ekspozicijas, treti siūlo unikalias veiklas ir pramogas. Didelė dalis dvarų turi kuo pradžiuginti gastronominio turizmo mėgėjus. Vykti tik tam, kad pragyventum kokiame prabangiame name, dažnai nėra svečių siekiamybė, viskas priklauso nuo to, kokias paslaugas toje vietoje galima gauti. Kalbat apie lietuviško pajūrio viešbučių pasiūlą, ar pastebite jų norą atsinaujinti? Šią tendenciją pastebiu ne tiek pajūryje, kiek sostinėje. Naujumo bumas, siekis, kad svečius pasitiktų modernūs interjerai, prasidėjo Vilniuje, bet po kurio laiko pasieks ir pajūrį. Į madą vėl sugrįžo kilimai ir kitos detalės, vėl ieškoma senovės ir modernumo dermės. Drąsius interjerus noriai projektuoja jauni specialistai. Tiesa, kiek žinau, būsimo „Hilton“ viešbučio interjeru rūpinsis švedų dizaineriai. Keičiasi ir interjerų spalvinės gamos – itin mėgstama pilka. Lietuvoje ir taip devynis mėnesius gyvename pilkumoje, tad kartais man norisi brūkštelti raudoną brūkšnį. Ar Lietuvos viešbučių rinka ateityje dar turi potencialo augti ar jau priartėjo prie savo galimybių ribos? Turime didelį potencialą ir viskas priklauso nuo Vyriausybės požiūrio ir sektoriaus vystymo. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos tuoj baigsis, tad labai svarbu, kad Lietuva rimtai pagalvotų apie savo vardo garsinimą, turizmo plėtrą ir tam skirtų lėšų. Lietuvai tereikia didinti skrydžių skaičių ir aktyviau vystyti jau minėtą konferencinį turizmą. Apskaičiuota, kad verslo reikalais atvykęs žmogus šalyje palieka tris kartus daugiau pinigų nei paprastas turistas.

7


foruma

forumas

Karina SĖRIKOVA

Ką reiškia išplėstas Visuomenei svarbių objektų sąrašas?

Neseniai Aplinkos ministerija

forumas / 1

(AM) parengė statybos techninio reglamento (STR) „Statinio projektavimas, projekto

ekspertizė“ projektą, kuriuo,

be kitų pakeitimų, siūlo išplėsti Visuomenei svarbių statinių

sąrašą. Tai reiškia, kad į sąrašą įtrauktų statinių projektiniai

pasiūlymai turės būti nustatyta

tvarka derinami su visuomene, taip pat ir tais atvejais, kai

derinimas jau kartą yra įvykęs

detaliojo planavimo metu. Darnios

plėtros siekį palaikančios šalies įstaigos siekiai, kad į šį sąrašą

patektų visi visuomenei svarbūs

ir nepatektų pertekliniais laikytini

statiniai, kurių projektavimo

metu neturėtų būti reikalaujama visuomenės informavimo ir

dalyvavimo procedūrų, jei jos

išties nėra reikalingos. Tačiau

ar išplėstas Visuomenei svarbių

objektų sąrašas pajėgus

apsaugoti nuo nepageidaujamų statybų?

8  2018 Nr. 6

Daiva BAKŠIENĖ Lietuvos architektų rūmų pirmininkė

Lietuvos architektų rūmai visuomenės informavimą ir dalyvavimą, priimant aplinką formuojančius sprendimus, laiko labai svarbiu įrankiu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą.

Nepageidaujamos statybos yra kompleksinė problema ir jai išspręsti vienos priemonės, šiuo atveju – išplėsto Visuomenei svarbių objektų sąrašo  – nepakaks. Tačiau esu tikra, kad tai svarbus prevencinis žingsnis. Lietuvos architektų rūmai visuomenės informavimą ir dalyvavimą, priimant aplinką formuojančius sprendimus, laiko labai svarbiu įrankiu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Pateiktame pasiūlyme dėl STR tobulinimo Architektų rūmai pabrėžė, kad efektyvus dialogas su visuomene turi įvykti kur kas ankstesnėje stadijoje, vykdant privalomą teritorijų planavimą ir užtikrinant, kad jo metu, suderinus skirtingus visuomenės interesus, būtų nustatyti konkretūs erdviniai sprendiniai. Kol to nėra padaryta, siūloma, kad Visuomenei svarbių statinių sąrašas turėtų būti sudaromas priešingu principu nei dabar – nurodant statinius, kurių atžvilgiu visuomenės informavimas ir dalyvavimas nėra privalomas. Esant dabartiniam sąrašo sudarymo principui, siūloma statinius jame įvardyti ne tik pagal jų paskirtį, bet kartu

ir pagal jų vietą bei finansavimo šaltinį. Siūloma į sąrašą įtraukti visų paskirčių naujai statomus ir rekonstruojamus statinius kultūros paveldo objektų teritorijose, jų apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose. Taip pat siūloma į jį įtraukti visus statomus ir rekonstruojamus statinius, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į Architektų rūmuose gaunamus skundus ir sąraše esančių bei naujai numatomų statinių (pagal jų paskirtis) realią svarbą visuomenei, siūloma neapriboti prekybos, paslaugų, sporto paskirties inžinerinių statinių, kelių ir gatvių jokiais konkrečiais jų parametrais; įtraukti papildomus maitinimo, poilsio paskirties pastatus ir automobilių statymo aikšteles; keisti reglamentavimą taip, kad atskirais objektais galėtų būti įvardytos viešosios erdvės ir jų atžvilgiu taikomi visuomenės informavimo ir dalyvavimo reikalavimai.


forumas / 2

Kuo vėliau ir kuo mažiau informuojami bei į projektinių pasiūlymų viešinimą ir svarstymą įtraukiami įvairių interesų atstovai, tuo didesnis kyla įvairių konfliktų pavojus. Vilia KRIAUČIUKAITĖ Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento, Statybos normavimo skyriaus vyriausioji specialistė Aplinkos ministerijos siūlymas išplėsti Visuomenei svarbių statinių sąrašą siejamas su tikslu, kad visuomenė kuo daugiau būtų informuojama apie numatomą statinių projektavimą ir turėtų teisės aktais nustatytą galimybę dalyvauti statinių projektavimo ir statybos procese. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos (JTO EEK) konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija), visuomenės informavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus užtikrinimas yra išimtinai valstybės institucijų pareiga. Todėl, siekiant užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą ir apsaugą, planuojant teritorijas ir projektuojant statinius, įstatymų leidėjas Seimas Statybos įstatyme įtvirtino galimybę suinteresuotai visuomenei ginti viešąjį interesą. Reikalavimas, kad visuomenė būtų informuojama apie numatomą jai svarbių statinių projektavimą, apie numatomą statinių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba kon krečiame žemės sklype leidžiama, nustatytas Statybos įstatymo 37 straipsnyje. Tai reiškia, kad visuomenės dalyvavimo svarstant numatomo projektuoti statinio parengtus projektinius pasiūlymus tikslas  – susitarti, kad planuojant tvarią ir subalansuotą plėtrą, teritorijų planavimą, žemės naudojimą, statinių projektavimą ir statybą būtų užtikrintos išankstinės sąlygos, kurios atsižvelgtų kiek įmanoma daugiau į visuomenės narių poreikius ir interesus. Statybos įstatymo 37  straipsniu Visuomenei svarbių

statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių projektinius pasiūlymus tvarką parengti įgaliota AM. Vadovaujantis Statybos įstatymo suteiktais įgaliojimais, Visuomenei svarbių statinių sąrašas pateiktas statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priede. Projektinių pasiūlymų paskirtis: išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; informuoti visuomenę apie jai svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje numatytais atvejais statinio ar statinio dalies, numatomą projektavimą ar statinio ar statinio dalies paskirties keitimą; specialiesiems reikalavimams (specialiesiems architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos ir paveldosaugos) nustatyti; naudoti kaip medžiagą projektuotojo parinkimo konkursui; nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Aplinkos ministerija parengė ir pateikė suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei svarstyti STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimo projektą, kuriuo, be kitų pakeitimų, pasiūlė išplėsti Visuomenei svarbių statinių sąrašą. Atsižvelgus į gaunamus gyventojų nusiskundimus ir Visuomenei svarbių statinių sąraše esančių bei numatomų naujai statyti, rekonstruoti statinių ar jų dalių (pagal jų paskirtis) realią svarbą visuomenei, siekiant atsižvelgti į

visuomenės poreikius, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, sąrašą siūloma papildyti naujomis statinių pagal paskirtį grupėmis, neapriboti prekybos, paslaugų, sporto paskirties inžinerinių statinių, konkrečiais jų parametrais. Susipažinusios su reglamento pakeitimo projektu, suinteresuotos institucijos pasiūlė į sąrašą papildomai įtraukti visų paskirčių naujai statomus ir rekonstruojamus statinius kultūros paveldo objektų teritorijose, jų apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose. Taip pat jos siūlo į sąrašą įtraukti visus statomus ir rekonstruojamus statinius, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir  (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, keisti reglamentavimą taip, kad atskirais objektais galėtų būti įvardytos viešosios er dvės ir rengiant jų projektus būtų taikomi visuomenės informavimo ir dalyvavimo reikalavimai. Manytina, kad tik efektyvus dialogas su visuomene viešinant ir svarstant statinių projektinius pasiūlymus turėtų užtikrinti, kad jo metu, suderinus skirtingus visuomenės interesus, būtų nustatyti konkretūs projektiniai sprendiniai, išspręstas didesnis ar mažesnis esminis prieštaravimas tarp poreikių išlaikyti esamą situaciją ir poreikių ją keisti. Kuo vėliau ir kuo mažiau informuojami bei į projektinių pasiūlymų viešinimą ir svarstymą įtraukiami įvairių interesų atstovai, tuo didesnis kyla įvairių konfliktų pavojus.

9


forumas / 3

Algimantas DEGUTIS Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Iš esmės šį projektą sudaro dvi dalys. Pirmojoje kalbama apie tai, kad dėl kai kurių objektų įtraukimo į sąrašą būtų svarstoma papildomai. Mano nuomone, toks STR pakeitimas yra ydinga praktika. Pritariu, kad su visuomene reikėtų tartis

detaliojo plano rengimo metu, kaip ir yra daroma dabar, tačiau papildomas svarstymas projektinių pasiūlymų stadijoje jau neaiškus. Gali pasitaikyti tokia situacija, kai investuotojas, vadovaudamasis jau svarstytu ir patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, jau būna gavęs žalią signalą statyboms ir staiga projektinių pasiūlymų stadijoje visuomenė pasako „Stop“. Tokiu atveju kompetencijos nebetenka net aplinkos ministras, jau reikalingos įstatymų nuostatos. Ir ką tuomet daryti: ar atšaukti planą, ar jį koreguoti; kas privalo jį koreguoti, už kokias lėšas, kaip su išlaidų kompensavimu – neturime tam paruošto mechanizmo. Kol visuomenė piktinasi ir ieško atsakymų, investuotojas pradeda skaičiuoti žalą. Įvyksta konfliktas tarp visų: ir visuomenės, ir investuotojo, ir institucijų, kurios turės vadovautis

galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir priimti sprendimus, nebeatitinkančius pasikeitusios visuomenės nuomonės. O sprendimas įtraukti visuomenę svarstant, ar į sąrašą įtraukti objektus, kurie privalės būti svarstomi tik pagal iš anksto nustatytus kriterijus, man atrodo gana įdomus. Tačiau ir vėl kyla klausimų: ar ekspertai ir specialistai priklausytų visuomenės pusei ir teiktų bendrą nuomonę, ar tai būtų tik ekspertinės visuomenės dalies nuomonė ir pagal kokius kriterijus objektai būtų svarstomi: aukštingumą, užstatymo plotą, architektūrinę išraišką, kokybę ir t. t.? Ar užtektų pasakyti, kad negražu? Reikia aiškesnių ir konkretesnių mechanizmų.

forumas / 4

Šiuo metu viena iš skausmingų problemų – miesto aikščių, skverų ir parkų atnaujinimas, neįtraukiant šių erdvių naudotojų į sprendimų priėmimo procesą, o juk tai galėtų užtikrinti projektų kokybę ir sutvarkytų erdvių gyvybingumą. Dr. Jekaterina LAVRINEC Miesto antropologė, miestų žaidimų ir tyrimų laboratorijos steigėja Šiuo metu Lietuvos miestuose pastebimai auga visuomeninių grupių aktyvumas, gyventojams siekiant užtikrinti miestų erdvių planavimo kokybę (tai tiesiogiai lemia gyvenimo miestuose kokybę). Visuomenei svarbių statinių sąrašo išplėtimas – lauktas žingsnis, nes jis sudaro sąlygas aktyvių gyventojų grupėms atstovauti viešajam interesui. Šiuo metu viena iš skausmingų problemų – miesto aikščių, skverų ir parkų atnaujinimas, neįtraukiant šių erdvių naudotojų į sprendimų priėmimo procesą, o juk tai galėtų užtikrinti projektų kokybę ir sutvarkytų erdvių gyvybingumą. Kai miesto administracija nesudaro sąlygų skaidriam sprendimų priėmimo procesui, tai įžiebia daug aštrių konfliktų su aktyviomis gyventojų grupėmis, siekiančiomis užtikrinti miesto

10  2018 Nr. 6

erdvių sutvarkymo projektų kokybę (Šiaulių, Šilutės, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus atvejai). Tokie konfliktai kelia nepasitikėjimą miesto administracija. Todėl įpareigojimas įtraukti visuomenę į viešosioms erdvėms skirtų projektų svarstymą galėtų išspręsti susiformavusią įtampą. Šiuo metu Teisės aktų registro svetainėje „e-tar“ pateiktoje įstatymo projekto versijoje aikštės ir parkai nefigūruoja Visuomenei svarbių statinių sąraše. Į jį nėra įtrauktos ir automobilių stovėjimo aikštelės, o juk tai dar vienas konfliktų tarp viešojo ir privataus interesų katalizatorius. Tikėkimės, kad bus atsižvelgta į ilgą sąrašą pastabų, skirtų projektui patobulinti. Tačiau įstatymas yra įrankis, kurį reikia išmokti taikyti. Lietuvoje yra absoliučiai apleista pilietinio teisinio raštingumo ugdymo niša: aktyvūs gyventojai savarankiškai bando susirasti ir suprasti teisės aktus ir dalijasi surinkta informacija su kitais besidominčiais žmonėmis. Pavyzdžiui, skirtinguose miestuose susiformavusios grupės, pasisakančios už miesto želdinių ir želdynų sutvarkymo projektų kokybę, dalijasi

reikalingais teisės aktų straipsniais, kurie įgalina suinteresuotas visuomenines grupes dalyvauti sprendimų priėmimo procese dėl viešųjų miesto erdvių (kurios anksčiau nebuvo įtrauktos į Visuomenei svarbių objektų sąrašą) projektų. Tačiau šitoks neformalus mokymasis yra fragmentiškas, o galinčių suteikti konsultaciją teisininkų-visuomenininkų yra labai nedaug. Kai kuriose Europos šalyse Teisės fakultetų diplomantai privalo atlikti metų ar dviejų praktiką, skirtą viešajam interesui ginti. Tai vienas iš mechanizmų, leidžiančių visuomenei auginti savo sąmoningumą. Kita šio proceso pusė – atsakingų institucijų vykdoma teisės aktų pažeidimų kontrolė. Valstybinėms institucijoms vengiant ginti viešąjį interesą, pasitikėjimas jomis smunka. Formuojantis aktyviai pilietinei visuomenei viena svarbiausių užduočių – sukurti efektyvią viešojo intereso gynimo sistemą. Siūlomos pataisos prisideda prie jos kūrimo.


Simono Linkevičiaus nuotr.

objektas

Pacų rūmų evoliucija Būklę pakoregavo istoriniai įvykiai Kristina BUIDOVAITĖ

Sostinės Didžiojoje gatvėje esantys Pacų rūmai duris atvėrė po penkerius metus užtrukusių tyrimų, projektavimo, restauravimo ir statybos darbų. Šiandien rūmuose veikia tarptautiniam tinklui „Design Hotel“ priklausantis viešbutis „Pacai“.

ilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslininkė dr. Dalia Klajumienė 2017  m. publikuotame straipsnyje „Pacų rūmų Vilniuje, Didžiojoje g. 7, XVI a.–XX a. pirmos pusės interjero dekoro elementų atodangos“ rašė, kad žinoma, jog nuo XV a. pabaigos pastatus šioje vietoje valdė didikai Astikai. Ga brielį Astiką 1580  m. nukirsdinus už tėvynės išdavimą, valdovas Steponas Batoras jo valdas padovanojo bendražygiui Gabrieliui Bekešui. XVI  a.  pab.–XVII  a. pirmoje pusėje pastatai priklausė Zigmantui ir Boguslavui Sluškoms, kanauninkui Ambraziejui Beinartui.

V

Po karo su Maskva smarkiai apgriautus namus 1667 ir 1673 m. dalimis įsigijo LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas ir sujungė juos į vieną didingą rūmą. Antanas Rimvydas Čaplinskas teigia, kad didžiąsias rekonstrukcijas vykdė tie patys meistrai, kurie dirbo prie Šv.  Petro ir Povilo bažnyčios Antakalnyje  – architektas Janas Zaora, skulptorius Pietro Pertis ir tapytojas Michelangelo Pallonis. Žinant, kad darbai Antakalnyje intensyviai vykdyti nuo 1678  m., reikia manyti, kad rūmai Didžiojoje gatvėje išpuošti keleriais metais anksčiau. XVII a. antroje pusėje valdovui nustojus reziduoti Vilniuje, pagrindiniai dailės mecenatai mieste buvo Pacai ir Sapiegos, todėl nenuostabu, kad būtent šie didikai savo rūmams

11


objektas

Istorinių Pacų rūmų pastatų korpusų stogai dengti čerpėmis.

12  2018 Nr. 6

dekoruoti kvietėsi garsiausius tuo metu Lietuvoje dirbusius menininkus. XVIII a. vidurio Vilniaus gaisrai ir po jų vykę ansamblio rekonstrukcijos bei remontai iškilių XVII a. meistrų puošybą beveik visiškai sunaikino, nors architektūriniai tyrimai parodė, kad baroko laikų sienų mūrų išliko ne tiek jau ir mažai. Manoma, kad Liudvikui Pacui (1780–1835) rūmai atiteko 1797 metais. L. Pacas rūmus paveldėjo iš tolimo giminaičio generolo Juozapo Paco, kuris 1797 m. mirė nevedęs ir nepalikęs jokio įpėdinio. Naujasis savininkas rūmų tvarkymo darbų ėmėsi po gero dešimtmečio, t.  y. 1810  metais. Tuomet per kelerius metus pastato vidus įgavo naują, tuo metu madingą klasicistinį pavidalą. Remiantis archyviniais dokumentais, D.  Klajumienei pavyko išsiaiškinti, kad rūmus išpuošė garsūs to meto menininkai: skulptorius Giovannis Borettis, tapytojai Jonas Rustemas, Justinas Lizanderis, Juozapas Hilarijus Glovackis, Jonas Chruscickis. 1830  m. dar kartą vykdytas didesnis pastato remontas, tačiau nepavyko sužinoti, kas jį atliko.

Šeimininkavo karininkai 1831 m. sukilimo eiga dramatiškai pakeitė rūmų Didžiojoje gatvėje istoriją. L. Pacui pasitraukus į Ameriką, didiko valdos buvo nusavintos ir 1832  m. pastatai atiteko Rusijos imperijos karinėms žinyboms, rūmuose įsikūrė Karinis štabas. Kardinaliai pasikeitus savininkams ir paskirčiai, buvo pertvarkomas vidaus erdvių planas, keičiamas dekoro pobūdis. Pirmasis didesnis remontas vykdytas 1837– 1841 m., antrasis – 1853–1860 m., dar vienas – 1909 metais. Pirmojo pasaulinio karo metu Vilnių užėmus vokiečiams, tarpukariu lenkams, o nuo XX a. vidurio sovietams, šiame pastate vis įsikurdavo sukarintos struktūros, kurios vis įnešdavo tam tikrų dekoro ir planinės struktūros korekcijų. Iki 2012-ųjų Pacų rūmuose veikė Viešosios policijos apsaugos tarnyba. 2014 m., apsisprendus restauruoti ir viešbučiui pritaikyti Pacų rūmus, kaip ir dera paveldo objektuose, atlikti archeologiniai, architektūriniai ir polichrominiai tyrimai.


objektas

Projektavo: įmonė „Forma“ Projekto vadovas: Saulius Mikštas Architektai: Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Andrius Zanevičius, Šarūnas Verbus Konstruktoriai: įmonė „SK projektai“, inžinierė Vaida Mikalauskytė Tvarkybos darbai: įmonė „Senojo miesto architektai“ (Diana Sabaliauskienė), įmonė „Atodangos“ (Robertas Zilinskas) Konstrukcijų tyrimai: J. Šaltenis Polichrominiai ir archeologiniai tyrimai: „Archeodomus“ (Audronė Kaušinienė, L. Girilevičius)

Vienas architektūros projekto autorių – architektas Saulius Mikštas (architektai  Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Andrius Zanevičius, Šarūnas Verbus) pasakojo, kad pirmąsyk apsilankius istoriniuose Pacų rūmuose labiausiai kėlė nerimą jų būklė. Nuo 2012 iki 2014 m. pastatas stovėjo apleistas, nešildomas, bepradedąs nykti. Pašnekovo žodžiais, architektų ir restauratorių tikslas buvo kiek įmanoma rūmus atkurti tokius, kokie šie buvę Pacų giminės klestėjimo laikotarpiu, kuris truko pusantro šimto metų. Pavyzdžiui, pavyko surasti buvusius stogo gegnių lizdus mūre, pagal tai nustatyta, kaip galėjo atrodyti nugriauti visų komplekso korpusų stogai. Remiantis atliktais tyrimais, surastais analogais, buvo atkurta stogų geometrija.

Užsakovas: įmonė „Blendas“

Aplinkos sutvarkymo darbai: bendrovė „Reljef“ Inžinerinių tinklų projektavimas: įmonė „NIT projektai“ Reljefinės juostelės sienų ir lubų dekorui: įmonė „Classic Line Decor“

Seno ir naujo dermė Kone didžiausiu išūkiu S. Mikštas laiko naujos ir senos architektūros suderinimą. Projektuojant naujus statinius, ribojo tankumo, intensyvumo reikalavimai. Architektai ieškojo architektūrinės išraiškos, kuri organiškai derėtų su aplinka – jos neužgožtų, neišsišoktų. Nauji statiniai projektuoti remiantis perimetriniu posesijos užstatymo principu – į kaimyninius pastatus atgręžta aklina siena, į vidinį kiemą – namo fasadas. Architektas pristatė tai, ką pavyko surasti per archeologinius tyrimus. Visų pirma, buvo surasta plytų degimo krosnies liekanų. Dalis surastų autentiškų mūrų fragmentų uždengti ir palikti ateities kartoms, kai kurie fragmentai eksponuojami naujame viešbučio korpuse. Pavyzdžiui, XVI amžiaus skliautiniai rūsiai ir laiptai tapo SPA centro dalimi. Buvęs sklypo užstatymas pažymėtas ten pat surastais akmenimis ir plytomis.

S. Mikštas patvirtina  – istorinio Pacų rūmų pastato pritaikymas viešbučiui yra ne vienintelis jo įgyvendintas projektas. Prieš 15 m. viešbutis suprojektuotas Aušros vartų gatvės šeštuoju numeriu pažymėtame pastate, dar vieną viešbutį paveldo objekte įrengti teko Rygoje. „Bendras tokių objektų bruožas  – pritaikant naujai programai, nelabai tinka buvusi planinė struktūra. Įprastai visi kambariai pereinami. Suprojektavus koridorių transformuojasi planinė struktūra. Pacų rūmų komplekse viešbučiui gana parankus pastato gylis, langų skaičius ir jų išdėstymas. Svarbūs konkretūs techniniais sprendiniai, kaip įvesti naujas pertvaras, nepažeisti

Architektų ir restauratorių tikslas buvo kiek įmanoma rūmus atkurti tokius, kokie šie buvę Pacų giminės klestėjimo laikotarpiu, kuris truko pusantro šimto metų.

Simono Linkevičiaus nuotr.

Valdytojas: įmonė „Contestus“

/ Saulius MIKŠTAS /

13


objektas

Gelbėjo autentiškos detalės Parenkant istorinių komplekso fasadų spalvą, remtasi tyrimų medžiaga ir rastais autentiško tinko bei dažų fragmentais. Į Didžiąją gatvę atgręžtame fasade eksponuojama gotikos laikotarpio tinko fragmentų. Istorinių pastatų korpusų stogai dengti čerpėmis, naujiems korpusams iš kiemo pusės pristatyta atvira itališka kolonada, atvertos užmūrytos buvusios istorinės arkados, istorinio rūmų korpuso arkados motyvas, naudojant skirtingo

storio keraminius fasadų elementus, perteiktas ir naujos architektūros korpusų fasaduose. Remdamiesi ikonografine medžiaga, architektai numatė žalios spalvos apdailą fasadų daliai, kur yra buvęs rūmų komplekso sodelis ar daržas. Buvusių želdinių vietoje čia bus įkurdintas vertikalusis sodas. Žalios spalvos skarda aptaisyta pastato dalis tikrąjį vaizdą įgaus po kelerių metų, kai fasadas apaugs vijokliais. Viešbutyje „Pacai“ veikia du restoranai, keturios konferencijų salės, sporto erdvė ir SPA. Čia įrengti 99 kambariai ir 6 apartamentai.

Simono Linkevičiaus nuotr.

autentiško kambarių dekoro, polichromijos, lipdybos, – pasakojo architektas. – Pastato evoliucija – jame galima rasti gotikinio periodo, renesanso, baroko pėdsakų  – tęsėsi iki XX  a. pradžios. Tik tuomet nusistovėjo toks vaizdas, koks išlikęs iki šių dienų.“ Pacų rūmuose įsikūrė tarptautinio tinklo viešbutis. S. Mikšto manymu, Pacų rūmams dėl to tik pasisekė, mat istoriniai rūmai ypač atitiko „Design Hotel“ tinklo filosofiją – svarbiausia pastato pasakojama istorija (angl. „story telling“). O Pacų rūmų istorija netgi labai iškalbinga.

14  2018 Nr. 6


Užs.

Bendrovė „Reljef“: aplinkos sutvarkymo darbai www.reljef.lt eljef“ – veržli ir inovatyvi įmonė, šiais metais švenčianti savo vei klos dešimtmetį. Per šį laikotarpį bendrovė įgyvendino nemažai sudėtingų ir didelės ap imties aplinkotvarkos ir infrastruktūros projektų. Vienas iš tokių sudėtingų darbų buvo Pacų rūmų rekonstrukcija Didžiojoje gatvėje, Vilniuje. Tam reikėjo ne tik ypatingų pastangų logistikos prasme (objektas yra pačioje Vilniaus širdyje, Senamiestyje), bet ir didelio kruopštumo dėl užsakovo parinktų medžiagų ir projektuotojų sprendinių. Grindiniui įrengti panaudotos skirtingų spalvų pjauto granito trinkelės, natūralios medienos tašai ir lauko rieduliai. Visos šios medžiagos komponuotos tarpusavyje. Sudėtingas buvo ir darbų organizavimas: pagrindiniai darbai buvo atliekami pastato vidiniame kieme, kur tuo pačiu metu dirbo labai daug įvairių sričių rangovų. Kad darbai nesustotų ir šaltuoju metų laikotarpiu, buvo papildomai statomos šildomos palapinės. Nors projektui įgyvendinti reikėjo daug jėgų ir pastangų, rezultatas, pasak įmonės specialistų, kokybiškas, architektūriškai išbaigtas ir tvarkingas.

„R

Bendrovė „NIT projektai“: inžinerinių tinklų projektavimas endrovės „Nit projektai“ darbuotojai viešbučių paskirties pastate Pacų rūmuose įgyvendino visų vidaus ir lauko inžinerinių tinklų, t.  y. elektros, silpnų srovių (elektroninių ryšių, apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos, praėjimo kontrolės, „Wi-fi“, vaizdo stebėjimo), automatikos, vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo, vėsinimo, dujotiekio, šilumos tinklų techninius projektus ir prižiūrėjo, kaip jie vykdomi statybos metu. Taip pat įmonė parengė lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, šilumos tinklų darbo projektus. Įmonės direktorius Tomas Karosas ėjo statinio projekto vadovo asistento, atsakingo už inžinerinius tinklus, pareigas, prižiūrėjo techniniame

B

projekte numatytų sprendinių įgyvendinimą, taigi, projekte dalyvavo nuo jo starto prieš trejus metus iki pat dabar. T. Karosas išskyrė kai kuriuos šiame objekte pritaikytus sudėtingesnius sprendinius. Tranzitiniai šilumos tiekimo tinklai, einantys per sklypą, buvo sumontuoti praeinamame požeminiame kolektoriuje, esančiame viešbučio rūsyje. Elek tros kabeliai atvesti iš Stiklių gatvėje, pastato rūsyje, esančios transformatorinės per kitų savininkų rūsius, todėl buvo daug vargo gauti visus sutikimus. Dar vienas netradicinis sprendimas  – lietaus surinkimas nuo stogų ir kiemo. Iš kiemo išeiti požeminiai tinklai negalėjo dėl esamų rūsių, o Didžiosios gatvės pusėje rūsiai labai gražūs ir pritaikyti komerciniai veiklai, tad per juos tiesti nuotekų tinklus buvo atsisakyta,

Viešbutis „Pacai“

Užs.

pritaikius nestandartinį sprendimą – lietaus nuotekos surenkamos grindinio dangoje sumontuotais uždarais latakais. Jais lietaus nuotekos išvestos į Didžiąją gatvę per tarpuvartę, kurioje žemės paviršiaus aukštis virš rūsio perdangos siekė tik 0,5 metro. Toks sprendimas, pripažino pašne­kovas, yra gana naujas. Komfortą viešbutyje užtikrins šiuolaikiškos vidaus inžinerinės sistemos. Viešbutis „Pacai“ įkurdintas Senamiestyje, tad oro kondicionavimo sistemos išoriniai blokai sumontuoti taip, kad jų nesimatytų.

www.nitprojektai.lt 15


interjeras

acų rūmų interjere – atgaivinta istorija Kristina BUIDOVAITĖ

Ne tik klestėjimą, bet ir įvairias negandas išgyvenusiam Pacų rūmų pastatui, kuriame užbaigus tvarkybos darbus, įsikūrė viešbutis, suteiktas antras gyvenimo šansas. Istoriniai rūmai šiandien pretenduoja tapti tiek vienu įspūdingiausių viešbučių sostinėje, tiek traukos vieta miestiečiams.

16  2018 Nr. 6


17

Simono LinkeviÄ?iaus nuotr.


interjeras

Turėjo aiškią viziją as projektuos viešbučio „Pacai“ interjerą, surengę kviestinį interjero konkursą, sprendė ne lietuviai, o tarptautinio viešbučių tinklo „Design Hotel“ atstovai Vokietijoje. Konkursą laimėjusios ir viešbučio „Pacai“ interjerą projektavusios interjero dizaino studijos „YES.design.architecture“ architektės Indrė Baršauskaitė ir Greta Valikonė patvirtina – interjero sprendimuose derino autentiką ir modernius elementus. Architekčių žodžiais, interjero projektavimas nėra tik baldų ar apdailos medžiagų parinkimas. Visko pradžia – interjero dizaino koncepcija, susikurta pastato pasakojama istorija. Pacų rūmų interjerą projektavusios architektės laikėsi nuostatos saugoti ne tik autentiškas freskas, bet ir aptrupėjusias sienas, senų dažų liekanas, balkius, autentiškas plytas. Autentiką papildė manieringasis modernas: pasirinkti kokybiški baldai, natūralios medžiagos  – medis, akmuo (šis atkeliavo iš Indijos ir Kinijos). Interjero architektės nesistengė atkartoti Pacų giminės laikotarpio baldų ar apdailos, mat nors toks atkartojimas ir įmanomas, atsiranda pavojus, kad jis virs kiču.

K

Pacų rūmų interjerą projektavusios architektės laikėsi nuostatos saugoti ne tik autentiškas freskas, bet ir aptrupėjusias sienas, senų dažų liekanas, balkius, autentiškas plytas.

18  2018 Nr. 6

Projektuojant viešbučio kambarių interjerą, reikėjo remtis viešbučiui keliamais reikalavimais.

Simono Linkevičiaus nuotr.

Viešbutyje pasirinkti kokybiški baldai, vyrauja natūralios medžiagos – medis, akmuo.


interjeras

??????????????? ???????????


20  2018 Nr. 6

Simono Linkevičiaus nuotr.


interjeras

Užduotis – suvaldyti garsą Dar studijuodama Niujorke I.  Baršauskaitė susipažino su baldų gamintojais, kurių gaminami baldai Europoje  – naujiena. Architektėms norėjosi jų išskirtinių, kurių nerastum kiekviename viešbutyje. Dalį baldų pagamino lietuviai. Užsakovai buvo nusiteikę investuoti į nestandartinius sprendimus ir kokybišką interjerą. Projektuojant viešbučio kambarių interjerą, reikėjo remtis viešbučiui keliamais reikalavimais, kuriuose svarbios net menkiausios smulkmenos, pavyzdžiui, lovos ilgis ar veidrodžio dydis. I. Baršauskaitė prisiminė situacijas, kai teko laužyti galvas, kaip reikalaujamo ilgio lovą sutalpinti unikaliame, šiuolaikiniams reikalavimams nebūtinai paklūstančiame, viešbučio kambaryje. Dar vienas iššūkis  – akustikos sprendimai užtikrinant garso izoliaciją atskirose zonose. Pavyzdžiui, prireikus akustinių, pagal autentiškų pavyzdį, pagamintų durų, Lietuvoje neatsirado gamintojo, kuris susidorotų su šia užduotimi. Architektės pasirinko alternatyvą  – dvejas duris  – vienerias akustines baltos spalvos ir antrąsias analogiškas autentiškoms durims. Kai kuriuos iššūkius, pripažįsta architektė, teko spręsti tiesiog vietoje, čia pat ant sienų braižyti ir interjero brėžiniai. Viešbutyje įrengta įvairiausių šviestuvų: vienokie freskoms apšviesti, kitokie koridoriuose arba kambariuose. Čia nebuvo standartinių sprendinių, mat net ir tokie pat šviestuvai įvairaus dydžio ar aukščio erdvėse sumontuoti skirtingose vietose.

Viešbutyje įrengta įvairiausių šviestuvų, čia nebuvo standartinių sprendimų.


Simono Linkevičiaus nuotr.

interjeras

Interjere – spalvų žaismas

Interjero projektavimas nėra tik baldų ar apdailos medžiagų parinkimas. Visko pradžia – interjero dizaino koncepcija, susikurta pastato pasakojama istorija.

22  2018 Nr. 6

Viešbučio kambariai įrengti buvusių rūmų arklidžių, karietinės pastatuose, naujo korpuso antrame ir trečiame bei rūmų ketvirtame ir penktame aukštuose. Pirmajame naujai pastatyto korpuso aukšte veikia virtuvė, dalis restorano, SPA, konferencijų centras. Naujojo korpuso interjeras, anot architektės, nuosaikesnis, švaresnis, čia parinktas lakoniškas apšvietimas, ryškūs kilimai, tačiau ramesnės balta, pilkšva, samanų spalvos. Kiekviena kambaryje eksponuojami tapybos darbai, kurių tema – Lietuvos metų laikų spalvos. Kambariai, kurių langai atgręžti į pietus, tamsesnių spalvų, o esantys vakarų pusėje  – šviesūs. Dar viena pasiteisinusi idėja – iš juodo koridoriaus patenkama į šviesų kambarį, iš šviesia spalva nudažyto – į tamsų kambarį. Tokiu būdu formuojamos skirtingos patirtys.


Nuotraukos darytos viešbutyje „Pacai“

„Classic Line Decor“ reljefinės juostelės sienų ir lubų dekorui – beribės galimybės siekiant unikalumo.

Objektai, prie kurių puikaus interjero prisidėjo „Classic Line Decor“. Viešbutis „Pacai“ – kambariai ir restoranas. Lenkijos ambasados naujieji reprezentaciniai rūmai Šv. Jono g. Viešbutis „Kempinski“ – kambariai. „Belmonto“ kompleksas – pobūvių salė.

www.classiclinedecor.com

Apsilankykite salone Vilniuje T. Ševčenkos g. 19, tel. 8 601 49 040.


„Forma“ vizual.

technologijos

„Radisson Blu Hotel Lietuva“ priestato statybos bus užbaigtos netrukus.

Viešbučiai atranda inovatyvias inžinerines sistemas Indrė SESARTĖ

Viešbučiai, pasak specialistų, viena konservatyviausių pastatų grupių, tačiau inovacijos juose jau spėjo surasti savo vietą. Dabar į viešbučių sektorių skverbiasi naujausios šildymo, vėdinimo, apšvietimo technologijos, jei tik joms investuotojai negaili lėšų. Viešbučių ateitis – visų inžinerinių sistemų valdymas vienu išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu.

Naujovių atneša pasauliniai viešbučiai astaraisiais metais į Lietuvą sparčiai ateina tarptautiniai viešbučių tinklai, kartu atnešdami ir šio verslo naujovių, naujų inžinerinių sistemų diegimo sprendimų. Tarp naujų tinklinių viešbučių yra tokie šio verslo senbuviai kaip „Hilton“, „Marriott“, „Radisson“, „Ibis“. Nors viešbučių paskirtis visuomet išliks tokia pati – apgyvendinimo paslaugų teikimas, tačiau jų kokybės kartelė nuolat kyla. Taip yra ne tik dėl augančio pragyvenimo lygio ir viešbučių svečių galimybės mokėti daugiau už atitinkamo lygio paslaugas. Vienas svarbesnių veiksnių, kodėl

P

24  2018 Nr. 6

galima teikti dar aukštesnio lygio paslaugas viešbučiuose, yra inovacijos. Joms atverti visi keliai ir į apgyvendinimo paslaugų verslą. Žinoma, vienokias inžinerines sistemas gali įsirengti nedidelis viešbutis ir visai kitokio lygio tas, kuris priklauso tarptautiniam tinklui. Investuotojai visada skaičiuoja ir, jei inžinerinių sistemų atstovams pavyksta įrodyti naujovių pranašumus, piniginė atveriama, o su ja į naują lygmenį pakeliama ir viešbučių kokybės kartelė.

Penkiskart daugiau oro Yra posakis, kad inžinerinės sistemos interjere yra skirtos ne inžinieriui, bet visų pirma žmogui.

Šiam teiginiui pritaria ir kalbinti architektai. Ben drovės „Unitectus“ architektų grupės narys Povilas Čepaitis, „Live Square“ projekto vadovas, pasakojo, kad įgyvendinus projektą Vilniuje, Gedimino prospekte, bus pastatytas ir atidarytas verslo centras, apartamentai, viešoji erdvė, skveras ir tarptautiniam tinklui priklausantis „Hilton Garden Inn“ keturių žvaigždučių viešbutis su sporto sale, restoranu, lauko terasa ir konferencijų centru. Tai bus pirmasis šio tinklo viešbutis Lietuvoje. Jį franšizės pagrindu valdys nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“. Viešbučio statybų pabaiga numatyta 2019 m. pavasarį, o atidarymo data dar neskelbiama.


Saulius MIKŠTAS, architektas

Povilas ČEPAITIS, architektas P. Čepaičio teigimu, naujai projektuojamuose viešbučiuose vis daugiau dėmesio skiriama didesniam svečių komfortui ir sistemų automatizavimui. „Pavyzdžiui, jei kalbame „Unitectus“ projektuotą „Hilton“ grupės viešbutį Vilniuje, tai jo konferencijų salėse užtikrinamas oro kiekis yra penkiskart didesnis nei seniau statytuose šio tin klo viešbučiuose“, – kalbėjo architektas.

Automatizavimas ir komforto didinimas Anot projekto vadovo, dabar viešbučiuose jau diegiamas geoterminis šildymas, oriniai šilumos siur bliai, oro drėkinimo, kambarių apšvietimo valdymo sistemos. Pirmąkart į savo užsakytą kambarį atėjęs svečias yra sutinkamas pasisveikinimo įrašu. Klientas pagal savo poreikius sureguliuoja apšvietimą, o šiuos duomenis kambario apšvietimo sistema įsimena. Atėjus darbuotojai tvarkyti kambario, apšvietimo sistema veikia įprastu režimu, o atėjus svečiui ji veikia pagal kliento pageidavimą. Patalpų apšvietimo sistema taip pat geba atpažinti apšviestumo lygį ir, kai už lango yra, pavyzdžiui, prietema ar vakaras, apšvietimas paryškėja iki tokio, koks yra nustatytas. Dėl tokių sistemų galima nustatyti reikiamą apšvietimo palaikymą skirtingiems renginiams – konferencijoms, vestuvės ar kitiems. Be to, šios apšvietimo sistemos yra taupančios energiją. P.  Čepaičio žodžiais, viešbučių verslo atstovai dabar daug dėmesio skiria čia diegiamų sistemų automatizavimui, leidžiančiam jas valdyti per nuotolines prieigas. „Šių dienų svarbiausia užduotis viešbučiams – sistemų automatizavimas ir komforto lygio didinimas“,  – neabejoja projekto „Live Square“ architektas.

Architektūra turi išlikti kūrybiška

Atverti yra sunkiau nei paslėpti

Architekto Sauliaus Mikšto vadovaujamo architektų biuro „Forma“ specializacija – viešbučių, automobilių centrų, sporto objektų projektavimas. Įmonės įgyvendintų darbų sąraše yra viešbučių projektų Lietuvoje, Latvijoje, Kazachstane. S. Mikštas suprojektavo ir Vilniuje veikiančio viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ priestatą. Jo statybos netrukus bus užbaigtos. Anot architekto, dabar daugelis inžinerinių sistemų tampa išmanios, todėl bet kokį architektūrinį kūrinį galima paversti išmaniu, architektūra pirmiausia turi išlikti kūrybiška. „Kalbant apie viešbučių šildymo sistemas, neskubėčiau taip optimistiškai teigti, kad į viešbučius skubiai ateina geoterminio šildymo, oro siurblių sistemos, – pažymi S. Mikštas. – Dažnai to nepavyksta pritaikyti dėl vietos stokos. Prie „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbučio nusprendėme pastatyti nedidelę dujų katilinę, kad įvykus avarijai miesto tin kluose galėtume ją panaudoti.“ S.  Mikšto teigimu, viešbučiuose dėl mažo energijos suvartojimo pasirenkamos LED apšvietimo technologijos. Viešbučio kondicionavimo sistemą  – centrinę ventiliacinę kamerą, rekuperatorių, šalčio mašinas  – projektavęs architektas prisipažino ilgai svarstęs, kaip jas paslėpti, ir surado sprendimą – jas patalpino po nešildoma pastoge.

Tai, kad kuriant techninius inžinerinius sprendimus turi būti dizainas, pabrėžia „Inblum“ architektas dizaineris Dmitrijus Kudinas. „Inžinerinės sistemos viešbučiuose yra tarsi nematomos, interjere viską bandome slėpti – tačiau tai viena kryptis. Yra ir kita, kai viešosiose erdvėse sąmoningai paliekamos atviros komunikacijos. Beje, atviras komunikacijas suprojektuoti yra sunkiau nei, pavyzdžiui, tiesiog po jomis pakabinti lubas“, – pažymi D. Kudinas. Atviros inžinerinės sistemos yra projektuojamos, nes taip galima sukurti didesnės erdvės pojūtį, jas yra lengviau prižiūrėti, renovuoti. Inovatyvios, po apdaila nepaslėptos inžinerinės sistemos dabar jau yra patrauklaus dizaino ir gali tapti interjero traukos objektu.

Tikisi didesnio integralumo „Processoffice“ architektė Eglė Matulaitytė pripažįsta, kad pastaruoju metu vis didėja sistemų valdymo automatizacija, nors dėl specialisto reikalaujančios ir sudėtingos priežiūros neretai užsakovai naujausių technologijų atsisako. Architektė teigia, kad augant tokių sistemų automatizacijai norėtųsi tikėtis didesnio sistemų integralumo ir lankstumo tiek gaminių dizaino, tiek dydžių ir lankstumo aspektais.

komentaras Antanas VALANČIUS „IMI Hydronic Engineering“ direktorius Kalbantis su kolegomis, nemažai laiko praleidžiančiais viešbučiuose, tenka išgirsti, kad jeigu viešbutyje įdiegta vandeninė šildymo ir vėsinimo sistema, komfortas jame sunkiai užtikrinamas – kambariuose pernelyg karšta arba vėsu, per daug nepastovi temperatūra. Šildymo ir vėsinimo sistemų balansavimo produktų gamintojas „IMI Hydronic Engineering“ gali pasiūlyti modernius sistemos balansavimo sprendimus, užtikrinančius komfortą viešbučių svečiams. Šildymo ir vėdinimo sistemoje turi būti palaikomas projektinis šilumnešio srautas  – „IMI Hydronic Engineering“ specialistai gali parinkti jį tokį, kad šis užtikrintų pageidaujamą komfortą. Automatiniai balansavimo vožtuvai gali tiksliai priderinti į šildymo ir vėsinimo sistemą paduodamo šilumnešio srautą – jį galima preciziškai sureguliuoti skaitmeniniu būdu programuojamomis pavaromis. Tokiu būdu kambario temperatūra išlieka pastovi, sykiu sutaupoma energijos. Dar viena net ir aukštos klasės viešbučius ištinkanti problema ta, kad ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį vienoje pastato pusėje saulė prikaitina patalpas, o kitoje ne – čia būna per šalta. Šildymo ir vėdinimo sistemos srautai, pasitelkus vožtuvus ir pavaras, gali būti subalansuoti taip, kad vienu metu apsistoję svečiai pietinėje pusėje galėtų vėsintis, o šiaurinėje – šildytis. Beje, šildymui reikalingas mažesnis šilumnešio srautas, vėsinimui dėl mažesnio temperatūrų skirtumo – didesnis. Subalansuotą šildymo ir vėdinimo sistemą galima integruoti į pastato valdymo sistemą (BMS), kuri užtikrina sistemų efektyvumą ir energijos išteklių taupymą.

25


26  2018 Nr. 6


interjeras

aujas „Ratonda Centrum Hotels“ rūbas Aušra NARKELIŪNIENĖ

Gegužės mėnesį duris atvėrė renovuotas, daugeliui vilniečių ir miesto svečių gerai žinomas keturių žvaigždučių „Ratonda Centrum Hotels“ viešbutis. Viena renovacijos autorių, „JM Design Studio“ interjero ir baldų dizainerė Jūratė MiliauskaitėLaurinaitienė pasakoja, kad pastato architektūra ir jo vieta – pačioje

Plotas: 2200 kv. m Kambarių skaičius: 43 Apšvietimo sprendimai: bendrovė „Murina“

miesto širdyje, netoli Gedimino Laimono Ciūnio nuotr.

Interjero ir baldų dizainerė: „JM Design Studio“ interjero ir baldų dizainerė Jūratė Miliauskaitė-Laurinaitienė

prospekto, šalia Parlamento – padiktavo sprendimą: suteikiant viešbučiui modernesnę išvaizdą, labai nenutolti nuo klasikos principų.

27


SA. Kokia buvo viešbučio renovacijos priežastis? Ko pageidavo šeimininkai? J. M.-L. Viešbutis kurį laiką buvo pamėgtas miesto svečių, tačiau laikas daro savo: nauji baldai nusidėvi, o prieš keliolika metų buvęs madingas interjeras tampa ne toks patrauklus, veikiau pabodęs. Taip pat atsinaujinimą nulėmė ir vis besikuriančių ar renovuojamų viešbučių konkurencija. Užsakovai pageidavo senoms erdvėms suteikti naują stilių, rasti praktišką, ekonomišką sprendimą. „Boutique“ stilius pasirinktas ne tik dėl užsakovų pageidavimo įvesti klasikinių elementų, kurie derėtų prie siekiamo išsaugoti seno klasikinio stiliaus baro baldo. Svarbų vaidmenį turėjo ir pastato eksterjero elementai. Kas buvo atnaujinta, o kas palikta? Renovuojant buvo nuspręsta, kad kai kuriuos esamus interjero elementus būtų šaunu išsaugoti, atnaujinti kaip relikvijas, tarsi pastato istorijos tęstinumą. Buvo nutarta palikti esamas registratūros, koridoriaus grindis – ilgaamžę natūralaus granito dangą, kuri dar ilgai tarnaus. Tokio paties granito plokštėmis suformuotą recepcijos kontūrą pagyvinome klasikiniu stalviršiu ir įsprūdiniais skydais ant sienos su elegantiškais klasikinio stiliaus karnizais. Buvo palikti ir laikui nepavaldūs šviestuvai, paveikslai, kurių begalę šeimininkai buvo sukaupę per ilgus viešbučio gyvavimo metus. Viešbutis unikalus tuo, kad išskirtiniai foteliukai, paveikslai yra atkeliavę iš šeimos asmeninių namų, ir viską norėjosi palikti, tik dalį baldų restauruoti. Senus fotelius pervilkome naujais audiniais – tai ne tik suteikė jiems naują įvaizdį, bet ir pavyko sutaupyti kitiems, naujiems interjero elementams: naujai kiliminei dangai, paslėptam apšvietimui, naujiems kambarių ir vonios erdvių baldams bei aksesuarams, kokybiškoms vonios kambarių apdailos medžiagoms. Kokie pagrindiniai funkciniai sprendimai buvo įgyvendinti? Ar teko iš esmės perplanuoti erdves? Kokiose patalpose atsirado daugiau pokyčių? Esminių funkcinių sprendimų neprireikė – ankstesnis suplanavimas pasiteisino, todėl renovuojant buvo perplanuojami tik kambariai ir sanitariniai mazgai. Visi kambariai sulaukė esminių pokyčių  – norint padidinti erdves, teko išgriauti nelaikančiąsias atitvaras, nes senieji kambariukai buvo labai maži. Svarbiausiu pokyčių motyvu tapo ergonomika, patogumas. Kitos patalpos buvo tvarkomos keičiant grindis, lubas, baldus. Pakeitus grindų dangą ir lubas, akivaizdžiai

28  2018 Nr. 6


interjeras

Laimono Ciūnio nuotr.

Renovuojant buvo nuspręsta, kad kai kuriuos esamus interjero elementus būtų šaunu išsaugoti, atnaujinti kaip relikvijas, tarsi pastato istorijos tęstinumą. / Jūratė MILIAUSKAITĖ-LAURINAITIENĖ /

29


Kokie interjero elementai buvo panaudoti stiliui pabrėžti? Didžiausią dėmesį skyriau naujų baldų kūrimui. Baldai nėra labai sudėtingi, tačiau kelios klasikinės detalės – kojelės, karnizai  – suteikė jiems elegancijos. O kiti interjero elementai, tokie kaip užuolaidos, foteliukai, buvo renkami nuosaikesnio stiliaus. Akcentais tapo aukso spalvos venecijietiško stiklo šviestuvai, taip pat tamsių spalvų mediniai baldai, lubos su paslėptu apšvietimu ir dekoratyviniais klasikinio stiliaus apvadais. Naujas įvaizdis suteiktas ir registratūrai, ji pasitinka minimalistiniu granito kontuaru su atnaujintu klasikinio stiliaus stalviršiu. Bare yra paliktos kelios interjero detalės – tai sena arka iš ankstesnio interjero ir mūro sienos, kurių keisti nenorėjome. Lango arkos plytų atidengimas buvo panaudotas kaip senosios architektūros akcentas, kad ne viską reikia slėpti. Ankstesniajam viešbučio interjerui buvo nemažai metų. Kam skyrėte daugiausia dėmesio? Siekėme, kad vonios kambariai išsiskirtų iš kitų viešbučių, o atvykęs klientas jaustųsi kaip namie. Jiems pasirinkome išraiškingas ir ypač kokybiškas plyteles, todėl rezultatas visiškai atitiko mūsų lūkesčius. Iš pradžių baiminomės, ar plytelių klojėjams pavyks susidoroti su užduotimi, nes kiekvienas vonios kambarys buvo skirtingų ma tmenų, tačiau kruopščiai paruošti brėžiniai ir nagingas meistras lėmė, kad užduotis buvo sė kmingai įgyvendinta. Kokie inovatyvūs apšvietimo sprendimai pasitelkti?

pasikeitė baro ir restorano patalpos. Lubose suformuotos ertmės su apšvietimu vykusiai papildė bendrąsias erdves, pavertė jas prabangesnėmis, o tamsias spalvas pakeitę šviesūs pilkšvi atspalviai vizualiai dar labiau jas praplėtė. Kaip pavyko atspindėti senojo pastato dvasią? Seno pastato dvasią atspindi ne tik nauji baldai, bet ir klasikinio kilimo rašto danga viršutinių aukštų holuose ir kambariuose. Buvo nuspręsta palikti senus šviestuvus, kokybišką klasikinio stiliaus baro baldą, kolonas su akmenimis, taip pat restauruoti kai kuriuos minkštuosius baldus. Šie interjero elementai, puošę dar prieš 15 m. rekonstruotas patalpas, nepavaldūs laikui ir puikiai 30  2018 Nr. 6

išsilaikę, sėkmingai įsiliejo į atnaujintą interjerą. Pastato išorėje pokyčių nebuvo – tik langai pakeisti naujais, atsižvelgiant į pastato architektūrą. Kaip pavyko įgyvendinti idėją? Ar išvengėte nesklandumų? Buvo vienintelis iššūkis kuo greičiau suteikti pastatui naują įvaizdį. Sprendimai lengviau įgyvendinami, kai yra sėkmingas startas: prasidėjęs nuo baldų idėjos, pasibaigė ir viso viešbučio interjero užsakymu. Nuoširdus užsakovų bendravimas ir sutapusios nuomonės gerokai palengvino darbą. Renovuojant pastatą netikėtumų visuomet būna, bet konstruktyviai ir greitai sprendžiami klausimai bei gera komanda leido pasiekti, kad suplanuotas viešbučio atidarymas įvyktų laiku.

Renkantis bendrąjį, ne akcentinį erdvių apšvietimą buvo naudoti įleidžiamieji LED šviestuvai, LED juostos, todėl, palyginti nedaug investavus, pasiektas optimalus rezultatas. Pagrindiniams kambarių šviestuvams skyrėme daugiau dėmesio, jie buvo parinkti bendradarbiaujant su išskirtinių šviestuvų salonais. Taip pat netaupyta pagrindinėms registratūros erdvėms, nes jos – viešbučio vizitinė kortelė. Kuo šis projektas yra išskirtinis, nepanašus į kitus? Interjero išskirtiniu nepavadinčiau, tačiau jis buvo kurtas taip, kad kiekvienas svečias jaustųsi kaip namie. Projektuodami interjerą vadovavomės žymaus olandų grafikos dizainerio Maxo Kismano posakiu: ,,[…] dizaineris turi būti išradingas, jis privalo improvizuoti […]. Bet kartu turi būti praktiškas ir veiksmingas. Jis turi žinoti, ko ieško, ir svarbiausia – kada sustoti.“


interjeras

Baldai viešbutyje nėra labai sudėtingi, tačiau kelios klasikinės detalės suteikė jiems elegancijos.

Laimono Ciūnio nuotr.

Seno pastato dvasią atspindi klasikinio kilimo rašto danga viršutinių kambariuose.

Apšvietimo sprendimai www.murina.lt 31


32  2018 Nr. 6


technologijos

Viešbučiuose – aplinkos tausojimo praktika Karina SĖRIKOVA

Vis daugiau šiuolaikinių viešbučių atsižvelgia į kasmet blogėjančią pasaulio ekologinę būklę ir savo politikoje stengiasi pabrėžti ne tik modernumą, išmaniąsias technologijas, bet ir energijos taupymo sprendimus. Tokių viešbučių steigėjams svarbu, kad viešbučio veikloje būtų suvartojama kuo mažiau išt klių, o energija būtų panaudota efektyviai ir atsakingai. Tad kokius šiuolaikinius energijos taupymo sprendimus galime pamatyti pasaulio viešbučiuose?

Gamtos ištekliai – žaliesiems sprendimams ilniaus Gedimino technikos universiteto  (VGTU) Architektūros fakulteto prodekanei, Urbanistikos katedros doc.  dr.  Skirmantei Mozūriūnaitei per dėstymo vizitus ir konferencijas teko lankytis įvairiausiuose pasaulio viešbučiuose, kur ji matė ne vieną modernų energijos taupymo sprendimą. „Šiuolaikiniuose viešbučiuose vis svarbesnis tampa energijos ir gamtos išteklių tausojimas. Su įdomiais energijos taupymo sprendimais teko susipažinti, kai talkinome projektuojant viešbutį Bulgarijoje. Jame įdiegti saulės kolektoriai, kurių sukaupta saulės energija paverčiama elektra ir panaudojama grindims šildyti. Na, o perteklinė elektros energija atiduodama į elektros tinklą ir žiemą naudojama stogų latakams ir įlajoms šildyti, apsaugai nuo apledėjimo, kad nesikauptų sniegas ir nesusidarytų varveklių“,– pasakojo VGTU dėstytoja. Anot S. Mozūriūnaitės, panaudotas gali būti ir lietaus vanduo, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymui ir priežiūrai: gėlėms, vejoms, alpinariumams, pastato žaliosioms sienoms laistyti, vandens telkiniams pripildyti, tam tikroms pastato vėsinimo sistemoms. „Taip pat toks vanduo naudojamas šaliga tviams, viešbučio aikštelėms plauti. Tokių viešbučių teko matyti Australijoje, Sidnėjuje“, – prisiminė S. Mozūriūnaitė.

Nuotr. iš pixabay.com

V

Specialistės teigimu, Viduržemio regiono šalyse, tokiose kaip Italija, Graikija, Ispanija, taip pat ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur šiltasis periodas trunka ilgai, ypač palanku energiją gauti iš saulės energijos. Iš saulės baterijų ar elektros kolektorių gaunama energija naudojama vandeniui pašildyti duše ir grindų vandeniniam šiltinimui, taip pat šie principai pasitelkiami lauko baseino vandeniui šildyti. Ši saulės energija gali būti paversta elektra ir panaudota elektriniam grindų šildymui, veidrodžiams šildyti viešbučiuose, taip pat įvairiems smulkiems elektros prietaisams. Puikiai saulės energija pritaikoma ir viešbučių teritorijos bei takų apšvietimui.

Diegia išmaniąsias technologijas Vis dažniau, siekiant tausoti aplinką, moderniuose viešbučiuose pritaikomos išmaniosios technologijos. Korėjoje S. Mozūriūnaitei teko matyti, kaip veikia įvairios išmaniosios sistemos, nustatančios, kada patalpoje nebėra aktyvumo. Čia pasitelkus judesio jutiklius nustatoma, kada patalpoje nebėra žmonių, tuomet automatiškai išjungiamas vandens tekėjimas ir patalpos šildymas. Viešbučiai, besirūpinantys aplinkos tausojimu, savo politikoje taiko ir kitokius žaliuosius sprendimus. Vis labiau populiarėja sistema, kuri vakuumu po žeme surenka surūšiuotas šiukšles, nekenkia aplinkai, veikia tyliai ir saugiai. Dėl šios sistemos šiukšlės neužsilieka, nesukelia nemalonaus kvapo, nepritraukia vabzdžių. Taip

Skirmantė MOZŪRIŪNAITĖ

pat aplinkos tarša besirūpinantys viešbučiai taiko ir kitus sprendimus: naudoja iš perdirbtų žaliavų pagamintas arba daugkartines pakuotes ir įrankius, svečių prašo rankšluosčius, patalynę, chalatus ir kitą tekstilę, taip pat šlepetes naudoti daugiau nei vieną kartą, atsisako plastiko, popierinių servetėlių, įdiegia vakuuminę kanalizacijos sistemą.

Energija kaupiama šaltajam periodui Kauno technologinio universiteto socialinių mokslų daktarė Vyda Mozūriūnienė savo darbe taip pat dažnai susiduria su energijos tausojimo viešbučiuose sprendimais. Vienas įdomesnių V. Mozūriūnienės kartu su komanda įgyvendintų objektų – viešbučio Vengrijoje projektas. „Daug nedidelių viešbučių Vengrijoje šildymui naudoja saulės baterijų pagamintą elektros energiją. Įprastai šildomosios grindys  – pagrindinė pastato šildymo sistema. Saulės baterijų pagaminta energija atiduodama į Vengrijos energijos tinklus, vasarą energija sandėliuojama, o vėsiuoju periodu naudojama šildymui. Balandžio 1 dieną apskaičiuojama, kiek energijos šildymui pagaminta, o kiek išnaudota, ir už skirtumą tenka susimokėti. Nors Lietuvoje taip pat galime sandėliuoti saulės jėgainių energiją, mūsų šalyje šis sandėliavimas, nors ir nedaug, tačiau kainuoja. O  štai Vengrijoje saulės pagamintos energijos sandėliavimas nemokamas“, – aiškino V. Mozūriūnienė.

33


u „Marriott“ viešbučiu – malonūs pokyčiai miestiečiams 34  2018 Nr. 6


objektas

Projekto autoriai: Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Agnė Natkevičiūtė Užsakovas ir generalinis rangovas: bendrovė „Hanner“ Vinilinė sienų danga „Vescom“: UAB „Interjero linija“ Viešbučiui skirtos durys: UAB „Entransa“ Čiužiniai viešbučiui: UAB „Amatras“ („Miego centras“) Šviečiantys veidrodžiai viešbučiui: UAB „Mavy studija“

Indrė VOZGIRDAITĖ

Dar neseniai apatiškai atrodžiusi „Žalgirio“ stadiono teritorija šiandien alsuoja grandioziniais pokyčiais – miestiečiai greitai galės joje ne tik stebėtis moderniausia architektūra, bet ir mėgautis poilsiu šiuolaikiškoje promenadoje. Pirmasis kvartalo statinys skleidžia aiškią ekstravaganciją – judesyje sustingusio „Marriott“ viešbučio „Marriott“ nuotr.

architektūra stebina išskirtine modernia išraiška.

35


objektas

Ne naujausi inžineriniai laimėjimai ar išmaniosios sistemos yra sėkmės rodiklis. Tikroji inovacija – pirmiausia geras interjeras ir gera funkcija. / Gintautas NATKEVIČIUS /

Dinamiškas, primenantis skulptūrą irmasis Baltijos šalyse „Courtyard by Marriott“ viešbutis, orientuotas į verslo klasės klientus, iškilo vienoje ištaigingiausių Vilniaus dalių – dešiniojoje Neries pakrantėje, „Business Stadium“ kvartale, plėtojamame buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje. Kalbėdamas apie viešbučio projektą, vienas jo autorių architektas Gintautas Natkevičius pabrėžia, kad architektui visada yra paprasčiau šnekėti apie architektūrą, kai dar tik pristatomos projekto vizualizacijos. Kai pastatas jau pastatytas, pasakoti apie jį vargu ar prasminga – patys miestiečiai galintys apžvelgti naująjį statinį ir pabūti jau įgyvendinto projekto kritikais. Architektas primena, kad šių metų gegužę oficialiai atidarytas „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ viešbutis  – pats pirmasis naujai plėtojamo kvartalo statinys, taigi, bendras teritorijos vaizdas dar gerokai kis. Šiuo metu šalia viešbučio baigiamas statyti verslo centras, įrengiama pėsčiųjų promenada. Prekės ženklą „Courtyard by Marriott“ į Lietuvą atvedė nekilnojamojo turto įmonė „Hanner“. Prieš kelerius metus surengusi projekto konkursą, įmonė architektų paprašė pasiūlyti ir urbanistinių idėjų, kokia linkme galėtų būti vystoma didžiulė buvusio stadiono teritorija. Konkursą laimėjusi G. Natkevičiaus architektų komanda nusprendė, kad naujasis kampinis kvartalo pastatas turėsiąs būti stiprus, ženkliškas, masyvus. Anot G. Natkevičiaus, Vilniuje tiek labai blogos, tiek labai geros architektūros nėra daug, ir tik keletas pastatų įėję į istoriją kaip simboliai, kaip tam tikro laikotarpio ikonos. Vienas jų – prokuratūros pastatas, kaip tik esantis tame pačiame kvartale, tik priešingame jo kampe nei numatytas viešbučio statinys. Todėl projekto

P

Įmonė „Entransa“ pasirūpino specialiai viešbučiams skirtomis, vokiškos kokybės durimis, kurių buvo daugiau nei 200. 36  2018 Nr. 6


„Marriott“ nuotr.

autoriams norėjosi ir kitoje kvartalo pusėje suprojektuoti labai stiprų, keistą, dinamišką tūrį, tarsi skulptūrą. Architektas vaizdžiai pasakoja, kad statinį jų komanda projektavusi taip, jog jis atrodytų lyg pakeltas sklypo kampo šydas, atveriantis vaizdą į Vilniaus senamiestį ir pilį, o važiuojant nuo senamiesčio pusės tarsi kviečiantis užeiti po pakelta pastato konsole. Pastato fasadas padengtas stiklo aliuminio sistema su tamsaus aliuminio piliastrais. Statinys yra pakeltas ir šiek tiek pasuktas kampu, taigi, santūrus, piliastrų susagstytas fasadas dar labiau išryškina jo dinamiką – pastatas atrodo pakilęs ir pasisukęs, tarsi fotoaparatu „pagautas“ žmogus judesyje. Architektai, siekdami labiau išryškinti formą, sąmoningai atsisakė bet kokių pastato puošybos elementų, G.  Natkevičius juokaudamas palygina, kad tai it kepsnys, valgomas be padažo.

Inovacijų ieškoma ne ten

pirmasis viešbutis Lietuvoje ir vienas pirmųjų visame „Marriott“ tinkle, turintis mobiliojo rakto sistemą. Tai reiškia, kad svečiai savo kambarius gali atrakinti tiesiog mobiliuoju telefonu. Tačiau G. Natkevičius, paklaustas apie inovacijas, skuba pabrėžti, kad ne naujausi inžineriniai laimėjimai ar išmaniosios sistemos yra sėkmės rodiklis. Jo nuomone, tikroji inovacija – pirmiausia geras interjeras ir gera funkcija. „Jei tai bus šlamštas architektūriškai, funkciškai, neišgelbės jokios inovacijos. Žmogaus akis visų pirma mato ne inovacijas, o fasadą, interjerą, erdvę. Ar raktu duris atrakini, ar telefonu  – gerame viešbutyje jokio skirtumo“, – skeptiško požiūrio neslepia architektas. Pasak jo, žmogaus akis pirmiausia mato interjere ištobulintas proporcijas, gerą dizainerių ir architektų darbą, priderintas detales. O svarbiausia tai, ką žmogus pajaučia, kaip jį priima personalas, kaip nuteikia erdvė, kokią emociją prisimena sugrįžęs. Architektas nelinkęs sureikšminti ir pastatui

Viešbučio atstovai būsimų klientų dėmesį žadina ne tik garsiu viešbučių tinklo prekės ženklu bei išraiškinga pastato architektūra, bet ir pritaikytomis išmaniosiomis inovacijomis – tai esąs

parenkamų medžiagų – ne tai lemia architektūros kokybę. Kartais jos netgi gali atsidurti paskutinėje vietoje, kai, pavyzdžiui, vystant projektą, keičiant biudžetą, architektai būna priversti pakeisti ir medžiagas.

Viduje vyraujantis šviesus medis yra šiek tiek neįprastas viešbučių tinklui, kuriame, laikantis tradicijos, paprastai naudojamas tamsus medis.

Bendrovė „Interjero linija“ tiekė visuomeniniam sektoriui skirtą „Vescom“ vinilinę sienų dangą bendroms erdvėms, pasižyminčią puikiomis eksploatacinėmis savybėmis. 37


objektas Laimėjimas – pats viešbučio atsiradimas

Apdailoje, gobelenuose šmėkšteli melsvos spalvos niuansai. Tokie deriniai primena smėlio, jūros, šiaudų, žolės estetiką – visa tai, kas vasarą būdingiausia Lietuvos peizažams. Užs.

Svarbiausiu laimėjimu G. Natkevičius linkęs laikyti patį faktą, kad didžiausias pasaulyje, itin aukšto lygio „Marriott“ viešbučių tinklas, per daugelį metų ištobulinęs savo įgūdžius, atsirado Lietuvoje. Be to, viešbutis įsikūrė ne senoviniame, restauruotame pastate, o naujai pastatytame, moderniame, šiuolaikiškame. Kuriant projektą architektus maloniai džiugino suteiktos itin lanksčios taisyklės  – garsaus pasaulinio vardo viešbučio komanda tik bandė perteikti patirtį, kaip veikia pats viešbutis, bet nesiekė primesti savo griežtų estetikos taisyklių. Todėl net ir vidaus erdvės yra šiek tiek nebūdingos „Marriott“ viešbučių tinklui: ir kambarių, ir vestibiulių interjeruose vyrauja gana šviesūs, skaidrūs, lengvi tonai ir potėpiai, netgi lietuviški motyvai, pavyzdžiui, tradicinių šiaudinių sodų grafika. Viduje vyraujantis šviesus medis taip pat yra šiek tiek neįprastas viešbučių tinklui, kuriame, laikantis tradicijos, paprastai naudojamas tamsus medis. Daug šiltų vario, žalvario intarpų asocijuojasi su senoviniais virtuvės rykais ir nuteikia jaukioms emocijoms. Apdailoje, gobelenuose šmėkšteli melsvos spalvos niuansai. Tokie deriniai primena smėlio, jūros, šiaudų, žolės estetiką  – visa tai, kas vasarą būdingiausia Lietuvos peizažams. Interjere

Viešbutis „Marriott“

UAB „Amatras“ („Miego centras“): kokybiški čiužiniai ir lovos asaulinio viešbučių tinklo „Marri ott“ pateiktuose lovos dalių brėžiniuose, anot UAB „Ama tras“ direktoriaus Arūno Pakamanio, buvo numatyti labai kokybiški čiužiniai, visgi jie negalėjo užtikrinti šimtoprocentinio komforto, kurį turėjo gauti viešbučio svečiai. UAB „Amatro“ („Miego centro“) komanda išstudijavo brėžinius ir pasiūlė patobulinti čiužinius bei lovas. Pakeitimai pasiūlyti tam, kad būtų užtikrintas visiškas poilsio komfortas, čiužinių ilgaamžiškumas ir netgi geresnė kaina. Kadangi buvo pagerinta lovos konstrukcija, čiužiniams suteikta dvigubai ilgesnė garantija. Vietoj kokosinių su spyruoklėmis čiužinių buvo pasiūlytas spyruoklinis čiužinys su geresnėmis

P

spyruoklėmis ir storesniu poliuretano sluoksniu, sutvirtintas metaliniu rėmeliu. „Viešbučių specifika reikalauja, kad čiužiniai būtų patogūs kiekvienam lankytojui, nepriklausomai nuo jo miego įpročių, sudėjimo. Taip pat svarbu, kad čiužinys ilgai tarnautų. Tačiau visa tai pasiekti ir suderinti yra meistrystė. Juk miego įpročiai dažnai priklauso net nuo tautybės. Įprastai vokiečiai mėgsta minkštesnius čiužinius, kaimynai iš Rusijos – kietesnius“, – kalbėjo A. Pakamanis. Viešbutyje įrengtos 245 lovos. Čiužinių aukštis derintas, kad nebūtų net vieno centimetro paklaidos. „Šis objektas yra išskirtinis, buvo įvairiausių iššūkių, tačiau profesionalios komandos pastangomis susidorojome su jais visais“, – reziumavo bendrovės direktorius. www.miegocentras.lt

38  2018 Nr. 6


„Marriott“ nuotr.

atsiradusią lietuviškumo specifiką G. Natkevičius priskiria Arvydo Avulio nuopelnams  – daugiau savitumo norėjusiam „Hanner“ valdybos pirmininkui pasisekė įtikinti viešbučių tinklo atstovus naujojo viešbučio interjerą įrengti šiek tiek len gvesnį, šiuolaikiškesnį.

Dovana miestui – promenada G. Natkevičius tvirtina, kad ypač reikšmingas pokytis – baigiamoji viešbučio projekto grandis, jau netrukus atsirasianti nauja viešoji erdvė miestiečiams, kuriama garsios Londono kraštovaizdžio architektės Marthos Schwartz studijos. Šiuo metu

baigiama kurti pėsčiųjų promenada per tiltą sujungs naująjį kvartalą su senamiesčiu ir patogiai susies skirtingas kvartalo puses. Architekto teigimu, tai bus visiškai kitokia erdvė, tokios iki šiol Vilniuje nebuvę. Ir nors miesto masteliu jai skirtas plotas nėra didelis, tačiau ji svarbi savo žinute – pagaliau atėjo laikas ne tik pakeisti šaligatvio trinkeles, bet ir sukurti kitokio tipo bei lygio erdves, atiduoti miestui duoklę. „Manau, kad tai didžiulis „Hanner“ nuopelnas, jie kaip ledlaužiai, bandantys parodyti, kaip kitaip gali būti mieste“, – neabejoja architektas. Akivaizdu, kad toks įmonės žingsnis galėtų tapti ir vaizdžiomis gairėmis ateityje vystomiems urbanistiniams projektams.

Pažvelkite į stiklą mūsų akimis!

Kambarių, ir vestibiulių interjeruose vyrauja gana šviesūs, skaidrūs, lengvi tonai ir potėpiai, netgi lietuviški motyvai, pavyzdžiui, tradicinių šiaudinių sodų grafika. 39


„Live square“ – atviroms mintims Projekto LIVE SQUARE ambicija – atgaivinti šiandien šiek tiek prisnūdusią Kristina BUIDOVAITĖ

Gedimino prospekto dalį ties Lukiškių aikšte. Žodis „live“ reiškia gyvenimą „čia ir dabar“, „square“ – nuoroda į atvirumą ir dinamiką. Kompleksas pritaikytas aktyviam gyvenimui, darbui ir laisvalaikiui – kiekvienas objektas siejasi ir papildo vienas kitą. Taip projektą LIVE SQUARE pristato jo

„Eikos“ vizual.

plėtotojas – bendrovė „Eika“.

40  2018 Nr. 6


objektas

Idėja gvildenta konkurse

Komplekso pastatų formą, anot pašnekovo, iš dalies padiktavo detalusis planas. Jame buvo

Svarbios menkiausios smulkmenos

rieš porą metų Lietuvos architektų sąjungos ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ skelbtą tarptautinį architektūrinį konkursą daugiafunkciam kompleksui su viešbučiu „Hilton Garden Inn“ Vilniaus Gedimino prospekte projektuoti laimėjo architektų biuro „Unitectus“ komanda – architektai Tauras Paulauskas, Dainius Čepurna, Povilas Čepaitis, Žilvinas Urbas, Giedrius Stogis, Ieva Noreikaitė ir Linda Šeženytė. Daugiafunkcį kompleksą sudarys modernus verslo centras, apartamentai, viešoji erdvė su lauko terasa miestiečiams ir pirmasis Lietuvoje tinklo „Hilton Garden Inn“ viešbutis. Kaip pasakojo architektų biuro „Unitectus“ architektas P. Čepaitis, dar tik dalyvaudama tarptautiniame konkurse komanda kėlė uždavinį visą funkcijų įvairovę paversti miesto dalele arba nedideliu miestu. Mat komplekse LIVE SQUARE sutelktos visos funkcijos, svarbios miestui funkcionuoti.

numatyta, kad gilesnėje teritorijos dalyje – čia suprojektuotas viešbutis  – aukštingumas šeši aukštai, ten, kur verslo centras ir apartamentai,  – keturių aukštų, tiesa, nedidelė dalis greta projektuojamo viešbučio pastato galėjo būti projektuojama šešių aukštų. „Mums kilo idėja, kad galbūt galima numatyti du tūrius – vieną keturių, kitą šešių aukštų, juos tarpusavyje sujungti, sykiu perskirti pėsčiųjų pasažo erdve. Skirtingi tūriai panašūs fasadų skaidymu, bet ne medžiagiškumu. Vieno fasado išraiškai panaudotas aliuminis, kito – natūralus akmuo“, – pasakojo P. Čepaitis.

Komplekse kitų metų pradžioje duris atvers pirmasis Lietuvoje pasaulinio tinklo „Hilton Garden Inn“ viešbutis. Architektas pripažįsta, kad projektuojant jį su viešbučio valdytojais teko derinti menkiausias smulkmenas, tokias kaip kambarių dydžiai, bendrosios erdvės, vietos restorane, konferencijų centre ir pan. Visgi, P. Čepaičio žodžiais, jiems kaip autoriams pasisekė  – būdą, kaip reikalavimus išpildyti sukuriant atpažįstamą pasaulinio tinklo viešbučio stilių, jie galėjo surasti patys. „Hilton Garden Inn“ viešbučiai išsiskiria tuo, kad

P

Vienija idėja ir architektūra Reikšmingas vaidmuo projekte patikėtas viešosioms erdvėms. Komplekse įrengtas pėsčiųjų pasažas, nedidelis skveras, terasa ant stogo. Ilgą laiką sklypas buvo neužstatytas, dalis teritorijos jau tuomet veikė kaip skveras. „Norėjome, kad skveras niekur nedingtų, galbūt kiek pakeistų savo formą. Pagrindinė projekto idėja, kad šioje miesto vietoje įkurdintos viešosios erdvės taptų traukos centru. Aplink restoranai, parduotuvės, žmonės ten dirba, gyvena, atvažiuoja svečių, lankosi turistų – išsyk padaugėja viešųjų erdvių naudotojų. Įvairios funkcijos viešąsias erdves tik sustiprina“, – dėstė architektas. Miestiečiams įrengta terasa ant biurų pastato stogo – čia atsiveria Lukiškių aikštės panorama. Į terasą patekti bus galima atskiru, viešu, puikiai matomu liftu.

Reikšmingas vaidmuo projekte patikėtas viešosioms erdvėms. Komplekse įrengtas pėsčiųjų pasažas, nedidelis skveras, terasa ant stogo.

„Live square“ kompleksą sudarys modernus verslo centras, apartamentai, viešoji erdvė su lauko terasa miestiečiams ir „Hilton Garden Inn“ viešbutis. Projekto LIVE SQUARE ambicija – atgaivinti Gedimino prospekto dalį ties Lukiškių aikšte.

41


objektas

Komplekse suprojektuotas gyvenamasis pastatas (4.700 kv. m ploto) su 88 apartamentais.

Viešbučio bendrųjų erdvių interjerą kartu su kolegėmis Rūta Goštautiene, Deimante Narbutaite ir Monika Akrome iš architektų biuro „Jur-

Viešbutis taps erdve, kurioje miesto svečiams bus galima pristatyti savo miestą, jo istoriją ir išskirtinumą. / Nona KONDROTAS /

kambarių interjeras projektuojamas remiantis užsakovo standartais, o bendrųjų erdvių – kiekvienoje šalyje individualiai. Projektuojant „Hilton Garden Inn“ viešbutį Lietuvoje užsakovai buvo ką tik apsisprendę koreguoti standartinius reikalavimus, taigi, Lietuvoje suprojektuotas pirmasis „Hilton Garden Inn“ viešbutis, nukrypstant nuo iki tol galiojusių užsakovo standartų. Pirmoji naujovė viešbutyje komplekse LIVE SQUARE – visiškai atvira drabužinė. Taip pat architektai panaudojo gerokai daugiau, nei įprasta standartiniame dizaine, medžio. Sienas puošiančius paveikslus, kuriuose įprastai vyravo gamtos vaizdai, pakeitė nespalvota fotografija ir grafika gamtos, sodų, parkų tematika.

42  2018 Nr. 6

ta architektai“ projektavusi Nona Kondrotas pasakojo, kad viešbutis taps erdve, kurioje miesto svečiams bus galima pristatyti savo miestą, jo istoriją ir išskirtinumą. Interjero detalėse panaudota semantinių baltų kultūros detalių ir ornamentikos užuominų. Pavyzdžiui, eglutės ornamentas interpretuotas grindų dangoje. Miestas – tai jo gatvės, turgūs, aikštės, parkai... Šie elementai subtiliai įsileisti į pastato vidaus erdves: registratūra yra tarsi miesto parkas, kuris organiškai virsta turgumi – šurmuliuojančia, gyva miesto erdve. Aikštė būtų verslo centro-konferencijų patalpų įkvėpimas. Pavyzdžiui, Vilniaus sodų ir parkų alėjos virsta žaliąja alėja fojė viduje. Foteliai ir sofos išdėstomos po medžiais ir panašiais į lauko žibintus šviestuvais. Senamiesčio arkados atkuriamos ilgajame koridoriuje į konferencijų sales. Tymo turgaus šurmulys ir gyva, spalvinga aplinka inspiruoja restorano ir baro su vienu ilgu bendru stalu baro

zonoje sprendimus. Katedros aikštė – tautos susirinkimų vieta. Viešbutyje ja tampa konferencijų salės, kurios lengvai transformuojamos į vieną bendrą erdvę su dekoratyvia, skudučius primenančia siena. Interjero apdailai panaudotos natūralios, organiškos vietinės medžiagos: kietmedis (ąžuolas), grindims – akmuo, žalvaris, baldų apdailai panaudoti lino audiniai, keramika. Architektai suprojektavo viešbutį su atrijumi ir vidiniu kiemeliu – šie užtikrina natūralią šviesą viešbutyje ir konferencijų centre pirmame aukšte. Ant viešbučio stogo įrengta terasa, skirta svečiams, galės būti nesunkiai pritaikoma renginiams. Viršutiniame pastato aukšte įrengtas sporto klubas, pro jo langus taip pat atsivers pavydėtina miesto panorama.

Prioritetas – patogumas mieste Projekto valdytojų, bendrovės „Eika“ projektų vadovė Arvyda Mašickienė pasakojo, kad idėja vystyti viešbučio projektą svarstyta kone trejus


Sprendimą vystyti viešbutį lėmė tiek projekto vieta, tiek rinkos situacija ir profesionalų rekomendacijos. / Arvyda MAŠICKIENĖ /

metus. O apsispręsti dėl tinkamo jo dydžio, formato, tinklo ir prekės ženklo padėjo tarptautinių konsultantų atlikta studija. „Sprendimą vystyti viešbutį lėmė tiek projekto vieta, tiek rinkos situacija ir profesionalų rekomendacijos. Galutiniame etape rinkomės tarp „Hilton Garden Inn“ ir dar vieno viešbučio tinklo franšizės. Po derybų ir kelionės į Lenkiją, aplankant jau veikiančius šių tinklų viešbučius, priėmėme sprendimą dėl „Hilton Garden

„Eikos“ vizual.

Inn“ franšizės. Tai keturių žvaigždučių viešbutis, itin patogus ir patrauklus ne tik turistams, bet ir verslo klasės klientams. Būtent šis formatas, manome, yra tinkamiausias atsižvelgiant į projekto vietą. Šiuose viešbučiuose visą parą veikia verslo zona, kurioje gali darbuotis svečiai, yra konferencijų centras“, – pasakojo bendrovės „Eika“ atstovė. Aktyvūs viešbučio svečiai galės naudotis visą parą veikiančia sporto sale. A. Mašickienė pripažįsta – „Eika“ turėjo ambiciją būti pirmąja – „Hilton Garden Inn“ pirmasis „Hilton Worldwide“ tinklo viešbutis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. „Kurdami naują erdvę galvojome ne tik apie patogumą, kuris toks svarbus gyvenant mieste, bet ir apie naujas patirtis, kurias ši erdvė galėtų suteikti žmonėms. Taip ir kilo LIVE SQUARE idėja – daugiafunkcio komplekso, organiškai sujungiančio biurus, parduotuves, gyvenamuosius namus ir turistinius objektus“,  – kalbėjo A.  Mašickienė.

Interjero apdailai panaudotos natūralios, organiškos vietinės medžiagos.

43


technologjos

Poilsis viešbutyje – išmaniai Koks viešbutis vertas išmaniojo vardo? Specialistai patvirtina – šiuo metu Kristina BUIDOVAITĖ

viešbučiuose ne mažiau nei interjerui dėmesio skiriama technologijoms: diegiamos įvairios išmaniosios energijos ir apšvietimo valdymo, oro kokybės kontrolės sistemos, žadančios komfortą, sykiu palengvinančios kasdienybę personalui.

44  2018 Nr. 6


Ateitis – išmaniosioms sistemoms?

A

not Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros doc. dr. Audriaus Krukonio, jau kelerius metus aptarinėjimas daiktų interneto, dirbtinio intelekto sprendimų taikymas, siekiant personalizuoti ir pagerinti komfortą viešbučiuose dažnai besilankantiems svečiams. Išmaniųjų sistemų valdymas priklauso nuo patalpų ploto. Jis didžiausia įtaką turi vėdinimo ar oro kokybės valdymo sistemoms, mat didesniam plotui reikėtų atitinkamai ir daugiau energijos. Apšvietimo valdymo sistemoms įtakos turi jutiklių išdėstymas ir apšvietimo valdymo sistemos veikimo algoritmas. Pavyzdžiui, netinkamas judesio jutiklių išdėstymas gali sudaryti akląsias zonas, o neapgalvotas apšvietimo jutiklių suplanavimas  – blogai nustatyti apšvietimo lygį. Jei viso to išmanioji sistema neįvertina, tuomet gali

„MG Valdos“ nuotr.

viešbučiuose diegiamos išmaniosios sistemos padeda taupyti elektros energiją ir vandenį. Reguliuojamas apšvietimas, jei kambaryje nėra žmonių, išjungiamas automatiškai. Oro kokybės kontrolės sistemos valdo oro srautus, vėdinimą ir kondicionavimą. Išmaniosios prieigos kontrolės sistemos – patogios viešbučio svečiams, kai jie, naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ar laikrodžiais, gali atsirakinti viešbučio kambarį, turėti prieigą prie įvairių kitų viešbučio paslaugų  (televizorių, apšvietimo valdymo ir kt.). Prie išmaniųjų technologijų pašnekovas priskiria ir veido atpažinimo sistemas. Viešbučių investavimo konferencijose, anot A. Krukonio, (konferencija „IHIF2018“ vyko šįmet)

„Artagonist“ pastatas „žino“, kada svečias atvyks ar kada kambarį reikia sušildyti bei atvėsinti. Pasitelkus išmaniąsias technologijas, kuriamas komfortas svečiams, sykiu taupoma energija.

45


atsirasti įvairių netikėtų šviesos lygio padidėjimų, ne laiku išsijungti šviestuvai ir pan. Pašnekovo žodžiais, išmaniųjų sistemų ir technologijų naudojimas sukuria didesnį komfortą viešbučių klientams, o valdytojams leidžia efektyviau tvarkyti savo turtą, taupyti ir greičiau prisitaikyti prie klientų poreikių.

Taupo energiją ir laiką

Labai svarbu, kad visas viešbučio valdymas būtų nesudėtingas ir efektyvus. Taip pat skirta daug dėmesio, kad sistemos būtų susijusios tarpusavyje.

46  2018 Nr. 6

Išmaniuoju vadinamo viešbučio „Artagonist“ sostinės senamiestyje vadovas Vilius Vaičekauskas pasakojo, kad, viešbučio valdymo sistemą sujungus su pastato valdymo sistema, buvo gerokai išplėstos klientų aptarnavimo ribos. Nuo šiol pastatas „žino“, kada svečias atvyks, kada kambarį reikia sušildyti ar atvėsinti. Jei kambarys

Išmaniosios technologijos ir jų įrengimo sprendimai negalėjo trukdyti atskleisti viešbučio autentikos.

artimiausiu metu nėra rezervuotas, jo sistemos persijungia į ekonominį miego režimą, taupydamos eksploatacines išlaidas. Vienas pagrindinių reikalavimų viešbučio rangovams, anot pašnekovo, buvo visiškai automatizuotas viešbučio valdymas, kuris turėjo būti paprastai tvarkomas pastato administratoriaus, sykiu patogus patiems viešbučio svečiams. „Labai svarbu, kad visas viešbučio valdymas būtų nesudėtingas ir efektyvus. Taip pat skirta daug dėmesio, kad sistemos būtų susijusios tarpusavyje. Svarbu paminėti, kad išmaniosios technologijos ir jų įrengimo sprendimai negalėjo trukdyti atskleisti viešbučio autentikos – buvo itin svarbu išsaugoti senovines freskas. Reikšminga ir tai, kad parinkta įranga derėtų su dizaino sprendiniais pastato viduje, nes būtent interjero

Išmaniosios sistemos suderintos su dizaino sprendiniais pastato viduje.


technologijos

Išmaniosios prieigos kontrolės sistemos – patogios viešbučio svečiams, kai jie, naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ar laikrodžiais, gali atsirakinti viešbučio kambarį, turėti prieigą prie įvairių kitų viešbučio paslaugų (televizorių, apšvietimo valdymo ir kt.).

„MG Valdos“ nuotr.

išskirtinumas yra viena labiausiai vertinamų viešbučio ypatybių“, – komentavo viešbučio „Artagonist“ direktorius. Pasitelkus išmaniąsias technologijas, kuriamas komfortas svečiams, sykiu taupoma energija. Dar svarbiau, kad galima greitai reaguoti tiek į svečių pageidavimus, tiek į tam tikrus sutrikimus, sparčiai juos ištaisyti. Viešbučio sistema leidžia žinoti, kada kambaryje perdegė lemputė ar senka akumuliatoriai. Darbuotojai gali lengviau administruoti teikiamas paslaugas, aptarnaujantis personalas tampa dar mažiau pastebimas ir netrukdo svečiams ilsėtis kambaryje. Išmaniosios sistemos taip pat rodo, kada svečiai išeina iš kambario, todėl jį galima sutvarkyti niekam netrukdant.

47


Užs.

Protingas viešbutis: kaip technologijos taupo sąnaudas ir darbuotojų laiką Kokią praktinę naudą viešbučio valdytojams ir svečiams gali turėti išmaniosios sistemos? Jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis teigia, kad nėra srities, kur nauda nepasimatytų iškart: technologijos leidžia mažinti išlaikymo sąnaudas, taupyti darbuotojų laiką ir kuria aplinką, į kurią svečiai tiesiog nori sugrįžti.

Svečiams prisiregistravus, šildymas ir vėdinimas įsijungs automatiškai ir sukurs jaukią atmosferą. „Skirtumas tarp išmaniosios sistemos ir bandymo pildyti informaciją rankiniu būdu yra toks kaip skirtumas tarp matavimo lazeriniu matuo kliu ir matavimo iš akies. Jei kalbame apie vieną savaitę, galbūt pigiau yra šį darbą patikėti personalui, bet žmogus pamiršta, daro klaidų, netyčia kartojasi. Išmanioji sistema viską atlieka preciziškai tiksliai, leidžia turėti mažiau darbuotojų, o surinkti duomenys ir jų analizė padeda tobulinti kasdienius procesus“, – aiškina R. Skurdenis.

Kambarys svečiams „pasiruošia“ pats urbūt sudėtingiausia kiekviename viešbutyje veikianti sistema yra administravimo programa, fiksuojanti svečių atvykimo ir išvykimo laiką. Tačiau šią sistemą turi prižiūrėti žmonės: nenaudojamuose kambariuose išjungus šildymą ir kondicionierių sutaupoma išteklių, bet kažkas turi sekti ir pasirūpinti sistemų išjungimu, o vėliau įjungimu reikiamu metu. „JUNG Visu Pro Hotel“ programinė įranga suderinama su populiariausiomis viešbučių valdymo sistemomis (pavyzdžiui, „Oracle Hospitality OPERA“, „Oracle Hospitality Suite 8 PMS“, „Protel PMS“, „Assa Abloy“) ir užtikrina, kad įdiegtos valdymo ir inžinerinės sistemos derėtų tarpusavyje, o visų funkcijų kontrolė būtų patikėta bendrai sistemai. Tai reiškia, kad, pažymėjus svečių atvykimo ar išvykimo laiką, pati išmanioji sistema pasirūpins energijos taupymu.

T

48  2018 Nr. 6

Valdymas, taupantis ir svečių, ir personalo laiką Prie šios išmaniosios valdymo sistemos gali būti prijungiama ir elektroninių kortelių sistema, reikalinga tiek durims atrakinti, tiek kambario funkcijoms valdyti. Lankytojui paspaudus mygtuką, kad jam reikia sutvarkyti kambarį, arba atvirkščiai, kad jis nori būti netrukdomas, toks pageidavimas matomas visoje sistemoje, įskaitant aptarnaujančio personalo telefonus. Visi iškvietimai fiksuojami, o tai leidžia stebėti darbo efektyvumą. „Senasis tvarkymo modelis buvo vienas darbuotojas, lėtai einantis per viso aukšto kambarius. Su vientisa išmaniąja sistema šis darbuotojas gali telefone matyti konkrečias, jam paskirtas užduotis ir nešvaistyti laiko kitkam. Taip pat administracijos personalas visada mato, kokie darbai jau padaryti, kokie dar laukia“, – teigia „JUNG Vilnius“ vadovas.

Kambario kontrolė – kelių mygtukų paspaudimu Visgi viešbučių lankytojams paprastai labiausiai imponuoja į kelis paprastus šalia lovos esančius mygtukus sutelktos funkcijos. Pabudus galima vienu mygtuko spustelėjimu aktyvuoti automatiškai atsitraukiančias užuolaidas, padidinti vėdinimo intensyvumą ar įjungti naktinio staliuko šviestuvą. Analogiškai einant miegoti kitu mygtuku išjungiamas viso kambario apšvietimas, užtraukiamos užuolaidos, o televizorius perjungiamas į budėjimo režimą. „Elementariausias pavyzdys: vakarais visi kartais pamiršta vonioje išjungti šviesą arba užtraukti užuolaidas, o tuomet pyksta, nes reikia vėl keltis. Kai šios funkcijos patikėtos sistemai, jas galima valdyti net nepakilus iš lovos“, – aiškino R. Skurdenis. Maža to, daugelis šiuolaikinių viešbučių rimtai svarsto galimybę leisti svečiui numeryje įdiegtas išmaniąsias sistemas – pradedant durų atrakinimu, apšvietimu, klimato kontrole ir baigiant filmų pasirinkimu  – valdyti tiesiog išmaniajame telefone ar planšetėje. Taip pat gavęs prisijungimą prie specialaus, asmeniškai jam sukurto valdymo puslapio, svečias visą informaciją gautų jam priimtiniausia kalba. Tiesa, šios technologijos daugiausia naudos viešbučio vadovams, personalui ir svečiams duos tuomet, kai bus derinamos viena su kita, nes tik jungiant kokybiškus, gerai žinomų gamintojų produktus galima tikėtis aukščiausios kokybės.


architektūra

Kas diktuoja šiuolaikinių viešbučių architektūrą? Agnė VAITASIŪTĖ

50  2018 Nr. 6


architektūra

Ar kada nors rinkotės viešbutį pagal jo architektūrą? Reikia sutikti, kad viešbutis yra tas statinys, kur dažniau dėmesys kreipiamas į interjerą, kambario dizainą, funkcionalumą, o ne į išorę. Su tuo sutinka ir architektai. Tiesa, daugelis pasaulinio tinklo viešbučių jau turi savo reglamentus, pagal kuriuos reikia suprojektuoti kambarius, viešąsias ir kitas erdves. Panašu, kad vietos fantazijai nėra daug. O gal priešingai?

Lietuva nenusileidžia Europai iuo metu Palangoje rengiamasi naujo „Marri ott“ viešbučio statybos darbams. Jis turėtų iškilti buvusio „Jūratės“ baseino vietoje. Planuojama, kad viešbutyje bus 173 numeriai ir „SPA Vilnius“ sveikatingumo centras. Suprojektuoti viešbutį patikėta architekto Algirdo Stripinio vadovaujamai bendrovei „Uostamiesčio projektas“. Interjerą projektuoja Londone įsikūrusi bendrovė „SparcStudio Design Consultants“, bendradarbiaudama su tarptautinės įmonės „Vastint“ architektų komanda ir „Marriott“ specialistais. „Tai specifinis projektas, labai išskirtinė vieta, visai šalia jūros, Palangos centre. Buvo labai daug iššūkių, pradedant nuo konstrukcijos, baigiant funkcija, išdėstymu ir skaidymu“,  – pasakojo architektas A. Stripinis. Anot jo, šiuolaikiniuose viešbučiuose, taip pat ir „Marriott“, svarbiausia yra funkcionalumas, kambarių suplanavimas, personalo išdėstymas. „Dabar daug kam aktualus natūralumas, todėl vis dažniau pasirenkamos natūralios medžiagos. Norisi, kad žmogus, atvažiavęs į viešbutį, pailsėtų neprovokuojančiame interjere, – teigė pašnekovas.  – Viešbučiai daugiausia orientuojasi į

Š

Vilniaus Gedimino prospekte pradėtos maždaug po metų duris turėtų atverti naujas keturių žvaigždučių viešbutis „Hilton Garden Inn“.

vidaus erdves. Žmogus gyvena viduje ir viską mato iš vidaus, todėl užsakovai kreipia didelį dėmesį į vidines erdves, suplanavimą, medžiagas.“ Nors, pasak A. Stripinio, reikalavimų viešbučiams yra daug, fantazija neribota, nes visada galima rasti išeitį. „Tarptautiniai viešbučių tinklai turi nusistatytus reikalavimus, nuo kurių negalima nukrypti. Tarkime, viešbučiai „Marriott“ seka natūralumo tendencija, mėgsta skandinavišką dizainą. Stengėmės išpildyti šiuos pageidavimus“, – kalbėjo architektas. Lietuva, anot pašnekovo, viešbučių sektoriuje pasiekė gana neblogą lygį. „Daugelis su pranta estetiką, jos poreikį, kad verslas būtų sėkmingas. Nepasakyčiau, kad kuo nors nusileidžiame kitoms Europos šalims“, – apibendrino A. Stripinis.

Išskirtinis kambarių dizainas Kad Lietuvos viešbučiai neatsilieka nuo europietiškų, sutiko ir architektų biuro „Unitectus“ architektas Povilas Čepaitis – vienas Vilniaus Gedimino prospekte pradėtos kurti atvirų minčių erdvės „Live Square“ architektų. Būtent čia maždaug po metų duris turėtų atverti naujas keturių žvaigždučių viešbutis „Hilton Garden Inn“. „Po truputį Lietuva pradeda įsipaišyti Europos kontekste,

Dabar daug kam aktualus natūralumas, todėl vis dažniau pasirenkamos natūralios medžiagos. Norisi, kad žmogus, atvažiavęs į viešbutį, pailsėtų neprovokuojančiame interjere. / Algirdas STRIPINIS /

51


architektūra

Po truputį Lietuva pradeda įsipaišyti Europos kontekste, ypač su savo naujais viešbučiais, kurie dabar yra statomi – „Marriott“, „Hilton Garden Inn“, „Pacų“ viešbutis. / Povilas ČEPAITIS / ypač su savo naujais viešbučiais, kurie dabar yra statomi – „Marriott“, „Hilton Garden Inn“, „Pacų“ viešbutis. Visi jie yra europinio lygmens“, – reziumavo P. Čepaitis. Pašnekovo žodžiais, projektuojant pasaulinio tinklo viešbutį, architektui palikta labai nedaug kūrybinės laisvės. Užsakovai reglamentuoja absoliučiai viską – nuo kambario dydžio iki viešųjų erdvių sudėties, todėl didžiausia užduotis, kaip viską sėkmingai sukomponuoti į visumą, nepamirštant, kaip tai atrodys kontekste, kuriame viešbutis yra projektuojamas. Kalbant apie viešbučių interjerą, kuo toliau, tuo daugiau dėmesio skiriama bendrosioms erdvėms  – holams, restoranams, barams, konferencijų centrams, mažiau dėmesio ir ploto kambariams. Jei anksčiau penkių žvaigždučių viešbučio kambarys būdavo 35–40  kv. metrų ploto, dabar daugiausia 30 kv. metrų. „Ieškoma

būdų, kaip kuo mažesnius kambarius padaryti kuo erdvesnius. Todėl dažnai įrengiamos atviros drabužinės, atviros vonios, atskiriant tik tualetą. Prabangiuose viešbučiuose vonias, praustuvus, kosmetinius stalelius stato kambariuose“, – kalbėjo architektas.

Noriai renkasi natūralias medžiagas Ne mažiau svarbi yra ir fasadinė viešbučio pusė, ypač jei viešbutis įsikūręs miesto centre. „Išorinė architektūra turi siųsti žinutę klientui, kad viešbutis atitinka tam tikrą lygį. Jei kalbame apie miesto centre esantį viešbutį, išorė bus labai svarbi. Visi stengiasi, kad pastatas puoštų miestą, o ne atvirkščiai. Jei viešbutį projektuoji užmiestyje, kur nors prie oro uosto, tuomet architektūrai keliami ne tokie aukšti reikalavimai“, – teigė pašnekovas.

Svarbiausi prioritetai viešbučių architektūroje yra funkcionalumas ir inžinerinis įrengimas, po jų – interjeras. „Dažniausiai pastato eksterjeras užsakovams nebūna toks svarbus kiek interjeras ir pastato eksploatacija. Visada reikia atkreipti dėmesį, kiek reiklus valymui bus interjeras. Užsakovai bent 10 metų po pastatymo nenori nieko keisti, būtent dėl to tai yra taip svarbu“, – sakė „Unitectus“ architektas. Šiandien viešbučiuose dažniausiai vyrauja natūralios medžiagos, primenančios namų interjerą. „Kone pagrindinis užsakovų keliamas reikalavimas, kad žmogus viešbutyje jaustųsi jaukiai ir patogiai. Kad aplinka nekeltų streso, o primintų namus. Todėl dažnai naudojamos natūralios medžiagos, medis, žemės spalvos, meno kūriniai. Visa tai padeda sukurti neformalią aplinką. Net jei kalbame apie prabangius viešbučius“, – teigė P. Čepaitis.

Fasadinė viešbučio pusė ypač svarbi, jei viešbutis įsikūręs miesto centre.

52  2018 Nr. 6


Užs.

„Baltic Engineers“: BIM – projektų kokybei Net du iš trijų inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo bendrovės „Baltic Engineers“ sukurtų ir įgyvendintų projektų tapo konkurso „Lietuvos BIM projektai 2018“ laimėtojais – geriausiais buvo pripažinti sostinės prekybos ir paslaugų centro „Žali“ bei surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų ben drovės „Inhus“ būstinės projektai.

Architektūra – „JP Architektūra“.

Prekybos ir paslaugų centras „Žali“.

Architektai – architektų biuras „Sprik“, „3darchitect“ vizual.

Administracinis pastatas sostinės Žarijų gatvėje.

eriausiu visuomeninių pastatų BIM projektu konkurse pripažintas vystytojo „Baltisches Haus“ prekybos ir paslaugų centras „Žali“, o „Open BIM“ pastatų kategorijoje pirmoji vieta skirta surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų bendrovės „Inhus“ centrinės būstinės pastatui sostinės Žarijų gatvėje. „Prieš dešimtmetį projektavimas ir statyba naudojant virtualų erdvinį brėžinį atrodė kaip fantastinis filmas, tačiau šiandien šios technologijos jau pritaikytos prekybos ir paslaugų centro projekte „Žali“ – ir tai taps kasdienybe. Šiuo projektu BIM atskleidė savo neribotą potencialą: padėjo išvengti projekto klaidų, sukurti projekto valdymo modelį, parengti itin detalizuotą 19 modelių projektą, o vėliau lengvai ir tiksliai valdyti statybų procesą“,  – sakė įmonės „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras. Inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo bendrovei „Baltic Engineers“ prekybos ir paslaugų centro „Žali“ projekte patikėta generalinio projektuotojo funkcija  – bendrovės specialistai buvo atsakingi už projekto įgyvendinimo terminus, grafikų laikymąsi, kokybę, informacijos koordinavimą. Sykiu „Baltic Engineers“ projektuotojai ir inžinieriai parengė 12 BIM modelio dalių  – ŠVOK, procesų valdymo ir automatizavimo, elektroninių ryšių ir kt. Kompetentinga komisija BIM projektus vertino pagal daugelį kriterijų. Daugiausia dėmesio buvo skirta BIM modelių kompleksiškumui ir detalumui, jų kokybei ir BIM proceso organizavimui. Pasak D. Kvedaro, projektuojant prekybos ir paslaugų centrą „Žali“ bei administracinį pastatą sostinės Žarijų gatvėje, BIM technologijos buvo naudojamos skirtingoms projekto dalims sukurti, t. y. architektūrai, konstrukcijoms, visoms vidaus ir lauko inžinerinėms sistemoms. Projektavimui buvo pasirinktas aukščiausias geometrinių projekto elementų detalumo lygmuo. Be to, kiekvienas elementas apibūdintas iki 100 skirtingų informacinių parametrų. „Baltic Engineers“ vadovo teigimu, pagrindinis BIM panaudojimo tikslas projektuose buvo sukurti kuo tikslesnį ir detalesnį modelį statybai, vėliau transformuojant jį pastatų eksploatacijai. Lietuvoje tokia užduotis buvo įgyvendinta pirmą kartą. Iš viso konkursui „Lietuvos BIM projektai 2018“ žinomos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus plėtros įmonės pateikė 26  projektus, sukurtus taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas. Jos leidžia sukurti erdvinį projekto modelį, kuris naudojamas ne tik projektavimui, bet ir statyboms, pastato eksploatacijai.

G

53


Vienas sėkmingų BIM panaudojimo pavyzdžių – gyvenamųjų namų projektas „Šilo namai“ Kaune.

BIM iššūkiai: specifinės kompetencijos ir standartų suvienodinimas Skaitmeninės statybos technologija – statinio informacinio modeliavimo sistema (angl. Building Information Modeling, BIM), vis dažniau taikoma įgyvendinant nekilnojamojo turto projektus ne tik didelę patirtį šioje srityje turinčiose šalyse, bet ir Lietuvoje. Vienas sėkmingų BIM panaudojimo mūsų šalyje pavyzdžių – darnios nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „YIT Kausta“ įgyvendintas gyvenamųjų namų projektas „Šilo namai“ Kaune.

BIM nauda – nuo projektavimo iki statybų pabaigos ž efektyvų BIM taikymą vykdant šį projektą bendrovė apdovanota „Lietuvos BIM projektai 2018“ prizu geriausio gyvenamųjų namų BIM projekto kategorijoje. Tai jau ne pirmas įmonės gautas apdovanojimas už pasiekimus skaitmeninės statybos technologijų srityje. „YIT Kausta“ BIM vadovas Audrius Leonavičius sako, kad skaitmeninis statybų modeliavimas rengiant projektą jau gana įprastas, tačiau platesnis BIM taikymas visuose statybų etapuose Lietuvos rinkoje dar nėra labai paplitęs.

U

54  2018 Nr. 6

„Didžiausią naudą BIM suteikia tuomet, kai BIM modelio informacija naudojama ne tik planuojant darbus ir projektuojant pastatą, bet ir vykdant statybą, atliekant konkrečius technologinius darbus, jų priežiūrą. Sistema suteikia galimybę taikyti BIM ir užbaigus statybos darbus – efektyviai administruoti ir prižiūrėti statinį“, – pažymi A. Leonavičius. Anot BIM eksperto, įgyvendinant „Šilo namų“ projektą, BIM naudojimas apėmė tris iš keturių svarbiausių etapų – planavimą, projektavimą ir statybas. BIM modelis projekte iš dalies numatytas ir jau pastatytų namų priežiūrai, nors ši BIM pritaikymo sritis paprastai yra aktualesnė eksploatuojant gamybinius ar administracinius pastatus.

Didžiausias iššūkis – BIM procesų integracija „Manau, kad, skirdama apdovanojimą projektui „Šilo namai“, ekspertų komisija pirmiausia ir įvertino BIM integruotumą, panaudojimą viso projekto metu. Stengiamės, kad BIM apimtų kuo daugiau projekto dimensijų ir tokiu būdu leistų efektyviau ir tiksliau dirbti su kiekviena iš jų, sykiu padėtų pasiekti geriausią galutinį rezultatą“, – pabrėžia A. Leonavičius. Pasak bendrovės „YIT Kausta“ atstovo, didžiausias iššūkis taikant BIM yra ne vienos ar kitos skaitmeninės BIM sistemos ar modelio naudojimas tam tikrame konkrečiame statybų etape, o tinkama visų procesų integracija,


Užs.

„Šilo namų“ projektas yra dar vienas mūsų pasiekimas šioje srityje, kadangi savo procesuose dar labiau praplėtėme skaitmeninės sistemos taikymo galimybes, įtraukdami atliktų darbų kiekio skaičiavimo principus naudojant 3D modelio informaciją. / Audrius LEONAVIČIUS /

konceptualios BIM panaudojimo struktūros kie kvienam projekto etapui sukūrimas ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimas. „Be abejo, įgyvendindami projektus, sukaupiame vis daugiau patirties, žinome, ką galime pritaikyti iš ankstesnių darbų, kurie procesai gali būti standartizuoti, o ką reikia modeliuoti iš naujo. Naudotis tinkamai paruoštu pastato informaciniu modeliu nėra sudėtinga, tačiau specifinių kompetencijų ir žinių reikia būtent plačios apimties BIM projektui parengti, kruopščiam sustygavimui ir valdymui“, – teigia specialistas.

Išbandė naujus BIM taikymo būdus A. Leonavičius pasakoja, kad, įgyvendinant „Šilo namų“ projektą, įgyta vertingos patirties naudojant naujus BIM taikymo būdus. 3D elementų susiejimas su laiko grafiku ir sąmatiniais įkainiais užtikrina patikimą darbų kiekio suskaičiavimą, numatomų sąnaudų poreikį, išlaidų ir pajamų planavimą bei kontrolę. Taip galima tiksliau užsakyti medžiagų kiekį, išvengiant paklaidų ir likučių, sykiu – papildomų išlaidų. Atlikti darbai ir su jais susijusios išlaidos, priklausomai nuo darbų baigtumo procento, generuojami automatiškai, remiantis turima BIM informacija. Visa informacija sistemiškai kaupiama vienoje vietoje, vartotojai dirba realiu laiku bendroje aplinkoje. „Šių sistemų panaudojimas buvo dar vienas žingsnis BIM projekte integruojant skirtingas statybų dimensijas. Žinoma, pasitelkiant naujus BIM taikymo būdus ir principus, ne visuomet išvengiama ir tam tikrų neaiškumų, bet galiausiai pastangos, siekiant juos pašalinti, atsiperka, o kartu suteikia naujos patirties“, – aiškina A. Leonavičius.

„Projektuotojams visuomet pateikiame aiškius su BIM modeliavimu susijusius reikalavimus. Taip užtikriname projekto vientisumą ir išvengiame neatitikimų. Projektuotojai šiandien jau dažnai naudojasi BIM, tačiau neretai taiko skirtingus metodus, skirtingą programinę įrangą, taip pat turi įvairią patirtį. Todėl siekiant, kad BIM aprėptų visus statybų etapus, būtina apie tai galvoti ir sistemingai dirbti nuo pat pradžių“, – sako A. Leonavičius. „YIT Kausta“ atstovo teigimu, BIM yra tuo naudingesnis, kuo daugiau su statybų projektu susijusių pusių gali jį taikyti. Pavyzdžiui, naudojant gerai paruoštą virtualųjį statybų modelį, lengviau vykdyti ir statybos darbų kokybės kon trolę. Pastebėtos klaidos ir neatitikimai iš karto pažymimi sistemoje ir joje yra matomi tol, kol nepašalinami statybų aikštelėje. Dėl to už techninę darbų priežiūrą atsakingiems asmenims yra paprasčiau kontroliuoti tokių klaidų šalinimo eigą.

BIM taiko visuose savo projektuose „Jau maždaug porą metų visus pačios bendrovės vystomus projektus „YIT Kausta“ įgyvendina

pasitelkdama BIM. Turėjome tikrai ne vieną sė kmingą BIM panaudojimo atvejį. „Šilo namų“ projektas yra dar vienas mūsų pasiekimas šioje srityje, kadangi savo procesuose dar labiau praplėtėme skaitmeninės sistemos taikymo galimybes, įtraukdami atliktų darbų kiekio skaičiavimo principus naudojant 3D modelio informaciją“, – pabrėžia A. Leonavičius. Anot BIM eksperto, apskritai skaitmeninės statybos srityje per pastaruosius metus Lietuvoje jaučiamas progresas, tačiau išimtinai tik privataus sektoriaus pastangomis ir iniciatyva. „Projektuojant BIM jau tampa tam tikra norma, tačiau svarbu, kad skaitmeninės statybos praktikos plėstųsi ir apimtų daugiau statybos etapų. Matome, kad virtualusis modeliavimas gali būti panaudotas plačiau. Tokioms naujovėms statybų aikštelėje neretai priešinasi ir tradiciniais metodais dirbti įpratę specialistai, rangovai. Vis tik, manau, situacija pasikeis, o statybų sektorius dėl to galės sukurti dar daugiau vertės“, – įsitikinęs A. Leonavičius.

Įgyvendinant „Šilo namų“ projektą, BIM naudojimas apėmė planavimą, projektavimą ir statybas.

Ekspertas pažymi, kad sėkmingam BIM taikymui reikšmingas tinkamas projekto valdymas nuo pat pradžios iki pabaigos. Svarbu, kad visi projekto dalyviai naudotų tą pačią metodologiją ir standartus, nes kitu atveju gali atsirasti klaidų.

„YIT Kaustos“ nuotr.

Svarbu vienodi standartai

55


Modernūs biurų pastatai tampa reikšmingi ne tik dėl ekonomiškų darbo Indrė VOZGIRDAITĖ

vietų, platesnių verslo perspektyvų – jie formuoja miesto dalies veidą ar net įgauna netikėtų simbolinių funkcijų. Biurų pastatas RIVER HALL Kaune, iškilęs tarp Neries upės ir šlaito, netgi tapo skiriamuoju miesto vartų ženklu, tarsi pasitinkančiu ir įleidžiančiu į senamiestį.

56  2018 Nr. 6

Evaldo Lusio nuotr.

oderniems statiniams – naujųjų simbolių funkcija


Teritoriją prikėlė naujam gyvenimui

Projekto vystytojas – bendrovė „SIRIN Development“ abu savo projektus (prekybos centrą RIVER MALL ir verslo centrą RIVER HALL) įgyvendino nupirkęs dar sovietmečiu statytą ir jau griūvantį „Drobės“ fabriką. Architekto G. Natkevičiaus dėka ši vieta buvo prikelta naujam gyvenimui ir po truputį tampa viena iš Kauno miesto verslo ir prekybos zonų.

Pažymi senamiesčio ribą rchitekto Gintauto Natkevičiaus projektuotas biurų pastatas RIVER HALL – vienas iš neseniai užbaigtų naujų statinių besikeičiančioje Jonavos gatvėje. Anot projekto autoriaus, Jonavos gatvė, kaip ir Savanorių prospektas, atveda iš kitų miestų į Kauno centrą, tačiau joje nėra tokio chaotiško, sunkiai suvaldomo, išmėtyto užstatymo, persipynusių laikotarpių, o daugiausia savitumo jai suteikia išsidėstymas tarp Neries upės ir šlaito.

A

Biurų pastatas stambus, ženkliškas, į jį norom nenorom atkreipiamas dėmesys. RIVER HALL – vienas iš neseniai užbaigtų naujų statinių besikeičiančioje Jonavos gatvėje.

G. Natkevičius kalba, kad panašiu metu skirtingose gatvės pusėse iškilę biurų pastatai RIVER HALL ir „Kauno dokas“ tarsi pagrindiniai miesto vartai žymi ribą, ties kuria sušmėžuoja bažnyčių bokštai, prasideda senamiestis. Abu pastatai gana stambūs, ženkliški, į kuriuos norom nenorom atkreipiamas dėmesys. „Labai džiaugiuosi, kad tai biurų pastatai, nes jie visą dieną yra gyvi, juose kažkas vyksta, atvažiuoja ir išvažiuoja automobiliai“, – tvirtina architektas. Jo nuomone, biurų pastatuose dirbančių žmonių kontingentas yra kiek kitoks nei, tarkime, besilankančių aplinkinėse prekybos vietose, tai suteikia vietai ir solidumo, ir gyvybės.

Projekto autoriai: Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Dovilė Bukauskaitė, Dominykas Kalmatavičius Vystytojas: bendrovė „SIRIN Development“ Durys biurų pastate: įmonė „Entransa“ Inovatyvūs ir aukštos kokybės liftai: bendrovė „Schindler-Liftas“ Elementiniai aliuminio ar stiklo fasadai: įmonė „Glasma Service“

Evaldo Lusio nuotr.

Apdailos darbai: bendrovė „Linkodas“

57


Evaldo Lusio nuotr.

Papirko lankstumas

Vienas biurų pastato RIVER HALL nuomininkų – tarptautinė kompanija „TGW Limited“. Kauno biurų patalpų rinką kompanija pripažįsta stebėjusi jau seniai, o apie RIVER HALL projektą sužinojo dar prieš prasidedant statyboms. Projekto koncepcija tiksliai atitiko ben drovės keliamus reikalavimus: geras susisiekimas su dauguma miesto rajonų viešuoju transportu ir automobiliu, geros automobilių statymo galimybės ir lankstumas planuojant patalpas. Ne mažiau svarbu, kad pastato vieta yra strategiškai labai patogioje vietoje, nes centro ir senamiesčio privalumai yra pasiekiami ranka, tačiau keliaujant į biurą galima išvengti centrinei miesto daliai būdingų transporto spūsčių. Bendrovės „TGW Limited“ Lietuvos filialo vadovas Danas Kreivaitis pasakojo su RIVER HALL atstovais pradėję bendrauti vieni pirmųjų, tad ir į pastatą įsikėlė pirmieji. Biurui tarptautinė kompanija pasirinko minimalistinį stilių, kuris, jų nuomone, gerai dera su viso pastato koncepcija. Akivaizdus pastato pranašumas yra dideli vitrininiai langai, dėl kurių į patalpas patenka užtektinai natūralios šviesos, o darbuotojai gali matyti išskirtinius aplinkos vaizdus. Biure visos darbo vietos išdėstytos kiek įmanoma arčiau langų. Atskirti pasitarimo kambariai ir virtuvės (laisvalaikio) zona. Likusi erdvė skirta darbo vietoms su galimybe ateityje lengvai keisti jos suplanavimą.

58  2018 Nr. 6

Išsaugota automobilių aikštelių tradicija Architektas pasakoja, kad dar gerokai anksčiau sklype įrengta didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė būdavo labai reikalinga per miesto šventes, kada miestas uždarytas ir į senamiestį automobiliai neįleidžiami. Nuo tada išlikusi tradicija automobilius palikti Jonavos gatvėje. „Pagrindinė mintis galbūt skamba labai buitiškai ir banaliai, bet vis dėlto norėjosi šioje miesto prieigoje palikti kiek įmanoma daugiau patogių automobilių aikštelių“, – projekto idėją komentuoja architektas. Tokiam sprendimui įgyvendinti buvo nuspręsta biurų pastatą pakelti virš automobilių aikštelės, kad išliktų automobiliams statyti skirtos vietos, o užimtos būtų tik tos, iš kurių patenkama į pastato holus su liftais. Nusprendus statinį pakelti virš žemės, buvo laimėta ir dėl tam tikros jo išraiškos: didžiulis pastatas iš keturių tūrių atrodo tarsi plevėsuojantis, pakibęs ore. Tai sukuria papildomos dinamikos ir intrigos.


objektas

Buvo siekta atrasti santykį tarp funkcionalumo ir estetikos ne žaidžiant detalėmis, o kuriant išraiškingą, įsimenantį akiai tūrį. Architektas sąmoningai pabandė laimėti daugiau funkcionalumo suapvalinęs pastato kampus, kad atrodytų kaip nugludintas akmuo, ir suskaidęs jį į keturis tūrius. Jo manymu, vientisas, pernelyg didelis pastato tūris greičiausiai būtų buvęs trūkumas – vargu ar atsirastų nuomininkų per visą didžiulio ploto aukštą, o štai mažesni jų plotai tapo patogesni nuomai.

Įvertintas BREEAM standartu Architektas sako, kad pastate buvo parinktos dalykiškos ir paprastos apdailos medžiagos, tinkamiausios biurui. Garso komfortui užtikrinti panaudota kiliminė danga ir pakabinamosios

Nusprendus statinį pakelti virš žemės, buvo laimėta ir dėl tam tikros jo išraiškos: didžiulis pastatas iš keturių tūrių atrodo tarsi plevėsuojantis, pakibęs ore. Tai sukuria papildomos dinamikos ir intrigos. BREEAM standartas patvirtina išskirtinę pastato kokybę ir efektyvius inžinerinius sprendimus.

59


Evaldo Lusio nuotr.

objektas

aliuminio lubos. Pastatas buvo projektuotas ir sertifikuojamas pagal tarptautinį tvarių pastatų vertinimo standartą BREEAM. Tai tik patvirtina išskirtinę pastato kokybę ir efektyvius inžinerinius sprendimus, kurie gerokai sumažina pastato eksploatavimo sąnaudas ir suteikia išskirtinį komfortą pastate įsikūrusių įmonių darbuotojams. Verslo centras RIVER HALL yra pirmasis ir kol kas vienintelis pagal šį standartą sertifikuotas pastatas Kaune. Taigi, patalpas nusprendusios nuomotis užsienio įmonės gali būti tikros dėl tarptautinius standartus atitinkančios kokybės.

Painūs gatvės pokyčiai

Pastate buvo parinktos dalykiškos ir paprastos apdailos medžiagos, tinkamiausios biurui.

60  2018 Nr. 6

G. Natkevičiaus nuomone, daug sutapusių palankių aplinkybių lėmė Kauno miesto proveržį iš sąstingio. Jis prognozuoja, kad daugiausia pokyčių laukia Vilijampolės mikrorajono, ypač

pastačius pėsčiųjų tiltą, sujungsiantį jį su senamiesčiu. Kita perspektyvi vieta – Aleksotas, išsidėstęs kitapus Nemuno, tarsi oponuojantis miestui. Tai naujos, įdomios, bepradedančios judėti miesto dalys, suteikiančios intrigos, kokia linkme jos plėtosis toliau. Nors pašnekovas sutinka, kad Jonavos ga tvė yra labai įdomi savo išsidėstymu tarp šlaito ir upės, vis tik didžiausia problema, kad kažkada joje nebuvo laiku susiorientuota  – gatvė buvo traktuota kaip nesvarbi vieta, kurioje galima bet ką statyti. „Gatvės krūvis persikėlė, atsidarė vartai į senamiestį, ir ji jau nebėra nesvarbi“, – atkreipė dėmesį architektas. Jis įsitikinęs, kad vieno recepto šiai gatvei nesą, tačiau tiki, kad viskas šiuo metu yra architektų, projektuosiančių būsimus pastatus, rankose – kiek jie bus profesionalūs, ar jų kuriami objektai sugebės derėti su kitais.

Bendrovė „TGW Limited“ biurui pasirinko minimalistinį stilių, kuris gerai dera su viso pastato koncepcija.

Vienas pastato pranašumų yra dideli vitrininiai langai, pro kuriuos darbuotojai gali matyti išskirtinius aplinkos vaizdus.


Bendrovė „Entransa“ tiekė ir sumontavo duris biurų pastate.

Inovatyviais ir aukštos kokybės liftais pasirūpino bendrovė „Schindler-Liftas“.

Statinio elementiniai aliuminio ar stiklo fasadai – įgyvendinant architekto idėją pastate, kuriame susipina naujausios fasadų architektūros tendencijos ir technologiniai sprendimai.

„River Hall“

Užs.

Tvirtas „ne“ – nekokybiškam darbui endrovė „Linkodas“ statybos apdailos darbų ir remonto veiklą vysto nuo 2011  metų. Kasmet auganti patirtis vis didina atgarsius apie įmonės veiklą, vardo žinomumą, projektų skaičių ir apimtis. Moderniame, pagal BREEAM standartus statytame biurų pastate „River hall“ įmonė atliko vidaus patalpų apdailą. Bendrosiose koridorių, laiptinių, įėjimo holų erdvėse ir būsimų nuomininkų biurų patalpose įmonės komanda vykdė gipso pertvarų statymo, plytelių klijavimo, dažymo darbus. Anot įmonės direktoriaus Žydrūno Kuralavičiaus, darbai šiame biurų pastate skyrėsi dar aukštesniais nei įprastai kokybės reikalavimais, kuriuos nulėmė A  energinio naudingumo klasė ir BREEAM standartai. Siekiant išskirtinės kokybės, buvo orientuotasi į aukštesnį apdailos darbų lygį ir itin kokybiškas medžiagas. Įmonė „Linkodas“ daugiausia apdailos ir rekonstrukcijos projektų yra atlikusi visuomeninės paskirties pastatuose. Keletas iš jų neseniai įgyvendintų darbų  – „Sodros“ pastato Vilniuje

B

vidaus renovacija, apartamentų komplekso „Saulės sonata“ Druskininkuose įrengimas ir vidaus apdaila, administracinio pastato Vilniuje, Žalgirio g. 131, biuro ir sandėlio remontas ir apdaila (užsakovas  – įmonė „Pardavimo automatai“), gamybinio pastato Vilniuje, Metalo g. 15, apdaila (užsakovas – bendrovė „Staticus Group“). Įmonė neatsisako ir privačių ar pusiau privačių projektų, pavyzdžiui, vienas iš neseniai įgyvendintų  – administracinis ir daugiabutis gyvenamasis namas  Jasinskio gatvėje, Vilniuje, kuriame „Linkodo“ specialistai atliko butų, ben drųjų erdvių ir komercinės paskirties patalpų apdailos darbus. Įmonė „Linkodas“ apdailos bei renovacijos darbus vykdo naudodama modernias technologijas ir tik kokybiškas statybines medžiagas. Komanda vadovaujasi nuostata, kad kiekvienas klientas yra svarbus, o jam skiriamas dėmesys nepriklauso nuo objekto darbų apimties ir suteikiamų paslaugų kainos. Ž.  Kuralavičius teigia, kad pirmiausia svarbu gerai suprasti užsakovą – detaliai neišsiaiškinus jo norų, gerai padaryti ti kriausiai nebūtų įmanoma. Kvalifikuotų

specialistų lankstumas ir mobilumas leidžia dar optimaliau įveikti užduotis. Vis tik Ž. Kuralavičius pabrėžia, kad jų įmonė visų pirma orientuojasi į atliekamų darbų kokybę. Taigi, ir objektai pasirenkami tik atidžiai išsiaiškinus situaciją, ar bus galima darbus atlikti kokybiškai. „Stengiamės nedirbti atmestinai, taigi, nenaudojame prastų, tarpusavyje nesuderintų medžiagų. Tokių objektų nesiimame ir net nedalyvaujame konkursuose, kuriuose iš karto akivaizdu, kad laimės įmonė, pasiūliusi pigiausią, bet nekokybišką paslaugą“, – teigia įmonės direktorius.

61


biblioteka

(Ne) pažintas sostinės Antakalnis „Vilnius turi kažką traukiančio ir ši trauka daro jį ypatingą“, – neabejoja urbanistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof. emeritas Jurgis Vanagas, neseniai išleidęs jau antrąją sostinės Antakalniui dedikuotą knygą „Antakalnis. Kilmė, raida, žmonės“.

Jurgis Vanagas, „Antakalnis: kilmė, raida, žmonės“, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018 m., 180 p.

62  2018 Nr. 6

Sostinės Antakalnis nuo pat pradžių buvo neeilinis, elitinis, žalias.


biblioteka

Atradimai Antakalnyje sostinės Antakalnį atsikrausčiau 1970-ųjų pabaigoje. Kadangi užaugau darbininkiškame Kauno priemiestyje, Šančiuose, atsikėlęs gyventi į Vilnių pastebėjau labai didelį kontrastą. Siauros, dulkinos gatvelės, darbininkų visuomenė, maišyta kalba – iki tol tai buvo mano kasdienybė. O  Antakalnis iš karto pakerėjo savo žaluma, didele erdve, ir gyventojai visai kito sukirpimo. Tuomet ten buvo įsikūręs slidininkų rojus Sapieginė, su sūnumi išnaršėme karinius bunkerius, apgriautus rūmus – labai greitai pamilau šį rajoną“, – pasakojo prof. J. Vanagas. Rašydamas habilitacinę disertaciją, VGTU mokslininkas pasirinko temą apie gyvenamosios aplinkos įtaką žmonių gyvensenai, papročiams, asocialiems įvykiams. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Antakalnis išsiskyrė ne tik puikia gyvenamąja aplinka, bet ir nedideliu skaičiumi socialinių negerovių. „Šis rajonas nuo pat pradžių buvo neeilinis, elitinis, žalias. Man, kaip miesto planuotojui, labai rūpėjo jo susiklostymas, nepažintos vietos, tad pirmojoje knygoje „Primirštas Antakalnis“ iškėliau mažiau žinomus objektus: pirmąjį transportą komkę, lenkų tvirtovės įtvirtinimus Šilo ga tvėje, Antakalnio pabaigoje buvusį hipodromą, veikusį net tarpukariu, o vėliau naudojamą kaip aerodromą, šalia Kairėnų buvusį didelį kultūros centrą. Vėliau, gaudamas vis daugiau informacijos, supratau, kad, užuot Antakalnį pakapsčius su grėbliuku, reikia pereiti per jį su plūgu, kitaip tariant, į viską pažvelgti giliau. Per savo prizmę pažiūrėjau į jo atsiradimą, struktūrą, raidą“, – komentavo J. Vanagas. Antakalnio istorija labai įdomi. Pavyzdžiui, Šv.  Petro ir Povilo bažnyčios vienuolyno sienoje, remontuojant rūsį, rasta gyva įmūryta moteris. Viduramžiais buvo žiaurus įstatymas: norint, kad pastatas ilgai stovėtų, buvo įprasta sienoje įmūryti gyvą moterį.

„Į

Šis rajonas nuo pat pradžių buvo neeilinis, elitinis, žalias. Man, kaip miesto planuotojui, labai rūpėjo jo susiklostymas, nepažintos vietos. / Jurgis VANAGAS /

Išskirtinumas – gamta ir istorija Vilnius, anot profesoriaus, labai netipinis miestas, visuomet buvęs traukos tašku: čia stūksojo senovės lietuvių šventvietės, Sapiegų parke buvo Šv. Mildos šventgirė – visa tai rodo, kad ši teritorija yra išskirtinė. Gal dėl to čia sėkmingai sugyveno įvairios tautos, skirtingų tikėjimų žmonės. Sostinės Didžiosios ir Pilies gatvių kairėje buvo rusiškoji dalis, stovėjo cerkvės, į dešinę, Vokiečių gatvėje, gyveno kitataučiai, išpažinę katalikybę. Vilniuje kryžiavosi kultūros – jis buvo it savotiškas tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Juk neatsitiktinai ir Didžioji Kunigaikštystė buvo didžiausia Europos valstybė. Sostinėje visuomet gyveno daug įžymybių, jį lankydavo gausybė garsių žmonių. Nors būtų palankiau, kad sostinė sykiu būtų uostas, Vilnius ja tapo apgalvotai – pagal Baltijos jūrą aktyviai judėjo viską siaubiantys kryžiuočiai

ir kalavijuočiai. Šiuo atžvilgiu Vilnius yra ekscentriškas. Visi, kas atvažiuoja į Vilnių, kas jame praleidžia šiek tiek laiko, teigia, kad šis miestas turi kažką nenusakomo, traukiančio. Ši mistinė trauka Vilnių ir padaro išskirtiniu miestu. Užsienio specialistai, atvažiavę į Vilnių, pirmiausia būna sužavėti didelės žalumos. Šis miestas pagal savo užimamą plotą prilygsta Par yžiui, tik šiame gyvena 5 milijonai žmonių. Turbūt nėra pasaulyje kito miesto, kuris būtų toks žalias. Vilniaus žaluma nuo Nemenčinės miškų driekiasi į pietus iki pat Gedimino pilies. Atvykėlius taip pat žavi mūsų architektūra. Vilniaus barokas nėra itališkas, jis turi savo atspalvį. Traukia mūsų Senamiestis, kuris yra didžiausias Pabaltijyje.

Pagal Eglės Kiriliauskaitės tekstą parengė Kristina Buidovaitė

VGTU nuotr.

„Antakalnis. Kilmė, raida, žmonės“ – antroji J. Vanago knyga, dedikuota šiam Vilniaus gyvenamajam rajonui.

63


urbanistika

Optimistinė infrastruktūra regionuose Kasmet Lietuvą pasiekia Europos Sąjungos (ES) lėšos, investuojamos Morta MIKUTYTĖ

į įvairias sritis. Ne išimtis ir šalies infrastruktūra, kuri plėtojama pagal seną, dar prieš 2008 m. krizę parengtą bendrąjį šalies planą. Didžiulės investicijos ir toliau kaip į balą metamos nuo emigracijos nukentėjusių rajonų infrastruktūrai plėtoti. Nors akivaizdu – ją teks išlaikyti, tačiau nauda abejotina.

Kiek infrastruktūros turime

R. Brandišauskienės teigimu, daugumos savivaldybių bendrieji planai, kurie rengti prieš

ietuvos bendrojo plano pokyčiai numatomi ateityje. Iki šiol vis dar stengiamasi rajonuose laikytis infrastruktūros plėtojimo planų, nors drastiškai mažėja tos infrastruktūros naudotojų. Situaciją puikiai iliustruoja modernizuojamos kaimiškųjų rajonų mokymo įstaigos, nors vien nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. spalio savo veiklą baigė net 48 mokyklos (2014–2015  m.  m.  –  11). Kai kurios mokymo įstaigos buvo pertvarkytos į daugiafunkci us centrus, pastatai perleisti bendruomenėms. Tuštėjančiuose kaimuose, miesteliuose tiesiami (atnaujinami) šaligatviai, nors kyla klausimas, ar bus jais vaikštančiųjų. Infrastruktūrą būtina perplanuoti ir pristabdyti jos plėtrą. Tai taikytina įvairioms sritims – vandentiekiui, nuotekoms ir t.  t., mat apskritai gyventojų skaičius gerokai sumažėjęs ir išplėtota, bet nereikalinga infrastruktūra bus brangaus išlaikymo reikalaujantis, tačiau mažai naudos teikiantis privalumas. Tą žurnalui „Statyba ir architektūra“ patvirtino ir aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė. „Galime atvirai pasakyti – statistika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje turime perteklinę infrastruktūrą. Yra susidariusi paradoksali situacija, kai vienur turime per daug, o kai kuriose vietose jos per mažai. Nėra infrastruktūros ten, kur labiausiai reikia. Deja, pernelyg optimistiški planai įgyvendinami kaimiškose vietovėse, kur vienam asmeniui tenka du ar tris kartus daugiau infrastruktūros nei Europos vidurkis. Toks reiškinys lemia brangesnes viešąsias paslaugas“, – aiškino viceministrė.

2008 m. krizę, buvo itin optimistiški gyventojų skaičiaus augimo ir atitinkamai numatomos plėtros aspektu. Rajonų savivaldybės tikėjosi gyventojų augimo ir daug teritorijų skyrė plėtrai, taip užprogramuodamos ir infrastruktūros plė tros poreikius. Deja, prognozės daugeliu atvejų nepasitvirtino, o numatytose plėtros teritorijose fragmentiškai įvykdžius statybas ir įsikūrus gyventojams susiformavo papildomos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros poreikis. Viceministrės teigimu, šiuo metu atnaujinamuose savivaldybių bendruosiuose planuose Aplinkos ministerija rekomenduoja savivaldybėms remtis realiomis, duomenimis pagrįstomis gyventojų skaičiaus kitimo prognozėmis ir valdyti vadinamąjį miestų išskydimą, kuris neleidžia tinkamai panaudoti jau sukurtos ir lemia papildomos infrastruktūros plėtros poreikį. „Lietuvoje susiklosčiusi paradoksali situacija, kai, viena vertus, turime perteklinės inf ras truktūros, kita vertus, nemažoje dalyje teritorijų jos vis dar trūksta. Savivaldybės turėtų siekti iš savo lėšų užtikrinti jų bendruosiuose planuose užprogramuotos infrastruktūros plėtros įgyvendinimą, bet tai sudėtinga “, – kalbėjo pašnekovė. Dažniausiai investuojamos ES fondų lėšos. Aplinkos ministerijoje rengiamu Savivaldybių inf rastruktūros plėtros įstatymu siekiama suteikti savivaldybėms patogius įrankius optimaliai vystyti infrastruktūrą, kaupti lėšas tam, paskirstyti infrastruktūros kūrimo naštą tarp savivaldybių ir statytojų. Pašnekovės žodžiais, svarbu suprasti, kad infrastruktūra nėra vertė pati savaime. Ji turi būti optimali, kompaktiška, naudojama. Jei investuojama neoptimaliai, pagal chaotiškai leistų

L

64  2018 Nr. 6

vykdyti statybų suformuotą poreikį, tai nėra tinkamas elgesys nei su lėšomis, nei su kitu ribotu ištekliumi – žeme. Išlaikant perteklinę infras truktūrą, nelieka lėšų toms investicijoms, kur jos ypač reikalingos, brangsta viešosios paslaugos. „Manau, svarbu tinkamai išnaudoti jau sukurtą inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą, o naują kurti ypač atsakingai. Savivaldybės turi naudotis turimais įrankiais, pavyzdžiui, teritorijų planavimu, valdant naujas statybas. Visa nauja plėtra turi būti įvertina per infrastruktūros plėtros poreikių prizmę“, – teigė R. Brandišauskienė.

Remiamasi senais, optimistiniais planais Europos Sąjungos Investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktorius Inesis Kiškis aiškino, kad investicijos į vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektus yra nulemtos atitinkamų ES direktyvų ir Lietuvos strateginių dokumentų reikalavimų. Pašnekovo teigimu, vandentvarkos srityje pirmiausia reikalavimus diktuoja Miestų nuotekų valymo direktyva, kuri numato, kad visose aglomeracijose, didesnėse nei 2000 gyventojų ekvivalento (g.  e.), turi būti centralizuotai surenkamos ir išvalomos ten susidarančios nuotekos. „Kadangi investicijos buvo vykdomos ne vienerius metus, tai nuotekų valymo įrenginiai beveik visose tokiose gyvenvietėse jau pastatyti, tačiau ne visi gyventojai savo nuotekas išleidžia į centralizuotus tinklus. Kai kur dar nenutiesti tin klai, o kitur gyventojai nesijungia prie nutiestų tinklų. Dėl to, beje, Europos Komisija yra pradėjusi prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą“,  – komentavo I. Kiškis.


Lietuvoje susiklosčiusi paradoksali situacija, kai, viena vertus, turime perteklinės infrastruktūros, kita vertus, nemažoje dalyje teritorijų jos vis dar trūksta.

struktūrinių fondų investicijų nukeliavo inf ras truktūros projektų įgyvendinimui. „2007–2013 m. iš Europos struktūrinių fondų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija gavo 8,016 mln. eurų paramos – infrastruktūros projektams įgyvendinti skirta paramos dalis  – apie 7,672  mln. eurų. 2014–2020 m. finansinis laikotarpis dar tik įsibėgėja ir tik keliems projektams buvo pervesti mokėjimai, nesiekiantys 1 mln. eurų. Kol kas, iš esmės, tai ne infrastruktūros projektai. Savivaldybių sukurta infrastruktūra  – keliai, vandentvarkos objektai, apšvietimas – tiesiogiai prisideda prie verslo plėtros. Lygiai taip pat ir socialinės infrastruktūros plėtra – gyventojai keliasi ten, kur ji sukurta ir yra gana geros kokybės. „Verslo sričiai yra skirtos atskiros priemonės. Kad verslas gautų paramą, jis turi būti aktyvus ir teikti paraiškas gauti finansavimą. To  savivaldybė tiesiogiai  lemti  negali. Prioritetai, kaip paskirstyti ES struktūrinių fondų lėšas (taip pat ir

kiek kuriam sektoriui), nustatomi nacionaliniu lygiu“, – tvirtino D. Beliokaitė. Paklausta, ar yra numatoma, kaip reikės išlaikyti infrastruktūrą, kai ES parama baigsis, ir ar pakaks rajonui savo išgalių, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja D. Beliokaitė atsakė teigiamai. Statistiškai retai apgyvendinta teritorija laikoma tokia, kurioje gyventojų tankumas yra mažesnis nei 12,5  žmogaus kvadratiniame kilometre. 2016 m. duomenimis, net 45 proc. Lietuvos ploto ir yra retai apgyvendintos teritorijos. Gyventojų palaipsniui daugėja tik netoli didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Tad akivaizdu, kad investuoti tolygiai į infras truktūros statybas visoje šalyje yra netikslinga. Vargu ar šios priemonės grąžins išvykusius žmones į gerokai praretėjusius regionus ir kažin ar bus, kas vaikšto brangiais šaligatviais, važinėja asfaltuotais žvyrkeliais į niekur. O kažkas šiuos objektus vis tiek turės išlaikyti, prižiūrėti.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Šiuo laikotarpiu ES lėšų investicijos į vandentvarkos sektorių pinigine išraiška yra antroje vietoje po daugiabučių modernizacijos – iš viso numatyta apie 300  mln. eurų. Akcentuojama nuotekų tinklų plėtra ir valymo įrenginių bei tin klų renovacija. Jei 2007–2013 m. projektų planavimo būdas buvo valstybinis, t.  y. finansuotinų projektų sąrašai buvo sudaromi ministerijoje, tai šiuo laikotarpiu projektų sąrašai sudaromi regionų plėtros tarybose ir investicijos vykdomos remiantis rajonų infrastruktūros plėtros planais. Jei projektų vykdytojai nepasieks finansavimo sutartyse numatytų rezultatų  – t.  y. neprijungs įsipareigoto gyventojų skaičiaus prie tin klų, gautą paramą teks grąžinti. „Manau, kad tai disciplinuoja ir verčia investuoti atsakingai. Taip pat ir tas faktas, kad praeitame laikotarpyje subsidijinio finansavimo intensyvumas buvo 95 proc., tai dabar pareiškėjai turi prisidėti nuo 20 iki 50  proc. savų lėšų. Šie dalykai taip pat įpareigoja pareiškėjus rinktis investicijoms tokias gatves, kur gyventojai tikrai jungsis prie tin klų“, – apie atsakingą investavimą į infrastruktūros plė trą kalbėjo I. Kiškis. Anot Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktoriaus, panaši situacija ir atliekų sektoriuje. Esą siekiama gyventojams sudaryti kuo palankesnes sąlygas rūšiuoti atliekas, įskaitant maisto. Tam yra finansuojamos naujų konteinerinių aikštelių statybos ir konteinerių įsigijimas. Daugelis savivaldybių pasirinko įsirengti pusiau požeminius ar požeminius rūšiavimo konteinerius. „Manau, kad pasibaigus šiam (2014–2020 m.) finansavimo laikotarpiui, ES lėšų poreikis šiems dviem sektoriams labai sumažės, nes bazinės investicijos jau bus atliktos ir abi sistemos toliau turės būti finansuojamos vadovaujantis principu „teršėjas moka“, – komentavo I. Kiškis.

BFL nuotr.

/ Reda BRANDIŠAUSKIENĖ /

Infrastruktūros plėtra prisideda prie verslo plėtros? Pakalbinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė patvirtino  – didžioji dalis ES

Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras. Klaipėdos r. savivaldybės nuotr.

65


statyba

Kada atsiperka energinis naudingumas? Nuo metų pradžios įsigaliojus reikalavimui, kad visi nauji statiniai būtų Indrė SESARTĖ

sandaresni ir vartojantys dar mažiau energijos – A+ energinio naudingumo klasės, dar aktualiau tapo išsiaiškinti, per kiek laiko atsiperka šio normatyvo užtikrinimas. Ir ar yra apskaičiuota, kuri energinio naudingumo klasė racionaliausia.

Išauga statinio vertė auji energinio naudingumo klasės užtikrinimo reikalavimai susiję su padidėjusiomis statybų sąnaudomis, tačiau nurodoma, kad jos turi atsipirkti per, pavyzdžiui, mažesnes pastato šildymo išlaidas. Viešojoje erdvėje pasirodė teiginių, esą A+ energinio naudingumo klasės namai atsiperka ne mažiau kaip per 119 metų. Ar tikrai taip? Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis sako, kad pati formuluotė – aukšto ir labai aukšto energinio naudingumo klasės, kaip ir kitų, namų atsiperkamumo laikas – nėra teisinga. „Tikslinga yra kalbėti apie tokių pastatų vertę. Tokius namus yra sunku nupirkti, bet lengva parduoti, nes jie turi vertę, kuri yra sukurta energinio naudingumo sprendimais. O  vertė juk nėra sukuriama nieko nedarant“,  – komentavo A. Vaičiulis. Pasak asociacijos vadovo, racionaliausi pastatai yra žymimi A raide. „Racionaliausios energinio naudingumo klasės yra su A raide, nes tokiuose statiniuose jau numatomi visi energinio naudingumo technologiniai sprendimai“,  – pažymi pašnekovas. Aukščiausioms energinio naudingumo klasėms priklausančiuose ir pasyviuosiuose pastatuose mūsų klimato zonoje šildymo sistemos yra

N

„Aeronamai“ taps pirmuoju statiniu Lietuvoje, turinčiu aukščiausią A++ energinio efektyvumo klasę. Planuojama, kad „Aeronamai“ taip pat bus ir pirmasis visiškai energiškai nepriklausomas būstas.

66  2018 Nr. 6

Gintaro Morkūno nuotr.

būtinos, taip pat juose skatinama naudoti ir atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės energija, šilumos siurbliai, vėjo jėgainės, o apšvietimas, buitiniai prietaisai turi būti labai efektyvūs. Pasyvusis namas pasižymi gera apvalkalo šilumos izoliacija, aukštos kokybės langais, sandarumu ir šilumą grąžinančia vėdinimo sistema. Taip sumažinamas šilumos energijos poreikis. A. Vaičiulis nurodo, kad šiuo metu mūsų šalyje yra 3  Vokietijos „Pasyviojo namo instituto“ („Passivhaus Institut“) sertifikuoti pastatai  – pasyvieji namai. Nesertifikuotų pasyviųjų namų Lietuvoje yra suskaičiuojama keli šimtai.

Šildymo išlaidos skiriasi kartais Apie aukšto energinio naudingumo klasių pastatų atsiperkamumą paklaustas Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas atsako, kad jį įvardyti konkrečiu laikotarpiu yra sudėtinga, juolab kad jis priklauso nuo daugelio aplinkybių. „Investicijos į tokį būstą atsiperka, nes yra sumažinamos jo eksploatacinės išlaidos. Akivaizdu, kad aukšto energinio naudingumo būstų eksploatacija yra daug pigesnė nei žemesnių klasių. Jeigu lygintume, pavyzdžiui, B ir A+ klases, tai vien išlaidos šildymui skiriasi kelis kartus, taip pat vertintini ir komforto bei ekologijos faktoriai“, – komentavo T. Baranauskas.


Šiuo metu mūsų šalyje yra 3 Vokietijos „Pasyviojo namo instituto“ („Passivhaus Institut“) sertifikuoti pastatai – pasyvieji namai. Nesertifikuotų pasyviųjų namų Lietuvoje yra suskaičiuojama keli šimtai. / Aidas VAIČIULIS / Kalbėdamas apie aukšto energinio naudingumo pastatų savikainą, Aplinkos ministerijos atstovas nurodė, kad didesnis finansinis skirtumas yra tarp A ir B klasių. Remiantis iš rinkos dalyvių gauta informacija, A klasės pastatų savikaina, palyginti su B, didesnė 10–15  proc., tačiau A klasės statinių eksploatacijos išlaidos mažesnės. Tinkamai parinkus technologinius sprendinius, A ir A+ pastatų savikaina skiriasi palyginti mažai. Projektuojant A++  klasės pastatus dėl reikalavimo naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius pabrangsta projektavimas, tačiau mažiau reikia investicijų į šildymo sistemas.

Reikalavimai gali kisti Pasigirsta kalbų, kad jei racionalu eksploatuoti žemesnės klasės namus, kodėl Lietuvoje taikomi griežti reikalavimai? T. Baranausko teigimu, daliai pastatų, pavyzdžiui, rekonstruojamiems,

kaip tik reikalavimai yra kuklesni nei ES siūlomos normos. Anot specialisto, šįmet kaip tik yra peržiūrimi energinio naudingumo klasių reikalavimai, todėl jie gali šiek tiek kisti – kai kuriems pastatams gali būti sušvelninami, o kai kuriems – sugriežtinami. Lietuvoje energinių klasių reikalavimai dabar galioja pagal 2012 m. atliktus skaičiavimus ir situacijos analizę bei pagal ES patvirtintus optimalius lygius. Pasak T. Baranausko, daliai pastatų, kaip tai leidžia ES direktyvos, minėti reikalavimai yra truputį aukštesni nei optimalus lygis, pavyzdžiui, gyvenamiesiems individualiems namams. Modernizuojamiems pastatams optimalus ES lygis pagal dabar Lietuvoje galiojančius reikalavimus dar nepasiektas. 2017 m. buvo atlikti nauji skaičiavimai Lietuvoje ir šįmet yra peržiūrimi techniniai reglamentai. Gali būti, kad bus pakoreguota dalis rodiklių,

bet didelių pokyčių kalbant apie energinio naudingumo klasių reikalavimus nežadama.

Šoko terapija netaikoma Kitų ES šalių praktika, įvedant aukšto energinio naudingumo klasių reikalavimus, labai įvairi. Anot T. Baranausko, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, La tvijoje, net vyksta teisminiai procesai, nes ES direktyvose numatyti tikslai neįgyvendinami. A+ energinio naudingumo ar panašūs reikalavimai naujiems pastatams, kuriuos nuo šiemet taiko ir Lietuva, nuo 2014–2015 m. jau galioja Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje. Estijoje tokie reikalavimai taikomi nuo 2016 m. vidurio. „Lietuvoje nėra taikoma šoko terapija ir rinkai yra sudaromas laikotarpis prisitaikyti prie aukštesnių energinio naudingumo reikalavimų, todėl labiau tikėtina, kad rinka gali geriau pasiruošti“, – teigė Aplinkos ministerijos specialistas.

Viktorijos Karpovaitės nuotr.

67


„Statybos ir architektūros“ nuotr. „Statybos ir architektūros“ nuotr.

teisė

Statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė: ko moko teismų praktika? Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros vedėjas prof. dr. Sigitas MITKUS

Statinio statybos techninė priežiūra pagrindiniame viešosios statybos teisės šaltinyje – Statybos įstatyme yra įvardyta kaip viena iš statybos techninės veiklos pagrindinių sričių. Tai statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, teisės aktų reikalavimus.

68  2018 Nr. 6


teisė

S

tatinio statybos techninio prižiūrėtojo teisinis statusas taip pat apibrėžtas Statybos įstatyme. Pagrindiniai jo požymiai šie:

• fizinis asmuo: architektas ar statybos inžinierius; • turi atitinkamą kvalifikacijos atestatą; • atstovauja statytojui (užsakovui); • vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai; • atlieka statinio bendrųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas; • koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą; • pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Detaliai statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos išdėstytos Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Statytojas (užsakovas) statinio statybos techninės priežiūros organizavimą gali pavesti organizuoti statinio statybos valdytojui arba statinio statybos techninės priežiūros rangovui, kurie gali būti ir juridiniai asmenys. Šie subjektai statytojui (užsakovui) atsako už tinkamą statybos techninio prižiūrėtojo parinkimą ir kitus sutartiniu pagrindu prisiimtus įsipareigojimus. Bet kokiu atveju statinio statybos techninio prižiūrėtojo statusą įgyja tik juo paskirtas fizinis asmuo. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimai reglamentuoti Statybos įstatyme ir aukštesnę teisinę galią turinčiame dokumente – Civiliniame kodekse. Civilinis kodeksas išskiria keturis subjektus: rangovą, projektuotoją, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ir statinio projekto ekspertizės rangovą, atsakingus už: • statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą (6.696 str. 1 d.); • defektus, nustatytus per garantinį terminą (6.697 str. 3 d). Pirmą kartą atsakomybės dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo klausimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje buvo sprendžiamas 2006-02-22 nutartyje. TŪB „Vikensta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo įmonės „Skala“ 32  635  eurus (112 594 Lt) atliktų statybos darbų garantiniu laikotarpiu atsiradusiems trūkumams ištaisyti. Teismai nustatė šias faktines aplinkybes:

• šalių rangos sutartimi buvo nustatytas penkerių metų garantinis laikas, per kurį atsirado namo defektai: plyšiai išorinėse ir vidinėse sienose, cokolinio aukšto perdengimuose, pirmojo aukšto grindyse, nesandari stogo danga, nepakankamai gera horizontali ir vertikali hidroizoliacija; • defektų atsiradimo priežastis – nuokrypiai nuo statybos projekto statybos metu; • statinio projektas pakeistas savavališkai, neturint projekto konstruktoriaus leidimo, nebuvo atlikta statinio projekto ekspertizė; • statinio statybos neprižiūrėjo techninės priežiūros atstovas. Atsakovas defektų fakto neginčijo. LAT pažymėjo, kad, nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Defektų atsiradimo priežastis – nukrypimas nuo projekto buvo atliekamas užsakovo pageidavimu. Nepaisydamas to, Teismas sprendė, kad tokių užsakovo pageidavimų pasekmės tenka rangovui, nes jis turėjo įspėti užsakovą apie galimas pasekmes, o, to nepadaręs, atsako už darbo trūkumus (CK  6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Kartu Teismas pripažino, kad rangovo atsakomybė turėtų būti mažinama, nes: • neteisingus nurodymus rangovui teikė pats užsakovas; • užsakovas nevykdė statybos techninės priežiūros, nors jis pats buvo statinio statybos techninis prižiūrėtojas (pagal statybos rangos vykdymo metu galiojančią teisę statinio statybos techniniu prižiūrėtoju galėjo būti ir juridinis asmuo – pats statytojas (užsakovas). LAT sprendė, kad dėl minėtų aplinkybių statytojo (užsakovo) atsakomybė turėtų būti sumažinta 40  procentų. Teismas neišskyrė, kokia atsakomybės mažinimo dalis tenka kiekvienai atsakomybės mažinimo priežasčiai. Tačiau įvertinant tai, kad analogiškoje situacijoje, kai nebuvo privaloma atlikti techninės priežiūros, teismai rangovo atsakomybę mažino 25 proc. (žr. toliau aprašytą c. b. Nr. Nr. 3K-3-396), galima daryti išvadą, kad teismas nusprendė, jog atsakomybė buvo sumažinta:

1) dėl to, kad statytojas (užsakovas) davė rangovui netinkamus nurodymus – 25 proc.; 2) dėl to, kad statytojas (užsakovas) nevykdė techninės priežiūros – 15 proc. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-396 ieškovas A. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo A. S. 1739 eurus (6000 Lt) įsiskolinimo ir delspinigius. Teismas nustatė, kad pagal 2004-10-29 sutartį ieškovas įsipareigojo suremontuoti atsakovo pastato stogo dangą – užtaisyti atskirais lopais galimas vandens įtekėjimo vietas. Ieškovas atliko sutartyje aptartus darbus. Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad stogo dangos remonto darbai pagal šalių sutartį atlikti be esminių trūkumų. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti už atliktus darbus. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo atlikti darbai, nors ir atitiko sutartyje nustatytas sąlygas ir reikalavimus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, tačiau iš esmės negalėjo duoti tokio rezultato, kurio tikėjosi sudarydamas sutartį atsakovas, t. y. bendras pastato stogo pratekėjimas nebuvo pašalintas. Ieškovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko stogo dengimo darbus pagal atsakovo nurodymus konkrečiuose stogo plotuose, žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad tokių nurodymų vykdymas gali turėti neigiamos įtakos atliekamų darbų tinkamumui apie tai neįspėjęs užsakovo. LAT paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui buvo priteista 869,5  euro (3000  Lt). Įvertinant tai, kad avansu jau buvo sumokėti 1739  eurai (6000  Lt), o sutarties kaina buvo 3478  eurai (12  000 Lt), galima daryti išvadą, kad teismai dėl netinkamų užsakovo nurodymų atliktų darbų kainą sumažino 25 procentais. Civilinėje byloje Nr. 3-K-3-585/2008 teismai nustatė, kad rangovas (įmonė „Laugina“) pagal sutartį su užsakovu (įmonė „Agaras“) statydamas skerdyklos pastatą su pagalbinėmis patalpomis, gyvulių laikymo gardus ir skerdyklos nuotekų valyklą nukrypo nuo projekto, dalis nukrypimų nuo projekto buvo padaryta užsakovo pageidavimu arba jie buvo suderinti su užsakovu. Techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė užsakovo darbuotojas. Visų instancijų teismai sprendė, kad rangovo atsakomybė už defektų atsiradimą turi būti mažinama 40 procentų. Tokiu būdu teismai nuosekliai laikėsi civilinėje  byloje Nr.

69


teisė

ATSAKOMYBĖS DALYS UŽ NETINKAMUS STATYBOS DARBUS

3K-3-135/2006 suformuotos praktikos. Todėl galima daryti išvadą, kad teismai dėl netinkamo techninės priežiūros vykdymo rangovo atsakomybę taip pat mažino 15 procentų. Nuo nuosekliai pradėtos formuoti teismų praktikos buvo nukrypta civilinėje byloje Nr. 3K3-343/2009. Joje kilo ginčas tarp subsubrangovo (įmonė „Angel stone“) ir subrangovo (ben drovė „Ulgis“). Rangos sutartimi atsakovas (subsu brangovas) įsipareigojo atlikti fontano montavimo darbus. Darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovas darbų trūkumų nepašalino. Ieškovas (subrangovas) nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti nuostolius. Defektų šioje byloje priežastis  – netinkami statybos produktai, kuriuos tiekė ieškovas (įmonė „Ulgis“). Teismai nustatė, kad statybos produktų netinkamą kokybę atsakovas galėjo nustatyti vizualiai ir pagal atitikties dokumentus, kuriuos turėjo išsireikalauti iš ieškovo. Tai prilygintina netinkamų nurodymų davimui ir jų vykdymui. Pagal jau aptartą teismų praktiką, tokiu atveju šalims būdavo dalijama atsakomybė ir nustatoma atsakomybė už techninės priežiūros nevykdymą. Šioje byloje teismai laikė, kad visa atsakomybė šiuo atveju tenka subsubrangovui (įmonei „Angel stone“) ir jo atsakomybė nebuvo mažinama, atsižvelgiant į tai, kad netinkamus nurodymus naudoti nekokybiškus statybos produktus davė subrangovas – profesionalus statybos rangovas. Teismai šioje byloje niekaip neįvertino ir netinkamai vykdytos techninės priežiūros atsakomybės  – pagal Statybos įstatymą techninis prižiūrėtojas privalo neleisti statyboje naudoti nekokybiškų statybos produktų. Tačiau teismų sprendimą šiuo aspektu galima paaiškinti tuo, kad techninę priežiūrą privalo organizuoti užsakovas, bet ne subrangovas, ir tuo, kad bylos šalys nekėlė statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimo. Todėl galima daryti išvadą, kad šioje byloje nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, formuojančios techninio prižiūrėtojo atsakomybę.

Teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad ne kiekvienu atveju dėl rangovo darbų defektų yra atsakingas ir techninis prižiūrėtojas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008 teismai nustatė, kad subrangovas (įmonė „Laugina“) atliko pastato betoninių grindų įrengimo darbus, o rangovas (bendrovė „Valvikė“) nepasirašė darbų priėmimo aktų ir pareiškė pretenzijas dėl darbų kokybės. Betoninės grindys buvo įrengiamos esant nesandariam stogui, pro kurio skyles krituliai plovė betoninį grindų pagrindą, dėl to susidarė grindų defektų. LAT pažymėjo, kad byloje nustatyta nuostolių atsiradimo priežastis yra ta, kad subrangovas nesilaikė betoninių grindų įrengimo technologinių reikalavimų ir dėl to pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl darbų kokybės, ir, priešingai, ieškovo veiksmai organizuojant darbus neturėjo įtakos atliekamų darbų kokybei, dėl to nebuvo betoninių grindų defektų atsiradimo priežastis. 2009–2013 m. LAT nebuvo nagrinėjamos bylos, susijusios su techninio prižiūrėtojo teisine atsakomybe. Nuo 2014 m. tokios bylos buvo nagrinėjamos ir teismai savo sprendimais iš dalies keitė savo praktiką bei pasisakė dėl statybos techninio prižiūrėtojo teisinio statuso ypatumų. Rangovas (įmonė „Klaipėdos hidrotechnika“) kreipėsi 3K-3-3/2014 į teismą, prašydamas priteisti iš užsakovo (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos) 376  697  eurus (1 299 606 Lt) skolą už atliktus defektų pašalinimo darbus (civilinė byla Nr. 3K-3-3/2014). Byloje nustatyta, kad 2004 m. ieškovas ir atsakovas sudarė krantinės Nr.  142 rekonstravimo statybos rangos sutartį Nr. 34-2004-566, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti krantinės statybos ir kranto tvirtinimo darbus Malkų įlankoje. Atlikus darbus krantinės jungtinėje sienutėje atsirado plyšių. Ieškovė savo sąskaita atliko defektų ištaisymo darbus, tačiau pareikalavo užsakovo už juos atlyginimo, nes, jos manymu, defektų atsirado dėl užsakovo kaltės. Ieškinys 28‘936,76 Lt

Užsakovas

Generalrangovas

UAB Kortas

1 pav. Civilinės bylos Nr. Nr.3K-3343/2009 sutartinių santykių ir teisminio ginčo schema.

70  2018 Nr. 6

Subrangovas UAB Angel Stone

Subsubrangovas UAB Ulgis

Priešieškinys 36‘972,18 Lt

Nevykdyta (netinkamai vykdyta) statybos techninė priežiūra 15 proc.

Netinkami užsakovo nurodymai 25 proc.

Rangovas 60 proc.

2 pav. Atsakomybės dalys už netinkamos kokybės statybos darbus.

Šioje byloje rangovas neigė savo atsakomybę už šiuos defektus ir šią poziciją grindė šiais motyvais: • defektų atsirado dėl netinkamų užsakovo nurodymų: užsakovo pateiktame techniniame projekte nustatytas netinkamas darbų vykdymo būdas – įlaidinių sienų ir polių įrengimas kalimo būdu, o užsakovo užduotis rangovui yra privaloma; • užsakovas buvo ir techninis prižiūrėtojas, todėl atsako už defektus, atsiradusius dėl nukrypimo nuo projekto; • užsakovas žinojo apie nukrypimus, su jais sutiko, o tai, ieškovo nuomone, prilygsta užsakovo nurodymui (užduočiai), kurio rangovas privalo laikytis. LAT atkreipė dėmesį į tai, kad užsakovas nebuvo techninis prižiūrėtojas. Pagal Statybos įstatymą užsakovas techninę priežiūrą organizuoja skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statybos įstatymas taip pat nustato, kad techniniu prižiūrėtoju gali būti tik fizinis asmuo. Todėl užsakovas ir techninis prižiūrėtojas yra skirtingi statybos dalyviai ir jų tapatinti negalima. Tuo atveju, kai statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovo darbuotojas, paskirtas techniniu prižiūrėtoju, šiam netinkamai atlikus savo pareigas, užsakovo atsakomybė gali kilti ne dėl jo, kaip statybos rangos sutarties šalies, pareigų pažeidimo, bet – kaip darbuotoją (šiuo atveju – techninį prižiūrėtoją) samdančiam asmeniui.


taip sprendė dėl užsakovo atsakomybės neorganizavus techninės priežiūros. Statybos rangos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas pastatys rąstinį namą. Užsakovas pareiškė pretenziją dėl netinkamos pastatyto pastato kokybės. Faktą, kad pastatas pastatytas su defektais, patvirtino ir teismo paskirta ekspertizė. Ekspertizės išvadoje nustatytos šešios defektų grupės, iš jų dėl keturių defektų grupių rangovas nurodytas kaip atsakingas asmuo, o statinio techninė prižiūrėtoja paminėta kaip asmuo, galėjęs pastebėti šiuos trūkumus techninės priežiūros metu. LAT šioje byloje sprendė, kad dėl neorganizuotos techninės priežiūros rangovo atsakomybė mažintina 15 procentų. Teismai išskyrė du atvejus, kai kyla atsakomybės klausimai, susiję su technine priežiūra: viena vertus, užsakovas techninės priežiūros neorganizavo, nors ją turėjo organizuoti, antra vertus, užsakovas techninę priežiūrą organizavo, tačiau techninis prižiūrėtojas ją atliko netinkamai. Pirmuoju atveju atsakomybė tenka užsakovui, antruoju – statybos techniniam prižiūrėtojui. Bet kuriuo atveju siekiant nustatyti atsakomybę užsakovui ar techniniam prižiūrėtojui būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nevykdytos ar

netinkamai vykdytos techninės priežiūros ir atsiradusios žalos (defektų). Užsakovui gali kilti atsakomybė už techninės priežiūros nevykdymą tik tokiu atveju, jeigu jis privalėjo organizuoti techninę priežiūrą, bet to nepadarė. Užsakovas laikomas neorganizavusiu techninės priežiūros net ir tuo atveju, jeigu jis formaliai sudarė sutartį su techniniu prižiūrėtoju, bet realiai techninės priežiūros neorganizavo. Teismai nepripažino užsakovo atsakomybės dėl netinkamai vykdytos techninės priežiūros, jeigu užsakovas tinkamai paskyrė techninį prižiūrėtoją. Užsakovo atsakomybė už netinkamai vykdytą techninę priežiūrą neatsiranda net ir tuo atveju, jeigu techninis prižiūrėtojas nusamdytas pagal darbo sutartį, t. y. jis yra užsakovo darbuotojas. Tokiu atveju atsakomybėn gali būti traukiamas tik savarankiškas statybos dalyvis – techninis prižiūrėtojas. Užsakovo atsakomybė tuomet gali kilti kitu pagrindu  – kaip darbdavio atsakomybė už darbuotojo veiksmais sukeltą žalą. Atsakomybės dydis dėl techninės priežiūros nevykdymo ar netinkamo vykdymo teismų praktikoje svyruoja 10–15 procentų. Aiškūs kriterijai, kokiu būdu galima nustatyti techninės priežiūros atsakomybės dalį, nenustatyti.

„Statybos ir architektūros“ nuotr.

Analogiškos nuostatos LAT laikėsi ir po dviejų dienų priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3-K-3-20/2014. Šioje byloje pastato naudotoja, DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ pareiškė ieškinį rangovei įmonei „Santechnikos verslas“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal statybos rangos sutartį su įmone „Sklypo servisas“ daugiabučiame gyvenamajame name atliko pastato vidaus vandentiekio, buitinės, lietaus nuotekų ir kondensato surinkimo vamzdyno montavimo bei surinkimo darbus. Ieškovas garantiniu laikotarpiu pastebėjo, kad automobilių aikštelėje iš buitinių nuotekų šalinimo vamzdyno sunkiasi vanduo. Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, teigė, kad užsakovei taip pat turi tekti dalis atsakomybės už defektus, nes ji vykdė techninę priežiūrą. Tačiau LAT pakartotinai išaiškino civilinėje  byloje Nr.  3K-3-20/2014 išdėstytus motyvus ir pažymėjo, kad užsakovas ir techninis prižiūrėtojas yra skirtingi statybos dalyviai ir užsakovui negali kilti atsakomybės už kito dalyvio veiksmus. LAT taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai turėjo tenkinti atsakovės prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis techninę priežiūrą atlikusius asmenis. Tačiau LAT taip pat konstatavo, kad tai negali būti sprendimo panaikinimo pagrindas. Atsakovė, manydama, kad techninis prižiūrėtojas taip pat yra atsakingas už nustatytus defektus, turi teisę jam pareikšti reikalavimą atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015 teismai šiek tiek pakeitė savo nuostatą dėl atsakomybės dalies, tenkančios techniniam prižiūrėtojui. Užsakovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ pareiškė ieškinį rangovui „Rustonas“, kuriame, be kita ko, reikalavo pašalinti statybos darbų defektus. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigojo pastatyti kavinę-viešbutį. Teismo ekspertizė nustatė, kad rangovas nekokybiškai atliko perdangos ir stogo konstrukcijų apšiltinimą, panaudojo netinkamos kokybės mineralinę vatą, sluoksniai nepersidengia, neįrengė garo izoliacijos ant perdangos, stogas peršąla ir virtuvės zonoje susidarantis šalčio tiltelis gadina gipskartonio plokščių apdailą, atsiradę trūkių sienų sandūroje. Užsakovas nepasamdė techninio prižiūrėtojo, todėl teismai mažino rangovo atsakomybę 10 procentų. Šis dydis nežymiai skyrėsi nuo iki tol teismų praktikoje suformuoto 15 proc. dydžio. Dėl atsakomybės dalies, tenkančios techniniam prižiūrėtojui, teismai sprendė ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016. Šioje byloje LAT

Atsakomybės dydis dėl techninės priežiūros nevykdymo ar netinkamo vykdymo teismų praktikoje svyruoja 10 – 15 procentų. Aiškūs kriterijai, kokiu būdu galima nustatyti techninės priežiūros atsakomybės dalį, nenustatyti. / Sigitas MITKUS /

71


architektūra

Architektūra kitaip: būdas nusiraminti ir priemonė diskutuoti

72  2018 Nr. 6


Karina SĖRIKOVA

Jau seniai architektūra nėra tik priemonė aplinkos erdvei formuoti, statiniams projektuoti ir kitaip žmogaus gyvenamajai aplinkai planuoti. Architektūra – tai mokslas, menas, visuomenės švietimo ir diskusijų diskursas įvairiomis kultūros, kartais ir politikos temomis. Siekiant „įdarbinti“ architektūrą, Lietuvoje atsirado kelios šios srities profesionalų iniciatyvos, skirtos padėti visuomenei mąstyti kritiškai, diskutuoti ir reikšti savo nuomonę. Iniciatyvos kaip būdas nusiraminti

Architektas turėtų būti kūrėjas plačiąja prasme

viejų tokių iniciatyvų autorius – architektas Audrius Ambrasas, sukūręs architektūrines-menines akcijas: pasiūlymą Žaliojo tilto skulptūrų problemai spręsti ir solidarumą pažadinusią trumpalaikę šviesos

Visai neseniai architektas įgyvendino dar vieną knietėjusią idėją – Lietuvos 100-ojo gimtadienio išvakarėse, vasario 15–16  d., Vilniuje, skvere tarp Genocido aukų muziejaus bei Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos, surengė šviesos instaliaciją, skirtą kovoms už laisvę, laisvą dabartį įprasminti ir žmonėms laisvai ateičiai vienyti. Instaliacijos metu į dangų pakilo milžiniškas šviesos paminklas.

D

instaliaciją šalia Lukiškių aikštės. Pasak A. Ambraso, architektūra visada sprendžia uždavinius  – dažnai sudėtingus ir racionaliai tarsi niekaip neišsprendžiamus. Todėl būtent ją pasirinko kaip priemonę savo nuomonei išreikšti dėl viešoje erdvėje tvyrančių diskusijų tiek dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo, tiek dėl laisvės kovų įamžinimo: „Tiesiog pamačiau galimus sprendimus ir tos mintys taip degino, kad teko jas paleisti.“ Pirmasis toks projektas – „Žaliojo tilto skulptūrų redukcija“. Tuomet, kai viešojoje erdvėje netilo diskusija, ar palikti Žaliojo tilto skulptūras kaip skausmingos istorijos ženklus, ar jas nukelti, architektas A.  Ambrasas išsprendė dilemą, kaip neutralizuoti skulptūrų ideologinį patosą, išsaugoti meninį tilto architektūros vientisumą ir sukurti naują pridedamąją vertę. Jis pasiūlė į skulptūras pažvelgti kitu kampu – ant jų akmeninių pjedestalų pastatyti plienines ažūrines konstrukcijas, kurios nesiliestų prie skulptūrų, tik įrėmintų jas. „Konstrukcijos skulptūroms suteikia muziejinio eksponato vertę ir yra aliuzija į konteinerį  – tarsi paruošta išvežti. Taip sovietinę ideologiją liudijančios skulptūros būtų tapusios vienu iš Vilniaus kaip miesto-muziejaus artefaktu. Projektą buvo planuota įrengti per festivalį „Vilnius Street Art“ ir eksponuoti 3 mėnesius. Tačiau miesto savivaldybės prašymu projekto įgyvendinimas atidėtas „ramesniems laikams“, o vėliau, kaip žinome, skulptūros nuo tilto buvo nuimtos“, – pasakojo idėjos autorius. Skvere tarp Genocido aukų muziejaus bei Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos buvo surengta šviesos instaliacija, skirta kovoms už laisvę. Norbert Tukaj nuotr.

73


architektūra

A. Ambraso nuotr.

Projektas „Žaliojo tilto skulptūrų redukcija“ prasidėjo tuo metu, kai viešojoje erdvėje netilo diskusija, ar palikti Žaliojo tilto skulptūras kaip skausmingos istorijos ženklus, ar jas nukelti.

Mūsų tikslas – prisidėti prie architektūros kultūros sklaidos ir ugdymo šalyje. Todėl inicijuojame įvairius projektus. / Sandra ŠLEPIKAITĖ /

74  2018 Nr. 6

„Spindulį švietė keturi galingi prožektoriai su specialia optika, padedančia koncen t ruoti šviesą į kuo siauresnį srautą. Instaliacija buvo įrengta ten, kur siūlėme pastatyti laisvės kovų dalyviams skirtą paminklą. Manau, kartais tiesiog reikia atsipalaiduoti ir nekreipti dėmesio į visokius įsišaknijusius stereotipus, o į problemas pažvelgti iš šalies. Nebijoti netikėtų sprendimų, imtis atsakomybės, nebijoti pasakyti ir padaryti“, – pabrėžė architektas. Paklaustas, kodėl tokiais projektais jam svarbu šviesti visuomenę, pašnekovas atsakė: „Architektūra yra glaudžiai susijusi tiek su kultūra, tiek su politika. Architektas privalo girdėti visuomenę, tačiau ir visuomenė turi lavintis, norėti suprasti ir vertinti architektūrą ne tik kaip statybos pramonės ir medžiagų gamintojų pagamintą produktą. Taip pat ir todėl, kad architektai turėtų labiau pozicionuoti save kaip kūrėjus plačiąja prasme, o ne tik kaip užsakymus vykdančius projektuotojus.“

Tikslas – pažinti savo architektūrinę aplinką 14 m. veikianti viešoji įstaiga „Architektūros fondas“ taip pat intensyviai prisideda prie visuomenės supažindinimo su architektūra. „Architektūros fondo“ iniciatyvos yra paremtos savanoriška veikla. Mūsų tikslas  – prisidėti prie architektūros kultūros sklaidos ir ugdymo šalyje. Todėl inicijuojame įvairius projektus. Per organizacijos gyvavimo laiką iš įvairių savanoriškų iniciatyvų išsivystė keli dideli ir tęstiniai projektai, subūrę skirtingas auditorijas: architektūros ir kitų sričių profesionalus, studentus ir plačiąją visuomenę“, – teigė „Architektūros fondo“ direktorė Sandra Šlepikaitė. „Architektūros fondas“ nuo 2010  m. organizuoja paskaitų apie architektūrą ciklus „Architektūros [pokalbių] fondas“, publikuoja leidinius, rengia parodas ir diskusijas, taip pat organizuoja projektą „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“,


Giedriaus Akelio nuotr.

„Architektūros fondas“ intensyviai prisideda prie visuomenės supažindinimo su architektūra. „Open House Vilnius“ sukuria galimybę kiekvienam domėtis architektūra ir ją pažinti. Projektas „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“, skirtas vaikams mažuosiuose šalies miesteliuose ir kaimuose.

„Architektūros fondo“ nuotr.

pasižymintys architektūros kokybe, svarba miestui ir bendruomenėms. Pastatuose programoje nurodytu laiku vyksta ekskursijos, jas veda gidai-savanoriai, pastatų architektai ir jų „gyventojai“. Anot „Architektūros fondo“ direktorės, šios iniciatyvos yra svarbios, nes jos padeda pažinti architektūrą, skatina kritiškai vertinti savo architektūrinę aplinką, įgalina prisidėti prie architektūros kultūros formavimo ir sklaidos.

Norbert Tukaj nuotr.

skirtą vaikams mažuosiuose šalies miesteliuose ir kaimuose, šiemet antrą kartą atstovauja Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje, o vienas žinomiausių, plačiajai visuomenei skirtų „Architektūros fondo“ projektų – „Open House Vilnius“. „Open House Vilnius“ – tai atviros architektūros savaitgalis, kurio tikslas  – sukurti galimybę kiekvienam domėtis architektūra ir ją pažinti. Per šį savaitgalį duris atveria Vilniaus pastatai,

75


pasaulis

Daiva NICCOLINI

Gyventi

Jakob Boserup nuotr.

saulėtame kalno šlaite

76  2018 Nr. 6


Dennis Rasmussen, Eva Hviid-Nielsen, Joao Vieira Costa, Jorn Jensen, Karsten V. Vestergaard, Karsten Hammer Hansen, Leon Rost, Louise Steffensen, Malte Rosenquist, Mia Frederiksen, Ole Elkjar-Larsen, Ole Nannberg, Roberto Rosales Salazar, Rong Bin, Sophus Sobye, Soren Lambertsen, Wataru Tanaka

Traeprisen nuotr.

Kiti komandos nariai: Henrick Poulsen, Annette Jensen, Dariusz Bojarski,

Modernios architektūros pradininkas šveicaras Le Corbusier (tikrasis vardas Charlesas-Edouardas Jeanneret) viename savo sparnuotų posakių teigė, kad gyvenamasis namas turi būti tobula ir patogi mašina gyventi. Įkvėpti šios idėjos, Jakob Boserup nuotr.

architektas Jakobas Lange, kartu su architektų biuru „Bjarke Ingels Group“ (PLOT= BIG ir JDS), Kopenhagos centre, Orestado rajone, suprojektavo du gyvenamuosius blokus, kurių formos atitinka raidžių V ir M kontūrus.

Š

Iwan Baan nuotr.

į darbą architektai pratęsė ir išvystė antrame projekte, pavadintame „Mountain House“ (liet. „namu-kalnu“). Užduotis – sukurti idealiai veikiantį miestą ir suteikti jo gyventojui galimybių mėgautis augalų artumu, ramybe, taip pat sąlygas sykiu būti ir mieste, ir užmiestyje. Projekte išryškintas ryšių, transporto ir žaliųjų miesto zonų vaidmuo urbanistiniame kontekste. Kitas tikslas buvo siekti viso miesto architektūrinės vienovės išlaikant

svarbias sąlygas – individo mieste laisvę ir gyvenimo ramybę. Namo-kalno „mašina gyventi“ įkūnija saulės šviesos, panoraminių vaizdų ir nedidelių žaliųjų plotų integracijos idėją. Pačių kūrėjų teigimu, projektuojant namą-kalną 1/3 skirta gyvenamajam plotui, o 2/3 – automobilių stovėjimo aikštelėms. Tai lyg storas betono sluoksnis, padengtas plonu gyvenamųjų namų sluoksniu. Namo plotas – 33  tūkst.  kv.  m, statybos metai  – 2007. Visuose trijuose namuose keliamas uždavinys – maksimaliai pritraukti dienos šviesą, išsaugoti privatumą ir sukurti panoraminius vaizdus.

Architektai suprojektavo idealiai veikiantį miestą, kuriame jo gyventojai galėtų mėgautis augalų artumu, ramybe.

Dragor nuotr.

Prioritetai – laisvė ir ramybė

Visuose trijuose namuose siekta maksimaliai pritraukti dienos šviesą.

77


pasaulis

Neįprastas stovėjimo aikštelių sprendimas Namo-kalno architektūrinis įvaizdis primena užmiesčio apylinkėje išdygusio kalno, kuriame kylančia tvarka išdėstyti 10-ties aukštų apartamentai, vaizdą. Projekto stuburas – automobilių stovėjimo aikštelės, vis aukštėjančios ir kylančios lyg kalnas, panaudojimas namo pamatams.

Tai tarytum betono kaskados, prasidedančios pirmame ir besibaigiančios vienuoliktame aukšte. Užuot namą ir stovėjimo aikštelių bloką suprojektavę vieną šalia kito, architektai nusprendė abi funkcijas susieti. Kaip žinoma, automobilių stovėjimo aikštelė vienokiu ar kitokiu būdu turi būti sujungta su gatve, o namams visada reikalinga saulė, šviežias oras ir panoraminiai vaizdai. Todėl visi apartamentai turi sodus, įrengtus ant

stogų, atsiveriančius į saulėtąją pusę. Dešimtame aukšte įrengta ir visuomeninė gatvės automobilių stovėjimo aikštelė. Iš viso name yra 480 automobilių stovėjimo aikštelių, kurias jungia nuolydinis keltuvas, judantis išilgai vidinių kalno sienų. Kai kur čia lubų aukštis siekia net 16 m, taip sukuriama katedros formos erdvė.

Jens Lindhe nuotr.

Ulrik Jantzen nuotr.

Name-kalne kylančia tvarka išdėstyti 10-ties aukštų apartamentai.

78  2018 Nr. 6


Carsten Kring nuotr.

BIG Bjarke Ingels Group nuotr.

Terasų principu suprojektuotame pastate viena apartamentų dalis yra įstiklinta ir susisiekianti su išoriniu kiemeliu-sodeliu. Čia įrengtos tikros vasaros terasos po atviru dangumi, kuriose galima leisti laisvalaikį. Nuo apartamentų jas teskiria tik slankiosios durų sistemos. Išorėje atviras terasas vieną nuo kitos, kaip ir apartamentus, skiria mediniai atitvarai. Kiekviename aukšte suprojektuoti uždari sodeliai gana platūs, užtikrinantys gyventojų privatumą. Visas namas-kalnas apjuostas metalinėmis perforuotomis plokštėmis. Dieną juodos perforacijos blizgančiame aliuminio skyde primena gigantišką Everesto kalno fotoreprodukciją. Taip į vidines stovėjimo vietų erdves

patenka saulės šviesos ir oro. Naktį šis piešinys atrodo tarsi fotonegatyvas, kai fasadai iš vidaus apšviečiami skirtingomis spalvomis. Name-kalne įdiegtos kai kurios pažangios ir tvarios technologijos. Viena jų – lietaus vandens, kuris vėliau naudojamas terasose augantiems augalams drėkinti, surinkimas požeminėje cisternoje. Šis namo projektas yra gavęs tiek nacionalinių, tiek tarptautinių apdovanojimų: 2008  m. Pasauliniame architektūros festivalyje jis pripažintas geriausiu namu, 2009 m. tapo geriausiu šiaurietišku daugiabučiu namu „Mies Van Der Rohe“ apdovanojimuose, gavo Urbanistikos instituto apdovanojimą, 2011-aisiais „Jorn Utzon“ betono statulėlę ir daugelį kitų.

Namas-kalnas apjuostas metalinėmis perforuotomis plokštėmis.

Ulrik Jantzen nuotr.

Poilsiui – terasos po atviru dangumi

Išorėje atviras terasas vieną nuo kitos skiria mediniai atitvarai.

79


Užs.

Naujos technologijos statybų sektoriuje: šveicarų įmonė nori pradėti revoliuciją Šveicarijos statybinės įrangos nuomos lyderė „Avesco Rent“ pirmąkart plečia savo verslą už šios šalies ribų – nuo gegužės vidurio kompanija ėmėsi veiklos ir Lietuvoje. 2017-aisiais „Avesco Rent“ apyvarta Šveicarijoje siekė 60 mln. eurų. Tikimasi, kad 5 mln. eurų investicijos į nuomai skirtos įrangos parką padės padvigubinti pajamas iš nuomos verslo Lietuvoje. „Avesco Rent“ atstovai teigia, kad bendrovės plėtra neapsiribos Lietuva – 2019-aisiais planuojama atidaryti padalinius Latvijoje ir Estijoje. Kodėl Lietuva? asak „Avesco Rent“ generalinio direktoriaus Vincento Albasini, Lietuva, kaip pirmoji įmonės rinka už Šveicarijos ribų, pasirinkta neatsitiktinai. „Mums pasitaikė proga perimti teisę atstovauti prekės ženklui „Caterpillar“ Baltijos šalyse. Tuo, be abejo, pasinaudojome – tai puiki galimybė augti. Šiuo metu „Avesco Rent“ jau yra viena statybinės įrangos pardavimo lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Atliktas Baltijos šalių rinkų tyrimas parodė, kad šios rinkos itin palankios ir nuomos verslui vystyti. Remiantis tyrimo („IHS Markit“, 2018) duomenimis, statybos sektorius, palyginti su 2016 m., praėjusiais metais augo visose Baltijos šalyse: Estijoje užfiksuotas 18,7 proc. augimas, Latvijoje rinka augo 19,2 proc., o Lietuvoje statybos sektoriaus apyvarta padidėjo 6,9 procento. Nors bendras sektoriaus augimas didžiausias Estijoje, statybinės technikos ir įrangos nuoma sparčiau plečiasi Lietuvoje  – remiantis minėto tyrimo duomenimis, 2016  m. (palyginti su 2015  m.) nuomos rinka Lietuvoje augo 8,7  proc. (Estijoje  – 3,1,

P

Latvijoje – 8,6). Nuomos rinkos dinamika ir ateities perspektyvos turėjo didelės įtakos mūsų sprendimui“, – kalbėjo V. Albasini. Kita priežastis, anot V. Albasini, yra Lietuvos statybų rinkos pobūdis. „Veržlumas ir dinamika ryškūs ne tik infrastruktūros plėtros, bet ir gyvenamųjų pastatų statybos srityse. Atliktas rinkos tyrimas atskleidė Lietuvos rinkos potencialą. Be to, Lietuvos rinka daugeliu aspektų panaši į Šveicarijos  – o ją žinome puikiai. Lietuvoje taip pat jau buvo susiformavusi stipri ir kompetentinga ekspertų komanda. O ir „Wi-Fi“ tinklas čia vienas greičiausių pasaulyje  – tai labai svarbu naujam nuomos būdui, kurį siūlome, – šypsosi V. Albasini. – Tad žvaigždės susidėliojo itin palankiai.“

Siūlo nuomotis internetu „Avesco Rent“ į Lietuvos rinką žengia su išskirtiniu pasiūlymu – galimybe visą statybinę įrangą nuomotis internetu. Kompanija buvo pirmoji pasaulyje, pasiūliusi tokią paslaugą statybų sektoriui  – 2014  m. ši paslauga su prekės ženklu „FastRent“ pasiūlyta Šveicarijos rinkai. „Nuomos sektorius keičiasi kartu su paslaugų sritimi. Skai tmenizacija, nuolatinis ryšys ir produktyvumas

šiandien yra pagrindiniai konservatyviu laikytą statybų sektorių formuojantys veiksniai. Šiandien prieiga prie informacijos ir operatyvūs sprendimai statybų rinkai yra būtini. Minėtas rinkos tyrimas („IHS Markit“, 2018) taip pat parodė, kad dauguma nuomos sutarčių sudaromos pagal poreikį, tiesiai iš statybų aikštelės – labai nedidelė dalis nuomojamos įrangos suplanuojama iš anksto. Galimybė visą nuomos procesą atlikti internetu patenkina šį poreikį ir sutaupo laiko. Be abejo, prie įprastų būdų pripratęs vartotojas dėl to turi pakeisti savo įpročius. Bet jau po pirmo bandymo galima įsitikinti, kaip lengva tokį įprotį išsiugdyti. Todėl ir mūsų šūkis: lengva, kai len gva! O  tuomet jau nelieka klausimų, kas tokioje situacijoje laimi“, – teigia V. Albasini. Nuoma internetu nebus vienintelis būdas dirbti su „Avesco Rent“  – tradiciniai būdai (telefonu ar tiesiogiai padalinyje) taip pat išliks. „Šveicarijoje 30  proc. „FastRent“ kontraktų sudaromi internetu – esame įsitikinę, kad šis naujas, kitoks būdas nuomotis statybinę įrangą suras savo vartotoją ir Lietuvos rinkoje“, – pažymi „Avesco Rent“ vadovas V. Albasini. Daugiau informacijos: avesco-rent.lt.

Bendrovės „Avesco Rent“ generalinis direktorius V. Albasini. 80  2018 Nr. 6


Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2018/6)  

„Statyba ir architektūra“ – žurnalas apie statybas, projektavimą, nekilnojamąjį turtą, architektūrą, renovaciją, kultūros paveldą ir kitas s...

Statyba ir architektūra (2018/6)  

„Statyba ir architektūra“ – žurnalas apie statybas, projektavimą, nekilnojamąjį turtą, architektūrą, renovaciją, kultūros paveldą ir kitas s...