pixabay.com nuotr.
sprendimas
Architektas be technologijų – vizija (ne)įmanoma? Laikai, kai architektai braižydavo vien pieštuku ir liniuote ant popieriaus lapo, Indrė VOZGIRDAITĖ
lyg ir ne tokie seni, tačiau vaizdinys jau daugeliui kelia šypsnį. Naujausios technologijos sparčiai veržiasi ir į architektų darbo kasdienybę, tačiau ar visada jos būtinos? Ir koks reakcijos į technologijas scenarijus labiausiai paplitęs: jas skubėti priimti, ramiai stebėti, ignoruoti, atmesti?
Stipriai pakitusi prezentacija nžinierius architektas Marijus Surdokas teigia, kad technologijų inovacijos prideda kokybės ir žavesio projektavimo procesui, atveria naujų galimybių, todėl jis stengiasi reaguoti į siūlomas naujoves. Prieš maždaug šešerius metus M. Surdoko vadovaujama įmonė kartu su planšetinių kompiuterių
I
28 2018 spalis
žaidimų kūrėjais sukūrė papildytosios realybės maketus, kiek vėliau pradėjo videovizualizacijas, o šiemet architektūros prezentacijoms pristatė ir turus su virtualiosios realybės akiniais. Architektas sako, kad jų komanda šias technologijas jau gerai įvaldžiusi, jos netgi tapo jų kasdieniu darbo įrankiu: videovizualizacijų kūrimas naudojamas didžiajai daliai jų projektų, o virtualieji akiniai leidžia užsakovams leistis į turą po jų pačių projektuotus pastatus, kvartalus, gyvenvietes.
M. Surdokas pabrėžia, kad toks darbo patobulinimas visiškai nekeičia paties architekto talento ar architektūrinio kūrinio vertės ir kokybės, o tik leidžia užbėgti įvykiams už akių, pažvelgti į ateitį, parodo, kaip architekto vizija detaliai atrodytų realybėje, dar net nepastačius pastato. Todėl, pašnekovo manymu, šios technologijos naudingiausios patiems užsakovams, nes leidžia geriau suprasti tai, ką architektai projektuoja, dar projektavimo stadijoje virtualiai pasivaikščioti po objektą.