kai karšta, tad pagerina ir ant stogo įrengtų saulės sistemų darbą – kai stogas neįkaista, jos veikia efektyviausiai“, – vardijo KTU mokslininkė R. Bistrickaitė. Anot specialistės, ekstensyvaus tipo žalieji stogai, padengti nedideliu substrato sluoksniu ir apželdinti nereikliais augalais – samanomis, žolėmis, specifinės priežiūros nereikalauja. Architektų biuro „Baltic Architects Group“ architektas Marijus Surdokas, suprojektavęs ne vieną pastatą apželdintu stogu, teigia, kad tinkamai suprojektuotas ir kokybiškai įrengtas
apželdintas stogas yra viena architektūros detalių, kuri Lietuvoje yra vis dar vertinama ne dėl savo kokybės privalumų, bet dėl išskirtinės estetikos. „Žmonės renkasi pirkti būstą su apželdintu stogu daugiausia dėl to, kad jiems toks atrodo gražus ir patogus, nes galima išeiti ant stogo. Bet Lietuvoje dar mažai kas vertina tai, kad apželdintas stogas visų pirma naudingas savo techninėmis charakteristikomis“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Skandinavijoje, architekto teigimu, situacija kiek kitokia: žmonės, pripratę gyventi kalnų ir gamtos apsuptyje, mieliau rinktųsi kitas stogo apdailos medžiagas, bet dažnai renkasi apželdintą stogą vien dėl techninių ypatybių. Apželdintas stogas yra papildoma šilumos izoliacija žiemos metu, o vasarą saugo konstrukcijas nuo perkaitimo. Karkasiniams mediniams namams apželdintas stogas reikalingas dėl to, kad jo svoris visą laiką spaudžia namą ir esant vėjo apkrovoms neleidžia jam judėti – tokiu būdu užtikrinamas namo sandarumas.
67