17 G. Bartuškos nuotr.
Darius BAČINSKAS: daugiausia dėl ekonominių veiksnių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje naujoms pervažoms linkstama rinktis stacionariuosius tiltus. mieji (atidaromi juda pagal pastovią horizontalią ašį). Plėtojant judamųjų tiltų konstrukcijas buvo sukurti nauji konstrukciniai tiltų sprendimai, kurie kaip atskira atmaina gali būti priskiriami prie pagrindinių judamųjų tiltų.
Vertybė – operatyvumas
Ateityje Klaipėdos Biržos tiltą planuojama skirti tik pėsčiųjų reikmėms.
Įgyvendinant šį projektą planuojama kompleksiškai spręsti ir gretimų teritorijų bei objektų: centrinės Atgimimo aikštės, Muzikinio teatro, Jono kalnelio – sutvarkymo klausimus.
Pagal poreikį – skirtingi tipai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros profesorius daktaras Darius Bačinskas pastebėjo, kad pasaulyje tiltų statyba suintensyvėjo XIX amžiaus pradžioje, sparčiai plėtojant įvairias pramonės šakas ir kartu sausumos bei vandens transporto infrastruktūrą. Anot pašnekovo, daugelyje šalių dėl mažų aplinkinių statinių matmenų išpopuliarėjo įvairių judamųjų sistemų tiltai. Jie buvo statomi per vandens telkinius, siekiant pagerinti arba pakeisti laivybos sąlygas, ribojamas per mažos patiltės. Tiltai su pakeliamąja perdanga buvo statomi ten, kur būdavo tinkamas vertikalus profilis ir ribotas laivybos aukštis. Tilto tipas dažniausiai buvo parenkamas atsižvelgiant į reikalingą laivybos aukštį, taip pat estetines ir aplinkos sąlygas. Visų judamųjų tiltų judesiai yra sukimosi ir slinkimo kombinacijos. Skirtumai tarp šių modelių yra šioms slinktims parinktos ašys. Šiandien naudojami judamieji tiltai dažniausiai yra varstomieji (turi kontrasvorius ir yra atidaromi besisukant apie horizontalią ašį), pasukamieji (atsidaro sukantis apie vertikalią ašį), liftiniai arba vertikaliai pakeliamieji (atidaromi pakeliant be sukimosi ar pasislinkimo horizontaliai), transporteriniai ir įtraukia-
Varstomieji (pakeliamieji) tiltai gali būti vieno ar dviejų sparnų. Atitinkamos sistemos pasirinkimą dažniausiai lemia bendra tilto schema. „Visi varstomieji tiltai projektuojami taip, kad jėga tiltui valdyti būtų kuo mažesnė. Juose įrengiami kontrasvoriai, kurie atlieka stabilizavimo funkcijas, apsaugo nuo pasvirimų ir subalansuoja vidaus jėgas abiejose perdangos pusėse sukimosi ašies aspektu. Kontrasvoriai įprastai projektuojami taip, kad būtų išlaikomas naudingas kainos ir svorio santykis. Išoriniai kontrasvorių matmenys turi būti labai kruopščiai apskaičiuoti, kad tiltui atsidarant ar užsidarant tai neturėtų įtakos nejudančioms jo dalims“, – aiškino VGTU mokslininkas D. Bačinskas. Pašnekovas išskyrė ne vieną varstomųjų tiltų privalumą, palyginti su kitais judamaisiais tiltais. Pavyzdžiui, jų perdangos atidarymo ir uždarymo laikas yra trumpiausias. Kadangi perdanga pakeliama greitai, artėjantys laivai gali plaukti nemažindami greičio, o mažus laivus tiltai gali praleisti iki galo neatsivėrę. Šiuo privalumu pasižymi varstomieji dvisparniai tiltai. „Kai varstomasis tiltas iš dalies arba visiškai pakeltas, didžioji jo konstrukcijos dalis yra ne laivų plaukimo zonoje. Taigi laivui susidūrus su varstomuoju tiltu, apgadinimai būna daug mažesni nei pasukamojo ar vertikaliai pakeliamojo tilto atvejais. Laivas gali priplaukti arčiau varstomojo tilto, kol šis iki galo pasikels, o pasukamojo tilto atveju yra priešingai. Tai sutrumpina laiko tarpą, kol tilto perdanga pasikels, tad tokiu būdu sausumos eismas trikdomas mažiau. Be to, varstomieji tiltai, ypač dvisparniai, architektūriniu požiūriu yra priimtinesni už kitų tipų judamuosius tiltus“, – pripažino ekspertas. Kalbėdamas apie šio tipo tiltų trūkumus, VGTU profesorius D. Bačinskas pirmiausia įvardijo, kad jiems tenka atlaikyti didesnes vėjo apkrovas, kurios sukelia stiprius įtempimus atraminiuose mazguose, kai perdanga keliama. Tad varstomųjų tiltų mechanizmai turi būti stipresni nei liftinių ar pasukamųjų tiltų. „Dauguma dvisparnių varstomųjų tiltų, ypač tų, kurių kiekvienas sparnas dirba kaip gembė, veikiant laikinosioms apkrovoms, turi surakinimo mechanizmą perdangos viduryje, kuris linkęs nusidėvėti. Dažniausia nusidėvėjimo priežastis – transporto, ypač sunkiojo, keliami smūgiai. Nusidėvėjimui stiprėjant, stiprėja ir smūgiai, ilgainiui jie dar labiau paspartina dėvėjimosi intensyvumą“, – komentavo pašnekovas.
Reikia daugiau mechanizmų
Pasukamieji tiltai yra žemiausios konstrukcijos, palyginti su kitais judamaisiais tiltais. Kadangi tiltas atveriamas pasukant, o ne pakeliant, vėjo apkrovos yra mažiausios, palyginti su varstomaisiais ar liftiniais tiltais. Atidarytas simetriškas pasukamasis tiltas arba tiltas su vienodomis pasukamosios perdangos atšakomis kai kuriuose vandens keliuose atskiria judėjimo srautus, tad eismas tokiu atveju vyksta saugiau ir tvarkingiau. Taip pat tilto simetriškumas padeda lengviau išgauti estetišką vaizdą. Kadangi šio tipo tiltai atidaromi pasukimo būdu, jie neturi masyvių kontrasvorių, kurie stipriai apkrauna tilto atramas, taigi jos būna ne tokios masyvios.