R naujiena 2013 Nr. 7
Architektams teisėje išimčių nėra Pavasarį pasirodžiusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Dailės katedros doc. Henriko Žukausko mokomoji knyga „Architektūrinio projektavimo ir teritorijų planavimo teisė“ – kol kas vienintelė, skirta teisiniam architektūros studentų švietimui. Joje, anot autoriaus, sudėti pagrindiniai įstatymai ir teisės aktai, kurių privalu paisyti architekto darbe. Ir nors Lietuvoje įstatymai keičiasi dažniau nei oras, pasak knygos autoriaus, jais reikia domėtis ir vadovautis. „Mano kaip gido tikslas – parodyti, kur ir kaip vieną ar kitą įstatymą galima rasti, kodėl ir kaip naudotis vienu ar kitu teisės aktu“, – sakė architektas H. Žukauskas. Ilgus metus dirbančiam architektui nesuprantama, kodėl kai kurie kolegos mano, kad jiems apskritai nereikia teisės žinių. Yra nesidominčiųjų nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, nors šiandien, kai architektūros rinkos neberiboja sienos, visų aktų išmanymas yra naudingas ir reikalingas. Tad autorius aptaria ne tik Lietuvoje dirbantiems architektams aktualius įstatymus. Mokomojoje knygoje pateikiama konkrečių žinių ir apie ES: pradedant aiškinimais, kas yra reglamentas, direktyva, nutarimas, baigiant pagrindiniais įstatymais, autoriaus teisėmis, kvalifikacijos pažymėjimų gavimu. Mokomoji knyga „Architektūrinio projektavimo ir teritorijų planavimo teisė“, H. Žukausko teigimu – pirmoji kregždė. Ateityje vertėtų aptarti urbanistinę ar autoriaus teisę.
Naudinga medžiaga tikslinei auditorijai (recenzija) Doc. dr. Jonas Jakaitis VGTU Architektūros fakulteto Architektūros instituto direktorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“ 2013 metais išleido Architektūros fakulteto doc. Henriko Žukausko parengtą mokomąją knygą „Architektūrinio projektavimo ir teritorijų planavimo teisė“ (294 p.). Tai rimta ir vertinga mokomoji metodinė priemonė. Knygoje nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sudėtis, pagrindiniai principai, teisės normų hierarchiškumas, lyginant su teisine Europos Sąjungos aplinka. Šios mokomosios knygos tikslas – pirmosios studijų pakopos Architektūros fakulteto studentus supažindinti su Lietuvoje galiojančia teisine planavimo ir projektavimo sistema, teisiniu teritorijų planavimo reguliavimu, kultūros paveldo objektų tvarkybos ypatumais, autorių ir gretutinėmis, architektų veiklos sutartinėmis ir autorių teisėmis, veiklos licencijavimo ir kvalifikacijos pripažinimo sistema. Knygoje pateikiamos žinios, susijusios su teisiniu architektūros veiklos reguliavimu, skatinamas domėjimasis savo bei kitų projektavimo procesų dalyvių teisėmis ir pareigomis, akcentuojamas privalomumas ne tik laikytis žmogaus sukurtų teisės normų, bet ir paisyti moralės, prigimtinių normų reikalavimų. Knygai būdingas koncentruotas, aiškiai suprantamas, logiškai pagrįstas dėstymas. Ją sudaro 11 skyrių su priedais. Kaip ir dera studijų leidiniui, medžiaga grupuojama pagal temas, pabaigoje pateikiami priedai su aktualiausių teisės aktų ištraukomis, literatūros šaltinių sąrašas. Prieš pradėdamas dėstyti konkrečią temą, autorius pateikia trumpą komentarą apie temoje keliamus tikslus ir uždavinius. Metodinių studijų požiūriu autoriaus dėstoma medžiaga ypač naudinga dėl pritaikymo tikslinei ir specifinei architektų bendruomenei. Keliami rimti teisinės aplinkos ir gyventojų kaip architektūros formavimo dalyvių sąveikos harmonizavimo klausimai: praktinis teisinės aplinkos veikimas, padariniai ir nauda. Rinkos sąlygomis Lietuvoje vis dar nesugebama derinti visuomenės ir privačių interesų. Todėl doc. H. Žukausko deklaruojamos mintys apie bendrojo gėrio sampratą, moralinę ir teisinę architekto profesinės veiklos atsakomybę tampa pagrindiniu knygos leitmotyvu. Ši knyga yra aktualus autoriaus pedagoginės ir praktinės patirties architektūros veiklos srityje apibendrinimas, naudingas patarimais ne tik studijuojantiesiems architektūros mokslus, bet ir platesnei visuomenės daliai, besidominčiai teisiniais pagrindais architektūroje.
20
Tinkamų medžiagų pasirinkimą stabdo stereotipai
Labai daug žmonių įsirengdami būstą nepatiki sprendimus priimti profesionalams – patys mėgina atlikti darbus, rinktis medžiagas, net ir nelabai išmanydami techninių bei dizaino klausimų. „Yra vieno filosofo posakis, neva jeigu žinai, kad nežinai – tai jau labai daug. Ir iš tiesų dažnai žmonės nesupranta, kad neišmano kai kurių dalykų, jiems viskas atrodo paprasta. O kai iškyla įvairių problemų, tuomet jau kviečiasi pagalbos. Nepasikliaudami profesionalais gyventojai iš tiesų nežino, ko jie nežino. Laimė, klientai, kurie į mane kreipiasi, būtent nori, kad aš jiems pateikčiau siūlymų ir sprendimų. Žinoma, labiausiai juos įtikina pažįstamų rekomendacijos pasikliauti vienu ar kitu dizaineriu“, – kalbėjo interjero architektas Edmundas Ragožius. Pasak jo, pasitaiko, kad kai kurie žmonės sprendimų ar techninės informacijos ieško internete, apsilanko bibliotekose. Tačiau vis tiek tai neprilygsKodėl verta rinktis alyvą „Rubio Monocoat“ ? * Ekologiškas produktas. * Lengva naudoti ir profesionalams, ir mėgėjams. * Vieninteliu sluoksniu apsaugomi ir nuspalvinami medienos gaminiai. * Tinka visoms medžio rūšims, taip pat maumedžiui. * Lengva taisyti pažeistas vietas. * Tinka naudoti medžio gaminiams ir viduje, ir išorėje. * Alyva išlaiko natūralią medžio tekstūrą. * Didelė spalvų gama.
ta profesionalams, kurie turi sukaupę daug žinių. E. Ragožiaus praktikoje buvo atvejis, kai teko dirbti vienam sutuoktinių neslepiant skeptiško požiūrio į dizainerio dalyvavimą planuojant interjerą. Nuomonę skeptikas pakeitė tik pamatęs galutinį darbo rezultatą. Pakeitė radikaliai – šiandien jis ir pažįstamus ragina nenuvertinti interjero architektų indėlio kuriant namus. Tų užsakovų kaimynai, turintys tokius pat butus, negali patikėti, kad jie lygiai tokio pat ploto – architekto suplanuotas atrodo kur kas erdvesnis. Sostinėje veikiančios bendrovės „Tonacija“, tiekiančios belgišką alyvą medienai „Rubio Monocoat“, pardavimų direktorius Nerijus Zubrys irgi vienareikšmiškai sutiko, kad renkantis interjero sprendimus, medžiagas ir apdailos priemones būtina pasitelkti specialistus. „Dabar dažnai viskas patikima darbus vykdantiems meistrams. Šie vargu ar pateikia optimalų pasiūlymą, dažniausiai rekomenduoja tik tai, ką patys eilę metų daro. Taip pat ir priemonių įsiūlo tokių, su kuriomis dirba, pažįsta pardavėjus ir iš to turi net finansinės naudos. Bet ar iš to turi naudos būsto savininkas?“ – svarstė N. Zubrys. Jis pastebėjo, kad įsirengiant būstą ir renkantis apdailos medžiagas dažnai vadovaujamasi stereotipais, net neišmėginant naujovių ar kitokių nei visiems įprasta sprendimų. Vieni tokių stereotipų – lubos būtinai turi būti sumontuotos iš gipso kartono, glaistomos ir dažomos, o medinės grindys būtinai turi būti dengiamos laku.
„Dar blogiau, kai pasikliaunama vadinamaisiais specialistais, kurie net nežino, kas yra ekologiški produktai. Būna, kad grindys padengiamos laku, skleidžiančiu kancerogenines medžiagas. O kai pasiūloma išmėginti išties kokybiškas ir sveiką aplinką sukuriančias medžiagas, darbų vykdytojai jų kratosi, nes nemoka dirbti. Būsto šeimininkams irgi įteigiama, kad net neverta mėginti naujovių, nes rezultatas bus prastas. Tačiau prastas rezultatas dažniausiai būna tik dėl blogo darbų atlikimo“, – teigė N. Zubrys. Alyvos medienai nauja medžiaga jau nepavadinsi, tačiau į ją Lietuvoje dar žvelgiama kaip į naujovę. Ypač į aukštos kokybės, kokia yra „Rubio Monocoat“. Vyrauja stereotipas, kad alyva – būtinai skaidri, ja dengti paviršiai reikalauja didelės priežiūros ir pan. N. Zubrys aiškino, kad „Rubio Monocoat“ alyva paviršiams gali suteikti įvairiausių atspalvių – nuo skaidraus, vos matomo iki ryškaus, sodrios spalvos. Iš viso yra daugiau kaip 40 atspalvių. Padengiant alyva nepaslepiama medžio faktūra, paviršius išlieka natūralus. Kadangi alyva pagaminta kieto vaško pagrindu, jos išeiga labai maža, o padengti paviršiai tikrai nereikalauja daug priežiūros. Kalbėdamas apie sveikos aplinkos kūrimą, bendrovės „Tonacija“ atstovas užsiminė, kad lietuviai dar linkę rinktis pigiausią produkciją, kuri išskiria sveikatai pavojingų medžiagų. Jų paprastai net neužuodžiame, tačiau šios medžiagos gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių ašarojimą, kvėpavimo sutrikimų, alergiją. Renkantis apdailos medžiagas pirmiausia derėtų užsukti į specializuotas įmones, o ne į tas, kurios siūlo begalę įvairiausių medžiagų. Bendrovės „Tonacija“ atstovai specializuojasi vien alyvos srityje, todėl nesiūlo kitokių, pigesnių, medžiagų norėdami tik parduoti. Įmonės specialistai sukaupta patirtimi ir vertinga informacija mielai dalijasi su klientais – ir apie medžiagos sudėtį, jos naudojimo galimybes, ir apie teisingą darbų atlikimą, kad rezultatas nenuviltų.
21