redakcijos skiltis
statyba
Gegužės viduryje Vyriausybės patvirtintas sprendimas 15 proc. didinti kompensacijas daugiabučių renovacijai yra pats akivaizdžiausias liudijimas: procesas buksuoja. Ir valstybė pasirengusi išpurtyti net dulkes iš savo tuščių kišenių, kad tik ta situacija pasikeistų.
tema I 04
Lūkuriuoti nebėra ko
situacija I 8
Po sudūlėjusia apdaila – tvirti griaučiai
Žurnalas „Statyba ir architektūra“
technologijos I 14
Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.
Neišnaudotos galimybės
ISSN 0131-9183
technologijos I 26
Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“
Pigiai ir gerai nebūna
technologijos I 34
Balkonai – ne tik šlamštui sandėliuoti
naujienos I 40
Lietuvoje vis dažniau naudojamos pažangiausios statybų technologijos
technologijos I 42
Šilumos punkto renovacija – pagal poreikį ir piniginės storį
architektūra
aplinka I 46
u t ir ys n
Namą renovavo, aplinką pamiršo
paveldas I 52
Medininkų pilis – nebylus istorijos sargybinis
naujienos I 56
Reviziniai liukai – individualūs ir tiksliai pritaikyti
sprendimas I 58
Saliamoniško sprendimo nėra
nt gidas
įspūdis I 62
Alytiškiai pažvelgė į ateitį
eksperto zona I 68
Pasikeitusi išvaizda – didesnė vertė
projektai I 70 Jaukus namas
Redakcijos adresas Kareivių g. 19, biuro Nr. 141 LT-09133 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt Bendrovės l. e. p. direktorius, vyr. redaktorius Darius Babickas Vyr. finansininkė Valda Valečkienė Bendraautoriai: Ingrida Vičiulytė, Kotryna Valiukevičiūtė, Milda Levandraitytė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Vilija Bernotienė Fotografas Paulius Lileikis Reklamos skyrius Tel. +370 5 210 1656 © „Statyba ir architektūra“, 2011 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Petro ofsetas“
Bet ar tie papildomi procentai gyventojams bus pakankama motyvacija apsispręsti modernizuoti savo nugyventą būstą? Ir ar tą paramą jiems tikrai pavyks gauti? Juk nutarime yra sąlyga: papildoma kompensacija bus skiriama tik tuo atveju, jei po renovacijos pastatai bus įvertinti ne mažesne nei D energinio naudingumo klase, o šilumos energijos sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40 proc. Tai rodikliai, kuriuos pavyksta pasiekti toli gražu ne visiems renovuotiems pastatams. Vieni specialistai dėl to kaltina nekokybišką darbų atlikimą, kiti – beatodairiškas pastangas sutaupyti: gyventojai linkę rinktis pigiausius renovavimo metodus ir pigiausias medžiagas. Jų sprendimai – dažnai stulbinamai neracionalūs. Todėl neva modernizuoti namai dar labiau nei iki renovacijos gąsdina nesuremontuotais balkonais. Todėl ir toliau gresia už kelių žingsnių nuo laiptinės išsisukti koją ant išsiklaipiusio šaligatvio, o automobiliai ir toliau ropščiasi per kelkraščius užkariauti žaliųjų zonų. Ir svarbiausia – todėl kartais po renovacijos už šildymą tenka mokėti tiek pat, kiek iki jos. Teigiamas pavyzdys galėtų būti alytiškiai. Vėl turime progą rašyti apie šiuolaikiškuosius dzūkus: vieno praėjusį rudenį modernizuoto daugiabučio gyventojai šiandien sutaupo tiek, kiek nei patys svajojo, nei saldžialiežuviai projekto rengėjai drįso jiems žadėti. Viskas dėl to, kad specialistai sugebėjo juos įtikinti renovuoti namą pagal kokybinius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigaliosiančius dar beveik po dešimties metų. Alytiškiai pagal praėjusios žiemos rezultatus jau suskaičiavo: renovacijos išlaidos jiems atsipirks per aštuonerius metus. O po tų dešimties metų neteks lupti nuo sienų šiltinimo medžiagų ir keisti jas kokybiškesnėmis.
k a d e s r ijo i c kilt Miestų planavimo specialistai įspėja, kad nesutvarkius ne tik fiziškai, bet ir morališkai nusidėvėjusių kvartalų kompleksiškai, tam tikros miesto dalys taip ir liks nepatrauklios reikliai šiuolaikinei kartai. Vadinasi, jų laukia tolesnė degradacija. Užsienio patirtis rodo, kad jaunimui patraukliausi tie projektai, kuriuose renovacija suprantama pirmiausia kaip socialinė pertvarka. Jauni žmonės ieško ne tik patogaus gyvenimo. Vienas svarbiausių veiksnių renkantis gyvenamąją vietą – aktyvus bendruomeninis gyvenimas. Lietuvoje geriausios kaimynystės tradicijos išmirė su senuoju kaimu, o naujos dar tik kuriamos. Ir čia geriausios perspektyvos laukia įsikūrusiųjų individualiųjų namų kvartaluose – jiems bent jau nesunku rasti, kur susiburti. Susispaudusiesiems vis mažėjančiuose daugiabučių kiemuose architektai irgi turėtų ką pasiūlyti. Reikia tik noro, fantazijos, trupučio pinigų ir didelio entuziazmo įveikti biurokratines kliūtis, ir jūsų namo stogas gali tapti bendra kaimynų poilsio vieta. Verta pasvajoti.
2011 Nr. 5