Sisteminiai sprendimai – ir graži išvaizda, ir sutaupyta energija Skandinavišku racionalumu pasižymintys estai šiuo metu daugiabučius ir individualiuosius gyvenamuosius pastatus renovuoja ne tik siekdami taupyti energiją. Žinoma, mažinti šildymo išlaidas yra svarbu. Vis dėlto, be mažesnių sąskaitų už šildymą, žmonėms rūpi ir stabilus klimatas gyvenamosiose patalpose – maloni, tolygi temperatūra, drėgmė ir ventiliacija. Renovavus gyvenamąjį namą didėja ir estetinė gyvenamosios aplinkos vertė. Kompleksiniai sprendimai Didžiausias ir matomiausias pasikeitimas – apšiltinus išorines namo sienas pagražėja jų išvaizda. Tačiau svarbu parinkti ir šiltinimo medžiagą, tvirtinti ir dengti naudojamą tinką, dažus. Renovacijos darbų projekte konstruktorius turi pateikti sienos vandens garų difuzijos, t. y. oro apytakos, skaičiavimus. Šiais laikais dauguma statybinių medžiagų gamintojų yra parengę sisteminius iš savo gaminių sukurtus sienų šiltinimo sprendimus ir net gavę jiems Europos standarte ETAG004 numatytą ETA (European
Technical Approval) sertifikatą. Šios sistemos yra patikrintos nepriklausomų įstaigų ir patvirtintos kaip kompleksinės – tokias architektai statybiniuose brėžiniuose gali drąsiai siūlyti kaip šiltinimo sprendimus. Paprasčiausia šiltinimo sprendimo schema yra tokia: sienos paviršius + gruntas + klijų mišinys + šiltinimo medžiaga + armuojamasis sluoksnis (armuojamasis mišinys + armuojamasis tinklas + armuojamasis mišinys) + gruntiniai dažai + tonuotas arba netonuotas tinkas + (esant poreikiui) dengiamieji dažai.
Klaipėdos dramos teatras.
48
Šiltinama siena Šiltinimo medžiaga ir jos storis pasirenkami priklausomai nuo sienos būklės, storio, medžiagos ir aukščio. Siekiant užtikrinti visos šiltinimo sistemos ilgaamžiškumą ir patvarumą labai svarbu tinkamai paruošti sienos paviršių. Jeigu sienos paviršius atrodo blogai sukimbantis, jį reikia patikrinti vadinamuoju „pull-off“ metodu. Jeigu neturima specialaus įrenginio, pakanka sistemoje nurodytu klijų mišiniu pritvirtinti 100 x 100 milimetrų dydžio putų polistireno gabalėlių ir po 3 dienų juos nuplėšti. Jeigu putplasčio mėginys atitrūksta nuo sienos su užteptais klijais – sukibimas nepakankamas. Tuomet reikia pašalinti nepatvarų sluoksnį ir dulkes, jei reikia – plyšius sienoje užtaisyti tinko glaistu „Ceresit CT29“. Pavieniams gilesniems plyšiams užtaisyti galima naudoti greitai kietėjantį mišinį „Ceresit CX5“. Po to visą sieną reikia gruntuoti giliai impregnuojančia priemone „Ceresit CT17“. Klijuojamasis mišinys Klijuojamasis mišinys „Ceresit CT83“ skirtas putų polistireno (EPS) plokštėms, o CT180 – mineralinės vatos plokštėms. Abu yra cementiniai klijuojamieji mišiniai šiltinimo medžiagai tvirtinti prie sienos. Labai svarbu laikytis klijų gamintojų naudojimo nurodymų. Prieš porą metų Estijos sostinėje Taline nukrito namo balkonas. Nelaimė atvėrė dalį šilumos izoliacijos. Buvo aiškiai matyti, kad šiltinimo plokštės iš šonų nebuvo padengtos klijų mišiniu, dėl to paviršiai gerai nesukibo. Paprastai po to, kai izoliacinės plokštės prispaudžiamos prie sienos, klijų mišiniu turi būti padengiama mažiausiai 40 proc. plokštės paviršiaus. Novatoriškas sprendimas – EPS plokštes klijuoti poliuretaniniais kli-
„Šilo namų” kvartalas Kaune.
jais „Ceresit CT84 Express“. Pranašumas palyginti su cementiniais klijais yra tai, kad pasitelkiant šiuos klijus darbas vyksta greičiau, būna stipresnis sukibimas ir mažesnis svoris. Kai naudojamas cementinis mišinys, reikia laukti mažiausiai 3 dienas, kad susijungtų cemento kristalai, tik tuomet galima tęsti darbus. Naudojant poliuretaninius klijus laukimo laikas priklausomai nuo oro temperatūros yra 2–4 valandos.
Armuojamasis sluoksnis Šis sluoksnis klojamas šiltinimo medžiagai sutvirtinti ir plokštumai išlyginti. Kai šiltinama EPS plokštėmis, naudojamas klijavimo armavimo mišinys „Ceresit CT85“. Jei izoliacijai pasitelkiamos mineralinės vatos plokštės, armavimui reikia naudoti mišinį „Ceresit CT190“. Formuojant armuojamąjį sluoksnį labai svarbu stebėti armavimo tinklelio įplukdymą. Dažnai manoma, kad taupant pakanka tinklelį prispausti prie šiltinimo medžiagos, ir mišinys tepamas tik ant tinklelio. Bet tuomet nėra jokio sukibimo tarp tinklelio ir šiltinimo medžiagos. Tokia siena pradeda trūkinėti ar pleišėti, blogiausiu atveju tinklelis su jį dengiančiu sluoksniu tiesiog nukrinta nuo sienos. Ar viskas pritvirtinta pagal taisykles, galima patikrinti šviežiai pritvirtintą tinklą bandant atitraukti nuo sienos. Jei armuota tinkamai, visas šiltinimo medžiagos paviršius išlieka padengtas mišiniu. Gruntiniai dažai Gruntinių dažų paskirtis – paruošti sienos paviršių dengti dekoratyviniu tinku. Gruntiniai dažai suteikia sienos paviršiui gerą sukibimą ir kartu neleidžia iš tinko per greitai pasišalinti drėgmei. Per greitas drėgmės pasišalinimas apsunkina tinko apdirbimą, neatsiranda geras cheminis jungiama-
sis ryšys. Per greitai išdžiūvęs tinkas neretai nuo sienos nubyra ir sutrupa. Gruntinius dažus reikia rinktis pagal tinko tipą: silikatiniam tinkui tinka CT15, visiems kitiems dekoratyviniams tinkams − CT16.
Tonuotas ar netonuotas dekoratyvinis tinkas Dekoratyvinio tinko paskirtis – suteikti sienoms galutinę apdailą ir apsaugoti sistemą nuo taršos. Šiam tinkui galima suteikti spalvą. „Ceresit“ spalvų paletė – gausi, kiekvienas išsirinks pagal skonį. „Ceresit“ pasiūloje – didelis dekoratyvinių tinkų pasirinkimas. Mineralinis tinkas CT35 ir CT137 plačiai naudojamas fasadams, šiltintiems mineralinės vatos plokštėmis, ir pasižymi tuo, kad leidžia fasadui kvėpuoti, taip pat atsparumu mikrobiologinei taršai. Tinko ypatybė – vandens absorbavimas – deja, turi įtakos ir fasadų teplumui. Kitas populiarus „Ceresit“ tinkas yra akrilinis – CT60, CT63 ir CT64. Prieš dešimt metų išpopuliarėjęs gaminys labai atsparus mikrobiologinei taršai, ne taip smarkiai sugeria vandenį kaip mineralinis tinkas. Dėl prastesnių vandens garų nukreipimo ypatybių jis netinka fasadams, šiltintiems mineraline vata. „Ceresit“ mineralinis ir akrilinis tinkai technologiniu aspektu gali būti laikomi pradininkais fasadų apdailoje. Bet jau sukurta gerokai kokybiškesnių produktų. Vienas jų – silikatinis tinkas CT72 ir CT73, pasižymintis puikiomis atsparumo taršai ir priešgaisrinėmis ypatybėmis, taip pat gera oro apytaka, be to, jis yra labai patvarus. Ši medžiaga ypač tinkama naudoti netoli aukštų medžių, kur yra didesnė mikrobiologinės taršos grėsmė. „Ceresit“ silikoninis tinkas CT74 ir CT75 pasižymi ypač puikiomis ypatybėmis, atstumia vandenį ir nešvaru-
„Eglės“ sanatorija Druskininkuose.
mus (savaime nusivalo), turi ultravioletinių spindulių apsaugą. „Ceresit“ silikatinis ir silikoninis tinkas CT174 ir CT175 – tai gaminys, sujungiantis dviejų puikių tinko rūšių ypatybes. Tai ir gera apsauga nuo mikrobiologinės taršos bei ultravioletinių spindulių, ir gera oro apytaka bei savaiminis išsivalymas. Dažniausiai naudojama struktūrinė tinko faktūra – raižyta ir akmenukų. Įdomesnių sprendimų ieškotojams kompanija „Henkel“ siūlo tinko ir dažų liniją „Visage“. Architektai ir užsakovai gali rinktis trijų „Visage“ linijos grupių produktus, imituojančius medį, akmenį ir metalą – natūralias medžiagas. Pastatams ši apdaila suteikia kitokį atspindį: vienur solidumą, kitur – žaismingumą. Estetiškai atrodanti nauja apdaila vizualiai nesiskiria nuo natūralių medžiagų.
Fasado dažai Jie dažniausiai naudojami tuomet, kai pastatui pageidaujama suteikti įdomesnę ir žaismingesnę išvaizdą skirtingomis spalvomis. Pastaruoju metu dažnai naudojamos gamtinės spalvos. Dažai gali būti akriliniai, silikatiniai ir silikoniniai. Didžiausia rinkos naujovė – nanosilikoniniai dažai „Ceresit CT49“. Pasitelkiant novatorišką technologiją užtikrinamas nešvarumus atstumiantis, savaime išsivalantis fasado paviršius, gera oro apytaka ir ilgalaikė apsauga nuo mikrobiologinės taršos (pelėsių, dumblių). Informaciją apie techninius sprendimus suteiks Arūnas Mingaila, „Ceresit“ atstovas Lietuvoje Tel. + 370 616 20 960 El. p. arunas.mingaila@henkel.com www.ceresit.net www.ceresit-visage.com
49