Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos interneto svetainėje www.unesco.lt galite susipažinti su 19 naujų kultūros ir gamtos objektų, kurie šiais metais papildė UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tarp jų – Honghe Hani ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis Kinijoje. Ši vietovė užima 16 603 ha pietiniame Junanyje. Tai įspūdingos terasos, kurios leidžiasi Ailao kalnų šlaitais žemyn iki Hong upės. Per pastaruosius 1300 metų vietiniai gyventojai sukūrė kanalų kompleksą, kuriuo vanduo ryžių terasoms tiekiamas nuo miškingų kalnų viršūnių, ir integruotą ūkininkavimo sistemą. Jie meldžiasi saulei, mėnuliui, upėms, miškams ir kitiems gamtos reiškiniams, įskaitant ugnį. Žmonės gyvena 82 kaimeliuose, kur vyrauja tradiciniai šiaudiniai grybo formos namai. Vaizdingos ir ekologiškos ryžių terasos liudija išskirtinę žmogaus ir jo aplinkos harmoniją, kurią užtikrina ilgalaikės socialinės ir ekologinės struktūros. Daugiau informacijos – www.unesco.lt.
nAUjienoS. įvyKiAi. įdomyBėS
Papildytas UneSco Pasaulio paveldo sąrašas
Sukurtos dirbtinės šaknys Paskutinis Italijos technologijos instituto (Istituto Italiano di Tecnologia) inžinierių kūrinys – sistema, imituojanti augalo šaknų vystymąsi. Šio tipo robotai pavadinti plantoidais. Prie bazinio komplekto mokslininkai prijungė iš lanksčios medžiagos sukurtus antgalius su jutikliais ir pasirūpino, kad skverbdamosis į dirvą „šaknys“ nenukentėtų nuo trinties. Jutikliai matuoja vandens lygį, temperatūrą, gravitaciją, rūgštingumą, nitratų ir fosfatų kiekį. „Dirbtinių, gebančių savankiškai augti šaknų kūrimas – nepaprastas uždavinys. Tikrų augalų šaknys užaugina papildomus ląstelių sluoksnius. Be to, augalai reaguoja į cheminius ir fizinius pokyčius pagal aplinkybes (kaip jie tai daro, kol kas nėra iki galo aišku). Mūsų sukurti prototipai imituoja tik keletą tikrų augalų funkcijų“, – pasakoja tyrėjų grupės vadovė Barbara Mazzolai. Pagrindinis projekto tikslas – dirvos, kurioje auga tikri augalai, stebėsena. Remiantis dirbtinių šaknų sistemos teikiamais duomenimis, būtų galima supaprastinti augalų priežiūrą ir padidinti derlingumą. Mokslininkai įsitikinę, kad išradimas galėtų būti taikomas ir medicinoje – plantoidai, gebantys be ypatingų pastangų įsiskverbti į bet kokius audinius, pakeistų endoskopus. Dirbtines šaknis inžinieriai pristatė liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje Londone vykusioje konferencijoje „Living Machines“. Išsamiau apie projektą skaitykite interneto svetainėje www.plantoidproject.eu.
didelės mažo augalėlio galimybės Visame pasaulyje užkasta milijonai sausumos minų, ir kiekviena laukia savo aukos. Išminuotojų darbas sunkus, labai brangus ir pavojingas. Danijos kompanija „Aresa Biodetection“ teigia, kad jiems netrukus padės... augalai.
Patikima apsauga nuo pelių ir žiurkių!
Firminė parduotuvė SODININKAMS Piliakalnio g. 68, Nemenčinė, LT-15175 Vilniaus r. sav., tel. (8 5) 272 6727 Šią prekę galite įsigyti sodininkams skirtose parduotuvėse ir per interneto svetainę www.mkds.lt.
Užsakymo Nr. R-100918/4
Baltažiedis vairenis (Arabidopsis thaliana) – nedidukas bastutinių šeimos augalėlis, botanikų ir genetikų lyginamas su laboratorine žiurke. Dėl trumpo vegetacijos periodo (6 savaitės) jis tinka įvairiems biologiniams bandymams, nes galima greitai stebėti įvairius pakitimus, kuriuos patiria palikuonys. „Aresa Biodetection“ mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotą baltažiedžio vairenio atmainą, kuri reaguoja į dirvoje esantį azoto dioksidą. Šią medžiagą išskiria mirtį nešančios sausumos minos. Lapai, pajutę pavojų, parausta. Tai ženklas, kad sprogmuo šalia. Į nuogąstavimus, kad GMO gali pradėti sparčiai plisti, mokslininkai atsako: vairenis turi geną, stabdantį dauginimosi procesą, o augalų indikatorių sėja ir auginimas rizikos zonose turi būti griežtai kontroliuojami.
2013 m. rugsėjis
7