Issuu on Google+

 Žurnalas sėkmingam verslui!

VASARA I 2013 (1)

Kai kurių darbų didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas.

/Seneka/


TURINYS

ARCHITEKTŪRA Muziejus ant Viduržemio jūros kranto

04

Penthauzo interjeras, pakeitęs Vienos architektų požiūrį

12

Vonios kambario interjero konkursas

18

Dubingių piliavietė. Radvilų rūmų liekanų eksponavimas in situ

20

statyba Birštono „Eglė“: po pirmojo rekonstrukcijos etapo

26

Mineraliniai dažai

37

„Knauf Klinkermörtel“ – mišinys kokybiškam mūrui ir estetiškai apdailai

40

Išorinių termoizoliacinių sistemų ilgalaikiškumo priklausomybė nuo tinko patvarumo

42

Polistireninio putplasčio naudojimas pastatų atitvaroms apšiltinti

46

VGTU ir verslininkų bendradarbiavimas – papildoma nauda studentams

52

Efektyvi šiluminė izoliacija

53

INŽINERIJA Fantazijos neribojanti dušo naujovė – TECEdrainline latakas

54

„NordBalt“ jungties darbai žengia į aktyviąją fazę

56

Įmonė, kurios paslaugos būtinos kaip oras

60

Produkcija – mūsų darbingumui ir komfortui

61

Pastato gyvavimo ciklo analizė: pasyvusis turi būti darnus

62

INFRASTRUKTŪRA Palangos aplinkkelis leis pajūriui kvėpuoti pilnais plaučiais

67

Techniškosios studijos siekiantiesiems pažangos

72

Pavojingųjų krovinių gabenimas geležinkeliais: taisyklės ir skaičiai

74

Summary

78

04



26 12 74

56

62


Redakcijos žodis Dabar kam atostogos, o kam – pats darbymetis. Sostinės gatvės dūsta nuo transporto kamščių – visur perkasos, statomi viadukai, tiesiami aplinkkeliai, remontuojamos dangos. Ir dieną, ir naktį rengiamasi ES šalių atstovų priėmimui. Tačiau integruojamės į Europą ne vien politine prasme. Galima teigti, kad mūsų kasdienio gyvenimo samprata visiškai atitinka labiausiai išsivysčiusių ES šalių lygį. Tai patvirtina ir užsienyje liaupsių sulaukiantys lietuvių architektų darbai. Vienas tokių – Vienos senamiestyje įgyvendintas penthauzo interjero projektas. Architektūrai skirtuose puslapiuose kaip puikų šiuolaikinės architektūros pavyzdį pristatome ką tik funkcionuoti pradėjusį Viduržemio jūros ir Europos civilizacijų muziejaus pastatą Marselyje. O kokiuose senovės rūmuose nuo anytos slėpėsi į Dubingius pabėgusi Barbora Radvilaitė, geriau galima bus įsivaizduoti paskaičius apie restauratorių išsaugotas Dubingių pilies liekanas, liudijančias jau tuomečių jos statytojų pagarbos Lietuvai siekį. Vasarą norisi pailsėti, pasisemti naujų jėgų – geriausia gamtos prieglobstyje. Pats laikas atsigręžti į puikiai įrengtas Lietuvos poilsiavietes, teikiančias daugybę sveikatingumo paslaugų. Kaip tik Birštone duris atvėrė naujas sanatorijos korpusas. Daug įmonių dalyvavo įgyvendinant šį projektą. Statė, dažė, šiltino, tinkavo, rengė specialių reikalavimų procedūrines patalpas, komunikacijų tinklus, dailino fasadus ir interjerus. Visko net neįmanoma paminėti. Bet apie dažus, tinkus ir šiltinimą pasidomėkime plačiau, juolab kad straipsnius, grįstus tyrimais, žurnalui pateikė mokslo įstaigų darbuotojai. Suprantama, nepriekaištingai pastačius net ir puikiausios kokybės pastatą, visas statybininkų darbas bus niekinis, jei pastato patalpos nebus tinkamai vėdinamos ir šildomos. Įrengti tiek naujuose, tiek senesnės statybos objektuose tinkamas vėdinimo ir šildymo sistemas nėra visai paprasta. Šia tema žurnalas domėjosi neseniai kelių pirmaujančių savo srityje Lietuvos įmonių suorganizuotoje konferencijoje. Beje, konferencijos metu kilusias diskusijas galima būtų įdomiai pratęsti perskaičius čia publikuojamą mokslinį straipsnį apie pastato gyvavimo ciklo analizę. Ji turėtų būti itin įdomi dėl nagrinėjamų energinio pastatų efektyvumo niuansų, nes verčia pažvelgti į juos neįprastu rakursu. Plačiau žvelgti į techninių problemų sprendimą išmokstama aukštojoje mokykloje, ypač tokioje, kurios tarptautinis reitingas yra gana aukštas – pavyzdžiui, VGTU. Planuojantiesiems studijuoti siūlome atkreipti dėmesį, kokių specialybių ir kokiomis sąlygomis galima įgyti VGTU Statybos fakultete. Šiltasis sezonas – intensyvaus eismo metas. Blogai, kai krovininio transporto srautai kenkia net pagrindiniam šalies pajūrio kurortui Palangai. Ar ilgai jie kels diskomfortą – atsakymas infrastruktūros puslapiuose. Ten pat pravartu sužinoti, kokios priemonės turi užtikrinti, kad ir pavojingų krovinių gabenimas geležinkeliais būtų saugus. Maloniai tikimės – skaityti žurnalą laiko suras ne tik atostogaujantieji.

 Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „S Media Group“ A. Mickevičiaus g. 7 LT-08119 Vilnius Telefonas +370 5 265 3733 Faksas +370 5 272 4241 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė DALIA ZILINSKIENĖ El. paštas dalia@smediagroup.lt Tekstų autoriai: Aistė Galaunytė Rimas Anusevičius Robertas Zilinskas Eglė Kajauskaitė Julius Justinavičius Gintarė Griciutė Dr. Sigitas Vėjelis Dr. Violeta Motuzienė Dr. Jolanta Tamošaitienė nuotraukų autorius MATAS KAZLAUSKAS Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Reklamos skyrius Viktorija Lipšic Telefonas +370 611 10125 El. paštas viktorija@structum.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2013 © STRUCTUM, 2013

Žurnalas platinamas nemokamai

vasara

2013 (1)


Architektūra

MUZIEJUS ANT VIDURŽEMIO JŪROS KRANTO




Architektūra

AISTĖ GALAUNYTĖ, architektė

Šiais 2013 metais Europos kultūros sostine tapo Marselis. Istorijomis, legendomis ir netgi filmų scenarijais apipintas senasis miestas gali didžiuotis ir įspūdingais, neeiliniais architektūros objektais. Garsiojo Le Corbusier kūrinys Unité d’Habitation į Marselį sutraukia architektūros „piligrimus“ iš viso pasaulio, o bizantiškų motyvų kupinos bažnyčios ir fortai stebina savo išskirtiniu dydžiu. Naujasis Viduržemio jūros ir Europos civilizacijų muziejus („MuCEM“) taip pat stipriai ir ilgam įsirašė į istorinėmis legendomis apipinto, vieno pagrindinio Prancūzijos uosto miestovaizdį. Jo formų išraiškoje darniai tarpusavyje susivienijo modernios ir Viduržemio jūros architektūros tradicijos. „MuCEM“ yra Europos kultūros sostinės renginių pagrindinis ir svarbiausias objektas. Tai – trijų statinių kompleksas, reprezentuojantis Marselio miestą. Pristatome labiausiai išskirtinės architektūros komplekso dalį – Viduržemio jūros ir Europos civilizacijų muziejų, šių metų birželio mėnesį plačiai atvėrusį duris miestiečiams ir turistams.

Nuotraukų autorė Lisa Ricciotti.




Architektūra

 Šviesos žaismas terasoje.  ARCHITEKTAI

Modernus XXI a. muziejus Tarp miesto ir jūros, senosios prieplaukos uosto J4 vietoje, įkurtas naujasis muziejus užima 15 500 m² plotą, iš kurių 3 600 m² yra skirta dviejuose lygiuose išsidėsčiusioms parodų salėms. „MuCEM“ prezidentas Bruno Suzzarelli pabrėžia, kad XXI a. muziejus – tai ne tik di-

Rudy Ricciotti kartu su Roland Carta

 Bendrasis plotas 15 510 m2

 Projektas įgyvendintas 2013 m.



 Kolonos konstravimas kaip medžio šakelės –

 Pastato fasado fragmentas statybų metu –

3D vaizdas ir skerspjūviai.

medžio šakelės pavidalo laikančioji konstrukcija.


Architektūra

 Tiltas – tarsi didžiulė metalinė sija. džiulė meno darbų ekspozicija. Tai – susitikimų ir patirčių vieta, kurioje susilieja spektakliai, konferencijos, kinas – įvairūs menų renginiai, papildantys tiesiogines muziejaus funkcijas. Šiame Viduržemio jūros ir Europos civilizacijų muziejuje yra įrengta 335 vietų auditorija, taip pat

erdvė, skirta vaikų užsiėmimams, biblioteka, restoranas su patrauklia stogo terasa. Naujajame objekte yra ir nemažas skaičius moderniam muziejui eksploatuoti būtinų techninių patalpų su specialiais inžineriniais įrenginiais. Pagrindinė šio menų muziejaus ekspozicija yra dedikuo-

PASTATO IŠILGINIS PJŪVIS




Architektūra

PIRMO AUKŠTO PLANAS




Architektūra

 Muziejus naktį, kairėje – Sen Žano fortas. ta Viduržemio jūros kultūrai, kuri visų pirma siejasi su mokslu, menais, modernios valstybės kūrimu. Jo parodų salėse eksponatai atskleidžia svarbiausius civilizacijos istorijos momentus, reikšmingus visai žmonijai atradimus, keliones, kasdienį gyvenimą, religiją, politinius įvykius. Ypatingą atmosferą kuriančios erdvės Atsiveriančios aplinkos panoramos, jūra, saulė, mineralai – šie įvaizdžiai tapo architektų instrumentais, mąstant apie muziejaus architektūros koncepciją. Muziejaus planas – didžiulis 72 m kraštinės kvadratas, į kurį integruotas dar vienas mažesnis, turintis 52 m kraštinę. Tai vėlgi nuoroda į Viduržemio jūros kultūrą, toks planas sietinas su lotynišku klasikiniu planu ir Pitagoro geometrija. Mažesnysis tūris – tarsi muziejaus širdis, kurioje įsikūrusios ekspozicijų salės ir kitos lankytojams skirtos erdvės. O didesnysis apgaubia mažąjį tūrį kaip kiautas, ir tuščia erdvė tarp jų tampa pagalbinėmis komunikacijų

ANTRO AUKŠTO PLANAS




Architektūra

erdvėmis. Keliaudamas iš vienos salės į kitą muziejaus lankytojas gali stebėti besikeičiančius vaizdus: muziejų supa jūra, matosi išlikę miesto forto įtvirtinimai, uostas. Architektai siekė sukurti ne tik atraktyvias ekspozicijų erdves, tačiau ir lankytojams kelionę nuo vienos prie kitos vietos paversti nuotykiu – kildamas rampomis gali pasijausti tarsi koptum į Babelio bokštą ar suktum ratus į pačią zikurato viršūnę. Užkopus iki pat viršaus, ant stogo įrengtos terasos. Jos – tai tiltas, ekspresyviai jungiantis muziejų ir kitą šio komplekso statinį – istorinį Sen Žano fortą. Su stambiu ir monumentaliu muziejaus pagrindiniu tūriu kontrastuojantis tiltelis tampa muziejaus išskirtinumo ženklu. Kaip teigia architektai, tai – elementas, priverčiantis trumpam užmiršti muziejų kaip uždarą patalpą. Muziejaus lankytojas, užuodęs gryname ore jodo kvapą iš jūros ir matydamas aplink

10

tekančius vandenis, gali trumpam sustoti bei dar kartą apmąstyti gausią įvairių įvykių Viduržemio jūros civilizacijų istoriją. Fasadai iš šviesos ir betono Vienas didžiausių Marselio muziejaus išskirtinumų – šviesos žaismas. Jį sukūręs apšvietimo menininkas Yannas Kersalé buvo įsitikinęs, kad šio muziejaus šviesų koncepcija turi būti paremta Viduržemio jūros mėliu. Originalus apšvietimas muziejų paverčia objektu signalu, puikiai matomu tiek nuo jūros, tiek nuo kranto pusės. Naktį pulsuojanti mėlyna šviesa priverčia virpėti nėriniuotus ažūrinius fasadus – kadangi tamsiu paros metu jūros beveik nesimato, mėlynuojantis iš tolo muziejaus fasadas tarytum kviečia ir sako: „ji čia, ir ji čia svarbiausia“.


Architektūra

Pasirinkimas muziejaus statybai naudoti betoną (ažūrinis betonas yra ir muziejaus išorinis kiautas) buvo grįstas naujausiais Prancūzijos inžinierių atradimais šios medžiagos pritaikymo srityje. Muziejaus betoninių konstrukcijų storis dabar yra toks nedidelis, kad, galima pasakyti, tai – tik pastato oda ir kaulai. Betonas puikiai tiko statiniui istorinėje aplinkoje dėl savo specifinio saulėje nublukintų dulkių kolorito – visiškai kitokio nei blizgančių, sintetinių medžiagų priedai. „MuCEM“ harmoningai susilieja su akmeninio Marselio senamiesčio vaizdais ir savo fasadų šešėlių žaismu perteikia orientalistinę jo dvasią  Parengta pagal Rudy Ricciotti ir „MuCEM“ informaciją

  

Stogo terasa – lietaus vanduo taip pat sukuria savotišką atmosferą. Betoniniai stogo „nėriniai“. Atvirai eksponuojamos pastato vidaus konstrukcijos.

11


Architekt큰ra

12


Architektūra

Penthauzo interjeras, pakeitęs Vienos architektų požiūrį Architektas Rimas Anusevičius, projekto autorius

Viena ryškiausių senosios Europos prabangią praeitį menančių ir komforto pilną dabartinį gyvenimą liudijanti sostinė – žavioji Viena. Joje modernios mansardos – įvairūs namų antstatai iš stiklo ir plieno konstrukcijų, yra įprastas šiandienos reiškinys. Pažvelgus į viršų, tokių antstatų Vienos centre ir jos senamiestyje galima išvysti gana daug. Įrengiant mansardas bandoma iš dalies išspręsti nekilnojamojo turto grąžinimo problemą prieškariu mieste gyvenusiems ir čia šokolado, kepyklėlių ar kitokį verslą turėjusiems žydams. Reikia pastebėti, kad Austrijoje rekonstruodamas seną namą projekto vystytojas privalo užtikrinti ne tik normalų pastato funkcionavimą, bet ir su požeminių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimu susijusių problemų sprendimą. Dažniausiai senosios Vienos pastatų požeminiai aukštai yra sudėtingo plano, todėl neretai neatrandama geresnės išeities, kaip įrengti patogius, tačiau brangiai kainuojančius keltuvus.  Biuro interjeras apatiniame pastato,

kuriame įrengtas penthauzas, aukšte.

13


Architektūra

14

Ne taip seniai viename iš panašių Vienos senamiestyje rekonstruotų pastatų teko įrengti modernų apartamentą – vadinamąjį penthauzą. 280 m2 ploto apartamento patalpos išsidėsčiusios per du viršutinius – 5-ąjį ir 6-ąjį – pastato aukštus. Nuo įrengtos ant stogo paskutiniajame šio namo aukšte terasos plačiai atsiveria panoraminis vaizdas ir galima mėgautis puikiu Austrijos sostinės senamiesčiu. Beje, Lietuvos projektuotojams buvo patikėtas ir 1-ajame bei cokoliniame šio pastato aukštuose tam pačiam užsakovui priklausančio 190 m2 ploto biuro patalpų įrengimas.

Užsakovas pageidavo modernaus interjero vizijos. Tai rečiau pasitaikantis ir architektų laukiamas pageidavimas, nes kur kas dažniau prabangių būstų savininkų norai apsiriboja vadinamąja „modernia klasika“. Šiuo atveju nebuvo tikslo įrengti patalpas modernaus minimalizmo stiliumi, nes pačios vietos aplinka skatino sukurti išskirtinius interjerus, būdingus Vienos senamiesčiui. Interjerams sukurti idėją padiktavo pro langus matomi karnizų lipdiniai ir tie patys problemų keliantys masyvūs kaminai, sumūryti per abiejų pastato aukštų centrą.

Pirmą kartą išvydus būsimojo apartamento patalpas, nebuvo aptikta kažko ypatinga – tokių vaizdų ir buvo galima tikėtis. Buvo matomos metalo ir medžio sijos, centre kiurksojo aprūkusių, iš apatinių aukštų pravestų mūrinių kaminų sistemos, visu perimetru švietė įkypai įstatyti mansardiniai langai. Tačiau pro langus matėsi ir gotikinė katedra, ir senoviniai kaimyninių namų karnizų lipdiniai.

Buvo nutarta kaminų plokštumas ir laiptinės sieną padengti baltu stiklu, o stiklo plokštumos kraštą ties lubomis užbaigti stilizuotu karnizu. Vienoje surastas vietinis meistras apsiėmė išlieti šio karnizo detales. Norint akcentuoti tokio sprendimo šiuolaikiškumą, tarp karnizo fragmentų buvo sugalvota


Architektūra

 2-ojo aukšto svetainės interjero fragmentai.  Virtuvėje dominuoja šviesios spalvos.

įmontuoti halogeninius šviestuvus. Jų kontrastuojanti su baltu stiklu šviesa sukūrė pageidaujamą efektą. Reikia pripažinti, kad sukurtame būsto interjere buvo skirta nemažai dėmesio Vienos senamiesčio fragmento improvizacijai. Ją išvydę patyrę Vienos architektai net žadėjo šį sprendimą už pagarbą senamiesčiui pristatyti UNESCO premijai gauti. Toliau, siekiant kontrasto tarp interjero elementų, buvo nuspręsta grindų dangai pasirinkti tamsios spalvos grindų lentas. Greta jų išryškėjo dominuojanti balta baldų spalva su priderintais raudonais ir juodais akcentais 1-ajame aukšte bei violetinės spalvos akcentais 2-ajame

15


Architektūra

 Atvira valgomojo zona.

aukšte. Prie sienų su stiklo plokštumomis apdailos atitinkamai buvo parinkti ir baldai, kurių nemaža dalis plokštumų taip pat yra iš stiklo. Ypač įspūdingai atrodo valgomojo stalas, kurio masyvus raudono stiklo stalviršis sudaro aiškų kontrastą greta pastatytoms baltoms kėdėms. Valgomojo zonoje ant sienos panaudoti širmos skydai, ant kurių balto emalio išryškėja senamiesčio vaizdų grafika. Norint tarpusavyje apjungti interjero sprendimus ir pasiekti jų vienovę, pagal užsakymą buvo nuaustas ir atitinkamų spalvinių derinių dekoratyvinis kilimas – jame suderintos balta, juoda ir raudonų šermukšnių uogų spalvos. Ypač ryškus kontrasto žaismas pasiektas 1-ojo aukšto miegamajame kambaryje, kur juoda oda aptraukta lova kontrastuoja su baltais baldais ir raudonos spalvos tapetais.

16

Svarbu pastebėti, kad baldai, dveji sudėtingos konfigūracijos laiptai, kilimai, stiklo sienos ir dekoruotos stiklo pertvaros, sieninės spintos, du virtuvių baldų komplektai – visa tai buvo užsakyta iš Lietuvos gamintojų ar tiekėjų. Beje, laiptai, virtuvės įranga, kilimai, stiklo pertvaros sulaukė teigiamo austrų architektų įvertinimo ir komplimentų. 2-ojo penthauzo aukšto interjeruose dominuoja baltos ir violetinės spalvos deriniai – tai lietuviško graviruoto stiklo sieninė spinta, graviruotos stiklo pertvaros, Lietuvoje austo kilimo violetinė „gerbera“, sraigtiniai laiptai į apžvalgos terasą. Į 2-ojo aukšto svetainės erdvę įdomiai įsikomponavo baras su... labai elegantiškų formų burbuline vonia. Be to, iš šios zonos malonu atverti duris tiesiai į lauko terasą, kur stovi poilsio baldai. Kaip ir įprasta Vienoje, terasa yra gausiai apželdinta augalais, joje veikia automatinė augalų drėkinimo sistema.


Architektūra

Daug dėmesio buvo skirta ir patalpų apšvietimo idėjoms. Pavyzdžiui, modernioji burbulinė vonia turi net integruotą programuojamą diskotekinį apšvietimą. Vienos apartamento interjeruose populiariam deriniui, kai prie modernių šiuolaikinių baldų pakabinama juodo stiklo „liustra“, vietos neatsirado. Tačiau biuro patalpose, išlaikant žaidimo „modernus senamiestis“ idėją, vis tik buvo sugalvotas piešto ant stiklo „sietyno“ akcentas.

 Raudonai dekoruotas miegamasis.  Vonios kambarys.

Pradėjus dirbti Austrijos sostinėje, galima buvo jausti vietinių architektų skeptišką požiūrį į lietuvių architektų darbus. Tačiau, visiškai užbaigus įgyvendinti projekto idėjas, buvo išreikšta nuomonė, kad šiuo metu Vienoje tikriausiai negalima būtų rasti dar vieno apartamento ar buto, kuriame būtų realizuota tiek daug kūrybinių idėjų, įdiegta tiek itin kokybiškos įrangos ir kurio interjero išraišką architektai būtų taip originaliai suvaldę. 

17


Architektūra

DĖMESIO!

UAB TECE BALTIKUM ir žurnalas STRUCTUM skelbia

VONIOS KAMBARIO INTERJERO KONKURSĄ.

Naujausias inžinerines sistemas propaguojantis ir diegiantis Vokietijos vidaus inžinerijos įrangos koncerno „TECE GmbH“ prekybinis padalinys UAB „TECE Baltikum“ – tai socialiai atsakinga įmonė, veikianti visose Baltijos šalyse. Ši pažangi įmonė skatina projektuotojus tobulėti ir siekti, kad jie ateityje galėtų savo darbais pirmauti, jais garsintų Lietuvą, nurungtų geriausių Italijos dizainerių interjero sprendimus ir net kurtų Europos interjero mados tendencijas. Viena iš svarbiausių ekskliuzyviniais gaminiais prekiaujančios bendrovės veiklos krypčių – kelti vonios kambario įrangos specialistų profesinį lygį, taip pat visiškai patenkinti profesionalių dizainerių, projektuotojų estetinius bei vonios kambario vartotojų eksploatacinius komforto poreikius.

Konkurso tikslas – viešinti ir populiarinti dizainerių bei architektų darbus, stiprinti ryšį tarp projektuotojų ir pažangias technologijas diegiančių įmonių.

vedėja, architektė Raminta Žigunienė –UAB „Jungtinių pajėgų namai“ direktorė ir Darius Martinkėnas – UAB „Eikos statyba“ statybos direktorius.

Konkurso dalyviai. Maloniai kviečiami dalyvauti visi architektai, interjero dizaineriai, projektavimo įmonės, dizaino studijos, statybinės organizacijos – visi, kas turi interjerų kūrimo ir įrengimo patirties. Taip pat konkurse gali dalyvauti ir visi kūrybingi architektūros bei dizaino specialybių studentai, pageidaujantys pristatyti visuomenei savo sukurtą vonios kambarį.

Pagrindiniai konkurso prizai – pirmosios (profesionalų) kategorijos prizai – savaitgalis dviem pasirinktoje Europos sostinėje (kelionės organizatorius – kelionių agentūra „Sofa Travel“) ir UAB „TECE Baltikum“ ekskliuzyvinis „TECELux“ terminalas vonios kambariui. Taip pat konkurso nugalėtojams bus įteiktas geriausią konkursui pateiktą darbą liudijantis diplomas.

Darbų vertinimo komisija. Konkursantų pristatytus vonios kambario interjerus vertins kompetentingi specialistai: Regina Žemgulienė – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Dizaino fakulteto Interjero dizaino katedros

18

Antrosios (studijuojančiųjų) kategorijos konkurso laimėtojų prizai – trys UAB „TECE Baltikum“ įsteigtos paskatinamosios stipendijos šešiems mėnesiams.


Architektūra

Pagrindinės konkurso taisyklės 1.  Konkursui galima pateikti dviejų kategorijų darbus: a) jau įgyvendintų, originalių technologinių sprendimų, racionaliai išnaudojančių vonios kambario erdvę, interjero projektus; b) vonios kambario interjero vizijas ir originalių idėjų neįgyvendintus projektus. 2. Dalyvauti konkurse paraiškos priimamos nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 20 d. 3. Konkursas vyks dviem etapais: a) visi konkursui pateikti darbai pirmajame etape vertinami bendru balsavimu. Šio etapo metu, nuo liepos 1 d. iki spalio 20 d., tiesioginiu balsavimu internetu kiekvieną mėnesį išrenkamas vienas geriausias kiekvienos kategorijos darbas. Darbai, surinkę daugiausia balsų „Facebook“ ir www.structum.lt tinklalapiuose, patenka į antrąjį etapą. Pirmojo etapo nugalėtojai skelbiami žurnalo STRUCTUM lapkričio mėnesio numeryje ir jo interneto svetainėje; b) antrajame etape gali dalyvauti dešimt pirmojo etapo nugalėtojų – po penkis kiekvienoje kategorijoje geriausius darbus pateikusių autorių. Bendru komisijos narių ir tiesioginiu balsavimu internetu išrenkami konkurso nugalėtojai – vienas iš pirmosios kategorijos ir trys – iš antrosios.

Pastaba. Balsuoti gali bet kas – nesvarbu, ar yra konkurso dalyvis, tačiau tik vieną kartą.

4. Prizai į pinigus nekeičiami. 5. Konkurso nugalėtojai apie prizų laimėjimą informuojami asmeniškai. 6. Konkurso nugalėtojų apdovanojimų ceremonijos renginys įvyks 2013 m. gruodžio mėnesį. Data ir laikas bus patikslinti interneto svetainėje www.structum.lt ir „Facebook“ tinklalapyje.

Konkurso akcentai

Žurnalas STRUCTUM konkurso vertinimo komisijos narių paprašė atsakyti į keletą klausimų. 1. Kodėl, Jūsų nuomone, Lietuvoje yra reikalingas tokio pobūdžio konkursas? 2. Ar modernios vonios įrangos diegimas mūsų šalyje neatsilieka nuo pažangiausių užsienio šalių technologijų ir nuo ko tai priklauso? Publikuojame jų atsakymus į šiuos klausimus.  Išsamesnės informacijos apie konkursą galima rasti interneto svetainėje www.structum.lt ir tinklalapyje „Facebook“. Žurnalas STRUCTUM visiems, nusprendusiesiems dalyvauti vonios kambario interjero konkurse, nuoširdžiai linki visokeriopos sėkmės.

1. Manau, kad tokio pobūdžio konkursas Lietuvai reikalingas. Architektai ir dizaineriai galės parodyti savo šios srities darbus. Su darbais galės susipažinti ne tik specialistai, bet ir inžinieriai bei vartotojai. Toks konkursas suteikia galimybių ne tik pademonstruoti savo pasiekimus, bet ir pasisemti idėjų, sužinoti naujovių, galbūt net ir įžvelgti vonios kambario įrengimo tendencijų. Regina Žemgulienė

 2. Sunku pasakyti. Vonios kambarys – privati erdvė, ir ne kiekvienas nori ją demonstruoti. Tačiau, manau, kad šiandien Lietuvos vartotojui modernios technologijos yra pasiekiamos. Jų įdiegimas priklauso nuo užsakovo norų ir finansinių galimybių. 1. Mano nuomone, dauguma naujakurių vonios kambarį įsivaizduoja kaip utilitarią, funkcinę patalpą ir nėra pakankamai susipažinę su jos interjero sprendimais. Manau, kad toks konkursas galėtų padėti projektų užsakovams suvokti ne tik funkcinius, bet ir komforto, estetikos niuansus, paskatintų kreipti didesnį dėmesį į vonios kambario interjerą. 2. Manau, kad atsiliekama būtent dėl projekto užsakovo požiūrio, jo finan- Raminta Žigunienė sinių galimybių ir turimos informacijos – vidutines pajamas gaunantys klientai į vonios patalpą žiūri daugiau iš funkcinės pusės. Tačiau tokį požiūrį iš dalies sąlygoja jo turima informacija apie interjero sprendimus ir gaminius. Be to, daugelis vartotojų pirmiausia yra pragmatiški – jei žmogus negauna aiškios ir motyvuotos informacijos, kokią pridėtinę vertę jam gali suteikti pažangūs vonios kambario sprendimai, kai jis į estetiką žiūri pro pirštus? Todėl konkursas turėtų teikti žmogui aiškią žinią apie modernios vonios pranašumus ir estetiką, kartu stipriai akcentuoti eksploatacinį patikimumą. 1. Kiekvieno konkurso tikslas – tai pirmiausia naujas iššūkis kasdieniam mąstymui, taip pat ir gera proga atsiskleisti kūrybiškumui. Pažiūrėkim į vonios kambarį kitaip – gal moderniai, gal šiek tiek pasvajokime... 2. Moderni vonios įranga – brangus, kartais ir labai brangus malonumas. Dėl to išvada aiški. Darius Martinkėnas

19


Architektūra

DUBINGIŲ PILIAVIETĖ. RADVILŲ RŪMŲ LIEKANŲ EKSPONAVIMAS IN SITU

20


Architektūra

Šiandien Dubingių piliavietėje, be Radvilų rūmų, yra ir Radvilų statytos reformatų bažnyčios liekanos. Jos buvo užkonservuotos ir eksponuotos pagal 2008 m. R. Zilinsko projektą. Bažnyčioje buvo atrasti ir identifikuoti šešių svarbių Radvilų giminės atstovų palaikai, kuriuos ištyrus visais įmanomais būdais, jie buvo iškilmingai perlaidoti specialiai įrengtoje kriptoje, buvusios giminės kriptos vietoje. Tąsyk laikytasi konservavimo krypties – tik nedidelė dalis autentiško mūro, kyšančio aukščiau žemės lygio, buvo pateikta eksponuoti. O 2009 m., imantis pilies rūmų liekanų tvarkybos, projektavimo užduotyje buvo nurodyta numatyti priemones eksponuoti in situ visų atkastų rūmų liekanas, t. y. jų radimo vietoje. Kad užduotis būtų įvykdyta, prireikė trapias rūmų liekanas uždengti denginiu, apsaugančiu jas nuo aplinkos poveikio ir vandalizmo, be tarpinių atramų. Įgyvendindama Europos Sąjungos finansiškai remiamą projektą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuriai tiesiogiai pavaldus projekto užsakovas – Asvejos regioninio parko direkcija, pareikalavo iš projekto rengėjo UAB „Senojo miesto architektai“ papildomai surengti projektinių pasiūlymų konkursą, kad galėtų atrinkti labiausiai Asvejos regioniniam parkui tinkamą projekto variantą bei jį galutinai detalizuoti ir įgyvendinti. Buvo nuspręsta, kad architektų R. Zilinsko

ir Irenos Kliobavičiūtės pasiū- Robertas Zilinskas lytas variantas yra tinkamiau- Architektas, Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo sias, nes jame numatyta rūmų vertinimo tarybos pirmininkas, galiekanas apsaugantį denginį vęs Lietuvos restauratorių sąjungos, iškelti virš vietovės vos 4 m ir jį Vilniaus mero, Kultūros vertybių visą, išskyrus vieną pietų fasa- apsaugos departamento direktoriaus, LR ministro pirmininko apdodą, užpilti gruntu ir apželdinti vanojimų ir pažymėjimų už archižole – šitaip projektuojamą tektūros paveldo išsaugojimą. naujadarą padarant mažiausiai pastebimą gamtinėje aplinkoje. Techniškai tai pasiekti nėra paprasta, nes tuo metu archeologų išaiškinta rūmų dalis, pridėjus aplink ją iš visų pusių taką, buvo 20 m pločio. Į projektą pakviestas inžinierius konstruktorius Vytautas Ščerbavičius (projekto dalies vadovas) pasiūlė denginiui naudoti metalines sijas, virš jų kaip klojinį – papildomą armatūrą ir lubų dangą – profiliuoto metalo lakštus. Nors projektą rengę architektai R. Zilinskas (proj. vadovas), I. Kliobavičiūtė, I. Gečienė, I. Jasevičienė, G. Jankauskas, V. Zilinskas, kad nebūtų įtarti senovės formų imitavimu, vienintelio liekanų antstato fasado ir sienų vidaus paviršiams pasirinko neapdorotą monolitinį betoną, išmanantis stebėtojas gali antstate įžvelgti užuominų į renesanso laikotarpio kompozicijos principus. Greta grūdinto stiklo langų fasade rūmai natūraliai apšviečiami per stoglangius. Stoge įrengtas ir bendras bei akcentinis dirbtinis apšvietimas, kurį, esant uždarytai ekspozicijai, galima trumpam įjungti iš lauko. Įdomu, kad elektra – vienintelė ekspozicijon per pusę salos atvesta inžinerinė komunikacija. Žodis „sala“ čia ne atsitiktinis, nes piliavietė tik XX a., vietoj vieno iš tiltų įrengus pylimą, buvo paversta pusiasaliu. Kitų inžinerinių komunikacijų atsisakyta, nes tikimasi, kad ekspozicijos lankymai bus trumpalaikiai, atvedant ekskursijas iš netoliese esančio Asvejos regioninio parko direkcijos pastato – buvusioje smuklėje įkurto lankytojų centro. Ekspozicijos patalpa nešildoma ir natūraliai vėdinama. Buvo rūpintasi, ar mūrų būklei nepakenks pasyvus vėdinimas. Vėliau paaiškėjo, kad ne visai be pagrindo nerimauta – ant mūrų ėmė veistis dumbliai. Tačiau regioninio parko  Pilies rūmų virtuvė.

21


Architektūra

Piliavietės vietovės planas

biologai paaiškino, kad tai tos pačios rūšies ekstremofilai, kurie pergyveno visus mūsų planetos ledynmečius. Natūralu, kad pakartotiniai bandymai juos išnaikinti pačiomis nuožmiausiomis priemonėmis buvo neefektyvūs. Per griežtai nustatytą terminą techninis projektas buvo parengtas, patvirtintas ir gautas leidimas jį įgyvendinti. Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po jo patvirtinimo prasidėjo Vilniaus universiteto archeologijos studentų praktika, ir jie, vadovaujami nuo 2002 m. Dubingius tyrinėjančio profesoriaus Albino Kuncevičiaus ir jo grupės, atkasė likusią šiaurinio rūmų priestato dalį. Archeologams to nesitikint, priestatas buvęs didelis ir po 20 m pločio denginiu niekaip negalėjo tilpti. Archeologai po kalvele, priešingoje rūmų pusėje, labiau tikėjosi atrasti Napoleono Ordos 1878 m. graviūroje pavaizduoto bokšto liekanas, tačiau rado tik natūralų gruntą. Bokšto, taip pat minimo ir rašytiniuose šaltiniuose, liekanos greičiausiai kaip tik ir yra masyvus šiaurinis priestatas. Gal dailininkas, tiesiog apvertęs klišę, gavo veidrodinį pilies griuvėsių atvaizdą, bet jos aplinka su tiltu pirmajame plane pavaizduoti panašiai kaip dabar, arba jam taip atrodė gražiau. Todėl projektuotojams teko rengti projekto korektūrą taip, kad nesikeistų bendrieji rodikliai, o svarbiausia, kaina. Trūkumus pavyko paversti pranašumais: denginį sumanyta daryti ne stačiakampio formos, bet netaisyklingos formos,

22


Architektūra

atkartojančios rūmų ir kartu bokšto planą. Šitaip sijos sutrumpėjo iki 18 m ilgio, o, kai kurios – iki 15 metrų. Dėl to jos pažemėjo, palengvėjo ir atpigo. Papildomai suprojektuota techninė patalpa ir evakuacijos koridorius. Rūmų lankytojų taką sumanyta pravesti taip, kad iš arčiau būtų matomos autentiškos rūmų liekanos. Einant taku, virš išlikusio priebučio grindinio, pakabinto prie denginio sijų, geriau galima apžvelgti ir pačių rūmų rūsius – viename jų buvo pilies iždinė, virtuvė, ją ir menes jungusios suktos laiptinės pamatas, latrina (nuotekų kaupyklė). Kitame rūsyje buvo ir rašytiniuose šaltiniuose minimas vienos kameros kalėjimas – išliko jo cilindrinio skliauto pėdos.  Pilies rūmų liekanų apsauginio gaubto pietų fasadas.  Napoleono Ordos 1878 m. pilies griuvėsių graviūra. Pilies rūmų apsauginio gaubto brėžiniai

Nuo pietinės tako dalies gerai apžvelgiami XVII a. pradž. pristatyto priestato be rūsio grindiniai, židinio ir krosnies liekanos. Čia birios dangos takas suformuotas priestato statybos metu buvusio išorinio grunto lygyje, o pirminių rūmų, statytų ne mažiau nei prieš šimtą metų, rytinis kampas eksponuojamas giliau, nes buvo gaila slėpti įspūdingą gotišką mūrą. Nežiūrint kruopščių istorijos tyrimų, nepavyko išaiškinti tikslios rūmų statybos datos. Gotiškai sumūrytas pastatas su dviem cilindriniais skliautais perdengtais rūsiais galėjo būti pastatytas iškart po to, kai pilį iš didžiojo kunigaikščio Aleksandro perėmė LDK lauko etmonas Jurgis Radvila. Šias pareigas jis užėmė nuo 1508 m., todėl spėliojama, kad bū-

tent tada jis perėmė piliavietę ir ėmėsi statybos. Aleksandrui buvo būdinga aukoti nuo seno didiesiems kunigaikščiams priklausiusias valdas dėl intensyvių statybų Vilniuje, bet jis valdė nuo 1492 iki 1506 metų. Taigi vadovaujantis prielaida, kad Dubingių atsisakė būtent šis valdovas, 1508 m. datavimo versija netinka. Be to, susidaro prielaidos, kad rūmus galėjo pradėti mūryti dar XV amžiuje. Tam neprieštarauja nei archeologiniai tyrimai, nei aiškiai gotiška pirminių rūmų stilistika. Architektūros istorijos autoriteto Stasio Abramausko teigimu, nauja mūrinė pilis pradėta statyti XVI a. pradž., galbūt Dubingius nuo 1541 m. valdant Jurgio sūnui Mikalojui

23


Architektūra

 Pilies iždinė.

Pilies rūmų raidos kartograma

24

 Rūsio laiptinė.


Architektūra

 ;XVII a. pradžios pilies rūmų priestatas su židinio ir krosnies liekanomis.

 Latrina – nuotekų kaupyklė.

Radvilai Rudajam. 1547 11 19 mūriniai rūmai tikrai jau stovėjo, nes detaliai aprašyta, kaip juose iki 1548 04 14 nuo piktos anytos slapstėsi Barbora Radvilaitė. Kažin ar jie buvo pastatyti ką tik prieš Barboros atvykimą, nes gotiką Lietuvoje kaip tik tuo metu ėmė keisti renesansas, ypač pamėgtas reformatų bendruomenės, kurios lyderė kaip tik ir buvo Radvilų giminė. Prieš tai, nuo XIV a., kryžiuočių kronikose minima didiesiems kunigaikščiams priklausiusi pilis buvo medinė. Pirmojo Lietuvos istoriko Jano Dlugošo teigimu, pilį 1412–1413 m. statėsi Vytautas. Kitur rašoma, kad 1415 m. naujoje Vytauto statytoje Dubingių pilyje svečiavosi Jogaila, o 1420 02 08 būdamas Dubingiuose Vytautas rašė laišką didžiajam ordino magistrui. Šį ankstyvą piliavietės raidos etapą aiškinosi archeologai. Ir jiems pavyko – nors medinės pilies liekanų nerado, bet aptiko Vytauto laikų kultūrinį sluoksnį. Ypač jis yra išraiškingas po kontraforsu, prie pietrytinės rūmų sienos. Kontraforsas mažai įgilintas į gruntą, nes yra vėlyvesnis – tikriausiai Barboros Radvilaitės laikotarpio. Yra aprašyta, kad jai čia žiemojant įgriuvo rūsio skliautas, atstatytas jis, matyt, ir buvo paremtas kontraforsu. Įgriuvimo faktas komentuojamas tuo, kad pastatas XVI a. vid. jau buvo nenaujas, vadinasi, jo datavimas gali būti artinamas XV a. galo ar pačios XVI a. pradž. link. Visą grunto daugiasluoksniškumą po kontraforsu ir šalia jo archeologai pareikalavo išsaugoti ir eksponuoti. Virš šios vietos įrengtas tiltelis. Projektą baigta vykdyti, ir rūmai 2012 07 06 buvo iškilmingai atidaryti Radvilų giminės jubiliejaus proga. Beje, projekto dalyviams buvo įteikti LR ministro pirmininko padėkos raštai.   Kalėjimas.

25


Statyba

Birštono „Eglė“: po pirmojo rekonstrukcijos etapo

26


Statyba

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Gegužės pabaigoje Birštone duris atvėrė gerokai pasikeitusi ir atnaujinta Birštono sveikatingumo oazė – „Eglės“ sanatorija – čia baigtas pirmasis rekonstrukcijos etapas. Planuojama, kad po šių džiuginančių atnaujinimų „Eglės“ sanatorija taps itin patraukliu poilsiautojams traukos centru. Jau dabar poilsiui ar gydymui vienu metu į Birštono „Eglės“ sanatoriją gali atvykti 320 žmonių. Užsukti į šį kurortą verta ne tik dėl to, kad visą šimtmetį nuo XV a. vidurio poilsį Birštone rinkdavosi Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Iš tiesų pajusti, ką reiškia karališkas poilsis, labiausiai prisidėjo prie atnaujintų gydyklų plušėjęs visas pulkas įmonių specialistų, dariusių viską, kad čia būtų galima ramiai, patogiai ir komfortiškai pailsėti. 27


Statyba

Birštono – Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas: iš 13 km, kuriuos užima pats miestas, 82 % teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Birštono savivaldybėje gyvena per 5 300 gyventojų, kurių didžioji dalis gyvena mieste, o kiti – Birštono seniūnijos kaimuose. Norėdamas tapti ekologišku ir darniu miestu, Birštonas pirmasis mūsų šalyje pasitvirtino koncepciją „EKO miestas“ ir ėmėsi įgyvendinti tarptautinį demonstracinį projektą „ECO-life“.

28

Naujajame gyvenamajame „Eglės“ sanatorijos Birštone komplekse bei gydymo centre poilsiautojams planuojama pasiūlyti kelias dešimtis procedūrų ir paslaugų. Visa tai įmanoma tik dėl to, kad po visiškai atnaujinto šešių aukštų sanatorijos pastato stogu tilpo 142 modernūs dviviečiai kambariai, 68 vienviečiai, žmonėms su negalia pritaikyti penki triviečiai reabilitaciniai kambariai bei viršutiniuose aukštuose puikiai įrengti šeši liukso klasės apartamentai. Na, o tam, kad poilsis būtų tikrai nepamirštamas, lankytojai galės pasilepinti naujajame gydymo centre įrengtais šiuolaikiškais kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo kabinetais, taip pat mineralinio vandens voniomis, povandeniniu masažu, baltojo purvo procedūromis. Po visų šių procedūrų atsipalaiduoti bus galima ant šešiaaukščio pastato stogo įkurtoje pergolėje su saulės terasa, nuo kurios atsiveria nepakartojamas vaizdas į Nemuną. Čia jau netrukus duris atvers sveiko maisto kavinė. „Kai pradėjome statybas, dar nežinojau, kad tai – viena didžiausių sanatorijų, – tvirtina atnaujinimo darbus Birštono „Eglės“ sanatorijoje prižiūrėjusios įmonės techninės priežiūros vadovas Gintaras Nevulis. – Tai buvo labai senas pastatas, iš kurio liko tik sienos, visa kitą darėme naujai. Visiškai iš naujo atstatėme ne tik seną pastatą, bet ir pastatėme priestatą bei galeriją. Darbuotojams teko iš naujo kloti pamatus, gręžti polius, statyti sienas.“


Statyba

Klasikinis, artimas gamtai interjeras Kitaip nei statant gyvenamuosius namus, įrengiant Birštono „Eglės“ sanatoriją gerokai daugiau dėmesio skirta išskirtinei apdailai su visa medicinine įranga, neįgaliesiems pritaikytiems specialiems kiemeliams, todėl teko nemažai paplušėti, kad projektuotojai laiku pateiktų brėžinius, užtikrintų tinkamus sprendimus, teko paieškoti ir rangovų, kurie greitai, laiku ir kokybiškai atliktų visus darbus, tačiau, pasak G. Nevulio, įdėtas triūsas tikrai atsipirko su kaupu, Birštono „Eglės“ sanatorija pastatyta greitai ir kokybiškai. Prie išskirtinio „Eglės“ sanatorijos Birštone interjero nemažai prisidėjo ir jau daugiau kaip du dešimtmečius dirbančios bendrovės „Iris“ darbuotojai. Pasak bendrovės projektų vadovo Antano Rumino, specialiai „Eglės“ sanatorijai Birštone parinktiems produktams buvo keliami aukšti kokybės ir saugos reikalavimai, tačiau iškeltus uždavinius jų bendrovė įveikė nesunkiai. „Ypatingų problemų, atlikdami visus su Birštono „Eglės“ sanatorijos įrengimu susijusius darbus, neturėjome, – tvirtina A. Ruminas. – Tiesa, gal kiek daugiau skyrėme dėmesio darbo grafikui, nes užsakovams buvo labai svarbūs objekto atidavimo eksploatuoti terminai. Tačiau nusprendėme darbus organizuoti etapais (aukštais ar net atskirais korpusais), preciziškai derindami darbų eiliškumą su kitais projekto rangovais.“

... baseinų erdvėje bus įrengtos ne tik burbulinės ir vertikaliosios vonios, bet ir hidromasažų įrenginiai bei vandens kaskados, taip pat didelis pirčių kompleksas. Kalbant apie Birštono „Eglės“ sanatorijos interjerą, reikia paminėti, kad čia stengtasi, jog ir sanatorijos išorė, ir vidus harmoningai derėtų, todėl viduje vyrauja šalia sanatorijos ošiančio Vytauto parko spalvos. „Kambarių kiliminės dangos yra skirtingų atspalvių: vyraujanti spalva ruda su augaliniais motyvais (lapų piešiniais). Skirtumas tarp kambarių tik tas, kad tamsesnė danga buvo naudojama vienviečiuose kambariuose, o šviesesnė – dviviečių kambarių interjere, – vardija UAB „Iris“ projektų vadovas A. Ruminas. – Koridoriuose bei liukso klasės apartamentuose parinkome klasikinio rašto vyšnių spalvos kiliminę dangą. Koridoriuose ši danga su klasikiniu piešiniu, o vienspalvės šoninės juostos (borderiai) atskiria pagrindinį dangos raštą nuo sienų.“

29


Statyba

Siekiant išsaugoti vientisą, tarsi iš gamtos išplaukiantį stilių ir sanatorijos patalpose patiestas parketas pasirinktas klasikinės ąžuolo spalvos. Gamtos atspalviai ir nemari klasika išlaikyta ir įrengiant gyvenamųjų zonų vonios kambarius. „Vonios kambariuose trys sienos buvo klijuojamos baltomis plytelėmis, o viena siena – išskirta akcentine spalva. Akcentinė spalva parinkta, atsižvelgiant į kambario dydį ir paskirtį, – tikina A. Ruminas. – Vienuose kambariuose vonios plytelės žalios, kituose – geltonos arba rudos.“ Klasikinio stiliaus nepamiršo ir prie sanatorijos „granitinės“ dalies plušėjusi UAB „Arsenalas“. Parinkdami medžiagas, o vėliau ir atlikdami darbus įmonės darbuotojai užtikrino, kad būtų išlaikytas vientisas stilius, o sanatorijos gyventojai ir svečiai jaustųsi kuo jaukiau. „Plytelėms, laiptų pakopoms, palangėms pagaminti granitą mes naudojome ne veltui. Tai natūralus akmuo, ne tik išsiskiriantis geromis eksploatacinėmis savybėmis, bet ir natūraliu grožiu, – tvirtina UAB „Arsenalas“ vadybininkas, projektų vadovas Gintaras Butavičius. – Siekdami dar malonesnio

30


Statyba

akiai estetinio vaizdo ir iš anksto žinodami laiptų pakopų matmenis, laiptų pakopų viršų ir priešpakopius įrengėme iš vientiso akmens gabalo. Taip išvengėme akiai nemalonių jungčių, laiptai tapo vientisi. Gaila, kad tokio paties efekto nesugebėjome pasiekti su palangėmis, sunku rasti tokio dydžio akmenų. Tačiau visus darbus atlikome taip, kad palangių jungtys taptų kuo mažiau matomomis. Manau, mums pavyko.“ Neįgaliesiems pritaikyta aplinka UAB„Iris“ būdingo preciziškumo prireikė ir parenkant sanatorijos gyvenamosioms zonoms bei gydytojų kabinetams skirtas medžiagas. „Ypatingesni reikalavimai buvo keliami kiliminių dangų atsparumui trinčiai ir degumui, taip pat plytelių dušuose atsparumui slydimui, – vardija UAB „Iris“ atstovas. – Taip pat teko parinkti parketą, itin atsparų dilimui, nes jis buvo klojamas bendrose erdvėse netoli durų iš lauko. Natūralu, kad tokioje vietoje grindys dėvisi labiausiai, todėl mes parinkome „BOEN“ parketą su 5,5 mm viršutiniu dėvimuoju sluoksniu.“ Dar daugiau reikalavimų buvo keliama medicininėms sanatorijos patalpoms, tačiau bendrovė ir čia greitai rado sprendinius kiekvienam iškeltam uždaviniui. „Gydytojų kabinetams parinkome „Gerflor“ firmos PVC dangą iš „Accord“ kolekcijos, – pasakoja UAB „Iris“ projektų vadovas A. Ruminas. – Ši danga padengta specialiu patentuotu apsauginiu sluoksniu „Evercare“, kuris yra ypač atsparus įvairioms medicininėms ir cheminėms medžiagoms, lengvai valomas, jam nereikia jokios specialios priežiūros (pavyzdžiui, vaškavimo) per visą dangos eksploatacijos laikotarpį.“ Analogiška PVC danga buvo paklota ir neįgaliesiems skirtuose kambariuose. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog PVC dangos paviršiumi vežimėliu judėti yra žymiai paprasčiau negu kilimine danga.

Sanatorijoje laiką leisiančių neįgaliųjų žmonių saugumu pasirūpino ir čia dirbusi jau minėta bendrovė „Arsenalas“. Ji užtikrino, kad pagrindiniams sanatorijos laiptams pagal matmenis būtų pagamintos specialios pakopos, pritaikytos ir sunkiau vaikščiojantiems ligoniams. Beje, iš viso įmonė sanatorijoje sumontavo 136 pakopas. Be šio specifinio užsakymo, UAB „Arsenalas“ teko pasirūpinti ir Birštono „Eglės“ sanatorijos aikštelių plytelėmis bei cokolinio aukšto galerijos granito plytelėmis, taip pat įrengti saugias ir patogias cokolinio aukšto galerijos ir šešto aukšto kavinės granitines palanges. „Tokie užsakymai mums – ne naujiena, todėl visus iškeltus uždavinius įgyvendiname nesunkiai. Vienintelė

31


Statyba

problema, kurią teko spręsti, buvo tai, kad pastatas dalinai pastatytas naujai, dalinai rekonstruojamas, dėl to atsirado daug nenumatytų sprendimų, daug ką reikėjo spręsti vietoje pagal susidariusias situacijas, – prisimena UAB „Arsenalas“ vadybininkas, projektų vadovas G. Butavičius. – Stengdamiesi kuo labiau palengvinti gyvenimą sanatorijoje apsistosiantiems žmonėms su negalia bei apskritai visų „Eglės“ klientų patogumui granito dangas sumontavome pagal zonas. Pavyzdžiui, pagrindinio įėjimo zonoje panaudotas neslidus, degintu paviršiumi granitas, laiptų pakopoms išpjautos slidumą mažinančios juostos, pagal reikalavimus sumontuoti specialūs iškilimai laiptų aikštelėse.“ Šiuolaikinės technologijos Kiekvienos sanatorijos patrauklumas priklauso ne tik nuo joje stovinčių baldų ar sienų spalvos, bet ir nuo to, kiek ji patogi šiuolaikiniam žmogui. Mažai beliko žmonių, galinčių laiką leisti be kompiuterio, interneto ar televizoriaus. Inžinerinius darbus šioje sanatorijoje atlikusios bendrovės „Teleneda“ vadovas Jonas Maždžierius tvirtina, kad jų specialistai pasistengė, kad visos svarbiausios technologijos čia veiktų puikiai ir būtų prieinamos visiems, o kiekvienas sanatorijoje besiilsintis ar besilankantis žmogus jaustųsi saugiai. Tuo tikslu įmonei teko imtis visų vadinamųjų „silpnų srovių sistemų“ darbų, kuriems sunaudota apie 30 km kabelio, tai yra maždaug tiek, kiek turi nuvažiuoti Birštone norintis pailsėti kaunietis. Pastato priešgaisrinė sistema čia buvo sujungta su elektros, ven-

32

... kad poilsis būtų nepamirštamas, lankytojai galės pasilepinti naujajame gydymo centre įrengtais šiuolaikiškais kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo kabinetais, taip pat mineralinio vandens voniomis, povandeniniu masažu, baltojo purvo procedūromis. tiliacijos, durų, vandens ir kt. sistemomis, kurios gaisro atveju būtų valdomos: įjungiamos ar atjungiamos, atsižvelgiant į poreikius. Būtent ši bendrovė turėjo užtikrinti ir vidinį telefoninį ryšį, kiekviename kambaryje įrengti telefonus, taip pat šiuolaikinę ir gyventojams itin patogią slaugių iškvietimo sistemą ne tik procedūriniuose kabinetuose, bet ir kambariuose, kuriuose gyvens specialiųjų poreikių turintys žmonės. Ne mažesnis UAB „Teleneda“ dėmesys buvo skirtas ir šiuolaikiniam žmogui itin svarbiems kompiuteriniams tinklams bei belaidžiam internetui. „Išvedžiojome laidus, įrengėme darbo vietas, pasirūpinome šiuolaikiška įranga. Darbuotojai naudojasi „HP“ kompiuteriais, spausdintuvais, – pasakoja UAB „Teleneda“ vadovas J. Maždžierius. – Kalbant apie inter-


Statyba

netą, džiugi žinia poilsiautojams ta, kad visame šiame sanatorijos komplekse veikia belaidžio interneto zonos. Beje, internetas įrengtas iš karto visame komplekse, o ne atskirose zonose, kaip daro dauguma kitų bendrovių. Tokiu būdu jis prieinamas visur, kad ir kur eitumėte.“ Lygiai taip pat patogiai vartotojui bendrovės darbuotojai įdiegė ir televizinį tinklą. Pasirūpinta ne tik tuo, kad kiekvienas kambarys turėtų nuosavą šiuolaikinį televizorių, bet ir per jį, be jau įprastų per kabelinę televiziją rodomų kanalų, poilsiautojai galės matyti vieną išskirtinai jiems skirtą programą. „Tai vietinis skaitmeniniu principu, todėl itin kokybiškai rodomas informacinis kanalas, kuriuo transliuojama sanatorijos paruošta medžiaga apie Birštono „Eglėje“ teikiamas paslaugas ir pro-

33


Statyba

cedūras, – pasakoja J. Maždžierius. – Tai yra patogu sanatorijos gyventojams, kurie apie siūlomas procedūras gali sužinoti ne tik iš jau kiek pabodusių lankstinukų, bet ir gyvai. T. y. tiesiogiai pamatyti, kas ta purvo vonia, kaip atliekamos kitos jiems siūlomos procedūros.“ Birštono „Eglės“ apšvietimu rūpinosi kita didelę tokių darbų patirtį turinti Šiaulių bendrovė „Elektropolis ESA“, atlikusi visus su sanatorija susijusius vidaus ir lauko elektros instaliacijos montavimo darbus. UAB „Elektropolis ESA“ darbų vadovas Henrikas Kablys tvirtina, kad čia dirbant jokių nesklandumų nekilo, gal darbus kiek sulėtino tik tai, kad parko medžių ir takelių apšvietimą teko derinti su miesto architektu. Tačiau tai buvo vienin-

34


Statyba

telis nedidelis trukdys, tikrai nesukliudęs įrengti kokybišką ir gyventojams patogų apšvietimą. Beje, kaip jau tapo įprasta, įrengiant apšvietimo sistemą, nepamiršta pasirūpinti ir gamtos tausojimu. „Galerijoje įrengėme modernų, tačiau ekonomišką šviesos diodų apšvietimą, padedantį taupyti energijos resursus, – pasakoja UAB „Elektropolis ESA“ darbų vadovas. – Ne tik apie grožį, bet ir apie gamtos resursų tausojimą pamąstėme ir apšviesdami gyvenamuosius kambarius. Ekonomišką šviesos diodų apšvietimą įrengėme ir vienviečiuose, dviviečiuose bei triviečiuose kambariuose, pakabinome gražaus dizaino šviestuvus. Analogiškas, tačiau kiek prabangesnis apšvietimas įrengtas ir liukso klasės apartamentuose. Na, o priimamajame, į kurį žmonės užsuka pirmiausia ir kuris padeda susidaryti pirmąjį įspūdį apie pačią sanatoriją, pakabinome prie čia vyraujančio klasikinio interjero puikiai derantį prabangų ir gražaus dizaino sietyną.“ H. Kablys priduria, kad visos jų naudotos medžiagos – ne tik kokybiškos, bet ir jas parenkant vadovautasi taisykle „pirk prekę lietuvišką“, todėl darbams jie naudojo daugiausia Lietuvoje pagamintus elektros instaliacijos prietaisus. Apšvietę pačią sanatoriją, bendrovės darbuotojai pasirūpino ir tuo, kad patogiai, jaukiai ir saugiai sanatorijos gyventojai jaustųsi ne tik viduje, bet ir lauke, todėl vakariniams pasivaikščiojimams įrengė specialų ekonomišką ir modernų parko medžių, takelių ir fontano apšvietimą, pastatė gražius ir stilingus ispaniškus parko šviestuvus. Ateities darbai Pabaigę vienus darbus Birštono „Eglės“ sanatorijos vadovai nežada sustoti ir naujojo korpuso įkurtuves vadina tik pradžia. Jau netrukus, po metų, planuojama atidaryti dar vieną atnaujintą korpusą, kuriame

įsikurs konferencijų centras ir nauja valgykla. Taip pat papildomai bus įrengta apie 150 naujų gyvenamųjų vietų. Na, o iki 2016 m. ketinama rekonstruoti ir trečiąjį korpusą. Čia veiks naujos gydyklos, baseinai, bus teikiamos įvairios sanatorinio gydymo ir poilsio paslaugos. Planuojama, kad dviejų šimtų vietų baseinų erdvėje bus įrengtos ne tik burbulinės ir vertikaliosios vonios, bet ir hidromasažų įrenginiai bei vandens kaskados, taip pat didelis pirčių kompleksas. Numatoma, kad baigus visus projektus Birštono „Eglės“ sanatorija galės priimti daugiau nei 700 žmonių, dar 300 žmonių bus sukurtos naujos darbo vietos. Beje, kalbant apie sanatorijos patrauklumą, būtina pasirūpinti, kad žmonės ne tik patogiai jaustųsi viduje, bet ir turėtų galimybę ne ką mažiau įdomiai ir turiningai laiką praleisti lauke. Tuo tikslu šalia sanatorijos planuojama įrengti mineralinio vandens garintuvą, todėl vaikštinėjant parku ar prisėdus ant netoliese esančių suoliukų bus galima pajusti druskų kambario efektą. Visiškai šalia Birštono „Eglės“ sanatorijos įsikūręs centrinis Vytauto parkas poilsiautojams suteiks ir daugiau pranašumų: parke jau įrengtos vaikų žaidimų aikštelės po atviru dangumi, o per artimiausius dvejus metus planuojama atnaujinti pėsčiųjų takus, suremontuoti suoliukus, įrengti poilsio zonas. Beje, kurorte plečiamas ir dviračių takų tinklas, jį ketinama pailginti nuo 7 iki 12 km. Naujosios sanatorijos įkurtuvėmis Birštono kurorte ypač džiaugiasi vietos gyventojai, mat planuojama, kad „Eglės“ sanatorija taps ir didžiausiu darbdaviu mieste: iš viso čia bus įdarbinta apie 300 įvairių sričių specialistų, kurie užtikrins, kad puikiai pastatytame ir šiuolaikiškai įrengtame pastate būtų suteikiamos aukščiausios rūšies gydymo ir sveikatinimo paslaugos. 

35


Statyba

Įvairių spalvų ir raštų, kokybiškos, kartu puikiai derančios, lengvai valomos keraminės plytelės iš „IRIS“ asortimento – optimalus pasirinkimas naujojo „Eglės“ sanatorijos korpuso Birštone patalpų apdailai.

Liukso apartamentų vonios kambariuose sienų apdailai pasirinktos rudos spalvos blizgios „Ambrozja Brown“ plytelės. Ruda spalva primena kavą, žadėdama puikų rytmetį ir gerą nuotaiką. Šios plytelės dera su „Bianco“ plytelėmis iš „Vivian“ kolekcijos, kuri išsiskiria spalvų gausa: balta, raudona, ryškiai mėlyna ir žalia, net violetinė. Komforto pojūtį papildo matinio paviršiaus „Vivido Bianco“ atsparios slidumui grindų plytelės. Visa tai – iš „Ceramika Paradyż“ kolekcijų.

Svečių vonios kambariuose žalių sienų plytelių „Hortensja Verde“ derinys su baltomis „Hortensja Bianco“ plytelėmis primena gamtos žalumą, suteikia patalpai išskirtinumo ir jaukumo. Jį sustiprina augalinių motyvų dekoratyvinės juostelės „Hortensja Bianco Listwa“. Sienų apdailos autentiškumą paryškina ir „Zawilec Beige“ grindų plytelės. Toks interjero sprendimas, panaudojant didžiausio Lenkijos keraminių plytelių gamintojo „Ceramika Paradyż“ produkciją, vonios kambario erdvę paverčia unikalia.

www.iris.lt Internetinės parduotuvės adresas www.iris.lt/e-parduotuve IRIS PREKYBOS SALONAI VISOJE LIETUVOJE: VILNIUJE – Švitrigailos g. 33, Savanorių pr. 176 („Norfos“ bazė), Verkių g. 44, („Medžio centras“), KAUNE – Savanorių pr. 288, KLAIPĖDOJE – Nemuno g. 13, ŠIAULIUOSE – Tilžės g. 9 C, PANEVĖŽYJE – Klaipėdos g. 63 ir ALYTUJE – Naujoji g. 50 B. 36

Procedūrinių patalpų sienoms parinktas „Hortensja Bianco“ plytelių derinys su „Magnolia Ochra“ plytelėmis yra malonus akims ir nuteikia raminamai procedūrų metu. Jį papildo ir „Ceramika Paradyż“ gaminamos neslidžios grindų plytelės iš „Arkesia“ kolekcijos. Ši kolekcija suteikia galimybę pasirinkti švelnų ar faktūrinį jų paviršių, be to, platus – nuo švelnios smėlinės iki ryškaus grafito – subtilių jos spalvų spektras, papildytas dekoratyvinėmis detalėmis, leidžia įgyvendinti kūrybiškas idėjas.


Statyba

MINERALINIAI DAŽAI Julius Justinavičius

Mineraliniais dažais vadiname dviejų ar trijų atmainų dažus, kurie paprastai nudažyto pagrindo paviršiuje nesudaro vientisos plėvelės, o pagrindiniu jų komponentu – rišikliu, dar įvardijamu plėvėdariu, – dažniausiai būna daugeliui statybininkų gerai žinomos rišamosios medžiagos – gesintos kalkės, baltasis arba rečiau įprastinis pilkasis portlandcementis. Kartais šiai dažų grupei priskiriamos ir silikatinių dažų, kuriuose kaip plėvėdaris naudojamas skystasis stiklas, receptūros. Bet kol kas aptarsime tik „grynuosius“ mineralinius dažus. Paradoksas, kad šie dažai, išsiskiriantys kai kuriomis nepaprastai geromis eksploatacinėmis savybėmis, šiandienos statybose naudojami palyginti retai. Pabandykime į šiuos dažus pažvelgti atidžiau. Kalkiniai dažai Kalkiniai dažai – tikėtina, viena iš pirmųjų žmonijos istorijoje ir iki šiol restauravimo darbams naudojamų pastatų vidaus ir išorės atitvarų paviršiams skirtų dažų atmainų. Nesuklysime konstatavę, kad jie naudojami jau kelis tūkstantmečius. Jų sudėties pagrindą sudaro vandenyje tolygiai paskirstytos, rūpestingai išmaišytos gesintų kalkių (kalcio hidroksido) dalelės, todėl išoriškai jie yra panašūs į tirštoką kalkių pienelį. Jie nesudaro vientisos plėvelės, todėl išsiskiria labai geru vandens garų laidumu. Deja, su paviršiumi (nudažytu pagrindu) kalkiniai dažai sukimba bene silpniausiai

37


Statyba

Paradoksas, kad šie dažai, išsiskiriantys kai kuriomis nepaprastai geromis eksploatacinėmis savybėmis, šiandienos statybose naudojami palyginti retai. iš visų žinomų dažų atmainų. Jų džiūvimo ir kietėjimo procesą inicijuoja ore esančios ir / ar vandens garuose ar paviršinėse jo plėvelėse ištirpusios anglies dioksido dujos – vyksta reakcija tarp jų ir kalcio hidroksido, susidaro vandenyje netirpus, palyginti tvarus kalcio karbonatas. Todėl senuosiuose dažymo technologijų vadovėliuose, prieš dažant paviršius šiais dažais, rekomenduojama paviršių sudrėkinti vandeniu, kuriame visada bus ištirpusio anglies dioksido. Galima sakyti, kad šie dažai yra vieni iš nedaugelio, kuriais galima dažyti drėgną paviršių. Kalkiniai dažai gali būti spalvinami natūraliais (ochra, umbra ir pan.) ar sintetiniais mineraliniais pigmentais, tačiau istoriškai dažniausiai naudojami be jų – kaip paprasčiausi paviršiaus baltalai. Kol nebuvo didelio kitokių dažų pasirinkimo, jais dažyti labai įvairūs pastatų vidaus ir išorės paviršiai – tinkas, keraminių plytų ir akmenų mūras, mediena (lentos, sijos, net stogo malksnų vidinė pusė ir pan.). Nuo XX a. pradžios kalkinių dažų pritaikymo sritys siaurėja ir dėl to, kad imta gausiai naudoti kitų atmainų

dažus, su kuriais kalkiniai dažai nesukimba, – aliejiniai, alkidiniai, polimeriniai ir kt. Pigmentų kiekis kalkiniuose dažuose negali būti itin didelis – jie silpnina dažų sluoksnelio sukibimą su pagrindu. Todėl kalkiniais dažais nuspalvinti paviršiai dažniausiai būna švelnių pastelinių spalvų. Kalcio hidroksidui, pagrindiniam šių dažų komponentui, gana stipriam šarmui, būdingos dezinfekcinės savybės, todėl mūsų seneliai ir proseneliai tokius dažus naudodavo trobose, žemės ūkio produktų saugyklose, palėpėse, o stengdamiesi išvengti gaisrų, laiku pastebėti įtrūkusius dūmtakius, suodžių sankaupas, balindavo dūmtraukius. Tokie dažai greitai įmirksta, dėl drėgmės tamsėja, todėl netinkuoto mūro sienose, po stogų konstrukcijomis, rūsiuose jie „įspėdavo“ apie drėgmės skverbimąsi, konstrukcijų įmirkimą. Kalkiniai dažai gali būti naudojami plytų, keraminių, keramzitbetonio ar betoninių blokelių, taisyklingos ar grubesnės formos akmenų mūrui, beveik visiems mineralinio (kalkinio, sudėtinio, cementinio) tinko paviršiams dažyti voleliu, teptuku bei purkštuvu. Dažniausiai purkštuvas naudojamas lubų, kitų paviršių baltinimo darbams, tačiau gruntuojant ir didesniam dažų sluoksnio tvarumui pasiekti rekomenduojama naudoti teptukus – jais skysti dažai įtrinami į paviršiaus poras. Patyrę dažytojai pasakoja, kad takesnį, didesniu vandens kiekiu atskiestą kalkinių dažų gruntą (kalkinį pienelį) į paviršių reikėtų įtrinti teptuku, braukiant tik viena kuria kryptimi, pavyzdžiui, horizontaliai, o štai pagrindinį (dengiamąjį) dažų sluoksnį rekomenduojama tepti statmenais (vertikaliais) teptuko judesiais. Vis dėlto geriausiai kalkinių dažų sluoksnelis prisitvirtina prie kalkinio tinko, porėtų paviršių, prasčiau – prie tankių, lygių paviršių (lygaus glaisto, gipsinio tinko, sutankinto betono, mažai įgeriančio akmens). Šiuo metu tokie dažai dažniausiai naudojami istoriniuose (restauruojamuose) pastatuose. Ribotą jų rinką sudaro ir ekologiškų statybinių medžiagų propaguotojai. Tiesa, mūsų statybinių medžiagų parduotuvėse tokių dažų jūs tikriausiai nerasite – sunku užtikrinti, kad kalkių dalelės vandenyje ilgainiui nenusėstų, todėl jų galiojimo trukmė yra palyginti trumpa. Be to, šiems dažams saugoti reikalinga specifinė tara (sandari ir pakankamai tvirta vakuuminė arba su plūdriuoju dangteliu, kuris kalkių „tirpalą“ apsaugo nuo karbonatizacijos – negrįžtamo paviršinės plėvelės susidarymo). Tikėtina, kad atkakliems pirkėjams sumanesnis pardavėjas konsultantas patars įsigyti gesintų kalkių, pigmentų ir, juos sumaišius bei atskiedus vandeniu, norimos atmainos dažus pasigaminti patiems.

38


Statyba

Kalkiniais dažais dažyti rekomenduojama apsiniaukusią, Aišku, kad dėl to didėja kalkiniais dažais padengtų pavirtačiau ne lietingą dieną, patariama vengti saulės spindulių, šių ilgalaikiškumas, bet jie praranda kitą vartotojui svarsaulėkaitoje įkaitusių paviršių. Aišku, kad jų nepanaudosite bią savybę – patrauklią kainą. ir šaltyje, esant neigiamai aplinkos ar pagrindo temperatūCementiniai dažai rai. Technologiniu požiūriu jie nepatogūs ir dėl kitko – noŠie dažai taip pat nepriklauso populiariausiųjų dažų grurėdami perdažyti šiais dažais kartą jau padengtą paviršių, pei. Statybose jie pradėti naudoti XIX a. pabaigoje. Juose jį pirma turėsite nuplauti, pašalinti pirmąjį kalkinių dažų pagrindinis rišiklis dažniausiai yra baltasis portlandcemensluoksnį. Kadangi gesintos kalkės kaip stiprus šarmas stiklo tis, nors tam tikromis sąlygomis tamsių atspalvių dažų, ir aliuminio paviršiuje gali palikti dėmes, tai dažymo metu specialios paskirties dangų gamybai gali būti panaudotas teks saugoti (apdengti) langus, jų rėmus, fasado apdailos ir įprastinis pilkasis portlandcedetales. Dažymo kalkiniais damentis. Kitaip nei kalkinių dažų, žais metu darbo nerekomenCementinius dažus lengva šių dažų receptūroms naudojaduotina nutraukti, kol nebus mi ir užpildai – smulkiai sumalnudažytas visas paviršius, o jei modifikuoti polimeriniais tas marmuras, klintis, dolomireikia daryti pertraukas, tai gepriedais. Pastarieji pagerina tas, kvarcinio smėlio grūdeliai riausia pertraukti dažymą pasir pan.). Dėl to dažų plėvelės sukibtį su pagrindu, tato kampuose, prie deformastoris, paviršiaus šiurkštumas cinių siūlių. padidina dažų sluoksnelio priklausys nuo jų konsistenciDaugelyje žinynų nurodoma, deformatyvumą, sumažina jos. Kai receptūrose naudojami kad niekuo nemodifikuotais grubesni užpildai, tuomet tejau paruoštų dažų dalelių kalkiniais dažais nudažyti papami dažai yra tirštesnės konviršiai užmiesčių vietovėse išsedimentaciją, prailgina sistencijos ir jais galima išgauti liks nepakitę iki 4–5 metų, direljefinius paviršius (jie kartais panaudos laikotarpį... dmiesčiuose – dar trumpiau. įvardijami faktūriniais) arba paKalkiniams dažams gali būti sitenkinti lygiu paviršiumi (daugiau atskiestais dažais). būdingas laipsniškas, palyginti tolygus ir nepastebimas irimas tarsi byrant, nusiplaunant dangos milteliams arba Kartais cementinių dažų trūkumu įvardijama tai, kad su ištisų jos fragmentų atsiskyrimas nuo pagrindo. Netvajais išgaunamas ne itin ryškus, pastelinis, ribotos spalvų rūs šie dažai ir išsikišusiose pastatų fasadų dalyse, lietaus gamos paviršius. Mat jų pigmentu tegali būti šarmams plaunamose atbrailose. Todėl nei žema šių dažų kaina, atsparių atmainų spalvikliai, dažniausiai naudojami tie nei puikus vandens garų laidumas, nei ekologiškumas patys sintetiniai ar gamtiniai geležies oksidų, hidroksidų, nelemia jų populiarumo. chromo, mangano junginių milteliai kaip ir kalkiniams dažams. Tiesa, cementiniai dažai yra gerokai tvaresni už Žinoma, šiuolaikinius kalkinius dažus stengiamasi modifikalkinius, pavyzdžiui, ant betoninio paviršiaus jie gali iškuoti, į jų sudėtį įtraukti dar vieną rišiklį plėvėdarį. Kalkiniai likti 10–14 metų. Vis dėlto šiuo metu kaip dekoratyviniai dažai tampa patvaresni, į juos įmaišius pokosto – plėvecementiniai dažai naudojami rečiau. lę sudarančio gamtinio ar sintetinio aliejaus su priedais: tirpikliais, skiedikliais, džiūvimą spartinančiais sikatyvais. Cementinius dažus lengva modifikuoti polimeriniais prieSenųjų receptūrų su pokostu kalkiniai dažai gali būti eksdais. Pastarieji pagerina šių dažų sukibtį su pagrindu, padiploatuojami 1,5–2 kartus ilgiau. Panašiai ar dar efektyviau dina dažų sluoksnelio deformatyvumą, sumažina jau paveikia ir įvairūs su vandeniu susimaišantys polimeriniai ruoštų dažų dalelių sedimentaciją, prailgina panaudos laiplėvėdariai – polimerinės (akrilinės, stireno-butadieno ir kotarpį ir pan. Pavyzdžiui, toks priedas gali būti daugeliui pan.) dispersijos, tačiau šiose naujosiose modifikuotų kalžinoma polivinilacetatinė (PVA) emulsija, nors praktiškai kinių dažų receptūrose yra labai svarbu tinkamai parinkti naudojami dar geresnės kokybės modifikuojantys priekalkių ir polimerinio priedo santykį, kitaip modifikuojanti dai. Todėl komercinių atmainų šiuolaikinius cementinius medžiaga užgoš gerąsias tokių dažų savybes. dažus derėtų vadinti cementiniais polimeriniais arba polimercementiniais dažais. Kartais jų sudėtyje būna net orgaDažnai restauraciniams darbams naudojamus kalkinius ninių tirpiklių – tada šiuos dažus galima naudoti ir žemodažus stengiamasi papildyti itin smulkiai pagesintų kalje (neigiamoje) temperatūroje. Šiuo metu cementiniai ar kių dalelėmis. Jų suspensija vandenyje stabilizuojama polimercementiniai dažai dažniausiai naudojami remonto specialiais priedais, pridedamas papildomas kiekis biodarbams – jais galima padengti aižėjantį, drėgmę įgeriantį loginę dažytų paviršių taršą stabdančių ir dažų tvarumą mūrą ar tinką, taip pat kitus ne itin tvirtus paviršius.  pakuotėje didinančių priedų, be to, dažų receptūra modifikuojama rūpestingai subalansuotu polimerų priedu. Straipsnių ciklo apie dažus tęsinį skaitykite kitame numeryje.

39


S t a t y b a / P as i r i n k i m as

„Knauf Klinkermörtel“ – mišinys kokybiškam mūrui ir estetiškai apdailai Neretai didžiulė Lietuvos statybinių medžiagų rinkos pasiūla verčia gerai pagalvoti, kokias fasadų apdailos medžiagas geriausiai pasirinkti. Juk norima, kad ne tik būtų daili pastato architektūrinė išraiška, bet ir vėliau nereikėtų papildomai skirti lėšų fasadų remontui. Nereikia įrodinėti, kad vieni patvariausių mūsų šalies klimato sąlygomis yra keraminiai gaminiai. Pastaruoju metu tiek architektai, tiek pastatų savininkai vis dažniau renkasi apdailines klinkerio plytas. Didelė jų formų, tekstūrų ir dydžių įvairovė leidžia sukurti elegantiškus ir derančius su aplinka šiuolaikinius fasadus, kuriems vėliau nereikia ypatingos priežiūros ir kurių išvaizda laikui bėgant beveik nesikeičia. Tačiau nereikia pamiršti, kad klinkerio plytų apdailos ilgalaikiškumas priklauso ne tik nuo pačių plytų kokybės, bet ir nuo mūro skiedinio. Tad jam reikia skirti ypatingą dėmesį. Pageidaujantiesiems ateityje neturėti rūpesčių dėl fasadų reikėtų rinktis ypač aukštos kokybės mūrijimo ir siūlėms užpildyti skirtą „Knauf Klinkermörtel“ skiedinį. „Knauf Klinkermörtel“ mišinį rekomenduojama naudoti apdailiniam ir klinkerio mūrui iš silpnai įgeriančių drėgmę (nuo 7 iki 15 %) plytų. Šį skiedinį lengva paruošti, jis neišskysta, yra labai atsparus cheminiam ir mechaniniam poveikiams, iš jo nesunku dailiai suformuoti dekoratyvines mūro siūles. Be to, jis neleidžia į sienas įsigerti drėgmei, todėl užtikrina fasadų patvarumą ir atsparumą permainingų orų poveikiui, taip pat padeda sudaryti komfortiško mikroklimato sąlygas pastato viduje.

Mūro mišinių pasirinkimas Svarbu nepamiršti ir to, kad pasirinkus klinkerio plytų apdailą, mūro mišinys sudarys apie 15 % sienos ploto. Todėl nuo pasirinktos skiedinio spalvos priklausys ir pastato eksterjero vaizdas. Netinkama skiedinio spalva gali nepataisomai sugadinti net ir išskirtinį, brangiomis rankų darbo plytomis apdailintą fasadą. Dažniausiai statytojai pasirenka pilką skiedinio spalvą, išryškinančią plytų spalvos sodrumą, tekstūrą ir faktūrą. Svarbiausia, kad bėgant laikui ši spalva paprastai neatsibosta. Spalvos pasirinkimo kriterijai Renkantis mūro skiedinio spalvą, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus:  spalvos intensyvumą;  mūro margumą;  plytų atspalvį;  kitų statybinių medžiagų spalvinę gamą.

Pagal vartotojų poreikius „Knauf“ siūlo keturių spalvų mūro mišinius: šviesiai pilką, pilką, tamsiai pilką ir rudą.

40


P as i r i n k i m as / S t a t y b a

„Knauf Klinkermörtel“ mišinio pranašumai  cementinis mišinys;  didesnis atsparumas mechaniniam poveikiui;  neleidžia atsirasti dėmėms;  nedidelis vandens įgeriamumas;  nekintanti aukšta kokybė;  tinka išorės ir vidaus darbams,  patogus naudoti.

Jei klinkerio plytos yra margos, patartina rinktis neutralių ar pilkų atspalvių mišinius, pasirenkant mažiausiai su plytų spalva kontrastuojantį variantą. Patartina laikytis principo – kuo šviesesnės plytos, tuo šviesesnė ir mišinio spalva. Taip parinktas mišinys sudarys plytoms puikų foną, pabrėš jų grožį ir spalvą bei išskirtinumą. Parinkus kontrastuojančią skiedinio spalvą, ji konkuruos su plytų spalva ir siena bus per marga. Pasirinkus vienspalves apdailos plytas, skiediniu galima sukurti tiek kontrastingą, tiek ramių spalvų fasadą. Pirmuoju atveju šviesesnėms – baltoms, gelsvoms, šviesios smėlio spalvos – plytoms reikėtų taikyti tamsiai pilką skiedinį, o tamsesnėms plytoms, atvirkščiai, – šviesiai pilkos spalvos. Tuomet fasade ryškesnis bus siūlių raštas, o ne pačios plytos. Šį variantą reikėtų rinktis, kai norima, kad mūrijama iš vienspalvių plytų siena atrodytų margesnė. Taip pat toks būdas tinka tuomet, kai vienspalvės plytos sudaro labai didelę fasado dalį, ir norima pagyvinti eksterjerą, suteikti jam originalumo. Tik svarbu, kad skiedinio spalva derėtų su kitų fasado elementų, pavyzdžiui, stogo, cokolio, durų ar turėklų spalvomis.

Naudojant margas plytas, geriau rinktis pilkų atspalvių „Knauf“ mūro skiedinius.

Pasirinkus kontrastinę skiedinio spalvą, siūlės bus ryškesnės už plytas. Pavyzdžiai, kaip skiedinio spalva keičia bendrą sienos vaizdą

Jei pageidaujama išgauti vienspalvės sienos efektą, tuomet reikia tokios skiedinio spalvos, kuri yra artimiausia plytų spalvai. Taip galima sukurti minimalistinį fasado stilių arba išryškinti kitus architektūrinius elementus. Pavyzdžiui, priderintas prie rudų klinkerio plytų rudos spalvos „Knauf“ mūro skiedinys sudarys vientisos sienos vaizdą. Jei prieš pradedant darbus vis dar abejojama, kokią mišinio spalvą pasirinkti, verta pasikonsultuoti su architektu, interjero dizaineriu arba paprašyti mūrijimo darbus atliekančių specialistų paruošti bandomųjų pavyzdžių. Taip pat rekomenduojama iškart įsigyti visą reikalingą skiedinio kiekį – tai užtikrins vienos medžiagos partijos spalvos tolygumą. 

UAB „Knauf“ Švitrigailos g. 11B, Vilnius Tel. +370 5 213 2222 El. p. info@knauf.lt www.knauf.lt

41


Statyba

Išorinių termoizoliacinių sistemų ilgalaikiškumo priklausomybė nuo tinko patvarumo Pagal apdailinį apsaugos sluoksnį pastatų išorinio šiltinimo sistemas galima sugrupuoti į dvi pagrindines grupes: pirmajai priklauso išorinė apdaila iš surenkamųjų elementų su vėdinamuoju oro tarpu (1 pav.), antrajai – išorinės termoizoliacinės sudėtinės tinkuojamos sistemos (toliau ITSTS) be vėdinamojo oro tarpo (2 pav.). Pastato sienas papildomai apšiltinus vėdinamąja arba tinkuojamąja sistema su mineraline vata galima sutaupyti nemažai pastato eksploatacijai reikalingos šiluminės energijos. Gintarė GriciUtė, KTU statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų katedra

42


Statyba

1 pav. Blokelių mūro siena su vėdinamuoju

2 pav. Išorinė tinkuojamoji sudėtinė

oro tarpu ir išorine apdaila

termoizoliacinė sistema

1 – išorinė apdaila; 2 – oro tarpas; 3 – vėjo izoliacija; 4 – termoizoliacija – mineralinė vata; 5 – 4 mediniai vertikalūs ir horizontalūs tvirtinimo tašai; 6 – tvirtinimo detalės; 7 – mūro siena; 8 – vidaus tinkas.

1 – išorinė apdaila; 2 – armuojamasis sluoksnis; 3 – stiklo pluošto tinklelis; 4 – termoizoliacija – mineralinė vata; 5 – klijai; 6 – tvirtinimo detalė (smeigė); 7 – mūro siena; 8 – vidaus tinkas.

Sienos šiltinimas iš išorės pagal pirmąjį variantą, kai tarp apdailos ir termoizoliacinės medžiagos įrengiamas oro tarpas, leidžia turėti racionaliai vėdinamas sienas. Tokiu atveju oro tarpas užtikrina optimalią sienos konstrukcijos drėgminę būseną, nes sudaro geras sąlygas sienai džiūti ir apsaugo termoizoliacinę medžiagą – mineralinę vatą, nuo prasiskverbusių pro apdailą kritulių ir dėl temperatūrų kitimo susidarančio kondensato.

Todėl neretai pastatų sienoms apšiltinti pasirenkamos ITST sistemos. Tai tokia sistema, kai prie išorinės esamos sienos konstrukcijos, pavyzdžiui, plytų ar blokelių mūro ir pan., klijuojamos ar / ir smeigėmis tvirtinamos termoizoliacinės medžiagos. Toliau padengiamas armuojamasis cementinis sluoksnis sustiprinamas stiklo pluošto tinkleliu ir visa tai padengiama plonu išoriniu apdailos sluoksniu.

Vėdinamojo fasado išorės apdailai dažniausiai taikomos klinkerinės plytelės, fibrocementinės ar aliuminio kompozicinės plokštės, natūralios medienos apdaila. Kiekvienai iš šių rūšių apdailos medžiagų būdingos savitos charakteristikos: plytelės išsiskiria plačia spalvine gama ir skirtingomis faktūromis, fibrocementinės plokštės – ilgalaikiškumu, aliuminio kompozicinė apdaila – standumu, atsparumu smūgiams, laužimui, slėgiui, o natūralios medienos gaminiai – ekologiškumu. Šioje sistemoje oro tarpas užtikrina ne tik geras vėdinimo sąlygas, bet ir atlieka papildomo barjero, apsaugančio nuo aplinkos sukeliamo triukšmo, funkcijas. Bet natūralu, kad tiek pranašumų turinti sistema santykinai kainuoja kiek daugiau ir jos įrengimo technologija nėra visai paprasta – reikia sekti, kad per metalines jungtis ar tvirtinimo detales nesusidarytų šilumos nuostolių. Šioje sistemoje apdailos sluoksnis tvirtinamas prie plieninių karkaso elementų, kurį sudaro iš plieno lakštų suformuoti Z arba C pjūvio horizontalūs profiliuočiai su standumo briaunomis. Visa tai yra tvirtinama prie šiltinamos sienos kas 60 cm. Per šias metalines jungtis padidėja šilumos laidumas, o tai turi įtakos išorinės sienos šiluminiam efektyvumui.

ITST sistemos pagrindiniais pranašumais laikomi palyginti lengva, neapkraunanti pamato konstrukcija ir nesudėtingas apšiltinimo įrengimas. Šių sistemų apdailai naudojamos įvairiaspalvės „samanėlės“ arba „lietučio“ tekstūros išorinės dangos, nuo kurių priklauso visos sistemos fizikinės ir mechaninės savybės bei eksploatavimo trukmė. Išorinė apdaila yra labiausiai pažeidžiama sistemos dalis, nes jai tenka atlaikyti temperatūros kaitos sukeliamas deformacijas, lietaus, šalčio ir ultravioletinės spinduliuotės poveikį. Dangos atsparumas šiems poveikiams priklauso nuo rišamųjų medžiagų ir pageidaujamas savybes suteikiančių priedų. Taip pat tokios sistemos ilgalaikiškumas priklauso nuo jos komponentų ir jų tarpusavio sąveikos. Prieš nusprendžiant, kokios rūšies tinką pasirinkti šiltinamosioms sistemoms, svarbu įvertinti naudojamų produktų kokybę ir patvarumą. Dekoratyviniai tinkai pagal rišamosios medžiagos tipą gali būti mineraliniai ir polimeriniai. Mineralinių tinkų grupei priskiriamos mineralinės ir silikatinės išorinės dangos. Mineralinio tinko rišamajai medžiagai dažniausiai naudojamas hidraulinis rišiklis, t. y. įprastinis portlandcemen-

43


Statyba

3 pav.

silikatinio ir mineralinio tinkų mikropaviršiaus struktūros porėtumas užtikrina palankias sąlygas vandens garų pralaidumui

tis arba kalkės, o silikatinio – kalio natrio silikatas. Kad ir kokios rūšies būtų rišamoji medžiaga, abiejų rūšių tinkas išsiskiria atviru poringumu, vandens garų pralaidumu (3 pav.). Todėl tai yra didelis mineralinio ir silikatinio tinkų pranašumas, ypač jei apšiltinimo medžiaga yra mineralinė arba akmens vata, nes per tokius tinkus termoizoliacija gali lengvai išdžiūti. Polimeriniais tinkais vadinamos tokios išorinės dangos, kurių pagrindinė rišamoji medžiaga yra sintetinių dervų (polimero) vandens dispersija. Vieni iš tokių yra akrilinis ir silikoninis tinkai. Dėl sintetinių dervų tinkai gerai sukimba su pagrindu, palengvėja įrengimo technologija, sumažėja nešvarumų prilipimas. Pastaroji savybė aktuali estetinei pastatų sienų išvaizdai. Polimerinės medžiagos išsiskiria elastingumu, todėl yra atsparios įvairiems temperatūros pokyčiams. Išorinio tinko daugkartinis išsiplėtimas ir susitraukimas būdingas ypač vasaros ir žiemos periodu, kai atsiranda didžiausi temperatūriniai svyravimai, sukeliami šiluminės saulės spinduliuotės. Toks elastingas tinkas mažiau pleišėja ir leidžia išvengti paviršiuje pūslių atsiradimo. Vienas iš svarbiausių akrilinio ir silikoninio tinkų pranašumų yra mažas vandens įgėris, nuo kurio priklauso tinko patvarumas. Sukietėjus akriliniam ir silikoniniam tinkams, jų paviršiuje susidaro polimerinė plėvelė, kuri uždengia tinko poras ir kapiliarus, todėl tinkas įgauna hidrofobiškumo savybę (4 pav.). Pagrindinis šių tinkų minusas – vandens garų pralaidumas yra kur kas mažesnis negu mineralinių grupių tinko.

4 pav.

tinkuose panaudotos polimerinės medžiagos rišamosios dervos sukietėjus tinkams sudaro vientisą plėvelę, apsaugančią nuo vandens poveikio

Siekiant užtikrinti tinko atsparumą trinčiai, padidinti mechaninį jo stiprumą, atsparumą smūgiams ir, sukietėjus skiediniui, užkirsti kelią plyšių atsiradimui, į tinko sudėtį dedama tokių pluoštinių priedų kaip metilceliuliozė, karboksimetilceliuliozė. Sausuose statybiniuose mišiniuose metilceliuliozė taip pat naudojama kaip tirštiklis ir vandenį skiedinyje sulaikantis priedas. Jos paprastai dedama 0,02–0,7 % visos mišinio masės. Pastaroji savybė yra svarbi tinkavimo proceso metu, nes šie priedai mišinyje sulaiko vandenį, kol vyksta rišimosi reakcija. Būtent metilceliuliozės naudojimas nulemia didelį vandens laikomumo rodiklį. Laikui bėgant, ITST sistemų tinkai dėl vykstančių cheminių procesų, tokių kaip karbonizacija ar cemento hidratacija, tik tvirtėja ir įgyja didesnį mechaninį stiprumą. Tyrimais buvo nustatyta, kad tokios sistemos, padengtos išoriniais tinkais, vandens įgėris sumažėja po 1 metų eksploatacijos (5 pav.). Vandens įgėris apibūdina sistemos ilgalaikiškumą ir patvarumą. Kuo vandens įgėris didesnis, tuo sistema tampa labiau pažeidžiama šaltojo sezono metu. Tinkas į savo poras ir kapiliarus įgeria išorinius kritulius ir kondensatą. Išorinio sluoksnio porose esančiai drėgmei užšąlant ir atšylant, susidaro didelės tinko sluoksnį ardančios jėgos. Tokiais atvejais jau po 1–4

44


Statyba

5 pav. VANDENS ĮGĖRIS W kg/m2 PER 24 val.

Sistema padengta: 1 – akriliniu tinku; 2 – silikatiniu tinku; 3 – mineraliniu tinku; 4 – silikoniniu tinku.

metų eksploatacijos ITST sistemos paviršiuje gali atsirasti defektų – plyšių, įtrūkių, pūslelių. Taip lietaus ir šalčio varginamas tinkas palaipsniui ima atitrūkti nuo pagrindo ir byrėti – vyksta intensyvus sienos ardymas. Be to, ultravioletinė saulės spinduliuotė sienos paviršiuje gali sukelti fotocheminius pokyčius, todėl išorinis tinkas sensta, palaipsniui kinta ir jo spalva. Pagrindinis saulės spinduliuotės polimerinių tinkų dangoms sukeliamas neigiamas efektas – suardomos polimerinės grandys, kurios praranda vandens įgėrio apsaugines funkcijas. Taip susidaro sąlygos praleisti daugiau lietaus į gilesnius tinko sluoksnius, o žiemos metu esantis porose ir kapiliaruose vanduo kristalizuojasi ir plečiasi, taip vėl ardydamas tinką. Siekiant padidinti tinko patvarumą, t. y. suteikti atsparumo vandeniui savybę, į išorinių dangų sudėtį dedama modifikuotųjų priedų. Šiais priedais užkertamas kelias lietaus ar kondensato drėgmei patekti į gilesnius tinko (o kartu ir armuojamojo sluoksnio) sluoksnius. Paprastai šių priedų kiekis mišiniuose svyruoja nuo 0,1 iki 10 % visos jų masės. Nors priedų kiekis nedidelis, tačiau jis užtikrina didelį tinkų temperatūrinių deformacijų diapazoną, padidina jų mechaninį stiprį, vandens garų pralaidumą ir kt. Priedai gali būti įvairūs – organiniai, polimeriniai, cheminiai. Apibendrinant galima teigti, kad ITSTS išorinio tinko ilgalaikiškumas daugiausia priklauso nuo tinko rišamosios medžiagos rūšies ir tinke panaudotų modifikuotųjų priedų. Šių dviejų komponentų suderinamumas lemia išorinio sluoksnio patvarumą. 

45


Statyba

Polistireninio putplasčio naudojimas pastatų atitvaroms apšiltinti

Dr. Sigitas Vėjelis, VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vedėjas

46

Lietuvoje pastatams apšiltinti plačiai naudojamos kelių rūšių termoizoliacinės medžiagos – mineralinė vata (MW), pūstasis polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), biri celiuliozinė vata (LFCI), putų poliuretanas (PUR) ir kt. Termoizoliacinių medžiagų naudojimą lemia jų savybės ir kaina, bet dažnai kyla ir klausimas, kurią termoizoliacinę medžiagą naudoti pastatų atitvaroms apšiltinti. Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negalima. Konkrečios termoizoliacinės medžiagos naudojimas susijęs su konkrečiu jos naudojimu pastatų atitvaroje ir daugybe kitų savybių. Straipsnyje trumpai aptarsime pagrindines polistireninio putplasčio eksploatacines savybes, naudojimą ir galimą statybų broką.


Statyba

Polistireninis putplastis (EPS) – uždaraporė akytojo plastiko termoizoliacinė medžiaga, gaunama išputinant uždaroje talpoje žaliavines granules. Iš kitų medžiagų EPS išsiskiria labai paprasta gamyba, nedidelėmis jos sąnaudomis ir geromis fizikinėmis bei mechaninėmis savybėmis. Polistireninis putplastis chemiškai yra ta pati medžiaga kaip ir ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), tačiau pagamintas naudojant iš esmės kitokią technologiją, todėl šių medžiagų savybės skirtingos. Dažniausiai polistireninis putplastis naudojamas kaip efektyvi šilumą izoliuojančioji medžiaga. Šalyje plačiausiai yra naudojamos polistireninio putplasčio plokštės – tiek iš EPS, tiek iš XPS. Šiuo metu Lietuvoje gaminamos įvairios paskirties plokštės ir blokeliai, o kai kuriose kitose pasaulio šalyse – dar ir blokai. Stipruminės polistireninio putplasčio charakteristikos pagal apkrovos lygį lemia jo naudojimą pastatų atitvarose ir kitose konstrukcijose. Polistireninio putplasčio klasifikavimas yra nustatytas šio gaminio standarte LST EN 13163:2013 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai. Specifikacija“. Pagrindinis EPS stiprumo rodiklis yra gniuždymo įtempis, esant 10 % deformacijai. Tai sutartinis rodiklis, kuris naudojamas tik produkto sertifikavimo ir atitikties įvertinimo tikslais. Projektavimo tikslais turi būti naudojami projektiniai dydžiai. Naudojimo rekomendacijos ir nurodytos konkrečiam naudojimui savybės yra pateiktos statybos taisyklėse ST 124555837.01:2005 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“. Nustatant polistireninio putplasčio naudojimo galimybes didelę reikšmę turi daugelis jo savybių: šilumos laidumas, trumpalaikis įmirkis, ilgalaikis įmirkis, garų laidumas, degumas, matmenų tolerancija, matmenų stabilumas ir kt. Šilumos laidumas. Polistireninį putplastį 99–97 % sudaro oras ir tik 1–3 % – polistirenas. Oras yra uždarytas 0,2–0,5 mm skersmens akutėse, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. Oras – blogas šilumos laidininkas, todėl jis užtikrina puikias medžiagos termoizoliacines savybes. Kadangi oras iš akučių nesisklaido, termoizoliacinis poveikis išlieka pastovus. Fizikine prasme tai reiškia, kad smulkiose akutėse nevyksta masės pernaša, tai yra oras nejuda ir neperduoda šilumos konvekcijos būdu. Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos laidumo koeficientas. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,030–0,045 W/(m · K) deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas. Kuo medžiagos šilumos laidumas mažesnis, tuo plonesnio termoizoliacinio sluoksnio reikia atitvarai apšiltinti. Stipris. Svarbi polistireninio putplasčio savybė yra mechaninis stipris, veikiant apkrovai. EPS būdingas gniuždymo įtempis, lenkimo stipris, statmenas paviršiui tempimo 

Nuotrauka iš UAB „Kauno šilas“ archyvo.

Polistireninio putplasčio makrostruktūra ir mikrostruktūra.

Polistireninio putplasčio klasifikavimas Tipas

Gniuždymo įtempis, kai gaminys deformuojamas 10 %, kPa

Lenkimo stipris, kPa

EPS S

50

EPS 30

30

50

EPS 50

50

75

EPS 60

60

100

EPS 70

70

115

EPS 80

80

125

EPS 90

90

135

EPS 100

100

150

EPS 120

120

170

EPS 150

150

200

EPS 200

200

250

EPS 250

250

350

EPS 300

300

450

EPS 350

350

525

EPS 400

400

600

EPS 500

500

750

47


Statyba

EPS naudojimo atitvaroms apšiltinti galimybės Atitvaros

Sienos

Stogai

Grindys

Atitvarų apibūdinimas

Naudotinas EPS tipas

Rūsio išorinė siena su šilumos izoliacija išorėje, apsaugota nuo mechaninių pažeidimų; šilumos izoliacijos apkrova vidutinė.

EPS 100

Rūsio išorinė siena su šilumos izoliacija išorėje, apsaugota nuo mechaninių pažeidimų; šilumos izoliacijos apkrova didelė (transporto priemonių eismas netoli rūsio).

EPS 150

Fasadų šiltinimas – išorinė siena su šilumos izoliacija išorėje, padengta tinku.

EPS 70

Išorinė siena su šilumos izoliacija išorėje, padengta lakštiniais elementais, dailylentėmis, skarda ir pan.

EPS 50

Išorinė sluoksniuota siena su šilumos izoliacija viduje.

EPS 50

Išorinė siena, apšiltinta patalpoje (iš vidaus).

EPS 50

Išorinė siena karkasiniame pastate, skydinė siena.

EPS 50

Stogas su šilumos izoliacija virš gegnių ar kitokių laikančiųjų konstrukcijų. Standi arba kieta danga virš šilumos izoliacijos (čerpės, betonas, profiliuota skarda ir pan.).

EPS 80

Stogas su šilumos izoliacija tarp gegnių.

EPS 50

Stogas su šilumos izoliacija po gegnėmis, apšiltintas patalpoje (iš vidaus).

EPS 50

Sutapdintas stogas, apšiltintas dviem skirtingais polistireninio putplasčio sluoksniais. Viršutinis EPS sluoksnis užtikrina stogo mechaninį stiprį, apatinis – pakankamą šilumos izoliavimą.

EPS 100 EPS 80

Stogas su šilumos izoliacija, apsaugota ritinine danga nuo atmosferos kritulių; stogo apkrova vidutinė.

EPS 100

Stogas su šilumos izoliacija, apsaugota ritinine danga nuo atmosferos kritulių; stogo apkrova didelė (terasos, apželdinti stogai ir pan.).

EPS 150

Stogas su šilumos izoliacija, neapsaugota nuo atmosferos kritulių – „atvirkštinis“ stogas.

EPS 200

Grindys su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu, be garso izoliacijos reikalavimų; grindų paviršiaus apkrova maža (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose).

EPS 70

Grindys su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu; gali būti sąlytis su gruntu; be garso izoliacijos reikalavimų; grindų paviršiaus apkrova vidutinė (salėse, kavinėse, restoranuose ir pan.).

EPS 100

Grindys su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu; gali būti sąlytis su gruntu; be garso izoliacijos reikalavimų; grindų paviršiaus apkrova didelė (knygų saugyklose, archyvuose, pramonės įmonėse, automobilių stovėjimo aikštelėse, baseinuose ir pan.).

EPS 200

Šildomosios grindys gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose.

EPS 80

Grindys šaldytuvuose, vaisių, daržovių, mėsos bei kitų maisto produktų saugyklose.

EPS 200

Garsą

Garsą izoliuojančios atitvaros su nedideliu spūdumu.

EPS T

izoliuojančios

Garsą izoliuojančios atitvaros su vidutiniu spūdumu.

EPS T

atitvaros

Garsą izoliuojančios atitvaros su didesniu spūdumu.

EPS T

stipris, šliejimo stipris ir kt. Svarbiausias yra gniuždymo įtempis, nes naudojant polistireninį putplastį dažniau tenka susidurti su gniuždomąja apkrova, pavyzdžiui, grindyse, plokščiuose stoguose, pamatuose ir t. t. Gaminių kontrolės tikslais pasirinktas sutartinis rodiklis – gniuždymo įtempis, esant 10 % deformacijai, nors praktiškai polistireninio putplasčio deformacija apkrovos sąlygomis būna daug mažesnė. Gniuždymo įtempis dažniausiai priklauso nuo tankio, bet kartais įtakos taip pat gali turėti ir technologiniai veiksniai, bandymo temperatūra ir kt.

48

Didelis polistireninio putplasčio pranašumas yra statmenas paviršiui tempimo stipris. Ši savybė aktuali, kai pastato fasadai su EPS izoliaciniu sluoksniu yra tinkuojami ir turi atlaikyti papildomą apkrovą. Natūriniai fasadų tyrimai Vokietijoje parodė, kad, kintant oro drėgmei ir temperatūrai, ši polistireninio putplasčio savybė nekinta. Matmenų kitimas dėl temperatūros poveikio. Polistireninio putplasčio terminio plėtimosi koeficientas yra 0,05–0,07 mm vienam metrui kas vieną laipsnį Celsijaus. Tai reiškia, kad maždaug 17 °C temperatūros pokytis su-


Statyba

kelia 0,1 % (1 mm/m) dydžio grįžtamą matmenų pokytį. 400 mm ilgio plokštė, esanti 20 °C temperatūroje ir atšaldyta iki –20 °C temperatūros, susitraukia 1 mm.

Įrenginio polistireninio putplasčio valkšnumui tirti schema ir bendras bandymų įrenginio vaizdas

Matmenų kitimas dėl susitraukties. Ką tik pagamintas polistireninis putplastis per pirmąsias 24 valandas aušdamas, nepaisant gamybos sąlygų ir tankio, susitraukia 0,3–0,5 %. Vėlesnis traukimasis vadinamas vėlyvąja susitrauktimi. Vėlyvoji susitrauktis sparčiausiai vyksta per pirmąsias keletą dienų, kai putplastis laikomas gamykloje. Po keleto dienų vėlyvoji susitrauktis smarkiai sulėtėja. Ribinė vertė sudaro 1,5–2,0 mm/m (0,15–0,2 %). Šie pokyčiai negrįžtami. Įmirkis, visiškai panardinus vandenyje. Polistireninio putplasčio įmirkis visiškai panardinus į vandenį – itin nedidelis. 15–30 kg/m3 tankio polistireninis putplastis vandens paprastai įgeria:  per 7 dienas – 0,5–1,5 % tūrio;  per 28 dienas – 1,0–3,0 % tūrio.

Nuostovusis drėgnis. Polistireninio putplasčio gaminiai įvairiomis aplinkos oro drėgnio sąlygomis nevienodai absorbuoja vandens garus iš aplinkos. Dauguma sorbcinės drėgmės sugeriama, kai ϕ > 80 %, kas būdinga kapiliariniam sorbcijos mechanizmui.

1 – laikrodinio tipo indikatorius; 2 – apkrovos pakaba; 3 – paslanki plokštelė, skirta apkrovai tolygiai paskirstyti; 4 – bandinys; 5 – atraminė sija su atramine plokšte; 6 – pastovi apkrova.

Elgsena esant aukštoms temperatūroms. Polistireninio putplasčio elgsena, esant aukštoms temperatūroms, priklauso nuo poveikio veiksnių trukmės ir dydžio. Nesant apkrovos, polisti-

49


Statyba

Saulės spinduliavimo poveikis. Ilgiau veikiamas tiesioginių UV spindulių, polistireninis putplastis pagelsta ir tampa trapus. Todėl dėl lietaus ir vėjo gali prasidėti erozija. Nuo tokio poveikio apsaugo dažymas, tinkavimas, laminavimas ir pan. Pastato viduje UV spinduliavimas toks menkas, kad putplasčiui nedaro jokio poveikio. Valkšnumas. Valkšnumas – tai atsparumas ilgalaikėms gniuždomosioms apkrovoms. Valkšnumas nustatomas esant tam tikram gniuždymo įtempio lygiui. Veikiant 0,30 σ10 dydžio gniuždymo įtempiui, polistireninio putplasčio gaminiai po 50 metų turės ne didesnę kaip 2 % valkšnumo deformaciją. Valkšnumo rodiklio gali prireikti konstrukcijose, kuriose polistireninį putplastį veikia nuolatinės ilgalaikės didelės apkrovos – po pastatų pamatais, šaltų maisto produktų saugyklų grindimis ir t. t.

 Ekstruzinio polistireninio putplasčio (XPS) struktūra

(iliustracija iš UAB „Finnfoam“ archyvo).

reninis putplastis gali trumpai atlaikyti aukštesnės negu 100 °C temperatūros poveikį (pavyzdžiui, tvirtinant karštu bitumu). Esant 5 000 N/m2 ir 20 000 N/m2 apkrovai, polistireninis putplastis gali ilgą laiką atlaikyti 75 °C temperatūros poveikį. Polistireninio putplasčio taikymo beveik neriboja jokia žemutinė temperatūros riba. Jo struktūra esmingiau nekinta iki –180 °C. Gniuždymo įtempio, esant 10 % deformacijai, sumažėjimas po 300 šaldymo ciklų būna mažesnis kaip 10 %. Degumas. Polistireninis putplastis yra degus. Veikiamas didesnės nei 100 °C temperatūros, jis ima minkštėti, trauktis ir pagaliau lydytis. Bandymai rodo, kad polistireninio putplasčio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374 °C. Žemesnėje nei ši temperatūra degiųjų dujų iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro. Terminio irimo produktai užsidega tik tiesiogiai susilietę su paviršiais ar erdvėmis, kurių temperatūra yra 450–500 °C. Polistireninis putplastis savaime neužsidega esant žemesnei negu 450 °C temperatūrai. Statybinį polistireninį putplastį be degumą slopinančių priedų naudoti draudžiama.

Kai veikia itin didelės apkrovos, tuomet geriau naudoti ekstruzinį polistireninį putplastį (XPS), kurio gniuždymo įtempis, kai tankis kinta nuo 25 kg/m3 iki 45 kg/m3, būna nuo 200 kPa iki 700 kPa. Taip pat, kai termoizoliacinę medžiagą ilgą laiką veikia gruntiniai vandenys, reikėtų naudoti XPS, nes dėl smulkios uždarų porų struktūros ekstruzinis polistireninis putplastis išsiskiria itin mažu įmirkiu vandenyje. Be to, drąsiai galima teigti, kad XPS, palyginti su kitų atmainų polistireniniu putplasčiu, yra labai universali šilumos izoliacija, kuri išlaiko savo šilumos izoliacines savybes netgi esant nepalankioms eksploatacinėms sąlygoms. XPS efektyvu naudoti ne tik visoms įvairiausių pastatų konstrukcijoms (pamatams, sienoms, perdangoms, net „atvirkštiniams“ apželdintiems stogams) apšiltinti. Dėl atsparumo didelėms apkrovoms ir vandens nepralaidumo XPS taip pat tinka naudoti, kai norima nuo įšalo (taip pat ir nuo iškilnojimo) apsaugoti įvairias kelių dangas ar užtikrinti įrengiamų teritorijų paviršių stabilumą sezonams keičiantis. Todėl XPS yra naudojamas, pavyzdžiui, ir tiesiant geležinkelius, ir įrengiant kiemus. Be to, XPS pui-

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus. Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAB „ŠILPUTA“ gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. Jis itin dažnai naudojamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasadams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijoms ir pan. UAB „ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje. Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAB „ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus.

50

UAB „ŠILPUTA“, Sodų g. 14, LT-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r. Tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. info@silputa.lt

www.silputa.lt


Statyba

kiai apsaugo nuo peršalimo komunikacijų vamzdynus ir sumažina per juos prarandamos šilumos nuostolius. Reikėtų nepamiršti, kad naudojant polistireninį putplastį atitvarose dažnai daromas brokas. Broką reikėtų išskirti į dvi grupes. Pirmąją broko grupę sudaro dėl nesąžiningų statybininkų ar tiekėjų į atitvarą montuojamas žemesnio tipo polistireninis putplastis. Toks brokas mažina atitvaros ilgalaikiškumą, o vartotojai patiria ir papildomų eksploatacinių išlaidų – paprastai žemesnio tipo putplasčiams būdingas didesnis šilumos laidumas, didesnės deformacijos dėl apkrovos, temperatūros ir pan. Antroji broko grupė susijusi su šiluminių tiltelių atsiradimu. Kadangi polistireninis putplastis yra standi medžiaga, tai jį montuojant atitvarų paviršiai turi būti labai lygūs, kad putplastis gerai prisispaustų prie pagrindo. Jei putplastis blogai bus prispaustas prie apšiltinamo pagrindo, tai šiluma konvekcijos būdu bus lengvai perduodama per oro tarpus ir, suradusi atitvaroje kitų nesandarių vietų, lengvai pasišalins į išorę. Panašūs šilumi-

– efektyvus šiuolaikiškas pastatų šiltinimas

Nuotraukos iš UAB „Kauno šilas“ archyvo.

niai tilteliai susidarys, jei putplasčio plokštės tarpusavyje bus blogai sujungtos ir tarp jų susidarys nors ir nedideli tarpeliai, tačiau šilumos nuostoliai bus didžiuliai. Tarpelių tarp plokščių atsiradimą gali sukelti neleistini gaminio matmenų nuokrypiai, nelygūs atitvarų paviršiai, netinkamas plokščių montavimas ir kt. Toks brokas turėtų būti ištaisomas naudojant sandarinimo putas. Sunkiau užsandarinti oro ertmes, kai polistireninis putplastis montuojamas tarp metalinių profilių, ant kurių tvirtinamos apdailinės plokštės. Tokiose vėdinamųjų fasadų sistemose gali atsirasti oro tarpų tiek tarp metalinių profilių, tiek po EPS plokštėmis dėl išsikišusių metalinių elementų tvirtinimo detalių. Sąžiningai atliekant apšiltinimo darbus tokiose sistemose didėja darbo sąnaudos ir statybų trukmė. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dažnai net vizualiai nematomos jungties vietoje vyksta šilumos perdavimas, kuris jaučiamas tiesiog pridėjus ranką arba nustatomas matuojant termovizoriumi. 

Dviejų tipų poliuretano putų naudojimas pagal poreikį Pirmasis tipas – atvirų porų poliuretanas, leidžiantis paviršiams kvėpuoti, naudojamas karkasiniams pastatams, mūro sienoms ir stogo konstrukcijoms šiltinti. Antrasis tipas – didesnės šiluminės varžos uždarų porų poliuretanas, skirtas pasyvių, daugiabučių ir kitokių pastatų fasadams, taip pat stogams ir perdangų plokštėms šiltinti.

UAB „Unipuras“, Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas Tel./faks. +370 37 37 05 05, www.unipuras.lt

Pranašumai:  idealiai užpildo ertmes ir nepalieka šalčio tiltų;  puikiai sulaiko šilumą;  sutaupo iki 50 % pastatų energijos sąnaudų;  šiltinimo darbams naudojamos Europos gamintojų medžiagos;  laboratoriniais tyrimų rezultatais ir atikties sertifikatais patvirtinta kokybė.

51


Statyba

VGTU ir verslininkų bendradarbiavimas – papildoma nauda studentams Pačiame gegužės gale Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) su Polistireninio putplasčio asociacija sukirto rankomis ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri padės ne tik tobulinti studijų programas, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir išplės bendrų mokslinių tyrimų programas.

VGTU rektoriaus A. Daniūno teigimu, universiteto ir asociacijos bendradarbiavimas labai dėsningas, nes abi šias organizacijas vienija bendri tikslai – statybų, technologijų, pramonės, žinių puoselėjimas ir plėtra, tad VGTU studentai ir ateityje būsimi statybų ekspertai iš savo naujojo partnerio galės pasisemti itin naudingų ir specifinių žinių.

Tiek studentams, tiek Lietuvos verslo rinkai naudingą sutartį pasirašė VGTU atstovavęs rektorius Alfonsas Daniūnas ir Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius. Keturias verslo įmones Lietuvoje vienijanti Polistireninio putplasčio asociacija įsipareigojo informuoti universitetą apie specialistų poreikį, organizuoti studentų praktikas, stažuotes asociacijos įmonėse, esant poreikiui, skaityti paskaitas universiteto studentams aktualiais klausimais ir vadovauti jų akademiniams darbams – kursiniams ir baigiamiesiems.

„Rinką reikia plėsti ir ugdyti, todėl labai džiaugiamės, kad pavyko sutarti dėl bendradarbiavimo su Polistireninio putplasčio asociacija. Tikimės, kad jos nariai, dalydamiesi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi, prisidės prie universiteto darbo ir kokybiško specialistų rengimo“, – po sutarties pasirašymo tikino VGTU rektorius A. Daniūnas.

„Į mūsų asociaciją susibūrusių įmonių veikla yra glaudžiai susijusi su įvairių pastatų renovacija ir šiltinimu. Nėra jokių abejonių, kad renovacija – vienas aktualiausių šių dienų statybos klausimų. Tad mes esame labai patenkinti mūsų bendradarbiavimu su universitetu ir tikimės, kad jis ilgai nenutrūks bei duos visokeriopos abipusės naudos“, – po sutarties pasirašymo tvirtino Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Č. Ignatavičius.

52

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis naudinga ir verslininkams, nes VGTU ja įsipareigojo teikti pagalbą ieškant jaunų specialistų, o rengdamas studijų programas atsižvelgti į asociacijos teikiamus siūlymus. Taip pat universitetas planuoja kviesti asociacijos narius į organizuojamas mokslines konferencijas, Karjeros dienų renginius ir teikti visokeriopą informaciją apie vykdomas studijų programas bei mokslinių tyrimų kryptis. 


Statyba

EFEKTYVI ŠILUMINĖ IZOLIACIJA Toks publikacijos pavadinimas nėra vien šūkis. Jis išreiškia esminę informaciją, kurią turėtų žinoti visi, kurie rūpinasi įvairių statybinių objektų šiltinimu. Plačiau apie tai, kokia prasmė sudėta į šio teiginio žodžius, žurnalas STRUCTUM sužinojo iš AB „Ukmergės gelžbetonis“ pirkimo ir rinkodaros vadovo Tado Larino.

Kokie, palyginti su panašiais, jūsų gaminių iš neoporo pranašumai? Ekoefektyvumas – tai yra geriausias sutaupomos pastato energijos ir termoizoliacinės medžiagos gamybai sunaudojamos energijos santykis. Tuo pačiu yra mažinami CO2 išmetimai, kas leidžia kovoti su klimato kaita.

Jau beveik 17 metų gaminate termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį. Viena iš jos atmainų yra neoporas. Kokiomis savybėmis jis išsiskiria? Neoporas yra patobulintas pilkos spalvos baltojo polistireninio putplasčio analogas, kurio termoizoliacinės savybės yra pagerintos sudėtyje esančiu grafitu. Mažos grafito dalelės atspindi ir absorbuoja IR spindulius ir gerokai sumažina šilumos nuostolius. Palyginti su baltuoju polistireniniu putplasčiu, šiluminė neoporo varža yra 20 % geresnė. Pavyzdžiui, fasadinių apšiltinimo plokščių „Neoporas“ EPS 70 šilumos laidumo koeficientas yra 0,032 W/(m·K), o palyginti su tos pačios klasės baltojo polistireninio putplasčio „Termoporas“ EPS 70, – tik 0,039 W/(m·K).

Kodėl užsakovams yra naudinga pasirinkti būtent neoporo gaminius? Griežtėjant naujai statomų pastatų energinio efektyvumo reikalavimams (nuo 2014 m. bus privaloma ne žemesnė kaip B pastato energinio efektyvumo klasė, nuo 2016 m. – ne žemesnė kaip A, nuo 2018 m. – A+, o nuo 2021 m. – A++) privalu rinktis modernias šiuolaikines termoizoliacines medžiagas. „Neoporas“ EPS 70 plokščių naudojimas fasadams apšiltinti sudaro sąlygas jau šiandien pasiekti geriausių rezultatų. Neoporo naudojimas renovacijai ir naujų pastatų statybai leidžia sutaupyti termoizoliacinės medžiagos kiekį (reikalingas palyginti nedidelio storio šiltinamasis sluoksnis), transportavimo išlaidas, be to, pastato apšiltinimo sluoksniui įrengti galima naudoti trumpesnes smeiges, lietvamzdžių laikiklius ir siauresnius cokolinius profiliuočius.

Iš kokių žaliavų gaminamas neoporas? Fasadinės plokštės „Neoporas“ EPS 70 yra gaminamos iš Vokietijos chemijos koncerno „BASF“ gaunamos žaliavos „Neopor“. „BASF“ sukėlė perversmą termoizoliacinių gaminių rinkoje, kai 1995 m. užpatentavo šią medžiagą, skirtą pilkajam polistireniniam putplasčiui gaminti. AB „Ukmergės gelžbetonis“ naudoja vien tik šio gamintojo žaliavą ir turi leidimą savo gaminius vadinti „Neoporu“. Koks yra gaminių iš neoporo asortimentas ir kam jie taikomi? Geriausias fizinių, mechaninių ir termoizoliacinių savybių derinys išgaunamas gaminant apytiksliai 15 kg/m3 pilkąjį polistireninį putplastį. Dėl šios priežasties AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamina „Neoporas“ EPS 70, skirtą fasadams šiltinti iš išorės. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių pilkasis polistireninis putplastis gali būti taikomas projektuojant vadinamuosius „3 litrų“ ir pasyviuosius namus. Koncerno „BASF“ patirtis rodo, kad naudojant pastatams šiltinti pilkąjį polistireninį putplastį galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Neseniai buvo baigti atitinkančio pasyviajam namui keliamus reikalavimus 1 100 m2 ploto administracinių patalpų komplekso statybos darbai. Ne mažiau ambicingas projektas yra Vokietijoje pastatyti 46 vadinamieji „1 litro“ namai. Toks pavadinimas reiškia, kad per metus 1 kvadratiniam metrui šio pastato šildymui bus sunaudota vos 1 litras naftos produktų. „Neopor®“ plokštės puikiai tinka tiek seniems pastatams modernizuoti, tiek aukšto energinio efektyvumo pastatų statybai.

Ar produkcija iš neoporo yra sertifikuota? Taip. Neoporo plokštės yra sertifikuotos EB sertifikatu ir atitinka visus standarto EN 13163:2009 reikalavimus. Nuolat investuojate į naujas technologijas. Ar numatote plėsti termoizoliacinių gaminių asortimentą, ar numatote tobulinti esamų gamybą? Siekiant išlaikyti aukštą gaminių kokybę neseniai sumontuota vieno pažangiausių polistireninio putplasčio gamybos įrangos gamintojo „Nuova Idropress S.p.A“ (Italija) visiškai automatizuota polistireninio putplasčio blokų gamybos forma. Fasadinio polistireninio putplasčio matmenų stabilumui yra keliami specialūs reikalavimai, todėl statybų rinkoje augant neoporo poreikiui šiemet buvo išplėsti ir blokų sandėliai. Greitai Lietuvoje pilkasis polistireninis putplastis bus pradėtas naudoti ir pastato stogams bei grindims apšiltinti, todėl AB „Ukmergės gelžbetonis“ planuoja plėsti neoporo gaminių asortimentą. 

AB „Ukmergės gelžbetonis“ Antakalnio g. 60, Ukmergė Tel. 8 340 64 616 Faks. 8 340 64 749 El. p. info@ug.lt www.ukmergesgelzbetonis.lt

53


Inžinerija

Fantazijos neribojanti dušo naujovė – TECEdrainline latakas Tiek naujų, tiek renovuojamų būstų savininkai neretai nusimena, kai jiems tenka suvokti nemalonią tiesą – pageidaujamą vonios kambario interjerą gali sudarkyti visokiausių technologinių įrenginių, užtikrinančių šios patalpos eksploataciją, išorinės dalys. Dažniausiai jų neįmanoma paslėpti. Minimalistinio stiliaus interjeruose jos lenda į akis kaip nereikalingi elementai, o imituojančiuose senovę – nemaloniai kontrastuoja it svetimkūniai. Blogiausia tai, kad be kai kurių iš jų vonios kambario net negalima būtų pagal paskirtį naudoti. O juk būsto savininkai linkę praleidžiamą vonios kambaryje laiką sieti su komfortiška savijauta.

54


Inžinerija

Šiandien jau daugelis suvokia, kad gerą savijautą vonios kambaryje gali užtikrinti ne tik patogi naudoti ir leidžianti saugiai jaustis aukštos kokybės inžinerinė įranga, bet ir nepriekaištingas jos dizainas, skatinantis mėgautis akis džiuginančiu interjeru. Tobulai įrengtame vonios kambaryje nekils grėsmės paslysti ar užkliūti už įprastos konstrukcijos dušo kabinos padėklo, o basų kojų pėdų neerzins grindyse įrengto trapo grotelių šiurkštumas. Pastaruoju metu vis daugiau vartotojų pageidauja įsirengti savo vonios kambaryje dušą be padėklo. Tai pakankamai racionalus ir estetiškas šios patalpos interjero sprendimas. Atsisakius dušo padėklo, vonios kambarys nesuskaidomas optiškai ir atrodo didesnis, virsta vieninga bendra erdve. Prausiantis po dušu, tai suteikia ir daugiau judėjimo laisvės, nes nebelieka nereikalingo judesių apribojimo padėklo sienelėmis. Tačiau tokio pasirinkimo atveju, kai trapas dušo viduryje jau nebetenka prasmės, labai svarbu įrengti tinkamą vandens nuvedimo sistemą.

„TECE“ suteikia mums galimybę pasiūlyti klientams platų įvairaus dizaino dušo latakų grotelių asortimentą. Tai labai palengvina dušo latako priderinimą prie bet kokio vonios kambario dizaino. Laisva erdvė vonios kambaryje itin svarbu – tam ir yra sukurti Danutė Andriukaitienė, UAB „Sanistal“ vadybininkė „TECEdrainline“ dušo latakai.

„TECE“ koncernas pristato Lietuvos vartotojams montuojamą į grindis „TECEdrainline“ dušo lataką, kuris tiesiog atskleidžia naujas vonios kambario įrengimo galimybes. Šis naujoviškas, išskirtinio dizaino inžinierių kūrinys yra skirtas būtent reikliems, subtilaus skonio naujakuriams, pageidaujantiems savo būste įdiegti pačią moderniausią įrangą. Šio latako dizainas yra toks pažangus, kad, kitaip nei įprastas trapas, jis gali tapti moderniu ir subtiliu vonios kambario akcentu. Be to, pasirinkus „TECEdrainline“ dušo lataką, nebus suskaidyta vonios kambario erdvė grindų reljefu, nes užteks minimalaus, akimis sunkiai pastebimo nuolydžio vandeniui nubėgti. Iš tiesų „TECEdrainline“ dušo latakas turi dar daugiau svarių pranašumų. Pavyzdžiui, jį galima dengti įvairia danga. Yra sudaryta galimybė pagal pageidavimą pasirinkti, ar jį uždengti grūdinto stiklo plokšte, ar numatytos dušo grindų apdailos plytelėmis. Padengtas plytelėmis „TECEdrainline“ dušo latakas organiškai susilieja su patalpos apdaila ir tampa beveik nematomu. O jei tai netenkina, galima pasirinkti kurias nors iš kelių rūšių specialių nerūdijančio plieno grotelių, kurios gali tapti modernaus dizaino akcentu. Be to, jų glotnus paviršius tikrai bus malonus pėdoms ir visada leis basomis komfortiškai jaustis. „TECEdrainline“ dušo latako trapo kokybė užtikrina, kad visas vanduo per jį nuteka tiesiai į kanalizaciją. Jis puikiai atskiria drėgną grindų zoną nuo sausos ir nesudaro galimybių netikėtai apsitaškyti.

Tad belieka pasveikinti vartotojus, jau pasirinkusius „TECEdrainline“ dušo lataką, o visiems kitiems priminti, kad šie latakai tinka tiek naujos statybos namuose, tiek ir renovuojamuose, bei palinkėti duoti laisvę fantazijai ir įsirengti sau originalų vonios kambario interjerą. 

„TECEdrainline“ dušo latakas – tai pelnytai Lietuvos rinką užkariaujantis „subrandintas“ gaminys, kurio kokybė garantuojama plačiai visame pasaulyje žinomo „TECE“ koncerno ilgamete darbo patirtimi. Šio koncerno gaminama vonios kambario įranga atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus, yra sertifikuota ir lengvai montuojama – juk ne veltui Vakarų Europoje „TECE“ latakai sudaro daugiau nei 70 % rinkos pasiūlos.

UAB „TECE Baltikum“, Terminalo g. 10, Biruliškių km., LT-54469 Kauno r., Tel. +370 373 14 078, faks. +370 373 13 084, el. p. info@tece.lt, www.tece.lt.

55


Inžinerija

„NordBalt“ jungties darbai žengia į aktyviąją fazę

56


Inžinerija

Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje teigiama, kad mūsų šalies energetinė nepriklausomybė iki šiol nėra užtikrinta ir energijos vartotojai vis dar neturi galimybių pirkti energiją už konkurencingą, laisvos rinkos principais vadovaujantis nustatomą kainą. Siekiant, kad Lietuva iš tikrųjų būtų visavertė Europos Sąjungos valstybė narė, šalies energetika turi būti visiškai integruota į Europos kraštų energetines sistemas, o pati šalis – turėti pakankamai vietinių pajėgumų, kurie galėtų užtikrintai patenkinti visus mūsų energijos poreikius ir būti pajėgi dalyvauti ir konkuruoti bendrose ES energijos rinkose, taip pat efektyviai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis bene svarbiausioje šiuo metu energetikos srityje. Pagal tokią strategiją šiuos siekius užtikrinti turi Lietuvos integracija į ES energetikos sistemas, paremta strateginių energetikos projektų ir pažangių iniciatyvų įgyvendinimu. Šios iniciatyvos ir projektai privalo garantuoti ne tik konkurencija grindžiamus santykius, bet ir sumažinti galimas energetines, ekonomines ir politines grėsmes Lietuvai. Vienas iš tokių strateginių mūsų šalies projektų yra elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Ši jungtis yra būtina sąlyga, norint sukurti bendrą Baltijos valstybių ir Skandinavijos šalių elektros rinką. Būsimasis elektros tiltas sudarys sąlygas Lietuvai perspektyvoje pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių. Kitaip nei Visagino atominė elektrinė ar nemažai gyventojų emocijų sukėlę skalūnų dujų gavybos projektai, jungčių su Švedija ir Lenkija projektų reikalingumu Lietuvoje, regis, niekas nedrįsta abejoti. Šiandien jau visi supranta, kad alternatyvaus elektros energijos importo ir eksporto kanalo turėjimas padės išvengti priklausymo nuo vienintelio elektros energijos tiekėjo Rytuose. Kai kurių mokslininkų atliktų skaičiavimų duomenimis, Lietuva ir pati turi pakankamai elektros energiją generuojančių galių. Tačiau daugumos jų techninės bazės – pasenusios ir fiziškai susidėvėjusios. Be to, pagrindinis jėgainėse naudojamas kuras yra gamtinės dujos, kurių kainos pastaraisiais metais šoktelėjo į iki šiol sunkiai įsivaizduojamas aukštumas. Dėl to šiuos gamybos šaltinius tapo nerentabilu naudoti elektros energijai gaminti. Importuojama elektros energija jau tapo gerokai pigesnė už tą, kurią mūsų šalis sugeba pasigaminti. Be to, ir jau minėtas pagrindinis jėgainių

kuras – gamtinės dujos – atkeliauja taip pat iš to paties vienintelio, savo sąlygas diktuojančio tiekėjo. Ir kas bus, jei tam vieninteliam tiekėjui staiga kils noras daugiau nebetiekti kuro ar pačios elektros energijos? Geriau nereikia turėti jokių iliuzijų ir suprasti, kaip yra svarbu turėti alternatyvią galimybę importuoti elektros energiją iš kitų šaltinių. Be abejo, techninių specialybių žmonės pasakytų, kad tai – emocinis požiūris, nes techniniai dalykai yra daug sudėtingesni. Tačiau visai neseni su dujų tiekimu į Vakarų Europą per Ukrainą susiję atvejai yra geri pavyzdžiai, kurie norom nenorom verčia mus susimąstyti. Kalbant apie elektros energijos tiekimo patikimumą (tai iš esmės yra bene pats svarbiausias dalykas, sprendžiant energijos tiekimo problemas apskritai), naujoji „NordBalt“ jungtis turėtų būti naudinga jam padidinti. Nutrūkus esamam tiekimui iš Rytų ar išsijungus kuriam kai kurie techniniai jungties

„NordBalt“ duomenys

 Aukštosios įtampos nuolatinės srovės (HVDC)

povandeninis kabelis. Kabelio ilgis – apie 400 km.

 Aukštosios įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Lietuvos pusėje). Kabelio ilgis – 13 km.

 Aukštosios įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Švedijos pusėje). Kabelio ilgis – 40 km.

 Jungties galia – 700 MW.  Jungties įtampa – 300 kV.  Technologija – VSC.  Numatoma jungties naudojimo trukmė – 30 metų.  Preliminari projekto kaina – 1,9 mlrd. litų.  Prijungimo vieta Lietuvoje – Klaipėdos 330 kV pastotė.

Prijungimo vieta Švedijoje – Nybru 400 kV pastotė.

57


Inžinerija

nors stambiam Lietuvos generatoriui, tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija būtų tas kanalas, kuriuo būtų užtikrintas elektros energijos importavimas į mūsų šalį. Tačiau čia jau įžiūrima ir tam tikrų niuansų. Šios jungtys vargu ar galės užtikrinti viso Lietuvai trūkstamo elektros energijos kiekio tiekimą. Pasak ekspertų, kol kas tai padaryti yra pajėgi tik galinga Rusijos elektros energijos tiekimo sistema. Tačiau tuo metu, pavyzdžiui, praėjus keletui minučių nuo incidento, trūkstamą elektros energijos kiekį vis dėlto būtų galima gauti per planuojamas statyti tarpsistemines jungtis. Planuojamos nutiesti „NordBalt“ jungties ilgis – apie 450 km, o galia – 700 MW. Šią jungtį sudarys aukštosios įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys ir Lietuvoje, ir Švedijoje. Numatoma, kad statybos prasidės jau 2014 m. pavasarį, o ją eksploatuoti planuojama pradėti 2015-ųjų gruodį. Šį strateginės reikšmės elektros energetikos projektą įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“. Šalių bendradarbiavimas apima „NordBalt“ jungties planavimo ir statybos etapus, o statybos metu sukurta infrastruktūra šalims priklausys atskirai – AB „Lietuvos energijai“ priklausys elektros srovės keitiklis Klaipėdos pastotėje, kabelis nuo Klaipėdos pastotės iki jūros ir 50 % viso jūrinio kabelio. Aišku, atitinkama kabelio dalis ir jungties infrastruktūra Švedijos pusėje priklausys „Svenska Kraftnät“. Iki šio laiko, pagal gaunamus informacinius pranešimus, jau yra atlikti Baltijos jūros dugno tyrimai, pagaminta apie 100 km ilgio jūrinio kabelio, taip pat pabaigtas rengti Klaipėdos keitiklių pastotės techninis projektas, pradėti kabelio instaliavimo Lietuvoje projektavimo, esamų pastočių ir elektros linijų rekonstrukcijos bei kiti darbai. Mažiau nei prieš mėnesį bendrovė „Litgrid“ pranešė, kad gavo visus reikiamus leidimus jungties „NordBalt“ statybai pradėti. Buvo paskleista informacija, kad įmonė jau užbaigė ilgiausiai užtrukusį projekto etapą – teritorijų planavimą, techninių sprendinių projektavimą ir privalomas leidimų gavimo procedūras.

58

Leidimus Lietuvos teritorijoje ir Baltijos jūroje tiesti „NordBalt“ aukštosios įtampos elektros energijos perdavimo kabelį suteikė Klaipėdos rajono ir miesto savivaldybės bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Projektinių sprendinių derinimo procese taip pat dalyvavo Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento ir įmonių, eksploatuojančių infrastruktūros objektus Klaipėdos regione, specialistai.


Inžinerija

Šiais metais pagal parengtus planus, prieš pradedant kloti kabelį, bus atlikti parengiamieji statybos darbai – nuo Kuršių marių iki Baltijos jūros bus įrengtas laikinas kelias, skirtas pravažiuoti sunkiasvorei technikai, taip pat bus atlikti nelengvi horizontaliojo gręžimo darbai Kuršių nerijoje bei po Kuršių marių dugnu.

į jai skirtą vagą, kurią jūros dugne stipria vandens srove išplaus du laive esantys robotai. „NordBalt“ jungtis bus pirmoji jūrinė jungtis Lietuvos energetikos istorijoje. Įdomu, kad ši jungtis bus trečia pagal ilgį povandeninė jungtis pasaulyje. 

Šios iniciatyvos ir projektai privalo garantuoti ne tik konkurencija grindžiamus santykius, bet ir sumažinti galimas energetines, ekonomines ir politines grėsmes Lietuvai. Rekonstruojamoje Klaipėdos transformatorių pastotėje 2014 m. pradžioje bus pradėta nuolatinės elektros srovės keitiklio statyba. Prie šio keitiklio prijungtas aukštosios įtampos kabelis bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu iki pat Nybru pastotės Švedijos teritorijoje. Nuolatinės elektros srovės keitiklis yra reikalingas perduoti elektros energijai tarp dviejų skirtingų Lietuvos ir Švedijos elektros sistemų. Šiuo metu tiesiama nauja elektros perdavimo linija nuo Klaipėdos į Telšius. Ši linija bus prijungta prie šiuo metu rekonstruojamos Klaipėdos transformatorių pastotės. Bendrovė praneša, kad didžioji dalis šios linijos atramų Plungės ir Telšių rajonų ruože jau pastatyta, o per šiuos metus planuojama pastatyti ir kitas suprojektuotas Klaipėdos rajone atramas. Linijos tiesimo darbus planuojama užbaigti 2014 m. pabaigoje, o pradėjus veikti tarpsisteminei „NordBalt“ jungčiai, per šią liniją į Lietuvą ir Latviją jau bus galima perduoti elektros energiją, siunčiamą iš Skandinavijos. Baltijos jūroje „NordBalt“ jungties kabelį klos specialiai tokiems darbams pastatytas laivas, atitinkamai pavadintas „AMC Connector“. Tai – 9 000 t keliamosios galios kompiuterizuotas ir robotizuotas milžinas, kuris yra pajėgus per keletą reisų paguldyti visą jūrinę kabelio dalį

59


Inžinerija

Įmonė, kurios paslaugos būtinos kaip oras Dažnai miestuose oro užterštumas yra gana didelis, todėl kai kurie miestiečiai ne visada gali atsidaryti langus ir išvėdinti patalpas. Be to, neretai kyla problemų ir dėl to, kad apšiltinus namų sienas ir įstačius sandarius langus sumažėja pastatų galimybė „kvėpuoti“. Tuomet kankina tvankus patalpų oras, nemaloniai nuteikia pelijančios sienos, rasojantys langai, sveikatą gadina padidėjusi įvairių alergenų koncentracija. Tokiu atveju išgelbėti gali tik gera ventiliacija, tad tenka ieškoti patikimų šios srities specialistų, galinčių užtikrinti gaivų orą ir jo kaitą, aišku, atsižvelgiant į esančių patalpose žmonių skaičių, jų veiklos pobūdį ir patalpų tūrį. Oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemų projektavimo, jų pardavimo ir priežiūros įmonė UAB „Saldos prekyba“, dirbanti nuo 2006 m., teikia paslaugas ir produktus tiek didelėms pramonės įmonėms ir visuomeninėms įstaigoms, tiek privačių būstų savininkams. Įmonės specialistai stengiasi nepriekaištingai atlikti visus užsakymus, kad bet kuris užsakovas liktų patenkintas jų darbo rezultatais. Pagrindiniai UAB „Saldos prekyba“ veiklos principai – kultūringas aptarnavimas, aukšta gaminių kokybė, kvalifikuotas profesionalų darbas ir konsultacijos, laiku vykdomi įsipareigojimai ir klientų poreikių patenkinimas už adekvačias kainas. Tai įmonei padeda plėstis ir siekti tapti realia savo srities lydere. UAB „Saldos prekyba“ paslaugų spektras iš tiesų yra labai platus, o teikiami sprendimai – lankstūs ir ekonomiški. Jie visada paremti tiksliais projektiniais skaičiavimais. Pavyzdžiui, šios įmonės specialistai parenka klientams rekuperatorius tik pagal

60

apskaičiuotą reikiamą oro kiekį, sistemos slėgio nuostolius, patalpos tūrį ir kitus parametrus. Jie pataria, kokio tipo šilumokaitis tiktų konkrečiu atveju: rotacinis – RIRS ar plokštelinis – RIS. Be to, jie padeda išsirinkti rekuperatorių pagal racionaliausią montavimo ir lengviausią jo priežiūros būdą – po lubomis (P), vertikalų (V) ir horizontalų (H). Jiems svarbu parinkti klientams ir tinkamą rekuperatoriaus šildytuvą: vandeninį ir elektrinį arba, tais atvejais, kai jis nebūtinas, patarti visiškai jo atsisakyti. Beje, nereikia ignoruoti net reikiamo tipo pultelio parinkimo – jis gali būti liečiamas arba ne, taip pat užprogramuotas visai savaitei. UAB „Saldos prekyba“ rekuperatoriai yra paklausūs, nes turi daugybę pranašumų. Visų pirma tai yra itin patikimi įrenginiai su garantija. Jų ilgalaikį veikimą užtikrina aukšta importuojamų iš ES šalių sudedamųjų dalių kokybė. Šių rekuperatorių EC ventiliatoriai dirba tyliai ir ekonomiškai, todėl sutaupo energijos. Jos sutaupo ir sumontuoti juose aukšto efektyvumo šilumokaičiai bei valdymo automatika, veikianti energijos taupymo režimu (EKO). Be to, tokius rekuperatorius visai nesunku sumontuoti, patogu ir lengva prižiūrėti bei valdyti. Jų unikali konstrukcija patraukli ir estetikos mėgėjams, kuriems yra svarbūs dailus dizainas bei kompaktiškumas, derantys su tvirtu ir lengvu korpusu. Visi išvardyti pranašumai patvirtina, kad UAB „Saldos prekyba“ rekuperatoriai yra projektuojami pagal aukščiausius Vakarų bei Skandinavijos standartus. Be to, jie yra išbandyti Šveicarijos laboratorijose ir praktiškai pritaikyti veikti net esant kritinėms Lietuvos klimato sąlygoms. Belieka pridurti, kad UAB „Saldos prekyba“ pati gamina vėdinimo ortakius ir visada gali pasiūlyti didelį vėdinimo sistemų įrangos pasirinkimą. Įmonė iš tikrųjų rūpinasi, kad oras, kuriuo kvėpuoja jos klientai, būtų švarus ir tyras. Tam praverčia per ilgus darbo metus įgyta patirtis, leidžianti pasiūlyti užtikrintus ir patikrintus sprendimus. UAB „Saldos prekyba“ klientai gali neabejoti, kad jiems bus suteiktos profesionalių specialistų konsultacijos bei pateiktas kokybiškų produktų už patrauklią kainą pasirinkimas. Tuo galima įsitikinti UAB „Saldos prekyba“centriniame biure Šiauliuose arba apsilankius Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje veikiančiuose padaliniuose. 

www.saldosprekyba.lt UAB „Saldos prekyba“, Išradėjų g. 13B, LT-78149 Šiauliai Tel. +370 415 40 213, faks. +370 415 96 176 El. p. info@saldosprekyba.lt


Inžinerija

PRODUKCIJA – MŪSŲ DARBINGUMUI IR KOMFORTUI Šviežias oras – tai mūsų geros nuotaikos ir darbingų dienų garantas. Jau seniai moksliniais tyrimais įrodyta gryno oro mus supančioje aplinkoje reikšmė ir svarba. Šiais modernių technologijų laikais sukurti sveiką aplinką užtenka vos kelių mygtukų paspaudimų, kuriais galima valdyti įvairiausius procesus. Šiandien patalpų vėdinimas naudojant rekuperacines sistemas – tai ne Dovilė Laužikienė, tik sveikesnė aplinka, bet ir efekUAB „Ventmatika“ tyvus mažesnių išlaidų šildymui administracijos direktorė užtikrinimas. Pažangi Šiaulių įmonė UAB „Ventmatika“, įvaldžiusi oro vėdinimo automatinių sistemų subtilybes, turi ką pasiūlyti tiek mūsų, tiek užsienio šalių rinkoms. Projektavimas, gamyba ir prekyba UAB „Ventmatika“, kurianti komfortišką ir visiškai automatizuotą pastatų oro valdymo sistemų visumą, savo sėkmingą veiklą pradėjo 2003 m. Jau visą dešimtmetį šios įmonės specializacija – elektronikos, elektrotechnikos bei valdymo automatikos gaminių ar atskirų komponentų projektavimas, gamyba ir prekyba. Jos rinkai tiekiamų sertifikuotų gaminių ir atskirų jų komponentų pasiūla labai plati, o kokybė atitinka visus nustatytus standartus, nors kainos – tikrai konkurencingos. „Įmonėje dirba aukštos kvalifikacijos, jaunatviškas, atviras naujovėms ir imlus profesionaliai patirčiai kolektyvas. Todėl galime kokybiškai išpildyti savo klientų užsakymus, visiškai atitikti jų lūkesčius bei pasiekti puikių rezultatų“, – sako įmonės darbuotojų profesionalumu įsitikinusi administracijos direktorė Dovilė Laužikienė. UAB „Ventmatika“ specialistai visada projektuoja ir konsultuoja atsakingai. Jie ne tik parenka vėdinimo, kondicionavimo ir šildymo automatikos sistemas, bet ir derina jas eks-

ploatacijai. Šioje įmonėje gaminamai valdymo automatikai užtikrinama garantinė priežiūra. Be to, specialistai yra įpratę nepriekaištingai atlikti užsakymus ir pagal individualiai suformuotas nestandartines technines užduotis. Produkciją tobulina profesionalai Šiandieniame pasaulyje mokslo ir technikos pasiekimai nuolat keičia tiek žmonių poreikius, tiek galimybes juos patenkinti. Įmonių, siekiančių užimti lyderio poziciją ir gaminti konkurencingą produkciją, specialistai nuolat privalo plėsti žinias ir tobulinti gebėjimus. „Dažnai savo darbuotojus siunčiame į įvairias stažuotes, mokymus, techninių žinių seminarus. Grįžę jie konsultuoja ne tik šalies klientus, bet ir apmoko partnerius iš užsienio šalių. Specialistų sukaupta patirtis ir įgytos išsamios žinios bei siekis tobulinti savo produkciją leidžia mūsų įmonei aktyviai konkuruoti rinkoje“, – komentuoja D. Laužikienė. Svarbiausia – klientų pasitikėjimas UAB „Ventmatika“ didžiuojasi, kad per dešimtmetį spėjo įgyti klientų pasitikėjimą ir lojalumą, laiko tai reikšmingu pasiekimu. Pirmaujančios Europos ir NVS šalių vėdinimo įrangos kompanijos pasitiki aukšta jos produktų kokybe ir sėkmingai naudoja juos savo gamybai bei jais prekiauja. Šiuo metu įmonė savo produkciją eksportuoja į Lenkiją, Latviją, Suomiją, Olandiją, Baltarusiją, Rusiją. Bendradarbiavimas su užsienio šalių partneriais vyksta sklandžiai ir sparčiai plečiasi. Bendrovės vadovai įsitikinę, jog tai lemia paklausūs ir kokybiški produktai, trumpi jų tiekimo terminai, techninis palaikymas, lankstūs sprendimai ir lojalumas klientams. Įmonėje akcentuojama kliento poreikių patenkinimo naujausiais ir racionaliausiais techniniais sprendimais svarba. UAB „Ventmatika“ misiją išreiškia kolektyvo šūkis – „Komfortiško klimato kontrolė!“ (Comfort climate control!). Jis atspindi įmonės tikslą nuolatos rūpintis, kad gaminama produkcija atitiktų klientų poreikius ir suteiktų jiems pageidaujamą komfortą. Juk tik kokybiškas ir šviežias oras leidžia gerai jaustis bei produktyviai dirbti.  UAB „Ventmatika“, Išradėjų g. 13B, LT-78149 Šiauliai Tel./faks. +370 415 40 255 El. p. sales@ventmatika.lt www.ventmatika.lt

Akimirkos iš neseniai „Karpynėje“ UAB „Ventmatika“ ir UAB „Saldos prekyba“ suorganizuotos konferencijos tema „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas – platus žingsnis į gyvenimo kokybę. Nestandartiniai sprendimai“.

61


In탑inerija

62


Inžinerija

Pastato gyvavimo ciklo analizė: pasyvusis turi būti darnus Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas iš esminių Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų. Vienas iš pagrindinių instrumentų, siekiant šio tikslo, yra atnaujinta pastatų energinio naudingumo direktyva 2010/31/ES, kuri įpareigoja valstybes nares nuo 2020 m. pradėti statyti tik beveik nulinės energijos pastatus. Kita neseniai priimta direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo taip pat turėtų padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose. Šios abi direktyvos yra nukreiptos į pastatų energijos poreikių mažinimą jų eksploatavimo metu neatsižvelgiant į energijos kiekį, reikalingą pastatui sukurti. Tai yra suprantama, kai kalbame apie standartinius pastatus, kuriems sukurti (pagaminti statybines medžiagas ir pastatyti) reikiamas energijos kiekis sudaro maždaug 10 %, palyginti su energijos kiekiu, sunaudotu per visą pastato gyvavimo laiką. Tačiau, gerinant pastatų energines charakteristikas, juos geriau izoliuojant bei diegiant papildomas alternatyvias energijos gamybos sistemas (saulės kolektorius, saulės elementus ir pan.) – pastatui sukurti reikia didesnio medžiagų kiekio. Šis kiekis pasyviajame name sudaro maždaug 1/3 visos per pastato gyvavimo laiką suvartotos energijos. Tampa aišku, norint sukurti energiškai efektyvų ir darnų pastatą, neužtenka remtis tik jo metiniu energijos poreikiu, būtina atsižvelgti ir į medžiagas, kurios naudojamos jam sukurti, ir jų daromą įtaką aplinkai. Būtina vertinti pastatą per visą jo gyvavimo laikotarpį – nuo sukūrimo iki nugriovimo, t. y. taikyti gyvavimo ciklo analizę. Šiame straipsnyje teoriniu pavyzdžiu iliustruojama, kaip Lietuvos klimato sąlygomis per pastato gyvavimo ciklą (100 metų) pastate vartojama energija ir išskiriamos klimato šiltėjimą bei ozono sluoksnio plonėjimą sukeliančios dujos. Kas yra gyvavimo ciklo analizė? Gyvavimo ciklo analizė – tai įrankis, kurį galima taikyti įvairiose srityse, taip pat ir statyboje. Jo paskirtis – ne tiek pateikti tikslias absoliutines vertes, kiek padėti priimti sprendimus, kuriems reikia mažiau išteklių ir jie yra mažiau kenksmingi aplinkai. Šis metodas nėra naujas, jis pradėtas vystyti dar 1969 m., kai amerikiečių kompanija „Coca Cola“ nusprendė atlikti produkcijos pakuočių analizę. Šis metodas ir toliau buvo vystomas, siekiant suprasti ir sumažinti

Doc. dr. Violeta MOTUZIENĖ,

gamybos procesų daromą įta- VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas, ką aplinkai. Šiandien šis meto- Pastatų energetikos katedra das taip pat yra naudojamas kaip priemonė analizuoti, vertinti pastatus ir jų inžinerines sistemas bei mažinti jų daromą neigiamą įtaką. Gyvavimo ciklo analizė (angl. life-cycle analysis – LCA) apibrėžiama kaip produkto ar sistemos tiesioginių ir netiesioginių veiksnių aplinkai ir visuomenei nustatymas per visas jo gyvavimo fazes: gamybą, įrengimą, naudojimą ir sunaikinimą, taip pat įvertinant ir transportavimą įvairių fazių metu. 1 paveiksle pavaizduota gyvavimo ciklo analizės metodo koncepcija: visų pirma apsibrėžiamas analizės tikslas ir apimtis, tada atliekama inventorinė analizė, t. y. suskaičiuojami pastatą sudarančių medžiagų kiekiai, kuriais remiantis įvertinamas įvairių medžiagų ar elementų daromas aplinkosauginis poveikis ir atliekamas duomenų interpretavimas, o tai leidžia priimti galutinius sprendimus ir / ar patobulinti produktą, pavyzdžiui, pastatą. Projektuojant pastatą, gyvavimo ciklo analizė yra naudinga tuo, kad leidžia priimti sprendimus, susijusius su projekto alternatyvomis, parinkti konstrukcines medžiagas, nustatyti, kurie iš pastato elementų ir kurioje pastato gyvavimo ciklo fazėje daro didžiausią aplinkosauginį poveikį. Taigi kyla klausimas: kodėl gyvavimo ciklo analizė vis dar nėra plačiai naudojama praktiškai architektų bei kitų pastato projektavimo proceso dalyvių? Pagrindinės to priežastys yra tos, kad tai procesas, kuriam reikia daug laiko ir surinkti daugybę duomenų, kyla duomenų patikimumo problemų, poveikio vertinimo metodo ir svorio skirtingiems įtakos faktoriams suteikimo problemų, tačiau jas didžiąja dalimi leidžia išspręsti tam tikslui sukurtos kompiuterinės programos.

63  Nuotrauka iš UAB „Inreal“ archyvo.


Inžinerija

1 pav. Gyvavimo ciklo analizės atlikimo principas

Šaltinis: ISO 14040.

2 pav. Pastato modelis, sukurtas dinaminio

energinio modeliavimo programa

„DesignBuilder“

3 pav. Pasyviojo pastato aplinkosauginis

poveikis per jo gyvavimo ciklą

Gyvavimo ciklo analizės pritaikymo pavyzdys Kaip pavyzdį panagrinėkime gyvenamąjį vieno aukšto namą, kurio plotas 81 m2, konstrukcijos, sandarumas ir vėdinimo sistema atitinka STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ A+ klasės pastatams (pasyviesiems) keliamus reikalavimus.

Visų pirma atlikdami gyvavimo ciklo analizę, apsibrėžiame nagrinėjamos sistemos ribas arba, kitaip tariant, kokio detalumo bus analizė, kokias gyvavimo ciklo fazes ji apims. Taigi priimama, kad bus nagrinėjamos šios gyvavimo ciklo fazės: pastato elementų gamyba ir statyba, pastato naudojimas ir priežiūra, nugriovimas ir medžiagų perdirbimas, transportavimas visų fazių metu. Vertinamas pastato gyvavimo laikas – 100 metų, per kuriuos tiek pastato atitvaros, tiek inžinerinių sistemų elementai turės būti atnaujinti, atsižvelgiant į jų gyvavimo laiką. Atliekant pastato gyvavimo ciklo analizę, kaip jau buvo minėta, labai svarbu žinoti, iš kokių medžiagų pagamintas pastatas ir jo inžinerinės sistemos, suskaičiuoti jų kiekius (atlikti inventorinę analizę). Tai analizės dalis, kuriai prireikia daugiausia laiko. Taip pat nagrinėjamos pastato inžinerinės sistemos: apšvietimas šviesos diodų (LED) lempomis, signalizacijos sistema, mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu, grindinė šildymo sistema, medžio granulių katilas su saulės kolektoriais šilumai ir karštam vandeniui gaminti, šalto ir karšto vandentiekio bei nuotekų sistemos. Pastato energijos poreikiai bei emisijos naudojimo fazėje yra nustatomi atlikus pastato dinaminį (metų laikotarpiui valandos žingsniu) ir energinį modeliavimą su programa „DesignBuilder“ (2 pav.). Atlikta gyvavimo ciklo analizė rodo, kad pastato, pastatyto pagal pasyviajam pastatui keliamus reikalavimus, sukūrimui ir priežiūrai (elementų keitimui) per visą jo gyvavimo

64


Inžinerija

laiką didžiausią įtaką energijos vartojimui turės naudojimo fazė, taip pat ši fazė esminę įtaką turi ozono sluoksnio plonėjimui įtaką darančių dujų emisijoms. Tačiau matome (3 pav.), kad įkūnytoji energija (energija, reikalinga pastatui sukurti ir prižiūrėti) sudaro 1/3 visos suvartojamos energijos, o įkūnytosios klimato šiltėjimą sukeliančių dujų emisijos sudaro 2/3 emisijų per pastato gyvavimo laiką. Taigi įkūnytosios energijos kiekis yra trigubai didesnis nei standartinių pastatų dėl to, kad pasyviajam pastatui sukurti reikalingi didesni šiluminės izoliacijos kiekiai, didesni medžiagų kiekiai langams, daugiau medžiagų suvartojama diegiant kombinuotąsias šilumos gamybos sistemas, įdiegiant privalomą mechaninį vėdinimą su šilumos atgavimu. Visgi visos šios priemonės leidžia žymiai sumažinti energijos poreikius bei emisijas naudojimo fazės metu. Iš grafikų (4 pav.) matome, kad didžiausią įtaką pastato aplinkosauginiam efektyvumui daro jo konstrukcijos, ypač sienos, grindys ir stogas. O visoms inžinerinėms sistemoms kartu sudėjus reikia tik 15 % visos įkūnytosios energijos. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pastato konstrukcijoms reikia tiek energijos ir jos išskiria daugiausia klimato šiltėjimą sukeliančių emisijų, tai didelis konstrukcijoms apšiltinti reikalingas termoizoliacinės medžiagos kiekis.

4 pav. Konstrukcijų įtaka pastato

aplinkosauginiam efektyvumui

per jo gyvavimo ciklą

Neatsinaujinanti energija, %

Klimato šiltėjimas, CO2 eq, %

Taigi projektuojant pasyvųjį pastatą reikalinga ne tik daug dėmesio skirti eksploatacinėms savybėms gerinti, bet ne mažiau svarbu yra parinkti mažiausią neigiamą įtaką aplinkai darančias konstrukcines medžiagas. Pavyzdžiui, įvertinus visas galimas alternatyvas ir parinkus tinkamas medžiagas, įmanoma net 42 % sumažinti ozono sluoksnio plonėjimą sukeliančių dujų emisijas. Tyrimai patvirtina kai kurių mokslininkų teiginius, kad mažai energijos vartojančiam pastatui sukurti reikia kelis kartus daugiau energijos nei standartiniam pastatui. Todėl aplinkosauginiam poveikiui sumažinti ypač daug dėmesio būtina skirti pastato konstrukcinių medžiagų parinkimui. Nors iki šiol praktiškai buvo apsieinama ir be gyvavimo ciklo analizės, tačiau šis metodas jau skinasi sau kelią, ir ateityje gali tapti plačiai naudojamas vertinant pastatų efektyvumą (ne tik energinį). Pavyzdžiui, pastatų sertifikavimo sistemos, tokios kaip plačiai pasaulyje žinoma LEED (JAV), BREEAM (Jungtinė Karalystė), DGNB (Vokietija), „ASHRAE/USGBC/ IESDNA Standard 189“ (JAV) pradeda naudoti arba jau naudoja šį vertinimo metodą. Taigi tik laiko klausimas, kada jis taps privalomas naudoti visoje Europos Sąjungoje.

Ozo sluoksnį ardančios dujos, CFC-11 eq, %

Išsamesnių žinių apie gyvavimo ciklo metodą, pastatų energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančius energijos išteklius ir mikroklimato sistemas galima gauti studijuojant VGTU Pastatų energetikos katedros vykdomose bakalauro bei magistrantūros studijose. Nuo šių metų jau bus siūlomos išlyginamosios studijos kolegijų studentams bei nuotolinės bakalauro studijos. 

65


In탑inerija

66


Infrastruktūra

Palangos aplinkkelis leis pajūriui kvėpuoti pilnais plaučiais

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje valstybė su privačiu sektoriumi pasirašė infrastruktūros srities partnerystės sutartį, pagal kurią už privačias lėšas šalia Palangos bus nutiestas, o vėliau daugiau kaip 20-metį prižiūrimas naujas plentas. Istorinę sutartį pasirašė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, viešosios ir privačiosios partnerystės projektų valdymo įmonė „Plėtros investicijos“ ir specialiosios paskirties bendrovė „Palangos aplinkkelis“. Planuojama, kad pagal šią sutartį nutiestas kelias padės sureguliuoti transporto srautus ir vien vasarą nuo Palangos miesto nukreipti maždaug 100 tūkst. automobilių. Taip ketinama ne tik išsaugoti šio svarbiausio Lietuvos kurorto gatves, bet ir leisti Palangos miesto gyventojams ir svečiams lengviau kvėpuoti – nutiesus kelią, oras Palangoje bus švaresnis, nes gerokai sumažės jo taršos parametrai. 67


Infrastruktūra

Naujuoju aplinkkeliu vairuotojai galės pradėti naudotis 2015 m. Daugiau kaip 123,5 mln. litų vertės Palangos aplinkkelį ties, o vėliau ir prižiūrės specialiosios paskirties įmonė „Palangos aplinkkelis“, kurios akcininkai ir rangovai yra pakankamai tokį projektą įgyvendinti pajėgios bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“. „Planuojama, kad PalanRimantas Sinkevičius, gos aplinkkelis bus svarbaus susisiekimo ministras visam Baltijos šalių regionui magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja dalis, – tvirtina bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė spaudai Rimantė Jablonskytė. – Tokiu būdu nuo Palangos bus nukreiptas tranzitinis transportas, važiuojantis Šventosios, Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis.“ Manoma, kad naujuoju keliu labiausiai džiaugsis tiek aplinkinių vietovių gyventojai ar į pajūrį vykstantys poilsiautojai, tiek tranzitinio transporto priemonių vairuotojai, kuriems darbas šiame kelio ruože dėl projekte numatyto didesnio jo pralaidumo turėtų tapti gerokai lengvesnis ir spartesnis.

Šiuo metu Lietuvos pajūriu nusidriekę keliai A13 Klaipėda–Liepoja ir A11 Šiauliai–Palanga sutampa su Palangos miesto Klaipėdos plento ir Kretingos gatvėmis, todėl dėl vasarą padidėjusių transporto srautų ir nepakankamo pralaidumo kurorto teritorijoje keliamas triukšmas ir drumsčiama dalies poilsiautojų ramybė. Čia į orą patenka dideli teršalų kiekiai, susidaro visus erzinančios transporto spūstys. Be to, dėl tos pačios priežasties išauga transporto išlaidos ir pailgėja kelionės trukmė. Nutiesus naująjį kelią iš Šiaulių, Klaipėdos kryptimi vykstantys ne tik lengvųjų, bet ir sunkiasvorių automobilių, vežančių tranzitu prekes iš Klaipėdos jūrų uosto į Latviją, vairuotojai savo kelionės tikslą galės pasiekti tiesiogiai, nes jiems nereikės daryti nereikalingo lanko siauromis Palangos gatvelėmis. „Apskaičiuota, kad per kurortą į Palangos oro uostą, Šventąją ir Latviją per vasarą važiuoja gana daug – apie 100 tūkst. įvairių transporto priemonių, – tikina R. Jablonskytė. – Įgyvendinus projektą, kurortinio miesto gyventojai ir svečiai bus išvaduoti nuo minėtų transporto priemonių srauto, sumažės dažnai susidarančios transporto spūstys, puoselėjamos kurortinės aplinkos tarša.“ Nors sutartis dėl naujojo aplinkkelio pasirašyta dar šių metų balandžio mėnesį, pirmieji statybos darbai prasidės tik kitų metų pavasarį. Planuose numatyta,

68

kad išbandyti naująjį kelią automobiliams bus galima tik 2015 m. vasarą. Tiesa, 8,25 km nusidrieksiančio aplinkkelio pietinę dalį nuo Klaipėdos iki magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga Vydmantų sankryžos kelininkai jau yra nutiesę. Tačiau, įgyvendinus aplinkkelio tiesimo projektą, tranzitinis transportas į aplinkkelį bus nukreiptas nuo Vydmantų sankryžos, ji taip pat bus rekonstruojama. Kaip numatoma projekte, Palangos miesto aplinkkelis bus tiesiamas kaip magistralinio kelio A13 tąsa nuo Vydmantų sankryžos per Palangos mišką, išnaudojant esamus miško kelius, ir ties Palangos oro uostu įsilies į esamą A13 kelią jo 34,25 kilometre. „Tiesiant aplinkkelį, bus rekonstruota netoli Palangos esanti dviejų lygių Vydmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos, – vardija bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė. – Nuo Vydmantų viaduko per laukus ir mišką nutiestas aplinkkelis už Palangos oro uosto įsilies į Palangos–Liepojos kelią.“ 2 km naujo kelio bus nutiesta Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, kita dalis priklausys Palangos savivaldybės teritorijai. Planuojamas dviejų juostų kelias Naujasis kelias galėjo būti nutiestas ir anksčiau, tačiau tam sukliudė ankstesnės kadencijos Seimo nariai. Jie pernai viename iš posėdžių, vykusiame prieš pat Sei-


Infrastruktūra

mo rinkimus, nusprendė atsisakyti aplinkkelio projekto. nutiesti per dvejus metus, o vėliau – dar 23-ejus metus jį Tuo metu buvo mėginimų užginčyti ir rangovų pasiūlyeksploatuoti ir prižiūrėti. Taip pat per tą laiką ji du kartus tas kainas. Tačiau buvo įrodyta, kad kaina po pirminio turės atlikti aplinkkelio rekonstrukciją. Beveik 123,6 mln. projekto išaugo visiškai pagrįstai, nes laikui bėgant gelitų kainuosiančio aplinkkelio tiesimo darbai atsieis apie rokai brango statybinės medžiagos, be to, 41,6 mln. litų, likusi turėjo būti padidintos ir darbo užmokessuma bus skirta kelio Apskaičiuota, kad per čių sąnaudos. priežiūrai ir remonto kurortą į Palangos oro uostą, darbams. Partnerys„Palangos aplinkkelis bus kiek siauresnis Šventąją ir Latviją per vasarą tės sutartyje numanei esamas keturių eismo juostų plentas, tyta, kad 25-ųjų metų nutiestas nuo Klaipėdos iki Vydmantų važiuoja gana daug – pabaigoje projektą sankryžos. Projektuojamo naujo magistravaldysianti įmonė apie 100 tūkst. įvairių linio kelio ruožo plotis su kelkraščiais sieks privalės užtikrinti, transporto priemonių... apie 30 m ir bus dviejų eismo juostų, – kad Palangos aplinkperspėja bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė kelio skaičiuojamasis spaudai R. Jablonskytė. – Sutaupyti pinigų juostoms naudojimo laikotarpis būtų ne mažesnis kaip 10 metų. įrengti buvo nuspręsta paskaičiavus, kad vidutiniškai Šiam projektui įgyvendinti reikalingų lėšų „Palangos per parą naujuoju aplinkkeliu turėtų pasinaudoti mažaplinkkelio“ įmonė skolinsis iš banko. Valstybė už atliktus daug 3 tūkst. transporto priemonių vairuotojų. O tokiam srautui visiškai pakanka ir dviejų priešpriešinių eismo juostų. Jeigu naujas kelias būtų tiesiamas tokio paties pločio kaip nuo Klaipėdos, projekto įgyvendinimas pabrangtų dvigubai.“ Pagal pasirašytą sutartį specialiosios paskirties įmonė „Palangos aplinkkelis“ įsipareigojo naująjį Palangos aplinkkelį

69


Infrastruktūra

 Palangos pagrindinė Vytauto gatvė.

darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23 metus. „Džiaugiuosi, kad Susisiekimo ministerijos įstaiga yra pirmoji Lietuvoje, pasirašiusi labai svarbią, valstybei ekonomiškai naudingą kelių statybos sektoriaus sutartį, – netrukus po naujosios sutarties pasirašymo pareiškė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Tai bus gera, ateičiai reikalinga patirtis Lietuvoje įgyvendinamiems viešosios ir privačios partnerystės projektams kelių infrastruktūrai tinkamai plėtoti.“

70

Naujojo projekto nauda neabejoja ir specialiosios paskirties įmonės „Palangos aplinkkelis“ vadovas bei bendrovės „Kauno tiltai“ plėtros direktorius Vitoldas Sapožnikovas: „Pasibaigus sutarties terminui, valstybės nuosavybėn bus perduotas kokybiškas, visus normatyvinius reikalavimus atitinkantis kelias. Pasaulinė praktika rodo, kad įgyvendinant viešosios ir privačiosios partnerystės projektus pasiekiamas geriausias kainos ir kokybės santykis. Tai yra didžiausias tokiu būdu vykdomų projektų pranašumas“, – tvirtina jis. Lieka tikėtis, kad tokių projektų Lietuvoje kasmet daugės. 


Infrastruktūra

UAB „Doka Lietuva“ – tai bet ko-

kios betono konstrukcijos klojinių sprendimai: nuo projektavimo iki visiško įgyvendinimo, nuo gyvenamojo namo iki sudėtingo infrastruktūros objekto.

Sostinės Žirnių gatvės Viaduko statybai naudojami UAB „Doka Lietuva“ klojiniai, suprojektuoti pasitelkus 3D modeliavimo technologiją. Ši naujoviška klojinių modeliavimo technologija leido parinkti patį tinkamiausią sudėtingų tilto mazgų sprendimą. Įmonės pateiktas pasiūlymas tapo prielaida pastatyti viaduką per rekordiškai trumpą laiką – pirmieji klojiniai buvo pristatyti gegužės 1 d., o jau spalio mėnesį numatytas atidavimas eksploatuoti. Tokiu tempu Lietuvoje dar nebuvo pastatytas nė vienas panašus objektas. Įvykdyti per tiek laiko užduotį

www.doka.lt

realu, nes UAB „Doka Lietuva“ turi platų sandėlių tinklą Europoje ir kitose pasaulio šalyse, todėl gali operatyviai sukomplektuoti statyboms reikalingus klojinius. Naudojant UAB „Doka Lietuva“ klojinius buvo sumontuotos laikinos tunelio konstrukcijos, kurios sudarė sąlygas nepertraukiamam transporto srautui intensyviai judėti. Projektą laiku įgyvendinti padeda tarptautinę darbo patirtį turinčių UAB „Doka Lietuva“ inžinierių pateikti sprendimai.

71 UAB „Doka Lietuva“, Visorių g. 27, LT-08300 Vilnius, Lietuva. Tel. +370 5 278 0678, faks. +370 5 267 5295, el. p. lietuva@doka.com


Infrastruktūra

statybų technologijos bei vadyba. Bakalauro studijas siūloma rinktis iš šešių studijų programų. (Žr. lentelę.)

techniškosios studijos siekiantieSIEms pažangos Doc. dr. Jolanta Tamošaitienė, VGTU Statybos fakulteto prodekanė Po prestižinio pasaulio universitetų reitingo „QS World Universities Ranking“ paskelbto 2012–2013 m. geriausių universitetų 700-uko paaiškėjo, kad vienintelis į jį patekęs Baltijos šalių technikos universitetas yra Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Atlikus tarptautinį „QS Stars“ aukštojo mokslo kokybės auditą, VGTU net trijose veiklos srityse – studijų, infrastruktūros ir inovacijų – buvo įvertintas aukščiausiu penkių žvaigždučių įvertinimu. VGTU organizuojamos studijos orientuotos į techniškąsias specialybes, kurių pradžia siejama su Statybos fakultetu. Istoriškai susiklostė, kad būtent šis fakultetas tapo VGTU pagrindu – tai ne tik vienas seniausių ir didžiausių universiteto padalinių, bet ir antras pagal dydį tokios krypties fakultetas Europoje. Statybos fakultetas pripažintas tarptautiniu lygmeniu ir yra daugelio tarptautinių organizacijų narys, pavyzdžiui: „European Civil Engineering Education and Training (EUCEET) Association“, „The Association of European Civil Engineering (AECEF)“, „The International Council for Research and Innovation in Building and Construction (CIB)“ ir kt. Šiame fakultete organizuojamos trijų lygių studijos – bakalauro, magistro ir doktorantūros, jose kasmet studijuoja apie 2 000 studentų. Specialybės dalykus dėsto aukščiausios kvalifikacijos akademinis personalas. Statybos fakultete organizuojamų studijų pagrindinės kryptys: statybos inžinerija ir bendroji inžinerija, technologijos ir

Statybos technologijos ir valdymo studijų programa, specializacijos – statybos technologijos ir vadyba, statybos ekonomika ir verslas, statybinių medžiagų technologijos. Studijų programą pasirinkę studentai, kaip ir statybos inžinerijos studentai, bet mažesne apimtimi mokosi pastatų konstrukcijų projektavimo pagrindų. Ypatingas dėmesys skiriamas šiuolaikinės statybos organizavimo, ekonomikos ir valdymo problematikai. Bakalaurai, sėkmingai baigę statybos technologijos ir vadybos, statybos ekonomikos ir verslo specializacijų studijas, gali pradėti praktinę veiklą statybos organizacijose bei firmose kaip vadybininkai ir ekonomistai, statybviečių meistrai. Jie gali padėti rengti technologinius projektus, dirbti darbų vadovais, kartu su užsakovais organizuoti ar prižiūrėti statybas. Statybinių medžiagų technologijos specializacija skirta būsimiems statybos medžiagų gamintojams ir gyvenamųjų namų modernizavimo specialistams. Jų studijų programoje didelis dėmesys skiriamas inovatyvių statybinių medžiagų ir technologijų klausimams, naujų savybių medžiagų kūrimui, Lietuvos ir tarptautinės rinkos poreikiams statybos medžiagoms ir dirbiniams bei jų kokybei vertinti. Baigę šias studijas bakalaurai gebės dirbti medžiagų gamybos ir statybos įmonėse. Gaisrinės saugos studijų programa. Gaisrinės saugos specialistų darbas – žmonių gyvybės, sveikatos ir visų nuosavybės formų turto apsauga nuo gaisrų, avarijų bei stichinių nelaimių, jų padarinių likvidavimas. Lietuvai reikalingi specialistai, turintys žinių ir būtinų įgūdžių gaisrinės saugos bei gelbėjimo darbų srityje, išmanantys gaisrų, avarijų, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo organizavimą, įgiję praktiniam darbui reikiamų kompetencijų ir gebantys veiksmingai bendradarbiauti su gretutinių sričių specialistais. Lietuvoje gaisrinės saugos programą galima studijuoti tik VGTU. Transporto ir specialiųjų statinių studijų programos specializacija – specialieji statiniai, transporto statiniai. Pagrindinis dėmesys skiriamas specialiųjų ir transporto statinių – tiltų, viadukų, bokštų, stiebų, elektros energijos tiekimo linijų, talpyklų – konstrukcijų projektavimo ir statybos studijoms. Absolventai turės praktinei veiklai reikalingų žinių ir galės realizuoti savo gebėjimus projektuodami, tirdami, statydami ir eksploatuodami ne tik įvairius specialiuosius bei transporto statinius, bet ir pastatus. Jie pradės karjerą kaip projektuotojai, statybos projektų vykdytojai, statybų priežiūros inžinieriai, o įgiję būtiną kompetenciją, galės tapti projektų ar statybos vadovais.

Statybos fakulteto bakalauro Studijų kryptYs Technologijos, statybų technologijų Statybos technologijos ir valdymas  Statybos technologijos ir vadyba  Statybos ekonomika ir verslas  Statybinių medžiagų technologijos Gaisrinė sauga

72

Statybos inžinerijos, bendrosios inžinerijos Transporto ir specialieji statiniai Statybos inžinerija  Statybos konstrukcijos ir projektavimo vadyba  Geotechnika Architektūros inžinerijos

Vadybos Nekilnojamojo turto vadyba


Infrastruktūra

STATYBOS FAKULTETAS ORGANIZUOJA TRIJŲ PAKOPŲ IR TRIJŲ KRYPČIŲ STUDIJAS:  INŽINERIJOS  TECHNOLOGIJOS  VADYBOS

STUDIJOS INFRASTRUKTŪRA IR INOVACIJOS TARPTAUTIŠKUMAS

 6 bakalauro studijų programos  11 magistrantūros studijų programų  Taip pat dvi jungtinės studijų programos su užsienio universitetais  Studijos anglų kalba  Ištęstinės nuotolinės studijos dirbantiesiems  Doktorantūros studijos  Galimybė stažuotis užsienio universitetuose (apie 40 institucijų)

Pasirinkę Statybos inžinerijos studijų programą būsimieji studentai išsamiai studijuoja statybinę mechaniką, pastatų ir konstrukcijų projektavimą, konstravimą. Trečiame kurse galima pasirinkti specializaciją – statybos konstrukcijų ir projektavimo vadybą arba geotechniką. Šią studijų programą galima studijuoti anglų kalba. Programa skirta norintiesiems projektuoti statinius ir pastatus, taikant naujausius skaičiavimo ir konstravimo principus, modernias statybos technologijas, atlikti gruntų inžinerinius tyrimus, organizuoti ir valdyti statinių bei pastatų projektavimą, vertinti gruntų tyrimų rezultatus bei atrinkti techninius sprendimus. Architektūros inžinerijos studijų programą baigę bakalaurai yra pasirengę modeliuoti architektūrinę, planinę ir konstrukcinę statinių sandarą, skaičiuoti statinių konstrukcijas, rengti statinio projekto architektūros ir konstrukcijų dalis. Nekilnojamojo turto vadybos studijų programa yra skirta abiturientams, norintiems išmokti nekilnojamojo turto (NT) vertinimo ir valdymo metodų, sužinoti apie NT plėtrą, finansus bei investicijas, Lietuvos ir tarptautinės NT rinkos ypatumus. Šios programos absolventai galės dirbti licencijas turinčių ekspertų padėjėjais NT agentūrose, bankuose, draudimo kompanijose, savivaldybėse, inventorizacijos ar žemėtvarkos organizacijose ir administravimo tarnybose. Statybos fakultete yra 11 magistrantūros studijų programų. Antros pakopos studijose įgaunama aukštesnė akademinė kvalifikacija, tad pirmiausia gilinamos studijuojamos programos dalykų žinios. Tokios studijos orientuotos į mokslinius tyrimus, ugdomas būsimųjų specialistų gebėjimas atlikti eksperimentus, tirti ir sisteminti tyrimų rezultatus bei juos viešinti mokslinėse konferencijose. Nuo 2010 m. Statybos fakultetas suteikia galimybę studijuoti vadybos studijų kryptį – darnų nekilnojamojo turto valdymą arba nekilnojamojo turto vadybą. Tuomet metus studijuojama VGTU, o kitus metus – užsienio universitete. Po studijų absolventai gauna dviejų universitetų diplomus.

Statybos fakultetas pirmauja VGTU pagal „ERASMUS“ mainų programą į užsienį išsiunčiamų studentų skaičių – jis kasmet viršija 500. Fakultetas turi apie 40 partnerinių institucijų: universitetų ir gamybos įmonių Europoje, Amerikoje, Australijoje ir Azijoje. Tai puiki galimybė studentams, norintiems įgauti tarptautinės patirties. Studijuojantieji Statybos fakultete gali išvykti 3–12 mėnesių laikotarpiui studijuoti arba atlikti praktiką pagal akademinių mainų programą arba dvišales bendradarbiavimo sutartis. Norintiesiems derinti studijas su praktine veikla siūloma nauja studijų forma – ištęstinės nuotolinės studijos. Tai ypač aktualu dirbantiems ar emigracijoje esantiems studentams. Aukštojo išsilavinimo jie gali siekti naudodamiesi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Studijų procesui valdyti ir administruoti taikoma virtuali studijų aplinka „Moodle“, kuri pripažinta viena lanksčiausių ir populiariausių pasaulyje. Joje studijoms reikalinga medžiaga pateikta įvairiomis formomis – vaizdo, garso, tekstine ir kt. Tokios priemonės suteikia išskirtinių galimybių studijuoti pasirinktu intensyvumu ir laiku pageidaujamoje vietoje. Šiuo metu nuotoliniu būdu galima studijuoti dvi populiariausias bakalauro studijų programas: statybos technologijas ir valdymą bei statybos inžineriją, magistrantai gali pasirinkti statybos technologijas ir valdymą. 2008 m. buvo įsteigtas Statybos fakulteto ALUMNI klubas. Kartu su socialiniais partneriais inicijuojamas sutarčių su stambiausiomis statybinėmis įmonėmis pasirašymas, taip pat – įvairūs užsakomieji darbai, kartu su verslui atstovaujančiomis asociacijomis, pavyzdžiui, LSA, LNTPA ir kt. bendradarbiaujama nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais suteikia studentams galimybių pasirinkti gamybinės praktikos vietas. Statybos fakulteto absolventai, įgiję pakankamai patirties tam tikroje statybos srityje, gali būti atestuoti bendrųjų ar specializuotų statybos darbų vadovais, statinio projekto ar projekto dalies vadovais, statybos techninės priežiūros vadovais bei statinio projekto ar projekto dalies ekspertizės vadovais. Geriausi VGTU studentai po magistrantūros studijų gali tęsti mokslus III pakopos studijose – doktorantūroje. 

73


Infrastruktūra

Pavojingųjų krovinių gabenimas geležinkeliais: taisyklės ir skaičiai Pavojingųjų krovinių gabenimą geležinkeliais Lietuvoje reglamentuoja 171 teisės aktas. Bene svarbiausi iš jų, tiesiogiai reglamentuojantys šią ūkinę veiklą yra Pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymas (2001 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-636), Tarptautinių vežimų geležinkeliais sutarties taisyklės (COTIF), Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID) ir Pavojingųjų krovinių vežimo automobilių ir geležinkelių keliais patikrinimų tvarkos aprašas (2002 m. lapkričio 13 d. Nr. 1778). Bene svarbiausias „darbinis“ dokumentas, reglamentuojantis pavojingųjų krovinių vežimą geležinkeliais, yra Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID), kurios pateikia įvairių tipų pavojingųjų krovinių, vežamų į ar per kitą šalį, saugios pakuotės ir riedmenų standartus. 74


Infrastrukt큰ra

75


Infrastruktūra

„Sudaro sprogstantį mišinį“, „Užsidega nuo vandens“) ir kitus svarbius duomenis. Tačiau vien nurodyti duomenis nepakanka. Bene svarbiausia sąlyga, užtikrinanti pavojingųjų krovinių gabenimo saugumą, yra taros stiprumas ir tvarkingumas. Krovinių pakuotė turi būti tanki, stipri, visiškai sveika ir neturėti ištekėjimo pėdsakų. Pagal rūšį, formą, talpumą ir kokybę tara turi atitikti standartų reikalavimus arba krovinio savininko parengtas technines sąlygas. Visi pavojingieji kroviniai, įpakuoti į tarą, vežami dengtuosiuose vagonuose. Pavojingieji kroviniai įpakuojami tokiu būdu, kad būtų galima išvengti nutekėjimo ir sužadinimo, kurie gali įvykti vežant, pasikeitus temperatūrai, drėgnumui arba slėgiui.

Pavojingieji kroviniai pagal įstatymą – tai klasifikuotos draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytas sąlygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar gaminiai, klasifikuotini pagal šias sutartis. Pagal Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisykles (RID) pavojingieji kroviniai – tai medžiagos ir gaminiai, kuriuos vežti yra draudžiama arba leidžiama tik laikantis jose nustatytų sąlygų. Pagal šiuos dokumentus laikoma, kad pavojingi yra kroviniai, kurie vežimo arba saugojimo metu gali tapti ligų, apsinuodijimų, žmonių ir gyvulių apdegimų, sprogimo, gaisro priežastimi, taip pat sukelti kitų krovinių, riedmenų, statinių ir įrenginių gedimą, užteršti aplinką. Vežant ir saugant tokius krovinius, reikalaujama laikytis atitinkamų atsargumo priemonių. Pavojingosios medžiagos – tai sprogstamosios medžiagos ir gaminiai, dujos, degieji skysčiai, degiosios kietos medžiagos, savaime užsidegančios medžiagos, medžiagos, susilietusios su vandeniu išskiriančios degiąsias dujas, oksiduojančios medžiagos, organiniai peroksidai, toksiškos medžiagos, infekcinės ir radioaktyviosios medžiagos, ėdžiosios medžiagos, kitos pavojingosios medžiagos ir gaminiai. Atsižvelgiant į rūšį ir pavojingumo savybes, šie kroviniai vežami specializuotomis cisternomis, dengtaisiais vagonais ir konteineriais. Geležinkelio cisternos, skirtos pavojingiesiems kroviniams vežti, yra atitinkamai ženklinamos. Ant jų užrašomi atitinkami užrašai: per visą cisternos ilgį iš abiejų pusių geltonos spalvos juosta, 500 mm pločio, o galuose – tos pačios spalvos 1 x 1 m kvadratas. Geltonų juostų ir kvadratų viduje juoda spalva užrašomi įspėjimai apie krovinio pavojingumą: „Atsargiai su ugnimi“ arba „Atsargiai – nuodai“, arba „Atsargiai – gailus skystis“. Tiksliai apibūdinti pavojingąjį krovinį gali tik jo siuntėjas. Todėl krovinio dokumentuose jis privalo nurodyti tikslų jo pavadinimą, nurodyti pavojingumą („Atsargiai“, „Nuodai“, „Suslėgtos dujos“, „Suskystintos dujos“, „Savaime užsidega“,

76

Vagonai ir konteineriai, skirti pavojingiesiems kroviniams vežti, turi būti tvarkingi ir išvalyti po anksčiau vežtų krovinių. Pavojingieji kroviniai turi būti pakrauti į vagoną ar konteinerį ir pritvirtinti taip, kad, atsižvelgiant į transportavimo reikalavimus, būtų išvengta jų judėjimo, nukritimo, nuvirtimo. Krovinio gavėjas arba krovinio siuntėjas po vagonų arba cisternų iškrovimo turi išvalyti iš jų vidaus krovinio likučius, laikydamasis saugumo priemonių, numatytų atitinkamoms klasėms. Veždamas nuodingas ir ėdžias medžiagas, krovinio siuntėjas privalo po iškrovimo išvalyti iš vagono krovinio likučius, išplauti jį karštu vandeniu ir, esant būtinybei, nukenksminti jį ekologiškai saugiais metodais. Pasak vienos iš įmonių, atliekančių potencialiai pavojingų įrenginių (cisternų) techninį tikrinimą, Kontrolės įstaigos vadovo Vaido Mugausko, Lietuvos įmonės, užsakančios krovinių pervežimą cisternomis, tai daro gana gerai. Anot p. V. Mugausko, cisternos yra pritaikytos vežti įvairios sudėties skysčius ir, pavyzdžiui, vieną dieną vežus cisterna benziną, ją išplovus, jau faktiškai iškart galima vežti, pavyzdžiui, dyzeliną. Krovinių kiekiai ir pobūdis 2012 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo 2012 m. ataskaitoje nurodo, kad praėjusiais metais ji daugiausia vežė naftos ir jos produktų. Iš viso, pasak bendrovės, šie produktai sudarė 17,7 mln. tonų, arba 35,8 % visų geležinkeliais vežamų krovinių kiekio. Cheminių ir mineralinių trąšų bendrovė pervežė 12,6 mln. tonų, arba 25,5 % viso krovinių kiekio. Kadangi šie produktai priskiriami pavojingųjų krovinių grupei, jau vien iš jų susidaro daugiau nei pusė visų Lietuvos geležinkeliais pervežtų krovinių kiekio.

Pagrindiniai šių produktų gamintojai – tai didžiosios Lietuvos įmonės AB „Orlen Lietuva“, AB „Achema“, AB „Lifosa“ ir kitos. Tarptautiniais maršrutais vežamų krovinių kiekis bendroje krovinių vežimo struktūroje 2012 m. sudarė 34,5 mln. tonų, arba 69,8 %, vietiniais maršrutais – 14,9 mln. tonų, arba 30,2 %. Vietiniais maršrutais, pasak bendrovės, daugiausia vežta naftos, trąšų, augalinės kilmės ir mineralinių produktų,


Infrastruktūra

t. y. 95,7 % visų vietiniais maršrutais vežtų krovinių kiekio. Esminės įtakos apimties sumažėjimui turėjo 2012 m. II ketv. vykdytas AB „Orlen Lietuva“ gamyklos kapitalinis remontas. Dėl šios priežasties naftos vežimai sudarė 5,9 mln. tonų, arba 4 % mažiau nei 2011 metais. Mažiau nei pernai vežė AB „Dolomitas“ ir AB „Lifosa“ – mineralinių produktų vežta 2,1 mln. tonų, arba 19 % mažiau, cheminių ir mineralinių trąšų – 4,1 mln. tonų, arba 2,4 % mažiau. Didžiausius krovinių srautus tarptautinių vežimų rinkoje formuoja Rusijos ir Baltarusijos kroviniai, kurių apyvarta analizuojamu laikotarpiu sudarė atitinkamai 45,9 % ir 39,4 % visų tarptautiniais maršrutais vežtų krovinių kiekio. 2012 m. tarptautinių krovinių vežta 2,8 mln. tonų, arba 7,5 % mažiau nei pernai. Baltarusijos krovinių kiekis sumažėjo nedaug, t. y. 0,5 mln. tonų, arba 3,6 % (sumažėjo tranzitas per Klaipėdos uostą). O Rusijos krovinių vežta 2,4 mln. tonų, arba 13,1 % mažiau (sumažėjo tranzitas per Klaipėdos uostą ir Kaliningrado srities kryptimi). Įrenginių tikrinimas padeda užtikrini patikimumą Pavojingųjų krovinių pervežimo srityje labai svarbu, kad vagonai, konteineriai ar cisternos būtų patikimi. Šį patikimumą padeda užtikrinti periodiniai tikrinimai, kuriuos atlieka specializuotos įmonės. Pasak V. Mugausko, galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje didžiosios pavojingųjų medžiagų gamintojos – AB „Achema“, AB „Lifosa“, AB „Orlen Lietuva“ – labai griežtai žiūri į saugą ir ati-

tiktį reikalavimams. Netgi po kiekvieno išvalymo pačios įmonės papildomai dar tikrina jų būklę. Pasak p. V. Mugausko, reikalavimų neatitikimų kartais pasitaiko. Dažniausia tai būna sienelių įtrūkimai, vožtuvų užsikirtimai, riedmenų ar platformų defektai. Patikrinus šie trūkumai nurodomi gamintojui tikrinimo ataskaitoje, o įmonės reaguoja ir visus šiuos trūkumus šalina. Po trūkumų pašalinimo vykdomas pakartotinis patikrinimas ir, jeigu viskas gerai, cisterna važiuoja toliau. Tačiau, pasak p. V. Mugausko, cisternų įtrūkimai nėra dažnas reiškinys. Dažniausiai, anot pašnekovo, cisterna gali įtrūkti veikiama dinaminių apkrovų. Pavyzdžiui, ypač pavojingas yra skystos medžiagos transportavimas, kai cisterna užpildoma nepilnai. Kai ji įsibėgėja ir būna stabdoma, pati cisterna sustoja, o skystis, veikiamas inercijos, dar juda. Atsiranda dinaminė apkrova, kuri gali nulemti sienelės trūkį. Be to, kitaip nei automobiliniai benzovežiai ir dujovežiai, geležinkelio cisternos dar patiria ir šoninių smūgių. Visos šios apkrovos ir sudaro prielaidas trūkiams atsirasti. Kiti galimi defektai – tai važiuoklės ar bėgių defektai. Jie dažniausiai atsiranda nuo vibracijų. Be abejo, defektų atsiradimui įtakos turi ir cisternos amžius. Cisterna, kaip ir kiekvienas potencialiai pavojingas įrenginys, yra skaičiuojama tam tikram resursui. „Ir jeigu, pavyzdžiui, paskaičiuota, kad metalas nepatirs nuovargio ir galės dirbti 30 metų, tai mes norėtume būti ta šalis, kuri galėtų sau leisti pakeisti ją visiškai nauja. Tačiau, deja...“ – sako ponas V. Mugauskas. 

77


S u m m e r 201 3 ( 1 ) / S u m m a r y

ARCHITECTURE A MUSEUM ON THE SHORE OF THE MEDITERRANEAN SEA For many years to come, the new Museum of European and Mediterranean Civilizations (‘MuCEM’) is going to be interwoven in the cityscape of Marseille, the French port that brims with legends. The expression of its forms harmoniously blends traditions of the modern and the Mediterranean sea architecture. ‘MuCEM’ is the main and most important object of the events of the European Capital of Culture. It’s a complex of three buildings representing the city of Marseille. We introduce the part of the complex that distinguishes itself with the most extraordinary architecture: the Museum of European and Mediterranean Civilizations, which warmly opened its door to citizens and tourists in June this year. Prepared using information from Rudy Ricciotti and ‘MuCEM’. Photos by Lisa Ricciotti

Dubingiai castle site features not only Radvila castle but also remains of the reformat church built by the Radvila family. The design task foresaw exhibiting all the remains of the excavated castle in situ. In order to do that, the remains of the castle were covered with an overlay (no intermediate poles used). 14 century onwards, Dubingiai castle mentioned in the Crusader Chronicles was wooden. Unfortunately, the exact data of the construction of the castle was never clarified. The building, bricked in a Gothic manner, was built right after the castle was taken over by hetman Jurgis Radvila in 1508. The exposition of the remains of Dubingiai castle was opened on the occasion of the anniversary of the Radvila family. The authors of the project were awarded with letters of appreciation.

Penthouse interior that changed the approach of Vienna’s architects

CONSTRUCTION

Architect Rimas Anusevičius, author of the project

‘Eglė’ in Birštonas: the first stage of the reconstruction completed

I once had to set up a modern apartment, a penthouse, in the Old Town of Vienna. Its areas of the size of 280 m2 were scattered over two floors of the building. Apart from that, designers from Lithuania were also entrusted with the task of establishing an office on the 1st floor and the ground floor of the building. The idea for the penthouse was prompted by the cornices that could be seen through the windows and the massive chimneys bricked in through the building’s centre. Furniture, stairs, carpets, glass partitions, wall wardrobes and kitchen furniture sets were ordered from Lithuania and received positive feedback from the Austrian architects. According to them, it would be a challenge to find a similar apartment in Vienna with a design encompassing realisation of so many creative ideas, implantation of innovative equipment and such unique management of interior expression.

At the end of May ‘Eglė’ sanatorium, a new renovated health oasis, opened its door in Birštonas. The first stage of the reconstruction process is now completed. It is believed that visitors will find that the new sanatorium is an extremely attractive centre. At the moment ‘Eglė’ in Birštonas can receive 320 people coming to the sanatorium for the purposes of recreation or rehabilitation. The completely renovated six-storey building of the sanatorium features 142 modern double rooms, 68 single rooms, 5 triple rehabilitation rooms adapted for disabled people, the upper floors also have 6 lux apartments. Specialists from different building companies did their best to ensure flawless functioning of the technologies most crucial for the exploitation of the building.

summer

2013 (1)

78

DUBINGIAI CASTLE SITE EXBITION OF THE REMAINS OF RADVILAI MANSION IN SITU Architect Robertas Zilinskas, chairman of the Council for Evaluation of Immovable Cultural Heritage at Vilnius municipality.



MINERAL PAINT What we call mineral paint is paint of two or three variations that usually does not form a solid film on the surface of the painted base and is bound by slaked lime, white or, more rarely, common gray Portland cement. Silicate paint, in which liquid glass is used as a film holder, is also attributed to this group of paint It’s a paradox that the paint that distinguishes itself with certain extremely beneficial exploitation properties is used relatively rarely in construction nowadays. We highly recommend paying a closer look to the paint.


S u m m a r y / S u m m e r 2013 (1)

ENGINEERING

INFRASTRUCTURE

Life cycle analysis: the passive must be sustainable

Palanga bypass will allow the seaside to breath with full force

If one wants to project an energy-efficient and sustainable building, relying on the energy demand is not enough: one also needs to take into account the construction materials and the impact they have on the environment. What is important is evaluating the building in terms of its whole lifetime from creation to demolition, i.e. to apply the life cycle analysis. By using a theoretical example, the publication illustrates how energy circles in the building and how ozone–depleting and greenhouse gasses are emitted in one life cycle of a building (100 years) under the climate conditions of Lithuania. Life cycle analysis is a tool applicable in all spheres, construction included.

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Dependency of thermal insulation systems on the endurance of the plaster Gintarė Griciutė, Deparment of Building Materials, Faculty of Civil Engineering and Architecture of Kaunas University of Technology Seeking to increase the endurance of plaster, i.e., to provide water resistance, modified supplements are added to the constitution of the coatings of the façades. They prevent the moisture of the rain or the condensate from penetrating into the deeper layers of the plaster. The amount of these supplements varies from 0.1 to 10% of the weight of the mixture. The supplements ensure a wide range of temperature deformations and increase mechanical strength, water vapor permeability, etc. They may be organic, polymeric or chemical. One may claim that the endurance of the plaster of an external thermal insulation composite plastered system depends on the type of its binding agent and the modified supplements added. The compatibility of these two components determines the endurance of the external layer.

For the first time in the history of independent Lithuania, the Government has signed an infrastructure partnership contract with the private sector. Following the contract, a new highway will be constructed near Palanga and subsequently maintained from private funds for 20 more years. It is estimated that the new highway will help to regulate traffic flows and divert at least 100,000 cars off Palanga in the summer time alone. That is believed not only to help to preserve the streets of the most important Lithuanian resort but also to allow the inhabitants and guests of Palanga to breath easier: once the highway is built, the air in Palanga will become clearer. The new highway will be open for drivers starting from 2015. International transport of dangerious goods by rail: regulations and numbers As Regulations concerning the international transport of dangerous goods (RID) define, dangerous goods are materials and products transport of which is prohibited or can only be executed observing the requirements set forth in RID. It is held that dangerous goods are those goods that during the stages of transport and storage may become a cause for diseases, poisoning, burns of people and animals, an explosion and a fire, could cause malfunction of other goods, rolling stocks, buildings and equipment or pollute the environment. When transporting and storing such goods, respective safety precautions must be followed. Perhaps the most important condition ensuring safety of transportation of dangerous goods is the strength and good state of the tare.

 79


IĮ „ARVĖRIVA“ – TAI 15 METŲ STATYBINIŲ ĮRENGINIŲ NUOMOS IR PARDAVIMO PATIRTIS! Nuoma palankiomis sąlygomis, kai reikia: fasadinių pastolių, mobilių aliuminio bokštelių, perdangos ir pamatų klojinių, mūro darbams skirtų stelažų, elektrinių keltuvų, vamzdžių statybiniam laužui nuleisti. IĮ „Arvėriva“ – tai nestandartinių sprendimų įmonė, turinti tai, ko negali pasiūlyti kiti. Jos plačiame specialiosios paskirties statybos įrenginių asortimente rasite: • laiptų liejimo klojinių; • pakabinamų konsolinių pastolių, skirtų darbui viršutiniuose pastatų aukštuose; • pastolių tiltelių tiems atvejams, kai statyti trukdo esamos iškabos ar stogeliai; • šakinių krautuvų (nuoma ir pardavimas).

IĮ „Arvėriva“ dirba tam, kad statybose darbai vyktų sparčiau, be kliūčių, kad visi planai būtų įvykdyti laiku. Įmonės specialistai pastolių montavimo klausimais teikia išsamias konsultacijas, dalijasi su užsakovais ilgamete patirtimi ir visada suranda klientams geriausią išeitį, sprendžiant įvairias problemas.

Be to, IĮ „Arvėriva“ teikia naujas paslaugas laisvalaikiui po darbo maloniai paįvairinti. Tai – Mini golfo klubas, skirtas leisti laiką su šeima, draugais, kolegomis. Kviečiame varžytis mini golfo takuose, stalo teniso salėje, virtualaus golfo aikštelėje, taip pat švęsti gimtadienius ir kitas šventes. Daugiau informacijos – www.mgclub.lt.

IĮ „Arvėriva“, Gamybos g. 8, LT-76128 Šiauliai, tel./faks. +370 415 45 188, el. p. arveriva@takas.lt, www.arveriva.lt


Architekt큰ra




STRUCTUM 2013 Vasara Nr.1