ARCHITEKTŪRA
ŠIUOLAIKINIS VILNIUS –
ŠIMTMEČIUS TVARI PROTĖVIŲ INVESTICIJA Nuotr. Karolis Kiniulis ARCHITEKTAS ANTANAS GVILDYS, „ARCHINOVA“
Dabar madinga sakyti, kad architektai gadina Vilnių – taip mano kai kurie kultūros paveldo puoselėtojai. Mano požiūriu, taip nėra, nors kartais galėtų būti elgiamasi taktiškiau.
Vilnių šimtmečius kūrė ir tebekuria Lietuvos, Europos ir viso pasaulio architektai. Šis miestas – mūsų nacionalinė vertybė, bendras su protėviais sukurtas ir per amžius tobulinamas kūrinys. Lietuvių ir tarptautinį pripažinimą pelniusių architektų idėjos, įgyvendinamos Vilniuje, – ilgam išliksiančios architektų mintys, užrašytos jo gatvių veide. Kaip šių dienų šalies architektai vertina šiuolaikinį Vilnių?
20
Manau, ypač daug architektūros nesėkmių Vilniuje buvo iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo – kurį laiką architektūra buvo nesusitupėjusi, kiekvienas bandė perrėkti kitą. Bet pastaruosius dešimt metų pokyčiai vyksta daugmaž korektiškai. Investuotojai taip pat gerokai atsakingiau vertina savo investicijas, stengiasi rasti vis geresnių sprendimų. Daugelis naujausių objektų rodo, kad negailima investicijų ir grožiui, ne tik komerciniams kvadratiniams metrams. Bet, žinoma, pasitaiko chuliganų ir tarp architektų, ir tarp investuotojų. Vilnius visada taip vystėsi – neišvengiant prieštaravimų. Matyt, kiekvieno istorinio laikotarpio architektūra turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Manau, viduramžių vilnietis, turėdamas tokią galimybę, būtų prieštaravęs, kai savininkai griovė gotikos stiliaus pastatus ir vietoj jų statė baroko stiliaus rūmus, o baroko laikų vilniečiams galbūt nepatiko, kad kyla klasicizmo stiliaus pastatai. Tada gyventojų išsakytas Vilniaus naujovių vertinimas, matyt, būtų panašus kaip šiandien.