VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOSUNIVERSITETAS (VILNIUS TECH)
ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS
ARCHITEKTŪROS KATEDRA
LEDO ARENA TELŠIUOSE
VILNIUS 2025
Kamila Košarnaja
1. ĮVADAS
Bioklimatinė architektūra – tai šiuolaikinė tvarios architektūros kryptis, siekianti
harmoningai integruoti pastatus į natūralią aplinką, panaudojant vietos klimatines sąlygas. Viena
iš šios srities inovatyvių tyrimų krypčių yra ledas – ne tik kaip medžiaga architektūrai kurti, bet ir kaip objektas, kurį galima apsaugoti ar panaudoti tvariai. Tema „Bioklimatinė architektūra: ledas
architektūroje“ skatina tyrinėti tiek ledo panaudojimą statyboje, tiek architektūrinių sprendimų, skirtų ledui išsaugoti, galimybes.
1.1 Tema
Bioklimatinė architektūra: ledas architektūroje
1.2 Tyrimo objektas
Architektūros sprendimai, skirti ledui išsaugoti ir panaudoti tvariai klimato kaitos sąlygomis.
1.3 Problematika
Klimato kaita kelia grėsmę ledo ištekliams, tačiau ledas gali tapti inovatyvia statybine medžiaga. Ledo architektūra ir pastatai, skirti ledui išsaugoti, yra tvarūs sprendimai, tačiau susiduria su technologiniais ir klimato iššūkiais. Bioklimatinė architektūra siūlo naujus sprendimus, tačiau ši sritis yra mažai tyrinėjama, o jos potencialas yra didelis ekologinės ir architektūrinės inovacijos srityse.
1.4 Darbo uždaviniai
1. Išnagrinėti ledo architektūros sampratą, istorinį vystymąsi ir šiuolaikines tendencijas.
2. Išnagrinėti architektūrinius sprendimus, skirtus ledui išsaugoti ir panaudoti.
3. Pagrįsti ledo, kaip medžiagos, privalumus ir iššūkius bioklimatinėje architektūroje.
4. Ištirti šiuolaikines technologijas ir tendencijas, susijusias su ledo naudojimu ir apsauga.
5. Remiantis atlikta analize, pasiūlyti architektūrinį projektą, atitinkantį bioklimatinės ir tvarios
architektūros principus.
1.5 Darbo tikslas
Darbo tikslas – išanalizuoti ledo panaudojimo ir apsaugos galimybes bioklimatinėje
architektūroje, siekiant sukurti sprendimus, kurie skatintų tvarumą, estetiką ir darną tarp žmogaus
veiklos bei natūralios aplinkos.
2. TIRIAMOJI DALIS
2.1 Bioklimatinės architektūros samprata
Bioklimatinė architektūra – tai požiūris į pastatų projektavimą, kai siekiama maksimaliai
išnaudoti vietos klimato ypatybes, tausoti gamtinius išteklius ir mažinti energijos sąnaudas. Tai yra ne tik tvaraus dizaino kryptis, bet ir būdas integruoti žmogaus pastatytą aplinką į natūralų gamtos kontekstą. Bioklimatinės architektūros tikslas – kurti harmoniją tarp pastatų ir juos supančios aplinkos, leidžiant jiems tarpusavyje veikti kaip vientisai ekosistemai.
„Is it possible to create buildings that respect the environment right from the drawing board? The answer is "yes", using what is known as bioclimatic architecture. This type of design takes account of the local climate conditions - sun, wind, rain, etc - to reduce a building's environmental impact. Another key aspect is energy efficiency, which is a crucial weapon for fighting climate change.“ (Ar įmanoma kurti aplinką tausojančius pastatus nuo pat brėžinių lentos? Atsakymas – taip, naudojant vadinamąją bioklimatinę architektūrą. Projektuojant tokio tipo pastatus atsižvelgiama į vietos klimato sąlygas – saulę, vėją, lietų ir t. t. – kad būtų sumažintas pastato poveikis aplinkai. Kitas svarbus aspektas – energijos vartojimo efektyvumas, kuris yra labai svarbus ginklas kovojant su klimato kaita.) [3]
Klimato analizė
Klimatas yra vienas pagrindinių veiksnių, formuojančių bioklimatinės architektūros koncepciją. Kiekviena vietovė pasižymi unikaliomis sąlygomis, kurios lemia pastato dizaino sprendimus. Šaltuose regionuose projektuojami pastatai su storomis sienomis, mažais langais ir izoliacine medžiaga, kuri padeda sulaikyti šilumą. Šiltuose regionuose dažniau naudojami atviri projektavimo sprendimai, leidžiantys efektyviai vėdinti patalpas ir apsaugoti nuo perkaitimo.
Tvarios medžiagos
Bioklimatinė architektūra remiasi principu, kad pastatai turi būti kuriami iš natūralių ir vietinių medžiagų, kurios yra tvarios, lengvai perdirbamos ir mažina CO2 išmetimą. Pavyzdžiui, tropiniuose regionuose bambukas dažnai naudojamas kaip statybinė medžiaga dėl savo greito augimo ir tvirtumo. Šiauriniuose kraštuose dažniau pasirenkamos medinės konstrukcijos, kurios
užtikrina gerą šiluminę izoliaciją.
Pasyvus projektavimas
Vienas pagrindinių bioklimatinės architektūros bruožų yra pasyvus projektavimas –projektavimo metodas, kai pastato konstrukcija ir forma optimizuojami natūraliems procesams, tokiems kaip apšvietimas, ventiliacija ir temperatūros reguliavimas. Pasyvūs projektavino sprendimai apima:
Natūralios šviesos panaudojimą – dideli langai ar stikliniai fasadai pietinėje pastato pusėje
leidžia maksimaliai išnaudoti saulės šviesą. Kartu langai šiaurinėje pusėje yra mažesni, siekiant sumažinti šilumos nuostolius;
Natūralų vėdinimą – efektyvus oro srauto valdymas padeda palaikyti komfortabilų mikroklimatą be papildomų energijos sąnaudų. Pavyzdžiui, šiltuose regionuose vėdinimui naudojamos angos pastato viršuje ir apačioje, kurios leidžia karštam orui išeiti;
Šiluminę masę – sunkios medžiagos, tokios kaip betonas ar akmuo, gali sugerti šilumą dieną ir išleisti ją naktį, taip palaikoma pastovi temperatūra patalpose.
Biofilinės architektūros elementų integracija
Bioklimatinė architektūra neretai yra susijusi su biofilinės architektūros principais.
Pastatuose kuriami vidiniai sodai, žalieji stogai ar vertikalūs želmeniniai fasadai. Tai padeda ne
tik reguliuoti mikroklimatą pastato viduje, bet ir gerina aplinkos kokybę – filtruoja orą, sulaiko
lietaus vandenį ir sukuria natūralų pavėsį. Tokie sprendimai taip pat turi psichologinę naudą: tyrimai rodo, kad gamtos elementų integracija pastatuose gerina žmonių savijautą, didina
produktyvumą ir mažina streso lygį [5].
Atsinaujinančių išteklių panaudojimas
Atsinaujinančių išteklių integracija užtikrina pastatų energetinį efektyvumą ir mažina priklausomybęnuo iškastiniokuro.Saulėsenergija,pasitelkiant saulėsbaterijas ar saulėskontrolės
stiklo plokštes, naudojama elektros gamybai, vandeniui šildyti ar patalpoms apšviesti. Geoterminė energija leidžia efektyviai šildyti ir vėsinti pastatus, pasitelkiant Žemės šilumos išteklius.
Vėjuotose vietovėse naudojamos mažos vėjo turbinos, gaminančios elektros energiją. Lietaus vandens surinkimo sistemos ne tik mažina vandens suvartojimą, bet ir padeda reguliuoti aplinkos drėgmę. Šie sprendimai ne tik prisideda prie tvarumo, bet ir padidina pastatų savarankiškumą bei atsparumą klimato kaitos poveikiui, suteikiant galimybę darniai gyventi su gamta.
Bioklimatinė architektūra kaip atsakas klimato kaitai
Didėjant klimato kaitos keliamam spaudimui, bioklimatinė architektūra tampa ne tik tvarumo simboliu, bet ir praktiniu sprendimu. Pastatai, suprojektuoti pagal bioklimatinius principus, ne tik sunaudoja mažiau energijos, bet ir padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Be to, tokie pastatai yra atsparesni ekstremalioms oro sąlygoms, tokioms kaip karščio bangos ar audros. Tai pasiekiama per tinkamą medžiagų pasirinkimą, konstrukcijų adaptavimą ir atsakingą projektavimo procesą.
2.2 Ledo architektūros tradicijos ir šiuolaikinės tendencijos
Ledo architektūra yra unikalus ir nepaprastai įdomus architektūros šakos aspektas, kuris vystėsi nuo senovės ir per amžius įgavo tiek praktinę, tiek meninę reikšmę. Ledo naudojimas
statybose buvo dažniausiai siejamas su ekstremaliomis klimato sąlygomis, kur šalta aplinka diktuoja gyvenimo sąlygas ir poreikius. Ledo architektūros istorija apima tiek kasdienius gyvenimo sprendimus, tiek meninius ir kultūrinius pasiekimus, pabrėžiant gamtos ir žmogaus santykį.
Senovės laikai ir pirmieji ledo naudojimo pavyzdžiai
Ledo architektūra yra neatsiejama nuo regionų, kuriuose dominuoja šaltas klimatas. Senovės
laikais, kai žmonės pradėjo gyventi regionuose, kur temperatūra dažnai nukrisdavo žemiau nulio, ledo ir sniego naudojimas statybose tapo būtinybe.
Vienas pirmųjų ir žinomiausių ledo architektūros pavyzdžių yra eskimų (inuitų) statomi iglu (1 pav.). Jie buvo statomi iš sniego, kuris yra puikus šilumos izoliatorius ir lengvai prieinamas šaltuose regionuose. Iglū forma yra ypatinga: ji primena katenoidą – matematinę figūrą, kurios forma leidžia paskirstyti įtemptas jėgas ir taip užtikrina stabilumą bei atsparumą sniego ir vėjo poveikiui. Ši forma sumažina traukos jėgas, kurios galėtų sukelti struktūros žlugimą, todėl iglus tampa labai tvirtais net ir atšiauriomis sąlygomis [6].
Svarbus igluso konstrukcijos aspektas buvo jo įėjimo tunelis, kuris buvo žemiau žemės lygio (2 pav.). Toks sprendimas padėdavo išlaikyti šilumą viduje ir neleisdavo šaltam orui patekti į vidų.
Iglu viduje dėl žmogaus kūno generuojamos šilumos pradėdavo tirpti sniego blokų paviršius. Tada vanduo vėl užšaldavo ir suformuodavo ploną ledinę dangą, kuri papildomai sustiprindavo igluso sienas. Ledinė danga taip ne tik užtikrindavo papildomą šilumos izoliaciją, bet ir prisidėdavo prie visos struktūros tvirtumo [7]
1 pav. Inuitų kaimo, Oopungnewing, netoli Frobisher įlankos Bafino saloje, iliustracija. XIX a. vidurys. Šaltinis: www.gettyimages.com
2 pav. Išilginio pjūvio per eskimų iglu iliustracija. Šaltinis: www.gettyimages.com
Senovės šiaurės tautos, tokios kaip rusų ir mongolų tautos, taip pat naudojo ledą bei sniegą pastatų statyboje. Jie statydavo ledines sienas, laikinas struktūras ir netgi iglu, siekdami apsaugoti
save nuo šaltų žiemų. Rusijoje, kai upės užšaldydavo, buvo statomi lediniai tiltai, kurie palengvindavo judėjimą per šaltą vandenį.
Viduramžiai ir Renesansas – ledas kaip dekoro ir meninės išraiškos priemonė
Viduramžiais ir renesanso laikotarpiu ledas pradėjo įgyti ne tik praktinę, bet ir meninę reikšmę. Pirmą kartą ledas buvo naudojamas ne tik kasdieniam gyvenimui, bet ir didingiems meno kūriniams bei įspūdingiems renginiams. Šiuo laikotarpiu ledas tapo priemone išreikšti valdovų galybę, puošti dvarus ir šventes, taip pat suteikti ypatingą atmosferą feodalinėse visuomenėse
Šaltuose regionuose, ypač Šiaurės Europoje, ledinės skulptūros ir puošybos buvo dažnai kuriamos dvaruose ir karališkuose rūmuose, kad papuoštų šventes.
Viduramžiais ledas taip pat įgavo simbolinę reikšmę. Dėl savo trapumo ir laikino pobūdžio ledas tapo gyvybės, mirties ir laikinumo simboliu. Žiemos šventės ir lediniai meno kūriniai buvo
rengiami kaip priminimas apie gamtos cikliškumą, mirties ir atgimimo temą. Tai ypač išryškėjo
Renesanso laikotarpiu, kai menininkai vis labiau domėjosi žmogaus ir gamtos santykiu, o ledas tapo jų įkūnijimu.
Ledas taip pat tapo plačiai naudojamamedžiagameninėms skulptūroms. Peršventes irdvarų
festivalius buvo kuriami didingi lediniai paminklai ir skulptūros, dažnai vaizduojančios mitologinius personažus, gyvūnus ar religinius simbolius. Ledinės skulptūros buvo laikomos ne tik dekoratyviniu elementu, bet ir atspindinčiu dvasinį bei kultūrinį laikmečio suvokimą.
Renesanso laikotarpiu menininkai pradėjo pritaikyti naujas technikas, kad sukurtų detalesnes ir preciziškesnes ledines figūras.
Ledo rūmų epocha
Ledo rūmai pirmą kartą pasirodė XVIII amžiuje kaip unikalūs architektūriniai kūriniai, sujungiantys gamtos išteklius, technologijas ir meną. Šie laikinieji pastatai, dažniausiai statomi žiemą, tapo politinės galios, prabangos ir kūrybinio meistriškumo simboliais. Vienas garsiausių
ankstyvųjų pavyzdžių yra 1740m. Rusijos imperatorės Annos Ivanovos įsakymuSankt Peterburge
pastatyti ledino rūmai (3 pav.). Šie rūmai buvo laikina, tačiau įspūdinga struktūra, skirta žiemos
šventėms ir prabangiems renginiams (4 pav.). Jie buvo sukurti ne tik kaip meninės kūrybos
pavyzdys, bet ir kaip būdas pademonstruoti Rusijos imperijos galią bei technologinį meistriškumą.
3 pav. Ledo rūmų S. Peterburge planas (1740). Šaltinis: en.wikipedia.org
4 pav. Vestuvės ledo rūmuose ; Valery Jacobi, 1878. Šaltinis: en.wikipedia.org
Visiškai pagaminti iš ledo, rūmai buvo kruopščiai dekoruoti ledinėmis skulptūromis, įmantriais baldais irnetgi turėjo ledovestuvinęlovą,kuritapo jų pagrindiniu simboliu. Ledas buvo
išskaptuotas taip tiksliai, kad imitavo stiklo skaidrumą, sukuriant įspūdį, jog tai yra amžinos prabangos įsikūnijimas. Rūmų statyba parodė, kaip žmogaus kūrybiškumas gali panaudoti
natūralias medžiagas, sukuriant kažką išskirtinio ir trapaus, kas atspindėjo žiemos grožį ir laikinumą.
Modernioji era: ledo viešbučiai ir unikalūs projektai
XX amžiuje ledas ir sniegas įgavo naują prasmę. Modernios ledo architektūros projektai pabrėžia originalumą, laikinumą ir žmogaus kūrybinį potencialą.
Vienas žymiausių pavyzdžių – 1989 m. Švedijoje įkurtas „Icehotel“ (5 pav.). Tai pirmasis
pasaulyje ledo viešbutis, kuris buvo pastatytas iš ledo ir sniego ir kasmet atnaujinamas dėl natūralaus tirpimo proceso pavasarį. Kiekvieną žiemą menininkai iš viso pasaulio susirenka kurti
unikalių kambarių dizaino, naudodami tik ledą ir sniegą (6 pav.). Šis projektas įkvėpė kurti kitus ledinius viešbučius, pavyzdžiui, Kanadoje ir Suomijoje, tapdamas naujos architektūrinės krypties simboliu.
Most ice hotels are constructed using a patented arched steel mould with a height up to 5 m and a span of 6 m. Multiple moulds are connected to create a long tunnel. (Dauguma ledo viešbučių statomi naudojant patentuotą arkinę plieninę formą, kurios aukštis siekia iki 5 m, o tarpatramis – 6 m. Kelios formos sujungiamos į ilgą tunelį.) [6]
5 pav. Viešbučio „Icehotel“ priekinis fasadas po mėnulio pilnatimi. Šaltinis: http://www.bootsandabackpack.com
6 pav. „Icehotel“ Švedijoje. Interjero nuotrauka. Šaltinis: theweek.com
Be viešbučių, moderni era pasižymi ir įspūdingais ledo meno festivaliais, kuriuose ledo ir sniego architektūra pasiekia naujas aukštumas. Vienas garsiausių – Harbino ledo festivalis
Kinijoje, vykstantis kasmet žiemos mėnesiais (7 pav.). Šio festivalio metu demonstruojami ledo pilys, tiltai, šventyklos ir skulptūros, kurie dažnai būna milžiniško masto ir kruopščiai dekoruoti
Konstrukcijos apšviečiamos spalvotomis LED šviesomis, sukuriant pasakišką, magišką atmosferą, kuri traukia lankytojus iš viso pasaulio. Šis festivalis ne tik atskleidžia ledo kaip medžiagos universalumą, bet ir pabrėžia jo estetinį potencialą bei meninės kūrybos svarbą šiuolaikinėje kultūroje.
7 pav. „Icehotel“ Švedijoje. Interjero nuotrauka. Šaltinis: theweek.com
Šiuolaikinės tendencijos ir technologijos
Šiuolaikinė ledo architektūra pasiekė naujas aukštumas, ypač dėl pažangių technologijų, kurios leidžia kurti tvaresnes, ilgaamžiškesnes ir vizualiai įspūdingas struktūras. Naujos technologijos ne tik pagerina ledo architektūros kokybę, bet ir atveria galimybes kurti sudėtingesnes formas ir didesnius projektus, kurie anksčiau atrodė neįmanomi.
Tvarumas ir ekologiškumas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ledo architektūros tendencijų. Nors ledas yra natūralus ir perdirbamas, šiuolaikinės praktikos siekia sumažinti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai. Dėl naujų technologijų, tokių kaip pažangūs šaldymo ir šildymo metodai, ledinės struktūros tapo ilgaamžiškesnės ir mažiau priklausomos nuo oro sąlygų. Be to, šiuolaikinės technologijos leidžia optimizuoti energijos vartojimą ir sumažinti atliekų kiekį, užtikrinant, kad šie laikini statiniai turėtų mažesnį ekologinį pėdsaką.
Inovatyvios statybos metodikos taip pat padarė didelį poveikį ledo architektūros raidai.
Skaitmeniniai projektavimo įrankiai ir kompiuterinis modeliavimas leidžia architektams kurti preciziškai apgalvotas ir sudėtingas struktūras, kurios ne tik žavi savo estetiniais sprendimais, bet ir užtikrina tvirtumą. Naudojant skaitmeninius įrankius, galima sukurti sudėtingus geometrinius modelius, kurie anksčiau būtų buvę per sudėtingi statyti rankomis. Ši technologija leidžia pasiekti
aukštą kokybę ir detalumą, taip pat sumažinti statybos laiką ir sąnaudas. Šiuolaikinės ledo architektūros projektai ne tik atspindi inovacijų pasaulį, bet ir atveria duris naujoms galimybėms
tiek projektavimo, tiek inžinerijos srityse.
2.4 Architektūriniai ledo išsaugojimo ir panaudojimo sprendimai
Ledo architektūra, nors ir trapi, tampa vis labiau vertinama kaip įspūdinga meno ir inžinerijos jungtis. Jos naudojimas pastatų statybose, ypač šaltuose regionuose, suteikia unikalių
galimybių kurti netikestetiškai įspūdingas, bet irfunkcionaliasstruktūras. Tačiauledonaudojimas
architektūrojesusiduriasudaugeliuiššūkių:nuotemperatūrųsvyravimųikistruktūrinio stabilumo.
Todėl šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai siekia maksimaliai išlaikyti ledą ilgą laiką, naudojant pažangias technologijas, inovatyvias statybos metodikas ir subtilius projektavimo sprendimus.
Pirmasis ir galbūt svarbiausias aspektas, į kurį atsižvelgiama, yra ledo ilgaamžiškumo
užtikrinimas. Ledo struktūros dažnai yra laikinos, nes orui šylant, jos greitai tirpsta. Tačiau šiuolaikinės technologijos ir išradingi inžineriniai sprendimai leidžia spręsti šią problemą. Vienas iš pagrindinių metodų – šilumos izoliacija (8 pav.). Naudojant įvairias izoliacines medžiagas, tokias kaip polistirolas, polipropilenas ir kitas termiškai efektyvias medžiagas, galima užtikrinti, kad ledo struktūra išliktų stabili, net jei aplinkinė temperatūra kinta. Tai ypač svarbu regionuose, kur žiemos yra trumpesnės arba kur kartais būna šiltų periodų.
8 pav. Tipinis supaprastintas arenos skerspjūvis. Šaltinis: buildingscience.com
Svarbus aspektas, kurį reikia paminėti, yra geometrinės formos ir struktūros. Ledo architektūra dažnai naudoja geometrines figūras, tokias kaip kupolai, skliautai ir katenoidai, kurios yra atspariausios įtempimui ir leidžia paskirstyti struktūrinį krūvį tolygiai. Geometrinės formos, kaip katenoidai, sumažina įtempimą ir užtikrina, kad ledo konstrukcija nebus linkusi sugriūti dėl savo svorio. Dėl šios priežasties daugelis ledo pastatų, ypač laikinų, yra projektuojami su dideliais apvaliais kupolais, kurie ne tik atrodo įspūdingai, bet ir yra techniškai tvaresni.
9 pav. Kupolo formos veikimo schema. Šaltinis: www.mountainpathmeadows.com
Be to, tokių formų konstrukcija leidžia sumažinti oro srautų poveikį, o tai savo ruožtu padeda stabilizuoti vidinę temperatūrą ir užtikrinti mažesnį tirpimo greitį. Šios formos idealiai tinka ir
architektūrai, skirtai ledui, nes jos leidžia lengvai paskirstyti šaltį ir sumažinti šilumos nuostolius
per konstrukcijas. Tarpusavyje susijungiančių skliautų ir arkų konstrukcija padeda sumažinti
struktūrinių komponentų skaičių, o tai mažina energijos sąnaudas ir padidina konstrukcijos stabilumą.
Projektavimo sprendimai, susiję su ledo struktūrų vidine temperatūra ir stabilumu, dažnai
apima šildymo ir aušinimo sistemas, kurios palaiko pastovią temperatūrą ir užkerta kelią greitam ledinių sienų ar baldų tirpimui. Kai kurie šiuolaikiniai ledo viešbučiai, tokie kaip „Icehotel“
Švedijoje, naudoja specialias aušinimo sistemas, kurios reguliuoja temperatūrą kiekviename
kambaryjeiružtikrina,kad ledinės sienos irbaldaiišliktųnepakitę.Tai taippat padedakontroliuoti
drėgmę ir užkirsti kelią ledo kristalų susidarymui, kurie gali sugadinti struktūrą. Tuo tarpu, atsižvelgdami į šiuolaikinius ekologinius reikalavimus, architektai vis dažniau naudoja
atnaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ar vėjo energija, siekdami sumažinti ledo statinių energijos sąnaudas. Šių energijos šaltinių panaudojimas ne tik padeda užtikrinti pastatų
energijos tiekimą, bet ir sumažina jų ekologinį pėdsaką, padedant sukurti tvaresnę ledo architektūrą.
Architektūriniai ledo išsaugojimo ir panaudojimo sprendimai šiandien yra ne tik techninės ir estetinės inovacijos, bet ir atspindi plačią ekologinę atsakomybę, siekiant sukurti tvaresnį, mažiau aplinką veikiančių struktūrų naudojimą. Naudojant pažangias izoliacijos technologijas, kompiuterinius modelius ir tvarius energijos šaltinius, galima sukurti efektyvias ir ilgalaikes ledo struktūras, kurios ne tik atitiks šiuolaikinio dizaino reikalavimus, bet ir prisidės prie aplinkos tausojimo. Bioklimatinės architektūros principai gali būti puikiai pritaikyti tokioms struktūroms, kad užtikrintų energijos efektyvumą ir mažesnį poveikį aplinkai.
2.5 Tiriamosios dalies apibendrinimas
Apibendrinant visą tiriamają dalį, galima padaryti išvadą, kad:
Bioklimatinė architektūra – tai projektavimo metodas, kurio tikslas – sukurti pastatus, kurie
efektyviai išnaudoja vietos klimato ypatybes ir mažina energijos sąnaudas. Pagrindinis principas – integruoti pastatus į aplinką ir naudoti natūralius išteklius.
Ledas yra laiko įsikūnijimas, nes jis neišvengiamai keičiasi: tirpsta, virsta vandeniu, išnyksta. Ledo struktūros primena apie trumpalaikę ir ciklišką gyvenimo prigimtį, kelia asociacijas su nenutrūkstama laiko tėkme ir gamtos ritmais. Architektūroje tai galima suprasti kaip idėją kurti erdves, kurios egzistuoja harmonijoje su gamtos pasauliu ir jo pokyčiais.
Ledas sujungia dvi priešingas savybes: jis atrodo trapus ir silpnas, bet kartu gali sukurti galingas struktūras, kurios atlaiko spaudimą ir įtampą. Architektūroje jis tarnauja kaip trapios
pusiausvyros tarp gamtos jėgų ir žmogaus užmojų metafora, verčianti mus susimąstyti, kaip architektai gali projektuoti tvariai ir tausodami gamtinę aplinką.
Ledo skaidrumas ir gebėjimas laužyti šviesą paverčia jį atvirumo ir dvasingumo simboliu.
Ledo erdvėsegalimapatirti vienybęsu gamta,ošviesatampatarpininketarp vidinio irišorinio pasaulio.
Ledo struktūros dažnai atsiranda natūralių ir žmogaus sukurtų objektų sankirtoje. Jos išreiškia
idėją, kad architektūra gali būti ne tik įsikišimas į gamtą, bet ir natūralių procesų pratęsimas.
Šiuolaikinės tendencijos ledo architektūroje apima tvarumą, ekologinį dizainą ir technologijų pritaikymą. Pažangios technologijos leidžia sukurti ilgaamžiškesnes ir vizualiai įspūdingas ledines struktūras, optimizuojant energijos vartojimą ir mažinant atliekų kiekį. Skaitmeniniai projektavimo įrankiai leidžia kurti sudėtingus geometrinius modelius, užtikrinančius didesnį tvirtumą ir detalesnį dizainą.
3. ANALOGŲ TYRIMAS
3.1 Ledo arena „Bolshoy“
10 pav. Ledo arenos „Bolshoy“ eksterjero nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
Architektai: SIC Mostovik
Plotas: 96115 m²
Vieta: Sočis, Rusija
Metai: 2012 m.
„Bolshoy“ ledo arena – tai modernus ledo ritulio stadionas Sočyje, Rusijoje, pastatytas 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms (10 pav.). Kupolo formos konstrukcija talpina iki 12 000
žiūrovų ir yra žinoma dėl įspūdingų LED apšvietimo sprendimų. Universalus objektas taip pat naudojamas koncertams, renginiams ir parodoms, simbolizuojant šiuolaikinę sporto ir kultūros infrastruktūrą.
A. Socialiniai aspektai:
A.1. – objekto paskirtis.
Ledo arena „Bolshoy“ skirta ledo ritulio varžyboms, tačiau po 2014 m. Sočio olimpinių
žaidimų naudojama ir sporto, koncertų bei kitiems renginiams organizuoti.
A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas).
Objekto socialinęsvarbą sudarojo vaidmuo kaip sporto irkultūrostraukos centro.Jis skatina
bendruomeniškumą per sporto renginius, populiarina aktyvų gyvenimo būdą ir suteikia erdvę
didelio masto kultūriniams bei pramoginiams renginiams, vienijantiems įvairių interesų žmones.
Objektas taip pat prisideda prie regiono prestižo ir turizmo plėtros.
B. Urbanistiniai aspektai:
B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas).
„Bolshoy“ yra įsikūręs Sočio olimpiniame parke, netoli Juodosios jūros pakrantės.
Urbanistiniame kontekste objektas sujungia sporto, pramogų ir turizmo funkcijas. Šalia išsidėstę kiti sporto kompleksai, viešbučiai, transporto infrastruktūra bei poilsio zonos, sudarantys integruotą daugiafunkcę erdvę, skirtą vietos bendruomenei ir tarptautiniams lankytojams.
B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas).
Objektas darniai įsilieja į Sočio olimpinio parko aplinką. Kupolo forma dera su kitais
objektais, o pastato dizainas užtikrina sklandų ryšį su aplinkinėmis erdvėmis ir lankytojų srautais.
11 pav. Ledo arenos „Bolshoy“ ir aplinkos nuotrauka iš paukščio skrydžio. Šaltinis: www.archdaily.com
C. Architektūriniai-meniniai aspektai:
C.1. – Objekto funkcinis sprendimas:
c.1.1. – gen. planas.
Ledo arenos sklypo planas orientuotas į funkcionalumą ir lankytojų srautų valdymą. Pastatas strategiškai išdėstytas olimpinio parko centre, su patogiu priėjimu prie kitų sporto objektų, viešbučių ir transporto mazgų. Aplink areną suformuotos pėsčiųjų zonos, stovėjimo aikštelės ir žaliosios erdvės, užtikrinančios patogią prieigą bei erdvę poilsio ir renginių metu.
12 pav. Ledo arenos „Bolshoy“ sklypo planas. Šaltinis: www.archdaily.com
c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.).
Pastato plano struktūra yra aiškiai zonuojama, užtikrinant funkcionalumą ir efektyvų lankytojų
judėjimą:
Prieigos zona: Pagrindinis įėjimas į stadioną yra iš pietinės pusės, kur susikerta pagrindiniai
pėsčiųjų takai ir transporto srautai.
Žiūrovų zona: Stacionarios tribūnos išdėstytos aplink areną, su aiškiais koridoriais, leidžiančiais lengvai pasiekti sėdimąsias vietas.
Paslaugų zona: VIP zonas, restoranus ir kitas pagalbines patalpas galima pasiekti per atskirus
įėjimus, nesutrikdant pagrindinių žiūrovų srautų.
Aplinkos ryšiai: Pastatas integruojasi su aplinkiniu parku ir kitais olimpinio parko objektais, užtikrinant sklandų perėjimą tarp sporto ir poilsio erdvių.
13 pav. Ledo arenos „Bolshoy“ pirmo ir antro aukšto planai. Šaltinis: www.archdaily.com
C2. – Objekto meninis sprendimas:
c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai;
Objekto kompozicinis sprendimas yra įkvėptas Fabergé kiaušinio formos, kuri simbolizuoja
prabangą ir imperinę Rusiją. Pastato forma sukurta remiantis aiškia geometrine elipsoido forma, kuri suteikia jam elegancijos ir modernumo. Išorėje įmontuoti šviesos diodai leidžia keisti pastato
spalvą ir raštus, suteikiant galimybę pritaikyti įvairias vizualines interpretacijas, įskaitant Fabergé kiaušinio motyvus.
14 pav. Ledo arenos „Bolshoy“ eksterjero nuotrauka vakare. Šaltinis: www.archdaily.com
c.2.2. – stiliniai ypatumai;
Objektas atspindi modernizmą ir futurizmą, su aiškiai išreikšta geometrine formos struktūra.
c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita.
Arebos semantiškumas ir psichologinis veikimas susijęs su pastato gebėjimu perduoti tiek
kultūrinį,tiekemocinįkrūvį.Joforma,įkvėptaFabergékiaušinio,sukuriasimbolinįryšįsuRusijos istorija ir prabanga, suteikdamas objektui gilų kultūrinį ir istorijos sluoksnį. Geometrinė elipsoido
formairšviesos diodų apšvietimasnetik pabrėžiamodernumą,bet irsuteikiaerdvei dinamiškumo,
kas psichologiškai skatina susidomėjimą. Estetinis grynumas ir paprastumas taip pat turi raminantį
poveikį, o transformuojantis apšvietimas suteikia jausmą, kad pastatas „gyvena“ ir prisitaiko, priklausomai nuo renginio ar paros laiko. Tai sukuria lankytojų sąveikos ir įsitraukimo jausmą.
C.3. – Objekto materialinė struktūra:
c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos);
Ice Dome „Bolshoy“ konstrukcinis
sprendimas remiasi moderniais inžineriniais
sprendimais, kurie leidžia sukurti didelį, atvirą
erdvę su minimaliu konstrukciniu įsikišimu.
Pastato konstruktyvinė sistema – metalinė rėminė
konstrukcija, kuri palaiko didelį elipsą ir užtikrina stabilumą bei lengvumą. Ši sistema leidžia
užtikrinti didelį vidaus erdvės laisvumą ir estetinį skaidrumą.
Pagrindinės statybinės medžiagos apima plieną, naudojamą tiek rėmui, tiek fasadams, taip pat stiklinės plokštės, kurios sudaro didžiąją dalį
14 pav. Ledo arenos „Bolshoy“ vidinių konstrukcijų nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
pastato fasadų. Stiklas suteikia pastatui modernumo ir skaidrumo, o metalas užtikrina tvirtumą ir patikimumą. Apdailos medžiagos – dažnai naudojamas stiklo ir metalo derinys, taip pat specialūs šviesos diodai, kurie leidžia pastatui keisti savo spalvas ir išvaizdą priklausomai nuo laiko.
15 pav. Ledo arenos „Bolshoy“ eksterjero nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu).
Inžinerinis ir techninis aprūpinimas neturėjo tiesioginės įtakos architektūrinei kompozicijai.
Pastato inžinerinės sistemos, tokios kaip šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, apšvietimas, buvo integruotos į esamą struktūrą, nesikišdamos į bendrą architektūrinį vaizdą. Šios sistemos buvo projektuojamos taip, kad būtų kuo mažiau matomos ir netrukdytų pastato estetikai.
3.2 Ice Sports Center of the 13th China National Winter Games
xx pav. Ledo sporto centro eksterjero nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
Architektai: Architectural Design and Research Institute of Harbin Institute of Technology
Plotas: 78334 m²
Vieta: Urumčis, Kinija
Metai: 2014 m.
XIII Kinijos nacionalinių žiemos žaidynių ledo sporto centras – modernus žiemos sporto kompleksas, pastatytas Kinijoje 2016 m. nacionalinėms žiemos žaidynėms. Arena pritaikyta ledo rituliui, dailiajam čiuožimui ir kitoms žiemos sporto šakoms. Architektūra derina šiuolaikines technologijas ir energijos efektyvumą, o pastatas tapo svarbiu regiono sporto ir renginių centru.
A. Socialiniai aspektai:
A.1. – objekto paskirtis.
Ledo sporto centras skirtas 13-osioms Kinijos nacionalinėms žiemos žaidynėms ir pritaikytas ledo rituliui, dailiajam čiuožimui bei kitoms žiemos sporto varžyboms ir treniruotėms.
A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas).
Sporto centras skatina žiemos sporto plėtrą Kinijoje, ugdo profesionalius sportininkus ir populiarina aktyvų gyvenimo būdą. Jis taip pat prisideda prie regiono ekonomikos ir turizmo augimo, tapdamas svarbia sporto ir renginių erdve.
B. Urbanistiniai aspektai:
B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas).
Objektas yraintegruotas į miesto sportoirrekreacijos infrastruktūrą,šaliakitųsportoobjektų ir viešųjų erdvių. Jis lengvai pasiekiamas transportu, turi gerai organizuotą prieigą pėstiesiems ir automobiliams. Kompleksas sujungia sporto, treniruočių ir renginių funkcijas, prisideda prie miesto urbanistinės plėtros ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimo.
xx pav. Ledo sporto centro ir aplinkos nuotrauka iš paukščio skrydžio. Šaltinis: www.archdaily.com
B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas).
Sporto centras harmoningai dera su aplinka, jo dinamiškos formos ir stikliniai fasadai užtikrina vizualinį ryšį. Pastatas sklandžiai integruotas į miesto infrastruktūrą, užtikrinant patogų susisiekimą.
C. Architektūriniai-meniniai aspektai:
C.1. – Objekto funkcinis sprendimas:
c.1.1. – gen. planas;
Objekto sklypo planas orientuotas į funkcionalumą ir patogų lankytojų judėjimą.
Kompleksas turi aiškiai išskirtas sporto, žiūrovų ir technines zonas, aplink suformuotos stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai ir žaliosios erdvės. Strateginė vieta užtikrina lengvą prieigą prie viešojo transporto ir kitų miesto sporto objektų.
xx pav. Ledo sporto centro sklypo planas. Šaltinis: www.archdaily.com
c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.).
Ledo sporto centro plano struktūra aiškiai zonuota, užtikrinant efektyvius ryšius ir lankytojų srautų valdymą. Sportininkams skirta treniruočių ir varžybų zona su atskiromis persirengimo
patalpomis, techninėmis erdvėmis ir ledo aikštėmis. Žiūrovų zona apima tribūnas, holus ir poilsio erdves, atskirtas nuo personalo ir sportininkų judėjimo srautų. VIP ir žiniasklaidos zonos turi
atskirus įėjimus, o logistika suplanuota taip, kad užtikrintų sklandų įrangos ir aptarnavimo
judėjimą. Visų projekte dalyvaujančių arenų ledo paviršiai turi atitikti naujausias 2010 m. ISU
varžybų taisykles. Greitojo čiuožimo arena turi standartinę 400 metrų perimetro trasą. Ledo ritulio
salė yra 70 m × 40 m dydžio ir pritaikyta ledo rituliui, greitajam čiuožimui trumpuoju taku bei
dailiajam čiuožimui. Toje pačioje grindų dalyje įrengta 50 m × 26 m treniruočių aikštė, skirta
sportininkų apšilimui prieš varžybas. Kerlingo salės dydis prilygsta ledo ritulio aikštei, kad atitiktų
įvairių žiemos sporto šakų reikalavimus.
xx pav. Ledo sporto centro greitojo čiuožimo arenos 1 aukšto planas. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. Ledo sporto centro ledo ritulio pastato 1 aukšto planas. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. Ledo sporto centro kerlingo pastato 1 aukšto planas. Šaltinis: www.archdaily.com
C2. – Objekto meninis sprendimas:
c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai;
Ledo sporto centro meninis sprendimas remiasi unikaliomis Sindziango geografinėmis
ypatybėmis, įkvėptomis snieguotų kalnų ir Gobi dykumos. Pagrindiniai kompoziciniai sprendimai
apima baltą stogą, simbolizuojantį natūralą sniego kepurę, horizontalius linijų elementus, kurie
imituoja Gobi uolienų sluoksnį, ir stikluose integruotus sniego kristalus, atspindinčius regiono geografiją. Pastatas įsilieja į sniego baltumą, išlaikydamas elegantišką ir subtilų fasadą, harmoningai derantį su aplinka ir perteikiantį meninę viziją sniego miestelio kalnų papėdėje.
c.2.2. – stiliniai ypatumai;
Objekto stilistiniai ypatumai išsiskiria moderniu minimalizmu ir gamtos įkvėptomis formomis.
c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita.
Soirto centro semantiškumas ir psichologinis poveikis atsiskleidžia per pastato dizainą, kuris
stipriai susijęs su regiono geografija ir kultūra. Baltas stogas, primenantis sniego kepurę,
simbolizuoja švarumą, ramybę ir grynumą, kas sukuria raminančią atmosferą lankytojams ir sportininkams. Horizontalių linijų ir sniego integracija suteikia natūralumo ir pastato įsiterpimo į gamtos kraštovaizdį pojūtį. Psichologiškai tokiu dizainu siekiama sukurti didingumo, ramybės ir energijos jausmą, atitinkantį sporto dinamiką ir aplinką. Pastatas tampa erdve, kurioje žmonės gali
susikoncentruoti ir atsipalaiduoti, tačiau kartu ir įgyti motyvacijos, susijusios su sportiniais iššūkiais.
C.3. – Objekto materialinė struktūra:
c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos);
Objekto konstrukcinis sprendimas pagrįstas modernia plienine ir betono rėmo sistema, kuri užtikrina stabilumą ir ilgaamžiškumą. Pagrindinės statybinės medžiagos apima plieną, naudojamą
pagrindinėms struktūroms ir stogams, bei betono elementus, skirtus pagrindinėms statinio dalims.
Stiklas plačiai naudojamas fasaduose, suteikiant pastatui šiuolaikišką ir skaidrų įvaizdį. Apdailos
medžiagos apima švarų baltą metalą ir stiklinę apdailą, kuri padeda sukurti elegantišką ir subtilų
estetinį įspūdį, atspindintį sniego ir ledų motyvus.
xx pav. Ledo sporto centro pastato eksterjero nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. Ledo sporto centro pastato interjero nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. Ledo sporto centro greitojo čiuožimo muziejaus pastato interjero ir konstrukcijų nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu).
Objekto inžinerinis – techninis aprūpinimas neturi didelės įtakos pastato architektūrinei kompozicijai, nes visi inžineriniai sprendimai integruoti taip, kad neišsiskirtų iš dizaino. Pastato funkcionalumas,įskaitant apšvietimą,šildymą,vėdinimąirorokondicionavimą,suplanuotaspagal struktūrą, bet šie elementai buvo įrengti taip, kad išlaikytų harmoningą, švarų ir minimalistinį estetinį įspūdį.
3.3 VTB Ice Palace
xx pav. VTB Ice Palace ledo arenos eksterjero nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
Architektai: SPEECH
Plotas: 70300 m²
Vieta: Maskva, Rusija
Metai: 2015 m.
VTB Ice Palace – moderni ledo arena, esanti Maskvoje, Rusijoje. Pastatas buvo sukurtas kaip viena iš pagrindinių vietų 2014 metų Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms. Jame vyksta ledo ritulio varžybos, koncertai ir kiti dideli renginiai. Arena talpina iki 12 000 žiūrovų, o jos dizainas išsiskiria futuristiniu stiliumi ir inovatyviais technologiniais sprendimais, užtikrinančiais didelį komfortą ir funkcionalumą.
A. Socialiniai aspektai:
A.1. – objekto paskirtis.
VTB Ice Palace - multifunkcine arena, skirta ledo ritulio varžyboms, koncertams ir kitiems dideliems renginiams. Tai viena pagrindinių vietų, kur vyksta tiek tarptautiniai sporto renginiai, tiek kultūriniai pasirodymai, taip pat naudojama kaip treniruočių ir sporto vystymo centras.
A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas).
Ledo arena turi didelę socialinę svarbą, nes jis yra svarbus kultūros, sporto ir pramogų centras Maskvoje. Jis prisideda prie žiemos sporto plėtros Rusijoje, ypač ledo ritulio populiarumo.
Be to, arena suteikia platformą įvairiems kultūriniams renginiams, koncertams ir kitoms visuomenės iniciatyvoms. Šis objektas ne tik skatina aktyvų gyvenimo būdą, bet ir yra svarbi vieta bendruomenės susibūrimams, stiprinant miesto socialinę ir kultūrinę gyvybingumą.
B. Urbanistiniai aspektai:
B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas).
Objektas yra integruotas į Maskvos
miesto sporto ir pramogų infrastruktūrą, esančią lengvai pasiekiamoje vietoje, netoli pagrindinių transporto arterijų. Ši vieta suteikia lengvą prieigą tiek žiūrovams, tiek sportininkams, užtikrinant sklandų renginių organizavimą. Arena yra šalia kitų sporto objektų ir komercinių zonų, kas leidžia sukurti multifunkcinę erdvę, kurioje galima xx pav. VTB Ice Palace ledo arenos teritorijos ortofoto Šaltinis: www.google.com/maps
derinti sportą, pramogas ir verslą. Tai taip pat prisideda prie miesto urbanistinės plėtros ir socialinės infrastruktūros.
B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas).
VTB Ice Palace kompozicinis ryšys su aplinka atsiskleidžia per modernų ir dinamišką
dizainą, kuris harmoningai įsilieja į miesto peizažą. Arena turi futuristinę, skaidrią fasadą, kuris atspindi aplinkinę miesto struktūrą ir dangų, tuo pačiu leidžia išlaikyti ryšį su urbanistine aplinka.
Stiklinių paviršių ir šiuolaikinių architektūrinių formų derinys suteikia pastatui lengvumo ir estetinį šiuolaikiškumą, nesukuriant atotrūkio nuo aplinkos. Kompozicija pabrėžia integraciją į miesto kraštovaizdį ir bendrą pramogų erdvę
xx pav. VTB Ice Palace ledo arenos ir aplinkos nuotrauka iš paukščio skrydžio. Šaltinis: www.google.com/maps
C. Architektūriniai-meniniai aspektai:
C.1. – Objekto funkcinis sprendimas:
c.1.1. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.).
VTB Ice Palace plano struktūra yra funkcionaliai suskirstyta į skirtingas zonas, užtikrinant
sklandų srautų valdymą. Pagrindinė arena, skirta ledo ritulio varžyboms, užima centrinę vietą su tribūnomis aplink ją, leidžiančiomis dideliam žiūrovų skaičiui patogiai stebėti renginius. Aplink ją išsidėsčiusios treniruočių erdvės, komercinės zonos (kavinės, parduotuvės) ir administracinės patalpos. Žiūrovų ir sportininkų srautai yra atskirti, užtikrinant sklandų judėjimą ir saugumą.
Įėjimai ir išėjimai yra strategiškai išdėstyti, kad būtų užtikrinta greita evakuacija ir komfortas.
xx pav. VTB Ice Palace ledo arenos pirmo aukšto planas. Šaltinis: www.archdaily.com
Sporto kompleksas turi tris ledo arenas po vienu stogu: didelę areną su 12 100 vietų, mažą areną su 3 500 vietų ir treniruočių areną su 500 vietų. Dvi pagrindinės arenos taip pat gali būti transformuojamos – per trumpą laiką jos pritaikomos ne tik ledo ritulio varžyboms, bet ir kitoms
sporto rungtynėms bei koncertams. Šis universalumas,kurisbuvoįdėtas į projektąnuopat pradžių, tiesiogiai paveikė kompleksą architektūrinį sprendimą. Ledo rūmai suprojektuoti taip, kad veikla visose arenoje vyktų vienu metu, nesikišdama viena į kitą. Kompleksas susideda iš dviejų
stačiakampių tūrių, vizualiai sujungtų į vieną, kur pagrindinio fasado dizainas sukuria ledo apsiaustą, poliruotą iki blizgesio, kaip čiuožimo aikštelės paviršius.
C2. – Objekto meninis sprendimas:
c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai;
Objekto meninis sprendimas pasižymi moderniu ir futuristiniu dizainu, kur pagrindinis kompozicinis elementas – tai ledo paviršių ir skaidrumo įkvėptas architektūrinis stilius. Pastatas susideda iš dviejų tūrių, kurie vizualiai sujungiami į vieną, o pagrindinis fasadas primena ledo paviršių. Šios kompozicijos elementai sukuria dinamišką ir šiuolaikišką įvaizdį, atspindintį sporto judėjimo ir greičio estetiką. Skaidrumas ir šviesos žaismas, kuriuos suteikia stikliniai fasadai, suteikiapastatui lengvumo iratvirumo,harmonizuodami su aplinka.Skaidrumąnutraukiasubtilios abstrakčios linijos – pačiūžų palikti pėdsakai, kurie atsispindi ant ledo. Šis dizainas apima visą fasadą, naudojant spaudos techniką ant stiklo. Ledo tema išlaikoma ir stiklo spalvų perėjime, kur gradientas pereina nuo mėlynos iki pilkos spalvos.
xx pav. VTB Ice Palace ledo arenos fasadas. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. VTB Ice Palace ledo arenos fasado architektūrinė detalė. Šaltinis: www.archdaily.com
c.2.2. – stiliniai ypatumai;
Ledo arenos stilistiniai ypatumai remiasi šiuolaikinio ir futuristinio dizaino principais. Pastatas pasižymi griežtomis geometrinėmis formomis ir švariais linijų sprendimais, kurie pabrėžia minimalizmą ir funkcionalumą.
c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita.
Objekto semantiškumas ir psichologinis poveikis atsiskleidžia per pastato dizainą, kuris simbolizuoja greitį, švarumą ir judėjimą – ledo sportų esmę. Stikliniai fasadai ir poliruotas paviršius kuria šviesos ir atspindžių žaismą, kuris įkvepia dinamiškumą ir energiją. Švarios ir modernios formos suteikia pastatui aukštą technologinį įvaizdį, kuris psichologiškai skatina susikaupimą ir motyvaciją. Be to, atvirumas ir šviesumas suteikia lankytojams erdvės pojūtį, sukuria komfortą ir palankią atmosferą tiek sportininkams, tiek žiūrovams. Architektūriniai sprendimai padeda išlaikyti balansą tarp funkcionalumo ir estetikos, nesukuriant per didelio atotrūkio nuo aplinkos.
C.3. – Objekto materialinė struktūra:
c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos);
Ledo arenos konstrukcinis sprendimas pagrįstas plienine ir betono rėmo sistema, užtikrinančia stabilumą ir lankstumą. Pagrindinė struktūra susideda iš plieninių kolonų ir sijų, kurios palaiko didelius atstumus ir leidžia sukurti erdvų, atvirą interjerą. Stogas, kaip pagrindinis architektūrinis elementas, yra suformuotas iš plonų, lengvų konstrukcijų, padedančių sukurti išskirtinį estetinį įvaizdį.
Pagrindinės statybinės medžiagos yra betonas, naudojamas pamatams ir pagrindinėms
konstrukcijoms, plienas, užtikrinantis konstrukcijų tvirtumą, ir stiklas, plačiai naudojamas fasaduose. Stikliniai paviršiai suteikia pastatui šiuolaikišką ir lengvą išvaizdą, leidžia natūraliai
šviesai patekti į vidų ir suteikia erdvės pojūtį. Apdailos medžiagos – metalas ir stiklas, kurie dera su futuristiniu dizainu ir aplinkos kontekstu. xx pav. VTB Ice Palace ledo arenos konstrukcinis pjūvis. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. VTB Ice Palace ledo arenos eksterjero nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu).
Objekto inžinerinis ir techninis aprūpinimas buvo integruotas į architektūrinį dizainą, tačiau jis neįtakė esminės pastato kompozicijos. Visi inžineriniai sprendimai, tokie kaip apšvietimas, vėdinimas, šildymas ir vėsinimas, buvo suplanuoti taip, kad būtų užtikrintas optimalus funkcionalumas ir komfortas, nepažeidžiant estetinės vizijos. Techniniai sprendimai, įskaitant oro kondicionavimą ir šildymą, buvo paslėpti taip, kad nesikištų į fasadų ir vidaus erdvių estetiką. Pavyzdžiui, apšvietimas buvo pritaikytas taip, kad pabrėžtų pastato architektūrinius elementus, tokius kaip stikliniai paviršiai, ir sukurtų dinamišką šviesos ir šešėlių žaismą, papildantį futuristinį įvaizdį.
3.4 Kayseri Ice Ring
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje eksterjero nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
Architektai: BKA-BahadırKulArchitects
Plotas: 2600 m²
Vieta: Kaisers, Turkija
Metai: 2012 m.
Kayseri Ice Ring – moderni ledo čiuožykla, esanti 9 km nuo Kayseri miesto centro. Pastatas
susideda iš dviejų aukštų, su 2000 m² ledo aikštele ir 2600 m² bendro ploto. Vidinė pastato erdvė skirta ledo rituliui, dailiajam čiuožimui ir kitoms pramogoms. Ledo ritulys spamas žiūrovų
sėdimomis vietomis, rūbinėmis ir vaikų žaidimo zonomis. Stikliniai paviršiai ir spalvoti stiklo elementai pabrėžia pramogų ir sporto paskirtį. Kavinė antrame aukšte leidžia stebėti veiksmą.
A. Socialiniai aspektai:
A.1. – objekto paskirtis.
Vidinė pastato erdvė skirta ledo rituliui, dailiajam čiuožimui ir kitoms pramogoms. Ledo ritulį supančios erdvės skirtos viešiems renginiams ir socialinei veiklai, kai jis nėra naudojamas.
A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas).
Objekto socialinė svarba yra didelė, nes jis prisideda prie vietos bendruomenės aktyvumo ir sveikatos skatinimo, teikdamas erdvę sportuoti ir dalyvauti pramoginėse veiklose. Arena ne tik suteikia galimybę sportininkams rengti varžybas ir treniruotes, bet ir tampa svarbiu kultūrinių bei socialinių renginių centru, stiprindama bendruomenės ryšius. Be to, ledo tema pabrėžia globaliojo atšilimo problemas, skatindama visuomenės sąmoningumą apie klimato kaitą ir aplinkosaugą. Šiuo požiūriu, kompleksas ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir ragina gyventojus
atsakingiau elgtis su gamta ir aplinka, siekiant kovoti su šiuolaikiniais ekologiniais iššūkiais.
B. Urbanistiniai aspektai:
B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas).
Pastatas yra įsikūręs 9 km nuo miesto centro, kas užtikrina gerą pasiekiamumą tiek viešuoju transportu, tiek automobiliais. Kompleksas įsikūręs 10 000 m² plote, suteikiant erdvės įvairioms funkcijoms, tokioms kaip sporto renginiai, kultūriniai ir socialiniai renginiai. Artumas prie viešojo transporto sistemų, įskaitant autobusų ir traukinių stotis, padeda pritraukti platesnę visuomenę, skatindamas gyventojų aktyvumą ir socialinį gyvenimą. Šis vietos pasirinkimas prisideda prie miesto urbanistinės struktūros ir padeda sukurti sporto bei pramogų erdvę, kuri skatina sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą.
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje ir aplinkos nuotrauka iš paukščio skrydžio. Šaltinis: www.kayseri.com.tr
B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas).
Ledo čiuožyklos ryšys su aplinka atspindi gerai suplanuotą kompozicinę organizaciją, kuri harmoningai integruojasi į miesto struktūrą. Pagrindinis pastatas, su savo šiuolaikiška ir dinamiška architektūra, įsikūręs taip, kad išlaiko atstumą nuo aplinkinių pastatų, tačiau kartu su jais sudaro vientisą viešąją erdvę. Stikliniai fasadai ir modernios formos sukuria skaidrumo jausmą, leidžiant aplinkai ir miesto vaizdams įsilieti į pastato erdves.
C. Architektūriniai-meniniai aspektai:
C.1. – Objekto funkcinis sprendimas:
c.1.1. – genplanas;
Kayseri IceRingsklypo planas buvo sukurtas atsižvelgiantį funkcionalumąirpatogumątiek lankytojams, tiek sportininkams. Pastatas yra įsikūręs 10 000 m² plote. Aplink pastatą yra suplanuotosautomobilių,mikroautobusųirautobusųstovėjimoaikštelės,taippattiesioginėprieiga prie viešojo transporto sistemų, įskaitant geležinkelį.
c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.).
Pastatas susideda iš dviejų aukštų: pirmame aukšte yra pagrindinė ledo aikštelė, žiūrovų sėdimosvietos,rūbinėsirkitospagalbinėspatalpos,taippattreniruočiųaikštelė.Mezzaninoaukšte yra kavinė, iš kurios atsiveria vaizdas į ledo areną, ir administracinės bei viešosios erdvės.
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje pirmo aukšto planas. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje antro aukšto planas. Šaltinis: www.archdaily.com
Pastato erdvė yra skirstoma į dvi pagrindines zonas: viešąją, skirtą žiūrovams ir socialiniams renginiams, ir sportinę, skirtą sportininkams ir komandoms. Pagrindinis įėjimas ir išėjimas yra tiesiaipriepagrindinės arenos,leidžiantgreitaiirpatogiaipereitiišvienoserdvėsįkitą,nesukeliant trukdžių. Tokia zonavimo sistema ir aiškus ryšių ir srautų organizavimas užtikrina patogų naudojimą tiek renginių, tiek kasdienės veiklos metu.
C2. – Objekto meninis sprendimas:
c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai;
Kayseri Ice Ring meninis sprendimas atspindi modernią ir dinamišką architektūrinę kalbą, kurios pagrindą sudaro ledo ir oro elementų integracija. Pastato forma įkvėpta ledo ir gamtos kraštovaizdžio, o dizainas simbolizuoja šiuolaikinį požiūrį į klimato kaitą, kuri yra globaliai svarbi tema. Šiuo požiūriu, pastatas turi subtilų ryšį su gamta, o jo stogas ir fasadai, primenantys ledą ir sniegą, sukuria lengvumo ir judėjimo įspūdį.
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje tūrio formavimo schema. Šaltinis: www.architizer.com
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje tūrio išryškinimas. Šaltinis: www.architizer.com
Arktinė balta išorė ir organinės įėjimo bei langų formos atspindi ryšį tarp ledo ir oro, ypač ledo, nes jis susijęs su globaliniu atšilimu. Tuščios erdvės tarsi nurodo nebuvimą, tirpstantį ledą.
c.2.2. – stiliniai ypatumai;
Pastato stilistiniai ypatumai išsiskiria modernizmu ir minimalizmu, pabrėžiant funkcionalumą ir estetiką. Pastato forma, įkvėpta gamtos elementų – ledo ir sniego – atspindi
šiuolaikinį požiūrį į architektūrą, kuris siekia harmonijos su aplinka. Naudojant švarias linijas, amorfines formas ir didelius stiklo paviršius, sukuriama lengvumo ir skaidrumo iliuzija.
c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita.
Objekto semantiškumo ir psichologinio veikimo aspektai siejami su architektūros gebėjimu sukelti emocijas ir įspūdžius, atspindinčius pastato paskirtį ir aplinkosaugos tematiką. Pastato dizainas, įkvėptas ledo ir sniego, sukuria šaltumo ir gaivoumo pojūtį, kuris natūraliai asocijuojasi su sportu ir aktyvumu. Skaidrumas ir šviesūs paviršiai ne tik simbolizuoja švarumą ir atvirumą, bet ir suteikia didelės erdvės jausmą, skatindami lankytojus jaustis laisvai.
Psichologiškai, pastato formairmedžiagossukuria modernų,futuristinįįvaizdį, kurisskatina
kūrybiškumą ir dinamiškumą. Dideli langai leidžia natūraliai šviesai užpildyti vidų, suteikdami energijos ir gyvybingumo jausmą. Tuo pačiu metu, struktūriniai elementai ir spalvų paletė
sušvelnina aplinką, padėdami išvengti šaltumo jausmo. Tai padeda sukurti subalansuotą erdvę, kurioje lankytojai gali jaustis patogiai ir įkvėpti tiek sportui, tiek pramogoms.
C.3. – Objekto materialinė struktūra:
c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos);
Ledo čiuožyklos pastato konstrukcinis sprendimas grindžiamas lengvomis ir moderniomis
statybinėmis medžiagomis, kurios užtikrina pastato tvarumą ir estetiką. Konstruktyvinė sistema sudaryta iš plieninių rėmų ir lengvų gelžbetoninių konstrukcijų, kurios leidžia sukurti dideles
erdves be papildomų atramų. Fasaduose dominuoja
stiklo ir metalo derinys – dideli langai suteikia
pastatui skaidrumo, o metalinės detalės pabrėžia jo modernumą.
Stogas suprojektuotas kaip išsikišanti
konstrukcija, sudaranti apsaugotą pusiau atvirą erdvę
prie įėjimo. Jo forma bei lengva konstrukcija
vizualiai siejasi su ledo paviršiaus švelnumu ir oro dinamiškumu. Interjere naudojamos medžiagos yra
praktiškos ir lengvai prižiūrimos – sintetinė ledo
danga, atsparios grindų dangos, akustinės lubų
plokštės, kurios pagerina garso izoliaciją. Spalvinė
gama ir medžiagų faktūros pabrėžia pastato tematiką,
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje fasado fragmento nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
išlaikant šaltus, ledo primenančius tonus ir šviesius paviršius.
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje interjero vizualizacija. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje konstrukcinis pjūvis. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje konstrukcinis pjūvis. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. Ledo čiuožyklos Kaiseryje konstrukcinių elementų (kolonų) nuotraukos. Šaltinis: www.archdaily.com
Pastato konstrukciniai elementai, kolonos išdėstyti skirtingais kampais ir atstumais, sudarydami organines formas ir išsišakojimus.
c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu).
Kayseri Ice Ring inžinerinis-techninis aprūpinimas yra integruotas taip, kad išlaikytų pastato estetiką ir funkcionalumą, nedarant reikšmingos įtakos architektūrinei kompozicijai. Efektyvios šaldymo sistemos palaiko optimalias ledo sąlygas, o jų inžineriniai komponentai sumaniai paslėpti pastato konstrukcijose. Vėdinimo ir šildymo sprendimai užtikrina komfortą tiek sportininkams, tiek žiūrovams, o energiją taupančios apšvietimo sistemos harmoningai įsilieja į bendrą dizainą. Elektros ir vandentiekio tinklai išdėstyti taip, kad nepakenktų interjero ir eksterjero vizualinei harmonijai, išlaikant švarią ir modernią architektūrinę išraišką.
3.5 Ice Rink of Liège
xx pav. Ledo čiuožyklos Lježe eksterjero nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
Architektai: L'Escaut Architectures + BE Weinand
Plotas: 7410 m²
Vieta: Lježas, Belgija
Metai: 2012 m.
Ice Rink of Liège yra moderni ledo čiuožykla, įsikūrusi buvusioje pramoninėje teritorijoje šalia Médiacité prekybos centro. Pastatas išsiskiria unikaliu dizainu, primenančiu jūros banginį, ir aukšto efektyvumo inžineriniais sprendimais. Jo funkcionalumas pritaikytas čiuožėjams, ledo ritulininkams ir žiūrovams, o energiją taupančios sistemos užtikrina tvarumą. Architektūra integruoja erdves, skatina socialinį bendravimą ir traukia lankytojus.
A. Socialiniai aspektai:
A.1. – objekto paskirtis.
Ice Rink of Liège yra visuomeninis sporto objektas, skirtas ledo sporto entuziastams, profesionaliems sportininkams bei mėgėjams. Jis suteikia galimybę užsiimti dailiuoju čiuožimu, mėgėjišku čiuožimu bei rengti varžybas.
A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas).
Ledo čiuožykla yra svarbus socialinis objektas, skatinantis aktyvų laisvalaikį ir sportinį užimtumą visų amžiaus grupių miesto gyventojams. Integracija su prekybos centru padidina jo prieinamumą, pritraukia lankytojus ir sukuria gyvybingą miesto erdvę. Arena taip pat prisideda prie regiono sporto kultūros plėtros, suteikdama modernią infrastruktūrą profesionalioms varžyboms, treniruotėms ir renginiams, stiprindama bendruomenės tapatybę ir socialinį ryšį.
B. Urbanistiniai aspektai:
B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas).
Objektas yra įsikūręs strateginėje vietoje, buvusioje pramoninėje teritorijoje šalia Médiacité prekybos centro, kuris yra svarbus miesto komercinis ir socialinis centras. Čiuožykla harmoningai integruojasi į šiąurbanistinęerdvę,užtikrinant lengvąprieigątiekpėstiesiems, tiekautomobiliams.
Jos vieta skatina aktyvų gyvenimo būdą, o sąsajos su prekybos centru padeda sukurti dinamišką ir gyvybingą miesto dalį, sujungiančią sportą, prekybą ir laisvalaikį.
B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas).
Ice Rink of Liège kompozicija glaudžiai susijusi su aplinka, kurioje jis įsikūręs. Pastatas harmoningai dera su šalia esančiu prekybos centru, o jo unikalus dizainas, primenantis jūros
žinduolį, suteikia objektui išskirtinį tapatumą. Fasadas, sudarytas iš metalinės ir permatomos
dangos, leidžia sukurti ryšį su išorine erdve ir pritraukia praeivius, tuo pačiu užtikrinant privatumą ir apsaugą nuo aplinkos triukšmo. Patekimas į areną įrengtas taip, kad jis atitinka tiek viešą, tiek
uždarą erdvės pobūdį, palengvinant srautų organizavimą ir užtikrinant patogų pasiekiamumą tiek iš prekybos centro pusės, tiek iš užnugario.
xx pav. Ledo čiuožyklos Lježe teritorijos ortofoto. Šaltinis: www.google.com/maps
xx pav. Ledo čiuožyklos Lježe ir aplinkos nuotrauka. Šaltinis: www.google.com/maps
C. Architektūriniai-meniniai aspektai:
C.1. – Objekto funkcinis sprendimas:
c.1.1. – genplanas;
Ice Rink of Liège yra įsikūręs plote, esančiame šalia Médiacité prekybos centro, kas
užtikrina patogų prieinamumą tiek automobilių, tiek pėsčiųjų srautams. Objektas turi du pagrindinius įėjimus: vienas – tiesiogiai iš prekybos centro pusės, o kitas – iš galutinės pusės, kas
suteikia prieigą per aptarnavimo gatvės. Šis teritorijos išplanavimas leidžia sklandžiai integruoti
pastatą į miesto infrastruktūrą, užtikrinant gerą judėjimo srautą ir įvairių funkcijų atskyrimą.
xx pav. Ledo čiuožyklos Lježe sklypo planas. Šaltinis: www.archdaily.com
c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.).
Ledo čiuožyklos pastato planas struktūriškai suskirstytas į kelias pagrindines zonas, atsižvelgiant į funkcionalumą. Pirmiausia, įėjimas į pastatą vyksta per pagrindinę galeriją, kuri
jungiasisuprekyboscentroerdve,irsuteikiatiesioginįprieigąįledoareną. Fojė yraatvirairleidžia matyti visą areną, suteikiant įspūdį, kad lankytojai patenka į pagrindinę veiklos erdvę. Arena, kuriojeįrengti 1200 sėdimų vietų,tiesiogiaipasiekiamaiš fojė. Šaliaarenos yrapapildomos zonos, tokios kaip drabužinės, kavinė ir poilsio kambarys, užtikrinančios sklandų srautą ir patogumą.
Antrajame aukšte įrengta kavinė ir stebėjimo platforma, iš kurios galima stebėti sportinį renginį. Srautų organizavimas yra aiškus ir leidžia skirtingoms funkcijoms vykti nesikišant viena į kitą, tuo
pačiu išlaikant skirtingas erdves atskirtas pagal jų paskirtį.
xx pav. Ledo čiuožyklos Lježe požeminio aukšto planas. Šaltinis: www.archdaily.com
xx pav. Ledo čiuožyklos Lježe požeminio aukšto planas. Šaltinis: www.archdaily.com
C2. – Objekto meninis sprendimas:
c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai;
Objekto meninis sprendimas remiasi skulptūriškai išraiškingu ir originaliu architektūriniu
kūriniu. Pastato forma primena banginio galvą, su organiškais išlinkimais ir subtiliais apdailos elementais, kurie sukuria unikalų, dinamišką vaizdą. Fasado paviršius, dengtas metalinėmis
čerpėmis, užtikrina ryškų atspindį ir šviesos žaismą, kas papildomai pabrėžia pastato sportinį ir pramoginį pobūdį.
c.2.2. – stiliniai ypatumai;
Objekto stilistiniai ypatumai pasižymi modernumu ir organiškumu, kas įkūnija jūros banginio formą, kuri yra abstrakti ir skulptūriška, suteikianti pastatui unikalumo ir išskirtinumo.
c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita.
Pastato architektūra turi stiprų semantinį ir psichologinį poveikį. Pastato forma sukuria asociacijas su gamta ir gyvybe. Metalinės čerpės, atspindinčios šviesą, perteikia judėjimo ir
energijos pojūtį, ošviesūs,atvirividauserdvės elementaiskatinasklandųpereinamumątarpvidaus ir lauko. Tai sukuria pozityvų, dinamišką ir įkvepiantį aplinkos suvokimą, skatindama
bendruomenę aktyviai dalyvauti sporto veiklose.
C.3. – Objekto materialinė struktūra:
c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos);
xx pav. Ledo čiuožyklos Lježe pastato konstrukcijų aksonometrija. Šaltinis: www.archdaily.com
Objekto konstrukcinė sistema remiasi tvirtomis ir išradingomis medžiagomis, kurios užtikrina
ne tik estetinius, bet ir praktinius tikslus. Pastato pagrindą sudaro klijuotos medienos konstrukcijos, kurios suteikia struktūrai stabilumą ir estetinį žavesį. Šios konstrukcijos buvo pasirinktos dėl savo tvirtumo, ilgaamžiškumo ir gebėjimo atlaikyti dideles apkrovas, reikalingas ledo arenai.
Išorėje dominuoja metalinės skalės, kurios ne tiksuteikiapastatui unikalųirdinamiškąvaizdą, bet ir prisideda prie akustinių savybių – mažina triukšmą ir gerina garso izoliaciją. Dėl šių
savybių, pastatas gali išlaikyti tylą aplinkiniuose rajonuose ir tuo pačiu užtikrinti komfortą viduje, kur vyksta sporto renginiai ir pramogos.
xx pav. Ledo čiuožyklos Lježe fasado fragmento nuotrauka. Šaltinis: www.archdaily.com
c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu).
Inžinerinis – techninis aprūpinimas turėjo įtakos architektūrinei kompozicijai. Pavyzdžiui, šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemos buvo integruotos į pastatą, atsižvelgiant į jo estetinį ir funkcionalų dizainą. Tai leido sukurti pastatą, kuriame technologiniai sprendimai harmoningai susijungia su architektūrine išvaizda, tuo pačiu užtikrinant efektyvumą ir patogumą. Pavyzdžiui, pastato struktūra ir išoriniai elementai, tokie kaip metalinės sienos ir unikalus fasadas, buvo suprojektuoti taip, kad atitiktų ne tik estetikos, bet ir techninių reikalavimų poreikius.
3.6 Analogų tyrimo išvados
Visuose nagrinėtuose objektuose rodomas didelis dėmesys funkcionalumui ir lankstumui. Daugelis pastatų yra pritaikyti įvairiems renginiams, neapsiribojant tik ledo sportu, taip
užtikrinant didesnį jų panaudojimo spektrą ir lankytojų patirtį.
Kiekvienas objektas turi unikalų ryšį su savo aplinka. Tai apima tiek urbanistinį kontekstą, tiek
natūralius aplinkos elementus. Kompoziciniai sprendimai dažnai remiasi regioninėmis tradicijomis, kultūra ir geografine aplinka.
Tiriami objektai turi didelę socialinę reikšmę, skatindami fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą. Jie tampa svarbūs, ne tik kaip sporto arenos, bet ir kaip vietos, kur vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, kas stiprina bendruomenės ryšius ir prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo.
Ledo sporto objektų architektūroje ledo paviršius tampa ne tik funkcionaliu, bet ir simboliniu elementu, kurio dizainas neatskiriamas nuo pastato formos ir struktūros. Tokie objektai kaip
"Ice Sports Center" ir "Ice Rink of Liège", parodo, kaip ledo tema gali būti transformuota į architektūrinį sprendimą, kad pastatas atspindėtų ledo sporto estetiką ir dinamiškumą.
Tiramų objektų architektūriniai sprendiniai įtraukia dinamiškas fasadų formas, kurios simbolizuoja ledo sporto greitį ir judėjimą. Ledo tematika perteikiama per įvairias detales – nuo
struktūrinių elementų iki fasadų apdailos, tokių kaip šviesos žaismas ir medžiagų naudojimas, kurie kuria dinamišką, gyvą ir energingą atmosferą.
4. TERITORIJOS ANALIZĖ
4.1 Projektuojamas sklypas
Teritorija yra Telšių miesto centre. Šiaurėje ji ribojasi su Telšių priešgaisrine gelbėjimo
tarnyba, rytuose – su sporto kompleksu (miesto centrinis stadionas, krepšinio arena, sporto aikštynai),pietuoseirvakaruose–su Žemaitės gatveirdaugiabučių kvartalu. Netoliese yraDžiugo ir Žemaitės C kategorijos tranzitinė gatvė. Šiame kvartale yra religinis kompleksas, įskaitant katedrą ir vyskupų rūmus. Taip pat šalia yra darželis, dvi mokyklos ir sporto mokykla.
xx pav. Pasirinkto sklypo padėtis. Šaltinis: www.structum.lt
Pirmiausia, teritorijoje vyrauja daugiabučių ir vienbučių namų kvartalai. Pagal galiojantį detalųjį planą, teritorija turi 7759 m² plotą, paskirtis – kita, būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Ši
žemė yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje. Teritorijoje yra šienaujama pieva, tačiau kitų želdynų nėra. Reljefas nelygus ir teritorija nėra įveiklinta. Mieste ypač aktuali žiemos sporto ir laisvalaikio praleidimo galimybių trūkumo problema. Telšių rajone ir gretimuose
rajonuose (Plungėje, Mažeikiuose) nėra pakankamai išvystytos žiemos sporto ir laisvalaikio
infrastruktūros.
4.2 Miesto ir sklypo gamtinė situacija
xx pav. Telšių miesto gamtinės situacijos schema. Šaltinis: sudaryta autorės
Telšių miestas yra įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje, Žemaitijos regione, ir pasižymi
įvairialype gamtine aplinka. Miestas yra įkurtas Telšių ežero pakrantėje, todėl jo gamtinė situacija yra glaudžiai susijusi su vandens telkiniais. Telšių ežeras ir jo apylinkės sudaro svarbią gamtinę vertybę, turinčią įtakos miesto kraštovaizdžiui bei ekosistemai. Ežeras, nors ir yra urbanizuotoje teritorijoje, vis tiek teikia gyvenimo kokybės ir poilsio galimybes miesto gyventojams ir svečiams.
Miestas taip pat yra apjuostas miškais ir žaliomis zonomis, kurios suteikia papildomą vertę miesto aplinkai ir prisideda prie oro kokybės. Nors Telšių miesto teritorija yra urbanizuota, čia galima rasti nemažai žaliųjų plotų, tokių kaip parkai ir skverai, kurie prisideda prie ekosistemos pusiausvyros ir suteikia vietos rekreacijai.
xx pav. Sklypo ir aplinkos ortofoto. Šaltinis: www.google.com/maps
Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Teritorijoje yra šienaujama pieva, kitų želdynų nėra.
4.3 Infrastruktūra
xx pav. Telšių miesto infrastruktūros schema. Šaltinis: sudaryta autorės
Nors miestas nėra didelis, jis turi svarbų regioninį vaidmenį ir yra gerai susijęs su kitais
Žemaitijos miestais bei didesniais Lietuvos centrais. Pagrindiniai infrastruktūros elementai
Telšiuose yra kelių tinklas, viešasis transportas ir pėsčiųjų bei dviračių takai.
Telšiai yra įsikūrę svarbiuose kelių tinkluose, jungiančiuose miestą su kitomis regiono dalimis. Pagrindiniai keliai, tokie kaip Džiugo gatvė ir Žemaitės gatvė, yra svarbūs miestui, nes jie
sudaro ryšį su kitais miestais ir miesteliais. Telšiai yra strategiškai patogioje vietoje, nes mieste kertasi keliai, vedantys į Plungę, Mažeikius, Šiaulius ir kitus Žemaitijos bei Lietuvos miestus.
Džiugo ir Žemaitės gatvės yra pagrindinės transporto arterijos, kurios užtikrina ne tik vietinį, bet ir tranzitinį eismą.
Telšių mieste veikia viešojo transporto sistema, apimanti autobusus, kurie užtikrina susisiekimą su miesto rajonais ir aplinkiniais miestais. Nors viešojo transporto tinklas yra ribotas, jis suteikia pagrindines transporto galimybes gyventojams, ypač tiems, kurie neturi asmeninių transporto priemonių. Dauguma miesto maršrutų jungia gyvenamąsias teritorijas su centrine miesto dalimi bei prekybos ir paslaugų sritimis.
4.4 Reljefas
xx pav. Telšių miesto reljefo schema. Šaltinis: sudaryta autorės
Reljefas Telšiuose yra nelygus, su kalvomis ir aukštesniais bei žemesniais plotais. Tai
būdinga Žemaitijos regionui, kuris pasižymi kalvotomis teritorijomis ir sudėtingesniu
kraštovaizdžiu. Miesto aplinkoje taip pat yra pelkių ir drėgnų teritorijų, kurios yra svarbios
biologinės įvairovės požiūriu.
4.5 Sklypo fotofiksacija
xx pav. Sklypo fotofiksacijos. Šaltinis: www.google.com/maps
Iš nuotraukų matosi, kad sklypo reljefas yra nelygus. Teritorija ribojasi su šalia esančio sporto komplekso stadiono tribunomis. Sklype šiuo metu yra neuždaras ledo ritulys ir keli pavieniai stovintys medžiai ir krumai. Palei sklypo ribą eina takas vedantis prie tribunų, o ties jį auga medžių juosta esanti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos teritorijoje.
5. PROJEKTINĖ DALIS
5.1 Užduotis
Sukurti regioninės reikšmės žiemos sporto ir laisvalaikio praleidimo erdvę bei vientisą teritorijos vystymo urbanistinę koncepciją.
Teritorijos – pastato funkcinius ryšius vystyti su šalia esamu sporto kompleksu kaip vientisą kompleksą.
Pateikti dvi ekonomiškai pagrįstas alternatyvas statinio ir teritorijos vystymui: dengta lauko ledo aikštė su pagalbinėmis patalpomis arba pastatas – ledo arena su pagalbinėmis patalpomis.
Spręsti sezoniškumo problemą, sukurti pastatą, kuris būtų pritaikomas ir vasaros sezono metu kitoms sporto, pramogų ir laisvalaikio veikloms.
Spręsti ledo šaldymo metu išskiriamos perteklinės šilumos panaudojimo galimybes.
5.2 Programa
Objekto paskirtis
Pagrindinė funkcija:
* ledo arena sporto renginiams, treniruotėms, viešajam čiuožimui.
Papildomos funkcijos:
* visą sezoną čiuožimas ant stogo (žiemą – rogutėmis, čiuožyklomis, slidėmis; vasarą –riedučiais, riedlente);
* kavinė, sporto prekių parduotuvės, poilsio zona.
Objekto zonos
Ledo čiuožykla:
* ledo ritulys;
* žiūrovų tribūnos
Techninė zona:
* inventoriaus ir įrangos sandėliavimo patalpos;
* ledo valymo įrenginių veikimo zonos;
* aušinimo ir vėdinimo sistemos.
Administracinė zona
* arenos administravimo ir valdymo biurai;
* trenerių ir teisėjų kambariai.
Sporto zonos
* persirengimo kambariai (mažiausiai 4: komandoms, treneriams, viešas čiuožimas);
* med. specialisto kabinetas
Viešosios erdvės
* pačiūžų nuomos ir galandimo zona;
* kavinė ar restoranas su vaizdu į čiuožyklą;
* sporto inventoriaus parduotuvė;
* rūbinė, tualetai.
Stogo zona
* Nuolydis: 15–20 % (priklausomai nuo ilgio ir paskirties);
* Danga: žiemą – sniegas, ledas; Vasarą – žolė;
5.3 Teritorijos maketas
xx pav. Projektuojamo sklypo ir aplinkos maketo nuotrauka. Šaltinis: sudaryta autorės
5.4 Pirma idėja „Brėžis“
xx pav. Įbrėžimai ant ledo nuo pačiužų. Šaltinis: sportishka.com xx pav. Įbrėžimai ant ledo nuo pačiužų. Šaltinis: www.google.com
„Brėžis“ atsispindi gilų laiko, erdvės ir judesio meno ryšį. Pavadinimas simbolizuoja ne tik
žymę ant ledo, bet ir sustingusią akimirką, kuri palieka pėdsaką amžinybėje. Kiekviena čiuožimo
žymė - tai istorija, kurią pasakoja greitis, įgūdžiai ir emocijos.
xx pav. Pastato eskizas. Šaltinis: sudaryta autorės
xx pav. Įbrėžimai ant ledo nuo pačiužų eskizas Šaltinis: sudaryta autorės
Lygus ledo paviršius, pažeistas įbrėžimų, yra gyvenimo metafora, kur idealas nepasiekiamas, bet pėdsakai, kuriuos paliekame, yra svarbūs. Ledo raštus atkartojantis fasadas simbolizuoja, kad meną galima rasti net paprasčiausiose ir trumpalaikėse apraiškose.
xx pav. Išilginio pjūvio per eskimų iglų schema. Šaltinis: www.researchgate.net
xx pav. Pastato pjūvio eskizas. Šaltinis: sudaryta autorės
Architektūrinis sprendimas įgilinti pastatą į žemę yra ne tik praktinis, bet ir simbolinis. Tai nuoroda į senovinius ledo statinius, tokius kaip iglu, kurie šimtmečiais įkūnijo išmintį, kaip išgyventi atšiauraus klimato sąlygomis.
xx pav. Projektuojamo sklypo eskizas eskizas. Šaltinis: sudaryta autorės
Sklype numatoma pratęsti šiaurinėje dalyje esantį privažiavimą prie pastato bei padaryti automobilių parkavimo vietas. Pagrindinis įėjimas numatomas iš vakaruose esančios gatvės pusės.
Planuojama suprojektuoti taką vedantį prie stadiono ir krepšinio centro siekiant tęsti vientisą sporto kompleksą.
xx pav. Maketo nuotraukos. Šaltinis: sudaryta autorės
5.4
Antra idėja „Akimirka“ (pagrindinė)
xx pav. Bangų formavimo schema. Šaltinis: https://oyla.us
xx pav. Užšalusios bangos nuotrauka. Šaltinis: lifeglobe.net
“Akimirka“ - tai laikinumo grožis, sustingęs amžinybėje. Pastato forma, primenanti
užšalusią bangą, atspindi sustabdyto judesio idėją, architektūroje įamžintą akimirką. Kiekvienas
žvilgsnis į šią ledo areną - tai kvietimas patirti laiko galią, galinčią dinamiką paversti ramybe, o judesį - menu.
Bangos forma simbolizuoja sustabdytą vandens, kuris virsta ledu, judėjimą. Tai akimirka
tarp audros ir tylos, tarp judėjimo ir ramybės - taškas, kuriame susitinka praeitis, dabartis ir ateitis.
Dėl unikalios bangos formos stogas tampa daugiafunkcine erdve: žiemą ant stogo galima
slidinėti rogutėmis, o vasarą stogas tampa aikštele, kurioje galima važinėti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais. Dėl to pastatas tampa ištisus metus veikiančiu veiklos centru.
xx pav. Stogo profilio schema. Šaltinis: sudaryta autorės
xx pav. Pastato eskizas. Šaltinis: sudaryta autorės
xx pav. Projektuojamo sklypo eskizas eskizas. Šaltinis: sudaryta autorės
xx pav. Maketo nuotraukos. Šaltinis: sudaryta autorės
5.5 Pastato forma
Bangos forma simbolizuoja sustabdytą vandens, kuris virsta ledu, judėjimą. Tai akimirka tarp
audros ir tylos, tarp judėjimo ir ramybės - taškas, kuriame susitinka praeitis, dabartis ir ateitis.
Dėl unikalios bangos formos stogas tampa daugiafunkcine erdve: žiemą ant stogo galima slidinėti rogutėmis, o vasarą stogas tampa aikštele, kurioje galima važinėti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais. Dėl to pastatas tampa ištisus metus veikiančiu veiklos centru.
5.6 Sklypo sutvarkymas
Siekiantvystytiteritorijąkaipvientisą,daugiafunkcįsportokompleksą,numatomaintegruoti
naujus infrastruktūros elementus, kurie užtikrintų patogų ir saugų susisiekimą tarp esamo sporto komplekso, pagrindiniųmiesto gatviųbei naujai planuojamos teritorijos. Tam tikslu projektuojami nauji keliai ir pėsčiųjų bei dviračių takeliai, kurie organiškai įsilies į esamą urbanistinį audinį bei užtikrins sklandų judėjimą visais metų laikais.
Sklype planuojama įrengti išskirtines laisvalaikio ir sporto erdves – viena jų bus čiuožimo ir riedėjimo trasa, įrengta pasitelkiant pastato stogo struktūrą. Tokia architektūrinė ir inžinerinė idėja leis sukurti netradicinę, dinamišką sporto zoną, kuri taps traukos objektu ne tik profesionaliems
sportininkams, bet ir miesto gyventojams bei svečiams. Taip pat planuojama atraminė siena, kuri
galėtų būti naudojama kaip laipiojimo siena arba papildoma sporto ar meninė erdvė, priklausomai nuo poreikių.
Papildomai bus didinamasteritorijos želdynųplotas –sodinami medžiai,krūmai, įrengiamos poilsio zonos su suolais ir apšvietimu. Apželdinimas bus derinamas su sporto funkcijomis, kuriant jaukią ir estetišką aplinką, skatinančią aktyvų gyvenimo būdą ir bendruomeniškumą. Bus siekiama
išsaugoti natūralius kraštovaizdžio bruožus, tuo pačiu integruojant šiuolaikiškus urbanistinius sprendimus.
Šis teritorijos vystymas padės sukurti patraukliąir funkcionaliąviešąjąerdvę,kuriojedarniai
derės sporto infrastruktūra, gamtiniai elementai ir viešasis prieinamumas. Projektas prisidės prie miesto infrastruktūros gerinimo bei skatins sveiką gyvenseną ir aktyvų laisvalaikį visoms amžiaus grupėms.
5.7 Pastato išplanavimas
Projektuojamas pastatas dalinamas į 3 pagrindines zonas: administracinę/komercinę, ledo ritulio ir techninę. Patekimai į pastatą numatomi iš gatvės pusės ir šalia esančių tribunų pusės.
2 AUKŠTO PLANAS
-1 AUKŠTO PLANAS
2 AUKŠTO PLANAS
5.8 Pjūviai
Ledo arenos pastatas projektuojamas įgilinant jį į žemę 3 metrais. Įgilinimas leidžia natūraliai palaikyti vėsumą pastato viduje, kas yra itin svarbu ledo aikštėms, kuriose būtina palaikyti pastovią, žemą temperatūrą.
Žemės masė veikia kaip natūralus šilumos izoliatorius – ji apsaugo pastatą nuo temperatūros
svyravimų ir sumažina poreikį naudoti energijai imlias vėsinimo sistemas. Tokiu būdu ne tik sumažinamos eksploatacinės sąnaudos, bet ir prisidedama prie tvaraus energijos vartojimo. Be to, pastato įgilinimas suteikia galimybę efektyviau naudoti geoterminę energiją – žemės gelmėse sukaupta šiluma ar vėsa gali būti išnaudojama šildymo ar vėsinimo sistemose, dar labiau sumažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tradicinių energijos šaltinių.
5.9 Konstruktyvas
Pateiktoje schemoje pavaizduota projektuojamo pastato konstruktyvinė sistema pasižymi
aiškiai išreikšta ritmine arkinio tipo struktūra, leidžiančia efektyviai formuoti dideles ir atviras vidaus erdves. Visa pastato konstrukcija remiasi ant moduliškai išdėstytų vertikalių kolonų, kurios perima apkrovas iš virš jų esančių laikančiųjų elementų – arkinių santvarų. Šios arkos yra pagrindiniai stogo konstrukcijos komponentai, išlenkti lanku, kad optimaliai paskirstytų
vertikalias apkrovas, tokias kaip sniegas ar vėjas, bei suteiktų pastatui vizualinį lengvumą ir šiuolaikišką architektūrinę raišką. Tarp arkų įrengti skersiniai ryšiai padeda užtikrinti visos konstrukcijos stabilumą bei sudaro pagrindą stogo dangos tvirtinimui.
Perimetrinės pastato sienos formuoja tvirtą ir uždarą kontūrą, kurio dalis yra įgilinta į žemę 3 metrais. Visa konstrukcinė sistema suprojektuota taip, kad būtų galima efektyviai išplanuoti skirtingas pastato funkcines zonas, užtikrinant jų atskyrimą bei konstrukcinį aiškumą ir patikimumą.
5.10 Pastato vizualizacijos
Pastato eksterjere dominuoja šiuolaikiška ir dinamiška architektūrinė forma, išsiskirianti banguotu, ritmingu stogu, kuris natūraliai įsilieja į aplinkos reljefą ir suteikia pastatui vizualinį lengvumą. Fasadas suformuotas naudojant natūralių atspalvių medžiagas, kurios dera su kraštovaizdžiu. Didelės stiklinės vitrinos suteikia skaidrumo bei kviečia lankytojus į vidų. Aplink pastatą suplanuota tvarkinga viešoji erdvė su takais, mažosios architektūros elementais bei apželdinimu, stiprinančiu ryšį su gamtine aplinka.
Interjere vyrauja šilta ir jauki atmosfera, pasiekta naudojant medžio apdailą luboms, kolonomis ir turėklams. Dideli vitrininiai langai įleidžia natūralią šviesą ir atveria vizualinį ryšį su išorine aplinka, o atviros erdvės struktūra suteikia patogią erdvinę orientaciją lankytojams. Pagrindinėje zonoje integruota stebėjimo erdvė su sėdimomis vietomis ir baru, leidžianti patogiai stebėti vykstančias ledo ritulio ar čiuožimo veiklas. Bendra interjero estetika perteikia funkcionalumą, natūralumą ir tvarumą, atliepiant pastato sportinę bei visuomeninę paskirtį.
5. INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Janssen, F.H.M.E.& Houben, R.W.G. Reinforced ice structures: a research on the building method for the application of ice composites Prieiga per internetą: https://pure.tue.nl/ws/portalfiles/portal/46941542/761067-1.pdf
2. Renovables Verdes. Bioklimato architektūra: išsamios savybės ir privalumai. Prieiga per internetą: https://lt.renovablesverdes.com/bioklimatin%C4%97-architekt%C5%ABra/
3. Iberdrola. Bioclimatic architecture & passivhaus: Bioclimatic architecture, buildings that respect the environment Prieiga per internetą: https://www.iberdrola.com/innovation/bioclimatic-architecturepassivhaus#:~:text=Bioclimatic%20architecture%20is%20a%20way,traditional%20architectu re%20is%20intrinsically%20bioclimatic.
4. Pimes. Guide for bioclimatic design. Prieiga per internetą: https://smart-citiesmarketplace.ec.europa.eu/sites/default/files/pimes_guide_for_bioclimatic_design.pdf
5. Statyba ir architektūra. Biofilinio dizaino proveržis – architektūra, grąžinanti žmogų į gamtą Prieiga per internetą: https://sa.lt/biofilinio-dizaino-proverzis-architektura-grazinanti-zmogui-gamta/
6. A. Pronk, N.K. Vasiliev, J. Belis. Historical development of structural ice. Prieiga per internetą: https://pure.tue.nl/ws/portalfiles/portal/51663848/historical_ice_AP_NV_JB.pdf
7. Moss. Warmth Around The World: Igloos. Prieiga per internetą: https://mossdesign.com/igloo/
8. Atlas obscura. The Time a Russian Empress Built an Ice Palace and Forced Her Jester To Get Married In It. Prieiga per internetą: https://www.atlasobscura.com/articles/russia-annaioannovna-ice-palace-castle
9. Architect. The Future of Ice Architecture. Prieiga per internetą: https://www.architectmagazine.com/technology/the-future-of-ice-architecture_s
10. John Straube. BSD-119: Summer Condensation Problems in Ice Arenas. Prieiga per internetą: https://buildingscience.com/documents/digests/bsd-119-summer-condensation-problems-inice-arenas
11. Archdaily. Ice Dome Bolshoy / SIC Mostovik. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/359999/ice-dome-bolshoy-sicmostovik?ad_source=search&ad_medium=projects_tab
12. Archdaily. Ice Sports Center of the 13th China National Winter Games / Architectural Design and Research Institute of Harbin Institute of Technology. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/874256/ice-sports-center-of-the-13th-china-national-wintergames-architectural-design-and-research-institute-of-harbin-institute-oftechnology?ad_medium=office_landing&ad_name=article
13. Archdaily. Ice Rink In Bern / Ipas Architects. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/223481/ice-rink-in-bern-ipas-architects
14. Archdaily. Kayseri Ice Ring / BKA-BahadırKulArchitects. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/478225/kayseri-ice-ring-bkabahadirkularchitects?ad_source=search&ad_medium=projects_tab
15. Archdaily Ice Rink of Liège / L'Escaut Architectures + BE Weinand Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand