PARKAS“. NERIES PAKRANTĖS KONCEPCIJA KAUNO SENAMIESTYJE
Darbą atliko studentė: Jūratė Rudžionienė
Darbo vadovė: Vaida Vaitkutė Eidimtienė
SUMMARY
The project aims to revitalize the natural Neris riverbank by adapting it for various recreational activities while preserving and enhancing its natural character. The area is divided into five functional zones, which are inspired by the metaphor of water and time flow. The solution integrates pathways, children's playgrounds, terraces, small saunas, and biodiversity-friendly green spaces.
Special attention is dedicated to biodiversity enhancement andecological sustainability. The project proposes the gradual removal of invasive tree species (Acer negundo), which currently dominate the site,replacingthem withnative andecologicallyvaluable speciessuchaswillows(Salix fragilis, Salix alba), birches (Betula pendula), and dogwoods (Cornus sericea). Furthermore, the projectpromotesthe restorationofnaturalmeadowsbyintroducingnativeseedmixessuited for moist riparian habitats, which support pollinators and other small fauna. The management plan suggests extensive mowing practices, limiting mowing to one or two times per year, and leaving uncut areas to provide habitat for insects, birds, and small mammals. This approach contributes to urban biodiversity, helps mitigate the urban heat island effect, and supports climate change adaptation by enhancing green infrastructure.
The project is focused on establishing a harmonious relationship between nature and people in the urban center, creating a multifunctional public space accessible to all age groups, while reinforcing ecological balance and increasing the city’s resilience to climate change.
ĮVADAS
Urbanizacijos procesai ir klimato kaitos iššūkiai skatina miestus ieškoti darnių ir inovatyvių sprendimų, leidžiančių efektyviai išnaudoti miesto erdves ir kurti patrauklias viešąsias zonas. Vis daugiau dėmesio skiriama želdynų svarbai miesto aplinkoje, nes jie ne tik suteikia estetinio patrauklumo, bet ir atlieka svarbias ekologines bei socialines funkcijas: gerina oro kokybę, mažina triukšmą, reguliuoja mikroklimatą bei prisideda prie gyventojų fizinės ir psichologinės gerovės Kauno miesto želdynai yra svarbi urbanistinės struktūros dalis. Žalieji miesto parkai, skverai, upių pakrantės ir kitos žaliosios erdvės sudaro vientisą ekosistemą. Viena svarbiausių žaliųjų zonų Kaune yra Neries upės pakrantė. Nors ši paupio zona turi didelį rekreacinį ir ekologinį potencialą, tačiau kai kurios šios teritorijos dalys vis dar nėra tinkamai išnaudotos, yra nepatrauklios ir nepritaikytos lankytojams, esama būklė neatitinka šiuolaikinių darnios aplinkos kūrimo principų. Nepaisant Kauno miesto pastangų plėtoti žaliąsias erdves, Neries pakrantė tarp P. Vileišio tilto ir naujai planuojamo pėsčiųjų tilto išlieka neišnaudota arba nepakankamai pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams. Trūksta aiškiai suplanuotų poilsio ir rekreacijos zonų, patogios pėsčiųjų infrastruktūros bei upės krantinės prieigos. Dėl to teritorija išlieka nepatraukli ir mažai integruota į bendrą Kauno miesto urbanistinę struktūrą.
Viena pagrindiniųproblemų – neišnaudotos ir nefunkcionalios erdvės, kurios šiuo metu nėra tinkamai pritaikytos rekreacijai ir bendruomenės veikloms. Trūksta modernių sprendimų, kurie skatintų vietos gyventojus daugiau laiko praleisti gamtoje, sportuoti, leisti laiką su šeima ar bendrauti viešose erdvėse. Be to, dabartinė infrastruktūra nėra pritaikyta patogiam susisiekimui – trūksta pėsčiųjų takų jungčių su miesto centru, krantinės prieigos yra ribotos.
Vis daugiau šiuolaikinių miestų savo infrastruktūros plėtroje naudoja išmaniąsias technologijas – tai padeda taupyti elektros energiją, mažina taršą, prisideda prie patogesnių viešųjų erdvių kūrimo. Darnus miestas – tai gamtos, žmogaus ir technologijų pusiausvyra, todėl svarbu ieškoti inovatyvių būdų, kaip urbanistinius sprendimus derinti su aplinkai draugiškais metodais. Kauno senamiesčio teritorija ties P. Vileišio tiltu turi didelį potencialą tapti modernia, išmaniai suplanuota viešąja erdve, kurioje susijungtų žaliosios zonos, tvarūs infrastruktūros sprendimai ir miesto gyventojų poreikiai.
Šis kraštovaizdžio projektas rengiamas dalyvaujant architektūros ir urbanistikos idėjų konkurse Išmanusis miestas 11,kurįorganizuojažurnalas Structum Išmanusis miestas – tai projektas, jungiantis Lietuvos savivaldybes su architektūros, urbanistikos, inžinerijos, statybos specialistais bei aukštųjųmokyklųstudentais.Konkursotikslas –sukurtidarniusirišmaniussprendimus,atitinkančius realius savivaldybių poreikius ir skatinančius kokybišką miestų aplinkos raidą.
Darbo objektas – Kaunosenamiesčio teritorija ties P. Vileišio tiltu, esanti natūralausNeries upės kranto prieigose. Teritorija pasižymi vertinga gamtine aplinka ir urbanistiniu potencialu, tačiau šiuo metu stokoja aiškiai suplanuotų rekreacinių zonų, kokybiškos viešosios infrastruktūros bei integracijos į miesto viešųjų erdvių sistemą.
Darbotikslas –parengti darniosirišmaniosviešosioserdvėskoncepcijąKaunosenamiesčio pakrantės teritorijai ties P. Vileišio tiltu, siekiant sukurti funkcionalią, estetišką ir gamtai palankią rekreacinę erdvę, pritaikytą įvairioms veikloms bei vietos ekosistemos išsaugojimui.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti aktualią literatūrą apie darnios viešųjų erdvių plėtros, želdynų formavimo ir gamtinių teritorijų įveiklinimo principus.
2. Įvertinti teritorijos esamą situaciją: gamtinius, ekologinius ir urbanistinius veiksnius.
3. Sukurti funkcinį teritorijos zonavimo planą, numatant aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas, ekologines buveines.
4. Suplanuoti pagrindinius infrastruktūros elementus – pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio vietas ir mažąją architektūrą.
5. Suplanuoti natūralių buveinių zonas ir parinkti vietinei ekosistemai tinkamus želdinius, kurie prisidėtų prie biologinės įvairovės išlaikymo, mikroklimato gerinimo ir tvarios aplinkos kūrimo.
6. Parengti projekto įgyvendinimo etapus, numatant tvarius želdinių priežiūros ir aplinkos tvarkymo sprendimus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Darnios urbanistinės plėtros ir viešųjų erdvių kūrimo principai
Šiuolaikiniuose miestuose vis svarbesniu tikslu tampa tvari ir žmogui palanki plėtra. Anot Jenks ir Jones (2010), darnus miestas yra toks, kuris vystosi atsakingai – taupo gamtos išteklius, mažina taršą, užtikrina gyventojų gerovę ir sudaro sąlygas gyventi kokybiškoje aplinkoje. Tam reikia ne tik kompaktiškos miesto struktūros ar gerai veikiančio transporto, bet ir prasmingų viešųjų erdvių – parkų, skverų, upių pakrančių – kurios jungia žmones, gamtą ir miesto sistemą.
Tinkamas viešųjų miesto erdvių vystymas yra vienas svarbiausių miesto plėtros elementų.
Carmona (2019) įvardija pagrindinius viešųjų erdvių kokybę lemiančius veiksnius – jos turi būti prieinamos visiems, lengvai pasiekiamos, saugios, funkcionalios ir estetiškai patrauklios. Autorius pabrėžia, kad tvari viešoji erdvė yra ta, kuri gali prisitaikyti prie besikeičiančių gyventojų poreikių, yra atvira įvairaus amžiaus žmonėms, o jos paskirtis neapsiriboja vien tik poilsiu – tai taip pat vieta bendravimui, judėjimui, bendruomenės ryšių stiprinimui.
Lehmann (2010) siūlo į darnios plėtros principus žvelgti per vadinamojo žaliojo urbanizmo prizmę. Jis teigia, kad viešųjų erdvių vystymas turi būti neatsiejamas nuo gamtos – jose būtina integruoti želdinius, natūralias medžiagas, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo sprendimus, o visa miesto aplinka turėtų veikti kaip bendra ir subalansuota ekosistema. Tai padeda saugoti gamtą, yra ugdomas miesto gyventojų sąmoningumas, stiprinamas emocinis ryšys su gyvenamąja aplinka.
Miestų viešųjų erdvių planavimui didelę įtaką turėjo pasaulinė COVID-19 pandemija. Brown ir Grant (2023) pastebi, kad šiuo apribojimų laikotarpiu ypač išryškėjo atvirų, kokybiškų ir lengvai pasiekiamų viešųjų erdvių svarba. Krizės metu ypač išaugo poreikis laiką leisti gamtoje, o žmonės pradėjo vertinti galimybę laisvai judėti ir ilsėtis saugioje aplinkoje lauke. Tuo laikotarpiu pradėjo keistis požiūris į viešųjų miestų erdvių planavimą – buvo pradėtos kurti ne tik nuolatinės, bet ir laikinos, eksperimentinės erdvės, leidžiančios greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Žvelgiant į ateitį, tokie sprendimai tampa vis aktualesni. Akivaizdu, kad šiuolaikinio miesto plėtra orientuojasi ne tik į pastatų statybą, bet ir į tarp jų esančių erdvių, kuriose žmonės galėtų kokybiškai leisti laiką, kūrimą.
Lietuvos teritorijų planavimo teisės aktai taip pat akcentuoja darnios plėtros reikšmę. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nurodoma, kad teritorijų vystymo tikslas –formuoti pilnavertę, sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, palaikyti arba atkurti ekologinę pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas).
Vienas svarbiausių darnios miestų plėtros elementų yra žalioji infrastruktūra. Jos vystymas prisideda prie ekologinės pusiausvyros palaikymo, švelnina klimato kaitos padarinius, gerina
gyvenimo kokybę urbanizuotose teritorijose. Europos Komisijos dokumentuose yra akcentuojama, kad miesto želdynai, parkai, vandens telkiniai ir ekologiškai susietos žaliosios zonos atlieka svarbų vaidmenį biologinės įvairovės išsaugojime, sveikesnės bei socialiai teisingesnės gyvenamosios aplinkos kūrime. Be to, tokios žaliosios teritorijos prisideda prie miesto klimato reguliavimo, mažindamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Tokiais pačiais principais yra paremta ir Lietuvos nacionalinė žaliosios infrastruktūros darnaus vystymo strategija. Joje keliami tikslai apima želdynų apsaugos ir jų gausinimo skatinimą, subalansuotos urbanistinės plėtros, biologinės įvairovės išsaugojimo bei transporto sukeliamos aplinkos taršos mažinimo užtikrinimą. Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas alternatyvių judumo sprendimų vystymui, kurie ne tik gerina miesto gyventojų judėjimo galimybes, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo bei sveikesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo.
Galima daryti išvadą, kad darnios urbanistinės plėtros principai yra esminis pagrindas kokybiškų viešųjų erdvių kūrimui. Teoriniai modeliai, Europos Sąjungos rekomendacijos ir Lietuvos teisės aktai rodo bendrą kryptį – miestai turi būti planuojami taip, kad gamtinė aplinka, žmogaus poreikiai ir technologiniai sprendimai derėtų tarpusavyje. Viešosios erdvės, o ypač žaliosios teritorijos, tampa svarbia priemone kuriant sveiką, tvarią ir visiems prieinamą miesto aplinką. Tokiame kontekste želdynai įgauna ne tik ekologinę, bet ir socialinę bei emocinę vertę – jie tampa vieta judėjimui, poilsiui, susitikimams ir sąmoningam ryšiui su aplinka.
1.2. Kraštovaizdžio architektūros ir želdynų planavimo metodai
Miesto želdynų planavimas yra svarbi kraštovaizdžio architektūros sritis, apimanti žaliųjų erdvių kūrimą ir tvarkymą mieste, atsižvelgiant tiek į estetinius, tiek į ekologinius, socialinius ir rekreacinius poreikius. Šiuolaikinis želdynų projektavimas grindžiamas holistiniu požiūriu, kuriame gamtinė aplinka suvokiama kaip neatskiriama ir gyvybinga miesto struktūros dalis. Remiantis 2015 m.Aplinkosministerijospatvirtintametodika, želdynųplanavimaspradedamasnuoesamossituacijos analizės, teritorijos funkcinio zonavimo bei gamtinių sąlygų vertinimo. Projektuojamos žaliosios zonos turi būti integruojamos į bendrą urbanistinę struktūrą, želdiniai turi užtikrinti biologinės įvairovės palaikymą, prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo ir gyventojų fizinės bei psichinės sveikatos gerinimo.
Formuojant kraštovaizdį, yra būtina atsižvelgti į natūralias gamtines teritorijos sąlygas. Žinomi JAV urbanistinio kraštovaizdžio architektai Michael Booth ir William Hiss savo knygoje Residential Landscape Architecture (2012) teigia, jog želdynų projektavimas turi remtis trimis pagrindiniais principais: funkcionalumu, estetika ir ekologiniu tinkamumu. Vadovaujantis šiais principais suprojektuoti želdiniai ne tik kuria estetiškai patrauklią aplinką, bet ir atlieka svarbias
funkcijas– suteikiapavėsį, slopina triukšmą, gerina orokokybębeipadeda vizualiaiatskirti skirtingas erdves.
Projektuojant viešąsias žaliąsias erdves labai svarbu užtikrinti, kad jos būtų pritaikytos įvairiųnaudotojų grupiųporeikiams – vaikams, vyresnioamžiausžmonėms, neįgaliesiems, jaunimui. Todėl būtina numatyti vietas aktyviam laisvalaikiui, ramiam poilsiui, vaikų veikloms ir bendruomenės renginiams. Taip pat želdynai turėtų ne tik patenkinti bendruomenės poreikius, bet ir derėti su ilgalaikiais miesto plėtros tikslais. Toks daugiafunkcis planavimas ne tik padidina teritorijos naudojimo intensyvumą, bet ir stiprina socialinius ryšius bendruomenėje.
Aplinkos ministerijos metodikoje (2015) taip pat pabrėžiama, kad želdynai neturėtų būti projektuojami kaip izoliuoti objektai – priešingai, jie turi būti integruojami į bendrą miesto erdvinę struktūrą. Miesto želdynų sistema turi būti tarpusavyje sujungta tiek funkciškai, tiek vizualiai – per pėsčiųjų jungtis, ekologinius koridorius, želdintus gatvių ruožus ar viešąsias aikštes. Toks integravimas padeda kurti vientisą, ekologiškai aktyvią miesto struktūrą, kuri teigiamai veikia tiek miestiečių gyvenimo kokybę, tiek gamtinių procesų palaikymą.
Šiuolaikinėse želdynų projektavimo praktikose taip pat vis dažniau taikomos tvarumo priemonės: sodinami vietiniai augalai, numatoma lietaus vandens surinkimo infrastruktūra, parenkami mažai priežiūros reikalaujantys sprendiniai. Tokie sprendimai padeda darniai plėtoti miesto teritoriją, užtikrinti ilgaamžę, klimato kaitos iššūkiams atsparią žaliąją infrastruktūrą.
1.3. Miesto centro upių pakrančių įveiklinimo praktikos Europoje
Pakrančių teritorijų įveiklinimas tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės kraštovaizdžio architektūros uždavinių Europos miestuose. Nors daugelis tokio tipo projektų apima didelio masto teritorijas, jų taikomi principai – prieigos prie vandens atkūrimas, ekologinės pusiausvyros stiprinimas, poilsio ir bendruomeninių funkcijų integravimas – gali būti sėkmingai adaptuojami ir mažesniuose kontekstuose. Upių pakrantės ilgą laiką buvo naudojamos kaip pramoninės ar techninės zonos, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau miestų siekia jas atverti gyventojams, kuriant rekreacines, gamtai artimas ir socialiai patrauklias erdves. Tokios teritorijos tampa urbanistinio atsinaujinimo branduoliu – jose formuojami pėsčiųjų ir dviračių takų tinklai, atkuriama augmenija, įrengiami aktyvūs ir ramūs poilsio taškai. Upių pakrantės virsta miesto erdvės dalimi, skatinančia gyventojų ryšį su gamta ir prisidedančia prie gyvenimo kokybės gerinimo
Toliau aptariami trys įgyvendinti projektai – Miuncheno Isar Plan, Paryžiaus Les Berges de Seine ir Madrido Madrid Río – kurie,norsir įgyvendinti skirtingomasto teritorijose,pateikia vertingų įžvalgų, pritaikomų ir mažesnėse urbanistinėse situacijose.
Isar upės pakrantės atkūrimas, Miunchenas (Vokietija)
Isar Plan – tai dešimtmetį trukusi Isar upės natūralizavimo programa Miunchene ir vienas reikšmingiausių pakrantės atnaujinimo projektų Europoje. Iki tol upė buvo sutvirtinta betoniniais krantais, o pakrantės nepritaikytos lankytojams. Po rekonstrukcijos buvo pašalintos kietosios krantinės dangos, atkurti žvyro krantai ir upės vingis, leidžiantys vandeniui tekėti natūralia vaga.
Įrengti takai, pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutai, atviros pievos, tinkamos piknikams ir pasyviam poilsiui. Dalis teritorijų buvo paliktos visiškai natūralios, taip sustiprinant jų ekologinę funkciją. Isar Plan yra puikus pavyzdys, kaip galima integruoti ekologinį atkūrimą su socialiniais poreikiais, sukuriant gyvą ir visiems prieinamą rekreacinę pakrantę miesto centre.
Iki šio projekto įgyvendinimo upė buvo laikoma labiau inžineriniu infrastruktūros elementu nei miesto kraštovaizdžio dalimi. Kanalizuota vaga neleido formuotis natūralioms buveinėms, o pati upė buvo pasiekiama tik ribotose vietose. Projektu siekta ne tik atkurti ekologinę pusiausvyrą, bet ir padaryti upę miestui artimesnę – įtraukti ją į gyventojų kasdienybę. Perprojektavus krantines buvo išlaisvinta upės vaga, sudarytos sąlygos natūraliam vandens lygio kilimui, o aplinkinės teritorijos paverstos dinamiška, besikeičiančia erdve. Šis sprendimas leidžia efektyviai valdyti potvynių riziką, o tai tampa vis svarbiau stiprėjant klimato kaitos poveikiui.
Šiandien Isar upės pakrantės tapo viena iš populiariausių Miuncheno viešųjų erdvių –savaitgaliais čia lankosi iki 30 000 žmonių (1.1. pav.). Teritorija pritaikyta ne tik pasyviam poilsiui, bet ir įvairioms rekreacinėms veikloms: maudynėms, sportui, susibūrimams. Projektas įrodo, kad urbanizuotos teritorijos gali būti ne tik apsaugotos nuo gamtos poveikio, bet ir transformuotos taip, kad natūralūs procesai taptų neatskiriama miesto gyvenimo dalimi. Isar Plan pavyzdys rodo, kaip galima darniai integruoti aplinką į miestą, išlaikant ekologinę vertę ir kuriant aukštos kokybės, estetiškai patrauklias viešąsias erdves.
Paryžiaus centrinė Seine upės pakrantė ilgą laiką buvo skirta automobilių eismui, tačiau 2013 m. pradėtas projektas Les Berges de Seine kardinaliai pakeitė šios miesto arterijos funkciją ir reikšmę. Vykdant pakrantės regeneraciją, beveik 2,5 kilometro ilgio ruože buvo visiškai panaikintas transporto eismas – teritorija tapo skirta rekreacijai, takai atverti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Šis projektas ne tik pagerino gyventojų ir lankytojų sąlygas, bet ir tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip centrinėje miesto zonoje galima darniai derinti ekologiją, rekreaciją ir estetiką. Pakrantėje įrengti įvairūs funkciniai elementai: vaikų žaidimų aikštelės, sporto zonos, lauko skaityklos, terasos su baldais poilsiui bei lauko klasės, skirtos edukacinėms veikloms (1.2. ir 1.3. pav.). Taip pat įrengtos mobilios instaliacijos, kurios keičiamos pagal sezoną ar miesto renginius. Vienas įdomiausių sprendimų – panaudotos jūrinės konteinerių konstrukcijos, kurios transformuojamos į lauko kavines, ekspozicijų sales ar bendruomenės erdves. Teritorijoje dominuoja natūralūs gamtos elementai – mediena, augalai ir natūralių želdinių grupės. Visa tai švelnina urbanistinį peizažą ir sukuria harmoningą perėjimą tarp miesto ir upės.
Šis projektas buvo skirtas ne tik rekreacijos skatinimui, bet ir aplinkosauginiams tikslams įgyvendinti – teritorijoje pasodinti vietiniai augalai, kurie prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir padeda reguliuoti mikroklimatą. Be to, pakrantės pritaikymas viešosioms erdvėms lėmė reikšmingą triukšmo ir oro taršos sumažėjimą centrinėje miesto dalyje. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant klimato kaitos poveikio švelninimo priemones miestuose.
1.2. ,1.3. pav. Seine upės pakrantė Paryžiuje (nuotraukos šaltinis: https://www.theguardian.com/travel/2017/jul/28/paris-seine-riversidepark-north-bank-parc-rives-de-seine žiūrėta: 2025-05-06)
Paryžiuje vasaros metu Seine upės pakrantė laikinai paverčiama miesto pliažu – Paris Plages (1.4. pav.). Šio projekto metu centrinėje pakrantės dalyje išpilamas smėlis, pastatomi gultai, skėčiai, įrengiamos laisvalaikio zonos ir atpalaiduojanti poilsio infrastruktūra. Nors maudynės upėje neleidžiamos, ši iniciatyva suteikia miestiečiams galimybę mėgautis vasariška atmosfera pačioje miesto širdyje. Paris Plages tapo sėkmingu sezoniniu viešųjų erdvių įveiklinimo pavyzdžiu, pritraukiančiu tūkstančius lankytojų ir skatinančiu naujus miesto bei upės sąveikos modelius.
1.4. pav. Seine upės pakrantėje įrengtas miesto pliažas – „Paris Plages“ (nuotraukos šaltinis: https://www.clefrance.co.uk/images/stories/blogimages/paris-plage-2.jpg žiūrėta: 2025-05-06)
Šis projektas aiškiai parodo, kaip net paprasta pakrantės erdvė be sudėtingų sprendimų gali tapti jaukia ir gyva poilsio vieta miesto žmonėms (1.5. pav.). Tokios zonos ne tik skatina daugiau laikopraleistigamtoje,betirprisidedapriegyvenimokokybėsmiestegerinimo.PerParyžiųtekančios Seine upės pakrantėje sukurtos žaliosios erdvės su natūralia veja, pavėsį teikiančiais medžiais ir pėstiesiems pritaikytais takais yra puikus pavyzdys, kaip paprastais sprendimais galima kurti patrauklias viešąsias erdves miesto centre. Pakrantė čia veikia kaip gamtos ir urbanistinės struktūros jungtis – žmonės ilsisi prie vandens, stebi upės tėkmę, bendrauja arba tiesiog praleidžia laiką ramioje aplinkoje.
1.5. pav. Seine upės pakrantė (nuotraukos šaltinis: https://www.pariste.net/en/walking-area-on-the-banks-of-theriver-Seine%2C-parc-rives-de-seine/ žiūrėta: 2025-05-06)
Madrid Río projektas: Manzanares upės integracija į miesto struktūrą, Madridas (Ispanija)
Madrid Río projektas Madride dažnai minimas kaip sėkmingas pavyzdys, įrodantis kaip galima sujungti gamtinę aplinką su urbanistiniu kontekstu miesto centre (1.6. pav.). Ši iniciatyva kilo kaip atsakas į Manzanares upės atskirtį nuo miesto tinklo – dešimtmečius ją juosė M30 greitkelis, kuris trukdė prieigai prie vandens ir sukėlė oro bei triukšmo taršą. 2005–2011 m. vykdytas projektas apėmė greitkelio perkėlimą po žeme ir apie 10 kilometrų upės pakrantės pertvarkymą į daugiafunkcinę viešąją erdvę.
1.6. pav. Madrid Rio projektas (nuotraukos šaltinis: https://landezine-award.com/madrid-rio/ žiūrėta: 2025-05-06)
Madrid Río vizija buvo sukurti natūralią ir gyvybingą aplinką, kuri atvertų upę miestui, išlaikytų jos ekologinį vaidmenį ir taptų patrauklia rekreacine zona gyventojams. Pakrantėje įrengti platūs pėsčiųjų ir dviračių takai, apželdinti pavėsingi plotai, įrengtos modernios vaikų žaidimų aikštelės, sporto erdvės, atviros pievos, vandens instaliacijos ir net sezoniniai pliažai su gultais ir fontanais Taippat integruotoskultūrinėserdvės –scenos, galerijų paviljonai,amfiteatrai,palaikantys miesto bendruomenės kultūrinį gyvenimą.
Ekologiniu požiūriu, projektas pasižymėjo tvarumu: upės krantai buvo apželdinti vietinėmis augalų rūšimis, suformuoti natūralūs reljefai, padedantys kontroliuoti potvynius, o upės flora ir fauna atsigavo. Svarbi ir socialinė šio projekto funkcija – atgavus prieigą prie upės, vietos gyventojai ėmė aktyviau naudotis šia erdve kasdieniams poreikiams: poilsiui, judėjimui, bendruomenės veikloms.
Madrid Río šiandien yra ne tik vienas lankomiausių miesto parkų, bet ir tapo tarptautiniu pavyzdžiu, kaip urbanizuotą pakrantę galima paversti ekologiška, socialiai aktyvia ir estetiškai patrauklia miesto erdve, išlaikant darnų gamtos ir miesto santykį.
1.4. Literatūros analizės įžvalgos ir jų taikymas projekte
Analizuoti Europos miestų pakrančių įveiklinimo pavyzdžiai – Isar Plan Miunchene, Les Berges de Seine Paryžiuje ir Madrid Río Madride – leidžia geriau suprasti, kaip galima darniai ir kūrybiškai integruoti upės kraštovaizdį į urbanistinę struktūrą. Nors šie projektai ir buvo įgyvendinti didesnėse teritorijose, tačiau jų sprendiniai buvo pagrįsti universaliais principais, kuriuos galima pritaikyti ir mažesniame kontekste – tokiame kaip teritorija prie P. Vileišio tilto Kaune. Isar Plan upės atkūrimo projekto įgyvendinimas rodo, kaip atkūrus natūralią upės tėkmę ir pašalinus kietos dangos inžinerinius krantų sutvirtinimus, galima prikelti paupio zoną naujam gyvenimui, sukuriant funkcionalią ekologinę ir rekreacinę erdvę miesto gyventojams. Panašiu principu ir Kauno Neries upės kranto teritorijoje siekiama išsaugoti natūralias pievas ir buveines, o priekrantės zona papildoma želdiniais, kurie geriau atspindi gamtinį charakterį ir kuria artimesnį ryšį tarp miesto gyventojų ir upės
Paryžiaus pakrantės projektas Les Berges de Seine parodė, kaip be didelių architektūrinių sprendimų galima sėkmingai pritaikyti urbanizuotą teritoriją rekreacijai ir žmonių poreikiams. Iš apleistos ir nepatrauklios zonos buvo sukurta gyva miesto erdvė, naudojant paprastus elementus –veją, pavėsines, laikinus baldus. Šis modelis panašus į projektuojamą poilsio zoną, kurioje numatyti nesudėtingi sprendimai – medinės terasos, gultai ir poilsio vietos, skirtos ramiai leisti laiką gamtoje bei mėgautis saule.
Madrid Río patirtis vertinga dėl upės ir miesto struktūros integravimo – sukurti dviračių ir pėsčiųjų maršrutai, atviros rekreacinės erdvės, žaliosios salos ir kultūriniai taškai. Nors Kauno projektas gerokai mažesnis, jis gali pasinaudoti ta pačia logika – išlaikant gamtinį karkasą jungti krantinės takus su miesto centru, formuoti erdves įvairioms veikloms. Be to, Madrid Río pavyzdys dar labiau pagrindžia projekto idėją dalį Neries pakrantės skirti natūralioms buveinėms, išsaugant jų natūralumą ir demonstruojant tvarų požiūrį į miesto ekologiją.
Analizuoti pavyzdžiai padėjo išgryninti projekto kryptį – susitelkti į gamtos išsaugojimą, viešųjų erdvių prieinamumo užtikrinimą bei įvairių veiklų galimybių pasiūlą lankytojams. Jie sustiprino projekto siekį suderinti ekologišką kraštovaizdį, estetinę kokybę ir socialinį funkcionalumą.
2. DARBO
METODAI
Darbui buvo naudoti keli tarpusavyje susiję metodai, padėję surinkti informaciją apie analizuojamą teritoriją, apibendrinti teorines įžvalgas ir suformuoti pagrįstus kraštovaizdžio projektinius sprendinius. Pasirinkti metodai atitiko darbo tikslą – sukurti darnią, estetišką ir funkcionalią viešąją erdvę prie Neries upės Kauno miesto centre, įtraukiant gamtinės aplinkos stiprinimą ir rekreacinio potencialo išnaudojimą.
Pirmiausiabuvo atliktaliteratūrosanalizė.Studijuotimoksliniaiirprofesiniai šaltiniai,susiję su darnios urbanistinės plėtros principais, želdynų planavimu miestuose, gamtinių teritorijų įveiklinimo metodais bei pojūčių erdvių formavimo tendencijomis. Taip pat nagrinėti aktualūs Lietuvos ir Europos šalių teritorijų planavimo dokumentai, teisės aktai ir Aplinkos ministerijos metodinės rekomendacijos. Literatūros šaltinių analizė leido pagrįsti želdinių parinkimo sprendimus, atlikti funkcinį zonavimą, teikti ekologinius pasiūlymus ir universaliai suprojektuoti viešąsias erdves. Projekto koncepcijai formuoti reikšmingą indėlį turėjo analogų analizė. Nagrinėti trys Europos miestų pakrančių atnaujinimo pavyzdžiai – Isar Plan Miunchene, Les Berges de Seine Paryžiuje ir Madrid Río Madride. Kiekvienas jų pasižymi skirtingais sprendimais, tačiau visais atvejais akcentuojamas darnus gamtos ir miesto sąveikos modelis. Nors šie projektai įgyvendinti didesnės apimties teritorijose, jųprincipai– natūralios gamtos išsaugojimas, socialiai aktyvioserdvės formavimas, prieigos prie upės atkūrimas – pritaikomi ir mažesniame kontekste.
Trečiasis darbo metodas – konkrečios teritorijos analizė. Vertinta geografinė padėtis, gretimybės (Kauno pilis, Senamiestis), demografinė situacija, klimato sąlygos, vyraujančių vėjų kryptys ir potvynių rizika. Rinkta informacija iš Kauno miesto savivaldybės dokumentų, GIS žemėlapių, potvynių schemų, meteorologinių duomenų. Teritorija taip pat apžiūrėta vietoje, fotografuota, fiksuoti takai, želdiniai, prieigos prie upės, natūralūs elementai. Ši analizė padėjo nustatyti problemines vietas ir galimybes, kurios vėliau tapo pagrindu projektiniams sprendimams. Projekto sprendinių formavimas vyko taikant funkcinio zonavimo, želdinių planavimo ir kraštovaizdžio komponavimo principus. Atsižvelgta į vietovės gamtinį charakterį, gyventojų poreikius bei darnaus miesto formavimo kryptis. Numatytos penkios funkcinės zonos, kiekviena jų kuriama kaip atskira patyriminė erdvė. Želdinių parinkimas grindžiamas ekologiniu tinkamumu, vietinių rūšių taikymu ir biologinės įvairovės stiprinimu. Integruotos gamtinės pievos, esamų buveinių išsaugojimas ir mažosios architektūros sprendiniai.
Atliekant teritorijos analizę, buvo parengta SSGG (SWOT) analizė (2.1. pav.), kad būtų galima struktūruotaiįvertintipagrindiniusveiksnius, darančiusįtakąteritorijospotencialui irvystymo krypčiai. Ši analizė padėjo aiškiai išskirti stipriąsias ir silpnąsias vietos sritis, galimas plėtros kryptis bei rizikas, į kurias reikėjo atsižvelgti projektuojant viešąją erdvę.
Projektiniai sprendiniai buvo pavaizduoti planuose, schemose ir vizualizacijose. Brėžiniai rengti naudojant AutoCAD, o erdviniai modeliai – SketchUp ir Lumion programomis, kurios padėjo sukurti realistiškus erdvės vaizdus. Vizualizacijose stengtasi perteikti ne tik erdvės struktūrą, bet ir atmosferą – kaip žmogus jaustųsi būdamas šioje vietoje. Tokiu būdu darbo metodai leido ne tik pagrįsti sprendinius teoriškai, bet ir aiškiai juos atskleisti vizualiai, kad būtų lengviau suprasti būsimos viešosios erdvės charakterį.
2.1. pav. SSGG (SWOT) analizė
3. OBJEKTO BENDRA CHARAKTERISTIKA
3.1. Objekto vieta ir gretimybės
Darbo objektas yra Kauno mieste, centrinėje jo dalyje. Teritorijos vieta žemėlapyje
pažymėta raudonu kontūru (3.1. pav.). Teritorijos plotas yra apie 4,9 ha.
Teritorija išsidėsčiusi kairiajame Neries upės krante, netoli yra Kauno pilis ir Santakos parkas. Ji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Ši vieta priklauso
Kauno miesto Senamiesčio seniūnijai, yra strategiškai svarbioje zonoje, jungiančioje istorinio paveldo ir modernaus miesto elementus.
3.1. pav. Teritorijos vieta žemėlapyje
Teritorija ribojasi su intensyviai naudojamomis viešosiomis erdvėmis ir susisiekimo infrastruktūra: šiaurės vakaruose ją riboja Neries upė, pietryčiuose yra Jonavos gatvė, šiaurės rytuose – verslo centro „Kauno dokas“ teritorija, o pietvakariuose – Kauno pilies kompleksas.
3.2. Saugomos teritorijos: kultūros paveldas ir gamtinė aplinka
Teritorija išsidėsčiusi greta Kauno pilies – valstybinės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas 16053) bei Kauno senamiesčio – urbanistinės kultūros vertybės (3.2. pav.). Šių objektų apsaugos tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusį miesto kraštovaizdį, vizualines dominantes ir kultūrinį identitetą. Todėl bet kokie sprendiniai šioje teritorijoje turi būti derinami su kultūros paveldo apsaugos reikalavimais, išlaikant vizualinę dermę su pilies siluetu, urbanistiniu kontekstu bei tradicine erdvės struktūra.
3.2. pav. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
Projekto sprendiniai turi atitikti tokius kriterijus kaip: aukštingumo ribojimai, vaizdų į senamiestį ir pilį neužgožimas, natūralių medžiagų naudojimas, tradicinio mastelio išlaikymas bei istorinio reljefo ir gamtinių elementų apsauga. Be to, saugomoje teritorijoje ypač svarbi erdvės funkcijų dermė su kultūrine verte – tai reiškia, kad siūlomos veiklos turi būti ne tik tvarios, bet ir suderintos su viešosios reprezentacijos bei paveldosaugos kriterijais.
Kadangi planuojama teritorija patenka į Kauno pilies apsaugos zoną, visi planavimo ir projektavimo sprendiniai turi būti derinami su Kultūros paveldo departamentu, laikantis paveldosaugos reglamentų. Ypač svarbu išlaikyti vizualinę sąsają su Kauno pilimi, nenumatyti statinių ar įrenginių, galinčių užstoti istorinį siluetą ar pakeisti erdvinę struktūrą.
Be kultūros paveldo, dalis parko teritorijos taip pat patenka į NATURA2000 tinklą – Neries upės saugomą gamtinę teritoriją (teritorijos kodas [LTNENR0008], plotas – 2455 ha), patvirtintą LR aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 (3.3. pav.).
3.3. pav. NATURA2000 teritorija
Teritorijoje saugomos šios natūralios buveinės ir saugomos rūšys:
• Natūralios bendrijos: 3260, upių sraunumos su kurklių bendrijomis;
• Retosios augalų ir gyvūnų rūšys: Baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, salatis, ūdra, upinė nėgė
NATURA2000 teritorijų tikslas – išsaugoti natūralias buveines ir biologinę įvairovę, todėl projektiniai sprendiniai turi būti suderinti su ekologiniais reikalavimais: vengti trikdymo, saugoti gamtines struktūras, naudoti aplinkai palankias medžiagas.
Istorinėje nuotraukoje (3.4pav.)matyti natūrali Neriespakrantėsaplinka –tankūskrūmynai, ir pavieniai medžiai. Tai rodo, kad šioje natūraliai susiformavusioje ir mažai žmogaus paveiktoje teritorijoje egzistavo ekologinė pusiausvyra. Šiandien tokia vizija tampa įkvėpimu siekiant išsaugoti ir atkurti gamtines vertybes miesto erdvėje.
3.4. pav. Istorinė Neries pakrantės panorama (nuotraukos šaltinis: https://www.facebook.com/photo?fbid=10043405519009055&set=gm.3934693 736851348&idorvanity=3098565740464156 )
Remiantis teisės aktais, analizuojama teritorija patenka į paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostą ir zoną, kurios tikslas – apsaugoti Neries upės ekologinę būklę, kraštovaizdį ir užtikrinti viešą prieinamumą prie vandens. Teritorija ribojasi su upe miesto gyvenamojoje teritorijoje, todėl, vadovaujantis LR aplinkos ministro patvirtintomis taisyklėmis, čia taikoma 10 m pločio pakrantės apsaugos juosta, matuojama nuo vidutinio vandens lygio. Šioje juostoje galimi tik tam tikri riboti sprendiniai – leidžiama įrengti pėsčiųjų takus, nesudėtingus paplūdimio įrenginius, mažąją architektūrą, jeigu tai neprieštarauja aplinkosaugos bei paveldosaugos reikalavimams. Projektuojant teritoriją buvo atsižvelgta į šiuos ribojimus – funkciniai sprendiniai numatyti taip, kad neardytų natūralaus kranto, būtų išlaikytas vaizdo atvirumas į upę ir nebūtų statinių, galinčių pakeisti kraštovaizdžio struktūrą. Visi parinkti sprendimai – takai, terasa, vandens elementai – planuojami iš natūralių arba aplinkai draugiškų medžiagų, derinant su gamtine aplinka.
3.3. Gamtinės ir klimatinės sąlygos
Analizuojamos teritorijos gamtinė aplinka formuojama natūralių Neries pakrantės elementų ir šiai vietai būdingų reljefo, dirvožemio bei klimato sąlygų. Teritorija išsidėsčiusi palei upės vagą, todėl joje pastebimos tipiškos pakrantės reljefo formos – nežymiai besileidžiančios šlaitinės zonos, kuriospereinaį lyguminesužliejamaspievas.Dėl tokioreljefoteritorija yra jautrierozijosprocesams, ypač potvynių laikotarpiu.
Dirvožemiai daugiausia smėlingi, vietomis su priemolio intarpais, būdingi užliejamoms
Neries pakrantės teritorijoms. Tokie dirvožemiai yra vidutinio derlingumo, todėl būtina kruopščiai parinkti augalų rūšis, tinkamas augti natūraliai drėgnose sąlygose.
Hidrologinės sąlygos – teritorija patenka į sezoninio potvynio rizikos zoną. Pagal turimus duomenis, dalis sklypo gali būti veikiama 1 % ir 10 % tikimybės potvynių (3.5. pav.), todėl projektuojantrekreacinesirfunkcineszonasbūtinaatsižvelgtiįaukščiųskirtumus, pasiūlytipotvyniui atsparias dangas ir konstrukcijas.
Klimato sąlygos. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja apie 7–8 °C (3.6.pav.), šilčiausias mėnuo yra liepa (apie 17–18 °C), o šalčiausias – sausis (apie 3–5 °C). Metinis kritulių kiekis siekia apie 650–850 mm (3.7. pav.), o daugiausia kritulių tenka vasaros ir rudens mėnesiams.
3.6. pav. Vidutinė metų oro temperatūra (nuotraukos šaltinis: https://www.meteo.lt/app/uploads/2024/10/Klimato_atlasas_2 023.pdf )
3.7. pav. Vidutinis metų kritulių (nuotraukos šaltinis: https://www.meteo.lt/app/uploads/2024/10/Klimato_atlas as_2023.pdf )
Pagal regioninę vėjų rožę (3.8 pav.), Kauno mieste dažniausios vėjo kryptys yra vakarų ir pietvakarių, vidutinis vėjo greitis – apie 3–4 m/s. Projektuojant pakrantės viešąsias erdves, būtina į tai atsižvelgti ir numatyti želdinių ar pavėsinių vietas, kurios apsaugotų nuo vėjo.
3.8. pav. Vidutinis metinis vėjo režimas (nuotraukos šaltinis: https://www.geoportal.lt/map/ )
Pagal augalų atsparumo zonų žemėlapį (3.9. pav.), Kauno miestas patenka į 6a atsparumo zoną, kurioje minimalios žiemos temperatūros siekia nuo –26,1 °C iki –20,5 °C. Parenkant augalus projektui, svarbu atsižvelgti į zonos klimatines sąlygas, kad augalai būtų atsparūs, nereikalautų daug priežiūros žiemą ir būtų užtikrintas jų ilgaamžiškumas.
Šios klimato sąlygos daro įtaką teritorijos planavimui ir projektavimui – būtina užtikrinti tinkamą paviršiniovandensnutekėjimą,pasirinkti klimatopoveikiuiatspariasmedžiagasbeiformuoti želdynus, pasirenkant augalų rūšis, atsparias šalčiui, kintamai drėgmei ir trumpalaikiam užmirkimui.
3.4. Socialiniai – demografiniai rodikliai
Nagrinėjama teritorija yra išsidėsčiusi Kauno miesto centrinėje dalyje, todėl pasižymi intensyviu judumu bei socialiniu aktyvumu. Kauno centras – vienas svarbiausių miesto traukos centrų, į kurį kasdien atvyksta ne tik vietiniai gyventojai, bet ir žmonės iš kitų miesto rajonų ir užmiesčio. Teritorija lengvai pasiekiama tiek viešuoju transportu, tiek dviračiais ar pėsčiomis, todėl natūralu, kad čia formuojasi intensyvūs žmonių srautai. Dėl pastaruoju metu sparčiai vystomos dviračių infrastruktūros didėja gyventojų judėjimas iš atokesnių rajonų į miesto centrą, o viešosios erdvės tampa ne tik vietinių gyventojų, bet ir viso Kauno miesto lankytojų susibūrimo vieta. Todėl svarbu atsižvelgti į skirtingų vartotojų poreikius ir pasiūlyti funkcionalias, patrauklias ir prieinamas erdves.
Analizuojant 2021 m. vidutinio gyventojų amžiaus pasiskirstymą Kauno miesto rajonuose (3.10. pav.), matyti, kad greta esančiuose Senamiesčio ir Žaliakalnio kvartaluose gyventojų vidutinis amžius svyruoja tarp 41–51 metų. Tai rodo, kad šioje teritorijoje gyvena daug vidutinio amžiaus miestiečių, tarp jų – šeimos su vaikais bei aktyvaus amžiaus gyventojai, kuriems svarbios rekreacinės erdvės, mobilumas ir kokybiška aplinka laisvalaikiui. Netoliese esančiose teritorijose, ypač pietinėje Žaliakalnio dalyje, vidutinis gyventojų amžius yra mažesnis nei 41 metai, o tai rodo, kad čia gyvena daug studentų, jaunimo ir jaunų šeimų.
3.10. pav. Aplinkinių teritorių vidutinis gyventojų amžius 2021 m. (nuotraukos šaltinis: https://atviri-duomenys-pissva.hub.arcgis.com/apps/PI-SSVA::sura%C5%A1ymo-duomenys/explore )
Gyventojų skaičiaus pasiskirstymo analizė (3.11. pav.) rodo, kad projektuojama teritorija jungia skirtingas urbanizacijos zonas – nuo tankiai užstatytų miesto kvartalų iki mažiau urbanizuotų erdvių.
3.11. pav. Aplinkinių teritorių gyventojų skaičius 2021 m. (nuotraukos šaltinis: https://atviri-duomenys-pissva.hub.arcgis.com/apps/PI-SSVA::sura%C5%A1ymo-duomenys/explore )
Atsižvelgiant į demografinius rodiklius, teritorijoje turi būti suplanuotos įvairių paskirčių zonos – ramiam poilsiui, aktyvioms veikloms, sukurta saugi ir patogi infrastruktūra vyresnio amžiaus žmonėm bei patraukli aplinka jaunimui ir šeimoms su vaikais. Tokie sprendimai ne tik padidintų teritorijos patrauklumą, bet ir skatintų socialinę integraciją, bendruomeniškumą bei aktyvų viešųjų erdvių naudojimą.
3.5. Esama urbanistinė struktūra ir infrastruktūra
Analizuojama teritorija užima strategiškai svarbią vietą tarp Kauno senamiesčio ir
Vilijampolės mikrorajono, todėl yra reikšminga miesto funkcinėje struktūroje. Nors pati pakrantė šiuo metu menkai urbanizuota, ją supa gyvenamieji, komerciniai ir visuomeniniai kvartalai
Urbanistiniu akcentu tampa P. Vileišio tiltas, jungiantis abu Neries krantus ir generuojantis intensyvius pėsčiųjų bei transporto srautus. Šalia planuojamas naujas pėsčiųjų tiltas dar labiau sustiprins jungtis su miesto centru ir padidins judumą.
Teritorijoje stinga aiškių viešųjų erdvių – želdiniai išsidėstę chaotiškai, takai neišvystyti, mažoji architektūra beveik neegzistuoja. Nepakankamos pėsčiųjų jungtys ir ribotas krantinės prieinamumas mažina teritorijos patrauklumą. Inžinerinė infrastruktūra fragmentiška, trūksta apšvietimo.
3.6. Esamų želdinių analizė ir inventorizacija
Esamų želdinių inventorizacija – svarbus kraštovaizdžio projektavimo etapas, leidžiantis
įvertinti teritorijoje augančių medžių ir krūmų būklę bei jų tinkamumą planuojamai erdvės transformacijai. Šios analizės metu nustatomas augalų gyvybingumas, jų estetinė vertė ir funkcinis potencialas. Surinkti duomenys padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl želdinių išsaugojimo, šalinimo ar integravimo į naują želdynų struktūrą.
Lentelėje (1 lentelė) pateikiami pagrindiniai inventorizacijos duomenys pagal augalų rūšis.
Išsami lentelė su duomenimis apie kiekvieno medžio rūšį, būklę ir kitus vertinimo kriterijus pateikta 1 priede. Augalų būklei įvertinti naudota 3 balų sistema.
1 lentelė. Esamų želdinių inventorizavimo duomenys
Eil. nr. Lietuviškas augalo pavadinimas
augalo pavadinimas Kiekis vnt.
augalo pavadinimas
kaštonas
Analizuojamoje teritorijoje želdiniai išsidėstę netolygiai – vyrauja natūraliai susiformavę
pievų plotai su pavieniais medžiais (3.12. pav.). Dauguma augalijos yra savaiminė, neturinti aiškios kompozicinės struktūros ar suplanuotos želdinių sistemos. Teritorijoje dominuoja invazinė rūšis –uosialapis klevas (Acer negundo L.), kuri kelia grėsmę vietinėms rūšims, mažina biologinę įvairovę, todėl būtina numatyti jų reguliavimo ir šalinimo priemones. Inventorizacijos duomenys rodo, kad šių medžių būklė dažniausiai yra patenkinama arba bloga – nemažai jų yra ligoti, pasvirę, su sausomis šakomis arba jau nudžiūvę Taip pat teritorijoje aptinkama senų medžių, kurių gyvybingumui palaikyti reikalinga papildoma priežiūra.
3.12. pav. Medžiai teritorijoje
Biologinės įvairovės potencialas šioje teritorijoje kol kas yra neišnaudotas – nėra aiškiai suformuotų natūralių buveinių, trūksta specialių priemonių vabzdžių, paukščių ir smulkiųjų gyvūnų pritraukimui, oaugalųįvairovė ribota.Visdėlto teritorija turi stiprųpradinį pagrindą tapti ekologiškai subalansuotu miesto pakrantės kraštovaizdžiu, kuris atliktų ne tik estetinę bei rekreacinę funkciją, bet ir prisidėtų prie biologinės įvairovės stiprinimo, natūralios augalijos apsaugos bei klimato kaitos švelninimo.
4. PROJEKTINIAI SPRENDINIAI
4.1. Projekto koncepcija
Projekto koncepcija grindžiama vandens ir laiko tėkmės metafora, kuri perteikiama formuojant daugiafunkcinę rekreacinę erdvę natūralioje Neries pakrantėje. Ši tėkmės idėja apima ne tik upės fizinį judėjimą, bet ir žmogaus pojūčius, emocijas, judėjimo bei ramybės ciklus. Siekiama darniai įveiklinti gamtinę aplinką, ją pritaikyti įvairioms veikloms, kartu išsaugant natūralų kraštovaizdžio charakterį. Svarbus projekto tikslas – atkurti žmogaus ryšį su gamta, sudaryti sąlygas emociniam bei fiziniam sąlyčiui su šiuo metu nepakankamai atskleista erdve prie vandens. Kauno mieste trūksta pakrančių zonų, kurios ne tik būtų prieinamos, bet ir kviestų tiesiogiai prisiliesti prie vandens. Pagrindinis projekto tikslas – įveiklinti esamą, šiuo metu menkai naudojamą teritoriją, išlaikant jos gamtinį charakterį, bet praturtinant erdvę funkcijomis, kurios tenkina įvairių visuomenės grupių poreikius.
Parko planavimas remiasi nuosekliu zonų išdėstymu, kuris leidžia lankytojui judėti per skirtingas patirtis – nuo aktyvaus judesio iki tylos ir gamtos stebėjimo. Visos zonos sujungtos organiška takų sistema, vedančia per erdves, atspindinčias įvairias žmogaus ir gamtos sąveikos būsenas.
Projekte išskirtos penkios pagrindinės funkcinės zonos, susietos tėkmės tematika: Gyvoji tėkmė – tai judesio ir veiklos zona, kurioje numatytos vaikų žaidimų aikštelių bei aktyvaus laisvalaikio erdvės.
Pojūčių tėkmė – jutiminės patirties zona, skatinanti sąlytį su gamta. Čia planuojamas tekančio vandens takas, kur galima būtų įmerkti kojas ir pajusti vandens tekėjimą. Taip pat numatyti elementai, leidžiantys vaikams žaisti su vandeniu ir smėliu, kas lavina vaikų pojūčius, kūrybiškumą ir sąlytį su gamta.
Šilumos ir šviesos tėkmė – atviros erdvės poilsiui saulėje: medinės terasos, gultai, pievų plotai, skirti deginimuisi ir ramiam poilsiui.
Tylos tėkmė – ramybės zona, kurioje dominuoja pavėsis, tankesni želdiniai ir galimybė ilsėtis, skaityti ar tiesiog būti gamtoje.
Gamtos tėkmė – teritorija, kurioje išsaugoma natūrali augalija, esamos buveinės ir reljefas. Ši zona paliekama be intervencijų, kad išliktų ekologinė pusiausvyra.
Parko koncepcijoje didelis dėmesys skiriamas darnumui – planuojami sprendimai grindžiami gamtos išsaugojimu, ekologiškų medžiagų naudojimu ir išmanių, mažai energijos reikalaujančių technologijų integracija. Visi elementai – nuo gultų iki apšvietimo – projektuojami taip, kad nepažeistų esamos aplinkos, o ją papildytų, sustiprintų ir pasiūlytų lankytojams naujas patirtis.
Tėkmės parkas kuriamas kaip erdvė, kurioje gamta ir žmogus egzistuoja darnoje, o viešoji erdvė tampa ne tik poilsio, bet ir patyriminės sąveikos su aplinka vieta. Papildomai projekte numatomos mažosios pirtys prie vandens, kurios suteikia galimybę lankytojams patirti įvairialypį poilsį visais metų laikais.
4.2. Funkcinis teritorijos zonavimas
Projektuojama teritorija suskirstyta į penkias funkcines zonas, atspindinčias skirtingus žmogaus sąveikos su gamta aspektus – nuo aktyvaus judėjimo iki tylos, jutiminio patyrimo bei ekologinės apsaugos. Zonavimas suplanuotas taip, kad erdvės natūraliai pereitų viena į kitą, o takų tinklas užtikrintų patogų judėjimą visoje teritorijoje (4.1. pav.).
Judesio zona – Gyvoji tėkmė
Jutiminė zona – Pojūčių tėkmė
Poilsio ir saulės zona – Šilumos ir šviesos tėkmė
Ramybės ir apmąstymo zona – Tylos tėkmė
Natūralių buveinių zona - Gamtos tėkmė
4.1. pav. Funkcinio zonavimo schema
Judėjimo zona – arčiausiai pagrindinio tako esanti erdvė, kurioje numatoma įrengti vaikų žaidimų aikšteles su edukaciniais ir aktyvaus žaidimo įrenginiais. Žaidimų įrenginiai išsiskiria tuo, kad juose integruoti žaidimo su vandeniu elementai, kas suteikia vaikams galimybę aktyviai tyrinėti vandens savybes. Vyresnio amžiaus vaikams suplanuota atskira žaidimų aikštelė, kurioje numatyti įrenginiai, skatinantys fizinį aktyvumą, lavinantys pusiausvyrą ir kūrybiškumą.
Jutiminė zona išsidėsto šalia upės, kur girdisi vandens tekėjimo garsas ir atsiveria vaizdas į krantą. Čia planuojamas takas su tekančiu vandeniu, skirtas jutiminiam patyrimui – vaikščiojimui basomis, atsipalaidavimui ir sąlyčiui su gamta. Taip pat įrengiama smėlio ir vandens laboratorija –erdvė vaikams ir šeimoms, kur galima eksperimentuoti su natūraliomis medžiagomis, lavinti pojūčius, kūrybiškumą ir susipažinti su gamta Šioje zonoje taip pat gali būti įrengtos interaktyvios gamtos pažinimo priemonės – akmenų, šakų, kankorėžių paviršiųtakeliai, skatinantys pažinti aplinką per lytėjimą, klausą ir regėjimą.
Poilsio zona – įrengiama atviroje, saulėtoje vietoje, su atsiveriančiu vaizdų į upę. Prie vandens planuojama medinė terasa, kur lankytojai galės degintis, skaityti ar tiesiog mėgautis ramybe.
Greta terasos suplanuota natūralios pievos erdvė, kurioje galima gulinėti, bendrauti ilsintis ant pledo Ramybės zona – suplanuota pavėsyje, prie jau esamų ir naujai projektuojamų medžių, toliau nuo pagrindinių judėjimo srautų. Šlaite numatytos platformos, kurios išdėstytos taip, kad lankytojai galėtų patogiai prisėsti, o prireikus, pasislėpti nuo lietaus nedidelėje stoginėje. Dar viena ramybės
zona išdėstyta arčiau upės, kur numatoma pastatyti pavienius gultus, pritaikytus gulėjimui, upės stebėjimui ar tiesiog buvimui gamtoje su vaizdu į vandenį.
Natūralių buveinių zona – teritorija, kurioje siekiama išsaugoti esamas natūralias pievas ir buveines. Šiuo metu šie plotai pasižymi skurdžia biologine įvairove dėl dažno šienavimo. Siekiant atkurti ekologinę pusiausvyrą, siūloma vietinę bioįvairovę papildyti augalais, įvairesnėmis rūšimis, įkurti natūralias buveines vabzdžiams ir paukščiams (pvz., vabzdžių viešbučiai, paukščių inkilai). Visos zonos sujungtos takų sistema,leidžiančia patogiai judėti visoje teritorijoje ir pasirinkti norimą veiklą pagal nuotaiką ar poreikį.
4.3. Takų ir prieigų sprendiniai
Prieigos į projektuojamą parką numatytos iš Jonavos gatvės. Pagrindiniai įėjimai suprojektuoti taip, kad būtų patogūs pėstiesiems ir dviratininkams. Vienas iš pagrindinių įėjimų suplanuotas ties teritorijos viduriu – čia, dėl reljefo ypatumų, projektuojami laipteliai nuo Jonavos gatvės šlaito.
Svarbi jungtis – dviračių takas, kuris eina per visą planuojamą teritoriją ir jungia Kauno senamiestį su kitomis miesto dalimis. Atsižvelgiant į planuojamą pėsčiųjų tilto statybą, esama tako trasa koreguojama – dalisjospanaikinamadėl nepakankamoaukščiopotiltu,onaujaatkarpa perkelta į tinkamesnę vietą.Tako dangainumatytasasfaltas–patogus,saugusirsklandųjudėjimą užtikrinantis paviršius. Išlaikomas esamas tako plotis – 3,1 metro, tačiau papildomai rekomenduojama atlikti horizontalųjį ženklinimą, nurodant, kad takas skirtas tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems, nes šiuo metu tokio ženklinimo nėra.
Lankytojų judėjimui vidinėje teritorijos dalyje formuojama vientisa pėsčiųjų takų sistema. Ji projektuojama taip, kad sujungtų visas penkias funkcines zonas. Takų maršrutai suplanuoti organiškai, pritaikant jų kryptis prie esamo reljefo, natūralios augalijos ir numatytų veiklų.
Projektuojami pėsčiųjų takai – 2 metrų pločio. Tai optimalus sprendimas, leidžiantis patogiai judėti tiek pavieniams lankytojams, tiek grupėms. Takų dangai parinkta šviesiai pilka 5–8 mm frakcijos granito skalda – natūrali ir estetiška medžiaga, deranti su aplinkos koloritu.
4.2. pav. Skalda su rišikliu (nuotraukos šaltinis: https://www.instagram.com/p/DIUFwYpO5Xk/?img_index=1 )
Dangos sutvirtinimui ir paprastesnei priežiūrai rekomenduojama naudoti skaldos rišiklį (4.2. pav.). Toks paviršius yra pralaidus, todėl padeda išvengti paviršinio vandens kaupimosi bei prisideda prie lietaus vandens valdymo. Takų bortams naudojamas corten plienas, kuris yra ilgaamžis, suteikia tvarkingą, bet neperkrautą takų struktūrą ir vizualiai dera prie gamtinio kraštovaizdžio.
4.4. Mažosios architektūros elementai
Projektuojamoje teritorijoje didelis dėmesys skiriamas mažosios architektūros elementų integracijai į natūralią aplinką. Jie ne tik papildo bendrąją erdvės estetiką, bet ir padeda formuoti patogią, funkcionalią bei įvairioms visuomenės grupėms pritaikytą aplinką.
Parke projektuojamos dvi pagrindinės terasos, kurios atlieka skirtingas funkcijas ir papildo bendrą erdvinę struktūrą. Pirmoji terasa įrengiama šlaite prie Jonavos gatvės – ji skirta trumpam poilsiui ir atlieka stoginės funkciją,saugančią nuo lietaus ar saulės. Ateityje, kai bus sutvarkytasgreta esantis Lituanica kvartalas ir jame įsikurs viešojo maitinimo įstaigos, ši terasa galės būti naudojama kaip lauko kavinė.
Antroji terasa planuojama poilsio zonoje, prie pat vandens. Ji bus suformuota iš ilgaamžių, termiškai apdorotų ir aplinkos poveikiui atsparių medienos lentų. Konstrukcija projektuojama pakopomis – toks sprendimas leidžia natūraliai prisitaikyti prie esamo reljefo ir sukuria skirtingo aukščio erdves sėdėjimui, deginimuisi ar tiesiog ramiam aplinkos stebėjimui. Terasa tampa universalia vieta tiek individualiam atsipalaidavimui, tiek nedideliems bendruomeniniams susitikimams, suteikdama galimybę lankytojams mėgautis buvimu šalia vandens
Šalia poilsio terasos numatoma įrengti mažas, modulinės konstrukcijos pirteles (4.3.pav.), kurios praturtins lankytojų rekreacinę patirtį ir leis parką naudoti ištisus metus, ypač šaltuoju sezonu. Šios pirtys gali būti mobilios – esant poreikiui jos perkeliamos į kitas miesto viešąsias erdves,
prisitaikant prie renginių ar sezoninių veiklų. Tai itin aktualu potvynių metu, kai žemesnės pakrantės vietos tampa neprieinamos – mobilumas leidžia išvengti žalos įrenginiams ir išlaikyti jų funkcionalumą. Šis sprendimas ne tik suteikia papildomą funkciją parkui, bet ir skatina inovatyvų bei lanksčiai naudojamą viešosios erdvės modelį.
4.3. pav. Mini pirtelė (https://ainara.eu/modulines-pirtis/ainara-ab-modelis / )
Judesio zonoje numatyti inovatyvūs žaidimų įrenginiai skirtingo amžiaus vaikams. Mažesniems vaikams (nuo 2 metų) parinkti žaidimų kompleksai su integruotais žaidimo su vandeniu elementais – čia vanduo teka per lovelius, ratus ir siurblius, taip skatinama vaikų jutiminė patirtis bei pažinimo funkcija (4.4. pav. ir 4.5. pav.). Šie įrenginiai lavina vaikų smulkiąją motoriką, mąstymą ir socialinius įgūdžius, per žaidimus suteikia galimybę pajusti vandens savybes
4.4. , 4.5. pav. Vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai su vandeniu (https://kaiserkuehne.com/product-category/water-play-structures/?lang=en
Vyresnio amžiaus vaikams (nuo 6 metų) planuojamas laipiojimo ir balansavimo įrenginių kompleksas (4.6. pav.), kuris ugdo fizinį aktyvumą, koordinaciją ir pasitikėjimą savimi.
4.6. pav. Laipiojimo ir balanso žaidimų kompleksas (https://kaiser-kuehne.com/product-category/actio-3/?lang=en )
Vienas pagrindinių parko akcentų – smėlio ir vandens žaidimų erdvė, pavadinta smėlio ir vandens laboratorija. Čia įrengiama mechaninė pompa, latakai, rezervuarai, sraigtai ir kiti elementai, leidžiantys vaikams eksperimentuoti su vandeniu ir smėliu. Šios priemonės skatina vaikų kūrybiškumą, lavina pojūčius, yra pritaikytos tiek individualiems, tiek grupiniams žaidimams Žaidimų aplinka pritaikyta prie natūralaus reljefo, pasiūlyti sprendimai užtikrina saugų vaikų judėjimą. Žemiau pateiktos iliustracijos (4.7 pav., 4.8 pav. , 4.9. pav.) vizualizuoja galimus šios zonos įgyvendinimo sprendinius.
Jutiminėje zonoje planuojamas tekančio vandens takas, kuriuo lankytojai galės vaikščioti basomis ir vėsiame vandenyje pailsinti kojas bei atsipalaiduoti. Ši erdvė imituoja tekančią upę, todėl yra artima gamtai, stiprina lytėjimo pojūčius. Rekomenduojama tako vagą formuoti iš natūralaus akmens, pavyzdžiui, iš šlifuotų granito plokščių arba iš neslidaus šlifuoto betono. Medžiagos yra natūralios, pasižymi ilgaamžiškumu, yra atsparios aplinkos poveikiui. Abu sprendimas būtų saugus basoms kojoms, yra estetiški ir dera su natūralia aplinka.
Takas būtų šiek tiek įgilinta, kad vanduo natūraliai cirkuliuotų ir leistų susidaryti vientisai srovei. Vanduo tiekiamas iš Neries upės, naudojant siurblį, o tekėdamas taku jis grįžta atgal į upę –taip sukuriama natūrali, atvira cirkuliacijos sistema, nereikalaujanti sudėtingo filtravimo ir išlaikanti ryšį su natūraliu vandens šaltiniu.
Žemiau pateiktos nuotraukos (4.10 pav. ir 4.11. pav.) iliustruoja sprendimo įgyvendinimo galimybes.
4.7. pav., 4.8. pav., 4.9. pav. Vandens ir smėlio laboratorija. (nuotraukų šaltinis: https://uk.pinterest.com/ )
Ramybės zonoje planuojama įrengti pavienius gultus – tiek pavėsyje tarp medžių, tiek saulėtoje pievoje. Pasirinkti City Design gamintojo BOJON modelio gultai (4.12. pav.) yra ergonomiškosformos, pagaminti išmedžioirmetalo derinio,pritaikyti patogiam poilsiui bei vizualiai dera su natūralia aplinka. Jie išdėstomi taip, kad būtų galima užtikrinti privatumą ir galimybę stebėti aplinką bei tekančią upę. Taip pat planuojama įrengti specialaus dizaino suoliukus su stalais ir integruotu gaubtu pavėsiui (4.13.pav.) – taip bus kuriama jauki mikroerdvė, tinkanti poilsiui, bendravimui ar ramiam darbui gamtoje.
4.12. pav. City design gamintojo gultai BOJON ( https://citydesign.it/product/bojon/?lang=en )
4.13. pav. City design gamintojo suoliukai CISON CONTEA C (https://citydesign.it/product/cison-contea-c-cr/?lang=en)
Prie pėsčiųjų takų ir vaikų žaidimųaikštelių numatoma įrengti Streetpark gamintojo NISHA modelio suoliukus (4.14 pav.), kurie išsiskiria ergonomišku dizainu, patvarumu ir vizualine derme su natūralia aplinka. Suoliukai skirti patogiai ilsėtis šeimoms ar pavieniams lankytojams. Greta jų planuojama įrengti to paties gamintojo BAS modelio šiukšliadėžes (4.15 pav.), kurios atitinka šiuolaikinius estetikos ir funkcionalumo standartus bei padeda palaikyti teritorijos švarą.
4.14 pav., 4.15 pav. Streetpark gamintojo NISHA suoliukai ir BAS šiukšliadėžės (https://www.streetpark.eu/en/ )
Dviračių parkavimo aikštelėje numatoma įrengti Streetpark gamintojo VELONE modelio stovus (4.16. pav.). Stovai yra pritaikyti viešosioms erdvėms, pasižymi moderniu dizainu, užtikrina patogų ir saugų dviračių tvirtinimą Šalia dviračių stovų planuojama įrengti dviračių remonto ir elektrinių dviračių įkrovimo stotelę. Numatyta, kad stotelėje būtų pagrindiniai remonto įrankiai, oro pompa ir elektros jungtys, bus galima patikrinti dviračio techninę būklę ar įkrauti akumuliatorių, –tai padidins parko funkcionalumą ir patrauklumą dviratininkams.
4.5. Esamų želdinių tvarkymas ir augalų asortimento parinkimas
Šiuometuteritorijoje dominuojainvaziniai uosialapiai klevai (Acer negundo L.). Šiųmedžių plitimas yra agresyvus, kelia grėsmę vietinėms augalų rūšims bei natūralioms buveinėms. Be to, uosialapiai klevai gausiai žydi, į aplinką skleidžia daug žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas. Atlikus augalų inventorizaciją pastebėta daug pažeistų, pasvirusių, turinčių sausų šakų medžių. Todėl projekte siūloma invazinius augalus šalinti, juos keičiant vertingesnėmis medžių rūšimis, kurios ne tik estetiškai praturtins kraštovaizdį, bet ir prisidės prie natūralios ekosistemos atkūrimo. Medžių šalinimas bus atliekamas per kelis etapus
Be invazinių rūšių, teritorijoje auga ir pavieniai vertingi vietinių rūšių medžiai. Atlikus inventorizaciją pastebėta, kad dalis šių medžių yra sveiki ir gerai prisitaikę prie aplinkos sąlygų, tačiau kai kurių medžių šakos yra nudžiūvusios, pažeistos puvinių, keliančios pavojų Dėl ekologinės ir vizualinės vertės vietines medžių rūšis yra siekiama išsaugoti. Brandžių medžių ilgaamžiškumui ir saugumui užtikrinti rekomenduojama atlikti sanitarinį ir formuojamąjį genėjimą – pašalinti tik sausas šakas, išsaugant natūralų medžių siluetą. Tokia priežiūra padidinsestetinę želdiniųvertę,prisidėsprie parko ekologinių tikslų ir užtikrins saugią aplinką lankytojams.
Svarbi želdinių tvarkymo dalis – natūralių pievų atkūrimas. Šiuo metu teritorijoje vyrauja nuskurdę žolynai, kurie yra netekę ekologinės vertės dėl per dažno šienavimo. Projekte siūloma pradėti pievų atkūrimo procesą, jas užsėjant vietinių rūšių sėklų mišiniais Rekomenduojama naudoti
pievinės miglės (Poa pratensis), kraujažolės (Achillea millefolium), gailio (Galium verum), šilagėlės (Pulsatilla pratensis), raudonojo dobilo (Trifolium pratense), taip pat įvairių varpinių žolių sėklas. Šios rūšys yra tinkamos drėgnų paupių buveinėms, stiprina dirvožemio struktūrą, sudaro palankią terpę vabzdžiams bei smulkiesiems gyvūnams.
Tankiai urbanizuotose teritorijose lieka vis mažiau natūralaus grunto paviršiaus, todėl natūralių pievų atkūrimas yra ekologiškas sprendimas miesto karščio salų mažinimui Natūralias pievasrekomenduojama šienauti tik1–2kartuspersezoną,o dalį teritorijospalikti visiškai nešienautą – taip bus užtikrinta pievų ekologinė vertė. Tokia priežiūra ne tik palaiko vietinių rūšių įvairovę, bet ir kuria estetiškai patrauklų, sezonų kaitą atspindintį kraštovaizdį, kuris gali tapti vertinga edukacine erdve miesto gyventojams.
Nauji želdiniai parenkami ne tik pagal estetinius, bet ir pagal ekologinius kriterijus –siekiama, kad jie atliktų svarbias funkcijas: teiktų pavėsį, gerintų oro kokybę, slopintų triukšmą, pritrauktų vabzdžius apdulkintojus bei kurtų sąlygas natūralių buveinių plėtrai. Projektuojamos augalų grupės sudaromos atsižvelgiant į jų augimo formą, aukštį ir sezoninius pokyčius, kad būtų sukurta vizualiai dinamiška, tačiau darniai gamtinėje aplinkoje įsiliejanti želdynų struktūra.
Teritorijoje siūloma sodinti kraštovaizdžiui tinkamas vertingas augalų rūšis (2 lentelė). Parinktos sedulos (Cornus sericea ‘Flaviramea’, ‘Kelseyi’) pasižymi ryškiomis gelsvomis ir raudonomis šakelėmis, kurios išlieka dekoratyvios net ir žiemą, o beržai (Betula pendula ‘Tristis’) su savo baltais kamienais suteikia struktūrinio išraiškingumo visais metų laikais. Šie augalai vizualiai praturtina aplinką ir atlieka svarbias ekologines funkcijas – sukuria pavėsį, gerina oro kokybę bei padeda kurti natūralias buveines vabzdžiams, paukščiams ir kitiems smulkiesiems organizmams.
Visi parinkti augalai pritaikyti vietos gamtinėms sąlygoms – jie gerai auga drėgname dirvožemyje, pakenčia temperatūrų svyravimus ir gerai toleruoja potvynius, todėl tinkami sodinti pakrantės teritorijose.
2 lentelė. Projektuojami sumedėję augalai
Eil. nr. Lietuviškas augalo pavadinimas Lotyniškas augalo pavadinimas Kiekis vnt.
Projekte numatoma įrengti natūralistinio stiliaus gėlynus, kurie papildytų esamus želdinius ir taip prisidėtųprie biologinėsįvairovėskūrimo.Siūlomasodintižydinčiusdaugiamečiusir varpinius augalus (3 lentelė), kurie savo natūralia išvaizda ir ekologinėmis savybėmis dera prie aplinkos.
Parinktos rūšys pasižymi ilgu dekoratyvumu, gerai auga drėgname dirvožemyje, yra prisitaikę prie teritorijoje būdingų klimato sąlygų, nereikalauja daug priežiūros.
Iš žydinčių augalų siūloma žiognagė (Geum rivale 'Pretticoats Peach'), bergenija (Bergenia cordifolia 'Bressingham Ruby') ir rasakila (Alchemilla mollis 'Thriller') – šie augalai pasižymi dekoratyviaisžiedais ir lapais, tinka sodinti gėlynopakraščiuose.Taippat į siūlomųgėliųasortimentą
įtrauktas kemeras (Eupatorium cannabinum), kuris ypač mėgstamas vabzdžių apdulkintojų
Varpiniai žoliniai augalai, tokie kaip melvenė (Molinia arundinacea 'Skyracer') ir viksvos (Carex elata 'Aurea', Carex grayi), suteikia struktūros, lengvumo ir judesio pojūtį gėlynuose.
3 lentelė. Gėlyno augalų asortimentas
Eil.
Nr. Lietuviškas augalo pavadinimas Lotyniškas augalo pavadinimas Augalo aukštis, cm
Kuriant darnios ir išmanios viešosios erdvės projektą, vienas iš tikslų – pritaikyti modernias technologijas, kurios prisidėtų prie tvarių sprendimų įgyvendinimo.
Rekomenduojama parke įrengti išmanų LED apšvietimą ir įdiegti apšvietimo valdymo sistemą, kuri užtikrina automatinį ir pusiau automatinį apšvietimo valdymą, pritaikytą lankytojų srautams ir paros laikui. Ši sistema padeda optimizuoti energijos suvartojimą ir prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo.
Teritorijoje planuojama elektrinių dviračių pakrovimo stotelė ir dviračių remonto stotelė su pagrindiniaisįrankiaisbei oropompa – taipadidinspatogumą dviratininkamsirskatinstvarų judumą.
Taip pat numatyta įrengti viešąjį „sauso“ tipo tualetą, kuriam nereikia vandens, elektros, chemijos produktų ar kitų papildomų resursų. Tualetą paprasta sumontuoti, jis nereikalauja sudėtingos priežiūros, todėl užtikrina patogų ir aplinkai draugišką sprendimą, kuris prisideda prie tvarios miesto infrastruktūros kūrimo.
5. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO EIGA
Projekto įgyvendinimą siūloma atlikti etapais, užtikrinant sklandžią darbųeigą, kuomažesnį poveikį gamtinei aplinkai ir efektyvų išteklių panaudojimą. Dėl vietovės jautrumo (NATURA 2000 teritorija, kultūros paveldo apsaugos zona, potvynių grėsmė), ypatingas dėmesys skiriamas paruošiamiesiems ir gamtą tausojantiems sprendimams.
I etapas – teritorijos paruošimas ir esamos būklės sutvarkymas
Šiame etape numatomas invazinių rūšių, pirmiausia 30 vnt. uosialapių klevų (Acer negundo L ), šalinimas, sausuoliųkirtimasbei nudžiūvusiųšakų genėjimas.Taip pat pašalinamosnetvarkingos ar pavojingos infrastruktūros liekanos, įvertinamas reljefas, atliekami gruntiniai ir inžineriniai tyrimai. Esami vertingi medžiai apsaugomi specialiomis priemonėmis, kad nebūtų pažeisti vykdant darbus.
II etapas – infrastruktūros įrengimas
Įrengiami pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių takai, formuojamos prieigos, sumontuojami takų bortai ir danga, vaikų žaidimo aikštelės ir jų danga. Įrengiamos apšvietimo komunikacijos, vandens surinkimo ir nutekėjimo sistemos, paruošiamos vietos mažajai architektūrai ir želdiniams.
III etapas – mažosios architektūros ir viešųjų erdvių elementų įrengimas
IV etapas – želdinių sodinimas ir ekologinių sprendinių įgyvendinimas
Sodinami nauji vietinei ekosistemai tinkami medžiai, krūmai ir žoliniai augalai, o natūralių pievų plotai pertvarkomi siekiant padidinti biologinę įvairovę. Pievų atkūrimo metu įterpiami drėgnoms paupių sąlygoms pritaikyti vietinių rūšių augalų sėklų mišiniai. Jų priežiūrai taikomas ekstensyvus šienavimas – 1–2 kartus per sezoną, paliekant dalį teritorijos neliestą visus metus, taip sudarant sąlygas veistis vabzdžiams, paukščiams ir smulkiesiems gyvūnams. Be to, įrengiami ekologiniai elementai: vabzdžių viešbučiai, paukščių lizdavietės ir akmenų krūvos, kurios padeda formuoti tvarų miesto pakrantės kraštovaizdį.
V etapas – priežiūros ir naudojimo plano parengimas
Paruošiamas teritorijos naudojimo ir priežiūros grafikas. Jame numatomos sezoniškumui pritaikytos priežiūros priemonės, pvz., mažųjų pirčių išmontavimas potvynių laikotarpiu, reguliarus želdinių ir gėlynų atnaujinimas, takų bei įrenginių priežiūra. Taip pat rekomenduojama organizuoti edukacinius renginius bendruomenėms, skatinant viešosios erdvės tausojimą.
Įgyvendinus pagrindinį projekto tikslą – sukurti daugiafunkcinę, gamtai artimą ir įvairioms visuomenės grupėms patrauklią viešąją erdvę – tolimesniuose etapuose rekomenduojama nuosekliai tvarkyti esamą augaliją. Laikui bėgant, siūloma palaipsniui šalinti šiuo metu teritorijoje
dominuojančius invazinius uosialapius klevus (Acer negundo L.), kurie daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Vietoje jų sodinti ekologiškai vertingus, prie vietos sąlygų prisitaikiusius ir estetiškai patrauklius želdinius Šie sprendiniai padės palaikyti kraštovaizdžio darną,didins ekologinį stabilumą ir prisidės prie natūralių buveinių atkūrimo.
6. PARTNERIŲ PRODUKTAI
BETONO MOZAIKA
Parke projektuojamų takų dangai pasirinkta granito skalda. Rekomenduojama ją sutvirtinti skaldos surišėju ROMPOXPROFI-DECO. Surišti akmens skaldos grindiniai yra pralaidūs vandeniui ir lengvai prižiūrimi.
TIKKURILA
Visos parke projektuojamos medinės konstrukcijos, terasos, suolai ir kiti iš medžio pagaminti elementai impregnuojami lauko medienos alyva Tikkurila Valtti Plus Wood Oil. Ši alyva pasirinkta dėl savo apsauginių savybių – ji padeda išsaugoti medienos natūralų grožį, apsaugo nuo drėgmės, UV spindulių, pelėsio bei išblukimo. Reguliarus medienos alyvavimas užtikrins ilgalaikį konstrukcijų tarnavimą ir išlaikys estetinį vaizdą įvairiomis klimato sąlygomis.
LUCIDUS TECHNO
Apšvietimo sprendimams pasirinkti „Lorelux“ gamintojo „Olimpia“ modelio šviestuvai, kurie užtikrina aukštą šviesos kokybę, estetišką dizainą ir mažas energijos sąnaudas.
Parko apšvietimo projektavimas ir apšvietimo valdymo sistema pasirinkta iš LUCIDUS TECHNO.
Rekomenduojama įdiegti apšvietimo valdymo sistemą pritaikytą lankytojų srautams ir paros laikui, ji optimizuoja energijos suvartojimą ir prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo.
STABILUS BALTIC
SCHOMBURG
ACORIS
Projektuojamoje teritorijoje dviračių tako ženklinimui numatyta
Stabilus Baltic paslaugos.
BIPA
Betoninių konstrukcijų apsaugai ir ilgaamžiškumui užtikrinti rekomenduojama naudoti Schomburg produkciją.
PatogiampirčiųnaudojimuisinumatytaįdiegtiACORISpaslaugų rezervavimo, atsiskaitymo ir valdymo sistemą.
• Sudaro galimybę klientams užsakyti pramogas pagal norimą laiką (tenisas, spa, dviračiai, sporto centras);
• Kontroliuoja klientų patekimą į patalpas, patekimą suplanuotu laiku, taip užtikrinant saugią aplinką.
Mažosios architektūros elementai: City Design gamintojo:
BOJON modelio gultai
CISON-CONTEA modelio suoliukai su stalu
Kaiser-Kuehne gamintojo vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai
Streetpark gamintojo NISHA modelio suoliukai
VELONE modelio dviračių stovai
„Sausas“ lauko viešasis tualetas
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Atlikus literatūros analizę išsiaiškinta, kad darnių viešųjų erdvių kūrimui būtini gamtos išteklius tausojantys, socialiai atsakingi ir estetiškai vertingi sprendimai
2. Įvertinus teritorijos esamą situaciją nustatyta, kad pakrantės teritorija ties P. Vileišio turi rekreacinį potencialą, tačiau trūksta aiškaus funkcinio zonavimo, patogių prieigų ir veikloms tinkamos infrastruktūros.
3. Išanalizavus gretimybes, vietos specifiką ir lankytojų poreikius, pasiūlytas funkcinis zonavimas, pagal kurį teritorija suskirstyta į penkias zonas - judesio, pojūčių, poilsio, tylos ir gamtinę. Šios zonos atitinka skirtingus lankytojų poreikius bei prisideda prie ekologinių buveinių išsaugojimo.
4. Įvertinus esamą infrastruktūrą, buvo suplanuoti papildomi pėsčiųjų takai, kurie pagerina judėjimą teritorijoje. Dėl planuojamo statyti pėsčiųjų tilto, perkelta dalis dviračių tako trasos. Numatytos poilsio vietos ir mažosios architektūros elementai.
5. Išanalizavus vietovės gamtines ir klimatines sąlygas bei atlikus esamų augalų inventorizaciją, numatytas invazinių medžių (Acer negundo) šalinimas ir naujų, vietinei ekosistemai tinkamų želdinių sodinimas, siekiant stiprinti biologinę įvairovę ir kurti palankų mikroklimatą.
6. Parengtas projekto įgyvendinimo etapų planas, numatant tvarius gamtosauginius sprendimus – invazinių augalų rūšių šalinimą, vietinių augalų sodinimą, natūralių pievų atkūrimą ir jų ekstensyvią priežiūrą.
Pasiūlymai:
1. Siekiant ilgalaikės ekologinės pusiausvyros, rekomenduojama tęsti invazinių rūšių šalinimą etapais ir nuosekliai įveisti vietinius, klimato sąlygoms tinkamus augalus.
2. Rekomenduojama taikyti ekstensyvią pievų priežiūrą – šienauti ne dažniau kaip 1–2 kartus per sezoną, paliekant dalį teritorijos nešienautą visą sezoną
3. Įgyvendinimo metu rekomenduojama bendradarbiauti su paveldosaugos ir aplinkosaugos institucijomis, kad sprendimai būtų tvarūs ir suderinti su saugomų teritorijų reikalavimais.
LITERATŪRA
1. BOOTH, Norman K.; HISS, James E. Residential Landscape Architecture: Design Process for the Private Residence. 6th ed. New Jersey: Prentice Hall, 2012. ISBN 978-0-13-2376198.
2. BROWN, C.; GRANT, M. Research for city practice. Cities & Health, 2023. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1080/23748834.2023.2221114 [žiūrėta 2025-03-09].
3. CARMONA, M. Principles for public space design, planning to do better. Urban Design International, 2019. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1057/s41289-018-0070-3 [žiūrėta 2025-03-09].
4. ČEPIONYTĖ, Giedrė; SANDERSON, Ramunė. Želdynų projektų rengimo metodika Vilnius: Ex Arte, 2015. ISBN 978-609-8010-32-9.
5. JENKS, Michael; JONES, Colin. Dimensions of the Sustainable City. London: Routledge, 2010. ISBN 978-0-415-46862-2.
6. LEHMANN, Steffen. Green Urbanism: Formulating a Series of Holistic Principles. Synthesis Lectures on Technology, Society and Culture, 2010. Prieiga per internetą: https://journals.openedition.org/sapiens/1057 [žiūrėta 2025-03-09].
7. POŠKUS, Artūras; SADAUSKIENĖ, Loreta. Medžių atsparumo kriterijai Lietuvos urbanizuotų teritorijų želdynams. Miestų želdynų formavimas, 2015, 1(12), p. 216–226.
Teisiniai ir oficialūs dokumentai
8. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Prieiga per internetą: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.222084
9. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. 2007 m. birželio 28 d., Nr. X-1241. Nauja suvestinė redakcija nuo 2024-11-01. Prieiga per internetą: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.301807/asr
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, 2009. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.217644/WPqyZkDuCy
11. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas. Prieiga per internetą: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/375a9c822af611edbf47f0036855e731
12. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklės. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.153823?jfwid=
Prieiga per internetą:
1. Europos Komisija. Green Infrastructure Enhancing Europe’s Natural Capital, 2013. Prieiga per internetą: https://environment.ec.europa.eu/topics/nature-and-biodiversity/greeninfrastructure_en [žiūrėta 2025-03-09].
2. UNESCO. Guidelines on Urban Landscapes. Prieiga per internetą: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000382801
3. Téoros. Journals on Landscape and Planning. Prieiga per internetą: https://journals.openedition.org/teoros/4070
11. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba: – https://api.meteo.lt/ – https://www.meteo.lt/app/uploads/2024/10/Klimato_atlasas_2023.pdf
12. ArcGIS žemėlapių peržiūros įrankis. Prieiga per internetą: https://www.arcgis.com/apps/mapviewer/index.html
13. Atviri surašymo duomenys – Statistikos departamentas. Prieiga per internetą: https://atviriduomenys-pi-ssva.hub.arcgis.com/apps/PI-SSVA::sura%C5%A1ymo-duomenys/explore
14. Aplinkos ministerija. Invazinių rūšių valdymas. Prieiga per internetą: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/invazines-rusys/invaziniu-krumu-irmedziu-naikinimas/
15. Kauno miesto bendrasis planas. Prieiga per internetą: https://maps.kaunas.lt/bp/
16. Statyba ir architektūra. Viešųjų erdvių projektai . ISSUU leidinys, 2024. Prieiga per internetą: https://issuu.com/statybairarchitektura/docs/sa_viesosios_erdves_2024_web
17. Planuoju – Statau. LR Aplinkos ministerijos platforma Prieiga per internetą: https://www.planuojustatau.lt/ Trimačio planavimo žemėlapis (3D). Prieiga per internetą: https://maps.planuojustatau.lt/map3d/tiiis_3d
