STUDENTAI: Miglė Ginaitytė, Martynas Stankevičius, Laura Pilkauskaitė
KATEGORIJA: /2.>1-2,0
SAVIVALDYBĖ, TERITORIJA: Trakų savivaldybė, Bernardinų kalva
METAI: ?@?A
Santrauka anglų kalba / Summary in English
1.
ĮVADAS
Objektas
Tikslas ir uždaviniai
Funkciniai sprendimai
2. SITUACIJOS ANALIZĖ
Esama situacija
Bernardinų vienuolyno istorija
Urbanistnė analizė Želdynai
Susisiekimas
3. ANALOGŲ STUDIJA
4. PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI
Architektūrinė idėja
Funkcijų schemos
Sklypo plano schema
Planai, fasadai, pjūviai
Rodikliai, konstrukcijos, tvarumas
Vizualizacijos
5. REKOMENDUOJAMŲ
SUMMARY IN ENGLISH
The Bernardinų Hill Cultural-Educatonal Centre is a sensitve architectural interventon set within the historic and natural landscape of Trakai, Lithuania. Located on a glacial hill once occupied by a 17th century Bernardine monastery, the project is entrely embedded underground to preserve the topography, visual integrity, and layered cultural memory of the site. The design seeks not to reconstruct the past but to reveal and respectully frame itwrapping around the surviving monastc cellars and reactvatng the site through a public program that serves both local residents and visitors.
Spatal Structure and Functonality
The interior layout is organized around a central entrance and informaton hub, from which three clear functonal zones extend: a café and staff/service wing for daily visitors, a transformable crafs centre for community and educatonal use, and a museum space embedded within the historical cellars.
The circulaton is barrier-free, allowing smooth movement across the complex without stairs. The plan prioritzes flexibility, intuitve orientaton, and the integraton of history into everyday cultural experience - creatng a spatal narratve that transitons from contemporary public actvity to introspectve historical reflecton.
Landscape and Sustainability
The outdoor design reinforces a low-impact approach: informal, curved pathways made of stone pavers and crushed gravel follow presumed historic routes and natural desire lines, while the restored monastery garden and linden alley reference geometric heritage paterns.
No fencing or steps are used, and access is made possible through the eastern slope. Sustainability measures include solar energy, rainwater harvestng, energy-efficient systems, EV charging points, and natve landscape plantng. The project’s core ambiton is to quietly actvate a protected landscape through meaningful public use - bridging heritage, community, and ecological awareness in a unified architectural response. FUNCTION
I Bernardinų vienuolyno kalvos renovacija
ĮVADAS
OBJEKTAS
Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir bernardinų vienuolyno griuvėsių teritorija yra projektniame darbe vystoma vietovė. Ji išsidėsčiusi Trakų pusiasalio pietnėje pusėje, aplink kurią supasi daugiabučiai, mokyklos bei sveikatos centras.
Rytnėje pusėje no objekto vyrauja Lukos ežeras, o Vakarinėje - Totoriškių.
Maždaug 1.7 km atstumu į Šiaurę nuo Bernardinų vienuolyno kalvos galima aptkt įžymiąją Trakų salos pilį.
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Pagrindinis projekto tkslas - subtliai ir pagarbiai integruot šiuolaikinę infrastruktūrą į istorinę Bernardinų kalvos teritoriją, išsaugant jos kraštovaizdžio integralumą bei istorinį tęstnumą. Atsižvelgiant į išskirtnį vietos kontekstą ir paveldosaugos aspektus, projektuojamas požeminis tūris, kuris nepažeidžia gamtnės ir urbanistnės kalvos kompozicijos, o kartu leidžia atkurt ir atvert buvusių vienuolyno rūsių struktūras. Projektas siekia aktualizuot nykstančią kultūrinę atmint, paverčiant ją veikiančiu edukaciniu ir bendruomeniniu centru, skirtu tek vietos gyventojams, tek miesto svečiams.
UŽDAVINIAI:
- Formuot architektūrą, kuri nenaikina istorinės struktūros, bet ją atskleidžia ir papildo;
- Atkurt ir pritaikyt išlikusius rūsius muziejinei ir kultūrinei funkcijai;
- Kurt daugiafunkcę infrastruktūrą;
- Užtkrint patogų, aiškų ir funkcionalų lankytojų ir personalo srautų organizavimą;
- Numatyt universalaus dizaino principus bei lankstumą įvairioms veikloms.
FUNKCINIAI SPRENDIMAI
Atsakant į užduot integruot daugiafunkcį centrą jautrioje istorinėje aplinkoje, esminiu architektūriniu sprendimu tapo požeminė struktūra. Ji leidžia išsaugot Bernardinų kalvos kraštovaizdžio siluetą ir išryškint istorinę vietos tapatybę, kartu atveriant išlikusius vienuolyno rūsius. Architektūra čia ne dominuoja, o sąmoningai pasitraukia į antrą planą, pabrėždama kultūrinį kontekstą.
Funkcinė programa apima edukacines ir kūrybines veiklas, orientuotas į vietos bendruomenę bei lankytojus. Lankstus amatų erdvių planavimas leidžia vykdyt dirbtuves, parodas ir kūrybinius užsiėmimus įvairaus amžiaus grupėms. Istoriniai rūsiai integruot kaip ekspozicinė erdvė - jie tampa tek muziejumi, tek autentška istorijos patyrimo dalimi. Įėjimo zona su informacijos centru ir kavine veikia kaip ryšio taškas tarp miesto ir objekto - ji aptarnauja tek turistų srautus, tek kasdienius lankytojus iš aplinkinių gyvenamųjų kvartalų. Administracinės ir darbuotojų erdvės suplanuotos kompaktškai, užtkrinant centro funkcionalumą be viešosios erdvės trikdymo.
SLUOKSNIAI I Bernardinų vienuolyno kalvos renovacija
SITUACIJOS ANALIZĖ
ESAMA SITUACIJA
Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir bernardinų vienuolyno griuvėsių teritorija - tankiausiai apgyvendintoje Trakų pusiasalio dalyje ir užima 23 728 m² ploto. Verta paminėt, kad ši vieta - kultūros vertybių registre, įregistruota 1992 m. turi regioninį reikšmingumą ir archeologinį, architektūrinį, istorinį bei memorialinį vertngųjų savybių pobūdį. Iki šių dienų ant Bernardinų kalvos yra išlikę tk vienuolyno pastato rytnio korpuso griuvėsiai - dvi mūrinės kolonos. Aplink šias liekanas dar aplinkui yra užsilike keli apleist garažo, prekybos paskirtes mūriniai sandeliukai.
Teritorijos vystymo režimas - renovacija. Šiuo metu Bernardinų kalvos teritorija yra apleista ir praradusi istorinę bei urbanistnę struktūrą. Trūksta susisiekimo infrastruktūros, erdvės neišnaudotos, teritorija atskirta nuo miesto. Rekonstrukcijos tkslas - ne tk fizinis atnaujinimas, bet ir istorinės tapatybės atkūrimas. Planuojama atskleist buvusio komplekso mastą ir prasmę. Taip siekiama sugrąžint kalvai jos kultūrinę bei sakralinę reikšmę.
I Bernardinų vienuolyno kalvos renovacija
BERNARDINŲ VIENUOLYNO ISTORIJA
1009 pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas
Bernardinų kalva – tai istorinė Trakų vieta, kurioje 1617 m. įsikūrė pranciškonai observantai (bernardinai). Ši vieta pirmą kartą paminėta dar 1495 m., kai pradėta statyt mūrinė Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčia. Nors jos statyba ilgainiui nutrūko, būtent ant šių pamatų XVII a. pradžioje įsikūrė vienuolynas. Per kelis šimtmečius čia susiformavo išplėtotas bažnyčios ir vienuolyno kompleksas, apėmęs sakralinę viršutnės kalvos dalį ir ūkinę zoną jos papėdėje. XVIII a. bernardinų ansamblis tapo svarbiu kultūros ir švietmo centru, turėjo vertngą biblioteką. XIX a. po sukilimų kompleksas buvo nacionalizuotas, paverstas kariniu objektu ir pamažu sunyko. Bažnyčia nugriauta 1880–1883 m., o vienuolynas galutnai sugriautas per Pirmąjį pasaulinį karą. Iki šių dienų išliko tk rytnio korpuso griuvėsiai – tai paskutniai materialūs šio reikšmingo istorinio sluoksnio ženklai. -'')./ Trakų gyvenvietė
1275 pastatoma Astkų-Viršulio pilis
1380 baigta pusiasalio pilis (1383 sugriaunama)
Trakų miestas
1409 baigta salos pilis
1409 Trakai gauna Magdeburgo teises
1275 - XIV a. pab. Astkų-Viršulio pilis
1522 baigta medinė bažnyčia ant Bernardinų kalno
1617
Trakuose
įsikuria
Bernardinų vienuoliai
1650 Trakai niokojami, pilys sugriautos
1775 baigtas mūrinis vienuolynas su rūsiais
1859 vienuolyno patalpos pritaikytos kalėjimui
1883 nugriauta vienuolyno bažnyčia 1915 nugriautas kalėjimas
URBANISTINĖ ANALIZĖ
Teritorijos padėts mieste
Bernardinų kalva yra pietnėje Trakų miesto dalyje - urbanistškai svarbioje teritorijoje, pasižyminčioje išskirtniu gamtniu ir kultūriniu potencialu. Ji įsikūrusi netoli Galvės ežero ir Trakų senamiesčio panoramos, todėl šios vietos vizualinis ryšys su aplinka yra vienas esminių architektūrinių aspektų, turinčių įtakos visam projektavimo procesui.
Topografiškai kalva išsiskiria kaip viena aukščiausių miesto reljefo vietų - jos geomorfologinė kilmė siekia paskutnį ledynmet, todėl paviršius natūraliai kalvotas, nelygus, su ryškiomis aukščių kaitomis. Toks reljefas lemia vizualinį dominavimą apylinkėse ir suteikia šiai vietai savotšką kraštovaizdžio vertkalų akcentą, kuris svarbus formuojant vizualinius ryšius ir orientyrus miesto masteliu.
Kraštovaizdžio požiūriu kalva yra integrali gamtnės aplinkos dalis - ji supama miškingų plotų, vizualiai susieta su vandens telkiniais ir atvira į miesto istorinį siluetą. Tai sąlygoja poreikį itn atsakingai vertnt bet kokią architektūrinę intervenciją, nes kalva veikia ne tk kaip fizinis taškas mieste, bet ir kaip kultūrinės atmintes vieta.
Istoriškai ši vieta buvo reikšminga, čia stovėjo bernardinų vienuolyno ansamblis, kurio fragmentai iki šiol išlikę požeminiuose sluoksniuose. Tai ne tk įprasmina kalvos reikšmę Trakų kultūrinėje raidoje, bet ir diktuoja ribas architektūriniam projektavimui – nauji sprendiniai čia turi būt kuriami dialoge su praeitmi, o ne ją užgožiant.
URBANISTINĖ ANALIZĖ
Teritorijos istorinės-urbanistnės raida
Tarpukariu Trakai buvo prijungt prie Lenkijos teritorijos ir tapo administraciniu bei kultūriniu provincijos centru. Nors tuo laikotarpiu miestas nepatyrė reikšmingos urbanistnės plėtros, buvo išlaikytas jo išskirtnis istorinės struktūros vientsumas. Gyvenamoji, sakralinė ir gamtnė aplinka formavo unikalų miestovaizdį, kuris tapo vienu svarbiausių Trakų tapatybės elementų. Istorinis paveldas, įskaitant Trakų pilį, senamiest bei vienuolynų kompleksus, ir toliau išliko dominuojančiu urbanistnės kompozicijos pagrindu.
Antrojo pasaulinio karo metu Trakai patyrė skaudžių pokyčių. Miestas nukentėjo nuo karinių veiksmų ir okupacijų, o ypatngą žalą miesto socialinei ir kultūrinei struktūrai padarė vietnės žydų bendruomenės sunaikinimas. Tai paliko gilų pėdsaką miesto identtete – buvo prarasta dalis Trakų kultūrinio daugiasluoksniškumo, kuris šimtmečius formavo miesto dvasią. Po karo, urbanistnė struktūra iš esmės nepakito, tačiau prarado dalį kultūrinės įvairovės ir gyvybingumo.
Sovietmečiu Trakai buvo perinterpretuot kaip kultūrinės reikšmės teritorija, skirta rekreacijai ir turizmui. Miestas nebuvo intensyviai urbanizuojamas, todėl išlaikė daug autentškų struktūrų ir vizualinių dominančių. Tai sudarė palankias sąlygas šiuolaikiniam paveldo interpretavimui ir architektūriniam aktualizavimui.
Istorinis reljefas, urbanistnė kompozicija ir vaizdiniai ryšiai išliko beveik nepažeist – tai retas atvejis Lietuvos urbanistniame kontekste.
URBANISTINĖ ANALIZĖ
Esama sklypų struktūra
Istorinė Trakų urbanistnė struktūra pasižymi išlaikytu gatvių tnklu, kuris nuo XIX a. beveik nepakito, tačiau užstatymo pobūdis per tą laiką kito iš esmės.
Ankstyvąsias laisvo plano sodybas su dideliais sklypais palaipsniui pakeitė tankesnis, vientsesnis užstatymas – ypač sovietmečiu, kai buvo pradėt statyt tpiniai daugiabučiai.Šie procesai lėmė sklypų fragmentaciją arba jų visai nelikimą, nes individualių ūkinių poreikių reikšmė sumažėjo, o miestas perėjo prie kolektyvinio urbanistnio modelio.
URBANISTINĖ ANALIZĖ
Gamtnės sąlygos
Trakų salų gamta yra itn įvairi ir vertnga dėl savo unikalios geografinės padėtes. Salas supantys ežerai – Galvės, Totoriškių, Bernardinų (Lukos) ir Skaisčio – sukuria išskirtnį kraštovaizdį ir palaiko turtngą vandens ekosistemą. Reljefas yra kalvotas, morėninės kilmės, su stačiais krantais ir švelniais nuolydžiais, susiformavusiais poledynmečio metu. Miškuose, dengiančiuose kai kurias salas, vyrauja pušynai, ąžuolynai ir mišrūs lapuočių medynai.
Gyventojų pasiskirstymas
Trakų didžiausia gyventojų koncentracija stebima centrinėje pusiasalio dalyje, kur vyrauja daugiaaukščiai butai bei tanki individualių namų statyba. Aplink ją matyt vidutnio tankumo zonos. Toliau nuo centro esančios teritorijos, ypač į rytus ir šiaurę, yra gerokai rečiau apgyvendintos. Pagal gyventojų skaičių analizę matosi didžiausias gyventojų tankumas šalia Bernardinų kalvos - pietnėje Trakų pusėje.
URBANISTINĖ ANALIZĖ
Susisiekimo sistema
Trakų mieste vyrauja pagrindinės istorinės gatvės nuo kurių išsišakoja šalutniai keliai, dviračių takai beveik neišvystyt o pėsčiųjų
takai išvystyt dalinai. Vandens transportas taip pat yra svarbus – ežeruose kursuoja pramoginiai laivai ir valtys, leidžiančios pasiekt Trakų salos pilį bei kitas apylinkes.
Dominuojants morfotpas
Mieste dominuoja trys pagrindiniai morfotpai: laisvo planavimo tpinis, sodybinis bei perimetrinis sodybinis užstatymai. Morfotpai pasiskirstę istoriškai. Pusiasalio šiaurinėje dalyje išlikę daugiau autentško - sodybinio perimetrinio užstatymo, o pietnėje dalyje matomas laisvo planavimo tpinis užstatymas. Pagal krantą į vakarus - išsidėstęs sodybinis perimetrinis užstatymas, labiau istorinis, o rytnėje pakrantės dalyje labiau dominuoja tesiog sodybinis užstatymas.
URBANISTINĖ ANALIZĖ
Esamų statnių vertnimas
Kadangi miesto šiaurinė dalis - labiausiai istoriškai išlikusi, toje dalyje ir galima rast daugiausia kultūros paveldo saugomų pastatų, didžioji dalis jų - sodybinis perimetrinis karaimų užstatymas, namo trumposiomis kraštnėmis į gatvę. Taip pat šalies mastu svarbus objektas - Trakų pilis. Sovietmečio nusiaubta dalis istoriškai mažiausiai išlikusi ir neturi jokio kultūros paveldo, išskyrus bernardinų kalvą. Iš to meto išskirt saugotni pastatai: kultūros namai bei restoranas “Nendrė”.
Kompoziciniai ypatumai
Mieste yra trys dominantės - Trakų pilis, Mergelės Marijos bažnyčia bei Dievo motnos gimimo cerkvė. Dažniausiai pasitaikants aukštngumas - 1-2 aukštų pastatai. Suniokotoje teritorijoje užstatymo aukštngumas pasikeičia iki 5-6 aukštų. Taip pat atsiveria labai daug panoramų bei vaizdų į gamtą ir kitas krantnes, pagrindiniai vaizdai būtų: nuo kultūros namų, į Trakų pilį.
URBANISTINĖ ANALIZĖ
Urbanistnių erdvių sistema
Trakuose dominuoja gatvės ir krantnės, kurios formuoja pagrindines viešąsias erdves. Krantnės turi didelį potencialą, tačiau dažnai nėra pakankamai pritaikytos viešajai veiklai. Mieste yra keletas sporto aikščių, tačiau jos yra privačios ir aptvertos, todėl trūksta viešai prieinamų sporto ir rekreacijos zonų.
Socialinio užsakymo vertnimas
Trakai aiškiai padalint į turistnę šiaurinę dalį ir gyvenamąją pietnę. Kasdienėms reikmėms svarbūs objektai – parduotuvės, mokyklos, daugiabučiai – išsidėstę pietnėje pusėje, kur susiformuoja gyventojų rajonas. Toks padalijimas užtkrina funkcionalumą, tačiau reikėtų gerint abiejų zonų tarpusavio ryšius ir viešųjų erdvių prieinamumą, siekiant stprint miesto socialinę darną.
URBANISTINĖ ANALIZĖ
Išvadinis brėžinys
Trakai turi išskirtnę geografiją - miestas įsikūręs pusiasalyje tarp ežerų, kurių kraštovaizdį vainikuoja Bernardinų kalnas, turints gilias istorines šaknis. Norint išlaikyt šį svarbų gamtos ir istorijos mazgą, būtna kurt architektūrą, kuri būtų jautriai susijusi su kalva ir jos papėde. Istoriją reikia ne užgožt nauju užstatymu, o ją pabrėžt, išlaikant atvirą ryšį su kraštovaizdžiu ir miesto kultūriniu paveldu.
Siekiant gerint ryšį tarp pietnės gyvenamosios dalies ir šiaurinės turistnės zonos, rekomenduojama įrengt naują turistnį sustojimo tašką tarp miesto stotes ir pagrindinio traukos objekto - Trakų salos pilies. Ši jungts skatntų sklandesnį judėjimą, sustprintų miesto vientsumą ir pagerintų lankytojų patrt.
Be to, aukščiausias Trakų taškas, Bernardinų kalnas, suteikia įspūdingus panoraminius vaizdus į ežerus, gamtą ir pilį. Šią vietą verta plėtot kaip svarbią viešąją erdvę ir vizualinį orientyrą, kuris padėtų dar labiau sustprint Trakų miesto identtetą ir skatntų tek gyventojų, tek turistų įsitraukimą į vietos kultūrą bei gamtą.
ŽELDYNAI
Bernardinų kalvoje ypatngas dėmesys skiriamas esamų želdinių tvarkymui ir istorinės žaliosios struktūros atkūrimui. Projekto metu bus atkuriama istorinė liepų alėja, vedusi prie Bernardinų vienuolyno, kuri tampa ne tk svarbiu kraštovaizdžio elementu, bet ir kultūriniu simboliu. Tvarkomi želdiniai pagerins kalvos ekologinę būklę, sukurs jaukias, patrauklias viešąsias erdves tek gyventojams, tek miesto svečiams. Tvarus želdynų tvarkymas padės išsaugot vietos biologinę įvairovę ir sustprint gamtos ryšį su istoriniu paveldu.
SUSISIEKIMAS
Siekiant užtkrint patogų ir sklandų susisiekimą su Bernardinų kalvos teritorija, projekte numatytos infrastruktūros priemonės, gerinančios pėsčiųjų ir dviračių takų tnklą. Planuojama sutvarkyt prieigas ir jungts tarp kalvos ir miesto centro, taip pat pagerint ryšį su miesto stotmi bei kitomis svarbiomis viešojo transporto arterijomis. Šie sprendimai leis lengviau pasiekt Bernardinų kalvą tek gyventojams, tek turistams, skatnant aktyvų ir tvarų judumą bei didinant viešųjų erdvių naudojimą.
ANALOGŲ STUDIJA
EKSTERJERO ANALOGAI
INTERJERO ANALOGAI
Projekte, kuriame derinamas šiuolaikinis architektūrinis požiūris su kultūros paveldo išsaugojimu, itn svarbu atsižvelgt į kontekstą, tek gamtnį, tek istorinį. Pasirenkant eksterjero sprendimus, orientuojamasi į tokius pavyzdžius, kurie geba subtliai integruots į aplinką, o ne konkuruot su esama struktūra. Tai leidžia išsaugot istorinių vietovių autentškumą ir kartu suteikt joms naują funkcionalumą bei gyvybingumą. Kultūros paveldo kontekste ypatngas dėmesys skiriamas medžiagų autentškumui ir jų interpretacijai šiuolaikinėmis priemonėmis. Eksterjero kompozicijos grindžiamos minimalizmo principu, kuris padeda išlaikyt pusiausvyrą tarp seno ir naujo, akcentuojant istorinių elementų svarbą ir jų dialogą su šiuolaikinėmis formomis. Šiame kontekste svarbu sukurt ne tk vizualinę harmoniją, bet ir sklandų funkcinį ryšį tarp naujų ir restauruojamų dalių. Taip pat projekto sprendimuose siekiama stprint ryšį tarp žmogaus ir aplinkos per viešųjų erdvių kūrimą, natūralios šviesos panaudojimą bei tvarias dizaino strategijas. Tokie eksterjero pavyzdžiai dažnai išsiskiria organiška integracija į kraštovaizdį, lankytojų patrčių įtraukimu ir pagarba tek gamtos, tek kultūros paveldo vertybėms. Tokiu būdu architektūra tampa ne tk statniu, bet ir gyvu, dinamišku kultūros tęstnumo simboliu.
SKLYPO ANALOGAI
Interjeruose, susijusiuose su kultūros paveldu, svarbu išlaikyt erdvių autentškumą, pabrėžiant istorines medžiagas ir detales, kartu pritaikant jas šiuolaikinėms funkcijoms ir komfortui. Minimalistnis požiūris leidžia išryškint esamą charakterį ir suteikia erdvėms švarų, ramų kontekstą, kuriame istorija gali atsiskleist natūraliai. Apšvietmo ir medžiagų parinktys orientuojamos į subtlų atmosferos kūrimą, kuris skatna lankytojų įsitraukimą ir gerina patrt, kartu užtkrinant erdvių ilgaamžiškumą ir prisitaikymą prie įvairių funkcijų.
Sklypo planavime esminis dėmesys skiriamas jautriam vietos istorinio, kultūrinio ir gamtnio konteksto išsaugojimui bei darniai integracijai į esamą urbanistnį audinį. Projektai, kurių analogai naudojami, remiasi ekologinio jautrumo principais, natūralių kraštovaizdžio elementų - medžių, reljefo, vandens telkiniųapsauga ir jų harmoningas įtraukimas į viešąsias erdves. Tokiu būdu sustprinamas vietos identtetas. Svarbus aspektas yra kultūros paveldo elementų subtli integracija per šiuolaikinius dizaino sprendimus, leidžiančius išlaikyt istorinių sluoksnių atpažįstamumą ir vertę, kartu suteikiant erdvėms šiuolaikišką funkcionalumą. Tokiu būdu paveldas tampa ne atskira zona ar praeites reliktu, o gyvu, aktyviu miesto sluoksniu.
EKSTERJERO ANALOGAI
Pasiūlymas įveiklint nuo ugnies išlikusius fasadus
Vieta - Los Andželas, JAV
Architektas - Finn Brandley
Projektas skirtas įamžint Palisades gaisro padarinius bei skatnt aplinkosauginį sąmoningumą.
Memorialo dizainas pasižymi minimalistne estetka ir simbolinėmis medžiagomis –naudojama sudegusi mediena bei betonas. Sudegusios medienos elementai primena gaisrą, o tvirtas betonas perteikia atsparumą ir atsinaujinimą.
Erdvės išplanavimas skatna lankytojus sustot ir apmąstyt ugnies poveikį kraštovaizdžiui bei bendruomenėms. Be to, memoriale integruotos pavėsinės ir informaciniai stendai, kuriuose pateikiama edukacinė medžiaga apie gaisrų ekologiją ir prevenciją. Tokiu būdu šis projektas tampa ne tk atmintes, bet ir mokymosi vieta.
Chichu meno muziejus
Vieta - Naoshima, Japonija
Architektai - Tadao Ando
Muziejus išsiskiria tuo, kad didžioji jo dalis yra po žeme, siekiant harmoningai įsiliet į gamtnę aplinką ir kuo mažiau trikdyt salos kraštovaizdį.
Muziejuje eksponuojami kelių žymių menininkų, tokių kaip Claude Monet, James Turrell ir Walter De Maria, darbai. Patalpų architektūra sukurta atsižvelgiant į kiekvieno kūrinio specifiką – pavyzdžiui, Monet tapybai skirta erdvė užpildyta natūralia šviesa, kad paveikslai būtų matomi skirtngose dienos šviesos variacijose.
Tadao Ando meistriškai naudoja betoną, šviesą ir šešėlius, kad sukurtų meditatyvią atmosferą, kurioje lankytojai gali patrt meną intymioje ir tylioje aplinkoje.
Danijos Maritme muziejus
Vieta - Helsingor, Danija
Architektai - Big builds
Projektas yra išskirtnis pavyzdys, kaip šiuolaikinė architektūra gali jautriai įsiliet į istorinį kontekstą ir sustprint kultūrinio paveldo reikšmę. Muziejus įsikūręs Elsinore mieste, šalia garsiosios Kronborgo pilies – vietos, siejamos su Šekspyro Hamletu ir turinčios istorinę reikšmę Danijos jūreivystės paveldui.
Viena ryškiausių šio muziejaus architektūrinių savybių – jo įkurdinimas buvusioje sausajame doke, kuris anksčiau buvo naudojamas laivų statybai ir remontui. Užuot statę muziejų ant žemės paviršiaus, architektai nusprendė išlaikyt originalų doką kaip pagrindinį elementą, o pastatą integruot į jo erdvę. Tai leido išsaugot vietos istorinę vertę ir išvengt vizualinio konflikto su šalia esančia pilimi.
Pavlovo archeologinis parkas
Vieta - Pavlovas, Čekija
Arch. studija - architektonická kancelář Radko Kvet
Pavlovo archeologinis parkas, įsikūręs Čekijoje, yra unikalus muziejus, skirtas priešistorės paveldui – seniausioms Europoje rastoms žmonių gyvenvietėms. Suprojektuotas Radko Květ
Architekt studijos, pastatas subtliai integruotas į kraštovaizdį, siekiant išsaugot archeologinių vietovių autentškumą.
Muziejus iš dalies įkastas į žemę, taip atkuria praeites žmonių gyvenimo būdą ir sumažina poveikį aplinkai. Jo betoninė struktūra primena uolienas ir natūraliai dera su aplinka, o pastato interjeras – minimalistnis, su švelniai apšviestomis ekspozicijomis, kurios pabrėžia iškastus radinius.
Tirpitz muziejus
Vieta - Blavand, Danija
Architektai - Big builds
Tirpitz muziejus sukurtas aplink Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių bunkerio struktūrą, kuri tapo pagrindine ekspozicijos dalimi.
Vietoje tradicinio muziejaus pastato architektai pasirinko subtlų sprendimą – didžioji muziejaus dalis yra įkasta po smėliu, paliekant matomus tk keturis įėjimus, kurie tarsi natūraliai išauga iš kraštovaizdžio. Tai ne tk padeda išsaugot kopų ekosistemą, bet ir kuria
simbolinį kontrastą tarp sunkaus betoninio bunkerio ir šiuolaikinės, atviros erdvės.
Viduje muziejus suskirstytas į kelias ekspozicines sales, kuriose pristatoma ne tk karo istorija, bet ir Vakarų Jutlandijos gamta bei vietos kultūra.
Parador of Alcalá de Henares
Vieta - Alcalá de Henares, Ispanija
Architektai - Aranguren & Gallegos Architects
Parador of Alcalá de Henares – viešbuts, išsiskiriants tuo, kad transformuoja XVII a. vienuolyną į modernią erdvę, išlaikydamas istorinę autentškumą ir pritaikydamas ją šiuolaikiniams poreikiams.
Viešbutyje išsaugot ir įkomponuot svarbiausi originalūs architektūriniai elementai, tokie kaip arkos ir vienuolyno sienos, kurios tapo neatsiejama viešųjų erdvių dalimi. Naujos konstrukcijos iš stklo ir plieno sukuria ryškų kontrastą su senosiomis mūro detalėmis. Buvusi koplyčia paversta pagrindine susitkimų erdve, o vidiniai kiemai buvo transformuot į atviras poilsio zonas su integruotais istoriniais fragmentais.
Rebirth of the Convent Saint-François
Vieta - Korsika, Prancūzija
Architektai - Amelia Tavella
Istorinis XVI a. vienuolynas buvo pritaikytas šiuolaikinėms reikmėms, išlaikant jo architektūrinį paveldą ir integruojant modernius elementus.
Šis viešbuts išsiskiria jautriu požiūriu į paveldą – išlikusios originalios sienos ir arkos tapo neatsiejama bendrųjų erdvių dalimi, o nauji tūriai buvo suprojektuot iš stklo, plieno ir natūralių medžiagų, sukuriant harmoningą dialogą tarp praeites ir dabartes.
Svarbi projekto dalis – buvusios koplyčios ir vienuolyno kiemų pertvarkymas į atviras viešąsias erdves. Kiekviena erdvė buvo suplanuota taip, kad atskleistų pirminę pastato dvasią ir tuo pačiu attktų šiuolaikinius standartus.
Kolumba Muziejus
Vieta - Kelnas, Vokietja
Architektai - Peter Zumthor
Originali Šv. Kolumbos bažnyčia, pastatyta Xa., buvo beveik visiškai sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą, išliko tk gotkinė arka ir kai kurie sienų fragmentai.
2007 m. Kelno arkivyskupija patkėjo Šveicarijos architektui Peteriui Zumthorui suprojektuot muziejų, kuris subtliai integruotų bažnyčios griuvėsius. Jo projektas sujungė skirtngų laikotarpių architektūrą, kurdamas harmoningą viduramžių, pokario ir šiuolaikinių elementų derinį. Perforuotas plytų fasadas buvo pastatytas ant išlikusių bažnyčios sienų, išlaikant natūralų ryšį tarp seno ir naujo. Koplyčia buvo išsaugota muziejaus viduje, tapdama dvasine pastato širdimi. Interjere neapdorotas bažnyčios akmuo dera su lygiomis betono sienomis ir subtliomis medienos detalėmis.
Place - Jordanijos dykuma, Jordanija
Architektas - Rasem Kamal
Architektas Rasem Kamal, bendradarbiaudamas su Oppenheim Architecture, sukūrė konceptualų požeminių būstų projektą Wadi Rum dykumoje. Ši vizija remiasi tradicine beduinų gyvenimo filosofija ir natūraliu kraštovaizdžio formavimu, kuriant erdves, įterptas į smiltainio uolas.
Projektas siekia minimaliai trikdyt gamtą – gyvenamosios erdvės yra iškaltos uolose, suteikiant pastogę nuo dykumos klimato ekstremumų, o natūrali šviesa ir vėdinimas užtkrinami per atviras ertmes ir angas.
Konceptas siūlo tvarią gyvenimo dykumoje alternatyvą, parodo, kaip architektūra gali prisitaikyt prie ekstremalių gamtnių sąlygų, išnaudodama kraštovaizdžio savybes vietoj invazinių statybų.
Wadi Rum šventovė
Ruesta reabilicatjos centras
Vieta - Urries, Ispanija
Architektai - Sebastan Arquitectos
Ruesta – apleistas viduramžių kaimas, esants palei Camino de Santago piligrimų kelią, o šio projekto tkslas – suteikt jam naują gyvenimą, išlaikant kultūrinį ir architektūrinį paveldą.
Reabilitacijos metu restauruot esami pastatai, išlaikant autentškas akmens sienas ir tradicinius konstrukcinius sprendimus. Modernios intervencijos – subtlios ir minimalios, naudojamos natūralios medžiagos, kurios dera su senąja architektūra, o naujos erdvės pritaikytos bendruomenės ir turistų reikmėms.
Shamalat Kultūros Centras
Vieta - Riadas, Saudo Arabija
Architektai - Syn Architects
Pastato pagrindą sudarė senas molinis namas. Projektas išsiskiria unikalia architektūrine vizija, kurioje harmoningai dera tradiciniai regiono statybos metodai ir šiuolaikiniai dizaino sprendimai. Išsaugant senąją molinio namo struktūrą, buvo integruotos modernios architektūrinės intervencijos, kurios sustprina istorinio ir šiuolaikinio dizaino dialogą. Natūralios medžiagos, tokios kaip akmuo ir mediena, padeda išlaikyt pastato ryšį su aplinka.
Shamalat Kultūros Centras šiandien veikia kaip bendruomenės susibūrimo vieta, kurioje vyksta meniniai ir edukaciniai renginiai. Centro architektūra ne tk atspindi vietos kultūrinį identtetą, bet ir siūlo modernią, funkcionalią erdvę, kurioje tradicija ir inovacijos susijungia į harmoningą visumą.
Pavadinimas - Can Tacó romėnų griuvėsių pritaikymas
Vieta - Montornès del Vallès, Ispanija
Architektai - Toni Gironès
Projektas siekia apsaugot ir pristatyt I a. pr. Kr. romėnų gyvenvietės likučius, išlaikant jų istorinį kontekstą ir pritaikant erdvę lankytojams.
Šioje adaptacijoje architektas pasirinko minimalistnį požiūrį, kuris leidžia istorinėms struktūroms išlikt pagrindiniu dėmesio centru. Virš archeologinių liekanų buvo įrengtas lengvas, perforuotas metalinis stogas, kuris saugo jas nuo aplinkos poveikio, tuo pačiu filtruodamas natūralią šviesą ir kurdamas subtlų šešėlių žaismą. Medinės platormos ir takai leidžia lankytojams tyrinėt griuvėsius jų nepažeidžiant, o aplinkos kraštovaizdį papildančios augalijos juostos padeda integruot šią vietą į natūralią aplinką.
INTERJERO ANALOGAI
Santa Ana de Porcuna koplyčios restauracija
Vieta - Porcuna, Ispanija
Architektas - Pablo Millán
Šis projektas sukasi apie Santa Ana de Porcuna vienuolyno liekanas - erdvę, kurią nuniokojo apleistumas ir netnkamos intervencijos. Pagrindinis tkslas buvo atkurt esamus elementus ir suteikt erdvei dvasinį charakterį, būdingą religinei architektūrai.
Projekte svarbiausias vaidmuo tenka šviesai - ramiai, tvarkingai sklindančiai iš viršaus per vertkalų okulusą, kuri suteikia erdvei sakralumo. Atsižvelgiant į archeologinius radinius, susijusius su kapavietėmis, buvo siekiama atkurt pirminį pastato tūrį ir jo religinę tapatybę.
Intervencija vykdyta trimis kryptmis: archeologiniai kasinėjimai, išlikusių struktūrų restauracija ir šiuolaikinių architektūrinių elementų įterpimas. Laikomasi „noli me tangere“ principo – aiškiai atskiriant, kas yra autentška, o kas – naujai įtraukta.
Teloneio Kardamyli namo restauracija
Vieta - Kardamili, Graikija
Architektai - Etsi Architects
Projektas - istorinio pastato Kardamylio uoste atkūrimas, paverčiant jį šiuolaikiška šeimos rezidencija. Nors vietos bendruomenė iš pradžių skeptškai vertno privačią restauraciją, klientų ryžtas ir pagarba paveldui leido įgyvendint viziją per aštuonerius metus trukusį procesą.
Uždavinys buvo sudėtngas, išsaugot XVIII a. muitnės pastato architektūrinį paveldą, tuo pačiu suteikiant jam jaukių namų funkciją. Restauruota originali akmens mūro struktūra, pritaikytos šiuolaikinės gyvenamosios erdvės, atkurtas ryšys tarp dviejų pastatų ir vidinio kiemo. Išoriniai elementai - marmuro grindys, alyvmedžio baldai ir tradiciniai mozaikos raštai pagarbiai pritaikyt vietnėms medžiagoms ir amato tradicijoms. Galiausiai, tai tapo ne tk šeimos namais su jūros panorama, bet ir svarbiu kultūriniu objektu.
Campana del Rey Rum baras
Vieta - München, Vokietja
Architektas - Buero Wagner
Baras įsikūręs Miuncheno senamiestyje, antrame rūsio aukšte po gyvenamuoju pastatu. Senovinis skliautnis rūsys, tkėtna, pastatytas XVI a., buvo iškastas gilyn ir sutvirtntas, siekiant padidint erdvę ir išlaikyt autentšką struktūrą.
Baro suolai, stalai ir pats baras buvo suformuot iš betono tesiai ant naujų pamatų - jie vienu metu veikia ir kaip baldai, ir kaip pastato konstrukcijos dalis. Sienos nebuvo keistos - tk atdengtas jų pirminis vaizdas, o nuo drėgmės apsaugotos natūralaus raudono akmens plokštėmis.
Interjeras minimalistnis - aliuminio baldai, juodos odos apmušalai, subtlus apšvietmas. Visa erdvė sukurta taip, kad skatntų skirtngas socialines situacijas: nuo privačių kampelių iki atviresnių pokalbių zonų. Platus, centrinis baras veikia kaip susitkimo vieta, skatnant bendravimą ir kuriant šiltą, išskirtnę atmosferą istorinėje erdvėje.
Samna restoranas
Vieta - Kyiv, Ukraina
Architektai - YOD Group
Restoranas įsikūręs istoriniame pastate „Ypsilants House“, pastatytame 1797 m. Šis pastatas per laiką nusėdo į žemę - buvęs pirmas aukštas tapo rūsiu, o buvusios vitrinos - nišomis po žeme.
Restorano interjerą apibrėžia autentškos plytų sienos ir skliautnės lubos. Dizaineriai subtliai pabrėžė istorinius elementus, paslėpdami visas inžinerines sistemas, kad niekas netrikdytų erdvės atmosferos. Viduje penkios salės ir apie 120 vietų.
Interjere dominuoja varis, kuris sukuria jaukią, šiltą šviesą ir išryškina erdvės kilnumą. Jis kontrastuoja su minimalistniais baldais ir detalėmis iš ąžuolo, odos bei plieno - medžiagų, būdingų laikotarpiui, kai pastatas klestėjo.
SKLYPO ANALOGAI
Opera parkas
Vieta - Copenhagen, Danija
Architektai - Cobe
Opera parkas sukurtas buvusioje pramoninėje saloje greta Danijos Karališkosios operos. Vietoj planuotų gyvenamųjų pastatų čia įkurtas žalias, gamtą šlovinants prieglobsts, kuris tapo atsvara tankiai urbanizuotam miesto centrui.
Parkas, dydžiu prilygstants trims futbolo aikštėms, jungia šešis skirtngų klimato zonų sodus: Šiaurės Amerikos miško, Danijos ąžuolų miško, Skandinaviško miško, Rytų sodo, angliško sodo ir subtropinį sodo - pastarasis įrengtas šiltnamyje su kavine. Parke gausu medžių, gėlių, vandens telkinių ir vingiuotų takų, o augalija kinta pagal metų laikus.
Svarbus parko akcentas - centrinis šiltnamis, kuris veikia ištsus metus ir slepia automobilių stovėjimo aikštelę. Parkas tvariai naudoja lietaus vandenį, turi žaliuosius stogus ir naudoja saulės energiją.
Andalucía parkas
Vieta - Alcalá de Henares, Ispanija
Architektai - ADORAS Atelier Arquitectura
Parkas per spartų urbanistnį augimą prarado ryšį su gamta ir tapo tk pereinamuoju taku. Miesto savivaldybė siekė atkurt parko pirminę paskirt - tapt saugia, jaukia ir bendruomenę vienijančia erdve.
Parko rekonstrukcijos metu buvo sumažinta kieta danga ir ženkliai išplėstos žaliosios zonos, sodinami augalai pagal jų drėgmės poreikius. Pagrindiniais akcentais tapo šviesomis apšviesta vingiuojant pergolė, simbolizuojant Henareso upę, ir „Andalucía vartai“, papildyt Andalūzijos menininko muralu bei flamenko scena - tai kultūrinis tltas tarp gamtos, istorijos ir vietnės tapatybės. Parke įrengtos įvairios erdvės vaikams, sportui, augintniams, o unikalus suoliukas „Banco Kaze“ leidžia žmonėms ilsėts, bendraut ir žaist.
Grønningen-Bispeparken Climate parkas
Vieta - Copenhagen, Danija
Architektai - SLA
Atnaujintas 1950-ųjų socialinio būsto kvartalo parkas Kopenhagoje. Apleistas ir nesaugus plotas paverstas gamta grįstu klimato parku, kuris sulaiko iki 3 000 m³ lietaus vandens ir tuo pačiu stprina socialinę, ekologinę ir kultūrinę rajono vertę.
Parke įrengtos įvairios zonos - nuo drėgnų gamtos oazių iki bendruomeninių erdvių bei transformuotų bunkerių, skirtų visų metų veikloms. Pasodint 149 medžiai ir milijonai vietnių augalų, didinančių biologinę įvairovę. Po stprios audros 2024 m. parkas liko sausas ir žalias, įrodydamas, kad lietus čia laikomas vertngu ištekliumi, o ne grėsme.
PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI
ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA
Architektūrinė idėja siekia išsaugot Bernardinų kalvos kraštovaizdžio ir kultūrinės atmintes integralumą, kartu įvedant šiuolaikinę, gyvybingą programą, kuri papildytų, o ne pakeistų istorinę struktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad kalva yra natūrali topografinė dominantė tarp miesto centro ir Trakų salos pilies, bet koks
architektūrinis veiksmas šioje vietoje turi būt santūrus, jautrus ir pagarbus. Dėl šios priežastes pagrindinis tūris slepiamas po žeme - jis organiškai įsikomponuoja į reljefą, neiškeldamas savęs virš peizažo, leidžiant jį patrt visareikšmiškai.
Projektas remiasi žmogaus masteliu - erdvių santykiai, perėjimai, prieinamumas ir vizualiniai ryšiai formuojami atsižvelgiant į natūralius judėjimo srautus ir aplinkos ritmą bei kontekstą. Kraštovaizdžio natūralumas išlaikomas, į jį subtliai įvedant naujus, bet neinvazinius architektūros elementus, tokius kaip stoglangiai, perimetriniai takai ir apžvalgos bokštai, kurie tampa ne dominuojančiais, o orientaciniais taškais. Kalvos istorinė dvasia sustprinama ne per atkūrimą, bet per naują naratyvą - šiuolaikinę kultūrinę ir edukacinę veiklą, kuri įsikomponuoją į teritoriją per architektūros tylą ir erdvės pagarbą, atskleidžiant jos istorinius sluoksnius.
Kalva - vidurinis taškas nuo autobusų stotes iki salos pilies
Kalvą supa aktyvios zonos - mokyklos, sveikatos centras, gyvenamieji daugiabučiai
Atsižvelgiama į žmogiškajį mastelį Projekto teritorija turi gerą insoliacijąProjektas atsižvelgia į istorinį kontekstą
Vizualinės dominantės matomos nuo kalvos
Viskas pasiekiama nuo žemesnio lygio Kalva apsupta želdynų Kalva - jaunimo traukos taškas Universalios erdvės skirtngom veiklom
FUNKCIJŲ SCHEMA
Funkcinė programa organizuojama remiants konteksto analizės principais - kalvą supa aktyvios visuomeninės zonos: švietmo įstaigos, gyvenamieji daugiabučiai, sveikatos centras, todėl pastatas natūraliai reaguoja į šį aplinkos srautą. Įėjimas numatytas žemesniame reljefo taške, kuris leidžia sklandžiai valdyt lankytojų srautus, taip pat palaiko vizualinį teritorijos vientsumą. Nuo pagrindinio įėjimo išsišakoja dvi pagrindinės funkcinės kryptys - aktyvioji ir rami zona.
Aktyvioji zona apima lankytojų informacijos centrą, kūrybinių veiklų patalpas, edukacines dirbtuves bei bendruomenines erdves - jos išdėstytos arčiau prieigų, kad būtų lengvai pasiekiamos ir patogios tek kasdieniams lankytojams, tek turistams. Ši dalis orientuota į gyvą, dinamišką naudojimą, skatndama lankytojų įsitraukimą ir vietos bendruomenės aktyvumą. Prie šios zonos integruota kavinė - tai ne tk papildoma paslauga, bet ir jungts tarp skirtngų objekto dalyvių.
Kultūrinis paveldomas išsaugojamas ir prieinamas Atskiriamos rami ir aktyvi zonos
Atkreipiamas dėmesis į istorines funkcijas
Vystoma susisiekimo infrastruktūra
MUZIEJUS IR EKSPONATAI
AMATŲ DIRBTUVĖS
ADMINISTRACINĖS PATALPOS
FUNKCIJOS
DARBUOTOJŲ PATALPOS
INFORMACINIS CENTRAS
Ramesnė funkcijų zona skirta muziejinei veiklai - ji išdėstyta toje kalvos dalyje, kurioje išlikę istoriniai vienuolyno rūsiai. Šios erdvės veikia kaip ekspozicinis sluoksnis, kuriame kultūrinis turinys pristatomas per autentką - lankytojas ne tk mato eksponatus, bet patria pačią istorinę architektūrą. Vidinės jungtys tarp zonų leidžia kurt įvairius maršrutus ir scenarijus, pritaikytus tek trumpalaikiam apsilankymui, tek ilgesnei edukacinei veiklai.
Funkcijų išdėstymas pagrįstas aiškia hierarchija, bet kartu išlaiko erdvių lankstumą, kas leidžia prisitaikyt prie sezoninių, edukacinių ar bendruomeninių poreikių. Infrastruktūra, judėjimo srautai ir insoliacijos sprendiniai įvertnt kompleksiškai, kad visas centras veiktų sklandžiai, efektyviai ir būtų patogus visiems naudotojams.
SKLYPO PLANO SCHEMA
Takų tnklas formuojamas siekiant neužgožt natūralaus reljefo ir išsaugot kraštovaizdžio vientsumą. Vengiama griežtų geometrinių formų – išimts daroma tk istorinėms struktūroms: atkuriamas stačiakampis vienuolyno sodas ir liepos alėja, paremtos istoriniais planavimo principais. Likusi takų sistema kuriama remiants natūraliais judėjimo maršrutais, istoriškai jungusiais gyvenamuosius kvartalus su vienuolyno kompleksu. Pridedama papildoma krypts – viešasis pėsčiųjų takas link naujojo kultūros centro. Dauguma takų dengiami akmens trinkelėmis dėl prieinamumo ir ilgaamžiškumo, mažesnio intensyvumo vietose naudojama skaldos danga – istoriškai pagrįsta ir vizualiai neutrali. Teritorijoje nenumatyt laiptai, todėl vienintelis privažiavimas prie kalvos formuojamas rytnėje pusėje. Prie pagrindinio įėjimo įrengiama dviračių saugykla, integruota į bendrą viešų erdvių sistemą.
PIRMO
AUKŠTO PLANAS
Formuojant vidaus erdves ir tūrinę struktūrą, esminiu projektavimo principu tapo pagarba istoriniam kontekstui bei siekis užmegzt glaudų ryšį su išlikusiais buvusio Bernardinų vienuolyno rūsiais. Pastato forma parinkta taip, kad subtliai apgaubtų šiuos istorinius fragmentus – integruodama juos į naują architektūrinę sistemą nepažeidžiant kalvos šlaitų ir nekeičiant vietos silueto. Erdvinė struktūra išdėstyta natūraliai žemiausioje sklypo vietoje, taip išlaikant minimalų vizualinį poveikį kraštovaizdžiui – visas
tūris, kaip ir vienuolyno rūsiai, lieka po žeme.
Funkcinių ryšių sistema formuojama siekiant užtkrint sklandų srautų valdymą ir patogią lankytojų patrt. Įėjimo erdvė suprojektuota erdvi ir aiškiai orientuota – numatoma, kad net esant dideliems lankytojų srautams bus išlaikytas komfortas ir orientacijos aiškumas. Pagrindinis įėjimo mazgas veda į informacijos centrą – šioje erdvėje lankytojai gali gaut informaciją apie Trakų miestą, kultūrinius objektus, įsigyt bilietus ar rezervuot vietą edukacinėse programose.
poilsio patalpa
persirengimo patalpa
Administracija 30 1.12 Ūkvedys 10 1.13 Žmonių su negalia tualetas 8 1.14 Moterų tualetas 16 1.15 Vyrų tualetas 17 1.16 Rūbinė 23
1.17 Lankytojų informacijos centras 108 1.18 Tambūras 61 1.19 Kavinė 64 1.20 Virtuvė 11 1.21 Darbuotojų persirengimo patalpa 9 1.22 Darbuotojų dušas 2
1.23Darbuotojų tualetas 2 1.24 K oridorius 9 1.25 Darbuotojų poilsio patalpa 15 1.26 Maisto sandėliavimo patalpa 11 1.27 Valytojos patalpa 8 1.28Koridorius 28
Techninė patalpa 37
Amatų parodų salė 391 1.31Koridorius 256 1.32 Muziejaus eksponatų erdvė 31 1.33 Muziejaus eksponatų erdvė 37 1.34 Muziejaus eksponatų erdvė 37 1.35 Muziejaus eksponatų erdvė
Muziejaus eksponatų erdvė
Vyrų tualetas
Muziejaus eksponatų didžioji salė
Muziejaus eksponatų erdvė
Žymėjimas Pavadinimas Esama situacija Naujai projektuojama Griaunamos angos
PIRMO AUKŠTO PLANAS
PAGRINDINIO ĮĖJIMO TAMBŪRO PLANAS
APŽVALGOS BOKŠTO PIRMO AUKŠTO PLANAS
APŽVALGOS BOKŠTO ANTRAS AUKŠTAS
SCHEMA
Amatų dirbtuvės turi transformuojamas, universaliai pritaikytas erdves pagal kiekvieną poreikį
Nuo informacijos centro funkcinės kryptys išsišakoja trimis pagrindinėmis kryptmis. Viena jų –horizontaliai, į šoną – veda į kavos zoną, įkurtą šalia įėjimo dėl paprasto pasiekiamumo ir ryšio su viešąja erdve. Už kavinės suplanuotos techninės patalpos, skirtos pastato administravimui bei personalui – tek bendram ūkiniam aptarnavimui, tek kavinės darbuotojų reikmėms.
Žemutnėje įėjimo dalyje suplanuotos muziejaus ir amatų administracijos patalpos, taip pat patogiai pasiekiami ir vizualiai lengvai atpažįstami lankytojų tualetai bei rūbinė. Ilgesnis, bet kryptngai vedants koridorius veda į amatų centro erdves – tai transformuojamos dirbtuvės, kuriose galima įgyvendint įvairaus pobūdžio programas. Patalpos numatytos lanksčios: jos gali būt skaidomos į tris mažesnes erdves arba sujungiamos į vieną bendrą, didelio mastelio kūrybinę zoną.
Tiesiogiai nuo informacijos centro einant pagrindine ašimi lankytojas patenka į ekspozicinę erdvę, įrengtą istoriniuose vienuolyno rūsio fragmentuose – čia eksponuojami tek amatų centro veiklos rezultatai, tek kintamos ekspozicijos. Toliau judant gilyn, atveriamos autentškos vienuolyno rūsio patalpos – jose kuriamas naratyvas apie Bernardinų vienuolyną ir jo architektūrinę bei kultūrinę istoriją. Šios erdvės įgalina ne tk eksponavimą, bet ir patyriminį ryšį su pačia vieta – architektūra tampa istorijos liudininke.
PIETINĖ IŠKLOTINĖ
RYTINĖ
PJŪVIS A-A
PJŪVIS B-B
RODIKLIAI, KONSTRUKCIJOS, TVARUMAS
KONSTRUKCIJOS
Atsižvelgiant į tai, kad visas pastato tūris įrengiamas po žeme, konstrukcinė sistema parinkta atsižvelgiant į didelius grunto slėgius, hidroizoliacijos poreikį ir ilgaamžiškumo reikalavimus. Numatyta naudot monolitnio gelžbetonio konstrukcijas - tek išorinėms atraminėms sienoms, tek perdangoms ir pagrindams. Tai leidžia suformuot vientsą, sandarią struktūrą, užtkrinančią apsaugą nuo gruntnių vandenų bei mechaninį stabilumą ilgam laikotarpiui. Pamatai projektuojami kaip plokštniai gelžbetoniniai, leidžiantys tolygiai paskirstyt apkrovas ir prisitaikyt prie nelygaus reljefo.
Perdangos sprendžiamos kaip monolitnės, plokštnės, vietomis suformuojant įleidžiamas nišas inžinerinėms sistemoms. Išoriniai attvarai bus apsaugot dviguba hidroizoliacine sistema, o išorėje montuojama šilumos izoliacija užtkrins efektyvų energijos balansą ir apsaugą nuo kondensato. Vertkalūs akcentai, apžvalgos bokšteliai, taip pat suprojektuot iš monolitnio gelžbetonio, attnkančio bendrą konstrukcinę logiką ir ilgaamžiškumo kriterijus. Jie iškylantys virš žemės veikia kaip architektūriniai ženklai, orientyrai, tačiau konstrukciniu požiūriu išlaiko tą pat sisteminį aiškumą ir paprastumą kaip pagrindinis tūris.
TVARUMAS
Požeminė pastato padėts natūraliai mažina šilumos nuostolius ir sumažina šildymo bei vėsinimo energijos poreikį. Pastato attvarų konstrukcijose numatoma aukštos kokybės šilumos izoliacija, o inžinerinės sistemos projektuojamos su mechanine vėdinimo sistema ir rekuperacija.
Lietaus vandens surinkimo sistema bus naudojama želdynų laistymui ir techninėms reikmėms, o visos vidaus vandentekio sistemos projektuojamos su taupaus sunaudojimo įrenginiais. Dėmesys skiriamas ir žaliųjų zonų integravimui - aplink kalvą numatomi ne tk esamų želdinių išsaugojimo sprendimai, bet ir papildomas kraštovaizdžio formavimas: natūralaus stliaus želdynai, pavėsiniai plotai, apželdint šlaitai, kurie padeda ir integruot pastato angas bei ventliacinius elementus į aplinką. Prie lankytojų centro ir pagrindinių prieigų bus įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, skatnančios atsinaujinančios energetkos ir tvaraus judumo plėtrą.
Medžiagos ir apdailos sprendiniai taip pat paremt tvarumo principaisprojektuojamos ilgaamžės, mažai priežiūros reikalaujančios dangos, kur įmanoma, naudojami vietniai ar perdirbt produktai. Lankytojų ir personalo zonoje įrengt aiškiai pažymėt atliekų rūšiavimo taškai.
1. SKLYPAS
Mato vienetas
1.1 Sklypo plotas m² 23 673
1.2 Sklypo užstatymo intensyvumas % ~1
1.3 Sklypo užstatymo tankis % ~9,7
2. PASTATAS
Kultūros paskirties pastatas (požeminis)
2.1.1 Pastato paskirties rodikliai - Kultūros ir visuomeninės paskirties objektas (edukacija, muziejus, dirbtuvės, informacija)
2.1.2 Pastato bendrasis plotas m² 2 294
2.1.3 Pastato naudingasis plotas m² ~2 000
2.1.4 Pastato tūris m³ ~8 029
2.1.5 Aukštų skaičius vnt. 3
2.1.6 Pastato aukštis m 11,8
2.1.7 Numerių skaičius vnt. -
2.1.8 Energijos naudingumo klasė - A+
2.1.9 Akustinio komforto klasė klasė C
2.1.10 Statinio atsparumo ugniai laipsnis - II
Pavadinimas
Reikšmė
SLUOKSNIAI I Bernardinų vienuolyno kalvos
SLUOKSNIAI I Bernardinų vienuolyno kalvos
SLUOKSNIAI I Bernardinų vienuolyno kalvos
SLUOKSNIAI I Bernardinų vienuolyno kalvos
SLUOKSNIAI I Bernardinų vienuolyno kalvos
!"#$%!&'(') I Bernardinų vienuolyno kalvos renovacija
REKOMENDUOJAMŲ GAMINIŲ SĄRAŠAS
ACORIS
Bernardinų kalvos projekte ACORIS sistemos padėtų užtkrint sklandų srautų valdymą, lankytojų registraciją ir saugų patekimą į erdves, ypač į muziejų, dirbtuves bei darbuotojam reikalingas erdves. Integruotos sistemos prisideda prie patogios projekto eksploatacijos ir šiuolaikiškos technologijos.
NAUDOJAMOS ACORIS PASLAUGOS:
%(0"*)3&'*0'+0()!%&0+&' KONTROLĖS SISTEMA
Automatnė įleidimo ir parkavimo sistema fiksuoja transporto srautus, atpažįsta numerius ir valdo stovėjimo vietas pagal vartotojų teises.
PRAĖJIMO
KONTROLĖS SISTEMA
Prieigos valdymo sistema leidžia bekontakt patekimą telefonu, fiksuoja judėjimo duomenis, integruojasi su kitomis sistemomis ir automatškai apmokestna paslaugas.
PASLAUGŲ REZERVAVIMO, ATSISKAITYMO IR VALDYMO SISTEMA
Prieigos valdymo sistema leidžia bekontakt patekimą telefonu, fiksuoja judėjimo duomenis, integruojasi su kitomis sistemomis ir automatškai apmokestna paslaugas.
ARTECHNIKA
Projekte Bernardinų kalvoje ARTechnika tekiama techninė įranga numatoma kuriant integruotus saugos ir komforto sprendimus - nuo teritorijos vaizdo stebėjimo iki vidaus erdvių signalizacijos ir aplinkos monitoringų. Šie sprendimai padeda užtkrint lankytojų ir darbuotojų saugumą, prevenciškai apsaugot turtą bei palaikyt ramią, bendruomeniškai orientuotą viešąją aplinką.
NAUDOJAMI ARTECHNIKA PRODUKTAI:
DUAL TEC® DT900 Series Commercial Moton Detector
Numatomi požeminėse erdvėse, siekiant užtkrint patalpų apsaugą nuo neteisėto patekimo ir apsaugot turtą nuo nukentėjimo.
Predator HD PTZ
Integruojama į lauko teritorijos stebėjimo sistemą, užtkrinant aukštos raiškos vaizdą, naktnį vaizdą ir tkslią perimetro apsaugą visomis oro sąlygomis. VESDA-E VEP Aspiratng Smoke Detector
Įrengiamas muziejaus patalpose ir istoriniuose rūsiuose, kur reikalinga ankstyvoji dūmų aptkimo sistema be trukdžių eksponatų apsaugai ir patalpų mikroklimatui.
BETONO MOZAIKA
Projekte Bernardinų kalvoje naudojami „Betono mozaika“ gaminiai pasirinkt dėl jų funkcionalumo, estetkos ir tvarumo, siekiant sukurt vientsą, patvarią ir vandeniui pralaidžią aplinką, pritaikytą tek intensyviam judėjimui, tek jautrioms kraštovaizdžio vietoms.
NAUDOJAMI BETONO MOZAIKOS PRODUKTAI:
Prizma 8 1/2 trinkelės
Klojamos pėsčiųjų zonose - jos suteikia vientsą estetnį vaizdą ir patkimą paviršių intensyviam judėjimui.
Eco Line trinkelės
Naudojamos parkavimo zonoje, kur jos užtkrina vandens pralaidumą ir tvarų lietaus vandens infiltravimą, kartu atlaikydamos lengvojo transporto apkrovas.
ROMPOX® Profi-Deko
Naudojamas sutvirtnt skaldos dangas aplink želdinius ir švelnaus judėjimo zonas, užtkrinant jų stabilumą ir priežiūros paprastumą.
ROMPOX® ECOFINE
Naudojamas visų trinkelių siūlių užpildymui – tai tvarus, vandeniui laidus sprendimas, apsaugants nuo siūlių irimo ir palaikants vientsą grindinio struktūrą.
BIPA
Projekte Bernardinų kalvoje ARTechnika tekiama techninė įranga numatoma kuriant integruotus saugos ir komforto sprendimus - nuo teritorijos vaizdo stebėjimo iki vidaus erdvių signalizacijos ir aplinkos monitoringų. Šie sprendimai padeda užtkrint lankytojų ir darbuotojų saugumą, prevenciškai apsaugot turtą bei palaikyt ramią, bendruomeniškai orientuotą viešąją aplinką.
NAUDOJAMI BIPA PRODUKTAI:
New Urban Solar Bench
Įrengiami prie pagrindinio įėjimo, siūlo sėdėjimo
vietą su saulės energija maitnamais USB, belaidžiais
įkrovikliais ir Wi-Fi ryšiu.
Cubik Collecton Benches
Naudojami interjere, sudaro modulinį, minimalistnį sėdėjimo sprendimą iš metalo ir medžio.
Twistula Bench
Pastatomi ant žolės - tai skulptūriški mediniai suolai, integruojantys natūralų medžio charakterį į aplinkos kontekstą.
Fola Collecton Benches
Įrengiami palei lauko takus - ergonomiški, tvirt ir lengvai prižiūrimi suolai viešam naudojimui
Collio Liter Bin
Naudojami lauko teritorijoje prie takų - tvirt, prie aplinkos derantys atliekų surinkimo konteineriai.
Bologna Bicycle Rack
Įrengiamas šalia dviračių saugyklos - paprastas, funkcionalus dviračių stovėjimo sprendimas.
Milano Liter Bins
Statomi interjere - estetški, trijų frakcijų rūšiavimo konteineriai su aiškia ženklinimo sistema.
Radici Tree-Grills
Montuojami aplink takais apsuptus medžius, leidžia integruot želdinius į takų dangas išsaugant šaknų apsaugą.
Power Kit
Sumontuotas šalia kelių suoliukų palei takeliussuteikia belaidį įkrovimą, garso sistemą ir Wi-Fi, maitnamą saulės energija.
Fonts Fountain
Montuojama šalia pagrindinio įėjimo - tai estetška ir funkcionali lauko geriamojo vandens stotelė.
Cison Co Bicycle Repair Staton
Įrengta prie dviračių saugyklos - suteikia galimybę lankytojams savarankiškai atlikt pagrindinius dviračių remonto darbus.
Affix Display Board
Išdėstytos palei pagrindinius takus - informacinės lentos lankytojams su galimybe pateikt žemėlapius ar kultūrinę informaciją.
DUPONT CORIAN
Projekte Bernardinų kalvoje DuPont Corian medžiagos naudojamos dėl savo higieninių, ilgaamžių ir estetškai švarių savybių, ypač ten, kur reikalinga aukšta kokybė ir vientsumas sanitarinėse bei lankytojų aptarnavimo zonose.
NAUDOJAMI CORIAN PRODUKTAI:
Corian® Peace 7610 Designer White
Praustuvai integruojami į stalviršius lankytojų tualetuose, užtkrinant vientsą, lengvai valomą ir higienišką paviršių be matomų sujungimų.
Corian® Solid Surface Ash Concrete
Naudojamas sanitariniuose mazguose stalviršiams bei sienų apdailai, suteikiant vientsą, tvirtą ir estetškai subalansuotą paviršių su betono tekstūra.
WICONA
WICONA yra tarptautniu mastu pripažintas aliuminio fasadų, langų ir durų sistemų gamintojas, išsiskiriants savo inžineriniais sprendimais, energetniu efektyvumu bei architektūrinio dizaino lankstumu. Projektui Bernardinų kalvoje ši įmonė padeda įgyvendint aukštos kokybės įėjimo ir bokštelių stklo-aliuminio konstrukcijas, kurios turi derėt su jautriu istoriniu kontekstu, išlaikant šiuolaikišką estetką.
WICSTYLE 65 evo
Naudojamos kaip pagrindinės įėjimo durys - tai dvigubo veikimo, sandarios ir bebarjerės durys, attnkančios šiuolaikinius komforto ir saugos reikalavimus.
WICTEC 50 SG
Langų sistema integruojama bokšteliuose - suteikia maksimalią skaidrumo estetką ir patkimą sandarumą su minimaliais vizualiniais profiliais.
NAUDOJAMI WICONA PRODUKTAI:
LUCIDUS TECHNO
!"#$%!&'(') I Bernardinų vienuolyno kalvos renovacija
Inovatyvi LED lauko apšvietmo sprendimų gamintoja, orientuota į modernų miestų ir viešųjų erdvių apšvietmą. Jų produktai sukurt taip, kad būtų atsparūs klimato poveikiui, ekologiški ir lengvai valdomi. Projektui Bernardinų kalvoje jie suteikia šiuolaikišką, tvarią šviesą pagrindinėms viešoms erdvėms ir takams.
NAUDOJAMI LUCIDUS TECHNO PRODUKTAI:
Levita kolekcijos šviestuvai Montuojami palei pagrindinius takus - ilgaamžiai, savaime išsivalantys LED šviestuvai su nuotoliniu valdymu ir moderniu dizainu.
NORDEC
!"#$%!&'(') I Bernardinų vienuolyno kalvos renovacija
NORDEC yra vienas didžiausių plieno konstrukcijų tekėjų Šiaurės Europoje, siūlants standartzuotus ir ekonomiškus laikančių konstrukcijų sprendimus pastatams. Projekte jų produktai padeda sukurt patkimą, modulinę laikančiąją struktūrą po žeme, suderinamą su kitomis statybinėmis medžiagomis.
NAUDOJAMI NORDEC PRODUKTAI:
EASY BEAM
Sijos naudojamos horizontalioms konstrukcijomspatkimas, greitai montuojamas ir ilgaamžis sprendimas pastato gelžbetonio karkasui sustprint.
PANASONIC
I Bernardinų vienuolyno kalvos renovacija
Panasonic - pasaulinis lyderis HVAC (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) sistemų srityje, siūlants aukštos efektyvumo ir žemo energijos suvartojimo sprendimus. Projektui Bernardinų kalvoje Panasonic tekia pažangią mikroklimato sistemą, užtkrinančią oro kokybę ir komfortą uždarose, požeminėse patalpose.
NAUDOJAMI PANASONIC PRODUKTAI:
ZY Series rekuperatoriai
Užtkrina šilumos grąžinimą ir švarų orą su minimalia energijos sąnauda.
ECOi EX ME2 VRF sistema
Leidžia lanksčiai ir efektyviai šildyt bei vėsint atskiras funkcines erdves.
SCHOMBURG BALTIC
Schomburg Baltc specializuojasi profesionalių statybinių mišinių ir apsaugos sistemų gamyboje, skirtų ilgaamžiškumui, hidroizoliacijai ir betoninių paviršių atkūrimui. Projektui ši įmonė padeda apsaugot išorinius gelžbetonio paviršius nuo aplinkos poveikio, užtkrinant medžiagų ilgaamžiškumą ir estetką.
NAUDOJAMI SCHOMBURG BALTIC PRODUKTAI:
INDUCRET®-BIS-0/2
Naudojamas lauko betono elementų, tokių kaip bokšteliai ar stoglangiai, apsaugai nuo korozijos, šalčio ir karbonizacijos.
STABILUS BALTIC
Stabilus Baltc - tai ženklinimo ir dangų žymėjimo sprendimų lyderiai, siūlantys modernius ir ilgaamžius ženklinimus tek lauko, tek vidaus erdvėms. Projektui jie padeda užtkrint tvarkingą ir aiškią parkavimo zonų organizaciją.
NAUDOJAMOS STABILUS BALTIC PASLAUGOS:
Parkavimo vietų dažymas ir ženklinimas Vykdomas naudojant neslidžias, atsparias dangas su ilgalaikiu vizualiniu efektyvumu.
TIKKURILA
Tikkurila - viena iš lyderiaujančių dažų, glaistų ir apdailos medžiagų gamintojų Šiaurės Europoje, pasižymint aukšta kokybe ir ekologiškumu. Projekte Bernardinų kalvoje jų sprendimai naudojami vidaus apdailai, kur reikalingas švarus, paruoštas dažymui pagrindas.
NAUDOJAMI TIKKURILA PRDODUKTAI:
Presto ALR glaistas
Naudojamas vidaus sienoms ir luboms - suteikia tolygų paviršių, lengvai apdirbamą ir atsparų dėvėjimuisi.
