- Aš Ditė. - Malonu, Dite, - šypsodamasis atsakė. Pamoka ir vėl praėjo kaip visada. Vienintelis skirtumas buvo, jog aš sėdėjau prie žavingojo naujoko. Jis visą pamoką tylėjo ir visuomet atrodė susikaupęs. Po pamokos, prie durų manęs jau laukė Akvilė. Atrodo, žinios sklinda greitai. Ji žinojo, jog aš mokykloje ir kad sėdėjau su naujoku. - Tau pasisekė. Sėdėjai su tokiu vaikinu, - pratarė ji. - Tą patį tu sakei ir apie Martyną. - Tu visuomet gauni geriausius. - Akvile, aš su Tomu tik sėdėjau. - O, tu jau ir jo vardą žinai, - pašaipiai ištarė. - O tu ką, nežinojai? - Dar niekas su juo negalėjo pasikalbėti. Per pertraukas jis vis dingsta. - Juk dar tik pirmos dienos, kaip jis šioje mokykloje. Galbūt jam reikia tvarkytis kokius nors dokumentus? - Bet tai vis vien labai keista. Per kiekvieną pertrauką dingti! - Ateis laikas - susitupės. Kartu su Akvile nuėjome į valgyklą. Susėdome prie, kaip jau įprasta, stalo, valgyklos viduryje. Kartu su mumis sėdėjo didžioji mūsų klasės dalis. Alkana nebuvau, todėl nieko net nesiruošiau pirkti. - Jis čia? - klausiamai ištarė Akvilė. Visi sužiurome ten, kur žiūrėjo Akvilė. Pačiame valgyklos gale, netoli išėjimo, stovėjo naujokas. Tomas. - Jis pirmą kartą rodosi čia, - pratarė Kristina. - Tam turėtų būti kažkokia priežastis, - nusprendė Akvilė. Naujokas žiūrėjo tiesiai į mus. Dabar galėjau išvysti, kokios buvo jo akys. Tamsiai rudos. Gilios, tokios, kokių visuomet norėjau aš. - Jo akys… - pratariau sau po nosimi. Mūsų stebėjimą nutraukė skambutis. Teko paskubėti, kad nepavėluočiau į istoriją. Istorijoje turėjau sėdėti viena, nes Akvilė vakar atsisėdo su Monika. Prie vienintelės laisvos vietos, dabar jau sėdėjo naujokas. Puiku. Dar viena pamoka sėdint kartu su juo. Nuleidusi akis, priėjau prie laisvojo suolo. - Aš neprieštarauju, gali sėstis, - pratarė Tomas.
66