2021 m. lapkričio 6 d. Šeštadienis ● Nr. 125 (18991)
Poilsis
Kaip vaikui ilsėtis?
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.
2 p.
»
Paslaugos
Skanaus
Mano TV
Pirminė odontologinė pagalba: kas tai ir kam mokėti nereikia?
Superuogomis vadinami šaltalankiai ir originalūs jų paruošimo receptai.
23 TV programos nuo šeštadienio iki penktadienio.
3 p.
»
17-18 p.
»
» G. Kazimierėnas: „Pragaro giesmės“ – apie mus ir mūsų laikmetį“ Priedas
Prieš 700 metų garsusis viduramžių Italijos poetas Dante Alighieri užbaigė pasaulinį literatūros šedevrą – poemą „Dieviškoji komedija“. Šis kūrinys įkvėpė daugybę skaitytojų ir menininkų apmąstyti žmogaus dvasinio nuopolio kelią. suvokti būties prasmę. Ir šiais laikais susidūrę su neįprastais sunkumais neretai pasakome: perėjau devynis pragaro ratus. Teresė HOKIENĖ info@snaujienos.lt Filosofinė šio kūrinio gelmė įtraukė Vilniaus dailės akademijos profesorių tapytoją Giedrių Kazimierėną ir Šiauliuose, „Laiptų galerijoje“, pirmą kartą turime galimybę pamatyti 10 monumentalių tapybos darbų ciklą „Pragaro giesmės“. Parodos autorius mielai atsakinėjo į žurnalistų ir parodos lankytojų klausimus, jo pasisakymus papildė dailėtyrininkas Vilniaus dailės akademijos galerijos „Titanikas“ direktorius dr. Vidas Poškus. Pateikiame skaitytojams šiek tiek sutrumpintą pokalbį. – Šiauliuose jūsų kūryba eksponuojama pirmą kartą. Kaip jaučiatės? – Prieš kiekvieną parodą dailininkas jaučiasi bjauriai, nejaukiai. Slegia atsakomybė. Buvo neramu, kaip darbai nepažįstamoje erdvėje atrodys, ar sutilps. Bet man kartais sekasi. Taip atsitiko, kad Dantei rugsėjo mėnesį sukako 700 metų, kaip tik tuo metu, kai „Titanike“ veikė mano
paroda. Dabar vėl esu palepintas, nustebęs, kad gražiai „Laiptų galerijoje“ ekspozicija padaryta. Antras sėkmės dalykas – čia tilpo mano paveikslai, tarsi šis pastatas kaip tik jiems paruoštas. Noriu padėkoti visiems prie eksponavimo prisidėjusiems. Prieš kelias savaites pirmąsyk šis ciklas Vilniuje eksponuotas, todėl pamažu nurimstu, dabar jau darbai ir autorius truputėlį tolsta vieni nuo kitų. Kol tapai, būni savo kūrinius įsimylėjęs, paskui vyksta skyrybos. Paveikslas pradeda savo gyvenimą. Kad sudegintų, žinoma, nenorėčiau. Bet jei taip atsitiktų – ką padarysi. Geriau gražiai sudegintas negu negražiai pelytų kur nors užmestas. – Kaip kilo mintis imtis Dantės temos? – Esu klasikinis tapytojas: drobė, aliejus – mėgstama technika. Visą gyvenimą tapau, kaip mokė Antanas Gudaitis, prie vieno paveikslo dirbu kelerius metus. Parodų buvo daug – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Skaičius nebesvarbus, nes man jau 73 metai.
5 p.
»