2021 09 07 ŠIAULIŲ NAUJIENOS

2021 m. rugsėjo 7 d.

Antradienis ● Nr. 100 (18966)

Vakcina

Šiaulių dienos

Bronza

Sveikatos kodas

Šiauliuose vakcinavimo tempai lėtėja.

„Šiaulių dienos“: nuo koncertų estradoje, meninių instaliacijų ir ekspozicijų iki kamerinių iniciatyvų.

Lietuvos golbolo rinktinė pirmą kartą iškovojo paralimpinių žaidynių bronzą.

Vaistinės ruošiasi žiemos sezonui – skiepai nuo gripo jau rugsėjį.

2 p.

»

2 p.

»

4 p.

»

6-8 p.

»

Orai Šiauliuose

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Kai tavo nuomonės niekas negirdi ir nepadeda Pastebėjus, kad mieste kažkas yra netvarkoje, norisi, jog į tai būtų sureaguota. Deja, kreipiantis pagalbos neretai tenka išgirsti, kad tai ne tos įstaigos funkcija arba visa kaltė būna suverčiama patiems gyventojams. Vadinasi, miesto gerove turime rūpintis patys?

Diana JANUŠAITĖ d.janusaite@snaujienos.lt Pokyčių nematyti Šių metų rugpjūčio 10 d. „Šiaulių naujienų“ numeryje publikavome straipsnį „Nesprendžiamos Šiaulių problemos prisideda prie klimato kaitos“. Šiame tekste buvo išsakytos visuomenininko Igno Radžvilo mintys apie tai, kokių problemų kyla mūsų mieste. Šį kartą nusprendėme pateikti kitokį požiūrį į tuos pačius dalykus ir parodyti, kaip į tas pačias negeroves visi reaguojame skirtingai.

I. Radžvilas jau ne kartą yra kreipęsis į redakciją su apgailestavimu, kad jau daug metų nėra aiškių pokyčių buitinių atliekų tvarkymo rūšiavimo srityje. Tik

maža dalis šių atliekų išrūšiuojama ir perdirbama, dėl to susidaro nepamatuotai dideli šiukšlių kalnai, šiukšlynai.

Nepaisant to, pokyčių šioje srityje iki šiol nematyti. Kaip teigiama ir visuomenininkui adresuotame Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktame atsakyme, dėl to kalti mes patys: „Netvarka šalia daugiabučių namų kolektyvinių (bendro naudojimo) komunalinių atliekų konteinerių susidaro dėl gyventojų, kurie netinkamai rūšiuoja atliekas, t. y., šalia konteinerių meta didelių gabaritų, statybines, žaliąsias (šakas, lapus, žolę) ir kitas atliekas, kurias privalo pristatyti į tam skirtas atliekų surinkimo aikšteles“.

3 p.

»

Autorės nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija praneša apie naują sprendimą Nuo šiol Galimybių paso neturintys žmonės, nuotoliniu būdu užsisakę maisto išsinešti, turės jį atsiimti tam paskirtoje vietoje, atskirtoje nuo patalpų, kuriose aptarnaujami klientai, turintys Galimybių pasą. Tuo siekiama valdyti Galimybių pasą turinčių ir neturinčių žmonių srautus. Šis reikalavimas galioja ne visoms viešojo maitinimo įstaigoms, o tik toms, kurios pasirinko dirbti su Galimybių pasu. Tad nuo šiol su Galimybių pasu dirbančios vie-

šojo maitinimo įstaigos, įrengtose patalpose ar vietose, atskirtose nuo patalpų, kuriose aptarnaujami klientai, turintys Galimybių pasą, galės priimti ir Galimybių paso neturinčius žmones, atėjusius atsiimti jiems pagaminto maisto.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Galimybių pasą galima atsisiųsti apsilankius puslapyje www.gpasas.lt ir patvirtinus savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis (e. parašu arba e. bankininkyste).

Nemokamai gauti atspausdintą Galimybių pasą galima Registrų centro, „Sodros“ ir Lietuvos pašto skyriuose, taip pat daugelyje šalies vaistinių. Šalies vaistinės prie šios iniciatyvos jungiasi savanoriškai, todėl norint sužinoti, kuriose vaistinėse galima atsiimti Galimybių pasą, reikėtų ieškoti ženklo „Atsiimk Galimybių pasą čia“. Per vieną dieną vien vaistinėse Galimybių pasą atsiėmė beveik 15 tūkst. gyventojų.

Galimybių pasas suteikiamas, jeigu asmuo yra pasiskiepijęs nuo COVID-19 ligos, yra persirgęs COVID-19 liga, turi neigiamą mokamą PGR tyrimo rezultatą ar yra pasidarę serologinį antikūnų tyrimą ir turi pakankamai antikūnų.

Galimybių pasą reikalinga atnaujinti kas 60 dienų.

Vietoj Galimybių paso taip pat tinka ir kiti galiojantys dokumentai, įrodantys vakcinacijos, persirgimo, atlikto PGR tyrimo neigiamo rezultato, antikūnų tyrimo

teigiamo rezultato faktą.

Statistikos departamento rugsėjo 6 d. duomenims, per parą šalyje nustatyti 346 nauji koronaviruso atvejai, 3 žmonės mirė. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 317,4. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 302 979 žmonės, iš jų tebeserga 8 057. Nuo COVID-19 ligos iš viso mirė 4 612 žmonių. „Šiaulių naujienų“ informacija

2021 m. rugsėjo 7 d.

ANTRADIENIS

Šiauliuose vakcinavimo tempai lėtėja Sergamumas COVID-19 liga Šiaulių apskrityje toliau didėja ir išlieka aukščiausias Šiaulių mieste bei Joniškio rajono savivaldybėje, kur yra viršijamas šalies vidutinio sergamumo lygis. Kitose Šiaulių apskrities teritorijose sergamumas taip pat didėja, tačiau vidutinis šalies sergamumo lygis ten nėra viršijamas.

Diana JANUŠAITĖ d.janusaite@snaujienos.lt Daugėja protrūkių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento vadovė Simona Abromavičienė informavo, kad šiai dienai geriausia situacija yra Kelmės rajone, kur naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų yra 84,6.

Anot jos, per praėjusią savaitę registruoti 2 įvežtiniai atvejai: 1 iš Jungtinės Karalystės ir 1 iš Gruzijos. Atlikus epidemiologinį tyrimą paaiškėjo, kad nežinomos užsikrėtimo priežastys sudaro 41,12 proc., šeimoje užsikrečia 41,4 proc., o darbe – 7,69 proc.

Iš viso šiai dienai Šiaulių apskrityje yra registruojama 18 aktyvių protrūkių, kurių 10 yra Šiaulių mieste, 1 – Šiaulių rajone, 4 – Jo-

niškio rajone, 1 – Kelmės rajone, 1 – Pakruojo rajone, 1 – Radviliškio rajone.

Per praėjusią savaitę iš viso registruota 11 naujų protrūkių, iš kurių: 7 – Šiaulių mieste, 3 – Joniškio rajone ir 1 – Radviliškio rajone. Tarp 7 Šiaulių mieste registruotų protrūkių: 5 gamybos įmonėse, 1 – sveikatos priežiūros įstaigoje, 1 – visuomeniniais pagrindais veikiančioje įstaigoje.

Nuo bendro registruoto atvejų skaičiaus 14,36 proc. sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus. Daugiausia koronavirusu sergančių vaikų buvo 10-14 metų amžiaus grupėje. Vien per pirmąją mokslo metų savaitę vaikams nustatyti 4 COVID-19 atvejai. „Noriu akcentuoti, kad mūsų visų šiai dienai tikslas yra vienas, jog kuo ilgiau vaikai išliktų

NAUJIENOS | 2

kontaktiniame ugdyme ir tam yra reikalingas visų suaugusiųjų, bendruomenių, ugdymo įstaigų, tėvų susitelkimas. Šaltuoju metų periodu padidėja sergamumas ir kitomis kvėpavimo takų infekcijos, todėl būtinas budrumas ir dėmesys į bet kokius peršalimo ligų simptomus ir būtų gerai, kad tokių vaikų tėvai į ugdymo įstaigas nevestų“, – pabrėžė S. Abromavičienė.

Skiepytis nebenori Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė sakė, kad Šiauliuose iš viso yra paskiepyta 58,6 proc. gyventojų. Deja, bet nuo rugpjūčio 8 d. yra stebimas vakcinavimo tempo lėtėjimas.

Kaip ir anksčiau, mieste daugiausiai pasiskiepijusių yra vyresnio amžiaus asmenų nuo 55 metų.

Pakankamai aktyviai skiepijasi ir 16-25 metų amžiaus asmenys. Šią savaitę bus galima pasiskiepyti visų gamintojų vakcinos dozėmis, išskyrus „Janssen“. Taip pat šią savaitę prasidėjo sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių įstai-

gų darbuotojų, asmenų, vyresnių nei 65 metų skiepijimas trečiąja vakcinos doze, jeigu nuo antrojo skiepo yra praėję 6 mėnesiai. Nuo pirmadienio tokie asmenys trečiajam skiepui gali registruotis www. koronastop.lt arba karštosios linijos telefonu 1808.

Taip pat šią savaitę visi šiauliečiai be išankstinės registracijos dar kviečiami skiepytis vakcinavimo centre, Šiaulių „Akropolyje“ ir „Saulės mieste“.

Respublikinės Šiaulių ligoninės duomenimis, per savaitgalį konsultuoti 38 COVID-19 liga sergantys pacientai, hospitalizuoti – 4. Iš viso ligoninėje gydomi 78

koronavirusu sergantys pacientai: 12 iš jų gydomi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (10 iš jų su gretutinėmis ligomis), 4 – (iš jų 1 Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje) gydomi Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje.

3 pacientams taikoma didelės tėkmės deguonies terapija, 9 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, 5 taikoma vazopresorių terapija.

Mirusių dėl COVID-19 infekcijos pacientų praėjusią savaitę nebuvo. Laikinai nedarbingi dėl COVID-19 yra 1 gydytojas ir 2 slaugytojai.

„Šiaulių dienos“: nuo koncertų estradoje, meninių instaliacijų ir ekspozicijų demija būsimos šventės svečius lis (vargonai), Ugnė Krikščiūnaitė grafinės pasakos „Svečiuose pas iki kamerinių iniciatyvų išmokė pačių svarbiausių taisy- (smuikas). pasaką“ (meno vad. M. Kosaitis, Rolando PARAFINAVIČIAUS nuotr.

Rugsėjo 10–11 d. Šiauliai švęs savo 785-ąjį jubiliejų. Didžiausia miesto šventė sugrąžins į gatves šventinės nuotaikos ir visokeriopų renginių išsiilgusius šiauliečius ir miesto svečius. Gausybė renginių lauks gerai žinomose Šiaulių miesto erdvėse – miesto bulvare, Prisikėlimo bei Saulės Laikrodžio aikštėse, Dainų parke ir kitur. Šiais metais po ilgos pertraukos šventiniai koncertai sugrįžta į atnaujintą Šiaulių miesto centrinio parko estradą, taip pat nauja šventės erdve taps ir Salduvės piliakalnis. „Šiaulių dienų“ organizatoriai pažada, kad šventėje bus turiningų, naujų iniciatyvų, tačiau nebus užmiršti ir tradiciniai „Šiaulių dienų“ renginiai. Visgi primenama, kad švęsti reikės atsakingai, o visuose reginiuose būtinai laikytis visų saugumo rekomendacijų ir tokiu būdu rūpintis savo ir kitų aplinkinių saugumu. Apie tai informuoja Šiaulių kultūros centras.

Miesto šventės „Šiaulių dienos 785“ įvaizdis atspindi šūkio „Šiauliai šviečia“ pagrindinę idėją – žmones Šiauliuose. Miesto gyvenimą, jo pulsą, ritmą kuria būtent žmonės, todėl neatsitiktinai įvaizdžio pirmame plane pavaizduotas vyras ir moteris. „Šiauliai be kultūros, pramonės, švietimo, mokslo – ne miestas. Visa to kūrėjas ir puoselėtojas – žmogus, tiksliau, šiaulietis. Kurdami miesto šventės įvaizdį dar kartą norėjome akcentuoti žmogaus kaip kūrėjo reikšmę miestui“, – pagrindinę mintį dėsto Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Pagrindinių miesto šventės renginių organizatorius Šiaulių kultūros centras renginių programą, atsižvelgdamas į praėjusių metų patirtį, parengė skirtingose miesto vietose, kad būtų užtikrinamas žmonių srautų reguliavimas. Organizatoriai tikisi, kad jau ne pirmus metus besitęsianti pan-

klių ir saugumo reikalavimų.

Per miesto šventę šiauliečiams ir miesto svečiams bus pristatoma įvairi renginių programa tiek viešose miesto erdvėse, tiek kultūros įstaigose. „Šiauliečių lauks vaikų ir jaunimo teatro, šokio festivaliai, reprezentacinis 12-asis tarptautinis bigbendų festivalis, parodos, turistiniai maršrutai, tautodailininkų ir amatininkų prekymetis, šventiniai koncertai, interaktyvūs objektai su šviesų ir garso instaliacijomis, lazeriais, klasikinės kamerinės ir alternatyviosios muzikos atlikėjų pasirodymai, meniniai performansai bei kitos iniciatyvos“, – renginius vardija Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė.

Pirmieji miesto šventės renginiai prasidės dar rugsėjo 9 d., kai žiūrovai bus kviečiami į mokslinę-praktinę konferenciją, XIII tarptautinio vaikų ir jaunimo teatrų festivalio-kūrybinės laboratorijos „Baltoji varnelė“ bei litvakų kultūros mėnesio atidarymus.

Rugsėjo 10 d. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyks iškilminga Šiaulių miesto garbės piliečio inauguracija ir šventinis koncertas, kuriame dalyvaus Viktorija Miškūnaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Paulius Ubartas (smuikas), „Camerata Solaris“ (Šiaulių kamerinis orkestras, meno vad. V. Čepinskis), Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vad.

R. Adomaitis), smuikininkų ansamblis „Fiori musicali“ (mokyt.

N. Prascevičienė), Andrius Bartu-

Didieji šventiniai koncertai rugsėjo 10–11 d. vyks atnaujintoje Šiaulių miesto centrinio parko estradoje, kuri lankytojams atveriama simboliniu laiku – būtent per miesto gimtadienį. Koncertuose mėgautis muzika leis „Subtilu Z“, „Solo ansamblis“, Jurga, „Daddy Was a Milkman“ ir grupė „The Roop“.

Dvi dienas viešpataus bigbendai Saulės Laikrodžio aikštėje.

Tarptautinis „Big Band Festival Šiauliai 2021“ miesto šventės svečius džiugins atlikėjų iš Europos ir Lietuvos pasirodymais.

Ryškiausius Šiaulių miesto simbolius atpažinti kvies Salduvės piliakalnis, kuriame lauks meninė apšvietimo instaliacija „Šiauliams 785“, o praėjusiais metais daug įspūdžių palikęs „Magiškas parkas“ ir vėl sugrįš į Dainų parką. Tarptautinis projektas lankytojus stebins šviesų, unikalių rankų darbo UV dekoracijų magiška menine ekspozicija, kurią sukūrė suomių menininkų komanda, įvairiomis veiklomis ir edukacijomis tiek vaikams, tiek suaugusiems, šventiniu koncertu vakarais. „Šiaulių dienų“ svečius šokio pasirodymais XIV tarptautinis vaikų šokio festivalis-konkursas „Aušrinė žvaigždė“, Šiaulių miestą užpildysiantis jaunaisiais šokėjais iš Lietuvos ir užsienio.

Projekto programą papildys ne tik konkursiniai pasirodymai Šiaulių kultūros centre, festivalio-konkurso atidarymas su svečiais iš Latvijos, bet ir Agrio Danilevičiaus šokio mokyklos „Dzirnas“ šokio spektaklis „Carmina Burana“ (Ryga, Latvija), choreo-

meno vad. asist. Vita Adomėnaitė-Butnorienė) premjera, bet ir pokalbis-diskusija apie šokio meno žanrą. Meno mėgėjai taip pat neliks nuskriausti. Festivalis „Rudens mozaika 2021“ Šiaulių miesto bulvare suburs mėgėjų meno kolektyvus ir atlikėjus ir padovanos puokštę koncertinių pasirodymų.

Prisikėlimo aikštėje stebins Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro opera ant ratų „Tarnaitė ponia“ (rež. G. Šeduikis) bei Šiaulių dailės galerijos, Meno ir mokslo laboratorijos rengiama paroda „Cardio / Technoteologija / To Be Announced“ ant Prisikėlimo aikštės apžvalgos pastato sienos.

Jubiliejinės šventės metu vyks gausybė ir kitų renginių bei veiklų, kurias organizuos Šiaulių miesto įstaigos ir bendruomenės: parodų atidarymai, ekskursijos, įvairiausi žaidimai ir edukacijos, literatūriniai skaitymai ir kitos pramogos, kurios kvies šventės dalyvius mėgautis pačiais įvairiausiais užsiėmimais.

3 | NAUJIENOS

2021 m. rugsėjo 7 d.

ANTRADIENIS

Kai tavo nuomonės niekas negirdi ir nepadeda Atkelta iš 1 p.

Užuot pateikusi problemos sprendimo būdą, Savivaldybės administracija prašo pastebėjus tam tikrose Šiaulių miesto vietose esančius nelegalius sąvartynus ar netvarkingą aplinką prie konteinerių, informuoti Miesto ūkio ir aplinkos skyrių el. paštu, nurodant konkrečią vietovę ar adresą.

Taip pat siūlo „budėti“ ir vaizdo kamera užfiksuoti piktybinius atliekų tvarkymo pažeidimus, o nufilmuotą medžiagą perduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriui.

Negali padėti Šiauliečiui pro akis nepraslydo ir tai, kad kai kurie šiauliečiai, važinėdami netvarkingomis transporto priemonėmis, teršia aplinką. Tik ir šį kartą miesto valdžia dėl to nelabai gali kuo padėti, nes kaip rašoma pateiktame atsakyme, kontroliuoti netvarkingas transporto priemones nėra Savivaldybės funkcija.

Administracijos aiškinimu, už transporto priemonės techninę būklę yra atsakingas pats transporto priemonės savininkas, o nuodugnias transporto priemonių apžiūras atlieka kvalifikuoti specialistai techninių apžiūrų centruose ir netvarkingoms transporto priemonėms galiojantis techninės apžiūros dokumentas neišduodamas. Anuliuoti techninės apžiūros galiojimą gali policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai. Todėl pastebėjus netvarkingus automobilius mieste, ir vėl prašoma šį faktą bei automobilio valstybinius numerius užfiksuoti vaizdo medžiaga ir ją perduoti policijai.

Tiesa, kitame rašte pateikiama papildoma informacija, kad ant gatvės dangos, šaligatvio ar žalios vejos patekusi alyva tampa pavojinga atlieka. Už tai taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos

administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje „Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas“. Aplinkos užteršimas mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų. Už didesnę aplinkai padarytą žalą užtraukia baudą net iki kelių tūkstančių eurų. Todėl pastebėjus, kad iš techniškai netvarkingos transporto priemonės liejasi alyva, apie tai reikia kuo skubiau informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.

Pažeidimų neįžvelgia Anot I. Radžvilo, tam tikrų trūkumų yra ir kalbant apie žiedą Draugystės-Dubijos gatvių sankryžoje. Jis klausia, kokiam tikslui ten įmontuoti iškilūs elementai, kurie neužtikrina eismo saugumo. Atsakyta, kad žiedinės sankryžos Šiaulių mieste įrenginėjamos pagal įstatymų nustatyta tvarka atestuotų projektų vadovų parengtus techninius projektus, kuriems buvo gautos įstatymų nustatyta tvarka, atestuotų statinio ekspertizės vadovų parengtos teigiamos ekspertizės išvados, patvirtinančios, kad žiedinių sankryžų techniniai projektai atitinka teisės aktus, reglamentuojančius gatvių projektavimą.

Pažymėta, kad projektas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, projektui buvo gautos įstatymų nustatyta tvarka, atestuotų statinio ekspertizės vadovų parengtos teigiamos ekspertizės išvados, patvirtinančios, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiauliečio teigimu, kai kurie miesto gyventojai taip pat jaučiasi nesaugiai, kai judriausiose miesto sankryžose įrengtos kameros fiksuoja transporto srautus ir pėsčiuosius. Tuo tarpu Savivaldybės administracija aiškina, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas Šiaulių miesto viešose vie-

tose yra vienas iš Šiaulių miesto 2015-2024 m. strateginio plėtros plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, prioritetų „Saugi – draugiška gamtai kokybiška gyvenamoji aplinka“, kurį vykdant įgyvendinamas uždavinys „Sukurti vaizdo stebėjimo ir informacijos valdymo sistemą“.

Tikslui pasiekti įgyvendinama priemonė „Saugus miestas – vaizdo stebėjimo kamerų infrastruktūros plėtra“. Vykdomame Šiaulių miesto 2015-2024 m. strateginiame plėtros plane apibrėžta beveik dešimties metų miesto vizija, plėtros prioritetai, iškelti tikslai, kurie apima ne tik vaizdo stebėjimo sistemą, bet ir ateities viziją į saugesnį ir komfortiškesnį gyvenimą.

Turi paaiškinimą Visuomenininkui širdį skauda ir dėl nukirstų bei per retai atsodintų medžių miesto centre. Tačiau Miesto, ūkio ir aplinkos skyrius ir tame nemato nieko blogo: „Informuojame, kad centrinėje miesto dalyje visi darbai vykdomi pagal iš anksto parengtus suderintus projektus ir apie būsimus darbus informavus visuomenę. Šiaulių miesto viešųjų erdvių rekonstravimo projektiniai pasiūlymai buvo viešai pristatyti visuomenei. Atkreipiame dėmesį, kad dėl želdinių pertvarkymo pasiūlymų negauta ir per viešo projektų pristatymo susirinkimus diskusijų, pastabų nebuvo. Šiaulių miesto savivaldybė kasmet mieste sodina (atsodina) medelius į buvusių medžių vietas ten, kur galima juos atsodinti, nenusižengiant šiuo metu galiojantiems želdinių veisimą reglamentuojantiems dokumentams“.

I. Radžvilas taip pat pasigenda informacijos apie miesto aplinkos oro kokybę. Jo nuomone, tokia informacija turėtų būti publikuojama laikraštyje. Tik Savivaldybės administracija šiuo klausimu yra visiškai kitokios nuomonės. Jos aiškinimu, visuomenei vis daugiau naudojantis

išmaniosiomis technologijomis, kompiuteriais, visa aktuali informacija yra lengvai prieinama internetinėje erdvėje. Paros oro kokybės tyrimų duomenys yra kasdien atnaujinami Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje www.gamta.lt. Šioje svetainėje galima peržiūrėti ir valandinius oro taršos matavimus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius informaciją apie praėjusio mėnesio miesto aplinkos oro kokybę skelbia interneto svetainėje www.siauliai.lt. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras savo internetinėje svetainėje www.sveiaktos-biuras.lt taip pat atnaujina duomenis apie oro taršą bei pateikia rekomendacijas, kaip elgtis gyventojams esant padidėjusiai miesto aplinkos oro taršai. Visi šie duomenys yra viešai prieinami.

Gina įstatymai Šiauliečiui rūpi ir miesto investiciniai projektai. Anot jo, šiuo metu įvykdytuose investiciniuose projektuose yra vadovaujamasi pinigų įsisavinimu, trumpalaike nauda, neatsižvelgiant į 10-20 metų ateitį, Šiaulių miesto perspektyvą.

Vis dėlto Savivaldybės administracija atkerta, kad projektai planuojami ir įgyvendinami, įvertinant Šiaulių miesto strateginio plėtros plano 2015-2024 m. tikslus, uždavinius ir priemones. Šiaulių miesto strateginis plėtros planas 2015-2024 metams buvo rengiamas įtraukiant visuomenę, specialistus ir ekspertus. Europos Sąjungos lėšomis bendrafinansuojamų projektų paraiškas vertina ir prižiūri jų vykdymą įgyvendinančios institucijos, tokios kaip VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ar VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Įgyvendinančios institucijos projektų vykdymo metu, siekdamos įsitikinti, ar projektai bei jų vei-

klos įgyvendinamos tinkamai, atlieka dokumentų vertinimą bei organizuoja patikras vietoje. Šių procedūrų metu, jeigu nustatomi neatitikimai, inicijuojami pažeidimų tyrimai.

I. Radžvilui taip pat užkliuvo tai, kad Tarybos nariai už Savivaldybės lėšas perka kurą ir remontuoja savo nuosavus automobilius. Tačiau ir tam yra paaiškinimas. Pasirodo, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu nustatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusiomis kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 0,25 VMDU dydžio išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Apskaitos skyriui, pateikdamas kiekvieno mėnesio išmokų avanso apyskaitą iki kito mėnesio 10 dienos. Pasibaigus ketvirčiui, Tarybos narys, nepateikęs mėnesio avanso apyskaitos, parengia praėjusio ketvirčio avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos perduoda Apskaitos skyriui. Išmokų avanso apyskaitos formą tvirtina direktorius. Kartu su išmokų avanso apyskaita Apskaitos skyriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Informacija apie Tarybos narių išmokų panaudojimą yra vieša ir skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje nė vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos.

Deja, I. Radžvilo tokie Savivaldybės administracijos atsakymai neįtikino. Jo nuomone, tai tik atsirašinėjimas. Nepaisant to, jis ir toliau planuoja siųsti raštus Savivaldybei su viltimi, kad mieste pagaliau įsivyraus tvarka.

Trumpai Kreipimasis Šiaulių meras Artūras Visockas kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Aplinkos ministeriją ir Šiaulių krašto bičiulių parlamentinę grupę, prašydamas konstruktyvaus dialogo ir įsiklausimo į vandentvarkos sektoriaus ir savivaldos atstovų keliamas problemas. Mero teigimu, dėl perteklinio vandentvarkos įmonių apmokestinimo mokestinė našta nepelnytai didinama vandens vartotojams – gyventojams.

Vizitas Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne lankėsi Šiaulių miesto meras ir mero pavaduo-

toja Simona Potelienė. Domėtasi Šiaulių regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių darbu. Gyventojų interesus atstovaujantys miesto vadovai norėjo iš arti pamatyti kaip šiuo laikotarpiu tvarkomos atliekos, įvertinti situaciją dėl privataus operatoriaus eksploatuojamų Šiaulių regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių bei operavimo jais trūkumų.

Susitikimas Šiaulių rajono savivaldybės didžiojoje salėje vyko rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų susitikimas su VšĮ

„Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktore Inga Juozapavičiene. Lektorė susirinkusiems papasakojo apie viešąsias paslaugas, kurias galėtų teikti nevyriausybinis sektorius, pristatė gerąją praktiką, viešųjų paslaugų perdavimo gidą.

Priemonės Apie 150 lituanistinių mokyklų mokytojų ikimokyklinio amžiaus vaikus nuo 2 metų ir pirmaklasius nuotoliniu būdu šiemet galės ugdyti pagal naujas interaktyvias priemones. Kol kas interaktyvios priemonės skirtos tik ikimokyklinukams ir pirmokams (7 metų vaikams). Planuojama

parengti ir daugiau tokių mokymo priemonių, tinkamų priešmokyklinio amžiaus vaikams bei vyresniems mokiniams ugdyti.

Kaupimas Be „Sodros“ ir didžiąją dalį dirbančiųjų įtraukusios II pensijų pakopos, Lietuvoje veikia ir visiškai savanoriška III pensijų pakopa, kurioje būsimieji pensininkai patys pasirenka, kokia apimtimi ir kiek dažnai jie įsitraukia į savo finansinio rezervo kaupimą. Finansų ekspertai pastebi, kad nors pastarasis finansinis produktas savo sukaupto turto verte maždaug 27 kartais atsilieka nuo II pakopos, jis atskleidžia

įdomių dalykų apie finansinį Lietuvos gyventojų elgesį.

Barometras Europos darbo rinkos barometro skalė krito antrą kartą iš eilės.

Rugpjūtį, palyginti su praėjusi mėnesiu, barometras mažėjo 0,3 balo (iki 104,3). Nepaisant to, pagrindinis Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto indikatorius išlieka aukštas. Tuo metu užimtumo perspektyvos išlieka stabilios. Tai yra – užimtumo augimo rodiklis padidėjo 0,1 balo (iki 104,0). „Šiaulių naujienų“ informacija

2021 m. rugsėjo 7 d.

ANTRADIENIS

Lietuvos golbolo rinktinė pirmą kartą iškovojo G. Pavliukianecas, du įmušė paralimpinių žaidynių bronzą dėjo N. Montvydas, kartą pasižymėjo

Dainiaus OŽALO / LPAK nuotr.

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė atvertė naują puslapį golbolo istorijoje. Mūsų šalies nacionalinė ekipa pirmą kartą iškovojo paralimpinių žaidynių bronzos medalius. Tokijo paralimpinių žaidynių mažajame finale Valdo Gecevičiaus auklėtiniai nugalėjo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinę komandą.

Valdas Gecevičius mažajam finalui pasirinko tokį starto trejetą: Mantas Brazauskis aikštės viduryje, Genrikas Pavliukianecas kairiajame krašte, Nerijus Montvydas dešiniajame krašte.

Amerikiečiai jau pirmoje atakoje pažeidė taisykles, o lietuviai varžovų dovaną priėmė: N. Montvydas sėkmingai realizavo baudinį po klaidinančio G. Pavliukianeco veiksmo.

Sužaidus keturias minutes, N. Montvydas persvarą padvigubino įvarčiu iš žaidimo, tačiau amerikiečiai atsakė tuo pačiu, ir skirtumas tarp komandų vėl tapo minimalus.

Kėlinio viduryje JAV rinktinė surengė dar vieną įvarčiu pasibaigusią ataką ir rezultatą išlygino.

Vis dėlto džiaugėsi jie neilgai, nes G. Pavliukianecą pakeitęs Marius Zibolis rezultatą persvėrė – 3:2.

Kėliniui artėjant į pabaigą, N. Montvydą dešiniajame aikštės krašte pakeitė Justas Pažarauskas.

Prieš pertrauką M. Zibolis galėjo

persvarą padidinti, bet nerealizavo baudinio – varžovas atmušė kamuolį.

Po pertraukos Lietuvos rinktinei pavyko skirtumą padidinti iki trijų įvarčių – pasižymėjo J. Pažarauskas, netrukus savo sąskaitą papildė ir M. Zibolis. Komandos kapitonas amerikiečius įvarė dar giliau į kampą, kai sėkmingai realizavo į JAV vartus paskirtą baudinį.

Amerikiečiams kėlinio viduryje pavyko rezultatą sušvelninti, bet M. Zibolis sugrąžino mūsų komandai turėtą trijų įvarčių pranašumą – 7:4.

Amerikiečiai ginklų nesudėjo ir du kartus pasiuntė kamuolį į lietuvių vartus, taip sumažindami atsilikimą iki minimumo. Padėtį ėmėsi taisyti M. Zibolį pakeitęs G. Pavliukianecas, kuris jau per pirmą savo ataką pralaužė varžovų gynybą, netrukus tai padarė dar kartą ir padidino persvarą iki trijų įvarčių – 9:6.

Per likusį laiką amerikiečiams pavyko pelnyti paguodos įvartį, bet tai buvo viskas. G. Pavliukianecas dar padidino mūsų komandos pranašumą, ir finalinė sirena paskelbė Lietuvos rinktinės pergalę 10:7.

Lietuvos rinktinėje rezultatyviausias buvo M. Zibolis, pelnęs keturis įvarčius. Tris įvarčius pri-

J. Pažarauskas. „Jei kas prieš turnyrą būtų paklausęs, ar tinka bronza, būčiau iškart pasiėmęs tą medalį. Tai – geras rezultatas. Aišku, palyginus su Rio de Žaneiru, čempionų titulą praradome, bet bronzą buvo tikrai labai sunku iškovoti. Daug komandų žaidžia golbolą, šis žaidimas labai populiarus.

Mes labai džiaugiamės. Kalbėdamas su Mantu ir Genriku juokavau, kad gal jūsų bronza ir neguodžia, bet yra žaidėjų, kam tai pirmas medalis. Manau, kad džiaugiasi visa komanda, nes nerodėme gero žaidimo nuo pradžių, o viską pasiekėme laiptukas po laiptuko“, – po mačo sakė V. Gecevičius.

Lietuvos ir JAV golbolo komandos Tokijuje jau buvo susitikusios A grupės rungtynėse, kuriose lietuviai nesunkiai 13:3 susitvarkė su savo oponentų pasipriešinimu.

Tokijo žaidynių mažasis finalas sirgaliams priminė prieš penkerius metus vykusio Rio de Žaneiro finalo pakartojimą: Brazilijoje lietuviai ir amerikiečiai susitiko finale, o triumfavo mūsų šalies komanda – 14:8.

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė paralimpinių žaidynių bronzą iškovojo pirmą kartą. 2000 m.

Sidnėjuje mūsų šalies komanda pelnė sidabrą, 2008 m. Pekine šį pasiekimą pakartojo, o 2016 m.

Rio de Žaneire pirmą kartą įkopė į pačią viršūnę ir pasipuošė auksiniais medaliais.

Tokijo paralimpinės žaidynes asmeniniu pasiekimu pažymėtos veteranui Genrikui Pavliukianecui, kuris tapo pirmuoju vyru golbolininku, iškovojusiu keturis paralimpinius medalius šioje sporto šakoje.

Kitam Lietuvos rinktinės žaidėjui Artūrui Jonikaičiui šis Tokijo paralimpinis medalis – pirmas karjeroje.

Tokijo vyrų paralimpinio golbolo turnyro finale penktadienį 13.30 val. į kovą stos Brazilija ir Kinija.

I. Serapinaitei ir A. Tamašauskaitei – kariškių Džonkuve (Lenkija) vykspasaulio čempionato bronza tančiame 2021 m. šiuolaikinės

Organizatorių nuotr.

penkiakovės kariškių pasaulio čempionate Ieva Serapinaitė ir Aurelija Tamašauskaitė iškovojo moterų estafečių varžybų bronzą!

Lietuvos duetas surinko 1345 taškus ir nusileido tik Lenkijos (Oktawia Nowacka ir Anna Maliszewska; 1393) ir Rusijos (Gulnaz Gubaidulina ir Adelina Ibatulina; 1365) komandoms.

I. Serapinaitė ir A. Tamašauskaitė šiandien buvo penktos fechtuojantis (17 pergalių; 202 taškai), trečios – plaukiant (2 min. 8,42 sek.; 294), ketvirtos – jojant (272) ir pirmos – bėgant bei šaudant (12 min. 3,66 sek.; 577).

SPORTO NAUJIENOS | 4

Kariškių pasaulio čempionato vyrų estafetėse – 6-oji vieta Džonkuve (Lenkija) prasidėjo 2021 m. kariškių šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionatas, kurio pirmąją dieną vyko vyrų estafečių varžybos.

Lietuvai jose atstovavę Dovydas Vaivada ir Paulius Vagnorius užėmė 6-ąją vietą (1889 taškai).

Lietuviai buvo devinti fechtuojantis (13 pergalių; 180 taškų), aštunti – plaukiant (1 min. 58,85

sek.; 313), ketvirti – jojant (270) ir penkti – bėgant bei šaudant (11 min. 4,22 sek.; 636).

Pasaulio čempionais tapo lenkai Lukaszas Gutkowskis ir Sebastianas Stasiakas (1481), antri liko vengrai Robertas Kasza ir Bence Demeteris (1439), treti – vokiečiai Fernandas Mitterrandas ir Dominikas Olejarzas (1425).

Organizatorių nuotr.

D. Dundzys su Tokijumi atsisveikino septintąja vieta finalą mano asmenidisko metime nis„Prieš rezultatas buvo aštuntas, bet

Lietuvos lengvaatletis Donatas Dundzys antroje savo rungtyje – disko metime – Tokijo paralimpinėse žaidynėse užėmė septintąją vietą. F37 klasės disko metikų varžytuvėse Tokijo olimpiniame stadione jis užfiksavo geriausią savo šio sezono rezultatą.

Geriausiai alytiškiui pavyko penktasis bandymas, kuriuos jis įrankį nuskraidino 44 metrus 98 centimetrus. Jono Baltrušaičio auklėtinis keturis kartus siuntė diską už 40 metrų ribos, du metimai buvo neįskaityti.

Už lietuvio nugaros, aštuntas liko Shahradas Nasajpouras iš pabėgėlių komandos (42 m 25 cm).

Paralimpinio čempiono titulas atiteko Ali Haiderui Pakui (55 m 26 cm), sidabrą pelnė ukrainietis Mykola Žabniakas (52 m 43 cm), o bronzą iškovojo brazilas Joao Victoras Teixeira de Souza Silva. (51 m 86 cm).

Dainiaus OŽALO / LPAK nuotr.

man pavyko aplenkti vieną varžovą. Diskas skrido toliausiai šį sezoną, bet norėjosi dar toliau – gerinti savo asmeninį rezultatą. Konkurencija Tokijuje labai didelė, čia susirinkę stipriausi varžovai iš viso pasaulio.

Disko metimas – antra mano rungtis. Pagrindinė – rutulio stūmimas, kuriame pagerinau savo rekordą ir užėmiau šeštą vietą.

Labiausiai norėjosi gerai pasirodyti būtent šioje rungtyje.

Rezultatai nėra prasti, bet galėjo būti geriau, ypač rutulio stūmime. Tai bus man pamoka ateičiai, kitoms paralimpinėms žaidynėms, į kurias stengsiuosi patekti“, – sakė D. Dundzys.

Alytiškiui tai buvo debiutinės paralimpinės žaidynės. D. Dundzys per savo karjerą rutulio stūmime yra iškovojęs pasaulio ir Europos čempionato bronzos medalius, o disko metime Europos sidabrą.

5 | SPORTO NAUJIENOS

Europos kurčiųjų orientavimosi sporto čempionatas: lietuvių pasiekimai Augusto ČETKAUSKO / LKSK nuotr.

Česlovas KAVARZA Europos kurčiųjų orientavimosi sporto čempionatas Vilniuje prasidėjo Ukrainos ir Rusijos sportininkų pergalėmis.

Pirmąją dieną sostinės centre, Lukiškėse, vykusioje individualioje sprinto rungtyje vyrų laukė 3,7 km distancija su 21 kontroliniu punktu (KP), moterų – 3,1 km ir 18 KP. Dalyviai, to nežinodami (nes startavo skirtingu laiku), kovojo itin atkakliai. Abiejų lyčių grupėse nugalėtojus nuo artimiausių persekiotojų skyrė vos 1 sek.

Lietuvių stovykloje nuotaikos buvo dvejopos, mat kiekvienoje grupėje mūsų sportininkai – Rokas Koveckis ir Gedvilė Diržiūtė buvo ketvirti. Ypač apmaudu

buvo G. Diržiūtei, nes ją nuo bronzos medalininkės ukrainietės Hannos Androsovič skyrė vos 4 sek.

Vyrų čempionu tapęs Ukrainos atstovas Nazaras Levickis finišą, buvusį prie Lietuvos Seimo, pasiekė per 14 min. 2 sek.

Sidabro medalį iškovojęs Rusijos sportininkas Ravilis Inijatulinas – 14 min. 3 sek. Trečią vietą užėmė ukrainietis Volodimyras Fedosejenka – 14:14. R. Koveckis nuo pastarojo atsiliko 21 sek.

Iš viso prie starto linijos stojo 28 vyrai iš 13 šalių.

Mūsų šalies garbę dar gynė Mikalojus Makutėnas ir Donatas Tumaitis. Jaunasis M. Makutėnas užėmė 9-ąją vietą – 16:12, o D. Tumaitis buvo tarp penkių nelaimėlių, diskvalifikuotų iš rungties

dėl to, kad praleido kontrolinį punktą. Dėl tokios klaidos buvo pikta ne vienam D. Tumaičiui.

Kad suklydo, tik finišavęs sužinojo pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių čempionas Nikita Smirnovas.

Tokia pat pirmųjų penkių sportininkių rikiuotė buvo užfiksuota ir moterų varžybose, kuriose rungtyniavo 22 orientacininkės iš 10 valstybių.

Aukso medalį iškovojo ukrainietė Hanna Fedosejeva – 14:03.

Sidabras atiteko rusei Antoninai Naidionovai – 14:04, bronza – H. Androsovič – 14:33. G.Diržiūtė sugaišo 14 min. 37 sek. Adrija Atgalainė užėmė 10-ąją poziciją – 15:44, Viltė Kanapinskaitė – 13-ąją – 18:11.

Lietuvos rinktinės treneris Laimis Drazdauskas dėl išsprūdusių medalių liejo apmaudą: „G.Diržiūtė, būdama netoli finišo, dar buvo trečia. Jei vieną pastatą būtų apibėgusi iš kitos pusės, ji nebūtų praradusi tų sekundžių“.

Vėliau atlėgęs specialistas teigė: „Ketvirtosios vietos Europoje nesimėto. Mūsų sportininkai pasirodė gerai.“ Sekmadienį kurtieji orientacininkai rungtyniaus mišrių komandų sprinto estafetėje. Kova vyks tarp Geležinio vilko ir Baltojo tiltų. Čempionatas baigsis rugsėjo 8 d. ilgosios distancijos rungtimi.

Druskininkuose paaiškėjo Lietuvos (Ispanija) vyksiančiatriatlono taurės čempionai Valensijoje me Europos standartinės distanciRoko LUKOŠEVIČIAUS nuotr.

Šeštadienį šimtai sportininkų nepabūgo vėsaus oro ir vandens bei stojo į kovą paskutiniame – penktajame – Lietuvos triatlono taurės etape, po kurio paaiškėjo ir viso sezono laureatai.

Gražiausiose Druskininkų vietose bei Vijūnėlės tvenkinyje vykusiose varžybose, olimpinėje distancijoje triumfavo Marijus Butrimavičius (Trakų triatlono būrelis). Jis finišavo per 2 val. 2 min. 58,1 sek.

Kiek daugiau nei 2 min. nuo jo atsiliko Tautvydas Kopūstas („HighPeaks Lietuva“). Trečias buvo Vytas Vasilevičius („TRItonas“, 2:07.04).

T. Kopūstas (3013 tšk.) tapo

čempionu bendroje įskaitoje, kurioje buvo skaičiuojami trijų geriausių etapų rezultatai. Antrąją vietą užėmė M. Butrimavičius (2944 tšk.), trečiąją – Gediminas Pajėda (2916 tšk.).

Tarp moterų greičiausia buvo Inga Paplauskė („TRItonas“, 2:17.09). Antrąją vietą užėmė Unė Narkūnaitė („BTT Cloud“, 2:24.54), trečiąją – Ieva Urbonavičiūtė („TRItonas“, 2:25.53).

Bendrosios įskaitos Lietuvos triatlono taurės čempione tapo Inga Aukselytė (2976 tšk.). Antra liko I. Urbonavičiūtė (2942 tšk.), trečia – Viktorija Kalvelytė (2874 tšk.).

Olimpinės distancijos LTT čempionai pelnė teisę dalyvauti

jos triatlono čempionate.

Sprinto distancijoje Druskininkuose nugalėjo Lukas Prokopavičius („BTT Cloud“, 1:04.17), pranokęs prizininkais tapusius Povilą Strazdą („BTT Cloud“, 1.06,12) ir Džiugą Karklelį (Panevėžio triatlono klubas, 1:08,06).

Tarp moterų greičiausia buvo Gabrielė Garbauskaitė (Panevėžio tritlono klubas, 1:19.55). Antra buvo Orinta Mauraitė (Panevėžio triatlono klubas, 1:20.25), trečia – Beatričė Vinciūnaitė (Panevėžio triatlono klubas, 1:21.16).

Bendrosios įskaitos Lietuvos triatlono taurės čempionu tapo Tomas Burbulis (3022 tšk.), vos 20 taškų aplenkęs Titą Pumputį (3002 tšk.). Trečioji pozicija atiteko Povilui Strazdui (2959 tšk.).

Tarp moterų triumfavo O. Mauraitė (2996 tšk.). Antrąją vietą užėmė G. Garbauskaitė (2990 tšk.), trečia – B. Vinciūnaitė (2964 tšk.).

Beje, olimpinės distancijos estafetės varžybose nugalėjo „Nenugalimųjų“ komanda, tarp kurių atstovų buvo olimpiečiai Andrejus Zadneprovskis ir Laura Asadauskaitė.

Komandinėje įskaitoje triumfavo „TRItonas“. Antrąją vietą užėmė „HighPeaks Lietuva“, trečiąją – „BTT Cloud“.

2021 m. rugsėjo 7 d.

ANTRADIENIS

N. Chmieliauskas ir L. Gaudiešius – Europos čempionai Organizatorių nuotr.

Portugalijoje vykstančiame 2021 m. šiuolaikinės penkiakovės U17 ir U19 čempionate Nojus Chmeliauskas ir Lukas Gaudiešius tapo 17-mečių vaikinų estafečių varžybų nugalėtojais.

Tarp 19-mečių merginų Medėja Gineitytė užėmė 10-ąją vietą, o Tėja Pakinkytė – 30-ąją Nojus Chmieliauskas ir Lukas Gaudiešius šiandien varžybose surinko 987 taškus ir už nugaros finiše paliko prancūzus Etienne‘ą Clergeau bei Florent‘ą Schoeną (984). Trečiąją vietą užėmė rusai Jegoras Zorkinas ir Timofejus Popovas (979).

Po plaukimo rungties lietuviai buvo ketvirti (1 min. 56,02 sek.; 318 taškų), tačiau bėgimo ir šaudymo rungtyje užimta antroji vieta (10 min. 31,48 sek.; 669) leido pakilti į pirmąją poziciją.

Pastarojoje rungtyje lietuvius 1,28 sek. aplenkė tik vicečempionais prancūzai, kuriuos mūsiš-

kiai baseine buvo pranokę 2,34 sek.

Penktadienį taip pat vyko U19 merginų asmeninių varžybų finalas, kuriame dalyvavo Medėja Gineitytė ir Tėja Pakinkytė.

Tarp lietuvių geriau sekėsi M. Gineitytei, kuri surinko 1005 ir užėmė 10-ąją vietą. Vilnietė buvo 16-a fechtuojantis (21 pergalė ir 17 pralaimėjimų; 214 taškų), 8-a – plaukiant (2:18,65; 273) ir 12-a – bėgant bei šaudant (13:02,66; 518).

T. Pakinkytė varžybose sukaupė 917 taškų ir finišavo 30-a.

Kaunietė fechtuojantis buvo 21-a (18/20; 197) ir 29-a tiek plaukiant (2:28,46; 254), tiek bėgant ir šaudant (13:54,15; 466).

Europos čempione tapo rusė Jana Solovjova (1079), vicečempione – jos tautietė Kristina Budeikina (1057), o trečiąją vietą užėmė prancūzė Louison Cazaly (1050).

Europos kurčiųjų orientavimosi sporto čempionate – medalių dalybos Vilniuje vykstančio Europos kurčiųjų orientavimosi sporto čempionato antrąją dieną vyko medalių dalybos mišrių komandų sprinto estafetės (vyrams – 3,1 km ir 19 KP; moterims – 2,5 km ir 19 KP) rungtyje.

Sėkmingai pasirodė Lietuvos ketvertukas Adrija Atgalainė, Mikalojus Makutėnas, Rokas Koveckis ir Gedvilė Diržiūtė, iškovoję bronzos medalius.

Kovą akivaizdžiai laimėjo Rusijos rinktinė, sugaišusi 52 min. 4 sek.

Pirmąją dieną rusus vyrų ir moterų sprinto varžybose aplenkę ukrainiečiai tenkinosi antrąja vieta – 53 min. 52 sek.

Mūsų šalies ekipa užtruko 54 min. 15 sek. Pirma bėgusi A. Atgalainė po pirmojo etapo pirmavo, lūžis įvyko antrajame, kuriame lyderiais tapo rusai ir ukrainiečiai.

Likus paskutiniajam etapui, lietuviai nuo ukrainiečių buvo atsilikę 16 sek. Lietuvos rinktinės lyderei

G. Diržiūtei buvo pavykę susilyginti su ukrainiete, tačiau vėliau varžovė vėl nutolo.

Mūsų šalies rinktinės treneris Laimis Drazdauskas buvo patenkintas komandos pasirodymu: „Garbingai, puikiai pasirodėme.

Kokius laimėsime medalius, nebuvo žinoma iki paskutiniojo kontrolinio punkto. Džiaugiuosi, kad pavyko sudaryti stiprų šalies ketvertą, kuris tapo prizininku“.

Pirmąją dieną vykusioje individualioje sprinto rungtyje R. Koveckis ir G. Diržiūtė buvo ketvirti.

Rugsėjo 6-ąją – poilsio diena.

Antradienį, vidutinės distancijos rungties geriausieji bus nustatyti Mickūnų miške, starto ir finišo vieta – Vališkės kaime.

Anot specialistų, vyrų lauks apie 5,5 km trasa, moterų – apie 4,5 km. Čempionatas bus baigtas ilgąja trasa rugsėjo 8-ąją. Šilėnų miške vyrams bus įrengta apie 10 km trasa, moterims – apie 7 km.

Vaistinės ruošiasi žiemos sezonui – skiepai nuo gripo jau rugsėjį Vaistininkai teigia, kad nuo pavasario siūlomą skiepijimo paslaugą vaistinėse palankiai įvertino ne tik klientai, bet ir jie patys – vaistinės yra pasiruošusios plėsti siūlomų skiepų asortimentą, rašoma Dž. Kaunecko pranešime spaudai. „Šiemet startavusi skiepijimo vaistinėse programa vaistininkams buvo savotiškas iššūkis, nes tai naujas darbas ir nauja patirtis.

Norintys skiepyti turėjo pabaigti teorinius ir praktinius kursus, gauti išplėstinės praktikos vaistininko licenciją. Kai kam iš pradžių gal net rankos drebėjo, bet išties vaistininkai naujos užduoties ėmėsi su didele atsakomybe“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistinių tinklo vaistininkė Kristina Vaičaitienė.

Jos teigimu, dažniausiai užsukantys skiepų į vaistinę pažįsta ir pasitiki savo vaistininku, vertina jo autoritetą bei žinias. Pasitikėjimą skatina ir tai, kad po skiepo pasireiškus šalutiniams simptomams, galima sugrįžti ir pasikonsultuoti su skiepijusiu vaistininku.

Ne eilinį vaidmenį atlieka ir patogi vieta pasiskiepyti. „Dažnam žmogui vaistinė yra arti namų ar parduotuvės, kurioje apsiperka, tad pasiskiepyti yra gerokai patogiau, nei specialiai vykti į polikliniką ar kitą medicinos įstaigą.

Juo labiau, kad vaistinėse užtikrinama švara ir higiena, net posakis yra

švaru ir tikslu kaip vaistinėje, tad žmonės jaučiasi ramūs, kad skiepijimo procedūra bus preciziška“, – tvirtina K. Vaičaitienė.

Skiepijasi nuo erkinio encefalito Vaistininkė pastebi, kad į vaistinę užsukantys šalies gyventojai itin domisi skiepais, jų šalutiniu poveikiu, nori kuo daugiau žinoti apie ligas, nuo kurių galima pasiskiepyti. Vasaros metu aktualiausi išlieka skiepai nuo erkinio encefalito. „Pandemija pristabdė žmonių tarpusavio bendravimą uždarose patalpose, bet erkės pasėjo baimę eiti į mišką ar pievą. Buvimas gamtoje suteikia daug energijos ir teigiamų emocijų, gerina nuotaiką bei savijautą, tad tikrai ne-

reikia užsidaryti kambaryje, kai yra skiepai, kurie gali išvaduoti nuo baimės susirgti ir pačios ligos“, – sako K. Vaičaitienė. Neretai žmonėms kyla abejonių, ar skiepai nuo erkinio encefalito yra reikalingi, jei kasdien nevaikšto po miškus. Tačiau vaistininkė primena statistiką – Lietuva užima pirmą vietą Europoje pagal susirgimų erkiniu encefalitu skaičių, tad pasiskiepyti nuo jo raginami ir į Lietuvą atvykstantys turistai. „Erkių galima rasti ne tik miške ar pievoje, bet ir miesto parkuose, jų iš lauko į namus gali parnešti naminiai gyvūnai. Erkinio encefalito infekcija yra itin paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje, vienintelis apsisaugojimo būdas yra skiepai“, – teigia K. Vaičaitienė.

Erkinis encefalitas sukelia smege-

nų dangalų ir pačių smegenų uždegimą, pažeidžia centrinę nervų sistemą. Įveikus ligą dažniausiai lieka komplikacijos: neįgalumas, traukuliai, judėjimo sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, elgesio pokyčiai. Apie ligą išduoda į gripą panašūs simptomai, kurie dažniausiai kyla po 1–8 dienų nuo ligos pradžios. Tada seka 1–8 dienų pertrauka, po kurios užklumpa antras ligos etapas – stiprus karščiavimas, sprando įtempimas, sąmonės netekimas. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Įprastas skiepijimo nuo erkinio encefalito grafikas užtrunka metus, kai po pirmo skiepo daroma vieno mėnesio pertrauka, po kurios seka antras skiepas. Trečias skiepas leidžiamas praėjus metams. Galima skiepytis ir pagal sutrumpintą skiepijimo schemą: po pirmo skiepo daroma 2 savaičių pertrauka, po kurios leidžiamas antras skiepas. Trečia skiepo dozė gali būti suleista po 5–12 mėnesių. Imunitetas susidaro 5 metams (žmonėms virš 60 metų – 3 metams).

Nori plėsti asortimentą Šiuo metu 17 skiepų kabinetų visoje Lietuvoje turinti „Gintarinė vaistinė“ jau ruošiasi ir rudens sezonui –Lietuvai įsigijus 2021–2022 metams skirtas keturvalentes vakcinas nuo gripo, skie-

pijimą nuo šios sezoninės ligos planuojama pradėti rugsėjį. „Kas bent kartą sirgo gripu, žino, kad ši liga yra sunki ir pavojinga dėl galimų komplikacijų. Nėra taip, kad vieną kartą persirgsi gripu ir daugiau niekada nesirgsi – liga gali užklupti kasmet, o sunkios komplikacijos likti visam gyvenimui. Be to, sirgimas gripu silpnina imunitetą, o koronaviruso pandemijos metu itin aktualu išlikti sveikiems“, – sako K. Vaičaitienė.

Vaistininkė tikisi, kad verslas atsakingai pažiūrės į darbuotojų skiepijimą nuo gripo ir sudarys jiems sąlygas tą padaryti. „Skiepai visada yra pigiau, nei susirgti gripu ir jį gydyti – susirgusiam darbuotojui skiriamas nedarbingumas, jam reikalingi vaistai. Neretai į darbą atėjęs sergantis žmogus užkrečia savo kolegas, tad iš įprastos darbo rutinos staiga iškrenta ne vienas, o keli darbuotojai“, – tikina K. Vaičaitienė.

Pasak pašnekovės, vaistinės yra pasiruošusios plėsti siūlomų skiepų asortimentą – tam yra sudarytos tinkamos sąlygos, vaistininkai turi reikiamas kompetencijas. Vaistininkai galėtų pasiūlyti kelionėms reikalingus skiepus nuo stabligės, šiltinės, hepatito, geltonojo drugio ir kitų ligų.

Vaistinių dalyvavimą bendrame vakcinavimo procese, kokius skiepus jos gali teikti, nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Ar vaistai nuo skausmo visada kenkia skrandžiui?

Pilvo skausmas yra vienas dažniausių daugelį bent kartą kamavusių negalavimų. Nors visi nemalonūs pojūčiai pilvo srityje paprastai įvardijami kaip pilvo skausmas, sveikatos specialistai teigia, jog svarbu atpažinti, kurią konkrečiai pilvo dalį skauda. Nuo to priklausys, kas padės geriausiai – vaistai nuo pilvo skausmo, papildai virškinimui ar mitybos korekcija.

Neretai vaistinėse apsilankę pacientai įsitikinę, kad esant bet kokiems virškinimo sutrikimams, rėmens graužimui ar kitiems nemaloniems pojūčiams padės vaistai nuo pilvo skausmo. „Gintarinė vaistinė“ vaistininkė Roberta Janulytė sako, kad yra ir tokių atvejų, kai pacientas geriau pasiryžęs kentėti skausmą, nei vartoti vaistus, nes mano, kad jie kenkia skrandžiui, rašoma Idea Prima pranešime spaudai. „Pilvo skausmas gali būti virškinamojo trakto sutrikimo, kasos veiklos sutrikimo, rėmens, skrandžio bėdų, žarnyno ar kepenų problemų ženklas. Tinkamai parinkti medikamentai gali numalšinti skausmą, o maisto papildai virškinimui – sureguliuoti virškinimo problemas. Pacientams visada patariu nepiktnaudžiauti vaistais nuo skausmo, bet ir nebijoti jų vartoti – kad visi jie kenkia skrandžiui, yra mitas. Svarbu laikytis vaistininko ar gydytojo nurodymų ir vaistus vartoti tiksliai taip ir tokius, kokie paskirti“, – aiškina R. Janulytė.

Vaistai nuo skausmo – nebūtinai nuskausminamieji Pirmiausia vaistininkė pataria atkreipti dė-

mesį, koks yra jaučiamo pilvo skausmo pobūdis ir jo lokacija. Jos teigimu, skrandžio skausmai gali signalizuoti apie padidėjusį rūgštingumą, gastritą, GERL. Pacientai tuomet dažniausiai skundžiasi skausmu saulės rezginyje – duobutėje centre po šonkauliais, skausmas gali plisti už krūtinkaulio aukštyn. Kai skrandis tuščias, gali kamuoti alkio skausmai, kurie pavalgius palengvėja.

Kasos veiklos sutrikimams būdingas skausmas prasideda viršutinėje pilvo dalyje ir plinta lanku, tarsi juosdamas, pablogėja pavalgius ar atsigėrus, judant, kartu gali kamuoti bendras silpnumas, pykinimas, viduriavimas. Apie kepenų ar tulžies pūslės veiklos sutrikimus pranešantis skausmas jaučiamas dešiniame šone, dažniausiai po šonkaulių lanku. Žarnyno skausmų atveju pacientas negali nurodyti tikslios skaudamos vietos, lydintys simptomai – išsipūtęs pilvas, tuštinimosi sutrikimai, spazmai. „Preparatai nuo pilvo skausmo parenkami atsižvelgiant būtent į jaučiamą skausmo pobūdį ir kitus simptomus. Labai svarbu žinoti, kad nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas, naproksenas ir kiti, niekada nevartojami virškinamojo trakto skausmų malšinimui. Tam skirti spazmolitikai (drotaverinas), virškinimą gerinantys preparatai (kasos virškinimo fermentai, augaliniai ekstraktai), papildai virškinimui, skrandžio rūgšties sekreciją mažinantys vaistai, dujų kaupimąsi žarnyne mažinantys vaistai“, – vardija vaistininkė.

Į pagalbą – kitos vaisto formos R. Janulytės teigimu, ne visuomet galima išvengti vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo. Lūžiai, traumos, laikas po chirurginių procedūrų, ūmūs uždegiminiai susirgimai, pavyzdžiui, radikulitas – tik keli atvejai, kai vaistai skiriami ne tik skausmui malšinti, bet ir gydyti uždegimą. „Tiems, kas bijo nepageidaujamo vaistų poveikio skrandžiui, priklausomai nuo individualios situacijos galima parinkti kitą vaisto formą – tepalą ar pleistrą, kurie veikia vietiškai ir nepatenka į sisteminę kraujotaką, todėl neturi neigiamo poveikio skrandžio gleivinei. Jei uždegimas ir skausmas labai stiprus, gydytojas gali paskirti ir injekcinę vaisto formą“, – pasakoja R. Janulytė.

Jei vaistai nuo skausmo ir uždegimo gydytojo paskyrimu vartojami ilgai, kartu galima vartoti protonų pompos inhibitorius – omeprazolį, pantoprazolį, esomeprazolį. Tai vaistai, kurie mažina skrandžio rūgšties sekreciją ir apsaugo skrandžio gleivinę nuo nepageidaujamo vaistų nuo skausmo ir uždegimo poveikio.

lyje. Labai svarbus vaistų derinimas su maistu.

Maistas ne tik mažina kai kurių vaistinių medžiagų veikimą ir pasisavinimą, bet ir gali turėti neigiamų tarpusavio sąveikų, todėl jei nurodyta vaistą vartoti prieš ar tarp valgių, gerti vaistą su maistu ar iš karto pavalgius negalima“, – tvirtina vaistininkė.

Pasak jos, yra tokių vaistų nuo skausmo, kurie neveikia skrandžio gleivinės. Tai receptiniai preparatai, vadinamieji selektyvūs COX-2 inhibitoriai, kurie gali būti skiriami gydytojo, kuomet negalima apsieiti be nuskausminamųjų, bet kartu pacientą vargina ir skrandžio ligos.

Vaistininkė sako, kad kartais pacientai teiraujasi, ar galima nepageidaujamo vaistų poveikio skrandžiui malšinimui vartoti kitus vaistinius preparatus.„Jei būtina vartoti vaistus nuo skausmo ir uždegimo, kurie sukelia nepatogius jausmus, geriau yra keisti vaisto vartojimo būdą ar formą, o ne griebtis papildomų preparatų.

Tai nėra racionalu – taip didėja nepageidaujamų tarpusavio sąveikų rizika, ypač jei žmogus vartoja kelis vaistus skirtingoms ligoms gydyti“, – teigia ji.

Kaip vaistų vartojimas veikia skrandį R. Janulytė sako, kad teigti, jog visi vaistai neigiamai veikia skrandžio gleivinę, negalima. Tiesa, tam įtakos gali turėti ir neteisingas paskirto vaisto vartojimas. „Paskirtus vaistus būtina vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, vaistininkas ar parašyta informaciniame lape-

Maistas padeda išvengti skrandžio jautrumo Neretai padidėjusį skrandžio jautrumą ir jį lydinčius skausmus gali sukelti netinkama mityba ir dėl to sutrikęs virškinimas, todėl vaistininkė atkreipia dėmesį, ką valgyti sutrikus virškinimui, o kokių maisto produktų geriau vengti.

Kasdieniame maisto racione turėtų būti pakankamas kiekis vandens, žolelių arbata, natūralios ne citrusinių vaisių sultys, alyvuogių ir linų sėmenų aliejus, troškinta, virta ar kepta folijoje neriebi mėsa, vištiena, kalakutiena, neriebi balta žuvis, liesas pienas, natūralus jogurtas be vaisių gabaliukų, balta, juoda be priedų (saulėgrąžų, sėlenų) duona, makaronai, ryžiai, kukurūzai, virti vaisiai, vaisių tyrė, bananai, virtos daržovės (bulvės, špinatai, morkos, žirneliai, šparaginės pupelės, cukinijos, brokoliai).

R. Janulytės teigimu, skrandžio jautrumą gali didinti putojantys ir alkoholiniai gėrimai, citrusiniai vaisiai ir jų sultys, juoda kava, sviestas, taukai, majonezas, skrudinta, kepta, rūkyta ar konservuota mėsa, žuvies konservai, marinuota žuvis, kalmarai, midijos, aštrūs sūriai, fermentinis sūris, nenugriebtas pienas, grietinėlė, riebi grietinė, avižų kruopos, šviežia duona, šokoladas, pipirmėtės, česnakai, svogūnai, pomidorai, pipirai, pupelės, kopūstai, agurkai, raugintos ir marinuotos daržovės, keptos bulvės. „Į vaistinę užsukę pacientai neretai teiraujasi, kaip pagerinti sutrikusį virškinimą.

Visada patariu atkreipti dėmesį ne tik į tai kuo, bet ir kaip maitinamasi. Valgyti reikėtų nedidelėmis porcijomis ir dažnai, 5-7 kartus per dieną, stengtis valgyti tuo pačiu metu.

Rekomenduojama nevartoti labai karšto arba labai šalto maisto, o skysčius gerti tarp valgių arba likus ne mažiau nei 30 min. iki valgymo“, – pataria vaistininkė.

7 | SVEIKATOS KODAS

Gydytoja odontologė apie dantų implantaciją

Opia problema žmogaus gyvenime tampantis dantų praradimas – sveikatos būklė, dėl įvairių priežasčių ištinkanti ir jaunus, ir vyresnius, tačiau šiuolaikinė odontologija vos per kelis vizitus pas specialistą gali sugrąžinti šypseną ir pasitikėjimą savimi. Kodėl pacientai linkę rinktis danties atkūrimą jį implantuojant?

Kokiais mitais nederėtų vadovautis, priimant sprendimą dėl implantacijos? Ką verta žinoti, jai ruošiantis ir po atliktos procedūros?

Dantų netekimas – gana dažna problema „Vilniaus implantologijos namų“ gydytojos odontologės Aušros Vaškelienės teigimu, dėl netinkamos dantų higienos, įvairių burnos ertmės ir kitų ligų, traumų ar paveldimumo beveik pusė Lietuvos gyventojų yra netekę nuo 1 iki 6 dantų, o bent vieno nuolatinio danties – net 60 proc. žmonių. Sprendimai šioje situacijoje yra keli: danties atkūrimas įsriegiant implantą arba priklijuojant tiltelį ant nušlifuotų likusių nuosavų dantų. „Danties implantas – titanis varžtas, sriegiamas į kaulą ir atkuriantis danties šaknį. Ant prigijusio implanto po kelių mėnesių prisukama karūnėlė, atkurianti danties vainiką. Dantų tiltas – ant nušlifuotų likusių dantų priklijuojamas (pricementuojamas) protezas, tokiu būdu atkuriantis trūkstamus dantis. Svarbu paminėti, kad tiltas įmanomas tik tada, kai turima savų dantų prieš trūkstamą dantį ir už jo. Jei trūksta galinių dantų, juos atkurti galima tik dantų implantais arba išimamais protezais, mat tiltas jokiu būdu negali būti lieptas“, – gydymo metodų skirtumus paaiškina A. Vaškelienė.

Kada rinktis dantų implantus?

Priežasčių, kodėl vis dažniau, įvertinę gydymo kaštus, vizitų skaičių bei ilgalaikę prognozę, pacientai pasirenka dantų atkūrimą implantais, pasak odontologės, yra toli gražu ne viena. „Implantuojant nereikia šlifuoti gretimų dantų, kiekvieną dantį galima atkurti atskirai, su natūraliais tarpdančiais, kuriuos lengva išsivalyti. Danties implantas atkuria ir šaknį, ne tik vainiką, tad kramtant apkraunamas kaulas, dėl ko sustoja jo tirpimas.

Dar vienas privalumas yra mažesnė rizika. Kodėl? Tiltiniai dantų protezai tarnauja trumpiau nei implantai. Po tiltais sunku išsivalyti, tad pacientai dažniausiai po jais visai nevalo, tai lemia, kad ganėtinai greitai gali sugesti atraminiai tilto dantys. Netekus jų, tikėtina trūkstamų dantų skaičius taps per didelis, kad galėtume atkurti nauju tiltu, tad liks vienintelė išeitis – dantų implantai. Tik šįkart jų reikės daugiau, o galimai neapsieisime ir be kaulo priauginimo procedūrų, pabranginančių gydymą ir prailginančių gijimą – kol pacientas turėjo tiltinį protezą, kaulas, kaip minėjau anks-

čiau, negavo apkrovos ir smarkiai nutirpo.

Tiltai tarnauja trumpiau ir todėl, kad likusiems dantims tenka per didelė apkrova, tad po kurio laiko jie gali tiesiog skilti, lūžti. Kad ir kaip gerai ir už kiek brangiai restauruotume dvi kėdės kojas, ji vistiek subyrės, nes buvo sukurta taip, kad stovėtų ant keturių“, – palygina A. Vaškelienė.

Pacientų pasirinkimą lemia ir gamintojo implantui suteikiama garantija, mat netekus implantuoto danties jis bus pakeistas kitu. Likę savi dantys burnoje garantijų neturi, tad šiems neatlaikius minėtosios apkrovos ir skilus visos gydymo bei protezavimo investicijos nueis perniek.

Taip pat dažnu atveju implantacija pigesnė. Jei trūksta tik vieno danties, jį atkuriant implantu gydymo kainą sudarys implantacijos ir protezavimo vainikėliu kaštai: „O protezuojant tiltu atsiranda daugiau sudedamųjų dalių: visų pirma, reikės paruošti atraminius dantis, dažnu atveju – sugydyti ar pergydyti dantų kanalus, įcementuoti stiklo pluošto kaiščius, pagaminti laikiną tiltą ir tik po nuolatinį“, – vardija gydytoja.

Populiariausi mitai Paklausta, kas kai kuriuos pacientus atbaido nuo dantų implantacijos, A. Vaškelienė įvardija skausmą ir baimę, jog dantų implantai neprigis. Anot jos, pati implantacijos procedūra yra visiškai neskausminga, atliekama vietinėje nejautroje.

Esant poreikiui, kuomet pacientas labai bijo arba turi stipriai išreikštą pykinimo refleksą, implantacija galima ir atlikus bendrinę nejautrą arba sedaciją, tai yra lengvai primigdžius pacientą. Pooperacinis skausmas labiau primena maudimą, kurį veiksmingai numalšina nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir kokybiškas miegas, o kuo procedūra paprastesnė ir anksčiau atliekama, tuo pooperacinis periodas lengvesnis. „Kalbant apie implanto „neprigijimą“, toks dalykas neegzistuoja, mat išgrynintas titanas, iš kurio gaminamas implantas, yra visiškai organizmui priimtina medžiaga, jos ir natūraliai yra mūsų organizme.

Taigi implanto prigijimo rodikliai siekia 98–99 proc. Kartais pacientus bandau nuraminti sakydama, jog ta pati medžiaga naudojama keičiant klubo ar kelio sąnarį, susilaužius ranką ar koją, kaulai sujungiamito paties titano varžtais, vielomis ir plokštelėmis – šių operacijų juk paprastai nebijoma.

Tad implanto „atmetimas“ ar „neprigijimas“ turėtų būti vadinamas „neprikaulėjimu“, kuris visada turi priežastį: galbūt netikslumuose planuojant gydymą, galbūt priežiūroje. Tą priežastį atradus ir pašalinus, pakeistas implantastikrai prikaulės ir puikiai tarnaus“, – nuramina A. Vaškelienė ir akcentuoja, jog kone esminis sėkmės faktorius yra iš anksto sudaromas tinkamas

2021 m. rugsėjo 7 d.

ANTRADIENIS

Sergate katarakta? Nedelskite Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta.

Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto?

Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta gali būti klasifikuojama į senatvinę, trauminę, toksinę ir kt. rūšis. Didžiausią dalį sudaro įgytoji – taip vadinamoji senatvinė katarakta. Pastebėta, jog dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, labiau paplitusi moterų tarpe. Jaunesniems žmonėms katarakta gali išsivystyti kaip kitų ligų komplikacija (pvz.: diabeto), pasireikšti asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, patyrusiems akies traumą, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis ir kt.

Kokie kataraktos simptomai?

Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo spalvos, dingsta kontrastinis matymas.

Kad ir kokius akinius užsidėtų – matymas nepagerėja. Kartais daiktai dvigubinasi ar būna matomi gelsvame fone. Ligai progresuojant rūkas akyse didėja, darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, atsiranda

trukdžiai norint užsiimti įprasta veikla.

Galiausiai išlieka tik šviesos jutimas, regėjimas išnyksta.

šiuolaikinių technologijų dėka kataraktos operacija tapo labai saugi, neskausminga ir efektyvi.

Kaip gydoma katarakta? Šiuo metu kataraktos gydymas yra tik chirurginis: atliekama operacija, kurios metu drumstas lęšiukas ultragarsu suskaldomas ir išsiurbiamas, o į jo vietą įstatomas dirbtinis. Medikamentinio ligos gydymo nėra. Anksčiau atliekant kataraktos operaciją tekdavo akyje padaryti gana didelį pjūvį, kurį susiuvus, ragenos randas gydavo apie pusę metų. Tuo tarpu dabar, naudojant šiuolaikišką mikrochirurginę įrangą – fakoemulsifikatorių, pro 2-3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs ir vietoj jo implantuojamas dirbtinis lęšiukas.

Pjūviai labai maži, jų siūti nereikia. Žmonių reakcija išgirdus, kad reikės operuoti akį būna labai skirtinga. Vien pats žodis – operacija pacientus gąsdina, tačiau

Kodėl pastebėjus pirminius kataraktos požymius reikėtų kreiptis į gydytoją?

Dažnai žmonės mano, jog kataraktos operaciją galima atidėti vėlesniam laikui ir į gydytoją kreipiasi tik likus šviesos jutimui, tačiau labai svarbu, kad pacientas į gydytoją kreiptųsi laiku. Jei katarakta operuojama pradinėse stadijose – operacija paprastai užtrunka apie 30 min., vietiškai – vaistų pagalba nujautrinant akį. Po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas, o regėjimas dažniausiai atsistato per keletą dienų. Tuo tarpu atstatyti regėjimą vėlyvosiose kataraktos stadijose – įmanoma, tačiau tokios operacijos eiga visada sunkesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika, regėjimas atsistato per ilgesnį laikotarpį.

Modernios ir saugios operacijos Akių chirurgijos centre operacijos atliekamos pasitelkiant gydytojų meistriškumą bei naujas technologijas. Operacijas atlieka savo srities profesionalai – gyd. Saulius Ačas, Algirdas Šidlauskas ir Vytautas Jašinskas. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistai, kurie atliko šimtus kataraktos operacijų. Akių chirurgijos centre dirbantys gydytojai aprūpinti modernia diagnostine ir operacine įranga, kokybiškomis priemonėmis. Jei katarakta vargina jus ar jūsų artimuosius – patikėkite savo regos problemas šios srities profesionalams.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktą ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į „Akių chirurgijos centrą“, esantį Savanorių pr. 66, Kaune. Šiuolaikinė mikrochirurginė įranga, kokybiškos priemonės, profesionali patyrusių specialistų komanda padės pasiekti puikių rezultatų. Registruokitės telefonu (8 37) 75 08 05. www.akiuchirurgija.lt Užsak. Nr. 305

gydymo planas.

Vieni svarbiausių žingsnių jame – įvertinti implantui prikaulėti reikalingo kaulo kiekį ir esant poreikiui pakankamai jo priauginti bei atsižvelgti į bendrą burnos būklę. „Prieš implantaciją rekomenduojame atlikti burnos higieną, susigydyti karieso pažeistus dantis.

Tiek jis, tiek apnašos ir akmenys yra bakterijų šaltiniai, kurie gali smarkiai apsunkinti paciento gijimą ir implanto prikaulėjimą“, – paaiškina odontologė.

Paties žmogaus atsakomybei tenka priežiūra po implantacijos.

Jei gydytojas nurodė, būtina vartoti paskirtus antibiotikus. Dieną po implantacijos negalima rūkyti, o artimiausias porą savaičių derėtų stipriai sumažinti cigarečių kiekį – rūkant susitraukia kraujagyslės, sumažėja kraujotaka į aplink implantą esančius audinius, jiems trūksta deguonies, o tai irgi gali lemti implanto neprikaulėjimą.Taip pat svarbu neapkrauti implantų per greitai, dar nesibaigus prikaulėjimui – būtina išlaukti 3–6 mėn. iki visiško implanto prigijimo.

Asmeninė burnos higiena aplink implantus išlieka tokia pati kaip prie nuosavų dantų. Dantys ir dantenos turi būti reguliariai bei

kruopščiai valomi 2 kartus per dieną, tarpdančių priežiūrai galima naudoti siūlą, specialius šepetėlius arba vandens irigatorių. Bent kartą metuose reikia atlikti profesionalią burnos higieną.

Ką svarbu žinoti prieš implantavimo procedūrą ir po jos Tam, kad implantacija būtų kuo malonesnė, A. Vaškelienė pataria dar per pirmąją konsultaciją pas specialistą išsiaiškinti, kiek laiko visas gydymo procesas truks, ar numatomas patinimas, mėlynės, ar reikės gerti antibiotikus.

Jei operacija laukia didesnė, tai yra kartu su kaulo priauginimu, galbūt reikėtų pasirūpinti laisvadieniu darbe, neplanuoti aktyvių veiklų, švenčių ir kelionių bent savaitę po procedūros.

Po operacijos implantacijos vietą odontologė rekomenduoja pašaldyti, kad patinimas būtų kuo mažesnis, vengti didesnio nei įprasta fizinio krūvio, neiti į pirtį. Į kliniką reiktų atvykti pailsėjus, pasisotinus, mat 2 val. po procedūros negalima valgyti. Operacijos dieną ir kelias dienas po jos verčiau atsisakyti aštraus, labai karšto ir labai šalto maisto. „Taip pat namuose turėkite ne-

receptinių vaistų nuo skausmo. Jei kyla papildomų klausimų ar neramu dėl gijimo, visuomet drąsiai susisiekite su savo gydytoju – jis paaiškins, kokie pojūčiai yra įprasti, ar pasikvies apžiūrai. Dauguma mano pacientų po implantacijos atvyksta su šypsena veide, be žymių patinimų ir nustebę, nes tikėjosi kažko blogiau.

Tad akivaizdu, jog baimę pasėja nežinomybė“, – tikina odontologė.

Susiradus patikimą kliniką ir gavus visą reikiamą informaciją apie laukiančią procedūrą, reikėtų nepamiršti dar šio to svarbaus: nors dantų implantacija kainuoja, sveikata ir gera savijauta visgi turi didžiausią vertę. „Su visais savo protezuotais pacientais susitinku bent kartą per metus, tad labai pastebiu žmonių transformacijas: jie ne tik išmoksta iš naujo šypsotis, bet įpranta nebesislėpti, jaučiasi laisvai, drąsiau, pasakoja apie aukštesnes pareigas darbe ar atrastą antrąją pusę.Net kalbėjimas laisvesnis tampa. Manau, visus šiuos pozityvius pokyčius atneša meilė sau, pasitikėjimas savimi, geresnė fizinė bei emocinė sveikata ir apskritai gyvenimo kokybė, prie kurių sveika ir graži šypsena tikrai prisideda“, – patirtimi dalijasi A. Vaškelienė.

SVEIKATOS KODAS | 8

2021 m. rugsėjo 7 d.

ANTRADIENIS

Vien liaudies medicina sąnarių neišgydysite Reumatoidinis artritas – lėtinė, progresuojanti, uždegiminė autoimuninės kilmės liga, pasireiškianti sutrikusia organizmo apsauga, kai dėl medikams ir mokslininkams nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių ir laikydama jas svetimkūniais – puola. Taip prasideda sąnario uždegimas, sukeliantis skausmą, tinimą ir jo funkcijų sutrikimą.

Varginami artrito, žmonės griebiasi liaudies medicinos, bet gydytoja reumatologė tikina, kad taip sąnarių išgydyti dažniausiai nepavyksta. „Liaudies medicinoje yra naudojamos įvairios natūralios priemonės sąnarių skausmo malšinimui – greipfrutų sultys, imbieras, ciberžolė, atliekami įtrynimai kaulažolių tepalu, kaštonų ar auksinio ūso užpilu, dedami kopūsto ir varnalėšos lapų kompresai. Šios priemonės yra tikrai efektyvios, bet tik tada, kai naudojamos kartu su gydytojo reumatologo paskirtais medikamentais ir gydymu“, – pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Reumatologijos centro gydytoja reumatologė dr. Eglė Tertelienė.

Ligą pranašauja organizmo siunčiami signalai Manoma, kad autoimuninį uždegimą sukeliančiais veiksniais galima įvardyti įvairias infekcijas, taip pat hormoninius svyravimus, pastebimus nėštumo ir menopauzės laikotarpiais ar turimą genetinį polinkį į reumatoidinį artritą. Stresas ir

rūkymas irgi prisideda prie šio uždegimo vystymosi. Tačiau tiesioginių, ligą lemiančių priežasčių medicina nėra nustačiusi, dėl to į ją orientuotos profilaktikos taip pat nėra. „Reumatoidiniam artritui būdingas rytinis sąnarių sąstingis, kuris gali trukti nuo vienos iki kelių valandų, o kartais ir visą dieną. Taip pat neišvengiama skausmo, patinimo ar kitų sąnarių funkcinių sutrikimų.

Pacientams tampa sunku atlikti kasdieninius darbus – gaminti maistą, vairuoti, net apsirengti.

Kartais liga prasideda agresyviai: stebimas daugelio sąnarių uždegimas, bendras silpnumas, karščiavimas ir kūno svorio mažėjimas“, – pasakoja gydytoja.

Pacientams ignoruojant minėtus jaučiamus simptomus ir šios ligos negydant ji progresuoja: apima vis daugiau sąnarių ir per kelis mėnesius gali išsivystyti negrįžtamos sąnarių deformacijos ar sąnario dangalo, kremzlės, raumenų, plaučių, kraujagyslių, inkstų, akių, nervų bei odos pažeidimai. E. Tertelienės teigimu, reumatoidinis artritas greičiausiai vystosi ligos pradžioje, todėl kankinami sąnarių skausmo, tinimo sukelto diskomforto ir rytinio sąstingio, turėtų nedelsdami kreiptis į reumatologą, kuris atliks reikiamus tyrimus ir pradės gydymą. Ankstyva ligos diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas gali apsaugoti nuo galimo funkcijų praradimo ir leis išvengti neįgalumo.

Gydymo metodas – reumatologo atsakomybė Rreumatologė pabrėžia, kad pacientą varginant tipiškiems reumatoidinio artrito simptomams, trunkantiems ilgiau nei 6 savaites, galima įtarti, kad tai reumatoidinio artrito pradžia.

Jo gydymas yra kompleksinis, jungiantis medikamentines ir nemedikamentines priemones.

Nemedikamentinėms gydymo priemonėms priskiriama mankšta, fizioterapinės procedūros, reabilitacija, kadangi nejudinami sąnariai stingsta, o aplinkiniai raumenys silpnėja.Todėl reguliari gydomoji mankšta yra vienas svarbiausių gydymo komponentų. „Nemažiau reikšminga gydymo dalis – vaistai. Pirmiausia yra skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Įtarus, kad liga gali būti autoimuninės kilmės, papildomai skiriami steroidiniai priešuždegiminiai vaistai, jie slopina uždegimą, tačiau neveikia pačios ligos: nestabdo jos progresavimo. Todėl sergant reumatoidiniu artritu kartu su uždegimą slopinančiais preparatais skiriami ir ligą modifikuojantys sintetiniai ir biologiniai vaistai“, – teigia dr. E. Tertelienė.

Gydytojos teigimu, kiekvienas pacientas turi būti gydomas bent vienu ligą modifikuojančiu vaistu. Išimtis gali būti taikoma tik tada, kai pasiekiama ligos remisija arba gydymas negalimas dėl vaisto pašalinio poveikio bei paciento gretutinių ligų.

Gydymo sėkmė – paciento rankose Gydytoja primena, kad dėl medicinai nežinomų ligos išsivystymą sukeliančių ypatumų visiškai jos išvengti neįmanoma, tačiau taikomais gydymo metodais galima pasiekti sėkmingų rezultatų. Šiuo atveju viskas priklauso nuo to, kiek į ligos gydymą įsitraukia pacientas. „Reumatoidinis artritas yra lėtinė liga, kurios efektyvaus gydymo rezultatai priklauso nuo paciento požiūrio į ligą ir jo propaguojamo gyvenimo būdo. Jis turi suprasti, kad siekdamas geriausios savijautos turės periodiškai lankytis pas reumatologą, vartoti vaistus, atlikti paskirtas procedūras, laikytis darbo ir poilsio, mitybos režimo. Aktyvus paciento įsitraukimas į gydymo procesą – vienas iš svarbiausių faktorių gydant šią lėtinę ligą, nes bendros paciento ir gydytojo pastangos leidžia pasiekti geriausių rezultatų“, – aiškina dr.

E. Tertelienė.

Reumatologė taip pat priduria, kad jeigu nustatyta ligos diagnozė yra tiksli, ligos eiga neagresyvi, o pacientas aktyviai įsitraukęs į ligos stabdymo procesą – gydymas dažniausiai būna sėkmingas.

Tinkama mityba padės slopinti uždegimą Dr. E. Tertelienė sako, kad yra daug įvairių maisto produktų, galinčių sušvelninti uždegimą bei sumažinti dėl artrito atsiradusį sąnarių skausmą. Tereikia žinoti, ko vertėtų vengti, kokius produktus pasirinkti ir užpil-

dyti jais kasdienį savo mitybos racioną. „Sergant reumatoidiniu artritu rekomenduojama valgyti daugiau uždegimą slopinančių produktų–alyvuogių aliejaus, riebios žuvies, avokadų, uogų, riešutų, tamsiai žalios spalvos lapinių daržovių. Į mitybos racioną įtraukite daug skaidulų turinčio maisto – viso grūdo kruopas, vaisius, daržoves, linų sėmenis, sėlenas. Nepamirškite savo organizmą aprūpinti baltymais, kurių gausu liesoje mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose, pupelėse, lęšiuose ir kitose ankštinėse daržovėse“, – pataria reumatologė.

Gydytoja priduria, kad mitybos racione turėtų nelikti uždegimą skatinančių produktų: kukurūzų, saulėgrąžų, sojų aliejų, transriebalų, aukštoje temperatūroje keptų, gruzdintų, stipriai perdirbtų ir rūkytų produktų, taip pat iš baltų, rafinuotų miltų pagamintų patiekalų. Į patariamų nevartoti produktų sąrašą taip pat įtraukiamas cukraus ir fruktozės savo sudėtyje turintis maistas, kurio perteklius gali lemti antsvorį, gliukozės kiekio kraujyje didėjimą bei skatinti uždegiminius procesus.

Nors šiuolaikinė medicina nėra atsakiusi į klausimą, kas jį sukelia, būdų sau padėti, siekiant kovoti su šia klastinga liga, yra. Tereikia neignoruoti organizmo siunčiamų signalų ir kreiptis medicininės pagalbos: ją derinant su liaudies patirtimi ir aktyviu asmeniniu įsitraukimu į gydymo procesus, galima priversti ligą atsitraukti.

Kodėl traška sąnariai Sąnariai traška ir vyresniems, ir jauniems – kada kreiptis į medikus, o kada pakanka vizito pas vaistininką, paaiškinama ideaprima pranešime spaudai. Pagal ligų paplitimą pasaulyje sąnarių ligos užima trečią vietą. Nors pavojaus gyvybei jos nesukelia, ilgalaikiai lėtiniai sąnarių skausmai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, o vaistų skausmui malšinti vartojimas tampa kasdienybe. Dėl šios priežasties labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius sąnarių ligų simptomus ir užkirsti kelią šių ligų progresavimui.

Ar tai liga? „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, dažniau į vaistininkus ir į gydytoją kreipiasi žmonės, kuriems diagnozuojamas osteoartritas. Paprastai šios grupės ligos neprasideda staiga, o į pradinius simptomus žmonės nekreipia dėmesio. „Ne kartą esu sulaukusi klausimo, ar sąnarių traškėjimas gali būti pirmasis osteoartrito simptomas. Dažniausiai skundžiamasi kelių sąnarių traškėjimu lipant laiptais, atsitupiant. Jei kartu su šiuo nusiskundimu jaučiami ir tokie simptomai, kaip skausmas fizinio krūvio metu ar iš karto po jo, nežymus ir praeinantis rytinis sąnarių sustingimas, tikrai verta kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti artrozės pradžia. Ligai progresuojant, sąnarius skauda nuolat“, – akcentuoja ji.

K. Šnirpūnienė pataria ypatingai atkreipti dėmesį tuo atveju, kai žmogus yra vyresnio

amžiaus, turi antsvorio, mažai juda, yra turėjęs sąnarių traumų, taip pat rizikos grupei priskiriami sportininkai, sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės, kurių sąnariams tenka didelė apkrova.

Kodėl traška?

Pasak „Sporto klinikos“ sporto medicinos gydytojos Miglės Baranauskaitės, sąnariai gali traškėti dėl daugybės priežasčių. Vienos jų yra gerybinės, nesukeliančios rimtų sveikatos problemų, o kitos gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. „Gerybinis sąnarių traškėjimas yra neskausmingas, nesukeliantis diskomforto, netrukdantis judėti. Sąnario traškėjimas, kuris sukelia skausmą, trukdo judėti, sukelia sąnario strigimą gali rodyti ir rimtesnį susirgimą. Gerybinį sąnarių traškėjimus reikėtų stebėti, kad jie netaptų patologiniais. Gerybinio sąnario traškėjimo priežastys dažniausiai yra nulemtos neteisingo kaulų judėjimo vienas kito atžvilgiu. Patologinio traškėjimo priežastys gali būti ir sąnarinės kremzlės pažeidimas, kitų sąnarinių struktūrų, raiščių pakitimai“, – aiškina medikė.

Sąnariai gali traškėti tiek jauniems, tiek ir vyresniems žmonėms. Jauniems žmonėms sąnario traškėjimas dažniausiai būna gerybinis ir nesignalizuoja apie rimtesnę patologiją, tai dažnai atsiranda spartaus augimo metu.

Jei traškėjimas skausmingas ar trukdo judėti, reikėtų kreiptis į gydytoją pagalbos. Jeigu

jaunuolis aktyviai sportuoja ir jaučia sąnarių traškėjimą – dažniausiai tai būna kelio sąnarys – derėtų pasikonsultuoti su specialistu, kad pavyktų skausmui užbėgti už akių. „Kiekvienas sąnario traškėjimas skirtingas, todėl kiekvienas pacientas vertinamas individualiai. Jeigu neramina sąnario traškėjimas, visada yra geriau pasikonsultuoti su specialistu, kuris gali paskirti tinkamą gydymą ar nuraminti, kad nieko daryti nereikia“, – pataria M. Baranauskaitė.

Kaip sau padėti?

Vaistininkė sako, kad visas sąnarių ligas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: artritai – uždegiminės sąnarių ligos ir artrozės (osteoartritas) – sąnarių paviršius dengiančios kremzlės degeneraciniai pažeidimai. „Pagrindiniai artrito simptomai: sąnarių skausmas, patinimas, paraudimas, šiomis ligomis gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, net vaikai. Šio tipo ligas sukelia paveldimi, autoimuniniai susirgimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, darbas šaltose, drėgnose patalpose, dažnos, iki galo neišgydytos infekcijos“, – vardija K. Šnirpūnienė.

Jei sąnarių traškėjimas nėra lydimas kitų simptomų, tai dar nėra liga, tačiau pakankamas signalas, kad sąnariams reikalingas didesnis dėmesys ir pagalba. Traškėjimas gali atsirasti, kai sąnaryje sumažėja sąnario skysčio kiekio, jis tampa tirštesnis, taip pat dėl slėgių skirtumų sąnario išorėje bei viduje.

„Kuo mažiau judame, tuo labiau mažėja sąnario skysčio kiekis, kol jo nebelieka ir dėl trinties pradeda dėvėtis sąnario kremzlė, prasideda artrozė. Todėl pirma pagalba traškant sąnariams yra mankšta. Labai tinka plaukimas, važiavimas dviračiu lygia vietove, vaikščiojimas, kasdien 15min. atliekami tempimo pratimai. Tokios mankštos metu stiprinami raumenys, o sąnariai nepatiria krūvio. Netinka bėgimas, pritūpimai. Sąnarių traškėjimu gali skųstis ir paaugliai, būna nusiskundimų, kad traška kaklas. Tai taip pat rodo, kad būtina mankšta stuburui ir nugaros raumenų stiprinimas“, – rekomenduoja vaistininkė. Anot jos, vaistinėse yra labai daug maisto papildų, skirtų sąnariams: gliukozaminas, chondroitinas, įvairių tipų kolagenai, hialurono rūgštis. Šios veikliosios medžiagos dalyvauja sąnario kremzlinio paviršiaus atsinaujinime, sąnario skysčio gamyboje. „Aktyviai sportuojantiems, greitai augantiems paaugliams naudinga reguliariai vartoti kalcio, magnio, vitamino D preparatus, ypač jei dar papildomai jaučiami raumenų skausmai, mėšlungis. Vis tik ne visada ir ne visiems maisto papildai padeda, todėl šalia papildomai visada rekomenduoju subalansuoti mitybą, mažinti antsvorį, neapkrauti sąnarių per dideliais krūviais, kasdien mankštintis.Taip pat būtų gerai pasikonsultuoti su gydytoju, kuris atliks papildomus tyrimus ir jei reikės, nukreips pas reabilitologą ar fizioterapeutą“, – patarė

vaistininkė K. Šnirpūnienė.

Gerybinis ar patologinis traškėjimas Anot sporto medicinos gydytojos M. Baranauskaitės, jei tai gerybinis traškėjimas, dažnai užtenka įvertinti kaulų – raumenų būklę, bei skirti specialius fizinius pratimus rastiems sutrikimams koreguoti. Patologiniams traškėjimams taip pat dažnu atveju užtenka ir fizinių pratimų, tačiau kartais gali prireikti ir traumatologo konsultacijos. „Kartą konsultacijai kreipėsi jaunas, aktyviai sportuojantis vaikinas, kuris skundėsi kelio sąnario traškėjimu. Traškėjimas buvo neskausmingas, nesukeliantis diskomforto, netrukdantis judėti.Įvertinus kaulų – raumenų sistemos būklę, buvo surasta problema bei paskirti specialūs pratimai rastiems pakitimams koreguoti. Jeigu vaikinas aktyviai nesportuotų, galbūt jam išvis nieko nereikėtų daryti“, – konstatuoja ji.

Patologinio sąnario traškėjimo pavyzdys – vyresnio amžiaus moteris skundėsi kelio traškėjimu, negalėjo pilnai sulenkti kelio, kartais jis strigdavo, – istorija dalijasi sporto medicinos gydytoja M. Baranauskaitė. – Atlikus klinikinį ištyrimą, paskyrus reikalingus instrumentinius tyrimus, buvo nustatytas sąnario vidinių struktūrų pakenkimas, buvo paskirti specialūs fiziniai pratimai, jeigu jie būtų neveiksmingi, reikalinga traumatologo konsultacija.“ Parengė Teresė HOKIENĖ

9 | KRIMINALAI

2021 m. rugsėjo 7 d.

ANTRADIENIS

Įtarimai dėl riaušių prie Seimo organizavimo pareikšti 38 asmenims

Įtarimai dėl galimo riaušių prie Lietuvos Respublikos Seimo organizavimo š. m. rugsėjo 2 d. pareikšti dar 5 asmenims. Atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimo riaušių organizavimo šiuo metu iš viso yra 38 įtariamieji.

Jiems visiems yra skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas, praneša Lietuvos generalinė prokuratūra. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 23 asmenys, vienas iš jų – Seimo narys Sergejus Jovaiša. Intensyviai vykstančiame ikiteisminiame tyrime analizuojami turimi vaizdo įrašai, yra paskirtos užduotys specialistams, atliekami kiti suplanuoti procesiniai veiksmai. Tyrimo metu aiškinamasi įvykių aplinkybes, vertinami visų nusikalstamoje veikloje dalyvavusių asmenų veiksmai, siekiant atsakyti į visuomenei kylančius klausimus. Primename, kad ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 283 str. 2 d. buvo pradėtas š. m. rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės. Tuomet buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.) . Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Jis pradėtas reaguojant į socialiniuose tinkluose pasirodžiusius siūlymus už atlygį atskleisti riaušes malšinusių pareigūnų asmens duomenis.

Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai.

Išaiškintas nelegalus avių mėsos verslas, kuriame įsipainioję ir užsieniečiai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užkardė neteisėtą avių mėsos perdirbimo veiklą. Veterinarijos inspektoriai, tikrindami gautą informaciją, atliko eilę neplaninių tikrinimų dėl galimai nelegalaus gyvūnų pirkimo, jų laikymo, skerdimo, transportavimo ir mėsos prekybos. Pareigūnai nustatė, kad Tadžikistano pilietis S. D. mėsos išpjaustymu, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių gamyba bei prekyba vertėsi ne tik be tam būtino VMVT leidimo, bet ir visiškai nepritaikytose patalpose Smolensko g. Vilniuje. Dėl mėsos tvarkymo antisanitarinėmis sąlygomis ir kitų pažeidimų jam uždrausta užsiimti mėsos perdirbimu, o nelegali produkcija (per 192 kg) sulaikyta, uždrausta tiekti į rinką.

Tikrinant įtarimų sukėlusią Vilniuje, Nau-

garduko g., įsikūrusią kebabinę, į kurią ir buvo tiekiama nelegali mėsa, inspektoriams nebuvo pateikti mėsos įsigijimo, jos tinkamumo vartoti terminus patvirtinantys dokumentai.

Tokia mėsa pripažinta nesaugia ir netinkama vartoti maistui.

Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad visa ši mėsos tiekimo grandinė kelia daugiau įtarimų.

Surinkus informaciją apie kitus galimai neteisėtus mėsos įsigijimo atvejus, atlikti keli operatyvūs avių ūkių patikrinimai Vilniaus, Elektrėnų bei Anykščių rajonuose.

Tikrinant avių ūkius rasta daug nesutapimų. Avių skaičius bandose neatitiko su deklaruojamu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGRIS), neaišku, kur ir kokiomis sąlygomis avys buvo skerdžiamos, o vėliau neaiškios kokybės skerdiena parduodama.

Pavyzdžiui, viename tikrintame Anykščių r. ūkių buvo registruotos 186 avys, nors atvykę inspektoriai surado tik 145. Ūkininkas melagingai deklaravo ir avių išvežimą į Molėtų r. skerdyklą, nepateikė vežamų gyvūnų važtaraščio. Užfiksuota, kad iš jo bandos 136 avys buvo parduotos VšĮ Islamo kultūros ir švietimo centrui.

Patikrinti ir kiti anksčiau ūkininko deklaruoti avių išvežimai į skerdyklą. Vežamų gyvūnų važtaraščių nebuvo, tačiau surinkta duomenų, kad avys buvo parduodamos užsieniečiui pirkėjui, kuris neregistruotas nei kaip gyvulių laikytojas, nei kaip maisto gamintojas, turintis skerdyklą. Tolimesnį tyrimą dėl šio avių pirkėjo veiklos teisėtumo atlieka VMI pareigūnai.

Duomenų apie auginamas avis nedekla-

ravo ir kitas Anykščių r. ūkininkas. Atliekant patikrinimą, pas jį rastos 3 avys, nors ŪGRIS sistemoje jų registruota net 98. VMVT inspektoriai tikrindami dokumentus išsiaiškino, kad ūkininkas deklaravo avių išvežimą skerdimui į Molėtų r. skerdyklą, tačiau privalomo vežamų gyvūnų važtaraščio vėlgi nebuvo. Iš sąskaitų užfiksuota, kad jos parduotos jau minėtai VšĮ Islamo kultūros ir švietimo centrui.

Skerdykloje Molėtų r., į kurią neva abu minėti ūkininkai vežė avis skerdimui, nustatyta, kad nei ūkininkai, nei jau minėta viešoji įstaiga skerdimui avių nebuvo atvežę.

VMVT patikrinus Vilniaus r. ūkyje laikomas avis, taip pat nemažos dalies jų pasigesta.

Pagal registravimo ŪGRIS duomenis jų turėjo būti 401, tačiau surastos tik 302. Savininkas

mėgino aiškinti, kad trūkstamas 99 avis jis pavasarį pardavė užsieniečiams galimai tolimesniam laikymui, tačiau to nepatvirtino jokiais dokumentais. Šiuo metu tyrimas tęsiamas – VMVT ir kitos verslo priežiūros institucijos toliau tiria Tadžikistano piliečio S. D. veiklą bei su šia verslo schema susijusių ūkininkų veiksmus perkant, parduodant avis, jas pervežant, organizuojant skerdimą, vykdant mėsos tvarkymą bei prekybą. Į nelegalų verslą įsipainiojusi ir minėto Tadžikistano piliečio S. D. darbovietė VšĮ Islamo kultūros ir švietimo centras, kurios vadovas yra Lietuvos pilietis A. B., taip pat ir dar vienas užsienio šalies pilietis.

Tikrintiems asmenims VMVT jau skyrė administracinio poveikio priemones, tyrimą tęsia VMI kartu su teisėsaugos institucijomis.

Pasikėsinimas įgyti darbdavio turtą žlugo dėl vadovės budrumo Nelegaliai pasipelnyti siekęs vienoje krovinių pervežimo įmonėje vadybininku-ekspeditoriumi dirbęs 24 metų šiaulietis netrukus stos prieš teismą. Pasikėsinimu sukčiauti ir dokumentų klastojimu kaltinamas vaikinas, įtariama, tikėjosi apgauti savo darbdavį. Apie tai informuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė. Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su prokurorais atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad nelegalia veikla vaikinas galėjo susidomėti dar 2019

metų rudenį, o realių veiksmų, pasikėsindamas įgyti didelės vertės jo darbovietei priklausantį turtą, ėmėsi 2020 metų pradžioje.

Tyrimo duomenimis, jaunuolis, dirbdamas vienos tarptautinės krovinių pervežimo įmonės Šiaulių padalinio vadybininku-ekspeditoriumi, pats įgijo įmonę, kuri deklaravo neva taip pat teikianti krovinių pervežimo paslaugas. Realiai ji tokių paslaugų neatliko, o šiaulietis, siekdamas pasipelnyti ir klastodamas su krovinių transportavimu susijusius dokumentus, savo įmonės vardu tik priimdavo užsakymus, kuriuos realiai vykdydavo įmonė, kurioje jis

dirbo vadybininku. Manoma, kad vaikinas veikė bendrininkų grupėje. Įtariama, kad krovinių biržoje vaikinas dairydavosi užsakymų kroviniams pervežti ir, radęs palankų variantą, tardavosi su užsakovais iš įvairių šalių, derindavo užsakymo detales bei užmokestį. Na, o darbovietėje, kurioje dirbo vadybininku, jis registruodavo fiktyvius laiškus, kad minėti užsakymai pervežti krovinius gauti iš vieno Prancūzijos kliento. Tik paslaugos kainą nurodydavo gerokai didesnę, nei buvo susitaręs.

Taigi realiai krovinį gabendavo ir transportavimo išlaidas padengdavo jo darbo-

vietė, krovinių pervežimo įmonė, nors užsakovas manydavo, kad pervežimo paslaugą vykdo vadybininko įkurta fiktyvi įmonė.

Užmokesčio už paslaugą sulaukdavo irgi pastaroji, neatlikusi jokio realaus darbo. Tad krovinio pervežimu pasirūpinusi kaltinamojo darbovietė patyrė finansinių nuostolių, o atlygio už atliktą darbą taip būtų ir nesulaukusi. Skaičiuojama, kad tokiais veiksmais iš viso vaikinas pasikėsino įgyti maždaug 75 tūkst. eurų vertės svetimą, krovinių pervežimo įmonei priklausantį turtą.

Kruopščiai suplanuota apgaulės schema netruko subyrėti. 2020 metų balandžio

mėnesį įmonės, kuriame kaltinamasis dirbo, vadovės dėmesį patraukė vaikino darbo rezultatai – jis buvo priėmęs neįprastai daug užsakymų iš jau minėtos prancūzų įmonės, kurios siūlomas užmokestis už krovinių transportavimą buvo didesnis už vyraujantį rinkoje. Apimta abejonių vadovė susisiekė su šios įmonės atstovais. Tada ir paaiškėjo, kad tokia įmonė Prancūzijoje egzistuoja, tačiau jokių užsakymų krovinių pervežimo įmonės Šiaulių padaliniui nėra pateikusi, o laiškus su užsakymais vadybininkui neva teikęs asmuo toje įmonėje niekada nedirbo.

Cirkus kelyje krėtęs ir policijos automobilį taranavęs girtas pakruojietis apsiramino tik areštinėje Net nespėjęs įgyti vairuotojo pažymėjimo, tačiau sugebėjęs jį jau prarasti 27 metų Pakruojo rajono gyventojas rugpjūčio 27 d. savo rajono keliuose automobiliu surengė pasilinksminimą, kuris baigėsi areštinėje.

Pakruojiškiui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad vairavo būdamas vidutinio girtumo. Kuo būtų pasibaigęs jo vojažas, jei ne pastabūs policijos pareigūnai, sunku prognozuoti. Apie tai informuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė.

Tądien Pakruojo rajone dirbusių Šiaulių apskrities Kelių policijos tarnybos pareigūnų dėmesį atkreipė vienoje Pakruojo

miesto degalinėje įtartinai manevruojantis automobilis. Nutarę patikrinti vairuotojo blaivumą, pareigūnai nusekė paskui į užmiestį pasukusią transporto priemonę ir, įsijungę garso bei šviesos signalus, pareikalavo ją sustabdyti. Automobilis sustojo, tačiau, kai pareigūnas ėmė artėti link jo, vėl pajudėjo. Važiuodami paskui, pareigūnai per garsiakalbį ne kartą išsakė reikalavimą sustoti ir jiems pasirodė, kad vairuotojas suprato. Automobilis sustojo, tik...vidury kelio, o po to vairuotojas įjungė atbulinės eigos pavarą ir persekiojamas automobilis trenkėsi į policijos tarnybinio automobilio priekį, jį apgadindamas. Kai

policijos pareigūnai prišoko prie bėglio, reikalaudami išlipti, šio vairuojamas automobilis vėl rovė į priekį ir dideliu greičiu nuvažiavo link Klovainių. Šiame miestelyje vairuotojas teikėsi sustoti, tačiau iš automobilio išlipti atsisakė. Reikalavimą įvykdė tik po įspėjimo panaudoti elektros impulsinį prietaisą. Vyras koneveikė pareigūnus, jiems priešinosi, tad teko surakinti antrankiais. Bėglys nenusiramino ir pasodintas į tarnybinį automobilį – kojomis spardė automobilio langą, tad teko jį tramdyti ašarinėmis dujomis.

Sulaikytasis pasirodė pareigūnams gerai pažįstamas Pakruojo rajono gyven-

tojas, kuris teisės vairuoti nėra įgijęs, tačiau prie automobilio vairo sulaikomas ne pirmą kartą. O 2019 metų vasarį Pakruojyje jis vairavo ne tik neturėdamas tam teisės, bet dar ir neblaivus. Tąkart jam buvo nustatytas 0,76 prom. girtumas. Už tai skirta 1150 eurų bauda ir trims metams atimta teisė vairuoti. Tai reiškia, kad per artimiausius trejus metus vyras negalės įsigyti vairuotojo pažymėjimo, net jei ir sugalvotų tai padaryti. Šįkart pakruojietis irgi atrodė neblaivus. Tikrintis girtumą jis iš pradžių atsisakė, na, o kai persigalvojo, alkoholio matuoklis parodė 2.02 prom. girtumą. Kadangi vyras

vairavo, būdamas vidutinio girtumo, jis atsidūrė areštinėje ir jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Na, o dėl to, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, jam pradėta administracinė teisena.

Administracinė teisena pradėta ir kartu važiavusiam automobilio keleiviui, taip pat Pakruojo rajono gyventojui. 56 metų vyrui buvo nustatytas sunkus girtumas – 2,8 prom. Iš automobilio jį teko iškrapštyti taip pat jėga. Pareigūnams jis negailėjo necenzūrinių žodžių. Būtent už tai, kad įvairiais žodžiais išplūdo statutinius valstybės tarnautojus, juos pažemindamas, vyrui ir pradėta administracinė byla.

Pasipelnyti iš subsidijų sumanęs vilnietis atlygins 38 tūkst. eurų žalą valstybei Socialinės įmonės statusą turinčios įmonės direktorius pakliuvo į teisėsaugos akiratį dėl apgaule įgytų subsidijų. Pareigūnai nustatė, kad asmuo per beveik trejus metus apgaule įgijo beveik 38 tūkst. eurų iš Užimtumo tarnybos. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Tyrimas baigtas laidavimu asmeniui pripažinus savo kaltę.

Valymo įmonę, turinčią socialinės įmonės statusą, valdantis direktorius sumanė pasipelnyti valstybės lėšomis. Gerai išmanydamas Užimtumo tarnybos mokamų subsidijų darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti tvarką, direktorius sukūrė schemą – dalį darbuotojams skirto darbo užmokesčio pervesdavo sau ir tėvui, o vėliau šiuos sąskaitų išrašus pateikdavo Užimtumo tarnybai, ketindamas gauti subsidijas.

Tyrimo metu surinkti duomenys parodė,

kad direktorius įmonės vardu darbuotojams pervesdamas darbo užmokestį, 71 pavedimą nukreipė ne žiniaraščiuose nurodytiems 26 darbuotojams, bet į savo ir savo tėvo asmenines banko sąskaitas, bendra šių pavedimų suma siekė per 41 tūkst. eurų.

Toliau vykdydamas savo planą gauti subsidijas darbo užmokesčiui, direktorius Užimtumo tarnybai pateikė mokėjimo prašymus bei tikrovės neatitinkančius įmonės sąskaitų išrašus, parodančius, kad pavedimai buvo

padaryti darbuotojams. Nieko nežinodama apie daromą nusikaltimą, Užimtumo tarnyba prašymus patenkino ir įmonei pervedė beveik 38 tūkst. eurų subsidijų.

Direktorius buvo įtartas kreditiniu sukčiavimu, kai apgaule buvo gauta subsidija ar dotacija ir dėl to valstybės institucija patyrė didelę turtinę žalą, bei dokumentų klastojimu, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala. Įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir jau atlygino dalį

padarytos žalos valstybei – grąžinta 20 tūkst. eurų. Likusi dalis – beveik 18 tūkst. eurų – bus atlyginta pagal su Užimtumo tarnyba sudarytą susitarimą.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Antradienis, rugsėjo 7 d.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas.

6.02 Labas rytas, Lietuva.

8.55 „Įstatymas ir tvarka“.

N-7 9.40 „Komisaras Reksas“.

N-7 10.30 „Tarnauti ir ginti“.

N-7 11.30 Kas ir kodėl?

12.00 Maestro.

13.00 Klauskite daktaro.

14.00 Žinios. Orai.

14.20 Laba diena, Lietuva.

15.00 Žinios. Orai.

15.15 Laba diena, Lietuva.

16.00 Žinios. Orai (su vertimu į gestų k.).

16.20 „Kalnų daktaras“. N-7 17.10 „Ponių rojus“. N-7 18.00 Kas ir kodėl?

18.30 Svarbi valanda.

19.30 (Ne)emigrantai.

20.30 Panorama.

21.00 Dienos tema.

21.20 Sportas. Orai.

21.30 „Triumfo kelias. J. K. Chodkevičius“.

22.30 Dviračio žinios.

23.00 „Tredstounas“. N-14 23.45 „Grančesteris“. N-14 0.30 „Po laukinę gamtą.

Azijiniai drambliai išmintingi milžinai“.

1.00 LRT radijo žinios.

1.05 (Ne)emigrantai.

2.00 LRT radijo žinios.

2.05 „Triumfo kelias. J. K. Chodkevičius“.

3.00 LRT radijo žinios.

6.00 „Balta - meilės spalva“. N-7 7.00 KK2. N-7 7.30 „Monikai reikia meilės“. N-7 8.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 10.00 „Du gyvenimai“.

11.10 Keičiu žmoną.

12.10 Būrėja.

13.20 Turtuolė varguolė.

N-7 14.30 „Uždraustas vaisius“.

15.30 „Stebuklas“. N-7 16.35 Labas vakaras, Lietuva.

18.30 Žinios.

19.20 Sportas. Orai.

19.30 KK2. N-7 20.00 Bus visko.

21.00 „Monikai reikia meilės“. N-7 21.30 Žinios.

22.20 Sportas. Orai.

22.30 Filmas. Veiksmo „Kolibrio efektas“, JAV-D. Britanija. 2013 m. N-14 0.35 „Strėlė“. N-7 1.35 Filmas. Drama „Amerikiečių snaiperis“, JAV. 2014 m. N-14 3.45 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7

6.15 „Vėžliukai nindzės“.

N-7 6.40 „Ančiukų istorijos“.

N-7 7.05 „Madagaskaro pingvinai“.

7.35 Karštai su tv3.lt N-7 8.35 „Meilės sūkuryje“. N-7 9.45 Filmas. Drama „Šokoladiniai saldainiai pusryčiams“, Vokietija. 2009 m. N-7 11.45 Filmas.

Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės“, D. Britanija.

2009 m. N-14 12.40 Loterija „Kenoloto“.

12.42 Filmas.

Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės“, D. Britanija.

2019 m. N-14 14.00 „Gyvenimo išdaigos“.

N-7 15.00 „Simpsonai“. N-7 16.00 TV3 žinios. Orai.

16.30 TV Pagalba. N-7 17.20 Loterija „Kenoloto“.

17.22 TV Pagalba. N-7 18.30 TV3 žinios.

19.22 TV3 sportas. Orai.

19.30 Prieš srovę. N-7 20.30 „Moterys meluoja geriau“. N-7 21.30 TV3 vakaro žinios.

22.22 TV3 sportas. Orai.

22.30 Filmas. Trileris „Dešimt su puse balo.

Apokalipsė“, Kanada-JAV. 2006 m. N-14 22.45 Loterijos „Jėga“ ir „Kenoloto“.

22.48 Filmas. Trileris „Dešimt su puse balo.

Apokalipsė“, Kanada-JAV. 2006 m. N-14 0.10 „Kaulai“. N-14 1.15 „Havajai 5.0“. N-7 2.15 „Majų baikerių klubas“. N-14 3.20 „Vieniši tėvai“. N-7

6.15 „CSI. Majamis“. N-14

6.00 „Rozenheimo policija“.

7.15 Mano virtuvė

N-7

geriausia.

7.00 „Žingsnis iki dangaus“.

8.30 „Teisingumo agentai“.

N-7 9.40 „Pėdsakas“. N-7 10.35 Herbas ar skaičius.

N-7 8.20 „Dvi širdys“. N-7 10.20 „Akloji“.

Pasaulio stebuklai.

11.25 „Pakvaišusi porelė“.

11.35 „Naujokai“. N-7

12.30 „Alpių gelbėtojai“.

12.30 „CSI. Majamis“. N-14

N-7

13.30 Mano virtuvė

13.35 „Mokytojas“. N-7

geriausia.

14.35 „Marija Vern“. N-7

14.50 „Teisingumo agentai“.

N-7 16.00 „Pėdsakas“. N-7 17.00 Info diena.

15.45 Pragaro virtuvė. N-7 16.45 „Šeimyninės melodramos“.

17.30 „Naujokai“. N-7

17.50 „Akloji“.

18.30 Herbas ar skaičius.

19.00 „Alpių gelbėtojai“.

Pasaulio stebuklai.

N-7

19.30 „Snaiperis“. N-7

20.00 „Stebuklas“. N-7

20.30 Pričiupom!

21.00 Filmas. Detektyvas

21.00 Filmas. Veiksmo „Kobra“, JAV. 1986 m. N-14 22.50 Filmas. Trileris „Sabotažas“, JAV. 2014 m.

„Komisaras van der Valkas. Įmanoma tik Amsterdame“, D. Britanija. 2020 m. N-14

N-14

22.55 „Svajoklė“.

1.00 „Mirties įšalas“. N-14

23.55 „Našlaitės“. N-7

2.00 „Snaiperis“. N-7

1.55 „Rivjera“. N-7

5.29 Programa.

5.30 Nauja diena.

6.30 Kaimo akademija.

7.00 „Netikėtas teisingumas“. N-7 8.00 „Žiedas su rubinu“. N-7 9.00 „Teisingumo agentai“.

N-7 10.00 „Vieno nusikaltimo istorija“. N-7 11.00 „Daktarė Kovalčiuk“.

N-7 12.00 TV parduotuvė.

12.15 Tiek žinių.

12.30 4 kampai.

13.00 Nauja diena.

14.00 „Pėdsakas“. N-7 15.00 Reali mistika. N-7 16.00 Reporteris.

16.20 Sportas. Orai.

16.30 Kryptys LT. 17.00 „Netikėtas teisingumas“. N-7 18.00 Reporteris.

18.20 Sportas. Orai.

18.25 Europa - tai aš.

18.30 „Vieno nusikaltimo istorija“. N-7 19.30 Mūsų gyvūnai.

20.00 Reporteris.

20.20 Sportas. Orai.

20.30 Reali mistika. N-7 21.30 „Daktarė Kovalčiuk“.

N-7 22.30 Reporteris.

22.50 Sportas. Orai.

22.55 Europa - tai aš.

23.00 Nauja diena.

24.00 „Netikėtas teisingumas“. N-7 1.00 „Pėdsakas“. N-7 2.00 „Daktarė Kovalčiuk“.

N-7 2.50 „Vieno nusikaltimo istorija“. N-7 3.40 „Netikėtas teisingumas“. N-7

6.30 „CSI Niujorkas“. N-14

6.15 Sveikata.lt

7.15 „Kobra 11“. N-7

6.40 Svajonių ūkis.

8.10 „Univeras“. N-7

7.05 „Lygiai trečią

8.50 Iššūkis.

penkiolika“.

9.20 „Gerasis daktaras“. N-7

7.20 „Ant vandens“.

10.25 „Simpsonai“. N-7

7.30 „Na, palauk!“.

11.25 „Goldbergai“. N-7

7.45 „Boleko ir Lioleko

12.25 „Naujakuriai“. N-7

nuotykiai“.

12.55 „Saša ir Tania“. N-7

8.00 TV Pagalba. N-7

13.55 Kulinarijos meistras.

9.55 „Vilties spindulys“. N-7

14.55 „Kobra 11“. N-7

11.55 „Rojus“. N-7

15.55 „CSI. Niujorkas“. N-14

13.00 „Tik tu - mano meilė“.

16.55 „Univeras“. N-7

N-7

18.00 „Gerasis daktaras“.

15.00 „Moterys meluoja

N-7

geriau“. N-7

19.00 „Goldbergai“. N-7

16.00 „Likimo karuselė“.

20.00 Nuogi ir įbauginti.

N-7

N-7

17.00 „Lemties vingiai“. N-7

21.00 Filmas. Drama

18.00 „Priesaika“. N-7

„Juodoji jūra“, JAV. 2014

20.00 Labanakt, vaikučiai.

m. N-14

21.00 Filmas. Drama

23.20 „Gelbėtojai“. N-7

„Meilės muzika“, Vokietija.

0.10 „Naša Raša“. N-14

2008 m. N-7

1.20 „Univeras. Naujas

23.00 „Priesaika“. N-7

bendrikas“. N-7

1.00 TV Pagalba. N-7

2.40 „Fizrukas“. N-7

3.00 Stilingi jausmai.

6.30 „CSI. Niujorkas“. N-14

6.15 La Maistas.

7.15 „Kobra 11“. N-7

6.40 Virtuvės istorijos.

8.10 „Univeras“. N-7

7.05 „Laivelis“.

8.50 Vienam gale kablys.

7.10 „Kiškis pagyrūnas“.

9.20 „Gerasis daktaras“. N-7

7.30 „Na, palauk!“.

10.25 „Simpsonai“. N-7

7.45 „Boleko ir Lioleko

11.25 „Goldbergai“. N-7

nuotykiai“.

Trečiadienis, rugsėjo 8 d.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas.

6.02 Labas rytas, Lietuva.

8.55 „Įstatymas ir tvarka“.

N-7 9.40 „Komisaras Reksas“.

N-7 10.30 „Tarnauti ir ginti“.

N-7 11.30 Kas ir kodėl?

12.00 „Triumfo kelias. J. K. Chodkevičius“.

13.00 Daiktų istorijos.

14.00 Žinios. Orai.

14.20 Laba diena, Lietuva.

15.00 Žinios. Orai.

15.15 Laba diena, Lietuva.

16.00 Žinios. Orai (su vertimu į gestų k.).

16.20 „Kalnų daktaras“. N-7 17.10 „Ponių rojus“. N-7 18.00 Kas ir kodėl?

18.30 Svarbi valanda.

19.30 „Kitą kartą Afrikoje“.

20.30 Panorama.

21.00 Dienos tema.

21.20 Sportas. Orai.

21.30 Lietuva kalba.

22.30 Dviračio žinios.

23.00 „Tredstounas“. N-14 23.45 „Grančesteris“. N-14 0.30 „Po laukinę gamtą. Rudosios miško skruzdėlės - Eurazijos miškų policininkės“.

1.00 „LRT radijo žinios.

1.05 „Kitą kartą Afrikoje“.

2.00 LRT radijo žinios.

2.05 Lietuva kalba.

3.00 LRT radijo žinios.

6.00 „Balta - meilės spalva“. N-7 7.00 KK2. N-7 7.30 „Monikai reikia meilės“. N-7 8.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 10.00 „Du gyvenimai“.

11.10 Keičiu žmoną.

12.10 Būrėja.

13.20 Turtuolė varguolė.

N-7 14.30 „Uždraustas vaisius“.

15.30 „Stebuklas“. N-7 16.35 Labas vakaras, Lietuva.

18.30 Žinios.

19.20 Sportas. Orai.

19.30 KK2. N-7 20.00 Šeškinės 20. N-7 21.00 „Monikai reikia meilės“. N-7 21.30 Žinios.

22.20 Sportas. Orai.

22.30 Filmas. Trileris „Manhatanas naktį“, JAV. 2016 m. N-14 0.45 „Strėlė“. N-7 1.45 Filmas. Veiksmo „Kolibrio efektas“, JAV-D. Britanija. 2013 m. N-14 3.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7

Už TV programų pakeitimus redakcija neatsako.

6.15 „Vėžliukai nindzės“.

N-7 6.40 „Ančiukų istorijos“.

N-7 7.05 „Madagaskaro pingvinai“.

7.35 Prieš srovę. N-7 8.35 „Meilės sūkuryje“. N-7 9.45 Filmas. Drama „Kita duktė“, Vokietija. 2018 m. N-7 11.45 Filmas.

Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės“, D. Britanija.

2009 m. N-14 12.40 Loterija „Kenoloto“.

12.42 Filmas.

Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės“, D. Britanija.

2009 m. N-14 14.00 „Gyvenimo išdaigos“.

N-7 15.00 „Simpsonai“. N-7 16.00 TV3 žinios. Orai.

16.30 TV Pagalba. N-7 17.20 Loterija „Kenoloto“.

17.22 TV Pagalba. N-7 18.30 TV3 žinios.

19.22 TV3 sportas. Orai.

19.30 Gero vakaro šou.. N-7 20.30 „Moterys meluoja geriau“. N-7 21.30 TV3 vakaro žinios.

21.22 TV3 sportas. Orai.

22.30 Filmas. Trileris „Dešimt su puse balo.

Apokalipsė-2“, Kanada-JAV. 2006 m. N-14 22.45 Loterija „Vikinglotto“.

23.15 Loterijos „Jėga“ ir „Kenoloto“.

23.18 Filmas. Trileris „Dešimt su puse balo.

Apokalipsė-2“, Kanada-JAV. 2006 m. N-14 0.15 „Kaulai“. N-14 1.15 „Havajai 5.0“. N-7 2.15 „Majų baikerių klubas“. N-14 3.20 „Vieniši tėvai“. N-7

6.15 „CSI. Majamis“. N-14

6.20 „Rozenheimo policija“.

7.15 Mano virtuvė

N-7

geriausia.

7.20 „Šeimyninės

8.30 „Teisingumo agentai“.

melodramos“.

N-7

8.20 „Dvi širdys“. N-7

9.40 „Pėdsakas“. N-7

10.20 „Akloji“.

10.35 Herbas ar skaičius.

11.25 „Pakvaišusi porelė“.

Pasaulio stebuklai.

12.30 „Alpių gelbėtojai“.

11.35 „Naujokai“. N-7

N-7

12.30 „CSI. Majamis“. N-14

13.35 „Mokytojas“. N-7

13.30 Mano virtuvė

14.35 „Marija Vern“. N-7

geriausia.

15.45 Pragaro virtuvė. N-7

14.50 „Teisingumo agentai“.

16.45 „Šeimyninės

N-7

melodramos“.

16.00 „Pėdsakas“. N-7

17.50 „Akloji“.

17.00 Info diena.

19.00 „Alpių gelbėtojai“.

17.30 „Naujokai“. N-7

N-7

18.30 Herbas ar skaičius.

20.00 „Stebuklas“. N-7

Pasaulio stebuklai.

21.00 Filmas. Detektyvas

19.30 „Snaiperis“. N-7

„Komisaras van der Valkas.

20.30 Pričiupom!

Mirtis Amsterdame“, D.

21.00 Filmas. Veiksmo

Britanija. 2020 m. N-14

„Kitas pasaulis. Kraujo

22.55 „Svajoklė“.

karai“, JAV. . 2016 m. N-14

23.55 „Našlaitės“. N-7

22.45 Filmas. Veiksmo

1.55 Filmas. Detektyvas

„Kobra“, JAV. 1986 m. N-14

„Komisaras van der Valkas.

0.30 „Mirties įšalas“. N-14

Įmanoma tik Amsterdame“,

1.35 „Snaiperis“. N-7

D. Britanija. 2020 m. N-14

5.29 Programa.

5.30 Nauja diena.

6.30 Mūsų gyvūnai.

7.00 „Netikėtas teisingumas“. N-7 8.00 „Žiedas su rubinu“. N-7 9.00 „Teisingumo agentai“.

N-7 10.00 „Vieno nusikaltimo istorija“. N-7 11.00 „Daktarė Kovalčiuk“.

N-7 12.00 TV parduotuvė.

12.15 Tiek žinių.

13.00 Nauja diena.

14.00 „Pėdsakas“. N-7 15.00 Reali mistika. N-7 16.00 Reporteris.

16.20 Sportas. Orai.

16.30 Kryptys LT. 17.00 „Netikėtas teisingumas“. N-7 18.00 Reporteris.

18.20 Sportas. Orai.

18.30 „Vieno nusikaltimo istorija“. N-7 19.30 Mūsų gyvūnai.

20.00 Reporteris.

20.20 Sportas.8 Orai.

20.30 Reali mistika. N-7 21.30 „Daktarė Kovalčiuk“.

N-7 22.30 Reporteris.

22.50 Sportas. Orai.

23.00 Nauja diena.

24.00 „Netikėtas teisingumas“. N-7 1.00 „Pėdsakas“. N-7 2.00 „Daktarė Kovalčiuk“.

N-7 2.50 „Vieno nusikaltimo istorija“. N-7 3.40 „Netikėtas teisingumas“. N-7

12.25 „Naujakuriai“. N-7 12.55 „Saša ir Tania“. N-7 13.55 Kulinarijos meistras.

14.55 „Kobra 11“. N-7 15.55 „CSI. Niujorkas“. N-14 16.55 „Univeras“. N-7 18.00 „Gerasis daktaras“.

N-7 19.00 „Goldbergai“. N-7 20.00 Nuogi ir įbauginti.

N-7 21.00 Filmas. Veiksmo

8.00 TV Pagalba. N-7 9.55 „Vilties spindulys“. N-7 11.55 „Rojus“. N-7 13.00 „Tik tu - mano meilė“.

N-7 15.00 „Moterys meluoja geriau“. N-7 16.00 „Likimo karuselė“.

N-7 17.00 „Lemties vingiai“. N-7 18.00 „Priesaika“. N-7

„Žala“, Kanada-JAV. 2009

20.00 Labanakt, vaikučiai.

m. N-14

21.00 Filmas. Drama

23.15 „Gelbėtojai“. N-7

„Kruizas į laimę. Norvegija“,

24.00 „Naša Raša“. N-14

Vokietija. 2018 m. N-7

1.15 „Univeras. Naujas

23.00 „Priesaika“. N-7

bendrikas“. N-7

1.00 TV Pagalba. N-7

2.40 „Fizrukas“. N-7

3.00 Stilingi jausmai.

11 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS ĮVAIRŪS

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimu 2021-09-17 11 val. žemės sklypo esančio Energetikų g. 35, Kuršėnų m., Šiaulių r., savininkai ar paveldėtojai yra kviečiami į žemės sklypo esančio Putinų g. 32, Kuršėnų m., Šiaulių r., ribų paženklinimą. Informacija: Tilžės g. 82A, Šiauliai, UAB „Patikimas matininkas“, tel. 8 686 06 656.

311 Dalyvaukite akcijoje „Virusui – Ne“ prie Talkšos ežero pakrantės, šalia „Geležinės lapės“.

Atsineškite visas naudotas kaukes. Akcija vyks rugsėjo 13, 27 dienomis 18-19 val.

2021 m. rugsėjo 7 d.

ANTRADIENIS

„Laiptų galerijoje“ – Jokūbo Jacovskio kūrybos paroda „Trisdešimt Parodose dalyvauja nuo 1981 m., nuo 1988 knygų viršeliai. Dailininkas knygų neiliustruoja, litvakų kultūros mėnesio dienų renginiuose – trys viršeliai“ m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo bet formuoja knygą kaip meninę visumą. Jo rugsėjo 15 d. 18 val. Rafailo Karpio koncertas Ričardas JAKUTIS

Tęsiame tradiciją – „Laiptų galerijoje“ Rugsėjis – litvakų (Lietuvos žydų) kultūros mėnuo. Rugsėjo 9 d. 18 val. Jokūbo Jacovskio kūrybos parodos „Trisdešimt trys viršeliai“ atidarymas.

J. Jacovskis gimė 1959 m. Vilniuje. 1976– 1982 m. studijavo grafiką Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1996 m. – Lietuvos grafinio dizaino asociacijos narys. Dailininkas kuria knygos meno ir plakato srityse. J. Jacovskio apipavidalintos knygos pelnė daugybę premijų ir diplomų Lietuvos knygos meno ir Baltijos šalių knygos meno konkursuose.

J. Jacovskis Lietuvos knygos mene yra vienas profesionaliausių kūrėjų. Pirmoje personalinėje J. Jacovskio parodoje eksponuojama tik labai nedidelė jo gausios kūrybos dalis – vos 33

sukurti įvairių žanrų leidinių viršeliai išsiskiria ne tik savitu braižu bei originalumu, bet ir gilia knygos meno samprata.

Parodos atidaryme dalyvaus rašytojas Rolandas Rastauskas. Parodą pristatys menotyros dr. Danutė Zovienė. Paroda rengiama, gavus Lietuvos kultūros tarybos individualią stipendiją. Paroda veiks iki spalio 5 d.

Primename, kad Jokūbo Jacovskio paroda „Trisdešimt trys viršeliai“ „dalyvaus“ visuose

„Laiškai iš praeities“, rugsėjo 23 d. 18 val. literatūros vakaras, kuriame tekstus iš Avromo Suckeverio rinkinių „Kapo vaikas“ ir „Žaliasis akvariumas“ skaitys aktoriai Monika Šaltytė ir Juozas Bindokas, muzikuos Gleb Pyšniak (violončelė) ir Rokas Zubovas (fortepijonas), rugsėjo 30 d. 18 val. pristatoma naujas„Laiptų galerijos“ leidinys „Gyvenimo istorijos“.

Svarbu – būtina išankstinė registracija: tel.

8 (41) 20 06 43; el. p. toma.galerija@gmail.com

Modernizuota Šiaulių centrinio parko estrada – didžiausia visame regione

310

PASLAUGOS UAB „Paminklitas“. GAMINIAI IŠ AKMENS. Paminklai, kapų dengimas akmens plokštėmis. Akmens takai, borteliai, pamatų liejimas, trinkelių klojimas, skaldelė, raidžių kalimas, atlenkiami suoliukai, vazos, akmens plokščių atidengimas prieš laidojimą. Plytinės g. 6, tel. 8 609 14 501.

Dirbame nuotoliniu būdu! Biuras Ginkūnų kapinių administracijoje, Tilžės g. 322 (iš kiemo pusės), tel. 8 656 42 327. Nauja aikštelė prie Donelaičio kapinių Donelaičio g. 81 (priešais administraciją), tel. 8 681 43 212.

214

PERKA Miškininkas brangiai superka bet kokio amžiaus miškus. Atsiskaito iš karto.

Tel. 8 671 83 660.

36 Perka butus, bendrabučius, namus, sodus, sodybas, žemes, sklypus. Gali būti su skolomis, be remontų. Atsiskaito iš karto, apmoka notarines išlaidas.

Tel. 8 657 84 558.

273

Perka mūrinį garažą Šiaulių mieste ir aplink. Atsiskaito iš karto.

Tel. 8 655 70 060.

3

PARDUODA Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules, lietuviškas gabalines durpes, akmens anglį, durpių atsijas (jas galima naudoti anglies granulių katiluose).

Malkas (alksnis, beržas) skaldytos arba trinkelėmis. Pristato nemokamai.

Tel. 8 610 00 006.

2

Naudotą automatinę skalbimo mašiną.

40 Eur. Tel. 8 662 34 124.

Daugiau nei metus trukę Šiaulių miesto estrados modernizavimo darbai baigti. Nuo 1973 metų didesnių pakeitimų neturėjusi Šiaulių miesto centrinio parko estrada atveriama lankytojams visiškai atsinaujinusi ir moderni. Renovuotame estrados komplekse planuojama rengti įvairiausio pobūdžio renginius ir pramogas. Šiaulių kultūros centras skelbia, kad pirmasis renginys atkurtoje reprezentacinėje erdvėje vyks jubiliejinės miesto šventės „Šiaulių dienos 785“ metu.

Apie tai informuoja Šiaulių kultūros centras. Šiaulių centrinio parko kūrimas prasidėjo po Antrojo Pasaulinio karo. Šių dienų centrinio parko vietoje buvo didelis priemiestinis vienkiemis, priklausęs Šapirų šeimai ir daugelio miestelio gyventojų tiesiog vadinamas Šapirų pievomis. Pirmaisiais pokario metais miesto visuomenė Šapirų pievose ėmėsi kurti ir naująjį miesto parką, o jau 1947 m. spalio mėn. čia buvo pradėti sodinti medžiai ir tvarkomi takeliai. Visas parkas tuo metu užėmė 5 ha plotą, buvo aptvertas aukšta tvora, už įėjimą į parką buvo imamas mokestis.

1965 m. buvo pradėta statyti didžioji

parko estrada. Tribūnose buvo talpinama apie 4 500 tūkstančio žiūrovų. 1970 m. buvo baigtos statybos ir tais pačiais metais birželio 20–21 dienomis didžiojoje parko estradoje įvyko Šiaulių miesto saviveiklinių kolektyvų dainų ir šokių šventė. Po kelių metų, 1973 m., parko estrada buvo rekonstruota pristatant šiek tiek uždarų patalpų ir uždengiant stogą. Estrados šonuose, per du aukštus, buvo įrengtos uždaros patalpos, skirtos dirigentams, diktoriui, medicinos punktui, ūkinei daliai. Tuo metu naujoje erdvėje vykdavo dainų, šokio, vaikų kūrybos ir studentų šventės, estradinės muzikos festivaliai, miesto šventės, Užgavėnės, Šv. Florijono dienos renginiai ir kt. „Iki modernizavimo Šiaulių miesto centrinio parko estradoje vykdavusios šventės sukviesdavo didžiules minias žmonių. Vieta buvo populiari rengti įvairiausio pobūdžio renginius: nuo grandiozinių koncertų iki mažų kolektyvų pasirodymų. Deja, bet bėgant metams estrada keitėsi ne į gerąją pusę, estrados kompleksas tapo visiškai pasenęs, o renginiams skirta erdvė – apleista

ir seniai nebeatitinkanti renginiams keliamų reikalavimų ir saugumo normų, todėl estrados teritorija jau kuris laikas buvo uždaryta“, – prisiminimais dalijasi Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė. Atsižvelgiant į susidariusią problematiką, Šiaulių kultūros centrui patikėta įgyvendinti projektą „Šiaulių miesto centrinio parko estrados modernizavimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“, kuriuo siekta sukurti šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią kultūros infrastruktūrą Šiaulių mieste.

Renovuota estrada savo erdve – didžiausia visame regione. Bendras estrados komplekso plotas siekia 11 tūkst. kv. m., pastatas su persirengimo, grimo, pagalbinėmis patalpomis ir viešaisiais tualetais – 192,31 kv. m., scenos spindulys – 14 m., o amfiteatre įrengta daugiau nei 5000 sėdimų vietų. Tikimasi, kad renovuota estrada taps ne tik Šiaulių regiono, bet ir visos Lietuvos mastu svarbiu ir veikiančiu traukos objektu. Rekonstruotame estrados komplekse šiauliečiai ir miesto svečiai mėgausis nauja renginiams skirta aplinka. Buvusios estrados vietoje iškilo er-

dvi scena, pridengta lengvos konstrukcijos balno formos stogu. Galinėje estrados pusėje suprojektuotas pastatas, kuriame įrengti grimo kambariai, sanitariniai mazgai, poilsio kambarys, techninės, persirengimo ir viešojo tualeto patalpos. Įsigyti reikalingi baldai bei interaktyvus lauko stendas. Pakeliui į rūbinių korpusą, įrengtas keltuvas, pritaikytas žmonėms su negalia.

Modernizuotoje estradoje veiklas pristatyti galės ne tik Šiaulių kultūros centras, bet ir kitos organizacijos. Atnaujinta renginių erdvė leis tęsti esamus kultūrinius projektus ir įgyvendinti naujus. Čia galės vykti renginiai, kurie iki šiol dėl apleistos pramogoms skirtos vietos buvo perkeliami į kitas miesto erdves arba iš vis nevykdomi. Atnaujinta Šiaulių miesto estrada suteiks galimybę naudotis erdve tiek mažiems, tiek patiems didžiausiems kolektyvams. Estrada bus kaip visiškai atskira vieta skirta naujiems kultūros pažinimams. Šiaulių kultūros centras tikisi, kad modernizuota kultūros erdvė taps daugiafunkcinė ir patraukli kultūros, švietimo ar sporto renginių lankytojams.

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? „ATLANTIS CINEMAS“ rugsėjo 7–9 d. ŠUNYČIAI PATRULIAI. FILMAS – 10.00, 11.15, 13.10 val. (2020, 86 min., JAV, animacija, nuotykių, šeimos, V, dubliuotas lietuviškai MAŽOJI KLARA – 10.00 val. (2021, 76 min., Norvegija, animacija, šeimos, V, dubliuotas lietuviškai) PREMJERA LATĖ IR STEBUKLINGAS AKMUO – 11.35 val. (2020, 81 min., Vokietija, Belgija, animacija, nuotykių, šeimos, V, dubliuotas lietuviškai LUKAS – 12.50 val. (2021, 95 min., JAV, animacija, šeimos, V, dubliuotas lietuviškai) NAKTINĖ ŽVEJYBA – 14.30 val. (2021, 73 min., Lietuva, komedija, N-16) PREMJERA ŠANG – ČI IR DEŠIMTIES ŽIEDŲ

LEGENDA – 14.45, 16.00 val. (2021, 132 min., JAV, veiksmo, fantastinis, N-13) PREMJERA KUPONŲ KARALIENĖS – 17.00 val. (2021, 110 min., JAV, komedija, N-16) PREMJERA ŽUDIKO KODEKSAS – 18.20 val.

(2021, 108 min., JAV, veiksmo, trileris, N-16) PREMJERA PIKTYBINIS – 19.00 val. (2021, 110 min., JAV, siaubo, trileris, N-18) SEIFAS – 20.25 val. (2021, 118 min., JAV, veiksmo, trileris, N-13) KIAULĖ – 21.00 val. (2021, 90 min., JAV, trileris, N-13)

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje ( Aušros al. 62) Abonemente iki spalio 4 d. paroda „Augalai – maistas, augalai – vaistas“.

III a. galerijoje iki rugsėjo 9 d. Virginijaus Tamošiūno (Virgio) tapybos darbų paroda.

Kraštotyros skaitykloje iki lapkričio 7 d. spaudinių paroda, skirta Šiaulių miesto 785-ajai miesto šventei: prof. Vytenio Rimkaus archyvo dokumentai, saugomi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Anitos Pikčės tapybos darbų paroda „Babytės atostogos“.

Šiaulių„Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai; iki rugsėjo 19 d. Lietuvos-JAV aplinkos menininkės vizionierės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-

Kasubos (1923–2019) paroda „Formuojant ateitį“.

Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89) iki spalio 3 d. paroda „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija“.

Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) iki spalio 3 d. paroda „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija.

Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174) ekspozicija „Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisai“; paroda „Jaunieji technikai Šiauliuose“. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija.

Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. interjerai)“.

Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė ekspozicija „Katinai iš viso pasaulio“.

304

PERLAS TELELOTO Žaidimas nr. 1326 Žaidimo data: 2021-09-05 Skaičiai: 51 66 60 61 54 41 14 29 69 13 15 44 68 38 39 01 22 55 45 10 53 35 52 47 26 75 27 36 11 67 70 65 19 20 56 50 40 31 48 24 (keturi kampai, eilutė, įstrižainės) 04 03 32 46 71 17 05 49 62 12 (visa lentelė) Užbraukus visą lentelę 27364.00€ Užbraukus įstrižaines 30.00€ Užbraukus eilutę 3.00€ Užbraukus keturis kampus 4.00€ 0079583 Automobilis Renault Captur 0006746 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007274 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007393 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006811 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007489 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002925 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002842 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002769 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002754 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006762 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006829 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007088 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002848 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002871 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002818 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004477 Laiminga vieta prizas 50 Eur

0002711 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002696 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002881 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004556 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002702 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007307 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006929 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007017 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006838 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002876 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0020786 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007265 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007285 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002642 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004591 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006732 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007471 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007059 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002759 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002799 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006820 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002735 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007376 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007119 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002896 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004505 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002901 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004531 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006940 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0021939 Laiminga vieta prizas 50 Eur

0002938 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002670 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007004 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002912 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006802 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002765 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007435 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006776 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007406 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004484 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006912 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007073 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002723 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002748 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002776 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007336 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007449 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002805 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002742 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004584 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002857 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0018696 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006951 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004561 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002830 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007030 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007480 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004576 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004517 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0017910 Laiminga vieta prizas 50 Eur

0007421 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004545 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0007364 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004540 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004512 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002865 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002785 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002812 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006969 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0006790 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002918 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002836 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004568 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004551 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002659 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002630 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002679 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0019602 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002792 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0021969 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0020985 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0019097 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0002824 Laiminga vieta prizas 50 Eur 0004498 Laiminga vieta prizas 50 Eur 001*206 Pakvietimas į TV studiją 029*106 Pakvietimas į TV studiją 020*982 Pakvietimas į TV studiją EURO JACKPOT 449 žaidimas 2021-09-03

Pagrindiniai skaičiai: 5 9 20 44 48 Papildomi skaičiai: 4 10 2+1 8,70 € 1+2 12,30 € 3 15,40 € 3+1 21,10 € 2+2 26,20 € 3+2 75,70 € 4 121,80 € 4+1 314,90 € 4+2 5 307,50 € 5 84 921,20 € 5+1 360 915,20 € 5+2 36 298 421,98 € JĖGA Žaidimas nr. 6875 Žaidimo data: 2021-09-05 Pagrindiniai skaičiai: 01 09 14 15 22 26 Papildomi skaičiai: 08 6 skaičiai 101328.00€ 5+1 skaičius 8118.50€ 5 skaičiai 293.00€ 4+1 skaičius 29.50€ 4 skaičiai 9.50€ 3+1 skaičius 2.00€ 3 skaičiai 1.00€ Žaidimas nr. 6874 Žaidimo data: 2021-09-04 Pagrindiniai skaičiai: 02 05 19 21 22 25 Papildomi skaičiai: 16

6 skaičiai 101280.00€ 5+1 skaičius 8096.50€ 5 skaičiai 248.00€ 4+1 skaičius 97.00€ 4 skaičiai 9.50€ 3+1 skaičius 3.50€ 3 skaičiai 1.00€ Žaidimas nr. 6873 Žaidimo data: 2021-09-03 Pagrindiniai skaičiai: 01 06 07 09 17 20 Papildomi skaičiai: 16 6 skaičiai 101206.50€ 5+1 skaičius 8072.00€ 5 skaičiai 124.50€ 4+1 skaičius 98.00€ 4 skaičiai 8.50€ 3+1 skaičius 3.00€ 3 skaičiai 1.00€ KENOLOTO Žaidimas nr. 9768 Žaidimo data: 2021-09-06 Skaičiai: 01 04 07 10 11 17 19 22 26 27 31 36 39 41 42 45 46 47 48 51 Žaidimas nr. 9767 Žaidimo data: 2021-09-05 Skaičiai: 03 05 08 11 12 14 17 20 22 23 26 28 31 35 39 40 42 53 56 60 Žaidimas nr. 9766 Žaidimo data: 2021-09-05 Skaičiai: 02 03 04 05 07 10 14 16 17 29

33 34 41 42 45 46 48 49 52 53 Žaidimas nr. 9765 Žaidimo data: 2021-09-05 Skaičiai: 02 04 05 15 16 17 27 29 31 32 33 39 42 44 47 51 53 54 59 60 Žaidimas nr. 9764 Žaidimo data: 2021-09-04 Skaičiai: 02 04 05 06 07 08 10 13 16 17 22 27 30 44 46 47 52 55 56 57 Žaidimas nr. 9763 Žaidimo data: 2021-09-04 Skaičiai: 01 02 05 11 17 18 26 27 30 32 33 34 35 42 47 48 50 54 58 60 Žaidimas nr. 9762 Žaidimo data: 2021-09-04 Skaičiai: 01 04 08 14 15 16 17 18 22 24 25 26 33 34 39 45 46 47 49 56 Žaidimas nr. 9761 Žaidimo data: 2021-09-03 Skaičiai: 02 03 06 10 14 18 22 34 37 38 40 41 42 43 45 47 52 57 58 59 Žaidimas nr. 9760 Žaidimo data: 2021-09-03 Skaičiai: 02 05 06 09 12 14 17 19 21 23 24 29 30 33 35 37 50 53 54 57

Dabar savaitraštį „Respublika“ ir dienraštį „Vakaro žinios“ galite užsiprenumeruoti ir „Šiaulių naujienų“ redakcijoje, Aušros al. 48, Šiauliai bei internetu snaujienos.lt/prenumerata/. Informacija tel. (8 41) 52 38 44.

BENDROVĖS DIREKTORIUS Jonas DAGYS, 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 Luminor bankas, AB Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515

Vyriausioji redaktorė Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulių telefono kodas (8 41)

Medicina – Teresė HOKIENĖ (medicina@snaujienos.lt)

SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija ŽVIGAITIENĖ, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkai 52 38 52

Dizainas, maketavimas (maketuotojai@snaujienos.lt, dizaineris@snaujienos.lt) El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40, info@snaujienos.lt Aktualijos – Diana JANUŠAITĖ (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas (info@snaujienos.lt)

BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis PABIJUTAS Publicistai: Ričardas JAKUTIS, Irena RAMANECKIENĖ, Liudvikas RULINSKAS, Jonas NEKRAŠIUS, Remigijus VENCKUS

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Adelė JUREVIČIENĖ

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė.

UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.

Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino Polska Press Sp. z o.o., Domaniewska 45, 02-627, Varšuva, Lenkija OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 4 001 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako Polska Press Sp. z o.o.

Laikraštis leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais.

Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone.

Leidėja – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur

Birutės MUSNECKIENĖS nuotr.

ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

.

Dienos akcentai Panevėžio diena. Buriuotojų diena.

Rugsėjo septintoji, antradienis, – antroji 36-osios metų savaitės diena.

Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 6.34, leidžiasi 20.20. Dienos ilgumas – 13.26. Jaunatis. Saulė Mergelės ženkle.

Mintis „Turime stengtis ne kad visi mus suprastų, o kad mūsų nebūtų galima nesuprasti.“ (Vergilijus) Vardadieniai Bartas, Bartenė, Bartė, Bartys, Palma, Palmyra, Pulcherija, Pulkerija, Regina, Rėda.

Nusišypsok ☺☺☺ Jauna moteris po pirmųjų vedybų metų skundžiasi gydytojui, kad negali susilaukti vaikų. Gydytojas: „Prašau nusirengti.“ – „Bet ponas daktare, aš noriu, kad pirmas vaikas būtų nuo mano vyro.“ ☺☺☺ Pas konservatorijos studentą yra svečių. Svečias: „Kuri dabar valanda?“ – „Neįsivaizduoju, bet greitai mes tai sužinosime“. Jis sėdasi prie pianino ir sugroja maršą.

Po kelių sekundžių išgirsta kaimyno riaumojimą: „Baikite pagaliau.

Juk jau pusė trijų nakties.“

☺☺☺ Stovi senelis turguj ir pardavinėja pomidorus. Jau vakaras dar niekas nenori pirkti tų jo pomidorų. Užsinorėjo senelis į tualetą, bet žiūri kaip tik ateina pirkėjas. Pirkėjas klausia: – Po kiek pomidorai?

– Po 6 eurus,– atsako senelis.

Bet jau taip nori į tualetą, kad nebeiškęs. Nu, pirkėjas bando derėtis: – O po 5 eurus parduotumėt?

– Taip taip tiks ir penki…

– O už 4 eurus parduotumėt?

– Taip taip greičiau….

– Nu, o už 3 eurus parduotumėt?

27 26 23 20 21 34 26 29 32 33 12 24 20 30 31 26 25 20 21 22

Senelis ramiai atsako: – Šeši… ☺☺☺ Visiškai girtas vyras išeina iš baro ir ropščiasi į automobilį. Tai pamatęs policininkas perspėja: „Tikiuosi, kad būdamas tokios būklės nekišite rankų prie vairo“.

Vyras: „Bet be rankų tokios būklės aš tikrai nepavairuosiu“. ☺☺☺ Motina grįžta iš darbo namo.

Ją pasitinka dukra: „Mamyte, mamyte, mes loterijoje laimėjome šešis milijonus. Tėtį iš susijaudinimo ištiko širdies infarktas“. Motina: „Kai sekasi, tai sekasi…“

Astrologinė prognozė rugsėjo 7-ajai, antradieniui AVINAS

LIŪTAS

Jausite permainingas įtakas ir nuotaikas. Rytas bus kupinas nelengvų pareigų, vėliau nuotaiką praskaidrins malonus flirtas arba atpalaiduojanti pramoga.

Tačiau vėlų vakarą tykos nemalonumai.

Venkite šeimyninių scenų.

Tikriausiai bus daug darbo, tik užmokesčio ir atlyginimo norėsis geresnio, nes jausitės neįvertinti. Vakarop tiktų apsilankyti grožio salone, sporto klube. Vakarą stenkitės praleisti taikiai, be konfliktų, su meile, nepaisant skirtingų nuomonių.

JAUTIS Pasižymėsite intelektiniu aktyvumu ir diplomatiniais sugebėjimais. Tai labai pravers, jei teks bendrauti su užsieniečiais, įtakingais veikėjais. Padidės galimybė pasiekti norimą tikslą ar bent jau įveikti kai kurias kliūtis. Atsargiai kelyje.

DVYNIAI Būsite linkę pasiduoti pagundoms, bet tuo pačiu nevalingai užsiimsite psichologine savianalize. Ši diena gali atskleisti ne tik pasąmonėje slopinamus norus, bet ir tai, kas jums trukdo, yra nereikalinga. Galbūt tai leis pakeisti situaciją.

VĖŽYS Permainingai klostysis asmeniniai santykiai. Rytas žada šaltumą ir įtampą, vakaras – meilę ir aistrą, o vėlus vakaras gali paskatinti ir aršius skandalus, pavydo scenas. Verčiau venkite konfliktuoti ir neikite ten, kur galimi incidentai.

MERGELĖ Nerimą gali kelti pinigų trūkumas, padidėjusios išlaidos, tarp jų – ir vaikų poreikiams. Tačiau iš esmės diena turėtų būti šauni. Po darbo susiorganizuokite smagų renginuką, romantišką pasimatymą. Tik vėlų vakarą neprovokuokite ginčų.

SVARSTYKLĖS Šiandien namuose kurkite gerą atmosferą, jaukumą, nes jums tai puikiai seksis.

Stiprinkite ryšį su tėvais ir nepykite, jei jiems stinga pakantumo, lankstumo. Vakaras bus daug smagesnis, jei išvengsite šeimyninių konfliktų.

SKORPIONAS Gali pasirodyti, kad jūsų planai bei sumanymai tampa diskusijų objektu, o ne vien jūsų asmeniniu reikalu. Kas tik netingės, kritikuos jūsų poelgius, žodžius, idėjas. Vakaras tinkamas pasimatymui.

Tik venkite rizikos kelyje.

ŠAULYS Šiandien bus su kuo pasidalinti savo mintimis, pasiguosti, pasitarti.

Neblogai seksis tvarkyti nuosavybės bei piniginius, komercinius reikalus. Galite įsigyti komforto prekę. Imkite tai, kas duodama, grąžinkite tai, ką privalote.

OŽIARAGIS Tai diena, kada kai kurios viltys, svajonės gali pradėti pildytis arba pasirodys pasiekiamos ranka. Galite sulaukti intriguojamų pasiūlymų, komplimentų.

Beveik savaime reikalai gali pakrypti į geresnę pusę. Tačiau vakare gresia konfliktai.

VANDENIS Diena bus kupina iliuzijų, fantazijų. Keisti likimo ženklai gali suteikti nemažai informacijos. Tiktų daugiau laiko praleisti vienumoje, siekti ramybės, darnos, pamedituoti. Tausokite sveikatą, saugokitės traumų.

ŽUVYS Jei esate meniškos sielos, pajusite ypatingą dienos nuotaiką, kupiną grožio, meilės. Palaikymo turbūt sulauksite iš artimų žmonių, draugų. Panašu, kad vakare vyksite į visuomeninį renginį, bendraminčių susibūrimą. Galimas aistringas flirtas.