2021 m. liepos 17 d. Šeštadienis ● Nr. 78 (18944)
„Potekstės“
Kelionės
Polemiškosios tapybinės potekstės parafrazės. Vidmanto Zarėkos tapybos ciklas „Potekstės“.
5 p.
»
Girnikų kalnas I.
12 p.
»
Asmeninio archyvo nuotr.
Skanaus
Mano TV
Skonių kelionė į Japoniją: lietuviai sušių suvalgo vis daugiau.
23 TV programos nuo šeštadienio iki penktadienio.
17-18 p.
»
Priedas
»
Irmantas Kukulskis: „Labai svarbu, ką po savęs paliksime“ Šiaulietį Lietuvos regbio federacijos prezidentą Irmantą Kukulskį regbis supa nuo pirmųjų gyvenimo dienų: jo tėvas – legendinis šalies regbininkas, treneris Sigitas Kukulskis. Irmantas buvo puikus žaidėjas, komandos kapitonas, vėliau – šalies rinktinės vyriausiasis treneris, jos vadovas, paskui dirbo Lietuvos regbio federacijos (LRF) generaliniu sekretoriumi, pernai tapo jos prezidentu. Šiemet, kai Lietuvos regbis švenčia 60-metį, o Šiaulius galima laikyti regbio sostine, birželį kalbinome regbio veteraną Sigitą Kukulskį, šįsyk domimės, kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais gyvena Irmantas Kukulskis. Teresė HOKIENĖ info@snaujienos.lt – Ramus gyvenimas, kaip suprantu, ne jums skirtas. Iš aktyvaus sporto ištrūkęs visa galva pasinėrėte į organizacinę veiklą. Į regbio pasaulį jus tikriausiai atvedė tėvas Sigitas Kukulskis. Ir veržlumą, atkaklumą siekiant užsibrėžtų tikslų tikriausiai išugdė sportininko patirtis, o gal genai, šeimos pavyzdys?
– Viskam savas laikas. Mano amžius regbio aikštelėje dar tiktų, bet nebeturiu galimybių, laikas atėjo man truputėlį kitus dalykus daryti. Nors nebežaidžiu regbio, bet sporto neužmirštu. Visa šeima – ir vaikai, ir žmona – po truputėlį sportiški. Stengiamės judėti. Savo mamai esu dėkingas už motinišką rūpestį, su kuriuo mane išaugino. Neturėjau nei brolių, nei seserų, meilės ir dėmesio netrūko. Bet mano gyvenimo proce-
suose giliau įsirėžė bendravimas su tėčiu, jo pavyzdys. Stovyklose, treniruotėse – visur su tėčiu. Tačiau apie sporto pradžią jei šnekame, tai tėtis nelabai norėjo, kad regbį žaisčiau. Turbūt matė mane kitame sporte. Tuo laiku buvo populiarios graikų-romėnų imtynės, pradėjau treniruotis. Paauglys būdamas sportavau abi šakas, tačiau treniruočių nemažai – nebespėjau. Teko rinktis. Likau regbyje.
3 p.
»
„Laiptų galerijoje“ – poetas Julius Keleras su draugais Ričardas JAKUTIS Liepos 21 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“ įvyks vakaras su poetu Juliumi Keleru ir jo naujos poezijos knygos „Nepaliekantis miestas“ pristatymas. Vakarą moderuos jo kolega poetas, literatūros kritikas Marius Burokas. Poeto eiles skaitys Lietu-
vos nacionalinio dramos teatro aktorė Jolanta Dapkūnaitė. Tai jau ne pirmasis susitikimas su Juliumi Keleru „Laiptų galerijoje“. Čia buvo pristatyta jo poezijos knyga „Dviese apie meilę“, pasirodžiusi bendrystėje su poete ir dailininke Aldona Gustas, taip pat „Laiptų galerijos“ drauge surengusia galerijo-
je dvi savo parodas. O „Nepaliekantį miestą“ tiksliausiai apibūdina vakaro vedėjas Marius Burokas: „Ši knyga skirta Vilniui ir apie Vilnių – buvusį, esamą, įsivaizduojamą, prisimenamą. Detalės, daiktai, niuansai, žmonių figūros, viskas suaudžiama į vientisą, lengvą, bet
tirštą tekstą – nostalgišką, melancholišką, ilgesio persmelktą. Eilėraščiuose vis grįžtama į vaikystę, į praeitį, kai kurie tekstai primena Vilniaus palėpių sandėliukus su senom nuotraukom, lagaminais ir paltais, bet, regis, poetui svarbiausia aprašyti belaikį Vilniaus fenomeną, sučiuopti jo dvasią, per
daiktus ir žmonių santykius permatyti tiek miesto, tiek asmeninę istoriją. „Nepaliekantis miestas“ – prieblandos, sepijos spalvos, ant sniego juoduojančių figūrų, medžių šakų pilkame danguje knyga.“ Esant palankiam orui vakaras vyks „Laiptų galerijos“ P. Bugailiškio sode.