2021 m. balandžio 10 d. Šeštadienis
Moterys
Nr. 39 (18905)
Salduvė
Moterys, pakeitusios technologijų istoriją.
7 p.
●
»
Ant Salduvės kalno II.
12 p.
Skanaus
»
Šventinis varškės pyragas.
17-18 p.
Mano TV
»
23 TV programos nuo šeštadienio iki penktadienio.
Priedas
»
L. Daujotaitė-Bučiūnienė: „Meilės Lietuvai tiek, kiek jos yra šeimoje“ Švedijos Karalystėje, skirtingais duomenimis, gyvena 13–15 tūkst. atvykėlių iš Lietuvos. Skaičiuojama, kad apie du trečdalius ten gyvenančių lietuvių turi aukštąjį išsilavinimą. Nemažai daliai lietuvių šeimų atrodo labai svarbu mokyti vaikus gimtosios kalbos, nes jeigu nustos ja kalbėti, vaiko pasaulis neteks daugelio spalvų. Teresė HOKIENĖ info@snaujienos.lt Apie švediškos mokyklos ypatumus kalbamės su kuršėniške Lina Daujotaite-Bučiūniene, kuri jau aštuonerius metus gyvena Skonėje (Ekeby, Skåne Län) ir moko vaikus gimtosios kalbos. – Buvai sėkminga, mylima mokytoja, kas paskatino išvykti svetur? – Tikėdamasi šio klausimo, nuoširdžiai permąsčiau dar sykį, su vyru aptarėme. Abu randame vienodą atsakymą – išvykome dėl dukros ateities. Ilgai svarstėme, kas bus, jei mes, abu pedagogai, iš savo algų nesugebėsime išleisti vaiko į mokslus. Vyras po darbo mokykloje ieškodavo papildomo uždarbio, man pačiai 2012 m. drastiškai sumažėjo pa-
mokų krūvis. Labai savo darbą mėgau, mylėjau vaikus. Išdirbus 16 metų nelengva apsispręsti tokiems pokyčiams. Neramino atsakomybė už savo vaikus – ar jie svetur bus laimingi? Įstrigo paskutinės pamokos, mažesni verkia, verkiu ir aš. Vyresni tyli, sunku rinkti žodžius, atsisveikinti po šitiek metų draugystės. Kas laišką parašęs padovanoja, kas atminimo dovanėlę. Žinoma, išvykus labai traukia namai. O kai mokiniai sužinojo, kad grįžtu atostogų, suorganizavo susitikimą. Laukiu, žiūriu pro langą, kol atvažiuos pasiimti, jaudinuosi… Kužių kavinėje „Linelis“ didžiausias būrys susirinko – štai kas yra laimė… Pasipasakojome, kaip kuriam sekasi, albumą su savo nuotraukomis padovanojo, dažnai pavartau.
5 p.
»
Asmeninio archyvo nuotr.
Epidemiologinė situacija dar nedžiugina, bet vilčių teikia skiepai Balandžio 9-osios ryto Statistikos departamento duomenimis, šalyje nustatyti 1 155 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių. Per parą šalyje atlikta 10 089 molekulinių (PGR) ir 6073 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 415,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per
pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 224 309 žmonės. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 55 502 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 11 828 asmenys. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7 430 mirčių. Šalies ligoninėse šiuo metu gydo-
mas 961 COVID-19 pacientas, iš jų 94 – reanimacijoje. Deguonis papildomai tiekiamas 825 ligoniams, 52 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 133 žmonės. Šiek tiek ankstyvesniais duomenimis, COVID-19 liga serga 196 šiauliečiai ir 34 Šiaulių rajono gyventojai. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl šios ligos gydomas 21 pacientas.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios jau yra pasveikusių 9 218 šiauliečių. Per parą šalyje paskiepyta daugiau nei 24 tūkst. žmonių. Pirmą skiepo dozę gavo 19 340 žmonių, antrą – 4 702, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas. Pirmąja vakcinos doze paskiepyti iš viso 435 743 asmenys, abiem – 185 444. Šiaulių mieste balandžio 8 d. pa-
skiepytų pirmąja doze buvo 14 514, o antrąja – 6 698. Lietuva iki šiol yra gavusi 717 245 vakcinos dozes, iš jų sunaudotos 621 187 dozės, o 96 058 dozės kol kas nepanaudotos. Siekiant plėsti vakcinavimo apimtis, iš 4 šalies savivaldybių paimta 2 900 vakcinų dozių ir pervežta į Kauno ir Vilniaus vakcinavimo centrus, kuriuose vakcinavimo procesas vyksta sklandžiau.
3 p.
»