Kortelių žaidimas „Populistas“

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, siekdama ugdyti visuomenės medijų ir informacinį raštingumą, kritinį mąstymą ir atsparumą informacinei manipuliacijai, įgyvendina projektą „Stalo žaidimas „Populistas“: jaunimo kritinio mąstymo ugdymas“. Šis žaidimas Lietuvos auditorijai pritaikytas perėmus gerąją projekto partnerės – Latvijos debatų asociacijos „Quo tu domā?“ – patirtį.

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Jaunimo reikalų agentūra (projekto veikloms skyrusi 12 097 Eur).

ĮŽANGA

Kasdien mes susiduriame su informacija – kalbėdamiesi, gatvėje skaitydami reklaminius skelbimus, dalyvaudami socialinėse medijose, žiniasklaidoje, naršydami begalinius interneto išteklius ir t. t. Šis informacijos srautas yra toks didžiulis, kad ne tik sudėtinga informacijos ieškoti, bet ir lengva joje susipainioti. Paradoksalu, kad esant galimybei gauti vis daugiau informacijos, neretai jos turime vis mažiau. O dar blogiau, kad dažnai ta informacija yra klaidinga. Problema yra ir ta, kad svarbi informacija paskęsta „informacijos šiukšlyne“. 2022 m. daryta „Eurobarometro“ apklausa rodo vis stiprėjančią tendenciją, kad informacijos pagrindiniu šaltiniu tampa socialiniai tinklai (65 proc. 15–24 metų amžiaus lietuvių informaciją gauna būtent iš socialinių tinklų ir tinklaraščių).1 O juose iš esmės visi gali platinti informaciją neprisiimdami atsakomybės dėl jos tikrumo ar patikimumo. Socialinių tinklų vartotojai dažniausiai patenka į tam tikrus uždarus „burbulus“ ir dėl to gali gauti tendencingą informaciją. Šiandien problema yra ne informacijos stoka, su kuo

visuomenės susidurdavo ilgus šimtmečius, o gebėjimas tą informaciją atsirinkti ir kritiškai ją įvertinti. Tai, kad remiantis atliktais tyrimais, didžioji Lietuvos gyventojų dalis (58 proc.2) jaučiasi visiškai arba iš dalies užtikrinta, jog geba atpažinti dezinformaciją, tik dar labiau rodo mūsų pažeidžiamumą. Nes kuo toliau, tuo labiau tam reikia vis didesnio pasirengimo, kurio, deja, iš esmės dar neturime. O būdai, kaip paslėpti ir užmaskuoti dezinformaciją, vis tobulėja. Kartais nė nepastebime, kaip manipuliuojama mūsų emocijomis, kaip argumentų kalbą pakeičia „efektyvūs“ paveikslėliai, vaizdo įrašai ar aštrūs pasisakymai, kuriuose vietos tikriems faktams nebelieka. Todėl norint geriau orientuotis šiose informacijos džiunglėse, būtina ugdyti kritinį mąstymą, kuris turėtų būti laikomas vienu svarbiausių šiandienos pasaulio įgūdžių. Taigi, pagrindinis kortelių žaidimo Populistas tikslas – skatinti mąstymą ir kritiškai vertinti informaciją. Ši metodinė priemonė padės mokytojams ir mokinių tėvams suprasti kortelių žaidimo Populistas esmę ir kokius mokinių įgūdžius šis žaidimas padeda plėtoti, suteiks įžvalgų apie kritinio ir analitinio mąstymo svarbą ne tik pateikiant argumentus, bet ir kasdieniame gyvenime, versle, valstybės valdyme ir informaciniam bei žiniasklaidos raštingumui. Metodinė priemonė taip

pat suteikia įžvalgų apie žaidimo teorijos ir „sužaidybinimo“ naudojimą mokymo procese, argumentacijos ir kritinio mąstymo svarbą, informacinį ir žiniasklaidos raštingumą, logines klaidas ir skirtingas jų formas.

ŽAIDIMO ESMĖ

Kortelių žaidimo Populistas tikslas – ugdyti kritinį paauglių mąstymą, mokant juos atpažinti ir paneigti logines klaidas, rastas ne tik išgalvotuose pavyzdžiuose, bet ir realių politikų, įžymybių, socialinių lyderių ir kitų asmenų citatose. Supratęs, kad teiginys yra neteisingas ir nelogiškas, mokinys ugdysis gebėjimą analizuoti ir daryti išvadas – galvoti apie tai, ką išgirsta, ir neapsigauti išgirdus neva pagrįstus argumentus, kurie iš tiesų yra nelogiški ar net absurdiški. Žaidimo pavadinimas kilęs iš termino „populizmas“, kuris apibrėžiamas kaip į žmonių mases nukreipta ekonominė ar socialinė politinė strategija, kartu dažnai demonstruojanti priešiškumą valstybės ekonominiams pajėgumams. Anot populisto, pasitelkiant demagogiją, galima nesunkiai rasti kontroversiškų sprendimų sudėtingoms socialinėms ir ekonominėms problemoms išspręsti. Kortelių žaidimas paremtas tikromis įvairių politikų, įžymybių, specialistų ir kt. citatomis, kuriose yra loginių klaidų. Mokinių užduotis – diskutuoti ir nuspręsti, ar

citatoje yra loginė klaida, kokia ji, ir taip kritiškai įvertinti pateiktą argumentą. Žaidimo taisyklės išsamiau aprašytos žaidimo taisyklių knygelėje. Rekomenduojame žaidimą žaisti grupėmis mokykloje, kaip nurodyta žaidimo taisyklėse. Norint, kad žaidimas vyktų greičiau ir diskusijos tarp mokinių būtų vertingesnės, prieš žaidimą mokytojai su mokiniais turėtų aptarti įvairius loginių klaidų tipus.

Žaidimą sudaro vaidmenų kortelės, kortelės su loginių klaidų pavyzdžiais ir kitos kortelės. Žaidimą gali žaisti 3–6 žaidėjai, kuriems atsitiktine tvarka priskiriami vaidmenys (vaidmenys neatskleidžiami kitiems žaidėjams). Jei žaidime dalyvauja keturi žaidėjai, tai trys iš jų bus balsuotojai, o vienas – populistas. Jei žaidime dalyvauja 5–6 žaidėjai, tai trys arba keturi bus balsuotojai, o du – populistai. Kaip žaidžiama Žaidimo pradžioje žaidėjai atsitiktine tvarka traukia vaidmenų korteles (populisto arba balsuotojo), kurių kitiems žaidėjams nerodo. Žaidėjai, pamatę savo gautus vaidmenis, turi užsimerkti, tada populistai pasirodo vieni kitiems, o kiti žaidėjai lieka užsimerkę. Žaidėjai pasirenka vieną kortelių rinkinį su loginėmis klaidomis, kurį sudaro 15 kortelių su citatomis. Devynios kortelės yra

su citatomis, turinčiomis loginių klaidų, o kitos šešios jų neturi. Žaidimui penkios iš šių kortelių pasirenkamos atsitiktinai, jas žaidėjai aptaria. Diskusijos metu balsuotojų tikslas – nuspręsti, ar aptariamose citatose yra loginė klaida. Populistai suinteresuoti, kad balsuotojai neteisingai suprastų ar nepastebėtų loginės klaidos, todėl populistų tikslas yra stengtis, kad balsuotojai neteisingai identifikuotų visas korteles su loginėmis klaidomis. Populistai taip pat suinteresuoti suklaidinti balsuotojus, todėl jie tyčia į citatą įpina loginę klaidą, kurios iš tikrųjų nėra. Žaidimas dar labiau nenuspėjamas ir įdomus tuo, kad patys populistai nežino, kurios kortelės yra su loginėmis klaidomis. Pirmoji žaidimo dalis trunka 15 minučių, po to balsuojama, kurios iš penkių kortelių turi loginių klaidų, o kurios – ne. Jei už kortelę reikia balsuoti antrą kartą ir balsavimas baigiasi lygiosiomis, laikoma, kad kortelėje nėra loginės klaidos.

NUMATOMI REZULTATAI IR ĮGYTI ĮGŪDŽIAI

Žaidimas kaip mokymo metodas turi keletą privalumų mokymo procese, leidžia mokiniams lavinti įgūdžius ir gebėjimus, kuriuos gali būti sunku išmokti teoriškai. Žaidimai ugdymo procese naudojami jau šimtmečius,

tačiau per pastarąjį dešimtmetį į žaidimo teoriją buvo įtrauktas dar vienas elementas – sužaidybinimo idėja, apimanti žaidimo elementus ir taikanti skaitmeninio žaidimo modelį kitoms sritims (daugiau informacijos apie žaidimo teoriją ir sužaidybinimą pateikiama kitame skyriuje).

Kortelių žaidimas Populistas padeda mokiniams lavinti šiuos įgūdžius:

• formuluoti, išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę;

• kritiškai įvertinti argumentą;

• identifikuoti logines klaidas;

• priimti sprendimą;

• bendradarbiauti su kitais žaidėjais;

• planuoti ir laiku atlikti užduotis.

Gebėjimas formuluoti, išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę

Kortelių žaidimą Populistas žaidžiančio mokinio užduotis yra įsitraukti į diskusiją ir nurodyti, kuriose citatose yra loginių klaidų. Nagrinėdamas citatą ir sakydamas savo nuomonę, mokinys išmoksta suformuluoti savo požiūrį ir jį logiškai pagrįsti. Norint, kad teiginys taptų argumentu, kiekvienam teiginiui reikia bent vieno pagrindimo. Išsamesnę informaciją apie argumentus ir jų pagrindimą rasite šiame skyriuje. Gebėjimas kritiškai įvertinti argumentą

Norėdamas nustatyti, kuriose iš penkių citatų yra loginių klaidų, o kuriose ne, mokinys išanalizuos ir išmoks kritiškai įvertinti tekstą, remdamasis loginės klaidos apibrėžimu. 2016 m. Pasaulio ekonomikos forume pristatytame tyrime kritinis mąstymas ir kompleksinis problemų sprendimas įvardijami kaip vieni labiausiai vertinamų įgūdžių darbo rinkoje 2020 m.3 Kritinis mąstymas taip pat glaudžiai susijęs su medijų raštingumu – gebėjimu naršyti įvairius informacijos šaltinius ir suprasti, kas aktualu, kaip ją rasti, kritiškai įvertinti ir tada tą informaciją panaudoti. Daugiau apie tai skyriuje Medijų ir informacinis raštingumas.

Gebėjimas identifikuoti logines klaidas

Nuolat žaisdamas kortelių žaidimą Populistas, mokinys išmoks atpažinti logines klaidas ir jų pavyzdžius atpažinti ne tik žaidime, bet ir realiame gyvenime – draugų pasakojimuose, pokalbiuose su tėvais, mokytojų vedamose pamokose ir žiniasklaidoje pasirodžiusiuose pranešimuose. Mokiniai lengvai nepasiduos manipuliacijoms, taip pat jie bus atidesni išklausydami argumentus. Logines klaidas geriausiai galima suprasti kaip klaidingus įsitikinimus, grindžiamus nelogiškais argumentais. Dažnai jų galima rasti klaidinančiuose politikų ir žiniasklaidos pranešimuose, siekiant paveikti asmenis ir visuomenės nuomonę, tačiau jie gali būti pateikti ir netyčia (išsamesnė informacija

klaidos).

Gebėjimas priimti sprendimą

Tam, kad žaidimas būtų užbaigtas diskusijomis arba balsavimu, kiekvienas žaidėjas turi turėti galimybę pats nuspręsti, ar konkrečioje citatoje yra loginė klaida, ar ne. Tai neatsiejama žaidimo dalis ir kiekvieno žaidėjo prisiimta atsakomybė. Todėl šis žaidimas yra labai praktiškas ir pravers kiekvienai gyvenimo sričiai. Beveik kiekvienas darbdavys tikisi, kad potencialus darbuotojas gebės priimti sprendimus ir už juos prisiimti atsakomybę.4

Gebėjimas bendradarbiauti su kitais žaidėjais

Norėdamas sėkmingai atlikti populisto vaidmenį, mokinys turi gebėti bendradarbiauti su kitu populistu, susitarti dėl bendros taktikos ir nugalėti (pergudrauti) vienas kitą. Tuo pat metu, dalyvaujant populistams, balsuotojai turi sugebėti bendradarbiauti ir kartu nuspręsti, už kurias citatas balsuoti, kad laimėtų žaidimą. Remiantis EBPO tarptautinės moksleivių vertinimo programos rezultatais, Latvijos moksleivių gebėjimas kartu spręsti problemas yra mažesnis už EBPO šalių vidurkį.5 Sėkmingas bendradarbiavimas apima gebėjimą bendrauti, spręsti konfliktus, dirbti

4. Helmane, I. What Skills Are in the Greatest Demand in the Labour Market? LV Portal. 12.10.2016. Prieiga internete (latvių kalba)

PISA 2015 Results (Volume V), Organisation for Economic Co-operation and Development (2017). Prieiga internete

komandoje, suprasti, įvertinti pažangą ir siekti užsibrėžto tikslo.6 Gebėjimas kolektyviai spręsti problemas yra būtinas kasdieniame gyvenime. Žaidimo metu aptardami citatas ir priimdami bendrą sprendimą, kurie argumentai yra klaidingi, mokiniai ugdysis gebėjimą dirbti kartu įvairiose komandose ir atlikti įvairius vaidmenis. Gebėjimas planuoti ir laiku atlikti užduotis

Kiekvienai kortelei aptarti yra skiriamos tik trys minutės, tad prieš galutinį balsavimą mokiniai turi sugebėti atlikti užduotį per nustatytą laiką, pateikti glaustus argumentus ir greitai reaguoti į populistinę retoriką. ŽAIDIMO

TAIKYMAS

Vokiečių

šis žaidimo metodas buvo toliau taikomas įvairiose disciplinose – pradedant matematika, fizika ir biologija baigiant kalbų mokymusi ir socialinių mokslų dalykais. Dažnai žaidimo elementai mokymo procese pasitelkiami, kai norima sudominti mokinius pamoka, skatinti jų aktyvų dalyvavimą, dėl kurio jie tampa produktyvesni, palaikyti geresnį mokinių komandinį darbą ir gerą klasės atmosferą (žaidimai padeda kaip ledlaužiai). Žaidimų metu padedama mokiniams spręsti daug sudėtingesnes problemas, skatinamas kūrybiškumas, o bendravimas tampa ne toks formalus.7 Įrodyta, kad žaidimai yra ypač veiksmingi ir kitose situacijose, sprendžiant problemas ir skatinant mokinių kritinį mąstymą.8 Žaidimai priklauso refleksinio mokymo valdymo stiliui, kai mokytojas organizuoja grupinį darbą taip, kad mokiniai mąstytų ir dirbtų savarankiškai, o mokytojas tik konsultuoja, skirtingai nuo autoritetingo valdymo stiliaus, kai mokytojas atlieka aktyvų vaidmenį, o mokiniai pasyviai vykdo jo nurodymus (mokiniai tik įsimena informaciją). Viena vertus, žaidimai suteikia žmogui daug daugiau laisvės, kita vertus, žaidėjai turi laikytis griežtų žaidimo taisyklių ir hierarchijos.

7. Kāposta, I. Didactic Games as a Motivating Factor in Schools. Doctoral thesis, University of Latvia (1993). P. 7.

8. Boyle, S. Teaching Toolkit: An Introduction to Games based learning (2011). Prieiga internete

Kai šiandieniniame pasaulyje tradiciniai mokymo metodai nebeduoda norimo rezultato (didžiuliai informacijos srautai, begalinės galimybės ir blaškymasis, technologijų pagundos ir t. t.), reikia rasti naujų galimybių įveikti atotrūkį tarp technologijų ir etikos, tarp individualaus ir kolektyvinio indėlio į kūrybinį darbą, tarp tradicijų ir standartų. Terminas „sužaidybinimas“ pirmą kartą nepriklausomai nuo žaidimų teorijos pasirodė 2008 m., o sąvoka apima žaidimo elementus (tikslus, vertinimo sistemas, terminus, konkurenciją, tiesioginius atsiliepimus, skirtingus vaidmenis ir t. t.) ir skaitmeninių žaidimų modelio taikymą kitose srityse, įskaitant rinkodarą, sveikatos priežiūrą, darbą, politiką, technologijų kūrimą ir švietimo procesą.9

vartotojus naudotis „Microsoft

paversta žaidimu

naudojamas

šių dienų vaikams, 2009 m. Niujorke duris atvėrė speciali mokykla pavadinimu „Siekis išmokti“ (angl. Quest to Learn). Čia mokymas grindžiamas septyniais principais, siejamais su žaidimų elementais: visi dalyvauja, visada yra tam tikras iššūkis, mokymasis vyksta tik pačių mokinių iniciatyva, grįžtamasis ryšys yra tiesioginis ir nuolatinis, nesėkmė laikoma tik pirmuoju bandymu, kiekvienas yra įtrauktas (mokiniai savo darbu ir žiniomis gali nuolat dalytis grupėse, socialiniuose tinkluose ir pan.), nuolat lydi jausmas, kad yra žaidžiama. 2015 metais šios mokyklos moksleivių egzaminų rezultatai buvo 20 proc. aukštesni nei kitų Niujorko mokyklų.

IR KRITINIS

Kortelių žaidimas Populistas buvo sukurtas siekiant padėti paaugliams ugdytis gebėjimą pateikti argumentus ir kritiškai mąstyti. Argumentacija ir kritinis mąstymas yra labai praktiški įgūdžiai, kuriuos išmokti vien tik klausantis mokytojų nurodymų yra sudėtinga. Tik praktinės užduotys ir pavyzdžiai suteikia galimybę mąstyti, analizuoti, kritiškai vertinti ir priimti sprendimus. Panagrinėkime teorinį argumentacijos pagrindą, kuris leis mokytojams suprasti, kas yra argumentacija ir kritinis mąstymas bei kaip juos skatinti. Argumentas

apibrėžiamas kaip teiginių rinkinys su vienu pagrindiniu teiginiu, kuris yra įrodomas (pagrindinis teiginys), ir bent vienu kitu teiginiu (prielaida), kuris naudojamas pagrindiniam teiginiui pagrįsti. Kitaip tariant, kad teiginys taptų argumentu, kiekvienas teiginys turi turėti bent vieną pagrindimą. Stiprus argumentas paprastai yra įtikinantis, tačiau dažnai esama argumentų, kurie iš esmės yra klaidingi ir pagrįsti loginėmis klaidomis, tačiau yra ne mažiau įtikinantys. Priešingai mąstymo menui, kuris remiasi racionalumu ir pragmatizmu, įtikinėjimo menas yra orientuotas į tai, kaip žmonės suvokia informaciją. Įtikinėjimas dažnai apima ne tik argumentus, bet ir kitus veiksnius, tokius kaip emocinis pasakojimas ar asmeninės savybės. Įtikinėjant dažnai gali atsirasti loginių klaidų ir tuo galima manipuliuoti. Susidūrus su argumentu, kuriame yra loginė klaida, nėra pagrindo bandyti jį paneigti, nes tai nėra stiprus argumentas. Jungtinėse Valstijose argumentacija ir loginių klaidų supratimas yra švietimo sistemos dalis, todėl amerikiečiai diskusijose dažnai nurodo logines klaidas, siekdami demaskuoti savo oponentus. 2009 m. 44-asis JAV prezidentas Barackas Obama pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos turi toliau plėtoti standartus, leisiančius mokiniams ugdytis XXI amžiuje gyvenimui reikalingus įgūdžius, tokius kaip problemų sprendimas, kritinis

mąstymas, verslumas ir kūrybiškumas.10

Kritinis mąstymas yra atsakingas mąstymas, nes jis skatina analizuoti, abejoti, nuolat kažkuo domėtis, jis priešingas spontaniškam, nekontroliuojamam ir mechaniškam mąstymui. Kritinis mąstymas yra racionalus mąstymo būdas, pagrįstas pateikto klausimo suvokimu ir skatinantis mokinius mąstyti ir visapusiškai save išreikšti.11

Kritinis mąstymas padeda ugdyti sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžius. Literatūroje šia tema taip pat dažnai minimas skepticizmas, kuris neturėtų būti suprantamas kaip nihilizmas ar visų vertybių neigimas, o veikiau sveikos ir kritiškos pasaulėžiūros bruožas, kai prielaidos kelia abejonių ir yra patikrinamos.

Kritinio mąstymo idėja susiformavo XVIII amžiuje, kai

su individu susijusius klausimus – teiginius, etiką, politines institucijas ir struktūras,

sistemas – reikėjo nagrinėti

mąstymo

Šiuolaikinį požiūrį į kritinį mąstymą galima apibrėžti kaip šešių įgūdžių derinį: 1) problemų sprendimas, kuris moko priimti pagrįstus ir atrasti naujus, kūrybiškus sprendimus, 2) analizė, kuri suteikia galimybę suprasti argumento logiką ir ją paneigti, 3) kūrybinis mąstymas, suteikiantis galimybę viską pamatyti kitoje šviesoje ir rasti alternatyvius sprendimus, 4) aiškinimas, atskleidžiantis argumentacijos pagrįstumą, 5) įvertinimas, padedantis rasti argumento stipriąsias ir silpnąsias vietas ir nustatyti, kas yra teisinga, 6) ištobulintas mąstymas, kuris padeda formuluoti gerai struktūruotus argumentus ir įveikti oponentų argumentus.14

Pagrindinis kritinio mąstymo tikslas – mokyti metodų ir strategijų, padedančių geriau mąstyti, ir suteikti žmogui galimybę išvengti ir atsispirti nekontroliuojamam mąstymui socialinėje sferoje, propagandos manipuliacijoms ir ideologijos pripažinimui. Kartu jis gali padėti ugdyti savo asmenybę, tobulinti lyderystės bruožus, kelti intelektą, ugdyti kritinį mąstymą ir padėti puoselėti inovatyvias idėjas. Kritinis mąstymas taip pat dažnai apibrėžiamas kaip beatodairiško mąstymo priešingybė. Beatodairiškas mąstymas lemia faktų iškraipymą diskusijose, o tai tiesiogiai veikia individo gyvenimą. Tai, ką žmogus galvoja apie kitus žmones, institucijas, teises ir įvykius, atsispindi jo veiksmuose, kurie tiesiogiai veikia visuomenę. Beatodairiškas mąstymas lemia gyvenimo

planavimo klaidas ir nesąžiningą elgesį su kitais – dėl kritikos stokos pirmieji įspūdžiai, dažnai nepagrįsti, negali būti persvarstyti, o sprendimai priimami remiantis prietarais ir stereotipinėmis prielaidomis.15 Kritinio mąstymo sklaidą ir jo svarbą laikui bėgant lėmė geopolitinės situacijos. Šiandien, netikrų naujienų amžiuje, apie kritinį mąstymą reikia kalbėti ir medijų raštingumo kontekste. Netikros naujienos yra dviejų tipų – tos, kurios kuriamos siekiant klaidinti ir daryti įtaką visuomenės nuomonei, ir tos, kurios kuriamos siekiant finansinės naudos, kurios pritraukia skaitytojų dėmesį šokiruojančiomis antraštėmis, kurios nukelia skaitytoją iš socialinių medijų (pvz., „Facebook“, „Twitter“ ir kt.) į konkrečią svetainę, kuri uždirba iš reklaminių skelbimų, ir kurių pajamos priklauso nuo apsilankymų svetainėje skaičiaus.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjonis taip pat pabrėžė kritinio mąstymo svarbą, teigdamas, kad „netikros naujienos yra nacionalinė grėsmė, kuria bandoma pažeminti mūsų tikėjimą savimi, mūsų vertybėmis ir savo šalimi. [Netikros naujienos] kelia grėsmę mūsų saugumui ir gebėjimui priimti pagrįstus sprendimus. Būtina ugdyti kritinį mąstymą, kad būtų galima nustatyti melagingą informaciją ir remti kokybišką žurnalistiką ir patikimą žiniasklaidą.“17 Kortelių žaidimas Populistas skatina paauglius mąstyti, analizuoti, diskutuoti ir daryti savo išvadas, o ne vien tik supažindina juos su faktais apie kritinį mąstymą ir logines klaidas.

IR MEDIJŲ RAŠTINGUMAS

pasaulyje, kai praleidžiame vis daugiau laiko virtualioje erdvėje, labai svarbu gebėti naršyti ir valdyti šį informacijos srautą. Tam reikia naujų įgūdžių ir kompetencijų. Šis gebėjimas naršyti įvairiuose informacijos šaltiniuose ir suprasti, kas yra svarbu ir kur rasti informaciją, ją kritiškai įvertinti ir naudoti, yra vadinamas informacijos ir medijų raštingumu. Medijų raštingumas turi tiesioginį poveikį žmogaus ir visuomenės gyvenimui, žinioms, 17. Ten pat.

gerovei ir net sveikatai.18 Be to, šioje posttiesos epochoje (angl. post-truth era) medijų raštingumas vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią netikrų naujienų plitimui ir mažinant jų grėsmę visuomenės saugumui ir stabilumui.19

Vita Zelče ir Laura Ardava savo tyrime apie medijų raštingumą teigia, kad tipiško latvio medijų vartojimą galima apibūdinti kaip vienpusį bendravimą ir pasyvų informacijos vartojimą. Autorės išskiria konservatyvius didelės visuomenės dalies medijų vartojimo įpročius, tarp kurių – kritinio kasdien vartojamų medijų vertinimo stoka ir asmenys, pasikliaunantys tik vienu informacijos šaltiniu arba tik viena kalba.20 Tačiau Latvijos kultūros ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad 9–16 metų vaikai ir paaugliai vartoja informaciją įvairiomis temomis, randamą įvairiose interneto platformose.21

įgūdžių,

informacijos turinį, atskirti objektyvią informaciją nuo šališkos ir palyginti įvairius šaltinius, kad būtų galima susidaryti pagrįstą nuomonę. Medijų raštingumas apima ir praktinį gebėjimą naršyti medijose.22 Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) medijų raštingumą apibūdina kaip žinių, požiūrių ir įgūdžių visumą, reikalingą žinoti: 1) kada reikalinga informacija, 2) kur ir kaip galima rasti šią informaciją, 3) kaip kritiškai ją vertinti, 4) kaip ją etiškai panaudoti.23

Janis Kreicbergas moksliniame straipsnyje apie informaciją ir skaitmeninį raštingumą pamini medijų raštingumo tyrinėtojo Jameso Potterio darbą, kuriame teigiama, kad medijų raštingumas suteikia galimybę atskirti tikrąjį pasaulį nuo medijų sukurto pasaulio ir geriau orientuotis medijų aplinkoje bei gauti reikiamą informaciją ir patirtį, kartu išvengiant nereikalingo ar žalingo turinio.24 Potteris daro išvadą, kad

reikalingi protiniai modeliai reikalauja

(mūsų įgūdžių), žaliavų (medijų ir aplinkinio

mūsų valios suprasti, remiantis

informacijos)

judėti

apdorojimui,

ir išfiltruoja

nereikalingą. Kuo aiškesni tikslai, tuo efektyviau galima kontroliuoti informacijos paieškos procesą.25

Nors nepriklausoma ir profesionali žiniasklaida yra svarbi veiksmingos ir veikiančios demokratijos sąlyga, ne visos žiniasklaidos priemonės orientuotos į demokratines vertybes. Martinis Kapranas ir Andis Kudoras pažymi, kad medijos yra vienas iš būdų užtikrinti visiems piliečiams vienodas galimybes aiškiai suprasti politiką ir kitus jų interesams geriausiai tinkančius sprendinius.26 Latvijos kultūros ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad Latvijoje 9–11 metų paaugliai labai neaiškiai ir dažnai klaidingai supranta pagrindinius tradicinių medijų veikimo principus, jų finansavimo būdus ir reklamos vaidmenį medijų versle. Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad šie dalykai mokyklose nedėstomi, ir nemaža dalis manė, kad būtų svarbu ir įdomu daugiau sužinoti šiomis temomis.27

medijų raštingumo stokos visuomenė ilgainiui gali susidurti su įvairiomis problemomis: negebėjimu tinkamai įvertinti įvairių medijų šaltinių ir jų turinio bei medijų veikimo ir motyvacijos; garso ir vaizdo kultūros paveldo supratimo ir suvokimo sunkumais; negebėjimu įvairiapusiškai pritaikyti medijas praktikoje.29

Dabartinis Europos Sąjungos institucijų susidomėjimas medijų raštingumu ne tik rodo jų svarbą demokratijos išsaugojimui, bet ir atspindi besikeičiančią ir vis sudėtingesnę medijų aplinką bei būtinybę gebėti orientuotis šiomis naujomis sąlygomis, taip pat medijų raštingumo svarbą skatinant pagrindines žmogaus teises ir kovojant su dalies visuomenės radikalizacija.30

kultūros ministerija pabrėžė, kad Latvijoje apie medijų raštingumą pradėta kalbėti tik per pastaruosius keletą metų, tai nulėmė iš dalies besikeičianti geopolitinė situacija (anksčiau buvo akcentuojami skaitmeniniai įgūdžiai).31

tyrimas atkleidžia nerimą keliantį vaizdą

piliečiai nežino priežasčių, dėl kurių ta pati informacija (sąmoningai ar nesąmoningai) gali būti

Zelče, V., Ardava, L. Media Literacy: Latvia’s Code for Sustainable Development in the Post-Truth Era? Public Development Overview 2015–2016. Riga. Latvijos universiteto Socialinių ir politinių studijų institutas (2017). Prieiga internete (latvių kalba)

Ločmele, K. Study of the Media Literacy of Latvia’s Residents 2017: Evaluation of

Ministry of Culture, 18.07.2017. Prieiga internete (latvių kalba)

skirtingai interpretuojama ir pateikiama žiniasklaidoje. Pusė Latvijos gyventojų mano, kad informacija yra patikima, jei ji buvo paskelbta žiniasklaidoje. Tik 40 proc. Latvijos gyventojų tvirtina galintys identifikuoti ir atskirti patikimą informaciją nuo šališkos ar išgalvotos informacijos. Be to, kuo žemesnis respondento išsilavinimo lygis, tuo didesnė tikimybė, kad jis patikės socialinėse medijose skelbiama informacija. Šios metodinės priemonės pabaigoje esančiame priede pristatomi kriterijai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti skaitant ir vertinant informacijos patikimumą.

Jau 2006 m. Europos Komisija pradėjo spręsti medijų raštingumo problemą. Atsižvelgdama į tarptautinių ekspertų siūlymus, 2007 m. Europos Komisija priėmė rezoliuciją dėl medijų raštingumo ir jų vaidmens skaitmeniniame pasaulyje.32 Medijų raštingumas taip pat yra svarbus Latvijos 2016–2020 m. žiniasklaidos politikos gairių aspektas, kuriame nustatytos tam tikros užduotys, siekiant gerinti visuomenės medijų raštingumą ir oficialiai

kūrimu.

pat naudoti kaip kritinio mąstymo ir medijų raštingumo pamokų plano dalį.

LOGINĖS KLAIDOS

Pagrindinis kortelių žaidimo Populistas akcentas –loginės klaidos, dažniausiai klaidingi įsitikinimai, pagrįsti nelogiškais argumentais.33 Juos politikai ir žiniasklaida dažnai naudoja kaip klastingus triukus, siekdami paveikti žmonių nuomonę, tačiau jais galima patikėti ir netyčia.

Loginių klaidų klasifikacija laikui bėgant keitėsi, tad ir jų apibrėžimas, pateiktas įvairių autorių, gali skirtis. Logines klaidas galima sugrupuoti ir aprašyti ištyrus praktinius samprotavimus. Aiškumo dėlei reikėtų pasakyti, kad faktinės klaidos nėra loginės klaidos.

Vienas iš loginių klaidų klasifikavimo metodų leidžia jas skirstyti į formaliąsias ir neformaliąsias klaidas. Formaliosios arba dedukcinės klaidos atsiranda tada, kai daromos neteisingos prielaidos, o klaida yra akivaizdi pačioje argumento struktūroje. Klaidinga ir nelogiška daryti išvadas, pavyzdžiui, jei yra ryšys tarp dviejų kintamųjų, kurie nebūtinai nurodo priežastinį ryšį. Kartais tarpusavyje susiję kintamieji gali būti visiškai nesusiję, ir bet koks teiginys apie priežastinį ryšį tarp jų nebūtinai yra teisingas. Pavyzdžiui, Janis naudoja grafiką, rodantį, kad temperatūros kilimas per

pastarąjį šimtmetį koreliuoja su piratavimo mažėjimu, tam, kad parodytų priežastinį ryšį tarp jų. Todėl jis galėtų teigti, kad piratai anksčiau užkirto kelią kylančiai temperatūrai ir kad visuotinis atšilimas yra piratų dingimo, o ne anglies dvideginio emisijos didėjimo pasekmė.34 Šiame pavyzdyje yra loginė klaida, nes koreliacijos įrodymas nepatvirtina argumento teisingumo. Neformaliosios loginės klaidos arba samprotavimo klaidos yra tos, kuriose prielaida ar pagrindimas neįrodo argumento. Išvados teisingumą tik iš dalies lemia argumento prielaidos teisingumas. Tokiuose argumentuose naudojami įrodymai paprastai neturi konkrečių sąsajų, o remiasi apibendrinimais, nuorodomis į tradiciją ar autoritetą, apeliavimu į emocijas, klaidingu faktų aiškinimu, nelogiškomis išvadomis ir t. t. Apskritai logiškas klaidas būtų galima suskirstyti į skirtingas kategorijas, pagal kurias būtų galima klasifikuoti daug skirtingų tipų, tačiau žaidimo kūrėjai nusprendė sutelkti dėmesį į penkis populiariausius ir svarbiausius loginių klaidų tipus. 1. Klaidinga dilema, arba klaida juoda balta Kaip vieninteliai galimi scenarijai pateikiamos dvi priešingos alternatyvos – A arba Z, atmetus bet kokias kitas galimybes, nors tarp šių dviejų alternatyvų yra įvairių variantų. Ši

klaidinanti taktika, dar vadinama juoda balta mąstymu, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip logiškas argumentas, tačiau bet kokia gilesnė analizė greitai atskleidžia, kad yra daugiau nei du galimi rezultatai. Toks binarinis mąstymas neatsižvelgia į įvairius veiksnius, kintamuosius ir kontekstus, kurie gali lemti daugiau nei du galimus rezultatus. Dėl to atsiranda klaidinančių argumentų ir apsunkina racionalias, sąžiningas diskusijas. Pavyzdžiai:

• Pasisakydamas už griežtesnį imigracijos reguliavimą, politikas sušuko: „Arba jūs su manimi, arba jūs prieš šalį!“.

• Verslininkas skundžiasi, kad „įvesdama solidarumo mokestį valstybė verčia mane rinktis: arba mokėti mokesčius, arba atlyginimus savo darbuotojams!“.

2. Apeliacija į žmogų (argumentum ad hominem) / Ad hominem Tai asmeninis išpuolis prieš asmenį, jo įvaizdį ar charakterį, siekiant sumenkinti argumentą. Ši loginė klaida gali būti tiesioginis ar netiesioginis žmogaus puolimas, kuriuo bandoma suabejoti to žmogaus savybėmis bei kitiems sukelti abejonių to žmogaus argumento pagrįstumu.

• „Kaip Aivaras gali turėti kokią nors nuomonę dėl nėštumo nutraukimo teisės aktų?! Jis vyras ir neturi vaikų!“

• „Dabar Robertas pasakos apie švietimo politiką? Į debatus jis atvyko su šortais ir sandalais su kojinėmis!“

3. Klaidinga priežastis

Daroma prielaida, kad yra priežastinis ryšys tarp dviejų susijusių kintamųjų, tačiau taip nebūtinai gali būti. Koreliacija (dviejų kintamųjų santykis) nėra tokia pati kaip priežastingumas (vienas kintamasis lemia kito atsiradimą). Tarpusavyje susiję kintamieji gali būti visiškai nesusiję, o priežastinis ryšys tarp dviejų tarpusavyje nesusijusių kintamųjų gali būti.

aklumą.“

kad akinių nuo

kažkas neišvengiamai atsitiks ir prasidės nesustabdoma įvykių grandinė, kaip žmogus, slidžiu šlaitu slystantis ant kalno, kol atsitrenks į jo papėdę. Tačiau nėra įrodyta, kad vienas veiksmas automatiškai sukels kitą veiksmą. „Jei leisime A, tada įvyks B, o netrukus ir C, todėl negalime leisti, kad A įvyktų!“ Tokie argumentai blaško ir atkreipia dėmesį į kai kuriuos galimus B ir C, tačiau neįrodo, kad A rezultatas bus B.

Pavyzdžiai:

• „Jeigu mes sutiksime priimti 500 pabėgėlių, jie pasiims su savimi savo šeimas, kurias netrukus atlydės tūkstančiai jų giminaičių, o Europą netrukus valdys islamistai!“

• „Jei leisime tos pačios lyties asmenims sudaryti santuokas, tada jie norės įteisinti suaugusiųjų ir jų vaikų santuokas, o po to – žmonių ir gyvūnų santuokas!“

5. Anekdotiniai įrodymai Tai asmeninės patirties ar asmeninių pavyzdžių pateikimas, o ne neutralus pagrindimas. Dažnai daug lengviau suprasti konkretų pavyzdį, o ne sudėtingą informaciją ar abstrakčius duomenis. Tačiau išsamūs tyrimai su dideliu skaičiumi respondentų suteikia kur kas objektyvesnės informacijos. Vargu ar vienas asmeninės patirties pavyzdys objektyviai iliustruos tikrąją situaciją.

Pavyzdžiai:

„Mano senelis gyveno iki 97 metų ir nuo mokyklos laikų kasdien surūkydavo po pakelį cigarečių. Tai įrodo, kad rūkymas nėra pavojingas.“ „Niekada neverčiau savo vaikų sėdėti specialiose automobilinėse kėdutėse, bet jie visi yra visiškai sveiki. Važiuoti su vaikais automobilyje be tokių kėdučių nėra pavojinga.“

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Survey Data Calls Into Question the Ability of Latvia’s Inhabitants to Recognize Fake News. Website of the President of Latvia. 19.05.2017. Prieiga internete (latvių kalba): https://www.president.lv/lv/jaunumi/ zinas/aptaujas-dati-liek-apsaubit-latvijas-iedzivotaju-spejas-atpazitviltus-zinas-24953

2. Holma, B. Information and Society. University of Latvia’s Department of Information and Library Studies article (2013). P. 145. Prieiga internete (latvių kalba): https://dspace.lu.lv/dspace/bitstream/ handle/7/2404/Informacija_un_Sabiedriba_nr4.pdf?sequence=1

3. Boyle, S. Teaching Toolkit: An Introduction to Games based learning (2011). Prieiga internete: https://www.ucd.ie/t4cms/UCDTLT0044.pdf. pdf

4. CBS News. Obama: “We’ve Let Our Grades Slip”. 10.03.2009. Prieiga internete: https://www.cbsnews.com/news/obama-weve-let-ourgrades-slip/

5. Statement by the European Commission to the European Parliamant, European Council, European Economic and Social Committee and the European Committee of the Regions. A European Approach to Promoting Media Literacy in the Digital Environment (2007). Prieiga internete (latvių kalba): https://eur-lex.europa.eu/legalcontent/LV/TXT/PDF/?uri=CELEX:52007DC0833&from=LV

6. Future of Jobs Report. Global Challenge Insight Report (2016). Prieiga internete: http://www3.weforum.org/docs/WEF_Future_of_ Jobs.pdf

7. Grēniņa, A. A Journey Through Media Literacy. Ideas for lessons with children for libraries. Riga. Latvian Council for Child and Youth Literature, 2017. Prieiga internete (latvių kalba): https://www.km.gov. lv/uploads/ckeditor/files/mediju_politika/medijprat%C4%ABba/

8. Helmane, I. What Skills Are in the Greatest Demand in the Labour Market? LV Portal. 12.10.2016. Prieiga internete (latvių kalba): http:// www.lvportals.lv/visi/likumi-prakse/282453-kadas-ir-pieprasitakaskompetences-darba-tirgu/

9. Hsin-Yuan Huang, W., Soman, D. A Practitioner’s Guide to Gamification of Education (2013). Prieiga internete: http://www. rotman.utoronto.ca/-/media/files/programs-and-areas/behaviouraleconomics/GuideGamificationEducationDec2013.pdf

10. Internetinis žodynas Yourdictionary.com. Prieiga internete: http://examples.yourdictionary.com/examples-of-logical-fallacy.html

11. Kāposta, I. Didactic Games as a Motivating Factor in Schools. Doctoral thesis, University of Latvia (1993). Page 7.

12. Latvian Media Policy Guidelines 2016–2020. Prieiga internete (latvių kalba): https://vestnesis.lv/op/2016/221.3

13. Latvian Public Media. Media Literacy Test. Prieiga internete (latvių kalba): http://www.lsm.lv/raksts/arpus-etera/speles/lsm-testsparbaudi-savu-medijpratibu.a262384/

14. Ločmele, K. Study of the Media Literacy of Latvia’s Residents 2017: Evaluation of Results. Ministry of Culture. 18.07.2017. Prieiga internete (latvių kalba): https://www.km.gov.lv/uploads/ckeditor/files/mediju_ politika/petijumi/KMprez_medijpratibas_petijums_preses_konf.pdf

15. Logical Fallacy homepage. Prieiga internete: https://yourlogicalfallacyis.com

16. Kaprāns, M., Kudors, A. Presentation of International Events in Latvia’s Internet Media. University of Latvia Papers (2007). Prieiga internete (latvių kalba): http://appc.lv/blog/starptautisko-notikumuatainojums-latvijas-interneta-medijos

17. Ministry of Culture. Study of the Media Literacy of Children and Adolescents (2017). P. 26. Prieiga internete (latvių kalba): https://www.km.gov.lv/lv/mediju-politika/medijpratiba/bernu-unpusaudzu-medijpratibas-petijums

18. Macat International. What is Critical Thinking? Prieiga internete: https://www.macat.com/what-is-critical-thinking/

19. Media Education Laboratory: http://mediaeducationlab.com

20. PISA 2015 Results (Volume V), Organisation for Economic Co-operation and Development (2017). Prieiga internete: https://www.oecd.org/education/pisa-2015-results-volume-v9789264285521-en.htm

21. The Broadest Supply of Teaching Materials on Media Literacy. “Pilnadoma” blog. Prieiga internete (latvių kalba): https://www. pilnadoma.lv/2017/12/01/plasakais-macibu-materialu-piedavajumsmediju-pratiba/

22. Education Development Centre. Project for Developing and Strengthening Critical Thinking. Prieiga internete (latvių kalba): http://arhive.iac.edu.lv/istenotie-projekti/kritiska-domasanadaudzveidibas-veicinasanai/programmu-izstradasana-unaprobesana/

23. Rubene, Z. Critical Thinking in the Study Process. Riga. University of Latvia academic material (2008).

24. An International Study Clarifies the Readiness of Latvian Students to Cooperate. Ministry of Education and Science. 16.11.2017. Prieiga internete (latvių kalba): http://www.izm.gov.lv/lv/aktualitates/2673starptautiska-petijuma-noskaidrota-latvijas-skolenu-gatavibasadarboties

25. Latvian-English Dictionary (compiled by J. Baldunčiks, K. Pokrotniece). Riga: Jumava (2007). P. 917.

26. The International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA). IFLA Media and Information Literacy Recommendations. Prieiga internete (anglų kalba): https://www.ifla.org/publications/ifla-media-and-informationliteracy-recommendations

27. UNESCO Latvian National Commission. Media Literacy. Prieiga internete (latvių kalba): http://www.unesco.lv/lv/zinasanu-sabiedriba/ medijpratiba-1/medijpratiba/

28. Zelče, V., Ardava, L. Media Literacy: Latvia’s Code for Sustainable Development in the Post-Truth Era? Public Development Overview 2015–2016. Riga. Institute for Social and Political Studies at the University of Latvia (2017). Prieiga internete (latvių kalba): https://www.szf.lu.lv/fileadmin/user_upload/szf_faili/Petnieciba/sppi/ tautas/original/TAP_2015-2016.pdf

29. Vaivars, M., Lapiņš, E. Lecture series Argumentation and Critial Thinking. Prieiga internete (latvių kalba): https://www.youtube.com/ watch?v=E3FPOinAK48&list=PLSSRofRfIjj2PqEpMIAfhy_rfXfb2np3D

nurodytas teksto autorius?

yra požymių, kad tai kažkieno užsakytas turinys, ar parašytas bendradarbiaujant su… ir pan.? Ar tai iš naujo paskelbtas pranešimas spaudai?

autorius reiškia savo nuomonę?

yra nuorodų ir, jei taip, kokie informacijos šaltiniai nurodomi (tyrimai, kitos naujienų agentūros, interviu ir pan.)?

yra citatų? Ar citatos teisingai cituojamos?

pateikiama įvairių nuomonių? Ar visos dalyvaujančios šalys turi vienodas

paimta iš Ločmele, K. Media Literacy: Explanation and Practial Examples for Why It is Necessary and How It Can Be Learned. Ministry of Culture, 02.09.2016. Prieiga internete (latvių kalba)