Savinijus Katauskas by Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Jonas Nekrašius

Temidės ir Mūzos riteris 50 metų su daile ir teise Savinijus Katauskas gimė 1936 m. kovo 2 d. Šiauliuose, tarnautojų šeimoje. Jo tėvas – Albertas Katauskas (1910–1978), motina Angelija Gilytė-Katauskienė (1916–1978). Šeima nuo 1922 metų iki 1945 metų gyveno Šiauliuose. Motina dirbo Š. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvėje Grafika litografijoje, spalvotos spaudos leidėja, tėvas – tekstilės fabrike Elegantas, vėliau Atlantas (dabar Verpstas) vyriausiuoju mechaniku, o vėliau kurį laiką direktoriumi. 1945 m. Katauskų šeima persikėlė iš Šiaulių į Klaipėdą, kur 1953 m. Savinijus Katauskas baigė smuiko klasę septynmetėje Klaipėdos muzikos mokykloje, o 1955-aisiais K. Donelaičio vidurinę mokyklą (buvusi ir dabar Vytauto Didžiojo gimnazija). 1955–1962 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1962 m. čia įgijo teisininko diplomą. Dirbo juriskonsultu, vėliau arbitru. 1965 m. baigė Vilniaus vakarinę dailės mokyklą ir Estetikos fakultetą Vilniaus vakariniame universitete. Nuo 1973 m. S. Katauskas yra advokatas, Lietuvos advokatūros narys. 1973–1974 m. dirbo advokatu Druskininkuose ir Varėnoje, 1980–1991 m. – Vilniaus pirmojoje juridinėje konsultacijoje, o 1991 m. pavasarį įkūrė pirmą savarankišką posovietinėje Lietuvoje advokato biurą. Vaikai Darius, Saulė ir Eglė taip pat yra Lietuvos advokatų kolegijos advokatai. Studijų metais, aktyviai sportuodamas su Vilniaus universiteto rankinio komanda penkis kartus tapo Lietuvos rankinio čempionu (1956–1961), rezultatyviausiu 1966 m. pirmenybių rankininku, buvo Lietuvos rankinio rinktinės narys (1956–1962). Lietuvos krepšinio veteranų rinktinės narys (1997). 1997 m. liepos 27 d. – rugpjūčio 3 d. Lietuvos krepšinio rinktinės sudėtyje dalyvavo Suomijos sostinėje Helsinkyje vykusiose IV pasaulio veteranų krepšinio pirmenybėse ir sėkmingai atstovavo mūsų šaliai1. 9

1956 m., ruduo antrojo kurso teisininkai: V. Baronas, F. Krivickas, K. Lapinskas, A. Jukna, A. Abromaitis, A. Ivanauskas, S. Katauskas, A. Gliaudenis (sėdi)

Tuometėje USK (universiteto sporto klubas) rankinio komandoje žaidė būsimieji fizikos-matematikos, medicinos, ekonomikos ir teisės specialistai, mokslininkai, kurių tarpe: akademikas E. Vilkas, matematikas profesorius A. Bikelis, ekonomistai L. Perkumas, V. Bublys, R. Talatkelpša, teisininkai V. Barauskas, P. Čiočys, V. Sakalauskas ir kiti. Tik praėjęs karas, neramus pokaris, Klaipėdos K. Donelaičio vidurinės aplinka, mokytojai V. Nausėda, O. Rubaževičienė, J. Urvakis, aktyvi kūrybinė veikla mokyklos literatų būrelyje, pakili, pilna garsų, skendinčios parke muzikos mokyklos atmosfera, orūs dėstytojai – kompozitoriai J. Karosas, K. Griauzdė, elegantiškas smuiko klasės mokytojas buvęs karo belaisvis smuikininkas Gaidėnas, tebegyvos prieškario patriotinės ir sporto tradicijos, rankininkų – būsimųjų mokslininkų ir valstybės vyrų aplinka, galima manyti, nulėmė tolesnį S. Katausko interesų ratą. Bandymai tuojau po universiteto baigimo tapti advokatu, užsiimti savarankiška kilnia ir kūrybinga žmonių gynybos, atstovavimo profesija, toliau žaidžiant rankinį universiteto komandoje, pasirodė visiškai neįgyvendinami. Tuometis advokatų prezidiumo pirmininkas jam pasiūlė vykti į Akmenę. Šio pasiūlymo, nors ir apgailestaudamas, S. Katauskas atsisakė. Tada jis buvo pačiame savo sportinės karjeros zenite. Noras likti Vilniuje, toliau aktyviai sportuoti, domėtis miesto kultūriniu gyvenimu nugalėjo. Likus Vilniuje, teko dirbti juriskonsultu, vėliau arbitru keliuose Vilniaus ir tuometės LTSR įstaigose. Šiam darbui esant pakankamai nuobodžiam, kukliai apmokamam ir mažai kūrybingam, S. Katauskas 1962 m. rudenį pradėjo mokytis Vilniaus vakarinio universiteto Estetikos fakultete. Čia tuo metu dėstytojavo tuometis ,,laisvamanis“ Tomas Venclova, populiarus Dailės instituto dėstytojas Gytis Vaitkūnas, Operos ir baleto teatro artistai, Konservatorijos dėstytojai. 1963 m. Vilniaus geležinkelininkų klubo dailės studijoje jį tapantį pastebėjo atsitiktinai ten užėjęs dailininkas Antanas Kmieliauskas ir pakvietė mokytis Vilniaus vakarinėje dailės mokykloje, kurioje jis tuo metu dėstė piešimą. Mokykloje dirbo ir kiti žinomi dailininkai tapytojai I. Piekuras,

Penkiskart rankinio (11 x 11) Lietuvos čempionė – Vilniaus universiteto komanda: P. Urbonas, S. Ufincevas, S. Katauskas, L. Perkumas, J. Samaitis, P. Čiočys, J. Kurakevičius, A. Miknevičius, E. Vilkas, R. TallatKelpša, B.Luneckas, S. Visockas

A. Pečiukonis, R. Šaliamoras, M. Mačiulienė. Šią mokyklą S. Katauskas baigė 1965 metais, įgydamas piešimo, tapybos ir kompozicijos pagrindus. Diplominis darbas „Lankininkai“ pelnė mokyklos dėstytojų dėmesį. Jie liko S. Katausko draugais ir stebėjo jo tolesnę kaip dailininko raidą. Būta ir kitų gerų atsitiktinumų. S. Katauskui dirbant tuometinių Vilniaus modelių namų juriskonsultu (1962–1964), žurnalo ,,Mada“ redakcijoje dirbo keli jauni ir gabūs dailininkai: grafikai Arūnas Tarabilda, Rimas Dichavičius, Bronius Leonavičius, tapytojas-grafikas Vincas Kisarauskas, Antanas Miškinis, skulptorius Juozas Kalinauskas. Pažintis, bendravimas su jais darbo metu ir po darbo vėlgi turėjo įtakos S. Katausko kaip menininko formavimuisi. Vincas Kisarauskas net darbo ir pokalbių metu intensyviai raižė ekslibrisus, tuo lyg parodydamas kaip neprarasti brangaus kūrybinio laiko. Būtent Vincas Kisarauskas, o ir Antanas Kmieliauskas, bus parodę pavyzdį pradedančiam menininkui, kaip greta pagrindinio darbo galima užsiimti šia miniatiūrine gra12

fika, žaidžiant įgyvendinti kūrybines idėjas, per daug niekam nepataikaujant ir nesitikint materialaus atlyginimo. Dirbdamas Lietuvos finansų ministerijoje (1964–1970) S. Katauskas, tuomečiam ministrui Romualdui Sikorskiui žinant ir geranoriškai stebint kūrybinę jo veiklą, greta intensyvaus darbo, kiekviena laisva proga draugams, buvusiems kurso draugams, bendradarbiams, pažįstamiems kūrė ekslibrisus, o, susidomėjęs teatru, parašė kelias pjeses. 1967 m. Finansų ministerijoje S. Katauskas surengia pirmą savo ekslibrisų parodą. Dailininkas V. Kisaraus- S. Katauskas su Respublikos rankinio (7 x 7) Taure, 1962 m. kas, pristatydamas šią parodą, Sporto laikraštyje rašė: „Malonu, kad šalia gausaus profesionalų skaičiaus, knygų ženklus kuria ir mėgėjai, pateikdami savo darbais netikėtą siurprizą tiek visuomenei, tiek patiems profesionalams. Šiuo metu Finansų ministerijos darbuotojo, teisininko iš profesijos ir sportininko iš pašaukimo S. Katausko ekslibrisų paroda kaip tik ir yra tas siurprizas. Susižavėjęs šiuo grafikos žanru, autorius vakarais namuose sukūrė gausų skaičių knygų ženklų, iš kurių 33 ir eksponuoja minėtoje parodoje. Pats būdamas sportininku, gerai jausdamas sportinį gyvenimą, jo žmones, specifiką, daugumą knygų ženklų jis skiria respublikos sporto žmonėms – rankininkams, krepšininkams, fechtuotojams, treneriams, žvejams-mėgėjams, medžiotojams, sporto žurnalistams, fotoreporteriams ir t. t. Tokie knygų ženklai skirti A. Žukaitei, V. Butkui, P. Brunzai, R. Masiuliui, V. Vygontui, V. Mundriui, J. Budriui, A. Pangoniui ir kitiems. Nesigriebdamas natūralistinio piešinio ar sudėtingo atributikos išskaičiavimo, dar dažnai būdingo mėgėjams-dailininkams, o apibendrintai, stilizuotai, 13

S. Katauskas, Vilniaus vakarinės dailės mokyklos absolventas, 1965 m.

gana lakoniškai ir saikingai S. Katauskas fiksuoja vieną ar kitą knygos savininko bruožą, dažniausiai išryškindamas profesiją. Šiandieninis meno ir kultūros stilius palieka savo antspaudą ir čia – mažame knygos ženkle; tenka tik pasidžiaugti, kad S. Katausko ekslibrisai tuo pasižymi, ir palinkėti jų autoriui tolesnio darbo ir gilinimosi šioje meno srityje.2 Ir toliau nesant galimybių tapti advokatu, praktikuojančiu Vilniuje, S. Katauskas 1971–1972 m. bando profesionalaus dailininko duonos. Dirbdamas juriskonsultu, imasi savaitraščio Gimtasis kraštas dailininko, techninio redaktoriaus pareigų, aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose, kuria plakatus, medalius, emblemas ženklelius sportine tematika, atvirukus, iliustruoja pasakas, aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose. 1970 m. S. Katauskas laimėjo respublikinį konkursą Lietuvos 1971 m. spartakiados emblemai sukur14

ti. Dėl vienos jo vienaveiksmės pjesės pastatymo būta derybų su režisierium V. Blinstrubu. Toliau intensyviai kurdamas ekslibrisus S. Katauskas rengė personalines parodas Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Palangoje, Taline, Maskvoje, Kijeve, Baku, Vladivostoke, Joensu (Suomija), Varšuvoje, Krokuvoje, Katovicuose, Erfurte, dalyvavo tarptautinėse ekslibrisų parodose Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Belgijoje, Danijoje, Olandijoje, Italijoje, Jugoslavijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Už dalyvavimą 1975 m. Malbroko bienalėje Savinijus buvo apdovanotas bienalės sidabro medaliu. 1988 m. Pasaulio lietuvių dailininkų ekslibrisų parodoje Adelaidėje (Australija) S. Katausko sukurtas knygos ženklas teisininkui J. Petrėnui pelnė pirmąją premiją. 1968 m. Maskvoje ekslibrisininkų klube buvo surengta S. Katausko personalinė ekslibrisų paroda. Jos kataloge V. Kisarauskas rašė: „S. Katauskas profesionalus ir gabus, išradingas ir darbštus dailininkas. Jis siekia išnaudoti visas grafikos galimybes: oforto linijos aštrumą ir lakoniškumą, linograviūros dekoratyvumą, klišės ir spaudo lankstumą bei įvairiapusiškumą. <...> Netikėtumas, originalumas, profesionali, plastinė vaizdo išraiška, gera piešinio ir šrifto kompozicija šiuos pagyrimo žodžius galima drąsiai skirti šiam dailininkui.“3 1970 m. rugsėjo mėnesį žurnale Naujos knygos bene pirmąkart buvo plačiai pristatyti S. Katausko sukurti knygos ženklai. Dailinininkas Vincas Kisarauskas rašė: „Paskutiniaisiais metais S. Katausko pavardė dažnai sutinkama kalbant apie mažąją grafiką. Būdamas iš profesijos teisininkas, jis baigė vakarinę Vilniaus dailės mokyklą ir jau nuo 1967 m. suruošė kelias savo kūrybos ekslibrisų parodas, dvi Vilniuje, vieną kilnojamąją po Lietuvą (Kaunas, Palanga, Klaipėda, Telšiai, Šiauliai), taip pat knygų ženklų parodą Taline. S. Katauskas, pradėjęs dirbti linograviūroje, pastaruoju metu išimtinai kuria oforto technikoje, naudodamas įvairius spausdinimo būdus.“4 1972 m. Lenkijoje leidžiamame žurnale Przeglad Artystyczny Malbroko dailininkė ir meno kritikė Bogna Jakubowska straipsnyje Mikrokosmos, ap15

tardama tarptautinei Malbroko bienalei atsiųstus darbus, šalia lietuvių dailininkų Antano Kmieliausko, Petro Repšio, Vinco Kisarausko ir MikalojausPovilo Vilučio knygos ženklų, pažymėjo ir Savinijaus Katausko sukurtus ekslibrisus. Ji nurodė, kad šio dailininko knygos ženklai pasižymi įspūdingais spalviniais štrichais, ypatinga spalvų gama5. Ekslibrisas – knygos priklausomybės ženklas. Jo pavadinimas kilęs iš viduramžių bibliotekos savininko įrašo, prasidedančio lotynišku ex libris (iš knygų). Po jo eidavo savininko titulai ir pavardė. Ekslibrisas gimė kartu su knyga, jo raida neatsiejama nuo knygos. Šiuolaikinis ekslibrisas, be tiesioginės savo paskirties – nuosavybės žymėjimo turi ir kitą – dekoratyvinę paskirtį. Jis puošia knygą, tampa parodų, galerijų ir muziejų eksponatu. Pastaroji paskirtis ilgainiui darosi vis svarbesnė, ji nulemia šio grafikos kūrinio meniškumą. V. Kisarausko ir A. Kmieliausko paskatintas S. Katauskas 1963-aisiais pradėjęs kurti ekslibrisus, jau 1963 m. lapkričio mėnesį su lengva šypsena sukūrė vieną iš pirmųjų knygos ženklų Ex libris Felix Čiulada, skirtą studijų laikų pažįstamam bibliotekininkui F. Čiuladai. Autorius jį apibūdino kaip romantišką filosofą-svajotoją, kuris vėliau užsiėmė fotografija. Ekslibrisas greta sporto ir muzikos yra bene pastoviausia S. Katausko laisvalaikio dalis. 2013 m. sukanka 50 metų, kai advokatas greta kitų, tada ekspresyvių piešinių, sukūrė pirmąjį knygos ženklą – ekslibrisą. Knygos ženklas – ypatingas žanras. Jį kuriant būtina lakoniška kompozicija, todėl mintis gali lemti daugiau nei linija. Kartais ekslibrisą S. Katauskui sukurti pavyksta vienu mostu – ranka tarsi slysta nematomu kontūru, ir atsiranda šaržas, skirtas ženklo savininkui, o kartais prireikia net 30 eskizų, kol atsiranda visa tai, ko reikia. Pradinė ekslibriso idėja vis pasipildo simboliais. Visus knygos ženklų savininkus S. Katauskas pažinojo asmeniškai. Knygos ženklas gali būti ne didesnis kaip ketvirtadalis mašinraščio lapo, bet jame telpa žmogaus istorija – iš kur jis kilo, kas yra protėviai, kuo vertėsi, kokie pomėgiai.6 Visi jo daugiau nei 400 knygos ženklų, išraižytų lino, cinko plokštelėje ar sukurtų kitokia grafikos technika, sukurti kaip dovanos ir paskirti dailininko artimiesiems, draugams, kolegoms ir pažįstamiems. Beveik visi darbai nebuvo užsakyti, todėl

S. Katauskas elgėsi pakankamai laisvai, pasikliovė sava kūrinio vizija, naudojo sausos adatos, oforto ir mišrią technikas. Paklaustas kada rimtai susidomėjo ekslibrisu, prisipažino: „Knygos ženklus pradėjau kurti dar 1963 metais ir šiuo metu jų esu sukūręs daugiau nei 400. Vienus pirmųjų ekslibrisų padariau kurso draugams A. Švėgždai, L. Rugiui, kiek vėliau teisininkams V. Šadreikai, V. Urbonavičiui, S. Stačiokui, P. Kudabai, prof. P. Kūriui, advokatams G. Fišui, Č. Gorinui, Č. Okinčicui, L. V. Papirčiui ir kitiems. Nemažai jų sukūriau kurso draugams, kolegoms, žinomiems Lietuvos teisininkams. Kolegas gerai pažinojau ir nebuvau saistomas jokių varžymų, todėl šie ekslibrisai atsirado lengvai, vienu prisėdimu, vėliau tik padirbėjau prie kai kurių detalių. Aš nepataikauju, stengiuosi perprasti herojų, todėl man nėra taip svarbu, ar ekslibrisas patiko, ar – ne. Tai darau iš savo vidinių paskatų, taip pat iš dėkingumo žmonėms, palikusiems man stiprų įspūdį. Ieškodamas kompozicinių sprendimų greta parodinių darbų sukūriau daug versijų, variantų, kuriuos dabar, po 20–30 metų, labiau vertinu už parodinius. Piešiant „niežti nagai“. Mane veikia ekspresyvūs piešiniai, charakteris, vidinė nuotaika, harmonija. Vienu įkvėpimu sukurti ekslibrisai man artimesni savo forma, piešinio vientisumu, netikėta kompozicija, originalumu. Kai kurie jų eksponuoti tarptautinėse parodose, pateko į muziejų ir privačių kolekcijų rinkinius.7 Gerai pažindamas žmones, kuriems kuria ekslibrisus, S. Katauskas visada suranda savitą siužetą, originalų simbolį, vykusiai atskleidžia knygos savininko vidaus pasaulį, jo profesiją, pomėgius, veiklos sritį. Rašytojai Ievai Simonaitytei skirtame knygos ženkle rašytoja stovi tarp eglių, nes ji labai mėgo šiuos medžius. Apie šį ekslibrisą dailininkas rašė: „I. Simonaitytę vadino Eglute. Vaikystėje ji šlubavo, iki karo gyveno tame pačiame name Klaipėdoje, Tilžės g. 11, kuriame aš gyvenau po karo...“ Aktoriaus Laimono Noreikos ekslibrisas gimė tarsi žaidžiant, rašytoja Bitė Vilimaitė pavaizduota romantiškai sėdinti ant didžiulio literatūros medžio šakos, o laidos Super.Lt vedėjas, ekscentriškasis Jogaila Morkūnas lyg žavus arlekinas šuolyje virš putojančio gyvenimo tėkmės.8 1971 m. sukurtame ekslibrise, skirtame Varšuvos laikraščio redaktoriui, rašytojui M. Mludzik, pavaizduotas sėdinčio prie atverstos

knygos vyriškio, kuris dešinėje rankoje laiko plunksną, o kairėje – kovinį šautuvą, atvaizdas. Taip lakoniškai perteikiama knygos savininko profesija ir buvusio, o gal ir esančio, kario statusas. Čekų ambasadoriui Lietuvoje (vėliau Irake, Slovėnijoje), brigados generolui Petr Voznica skirtame ekslibrise, atsispindi taikingą diplomato iš Prahos tarptautinę misiją simbolizuojančios dvi palmės šakos, Vilniaus, Prahos ir Bagdado siluetai. Lakoniška kompozicija ir meistrišku piešiniu išsiskiria jo sukurti ekslibrisai teisininkams V. Šadreikai (1967), Algirdui Švėgždai (1964), žurnalistui Jonui Švėgždai (1968) advokatui Jonui Švėgždai (1964), Aloyzui Marčiulioniui, Stasiui Stačiokui, advokatams: Rimui Andrikiui (1986), Kazimierui Motiekai (1989), G. Fišui (1987), Jonui Kairevičiui, Kęstučiui Lipeikai (1968), J. Petrėnui (1965), K. Rakauskui, Vilniaus Advokatų klubui (2000), L. V. Papirčiui (2009, 2012), J. Nekrašiui (2009), advokatui Juozui Čiviliui (2010), Petrui Čiočiui (2011), Liudvikai Meškauskaitei (2012) ir kt. Autorius sukūrė savitą teisinės tematikos ekslibrisų stilių, kuriam būdingi ne tik įprasti teisės simboliai – Temidė, svarstyklės, paragrafai, bet ir kiti ženklai, daug plačiau atskleidžiantys advokatūros, kaip žmogaus teisių gynimo institucijos, prasmę ir reikšmę. Suprantama, tą padaryti galėjo tik dailininkas, pats tiesiogiai susijęs su šia garbinga profesija. Pavyzdžiui, buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Stasio Stačioko ženkle pavaizduota antikos laikų kolona, o greta žlugusių epochų kolonų likučiai ir visa tai apmąstantis žmogus. Advokato Petro Kudabos – dviejų kolonų (teisminio ginčo argumentai) fragmentai, ant kurių tupi du išdidūs grifonai, simbolizuojantys šio advokato profesionaliai kovingą charakterį. Juk susitinkant teisingumo arenoje dažnai kovoja nevienodo lygmens teisininkai. Advokato Juozo Čivilio ženkle su įrašu: Verba volant scripta manet yra pavaizduotas žmogus, rašantis žąsies plunksna į atverstą knygą, kurią ant nugaros laiko liūtas. Advokatas Juozas Čivilis greta profesionalios veiklos aktyviai reiškiasi kaip Vilniaus ir Lietuvos–Lenkijos advokatūros istorikas. Kurdamas ekslibrisus, S. Katauskas naudoja simbolius su švelniu humoru, vykusiai parinkdamas įvaizdžius ir detales, tad jo sukurti knygos ženklai

neturi sauso oficialumo, jie nuoširdūs, kupini optimizmo ir gėrio. Ekslibrisai yra lengvo piešinio, iškalbingos, piešiniai yra grakštūs, lengvai suvokiami, ryškios linijos, sodrios faktūros. S. Katauskas neieško sudėtingo siužeto, improvizuoja originaliu ornamentu, žaismingu vaizdiniu elementu, išraiškingomis detalėmis. Šie darbai žavi skaidria nuotaika, ornamentiškumu, glaustu vaizdu. Geriausiems jo darbams galima priskirti ekslibrisus: J. Bendoriui – Ex musicis Tiinos ir Vytauto Barkauskų (1986), Ex musicis Citta Di Penne (1986), Ex libris Michael Schonfeld, Ex libris Notarų rūmai (1999), Ex libris Otto Dietz (2000) ir kt.9 S. Katausko sukurti ekslibrisai labai lakoniški. Nors pabrėžiamas dekoratyvumas, piešinys grakštus, lengvai suvokiamas, prasmingas. Šie miniatiūriniai grafikos kūriniai žavi skaidria nuotaika, ornamentiškumu, glaustu vaizdu. Jo ženkluose randame pavardes daugelio žinomų Lietuvos menininkų, sportininkų, gydytojų, teisininkų – V. Andriulio, V. Lomsargio (1971), Z. Bagdonavičiaus, A. Krištopaičio, K. Lapinsko, K. Glavecko (1968), teisininkų A. Puklevičiaus (1972), Z. Biriukio, J. Nekrašiaus (1983), Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis (2009 ir kt. Įdomūs ir kiti dailininko draugams, kolegoms bei pažįstamiems skirti knygos ženklai. S. Katauskas yra sukūręs knygos ženklų tiek savo kolegoms advokatams, tiek draugams, giminaičiams, sūnui Dariui Katauskui (2012) ir dukterims Saulei (2009) ir Eglei, anūkams Ainiui Augustui ir Justui Savinijui. 2012 m. sukurtas knygos ženklas vaikystės draugui Mečislovui Oerteliui, kurio centre – stiprus vyriškis, apsuptas medžioklinių šunų, horizonte griūvančios pilys, pramoniniai kaminai, apačioje du herbai. Dailininkas rašo, kad vaikystėje Klaipėdoje draugavo su Mečislovu Oerteliu (1938–2013), kuris buvo Tilžės gatvės jaunuolių krepšinio ir futbolo žaidimų partneris. M. Oertelis baigė Kauno KPI ir, nepaisant bajoriškos kilmės, dėl tikrai retų dalykinių savybių buvo Tauragės ir Utenos stambių pramoninių kompleksų direktorius. Vienuose ekslibrisuose vyrauja emocinę prasmę perteikianti linija, slepianti kietos medžiagos inertiškumą, kitose S. Katausko miniatiūrose trapios ir

subtilios linijos gamą papildo faktūra ir spalva. Jis naudoja sausos adatos, oforto ir mišrią techniką, kuria net savo techniką, kuri išplečia vaizdavimo galimybes. Ypač išsiskiria bandymai naudoti kelias spalvas, skirtingų spalvų dėmes, bronzuoti, ieškoti naujos vientisos knygos ženklo kompozicijos. Iš tokių ieškojimų radosi ypač įdomūs ekslibrisai – Ex libris Pinocchio Fondazione C. Collodi (1982), Ex libris Ipolito Užkurnio (1986), Ex libris Citta Di Pescara D’ Anunnzio (1988), Ex libris Vlado Tunčiko (1972) ir kiti. Raiškių motyvų dailininkas surado Vilniaus architektūroje ir savitai juos įkomponavo šiuose ekslibrisuose: Ex libris J. Jurevičiaus (1980), Ex libris Antano Poviliūno (1984), Ex libris Ipolito Nekrošiaus (1986), Ex libris profesoriaus Prano Kūrio (1989), Ex libris Jono Pilkausko (1987), Ex libris S. Norkūno (1982) ir kituose. Šiuose knygos nuosavybės ženkluose vykusiai perteiktos Vilniaus architektūros detalės ir motyvai, miesto istorijos atspindžiai, kultūros įvykiai. S. Katausko sukurti meniški ekslibrisai puošia knygą, tampa parodų, galerijų, muziejų ir privačių rinkinių eksponatais. Jie savitai papildo Lietuvos dailės istoriją ir kultūrinį paveldą.10 Savinijus Katauskas – žinomas advokatas. Advokato praktika, nuolatinis rengimasis byloms, kelionės ir dalyvavimas teismų procesuose atima daug laiko ir energijos. Advokato darbas jį traukia lygiai kaip rašymas ar dailė. Nepaisant ilgametės praktikos, sveikas vidaus jaudulys rengiantis bylai, stojimai teismuose, kūrybiški ieškojimai išliko iki šiol. Anot S. Katausko, svarbiausia – išlikti neabejingam savo ginamojo ar atstovaujamojo likimui ir sutelkti tam visas savo žinias, ilgametę patirtį ir panaudoti teisėtas priemones. S. Katauskas pasakojo, kad 1973 m. Druskininkuose, gindamas pagal tuometį LR BPK 56 straipsnį tokį G., mėgstantį išgerti žmogelį, pavogusį pusę litro „rašalo“, rengdamasis bylai taip išklausinėjo teisiamojo biografiją, ir pasakė tokią ginamąją kalbą, kad pats teisiamasis (iki tol sėdėjęs susigūžęs) atsitiesė, išdidžiai iškėlė galvą, atseit, žinokite, buvau ŽMOGUS, o jo žmona salės kampe pradėjo verkti. Jis tvirtina, kad pažinti, įvertinti proceso vingrybes, teisinio žaidimo dalyvius, žinant, ko iš jų gali sulaukti, yra kiekvieno advokato pareiga. Iš prigimties S. Katauskas yra kalbus ir galimybė bendrauti, ginčytis, argumentuoti, įrodinėti jį visados traukia. Po įtemptos bylos ar teismo proce-

Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigusių teisininkų Alumni draugija

so pavargęs ar išsekęs atsipalaiduoja pasinerdamas į darnios šeimos aplinką, muzikos ir meno pasaulį. Kūryba žadina naujas mintis, teikia energijos, naujų impulsų. Nuostabu, kad advokatas geba atsipalaiduoti nuo įtempto darbo, išliedamas savo kūrybinį potencialą dailėje. Katausko grafikos darbai pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jis yra prisipažinęs, „niekada negalvojau, kad būsiu dailininkas, nes visada siejau savo ateitį su teisininko, advokato profesija, o įgytą patirtį tikėjausi vėliau panaudoti rašymui. Tačiau visada norėjau užpildyti laisvą gyvenimo nišą menu. Tai – mano saviraiška, laisvalaikio aistra...“11 Be teisinės tematikos ir advokatams skirtų ekslibrisų, S. Katauskas 1999 metais sukūrė Lietuvos advokatūrai emblemą ant advokatų mantijos nešiojamą skiriamąjį ženklą, medalį ir ženkliuką, šalies advokatūros vėliavą ir jų simbolius. Lietuvos advokatūros vėliavą, ženklą, ženkliuką, gaireles S. Katauskas sukūrė rengdamasis Lietuvos advokatūros įkūrimo 80-mečio minėjimui. Suprasdamas, kad visa tai bus ilgam ir pirmą kartą Lietuvos advokatūros

istorijoje, su didžiuliu noru ėmėsi atlikti tai, kam rengėsi jau seniai kurdamas ekslibrisus, emblemas, ženkliukus ir kitą atributiką. Sprendimą, kas turi būti įrašyta emblemoje, sugalvojo kartu su kolega, buvusiu Teisės fakulteto krepšinio komandos žaidėju advokatu Algimantu Dziegoraičiu vartydami Lotynų kalbos žodyną. Buvo malonu, viską padaryti nemokamai, ir yra patenkintas, kai mato Lietuvos advokatus nešiojant jo sukurtą ženklą ant mantijos, o ženkliukus švarkų atlapuose. Jis padėjo daug pastangų, kad advokatai gautų šiuos simbolius ir ženklus. Simbolius patvirtinus Lietuvos advokatų suvažiavime, juos gali nešioti kiekvienas šios profesijos atstovas. Mes galime didžiuotis savo skiriamaisiais ženklais, tokių neturi daugelio šalių advokatai. Vėliavos neturi net artimiausi kaimynai latviai ir lenkai. Panašią atributiką – ženkliuką ir vėliavą S. Katauskas sukūrė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigusių teisininkų Alumni draugijai. Vėliavos buvo pašventintos Šv. Jonų bažnyčioje. Universiteto rektorius dalyvavo kai kuriose iškilmėse kartu su daugybe garsių dabarties teisininkų. Pieštukas S. Katauskui padeda ir teismo salėje. Norėdamas pagauti teismo proceso dalyvių charakterį, manieras, įpročius, jis įpratęs fiksuoti detales. Piešinių iš teismo salės per kelis dešimtmečius susidarė gera šūsnis. Pirmieji datuoti 1963 m. vasario mėnesį. Sėdint užtrukusiuose teismo posėdžiuose, per proceso pertraukas, esant laisvai valandėlei ima į rankas pieštuką ar šratinuką ir – popieriaus lape atsiranda piešiniai, žmonių veido bruožai, portretų fragmentai. S. Katauskas mėgsta eskizuoti, stebėdamas kolegų darbą, teismo procesuose dažnai gimsta portretai, šaržai, būsimų ekslibrisų idėjos, eskizai. Taip jo kūrybiniame archyve yra saugomi advokatų B. Švarlio, V. Barkausko, Ch. Kovarskio, K. Motiekos, G. Fišo, kitų teisininkų šaržai ir portretai, kuriuos vėliau panaudoja kurdamas jiems ekslibrisus.

Literatūra Tai pat žr.: Mūzos ir Temidės riteris. Kai kurie advokato, menininko ir sportininko Savinijaus Katausko gyvenimo ir veiklos bruožai. Kalbėjosi ir interviu su S. Katausku parengė advokatas Jonas Nekrašius, 2006 m. kovas. Lietuvos advokatūra, 2006, Nr. 1 (19), p. 7–8. 2 Kisarauskas, Vincas. Sportas ir knygų ženklai. Sportas, 1967 rugpj. 12. 3 Kisarauskas, Vincas. Savinijaus Katausko ekslibrisai. Iš: Savinijaus Katausko ekslibrisų paroda. Parodos katalogas, Maskva, 1968 [Rusų k.]. 4 Kisarauskas, Vincas. Savinijaus Katausko knygų ženklai. Naujos knygos, 1970, nr. 9 (93), p. 14–15. 5 Bogna Jakubowska, Mikrokosmos. Przeglad Artystyczny, 1972, nr. 1, p. 33. 6 Jonušienė, Danutė. Pomėgiai – atotrūkis nuo kasdienybės. Lietuvos rytas. Gyvenimo būdas, 2013 birž. 8, p. 16–17. 7 Nekrašius, Jonas. Teisininkas ir grafikas. Keli advokato, dailininko, sportininko Savinijaus Katausko gyvenimo, veiklos ir kūrybos bruožai. Lietuvos advokatūra, 2002, Nr. 3, p. 14–15, 18. 8 Jonušienė, Danutė. Pomėgiai – atotrūkis nuo kasdienybės, p. 16. 9 Nekrašius Jonas. Raiški S. Katausko ekslibrisų kalba. Iš: Savinijus Katauskas ekslibrisai. Parodos katalogas. Vilnius, Šiauliai, 2006. 10 Nekrašius J. Raiški Savinijaus Katausko ekslibrisų kalba. Šiaulių kraštas, 2006 kov. 18. 11 Katauskas Savinijus: „Kuriant ekslibrisą lieka laisvė improvizacijai ir eksperimentui“. Business & Exhibitions. 2006 liepa–rugpjūtis, p. 36–37. 1