dailininko Hayko Grigoryano oforto technika sukurtą ekslibrisą Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šiame ekslibrise autorius originaliai panaudojo senovines lietuviškas monetas, jose išradingai įkomponavo Vyčio ir Gedimino stulpų ženklus, istorinius herbus, monogramas ir įvairius užrašus. Raiškia grafine kompozicinių elementų darna ir netikėta temos interpretacija patraukia lietuvių menininkės Ugnės Žilytės sudėtinga grafikos technika sukurtas originalus knygos ženklas-portretas, dedikuotas Liudui Mažyliui, 2017 m. Vokietijoje suradusiam Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo akto originalą. Pietų Afrikos Respublikos dailininko Gervasio Robleso grafinėje miniatiūroje kone aklinos juodos spalvos fone išraižyta spygliuota viela, simbolizuojanti okupaciją, lankstūs pienių stiebai ir lengvi pūkai simboliškai perteikia laisvės išsiilgusią ir 1918 m. Nepriklausomybę iškovojusią Lietuvą. Šis knygos ženklas dedikuotas „Tautiškos giesmės“ autoriui Vincui Kudirkai. Paminėtieji trys dailininkai tapo pagrindinių konkurso premijų laureatais. Įdomus dokumentalumo atžvilgiu, estetiškas ir modernus savo forma yra turkų dailininko Burako Erhano Tarlakazano kompiuterine grafika sukurtas ekslibrisas, skirtas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarams. Dailininkė iš Rusijos Tatjana Kriukova oforto, akvatintos ir minkšto lako grafikos technika sukūrė raiškų ekslibrisą, kuriame pavaizduota Šiaulių miesto katedra. Ekslibrisas dedikuotas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai. Abiejų paminėtų dailininkų kūriniai įvertinti konkurso paskatinamosiomis premijomis. Šis tarptautinis konkursas patvirtina, kad ekslibrisas Lietuvoje gyvas ir reikalingas, jis pratęsia penkis šimtus metų skaičiuojančio lietuviško knygos ženklo tradicijas.
7
The ex libris made using an etching technique by the Armenian painter Hayk Grigoryan, according to the international Jury, was considered to have the most influential artistic approach as well as the original theme revelation. The ex libris is designed for the President of the Republic of Lithuania, Dalia Grybauskaitė. The author originally used ancient Lithuanian coins, in which he integrated Vytis and Columns of Gediminas, historical herbs, monograms and various notes. The bookplateportrait by the Lithuanian artist Ugnė Žilytė created using a difficult graphics technique, draws attention by its expressive graphical harmony of composite elements and unexpected interpretation of the topic and is dedicated to Liudas Mažylis, who in Germany, in 2017, found the original piece of the Act of Independence of February 16. The ex libris made using a woodcut technique by the South African artist Gervasio Robles shows the barbed wire cut in the black background symbolizing occupation and flexible dandelion stems and light fluffs which symbolically convey independent Lithuania in 1918. This bookplate is dedicated to Vincas Kudirka, the author of the national anthem “Tautiška giesmė”. These mentioned artists became the winners of the main prizes. Interesting documentary, aesthetic and modern form can be seen in the ex libris created by the Turkish artist Burak Erhan Tarlakazan using a computer graphics. It is dedicated to signatories of the Act of Independence of Lithuania of February 16, 1918. The artist from Russia, Tatiana Kryukova, created an ex libris, decorated with Šiauliai Cathedral using etching, soft-ground etching and aquatint techniques. It is dedicated to Šiauliai county Povilas Višinskis public library. Both artists were awarded with the Consolation prizes. This international contest confirms that the ex libris in Lithuania is alive and necessary, and it continues the traditions of Lithuanian bookplate which are counting five hundred years.