Aušros alėja, Nr. 2

2017 PAVASARIS

2

APIE MUS

Renginio „Vasara su knyga“ atidarymas.

2016-ieji – gražių iniciatyvų ir naujų tradicijų kūrimo metai 2016 metai – Bibliotekų metai – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai buvo ypatingi. Puoselėjome senas ir kūrėme naujas tradicijas, paslaugas, įgyvendinome nemažai reikšmingų projektų (13), organizavome akcijų (10), konkursų (7), susitikimų (38) su žymiais Lietuvos žmonėmis, parodų (142), kėlėme savo kvalifikaciją, rengėme mokymų gyventojams, regiono bibliotekų darbuotojams. Džiugu, kad mums pavyko sustiprinti bibliotekos, kaip bendruomenės centro, pozicijas ir būti naudingiems vietos gyventojams.

160 skaitytojų įveikė skaitymo iššūkį. Lankytojų, ypač šeimų su vaikais, dėmesio sulaukė paskutinį rugpjūčio savaitgalį surengta „Naktis bibliotekoje“ (apie 60 proc. renginio dalyvių sudarė šeimos), taip pat Šiaulių knygų mugė (per 3 000 dalyvių). Pasidžiaugti norisi ir bibliotekos inicijuota socialine skaitymo skatinimo akcija „Skaityk – būk asmenybė!“, kurią įprasminusi to paties pa-

Labai didžiuojamės pirmą kartą organizuotais renginiais, visuomenės ypač palankiai įvertintais, ir, tikimės, kad jie taps tradiciniai. Tai konkursas „Šiaulių knyga“, skirtas geriausiems Šiaulių miesto leidėjams ir dizaineriams išrinkti, netradicinė skaitymo skatinimo programa „Skaitymo iššūkis“, į kurios veiklas įsitraukė visos 11 regiono bibliotekų. Buvo perskaitytos 2 684 knygos, net 1

APIE MUS vadinimo kilnojamoji paroda 2016 m. eksponuota įvairiose Lietuvos bibliotekose, o 2017 metais bus pristatoma Lietuvos didžiųjų miesto geležinkelio stotyse.

Aktyviai dalyvavome ir kitų organizuojamuose renginiuose: Vilniaus knygų mugėje, festivaliuose „Naisių vasara“, „Šiaulių naktys“, miesto šventėje „Šiaulių dienos“, jaunimo užimtumo parodoje „Ką veiki?“, švietimo inovacijų parodoje „Mokykla 2016“ ir kt.

2016-aisiais bibliotekoje apsilankė beveik 174 tūkst. lankytojų. Daugiau kaip 31 tūkst. dalyvavo įvairiuose renginiuose, kurių surengėme net 710, iš jų 200 – vaikams ir jaunimui.

Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Regina Miežetienė.

2016 metais išleidome keletą elektroninių kraštotyros leidinių. Tai „Šiaulių miesto kraštotyrininkų darbų katalogas. 1990–2015“ (sud.

Audronė Baškienė), „Šiaulių krašto padavimai“ – ePub formatu išleista knyga, vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą. Lapkričio mėnesį pasirodė „Aušros alėja“ – bibliotekos žurnalas visuomenei apie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio ir regionų bibliotekų veiklą.

Gyventojai dabar ateina į biblioteką patenkinti įvairiausių reikmių. Jie aktyviai dalyvauja kompiuterinio raštingumo mokymuose, susipažįsta su šiuolaikinėmis technologijomis, mokosi naudotis elektroninėmis paslaugomis, socialiniais tinklais, įgyja kitų reikalingų įgūdžių.

Džiaugiamės galėdami jiems padėti tobulėti, patenkindami svarbiausią – mokymosi visą gyvenimą – poreikį.

Per metus 35 seminaruose kvalifikaciją kėlė 429 dalyviai iš regiono. Buvo surengti 32 kompiuterinio raštingumo kursai, kuriuose reikalingų įgūdžių įgijo 259 miesto gyventojai. Iš viso įvairiuose mokymuose dalyvavo 14,8 tūkst. žmonių.

Esame dėkingi savo partneriams, bibliotekos globėjams, rėmėjams ir skaitytojams už gražias idėjas, siūlymus, skatinančius ieškoti netradicinių sprendimų, bendravimo formų, realizuoti netikėčiausius sumanymus. Jūs suteikiate mums jėgų ir leidžiate jausti pasitenkinimą savo darbu.

Sėkmingai įgyvendinome projektą „Bibliotekos pažangai 2“ ir įkūrėme mobilią inovatyvių technologijų laboratoriją, kuri tapo vaikų ir jaunimo traukos centru. Dabar bibliotekoje jaunimas gali susipažinti su moderniomis technologijomis, skirtomis mokymuisi ir kūrybai: robotais, planšetėmis, 3D spausdintuvu, virtualiosios realybės akiniais, gali išmokti konstruoti ir programuoti, kurti taikomosiomis programomis trimačius modelius ir pan.

76-iuose edukaciniuose užsiėmimuose buvo apmokyti 1 086 Šiaulių ir Telšių regionų gimnazistai. Svarbu, kad į šią veiklą buvo integruoti vaikai ir jaunuoliai, turintys specialiųjų poreikių.

Regina Miežetienė Ievos Slonksnytės nuotr.

2

KNYGOS ŽENKLAI

Knygos ženklų sklaida bibliotekoje: Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas Atminimo lenta „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“ atidengta 2014 m. rugsėjo 11 d.

J. Nekrašiaus nuotr.

Gerardo Bagdonavičiaus, neeilinio talento lietuvių dailininko ir pedagogo, ekslibriso mokyklos tradicijų Lietuvoje pradininko vardu pavadintas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (toliau – ŠAVB) ekslibrisų fondas (sutrumpintai – GBEF) jau trejus metus vykdo savo veiklą. Jame saugomas ne tik G.Bagdonavičiaus kūrybinis palikimas, bet kaupiamos ir kitų dailininkų dovanotos ekslibrisų kolekcijos.

Nuo Ekslibriso muziejaus iki Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo

2014 m. ŠAVB Ekslibriso muziejuje buvo 42 G. Bagdonavičiaus dovanoti knygos ženklai su įrašu „Šiaulių viešosios bibliotekos skaityklos fondui – bendros mūsų meilės knygai vardan – ant bibliofilijos aukuro“.

GBEF buvo įkurtas 2014 m. liepos 21 d., reorganizavus nuo 2001 m. spalio 3 d. bibliotekoje veikusį Ekslibriso muziejų. Muziejuje buvo saugomi bibliotekai dovanoti meninę vertę turintys knygos ženklai, vienaip ar kitaip susiję su Šiaulių miestu ir kraštu, kaupiama informacija apie ekslibrisų istoriją ir raidą, organizuojami įvairūs renginiai, supažindinantys visuomenę su knygos nuosavybės ženklais ir jų kūrėjais.

Įkūrus GBEF ir patvirtinus veiklos nuostatus, rūpintis knygos ženklais pavesta Fondo tarybai. Tarybos nariais buvo išrinkti dailininkai L. Putramentienė-Braza ir V. Janulis, kolekcininkai P. Kaminskas ir A. Skerys, menotyrininkas

3

KNYGOS ŽENKLAI

mą, kitų lietuvių ir užsienio dailininkų ekslibrisus, rengti susitikimus su dailininkais, ekslibrisų kūrėjais ir kolekcininkais, organizuoti parodas, konkursus, konferencijas, seminarus, forumus ir kt.

Ekslibrisų fondo veikla 2014–2015 metais 2014 m. rugpjūčio 11 – rugsėjo 24 dienomis GBEF surengė parodą „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai ir ne tik...“ bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje. Parodoje buvo eksponuoja mi G.Bagdonavičiaus ir šiauliečių P. Arlausko, L. Putramentienės-Brazos, R. Buivydo, V. Janu lio, E. Juchnevičiaus, J. Nekrašiaus, R. Plungės ir R. Prišmontienės sukurti 35 knygos ženklai.

Jonas Nekrašius, GBEF tarybos pirmininkas.

prof. V. Rimkus, ŠAVB Meno ir muzikos skyriaus vedėja L. Naujokienė, kultūros istorikas, kolekci ninkas J. Nekrašius (GBEF tarybos pirmininkas) ir tuometė ŠAVB direktorė Rūta Žirgulytė. GBEF tikslas – rūpintis dailininko G. Bagdonavičiaus kūrybos populiarinimu, kaupti jo kūrybinį paliki -

Dailininko prof. Vaidoto Janulio ekslibrisai.

4

2014 m. rugsėjo 11 d. Meno ir muzikos skyriuje atidengta atminimo lenta „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“ (idėja J. Nekrašiaus, autorius – dailininkas prof. V. Janulis). Šiam įvykiui atminti buvo išleistas atvirukas.

2015 m. gegužės 5 d. ŠAVB vykdytas projektas „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“, ta proga visuomenei pristatyta kūrybinė laboratorija „Ekslibrisas sau“. Rugsėjo 18 d. surengta mokslinė-praktinė konferencija

„Šiaulių krašto knygos ženklas kaip kultūros gė daug įvairių renginių. Kovo 21 d. ŠAVB vyko paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, skir- seminaras „Menų dūzgės“, jame Fondo kuratota Šiaulių ekslibriso 90-mečiui. Konferencijoje rius J. Nekrašius skaitė pranešimą „Knygos nuobuvo kviečiama į mokslinę diskusiją apie regio- savybės ženklo kodas“ (pranešimas skelbiamas ninį knygos nuosavybės ženklą. Konferencijoje GBEF tinklaraštyje).

Rugpjūčio 26 d. ŠAVB surengtoje „Bibliotekos prof. V. Janulis ir J. Nekrašius skaitė pranešimą „Ekslibrisas kaip kultūros paveldas ir jo sklaida naktyje“ grafikė L. Putramentienė-Braza dalijosi Šiauliuose: nuo Mokytojų seminarijos iki Šiaulių ekslibrisų kūrimo paslaptimis su šiauliečiais, o universiteto (1924–2014)“. Lapkričio 7 d. ŠAVB rugsėjo 8 d. – su skaitymo festivalio „Aš žinau, surengta paroda „Ekslibrisai sau“, o lapkričio ką skaitei aną vasarą“, vykusio Vilniaus apskri19 d. – edukacinės-kūrybinės dirbtuvės „Sukurk ties Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, ekslibrisą sau“. dalyviais.

Lapkričio 19 d. Šiaulių knygų mugėje „SkaiVeikla jubiliejiniais 2016 metais tyk – būk asmenybė!“ apsilankę vaikai ir suau2016 m., minint G. Bagdonavičiaus 115-ąsias gusieji, dailininkės L. Putramentienės-Brazos gimimo ir 30-ąsias mirties metines, GBEF suren- padedami, mokėsi kurti ekslibrisus.

GBEF taryba (iš kairės): A. Skerys, R. Prišmontienė, P. Kaminskas, L. Naujokienė, A. Kaktytė, V. Rimkus, L. Putramentienė-Braza, J. Nekrašius, V. Kovieraitė, V. Janulis, B. Maskuliūnas.

5

KNYGOS ŽENKLAI

GBEF kasmet pasipildo mažosios grafikos kūriniais. Ekslibrisų ir kitos medžiagos apie knygos ženklus dovanojo A. Čepauskas, V. Kovieraitė, K. Kupriūnas, V. Janulis, J. Nekrašius, L. Putramentienė-Braza, R. Prišmontienė, V. Rimkus, V. O. Virkau, H. Vepštas, V. E. Ven gris ir kt. ŠAVB GBEF veikla viešinama tinklaraštyje ekslibrisai.blogspot.com. Per 2015–2016 m. jame ir nacionalinėje žiniasklaidoje paskelbta daugiau kaip 30 straipsnių ir informacinių žinučių apie ekslibriso raidą ir sklaidą Šiauliuose.

Tarpininkaujant GBEF, surengta tarptautinė ekslibrisų paroda „M. K. Oginskiui – 250“ (kuratoriai A. Čepauskas, L. Naujokienė). Šią parodą sudaro 191 ekslibrisas, kuriuos sukūrė 88 dailininkai iš 24 šalių.

Knygos grafikos ir ekslibrisų centras Šiaurės Lietuvoje GBEF, eidamas trečiuosius veiklos metus, įgauna pagreitį ir sėkmingai įgyvendina savo uždavinius būti knygos grafikos ir ekslibrisų centru Šiaurės Lietuvoje. Prie Fondo sėkmės prisideda aktyvūs jo nariai: L. Putramentienė-Braza, A. Kaktytė, V. Janulis, P. Kaminskas, A. Skerys, L. Naujokienė, J. Nekrašius.

Jonas Nekrašius GBEF tarybos pirmininkas

Grafikės L. Putramentienės-Brazos kūrybinės dirbtuvės.

6

Amerikos skaitykla: Lietuvos ir JAV kultūrinis bendradarbiavimas Amerikos skaitykla yra neatsiejama Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos dalis, darniai įsiliejusi į bendras vykdomas veiklas ir jas papildanti. Kartu Amerikos skaitykla yra savotiška biblioteka bibliotekoje. Čia vykdoma labai plati ir įvairiapusė veikla, grindžiama Lietuvos ir JAV kultūriniu bendradarbiavimu.

7

TARP TAUTŲ

Virtualus susitikimas tarp Šiaulių Rėkyvos progimnazijos ir Portlando Linkolno vidurinės mokyklos moksleivių.

Į Amerikos skaityklą – ne tik leidinių

AS aktyviai reaguoja į JAV aktualijas. Pavyzdžiui, 2016 m. lapkričio mėnesį, vykstant JAV prezidento rinkimams, skaitykloje apsilankiusieji, nesvarbu, ar yra JAV piliečiai, ar ne, galėjo išreikšti savo valią balsuodami už patinkamą kandidatą.

Amerikos skaitykla (toliau – AS), įsteigta 2005 m. lapkričio 10 d., jau daugiau kaip dešimtmetį sėkmingai plėtoja savo veiklą. Čia sukaupta apie 2,5 tūkstančio įvairių leidinių apie Valstijų istoriją, geografiją, socialinį ir kultūrinį gyvenimą, meną, muziką. Lankytojams taip pat siūloma mokomosios, grožinės literatūros anglų kalba, įvairių muzikos įrašų, filmų, žurnalų, leidžiamų JAV.

Švietėjiška, kultūrinė veikla jaunimui AS, bendradarbiaudama su JAV ambasada Lietuvoje, taip pat su miesto savivaldybe, švietimo ir kultūros institucijomis, inicijuoja ir įgyvendina įvairius projektus jaunimui. Tradicija tapo skaitykloje organizuoti anglų kalbos bei integruotas pamokas. Nuo 2012 m. AS kartu su anglų kalbos mokytojais kasmet organizuojamas mokinių labai mėgstamas konkursas „Spelling Bee“ („Pasakyk paraidžiui“), sulaukęs didelio populiarumo Amerikoje.

Kita AS veiklos kryptis – renginių, parodų, susitikimų su įvairių sričių specialistais, atvykusiais iš JAV, lektoriais organizavimas, leidyba.

Per metus AS vidutiniškai apsilanko apie 4 500 lankytojų, iš jų per 1500 dalyvauja renginiuose, kurių čia kasmet organizuojama apie 80.

8

Kartu su moksleiviais įgyvendintas ne vienas įdomus projektas. 2011 m. dvidešimt keturi Šiaulių Simono Daukanto ir Daugpilio (Latvija) Centro gimnazijos 8-okai drauge kūrė kalėdines pasakas anglų kalba.

bendraamžius dominančioms, abiem pusėms aktualioms temoms. Svarbiausia šių susitikimų dalis yra galimybė jauniems žmonėms įvertinti kultūrinius skirtumus, užmegzti asmeninių kontaktų, o lietuvaičiams – ir puiki galimybė mokytis šnekamosios anglų kalbos.

Christmas Tale“

JAV ambasadai Lietuvoje parėmus, vaikų pasakos buvo išleistos knyga „A (2011). Iliustracijas pasakoms piešė Kuršėnų meno mokyklos moksleiviai.

Anglų kalbos klubas vienija bendraminčius Viena iš sėkmingiausių AS programų – Anglų kalbos klubas (toliau – AKK) – savo veiklą pradėjo 2008 metais. AKK nariai tobulina anglų kalbos klausymo įgūdžius žiūrėdami amerikiečių filmus originalo kalba, diskutuoja įvairiomis temomis, dalyvauja susitikimuose.

Anot AKK moderatorės, anglų kalbos mokytojos metodininkės Jolantos Vaitekūnienės, į

2016 m. gruodį AS pradėti rengti virtualūs susitikimai tarp Šiaulių Rėkyvos progimnazijos ir Portlando (Meino valstija, JAV) Linkolno vidurinės mokyklos moksleivių. Su partneriais Amerikoje lietuvaičiai bendrauja „Skype“ programa. Pirmuose susitikimuose vaikai susipažino, pasikalbėjo apie jų šalyse populiarias sporto šakas. Virtualūs pokalbiai skiriami įvairioms

Rinkimų biuleteniai.

2016 m. lapkritį vyko akcija „JAV prezidento rinkimai“.

9

TARP TAUTŲ

Anglų kalbos klubo nariai. Užsiėmimą veda mokytoja metodininkė Jolanta Vaitekūnienė.

dami tarpusavyje jie atranda bendrų interesų ir dažnai pažintį tęsia kitoje aplinkoje.

klubą dažniausiai renkasi vyresni žmonės. Jų anglų kalbos žinios neprilygsta jaunimo turimoms, todėl jie paprastai gėdijasi viešai kalbėti. Galimybė bendrauti angliškai neformalioje aplinkoje suteikia žmonėms drąsos ir leidžia pasiekti neblogų rezultatų.

Klubo narių sudėtis nuolat kinta, tačiau norinčių jame dalyvauti nemažėja. Čia renkasi įvairių žmonių: užsiėmimus lanko garbus šiaulietis, Kovo 11-osios akto signataras Donatas Morkūnas, JAV pilietės Marytė Collard ir Aldona Ballard, po gyvenimo tarpsnio Amerikoje grįžusios atgal į Šiaulius, jos tapo savotiškomis šios šalies ambasadorėmis; dažnas svečias – Kelmės mažojo teatro direktorius Algimantas Armonas, gyvenantis Kelmėje. Tarp AKK narių yra senjorų, darbingo amžiaus žmonių bei jaunimo. Bendrau-

Įvairovės suteikia užsieniečiai AKK veiklą praturtina svečiai iš užsienio šalių.

Daugiausia tai jaunimas, atvykęs į Šiaulius pagal Europos studijų mainų ir savanorystės programas.

Svečių geografija labai plati: ES šalys, Armėnija, Gruzija, Brazilija, Kolumbija, Indija, Japonija, JAV, Kazachstanas, Pietų Korėja, Rusija, Turkija.

Užsieniečių dėka ir mes daugiau sužinome apie tas šalis.

Dalyvaudami AKK veikloje atvykėliai greičiau integruojasi, susipažįsta su šalies kultūra ir istorija, lietuvių papročiais ir virtuve. Jiems išvykus,

10

ryšiai nenutrūksta. Ir toliau bendraujame socialiniuose tinkluose, siuntinėjame vieni kitiems proginius sveikinimo atvirukus. Kartais būname maloniai nustebinti netikėtų dovanų, tokių kaip baltas sūris iš Gruzijos ar žalioji arbata iš Japonijos.

naujai. Neišmesk“, Signatarų alėjos Lieporių parke lankymas, kūrybinės dirbtuvės su dailininke iš Irano. Įsimintinos buvo ir kelionės į Palendrių šv. Benedikto vienuolyną (Kelmės r.), Vinetu kaimą (Kretingos r.), Latvijos Holivudu vadinamą kino miestelį „Cinevilla“.

Įsimintinos ekskursijos

Jeigu susidomėjote mūsų veikla, kviečiame apsilankyti Amerikos skaitykloje. Daugiau informacijos rasite bibliotekos interneto svetainėje www.savb.lt→Amerikos skaitykla.

Pastaruoju metu AKK užsiėmimuose gvildenamos šių dienų aktualijos, minimos atmintinos Amerikos ir Lietuvos datos, organizuojamos pažintinės išvykos po miesto teritoriją ir už jos ribų. Klubo nariams ir svečiams įspūdį paliko pasivaikščiojimas po Šiaulius su architektu Šarūnu Sabaliausku, aitvarų gaminimo akcija „Atliekos

Roma Baristaitė Amerikos skaityklos koordinatorė R. Baristaitės nuotr.

Išvykoje į Latvijos Holivudu vadinamą kino miestelį „Cinevilla“.

11

VIDEOTEKA

B. Kuicienė Skaitytojų klubo renginyje.

Blaivybės sąjūdžio dalyvių eisena Šiauliuose.

Videoteka – norintiems pažinti krašto istoriją Šiaulių apskrities viešojoje bibliotekoje sukauptos vaizdo įrašų kolekcijos – kultūros paveldo, tiesiogiai susijusio su Šiaulių regionu, daugiausia pačiais Šiauliais, dalis.

Susipažinti su šiuo paveldu galima ne tik bibliotekos kino salėje, bet ir interneto svetainėje sukurtoje videotekoje. Joje šiuo metu – per 300 vaizdo įrašų. Tai šiauliečių kino kūrėjų, savotiškų miesto ir krašto istorijos metraštininkų, dovana.

12

Videoteka – kultūros paveldo dalis Mintis išsaugoti „gyvus“ Šiaulių krašto istorijos faktus ir įvykius kilo 2009 metais, kai vykdant nacionalinį projektą „Bibliotekos pažangai“ buvo paskelbtas konkursas, kviečiantis kurti gyvąją krašto enciklopediją „Graži tu mano“.

Enciklopedijoje nusprendėme papasakoti apie kraštietį Albertą Griganavičių, antrojo Lietuvos valstybės atgimimo įvykių metraštininką. Autorius pasidalijo ne tik vertingais straipsniais, bet ir unikalia vaizdo įrašų kolekcija. Ši medžiaga paskatino bibliotekos darbuotojus pradėti kaupti niekur dar nepublikuotą, stalčiuose saugomą filmuotą istorinę medžiagą, svarbią Šiaulių regionui ir visai Lietuvai. Taip pradėta kurti videoteka.

Dovanota daug autorinių filmų Albertas Griganavičius. Giedriaus Baranausko nuotr.

Šiuo metu bibliotekos videotekoje saugomos kino kūrėjų Alberto Griganavičiaus, Algirdo Kulikausko, Laimučio Gudinavičiaus, Rimanto Vencevičiaus filmų kolekcijos. Autoriniuose filmuose užfiksuota Šiaulių miesto istorinė raida, miesto pramonės, kultūros, architektūros plėtra sovietmečiu. Kino mėgėjams taip pat turėtų būti įdomi Aušros Vaitkevičienės ir Sauliaus Pučinsko, Kelmės rajono visuomeninės organizacijos „Krašto informacija“, Šiaulių kino meno klubo nario Rimo Vipo dovanota vaizdo medžiaga, kraštiečio fotomenininko Algirdo Musneckio gyvas pasakojimas apie skautą Stasį Ivanauską.

Videoteką greitai papildys šiauliečio fotografo ir entuziastingo filmų kūrėjo Ramūno Snarskio filmų kolekcija.

klubas. 2013 metais su klubu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Klubo vadovo Viktoro Gundajevo paskatinti, kino kūrėjai entuziastingai pritarė bibliotekos siūlymui jų sukurtus filmus perkelti į interneto erdvę.

Gavome vertingų kolekcijų, dokumentinių filmų, rodytų 2009–2012 metais Šiaulių TV laidose „Senasis Šiaulių kinas“, „Anądien Šiauliuose“, įrašų.

Mums buvo leista rodyti autorių darbus įvairiuose renginiuose, edukaciniuose užsiėmimuose, taip pat montuoti teminius filmus savo nuožiūra, naudojant autorių filmuotą medžiagą.

Šiaulių kino klubo indėlis

A. Griganavičius – Lietuvos antrojo atgimimo įvykių metraštininkas

Prie videotekos kūrimo nemažai prisidėjo ne tik pavieniai kūrėjai, bet ir Šiaulių kino meno

Plačiau norisi pristatyti videotekos krikštatėvio, šviesaus atminimo Šiaulių miesto garbės 13

VIDEOTEKA

neis, nedarys, tai kas gi eis ir darys?“ – yra sakęs aktyvus visuomenininkas.

Nuo 1991 m. videokamera – nuolatinė palydovė.

Taigi A.Griganavičius buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Šiaulių miesto tarybos ir Sąjūdžio Seimo narys (1988), Lietuvos samariečių bendrijos valdybos narys, M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio Šiaulių skyriaus vadovas, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus valdybos narys, Trečiojo amžiaus universiteto Šiauliuose steigimo (1999) iniciatorius, Knygnešių ainių draugijos narys ir kt. Įvairiapusė iauliečio veikla pateko į spaudą ir į kino juostas.

A. Griganavičius parengė per 60 mokslinių pranešimų, paskelbė per 300 publikacijų aktualiomis temomis, išleido publicistikos knygą „Reikia tos Lietuvos“ ir atsiminimų knygą aukštaičių tarme „Kū ašen da atamenu“.

piliečio Alberto Griganavičiaus (1934–2015) kūrybą. A. Griganavičius nuo 1948 metų gyveno Šiauliuose, dirbo gydytoju neurochirurgu. Autorius jaunystėje svajojo studijuoti geologiją, bet likimas lėmė, kad tapo gydytoju. Dirbdamas Šiaulių ligoninėje A. Griganavičius įsitraukė į visuomeninę veiklą, nes negalėjo pasyviai stebėti, kas vyksta aplinkui, taikstytis su negerovėmis ar nesidžiaugti gražiais laimėjimais. „Visada laikiausi principo: jeigu aš neisiu, nedarysiu, kitas

1991 m. susidomėjo filmavimu. Daug laiko skyrė Atgimimo istorijai Šiauliuose. Nemažai unikalios medžiagos iš Atgimimo laikotarpio renginių ir įvykių Šiauliuose AG.riganavičius padovanojo bibliotekai.

Perduotoje medžiagoje užfiksuotas isto rinis 1991 m. sausio 12 d. mitingas Saulės lai krodžio aikštėje, Sausio 13-osios įvykiai Šiau liuose, Lietuvos nepriklausomybės minėjimas 1991 m. Sukilėlių kalnelyje bei Šiaulių ligoninė je, Baltijos kelio minėjimas 1991 ir 2004 metais ir kiti svarbūs įvykiai. Atgimimo laikotarpio metraštį simboliškai baigia kario paminklo Prisikėlimo aikštėje Šiauliuose išmontavimo darbai. Tiesa, A.Griganavičius filmavo ne tik Šiauliuose. Užfiksuoti ir kaimyninės šalies sos tinėje Rygoje vykę Atgimimo laikotarpio įvy kiai. Į kino juostas taip pat pateko Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio veikla. Bibliotekai

A. Griganavičius. 1991 m. sausio 12 d. mitingas Saulės laikrodžio aikštėje. Filmo kadras.

14

Pirmasis viešas kunigo Ignaco kapo lankymas 1989 m. lapkričio 25 d. Kalba A. Griganavičius.

Tad kviečiame visus, norinčius susipažinti su A. Griganavičiaus ir kitų kino kūrėjų vaizdo įrašais, apsilankyti Povilo Višinskio viešosios bibliotekos videotekoje, esančioje interneto svetainėje adresu www.savb.lt→Videoteka.

Vartotojų patogumui kolekcijos ir filmai trumpai aprašyti. Galima paieška pagal raktinį žodį. Daug filmų įrašyta į CD laikmenas, todėl norimą filmą galima išsinešti į namus arba žiūrėti bibliotekos kino salėje. Paslauga nemokama.

padovanoti A. Griganavičiaus parengtų ir Šiaulių televizijoje rodytų 4-ių (iš viso parengta 12) laidų „Blaivumas – gyvenimo laimė“ įrašai, kuriuose pasakojama apie alkoholizmo žalą ir blaivaus gyvenimo alternatyvą. Dovanotoje kolekcijoje yra atspindėta Lietuvos samariečių veikla: piligriminis žygis į Šiluvą 1998 m., samariečių stovykla 1997 m. ir kt.

Miesto istorijai pažinti – visos galimybės Iš antikos laikų atėjo posakis „Žmonės, nepažįstantys savo istorijos, visada lieka vaikais“, jį dažnai kartojo lietuvių visuomenės veikėjas Jonas Basanavičius. Ši išmintis primena mums, kaip svarbu neleisti istorijai nueiti į užmarštį.

Kristina Kazlaitė Jonė Gorytė Bibliotekos ir A. Griganavičiaus archyvo nuotr.

15

GEROJI PATIRTIS

Vaikai išmoko naudotis išmaniomis technologijomis.

Nauja paslauga specialiųjų poreikių turintiems asmenims Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) nuo šiol teiks naują paslaugą specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Paslauga, kurios tikslas – mažinti šios grupės asmenų socialinę ir skaitmeninę atskirtį, gerinant jų skaitmenines kompetencijas, sukurta įgyvendinant LR kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“. Pasak mokinių ir bibliotekininkų, dalyvaudami projekto užsiėmimuose jie pastebimai pagerino savo skaitmenines kompetencijas.

16

Skaitmeninių kompetencijų įgijo 48 jaunuoliai

Įdomiausia vaikams buvo virtualiosios realybės (VR) akiniais stebėti kokios nors pasakos motyvais pačių sukurtą 3D aplinką.

Projektas vykdytas kartu su Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešąja biblioteka Šiaulių ir Joniškio miestuose. Beveik pusė šimto Šiaulių specialiojo ugdymo centro, Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Specialiojo ugdymo skyriaus ir Dienos užimtumo centro ugdytinių dalyvavo 55-iuose edukaciniuose užsiėmimuose ir pirmieji išmėgino inovatyvias technologijas bei patobulino skaitmenines kompetencijas: kūrė iliustracijas ir pasakų personažus iPad piešimo programa „Bamboos“ ir 3D grafikos programa „Sculpt +“, fotografavo savo piešinius naudodami programėlę „123Catch“, po to modeliavo virtualią pasakos aplinką „CoSpaces“ programa.

Projekto metu jaunuoliai taip pat išmoko naudotis iPad planšetėmis ir nešiojamaisiais kompiuteriais, specialiais mobiliaisiais telefonais, suderintais su VR akiniais, stebėjo 3D spausdintuvo darbą, piešė VšĮ „Robotikos mokyklos“ specialistų sukurtoje virtualioje erdvėje. „Man labiausiai patiko dirbti kompiuteriu – piešti, žaisti, pasakos aplinką kurti“, – pasakojo Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos mokinė Inga. Mokinė sakė norinti, kad tokių projektų būtų daugiau. O spindinčios tos pačios mokyklos ugdytinio Mindaugo akys leido numanyti, kokį didelį įspūdį jam padarė virtualiosios realybės akiniai.

Bibliotekininkų mokymuose. Dešinėje Joniškio r. sav. Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Rita Mačiukienė.

17

GEROJI PATIRTIS

dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ir jaunuoliais.

Projekto dalyvė Joniškio r. sav. Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Rita Mačiukienė tokiame projekte dalyvavo pirmą kartą. Darbuotoja iš pradžių labai nerimavo, kad nesugebės dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, kad nepavyks jų sudominti, kad pati kažko nesugebės, tačiau laikas parodė, jog nerimauta be reikalo. Vaikai ir pedagogai buvo patenkinti, bibliotekininkės taip pat.

Vaikus lydinčių mokytojų teigimu, jiems edukaciniai užsiėmimai bibliotekoje buvo ne tik pramoga, bet ir „socialinių įgūdžių lavinimo bei integravimosi į visuomenę galimybė“. „Mūsų, pedagogų, tikslas – įtraukti šiuos vaikus į aktyvų ugdymo procesą, pasiekti, kad jų veikla, ugdymas jiems būtų kaip žaidimas, kad jų emocinė raiška turėtų galimybių plėtotis ir kad jie išsiugdytų pasitikėjimą savo jėgomis“, – sakė dr. Margarita Jurevičienė, Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto Specialiosios pedagogikos katedros lektorė, Šiaulių Ringuvos specialiosios moky. klos specialioji pedagogė

„Projektas buvo įdomus, naudingas ir mums, bibliotekininkams, – juk gavome nemažai psichologijos žinių, išmokome dirbti įvairiomis programėlėmis“, – sakė R. Mačiukienė.

Kvalifikuoti darbuotojai teiks naują paslaugą

Mokymus bibliotekų darbuotojams rengė ir vedė projekto partneriai: Šiaulių universiteto (ŠU) Socialinės gerovės ir negalės studijų centro docentas dr. A. Ališauskas, ŠU lektorė ir Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos mokytoja dr. Margarita Jurevičienė, ŠU doc. dr. Renata

Projekto mokymuose kvalifikaciją kėlė 10 Šiaulių apskrities ir Joniškio viešųjų bibliotekų specialistų, kurie įgijo naujų technologinių įgūdžių ir psichologinių kompetencijų, reikalingų

Virtualios realybės kūrimo pamokos.

18

Projekto baigimo renginys.

Geležinienė. UAB „Asmenybės raidos centras“ lektorius Ąžuolas Jašinskas supažindino, kaip dirbti su virtualiosios realybės ir 3D grafikos programomis. Bibliotekininkams apmokyti projekto partnerė VšĮ „Robotikos mokykla“ parengė elektroninę metodinę priemonę ,,Virtualios realybės mokymų atmintinė“.

Projekto vadovo Tomo Skiauterio teigimu, organizatoriai pasirinko supažindinti vaikus su 3D grafika ir virtualiosios realybės kūrimo technologijomis, kadangi jos skatina vaikų ir jaunimo skaitmenines kompetencijas ir ugdo jų kūrybiškumą. Mokymams panaudota ankstesniuose projektuose įsigyta kompiuterinė technika, trūkstamą skolino projekto partnerė UAB „AVAD Baltic“. Nuo šiol biblioteka siūlo naują paslaugą. Asmenys, norintys susipažinti su inovatyviomis technologijomis, gali registruotis į užsiėmimus mūsų bibliotekoje arba užsisakyti laboratoriją į savo biblioteką – visa įranga mobili ir lengvai transportuojama.

Laima Juzulėnienė Ievos Slonksnytės nuotr.

Projekto mokymuose kvalifikaciją pakėlė 10 Šiaulių apskrities ir Joniškio viešųjų bibliotekų specialistų.

19

IŠ SAUGYKLOS LOBYNO

XX a. pirmos pusės lietuvių kalbos elementoriai, vadovėliai ir gramatikos Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. bibliotekoje, kaip ir visoje šalyje, buvo organizuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inicijuotos Lietuvių kalbos dienos. Ta proga visuomenei pristatyti bibliotekos fonduose saugomi senieji lietuvių kalbos vadovėliai, kuriuos galima laikyti mūsų kalbos ir kultūros istorijos dalimi.

20

Elementoriai Nuo pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – per beveik penkis šimtmečius išleista daug ir įvairių elementorių. Daugiausia jų pasirodė XX a. pradžioje. Nemažai šio laikotarpio elementorių saugoma bibliotekos fonduose: per dešimt 1905–1918m. ir per šešias dešimtis 1919 – 1940 m. leistų elementorių ir vadovėlių.

Seniausi bibliotekoje saugomi elementoriai išleisti 1906 m. Tai kunigo Juozupo Ambrazie jaus parengtas „Mažesnis elementorius“ (17 p.) ir „Elementorius su paveikslais“ (48 p.).

Knygelėse yra raidynas, mokymas skiemenuoti, rašto ženklų aiškinimas, skaičiai, daugybos lentelė, metų, mėnesių ir savaitės dienų pavadinimai, poteriai.

Kita dėmesio verta knygelė – Antano Kriščiukaičio-Aišbės „Naujasis elementorius. Vaikams

Daugiausia elementorių pasirodė XX a. pradžioje.

21

dovanėlė“ – yra laimėjusi „Varpo“ žurnalo 1891 m. skelbtą elementoriaus konkursą. Bibliotekoje saugomas 4-asis jos leidimas (1907). Leidinio 34 p. spausdinama „Daina“, kurios tekstas „Du gaideliu, du gaideliu / Baltus žirnius kūlė...“ iki šiol tebėra vaikų dainuojamas.

Išskirtinis yra tų laikų „Elementorius, arba Skaitymo ir rašymo mokslas“, kurį parašė Povilas Višinskis. Nauja jame buvo tai, kad vaikus raginama mokyti skaitymo ir rašymo taikant garsų analizės ir sintezės metodą, o ne skiemenuojant. Autorius išryškina ir kitus svarbius pradinio mokymo momentus: šiltus santykius, kantrybę, nuoseklumą mokant vaikus ne iškalti, bet suvokti ir įsiminti mokymo medžiagą.

Ksavero Vanagėlio elementoriaus „Dovanėlė: skaitymo ir rašymo mokslas“ (1909), kurį sudaro 3 dalys: ikielementorinė, elementorinė ir

IŠ SAUGYKLOS LOBYNO

poelementorinė, tekstai pamokantys ir meniški. Rašydamas „Dovanėlę“ autorius peržiūrėjo 30 įvairių tautų elementorių, kalbos klausimais konsultavosi su Jonu Jablonskiu. „Prakalboje“ autorius pataria J. Trinkūnas. „Rašto pavyzdžiai mokiniams“. Šiauliai, 1927 m. (Įdė- mokytojams latinis puslapis). vinti mokinių kalbą, miklinti ranką ir akį, brėžiant linijas, rašant raidžių elementus. Šiaulių gimnazijos mokytojo Jono Murkos 1927 m. parašytos mokymo priemonės išsiskyrė pažangia mokymo metodika. Autorius parašė elementorių „Vaikų darbymečiui“ ir vadovėlį „Mažasis lietuvių kalbos vadovėlis: pirmasis raštas, vaizdūs ir lavinami rašybos darbai“, kuriame pateikta dailyraščio rašymo metodika.

Ketvirtajame dešimtmetyje leisti elementoriai iliustruoti spalvotais piešiniais. Atvertus Antano Giedriaus „Vyturėlį: elementorius pradžios mokyklai“ (1936) matyti 6 siužetiniai Kazio Šimonio piešiniai, atitinkantys to laiko dvasią. Elementoriuje esantys piešiniai pritaikyti prie pradinio mokymo reikalavimų: jie lakoniški, iliustruojantys raides, puošti liaudies ornamentais.

Spalvingumu ir meniniu vientisumu pasižymi ir Sofijos Urbonavičiūtės iliustruotas B. Dobilėlio „Mūsų elementorius“ (1938). Knygoje laikomasi tam tikros struktūros, stiliaus. Dalis puslapių nuspalvinti mėlyna ir raudona spalvomis, atkartojamomis raidėse ir piešiniuose.

22

Gramatikos ir vadovėliai Bibliotekoje nemažai saugoma vieno žymiausių lietuvių kalbininkų Jono Jablonskio kalbotyros darbų, išleistų XX a. pirmoje pusėje.

Pirmoji lietuviška norminamoji lietuvių kalbos gramatika – 1901 m. Tilžėje išleista Petro Kriaušaičio (kalbininko Jono Jablonskio slapy.vardis) „Lietuviškos kalbos gramatika“ Joje galutinai įtvirtinta aukštaičių kauniškių tarmė kaip bendrinės kalbos pamatas.

Kaip rašo dr. Stasys Keinys, kultūros prasme ši knyga prilygsta pirmajai lietuvių kalbos gramatikai – Danieliaus Kleino „Grammatica Litvanica“ (Karaliaučius, 1653). Rygiškių Jono slapyvardžiu 1911 m. Seinuose išleista „Lietuvjų kalbos sintaksė“. Atsivertęs šios „Sintaksės“, apimančios 110 puslapių, Prakalbą skaitytojas perskaito, kad autorius labai kukliai savo leidinį vadina „skubos ir bado darbu“, ir kad „ne visos tos dalies dalelės vienodai apdirbtos, [...] ne visos vienodai suprantamai parašytos“. Tą darbą J. Jablonskis laikė pirmąja savo sumanyto „Sintaksės“ vadovėlio dalimi ir žadėjo netrukus išleisti antrąją – linksnių ir prielinksnių mokslą. Deja, ji pasirodė tik po 17os metų. 1928 m. išleistas 134 p. apimties veikalas „Linksniai ir prielinksniai“.

1922 m. Rygiškių Jono slapyvardžiu išleista „Lietuvių kalbos gramatika“ (280 p.). Tai gana didelės apimties darbas, skirtas vidurinėms mokslo įstaigoms. Autorius supranta, kad šį veikalą studijuoti galės tik jau mokęsi kalbos dalykų, tad prakalboje rašo: „Žmogus, kurs visai nėra ėjęs gramatikos, pradėti iš šio darbo kalbos mokslą, man rodosi, negalės.“ Po trejų metų J. Jablonskis šią gramatiką sutrumpino ir išleido kaip „Lietuvių kalbos vadovėlį“, skirtą pirmosioms vidurinių mokyklų klasėms.

Jono Jablonskio gramatikos.

Įdomu stebėti, kaip per dvidešimtmetį keitėsi mūsų gimtosios kalbos pavadinimas J. Jablonskio knygų pavadinimuose: 1901m. vartotas bū dvardis lietuviška kalba, 1911 m. – lietuvjų kalba, 1922 m. – lietuvių kalba.

Dauguma ano meto lietuvių kalbos vadovėlių autorių rėmėsi šiais ir kitais Jono Jablonskio veikalais. Lietuvos visuomenės veikėjas, kalbininkas Pranas Meškauskas „Lietuvių rašomosios kalbos vadovėlio“ (Klaipėda, 1926) prakalboje teigia visą medžiagą imąs iš J. Jablonskio raštų, recenzijų. Šis vadovėlis primena dabartinius „Kalbos patarimus“ ar 1939 m. išėjusį „Kalbos patarėją“. Kaip rašo autorius, „vadovėlis skiriamas kalbos mokslo praktikos reikalui, galės tikti visų mūsų mokyklų mokytojams, rašytojams ir aukštesniosioms gimnazijų klasėms bei mokytojų seminarijoms“.

Vadovėlyje aprašomi atskiri kalbos reiškiniai, pvz.: pro ir per; nė ir nei; būti ir tapti; taip pat aptariami atskiri gramatikos dalykai: dvejybinis naudininkas; pilnio, arba daugybės, kilmininkas ir

23

t. t. Po dvejų metų P.Meškauskas Kaune išleido šio vadovėlio antrą dalį. Dar po metų Šiauliuose išleidžiama trečia šio vadovėlio dalis.

Bibliotekoje saugomi garsaus pedagogo Juozo Damijonaičio lietuvių kalbos vadovėlio, pavadinto „Lietuvių kalbos gramatika“, trys leidimai: 3-iasis leidimas (1925), 5-asis leidimas (1933), 8-asis (1939), ir Čikagoje išleista „Trumpa lietuvių kalbos gramatika“. Pastarojo vadovėlio leidimo metai nėra nurodyti, tik parašyta, kad „perspausta iš trečiosios laidos“, vadinasi, išleistas po 1925 metų. J. Damijonaitis taip pat nurodo, kad terminus, daugelį pavyzdžių ėmęs iš Petro Kriaušaičio ir Rygiškių Jono „Lietuvių kalbos gramatikos“. Čia aptarti svarbiausi bibliotekoje saugomi XX a. pirmos pusės elementoriai ir lietuvių kalbos vadovėliai. Džiugu, kad tarp autorių ir leidėjų yra ir šiauliečių.

Nijolia Kasparavičienė Robertas Gedrimas

KRYŽIAŽODIS „GIMTŲJŲ ŽODŽIŲ APKABINTAS“

KLAUSIMAI Vertikaliai: 1. Mažiausias abėcėlės vienetas. 2. Svarbiausias asmens dokumentas. 3. Ir lietuvių rašytojas, ir gėrimas. 4. Gyvenvietė Kuršių nerijoje. 6. Veiksmažodžio kategorija – veikiamoji ir neveikiamoji ... 7. Susiūtas, o ne drabužis, su lapais, o ne medis. Kas? 10. Įstiklinta dėžė, spinta ar langas rodomiems daiktams sudėti. 11. Ir lietuvių kalbininkas, ir paukštis. 15. Veikalo dalis, išleista atskira knyga. 16. Viena pagrindinių Indijos kalbų.

20. Bioenergetinis laukas, supantis žmogaus kūną. 21. Nemirtingas žmogaus pradas.22. Kaune Laisvės..., o Šiauliuose Aušros... 23. Bulvės duobutė, iš kurios išauga daigas.

Horizontaliai: 5. Lietuvių švietėjas, pasirašinėjęs slapyvardžiais Šiaulietis, Šiauliškis, Ušnėniškis. 8. Kalbininkas, pradėjęs leisti akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“.9. Palikuonė, vaikaitė. 12. Balso pakėlimas kuriame nors žodžio skiemenyje. 13. Sėkmės, gerovės simbolis. 14. Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas, kurio šiemet paminėtos 100-osios gimimo metinės. 17. Lenkijos miestas, kuriame saugomas vienas iš dviejų išlikusių M. Mažvydo „Katekizmo“ egzempliorių. 18. Pagrindinė žodžio dalis. 19. Skandinavų sakmė. 23. Netvarka, nesutikimas, rietenos. 24. Daiktavardžiu išreikštas pažyminys, beje, reikalingas ir televizoriui.

Sudarė Robertas Gedrimas

24

Vaikams kuriantis Dainius Šukys skristų į Mėnulį

Vaikų rašytojas Dainius Šukys.

Siūlome skaitytojams artimiau susipažinti su knygų vaikams autoriumi ir dailininku Dainiumi Šukiu. Šis autorius – šiaulietis, ir jį tikrai ne kartą galėjote sutikti mūsų bibliotekoje. Užsukę į Vaikų literatūros skyrių ir pasidairę lentynose, rasite be galo šmaikščias, akį maloniai patraukiančias jo knygeles „Višta, kurią prarijo rūkas“, „Skaniausias vaikas“, „Ežys, kuris mylėjo slapta“ ir kitas. O visai greitai galėsite skaityti ir pačią naujausią – „Blynų slibiną“.

Visų pirma grįžkime į praeitį. Ar vaikystėje daug skaitydavote? Ar lankydavotės bibliotekoje? O gal turėjote bibliotekėlę savo namuose?

Vaikystėje skaičiau daug. Nekantriai laukdavau, kada mokyklos biblioteka gaus naujų knygų.

Džiaugdavausi kiekviena naujos istorijos pradžia.

Visada ieškodavau storesnės knygos. Dažnai būdavo gaila užversti paskutinius knygos puslapius.

25

Kada pirmą kartą supratote, kad norite būti menininku?

Pamenu, vaikystėje kažkas man davė akvarelinių dažų dėžutę. Ji man priminė šokoladą... Ant dėžutės buvo nupieštas lėktuvas. Aš godžiai juos uosčiau, ir tas dažų aromatas man patiko. Jau kiek vėliau, susirinkęs atvirukų, žurnalų fotografijas su peizažais, liedavau akvarelę.

VAIKŲ IR JAUNIMO ERDVĖ

Dainiaus Šukio knygos vaikams.

Papasakokite, kaip atsiranda Jūsų knygelės. Pirma kuriate tekstą, po to iliustruojate, ar atvirkščiai? Kaip gimsta veikėjai?

Daug piešiu, eskizuoju. Pirma gimsta personažai. Sugalvoju jų vardus. Pakalbinu juos.

Būna, kad ima ir atsako. Papasakoja trumpą epizodą, istoriją. Iškyla dialogai ar scenos, kurie pasufleruoja tolimesnį veiksmą ir išsivysto į pasakojimą. Tą pasakojimą kartais perpasakoju su vis daugiau spalvų ir detalių. Tada sukuriu dar naujų personažų, perkeldamas juos į tą aplinką.

Jeigu prašytume Jūsų įvardyti tris pačias įsimintiniausias knygas, kurias kada nors skaitėte, ką išskirtumėte?

Sunku pasakyti, kurios knygos man labiausiai patinka. Tai būtų ilgas sąrašas. Bet stiprų emocinį pėdsaką paliko trys senovinės knygos, turėtos vaikystėje: „Džiunglių knyga“, „Sindbado kelionės“ ir nuostabios brolių Grimų pasakos. Visos 26

iliustruotos grafiniais piešiniais. Mėgstamiausios buvo Astridos Lindgren, Tuvės Janson knygos...

Ir daug daug daug kitų...

Ar kiekvieną dieną žiūrite žinias? Sekate pasaulio naujienas? O gal kaip tik stengiatės nejungti televizoriaus? Galbūt turite mėgstamiausią laidą?

Oi, televizoriaus nežiūrime. Seniai atsisakėme.

Truputėlį pafantazuokime. Tarkime, NASA pasiūlo Jums bilietą pirmyn ir atgal į Mėnulį – ar ryžtumėtės keliauti?

Visos kelionės yra nuostabios! Keliauti, pakeis ti aplinką būtina. Jei man pasiūlytų skristi į Mėnulį, tikrai neatsisakyčiau.

Kaip manote, kokios yra trys svarbiausios ra šytojo savybės?

Nelaikau savęs rašytoju. Rašytojai rašo storas knygas. Man patinka PIEŠTI knygą. Kur yra ne tik

Susitikimo su rašytoju dalyviai.

tekstas, bet ir daug piešinių. Kurie ne tik papildo tekstą, bet gali turėti ir kitą, savo istoriją. Smulkmenos puošia gyvenimą.

Ką patartumėte skaitytojams, kurie paslapčia svajoja vieną dieną tapti rašytojais arba knygų iliustruotojais? Nuo ko reikėtų pradėti?

Manau, kiekvienas gali kurti, pasakoti, piešti, iliustruoti. Kiekviena istorija bus savita ir įdomi.

Mažoji skaitytoja laukia autografo.

Visas išgyventas emocijas, nuotaikas, prisiminimus nešiojame savyje. Reikia kaip lininkais, istorikais, siuvėjais, kepėjais..., bet visaiš mozaikos sudėlioti savo pasakojimą. Nereikia da galite būti ir rašytojais, ir dailininkais. Rašykite nusiminti, jei jums pasirodys, kad nepavyko. Pati- savo knygą! Sėkmės!

Kalbėjosi Urtė Vaserienė kėkite, savo skaitytoją visada surasite.

Užaugę būkite gydytojais, architektais, moks Ievos Slonksnytės nuotr.

27

KĄ SKAITOME?

Skaitytojų klubo susitikimas.

Priklausomybė nuo knygų, arba skaitymo įpročiai 2016 metais Norėdami sužinoti, kokias knygas Bibliotekų metais skaitė Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos Abonemento skyriaus lankytojai, atlikome nedidelį tyrimą. Rezultatai ir nudžiugino, ir nustebino. Pasak skyriaus vedėjos Ingos Liekmanienės, per metus skaitytojai perskaitė 170 tūkstančių knygų! Kai kurie skaitytojai tikri knygnešiai – buvo išsinešę po kelis šimtus knygų. Kartais leidinių skaitytojai laukė po keletą savaičių ir net mėnesių.

28

iauja incognito“, 18 – L. Keplerio „Persekiotojas“, 14 – N. Narmontaitės „Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai: ko nematė žiūrovai“, 13 – E. Ferrantės „Nuostabioji draugė“. Bendroje rezervacijos eilėje norimos knygos laukė net 852 skaitytojai!

Daugiausia jaunimo, bet skaitymo rekordas priklauso ne jiems 2016 metais bibliotekos Abonemento skyriuje (AB) iš viso skaitė 6 165 skaitytojai, arba 68,5 proc. visų bibliotekos skaitytojų. Pagal užimtumą juos galima suskirstyti taip: 2 493 tarnautojai, 864 bedarbiai, 772 senjorai, 511 darbininkų.

Gausiausia Abonemento skyriaus skaitytojų grupė (4 364) – moksleiviai ir studentai. Jie sudaro 70,8 proc. visų skyriaus skaitytojų.

Per metus AB skaitytojams išduota beveik 170 tūkst. knygų, t. y. 47 proc. visų bibliotekos išduotų dokumentų. Populiariausias knygas skaitytojai turėjo rezervuoti. Didžiulį norą skaityti rodo ilgos laukiančiųjų populiarių knygų eilės.

Net 36 skaitytojai laukė K. Sabaliauskaitės „Silva Rerum“, 28 – L.Gounelle’io „Dievas visada ke-

Skaitymo malonumas.

29

Tarp skaitytojų buvo tikrų skaitymo čempionų. „Tie žmonės lyg knygnešiai. Jie tikriausiai nešė knygas kaimynams, namiškiams, draugams“, – stebėjosi AB skyriaus vedėja I. Liekmanienė. Šeši skaitytojai iš bibliotekos 2016 metais paėmė net po 400 knygų!

Visi 6 skaitytojai įgiję aukštąjį išsilavinimą. Iš jų: 3 tarnautojai, 1 darbininkas, 1 studentė, 1 bedarbis (laikinai).

Skaitymo rekordininkais galima vadinti dar 270 skaitytojų, kurių kortelėje yra nuo 100 iki 200 kny gų, taip pat 700 skaitytojų, paėmusių nuo 50 iki 100

KĄ SKAITOME?

Abonemento skyriaus vedėja Inga Liekmanienė.

Skaitytojas Aleksandras Paliulis.

knygų. Kai kurių poreikis skaityti gerokai mažesnis.

Apie 1 200 žmonių per metus perskaitė 20–50 knygų. Yra ir tokių, kuriems reikalinga buvo tik 1 knyga – jų 500.

M. Syedo „Juodosios dėžės metodas“. Tarp skaitomiausių buvo J. Gray’aus „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“ – knyga apie vyrų ir moterų santykius. Taip pat paklausios buvo L.Gounelle’io „Diena, kai išmokau gyventi“, L. Tolstojaus „Dievo karalystė jumyse: uždraustoji knyga“, M.Albomo „Dievas skambina vienąkart“.

Paklausiausios knygos, keičiančios gyvenimą

Tai knygos, darančios įtaką fizinei ir dvasinei gyvenimo kokybei. Jos sukelia įvairių minčių, klausimų.

Sunku būtų išskirti vieną temą ar žanrą, kuriuo labiausiai domėjosi šiauliečiai. Tai daugiausia populiarioji psichologija, intelektualiniai, meilės ir istoriniai romanai, detektyvai, biografijos, taip pat leidiniai apie sveiką mitybą, gyvenimo būdą, kūno ir sielos grožį, receptų knygos.

Skaitytojai dažnai teiravosi A. Monaco „Laimingi šunsnukiai“, C. P. Estes „Bėgančios su vilkais“,

Daugumos skaitomiausių knygų autoriai yra užsieniečiai, tačiau nemažai yra ir lietuvių. Tai K. Sabaliauskaitė, R. Vanagaitė, R. Kmita, A. Juozaitis, A. Toliatas, N. Narmontaitė, V. Adamkus („Pokal biai nesilaikant protokolo“), I. Liutkevičienė ir kt.

30

skaito tik vertingas knygas, rekomenduojamas profesionalų.

Šiauliečiams patiko ir lietuvių mitybos bei grožio specialistų parašytos knygos: A. Jagelavičiūtės „Mažos nuodėmės taisyklė“, R. Ničajienės „Gero maisto dienoraštis“, E . Galgatavičiūtės „Valgau be sąžinės graužimo“.

Į intelektualų akiratį pateko E. Ferrantės knyga „Nuostabioji draugė“, profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Vytauto Bikulčiaus pažymėta pirmu numeriu 2016 metų mėgstamiausių knygų dešimtuke, G. D. Robertso „Šantaramas“, literatūriniu triumfu tapęs biografinis pasakojimas, H. Kocho „Vakarienė“, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos išrinkta vertingiausia 2015 m. verstine knyga, austrų rašytojos M. Haushofer „Siena“, 1962 m. parašyta, bet skaitytojų atrasta tik dabar, ir kt.

Išrankiems skaitytojams – vertingi pasaulio autorių kūriniai Paklausios 2016 metais neseniai išleistos arba bestseleriais tapusios knygos, sukėlusios „bangas“ skaitančioje bendruomenėje, įvertintos literatūrologų, Vertėjų sąjungos. Skyriaus vedėja sakė pastebėjusi, kad dalis Povilo Višinskio bibliotekos skaitytojų seka internete skelbiamus naujai gautų knygų sąrašus, domisi, kas skaitoma Skaitytojų klube, stebi televizijos apžvalgas, klauso radijo laidų. Sužinoję ką naujo, „jie iš karto atskuba su sąrašiukais“.

Intelektualių skaitytojų grupė, anot vedėjos,

Paklausi ir mokslinė literatūra Tyrimo duomenys, kaip teigė skyriaus bibliotekininkės, neleidžia daryti tikslių išvadų apie vartotojų skaitymo įpročius. Išduodama knyga gali būti programinė, todėl paklausi.

Skaitytojai domisi Skaitytojų klubo rekomendacijomis.

31

KĄ SKAITOME?

„Dėl tokių skaitytojų norisi stengtis. Jie mums leidžia mėgautis bibliotekininko darbu ir jaustis reikalingiems“, – sakė daugiau kaip trisdešimt metų bibliotekoje dirbanti I. Liekmanienė.

Pavyzdžiui, K. Kardelio „Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai“ (2005) yra studentų skaitomiausia (išduota 85 kartus) knyga daug metų. Šios ir kitų besimokančiam jaunimui reikalingų knygų, programinės literatūros, taip pat įvairių sričių mokslo darbų, monografijų bibliotekoje yra gana daug, todėl akademinis jaunimas reikiamų knygų eina ne vien į akademinę, bet ir į viešąją biblioteką. Į populiarių mokslinių knygų sąrašą patenka ir plačiajai visuomenei adresuotos dalykinės knygos.

Tarp skaitomiausių senjorų ir darbingo amžiaus suaugusiųjų pamėgtos istorinės, biografinės knygos: R. Vanagaitės „Mūsiškiai“ (išduota 73 kartus), N. Narmontaitės „Aktoriai, režisieriai ir studentai“ (73) ir S. Aleksijevič „Černobylio malda“ (71). Labai paklausios buvo ir medicinos (V. Sinelnikovo „Pamilk ligą savo“), religijos (A.Hirsi Ali „Bedievė“), sporto (B. Cantieni „Tigro jausmas“), kalbotyros (H. Urbano „Žodžių galia“), gamtos (J. Neffės „Einšteinas“) ir kitų sričių knygos.

Laima Juzulėnienė Ievos Slonksnytės nuotr.

2016 metų skaitomiausios knygos Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis. Šiauliai: Lucilijus, 2005.

Vanagaitė R. Mūsiškiai: [apie žydų žudynes Lietuvoje]. Vilnius: Alma littera, 2016.

Narmontaitė N. Aktoriai, režisieriai ir studentai: ko nematė žiūrovai. Vilnius: Alma littera, 2015.

Aleksijevič S. Černobylio malda: ateities kro nika. Vilnius: Alma littera, 2015.

Sinelnikovas V. Pamilk ligą savo: pasąmonės paslaptys. Kaunas: Mijalba, 2006.

Bibliotekininkas – vis dar autoritetas Pasak bibliotekininkių, skaitytojų pasirinkimui įtaką daro daugelis dalykų. Vieni, kaip minėjome, „tariasi“ su internetu, paiso pripažintų autorite tų nuomonės. Kiti labiau pasikliauja savo intuicija. Bet daugiausia yra tų, kurie atėję pirmiausia dairosi bibliotekininko, nes jo autoritetas impo nuoja. Skaitytojai paprastai domisi, ką skaito kiti, prašo pasidalyti Skaitytojų klubo rekomendacijo mis, kruopščiai peržiūri skaitytojų grąžintas kny gas. Dauguma jų atėjo knygos, kuri leistų patirti skaitymo malonumą, todėl neskuba, ieško, kol randa tą vienintelę.

32

Hirsi Ali A. Bedievė. Vilnius: Alma littera, 2013.

Cantieni B. Tigro jausmas: dubens dugno raumenų treniravimo pratimai. Kaunas: Jotema, [2005].

Urban H. Žodžių galia. Kaunas: Dajalita, 2005.

Neffe J. Einšteinas: biografija. Vilnius: Alma littera, 2010.

Arden P. Nesvarbu, kas esi, svarbu, kuo nori būti. Kaunas: Obuolys, [2015].

Akmenės viešosios bibliotekos internetinė literatūrinė svetainė Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir 13 jos filialų vykdė projektą „Internetinės literatūrinės svetainės sukūrimas viešojoje bibliotekoje“, kurio rezultatas – sukurtas tinklalapis www.akmeneskrastoliteratai.lt. Internetinėje literatūrinėje svetainėje nuo šiol Akmenės krašto kūrėjai turi galimybę pristatyti savo kūrybą, o visuomenė – susipažinti su talentingais savo krašto kūrėjais.

Kol kas tai vienintelė tokio pobūdžio interneto svetainė Lietuvoje. Joje kaupiamos literatų nuotraukos, biografijos faktai, skelbiama kraštiečių kūryba, dalijamasi informacija apie renginius. Pasitelkę informacines ir ryšių technologijas (IRT) kaip priemones, leidžiančias atsisakyti leidybos išlaidų, projekto organizatoriai viešina krašto literatų ir rašytojų veiklą ir taip skatina bendruomenę skaityti.

Akmenės kraštas nuo seno puoselėja litera tūrines tradicijas. Kasmet bibliotekoje rengiamas „Poezijos ruduo“, kurio metu geriausiam literatui įteikiama Stasės Niūniavaitės literatūrinė premija. Viešojoje bibliotekoje veikia literatų klubas „Žiemgalija“. Akmenės rajone apskritai gausu kuriančių žmonių. Tai Vytautas Almanis, Andrius Almanis, Apolinaras Juodpusis, Leonardas Pukinas, Julija Almanis, Juzefa Janušienė, Valerija Lėgaudienė ir kt. Jie mielai vyksta susitikti su rajono gyventojais, priside da prie literatūrinės veiklos organizavimo ir svetainės kūrimo. Aktyvūs partneriai yra Lietu vos rašytojų sąjungos narys, rašytojas, vertėjas Vidas Morkūnas, gyvenantis Vilniuje, poetė Da -

Iš dešinės: mokytoja R. Ringienė, direktorė Z. Sinkevičienė, rašytojas V. Morkūnas.

lia Milukaitė-Buragienė iš Kauno, poetė Vilhel mina Imbrienė iš Mažeikių ir kt. Prie informa cijos apie literatūrinę svetainę sklaidos priside da projekto partnerė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga (pirmininkas – poetas Vladas Buragas).

Skirtingai nuo daugelio bibliotekų organizuojamų skaitymo skatinimo veiklų, literatūrinė svetainė orientuota ne tik į vaikus ir jaunimą, bet ir į suaugusiųjų auditoriją. Svetainė pristatoma rajono bibliotekose. Akmenės krašto žmonės kviečiami dalyvauti bibliotekos organizuojamuose susitikimuose su kraštiečiais literatais, seminaruose, kituose renginiuose, skirtuose lietuvių kalbos ir literatūros sklaidai, siekiant kuo aktyviau įtraukti rajono bendruomenių narius į kultūros pažinimo procesą.

Literatūrinė svetainė pristatyta nominacijai „Lietuviškiausia biblioteka“ už įdomias skaitymo skatinimo ir gimtosios kalbos bei literatūros puoselėjimo iniciatyvas.

Zita Sinkevičienė Bibliotekos direktorė ir projekto vadovė Dalios Markulienės nuotr.

33

IŠ REGIONŲ BIBLIOTEKŲ

Knygų ir žmonių namai įgauna netikėtą spalvą ir formą Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2012 m. įsikėlė į renovuotą XIX a. Mykolo Oginskio dvaro laikrodinę-oranžeriją – svarbų kultūros paveldo objektą. M. Oginskio dvarą ir biblioteką supa kone 60 ha parkas, svarbus ir reikšmingas kultūrine, socialine ir gamtine prasme ne tik miestui. Tad įsikūrusi žaliausioje ir gražiausioje miesto zonoje biblioteka šalia knygos dabar gali pasiūlyti ir „žalią“ vizualią komunikaciją – skleisti žaliąją idėją ir kurti nekenksmingą aplinkai biblioteką. Tam ir skirtas projektas „Plungės išmanusis parkas“.

Po visais metų laikais įdomų parką galima vaikščioti vienam ar grupėmis, su bibliotekininkų ar savanorių palyda. Mobiliesiems įrenginiams pritaikyta programa supažindina dalyvius su Plungės parko augalais, gyvūnais bei kultūros objektais. Lankytojams parengti 3 įdomūs pažintiniai turai – Gyvūnų, Augalų, Kultūros objektų.

Orientuotis padeda svetainės programa, parko žemėlapis su 43 kultūros ir gamtos objektais, informacinės lentelės su QR kodais, reklaminiai stendai. Įveikę visus turus ir sėkmingai atlikę testą, dalyviai gauna specialų diplomą.

Prie projekto sėkmės gerokai prisidėjo rajono jaunimas bei suaugusieji: rinko medžiagą, filmavo, kūrė vaizdo įrašus, stebėjo paukščius ir augalus. „Plungės išmanųjį parką“ rajono mokyklos įtraukė į mokymo planus: įvairių dalykų mokytojai mielai veda parke atraktyvias pamokas.

Programą papildo sezoniniai gamtos pažinimo, ekologiniai užsiėmimai bibliotekoje ir parke.

Projekto partneriai: Žemaičių dailės muziejus, Žemaitijos nacionalinis parkas, Klaipėdos universiteto Botanikos sodas, Plungės ir Rietavo krašto fotoklubas „Žybt“, kultūros draugija „Saulutė“, klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“.

2016 m. „Plungės išmaniojo parko“ internetinio puslapio programą sukūrusi įmonė „Complete Baltics“ laimėjo CSS programos apdovanojimą už tinklalapio dizainą. Tarptautiniam dizaino konkursui pateiktas programos puslapis tapo Dienos puslapiu – peržiūrėtas 8 500 kartų.

Virtuali programa kas mėnesį vidutiniškai sulaukia apie 4 000 lankytojų, o iš viso svetainę jau aplankė apie 35 tūkst. lankytojų.

2016 m. Plungės viešosios bibliotekos projektas Valstybinio turizmo departamento įvertintas kaip „Sėkmingiausias 2016 metų turizmo produktas“. Kunigaikščio M. Oginskio dvarą su parku ir biblioteką kasmet aplanko per 9000 turistų. Plačiau www.plungesparkas.lt.

Virginija Liutikaitė Projekto vadovė

34

„Moki žodį – randi kelią“: užsienio kalbų mokymasis Telšių bibliotekoje 2015 m. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje sukurta nauja, inovatyvi paslauga.

Tai projekto „Moki žodį – randi kelią: mokymosi visą gyvenimą nauda praktiškai, užsienio kalbų mokymasis“, įgyvendinto kartu su Telšių švietimo centru, rajono gyventojams sukurta paslauga, leidžianti mokytis užsienio kalbų individualiai, nemokamai, kiekvienam tinkamu laiku, pagal kalbų poreikius. Paslaugos kūrėjų dėka 2016 m. bibliotekoje apsilankė per 800 lankytojų. Iš jų savarankiškai kalbų mokėsi 500, ekskursijose su nauja paslauga supažindinta per 300.

Paslaugai teikti biblioteka įsigijo užsienio kalbų mokymo programinę įrangą „EuroTalk Language Learning“, sukūrė 12 darbo vietų. Sukurtas kalbų mokymosi bibliotekoje veiklos modelis. Programą sudaro 6 lygiai. Grupėse mokėsi po 10–12 žmonių. Mokytis užsienio kalbų (anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, rusų, švedų) buvo kviečiami ir pradedantieji, ir pažengusieji. Projekte dalyvavo verslininkai, kultūros organizacijų darbuotojai, gyventojai, ieškantys darbo tarptautinėse rinkose, moksleiviai, fizinę negalią turintys gyventojai, jaunos mamos, senjorai ir kt.

Organizuoti 198 užsienio kalbų mokymai. Miesto gyventojams parengti 32 mokymai, juose dalyvavo 124 gyventojai. Kaimo gyventojams surengti 6 mokymai, kuriuose mokėsi 74 gyventojai. Į 6 bibliotekų filialus (Varnių, Luokės, Tryškių, Ryškėnų, Žarėnų ir Rainių) kalbų mokytis gyventojai buvo atvežami.

Projekto metu naudotis kalbų mokymosi kompiuterine programa ir įranga apmokyta 10 biblio35

Užsienio kalbos mokymų dalyviai.

tekos darbuotojų (įskaitant 6 kaimo filialo bibliotekininkus) ir 10 užsienio kalbų mokytojų. 17 mokytojų supažindinti su nauju „atkodavimo“ metodu, grindžiamu neurodidaktika. Surengta 11 pamokų bibliotekos partnerio – Telšių švietimo centro – patalpose, mokytas 81 gyventojas. Mokymus vedė trys lektoriai.

2016 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo atlikta projekto poveikio analizė. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad 70 proc. užsienio kalbų mokymuose dalyvavusių žmonių anksčiau nesinaudojo bibliotekos paslaugomis. Ši bibliotekos paslauga pritraukė naujų lankytojų, daugiausia aukštąjį išsilavinimą turinčių (63 proc.) ir dirbančių (65 proc.) gyventojų. Pagerėjo vartotojų kalbiniai įgūdžiai, 84 proc. gyventojų visiškai sutinka su teiginiu, kad mokymai jiems buvo aktualūs ir naudingi, patobulinti užsienio kalbų įgūdžiai itin pagerino jų gyvenimo ir darbo kokybę.

Projektas įgyvendintas vykdant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektą „Bibliotekos pažangai 2“. Projektą rėmė LR kul tūros ministerija, Telšių rajono savivaldybė, savivaldybės administracija ir Telšių „Europe Direct“ informacijos centras.

Vida Urnikienė Projekto vadovė

2016 m. vykdant Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos inicijuotą ir Lietuvos kultūros tarybos remiamą skaitymo skatinimo iniciatyvų projektą, sukurta kilnojamoji fotografijų paroda „Skaityk – būk asmenybė!“ Parodos meninės koncepcijos autorius dizaineris, fotografas Vilmantas Dambrauskas.

PARODOS VEIDAIS TAPO IR PRISIDĖJO PRIE SKAITYMO BEI KNYGOS REKLAMOS: Viktorija Čmilytė-Nielsen, šachmatininkė, didmeistrė, Juozas Budraitis, kino, televizijos ir teatro aktorius, diplomatas, Aidas Giniotis, aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, teatro pedagogas, Jolanta Kryževičienė, žurnalistė, TV laidos „Naktinis ekspresas“ autorė, Faustas Latėnas, kompozitorius, kultūros veikėjas, Martynas Levickis, akordeonininkas, Ieva Narkutė, dainų autorė ir atlikėja, Žydrūnas Savickas, sportininkas galiūnas, tituluojamas stipriausiu pasaulio žmogumi, Dalia Staponkutė, rašytoja, vertėja, roko grupės „Colours of Bubbles“ muzikantai.

2017 m. kovo–birželio mėnesiais, bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, paroda eksponuojama didžiųjų Lietuvos miestų geležinkelio stotyse: Šiaulių geležinkelio stoties salė, kovo 7–27 d.

Vilniaus geležinkelio stoties salė, kovo 27 – balandžio 18 d.

Kauno geležinkelio stoties salė, balandžio 18 – gegužės 8 d.

Klaipėdos geležinkelio stoties salė, birželio 12–30 d.

Žinomi Lietuvos žmonės skaito.

Skaityk ir tu, būk asmenybė!

Kryžiažodžio atsakymai Vertikaliai: 1. Raidė. 2. Pasas. 3. Gira. 4. Nida.

Horizontaliai: 5. Višinskis. 8. Būga. 9. Ainė.

6. Rūšis. 7. Knyga. 10. Vitrina. 11. Vanagas. 15. Tomas.

12. Kirtis. 13. Pasaga. 17. Torunė. 18. Šaknis.

16. Hindi. 20. Aura. 21. Siela. 22. Alėja. 23. Akis.

19. Saga. 23. Arda. 24. Priedėlis.

36

-

-

1