Page 1

.

If I fitft $ '

•.VA; V»

I •/«

m &nnSsfiW m

да/ 331 ' 'i

■ »flI

Z U B O V A I

r rl П

1Ш $

YjKpv

W Я да>, * щт ■'в

ей ? .

:.a

IR Š'AUF 1 Ц K R A 5 T A S


ŠIAULIŲ P.VIŠINSKIO KRAŠTOTYROS

VIEŠOJI BIBLIOTEKA SKYRIUS

Birutė

ZUBOVAI

IR

S l A U L I U

Biobibliografinia

Šiauliai, 1990

Knizikevičienė

K R A Š T A S

žodynas


TURINYS

/Pratarmė/ •••••...... X Zubovai /Apžvalga/ ................................ 3 Aleksandras Zubovas (1727-1793) * *••••••*•* 14 Nikolajus Zubovas (1763-1805) .......... 16 Dimitrijus Zubovas (1764-1836) ...... 18 Platonas Zubovas (1767-1822) 20 Valerijonas Zubovas (1771-1804) .............. 29 Nikolajus Zubovas (1801-1871) ............... 31 Nikolajus Zubovas (1832-1898) ............... 36 Aleksandra Olsufjevaitė-Zubovienė (1840-1913) .. 43 Aleksandros ir Nikolajaus Zubovų dukterys .... 46 Vladimiras Zubovas (1862-1933) •••••.......... 48 Sofija BilevlSiUtė-Zubovienė (1860-.1932) ....... 64 Alina Zubovaitė-Pledžinskienė (1891-1961) .»•»•• 68 Dimitrijus Zubovas (1872-1944) .....*•....... •, 70 Vladimiras Zubovas (1887-1959) ......... ....... 76 Vladimiras Zubovas (g*1909) *.•••»•••••••••••••• 83 Danutė Čiurlionytė-Zubovienė (g.1910) ••••»••••• 90 Konstantinas (Kastytis, Kastis) Zubovas (1940-1971) .................... 95 V.Zubovas /Zubovų genealogijos medis/ .••••••••• 9S


z

Artėja du šimtai metų, kai (1795 ) Zubovų giminė įleido šaknis Lietuvoje. Daugybe nenutrūkstan­ čių ryšių kelios šios giminės kartos yra susijusios ir su Šiaulių krašto žmonėmis, istorija,kultūra,švieti­ mu, ekonomika. Šiauliškiai visą laiką domėjosi Zubovais, bet paskutiniaisiais metais, kilus poreikiui giliau pažinti savo miesto ir apylinkių praeitį, domėjimasis jų veikla labai sustiprėjo. Ne vienas kreipėsi į Šiaulių P.Višinskio viešosios bibliotekos kraštotyros skyrių, kur surinkta kai kuri bibliografija ir medžiaga apie Zubovų giminę. Buvo pastebėta,kad daugeliui sunku susi­ gaudyti, kuriam Zubovui priskirtini nuopelnai vienoje ar kitoje srityje, nes buvo trys Nikolajai, trys Vladimi rai, du Dimitrijai... Skaitytojai,norėdami geriau įsidėmė­ ti kiekvieną iš Zubovų,pageidavo ne tik rašytinės medžia­ gos,bet ir fotografijų. Kilo mintis sudaryti biobibliografinį žodyną"Zubovai ir Šiaulių kraštas". kuriame būtų galima visa tai rasti Zubovų biografijas,literatūrą apie juos ir ikonografinę medžiagą. Kaunietis architektas Vladimiras Zubovas, norėda­ mas padėti šiauliškiams,jau anksčiau buvo padovanojęs bibliotekai savo sudarytą Zubovų giminės genealoginį me­ dį, Šio darbo biografinė dalis parengta naudojantis taip pat architekto V. Zubovo suteiktomis žiniomis bei enci klopedijose publikuotais jo straipsniais. Nuotraukas iš spaudos leidinių perfotografavo Saulius Barasa. Darbas skirtas ne spaudai,todėl jame yra pasikar tojimų ( nurodoma ta pati medžiaga keletai asmenų). Gali pasitaikyti straipsnių, kuriuose rašoma ne apie tą Zubo­ vą, kuriam jie priskirti , ypač tada,kai bendravardžiai Zubovai kurį laiką gyveno ir veikė vienu metu. Nepavyko rasti ir kai kurių Zubovų nuotraukų.


"Imperatorė Jekaterina II Lietuvai padarė vienintelį gerą darbą - atsiuntė į šį kraštą Zubovus" J,Kubilius


4

Zubovai, kilę iš vidutinių dvaiv minkų, XV-XVIIIa, Rusi­ jos valstybės veikėjai. Jau XVIIa. daugelis jų buvo skiriami stalininkais ir vaivadomis, aukštai iškilo prie Jekaterinos II. XVIIIa. antroje pusėje Nikolajaus Zubovo sūnus Aleksand­ ras (1727-1795) buvo paskirtas senato nariu, 1793m. vasario 7 d, jam ir keturiems jo sūnums Jekaterina II iš imperatoriaus Franco išrūpino grafų titulus. Trys jo sūnūs - Platonas, Valeri jonas, ir Nikolajus 1801m. kovo mėn, dalyvavo sąmoksle nužu­ dant carą Pavelą I. Nikolajus (1763-1805) , Aleksandro sūnus, buvo vedęs ku­ nigaikštytę Nataliją (1775-1844), Suvorovo dukterį. Jų pali­ kuonis Ivanas Zubovas dabar gyvena Štutgarte, groja smuiku Miuncingerio kameriniame orkestre. Su Lietuva susijęs Plato­ nas (1767-1822). Aleksandro sūnus, buvo paskutinis Jekateri­ nos II favoritas. 1790».-generolas, L93m. - grafas, 1796m. šviesiausiasis kunigaikštis, N.Rusijos generalgubernatorius, nuo 1791m, vadovavęs Rusijos vidaus ir užsienio politikai. Po III Lietuvos-Lenkijos padalijimo (1795) iš Jekaterinos II ga­ vo daug dvarų Lietuvoje - Kretingą, Plungę, Šiaulių ekonomiją ir kt* Už Kuršo prijungimą prie Rusijos imperijos, gavo Rundalės rūmus su dvarais, Latvijoje, Po 1812m. apsigyveno Joniškio dvare. Jo brolis Valerijonas (1771-1804), Aleksandro sūnus, taip pat buvo gavęs dvarų Lietuvoje. Jis buvo karvedys, pės­ tininkų generolas. Dalyvavo kare su Turkija, malšino sukili­ mą Lenkijoje, vadovavo žygiui prieš Persiją. Prie caro Alek­ sandro I buvo valstybės tarybos narys. Mirus Platonui Zubovui (1822), visus jo dvarus Lietuvoje paveldėjo vienintelis dar gyvas brolis Dimltrijus (1764-1836), Aleksandro sūnus* Vedė kunigaikštytę Praskoviją Viazemskają, Jiedu pradėjo Lietuvoje gyvenusių Zubovų šaką. Dimitrijaus sūnus Nikolajus (1801-1871) savo valdose Lie­ tuvoje daug statė. 1850m. Plungėje pastatydino mūrinę varpinę. Su žmona itale grafaite Aleksandra de Modena (1807-1839) turė­ jo du sūnus - Nikolajų ir Gabrielių (1835-1891),' dvi dukteris - Elžbietą Heiden (1833-1894) ir Aleksandrą Anenkovą (^18391877). Nikolajus (1832-1898). Nikolajaus sūnus, nuo 1870m, bu­ vo Šiaulių pavieto, nuo 1878m. Kauno gubernijos bajorų maršalka Valdė Šiaulių ekonomiją, skatino pramonę ir kultūrinę pažangą Šiauliuose. Gubernijoje pastatydino alaus bravorą, Aleksandri­ joje - koklių fabriką. Jo žmona Aleksandra, Vasilijaus duktė,


Olsufjevaitė (1838-1913) buvo pažangių pažiūrų, įsteigė ir globojo Šiaulių mergaičių gimnaziją, pensijoną, labdaros įs­ taigas# Parašė imperatoriui Aleksandrui III memorandumą (1895), argumentuotai patardama neversti katalikų mokinių eiti į cerk­ vę melstis už carą. Užaugino du sūnus - Vladimirą ir Dimitrijųj dvi dukteris - Mariją (1867-pol920), kuri ištekėjo už Sergejaus Tolstojaus, rašytojo Levo Tolstojaus sūnaus, ir Olgą (1870-1939), kuri ištekėjo už savo pusbrolio Dimitrijaus 01sufjevo (1871-1915), Vasilijaus sūnaus. Nikolajaus (g.1832) sūnus Vladimiras (1862-1933) - visuo­ menės veikėjas. Globojo pažangius politinius veikėjus, rėmė slaptos lietuviškos spaudos platinimą, nuo 1896ra# savo dva­ ruose išlaikė kelias pradines mokyklas, kuriose buvo dėstoma ir lietuvių kalba, gausiai šelpė mokslus einantį jaunimą. Patarimais ir finansine parama prisidėjo prie Šiaulių miesto pažangos. 1890-1911m. ūkininkavo Ginkūnų, vėliau Medemrodės dvaruose, pirmasis iš Danijos į Lietuvą įvežė žaliųjų veis­ lės galvijų. 19l6m. įsteigė ’’Grūdo" draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti, 1920m, padovanojo Šiaulių miestui parką ir rūmus. Jo pirmoji žmona Sofija Bilevičiūtė (1861-1932) globo­ jo Zubovų išlaikomas pradžios mokyklas, inspektavo mokytojų darbą. Skaitė paskaitas lenkų ir lietuvių kalbomis, populiari­ no Č.Darvino mokslą. Jų sūnus Vladimiras (g,1887m,) - agrono­ mas, duktė Aleksandra, Alina (1891-1961) ištekėjo už Jono Pledžinskio. Kitas Nikolajaus (g.1832) sūnus - Dimitri.ius (1872-1944) buvo agronpmas. Savo dvaruose diegė pažangius žemdirbystės būdus, Bubiuose įsteigė ir savo lėšomis išlaikė pradinę mo­ kyklą, trimetę gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklą, na­ šlaičių prieglaudą. Prie Dubysos įkūrė parką. Jo žmona buvo Tatjana Molas. Sūnus Nikolajus (19007-1916?) anksti mitė. Duk­ tė - Tatjana Ropp, kultūrinių ūkių savininkė# Vladimiro (g.1862) sūnus Vladimiras (1887-1959) - agrono­ mas ir visuomenės veikėjas. 1911-1941m, savo dvaruose eksperi­ mentais gerino Lietuvos juodmargių galvijų veislę. Dėstė Žemės ūkio ir Veterinarijos akademijose, dirbo Biologijos institute, 1955-1956m. buvo kolūkio pirmininkas. Parašė knygų ir paskel­ bė apie 50 darbų įvairiais žemės ūkio klausimais. Veikė įvai­ riose ūkinėse ir kooperatinėse organizacijose. Žmona - Ona Ooicub^u^ks-i^ i m s - ^975j. D o I c W j - 6na


6

Oertelienė (1911-1979)» Marija Dementjevienė (1917-1986); sūnus -Vladimiras (g.1909). Agronomo Vladimiro Zubovo (g.1887) sūnus Vladimiras (g.1909) -architektas, architektūros istorikas. Nuo 1935m. dirbo įvai­ riose projektavimo organizacijose, dėstė Kauno universitete ir Dailės instituto Kauno vakariniame skyriuje, buvo Statybos ir architektūros instituto mokslinis bendradarbis. Suprojektavo V. ir B.Sruogų namus, Raseinių gimnaziją, parengė kolūkių gy­ venviečių, Kauno Ąžuolyno ir Dainų slėnio išplahavimo projektus. Parašė straipsnių apie Lietuvos baroką, knygą "Tomas Žebraus­ kas ir jo mckLniai". Žmona - Danutė Čiurlionytė (g.1910), rašy­ toja, M.K.Čiurlionio duktė. Duktė - Dalia Palukaitienė (g.1938), skulptorė. Du sūnūs - Konstantinas, Kastytis (1940-1971) ir Vytautas (g.1948), abu architektai. Konstantinas Zubovas (1940-1971). architekto V,Zubovo sūnusarchitektas, alpinistas* Dirbo Kauno Žemės ūkio statybos projekavimo institute. Žymesni projektai: "Karalienės liūno" (Anykš­ čių raj.) ir Zarasų ežero salos kavinės; keli žvejų gyvenamieji ai Rusnėje; keleivių aptarnavimo kompleksas Kryžkalnyje (auobusų stotis, paštas, parduotuvė, kavinė, viešbutis); Alpinisų namelis pakeliui iš Ala-Aršos į ledyną. Nuo 1962m. buvo ienas aktyviausių lietuvių alpinistų, alpinizmo instruktorius, espublikos rinktinės kapitonas. Žuvo treniruotėje prieš žygį Komunizmo viršūnę, Tian-Šanio kalnuose. Žmona - Laima Sidaraiė, sūnus Rokas (g.1966) - pianistas. Architekto V.Zubovo sūnus Vytautas (g.1948) dirbo architeku Klaipėdoje, buvo Paminklų restauravimo projektavimo instituo Klaipėdos skyriaus viršininkas. Nuo 1990m, dirba Vilniuje, mona - Nijolė Šmigelskaitė, sūnus Kastytis (g.1899) - vaikas.

4

Zubovas V. Zubovai, valst., visuom.veikėjų giminė// Tarybų ietuvos enciklopedija.T,4.-V.,1988.-P.625. Zubovai // Lietuvių enciklopedija.T.35,-/Boston, JAV/, 966.-P,124-125. Bilevičjus P. Šiauliai.-V.»Mintis, 1972,-144p.:iliustr. Zubovai ,p.13,14jl5-l6, 18, 19?122,132,135 .


7

Biržiška M, Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: Iš 1882I901m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų,-K,,1938•-379p.:iliustr Zubovai, p,21,26,45»54,67,18G,188,263» Bulzgis S, Šiauliai: Mažasis vadovas,-V., 1985,-ll2p»: iliustr, Zubovai, p,8,37,66,70-72,85« Bulzgis 5. Šiaulių rajonas,-V,sMintis, 1988,-6Op,:iliustr Nuotr, A.Ostašenkovo ir J.Danausko, Apie Zubovų ryšius su Šiauliais ir Šiaulių apylinkėmis, p . 10,15,16,17,24-25,50, Janulaitis A, Valstiečiai ir 1831m, revoliucija Lietuvoje Iš Šiaulių ekonomijos archyvo,-V,,1910,- 29p.-(Atmušta iš "Lie tuvių Tautos"), Ir apie Zubovus bei jų valdas, Nainienė-Petrauskaitė J, Mano gyvenimas: Atsiminimai. D.1-2,- Šiauliai,1967 - 1968,- 62p.- Mašinr. Minimi Zubovai,1894 - 1918 28,34,38,40,44,54,

metais,p. 2,10,13,14, 16, 22,

Petkevičiūtė D, Laurynas Ivinskis: Monografija,- V,: Mokslas,1988,- 245p«: /12/ iliustr, lap. Zubovai,p.

29,33,83,89,91-92,101,108.

Puzinas J. Šiaulių miestas: Istoriniai bruožai,- Šiau­ liai: Kraštotyros d-ja,1930,- 80 p.: iliustr. Apie Zubovų įsikūrimą Šiaulių žemėje,jų ūkinę ir kul tūrinę veiklą,p, 21-22,23,33,35-36,40,41,42. Šliūpas J. Jaunatvė - gyvenimo pavasaris,- Šiauliai: Titnago sp,, 1927,- 112p,: iliustr. Zubovai,p. 38,41,43,48,51,52. Tyla A. 1905 Mintis,1968,- 27Op.

metų revoliucija Lietuvos

kaime,- V,:

Apie Zubovų valdomas žemes ir jų valstiečius,n* 15,26, 44,200,244,245* Umbrasas K. Žemaitė: Biografi.ia ir kūrybos ištakos,V.s Vaga,1975.- 319p. 16 iliustr. lap.


R

Zubovų valdos, Jų Įgaliotinio p.13-14,25,39.

bei komisorių žiaurumai,

Antrieji K.Preikšo pedagoginio instituto rūmai// Kraš­ totyros darbas "V, Kapsuko gatvė Šiauliuose.- Šiauliai: Viešoji h-ka,19<>5.- P.9^-97: iliustr. - Mašinr. Ir apie

grafų Zubovų veiklą

Šiauliuose,

Auksčionvtė Z. arižo.,, mokyklos vardas // Leninietis,1989.- Rūgs.5J iliustr. - A,Puodžiūno nuotr, Ginkūnų mokyklai Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardo grąžinimo iškilmės. Minimi grafu giminės, dalyvavę šioje šventėje: anūkas Vladimiras Zubovas, proanūkė Marija Žutau­ tienė, proanūkes Mečislovas ^erfelis, žymi smuikininkė Kor­ nelija Pledžinskienė - Kalinauskaitė,jos sūnus Tauria Fledžlnskas. Aukščlpnytė Z. Mokyklai grąžintas jos įkūrėjų vardas// Šiaulių naujienos,- 1989,- Rūgs.13i iliustr. Apie iškilmes Ginkūnų mokykloje, jose dalyvavusius Zubovų giminės atstovus, Bičiūnas V. K0vos ir smūgiai // Bičiūnas V.Kun, Jonas Katelė ir jo laikai.- K., 1934,- P.46-57: iliustr. Trumpai apie grafų Zubovų įsikūrimą mūs% krašte, jų suartėjimą su lenkiškąja bajorija,p, 47. Minimi fon Bran­ kai, kunigaikščiai Vasilčikovai, Naryakinai, Olsufjevai. Buržuazinio nacionalizmo ištakos Lietuvoje // Lietuvos Komufcistų partijos kova su nacionalizmu,- V., 1°87,- P. 2036. Paminėta,kad caro valdžios pareigūnai uoliai gynė Zu­ bovų ir kitų buvusių feodalinių magnatų žemėvaldą,slopino dvarų valstiečių judėjimą,p. 25-26. Galaunė p. Ar verta palikti kokį nors pėdsaką?” Lietuva” la24,geg.12-13 // Galaunė P. Dailės ir kultūros baruose,V. ,1Q70.- P.°02 - 208. Ir tus.

apie

grafų Zubovų dvaro

Šįauiiuoae

kultūros

tur­


9

Janulaitis A. Kunigai ir bajorai // Janulaitis A. Praeitis ir jos tyrimo rūpesčiai*- V.,1Q89*- P. 250-255* Pusi.253 rašoma: " Šiaulių ir Telšių apskrity /bažnyčių / Įkūrėjais tapo pravoslavai grafai Zubovai /.*./ Grafas Zubovas turė.io žemaičiuose P kataliku bažny­ čias M. Janulaitis A. Valstiečiai ir 1831 m. revoliufcija: Iš Šiaulių ekonomijos archyvo // Lietuvių Tauta.- 1910#Kn.l#—h.4.— P.^6a — 496. 'i’aip pat apie

Zubovus

ir jų valdas#

Jasiukaitia K. Atsiminimai: Šiauliuose ĮJ Jasiukaitis K) Rinktinė#- V., 1P84.- P.276 -296. Zubovai,p. 277» 284*295. Joksas V. Zubovai: Istoriniai tiesa.- 1989#«* Gruod. 6* Zubovų nuopelnai

Šiauliams

portretai // Komjaunimo ir Šiaulių kraštui#

Juozonis L. Zubovo dvaras Naisiuose // Juozonis įžymių žmonių gimtinės.T.l# - V., 1988.- F.13? brėž. Sodybos

planas

L#

ir pastatų piešiniai.

Kapsukas V. Raštai.T.1-12.- V.j Valst# grož. llt. 1-kla,1960-1978, Zubovai- T,2,p.425»508{ T.3#p*25# 182. 1839 m. Žemdirbystės sistema ir kitų žemės ūkio šakų padėtis Telšių apskrityje ĮĮ Lietuvos TSR isto­ rijos šaltiniai. T.l: Feodalinis laikotarpis.- V., 1955.P.431 -433. Užsimenama,kad vienas geriausių yra grafo Aleksandro Zubovo sodas Plungės dvare,p. 433. Korsakienė H. Kalbos šeštadienių šeimininkė // Kor­ sakienė H* Susitikimai.- V., 1977.- P. 184-214, Minima visa išseno garsėjusi

šiauliškių dvarininkų Zubovų giminė, jau savo pažangumu ir demokratiškumu#


10

Lietuviu ir rusų tautų santykiai istorinio vysty­ mosi eigoje // Žiugžda J. Rinktiniai raštai. T.I.V., 1986.- P.317-320. Paminėt«,kad rusų tautybės dvarininkai Naryškinai įsigijo Gruzdžių ir Naujosios Žagarės dvarus, anksčiau priklausiusius Zubovams,p. 318. Milevičiūtė V. Šiaulių ekonomija va.- 1983.- Spal. 4.: iliustr.

// Raudonoji

vėlia­

Užsimenama apie Maurikio Griškevičiaus veikalą "Šiaulių ekonomijos,pirmiau karaliaus stalo dvarų, istorinis anrašyraas nuo jos pradžios lig pusės XIX šimtmečio, su aprašymu Antano Tyzenhauzo darbų, su jo paveikslu", para­ šytą 1850m. Šiauliuose.M.Griškevičius ( 1801- 1864 ) dir­ bo Šiauliuose Zubovų dvaru iždininku.Savo veikale jis iš­ samiai aprašė Zubovų ryšius su Šiauliai*, nuo 1795 iki 1850 metų. Mulevičius L. Laisvųjų žmonių kova dėl žemės Lietuvoje 1864 -1882 metais // LTSR M4 darbai. Serija A.1962.- T.2.- P.59-83. Apie padienių darbininkų ir kumečių užmokestį XIX a. 8-9 dešimtmetyje Zubovo Šiaulių ekonomijos Gubernijos, Gitarų.Aleksandrijos ir Bubių palivarkuose,p. 89,90,91, 96,97-98. Mulevičius L. Pieninė gyvulininkystė Lietuvos dvaruo­ se XIX a. pabaigoje ( 1.Paplitimas ) // LTSR M* darbai. Serija a . -1981.- T.3.- P. 133-145. Ir apie galvijų ūkius V *’ Zubovo se .netoli Šiaulių,p. 136 -137. Mąudužas J.

ir N. Zubovo

Laiko uždangą pakėlus

liava.- 1972,- Kovo 7. Pedagoginio instituto antrieji fų Zubovų vasaros rezidencija.

dvaruo­

// Raudonoji vė­

rūmai-

buvusi gra­

509. / Komariškiai ir Zuboviškiai / // Slančauskas M. Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai.- V.1973.- P.29529«,373.


11

Atsiminimuose pateikiama ir Zubovo dvarų ekonominė bei psichologinė charakteristika*

žmonių

508» Ką šnek žmonys apie šiuos ponus: Komara, Nariškiną ir Šiaulių grapą Zubovą// Slancauskas M,Šiaurės Lie­ tuvos sakmės ir anekdotai.-V.,1975.-P.299-300.373 . Raudondvari s (•*•)// Auszra.-1884»-Nr.l2*-P,408-409.ParašasjV* Minima vietovė Raudonius (lenk.ir gud. Ravdan) prie Nemuno, arti Veliuonos* Rašoma: "Raudonius prigulėjo kita sykį grovui Zubovui, padovanotas cėsorėnės Katrinos, pas­ kui prigulėjo jo dukterei p.Kaisarėnei, o jei priesz porą metu mirus prigul jo3 dukters dukterei, ponei de Castro". Rozga l>. Zubovai ir Lietuva: Pasakojimas apie Rusi­ jos didikų giminę, suaugusią su mūsų tauta ir daug jai nu­ sipelniusią // Vienybė (Akmenė)*-1989.-Gruod,2,5,7,9,12,14♦ 16:iliustr. Slancauskas M. Iš bežemio užrašų//Skardas,-1907*-Vas. 8(21); Nr.6,-P,85-86, Apie Šiaulių pavieto dvarų kilmę, kartu ir apie Zubo­ vų dvarus. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė (1886 III 13-1958 XII 1) //Tarybų Lietuvos rašytojai.A-L.-V,,1977*-P,196-214: portr,; Tarybų Lietuvos rašytojai,-V.,1957.-P.93-112:portr. Savo biografijoje rašytoja pamini, kad jos tėvas Leo­ nas Kymantas, tarnaudamas pas Zubovus, buvo susidaręs nuo­ monę, kad bajorystė yra garbingumo simbolis, Šiaulių 1931metų kronika// Šiaulių metraštis*- 1932,Nr*3.-P,89-92: iliustr* Vasario 12d. Miesto Taryba paskyrė miesto bibliotekos rūmams statyti sklypą Zubovų parke. Tyla A. Lietuvos Žemės ūkio darbininkų padėtis XIX a* pabaigoje - XXa. pradžioje // LTSR MA darbai. Serija A.1962.-Nr.2.-P.85-102. Apie darbininkų padėtį Šiaulių ekonomijos Zubovų dva­ ruose, p.89,90,91,96,97,98.


12

11 lentelė: Sąrašas dvarininkų, kuriems 1931 metais buvo atlyginta už nusavintą žemę ir mišką, leidžiant iškirsti medžiz-us// Vyriausybė kapitalo tarnyboje.-V.,1984.~P.124. Statistikos duomenys apie atlyginimą šiauliškiams Zu­ bovams: Zubovui Vladimirui, Vladimiro;x Zubovui Vladimirui, Nikolajaus ir A,Zubovienės įpėdiniams. Vitkus J. Baudžiavos laikai Plungės valsčiuje (( Bau­ džiava: Atsiminimai, padavimai, legendos, 1./Surinko ir sured. P.Ruseckas.-K.,1936*-P*83-95siliustr. Apie Zubovus, p.83,84,87,91,92,94. Vladimirovas L. Šiaulių Zubovų bibliotekos klausimu// W U Mokslinės bibliotekos metraštis: 1958-1959.-V., 1961,P.203-205.-Priedas rusų kalba: Vilniaus genralgubernatoriaus archyvo byla "Apie Šiaulių gimnazijos mokinių bute surastas knygas su antspaudu lenkų kalba "Zubovo biblio­ teka", p.205-216. Zdzikauskis V* Šiaulių m, ir apygardos kronologija // Šiau­ lių metraštis: 1918-1938.-Šiauliai, 1938.-Nr.5.-P.156-160. Pateikiamos datos, susijusios ir su Zubovų veikla Šiauliuose. Žemės ūkis// Lietuvos TSR istorija* T.l: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų,- V,,1985.-P.245-246. Užsimenama, kad atsirado naujų stambių dvarininkų (Zu­ bovai, Naryškinai, Vasilčikovai), susijusių su caro rū­ mais, valdančiąja imperijos grupuote. Канцедикас Д .Обновление рода: Судьбы людские// Со­ ветский Союз.-1967.-№8.-С.32-33:ил. Зубовы. Экономическое положение Литвы и Белоруссии// Biržiška

М. Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos, Kn.2.-K., 1938.-P.413-440. Vilniaus Žemės Banko tarnautojo Mykolo Biržiškos 19131914m. parengtame pranešime to banko valdybos pirmininkui, paminėta, kad Zubovų Šiauliuose įmonės darė 300000 rublių apyvartą, p.422. * * зк


13

Bagdonavičius G. Senieji Šiauliai: Piešinys // Raudono­ ji vėliava.-1986.-Liepos 25* Zubovų rūmai} Petro ir Povilo bažnyčia. Bagdonavičius G. Didždvario vartai Aušros alėjoje. 1926m. : Piešinys // Raudonoji vėliava.-1986.-Ru<gfs.l2A Zubovų dvaro įvažiavimo vartai, nugriauti 1934 m. Buvusi Zubovų parko alėja Šiauliuose žiemos metu: Nuot­ rauka // Biržiška m. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose,K..1938.-P.175. Trys Vladimirai Zubovai, Šiaulių gimnazijos auklėtiniai, prie savo mokyklos - jos 75 metų sukakties proga (1851-1926): Nuotrauka// Statyba ir architektūra,-1989,-Nr.12.-P.26. Zubovu rūmai Šiauliuose: Nuotrauka// M.Biržiška-Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.-K,,1938.-P.188,

Zubovų

rūmai

Šiauliuose


ALižKSAN DR AS ZUBOVAS , NIKOLAJAUS aünu s C17270 VIII.6-1795.11.20)


15

ALEKSANDRAS ZUBOVAS (1727-1795) buvo vienintelis ekonomijos kolegijos nario Nikolajaus Zubovo (1699-1786) ir jo pirmos žmonos Tatjanos Aleksėjevnos Triegubos sūnus. Iki XVIIIa* antrosios pusės jis nevaidino svarbesnio vaidmens Rusijos Imperijoje, buvo vicegubennatorius Pro­ vincijoje ir N.I.Saltykovo dvarų valdytojas. Žmona — Jelizaveta Vasiljevna Voronova (1742—1813). Turėjo keturis sūnus - Nikolajų, Dimitrijų, Platoną ir Valerijoną bei dukterį - Olgą žerebcovą (1765-1849). Imperatorės Jekaterinos II valdymo metais, iškilus sūnums Platonui ir Valerijonui, jis tapo senatoriumi, buvo paskirtas senato generalprokuroru, 1793 metais jam ir jo sūnums imperatorė suteikė grafų titulus. 1801 m, kovo mėn. 11/23 d. trys jo sūnūs - Nikolajus, Platonas ir Valerijonas, kartu su grafu L.Benningsenu, dalyvavo rūmų perversme, nužudant carą Pavelą I,

L I T E R A T Ū R A Rozga L . Prie ištakų: Zubovai ir Lietuva// Vienybė (Akmenė).—198 9.—Gruod.2• Zubovas V, Zubovai// Tarybų Lietuvos enciklopedija* T*4.—V * ,1988,-P.625. Zubovai // Lietuvių enciklopedija*®.35.- /Boston,JAV/, 1966.-P*124-125. 3.y6oBb

(A jieK ca H ,n p b HuKOjiaeBUUb

( I7 2 7 - I7 9 5 )/ / 8 h u m k jio -

nepHųecKMM c jio B & p b . T .2 4 (X I I i:i) . -C .IIe T e p d y p r d , 1 8 9 4 .- C . 704.


NIKOLAJUS ZUBOVAS. ALEKSANDRO sūnug

(1763-1805)


17

NIKOLAJUS ZUBOVAS (1763-1805) iškilo prie impera­ torės Jekaterinos II, kartu su savo broliais* 1793 metais gavo grafo titulą* 1801 m* kovo mėn. dalyvavo rūmų są­ moksle, nužudant carą Pavelą I* Buvo v a d ę s kunigaikštytę Nataliją (1775-1844), Suvorovo dukterį* Jų palikuonis Iva­ nas Zubovas - smuikininkas* Dabar gyvena Štutgarte, groja Miuncingerio kameriniame orkestre, su gastrolėmis lankėsi ir Lietuvoje.

L I T E R A T Ū R A l.Nikola.j Aleksandrovio (1763-1805) // Lietuvių enciklopedija.T.35*—/Boston, JAV/, 1966*-P*125. Rozaa L. Prie ištakų; Zubovai ir Lietuva// Vienybė (Akmenė).-1989*-Oruod.2*


DIMITRIJUS ZUBOVAS. ALEKSANDRO sūnus (1764-1836)


DIMITRIJUS ZUBOVAS (1764-1836) taip pat iškilo prie imperatorės Jekaterinos II, kartu su savo broliais. 1789m. buvo pakeltas rūmų. gvardijos rotmistru, vėliau pasiekė rūmų raitelių gvardijos generolo majoro laipsnį, 1793^. gavo grafo titulą. Vedė kunigaikštytę Praskoviją Viazems— kają. Jos tėvas buvo generalprokuroras, garsėjęs nepaper­ kamu. 1801 metais susilaukė sūnaus Nikolajaus. flimitrijus Zubovas pergyveno vmsus savo brolius, pa­ veldėjo didžiulius Platono Zubovo dvarus Lietuvoje, tarp jų ir buvusią Šiaulių ekonomiją. Jis pradėjo Lietuvoje gyvenusių Zubovų šaką, kurios palikuonys ir dabar joje tebegyvena.

L I T E R A T Ū R A Antroj i pergamentų kolekcija// Rankraščių rinkiniai.V. ,1963.-P.26. Nurodoma, kad LTSR MA Centrinės bibliotekos rankraš­ čių skyriuje saugomos Zubovų privilegijos, 1793-1797 m. įsigytų grafų ir kunigaikščių titulų diplomais Livonijos bajorų l795m. Dimitrui ir Platonui Zubovams išduoti feoda­ linių teisių patvirtinimo diplomai. 2.Dimitrij Aleksandrovič (1764-1836) // Lietuvių enciklopedija. T.35.-/Boston, JAV/, 1966.-P.125. Petkevičiūtė D. Namų mokytojas// Petkevičiūtė D* Laurynas Ivinskis.-V., 1988.-P.27-37. Minimas D.Zubovo ir jo dukters Kaisarovienės Lapgi— rių dvaras, kuriame patikėtiniu dirbo bajoras J.Paulavi­ čius. Rozga L. Prie ištakų: Zubovai ir Lietuva// Vienybė (Akmenė).-1989.-Gruod.2. Zubovas V. Zubovai// Tarybų Lietuvos enciklopedij a.T.4« - V.,1988.-P.625.


20

Lr -

[s* PLATONAS

ZUBOVAS,ALEKSANDRO

sūnus

(1767.XI.26 - 1822.IV.19 )


PLATONAS ZUBOVAS ( 1767 - 1822 ) nuo 1789 metų buvo paskutinis imperatorės Jekaterinos XI favoritas ir greitai kilo valstybės tarnyboje, 1790 m. iš raitelių gvar­ dijos poručiko buvo pakeltas generoluanšefu, 1793 m. ga­ vo grafo titulą. Užėmė nemažai svarbių vietų: buvo Jekaterinoslavo, Voznesensko ir Tauridos generalgubernatorius karo kolegijos narys»Juodosios jūros laivyno viršininkas ir k t . Turėjo didelės įtakos Jekaterinai II, Nors administ raciniais gabumais nepasižymėjo, 1791 - 1796 m. faktiškai vadovavo Rusijos Imperijos vidaus ir uždienio politikai. Norėdamas praplėsti valstybės ribas,1795 m. pradėjo karą prieš Persiją. Tais pačiais metais dalyvavo derybose su Prūsija ir Austrija dėl trečiojo Lietuvos - Lenkijos pa­ dalijimo ir 1796 m. gavo Vokietijos Imperijos Šviesiausio ho kunigaikščio titulą. Po III Lietuvos - Lenkijos padalijimo ( 1795 p a r ­ itu su savo broliu Valerijonu iš Jekaterinos II gavo daug [įvarų Lietuvoje - Kretingą, Plungę ir k t . Be kitų valdų, [jam atiteko ir didžiulė Šiaulių ekonomija su 13.669 vals kiečiais. Už Kuršo prijungimą prie Rusijos Imperijos, k.Zubovui buvo padovanoti dvarai Vakarų Latvijoje, Rundalės dvaras su Žiemos rūmų autoriaus italo Rastrelio su­ iro j ektuota prabangia pilimi. Jekaterinai II 1796 m. mirus, caru tapo jos sūnus Pavelas I. Jis vedė savo motinai priešingą politiką ir Platonas Zubovas pateko nemalonėn. Caro įsakymu jis 1797 h. buvo atleistas iš tarnybos ir ištremtas į užsienį, o jo dvarai konfiskuoti. Vykdamas ištrėmiman P.Zubovas ap­ lankė savo valdas Lietuvoj e ,taip pat ir Šiaulių dvarą, po lo išvažiavo į Vokietiją. I 1800 m. jam buvo leista grįžti, atgavo konfiskuotą lurtą. Pradžioje gyveno viename savo dvarų Lietuvoje, lietos gubernatoriaus griežtoje priežiūroje. Tų pačių petų pabaigoje jis persikėlė į Peterburgą ir buvo paskir­ tas I—oj o kadetų korpuso direktoriumi. 1801 m. kovo mėn. kartu su broliais Valerijonu ir


22

Nikolajumi dalyvavo rūmų sąmoksle - caro Pavelo I nužudy­ me. Naujasis caras Aleksandras I paskyrė P.Zubovą valsty­ bės tarybos nariu,bet prie valstybės reikalų neprileido. Po Napoleono žygio į Rusiją, Platonas Zubovas apsi­ gyveno Lietuvoje - savo Joniškio dvare, ėmė ūkininkau­ ti. Apie 1820 m. vedė vilnietę Teklę Vai entinavičiūtę ( Valentinovič). Jų duktė Aleksandra ( 1822 - 1824 ) gimė jau po tėvo mirties ir po poros metų mirė.Teklė Zubovienė ištekėjo už grafo Šuvalovo ir paveldėjo Rundalę su dva­ rais Kurše. Kadangi PlatonasZubovas įpėdinių nepaliko,j o didžiulius Šiaulių,Joniškio ir kitus dvarus Lietuvoje pa­ veldėjo brolis Dimitrijus.

L I T E R A T Ū R A Biržiška M. Iš mūsų kultūros ir literatūros istori­ jos.Kn.l.- K.: Spindulio ap., 1931.- 418 + 86 p. Sunki baudžiauninkų padėtis P. Zubovo dvaruose,p .178, 414; P.Zubovo įnašas, išplatinant vyskupo J. Giedraičio 1816 m. išverstą bibliją,p. 193 -194. Elžikonis. Mūsų bajorai ir lietuvybė.- V.: M.Kuktos sp., 1907.- 19p. Platono Zubovo Šiaulių valdos,p.15. Isokas G. Lietuvos giriose.- V.: Mintis,1976.- 89p.: iliustr. Minima,kad P.Zubovas iš Jekaterinos II gavo 17,5 tūkst. ha Jurbarko girią. Janulaitis A. L ietuvos bajorai ir jų seimeliai XIX atnž.( 1795 - 1863 ). - K.: VD un-to Teisės fak., 1936.629 p. Apie Platoną Zubovą,p. 56,63,65,66,69,122,125,263. Jučas A. Baudžiavos irimas Lietuvoje.- V.: Mintis, 1972.- 319 p. Platono Zubovo valdymo Šiaulių ekonomijoje laikotar­ pis, p.21,84,115,260. Kryževičius V .Lietuvos

privilegijuoti

miestai(XVII a.


23 antroji

pusė - XVIII a.)-V.;Mokslas,1981.- 143p.: iliustr.

Jekaterinos II favoritas,vienas iš jungtinės valstybės III padalijimo iniciatorių - P.Zubovas,jo valdos Šiaulių ekonomij oj e ,p .52,75,135. Puzinas J. Šiaulių miestas; Istoriniai bruožai.-Šiau­ liai, 1930.- 80 p. iliustr. Apie

Šiaulių

padovanojimą P.Zubovui,p.21-22.

Antro.i i pergamentų kolekcija // Rankraščių rinkiniai.V . ,1963.- P.26. Ir apie LTSR MA Centrinės bibliotekos rankraščių z skyriuje saugomas Zubovų privilegijas,1793—1797 m. įsigytų 'grafų ir kunigaikščių titulų diplomus bei Livonijos bajo­ rų 1795m. Dimitrui ir Platonui Zubovams išduotus feodalinių teisių patvirtinimo diplomus. / Homolickis S. Apie dvasininkijos istoriją Lietuvoj ir jos praturtėjimo šaltinius / // Nauja Gadynė.— 1895.S a u s . 22.- Nr.3.- P.1-4.- Parašas; Stasis. Minimi ir rusų didžiūnai, pralobę Lietuvoj e ,Kotrynos _Imeilužis Zubovas, iš ciesorienės dovanų gavęs Šiaulių dvarą bei miestelį.

ės 373.

504. / Išdraskyti sodžiai / // Slančauskas M.ŠiauLietuvos sakmės ir anekdotai.- V., 1975.- P. 294-295,

Apie grafo Zubovo panaikintus kaimus,steigiant dvarus Gruzdžių ir Žagarės revizorystėse. Jučas M . Žemės valdymas ir naudojimas XVIII a. paaigoje - XIX a. pradžioje // Jučas M. Baudžiavos irimas ietuvoje.- V., 1972.- P.82-86. 1819 m. valstiečių kiemų surašymo metu stambiausias žemvaldys buvo Platonas Zubovas. Be Šiaulių ekonomijos jam priklausė Kretinga Plungė,Jurbarkas, Grūšlaukė, Kuliai. Kaip lietuvaitė,tarnaitė, paliko Rusijos cariene Ekaterina II ir valdė visą Rusiją; Senų biržiečių padavi­ mas // Mūsų momentas.- 1931.- Nr.40.- P.5.- Parašas; A.Š.


24

Minimas

ir Ekaterinos XX

favoritas P.Zubovas.

Kaip Šiauliai tapo apskrities miestu ( Seno,žin;eidaus ir brangaus istorinio dokumento nuorašas): Jos mperatoriškosios Didenybės visos Rusijos Viešpatiems įsakymas š Vyriausios Lietuvos Valdybos,Šiaulių Apskrities Viršininui ponui Papulkininkui Falėjenko.— ( Pasirašė): Nikolajus olkovas,sekretorius Antanas Monkauskas, registratorius Jonas olenavičius // Šiaulietis.— 1927.- Nr.7. Dokumente rašoma: ” Šiaulių miestelį, esantį Lietuvos ubernijoj Mūsų dovanotame generolui - feldcechmeisteriui rafui Zubovui Šiaulių Ekonomijos dvare įsakom, atsižveliant į jo patogumą įsteigti jame apskrities miestą,priskiiant jam visas teises ir privilegijas,kuriomis kiti šios ubernijos miestai naudojasi,kurios Miestų statutu yra Mūsų ovanotas /... /". 411. 1808 m. kovo mėn. 8d. Bado grėsmė Šiaulių ekonoLjos ir kitų dvarų valstiečiams: Gubernatoriaus raštas Ldaus reikalų ministrui // Lietuvos TSR istorijos šalti— .ai.T.l.:Feodalinis laikotarpis.- V., 1955.- P.352-353. Valstiečių :onomi jo j e .

padėtis

kunigaikščio Zubovo

Šiaulių

Mulevičius L. Majoratiniai dvarai ( XIXa.-XXa.pradžia) ' Lietuvos istorijos metraštis.1985 metai.— V., 1986.— P.

>1 -1 1 1 . Paminėta,kad 1804 m. Aleksandras I Jurbarko m o j o P. Zubovui,p. 102.

dvarą pado-

503. / Vargai Zubovo dvaruose / // Slančauskas M. .aurės Lietuvos sakmės ir anekdotai.- V., 1975.— P.290— 4,373. Užrašyti V. Jatulio ir V. Šepučio atsiminimai apie ,žą,magazinus, žmonių kankinimo įrankius,rekrutus. .3.Platon Aleksandrovič (1767 -1822) // "Lietuvių .opedija.T .35 *— / Boston,JAV/,1966,— P.125: portr.

enci-


25 Platonas Zubovas //Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918.- V., 1984.- P. 167. Puronas VKatrė iš Ginkūnų: Pažinkime // Leninietis.- 1984.- Liepos 31.

gimtąjį kraštą

Ir apie kunigaikštį P. Zubovą,lS05m. iš K.Brodericho ir J. Vendelio nusipirkusį Ginkūnų kaimą su 6 valstiečių trobomis,karč e .mą, vėjo malūną ir leidimą naudotis Šiau­ lių ežeru. Rozga L. Prie ištakų: Zubovai (Akmenė).- 1989.- Gruod.2.

ir Lietuva // Vienybė

Slieaoriūnas F. Lietuvos gyventojų teisinė ir ekono­ minė padėtis po 1795 m. // Slieaoriūnas P. 1830-1831 metų sukilimas Lietuvoje.- V., 1974.- P.34-55. Supažindinama su P.Zubovo pateiktu Jekaterinai II planu, kuriame siūloma smulkiuosius Lietuvos bajorus ir 4000 šeimų apgyvendinti Pietų Ukrainos ir kitose guber­ nijose. P.Zubovas iš Šiaulių ekonomijos gaudavo 100.000 du­ katų pajamų,p.36,39. Svarbiausios valstiečių kategorijos // Lietuvos TSR istorija.T.1.Nuo seniausių laikų iki 1917 metų.- V., 1985.p.244-245 . Rašoma,kad carai dosniai dalijo miestus ir valstybi­ nius dvarus privatiems asmenims.Tik vienoje Šiaulių ekono­ mijoj e ,dovanoto j e P.Zubovui,gyvenol3,7 tūkst. "sielų"(vyrų), p.244. Šiauliai // Lietuvos miestai / Red. J. Baltakevičius.Šiauliai,1929.- P.43-69: iliustr.; Šiauliai,1932.- P.187- 200: iliustr. Ir apie imperatorės Jekaterinos II įsakymą, pasirašytą 1795m., kuriuo Šiaulių miestas su visu savo turtu ir 3699 žmonėmis dovanojamas Platonui Zubovui. Šiauliai carinės Rusijos okupacijos metu // Lietuvių enciklopedija.T.29.- /Boston,JAV/, 1963,- P. 449.450 .


26

Minima,kad 1795 m. Kotryna II ekonomiją dovanojo Platonui Zubovui. Šiaulių /Boston,JAV/,

ekonomija // Lietuvių 1963. - P.457-458.

Šiaulių

miestą

ir

enciklopedija .T.29.-

1795 m. dalis Šiaulių ekonomijos dvarų buvo atiduo­ ta grafui Platonui Zubovui ir Šiaulių ekonomija kaip ūki­ nis vienetas nustojo egzistavusi. Tarlė J. Naujo karo su Anglija pradžia ir Napoleono karūnavimas. 1803 —1804 metai // Tarlį J. Napoleonas.— V., — V . ,1984.- P.120-136. ■*

Paminėtas Platonas Zubovas,kaip labiausiai prisidėjęs 1801 m. prie imperatoriaus Pavelo nužudymo ( Michailovo pilyje Peterburge),p . 129. Truska L. Lietuvos mokyklos XVIII a. pabaigpje XXX a. pradžioje // Kraštotyra.Kn. 10,- V., 1980,— P. 39-51. Trumpai apie M.Bogušo,1803m. vizitavusio Lietuvos vi­ durines mokyklas»ataskaitą,kurioj e rašoma apie grafo Zubo­ vo draudimą Šiaulių dvaro baudžiauninkams mokytis viduri­ nėse mokyklose,p.45 . Truska L . Žemaičių vyskupystės bažnyčių XVIII a.// Istorija.- 1987.- T.28,- P.54-68.

žemėvalda

xvjj-

Pusi. 59 pastabose nurodoma,kad XVIII a. pAbaigoje naujasis Jurbarko dvaro valdytojas grafas Zubovas gerokai apkarpė Jurbarko klebonijos valdas. Umbrasas K. Baudžiavos V., 1975.- P.22-27.

žiaurumai // Umbrasas K. Žemaitė.

Aprašomi kunigaikščio Platono Zubovo Plungės ir Kre­ tingos dvarų įgaliotinio L. Studzinskio bei komisorių Sarnielos, Nagrodzkio žiaurumai,p. 25—26. Vitkus J. Įvairios baudžiauninkų prievolės // Baudžia­ va: Atsiminimai,padavimai, legendos.1. / Surinko ir red. P. Ruseckas.- K., 1936.- P.83.


27 Rašoma,kad rusų carienė Kotryna II beveik pusę Kauno gubernijos atidavė savo meilužiui P.Zubovui- Plungę, Kulius, Kretingą, Salantus,Gruzdžius ir Šiaulius. V ladimirovas L .Šiaulių Zubovų bibliotekos klausimu // VVU Mokslinės bibliotekos metraštis. 1958 -1959.- V . ,1961,P.203-206. Ir apie kunigaikštį Platoną Zubovą,imperatorės rinos II apdovanotą Šiaulių ekonomijos dvarais. Zubovas V .Zubovai // Tarybų Lietuvos T.4.- V., 1988,- P. 625.

Зубов, Историческая

Платон

Jekate­

enciklopedija.

Алексайрович / 1767 - 1822/

//Советская

энциклопедия.Т.5:- М., 1964.- С.710 - 711.

Зубовь

/ князь Платон

Aiциклоледиче с

Александ£?вичь , 1767 - 1822 //

й словарь. Т.24 /XII ^/.- С.Петербургь, 1894.-

1.704 - 705.

Исарова Г1. На пороге судьбы: Роман.- М. : Молодая гвардия, Г986.— 255 с. Граф Платон Зубов,с.84,183-184,223. Князь

Платон Александрович Зубов,1767 - 1822:Библиогра­

фический очерк // Русская старина.- 1867.- Кн.8,9,II,12. Тяжбы литовских крестьян

ш

и жителей

местечек с управител

имений.Сб. документов.Ч.З.Жалобы крестьян

течек Литвы Зубов

и жителей мес­

в 1795 — 1844 г.г. — В.: Минтис,1968.— 511 с. Платон Александрович, владелец

Шяуляйской

юмии,с. 71,129,361,364,367,369,370-373,44J,460.

эко-


29

VALERIJONAS ZUBOVAS. ALEKSANDRO sūnus (1771-1804)


30

VALERIJONAS ZUBOVAS (1771-1804) prie Jekaterinos II buvo karvedys, pėstininkų generolas. Brolio Platono įtakos dėka, taip pat buvo imperatorės palaikomas ir greitai ki­ lo. 1792m* pakeltas generolu majoru, 1793m. gavo grafo ti­ tulą. 1784~1791m. dalyvavo Rusijos kare prieš Turkiją. 1793m. vadovavo žymiam rusų kariuomenės daliniui, laikomam Lenkijoje, pasižymėdamas vietos žmonių priespauda. Tai pas­ katino 1794m. kilti sukilimui prieš rusus Varšuvoje. Suvo — rovo vadovybėje aktyviai dalyvavo Kosciuškos sukilimo Len­ kijoje užgniaužime, pasižymėdamas žiaurumu malšinant suki­ lėlius. Kautynėse buvo sužeistas»prarado vieną koją. Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo 1795ni. iš Jekaterinos II gavo dvarų Lietuvoje. 1795metais vadovavo rusų kariuomenei, pasiųstai į Kaukazą kariauti su Persija, ir Rusijos Imperijai toliau plėsti į Aziją. 1796m. nukariavo Derbentą, Baku ir kitus Kaspijos pajūrio miestus. Tapęs 1796m. caru, Pavelas I karą su Persija nutraukė ir Valerijoną Zubovą atšaukė.kartu su kitais savo broliais jis buvo nušalintas nuo valstybės tarnybos ir išsiųstas iš Peterburgo. 1800m. jam buvo leista vėl čia grįžti, jis buvo paskirtas II—ojo kadetų korpuso direktoriumi. 1801m. kovo mėn.,drauge su savo broliais Platonu ir Nikolajumi, dalyvavo sąmoksle prieš Pavelą I ir jo nužudyme. Naujojo caro Aleksandro I buvo paskirtas vals­ tybės tarybos nariu.

L I T E R A T Ū R A 4.Valerijan Aleksandrovič (1771-1804), pėstininkų generolas// Lietuvių enciklopedija. T.35*—/Boston,JAV/, 1966.-P.125:portr.

Зубовь (Валериань Александровичь, I77I-I804)// Энциклопедический словарь.Т•24(XI±‘1).-С.петериургь, 1894.-С.704.


N.D.Zubovo vaikai — Elizaveta, Nikolajus * Aleksandra ir Gabrielius ( Gavrila )

NIKOLAJUS ZUBOVAS. DIMITRIJAUS sūnus (1801-1871)


32

NIKOLAJUS ZUBOVAS (1801-1871) buvo vienintelis tai­ kiausio iš keturių brolių Zubovų - Dimitrijaus, nesikišu— šio į politiką, sūnus. Tėvui paveldejus dvarus Lietuvoje ir persikėlus šia gyventi, sūnaus Nikolajaus veikla jau bu­ vo glaudžiai susijusi su vietos gyvenimu. Jis rūpestingai prižiūrėjo paveldėtus turtus, daug statė. Paminėtini rū­ mai Šiauliuose ir Plungėje (su bokšteliu), trijų aukštų mūrinė varpinė Plungėje. Pietinėje varpinės sienoje įlipdytas grafų Zubovų herbas ir lietuviškas užrašas; "įsteigi Jomilesta Grafs Zubovs su padej emu parakwijonu metusi — 1 8 5 0 ".

184?m. jis nupirko tarp Šiaulių miesto ir Taisos eže­ ro buvusį Sakalnyšios dvarelį, kurį pavadino savo vardu "Nikolskoj e". Visoje Šiaulių apskrityje garsėjo jo drobės fabrikas, o Kretingoje — nuostabus sodas jo dvare. Šiaulių senasis parkas taip pat apsodintas jo rūpesčiu. Pasakoja­ ma, kad 1838m. pas N. Zubovą lankėsi imperatorius Nikola­ jus I* Šio vizito atminimui grafo N.Zubovo parke imperato— rienė ir jos duktė Aleksandra pasodino du topolius. Drauge su bajorais rūpinosi banko įsteigimu. Jam va­ dovaujant ir remiant pinigais, 1837m. buvo išversti bei išspausdinti Kuršo Banko įstatai. Jo žmona - — italų ir prancūzų kilmės grafaitė Aleksand­ ra de Modena (1807— 1839). Turėjo du sūnus — Nikolajų (1832— 1898) ir Gavrilą, Gabrielių (1835—1891) bei dvi dukteris - Elžbietą Heiden (1833—1894) ir Aleksandrą Anenkovą (1839— 1877). Giminę pratęsė tik vyresnysis sūnus Nikolajus. Jaunesnysis Gabrielius, mėgęs linksmą ir nerūpestingą gy­ venimą, bene ir bus k o j o m i s pralošęs Kretingos dvarą graf ui TIškevi o iui.

L I T E R A T Ū R A Lietuvos valstiečiai XIX amžiuje.-V.; Valst. polit. ir moksl. lite 1—kla, 1957.—275p.


33

Valstiečių 128,130,136.

bruzdėjimai grafo Zubovo dvaruose,p.62,

Vaineikienė 3 . Vaišvila Žemaičių baudžiauninkų vadas: Istorinis romanas.—K.s Spaudos fondaa, 1938.-260p* Valstiečių pasipriešinimo judėjimas grafo Zubovo Plungės dvare. Žiugžda J . Antanas Mackevičius: 1863— 1864 metų suki­ limo reikšmė lietuvių tautos istorijoje«- V . :Mintis, 1971.-203p. Valstiečių pasipriešinimo malšinimas 1862m. gegužės mėn. Plungės dvare, priklausiusiame grafui Zubovui. Žiugžda J. Rinktiniai raštai*T.1.—V . :Mokslas,1986c— 366p .

Neramumai grafo Zubovo Plungės dvare, 1862m, gegužės mėn.,p.231,261. Didzinskaitė J. , Butkus V. Šiaulių, miesto vietovar­ džiai // Mūsų kalba.-1986.-Nr.4.-P.16-21. Minimas N.Zubovo 1847m. nupirktas Sakalnyčios dvare­ lis, jo pavadintas "Nikolskoj e". Janulaitis A. Kreditas. Bankas // Janulaitis A. Lietuvos bajorai ir jų seimeliai XIXamž.:1795-1863.- K . , 1936.-P.520-621. N.Zubovo rūpinimasis banko steigimu. £21. 1828 m. Vilniaus gubernijos pramonės aprašymas// Lietuvos TSR istorijos šaltiniai.T.1: Peodalinis laikotar­ pis.-V. ,1955.-P.391-394. Teigiami atsiliepimai apie grafų Zubovų drobės fabriką .Šiaulių apskrityje. £ 6 2 . 1831m. vasario mėn. Telšių apskrities valstiečių

pasipriešinimas rekrūtų ėmimui ir jų pastangos sukilti: fcš Vilniaus gubernijos valdybos raporto generalgubernato­ riui // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai.T.1: Peodalinis [Laikotarpis. —V. ,1955.-P.412-413. Minima grafo Zubovo dvaro karčema Raudonėje*

|

_

B

P . V iš in s k io v ie š o ji

I

B I B L I O T E K A

ii i

"


34

474 . 1831 m. Gargždelių apylinkės sukilėlių veiksmai prieš dvarininkus ir jų talkininkus kunigus: Iš vyskupo M.Valančiaus užrašų// Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T.l: Feodalinis laikotarpis. t V.,1955.-P*422-423* Ir apie grafo Zubovo Grūšlaukės palivarko valdytojo Karnilavialaus nužudymą.

482 . 1839 m. žemdirbystės sistema ir kitų žemės ūkio šakų padėtis Telšių apskrityje // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai.T.l:Feodalinis laikotarpis.-V*,1955.—P.431—433* Paminėtas Mikalojaus Zubovo sodas Kretingos dvare kaip vienas geriausių. Kurnšlytis L. Plungės miesto senovės liekanos // Šiaulių metraštis.— 1933* -Nr.4.-P.36-42 '•iliustr. Apie grafo Zubovo rūpesčiu Plungėje pastatytą trijų aukštų mūrinę varpinę. Minima, kad Plungės dvarą iš Zubovo nupirko kunigaikštis Oginskis, p.39,41. Mulevičius L, Majoraliniai dvarai (XIXa.—XXa. pradžia)// Lietuvos istorijos metraštis. 1985 metai.—V . ,1986.—P.101111

.

1841 m* iždas nupirko iš Zubovo Jurbarko dvarą, kurį 1804m. Aleksandras I buvo padovanojęs P.Zubovui, p .102. 525. 1848m. kovo mėn. 21d. Telšių zemskinio ispravni— ko raštas generalgubernat/o riui dėl kariuomenės paskyrimo į Žemaitijos didžiuosius dvarus tų dvarų galimam sukilimui nuslopinti// Lietuvos TSR istorijos šaltiniai.T.1:Feodali­ nis laikotarpis.-V.,1955.-P.484. Rašoma: "1—ojo bataliono 1 kuopą palikti sutelktą grafo Zubovo dvare Plungės m«—28 varstai atstu nuo Tel­ šių, Prūsijos sienos link.” Prievoliniu santykių panaikinimas ir išpirkimo aktų sudarymas// Lietuvos TSR istorija. T.2: Nuo 1861 iki 1917 metų.-V.,1963 .-P.66—78. 1864 m. žemių patikrinimo komisija Zubovų dvaruose atrėžė iš valstiečių dalį gamyklų, pievų ir ariamos žemės, p *72.


35

Rozga L. Prie ištakų; Zubovai ir Lietuva// Vienybė (Akmenė)•-19S9.-gruod.2• Sliesoriūnas F. 1830-1831 metų sukilimas Lietuvoje.V.:Mintis, 1974*-471p. Taip pat apie Zubovo Jurbarko, Plungės, Grūšlaukio dvarų valstiečių įsijungimą į revoliucinius įvykius, p. 146,417-418,421,424. Šiauliai// Lietuvos miestai /Red•J.Baltakevičius.Šiauliai, 1929.~P.43—69:iliustr.j Šiauliai, 1932.-P.187200:iliustr. Apie caro Nikolajaus I apsilankymą Šiauliuose 1838m* ir šio vizito atminimui grafo Zubovo p arke pasodintus du topolius. Umbrasas K. Socialinės aplinkos poveikis // Umbrasai K. Žemaitė.-V.,1975.-P.37-48. Valstiečių neramumai 1861—1862 m. grafo Zubovo Plun­ gės dvare. Valstiečiu kova reformos vykdymo laikotarpiu // Lietuvos TSR istorija.T.2 :Nuo 1861 iki 1917 metų.— V., 1963.-P.22-25: iliustr. 1862 m. valstiečių judėjimas grafo Zubovo dvare Plungėje. Vitkus J. Dirikai // Baudžiava: Atsiminimai, padavi­ mai, legendos. 1./Surinko ir sured, P.Ruseckas.—K . ,1936,P.84. Minima, kad Zubovui Gruzdžių valsčių Nariškimii kor­ tomis pralošus, privažiavo iš tenai į Plungę daug/ke nedo­ rų dvariškių. n

»

Jfc

Plungės dvaro rūmai: Nuotrauka// Lietuvos TSR istorija. T.2: Nuo 1861 iki 1917 metų.-V.,1963.-P.25. Plungės bažnyčios varpinė su galerija: Piešinys ir trumpas aprašymas// Baudžiava; Atsiminimai, padavimai, legendos. 1./Surinko ir sured. P.Ruseckas.-K.,1936.-P.94.


3S A


36

(1832

1898.XII.18)


37

NIKOLAJUS ZUBOVAS ( 1832 - 1898 )-r vyriausias Nikoajaus Zubovo ( 1801 - 1871) sūnus. Tai buvo krašto visuoenės bei ekonomikos reikalams atsidavęs žmogus, pasižyėjęs įvairiapusiška veikla. 1851 — 1858 m . — karininkas,nuo 870 m. Šiaulių apskrities,nuo 1878 m. Kauno gubernijos baorų maršalka,Garbės taikos teisėjas,Taikos teisėjų suvaiavimo pirmininkas,Tarpusavio Kredito draugijos valdybos irmininkas, Vilniaus Žemės Banko direktorius ir t.t. Jo pa— ėtį visuomenėje garantavo ne tik veiklus būdas, bet ir idžiuliai turtai. Vien buvusios Šiaulių ekonomijos valdos iekė apie 10 tūkst. hektarų. Pasak kitų šaltinių, Zubo ana vien Šiaulių apskrityje priklausė apie 65 tūkst. ha r 12.041 baudžiauninkas. Laikė namus Vilniuje ir Kaune,kad .tvykus nereikėtų apsistoti viešbutyje, bet pats daugiau— ia gyveno Šiauliuose.1856 m. jo rūmuose buvo apsistojęs ;aras Aleksandras K . • v Šis Zubovas vertino ir skatino pramoninius versu s ,apie 1867 m. Gubernijoje pastatydino alaus bravorą dabartinės " Gubernijos " pirmtaką), ketaus liejyklą, dideį garo malūną,o Aleksandrijoje - koklių fabriką ( 1886). 875,1876 ir 1879 m. buvo Žemės ūkio parodų, surengtų iauliuose,organizavimo komiteto pirmininkas. 1875m. Zuboų keramikos įmonė buvo apdovanota aukso medaliu. Kartu tai buvo pirmasis iš Zubovų giminės ėmęs omėtis kultūra,skatinęs kultūrinę pažangą Šiauliuose, .ūpinosi liaudies švietimu,rėmė lietuviškas mokyklas. Nuo .876 metų Šiaulių gimnazijoje buvo įsteigta jo vardo stilendija.Jis buvo svarbiausias mergaičių gimnazijos, įsteigos 1898 m. Šiauliuose,steigimo organizatorius. Davė dideį sklypą gimnazijos rūmams statyti ir 50.000 plytų. Ginkūnuose turėjo didžiulės vertės 2778 tomų laulių ekonomijos archyvą,kurį padovanojo steigiamai vi— lOomenės bibliotekai. Būsimai bibliotekai jis atidavė ir lavo rūmų antrąjį aukštą,šiauliečiams leido naudotis sa"o asmeninės bibliotekos spaudiniais. 1874 —1875 m. į o rūmus persikėlė ir slapta moksleivių bibliotekėlė.


38 N. Zubovas pritarė pasipriešinimo carizmui idėjoms, užtardavo caro valdžios nemalonėn patekusius žmones, neramaus būdo gimnazistus. 1854 m e t a i s

jis veaė senos totorių Olsufejevų gimi­ nės atžalą grafaitę A l e k s a n d r ą ( 1838 — 19139. U ž a u g i n o ivi dukteris - M a r i j ą C 18b4 -192b; ir U l g ą ( 1870 -1939 9, iu sunus — V l a d i m i r ą ir D i m i t r i j ų . M a r i j a , g y v e n d a m a M a s k v o ­ je, susipažino su r u s ų r a š y t o j o L e v o T o l s t o j a u s s ū n u m i S e r ­ gejumi i r už jo i š t e k ė j o . O l g a i š t e k ė j o už s av o p a p u s b r o l i o 91suf j evo.

Zubovų namuose didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų įokymui ir auklėjimui. Vladimiras ne tik mokėsi Šiaulių gimnazijoje,jam buvo pakviestas gerą vardą turintis pe­ dagogas Laurynas Ivinskis. Mariją,Olgą ir Dimitrijų 1883m. lokė J. Šliūpas. N.Zubovas buvo pagarsėjęs tolerantas tautybės ir tiky os atžvilgiu»piliečių lygybės šalininkas.Žmonės jį labai erbė ir juo pasitikėjo. Mirė 1898m. Š ia u liuose,eidamas 7-uosius metus. Iškilmingose laidotuvėse Peterburge buvo augybė vainikų su užrašais: " Nuo Šiaulių lenkų ir lieuvių", " Nuo valstiečių ", M Nuo žydų", " Dėkingos Kauno aj orijos " ir k t .

L I T E R A T U R

A

Biržiška M . Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: 1882 -1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų.- K., 3 8 .- 379 p.: iliustr. Bajorų

maršalka M. Zubovas,p. 10,12,45,165,340.

Cicėnas J. Dvaruos praėstos is, 1937.- 190 p.

dienos.- V.: Vilniaus

Lentelėje nurodomi Zubovo valdų ir baudžiauninkų skai­ dą. Nainienė - Petrauskaitė J. Mano

gyvenimas:

įminimai. D . 1-2.- Š i a u l i a i ,1967 - 1968.- 62 p.-Mašinr.


Minimas

ir N.N.Zubovas,p.3.

Petkevičiūtė D. Laurynas Ivinskis: Monografija.- V.; /Iok;3las,19S8. - 245 p.: / 12/ iliustr. lap. Taip pat apie Šiaulių Zubovą,p. 8 9 ,9 1 ,1 0 1 .

apskr. bajorų

Puzinas J .Šiaulių miestas: Istoriniai Liai,1930.— 80p.: iliustr. Apie N.N. Zubovą,p. 39-40. Akc.alaus bravoras L931.—Kovo 29.- P . 10. Steigėjai — Zubovų

vadą

Mikalojų

bruožai.- Šiau-

bendrovė ” Gubernija ”

//

Diena.

šeima.

Akcinis alaus bravoras "Gubernija” // Naujas žodis.— 930.-Nr.l.-P.19:iliustr. Minimas savo laiku buvęs garsus grafų Zubovų Gubernijos varas, patelkiama jų apie 1867m.

įsteigto "Gubernijos” bra-

oro istorija. Hiržiška M. Lietuvos didieji "Dūšių” ponai prieš pat baužiavas panaikinant:

Keletas skaitlinių// Visuomenė.-1911.-

r.2-3*-P. 53-56.—P a r a š a s : Š— i s . Statistinės žinios ir iš grafo Zubovo valdų Šiaulių ekosmijoje. Demagoginė patvaldystės agraginė politika sukilimo lai— įtarpiu// Bičkauskas-Gentvila L. 1863 metų sukilimas Lietu1j e.— V •,1958.-P.299-318. Apie 1866 m. išpirkimo aktą Šiaulių apskr* Medemrodės dv • valstiečiams bei dvarininkui Zubovui tekusias žemes. Jokšas V. Zubovai; esą.— 1989•— Gruod *6•

Istoriniai portretai// Komjaunimo


40

Ir apie N.Zubovo

(1832— 1898) kultūrinę veiklą«

Junevičius V. Pirmosios parodos šimtosios metinės// Raunoji vėliava.— 1 9 7 5 .— Rūgs. 1 3 • Apie 1875m. rugsėjo 13— 15 dienomis Šiauliuose vykusią mės ūkio parodą, kurios rengimo iniciatorius buvo N.Zubovas. Končienė J. Garsios giminės atstovas// Literatūra ir nas.-198 9.- G r u o d , 9.—Po 11:iliustr. Taip pat apie Nikol a j ų ir Aleksandrą Zubovus. Kontrrevoliucinis dvarininkų vaidmuo sukilime// B i č ka u s ka entvila L. 1863 metų sukilimas L i e t u v o j e .— V . ,1958.—P . 236— 9. Generalgubernatoriaus M*Muravjovo įsakymas dėl Zubovo aulių dvaro apdėjimo mokesčiu, p. 246 . Mikalojus Zubovas /1 8 3 2 — 1898/ // Kisarauskas V. Lietuvos rgos ženklai. 15 1 8-1918.- V . , 1984.- P . 167. Mulevičius L. Laisvųjų žmonių kova dėl žemės Lietuvoje *4-1882 metais// LTSR MA darbai. Serija A . — 1962•— T . 2 • —P. ■83. Minima, kad 1873 m. grafas Zubovas pateikė ieškinį dėl laisvųjų žmonių 3712 rb. nepriemokos Plungės dvare, p. 6 8 . Petkevičiūtė P. G.Petkevičaitės-Bitės mokytojas Joniškėe// Petkevičiūtė D. Laurynas I v i n s k i s . - V . ,1988.-P.80-83. Užsimenama, kad 1873m. O.Oginskienė nupirko savo sūnui iš ovo P l u n g ė s

dvarą.

Rozga L. Prie ištakų: ė)*— 1989.— G r u o d .2 .

Zubovai ir Lietuva// Vienybė

(Ak-

Sprindis A. Nauji s u m a n y m a i ."Amerika pirtyje" Palangoje. !e Tilžėn. Lazdynų Pelėdos aplankymas// Sprindis A. Povilas I n s k i s . - V . ,1978.- P . 183-197. Paminėta, kad Šiaulių liberalinė, dvarini n k ij a - M.Zubovas ■ o sūnūs — pritarė pasipriešinimo carizmui, idėjoms. I Šiauliai // Lietuvos «tiesta±/Jted . j #Baltakevičius .- ŠiauI, 1929.- P . 43-69: iliustr.; Šiauliai, 1932.- P . 187-200: Istr«


41

1856 m* g eg u ž ės mėru 23d. Ši a u l i u o s e g r af o Z ub o vo rūrr se buvo a p s i s t o j ę s caras A l e k s a n d r a s XX, p.50; 195* Š i a u l i a i ; Švi et i m as i r v i s u o m e n i n i s — k u l t ū r i n i s gy v en i Lietuvių e n c i k l o p e d i j a . T . 2 9 * — / B o s t o n , JAV/, 1 9 6 3 . — P . 4 5 1 — 45 Ir N . Z u b o v o n u o p e l n a i Š i a u l i ų kultūrai. Š ia u l ių p r a m o n ė / / L i e t u v i ų enciklopedij a . T . 29-4- /Bost< JAV/, 1 9 6 3 . - P . 450-451* Apie Zubovo alaus bravorą, k etaus liejyklą, didelį, g ai malūną G u b e r n i j o j e bei k o k l i ų f a b r i k ą A l e k s a n d r i j o j e . Š li ūpas J. R i n k t i n i a i r a š t a i . — V . :Vaga, 1 9 7 7 . — 6l2p.; 4 iliustr. lap. J . Š l i ū p o , 1883m. moki us i o N . Z u b o v o vaikus, a t s i m i n i m a i įpie 3į, p . 237 - 23 9 , 29 1 ,2 9 8 . Š li ūpas J. 8 .Pertfrapylė j e 1882m. ; 9. "Austrą"// J a u n a t v ė ;yvenimo p a v a s a r i s •— Š i a u l i a i ,1927•— P . 40 - 7 1 . M i n im a s g r o v a s . N.Zubovas, š policijos priežiūros.

padėjęs J.Šliūpui issivaduo

1 3 6 lm. r e f o r m a L i e t u v o j e ir v a l s t i e č i ų j u d ė j i m a s / / Lieuvos TSR i s t o r i j a . T . 2 . : Nuo 186lm* iki 1 9 1 7 m e t ų . — V . ,1963.*3-25. Apie kai k u r i ų Zubovo d v a r ų p a r d a v i m ą N a r y š k i n u i ir duo ės p a d i d i n i m ą Z ubovo Š i a u l i ų e k o n o m i j o s d v a r u o s e ,p .18,19. V a l s t i e č i u j u d ė j i m a s XIXa. p a b a i g o j e / / L i e t u v o s TSR ±sorij a* T . 2:Nuo 1861 iki 1917 m e t ų .- V., 1 9 6 3 . - P . 119-153. Zubovo d v aruose,

p . 120,127.

V i d m a n t a s S. S o c i a l d e m o k r a t ų j u d ė j i m a s Š i a u l i u o s e (iki )14m.) // Ši a u l i ų p r a e i t i s ir d a b a r t i s . — V . ,19 8 6 .— P . 60 - 7 0 . Apie slaptos g i m n a z i s t ų b i bl i o t e k o s , o r g a n i z u o t o s 1 8 7 4 — 7 5 m . , perkėlimą į grafo Z u b o v o , pasižymėjusio demokratinė— s pažiūromis, namus, p_^6 1 — 6 2 . V l a d i m i r o v a s L. Š i a u l i ų Z u b o v ų b i b l i o t e k o s k l a u s i m u / / U Mo k s l i n ė s b i b l i o t e k o s metraštis. 1 9 5 8 - 1 9 5 9 . -V. , 1 9 6 1 . — 203-216. Ir apie gr a f o N . Z u b o v o v e i k l ą Šiauliuose.


42

Zubovas V. Zubovai// Tarybų Lietuvos enciklopedija.-T.4.,1988.-P.625. CM.Zubovas; Nekrologas) //Kraj.-l£9S.-Nr.51*—P.44 (Uwagi) ikų k. Pogrzgb hr. Zubowa// K r a j 1 S 9 8 . —Nr.51.-P.49.— (w Peterbur ).-Lenkų k. Iškilmingos šiauliečio grafo M.Zubovo laidotuvės, Zubow Mikolaj // Kraj•-1899«-Nr.3•-P«20-21zportr.-Lenkų k k

*

*

Mikalojus Zubovas, šiauliškis (1832-1898):Nuotrauka// ržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose•-K.,1938.165.


43

ALEKSANDRA OLSUFJEVAITE-ZUBOVIENE. NIKOLAJAUS (g.1832 ) žmona (1840.III.6-1913.IX.14)


44

ALEKSANDRA ZUBOVIENĖ (OLSUFJEVAITĖ) gimė 1840 m. kovo sn. 6d. Maskvoj e.1854 metais, būdama vos 14 metų, ištekėjo s grafo Nikolajaus Zubovo (1832—1998). Jos tolimas protėvis ivo totorių chanas Al Suf (totoriškai—skaidrus vanduo)« Tėvas, įsilijus Olsufjevas, 1856m. gavo grafo titulą, kurį įgijo ’ jo septyni vaikai. Taip Aleksandra, jau būdama grafienė Zu— jvienė, dar tapo ir grafaite. Ji greitai pritapo ir prie Šiaulių visuomenės, išmoko kalbėt* . lenkiškai ir lietuviškai. Buvo aukštų intelektualinių ga­ rbių, humaniškų ir pažangių pažiūrų moteris, labai apsiskai_us±. Mėgo bendrauti su jaunimu, iki pat mirties išlaikė riešų protą. Rūpinosi vietos gyventojų reikalais, jų kultūra, gynė ios nuo carinės priespaudos, prijautė tautiniam judėjimui, įmė įvairias labdaros įstaigas Šiauliuose•1875m* ji įsteigė Laulių mieste prieglaudą vaikams ir seneliams, išlaikomą įbovų lėšomis iki I—ojo Pasaulinio karo. Rėmė "Žiburėlį", ?98m. įsteigtą G.Petkevičaitės-Bitės ir J.Juškytės, turėjusį cyrių Šiauliuose su bendrabučiu moksleiviams Dvaro gatvėje, ?lpė moksleivius. Daug dėmesio skyrė vietos gyventojų, o ypač moterų, švie„mui. Jos pinigais buvo įsteigta mergaičių progimnazija, iip pat ji ir jos vaikai daug prisidėjo prie Šiauliiį mergaičių .mnazijos steigimo (1898), pensiono globojimo. Gubernijos /are ji išlaikė pradžios mokyklą, lankė mokyklas,veikusias „tuose Zubovų dvaruose. Bubiuose įkūrė ir išlaikė vaikų lėlaičių prieglaudą. Leido į savo rūmus perkelti slaptą >ksleivių bibliotekėlę, kai jai grėsė pavojus. Ji išrūpindavo ii kurioms pensiono mergaitėms leidimus nelankyti privalomų imaldų už carą cerkvėje; 1895m, parašė imperatoriui Aleksandil III memorandumą: prašė neversti kitatikių mokinių eiti į srkvę melstis už imperatorių. Po vyro Nikolajaus mirties 1898m . , Aleksandra Zubovienė įsigyveno pas sūnų Dimitrijų Bubiuose. Mirė 1913m. rugsėjo ■d«, palaidota Bazilionų (Padubysio) pravoslavų kapinėse, ške. Laidojo ją didelė žmonių minia, karstą dengė daugybė inikų nuo įvairių draugijų, mokyklų, prieglaudų, miesto Idybos, žydų ir kt*


L I T S R A T Ū R A Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose; Iš 1882-1901m. atsiminimų, pašakojimų ir raštų,-K.,1938.-379p»: iliustr. Zubovienė (Olsufjevaitė) Aleksandra, p .45,128,142,167 , 340. Biržiška V, Šiauliai// Lietuvos žinios.-1910.— Rugp.11(24)•-Nr. 63 .-Parašas:Vagabunda. Autorius ragina valstiečius pirkti 3000 dešimtinių žssąiės, priklausančių senajai grafienei Zubovienei, kad ant jos neįsikurtų svetimieji. Bugailiškis P. Šiauliai. A. a. Gr. A. V. Zubovienė// Lietu­ vos žinios.-1913*-Rūgs.14(27).-Nr.109.- Parašas:Gk. Iškeliami velionės A.Zubovienės nuopelnai lietuvių tau­ tai, jos liaudies švietimui* /Pranešimas apie grovienės Aleksandros Zubovienės mirtį/ //Lietuvos žinios.-1913.-Rūgs.17(30).-Nr.110. Jokšas V. Zubovai: Istoriniai portretai // Komjaunimo tiesa.-1989.-Gruod. 6 . Ir apie grafienę Aleksandrą Zubovienę. Nemaloni žinia// Rygos garsas.-1910.-Rugp.25(rūgs.7)• Apgailestaujama, kad valstiečiai neperka gr.Zubovienės parduodamos Valstiečių Bankui žemės, ant kurios šis ruošiasi ažsodinti rusus - "poselencus"• Rozga L. Prie ištakų: Zubovai ir Lietuva// Vienybė (Akmenė).-1989.-Sruod.2. Išsamiai nušviečiama pažangi A.Zubovienės veikla. Salatkienė B. Kai senelė buvo jauna...: Miesto istorijos puslapiai //Raudonoji vėliava,—1988.-Bal•6 . Užsimenama apie Šiaulių mergaičių gimnazijos rūmus, L905m. pastatytus A.Zubovos dovanotame sklype (dabar 5—oji ridurinė mokykla). Sleževičius M. Ar išduosime kvotimą? // Lietuvos žinios.910.-3pal. 30(lapkr.12).-Nr.86.-Parašas: M.S.


46

Lietuvių valstiečiai raginami pirkti grafienės Zubovienės ■'Ekonomiją” , kad ši žemė neatitektų rusų sentikiams. Šiauliai. A.a.Gr*A.V.Zubovienė // Kova.— 1913«=- Spal.24.— |Tr.43. Apie jos nuveiktą kultūros ir labdaros darbą* Šiauliai// Viltis.-1913.-Rūgs.15(28).-Nr.108. Senosios grafienės A.Zubovienės laidotuvės* Apžvelgiami jos nuveikti darbai* Zlzikaiaskia V. Šiaulių m. ir apygardos kroibologija// Šiaulių metraštis s 1918-1938.-Šiauliai, 1938.-Nr.5.-P.156-160. 1875m., ėmė veikti vaikų prieglauda, A.V.Zubovienės įsteigta ir išlaikoma, p>t159. Zubovas V« Aleksandra Zubovienė. 150—iom 3 jos gimimo me­ tinėms: Specialiai "Šiaulių naujienoms” // Šiaulių naujieįos.-1990.-Liepos 28:iliustr.-V.Zubovo nuotr. Artimųjų atsiminimai apie ją. Zubovas V. Zubovai// Tarybų Lietuvos enciklopedija. T.4.f. ,1988.-P.625. «

*

x

Aleksandra Zubovienė (1840-1913): Nuotrauka // Biržiška h Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.-K.,1938.-P.167. Zubovas V. A.Zubovienės kapas; Nuotrauka // Šiaulių laujienos.-1990.—Liepos 28.

ALEKSANDROS IR NIKOLAJAUS ZUBOVU DUKTERYS Balčiūnas D. Įdomu ne tik literatams // Raudonoji vėliava. 985.— Saus. 1 1 . Apie Šiauliuose gyvenusių Zubovų dukterį Mariją, ištekėusią už rašytojo Levo Tolstojaus sūnaus Sergejaus. Biržiška I,;. Daubiškių Darija ir Antanas Morai // BirSiša M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.-K., 1938.-P. 5-49.


47

Pusi* 45 rašoma, kad ”Mik*5.lCjaus ir Aleksandros Zubovų uktė Marija (g.l867m.) 1906 metais ištekėjo už didžiojo ruų rašytojo Levo Tolstojaus sūnaus Sergijaus Rusijoje..*” ; iniraa Olga Zubovaitė (g.1870), ištekėjusi už Olsufjevo Lieuvoj e . Puodžiūnas A. Kas jis? // Leninietis.-1989.-Rūgs.21• Minima, kad pirmoji žinutė apie Levo Tolstojaus lietuvis ą kilmę buvo išspausdinta "Šiaulių naujienose” 1924m* Jos jtorius Antanas Povylius, remdamasis grafo Dimitrijaus Zu)vo pasakojimu, paskelbė, kad rašytojo sūnus Sergejus, už irio buvo ištekėjusi Marija Zubovaitė, Maskvos archyvuose įtikęs dokumentus, kuriais remiantis, galima daryti prie— iidas, jog Levas Tolstojus esąs lietuviškos kilmės. Rozga L. Prie ištakų: Zubovai ir Lietuva// Vienybė (Akįnė)•— 1989.— Gruod. 2 . Minima vyresnioji A. ir N. Zubovų duktė Marija, ištekėįsi už Sergejaus Tolstojaus.


49

VLADIMIRAS ZUBOVAS buvo vyriausias Nikolajaus ir Alek— audros Zubovų sūnus, gimęs Šiauliuose. 1881 metais jis bai— Šiaulių gimnaziją, 1886m. - Peterburgo universiteto gam­ as—matematikos fakultetą# Studijuodamas dalyvavo "Proletariate#'| rtijos veikloje, palaikė ryšius su Rusijos revoliucionie— Lų narodnikų organizacija "Narodnaja volia". Vėliau Vokie— Ljoje studijavo veterinariją Halės universitete# Dar bestujuodamas Peterburge, vedė lietuvaitę Sofiją Bilevičiūtę. Nuo 1890 metų apsigyveno ir ūkininkavo Ginkūnų dvare, neoli Šiaulių. 1910 metais persiskyręs su pirmąja žmona S.Bivičiūtę ir jai perleidęs Ginkūnų dvarą, pafrs išsikėlė į jdemrodės dvarą (Akmenės raj.). Antroji žmona buvo Vera UšaDva—Bielskienė, mirusi 1941.XII.31 tremtyje. Ginkūniį ir Medemrodės dvarus V^Zubovas pavertė pavyzdi— iai s ūkiais. Pirmasis iš Danijos į Lietuvą 1892m. įvežė žaįjų veislės galvijų, arklių reproduktorių. Plačiai vykdė į— airius bandymus su sėklomis, plėšė kelmynus ir krūmus, sau— 0 pievas bei dirbąs. Išplėtė pieno ūkį, buvo pieno koopeacijos pionierius ir propaguotojas. įsteigė galvijų kontros sąjungą, organizavo Ginkūnų dvare kontrolės asistentų arsus. 1908m. įsteigė pirmąją pieninę Šiaulių apskrityje, dvaruose buvo didžiausios darbininkų algos. V.Zubovas buvo veiklus visuomenininkas, aktyviai daly— ivęs Šiaulių kultūriniame gyvenime. Dar gimnazijoje buvo )ksleivių lavinimosi slapto būrelio narys, ėjęs nelegalios bliotekėlės knygininko pareigas, padėjęs šią bibliotekėlę ėpti savo tėvo rūmuose. Spaudos draudimo laikais domėjosi lietuviška draudžiaspauda, palaikė jos platinimą, padėjo knygnešiams, globo— politinius veikėjus, revoliucionierius. Jo Ginkūnų dvare 05m. įvyko Lietuvos socialdemokratų darbininkų draugijos važiavimas. V.Zubovo lėšomis buvo leidžiamas žurnalas raugas", jis buvo kooperatininkų leidžiamo laikraščio "Sie­ nas" bendradarbis. Dalyvavo daugelio Šiaulių miesto draugijų bei bendrovių kloję, būdamas jų valdybų nariu, remdamas lėšomis - "Var, Šiaulių Visuomenės bibliotekos, Knygų leidimo ir kul— ros darbo bendrovėje "Kultūra", eksporto tvarkymo organi—

I


50

sacijoje "Gamintojas" ir kt. Buvo miesto valdybos, komiteto ;aliniams šelpti narys. Rėmė lietuvių visuomeninį, tautinį ir kultūrinį sąjūdį. 900m. savo Didždvario rūmuose jis užleido dideles patalpas iiaulių viešajai visuomenės bibliotekai, pradėjusiai veikti 9 0 2 m . , perleisdamas jai apie ĮOOOO savo knygų* 1904m. rūpi­ os! leisti Šiauliuose lietuvių laikraštį, bet negavo leidimo, o iniciatyva, talkininkaujant J . Ja b l o n s k i u i , A.Janulaičiui r k t . , buvo sutvarkytas turtingas Šiaulių ekonomijos archy— as ir atiduotas naudotis mokslo rėikalams. Savo autoritetu, ėšomis ir asmeninėmis pastangomis jis prisidėjo prie lietu— iškų spektaklių, didžiųjų Šiaulių gegužinių ir kitų rengiių organizavimo. Didžiuliai V.Zubovo ir jo žmonos S.Bilevioiūtės nuopel— ai liaudies švietimo baruose. Nuo 1896 metų jo dvaruose — i n k ū n u o s e , Gubernijoje, Naisiuose, Mederarodėje, Dabikinėje uvo išlaikomos pradinės mokyklos su dėstoma lietuvių kalba. Bi vo nt engiamas! joms parūpinti mokytojus lietuvius. Iki I— ojo Pasaulinio karo jis skyrė lėšas savo motinos Leksandros Zubovienės įsteigtoms prieglaudoms išlaikyti, rolatinėms Zubovų stipendijoms berniukų ir mergaičių gimnajoje išmokėti, "Žiburėlio" draugijos bendrabučio steigi— i ir Išlaikymui. Gausiai šelpė mokslus einantį jaunimą, mė lietuviškąją spaudą. Per kaurą pasitraukęs į Rusiją, l6m. Peterburge įsteigė "Grūdo" draugiją nukentėjusiems o karo tremtiniams šelpti, rūpintis vaikų ir suaugusiųjų ietimu. Šiai draugij ai jis ir pirmin i nk a v o. Šiaulių miesto papuošalas buvo Zubovų parkas su jų sodintomis kaštonais alėjomis. 1911 m. viena parko dalis o atiduota miestui Žemės ūkio parodoms rengti. Atgavus tuvai nepriklausomybę, 1920 metais likusią parko dalį su įe esančiais rūmelis Vladimiras Zubovas padovanojo Šiaulių stui. Rūmuose veikė viešoji biblioteka, o 1920m. čia buvo eigta Mokytojų seminarija. Vladimiro Ir Sofijos Zubovų duktė Aleksandra, A l i n a (g# 1 ) ištekėjo už Jono Pledžinskio, sūnus Vladimiras (g.1887) gronomas. Vladimiras Zubovas mirė Medemrodėje. Buvo iškilmingai idotas greta Medenrodės dvaro buvusios giraitės pakraš*■


51

L I T E R A T Ū R A Zubovas V. VI. Zubovo ailvetė // Tumas «J. Lietuvių litera— oš p a s k a i t o s . - K . ,1924.-P.31—32. V. Zubovo pasako j imas apie Lauryną Ivinskį., 1872-1375m. venusį pas Zubovus Šiauliuose, "d i d ž i a d v a r y j e " , padovano­ si jam savo Lietuvos žolių rinkinį ir Lietuvos grybų al­ mą. Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: Iš 82— 1901m. atsiminimų, pasakojimų ir r aš t ų .—K., 19 38 .— 9p .:i l i u s t r . Vladimiras Zubovas (1862-1933), O ,162,172,174,181,189,209,229.

p.46,49,53,54,55,62,

Bukauskienė T. Pedagogė Gabrielė Petkevi č ai t ė -B i tė . — :Mokslas, 1988.— 1 7 4 p i l i u s t r . Apie V. ir S.Zubovų įkurtas bei jų lėšomis išlaikytas k y k l a s , p . 1 4 ,6 6 ,105 - 106 . ;3urkevičlua V c Iš mūsų mokyklų praeities: Medžiaga iš unp gubernijos pradžios mokyklų direkcijos archyvų.—K . : kalas, 1940.— 115p. Minimas grafas V.Zubovas, kias, p. 3 1 .

išlaikantis lietuviškas mo­

Burkeviciua V. Lietuvos mokykla prieš Didįjį karą: m o gubernijos pradžios mokyklų padėtis 1907-1914 me t ais.:Sakalas, 1938.— 63p. Zubovų veikla Lietuvos kultūros istorijoje,

p. 3 6 .

Gudaitis L. Platėjantys akiračiai: Lietuvių literatu— iė spauda 1904— 1917 m e t a is . —V. :Vaga, 1977.— 443p. Paminėtas šiaulietis V.Zubovas, ketinęs leisti litera— inį žurnalą, p . 18,70. Lietuvių rašytojai laiškuose Ir a t s i m i n i mu o s e.- V . :Vaga, 7 • — 506p.

Apie Vladimirą Zubovą,

p.12,55,56,207,208,221, 351.


52

Merkys V. Narodnikai ir pirmieji marksistai Lietuvoje.— Mintis, 1967,—l63p*:iliustr. V.Zubovo (slap. Šmulis) pažangi veikla Šiauliuose, p. -94,96,106,108* Meškauskienė M * Ekonominė Lietuvos padėtis Pirmojo pašau n±o karo išvakarėse (190Q-1913m*)•- V . : Valst•polit,ir mokai *t .Irklą, 1963.-107p. Minima Zubovų Koklių gamykla Aleksandrijoje, p.22* Nainienė-Petrauskaitė J, i&ano gyvenimas: Atsiminimai. 1 - 2 .— Šiauliai, 1967 — 1968 .— 62p.—Mašinr. Apie V.N.Zubovą, p.2,41,43,49; Mokykla Gubernijos dvare, 22,44-52; Ginkūnų mokykla,p.49— 50. Puzinas J. Šiaulių miestas: Istoriniai bruožai.- Šiaua i , 1930.—8 0 p . :iliustr. V.Zubovo (šen.) nuopelnai vystant Šiauliuos© pramonę žemės ūkį, p. 35 - 36 . .Sprindis A. Povilas Višinskis .-V. :Vaga, 1978.-310p. V.Zubovas,p.20,21,216,231,241* Šliūpaą J. Rinktiniai raštai.- V . :V a g a , 1977«-6l2p.: 4 ustr. lap* Atsiminimai apie V. Zubovą, p. 2 36 ,245,288,289,294,299, ,387,564« Aldona Kazanavicienė (Didžiulytė) // Tarybų ytojai. T.1.—V . ,1977.—P.455—478: portr.

Lietuvos

A.Kazanavicienėa, dirbusios Zubovų mokykloje kumečių aras, atsiliepimai apie ją, p. 4 5 7 . Atkočiūnas J . Kovota buvo neveltui...// Leninietis..-Spal.15. Ir apie grafo V.Zubovo pagalbą knygnešiams* Aukščionytė Z. /Grafas Vladimiras Zubovas/ // Leninietis. —Lapkrič. 2 1 :iliustr* Apžvelgiami 1932-1933 metų laikraščio "Šiaurės Lietuva" p s n i a i , susiję su V.Zubovo veikla Šiauliuose bei Šiaulių nkėse.


53

AukaPlonytė Z. Grįžo... mokyklos vardas// Leninietis.1989*— Rūgs. 5 : iliuatr, Ginkūnų mokyklai Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardo grą­ žinimo iškilmės* Pasakojama apie A* ir V*Zubovų nuopelnus švietimui• Aukščionytė Z . Mokyklai grąžintas jos įkūrėjų vardas// Šiaulių nau j ie n o s.-1989*—R ū g s c13:iliuatr* Aukščionytė z. Svarbus mokytojas buvimas // Laikas*— 1990*-Saus.9: iliuatr* Ir apie grafams Zubovams skirtą stendą, įrengtą S. ir VI. Zubovų Ginkūnų devynmetės mokyklos istorijos muziejuje. Byla J. A.a. V.N.Zubovą palaidojus// Lietuvos žinios.— 1 9 3 3 . - N r . 147.

Biržiška M. Klyšiai. Daugirdų ir Bilevioių giminė// Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.—K . , 1938*— P.49-55. Minima Viera Bielskienė— Zu bovienė, antroji V.Zubovo šmona, p . 5 3 . Bugailiškis P. Šiauliai // Lietuvos ūkininkas.- 1909.,apkr. 4 ( 1 7 ) .-Nr.44.-P.404.-Parašas:Gk. "Varpo" draugijos veikla. Minimas jos revizijos komilijos narys V. Zubovas. Bugailiakis P. Šiaulių miesto bibliotekos ir jų raida// arpai: Literatūros almanachas.—Šiauliai, 1943«-P. 260 — 268 . Apie Šiaulių Visuomenės Bibliotekos draugiją, jos 902m. V.N.Zubovo rūmuose atidarytą biblioteką bei V.Žu ­ vo paramą jai, p . 260 — 261 . Bugailiskis P .A«a. VI*N.Zubovas: Nekrologas // Lietu— s žinios.— 1 9 3 3 •— Birž. 26 .—P a r a š a s :Gk. Chololnikovaitė 0. Pas mus Agluonuose,,. k m e n ė ) .— 1989 .— Gruod. 9 .

// Vienybė

Apie V. ir S. Zubovus, jų vardu pavaidintą mokyklą Ginkū— se. Nurodomos Sofijos ir Vladimiro Zubovų palaidojimo tos .


54

didintas A . J.Šliūpas - aušrininkas // Eidintas A. Jonas Šliūpas.-V., 1989.-P.19-31. Pusi. 22 minima, kad Peterburge studentų ratelis suki­ nėjosi aplink VI.Zubovą iš Šiaulių* Sndzinaa A. Šiaulių mokytojų seminarija// Endzinas A. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai.D.1.- V . ,1974«— P.277-278. Pasakojimas apie Vl.Zubovo ir S.Zubovienės ketinimą 1914m. įsteigti Šiauliuose mokytojų seminariją (vyrų). Fledžlnskis J . Vartotojų kooperacija// Šiaulių metraš­ tis; 1918-1938.-1938.-Nr.5.-P.114-120. oop«(ac.jd 1919m. įsisteigusi VartotojųVėmė leisti laikraštį "Sie­ tynas", kurio bendradarbių tarpe buvo ir V.Zubovas, p.116. Fledžinskis J. Žemės ūkio kooperacija// Šiaulių metraš­ tis ;1918-1938.-1938.-Nr.5.-P.120-128. Apie eksporto tvarkymo organizacijos "Gamintojas" stei­ giamąjį susirinkimą, įvykusį 1923*11.25. Paminėta, kad į jo valdybą buvo išrinktas ir Zubovas, p.123»127. Fradkina C . "Iskros" paplitimas Lietuvoje// Fradkina C. enininė "Iskra" Lietuvoje.-V., 1951.—P.31-41:iliustr. Ir apie "Iskros" 1902m. persiuntinėjimą į grafo Zubovo ubernijos dvarą. Gruodienė S. /Atsiminimai apie Vaižgantą/ // Lietuvių ašytojai laiškuose ir atsiminimuose.-V., 1987.-P.351-353. Minimi ir Zubovai, Medemrodės dvaro savininkai) Iš Lietuvos// Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T.2: 861—1917).-V.»1965.-P.2S7-269.-("Lietuvos darbininkas", 98, Nr.2,p.10-11,13-16). Korespondencijoje rašoma apie grafo Zubovo fabrikų estelį - Guberniją. Itomlenskis A. Atsiminimai apie V.N.Zubovą ir S.Zubovie— // Naujoji Romuva.— 1936.—Nr.44. Jasiukaitis K . Šiauliuose: Atsiminimai // Jasiukaitis K. ktinė.-V.,1984.-P.276-296. Apie V.Zubovą, p.278,293«


55

Jokšas V. Darbininkų kova Ginkūnuose: V.Kapsukas apie Lnkūnų dvaro darbininkų revoliucinę kovąj?/ Leninietis*— 1986.— pal.16 . Nušviečiami grafų Zubovų santykiai su darbininkais. Jokšas V ♦ Mokyklai grąžintas jos įkūrėjų vardas// ŠiauLų naujienos«-1989*-Rūgs* 1 3 :iliu-str. Aptariami Sofijos ir Vladimiro Zubovų nuopelnai lietuvių autos ir Šiaulių žemės kūltūrai, švietimui, liaudies akiui* Jokšas V. Revoliucijos aidas...: Ginkūnų mokyklos 90ęčiui* //Leninietis.—1986•—Geg.1 jiliustr• Zubovų įsteigtos Ginkūnų pradinės mokyklos istorija. Jokšas V. Spaudos draudimo metais // Leninietis.-1986.ai.29:iliustr. Apie Zubovų 1896 metais Ginkūnuoos įkurtą pradinę mo­ kią. Jokšas V . Zubovai: esą.- 1989 .— Gruod. 6 .

Istoriniai portretai// Komjaunimo

Taip pat apie Vladimirą ir Sofiją Zubovus, jų kultūnę, Šviečiamąją ir ūkinę veiklą. Jokšas V. Zubovai ir švietimas jų dvaruose// Leninietis.— 8 .-Liepos 19. Kapsukas V » Raštai.T.1-12.- V . ;Valst.grož.lit* 1-kla, 60-1978* Vladimiras Zubovas (1862-1933)- T * 1 ,p*314,350,386,387; ,p*367-369,508-509; T. 3 *p.117,135-136; T.4 ,p.375;T.5 ,p. ,249,250,251; T.6,p.79,284; T«7,p.659; T.8 , p.288; T.9, 63; T.ĮO,p.157,487,488; T.1 2 ,p.374-375. Kapsukas V. Numirė senasis Lietuvos liberalų mohikanas 'ubovas/ // priekalas.-1933.-Nr. 8 .—P. 463 —464. Karčiauskienė M. Visuomeninės iniciatyvos ir privataus inio mokymo aktyvėj imas Lietuvoje po 1905-1907m. revolius // Karciauakianė M. Pradinio švietimo raida Lietuvoje . antroje pusėje ir XX a. pradžioje.-K.,1989.—P.161— 170. Apie V.Zubovo išlaikomas mokyklas, p.168.


56

Katkus M, Iš mano atsiminimų // Katkus M. Raštai«-V., 6 5 . -P.362-365.

Šiauliškis grafas Vladimiras Zubovas, p. 3 6 3 ,577. Kazanavioienė (Didžiulvtė) A . /Autobiografija/ // Tary'niiį lietuvi\į rašytojų autobiografijos. T. 1.-V. ,1989.-P. >7 —6 90 :iliustr. Rašytojos A.Kazanavičienėa, dirbusios Zubovo išlaikomo— mokykloje, atsiliepimai apie ją. Knizikevičienė B. Truputis istorijos // Šiaulių viešoji blioteka: Atmena skaitytojui.-V.— Š * ,1978.-P.5—8. Ir apie bibliotekas, veikusias Zubovų rūmuose. Krasnovas A. Lietuvių spauda ir literatūra nacionalinio akilimo laikotarpiu // Lietuvių rašytojai laiškuose ir atsi’nimuo 3 e. - V. ,1987.—P.7 — 19. Minimas P.Višinskio ir Šiaulių dvarininko V.Zubovo suma­ nias leisti Šiauliuose laikraštį, p.12-13. "Kultūra" // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 6 .,1980.-P.245. Kooperatinės knygių leidimo ir kultūros darbo bendrovės ultūra" veikėjų tarpe minimas ir V.Zubovas* "Kultūros" bendrovė// Šiaulių metraštis; 1913-1938.— 38.-Nr.5.-P.83-84. Bendrovė buvo legalizuota 1920.XI.26. Jos pirmosios val­ os revizijos komisijos narys buvo ir V.Zubovas (senj. Leviškienė B. Pirmasis laikraštis // Raudonoji vėliava.6•—Bal.19. Paminėta, kad 1904m. Šiaulių mieste buvo susidariusi drovė su V.Zubovu priešakyje savaitiniam laikraščiui "Šiaužinios" leisti. Bukauskaitė O. Mano tėvas// Šiaulių naujienos.— 1989•-Rūgs. portr.-/Spaudai parengė D.Striogaitė. Minimas grovas Vladimiras Zubovas bei jo privati biblioGinkūnų dvare, įgyta liberaliosios visuomenės lėšomis.


57

Matulion.ytė-Janavičienė M. Kodėl? // Leninietis.-1989.— >kr. 21. Apie V. Zubovo nuveiktus darbus ir jo laidotuves Medemro— je.- (Straipsnis perspausdintas iš laikraščio "Šiaud’ės Lie— ira" , Nr. 27 (177) Merkys V. Pirmieji K.Markso mokslo keliai į Lietuvą // Ltūros bar a i.— 1983•—N r . 5* —P.20-23• Taip pat apie studento Vladimiro Zubovo revoliucinę veik» p .2 2 . Merkys V . "Proletariato” vadovybėje// Merkys V. Liudvikas įavičiu.g, -Y. , 1964 *—P. 55—63 . Ir apie L.Janavičiaus ryšius su Vladimiru Zubovu, Šiaulių iro savininko grafo Mikalojaus Zubovo sūnumi, p . 59—60. Merkys V . Šiaulių miesto pramonė kapitalizmo laikotarpiu ei 1914ra) // Šiaulių praeitis ir d a b a r t i s .- V *,19S8.-P.45-59. Grafų Zubovų įmonės Gubernijoje ir Aleksandrijoje, p., -48,50,51,52. Mirusie.i i // Šiaulių metraštis :1918— 1938 .— 1938• —N r • 5 •— — 98 • Ir apie lietuvių visuomeninio sąjūdžio, spaudos bei kul— os rėmėją, pirmųjų viešų lietuviškų mokyklų steigėją Vlairą Zubovą. N e 3 avaitė R. Iš kur šiauliškiai imdavo lietuviškų raštų Laikas.— 1990.—Kovo 15. Paminėtas grafas V.Zubovas, prisidėjęs prie draudžiamų ų platinimo, jo 1902m, oaro policijos netoli Kelmės arešmą. Paleckis J. Po okupacijos - Tarybų valdžia // Paleckis J. juose pasauliuose.- V . ,1983«-P*42—65 * Justo Paleckio pasakojima s apie darbą 1917m. prie staŠiauliuose, grafų Zubovų rūmų re m on tavimą; pateikiama apie Zubovus, Vladimirą Z u b o v ą ,p.4 5 —46. Petkevičiūtė D. Renave, Šiauliuose. Ryšiai su Rusijos afų draugija // Petkevičiūtė D. Laurynas Ivinskis.— V . , -P.33-95.


....

58

Pateikiami V.Zubovo atsiminimai apie Lauryną Jvinskį, kuris 1871—1874m. buvo jo namų mokytoju, išmokė tėvynę my­ lėti bei lietuviškai kalbėti# Nušviečiama V.Zubovo pažangi visuomeninė veikla, p.89,91-92. Petraitis J. Galvijų veislės formavimas iki pirmojo pasaulinio karo// Petraitis J* Lietuvos žalieji galvijai» T.l.-V.,1963.-P.5-9:iliustr. Nurodoma, kad is Danijos į. Ginkūnų dvarą 1892m, impor­ tuota 40 danų žalųjų veršingų telyčių ir du buliai. Iš šio dvaro žalieji galvijai paplito po visą respubliką,p.7 . Preikšas K. Autobiografija// Kazys Preikšas.-V.,1964,P.59-63. Minimas V.Zubovas, p.59,348. Puida K. Vaivorykštė // Lietuvių literatūros kritika. T.l.-V,,1971.-P.404-411. Rašoma, kad Šiauliuose pas grafą V.Zubovą buvo tariama­ si ir rimtai galvota apie literatūrinio laikraščio leidimą, p.405. Rimkus V, Dailės mokymas Šiauliuose (XIXa. pabaiga XXa. I pusė) // Kraštotyra.Kn.11,-V.,1980.-P.34-45. Pusi. 35 pasakojama, kaip 1911m. grafas Zubovas Šiaulių Žemės ūkio ir smulkiosios namų pramonės parodoje pamatęs moksleivio A.Tyčinos eksponuotus piešinius, nusiuntė jį mo­ kytis į Penzos dailės mokyklą. Rozga L. Senelis: Zubovai ir Lietuva// Vienybė (Akmenė). 1989.-Gruod.2,5,7: iliustr. Apie vyriausiąjį Nikolajaus ir Aleksandros Zubovų sūnų Vladimirą, gimusį 1862m. Šiauliuose. Rūpinimasis atgauti spaudą plečiasi // Iš lietuvių kul­ tūros istorijos: 7«Spauda ir spaustuvės.- V.,1972,-P.32-38. Pateikiami J,Šliūpo atsiminimai apie Vladimirą Zubovą iš Šiaulių, kurio kambariuose Peterburge rinkdavosi socia­ listinės pakraipos studentai, o lietuviai studentai leido laikraštėlį "Kalvis melagis".


Sondeckis J. Kooperatinės pieninės // Šiaulių metraš­ tis: 1918-1938.-1938.-Nr.5.-P.131-132. Užsimenama, kad pieno kooperacijos pionieriumi ir pro­ paguotoju buvo V.N.Zubovas. Strakšys A. Leningradas ir Lietuva// Leninietis.-1982.Gruod.18. Paminėta, kad siaulietis V.Zubovas palaikė ryšius su "Narodnaja volia" organizacija. Suveizdis V. Iš Lietuvos kilusių studentų dalyvavimas Rusijos socialdemokratiniame judėjime (1883-1894) // LKP istorijos klausimai. T.32.-V.»1983.-P.5-18. Minimas "Proletariato" veikėjas V.Zubovas, p.10. Šarmaitis R. Vincas Kapsukas (1880-1935) // Šarmaitis R. Lietuvos revoliucionieriai.-V.,1988,-P,8-69:portr, Apie V.Kapsuko slapstymąsi Vladimiro Zubovo Medemrodės dvare,p.19. Šiauliai// Kova,-1915.-Liepos

9*,-Nr.28.

Šiaulių valsčiuje sudegė 18 kaimų. Grafo Zubovo nuosto­ liai siekė 80 tūkst.rublių. Šiauliai carinės Rusijos okupacijos metu // Lietuvių enciklopedija. T,29.-/Boston, JAV/, 1963,-P.449-450. V.Zubovo rūpinimasis kalėjimo apkūrenimu. "Šiaulių paviete gyvena turtingas dvarponis gr, Zub/ovas/ // Darbininkas.-1898, Nr.12.-P.188,-Parašas: Dabbininkas. Apie darbininkų išnaudojimą Zubovo dvare. Siauliu visuomenės gyvenimas // Naujas žodis.-1930.Nr.1.-P.13:iliustr.-Parašas: P.B. Ir apie įtakingą vietos mecenatą V.Zubovą, visų ano meto politinių bei visuomeninių darbų rėmėją, Šiurkus J.A3iržiška - žemaičių numylėtinis // Sveikatos apsauga.-1989.-Nr.2.-P.37-41: portr. Taip pat apie Vladimirą Zubovą, prieš II pasaulinį


60

karą gyvenusį Medemrodės dvare (dabar Agluona, Akmenės raj.) ir jo artimuosius* .^Ąį.HP.Or.žL 4.1 8 *Petrapylėje 1882m*; 9."Auši?a"// Jaunatvė -gyvenimo pavasaris.-Šiauliai, 1927.-P.40-71. Studento Y*Zubovo socialistinė veikla, bendravimas su lenkų "Proletariato” bei rusų "Narodnaja volia" organizaci­ jomis, p.41,48. Tyla A. Kaimo ir dvaro santykiai // Tyla A. 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime.-V., 1968.-P.14-35, Apie dvarininko Y.Zubovo valdas Šiaulių ekonomijoje, p ,

16, 26.

Valiūnas J. V.N,Zubovo gyvenimas ir darbai // Žemės ūkis.-1933.-Nr.8. Valstiečių judėjimas // Lietuvos TSR istorija. T.2.: Nuo 1861 iki 1917 metų V., 1963.-P.397-401. Žemės ūkio darbininkų streikas grafo Zubovo dvare ne­ toli Šiaulių, vykęs 1914m. gegužės mėn. Vidmantas E. Lietuvos studentų nelegalios organizacijos Peterburge XIXa. 8-9 dešimtmečiais // LTSR MA darbai. Serija A.-1984.-Nr.1.-P.55-67. Ir apie šiauliečių J.Bielskio ir V.Zubovo veiklą nele­ galiose organizacijose. Vidmantas E. Socialdemokratų judėjimas Šiauliuose (iki 1914m.) // Šiaulių praeitis ir dabartis.-V.,1986.-P.60-70. Apie grafo V.Zubovo dalyvavimą Lenkijos darbininkų partijos "Proletariatas” veikloje, jo ketinimą atsisakyti turto įpėdinystės bei grafo titulo, pažadą finansuoti marksis­ tinių veiMų leidimą lietuvių kalba, p.61 ,63 ,65. Višinskis P. Laiškai // Višinskis P. Raštai.-V.,1964.P.239-596. Povilo Višinskio laiškuose, 1904 ir 1905 metais rašy­ tuose M.Zauniūtei bei K.Hriniui, minimas Vladimiras Nikolajevičius Zubovas, kuris rūpinosi leisti Šiauliuose lietuviš­ ką laikraštį, p.502, 504,543.


61

Vyšniauskaitė A, Dinaminės mašinos, jų tipai// Vyš­ niauskaitė A. , Laniauskaitė J. Valstiečių linininkystė’* ir transportas.-V.,1977.-P.97-102.-(Iš lietuvių kultūros isto­ rijos. Kn.9). Paminėta, kad 1906m* Šiauliuose grafo Zubovo geležies liejimo fabrike imta gaminti rankinės linaminės ketaus vele­ nais, p. 98. Vladimiras Zubovas//Kisarauskas V, Lietuvos knygos ženklai: 1518-1918.-V.,1984.-P.167. Vladimiras Zubovas // Lietuvos aidas.-1932.-Kovo Nr.54.

8 .-

Ą.a, Vladimiras Zubovas// Lietuvos aidas.-1933.-Nr. 143.-Parašas: B-nas V. Vladimiras Zubovas // Pieno ir gyvulių ūkis.-1933.-Nr.7. Vladimiras Zubovas // Šiaurės Lietuva.-1933.-Br.28(178); Leninietis.-1989.-Lapkr.21: portr,-Parašas: "L,A." Vladimirovas L. Šiaulių visuomeninė biblioteka ir kitos skaitymo mėgėjų draugijos Lietuvoje// VVU Mokslinės biblio­ tekos metraštis: 1958-1959.-V,,1961.-P.95-101. Ir apie V.Zubovo nuopelnus, steigiant ir išlaikant Šiaulių visuomeninę biblioteką, 1900-1914 metais, Vladimirovas L. Šiaulių Zubovų bibliotekos klausimu// W(J Mokslinės bibliotekos metraštis: 1958-1959.-V.,1961,P,203-216. V.N.Zubovo (1862-1933) visuomeninė veikla Šiauliuose. Zubovas V. Aleksandra Zubovienė: 150-osioms gimimo me­ tinėms // Šiaulių nauj ienos.-1990,- Liepos 28: iliustr.,V.Zubovo nuotr. Taip pat apie jos sūnų Vladimirą Zubovą. Zubovas V. Dabikinės dramos būrelis // Literatūra ir menas »-1934.-Birž•30,-P•141 iliustr. Ir apie Zubovų Dabikinės dvare 1903 metais•pastatytą mokyklą, kurioje buvo nelegaliai dėstoma lietuvių kalba ir organizuojami vieši vaidinimai bei koncertinės programos.


62

Zubovas Vladimiras /1862.II.13-1933.VI.23/ //Tarybų Lietuvos enciklopedija. T.4.-V.,1988.-P.625. Zubovas Vladimiras // Lietuvių enciklopedija.T.35./Boston, JAV/, 1966,-P,126*portr. Zubovas Vladimiras // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T.12.-V.,1984.-P.457. Zubovas Vladimiras // Mažoji lietuviškoji tarybinė en­ ciklopedija.T.3. -V. ,1971.-P.858. Zubovas Vladimiras Nr »4•—P.144.

// Bibliografijos žinios.-1933.-

Žilinskas A. Lietuvos elektros energetikos raida ir jos technikos paminklai// Kraštotyra.Kn,19.-V. ,1985.-P.52-65. Apie grafo V.Zubovo Gubernijoje veikusias įmones bei jose įrengtą elektrinį apšvietimą, p,54. *

56

*

1881m. Šiaulių gimnazijos VIII klasė; Nuotrauka// Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.-K,, 1938*P.172, Lietuvos ir Lenkijos bajorų studentų grupė (Petrapilio socialistų gmina)• 1882m. balandžio mėn.; Nuotrauka// Bir­ žiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose,-K.,1938.-P. 181, Žemaičiu bajorų Bilevičių šeimyna (apie 1885m.); Nuot­ rauka // Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.K.,1938.-P.55. Nuotraukoje ir S.Bilevičiūtės vyras Vladimiras Zubovas. V.Zubovas Lapkr.21. 16

,

apie 1890m,: Nuotrauka// Leninietis.-1989.-

V.N.Zubovas: Nuotrauka// Šiaulių naujienos,-1989.-Rūgs.

Grafu Zubovų šeima 1892m*: Nuotrauka // Leninietis.1989*-Lapkr,21. Ginkūnų (prie Šiaulių) Vladimiras ir Sofija Bilevičiūtė Zubovai ir jų vaikai Vladimiras ir Alina: Nuotrauka//


Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.-K.,1938,P.189. Šiaulių, ūkio veikėjų būrelis (prieškariniais laikais): Nuotrauka // Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuo­ se, -K.,1938,-P.209. Varnas A. "Gr.Zubovas": Piešinys // Adomo Varno apžval­ ginė kūrinių paroda. Kaunas. 1927 mot. kovo 20 - balandžio 30.;Katalogas.-K,, /1927/.-P,8. Trys Vladimirai Zubovai, Šiaulių gimnazijos auklėtiniai, prie savo mokyklos - jos 75 metų sukakties proga (18511926): Nuotrauka// Statyba ir architektūra.- 1989.-Nr.12.P*26. Jokšas V. Šių rūmų rūsyje XIX amžiaus pabaigoje buvo įsikūrusi mokykla: Nuotrauka// Leninietis.-1986.-Geg.l. Zubovų rūmai Ginkūnuose. Zubovu dvaro /Ginkūnuose/ rūmai, kuriuose nuo 1896 metų veikė slapta mokykla: Nuotrauka // Leninietis.-1986.-Bal.29*


Trys Vladimirai

Zubovai


SOFIJA BILEVIČIŪTĖ-ZUBOVIENĖ gimė 1860m. gegužės 27d. Kaune. Augo tėvo Ipolito Bilevičiaus gausioje šeimoje, Aušbi— kavo dvare Raseinių apskrityje, 1872m. su tėvais persikėlė i Vilnių, kur baigė vidurinį mokslą. Su Vladimiru Zubovu susitiko studijuodami Peterburge (1881-1886). Ji - Bestuževo aukštuosiuose moterų kursuose - gamtos mokslus ir pedagokifcą, jis gamtos mokslus - universitete. Susituokė 1884m. rugpjūčio 6d.; baigę mokslus apsigyveno Šiauliuose. Nuo 1890 metų įsikūrė Ginkūnuose ir ėmė pažangiai ūki­ ninkauti. Pasistatlydino naują mūrinį namą, kurį pati supro­ jektavo (kambarių išdėstymo5chemą), Ėmė steigti mokyklas ku­ mečių ir aplinkinių valstiečių vaikams. Pirmoji, dar slapta, Ginkūnuose įsteigta 1896 metais. Vėliau nuo 1900m. steigia­ mos ir globojamos mokyklos buvo oficialios su rusų dėstomąja kalba, bet slaptai dėstyta ir lietuvių kalba. Jos veikė Naisiuose, Gubernijoje, Dabikinėje, Medemrodėje, nuo 1905 m. pereidamos į lietuvių dėstomąją kalbą. Mokyklomis daugiausia rūpinosi pati grafienė S.Zubovienė. Pamokų jose ji neturėjo, bet inspektavo jų darbą, tardavosi su jaunomis mokytojomis, daug dėmesio skyrė mokymo programų sudarymui, vaikų aprūpi­ nimui mokslo priemonėmis. Sofijos ir Vladimiro Zubovų prieš devyniasdešimt keturis metus įsteigta Ginkūnų mokykla veikia ir šiandien. 1989 metų rudenį jai buvo grąžintas Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardas. Šioje devynmetėje mokykloje įreng­ tas muziejus, kuriame nemažai vietos skirta ir jos įkūrėjams. Sofija Zubovienė reiškėsi ne tik švietimo srityje, ji buvo literatė, domėjosi filosofija, skaitė paskaitas gamtos, moralės temomis* Ji pasirinko specialią filosofijos temą: rū­ šies išsaugojimo instinktas gamtoje, aiškino, kaip žmonėms svarbu stiprinti šeimos ir visuomenės moralę. Šias savo pažiū­ ras išdėstė didaktiniame romane lenkų kalba "SZCZęscie" (Lai­ mė ") , pasirašydama slapyvardžiu Z.W^odowicz. Knyga iš spaudos išėjo 1902m. Varšuvoje* Jos vyras Vladimiras Zubovas radęs šioje knygoje savo asmens kritiką, įžvelgęs, kad romane apra­ šytas jų šeimos konfliktas, išpirko ir sunaikino visą tiražą* Liko tik egzemplioriai pačios autorės kam dovanoti. Sofija Zubovienė apie 1910 metus išsiskyrė su savo vyru ir po to niekad su juo nebuvo susitikusi. Jis gyveno Medemrodės dvare, ji - Ginkūnuose, pas dukterį Aliną Fledžinskienę (1891-1961)..


66

S.Zubovienė parašė ir filosofinį traktatą: "Nauda įsisą­ moninus gamtos dėsnius, kuriems paklūstame nesąmoningai". Išliko rankraštis, nežinia kada parašytas. Grafienė Sofija Zubovienė mirė 1932m. birželio 9d. Ginkūnuose, palaidota Ginkūnų kapinėse.

L I T E R A T Ū R A Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: Iš 1882-1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų.-K. ,1938,379p.:iliustr. Zubovienė (Bilevičiūtė) Sofija, p. 53,55,189,229. Jasaitis J. Gabrielė Petkevičaitė -Bitė.-V.: Vaga, 1972,304p, Pusi. 161 minima, kad rašytoja domėjosi Gubernijos, Gin­ kūnų pradinėmis mokyklomis, lankėsi jose ir vėliau aprašė jas kaip dvarininkų išlaikomų mokyklų pavyzdį. Aukščionytė Z, Mokyklai grąžintas jos įkūrėjų vardas // Šiaulių naujienos,-1989.-Rūgs.13 siliustr. Itomlenskis A. Atsiminimai apie V.N. Zubovą ir Sofiją Zubovienę // Naujoji Romuva.-1936.-Nr.44. Jokšas V. Mokyklai grąžintas jos įkūrėjų vardas// Šiau­ lių naujienos,-1989»-Rūgs. 13: iliustr. Sofijos ir Vladimiro Zubovų nuopelnai liaudies švietimui. Jokšas V. Zubovai ir švietimas jų dvaruose // Leninie­ tis. -1988.-Liepos 19. Mirusieji // Šiaulių metraštis:1918-1938.-1938.-Nr.5.P.97-98. Apie visuomenininkų Sofiją Zubovienę, mirusią 1932 metais. Dainienė-Petrauskaitė J. Mano gyvenimas: Atsiminimai. D.1-2.-Šiauliai, 1967-1968.-62p.-Mašinr, Sofija Ipolitovna Zubovienė, p, 14 ,41,43 ,44 ,45 »48,49,50.


67

Pagerbtas šviesuolių atminimas// Gimtasis kraštas.1990.-Liepos 5-11»-P.3:iliustr. Paminėtos pedagogės literatės S.Zubovienės ir literato prof. P.Matulionio 130-osios gimimo metinės. P.etkeyičaitė-Bitė G. Zubovo mokyklos// PetkevičaitėBitė G. Raštai.Knu4: Pasikalbėjimai.-V.,1967.-P.266-269,("Vilniaus žinios”, 1907, gruod.23.-Nr.220). Pasakojama apie aplankytas Ginkūnų ir Gubernijos mokyk­ las, grafienės Zubovienės patarimus jaunoms mokytojoms, apie jos sudarytas mokymo programas. Rozga L. Senelis: Zubovai ir Lietuva // Vienybė (Akmenė) -1989.-Gruod.2,5:iliustr. Ir apie Vladimiro Zubovo žmonos Sofijos BilevičiūtėsZubovienės kultūrinę, visuomeninę bei šviečiamąją veiklą. Švietimas ir visuomeninis-kultūrinis gyvenimas // Lietuvių enciklopedija,T.29.-/Boston,JAV/, 1963,-P.451-453* Minima, kad į pirmąją Šiaulių gegužinę, 1899m,, buvo atvežtas S.Zubovienės keptas tortas su lietuvišku užrašu: "Dieve,padėk". 1930m. Šiaulių kronika: Svarbesnieji įvykiai// Šiaulių metraštis: Informacinė knyga 1931 metams.-1931*-Nr.2.-P. 80-83. Nurodoma, kad 1930m. gegužės 15d. visuomenės veikėjai grafienei Zofijai Zubovienei sukako 70 metų, p.81. Zubovas V. Prisiminkime»..: Gegužės 27 dieną sukanka 130 metų nuo Sofijos Bilevičiūtės-Zubovienės gimimo // Lai­ kas. -1990.-Geg.22rportr. Zubovas V. Zubovai// Tarybų Lietuvos enciklopedija. T.4.-V., 1988.-P.625* Žvinklevičienė I. Gyvi širdyje// Šiaulių naujienos,1990.-Birž.23•

130-ųjų gimimo metinių sukakties proga aplankytas ir Sofijos Zubovienės kapas Ginkūnuose,


Žemaičių, bajorų Bilevičių šeimyna (apie 1885m.): Nuotrauka// Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. K.,1938.-P.55. Ginkūnų (prie Šiaulių) Vlad. ir Sofija Bilevičiūtė Zu­ bovai ir jų vaikai Vladimiras ir Alina// Nuotrauka// Bir­ žiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.-K.,1938.-P.189 Sofi.ia Bilevičiūtė-Zubovienė: Nuotrauka// Laikas.1990.-Geg.22.

ALINA ZUBOVAITĖ-FLEDŽINSKISNĖ. Sofijos ir Vladi­ miro Zubovų duktė (1891.III.25-1961.VI.17) Barzdaitė S. Iš LEKD Šiaulių skyriaus istorijos // So­ cialinis ateizmo vaidmuo Lietuvoje,- V, ,1984.-P.19-22. Ir apie A.Zubovaitę-Fledžinskienę, 1923 metais padova­ nojusią žemę, Ginkūnų kalnelį, skirtą Laisvamanių kapinėms steigti,p.21. Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: Iš 1882-1901m, atsiminimų, pasakojimų ir raštų,-K., 1938,379p.:iliustr. Alina Fledžinskienė (Zubovaitė) ,p,189,229,330. Nainienė-Petrauskaitė J. Mano gyvenimas: Atsiminimai. D.1-2.-Šiauliai, 1967-1968.-62p.-Mašinr. Minima ir ginkūnietė A.Pledžinskienė, p,49. Kultūriniai ūkiai (dvarai) // Šiaulių metraštis.1930.-Nr.1.-P.86. Apie Ginkūnų savininkės Al.Pledžinskienės valdas 252ha. Privalėjo laikyti gryno kraujo danų žalųjų veislės galvijų ir d^idžiųjų anglų baltųjų veislės kiaulių. 1929m. Šiaulių kronika// Šiaulių metraštis .-1930,Nr,1,-P.90-93.


69

Apie 1929.1.26 įsikūrusį Šiaurės Lietuvai šelpti Centralinio Komiteto skyrių, kurio valdyboje buvo ir A. Fledžinskienė. e, gyvulių eksponatus apdovanoti // Šiau­ lių metraštis.-1930.-Nr,1.-P.79_q i , Taip pat A.Fledžinskienės (Ginkūnai) gauti apdovanojimai. Žemės ūkio kultūros įstaigos// Šiaulių metraštis.1930.-Nr.l,-P.84. Nurodoma, kad A.Fledžinskienė Ginkūnuose turėjo Ardėnų eržilų ir Fiunų bulių punktus, *

*

*

1904’m. Jiaulių gimnazistų ir gimnazisčių grupės geguži­ nės Ginkūnuose: Nuotrauka // Biržiška M.Anuo metu Viekšniuo­ se ir Šiauliuose.-K,,1938.-P,330. Nuotraukoje ir Alina Zubovaitė, vėliau Pledžinskienė.

Vladimiras ir Sofija Zubovai bei jų vaikai Vladimiras ir Alina


DIMITRIJUS ZUBOVAS, NIKOLAJAUS sunus (1872.1.4-1944.X,20)


71

DIMITRIJUS ZUBOVAS, jauniausias Aleksandros ir Nikola­ jaus Zubovų sūnus, gimė 1872m. sausio 4d. (pagal senąjį ka­ lendorių — 1871*XII.2l) Šiauliuose* Baigė realinę gimna­ ziją Vilniuje, o 1886rn, -• agronomijos mokslus Vokietijoje, Hohenheimo mieste. Valdė Bubių dvarą su 6 mažesniais ūkiais - palivarkais. Savo dvaruose diegė pažangius žemdirbystės būdus, ypač page­ rino gyvulininkystę ir pienininkystę. Turėjo plytinę, pie­ ninę, lentpjūvę ir malūną. Pats projektuodavo naujus pasta­ tus, pastatė pirmą Lietuvoje siloso bokštą. Šelpė ir globojo draudžiamos spaudos platinimą. Bubiuose 1899 metais įsteigė ir savo lėšomis išlaikė pradžios mokyklą; joje nuo 1905 metų buvo mokoma ir lietuvių kalbos. 1910m, įsteigė Bubių trimetę gyvulininkystės ir pienininkys­ tės mokyklą ir jai vadovavo. Išlaikė našlaičių prieglaudą, kurią Bubiuose buvo įsteigusi jo motina Aleksandra Zubovie­ nė. 1918m, lapkričio 26d. pirmajame Šiaulių miesto Ta­ rybos posėdyje buvo išrinktas į šios Tarybos laikinąjį vyk­ domąjį organą. Po 1918 metų, didelį žemės sklypą prie Du­ bysos pavertė parku ir įrengė gegužinėms aikštę su pritai­ kytais pastatais. Dimitrijus Zubovas buvo vedęs neturtingą ispanų kilmės mergaitę Tatjaną Molas, kuri 1893m. atvyko iš Peterburgo į Ginkūnus mokyti mažąjį Vladimirą (brolio Vladimiro sūnų) taisyklingai rusiškai kalbėti. Dimitrijus ir Tatjana Zubo­ vai turėjo sūnų Nikolajų (19007-1916?), kuris anksti mirė ir keturias dukteris. Žmona Tatjana buvo aktyvi visuomenininkė, užsiėmė labdara. Ji pirmininkavo Šiauliuose veikusiai Rusų švietimo draugijai. 1917metais įsisteigusiai "Žiburėlio" draugijai neturtingiems moksleiviams šelpti, padovanojo sklypą su namu. Jame buvo įkurdintas neturtingiems mokslei­ viams bendrabutis. Dimitrijui Zubovui susirgus, Bubių dvarą valdė duktė agronome Tatjana Ropp, Ropienė (mirusi 1935nw)• 1930 m. jos valdos apėmė 215 ha. Tai buvo kultūriniai ūkiaių, kuriuose ji privalėjo laikyti gryno kraujo vietinės veislės galvijus, didžiųjų jorkširų veislės kiaulių. Bubiuose ji turėjo švedų žalmargių buklių punktą, už geriausius gyvulių eksponatus


72

parodose gaudavo apdovanojimus. T.Zubovaitė-Ropp pirminin­ kavo ir Lietuvos Gentralinės Galvijų Kontrolės sąjungos Bubių rateliui. Kitos dukterys: Kotryna Kurkauskienė, Darija Pūtvienė (buvusio žemės ūkio ministro St.Pūtvio žmona) ir Vienoje gamtos mokslus daktarės laipsniu baigusi Elena Liutikienė (Česlovo Liutiko - 1927~1936m. buvusio "Aušros" muziejaus direktoriaus, 1940m. Šiaulių a. viršininko, žmona). Dimitrijus Zubovas mirė Bubiuose, 1944m. spalio 20d, Palaidotas prie Bazilionų (Padubysio), netoli Bubių, miške esančiose pravoslavų kapinėse, šalia savo motinos Aleksandros Zubovienės. >

L I T E R A T Ū R A Nainienė - Petrauskaitė J. Mano gyvenimas: Atsiminimaio D.1-2.-Šiauliai, 1967-1968.-62p.-Mašinr. Minimas Dimitrijus Nikolajevičius Zubovas, p,2. Bilevičius P. Bubiai // Bilevičius P.Šiauliai.-V., 1972.-P.131-135:iliuatr. Ir apie D.Zubovo valdas bei veiklą Bubiuose. BūgaiIiakis P. Lietuvos stovis Didžiojo karo metu // Naujoji Lietuva,-1916.-Liepos 17.-Nr.29.-Parašas: Gk. Minimi sunaikinti Bubių Zubovo pavyzdingojo ūkio pa­ statai, Pienininkystės mokykla. Daniliauskienė J. Likimo baliai...//Leninietis.1989.-Rugp.8j iliustr. D.Zubovo anūkės pasakojimas apie buvusią ąžuolų alėją Bubiuose. Endzinas A. Kitos specialiosios žemės ūkio mokyklos Lietuvoje// Endzinas A, Speciaįiojo mokslo raidos Lietuvo­ je bruožai, D.1,-V,,1974.-P.154-16?. Apie D,Zubovo Bubiuose įsteigtą žemesniąją gyvulinin­ kystės ir pienininkystės mokyklą, veikusią 1910-19l6m, , p.160.


73 Jovaras. Per knygnešystę - į liaudies draugystę// Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. T.l.-V., 1989.-P.583-584. Užsimenama apie P.Višinskio mokytojavimą grafo Zubo­ vo Bubių dvare. jL%&sukas V, Šiaulių apylinkė //-Kapsukas V. Raštai.T.2.-V., 1961.-P.508-509. Apie 1905.VII.25 sustreikavusius 17-os Ginkūnų ir Bubių Zubovų dvarų darbininkus, jų reikalavimų patenkinimą. Kultūriniai ūkiai (dvarai) // Šiaulių metraštis.-1930.Nr.1,-P.86. T.Zubovaitės - Ropp valdos Bubiuose. Lietuvos Gentralinė Galvijų Kontrolės sąjunga// Šiau­ lių metraštis.-1930.-Nr.1.-P.13. Minimas Bubių sąjungos ratelis, kurio pirmininkė buvo T.Zubovaitė-Ropp. Pieno perdirbimo bendrovės // Šiaulių metraštis.-1930.Nr.1.-P.12, Paminėta Bubių pieno perdirbimo bendrovė, jos pirminin­ kas D.Zubovas. Rimkus Vacį, Pirmoji pienininkystės mokykla // Krašto­ tyra, Kn.13.-V.,1981.-P.52-53. Rozga L. Prie ištakų: Zubovai ir Lietuva// VJsiybė (Ak­ menė) .-1989.-Gruod.2. Taip pat apie Dimitrijų Zubovą ir jo žmoną Tatjaną Molas, jų pavyzdinę ūkinę bei kultūrinę veiklą. Simonavičius V. Pirmasis apskrities viršininkas // Leninietis.-1979.~Birž.l6:portr. Apie Česlovą Liutiką, vedusį Bubių dvarininko grafo D.Zubovo dukterį. Sondeckis J. "Žiburėlio" draugija // Šiaulių metraš­ tis: 1918-1938.-Nr.5.-P#28-29. Taip pat apie grafienę Tatjaną Zubovienę, padovanoju­ sią "Žiburėliui" žemės sklypą su namu.


74

,A*„ Varpininkų suvažiavimas* Spaudos byla. Vėl nesutarimai // Sprindis A.Povilas Višinskis.-V.,1978,P.231-251. Minimas D.Zubovas, kurio Bubių dvare 19D3m. įvyko P.Višinskio surengta gegužinė, p.240, Stumbjosios žemėvaldos didinimas // Vyriausybė kapitalo tarnyboje.-V,,1984*-P.117-119. Žemės reformos valdybos 1929 metų nutarimai dėl atlygi­ nimo už nusavintą žemę D,Zubovui. Šaparausklenė J» Šilo Pavėžupio dvaro švytėjimas // Knygnešys.-1989.-Nr.11.-P,22-24:iliustr. Taip pat apie grafo Zubovo, Bubu dvarininko, šelpiamą ir globojamą draudžiamos spaudos platinimą, Šiaulių miesto savivaldybė // Šiaulių metraštis: 1938,-Nr.5.-P.109-110,

1918-

Minimas 1918m. lapkričio 26d, pirmasis Šiaulių m. Ta­ rybos posėdis, jos narys D,Zubovas. Už geriausius gyvulių eksponatus apdovanoti: // Šiau­ lių metraštis.-1930.-Nr.1.-P,79-81, Ir Tatjanos Zubovaitės-Ropp gauti apdovanojimai. Visuomenės organizacijos: Šiauliai // Šiaulių metraštis. 1930,-Nr, 1«-P,24-26 ;1932.-Nr#3*-*P.32* Šiaulių rusų švietimo draugija, pirmininkė - T,Zubovie­ nė* Zubovas V. Aleksandra Zubovienė: 150-osioms gimimo me­ tinėms// Šiaulių naujienos.-1990,-Liepos 28:iliustr. Taip pat apie jauniausiąjį jos sūnų Dimitrijų, jo is­ panų kilmės žmoną Tatijaną Molas-Zubovienę, Zubovas V. Zubovai// Tarybų Lietuvos enciklopedija.ij*^.. V,,1988.-P,625. Zubovas Dimitrijus // Lietuvių enciklopedija.-T,35.-/ /Boston, JAV/, 1966,-P,126. Zubovas Dimitrijus // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedi ja.T,3 *-V, ,1971.-P.857-858.


Žemės ūkio kultūros įstaigos // Šiaulių metraštis.1930.-Nr.1.-p.84. Minima T.Zubovaitė-Ropp, turėjusi Bubiuose Švedų žal­ margių bulių punktą. ŽgffiŠfl Qkio darbininkų streikai// Lietuvos TSR istorija. T.I.: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų.-V.,1985.-P.326-327. Minimas

1905m. vykęs Zubovo palivarkų darbininkų strei­

kas. Žilinskas A, Lietuvos elektros energetikos raida ir jos technikos paminklai // Kraštotyra. Kn. 19.-V, ,1985.-P.52-65. Paminėta, kad 1913^. elektros apšvietimas veikė ir gra­ fo D.Zubovo Bubių dvare, p.56, «

*

s

Šiaulių ūkio veikėjų būrelis (prieškariniais laikais): Nuotrauka// Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.K,,1938.-P.209. Nuotraukoje ir Dimitrijus Zubovas.


VLADIMIRAS ZUBOVAS, VLADIMIRO sūnųя

(1887.X,21-1959*11.4)


77

VLADIMIRAS ZUBOVAS buvo visuomenės veikėjų Vladimiro (g*1862) ir Sofijos Zubovų sūnus, gimęs 1887m. spalio 21d, Šiauliuose* Vaikystės dienos praėjo Ginkūnuose. 1905 metais baigė Šiaulių gimnaziją, o 1910 metais - Halės universitetą Vokietijoje, gavęs pirmasis is lietuvių agronomijos daktaro laipsnį. Valdė nuo 1910m. Dabikinės dvarą, paskui buvo nusipirkęs Naujadvario ūkį prie Klaipėdos, dar vėliau Judrelių ūkį Šiau­ lių apskrityje. Ūkininkavo pažangiai. Jo tėvas tyrė ir geri­ no žalųjų galvijų veislę, o jis 1911-1941m, savo dvaruose eksperimentais gerino Lietuvos juodmargių galvijų veislę. Vei­ kė įvairiose ūkinėse ir kooperatinėse organizacijose. Nuo 1911m. organizavo kontrolasistentų kursus, pats jiems vadova­ vo, skaitė paskaitas, steigė žemės ūkio kooperacijos ratelius. Įvairiais žemės ūkio klausimais daug rašė "Žemės ūkyje". Šiau­ liuose susibarusioje žemės ūkio kooperatyvų sąjungoje "Gamin­ tojas" V,Zubovas tvarkė švietimo ir kultūros reikalus. Vado­ vavo žemės ūkio kursams Gruzdžiuose, skaitė paskaitas Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Dotnuvoje, 1927m. buvo išrinktas į Ūkininkų partijos centro komitetą, 1927m. buvo delegatas pre­ kybos derybose su Vokietija, 1935m. Klaipėdoje leido lietu­ viškos dvasios dienraštį "Memeler Beobachter". Užgrobus Klaipėdos kraštą hitlerinei Vokietijai, Zubovai grįžta į Akmenės apylinkes ir įsikuria Judrelių dvare su 60 hektarų žemės. Pasibaigus Il-ejam Pasauliniam karui, V,Zubovas buvo suimtas ir devynetą mėnesių iškalėjo prie Leningrado, Dubrovkos stovykloje. Grįžęs apsistojo Kaune ir atsidėjo moks­ liniam darbui. 1946-1947 m. dėstė Žemės ūkio akademijoje, 1947-1949m. buvo Veterinarijos akademijoje bendrosios žemdir­ bystės ir gyvulininkystės katedros vedėjas. 1949-1955m* dir­ bo Biologijos institute. Vėl iš naujo apgynė disertaciją, 1956m. gaudamas žemės ūkio mokslų kandidato diplomą. 1955 metų vasarą buvo išrinktas Jonavos rajono atsiliku­ sio "Komunaro" kolūkio pirmininku ir energingai ėmėsi darbo: parengė durpių kompostavimo technologiją, rūpinosi moksliškai tręšti pievas. Bet pašlijus sveikatai, po pusantrų metų teko su šiuo darbu atsisveikinti. Išleido keletą knygų: "Gyvulių šėrimas kolūkiuose" (1950), "Ankštiniai pašariniai augalai" (1956), "Daugiau pieno" (1950),


78

su kitais - "Kailinių žvėrelių ir triušių auginimas" (1956), "Valstybinė arklių kilmės knyga" (1948) ir kt. Paskelbė apie 50 darbų įvairiais žemės ūkio klausimais. Vladimiras Zubovas 1908m. vedė jaunutę mokytoją, našlai­ tę Oną Jokubauskaitę (1885-1975). Jie turėjo sūnų Vladimirą (g.1909) ir dvi dukteris - Oną Oertelienę (1911-1979) bei Mariją Dementje^- vien^ (1917-1986),

L I T E R A T Ū R A Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose; Iš 1882-1901m, atsiminimų, pasakojimų ir raštų.-K.,1938,-379p.: iliustr, Vladimiras Zubovas (1887-1959), p.XI,164,189,330,331, 339. Endzinas A. Specialus mokymas, ruošiant darbuotojus žemės ūkiui // Endzinas A, Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruo žai *D.1 .-V.,1974.-P.142-167. Trumpai apie V,Zubovo prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsteigtus Ginkūnų dvare kontrolasistentų kursus, p,l60. Nainienė-Petrauskaitė J, Mano gyvenimas: Atsiminimai, D .1—2.-Šiauliai, 1967-1968,~62p,-Masinr. Minimas agronomas V.V,Zubovas, p.49, Bugailiškis P, Šiaulių "Varpas" // Lietuvos žinios,1911.-Lapkr,5(18).-Nr.129.-Parašas: Ne aš, "Varpo" draugijos trys veiklos metai. Minimas jos nau­ jos valdybos narys V.V.Zubovas. Ciurlionytė-Zubovlenė D, Mano motinos bičiuliai : Iš atsiminimų apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę // Pergalė,1985.-Nr.6 ,-P.156-168:portr. Pasakojama apie pasitraukimą, 1944m. frontui artėjant, į uošvių Zubovų ūkį - Judrelius, apie agronomo V.Zubovo su­ ėmimą bei išvežimą, jo sugrįžimą po devynių mėnesių. Čiulionytė-Zubovienė D. Paskutinieji metai// Pergalė.1966,-Nr.3 .-P.141-155.


Pusi. 154 pasakojama ir apie ruošimąsi 1957m, lapkričio ld. paminėti senųjų Onos ir Vladimiro Zubovų auksines vestu­ ves. DraugijU ,gyv enimas. Šiauliai // Viltis.-1911.-Lapkr, 1 (14).—Nr.127.-Parašas: Tas pats. Minimas "Varpo" draugijos valdybos narys V.V.Zubovas, Fledžinskis J. Žemės ūkio kooperacija // Šiaulių raštis : 1918-1938.-1938.-Nr.5.-P.120-128,

met­

Nurodoma, kad 1920m. birželio mėn. laikraštyje įvedus skyrių "Ūkininko patarėjas", ji vedė agronomas V.Zubovas (junioras), p,121. Kapsukas V. Žemės ūkio rūmai ir mažažemiai // Kapsukas V, Raštai. T.10.-V.,1971.-P.358-359. Paminėta, kad į Žemės ūkio rūmų valdybą kandidatu buvo išrinktas ir grafas V.Zubovas (1887-1959). Navickas K. 3.TSRS kova už taiką bei kolektyvinį saugu­ mą ir Lietuva // Navickas K. TSRS vaidmuo, ginant Lietuvą nuo imperialistinės agresijos 1920-1940 metais.-V.,1966,P.111-131. Dvarininko V.Zubovo vaidmuo 1934m, Lietuvos ir Lenki­ jos vyriausybių atstovų susitikimuose, dėl santykių normaliaavimo. Zubovo išvyka į Varšuvą, p,115;x Lenkijos ministro pirmininko A.Prystoro, prezidento A.Smetonos ir užsienio reikalų ministro S.Lozoraičio pasitarimas Zubovo dvare, p. 118. Petraitis J, Tapau laisvamaniu*.,// Praregėjimas»-V,, 1984.-P.80-97. Ir apie Ginkūnų bei Medemrodės dvarų archyvuose rastą 1906 metų V*Zubovo susirašinėjimą su Kauno gubernatoriumi dėl trijų jo darbininkų arešto, p.82, Rozga L. Tėvas: Zubovai ir Lietuva // Vienybė (Akmenė).1989.-Gruod*7,9,12:iliustr* V.Zubovo, gimusio 1887 metais, ūkinė, mokslinė ir kul­ tūrinė veikla. Taip pat apie 0,Jokubauskaitę-Zubovienę, jo žmoną, mokytoją ir kultūrinių renginių organizatorę.


80

w

ij~ ~

//

Ateitis.-1929.-Nr.5-6.-P.247-251. Ir apie mokinį grafą Zubovą, kuris, septintosios klasės pavedimu, įvykdė pabaudą skundikui, viešai suduodamas jam antausį, p.249. Šeinius I. /Laiškas B. Sruogai/.Klaipėda, 1935 džio 15d. // Lietuvių rašytojai laiškuose ir atsiminimuose.V.,1987.-P.206-208. „

Rašoma ir apie grafą V.Zubovą, kuris buvo akcinės ’’Ryto1* bendrovės pajininkas, redagavo dienraštį "Memeler Beobach­ ter” (Klaipėdos apžvalgininkas”), ėjusį Klaipėdoje 1935-1939m. vokiečių kalba, p.207,208, Už paukščius// Šiaulių metraštis.-1930.-Nr.1.-P.80. Minimas ir V.Zubovas (Akmenė), gavęs I-ojo laipsnio apdovanojimą. /Vladimiras Zubovas. 1887.X.21-1959.II.4 : Nekrologas/ //Kauno tiesa.-1959.-Vas.6, Vladimirovas L. Šiaulių Zubovų bibliotekos klausimu // VVU Mokslinės bibliotekos metraštis. 1958-1959.-V,,1961*P.203-216. Ir apie agronomo V.Zubovo (1887-1959), gimusio Šiauliuo­ se, visuomeninę veiklą. Zubovas R. iv t

r*

“m

Kūrybos kelio pradžia // Nemunas.-198? •


81

Zubovas Vladimiras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.T.3*-V.,1971.-P.858. Vladimiras // Tarybų Lietuvos enciklopedija.S.4.V.,1988,-P.625. Zubovas Vladimiras // Lietuviškoji tarybinė enciklope­ dija.T,12.-V. ,1984.-P.457.

'imi А

Zubovas Vladimiras (1887-1959) // Lietuvos TSR spauda. 1940-1955.T,l.Kn.l.-V.,1962.-P.375. Žilienė-Ostapkovičiūtė 0. Sugrįžimas // Laikas.-1990.Saus.18:iliustr. Atsiminimai apie Vladimirą Zubovą ir Oną Zubovienę. Minimi jų vaikai - Anulė, Vladas, Marilė. Канцедикас А. Обновление рода: Судьбы людские // Со­ ветский Союз.-1967.-№8.-С.32-33:ил.

i, %

Владимир Владимирович Зубов (I8S7-I959).

3€

Ginkūnij. (prie Šiaulių) Vladimiras ir Sofija Silevičiūtė Zubovai ir jų vaikai Vladimiras ir Alina; Nuotrauka // Bir­ žiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose,-K.,1938,-P.189.

1

1899-1900m, Šiaulių gimnazijos III klasė: Nuotrauka // Biržiška M, Anuo metu Viekšiniuose ir Šiauliuose,-K., 1938,P.339.

Nuotraukoj e ir Vladimiras Zubovas. Šiaulių gimnazisčių ratelis ir artimieji apie 1903m* : Nuotrauka// Biržiška M, Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose,K.,1938.-P,324.

И

Nuotraukoje ir Ona Jokubauskaitė, vėliau Zubovienė* 1904m. Šiaulių gimnazistų ir gimnazisčių grupės gegužinės Šinkūnuose // Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiau­ liuose.-K, ,1938.-P.330.

1

Nuotraukoje ir V,Zubovas bei 0.Jokubauskaitė.

11


1905m* Šiaulių gimnazijos VIII klasė: Nuotrauka // Bir­ žiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose.-K.,1938.-P.331, Taip pat ir V.Zubovas. 'PyV3 Vladimirai Zubovai, Šiaulių gimnazijos auklėtiniai prie savo mokyklos - jos 75 metų sukakties proga (1851-1926): Nuotrauka // Statyba ir architektūra.-1989,-Nr.12.-P.26. Ona Zubovienė apie 1923 metus ir 1962 metais: Nuotrau­ ka // Vienybė (Akmenė).-1989.-Gruod.7. VI. ir 0.Zubovu valkai Vladas, Anulė, Marilė// Nuotrauka Laikas,-1990,-Saus.18.

Ona

Zubovienė

V.ir 0. Zubovų vaikai - Vladimiras,Ona, Marija


• ""‘M *

84

VLADIMIRAS ZUBOVAS gimė 1909m. gruodžio 6d. Vokietijo­ je, Halės mieste, kur tuomet gyveno jo tėvai — Vladimiras (g.1887) ir Ona Zubovai (tėvas Halės universitete ruošė moks­ linį darbą). Paskui buvo Pirmojo pasaulinio karo klajonėmis paženklinta vaikystė, paauglystės dienos Dabikinėje, kur Zu­ bovų laikais vyko gyvas kultūrinis gyvenimas. Ona Zubovienė čia rengdavo jaunimo vakarus, režisuodavo mėgėjų teatro spek­ taklius, kuriuose vaidindavo ir sūnus Vladimiras. 1928 metais baigęs Šiaulių gimnaziją, jaunasis V.Zubovas nusprendė tapti architektu ir pasirinko Berlyno aukštąją technikos mokyklą, kurios architektūros skyrių baigė 1934 me­ tais. Atvykęs į Kauną, atliko karinę aspiranto prievolę Karo mokykloje. 1935-1940m. dirbo inžinieriumi architektu Kaimo Karo butų valdyboje, kuri projektavo ir statė karinės paskirties objek­ tus: kareivines, sandėlius, valgyklas. 1941-1944m, V.Zubovas buvo Vyriausiojoje statybos valdyboje miestų planavimo sky­ riaus viršininku. 1942nu po Kražių gaisro, jis paruošė mies­ telio atstatymo projektą, vėliau - Kretingos ir.Kelmės plano projektus. Per šį pirmąjį kūrybinės veiklos dešimtmetį archi­ tektas suprojektavo ir pastatė nemaža kariškos paskirties statinių (Kaune, Alytuje, Telšiuose), gyvenamąjį namą pro-f. Baliui Sruogai (1937), dalyvavo konkursuose - Kauno aukštes­ niosios technikos mokyklos (1936), Raseinių gimnazijos (1938), tipinio šaulių namo (1938), Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kaune (1938). Sukūrė laivo "Prezidentas Smetona” įgulai skirtą gyvenąmąjį namą Šventosios uoste, 1942-1943^. vyko konkursas Rainių tragedijai įamžinti, kuriam V.Zubovas pateikė koply­ čios du variantus. Vienas jų laimėjo prizinę vietą. 1944m, rudenį atkūrus vokiečių uždarytą Kauno Universi­ teto statybos fakultetą, dėstė jame iki 1950m, rudens, parašė savo pirmąją Lietuvos architektūros istorijos apybraižą. 1946rn. su architektu K.Šešelgiu dalyvavo Sąjunginiame Vil­ niaus centro ansamblio projekto konkurse. 1949m, paruošė du pavyzdinius kolūkių gyvenviečių (Šiaulių ir Telšių a.) pla­ no projektus, dalyvavo architektūriniuose konkursuose kaimo tema ("Apylinkės ir valsčiaus vykdomojo komiteto rūmai”, "Naujosios sodybos", "Kolūkių gyvenviečių išplanavimas").


***

85

1949—1951m. architektūros dirbtuvėje Kaune buvo paruošta 18, 1952-1953m* - 15 kolūkiečių gyvenamųjų namų tipinių projektų, 1950—195Sm, dirbo įvairiose projektavimo organizacijose. Pagal V.Zubovo projektą buvo restauruotas, sutvarkytas Kauno Ąžuolynas, (1955).suprojektuota "Dainų slėnio" įranga (1966), 1951m. su kitais išleido vadovą projektuotojams "Kolūkių gy­ venviečių planavimas", 1959—19e>7m. jis dirbo Lietuvos statybos ir architektū­ ros mokslinio tyrimo institute, 1967-196Sm. dar buvo ir LTSR Dailės instituto Kauno vakarinio skyriaus dėstytojas. Tada prasidėjo vaisingiausias V.Zubovo-Lietuvos architektūros ty­ rinėtojo - veiklos etapas. "Lietuvos TSR architektūros klausi­ muose" antrame ir trečiame tomuose (1964 ir 1966m.) jis pa­ skelbė studijas apie Lietuvos XVIIIa.baroko architektūrą, įsi­ traukė į kolektyvinį "Lietuvos architektūros istorijos" ruo­ šimą. Susidomėjo KVIIIa. universalaus talento lietuvių archi­ tekto Tomo Žebrausko (1714-1758) asmenybe, dvylika metų tyrinė­ jo jo kūrybą bei biografiją, parašė monografiją "Tomas Žebraus­ kas ir jo mokiniai" (1986). Ekspedicijose su K.Čerbulėnu tyrinėjo paminklus. Anali­ zuodamas šį nacionalinės urbanistikos palikimą, daug ir sis­ temingai piešė* Sukaupė Kauno architektūros paminklų, miestų fragmentinių vaizdelių, akvarele nutapytų ansamblių, Palangos parko, bažnyčių, koplyčių, varpinių vaizdų, liaudiškų koplyt­ stulpių. Skyrė dėmesį ir meninei fotografijai, 1956m. Kauno festivalyje už nuotrauką "Rūkas virš Žeimenos" V.Zubovui bu­ vo paskirta trečioji vieta. Enciklopedijose ir kituose spaudos leidiniuose paskelbė daug straipsnių apie Tomą Žebrauską, Lietuvos architektūros istoriją, Kauno senamiestį, šv,Petin ir Povilo bažnyčią Šiau­ liuose ir kt. Jis pateikė nemaža įdomios medžiagos apie Zu­ bovų giminę, jų įsikūrimą Lietuvoje bei pažangią veiklą ir Šiaulių žemėje. Architektūros istorikas Vladimiras Zubovas taip pat laiko save šiauliškiu, lankosi mūsų mieste. Jis dalyvavo buvusių klasės draugų susitikime, įvykusiame po 50-ties Šiaulių gimna­ zijos baigimo metų; pasidalijo atsiminimais Ginkūnuose, grą- # žinant mokyklai jos įkūrėjų, jo senelių, Vladimiro ir Sofijos Zubovų vardą. 1989metais vykusioje pirmojoje Šiaulių Dienoje,


:c>,mm,

86

įsisteigus Kraštiečių klubui, jis buvo išrinktas to klubo pir­ mininko padėj ėjų.Vertingos medžiagos ir nuotraukų gavo iš jo "Aušros” bei J.Janonio vidurinės mokyklos muziejai, P.Višinskio viešajai bibliotekai jis padovanojo savo sudarytą Zubovų gimi­ nės genealoginį, medį. V.Zubovas tęsia toliau kūrybinę veiklą. Bendradarbiauja ruošiant "Lietuvos architektūros istorijos" Il-ąjį tomą, renka medžiagą monografijai apie Šiluvos bažnyčią, nori padėti atsta­ tyti kuo autentiškesnius jos bokštus, kurie sudegė 1892m. Jis taip pat rūpinasi profesoriaus T,Žebrausko vardo įamžinimu Vil­ niaus Universitete, nori įgyvendinti idėją - ant universiteto obserbatorijos bokšto atkurti dangaus sferą, tokią, kaip buvo suprojektavęs T.Žebrauskas. Vladimiras Zubovas sujungė savo likimą su dailininko ir kom­ pozitoriaus Konstantino Čiurlionio bei rašytojos S.KymantaitėsČiurlionienės dukra, dramaturge, prozininke bei vertėja Danute Čiurlionyte (g.1910). Vyresnioji jų dukra Dalia Palukaitienė (g.1938) - skulptorė, sūnūs Konstantinas Kastytis (1940-1971) ir Vytautas (g.1948) taip pat tapo architektais, Vaikaičiai muzikai ir dailininkai.

L I T E R A T Ū R A

Zubovas V. Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai: Sūnaus Kastyčio atminimui.-V.: Mokslas, 1986.-306p,, /22/ iliuste.lap.- (Lietu­ vos mokslo paminklai). Zubovas Vladimiras (g*1909),p*16,21,22,32,51,69,70,72,74, 272,275. Abramauskas S. Gyvenimas skirtas architektūrai: Architek­ tui V.Zubovui - 60 metų// Kauno tiesa.-1969*-Gruod.9:portr. Adomonią T..Čerbulėnas K. Įvadas // Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija./D/l,-V.,1987.-P.6-11, Pusi. 10 ir 11 paminėta, kad baroko architektūros pamink­ lus nagrinėjo Vladimiras Zubovas. Aukščionvtė Z. Grįžo... mokyklos vardas // Leninietis.-


1989» -Rūgs.5: iliustr*. Minima, kad Ginkūnų mokyklai Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardo grąžinimo iškilmėse, atsiminimus apie senelių gyvenimą papasakojo grafų anūkas V.Zubovas. A^jcionytė Z, Mokyklai grąžintas jos įkūrėjų vardas // oiaulių naujienos.-1989.-Rūgs.13:iliustr. Minimas prisiminimais apie S. ir V.Zubovų gyvenimą pasi­ dalinęs šventėje dalyvavęs grafų anūkas V.Zubovas. Barkauskas V. /Architektui V.Zubovui - 70/ // Kultūros barai•-1979.-Nr.12.-P.69:portr. L e^e ^* /ladimiras Zubovas: Lietuvos statybos ir ar­ chitektūros meistrai // Statyba ir architektūra.-1989.-Nr.12.P.26-27:iliustr. Architekto, architektūros istoriko Vladimiro Zubovo 80osios gimimo metinės. , *•?„» Širdy — šventa ugnis: Taip praėjo Šiaulių Diena // Šiaulių naujienos.-1989.-Rūgs.27; iliustr. Šventėje dalyvavęs buvęs šiauliškis V.Zubovas buvo išrink­ tas įsteigto Kraštiečių klubo pirmininko pagalbininku, Genzelis B., Januškis A. /Apie V,Zubovo knygą "Tomas Žeb­ rauskas ir jo mėkiniai"/ // Statyba ir architektūra.-1987.Nr.8.-P.30. Gustaitė G, Sumanymus bei pastangas visuomenės labui au­ kojęs// Kultūros barai,-1987.-Nr.2.-P,68-70. V.Zubovo knyga "Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai". Jankevičienė A. Zubovas Vladimiras, architektas, architek­ tūros istorikas, agronomo V.Zubovo sūnus // Tarybų Lietuvos en­ ciklopedija. T.4, -V. ,1988.-P.625. Kančienė J. Garsios giminės atstovas // Literatūra ir me­ nas. -1989.-Gruod.9.-P.11:iliustr. Macijauskienė M, Trys moterys iš M.K,Čiurlionio namų // Tarybinė moteris.-1975*-*Nr.9.-P.4-6 : iliustr. Pusi. 5 ir 6 minimas architektas Vladys Zubovas. Paliukaitis V. /Architektas Vladimifcas Zubovas/ // Kultūros barai,-1984.-Nr.!2.-P.6l:portr.- (Sveikiname)•


88

Paliukaitis V* Darbštus ir nenuilstantis // Statyba ir architektūra.-1982.-Nr.5.-P.14-15: iliustr. Pąliukaitis V. Gyvenimas tarp eskizų // Tiesa.- 1990,Bal.7• Rozga L. Sūnus: Zubovai ir Lietuva // Vienybė (Akmenė).1989*-Gruod.14,16:iliustr. Apie Lietuvos architektą, architektūros istoriką Vladimi­ rą Zubovą ir jo kūrybą, Striogaitė D. Išį'raeities - į dabartį // Šiaulių naujienos 1989.-Rūgs.23. Paminėta, kad labai įdomią nuotrauką autorė matė pas archi tektą V.Zubovą tarp kitų jo šeimos relikvijų: "Čia mes visi trys Zubovai, visi Vladimirai (senelis, tėvas, sūnus)". Sukanka 80 metų Vladimirui Zubovui, architektui, architek­ tūros istorikui (g.l909»XII.6) // Bibliotekų darbas.-1989.Nr.lO.-P.36.-(MūsĄ kalendorius.1989.Gruodis.). Tunaitytė V. Be kaltės: Valentinas Gustainis // Knygnešys. 1989.-Nr.2•-P.28-29:portr. Minima, kad žurnalisto V.Gustainio (1896-1971) atsiminimus išsaugojo Zubovų šeima, materialiai rėmusi jį tremtyje. Zubovas V. Dabikinės dramos būrelis // Literatūra ir menas 1984.-Birž.30.-P.14:iliustr. Architekto V.Zubovo atsiminimai apie savo motiną 0.Zubo­ vienę , Dabikinės teatrų organizatorę ir režisierę, jo pa­ ties dalyvavimą vaidinimuose, Zubovas V. Premija įvertintas koplyčios Rainių tragedijai įamžinti projektas: Piešinys.-A.Sidorenkos nuotr.// Statyba ir architektūra.-1989.-Nr.12.-P.27• Zubovas V. Zubovai// Tarybų Lietuvos enciklopedija, T.4.V.,1988.-P.625. Zubovas Vladimiras // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T.12.-V.,1984.-P.457. Zubovas Vladimiras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enci­ klopedija. T.3.-v.,1971.-P.858.


89

Žįlįenė-Ostąpkoviciūtė O. Sugrįžimas // Laikas.-1990.Saus.18*:iliustr. Atsiminimuose apie Fledžinskių ir V. bei 0.Zubovų šeimas, minimas architektas V.Zubovas. Ž^ celdikąs A 3 listop„;il.

Odnowienie rodu// Czervvony Sztandar. -1967. -

Канцедикас А. Обновление рода: Судьбы людские // Советс­ кий Союз.-1967.-№8.-С.32-33:ил.

»

s

s

/Architektui V.Zubovui - 75:Nuotrauka/ // Kultūros barai.1984.-Nr.12.-P.61. Vladimiras Zubovas su žmona Danute Čiurlionyte-Zuboviene: Nuotrauka // Literatūra ir menas,-1989,-Gruod»9,-P,11 , Tryvs Vladimirai Zubovai, Šiaulių gimnazijos auklėtiniai, prie savo mokyklos - jos 75 metiį sukakties proga (1851-1926): Nuotrauka // Statyba ir architektūra.-1989.-Nr.12.-P.26, V.Zubovas po penkiasdešimties metų su viena iš Dabikinės "teatro” vaidintojų Michase Rimšaite-Kloviene, Biržų rajono Sauginių kaime: Nuotrauka // Vienybė (Akmenė).-1989.-Gruod,14, 1976 metai. V.Zubovas Tupikų kaime susitiko su Dabikinės saviveiklinio teatro mėgėja O.Pocaite-Švežiene: Nuotrauka // Vienybė (Akmenė).-1989.-Gruod.16. Puodžiūnas A. /Architektas Vladimiras Zubovas-Ginkūnų mokyklai Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardo grąžinimo iškilmėse/ Nuotrauka // Leninietis,-1989.-Rūgs. 5.


D.Zubovienė

su mama Sofija

Čiurlioniene

DANUTĖ ČIURLIONYTĖ—ZUBOVIENĖ, architekto V .ZUBOVO žmona


DANUTĖ SOFIJA ČIURLIONYTĖ-ZUBOVIENĖ gimė 1910m. birželio mėn. 12d. Petrovčiznos dvare, Minsko rajone, dailininko, kom­ pozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir rašytojos So­ fijos Kymantaitės—Čiurlionienės šeimoje. 1928 metais baigusi Kauno "Aušros" gimnaziją, Nešatelio universitete, Šveicarijo­ je, klausė prancūzų kalbos ir literatūros istorijos paskaitas, 1929~1936m. Kauno universitete studijavo istoriją. 1936-193?m. Paryžiuje rinko medžiagą diplominiam darbui. 1935-1936 ir 1940 metais bendradarbiavo Lietuvos radiofone Kaune. Hitlerinės okupacijos metais savo namuose įkūrė teatrą vaikams ("Jonuko Dunduliuko teatro" pradžia). Kūrinius vaikams spausdina nuo 1931 metų. Pirmoji apysakų knygelė "Šuniukas Padauža ir Sumanioji Aldutė" pasirodė 1936m. Išleido pasakas "Kalėdų Senelių šalis" (1939), "Kiškis Piškis baltasis bajoras" (1940), pjeses - "Pasakų šalis" (1955), ma­ žoji ligoninė" (1955), pjesių rinkinius - "Jonuko Dunduliuko teatras" (1946), "Miško mokykla" (1957). Išvertė Ž.Verno, Dž. Rodario, K.Čiukovskio, Š.Vildralio, P.Berno, V.Ditiakino, Dž. Tiano ir kitų vaikų rašytojų kūrinių, Bendradarbiavo "Motinoje ir vaike", "Vyturyje", "Žiburėlyje" ir kt. leidiniuose. Pasira­ šinėjo: A-kienė, Danutė. Parašė atsiminimų apie savo motiną Sofiją Čiurlionienę ir apie kitus įžymius kultūros veikėjus. Ištekėjusi ua architekto Vladimiro Zubovo, virš penkias­ dešimties metų gyvena Kaune, vis tame pačiame stilingame Že­ maičių gatvės name. Čia saugomas talentingųjų tėvų ir senelių atminimas, meninės bei kultūrinės dviejų žinomų giminių (Čiur­ lioniu ir Zubovų) tradicijos. Danutė Zubovienė yra šios šeimos geroji dvasia. Ji globojo dvi brangias senutes - motiną rašy­ toją Sofiją Čiurlionienę ir anytą - Oną Zubovienę, sutvarkė S.Čiurlionienės archyvą, saugoja ir šiandien jos kambarį. S.Čiur­ lionienė ir Danutės su Vladimiru šeima, kiek tik leido gali­ mybės, stengėsi padėti ištremtiesiems ir grįžusiems iš Sibi­ ro, savo namo lūšyje saugojo tiems laikams pavojingus rankraš­ čius, laiškus, projektus. Ilgus vienuolika metų, iki pat 1956ųjų, dalindamiesi paskutine kapeika, jie rėmė buvusio "Lietu­ vos aido" redaktoriaus, paskui ELTOS direktoriaus V.Gustainio šeimą, rūpinosi jų ir buvusio diplomato, užsienio reikalų mi­ nistro Juozo Urbšio šeimų grąžinimu į Lietuvą.


Pasišventusį šeimai, Danutė Zubovienė kūrė ir kuria na­ muose jaukią dvasingumo atmosferą, skatina kiekvieną meninį artimųjų polėkį, kruopščiai fiksuoja kultūros istorijai rei­ kalingus faktus, vardus, detales* Dukra Dalia tapo skulpto­ re, sūnūs Konstantinas ir Vytautas - architektais, anūkas Ro­ kas - pianistu, kiti vaikaičiai - dailininkais ir muzikais.

L I T E R A T Ū R A ČjLurlionytė-Zubovįenė D. Liepsnelė neužgeso* Mūsų šeimos tradicija // *eima.-1978.-Nr.8.-P.11-14;iliustr. Apie Zubovų vaikų Dalytės, Kastyčio, Vyturėlio (Vytauto) ir anūku Naručio, Džiugo, Juro bei Roko leistus laikraštėlius močiutei, seneliams, tėveliams. Čiurlionytė-Lubovienė D. Mano motinos bičiuliai* Iš atsi­ minimų apie Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę // Pergalė.-1985.N r .6 .- P .1 5 6 - l6 8 *n o r t r .

Čiurlionytė-Zubovienė D. Marijos ir Juozo Urbšių sugrį­ žimas // Literatūra ir menas.-1989,-Blrž. 10,-P,4-5:iliustr* čiurlionytė-Zubovlenė D. Paskutinieji metai // Pergalė.1 9 6 6 .- N r . 3 . - P .1 4 1 - 1 5 5 .

Apie S.Čiurlionienės-Kymantaitės paskutiniuosius gyveni­ mo metus ir mirtį. /Birželio 12d./ Sukanka 75 metai dramaturge!, prozinin­ kei, vertėjai Danutei Sofijai Čiurlionytei-Zubovienei (g.1910) //^ibllotekų darbas.-1985*-Nr.4*-P.39*-(Mūsų kalendorius.1985. Birželis). /Birželio 12d./ Sukanka 80 metu dramaturge!, prozininkei, vertėjai Danutei Sofijai Čiurlionytei-Zubovienei (g,1910) // Bibliotekų darbas.-1990,-Nr.4.-P.38.-(Mūsų kalendorius.1990. Birželis). Buizais 3. Šimtmečio preliudija // Raudonoji vėliava.1975.-Saus.10. Užsimenama apie M. K .Čiurlionio dukrą D* Čiurlionytę—Zubo­ vienę ir apie Zubovų šeimos įnašą į šiauliečių kultūrinį gyve­ nimą.


93

Čiurllonytė-Zubovienė Danutė // Žiburėlis.-1942.-Nr.14. Čiurlionytė Danutė Sofija /Zubovienė, g.lGlO.VI.ia/ // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T.1.-V.,1966,-p, 335* Čiurlionytė. Zubovienė Danutė Sofija // Lietuviškoji ta­ rybinė enciklopedija, T.2.-V.,1977.-P.513. Danutė Čiurlionytė (g.1910) // Lietuvių rašytojai. T.I.; £idbibl±ografinis žodynas.-V* ,1979.-P.367-36«* /Ia D.Čiurlionytės-Zubovlenės atsiminimų/ // Čiurlionis M,K. Laiškai Sofijai.-V. ,1973.-P»l°4-lf‘5. Tš praeities //

Pergalė.-19«5.-Nr.6.-P,156*portr.

Apie D.Čiurlionytę-Zuboviene, jos 75-ųjų gimimo metinių proga. gąoiulis J. Čiu±lionytė-v.Ubovienė Danutė // Tarybų Lietu­ vos enciklopedija.T.l.-V, ,1985*-P*360, Linkevičius J. /D.Člurlionytė-Zubovienė/ // Kultūros barai.-198K.-Nr.5.-P.7?soortr.-(Sveikiname)• Macijauskienė M. "Daug kas prašo papasakoti..." balsas.-1965.-Rūgs*-Nr.77:iliustr.

Tėvynės

Apie Čiurlionio artimuosius, jo dukters D,Čiurlionytėsfcubovienės šeimą. Macijauskienė M. į kultūros istorijos aruodus: Svečiuose pas D.Čiurlionytę-Zubovienę // Kauno tiesa.-1985.-Birž.23* Macijauskienė M. Nusilenkim šviesai: D.Čiurlionytės-Zubovienės 70-mečiui // Literatūra ir menas.-1980*-Birž.7.-P,14* Macijauskienė M. Šeimos relikvijos // Kauno tiesa.-1965*~ Rugs*19:portr. D.Čiurlionytės-Zubovienės pasakojimas apie motinos S.Čiur­ lionienės išsaugotus Čiurlionio laiškus, jo vedybų žiedą. Macijauskienė M, Trys moterys iš M.K.Čiurlionio namų // Tarybinė moteris.-1975.-Nr,9.-P.4-6:iliustr. D.Čiurlionytė-Zubovienė, p.5-6, Rozga L. Sūnus: Zubovai ir Lietuva - // Vienybė (Akmenė).1989.-Gruod.14,16.


Ir apie D.Čiurlionytę-Zubovienę. Samulevioius R. Čiurlioniškų akių šviesa // Samulevičius R# Kanaleto pokštas.-V.,198?.-P.420.-423; Pergalė.-1980.-Nr.6 .-P. 183-184. Zubovas V. Zubovai// Tarybų Lietuvos enciklopedija.T.4.V.,1988.-P.625. *

M

K

Danutė Čiurlionytė-Zubovienė: Nuotrauka // Kultūros ba­ rai. -1985. -Nr. 5. -P. 72. /Danutė Čiurlionytė-Zubovienė/: Nuotrauka// Pergalė.-1985.Nr.6*-P.156. Danutė ir mama, 1936m* Kaunas: Nuotrauka // Tarybinė mote­ ris. -1975. -Nr. 9. -P. 5 . Vladimiras Zubovas su žmona Danute Čiurlionyte-Zuboviene: Nuotrauka // Literatūra ir menas»-1989.-Gruod,9.-P.ll. Poilsiaulam drauge. Anūkas Vytautas, Sofija KymantaltėČiurlionienė, anūkė Dalia, anūkas Kastytis - Konstantinas. 1950m* Kretkampis: Nuotrauka // Tarybinė moteris.-1975.- Nr.9.-P.4. «ofija Kymantaitė-čiurlionienė su savo anūkais Dalia, Kastyčiu ir Vytautu: Nuotrauka // Šeima.-1978*-Nr.8.-P.ll. Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, Sofija Čiurlionienė, Valen­ tina ir Gediminas Gustainiai. Kaunas, 1956m,: Nuotrauka // Li­ teratūra ir menas.-1989.-Birž*10.-P*5. /Danutė Čiurlionytė-Zubovienė su 0.Malinauskiene, O.Tamulaitienės, Juozo ir Marijos Urbšių šeimomis: Nuotrauka // Li­ teratūra ir menas.—1989.-Birž.10*-P*5.-(Kaunas, 1956nu ruduo). Dalią /Zubovaitė-Palukaitienė/ su vaikais Palangoje prie namelio, saugančio 9.irK,Čiurlioniu šilumą: Nuotrauka// Tary­ binė moteris.-1975.-Nr.9.-P*4*


96

KONSTANTINAS (KASTYTIS, KASTIS) ZUBOVAS gimė 194Qmt rugsė­ jo mėn. 29d* Kaune, architekto Vladimiro Zubovo ir rašytojos Danutės Čiurlionytės-Zubovienės šeimoje. 1958 metais baigė Kau­ no vidurinę Meno mokyklą (grafika)} 1964m. baigė Kauno Poli­ technikos institutą (architektūra). Dirbo Kauno Žemės ūkio sta­ tybos projektavimo institute. Žymesni projektai "Karalienės liūno" (Anykščių apyl.) ir Zarasų ežero salos kavinės ir kt. Pagal K.Zubovo projektą Rusnėje pastatyti keli žvejų dviejų butų gyvenamieji namai, 1971m. įvertinti VLŪL parodos sidabro medaliu. Kryžkalnyje prie paminklo Tarybinei Armijai išvaduo­ tojai pagal Konstantino Zubovo projektą pastatytas keleivių aptarnavimo kompleksas (autobusų stotis, paštas, parduotuvė, kavinė, viešbutis)} Alpinistų namelis oakeliui iš Ala-Aršos į ledyną; pačios stovyklos korpuso projektas liko neįvykdytas. Nuo 1962 metų K.Zubovas buvo vienas aktyviausių lietuvių alpinistų, nuo 1967m. - alpinizmo instruktorius, 1970m. - kan­ didatas į sporto meistrus, 1971m. - respublikos rinktinės ka­ pitonas. Už įkopiraus: 1963m. - varžybų III vieta, 1966m. - į Lenino viršūnę - Pabaltijo ir respublikos pirmenybių I vieta, 1970m. - respublikos pirmenybių I vieta. Per 7 sezonus (ne kas­ met kopdavo) įvykdė apie 60 įkopimų, iš jų 20-čiai pats vado­ vavo. Žuvo 1971m. liepos ižtėn, 2d. Tian Šanio kalnuose, treni­ ruotėje prieš žygį į Komunizmo viršūnę. Konstantinas Zubovas buvo vedęs Laimą Sidaraitę, taip pat alpinistę. 1966m. jiems gimė sūnus Rokas, tapęs pianistu, šeš­ tojo tarprespublikinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso laurea­ tu, Y.Zubovas, 1985.IX.14. >r

L I T E-R A T Ū R A Kalnu takais: /Straipsnių rinkinys/ /Sudarė A,Kubilius; Foto nuotr. ir skaidrių aut.: J,Antanavičius ir kt. - V.: Min­ tis, 1981.-119p., 34 iliustr. lap. Prieš knygos antraštę rašoma: "Knygą skiriame 1971 metais Tian Čanyj e žuvusiam alpinistui Konstantinui Zubovui". K.Zu­ bovas minimas daugelyje .oiygoa vietų, jį galima rasti nuotraukose, talpinamose šiame leidinyje.

-

"•

ir


97

Vaitkus J. Kalnams pašaukus // Kdnų takais.-V.,1981.P.26-29: iliustr. Ištraukos iš D.Čiurlionytės-Zubovienės dienoraščio apie sūnų "Prisiminus Kastį..." ir artimųjų bei bendražygių atsi­ minimai apie alpinistą Konstantiną Zubovą. Zubovas R. Kūrybos kelio pradžia // Nemunas.-1987.-Nr.5.P.11rportr. Konstantino Zubovo sūnaus Roko (g.1966), šeštojo tarpres­ publikinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso laureato, pasako­ jimas apie save. M

3€

*

/Alpinistas Konstantinas Zubovas/: Nuotrauka // Nemunas.1980.-Kr.4.-P.26. Kastis Zubovas, kopiant į Lenino viršūnę: Nuotrauka // Kalnų takais.-V . , 19S1.-P.64* Keleiviu aptarnavimo kompleksas, pastatytas Kryžkalnyja pagal architekto K.Zubovo projektą: Nuotrauka // Kalnų takais*V . ,1981.- P.88. asVAUfllfRa A. /Pianistas Rokas Zubovas/ : Nuotrauka // Nemunas.-1987 »-Nr.5 *—P •11♦ ,

,


V. Zubovas (K au n asJ ZUBOVU GENEALOGIJOS MEDIS IVANAS ANDREJEVIČIUS .............................. Gyveno antroje XVa. pusėje IVANAS ........................................... NIKITA "ŠIRIAJ" .................................... IGNATIJUS i ..................................... Pasirašęs dokumentą 1571m. IVANAS (1629} Vaivada Berlozove APANASIJUS (1648) Vaivada Turinske BORISAS 1659—l664m. vaivada VASILIJUS .......................................... NIKOLAJUS

Beriozove

(1699-1786), ekonomijos kolegijos narys. Turėjo tik vieną sūnų, iš pirmos žmonos — Tatjanos Aleksejevnos Triegubos.

1 »ALEKSANDRAS * » • • * i grafas, senatorius (grafo titulą jam ir keturiems jo (1727.VIII.6-1795 sūnums išrūpino Jekaterina II iš imperatoriaus Franco 1 1 20 - 1793.II.7. Žmonas Jelizaveta Vasiljevna Voronova (1742-1813) S

. )

T

J ____________

----------- j-----------------

!

NIKOLAJUS (1763-1805) Žmona:Natalija(1775-1844), Suvorovo d u k t ė , kun.

!c 2.DIMITRIJUS (1764-1836) Žmonaskun.Praskovija Viazemskaja

r ! !

J----------------

!

r !

l

PLATONAS VALERIJONAS (1767-1822), (1771-1304) nuo 1796m.kuni­ gaikštis. Žmona: Teklė Valentinavi čiūtė iš Vilniaus (ValentinoviS)

OLGA ŽEREBCOVA (1765-1849)

!

3.NIKOLAJUS ALEKSANDRA (1822-1824) {1801—1871) Žmona:Aleksandra de Modena, italė,gr. (1807-1839) IVANAS gyvena Štutgarte, groja smui­ ku orkestre

!

1-----ELIZAVETA HEIDEN (1833-1894)

t MARIJA TOLSTAJA

mVP'T

tiasaMB! ŽmonasAleksandra Vasiljevna Olsufjevaitė (1838-1913) f

GAVRILA (GABRIELIUS)

ALEKSANDRA ANSNKOVA

(1835-1891)

(1839-1877)

!

! 362-1933' ŽjjjonasSo^Ha Bilevinjatė (1860.V.27— 193Ž". VI. 9)

OLGA O L S UFJEVIENĖ (1870-1920)

DIMITRIJUS (1871-1944) Molas

! ALEKSANDRA (ALINA) FLEDŽINSKIENĖ (1891.III.25-1961.VI.17)

6.VLADIMIRAS (1887-1959) ŽmonasOna Jokubauskaitė (1885-1975)

! IMIRA3 (g.1909) Žmona:Danutė Čiurlionytė (g.1910)

___

!

ONA OSRTELIENĖ (1911-1979)

MARIJA DEMENTJBVIENĖ (1917-1986)

T dalia p a l u k a i t i e n ė

(g.1938)

8.KONSTANTINAS (KASTYTIS) (194 Č-T97T J Žmonas Laima Sidaraitė

i. .. tu/'g. VYRAUTAS (g.1948) Žmona: lti jolė Smigelskaitė

!

10.ROKAS

(g.1966)

(g.1988)

2. Knizikevičienė, Birutė. Zubovai ir Šiaulių kraštas: bibliografinis žodynas  

Knizikevičienė, Birutė. Zubovai ir Šiaulių kraštas: bibliografinis žodynas. – Šiauliai, 1990. – 98 p.: iliustr.

2. Knizikevičienė, Birutė. Zubovai ir Šiaulių kraštas: bibliografinis žodynas  

Knizikevičienė, Birutė. Zubovai ir Šiaulių kraštas: bibliografinis žodynas. – Šiauliai, 1990. – 98 p.: iliustr.

Advertisement