Issuu on Google+

VILKAVIŠKIO RAJONO PILVIŠKIŲ„SANTAKOS“ GIMNAZIJOS LAIKRAŠTIS

2012 metų specialus pavasario numeris

TAU... IR MAN

Šiame numeryje : Ar žinote... –Redakcija Pavasaris. Išnyksiu dūmas— Maironis

1

Ar žinote...

kaip

Faktai — parinko Saulius 6a 2 kl. Nuotraukų gelsvam fone— 3 parinko Rugilė 6 a kl. Kūryba—parinko Gabrielė 6 a 4 kl. Aplankyk!— Gabrielė 6 a kl. 5 Trumpai—Redakcija

Gurkšnelis kūrybos - mokinių 6 kūryba, eilės. Ačiū Tau—Laura Kirvelaitytė II gimn. kl. 7 Laiškas Tėvynei - Paulina Narbutavičiūtė 6 a kl.

Interviu ,,Ar žinai“ - Akvilė 6 a 8 kl. Iš mokytojų lūpų… - svečiuose Ina Kirvelaitienė 9 Mokinių akimis...—L. Muraškauskaitės, V. Patašiaus, D. Juodaitytės piešiniai

Maironis PAVASARIS Pavasario saulė prašvito meiliai Ir juokiasi, širdį vilioja; Iškilo į dangų aukštai vieversiai, Čirena, sparneliais plasnoja. Išaušo! Išaušo! Vėjelis laukų Bučiuoja, gaivina krūtinę; Pabiro, pasklido žiedai ant lankų Vainikų eilė pirmutinė.

Mažųjų korespondentų būrelis renkasi kiekvieną pirmadienį 6-7 pamoką 2a klasėje. Redaktorė—mokytoja Rūta Bakūnienė Korektoriai— Mokytoja Ramutė Ambrasienė ir pavaduotoja Danutė Valiūnienė Žurnalistai: Justina (II g.kl.), Santa (II a g. kl.), Indrė (II a g.kl.), Karolina (II a g. kl.), Paulina (II a.g.kl.) Saulius, Neda, Paulina, Rugilė, Gabrielė, Aušrinė, Toma, Akvilė— visi iš 6a klasės .

Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties! Vien meilę norėtum dainuoti, Apimti pasaulį, priglaust prie širdies, Su meile saldžiai pabučiuoti!

Ar žinote, kad šiais metais minime garsaus lietuvių poeto Maironio (tikroji pavardė Jonas Mačiulis) 150 – ąsiais gimimo ir 80 – ąsias mirimo metines. Mūsų gimnazijos Mažųjų korespondentų būrelis, pasikalbėjęs su grupe gimnazistų ir pradinukų suprato, kad dauguma moksleivių mažai žino apie šio žmogaus kūrybą. O būtent iš Maironio galima pasimokyti tikėjimo ir gerėjimosi savo valstybe, jo kūryboje atrasti savus didvyrius, kurie įkvėptų didžiuotis galimybe vadintis lietuviais. Todėl šį laikraščio numerį nutarėme skirti kunigui, profesoriui, lietuvių romantizmo poetui Maironiui, kuris parašė tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir gausybę kitų. Trumpai apžvelgsime jo biografiją, kūrybą. Pasidalinsime įvairia informacija su visa gimnazijos bendruomene. Gero skaitymo! Redakcija

Iš rinkinio ,,Pavasario balsai“

IŠNYKSIU KAIP DŪMAS Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, Ir niekas manęs neminės! Tiek tūkstančių amžiais gyveno, kentėjo, O kas jų bent vardą atspės? Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, Taip mainos pasaulio darbai! Kur Sardės? Atėnai? Ar Rymo garsaus Kur vyrai ar jų veikalai? O kas mano kančios? Ar tas įkvėpimas? Tie dvasios sumirgę žaibai!.. Tik kraujas sujudęs, širdies tik plakimas, Kuriems nebužilgo - kapai! Užmirš mano giesmes! Poetai kiti Ieškos įkvėpimo brangaus; Ir jiems ta žvaigždė švies iš tolo skaisti, Bet vėl kaip mane ji apgaus! Ir kas ta garbė, giesmėmis apdainuota? Šešėlis, kurs bėga greta! Išnyko žmogus: ir svajotasapnuota Išblyško kaip ryto aušra!


Puslapis 22 Puslapis

TAU... IR MAN

Šiokiadieniai ir šventės Faktai... Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis) gimė 1862 m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Mirė 1932 m. birželio 28 d. Kaune. Jis buvo kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų. Poetas gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją, kurią baigė 1883 m. 1883– 1884 m. studijavo literatūrą Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete. 1884 m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1888 m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1892 m. 1893–1894 m. ir 1909–1932 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje, 1909–1932 m. seminarijos rektorius. 1894– 1909 m. – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; nuo 1903 m. – teologijos daktaras. 1922–1932 m. Kauno universiteto, (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjas. 1923–1924 m. 1932 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. Rinkinys „Pavasario balsai“ – 1895 m. Istorinė draminė trilogija: „Kęstučio mirtis“ (1921 m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ (1925 m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ (1930 m.)

Maironiu pastatytas paminklas Tytuvėnuose. Poetas parašė poemas: „Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta) „Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu.) „Nuo Birutės kalno“ „Jaunoji Lietuva“ „Raseinių Magdė“ – 1909 m. „Mūsų vargai“ – 1920 m. „Jūratė ir Kastytis“ Muziejuje Taip pat parašė libretus: „Kame išganymas“ – 1895 m. „Nelaimingos Dangutės vestuvės“ – 1930 m. Literatūros istorijos ir kritikos darbai: „Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga“ – 1906 m. „Trumpa visuotinės literatūros istorija“ – 1926 m. Istorija „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“ – 1891 m. Poetas rašė publicistinius straipsnius. Maironio kapas yra Kauno arkikatedros šventoriuje. ( Nuotraukų šaltinis http://dubysosrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=201) Faktai parinkti iš interneto svetainės http://lt.wikipedia.org/wiki/Maironis Parinko Saulius Valiūnas 6 a klasė


Tau...ir man

Šiokiadieniai ir šventės Nuotraukų gelsvam fone... Maironio tėviškė

Naudota literatūra:

Maironis. Raštai I, II, III . Vilnius 1987. ,,Vaga“. Enciklopedija vaikams apie Lietuvą Iš interneto : kultura.ana.lt Mokovas.files.wordpress.com 2.bp.blogspot.com

Puslapis 3


Puslapis 4

TAU... IR MAN

Šiokiadieniai ir šventės Maironio kūryba Maironis rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius jaunas poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Remdamasi šia romantizmo apraiška vystėsi XX a. I pusės lietuvių poezija. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas. Eilėraštis Vilnius Prieš aušrą Antai pažvelki! Tai Vilnius rūmais Dunkso tarp kalnų plačiai! Naktis jį rūbais tamsiais kaip dūmais Dengia! Jis miega giliai! Kame tas garsas, kuriuo skambėjai? Kame galybė ir pranokėjai? Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai, Kuriuos skleidei Lietuvai, mūsų tėvynei? Negreit su saule išauš dar rytas! Miega aplinkui naktis. Tik kartais mėnuo, bailiai išvytas, Iš debesų tenušvis... Norėtum brangią išvysti pilį, Kur garsūs amžiai užmigę tyli, Kai Vilnius buvo mums kaip akis, Kai švietė jis Lietuvai, mūsų tėvynei. Ko taip nuliūdai? Ko ant krūtinės Ašara krinta griaudi? Gailiesi, amžius didžius atminęs? Praeitį brangią liūdi? Žiūrėk, rytuose aušra jau teka; Pabudę paukščiai pagiriais šneka; Laikai juk mainos: slėgė pikti, Nušvis kiti Lietuvai, mūsų tėvynei.

Sonetas Rūtų Vainikas Sesute gražuole! Dėl savo vainiko Neskink sau rožytės, kur žydi raudona; Šalin ir žemčiūgą auksiniai geltoną; Nepink į vainiką nei rudo gvaizdiko! Širdis bijo rožės ir josios puikybės; Nuo žiedo geltono veidelis apvysta; Gvaizdikais mergaitė jei kaišosi, - klysta: Jie vyrams pritinka emblema tvirtybės. Kad galva kaišysi, įsek tu rūtelę! Meiliausias papuošalas - rūta žalioji: Su jąja prisiekia mylėti jaunoji; Laimužės šviesios ir vilties ji gėlelė. Tarp rūtų, sesute, tu tankiai dūmoji!.. Lietuvei pritinka tik rūta meilioji.

Satyra Skausmo balsas.

Giedojau meilę, jauną viltį, Skambėjo stygos man saldžiai; Šiandieną tenka ar nutilti, Ar verkt už išgamas skaudžiai. Gana svajojus! Meilės vietą Užims rūstybės skaudulys!.. Prašneks žaibais!.. Bet širdį kietą Vargiai pajudins, atgaivins... O jūs, kurie krūtinę jauną Kas dieną šaldote ledais! Kuriems madera gerklę plauna, Kurie vien augate pilvais!.. O jūs, išlepę ir atšalę, Apkurtę žiovaunat paikai, Kai, nuo darbų-vargų išbalę, Gal jūsų miršta kur draugai!.. O jūs, kurie taip daug žadėjot Ir norus skelbėte gražius, Kur šventą ugnį tą padėjot Ir tuos sumanymus plačius?

Žinau, dabar jums daug nereikia: Pavalgius atilsio saldaus; Ir, nieko pikto kaip neveikę, Kai mirste, tikitės Dangaus. Apakę! Savo kelią matot Tarp rožių, pokylių, juokų?.. O nelaimingi, nesupratot, Jog žemė - tai šalis vargų! Jog žemė - ašarų vietovė! Ir nelaimingas tas žmogus, Kurs veido ašara neplovė: Jam uždarytas bus Dangus!

Baladė Ant Punios kalno Ties Nemunu Seneli, sveikas! Amžių amžiais Nuo Pinsko tvikstančių balų Pro Punios kalną susimąstęs Banguoji, vengdamas salų! Dievuliau mielas! Nuo anos Pirmos praamžiuose dienos, Kai versmių girdomas gausiai, Čia slėniais tarp kalnų rausei Vargingą vagą pirmutinę, Ko iki šiol nesi girdėjęs? Ir ko nematęs, neminėjęs Per amžių eigą nuolatinę? Kokių kalbų, tarmių, tautų Iš bočių lopšio, iš rytų, Pro tavo vandenis neslinko? Seniai nutilo jų gandai; Jei kur išliko gal vardai, Tai be prasmės, be savininko!.. Ne kuo tau, Nemune ramus. Stebėtis, amžiais tiek regėjus; Žiūri vienodai taip į mus, Kaip ir į mūsų pranokėjus. Ar girdei bandą masageto, Ar kūną skito nugalėto Nešei į vakarų mares, Ar skraidė Vytautas antkrančiais, Ar vokietys nelaisvės pančiais Čia bandė ženklinti gaires, Ar bruko kalbą lenkai-broliai, Ar pravoslaviją maskoliai, -


Puslapis 5

Šiokiadieniai ir šventės Aplankyk!

Maironio kūryba Ramus, vienodas, paslaptingas Eini sau amžinu keliu Ir į tautas pakeleivingas, Su jųjų varžtu atkakliu, Sakyte tartumei sakai: Nusiraminkite, vaikai! Vis viena: ryt kapuos užmigste? Mane, kaip raidę, taip palikste. O vis dėlto pro šitą kalną Eini tarytum susitelkęs. Ar kvapas pelenų ir kaulų Tave taip jaudina padvelkęs? Ar klyksmas tūkstančių krūtinių, Anuomet kruvinų žudynių Antkrančiais ir miškais tebgaudžia? Ir keršyt vokiečiui bastūnui Tuščia besiunčia malda skaudžia Į dangų tylinčiam Perkūnui? Lietuvi! pabučiuok po kojų Krauju permirkusią čia žemę! Pagerbk kapus tėvų-herojų, Iš kur ainiai stiprybę semia! Tai čia baisi, atmintina Įvyko drama kruvina, Kokios pasaulis nėra matęs! Net kraujo troškuliu besočius, Plienu apkaustytus kryžiuočius Jos vaizdas šiurpuliu sukratęs!.. Tai kapas Margio milžinų! Nors amžių šešeta sukako, Kaip jie - tik sauja pelenų!..

Tačiau daugiau už gyvus sako. Lietuvi! kurs dienos didvyriams Paminklus iš akmens kali Ir juos vainikais dabini, Nurausk, liūdniems tautos didvyriams Net neužritinęs be vardo Akmens ant jų brangios duobės, Kur šiandien kapą žagrė ardo Dėl pelno, be tautos garbės!.. Pagerbti karžygius mokėjo Ties Termopilėmis graikai, O mes? Ar mūsų tik vaikai Atlygins skolas pranokėjų? Ant aukšto aukuro-kalvos Už garbę-laisvę Lietuvos, Kaip jos auka, galvas padėję, Ilsėkit kaulai pranokėjų Pastogėj mėlyno dangaus, Sargyboj Nemuno ramaus, Vien apraudojami tik vėjo!.. Ilsėkit, brangūs pelenai, Garbingai žuvę už tėvynę Ir sau nevystantį nupynę Vainiką, Margio milžinai! Maironis

Šiais naujojo amžiaus laikais galima lankyti muziejus ir niekur neišvykstant iš namų, su puodeliu arbatos ar kavos, patogiai sėdint mėgstamoje kėdėje ar krėsle, žiūrint į kompiuterį. Tai virtualios parodos. Štai ką mums pavyko surasti. Skubame ir jums įkelti nuorodas internete: http://www.maironiomuziejus.lt/ http://www.rasyk.lt/rasytojai/ jonas-maciulis-maironis.html

http://lt.wikisource.org/wiki/ Autorius:Maironis. Na, o jeigu jau nusprendėte pakeliauti su klase ar šeima, praturtėti dvasiškai, apsilankykite Kaune Maironio muziejuje adresu : Kaunas, Rotušės a. 13,.LT–44279. Gabrielė Vyzaitė 6 a klasė

Trumpai ****** Gruodžio mėnesį mūsų gimnazijoje vyko 5-12 klasių mokinių meninio skaitymo konkursas, skirtas poeto Maironio jubiliejui. Buvome maloniai nustebinti skaitovų gausa. Net 15 mokinių dalyvavo konkurse. Skaitovai skaitė Maironio ir dar vieną, pasirinkto poeto, tekstą. Iš mokinių lūpų skambėjo gražiausi posmai Tėvynei, pavasariui, meilei, žmogui... 5-8 klasių mokinių tarpe nu-

galėjo 6 b klasės mokinė Justė Kazakevičiūtė, 9-12 klasių tarpe laureate tapo dvyliktokė Saima Lazickaitė. Sveikiname nugalėtojas! ****** Gegužės mėnesio 17 dieną dvi pradinių klasių mokinės Agnė Jašinskaitė ir Vitalija Rainartaitė, lydimos mokytojos Aldonos Mikalauskienės, dalyvavo rajoniniame trioletų konkurse. Nors prizi-

nių vietų mergaitės nelaimėjo, bet turėjo galimybę paskaityti savo eiles ir pasiklausyti kitų.

Piešinio autorius A. Skinderis


Puslapis 6 Puslapis 6

TAU... IR MA

Šiokiadieniai ir šventės Gurkšnelis kūrybos Nutarėme gimnazijoje paieškoti mokinių, kurie kuria eiles. Gaila, bet jų neatsirado daug. Kalbinome ne tik mokinius, bet teiravomės ir mokytojų. Po nesėkmingų ieškojimų, pasiraitojome rankoves ir patys kibome į darbą. Sugalvojome sukurti trioletų. Išsiaiškinome terminų žodynėlyje, kas tai yra. Trioletas - lyrikos žanras, labai griežtos sandaros eilėraštis. Jį sudaro aštuonios eilutės, pirmoji eilutė būtinai sutampa su ketvirtąja ir septintąja, o antroji- su aštuntąja. Sugalvojome pirmą eilutę ir visiems siūlome paskaityti, kaip mums pavyko. Galbūt pabandysite ir jūs? Maironiui Poete, mes menam Tave Ir mylime Tavo kūrybą. Prabėgo daug metų, dienų šių ritme Poete, mes menam tave Širdy atminimas vis gyvas. Nors esam maži kaip ir mūs Lietuva Poete, mes menam tave, Mes mylime tavo kūrybą.

Lietuva Lietuva – Maironio apdainuota, Didvyrių atkovota. Visų karštai mylėta. Lietuva – Maironio apdainuota, Kur buvus nepražuvus, Nors į laisvę ėjus, klupus. Lietuva – Maironio apdainuota Didvyrių atkovota. Paulina Narbutavičiūtė 6 a klasė

Pavasarėlis Saulė šviečia! Vėjas pučia! Ir visi mes šaukiam: -Saulė šviečia! Kai gėlės žydi! Kai pumpurai sprogsta! Saulė šviečia! Vėjas pučia! Vitalija Reinartaitė 4 a klasė

Saulė Lietuva – Maironio apdainuota. Mažas taškelis šioj žemėje Tėvynė – didvyrių krauju bučiuota. Lietuva – Maironio apdainuota. Eilėraščiais, poemom apipinta Mūsų karštai mylima. Lietuva – Maironio apdainuota Mažas taškelis šioj žemėje.

Saulė nuostabi. Ji leido pražydėt žiedams, Ji leido čiulbėti paukšteliams. Saulė nuostabi. Ji pradžiugino vaikus, Ji pralinksmino visus. Saulė nuostabi, Ji leido pražydėt žiedams! Augustė Vyšniauskaitė 4 a klasė

Akvilė Urbonaitė 6 a klasė Mamai

Arnoldas, Tautvydas, Paula, Gytis (pradinukai)

Pradinių klasių mokinių, rajoninio trioletų konkurso dalyvių kūryba.

Lietuva Lietuva – Maironio apdainuota. Niekam niekam jos neatiduosiu. Ji maža, bet stipri. Lietuva – Maironio apdainuota. Gyvenu šioj šaly Ir labai džiaugiuosi, kad ne užsieny Lietuva – Maironio apdainuota. Niekam niekam jos neatiduosiu.

Pavasaris Pavasaris – nuostabus metų laikas! Kai visi džiaugiasi saule! Ir visi kartoja: Pavasaris – nuostabus metų laikas! Kai pražysta gėlės... Tai tiesiog nuostabu! Pavasaris – nuostabus metų laikas! Kai visi džiaugiasi saule!

Tautvydas Sūnelaitis 3 b klasė

Vitalija Reinartaitė 4 kl.

Tau mano širdelė plaka, Plaka, nes myli Tave. Aš myliu ir garsiai sakau: Tau mano širdelė plaka. Aš myliu Tave, Be tavęs šis pasaulis nemielas. Tau mano širdelė plaka, Plaka, nes myli Tave. Agnė Jašinskaitė 4 a klasė

.


Tau...ir man

AN

Puslapis 7

Šiokiadieniai ir šventės Gurkšnelis kūrybos Gimnazistų tarpe pavyko rasti tik vieną mergaitę, kuri bando kurti eiles. Galbūt yra ir daugiau jaunųjų poetų? Tikimės, kad kituose numeriuose jie pasidalins savo kūryba. Ačiū Tau… Tu – mūsų istorija Mažytėj širdyje. Mokei ir padėjai Laimei ir varge. Tavo pėdom garbiom Eisiu aš lėtai Nes noriu būt tokia, Tokia kaip tu – labai. Medžiai, pakalnės, Paukščiai ir laukai Labai gražiai aprašęs Tu juos buvai. Ačiū Tau, Maironi, Kad tautą gaivinai, Saugojai, globojai, Širdį mums davei.

Laiškas Tėvynei Šiandien rašau Tau pirmąjį laišką, nors esu dar nedidelė, tik šeštokė, kuri trokšta pasikalbėti su Tavimi, Tėvyne. Kokia Tu didi! Tik dabar suvokiu, kad Tu esi dalelė manęs, o gal ne? Gal aš esu maža sūri ašarėlė beribėje Tavo jūroje. Šiandien su mokytoja daug kalbėjome apie rašytoją Maironį. Perskaičius jo kūrybą, man kilo begalinis noras pasikalbėti su Tavimi. Ar Maironis kada nors tikėjosi išvysti tokią mūsų šalį? Turbūt ne... Jis buvo romantikas. Štai šiandien... Eilinė diena mokykloje. Kažkas stumdosi, tyčiojasi, keikiasi... Žinoma, ne visi. O man taip norisi garsiai užrikti :,,Ei, jūs, ar bent žinot, kas yra Tėvynė, ką reiškia mylėti Tėvynę?!“ Susimąstau, ar didvyriai laistė kraują dėl tokios ateities? Aš žinau... Aš tvirtai žinau, kad mes kiekvienas esame atsakingas už savo šalį, už Lietuvą. Tik nuo mūsų priklauso ateitis. Kiekvienas esame atsakingi už vaiko šypsnį, saulėtą dangų. Jeigu tausotume kalbą, lietuvišką knygą, protėvių atminimą ir būtume vieningi, gal rytojų pasitiktume kitaip? Rašau, o galvoje skamba eilėraštis: ,, Graži tu, mano brangi tėvyne, Šalis, kur miega kapuos didvyriai: Graži tu savo dangaus mėlyne! Brangi: tiek vargo, kančių prityrei. ... Graži tu, mano brangi tėvyne, Šalis, kur miega kapuos didvyriai! Ne veltui bočiai tave taip gynė, Ne veltui dainiai plačiai išgyrė! Šie skambūs Maironio žodžiai – apie Tave! Man atrodo, kad seniau lietuviai Tave karščiau mylėjo, brangino. Žmonės neemigravo į kitas šalis taip gausiai laimės ieškoti. Norėčiau aš nuskristi su laiko mašina į praeitį, pažinti ir išvysti prosenelius, pranešti jiems apie dabartį, paprašyti įkvėpimo ir stiprybės, meilės Tau, visiems lietuviams. Norėčiau jausti, kaip jie kovojo ir brangino Tave.

Laura Kirvelaitytė II gimn. Klasė (Eilėraštis netaisytas. Red. pastaba)

Nunešk šį laišką ten, kur neiškirsti miškai, kur senoje troboje senelės pasakoja istorijas apie Tave ir Tavo didvyrius, Lietuva. Prisiekiu, kol skamba žodis ,,Lietuva“, aš tikėsiu Tavimi. Stengsiuosi sėti meilės sėklą Tėvynei. Manau, kad tai darys ir mano vaikai, anūkai, proanūkiai. Noriu, kad Aukščiausiasis apsaugotų Tave, mieloji mano gimtine! Paulina Narbutavičiūtė 6 a klasė


Puslapis 8

TAU... IR MAN

Gimnazijos koridoriuose Mokinių konferencija

Ar žinai... Buvo įdomu sužinoti, ką mūsų gimnazistai žino apie Maironį ir jo kūrybą. Štai kaip jie atsakė į mūsų klausimus. Ar žinai kas yra Maironis? Kūrė eilėraščius, rašytojas. Esi skaičius jo kūrybą? Taip. Ar tau ji patiko? Nelabai. Kodėl? Ji nuobodi ir aš jos nesuprantu. Karolina Matulevičiūtė 8a kl. Ar žinai kas yra Maironis? Taip, jis yra kompozitorius, poetas. Ar esi skaičius jo kūrybą? Taip, esu ir grojus su pianinu jo kūrybą. Ar tau ji patiko? Taip, man ji labai patinka. Tai apibūdink ją keliais žodeliais. Man ji yra neeilinė, sunki, jeigu kalbant apie grojimą, bet labai graži, ir jo piešiniai yra labai gražūs. Kaip manai jis romantikas ar realistas? Romantikas. Justina Valiūnaitė IIa gimn. kl. Ar žinai kas yra Maironis? Taip, jis yra rašytojas. Ar esi skaičius jo kūrybą? Taip, kažkada. Ar tau ji patiko? Iš dalies taip. Kaip manai, jis realistas ar romantikas? Realistas. Viktorija Valinskaitė 6b kl. Kas yra Maironis? Poetas. Ar esi skaičius jo kūrybą? Taip, ir dabar prisimenu jo visiems gerai žinomą ,,Trakų pilį“. Gal galėtum pacituoti? Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai Trakų štai garbinga pilis! Jos aukštus valdovus užmigdė kapai, O ji tebestovi dar vis.

Kaip manai, jis romantikas ar realistas? Manau, kad romantikas, nes daugiausia jo kūrinių buvo lyriški. Gerda Mirauskaitė Ia gimn. kl.

Ar žinai kas yra Maironis? Rašytojas. Ar skaitote jo kūrybą? Asmeniškai ne, bet literatūros vadovėlyje buvo jo kūrinių. Gal kažką atsimenate iš jo kūrybos? Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, Tai mūsų Tėvynė graži Lietuva Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės daina. Apibūdinkite jo kūrybą keliais žodžiais. Ilga ir patriotiška. Tai gal rašote rašinius ar piešiate piešinius Maironiui? Ne. Gabrielė Vyzaitė 6a kl.

Ar žinote kas yra Maironis? Jis yra Lietuvos dainius, kurio kūryba skamba iki dabar. Esate skaitę jo kūrybą? Taip. Galiu net pacituoti. Kaip manote, Jūsų nuomone, jis realistas ar romantikas? Romantikas. Mokytoja Rūta Bakūnienė Smagu, kad kai kurie mokiniai gali net cituoti Lietuvos dainių. Na, o kai kurie net supainiojo, kiek supratome su kitu žymiu Lietuvos žmogumi M. K. Čiurlioniu. Manome, kad skaitydami mūsų leidinuką mokiniai turės galimybę praplėsti savo akiratį. Dėkojame visiems, kurie surado laiko ir atsakė į klausimus. Interviu rengė Akvilė Urbonaitė 6 a klasė


Tau...ir man

Puslapis 9

Gimnazijos koridoriuose Iš mokytojo lūpų ... Iš mokytojų lūpų...

Mokytoja Ina Kirvelaitienė kuria eiles. Kelis jos eilėraščius jau esame spausdinę mūsų laikraštyje. Kadangi šį laikraščio numerį skiriame Maironiui, norime visiems pristatyti savo gimnazijos poetę, mokytoją Iną. ... Atleisk jei aš nesupratau arba paniekinau Tą jausmą tavo širdyje staiga užgimusį... Žinok, esu visų ir niekieno— Lyg rugiagėlė pilkuose arimuose... Esu svajonė ir viltis, ir sąžinė, Ir proto balsas—nors seniai užkimusi... Esu didžiausia šio gyvenimo nesąmonė, Ramybė dideliam triukšme užgimusi.

Ir negalėsiu būti tavo... Gal svajonėse... Sutiksi tu mane lyg piligrimą, Suklupusį prie mirštančios vilties svajonių kopose, Bekeikiantį gyvenimą ir žmones, ir likimą... ... Vis tiek negaliu pamiršti Ir skausmas tas nepraeina... Aš lyg mirštanti gulbė bebalsė Vis bandau dar dainuot savo dainą Apie saulę, žemę, orą, Apie tyliojo gluosnio pavėsį, Kai apakinti grožio lelijų, Nuo dangaus žvaigždes rinkom dviese... Tu prašai, kad daugiau nekartočiau Ir bandai mano dainą nutildyt. Kad neverkčiau ir nesvajočiau, Nes nebus kam rankų sušildyt...

Bet žinok, vis tiek nepamiršiu, Nes skausmas tas nepraeina... Aš kaip gulbė—tyliai numirsiu, O tu—garsiai dainuok mano dainą...

Ina Kirvelaitienė

Foto iš mokytojos Inos asmeninio albumo

Mokinių akimis...

Mokinių akimis...(dėkojame už piešinius dailės mokytojai V. Diržiuvienei)

Piešinio autorius Vytautas Patašius

Piešinio autorė Laura Muraškauskaitė

Piešinio autorė Dovilė Juodaitytė


spec numeris Maironiui