2012 m. gruodþio 6 d.
7
Pradëjus mokytis kitoje mokykloje Tuberkuliozë grasina Lietuvai
Mokykla lemia mokiniø socialiná, emociná ir elgesio vystymàsi per organizacinius, socialinius ir mokomuosius procesus, kurie funkcionuoja skirtingais lygmenimis, kur socialinis ðios aplinkos klimatas yra svarbi adaptacijos sàlyga.
Pasaulinë sveikatos organizacija dar 2007 metais priskyrë Lietuvà prie labiausiai tuberkuliozës paþeistø ðaliø. Nuo to laiko epidemiologinæ situacijà pavyko stabilizuoti stabilizuoti,, taèiau sergamumas ðia liga nemaþëja, o atsparios formos tuberkuliozës paplitimas iðlieka pavojingai aukðtas. Kasmet ðia liga ðalyje suserga apie 1 500 þmoniø, apie 190 mirðta. 2012-øjø duomenimis, tuberkuliozës paplitimas Lietuvoje yra didþiausias Europos Sàjungoje.
Sudëtingas procesas Þmogaus adaptacija yra sudëtingas procesas, kurio metu formuojasi adekvatûs organizmo ir aplinkos ryðiai, atsiranda pusiausvyra tarp asmenybës ir socialinës aplinkos. Paprastai adaptacija mokykloje trunka 4–6 savaites, taèiau gali uþtrukti ir keletà mënesiø. Tuo metu vaikas ieðko naujø draugø, stengiasi pritapti, neiðsiskirti. Á Jaunimo mokyklà nuo ðiø metø rugsëjo 1-osios dienos þengë 5–6 klasiø mokiniai. Klasës auklëtojui buvo svarbu iðsiaiðkinti, kokius adaptacijos sunkumus patiria naujai á mokyklà atvykæ mokiniai. Suþinoti, ar mokiniai pritapo naujoje mokykloje ir kaip joje jauèiasi, su kokiais sunkumais susiduria, kaip patys mokiniai vertina naujàjà mokyklà. Taip pat labai svarbi tëvø nuomonë apie vaiko mokymosi galimybes ir pasitikëjimas mokykla.
Pateikë klausimynà Respondentai – 5–6 klasiø mokiniai naujokai. Klasës auklëtoja pateikë jiems iðsamø klausimynà. Kiekvienas ið jø atsakë atsakingai ir sàþiningai. Susumavus
Paprastai adaptacija mokykloje trunka 4–6 savaites, taèiau gali uþtrukti ir keletà mënesiø.
rezultatus paaiðkëjo, kad visi mokiniai á Jaunimo mokyklà atvyko mokytis savo noru, nes girdëjo ið draugø, paþástamø, bendraamþiø, jog mokykloje vyksta ádomios integruotø dalykø pamokos, ávairûs tradiciniai renginiai, neformaliojo ðvietimo uþsiëmimai, nuolat domimasi kiekvieno vaiko pasiekimais. Akcentavo, jog santykiai su klasës auklëtoja bei klasës draugais pagerëjo, tapo atviresni, ðiltesni. Dþiugina ir tai, jog atëjus mokytis á Jaunimo mokyklà mokiniø mokymosi rezultatai þymiai pagerëjo. Mokytojai iðgirsta ir nuoðirdþias tëveliø padëkas uþ pagerëjusius vaikø mokymosi rezultatus. Bene labiausiai 5–6 klasës mokiniai vertina jaukià mokyklos aplinkà, mokiniø ir mokytojø tar-
pusavio santykius.
Tarsi antroji mama Antra vertus, maþiesiems savo ugdytiniams klasës auklëtoja yra tarsi antroji mama. Globoja, rûpinasi, padeda atsakyti á kasdienius klausimus. Kiekvienà savaitæ organizuojamos klasës valandëlës mokiniams pageidaujamomis ir mokyklai rûpimomis temomis. Auklëtiniai aktyviai dalyvavo mokomosiose paþintinëse iðvykose vykdant dalykiná projektà „Gera þinia: stebiu, mokausi, kuriu“. Nuoðirdþià mokiniø nuomonæ apie klasës auklëtojà ir mokyklà visada malonu iðgirsti. Laura PAULAUSKIENË, Jaunimo mokyklos 5–6A klasës auklëtoja
„Mirtingumas nuo tuberkuliozës neþymiai maþëja, taèiau sergamumas ðia liga metai ið metø iðlieka nepakitæs. Norint ðià situacijà pakeisti, privaloma gydyti ir stebëti visus serganèius þmones. Apmaudu, bet Lietuvoje dar nëra tvirtos sistemos, kuri uþtikrintø, jog sergantieji, ypaè asocialûs asmenys, baigtø gydymosi kursà“, – sako gydytojas ir „Rotary“ kovos su tuberkulioze projekto koordinatorius Lietuvoje Gediminas Rimdeika. Pasak Këdainiø ligoninës gydytojos pulmunologës Irenos Krikðèikaitës, bendrosios ðalies tendencijos bûdingos ir Këdainiams bei aplinkiniams rajonams: „Praëjusiais metais turëjome 35 serganèiuosius, ðiuo metu yra 42, iki metø pabaigos tikrai bus ir 50. Padëties pablogëjimas – akivaizdus. Mirtingumo statistika nesikeièia metø metus – mûsø rajone tuberkuliozë kasmet nusineða 5–7 þmoniø gyvybes.“ „Rotary“ organizacija ási-
Mokiniø sveikatos sutrikimai nesikeièia Vaikai – tai visuomenës dalis, kurià mes turime saugoti saugoti.. Ji yra viena paþeidþiamiausiø ir jautriausiø visuomenës grupiø. Siekiant iðvengti su sveikata susijusiø sutrikimø, mokyklø sveikatos prieþiûros specialistai kasmet pateikia ataskaitas apie mokiniø sveikatà. Regos sutrikimø – vis daugiau 2012 metais mokyklinio amþiaus vaikø skaièius sumaþëjo, taèiau kiekvienais metais pasitikrinusiø sveikatà iðlieka panaði dalis, t. y. apie 94 proc. Ðiemet pasitikrinusiø sveikatà mokiniø buvo daugiausiai (99 proc.) nuo 2007 m. Svarbiausi mokyklinio amþiaus vaikø sveikatos sutrikimai vis dar iðlieka tie patys – regos ir stuburo-raumenø sistemos sutrikimai. Këdainiø rajone 2012 m. regos sutrikimai buvo nustatyti daugiau nei 2 400 mokiniø. Situacija sergamumo trumparegyste atþvilgiu gerëja nuo 2010 m., nors bendrai regos sutrikimø kasmet uþregistruojama vis daugiau. Nemaþai regos sutrikimø nustatoma tik pradëjusiems lankyti ugdymo ástaigà mokiniams. 2012 m.
33,2 proc. pirmokø nustatyti regos sutrikimai, ið kuriø 19 proc. sudaro trumparegystë.
Padaugëjo vaikø, turinèiø antsvorá Pastaraisiais metais vis labiau didëjantis suaugusiøjø nutukimas
Uþs. Nr. 4 465
Bronchinë astma nustatyta 171 mokiniui. Infekuotø tuberkulioze rajone ið viso 2012 m. 167 mokiniai.
Rûpintis turi tëvai
Daþna problema – stuburo iðkrypimas Daþna moksleiviø sveikatos problema – stuburo iðkrypimas. Daugiausia pasitaikanèià iðkrypimo formà – skoliozæ – skatina maþas fizinis aktyvumas bei netaisyklinga laikysena. Këdainiø rajone 2011 m. buvo stebimas tiek laikysenos sutrikimø, tiek ir stuburo iðkrypimø maþëjimas tarp mokiniø, taèiau pastaraisiais metais padaugëjo stuburo iðkrypimø: nuo 41 iki 49 atvejø 1 000-iui mokiniø. 2010 m. laikysenos sutrikimai buvo nustatyti 6,51 proc. sveikatà pasitikrinusiø mokiniø, 2012 m. – 5,25 proc. Stuburo iðkrypimas daugiau yra nustatomas vyresniø klasiø mokiniams, ypaè 9–12 klasiø. Pirmos klasës mokiniø laikysenos sutrikimø skaièius 2012 m. pasikeitë labai neþymiai – padidëjo tik 2 atv. 1 000 pasitikrinusiø pirmokø. Stuburo iðkrypimai nustatyti beveik 30 ið 1 000 pasitikrinusiø pirmokø.
traukë á kovà su tuberkulioze, per trejus metus paremdama Sveikatos apsaugos ministerijà 1,8 mln. litø. Ðios lëðos investuotos ávertinus pagrindines silpnàsias kovos su tuberkulioze vietas: ligos diagnostikà, gydymosi proceso uþtikrinimà, visuomenës informuotumà. I. Krikðèikaitë pastebëjo, kad „Rotary“ organizacijos ásitraukimas buvo tikrai naudingas: „Uþ „Rotary“ organizacijos lëðas nupirkti maisto paketai padëjo lengviau kontroliuoti ambulatoriðkai besigydanèiuosius. Áprastai aplinkiniø kaimø gyventojai ambulatoriðkai gydymà tæsia nenoriai, taèiau kai per mënesá uþ sàþiningà vaistø gërimà jiems skiriami keturi 20 litø vertës pagrindiniø maisto produktø paketai, jø suinteresuotumas gerokai iðauga. Tuomet þinome, kurie pacientai geria vaistus, o kurie – alkoholá.“
Anksèiausiai atkreipti dëmesá á vaikø laikysenà ir pastebëti sutrikimus gali tëvai.
neleidþia visuomenës sveikatos specialistams nekreipti dëmesio ir á neproporcingai padidëjusá vaikø svorá. Nuo 2008 iki 2012 m. Këdainiø rajone antsvorá turinèiø vaikø skaièius padidëjo 1,5 karto (127 mokiniai 2008 m. ir 196 mokiniai 2012 m.). Nutukimas 2012 m. apskaièiuotas 8 ið 1 000 sveikatà pasitikrinusiø mokiniø. 2011 m. didelá nerimà këlë pirmokø, turinèiø antsvorá, skaièiaus staigus padidëjimas, taèiau 2012 m. tokiø pirmokø buvo 2,5 karto maþiau. Medikai áspëja, kad nutukæ
vaikai daþniau serga virðkinimo sistemos, kvëpavimo takø, inkstø ligomis, taip pat didëja jø susirgimas arterine hipertenzija ar antro tipo diabetu. Daugëja ir mokiniø nervø sistemos sutrikimø: kasmet ðis rodiklis apskaièiuojamas beveik 5 atvejais 1 000 mokiniø daugiau nei prieð tai buvusiais metais. Taip pat kasmet daugëja mokiniø, turinèiø kvëpavimo bei endokrininës sistemø sutrikimø, taèiau maþëja virðkinimo sutrikimø turinèiø mokiniø.
Pagrindiniø ir vis didesná nerimà kelianèiø vaikø sveikatos sutrikimø profilaktika pirmiausia turi rûpintis tëvai. Daugelio pasaulio ðaliø okulistai tëvams rekomenduoja leisti vaikams pradëti þiûrëti televizoriø tik sulaukus 3 metø, o já þiûrëdamas vaikas turi daryti kuo daugiau pertraukëliø. Taip pat reikia daryti ir dirbant ar þaidþiant kompiuteriu. Anksèiausiai atkreipti dëmesá á vaikø laikysenà ir pastebëti sutrikimus gali tëvai. Kuo greièiau jie pastebimi, tuo trumpiau trunka gydymas. Laikysenos sutrikimø profilaktikai reikia daryti rytinæ mankðtà, sportuoti ne tik per kûno kultûros pamokas, tiesiai sëdëti ir stovëti. Tam tikras riebalø kiekis kûne yra bûtinas, taèiau per didelis jø kiekis sukelia nutukimà, dël kurio vystosi ávairiausi sveikatos sutrikimai. Tëvai, norëdami spræsti ðià problemà, turi tenkinti vaikø poreikius, o ne norus. Antsvorio ir nutukimo atvejø sumaþëtø, jei tëvai prisiimtø atsakomybæ uþ vaikus, pasirûpintø tinkama mityba ir vaikø sveikos gyvensenos formavimusi. Eglë TUZIKAITË, Visuomenës sveikatos stebësenos specialistë