Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2012 m. gruodþio 6 d.

18-ieji leidimo metai

2012 m. gruodþio 6 d. Ketvirtadienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 140 (2 505)

Kaina 1,20 Lt

UAB „Këdbusas“ – Þemdirbiams – naujas prekybos ir paslaugø centras daug naujoviø Bendrovës „Këdbusas“ laikinasis direktorius S. Radavièius per penkis mënesius ávedë nemaþai naujoviø, padedanèiø maþinti iðlaidas.

Irma BAJORÛNË

Kraðto þemdirbiams reikalingà ámonæ atidarë (ið kairës) UAB „Väderstad“ generalinis direktorius R. Naudþiûnas, Këdainiø rajono meras R. Diliûnas, kompanijos generalinë direktorë Ch. Stark ir akcininkas B. Stark, ministras K. Starkevièius ir Ðvedijos ambasadorë Lietuvoje C. Ruthström-Ruin. /Nuotr. autorës/

Irma BAJORÛNË

Greta magistralës „V ia Baltica“ ties Savieèiø kaimu formuojasi visos Lietuvos þemdirbiø traukos „Via centras – penktadiená èia atidarytas „Väderstad“ þemës ûkio technikos prekybos ir prieþiûros centr as. Èia parduodami Ðvedijoje gaminami þemës dirbimo árengimai ir sëjamosios, taip pat jiems centras. reikalingos atsarginës detalës, teikiamos „Väderstad“ árangos prieþiûros ir remonto paslaugos. /Nukelta á 2 psl./

Skaitomiausias rajono laikraðtis Prenumeratoriams dovana – 2013-øjø metø kalendorius

Ypaè patraukli prenumeratos kaina!

Uþdaroji akcinë bendrovë „Këdbusas“ pastaraisiais mënesiais ávedë naujoviø, turinèiø teigiamà átakà finansiniams rezultatams. Ekonomiðki mikroautobusai mikroautobusai,, retesni reisai á Pramonës gatvëje esanèius garaþus, pagal keleiviø srautus suderinti grafikai ir kiti planai leidþia optimistiðkai galvoti apie savivaldybës valdomos keleiviø veþimo paslaugas teikianèios bendrovës ateitá. /Nukelta á 4 psl./

Valgykite sveikai ir tradiciðkai – kaip namie, ir laimëkite pramogas vandens parke! Auðra MALINAUSKIENË

Ðià savaitæ mokyklose, kurioms maistà tiekia uþdaroji akcinë bendrovë „Smulkus urmas“, prasidëjo akcija „V algau ir augu „Valgau sveikai“. Jos tikslas – pratinti vaikus valgyti sveikai sveikai,, tai reiðkia, pietums mokiniai turëtø rinktis sriubà ir antràjá patiekalà. Kas savaitæ kiekvienoje mokykloje akcijos laimëtojai gaus ávairiø dovanëliø, o nugalëjusios klasës laukia ypatingas prizas – pramogos „V ichy“ vandens parke kovo mënesá, ðv elykø „Vichy“ ðv.. V Velykø atostogø metu. /Nukelta á 2 psl./


2

2012 m. gruodþio 6 d.

Þemdirbiams – naujas prekybos ir paslaugø centras

„Väderstad“ þemës ûkio technikos prekybos ir prieþiûros centras ásikûrë Savieèiø kaime, ðalia „Via Baltica“ magistralës. /Nuotr. autorës/

/Atkelta ið 1 psl./ Atidarymo iðkilmëse dalyvavo Ðvedijos ambasadorë Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin, laikinasis þemës ûkio ministras Kazys Starkevièius, Këdainiø rajono savivaldybës vadovai Rimantas Diliûnas ir Nijolë Naujokienë, Ðvedijos kompanijos „Väderstad“ vadovai, þemdirbiai.

Ásikûrë þemdirbiðkame regione Ðvedijos kompanija „Väderstad“, gaminanti þemës dirbimo padargus, sëjamàsias, Lietuvoje dirba jau deðimt metø. Iki ðiol Lietuvos þemdirbiai jiems reikalingos technikos vaþiuodavo á Kaunà. UAB „ Väderstad“ direktorius Romas Naudþiûnas patvirti-

no, kad svarbiausias kriterijus, lëmæs klientø aptarnavimo centro statybà Këdainiø rajone – geografinë padëtis. Ásikurta paèiame Lietuvos centre, ðalia judraus kelio, intensyvios þemdirbystës regione. 1 100 kvadratiniø metrø pastate árengtos administracijos patalpos, atsarginiø detaliø sandëliai, remonto dirbtuvës. Per deðimt metø Lietuvos ûkininkai ásigijo 1 600 vienetø naujø „Väderstad“ padargø. Be to, ið kitø ðaliø atgabenama nenaujos árangos, kurios prieþiûros ir remonto paslaugas teikia kompanijos specialistai. Ðiuo metu UAB „Väderstad“ dirba dvylika þmoniø, planuojama kolektyvà didinti dar bent dviem darbuotojais.

Ðvedijos kompanijos dukterinës ámonës Lietuvoje vadovà R. Naudþiûnà (kairëje) su ákurtuvëmis pasveikino Lietuvos þemës ûkio bendroviø asociacijos generalinis direktorius J. Sviderskis.

Sveikina verslà „Dþiaugiamës kiekviena mûsø kraðte besikurianèia ámone, ypaè tokia, kaip ði – teikianèia paslaugas þemdirbiams“, – á Këdainiø rajonà áþengusius verslininkus sveikino rajono meras R. Diliûnas. O Pelëdnagiø seniûnas Valentinas Tamulis pajuokavo, kad nuo Savieèiø kaimo iki Kauno rajono ribos dar liko nemaþai vietos ásikurti kitoms þemdirbiams paslaugas teikianèioms ámonëms.

Ne konkurentai, o kolegos Visai ðalia naujojo centro dirba prieð metus atidarytas „Ivabaltës“ centras, netoli ir iki „Dot-

Bendrovë „Smulkus urmas“ ir toliau tæsia savo veiklà siekdama kurti ir skleisti sveikos mitybos kultûrà. Ðá kartà akcija skirta mokiniams, kad jie mieliau rinktøsi ne traðkuèius ar gazuotus gërimus, o sveikà maistà, kaip namuose – sriubà ir antrà patiekalà. Juk visi tëveliai nori, kad jø vaikai pavalgytø soèius, subalansuotus pietus ir tokiu bûdu gautø reikiamà kieká energijos aktyviam darbui pamokose ir þaidimams laisvalaikiu.

Vyks tris mënesius Bendrovës „Smulkus urmas“ atstovø teigimu, akcija „Valgau ir augu sveikai“ vyksta 57 ðalies ugdymo ástaigose, tarp kuriø yra ir mûsø rajono Ðviesioji, „Atþalyno“,

Skubiai Kalnaberþëje DINGO dobermanø veislës ðuo. Atsilygins. Tel. 8 683 09 316.

Kompanija „Väderstad“ naujojo centro statybai skyrë apie 7 milijonus litø. Ið Ðvedijos atvykusi kompanijos generalinë direktorë Christina Stark pabrëþë, jog tiki Lietuvos þemës ûkio ateitimi, todël ir ryþosi investicijoms mûsø ðalyje. Didþioji dalis þemës ûkio technikos perkama pasinaudojant Europos Sàjungos parama. Kokia ji bus artimiausiais metais, kol kas neaiðku. Dël to R. Naudþiûnas ir kiti þemës ûkio technikà parduodantys verslininkai mano, jog 2013 metais technikos pardavimai bus menkesni uþ ðiuos metus. „Lietuvoje jau nemaþai stipriø ûkininkø, kurie pajëgûs pirkti naujà naðià technikà ir be paramos, tikime, kad pirkëjø bus“, – optimistiðkai nusiteikæs naujojo centro vadovas.

Reikalinga kokybiðka technika

nuvos projektø“ þemdirbiø aptarnavimo centro. Visø ðiø ámoniø vadovai nevadina vieni kitø konkurentais, greièiau kolegomis. Renkasi ûkininkai, o jiems patogu: vienu vaþiavimu gali susipaþinti su keliø ámoniø pasiûlymais ir iðsirinkti geriausià. UAB „Dotnuvos projektai“ generalinis direktorius Rimantas Dapkus taip pat pritaria vietos pasirinkimui. Jo teigimu, kai „Dotnuvos projektai“ ruoðësi statyti savo centrà Estijoje, rinkos konsultantai patarë jiems statyti netoli panaðios ámonës. Taip sukuriamas þemdirbiø traukos centras. Nauda ir paslaugø teikëjams, ir jø gavëjams.

Valgykite sveikai ir tradiciðkai – kaip namie, ir laimëkite pramogas vandens parke! /Atkelta ið 1 psl./

Ðvedai tiki Lietuvos ûkiu

Akademijos, Josvainiø, Krakiø M. Katkaus ir Ðëtos gimnazijos, „Auðros“, „Ryto“, M. Daukðos, J. Paukðtelio, Dotnuvos, Gudþiûnø P. Rabikausko, Labûnavos, Miegënø, Pernaravos, Surviliðkio V. Svirskio ir Truskavos pagrindinës mokyklos. Akcija prasidëjo gruodþio 3 dienà ir vyks iki 2013 metø vasario 28-osios.

Uþpildys kuponà Akcijoje gali dalyvauti visi mokyklø mokiniai, kurie valgo sriubà ir antràjá patiekalà, t. y. perka uþ grynuosius pinigus, gauna uþ talonus ar nemokamà maitinimà. Akcijos dalyviai gauna kuponà, kuriame turi áraðyti savo vardà, pavardæ, amþiø, klasæ, mokyk-

„Nemuno“ þemës ûkio bendrovëje jau ne vienà sezonà dirba „Väderstad“ sëjamoji ir dirvø skutiklis. „Tai patikima naði technika. Ásitikinome, kad ji patvari, kol kas remonto dar nereikalavo“, – geru pasirinkimu patenkintas bendrovës vadovas Edvardas Gabinaitis. Ûkio vadovas pasidþiaugë, kad Këdainiø rajone koncentruojasi þemës ûkio technikos prekybos ir prieþiûros ámonës. Þemdirbiai ásitikinæ, kad prikabinamieji padargai, kokius siûlo „Väderstad“, yra dar reikalingesni ûkyje negu galingas traktorius. „Svarbu ne kas traukia, o kà traukia“, – tokia mintis kalbant apie naujajame centre parduodamà technikà nuskambëjo ne kartà. là ir savo arba tëvø mobiliojo telefono numerá bei ámesti já á dëþæ valgykloje. Kas savaitæ kiekvienoje mokykloje bus iðrenkamas laimëtojas. Jis gaus smulkià dovanëlæ. „Smulkaus urmo“ prizø fonde – gertuvës, aplankai su skaièiuotuvu, vandens nepraleidþiantys laikrodþiai, uþraðinës, trikampë kuprinë, maiðeliai aprangai.

Kelionë nekainuos Savaitës prizo laimëtojas gaus naujà kuponà, kurá turës uþpildyti ir kuris toliau dalyvaus þaidime dël didþiojo akcijos prizo – klasës kelionës á „Vichy“ vandens parkà Vilniuje. Velykiniø atostogø metu mokiniai keturias valandas galës pramogauti ðiame parke, á kurá ið savo miesto bus nemokamai nuveþti ir parveþti bendrovës „Smulkus urmas“ dëka.

Mirus mylimai mamai nuoðirdþiai uþjauèiame Angelinà Klimavièienæ. Buvæs kaimynas Antanas Procevièius Mirus Mamai nuoðirdþiai uþjauèiame Angelinà Klimavièienæ ir jos artimuosius. Paðuðvio kaimo gyventojai


2012 m. gruodþio 6 d.

3

Águdæ vagys mikliai pasinaudoja situacija Jovita ÞEBRAUSKAITË

Ásibrovë á golfø vidø

Pirmadiená vienas këdainietis buvo apvogtas prie Këdainiø geleþinkelio stoties. TTai ai buvo padaryta patá vidurdiená, kol vyriðkis keitë automobilio ratà. Kitos pastaruoju metu policijoje uþregistruotos vagystës ávykdytos ne taip áþûliai áþûliai,, daþniausiai slepiantis nakties tamsoje.

Prieð kelias dienas buvo apvogtas ir këdainietis, kurio automobilis „Volkswagen Golf“ stovëjo prie Liepø alëjos 21-ojo namo. Vagys, sugadinæ golfo uþraktà, ið salono pavogë þemø daþniø garso kolonëlæ ir padarë 450 litø nuostolá. Liepø alëjoje, prie 17-ojo namo, antradiená apvogtas ir Ðirvintø rajono gyventojo golfas, ið kurio dingo neðiojamasis kompiuteris ir magnetola. Vyriðkiui padaryta 2 tûkst. 750 litø þala. Beje, lapkritá Këdainiuose buvo apvogta gana daug automobiliø, ið kuriø iðplëðtos magnetolos. Buvo dienø, kai á policijà dël tokiø vagysèiø kreipësi net po kelis þmones, bet „turtingiausia“ buvo lapkrièio 11-oji, kurios naktá be magnetolø liko net keturi automobiliai.

Apvogë bekeièiant ratà Këdainietis L. G., gimæs 1947 metais, savo automobilio „Audi 80 Avant“ ratà keitë prie Këdainiø geleþinkelio stoties, automobiliø stovëjimo aikðtelëje. Kol ratas pradurta padanga buvo pakeistas kitu, kaþkas spëjo ne tik pamatyti automobilio salone esanèià vyriðkà rankinæ, bet ir jà pavogti. Rankinëje vyriðkis turëjo pinigø, asmens pasà, vairuotojo paþymëjimà, automobilio registracijos liudijimà ir banko mokëjimo kortelæ. Savininkui padarytas daugiau nei 1,2 tûkst. litø nuostolis.

Dingo ðieno vartytuvas O Gudþiûnuose toliau vagiama þemës ûkio technika. Neseniai „Rinkos aikðtë“ raðë apie tai, kad ið vienos ðio miestelio sodybos pavogtas tràðø barstytuvas, grëblys-vartytuvas ir bulvienojø smulkintuvas, o ðákart tenka raðyti apie kitø þmoniø ðieno vartytuvo vagystæ.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Ar eini, ar vaþiuoji, ar palieki stovëti automobilá, niekada neþinai, kada susidursi su piktavaliais.

Gudþiûnuose gyvenantis V. T., gimæs 1947 metais, ðios uþ ûkinio pastato laikytos savo technikos pasigedo sekmadiená. Ðieno vartytuvo vertë – 3 tûkst. litø.

Átariamasis – á areðtinæ Sekmadienio rytà nemalonus netikëtumas laukë ir 1960 metais gimusios këdainietës, turinèios sodybà Krakiø seniûnijos Plinkaigalio kaime. Paaiðkëjo, kad kaþkas, iðtraukæs durø spynos àselæ, ásibrovë á

ûkiná pastatà ir pavogë ið jo arkliná plûgà bei traktorines akëèias, taip pat ávairiø metaliniø daiktø – rogiø rëmà, armatûros strypus, priekiná automobilio tiltà, aliuminio indà. Átariama, kad sodybà apvogë ir beveik 1,5 tûkst. litø nuostolá padarë to kaimo gyventojas I. P., gimæs 1991 metais. Átariamasis uþdarytas á areðtinæ. Sulaikymo metu jis buvo neblaivus – nustatytas 1,82 promilës girtumas.

Paauglys trokðta laisvës ir nenori bûti varþomas Jovita ÞEBRAUSKAITË

Kol motina dirba uþsienyje, ðeðiolikmetis këdainietis bando gyventi laisvo paukðèio gyvenimà, taèiau jo bûtá apkartina policija ir kitokios kontroliuojanèios tarnybos. Naujausias kliuviny kliuvinyss paauglio gyvenime – šiomis dienomis paskelbta paieška. Á „Saulutæ“ senokai negráþta Policijos komisariatas pirmadiená paskelbë oficialià 1996 metais gimusio Þydrûno Lukoðevièiaus paieðkà ir praðo atsiliepti þmones, þinanèius, kur jis apsigyvenæs. Apie savo pastebëjimus praðoma praneðti komisariato Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei Vilmai Vyðniauskienei (tel. 68 736, Këdainiai, A. Mickevièiaus g. 25, 70 kab.) arba skambinti anoniminiu pasitikëjimo telefonu 53 342. Pastaruoju metu paauglys buvo apgyvendintas Këdainiø vaikø globos namuose „Saulutë“, taèiau spalio 17-àjà ið jø pabëgo ir

daugiau ten nebepasirodo. Jis nelanko ir mokyklos.

Artimøjø – ne vienas ir ne du Priþiûrëti nepilnametá berniukà suaugusiai jo seseriai buvo perdavusi jødviejø motina, iðvykdama dirbti á uþsiená, taèiau po kiek laiko sesuo nebepajëgë tvar-

Net du átariamieji sulaikyti ir á areðtinæ uþdaryti dël vagystës Ðëtos miestelyje. Tai padaryta antradiená, kai kaunietë V. K. praneðë policijai, kad iðplëðtas jos garaþas. Ið garaþo pagrobtos dvi þoliapjovës, kuriø bendra vertë – daugiau nei 1,8 tûkst. litø. Vagyste átariami du ðëtiðkiai – 1975 metais gimæs K. R. ir 1977 metais gimæs D. D.

/Policijos komisariato nuotr./

Nuotraukoje, kurià praðo pavieðinti paieðkà skelbianti policija, Þydrûnas Lukoðevièius yra ilgokais plaukais, taèiau ðiuo metu jis trumpai apsikirpæs.

kytis su nepaklusniu broliu, be to, atsirado kitø problemø, tad berniukas atsidûrë vaikø globos namuose – laikinajai globai. „Rinkos aikðtës“ þiniomis, motinystës teisës paauglio motinai nei atimtos, nei apribotos, be to, yra ir tëvas, tiesa, jis gyvena ne Këdainiø rajone. Dar yra þinoma, kad paauglys turi moèiutæ, kuri vaidina tam tikrà vaidmená jo gyvenime, taèiau oficialiai nëra uþ já atsakinga ir savaip supranta pagalbà anûkui.

Magnetolos paprastai pavagiamos ið automobiliø, stovinèiø daugiabuèiø namø kiemuose, bet vienas atvejis kitoks. Ankstø rytà, apie 5 valandà, vaþiuodamas keliu Krakës– Bokðtai 1982 metais gimæs këdainietis buvo priverstas netoli Krakiø miestelio sustoti, nes baigësi degalai. Palikæs automobilá ðalikelëje, vyriðkis prie jo gráþo apie 11 valandà ir rado iðdauþtu galiniu stiklu, o viduje nebebuvo nei magnetolos, nei dviejø garso kolonëliø, vaistinëlës, vidaus palangës.

Vaikai auga be tëvø paramos Këdainieèiai V V.. V V.. ir E. P P.. tikriausiai nepaþásta vienas kito, taèiau juos jungia vienas bendras bruoþas – nenoras rûpintis savo vaikais. Pirmadiená policija pradëjo du ikiteisminius tyrimus dël vengimo iðlaikyti savo vaikus. Këdainietis E. P., gimæs 1974 metais, savo dukters iðlaikymui

Parvesdavo ið sesers namø „Saulutës“ direktorë Ilona Ðventoraitienë sako, kad vaikø globos namuose berniukas apgyvendintas tik vasaros pabaigoje, bet per tuos kelis mënesius ne kartà teko jo ieðkoti. Tiesa, ieðkojimas iki ðiol bûdavo paprastas. Kadangi toje paèioje gatvëje, kurioje ásikûrusi „Saulutë“, gyvena ir suaugusi paauglio sesuo, pakakdavo nueiti á jos namus ir parsivesti globotiná, taèiau dabar tai padaryti sudëtingiau – belsk nesibeldæs, durys neatidaromos. Net jeigu ir bûtø garantuoti, kad jø globotinis tikrai yra savo sesers namuose, vaikø globos namø darbuotojai neturi jokios teisës á juos jëga ásibrauti.

Buvo sulaikyti dviese

Palikæs rado, bet ne viskà

yra nesumokëjæs daugiau nei 7 tûkst. litø. Tuo tarpu 1985 metais gimusio V. V. skola – beveik 9 tûkst. litø, kurie turëjo bûti skirti jo sûnui.

Buvæs sugyventinis apiplëðë, tebesantis sumuðë Pirmadiená ddvi vi këdainietës nukentëjo nuo vyriðkiø, su kuriais bando ar buvo nesëkmingai bandþiusios kurti bendrà gyvenimà. Tà dienà bûdamas neblaivus D. L., gimæs 1971 metais, bute sukëlë konfliktà ir griebësi smurto prieð septyniolika metø jaunesnæ savo sugyventinæ. Prieþasèiø, sukëlusiø poros kivirèà, pareigûnai nekomentuoja. Drama tarp kitos, tiesa, jau iðirusios poros ávyko vieðoje vietoje – gatvëje. 1971 metais gimusi këdainietë S. Dariaus ir S. Girëno gat-

ve nieko neátardama ëjo namo ið parduotuvës, kai staiga prie jos pribëgo buvæs sugyventinis E. R., griebë uþ kaklo, ëmë grasinti ir reikalauti pinigø, mobiliojo ryðio telefono ir þiedø. Iðsigandusi moteris pakluso reikalavimui, nusimovë nuo pirðtø tris auksinius þiedus ir atidavë plëðikui. Apiplëðtajai padarytas 1,3 tûkst. litø nuostolis. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2012 m. gruodþio 6 d.

UAB „Këdbusas“ – daug naujoviø /Atkelta ið 1 psl./

jo maþieji autobusëliai, taip pat sprendimas á marðrutus iðvaþiuojanèius autobusus per naktá laikyti stoties aikðtelëje, o ne Pramonës gatvëje esanèiuose garaþuose, kaip anksèiau. Dabar kelis kilometrus iki garaþø autobusai nuvaþiuoja tik ásipilti degalø ar remontui.

Mikroautobusuose galioja nuolaidos „Praðome lipti, èia galioja visos nuolaidos“, – dvejojanèius, ar lipti á autobusø stotelëje sustojusá mikroautobusà, paragina vairuotojai. Uþdaroji akcinë bendrovë „Këdbusas“ ásigijo tris mikroautobusus. Jie vaþiuoja miesto ir priemiestiniais marðrutais tuo metu, kai keleiviø nëra daug ir jiems pakanka vietos mikroautobuse. „Lengvatas turintys keleiviai kartais galvoja, kad balti mikroautobusai priklauso privatiems veþëjams ir juose netaikomos nuolaidos, todël ryðkiai paþenklinome savo transporto priemones. Greta firminio þenklo paraðëme, kad èia galioja visos lengvatos“, – aiðkina UAB „Këdbusas“ laikinasis direktorius Saulius Radavièius. Bendrovës specialistai stebëjo keleiviø srautus, pagal juos sudarytas maþøjø autobusø darbo grafikas. Popietëmis jie vaþiuoja miesto marðrutais, savaitgaliais – priemiesèio.

Taupo degalus Laikinasis bendrovës vado-

Mokestis maþës, bilieto kaina – ne

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

UAB „Këdbusas“ vairuotojams (ið kairës) V. Gauèui, A. Vaivadui ir V. Labuèiui tenka paraginti lengvatas turinèius pensininkus ar neágaliuosius lipti á mikroautobusà, kuriame taikomos visos lengvatos.

vas S. Radavièius tvirtina, kad ásigijus ekonomiðkus mikroautobusus kiekvienà mënesá pavyksta sutaupyti apie 10 tûkstanèiø litø. Tokia transporto priemonë „ryja“ bemaþ triskart maþiau degalø uþ didelá autobusà. Mikroautobusai ásigyti siekiant maþinti veþimo bendrovës patiriamus nuostolius. Tai ne vienintelë taupymo

priemonë. Nuo liepos pradþios savivaldybës ámonei vadovaujantis (vis dar laikinai) S. Radavièius paskaièiavo, jog per penkis mënesius bendrovës iðlaidas pavyko sumaþinti 76 tûkstanèiais litø (lyginant su praëjusiø metø tuo paèiu laikotarpiu). Ámonës skola tiekëjams sumaþëjo daugiau kaip 200 tûkstanèiø litø. Prie taupymo þenkliai prisidë-

Nuo kitø metø pradþios maþinamas PVM tarifas vieðojo transporto bilietams – vietoj dabartiniø 21 proc. jis sieks 9 proc. Tai leis maþinti veþëjø patiriamus nuostolius. Pasak S. Radavièiaus, neseniai vykusiame Nacionalinës veþëjø asociacijos „Linava“ susirinkime nutarta nemaþinti bilietø kainø, nes daugelis Lietuvos veþëjø dirba nuostolingai. Sumaþintas mokestis leis sumaþinti nuostolius ir skolas.

Kontroliuos svetimi Artimiausiu metu „Këdbusas“ ketina atsisakyti kontrolieriø paslaugø. Daug metø dirbantys kontrolieriai per daug gerai paþástami keleiviams ir vairuotojams, jø darbas visiðkai neefektyvus.

„Maltieèiø sriuba 2012“ virs Këdainiuose Maltos ordino ambasados, Maltos ordino pagalbos tarnybos ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LR T) akcija „Maltieèiø (LRT) sriuba 2012“ atkeliauja á Këdainius. Gruodþio 7 d. 15 val. visi këdainieèiai ir miesto sveèiai kvieèiami á Didþiosios Rinkos aikðtæ – pasivaiðinti jau simboliu tapusia sriuba. Kviestinis sveèias – Këdainiø rajono meras Rimantas Diliûnas. Visuomenë pasiruoðusi padëti „Padëti silpniems ir ligoniams – ne tik jau daugiau kaip 900 metø veikianèio Maltos ordino misija, bet ir kiekvienos brandþios visuomenës pareiga, – sako Maltos ordino ambasadorius Lietuvoje baronas Christianas von Bechtolsheimas. – Matome, kad ði graþi iniciatyva pritraukë ne tik þinomø þmoniø – Lietuvos visuomenë taip pat supranta ðià skaudþià problemà ir yra pasiruoðusi padëti. Dþiaugiamës, kad prie akcijos prisijungë ne tik didmiesèiai, bet ir maþesni miesteliai.“

Paremti gali kiekvienas Septintà kartà rengiamos akcijos tikslas – atkreipti visuomenës dëmesá á vieniðø, senø ir sunkiai serganèiø þmoniø padëtá bei visuomenës pagalbos jiems reikalingumà. Kiekvienas geros valios þmogus gali paremti akcijà „Maltieèiø sriuba 2012“, skambindamas arba siøsdamas þinutæ trumpaisiais numeriais: 1416 (auka – 2 Lt), 1418 (auka – 10 Lt). Daugiau informacijos www.maltieciai.lt

Vykdo projektus

Kvieèia prisidëti Jau treèius metus prieð ðv. Kalëdas Josvainiø moterø klubas „Auðra“ – Maltos Ordino grupë Këdainiuose prisideda prie nacionalinës iniciatyvos, labdaringos akcijos „Maltieèiø sriuba“ ir ásitraukti kvieèia visus Këdainiø kraðto þmones. „Á ðiandieniná vargà ir skurdà seneliai atëjo skirtingais keliais.

Svarsto ateities planus UAB „Këdbusas“ lipa ið finansinës duobës ir pastaruoju metu apie galimà privatizavimà jau nekalbama. Bendrovës vadovybë paruoðë veiklos planà kitiems metams. Planuojama ðalia autobusø stoties árengti kuklià bazæ, kad autobusams nereikëtø vaþiuoti á Pramonës gatvæ. Èia bûtø kuro bazë, plovykla, kai kurios svarbiausios paslaugos. Tokià bazæ greta stoties esanèiame sklype „Këdbusas“ planuoja ásirengti uþ 2 milijonus litø. Daugiau mikroautobusø artimiausiu metu pirkti neketinama. Jau pavasará „Këdbusas“ planuoja ásigyti kelis nenaujus didelius autobusus. S. Radavièius tikisi, kad ið Vakarø Europos veþëjø pavyks ásigyti ekonomiðkesnius autobusus negu dabar vaþinëjantys Këdainiø gatvëmis ir priemiesèio keliais.

„Sodra“ kvieèia á nemokamus seminarus VSDFV Kauno skyriuje EDAS naudojasi 99 proc. draudëjø, teikianèiø elektroniniu paraðu pasiraðytus praneðimus, taèiau „Sodrai“ svarbu, kad elektroninës paslaugos pasiektø kiekvienà klientà.

„Maltieèiø sriuba 2012“ renginiai vyks daugiau nei 20-ies Lietuvos miestø centrinëse aikðtëse. Akcijà vainikuos tiesioginis koncertas ðv. Kalëdø vakarà per Lietuvos televizijà.

Pernai „Maltieèiø sriubos“ akcijos metu visoje Lietuvoje buvo surinkta 258 210 Lt. Uþ ðiuos pinigus vykdomi Maltos ordino pagalbos tarnybos projektai „Maistas ant ratø“ 15-oje miestø ir „Socialinë prieþiûra namuose“ 4-iuose miestuose. Maltieèiai jau nuveþë 47 920 porcijø karðto maisto vieniðiems senukams á namus, tûkstanèius kartø globotiniai yra aplankyti maltieèiø slaugiø.

Per metus kontrolieriø atlyginimams iðleidþiami 56 tûkstanèiai litø. Ðiemet jie suraðë… du aktus be bilietø vaþiavusiems keleiviams. Planuojama, kad keleiviø kontrolinius patikrinimus atliks samdoma kompanija – taip dirbama didþiuosiuose Lietuvos miestuose. Be iðankstinio áspëjimo atvyksiantys këdainieèiams nepaþástami kontrolieriai turëtø dirbti efektyviau ir pigiau.

Taèiau kiekvienas galëtø papasakoti labai daug graþiø ir ðviesiø dalykø. Kaþkada jie gyveno graþø gyvenimà ir niekada nesitikëjo tokios sunkios, vieniðos ir alkanos senatvës. Todël norime labai aiðkiai pasakyti sau ir kitiems – privalome padëti, nes në vienas neþinome, kokia ateitis laukia mûsø paèiø“, – sako Këdainiø VVG pirmininkë ir projekto vadovë Auðra Vaidotienë.

Maltos ordinas (MO) – seniausia humanitarinës pagalbos organizacija pasaulyje, ákurta daugiau kaip prieð 900 m. Jeruzalëje. Ðiuo metu MO vykdo pagalbos projektus 120-yje pasaulio ðaliø. Daugiau kaip 80 tûkst. MO savanoriø visame pasaulyje teikia pagalbà 5 mln. skurstanèiø bei ligoniø, taip pat – nukentëjusiems nuo karo, gamtos katastrofø ar stichiniø nelaimiø.

Siekiant átvirtinti elektroninëmis paslaugomis besinaudojanèiø draudëjø þinias, supaþindinti naujai besikurianèias ámones su EDAS, aiðkinant jos galimybes ir naudà, „Sodros“ Kauno skyrius kvieèia visus draudëjus á nemokamus seminarus gruodþio 14 ir 17 dienomis: KAUNE, 10 val. „Sodros“ Kauno skyriuje, A. Mickevièiaus g. 42, III a. salëje, KËDAINIUOSE, 10 val. Knypavos Rinkos aikðtë 1, III a. salëje. Registruotis el. paðtu vilma.berankiene@sodra.lt. Informacija visais valstybinio socialinio draudimo klausimais teikiama telefonu 1883. Skambinantiems ið uþsienio – (+ 370) 5 250 0883. Jurgita ÈEPIENË, VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja Uþs. Nr. 4 519


2012 m. gruodþio 6 d.

Dar keli þingsniai stadiono atnaujinimo link Irma BAJORÛNË

Seniûnijø naujienos Surviliðkis

Tæsiasi Këdainiø miesto stadiono rekonstrukcijos darbai darbai.. Valstybës investicijø programoje ðiemet jiems numatyta 890 tûkstanèiø litø. Savivaldybës Kultûros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Gediminas Misius iðvardijo, kokie darbai stadione turi bûti atlikti artimiausiu metu. Pietvakarinëje þiûrovø tribûnoje bus sumontuotos këdutës. Þiûrovø tribûnos apsaugine tvorele bus atskirtos nuo lengvaatleèiams ir futbolininkams skirtos erdvës – bëgimo takø, lengvosios atletikos sektoriø ir futbolo aikðtës. Uþ futbolo vartø bus árengtas apsauginis tinklas, sportininkø vadinamas kamuolio gaudykle. Visa stadiono teritorija bus aptverta nauja tvora. Kartu bus ið- Stadionui seniai reikalinga nauja tvora. kirsti greta tvoros suþëlæ menkapas – administracinio ir buitinio sidëjusiai stadiono rekonstrukciverèiai krûmynai. Stadiono rekonstrukcijos pastato su dengta þiûrovø tribû- jai jau iðleista daugiau kaip 9 midarbus tæsia UAB „Kriautë“. Kai na statyba. Per kiek laiko pavyks lijonai litø. Uþ ðias lëðas árengti kuriems darbams atlikti pasitel- já pastatyti, priklausys nuo valsty- nauji inþineriniai tinklai, þiûrovø tribûnos, pagrindinës aikðtës drebinio finansavimo. kiami subrangovai. naþo sistema, pagrindai dirbtinës Prieð septynerius metus praTolesnis rekonstrukcijos eta-

5

Surengë popietæ Gruodþio pirmàjà Kalnaberþës bendruomenës centro salëje surengta advento popietë „Po þvaigþdëtu dangum“. Susirinkusiems Këdainiø kultûros centro Kalnaberþës skyriaus folkloro ansamblis „Kalnaberþiai“ ir vaikø meninës raiðkos bûrelis „Grigo ratai“ kartu su vadove Daiva Staðkuviene paruoðë meninæ-edukacinæ kompozicijà. Vakarojimo metu folkloro ansamblio dalyviai prisiminë senuosius amatus, minkë ir „kepë“ duonà, giedojo advento giesmes.

Dotnuva Veiks paroda

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

dangos futbolo aikðtei, bëgimo takai ir lengvosios atletikos sektoriai. Futbolo aikðtës dangà Këdainiø stadionui skyrë Lietuvos futbolo federacija. Kitus darbus finansuoja valstybë.

Dalyvavo posëdyje Lapkrièio pabaigoje Krekenavos regioninio parko direkcijoje ávyko Jungtinës tarybos posëdis. Posëdyje dalyvavo regioninio parko atstovai ir ðios tarybos nariai, Panevëþio rajono meras bei mûsø rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas, savivaldybës Architektûros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistë Margarita Rukðienë ir Bendrojo skyriaus vyr. specialistë Rûta Ðvedienë. Jungtinës tarybos posëdþio darbotvarkëje buvo nagrinëti klausimai dël Krekenavos regioninio parko tarybos darbo reglamento, strateginiø tikslø, vykdomø projektø, dël reindþerystës idëjø ágyvendinimo ir kt. „Rinkos aikðtës“ inf.

Nuo gruodþio 10-osios iki 31 dienos Lietuvos þemdirbystës instituto paveikslø salëje veiks Dotnuvos seniûnijos bendruomeniø atstovø ir seniûnijos gyventojø kalëdiniø bei naujametiniø puokðèiø paroda.

Josvainiai Kvieèia prisidëti Jau treèius metus prieð ðv. Kalëdas Josvainiø moterø klubas „Auðra“ – Maltos ordino grupë Këdainiuose prisideda prie nacionalinës iniciatyvos – labdaringos akcijos „Maltieèiø sriuba“ ir kvieèia ásitraukti visus mûsø kraðto þmones. Labdaringa akcija vyks gruodþio 7 d. 15–16 val. Didþiosios Rinkos aikðtëje per Kalëdø eglutës áþiebimo ðventæ. Ðios akcijos pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenës dëmesá á bûtinumà padëti vieniðiems senjorams, surinkti lëðø jø lankymui, maisto ruoðimui bei reikalingiausioms slaugos priemonëms. Tàdien Këdainiø Maltos ordino grupë vaiðins karðta sriuba, taip kviesdama pasikalbëti prie simboliðko dubenëlio sriubos apie tuos, kuriems reikia pagalbos, ir prisidëti prie ðios akcijos.

Laukia moterø klubas Josvainiø moterø klubas „Auðra“ kvieèia naujas nares. Moterys, norinèios tapti klubo narëmis, kiekvienà pirmadiená 18 val. gali ateiti á Josvainiø baþnyèios parapijos salæ. Iðsamesnë informacija teikiama telefonu 8 657 54 577.

SKANIAI, PIGIAI IR GREITAI – KINØ IR LIETUVIØ PATIEKALAI ERDVIOJE VALGYKLOJE. RUOÐIAME BANKETUS, GEDULINGUS PIETUS, GIMTADIENIUS IR KITAS ÐVENTES. MUS RASITE ADRESU: AB „LIFOSA“, JUODKIÐKIØ G. 50, ANTRAME AUKÐTE. DAUGIAU INFORMACIJOS TELEFONU 8 611 11 535.


6

2012 m. gruodþio 6 d.

Á Këdainius gráþta ðachmatai

Traumuotam krepðininkui – laikina pamaina Këdainiø krepðinio klubas „Nevëþis“ pasikvietë 25 metø 187 cm ûgio gynëjà Ernestà Eþerská. Sezonà Latvijoje, „Liepojos TTriobet“ riobet“ komandoje, pradëjæs krepðininkas mënesá laiko „Nevëþyje“ pavaduos delnikaulio lûþio traumà besigydantá TTomà omà Èernecká. Treneris L. Ðolys supaþindina vaikus su strateginá màstymà, atmintá, gebëjimà susikaupti lavinanèiu ðachmatø þaidimu.

Irma BAJORÛNË

Nuo ðio rudens Këdainiuose vaikai gali mokytis þaisti ðachmatais. V ieno ið seniausiø Vieno ir intelektualiausiø þaidimø paslapèiø juos moko profesionalus ðachmatø treneris (tokiø Lietuvoje – vienetai) Laimutis Ðolys. Dirba ðachmatininkø bûreliai Treneris L. Ðolys yra iðugdæs didmeistrá Ðarûnà Ðulská, kuris ðalies ðachmatininkø reitinge – antras, yra Lietuvos èempionas, sëkmingai dalyvauja tarptautiniuose turnyruose. Vël pradëjæs treniruoti jaunuosius këdainieèius L. Ðolys tokiø aukðtø rezultatø pirmaisiais metais nesitiki – pirmiausia reikia atgaivinti ðios sporto ðakos populiarumà. L. Ðolys Këdainiuose ðachmatø treneriu dirbo prieð dvideðimt metø. Po ilgos pertraukos

FIDE meistras, stipriausiøjø Lietuvos ðachmatininkø 30-tuke esantis sportininkas gráþo á Këdainius treniruoti jaunøjø ðachmatininkø. Këdainiø sporto mokykloje ðachmatininkø uþsiëmimams neskiria valandø, bet treneriui skirtos ðachmatø klubui nuomojamos patalpos, kuriose jis gali dirbti su vaikais. Ðiuo metu porà kartø per savaitæ á treniruotes ateina penki ðeði vaikai. Be to, treneris veda ðachmatininkø bûrelius „Auðros“ ir „Ryto“ pagrindinëse mokyklose ir mokykloje-darþelyje „Vaikystë“. Pasak trenerio, vaikai labai nori mokytis ðio þaidimo, „Vaikystëje“ susidarë dvi grupës. „Maloniai nustebau, kad tiek daug tëvø supranta ðachmatø naudà jaunam protui ir skatina vaikus lankyti bûrelá“, – dþiaugiasi treneris.

Nauda protui ir valiai „Labai naudinga pradëti mo-

Gal po keleriø metø ir jie taps ðachmatø didmeistriais.

Trumpai BOKSININKAS PRALAIMËJO PIRMÀJÀ KOVÀ Lietuvos rinktinei atstovaujantis boksininkas Mindaugas Bankauskas Pasaulio jaunimo

/Nuotr. autorës/

èempionate Jerevane pralaimëjo pirmàjà kovà Izraelio sportininkui Almogui Brigai. Po ðios nesëkmës svorio kategorijoje iki 56 kilogramø rungæsis Këdainiø sporto mokyklos auklëtinis (treneris Bronislovas Ðimokaitis) pasitraukë ið tolesnës kovos.

kytis þaisti ðachmatais nuo ketveriø penkeriø metø, – tvirtina ðachmatø profesionalas. – Þaidimas ugdo vaikø protavimà, lavina strateginá màstymà.“ Europos Sàjungos ðalyse ðio þaidimo plëtra skatinama, o Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø programose vaikai su màstyti skatinanèiu þaidimu net nesupaþindinami. Ðachmatai bendrojo lavinimo mokyklose laukiami, bet jiems nenumatytas joks finansavimas. Todël bûrelius bendrojo lavinimo ir Sporto mokyklose vedantis treneris renka ið besimokanèiøjø simboliná mokestá.

Pomëgá paveldëjo ið tëvø Ðachmatø bûrelá lankanèios Eitvilë ir Gedmantë Mickevièiûtës ðá þaidimà pamëgo neatsitiktinai. Jø mama Linalda ir tëtis Jonas kadaise buvo Këdainiø èempionai, Linalda gynë Lietuvos garbæ jaunimo komandos sudëtyje, þaidþia ir dabar. „Ðachmatai ugdo iðtvermæ, loginá màstymà, atmintá, moko susikaupti. To jaunystëje iðmokæs þmogus nenori sustoti, toliau lavina ágûdþius ir ðioje, ir kitose srityse“, – teigiamà þaidimo átakà jauno þmogaus lavinimui aiðkina J. Mickevièius. Tëèiui pritaria Eitvilë. Ðeðtokei ádomu þaisti su varþovais, susikaupus apmàstyti bûsimus ëjimus. Sporto mokykloje (Vilainiø rekreacijos ir sporto pramogø komplekso pastato antrajame aukðte) treneris laukia bet kokio amþiaus ðachmatais norinèiø þaisti vaikø. Bûrelio uþsiëmimai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15 valandos.

Treneris Gintaras Leonavi-

èius laiko Ernestà darbðèiu, gerai besiginanèiu krepðininku. Gruodþio mënesá „Nevëþis“ turës daug sudëtingø rungtyniø, todël didesnë þaidëjø rotacija turëtø palengvinti trenerio darbà. E. Eþerskis „Nevëþyje“ debiutuos gruodþio 8 dienà Lietuvos krepðinio lygos rungtynëse Pasvalyje su „Pieno þvaigþdþiø“ komanda. „Rinkos aikðtës“ inf.

Zoninëse kvadrato varþybose – këdainieèiai pirmi Auðra MALINAUSKIENË

pirmàsias vietas.

Gruodþio pirmàjà Këdainiø „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinëje mokykloje vyko deðimtmeèiø ir jaunesniø mokiniø zoninës kvadrato varþybos, kuriose susikovë trys komandos. Ðákart namø sienos padëjo „Auðros“ pradinukams, kurie nugalëjo sveèius ir uþëmë pirmàjà vietà.

Þaidë apylygiai

Kovojo trys komandos Ðeðtadiená „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinëje mokykloje pasibaigë 2012–2013 mokslo metø Lietuvos mokiniø olimpinio festivalio 2002 metais gimusiø ir jaunesnio amþiaus mokiniø zoninës kvadrato varþybos. Jose mûsø rajono garbæ gynë Këdainiø „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos mokiniai, kurie susikovë su Radviliðkio Vinco Kudirkos pagrindinës ir Jonavos Panerio pradinës mokyklø atstovais, rajoninëse moksleiviø olimpinio festivalio kvadrato varþybose uþëmusiais

Susumavus taðkus pirmàjà vietà iðkovojo „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos mokiniai, antràjà vietà uþëmë Radviliðkio V. Kudirkos pagrindinës mokyklos mokiniai, treti liko Jonavos Panerio pradinës mokyklos atstovai. Mûsø rajono komandà sudarë dvylika antros, treèios ir ketvirtos klasiø mokiniø (po ðeðias mergaites ir berniukus). Pradinukus treniruoja „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos pradiniø klasiø mokytoja, sporto bûrelio vadovë Irena Ratkuvienë, kurios auklëtiniai nebe pirmus metus skina pergales sportinëse varþybose, bei kûno kultûros mokytoja Jolita Gvergþdienë. „Visos trys komandos buvo labai stiprios, todël þaidë apylygiai. Vis dëlto ir ðákart mus lydëjo sëkmë“, – sakë I. Ratkuvienë. „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos mokiniai iðkovojo kelialapá á tarpzonines kvadrato varþybas, vyksianèias ateinanèiø metø pradþioje.

STIPRIAUSI FUTBOLININKAI Këdainiø rajono moksleiviø olimpinio festivalio maþojo futbolo (5X5) varþybose triumfavo „Ryto“ pagrindinës mokyklos berniukai ir Ðëtos gimnazijos mergaitës.

/Nuotr. ið asmeninio I. Ratkuvienës archyvo/

„Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos pradinukø komanda, kurià varþyboms ruoðë mokytojos (ið kairës) I. Ratkuvienë ir J. Gvergþdienë, laimëjo zonines kvadrato varþybas.


2012 m. gruodþio 6 d.

7

Pradëjus mokytis kitoje mokykloje Tuberkuliozë grasina Lietuvai

Mokykla lemia mokiniø socialiná, emociná ir elgesio vystymàsi per organizacinius, socialinius ir mokomuosius procesus, kurie funkcionuoja skirtingais lygmenimis, kur socialinis ðios aplinkos klimatas yra svarbi adaptacijos sàlyga.

Pasaulinë sveikatos organizacija dar 2007 metais priskyrë Lietuvà prie labiausiai tuberkuliozës paþeistø ðaliø. Nuo to laiko epidemiologinæ situacijà pavyko stabilizuoti stabilizuoti,, taèiau sergamumas ðia liga nemaþëja, o atsparios formos tuberkuliozës paplitimas iðlieka pavojingai aukðtas. Kasmet ðia liga ðalyje suserga apie 1 500 þmoniø, apie 190 mirðta. 2012-øjø duomenimis, tuberkuliozës paplitimas Lietuvoje yra didþiausias Europos Sàjungoje.

Sudëtingas procesas Þmogaus adaptacija yra sudëtingas procesas, kurio metu formuojasi adekvatûs organizmo ir aplinkos ryðiai, atsiranda pusiausvyra tarp asmenybës ir socialinës aplinkos. Paprastai adaptacija mokykloje trunka 4–6 savaites, taèiau gali uþtrukti ir keletà mënesiø. Tuo metu vaikas ieðko naujø draugø, stengiasi pritapti, neiðsiskirti. Á Jaunimo mokyklà nuo ðiø metø rugsëjo 1-osios dienos þengë 5–6 klasiø mokiniai. Klasës auklëtojui buvo svarbu iðsiaiðkinti, kokius adaptacijos sunkumus patiria naujai á mokyklà atvykæ mokiniai. Suþinoti, ar mokiniai pritapo naujoje mokykloje ir kaip joje jauèiasi, su kokiais sunkumais susiduria, kaip patys mokiniai vertina naujàjà mokyklà. Taip pat labai svarbi tëvø nuomonë apie vaiko mokymosi galimybes ir pasitikëjimas mokykla.

Pateikë klausimynà Respondentai – 5–6 klasiø mokiniai naujokai. Klasës auklëtoja pateikë jiems iðsamø klausimynà. Kiekvienas ið jø atsakë atsakingai ir sàþiningai. Susumavus

Paprastai adaptacija mokykloje trunka 4–6 savaites, taèiau gali uþtrukti ir keletà mënesiø.

rezultatus paaiðkëjo, kad visi mokiniai á Jaunimo mokyklà atvyko mokytis savo noru, nes girdëjo ið draugø, paþástamø, bendraamþiø, jog mokykloje vyksta ádomios integruotø dalykø pamokos, ávairûs tradiciniai renginiai, neformaliojo ðvietimo uþsiëmimai, nuolat domimasi kiekvieno vaiko pasiekimais. Akcentavo, jog santykiai su klasës auklëtoja bei klasës draugais pagerëjo, tapo atviresni, ðiltesni. Dþiugina ir tai, jog atëjus mokytis á Jaunimo mokyklà mokiniø mokymosi rezultatai þymiai pagerëjo. Mokytojai iðgirsta ir nuoðirdþias tëveliø padëkas uþ pagerëjusius vaikø mokymosi rezultatus. Bene labiausiai 5–6 klasës mokiniai vertina jaukià mokyklos aplinkà, mokiniø ir mokytojø tar-

pusavio santykius.

Tarsi antroji mama Antra vertus, maþiesiems savo ugdytiniams klasës auklëtoja yra tarsi antroji mama. Globoja, rûpinasi, padeda atsakyti á kasdienius klausimus. Kiekvienà savaitæ organizuojamos klasës valandëlës mokiniams pageidaujamomis ir mokyklai rûpimomis temomis. Auklëtiniai aktyviai dalyvavo mokomosiose paþintinëse iðvykose vykdant dalykiná projektà „Gera þinia: stebiu, mokausi, kuriu“. Nuoðirdþià mokiniø nuomonæ apie klasës auklëtojà ir mokyklà visada malonu iðgirsti. Laura PAULAUSKIENË, Jaunimo mokyklos 5–6A klasës auklëtoja

„Mirtingumas nuo tuberkuliozës neþymiai maþëja, taèiau sergamumas ðia liga metai ið metø iðlieka nepakitæs. Norint ðià situacijà pakeisti, privaloma gydyti ir stebëti visus serganèius þmones. Apmaudu, bet Lietuvoje dar nëra tvirtos sistemos, kuri uþtikrintø, jog sergantieji, ypaè asocialûs asmenys, baigtø gydymosi kursà“, – sako gydytojas ir „Rotary“ kovos su tuberkulioze projekto koordinatorius Lietuvoje Gediminas Rimdeika. Pasak Këdainiø ligoninës gydytojos pulmunologës Irenos Krikðèikaitës, bendrosios ðalies tendencijos bûdingos ir Këdainiams bei aplinkiniams rajonams: „Praëjusiais metais turëjome 35 serganèiuosius, ðiuo metu yra 42, iki metø pabaigos tikrai bus ir 50. Padëties pablogëjimas – akivaizdus. Mirtingumo statistika nesikeièia metø metus – mûsø rajone tuberkuliozë kasmet nusineða 5–7 þmoniø gyvybes.“ „Rotary“ organizacija ási-

Mokiniø sveikatos sutrikimai nesikeièia Vaikai – tai visuomenës dalis, kurià mes turime saugoti saugoti.. Ji yra viena paþeidþiamiausiø ir jautriausiø visuomenës grupiø. Siekiant iðvengti su sveikata susijusiø sutrikimø, mokyklø sveikatos prieþiûros specialistai kasmet pateikia ataskaitas apie mokiniø sveikatà. Regos sutrikimø – vis daugiau 2012 metais mokyklinio amþiaus vaikø skaièius sumaþëjo, taèiau kiekvienais metais pasitikrinusiø sveikatà iðlieka panaði dalis, t. y. apie 94 proc. Ðiemet pasitikrinusiø sveikatà mokiniø buvo daugiausiai (99 proc.) nuo 2007 m. Svarbiausi mokyklinio amþiaus vaikø sveikatos sutrikimai vis dar iðlieka tie patys – regos ir stuburo-raumenø sistemos sutrikimai. Këdainiø rajone 2012 m. regos sutrikimai buvo nustatyti daugiau nei 2 400 mokiniø. Situacija sergamumo trumparegyste atþvilgiu gerëja nuo 2010 m., nors bendrai regos sutrikimø kasmet uþregistruojama vis daugiau. Nemaþai regos sutrikimø nustatoma tik pradëjusiems lankyti ugdymo ástaigà mokiniams. 2012 m.

33,2 proc. pirmokø nustatyti regos sutrikimai, ið kuriø 19 proc. sudaro trumparegystë.

Padaugëjo vaikø, turinèiø antsvorá Pastaraisiais metais vis labiau didëjantis suaugusiøjø nutukimas

Uþs. Nr. 4 465

Bronchinë astma nustatyta 171 mokiniui. Infekuotø tuberkulioze rajone ið viso 2012 m. 167 mokiniai.

Rûpintis turi tëvai

Daþna problema – stuburo iðkrypimas Daþna moksleiviø sveikatos problema – stuburo iðkrypimas. Daugiausia pasitaikanèià iðkrypimo formà – skoliozæ – skatina maþas fizinis aktyvumas bei netaisyklinga laikysena. Këdainiø rajone 2011 m. buvo stebimas tiek laikysenos sutrikimø, tiek ir stuburo iðkrypimø maþëjimas tarp mokiniø, taèiau pastaraisiais metais padaugëjo stuburo iðkrypimø: nuo 41 iki 49 atvejø 1 000-iui mokiniø. 2010 m. laikysenos sutrikimai buvo nustatyti 6,51 proc. sveikatà pasitikrinusiø mokiniø, 2012 m. – 5,25 proc. Stuburo iðkrypimas daugiau yra nustatomas vyresniø klasiø mokiniams, ypaè 9–12 klasiø. Pirmos klasës mokiniø laikysenos sutrikimø skaièius 2012 m. pasikeitë labai neþymiai – padidëjo tik 2 atv. 1 000 pasitikrinusiø pirmokø. Stuburo iðkrypimai nustatyti beveik 30 ið 1 000 pasitikrinusiø pirmokø.

traukë á kovà su tuberkulioze, per trejus metus paremdama Sveikatos apsaugos ministerijà 1,8 mln. litø. Ðios lëðos investuotos ávertinus pagrindines silpnàsias kovos su tuberkulioze vietas: ligos diagnostikà, gydymosi proceso uþtikrinimà, visuomenës informuotumà. I. Krikðèikaitë pastebëjo, kad „Rotary“ organizacijos ásitraukimas buvo tikrai naudingas: „Uþ „Rotary“ organizacijos lëðas nupirkti maisto paketai padëjo lengviau kontroliuoti ambulatoriðkai besigydanèiuosius. Áprastai aplinkiniø kaimø gyventojai ambulatoriðkai gydymà tæsia nenoriai, taèiau kai per mënesá uþ sàþiningà vaistø gërimà jiems skiriami keturi 20 litø vertës pagrindiniø maisto produktø paketai, jø suinteresuotumas gerokai iðauga. Tuomet þinome, kurie pacientai geria vaistus, o kurie – alkoholá.“

Anksèiausiai atkreipti dëmesá á vaikø laikysenà ir pastebëti sutrikimus gali tëvai.

neleidþia visuomenës sveikatos specialistams nekreipti dëmesio ir á neproporcingai padidëjusá vaikø svorá. Nuo 2008 iki 2012 m. Këdainiø rajone antsvorá turinèiø vaikø skaièius padidëjo 1,5 karto (127 mokiniai 2008 m. ir 196 mokiniai 2012 m.). Nutukimas 2012 m. apskaièiuotas 8 ið 1 000 sveikatà pasitikrinusiø mokiniø. 2011 m. didelá nerimà këlë pirmokø, turinèiø antsvorá, skaièiaus staigus padidëjimas, taèiau 2012 m. tokiø pirmokø buvo 2,5 karto maþiau. Medikai áspëja, kad nutukæ

vaikai daþniau serga virðkinimo sistemos, kvëpavimo takø, inkstø ligomis, taip pat didëja jø susirgimas arterine hipertenzija ar antro tipo diabetu. Daugëja ir mokiniø nervø sistemos sutrikimø: kasmet ðis rodiklis apskaièiuojamas beveik 5 atvejais 1 000 mokiniø daugiau nei prieð tai buvusiais metais. Taip pat kasmet daugëja mokiniø, turinèiø kvëpavimo bei endokrininës sistemø sutrikimø, taèiau maþëja virðkinimo sutrikimø turinèiø mokiniø.

Pagrindiniø ir vis didesná nerimà kelianèiø vaikø sveikatos sutrikimø profilaktika pirmiausia turi rûpintis tëvai. Daugelio pasaulio ðaliø okulistai tëvams rekomenduoja leisti vaikams pradëti þiûrëti televizoriø tik sulaukus 3 metø, o já þiûrëdamas vaikas turi daryti kuo daugiau pertraukëliø. Taip pat reikia daryti ir dirbant ar þaidþiant kompiuteriu. Anksèiausiai atkreipti dëmesá á vaikø laikysenà ir pastebëti sutrikimus gali tëvai. Kuo greièiau jie pastebimi, tuo trumpiau trunka gydymas. Laikysenos sutrikimø profilaktikai reikia daryti rytinæ mankðtà, sportuoti ne tik per kûno kultûros pamokas, tiesiai sëdëti ir stovëti. Tam tikras riebalø kiekis kûne yra bûtinas, taèiau per didelis jø kiekis sukelia nutukimà, dël kurio vystosi ávairiausi sveikatos sutrikimai. Tëvai, norëdami spræsti ðià problemà, turi tenkinti vaikø poreikius, o ne norus. Antsvorio ir nutukimo atvejø sumaþëtø, jei tëvai prisiimtø atsakomybæ uþ vaikus, pasirûpintø tinkama mityba ir vaikø sveikos gyvensenos formavimusi. Eglë TUZIKAITË, Visuomenës sveikatos stebësenos specialistë


8

2012 m. gruodþio 6 d.

Turiningai leido laisvalaiká be alkoholio Rajono savivaldybës V isuomenës Visuomenës sveikatos biuro specialistai organizavo rajoninæ viktorinà „Alkoholio þala“, kurios tikslas – pagerinti moksleiviø ir specialistø þinias apie alkoholio vartojimo pasekmes sveikatai sveikatai,, priklausomybës nuo alkoholio rizikos veiksnius, iðanalizuoti reklamos poveiká, alkoholio pardavimo kontrolæ nepilnameèiams, ávairius pagalbos bûdus ðeimos nariams, turintiems problemø dël alkoholio vartojimo.

Lapkrièio mënesá Këdainiø mieste

Dalyvavo devintokai Viktorina, kurioje dalyvavo devintø klasiø moksleiviai, siekiama ugdyti pozityvià nuostatà á pramogas ir laisvalaikio leidimà be alkoholio, blaivø gyvenimo bûdà. Devintokai buvo kvieèiami, nes atlikti tyrimai parodë, kad dauguma penkiolikmeèiø jau yra ragavæ alkoholiniø gërimø ir nemaþai jø juos geria bent kartà per savaitæ. Pastarøjø skaièius 1994 m. buvo 13,6 proc. tarp berniukø ir 5,5 proc. tarp mergaièiø. Tarp berniukø 2010 m. ðis rodiklis buvo padidëjæs du kartus, tarp mergaièiø – tris kartus.

Sudomino daug moksleiviø Jau ðeðtus metus vykstanti viktorina sudomino gausø bûrá moksleiviø. Konkurse dalyvavo 10 komandø po penkis moksleivius ið Këdainiø rajono ir miesto mokyklø. Kiekvienos komandos atstovai atsakë á tris pateiktus klausimus alkoholio tema, atliko savarankiðkà darbà, pristatë sukurtà antireklaminá plakatà. Komandø þinias ir darbus vertino komisija. Daugiausia balø surinko ir pirmàjà vietà uþëmë Truskavos pagrindinës mokyklos moksleiviai: Þygimantas Grigas, Lukas Jakai-

Viktorina, kurioje dalyvavo devintø klasiø moksleiviai, siekiama ugdyti pozityvià nuostatà á pramogas ir laisvalaikio leidimà be alkoholio, blaivø gyvenimo bûdà.

tis, Justina Gvegþdytë, Gabija Ivanauskaitë, Dalia Kievinaitë. Moksleivius konkursui paruoðë biologijos mokytoja Jolanta Ðatienë ir visuomenës sveikatos prieþiûros specialistë Kristina Bartaðiûtë. Antroji vieta skirta Këdainiø „Atþalyno“ gimnazijos, o treèioji atiteko „Ryto“ pagrindinës mokyklos moksleiviams.

Svaiginasi vis daugiau paaugliø Iðanalizavus Këdainiø rajono mokiniø apklausos duomenis, nustatyta, kad 9 klasëse, kuriose daugiausia mokosi penkiolikmeèiai, reguliariai vartojantys kuriuos nors alkoholinius gërimus prisipaþino 12,1 proc. berniukø; tai reikðmingai maþiau negu buvo iðaiðkinta tarp visos Lietuvos ðio amþiaus paaugliø (24,9 proc.). Taèiau tarp mergaièiø rezultatas buvo prieðingas: Këdainiø rajono mokyklose reguliariai vartojanèiø alkoholi-

nius gërimus mergaièiø procentas buvo þymiai didesnis nei bendraklasiø berniukø bei þymiai daþniau nei vidutiniðkai tai daro bendraamþës mergaitës ðalies mokyklose. 2002–2010 m. atliktos Lietuvos mokiniø apklausos parodë, kad girtumo jausmà du ar daugiau kartø gyvenime prisipaþino patyræ apie 30 proc. berniukø ir 20 proc. mergaièiø. Ðie rodikliai didesni uþ 1994 ir 1998 m. duomenis, o tai rodo, jog svaiginimosi alkoholiniais gërimais paplitimas tarp ðalies paaugliø didëja. Rengëjai dþiaugiasi, kad ruoðdamiesi viktorinai moksleiviai bendravo su mokyklø biologijos mokytojomis, visuomenës sveikatos prieþiûros specialistëmis, skaitë literatûrà, pieðë – turiningai leido laisvalaiká be alkoholio. Giedrë ÞEMAITIENË, rajono savivaldybës Visuomenës sveikatos biuro visuomenës sveikatos stiprinimo specialistë

Pravërë duris á vandens pasaulá Kauno miðkø ir aplinkos inþinerija yra Girionyse, Kauno mariø regioniniame parke. Graþûs kraðtovaizdþiai ir rûpestingai priþiûrima aplinka suteikia inþinerijai savotiðko þavesio ir unikalumo. Su ðia kolegija mes bendraujame ir bendradarbiaujame jau ne pirmus metus. Jø iniciatyva visuomet esame kvieèiami dalyvauti inþinerijos rengiamuose renginiuo-

Amþinybën iðëjæ...

se. Tai viena ið aukðtøjø mokyklø, kuri puikiai ásisavina Europinæ paramà. Á renginá „Veriame duris á vandens pasaulá“ vyko 30 I–IV klasiø gimnazijos mokiniø.

Konferencijos metu ir studentai, ir dëstytojai draugiðkai ir atvirai bendravo su jaunaisiais gimnazistais.

Konferencijos metu ir studentai, ir dëstytojai draugiðkai ir atvirai bendravo su jaunaisiais gimnazistais. Moksleiviams buvo suorganizuota ekskursija po naujai árengtas auditorijas ir laboratorijas. Mokytojams tuo metu buvo vedamas seminaras „Vanduo – energijos neðëjas“. Konferencijoje buvo skaitomi ir mokiniø paruoðti praneðimai. Mûsø gimnazijai su praneðimu „Vandens laðelio paslaptis“ atstovavo dvi mokinës: Brigita Kulbytë ir Justina Selvenytë. Jos buvo ne tik apdovanotos padëkos raðtais, susirado draugø, bet ágavo bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþiø. Labai dþiaugiamës galimybe dar besimokant gimnazijoje aplankyti aukðtàsias mokyklas, susipaþinti su jø specifika, pobûdþiu. Besirenkant studijas bei bûsimà specialybæ tai labai svarbu. Brigita KULBYTË, IV klasës mokinë

Pranë ARDAVIÈIENË Pranas CIVILKA Jonas DIDÞIULIS Marcelë FILIPAVIÈIENË Janina GEÈEVSKA Vaidas JAKAVIÈIUS Aleksandras MAROZAS Sofija MARUÐKIENË Antanina MIKOLAITIENË Juozapas NEFAS Èeslovas PÐENAÐKA Albinas RAGOÞIUS Julijona SEDEIKIENË Leonas STASEVIÈIUS Kazimieras VITKAUSKAS Yury ZVERGIS

1924-01-01 1923-10-04 1948-06-19 1917-06-29 1947-02-17 1977-06-07 1935-03-11 1922-08-30 1922-06-03 1937-05-15 1938-02-15 1952-11-14 1933-07-10 1962-07-21 1918-11-09 1941-04-16

2012-11-13 2012-11-29 2012-11-01 2012-11-06 2012-11-01 2012-11-11 2012-11-06 2012-11-18 2012-11-05 2012-11-01 2012-11-07 2012-11-13 2012-11-17 2012-11-04 2012-11-18 2012-11-25

Dotnuvos seniûnijoje Ona BÛGIENË Juozas CIVILKA Amelija GALENTIENË Danutë IVANAUSKIENË Janina ÞUPERKIENË

1916-12-02 1941-12-12 1918-06-20 1933-12-12 1930-09-26

2012-11-12 2012-11-26 2012-11-15 2012-11-07 2012-11-22

Gudþiûnø seniûnijoje Albinas GAILIÛNAS Stasë GAILIÛNIENË Gintaras PUSKEPALIS Vacius STEPONAVIÈIUS

1955-02-10 1930-03-20 1978-07-26 1933-01-06

2012-11-02 2012-11-24 2012-11-02 2012-11-07

Pelëdnagiø seniûnijoje Petras DILYS Irena KERZIENË Emilija LANKELIENË Kristina RIAUBAITË

1950-02-08 1934-07-10 1928-09-11 1972-10-09

2012-11-14 2012-11-13 2012-11-17 2012-11-19

Krakiø seniûnijoje Vytautas MICKEVIÈIUS Vidutë PANASEVIÈIENË Zenonas STANKUS Adventas Jonas VAIÐTORAS

1951-02-14 1958-06-01 1959-04-10 1931-04-24

2012-11-24 2012-11-08 2012-11-17 2012-11-27

Surviliðkio seniûnijoje Dionyzas BAJORÛNAS Antanas FRANCKEVIÈIUS Viktorija KRANAUSKIENË Bronius ÐIMKEVIÈIUS

1929-09-01 1945-04-20 1929-01-18 1959-09-17

2012-11-01 2012-11-17 2012-11-28 2012-11-21

Ðëtos seniûnijoje Pranciðka BILEVIÈIENË Zigmas MARTINIONIS Adelë UTKEVIÈIENË

1929-08-10 2012-11-27 1942-03-26 2012-11-07 1930-04-24 2012-11-09

Truskavos seniûnijoje Rimas MAGYLA

1969-07-14 2012-11-25

Vilainiø seniûnijoje Vladislovas GENYS 1921-03-29 Henrikas KAÈINSKAS 1936-08-09 Vytautas Vincas KUPÈINSKAS1933-06-15 Juzefa ÐLIAVIENË 1930-11-11 Stanislovas UÐÈINAS 1939-08-10 Albertas Ðarûnas VAIÈIÛNAS 1942-09-09

2012-10-31 2012-11-01 2012-11-26 2012-11-24 2012-11-27 2012-11-13


2012 m. gruodþio 6 d.

15

RENGINIAI JANINOS MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA (J. Basanavièiaus g. 45) Trijø tekstilininkiø – Linos Jonikës „JAI PATINKA POMIDORAI”, Jûratës Kazakevièiûtës „ARCHETIPINIAI SMEIGTUKØ DÛRIAI“ ir Liucijos J. Kryþevièienës–Hutcheon „DIENORAÐÈIO PUSLAPIAI – MIESTAS” paroda (veiks iki gruodþio 8 d.) ÐV. JUOZAPO BAÞNYÈIA Gruodþio 7 d. 18 val. – sudëtinës ðv. Miðios aukotojø intencija ið aukø dëþuèiø. Gruodþio 8 d. – Ðvè. Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo iðkilmë. Ðv. Miðios 10 ir 16 val. Gruodþio 9 d. 12 val. – ðv. Miðios uþ parapijà, baþnyèios ir parapijos darbuotojus, pastoracinæ tarybà, choristus, tikybos mokytojus ir þvakuèiø aukotojø intencijomis. Gruodþio 13 d. – Këdainiø dekanato diena Ðiluvoje. Organizuojama piligriminë kelionë á Ðiluvà. Registruotis telefonu 51 306. DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS (Senosios Rinkos a. 12) Gruodþio 7 d. 18 val. – Këdainiø fotografø draugijos parodos FOTOTERAPIJA 2012 atidarymas (veiks iki sausio 11 d.). Gruodþio 8 d. nuo 10 iki 15 val. – Këdainiø rajono klubo „Mano namai“ „Idëjø studijos“ kalëdinë mugë ÐVENÈIØ BELAUKIANT. Galësite ásigyti kalëdiniø atvirukø, þaisliukø, dovanëliø. Áëjimas nemokamas. Gruodþio 14 d. 17.30 val. – klasikinës muzikos vakaras. Dalyvaus ÈIURLIONIO KVARTETAS ir STEIN SKJERVOLD (baritonas, Norvegija). Programoje – Geoffrey Bush, Robert Schumann, Franz Schubert kûriniai. Bilieto kaina – 15 Lt, mokiniams, studentams, senjorams – 10 Lt. Gruodþio 15 d. 15.30 val. – vaizdo paskaita „Kas yra didþiausias Kalëdø lyderis?“. Skambës kalëdinës giesmës ir pamàstymai. Áëjimas nemokamas. Gruodþio 19 d. 17.30 val. – kalëdinis vakaras su tango kvartetu MA‘TANGO, kuriame fortepijonu gros Indrë Gruðelionytë, smuiku Milda Kazakevièiûtë, akordeonais Laimonas Salijus ir Lukas Katinas. Skambës argentinietiðkojo tango revoliucionieriaus A. Piazzollos temperamentinga, energinga, jaudinanti muzika. Koncertà ves Julijus Grickevièius. Bilieto kaina – 15 Lt, mokiniams, studentams, senjorams – 10 Lt. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbo dienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt) Gruodþio 7 d. 16 val. – Kalëdø eglës áþiebimo ðventë Didþiosios Rinkos aikðtëje. Gruodþio 8 d. 16 val. – Liudo Mikalausko ir styginiø kvarteto BASS ARCO koncertas „Baltas paukðtis“. Vytautà Kernagá prisimenant... Bilieto kaina – 25 ir 30 Lt. Gruodþio 9 d. 14 val. – meditacija pagal Sahadþa joga. Gruodþio 13 d. 17 val. – Këdainiø rajono gabiø vaikø pagerbimo ðventë. Gruodþio 16 d. 14–16 val. – meditacija pagal Sahadþa joga. Gruodþio 17–22 d. 10, 12 ir 14 val. – Kalëdø ðventës vaikams „Sniego karalienës kerai“. Bilieto kaina – 8 Lt, ástaigoms ir organizacijoms – 15 Lt. Gruodþio 26 d. 14.30 val. – koncertas, skirtas Juditos Leitaitës kûrybinës veiklos 30-meèiui. Bilieto kaina – 30 Lt, vaikams ir senjorams – 20 Lt, koncerto dienà visiems – 40 Lt. Gruodþio 29 d. 15 ir 18 val. – Këdainiø kraðto ástaigø, ámoniø ir organizacijø NAUJAMETIS ÐOU–VARÞYTUVËS. Bilieto kaina – 30 Lt. Gruodþio 30 d. 15 ir 18 val. – Këdainiø kraðto ástaigø, ámoniø ir organizacijø NAUJAMETIS ÐOU–VARÞYTUVËS. Bilieto kaina – 30 Lt. Gruodþio 31 d. 24 val. – Naujøjø Metø sutikimas Didþiosios Rinkos aikðtëje. Fejerverkas. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRO TISKÛNØ SKYRIUS Gruodþio 7 d. 18 val. – advento vakaras „Gerumo Angelà neðu...“. Dalyvaus atlikëja Laima Þilytë. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRO LABÛNAVOS SKYRIUS Gruodþio 7 d. 18 val. – edukacinis seminaras „Advento vainiko pynimas, kalëdiniø puokðèiø komponavimas“.

Kryþiaþodþio, spausdinto lapkrièio 29 d. laikraðtyje, konkurso laimëtoja – Regina Grigaitienë.

KËDAINIØ KULTÛROS CENTRO SURVILIÐKIO SKYRIUS Gruodþio 8 d. 14 val. – advento popietë „Sielos atlaidai“. Advento giesmes giedos Këdainiø kultûros centro moterø vokalinis ansamblis „Vëtrungë“ (vad. G. Brazinskienë), savo kûrybà skaitys G. Gustytë. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRO PELËDNAGIØ SKYRIUS Gruodþio 11 d. 18 val. – advento giesmiø ir poezijos vakaras. Dalyvaus Këdainiø kultûros centro sakralinës muzikos ansamblis „Giesmë“ (vad. Z. Bernadiðius) ir Këdainiø rajono literatø klubas „Varsna“. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRO NOCIÛNØ SKYRIUS Gruodþio 13 d. 16 d. – advento vakaras „Ir atëjo ðventa Kalëda...“. Dalyvaus Këdainiø kultûros centro Kalnaberþës skyriaus folkloro ansamblis „Kalnaberþiai“ (vad. D. Staðkuvienë). KËDAINIØ KULTÛROS CENTRO VILAINIØ SKYRIUS Gruodþio 14 d. 17 val. – advento vakaras „Po Angelo baltu sparnu...“. Dalyvaus Vilhelmas Èepinskis (smuikas), Sergejus Krinicinas (gitara) ir Genovaitë Urmonaitë (poezija). LIETUVOS ÞEMDIRBYSTËS INSTITUTO SALË Gruodþio 13–28 d. nuo 10 iki 16 val. – Dotnuvos seniûnijos bendruomeniø ir sodieèiø KALËDINIØ IR NAUJAMETINIØ PUOKÐÈIØ PARODA. Gruodþio 14 d. 16 val. – advento vakaras „Toj paèioj þvaigþdëj, toj paèioj vilty...“. Dalyvaus Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. AKADEMIJOS KULTÛROS CENTRO GUDÞIÛNØ SKYRIUS Gruodþio 14 d. 18 val. – advento vakaras „Toj paèioj þvaigþdëj, toj paèioj vilty...“. Dalyvaus Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRO LABÛNAVOS SKYRIUS Gruodþio 15 d. 16 val. – advento vakaras „Tenusileis gerumo angelas“. Akademijos kultûros centro Gudþiûnø skyriaus spektaklis „Dievdirbio sapnas“ (reþ. V. Juknienë).

Nemokami asmeniniai skelbimai priimami telefonu

60 763.

Kalendorius SAULË Ðiendien – ÐV. MIKALOJUS. ARKLIØ DIENA. Rytoj – TARPTAUTINË CIVILINËS AVIACIJOS DIENA. ÐV. AMBRAZIEJUS.

Dienà: 0–3 oC Naktá: –2–7 oC vëjas: 1–3 m/s.

Teka 8.25 val., leidþiasi 15.54 val., dienos ilgumas 7.29 val. MËNULIS Delèia.

VARDADIENIUS ÐVENÈIA Ketvirtadiená: Mikalojus, Bilmantas, Norvydë. Penktadiená: Ambraziejus, Daugardas, Tautë, Jekaterina.


16

2012 m. gruodþio 6 d.

Audiencijoje pas popieþiø

Loterijos prizas – darbo vieta parduotuvëje Italijos prekybos centrø tinklas „One Price“ pasiûlë savo pirkëjams dalyvauti loterijoje, kurios pagrindinis prizas – darbo vieta parduotuvëje. Dalyvauti loterijoje gali bet kuris prekybos tinklo klientas, pirkiniams iðleidæs per 30 eurø. Loterijos laimëtojui bus pasiûlytas laikinas pardavëjo padëjëjo dar-

bas. Ðioje pozicijoje laimëtojas turës darbuotis po keturias valandas per dienà (ne visà pamainà). Loterijoje dvylika priziniø vietø, mënesinis laimëtojo atlyginimas sieks 1,1 tûkst. eurø. Kaip teigia kompanija „Gruppo BSE“, kuriai priklauso trys prekybos centrai „One Price“ Romoje, ið tø pirkëjø, kurie iðlei-

do prekëms daugiau nei 30 eurø, dalyvauti loterijoje sutiko 90 procentø. Ðiuo metu Italijos ekonomika nugrimzdusi á ketvirtàjà nuo 2001 m. recesijà ir nedarbo lygis pastaruoju metu auga. Paèioje euro zonoje nedarbo lygis spalá vël pasiekë rekordà ir sudaro 11,7 proc.

Papraðë negàsdinti gyventojø Cirko darbuotojø, gatvës artistø ir folkloro ansambliø audiencija pas popieþiø Benediktà XVI.

Kembridþo hercogienë laukiasi

Rusijos Dûmos deputatai oficialiai papraðë valstybiniø televizijos stoèiø negàsdinti þiûrovø dël tariamai artëjanèios pasaulio pabaigos. Parlamento Mokslo ir technologijø komiteto vicepirmininkas Michailas Degtiariovas sakë, kad svarbiausioms Rusijos televi-

zijos stotims iðsiuntinëti oficialûs laiðkai. Juose atkreipiamas dëmesys á tai, kad pastaraisiais mënesiais platinama þiniasklaidos informacija apie tariamà pasaulio pabaigà savo apimtimi perþengia protingumo ribas. Laiðkuose pabrëþiama, kad

temos eskalavimas turi neigiamà poveiká daugelio þmoniø dvasinei, fizinei ir emocinei bûsenai ir provokuoja kai kuriuos jø imtis neadekvaèiø veiksmø. Tûkstanèiai sukèiø, pseudomagø, aiðkiaregiø ir „prekiautojø oru“ esà naudojasi ðia tema ir ið þmoniø vilioja pinigus.

A. Vintur – kandidatë á JAV ambasadores Didþiojoje Britanijoje gimusi JAV mados þurnalo „Vogue“ vyriausioji redaktorë Ana Vintur yra viena ið kandidatø á JAV ambasadorius Londone. Ji á kandidatø sàraðà buvo átraukta, nes prezidento Barako Obamos rinkimø kampanijai finansuoti surinko daugiau nei 500 tûkst. JAV doleriø ir pateko tarp deðimties daugiausia lëðø surinkusiø þmoniø.

JAV prezidentai ambasadoriø postus daþnai skiria daug lëðø jø rinkimø kompanijoms paaukojusiems asmenims. Ið pirmo þvilgsnio 63-ejø A. Vintur atrodo nelabai tinkama kandidatë á diplomato postà. Kita vertus, bûtø sunku rasti daugiau tarptautiniø ryðiø mados ir pramogø srityje turintá þmogø. 2008 metais, praëjus 20 metø po to, kai A. Vintur tapo ame-

rikietiðkojo „Vogue“ vyriausia redaktore, ji buvo apdovanota garbës ordinu uþ nuopelnus Didþiosios Britanijos þurnalistikai ir madai. Vis dëlto JAV diplomatø asociacijos vadovë Siuzana Dþonson sakë, kad A. Vintur tikrai yra ypatinga asmenybë, bet ji neturi patirties diplomatijos srityje. Tokia patirtis yra labai didelis kandidato á ambasadorius pranaðumas.

Pirmenybë – liesiems vyrams Didþiosios Britanijos karaliðkosios ðeimos atstovas praneðë, kad Kembridþo hercogo princo Viljamo þmona Keit laukiasi kûdikio.

SMS þinutë ðvenèia 20-metá

Prieð 20 metø – 1992 metø gruodþio 3-iàjà – buvo iðsiøsta pirmoji pasaulyje SMS þinutë.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @rinkosaikste.lt redakcija@ El. paðtas redakcija Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Suomijos Turku universiteto mokslininkai teigia, kad smulkesni ir liesesni vyrai yra patrauklesni nei vyriðkø bruoþø. Markuso Rantalos tyrëjø komanda papraðë moterø ávertinti 74 vyrø veido bruoþus ir kûno sudëjimà. Moterys didþiausius balus skyrë tiems, kurie buvo liesi ir turëjo gerà imunitetà. Pasak mokslininkø, juos nustebino, kad liesesni, o ne áprastai vyriðkos iðvaizdos vyriðkiai yra patrauklesni moterims. Mokslininkø bendruomenë ilgà laikà árodinëjo, kad moterys pirmenybæ teikia vyriðkiems vyrams, nes jie turi „gerus genus“. Nors tyrëjai nenustatë aiðkaus ryðio tarp vyriðkumo ir sveikatos, tai akivaizdþiai pastebima kalbant apie apkûnesná þmogø. „Jeigu vyras nori pagerinti savo sveikatà ir patrauklumà moters akyse, jo tikslas turëtø bûti – liesas kûnas“, – aiðkino M. Rantala. Straipsnis neseniai buvo iðspausdintas biologiniø tyrimø þurnale „Proceedings B“.

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

ELTOS ir „Rinkos aikðtës“ inf. KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. pastas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 1 241 Tiraþas 5 757 egz.


Ketvirtadienio 2012-12-06