RLN naujienlaiskis by Raidla Lejins & Norcous

NAUJIENLAIŠKIS 2013 / 12 TEISĖS NAUJIENOS KONTOROS ĮVERTINIMAI PROJEKTAI

Gerbiamieji, Ateinantys 2014 metai – pokyčių metai, o pokyčiai – tai galimybių laikas. Tikiu, kad teisinių paslaugų rinka, kuriai įtakos turi tiek išoriniai, tiek vidiniai pokyčiai, 2014 m. augs.

DR. IRMANTAS NORKUS

RAIDLA LEJINS & NORCOUS vadovaujantis partneris Lietuvoje

Gyvename labai įdomiu laikotarpiu – valstybė auga, pertvarko savo ūkį, auga nauja verslo žmonių karta, kuri suvokia pasaulį kaip vieną. Todėl visiems, tiek valstybės vadovams, tiek jos tarnautojams, verslininkams ir gyventojams yra reikalingas patarimas. Kad galėtų būti patarėju, advokatas turi augti greičiau, nei jį supanti aplinka ir matyti pokyčius prieš jiems prasidedant. Manau, kad advokatų kontoros turi auginti ir plėsti kompetenciją, stebėti vykstančius procesus ir turėti pasiruošusios galimus problemos sprendimo būdus jai dar neatsiradus.

Ekonomistai prognozuoja bendrą 3-4 proc. Lietuvos ūkio augimą, kurio pagrindiniai varikliai – eksportas, augantis vidaus vartojimas ir investicijos į gamybą. Ir toliau bus vykdomi valstybės infrastruktūriniai projektai – atnaujintas atominės energetikos procesas, dujų ūkio pertvarkos baigiamieji darbai, kiti energetinės nepriklausomybės projektai. Turėtų augti ir tiesioginių užsienio investicijų kiekis. Gerėjanti verslo aplinka, euro siekis ir teigiami makroekonominiai šalies rodikliai trauks užsienio investuotojų dėmesį. Taip pat ūgtels Lietuvos verslininkų investicijos užsienyje – pastaruosius metus lietuviai investavo Baltijos šalyse, Lenkijoje, Baltarusijoje, kiek mažiau Vakarų Europoje. Bendras verslo aplinkos gerėjimas ir valstybinės reikšmės projektai tiesiogiai siejasi su augančiu teisinių paslaugų poreikiu. Jeigu ekonomika ir toliau stiprės, daugės investicijų iš užsienio, nekilnojamojo turto rinka atsigaus, teisinių paslaugų poreikis proporcingai augs ir 2014 m. Iš ateinančių metų visuomet tikimės, kad jie bus, geresni, sotesni ir dosnesni visiems. Prielaidų tikėti, kad 2014-ieji tokie ir bus yra, tad sėkmingai užbaigę 2013-uosius drąsiai ir su geru bagažu žengsime į naujus, galimybių kupinus metus.

VIDEO REPORTAŽAS

KONTOROS ĮVERTINIMAI

INTERVIU

RLN KOMANDA

TEISĖS NAUJIENOS PROJEKTAI RENGINIAI

19 21

VIDEO REPORTAŽAS LIETUVOS SANDORIŲ RINKOS APŽVALGA

Lietuvos susijungimų ir įsigijimų sandorių rinka kyla, o metų pabaigoje stebimas itin didelis rinkos dalyvių aktyvumas. Tiek investuotojai ir ﬁnansuotojai, tiek pardavėjai tiki teigiama makroekonomine perspektyva. 2013 metai, panašu, pasižymės ne didele sandorių verte, bet skaičiumi. Lietuva ir kitos baltijos šalys tiek užsienio, tiek vietos ekspertų vertinamos kaip itin perspektyvi rinka aukštųjų technologijų projektams kurti ir vystyti. Reportaže pateikiami advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerio Elijaus Burgio, Julijaus Grigraliūno, „Porta Finance“ partnerio bei Silvestro Tamučio, „Practica Capital“ partnerio komentarai.

KONTOROS ĮVERTINIMAI

RLN TREČIUS METUS IŠ EILĖS NOMINUOTA „BALTIC LEGAL ADVISOR OF THE YEAR“ APDOVANOJIMUI „Financial Times“ ir tarptautinis įmonių įsigijimų ir susijungimų žinynas „Mergermarket“ trečius metus iš eilės advokatų kontorą „Raidla Lejins & Norcous“ nominuoja geriausios teisinės patarėjos („Baltic Legal Advisor of the Year 2013“) apdovanojimui, kurį kontora pelnė 2011 metais. Jau septintus metus iš eilės rengiamuose apdovanojimuose, „Financial Times“ ir nepriklausomas žinynas „Mergermarket“ skelbia geriausius įmonių teisės, privataus kapitalo sandorių, bankininkystės, įmonių susijungimų ir įsigijimų teisės ekspertus. Nugalėtojai renkami remiantis reguliariai kaupiama rinkos informacija apie įvykusius sandorius Europoje ir nepriklausomų ekspertų nuomone, kurią kasmet teikia šios srities teisės profesionalų komisija. Prestižinio apdovanojimo laimėtojai bus paskelbti šių metų gruodžio 12 d. Londone.

KONTOROS ĮVERTINIMAI

THOMSON REUTERS“: RLN – 2-OJE POZICIJOJE RYTŲ EUROPOS REGIONE Remiantis naujausiais „Thomson Reuters“, pasaulyje pirmaujančios verslo naujienų bei rinkos tyrimų agentūros, duomenimis, paskelbtais š. m. spalio mėn., advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ išlaiko lyderio poziciją ir užima antrąją vietą teisinių patarėjų reitinguose Rytų Europoje pagal konsultuotų įmonių įsigijimų ir susijungimų (M&A) sandorių skaičių. „Thomson Reuters“, vertindama 2013 m. trijų ketvirčių advokatų kontorų veiklos rezultatus, rėmėsi įmonių įsigijimų ir susijungimų teisės srities sandoriais, kurių vertė siekia iki 50 mln. JAV dolerių („Small-Cap“ apžvalga) arba iki 500 mln. JAV dolerių („Mid-Market“ apžvalga). Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje taip pat buvo įvertintos tarp geriausių Europos (TOP50) advokatų kontorų įmonių įsigijimų ir susijungimų teisės srityje.

Iki š.m. spalio mėn. iš viso dvidešimt vienas „Raidla Lejins & Norcous“ vykdytas sandoris buvo įtrauktas į apžvalgą pagal „Thomson Reuters“ taikomus kriterijus. Sandorių bendra vertė siekia 49,1 mln. JAV dolerių. „Savo veikloje taikome aukščiausius standartus, nuosekliai ir kryptingai dirbame su kiekvienu atskiru atveju ir šie tarptautiniai prestižinių agentūrų vertinimai tai objektyviai įrodo. Džiugu, kad mūsų kontora yra įvertinta puikiai, suprantame, kad tai yra įpareigojimas ateičiai ne tik nesulėtinti tempo, bet ir dirbti dar geriau“, - teigė dr. Irmantas Norkus, vadovaujantis kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partneris Lietuvoje. Daugiau informacijos apie naujausias pasaulinės M&A rinkos tendencijas galite rasti „Thomson Reuters“, „Small-Cap“ ir „Mid-Market“ apžvalgose.

KONTOROS ĮVERTINIMAI

„IFLR1000“: RLN – TARP GERIAUSIŲ TEISINIŲ PATARĖJŲ FINANSŲ IR ĮMONIŲ TEISĖS SRITYSE

Remiantis naujausiais „International Financial Law Review 1000“ (IFLR1000), pasaulyje pirmaujančio finansų ir bankininkystės teisės žinyno, duomenimis, paskelbtais š. m. spalio mėn., advokatų kontorai „Raidla Lejins & Norcous“ skirti vieni aukščiausių įvertinimų finansų ir bankininkystės bei įmonių įsigijimų ir susijungimų teisės srityse. „IFLR1000“ – vienas įtakingiausių žinynų įmonių finansų ir bankininkystės srityse, kuris kiekvienais metais nominuoja geriausias advokatų kontoras, konsultuojančias įmonių finansavimo klausimais. Teisiniai patarėjai vertinami pagal kokybės tyrimo rezultatus, atsižvelgiant į svarbiausius pastarųjų metų projektus bei atliekant konsultuotų klientų apklausą. Daugiau informacijos galite rasti čia >>

INTERVIU INTERVIU SU TADU DEKSNIU „FUTURE RETAIL“ (INSIDEWAREHOUSE.COM) VADOVAS IR VIENAS IŠ ĮMONĖS ĮKŪRĖJŲ. tiesa, tačiau itin stiprūs, ryžtingi ir kompetentingi žmonės gali ir daro įtaką visam procesui. Šiame etape atsiranda poreikis investicijoms, nes komandos lyderiai nestokoja pasiūlymų. Tad vienas didžiausių iššūkių startup'o kūrime yra būtent tokių žmonių subūrimas į vieną darinį. Kada pajutote realų investicijų poreikį?

TADAS DEKSNYS

FUTURE RETAIL (Insidewarehouse.com) vadovas

Kuriuos etapus išskirtumėte kaip svarbiausius Start-up įmonės kūrimo procese? Kurie iš jų yra sudėtingiausi? Svarbiausias ir sudėtingiausias visa apimantis ciklo etapas: transformuoti idėją į „gyvą organizmą“. Svarbu suvokti, jog gera ar bloga idėja nėra visa ko pamatas, idėja gali kardinaliai keistis laike ir tai savaime nėra blogas reiškinys. Šiandien idėjos yra pervertinamos, labai gera idėja ar įžvalga gali sutrumpinti startup'o kelią iki užsibrėžto tikslo, tačiau šiame etape gali paaiškėti, kad produktas pateko į netinkamą rinką ir ne tuo metu. Kita vertus, komanda, startavusi ne su tokia gera ar tikslia įžvalga, gali sėkmingai transformuoti idėją, pateikti ją tinkamoje rinkoje ir reikiamu metu bei laimėti. Lemiamu veiksniu startup'o sėkmės formulėje laikyčiau komandą. Nors tai banali

Turėjome alternatyvą vystyti verslą organiškai, be išorinių investicijų, tačiau gana greitai suvokėme, kad greitis mūsų atveju yra lemiamas veiksnys. Norint įgauti maksimalų pagreitį, reikėjo stiprinti komandą priimant naujus narius, tad didžioji dalis investicijų buvo reikalinga šiam tikslui įgyvendinti. Kaip vertinate investuotojų pritraukimo galimybes Lietuvoje? Siekiant įvertinti, reikėtų palyginti pasirinktus rodiklius. Vertinti situaciją Lietuvoje būtų teisinga tik laike, o ne su kitomis, dešimtmečius skaičiuojančiomis ekosistemomis, kaip Silicio slėnis ar Londonas. Žvelgiant į tai, kaip per pastaruosius kelis metus viskas pasikeitė, galima tik džiaugtis. Rizikos kapitalo fondai, renginiai startup'ams, jų pritraukimas iš tokių ekosistemų kaip Tel Avivas, lietuvių startup'ų sėkmės istorijos – visa tai kuria dėmesį visų pirma pačiam startup'ų judėjimui. Investicijos yra kuras. Ar lietuviškas kuras yra blogesnės kokybės, ar geresnės – nėra daug nesėkmės istorijų, tad per anksti vertinti.

INTERVIU Manau, yra svarbu suvokti, jog investuotojai yra žmonės, kurių daromiems sprendimams šalia kitų veiksnių įtakos turi mentalitetas, istorija, rizikos traktavimas investuojant į inovacijas ar pašėlusias idėjas. Nekalbu apie teigiamą ar neigiamą šio reiškinio pusę, tiesiog yra ryškių skirtumų tarp pvz. Europos ir JAV investuotojų. Europiečiai yra žymiai labiau konservatyvūs ir tai gana akivaizdžiai atsispindi Lietuvos fondų portfeliuose, o galiausiai ir europietiškų kompanijų pasiekusių IPO (angl. Initial Public Offering) skaičiuje. Galbūt tam įtakos turi ir privataus bei EIF (angl. European Investment Fund) kapitalo santykis. Kaip jau minėjau, bet kokiu atveju visa tai – tik pradžia ir geros auros juntama labai daug. Kokias verslo plėtros perspektyvas įžvelgtumėte po investicinio sandorio? Kaip toliau ketinate plėsti verslą? Pritraukta pradinės stadijos investicija mums leido suburti dešimties labai stiprių savo srityse žmonių komandą. Išvystėme produktą „Inside Warehouse“, internetinės prekybos ekosistemą, suvedančią prekių tiekėją su galutiniu pirkėju turinio kūrėjo tinklalapyje, ištestavome jį vietinėje rinkoje. Pasiekėme gerų rezultatų, tad šiuo metu ruošiamės sekančiam investicijų etapui ir produkto plėtrai į JAV rinką. Kokia yra teisinių konsultacijų svarba visuose investuotojo pritraukimo etapuose? Kada ir kodėl rekomenduotumėte kreiptis į teisininkus? Pradinės stadijos investiciją pritraukėme iš privataus kapitalo investicijų kompanijos. Šiame etape rėmėmės geriausiomis JAV rizikos kapitalo praktikomis, nes vietinėje

rinkoje tokių praktikų tuo metu nebuvo daug. Planuodami kompanijos plėtrą tikėjome, jog pradinės investicijos pritraukimo etapas nebus paskutinis, tad jautėme svarbą užsitikrinti komfortą savo pusėje, kuris nulems sekančius investicijų pritraukimo etapus, tuo pačiu užtikrinti komfortą pirminio etapo investuotojui. Šiam uždaviniui įgyvendinti kreipėmės į „Raidla Lejins & Norcous“ teisininkus, kurie dalyvavo procese nuo pat ketinimų protokolo rengimo etapo iki investavimo ir akcininkų sutarčių parengimo. Nors šios sutartys savo apimtimi nėra patrauklus objektas ne teisininkams, tačiau einamuoju laikotarpiu tai leidžia sutarties šalims veikti labai gyvenimiškai sudėliotuose sutarties rėmuose ir neišlipti iš savo komforto zonų. Laisvė daryti sprendimus – tai įvardyčiau kaip vieną iš labai svarbių startup'o sėkmės faktorių. UAB „Future retail“ įmonė vysto elektroninės prekybos sistemą „InsideWarehouse.com“. Tai internetinės prekybos ekosistema, kuri suveda prekių tiekėją su galutiniu pirkėju turinio kūrėjo tinklalapyje. „Inside Warehouse“ leidžia automatizuotai prekiauti visu sandėlio asortimentu vienu metu per tūkstančius skirtingų tinklalapių, kurių turinys susijęs su jūsų prekėmis.

RLN KOMANDA RLN VADOVAUJANTI TEISININKĖ JOLITA RIMA PUŠKORIENĖ IŠRINKTA VADOVAUTI LPK VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KOMITETUI pirkimų komiteto vadove. Komitetas atsakingas už teisinius viešųjų pirkimų klausimus ir sudarytas iš LPK narių, atstovaujančių didžiausias Lietuvos įmones. J.R. Puškorienė „Raidla Lejins & Norcous“ kontoroje vadovauja Viešųjų pirkimų grupei, prieš tai vadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Prevencijos ir kontrolės skyriui.

JOLITA RIMA PUŠKORIENĖ RAIDLA LEJINS & NORCOUS vadovaujanti teisininkė, advokatė

Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujanti teisininkė, advokatė Jolita Rima Puškorienė spalio 7 d. tapo Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) Viešųjų

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija daugiau negu 2700 įvairaus proﬁlio įmonių. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Svarbiausi Konfederacijos tikslai – stiprinti Lietuvos ekonomiką, padėti įmonėms rasti naujas rinkas, atstovauti LPK narių interesus vyriausybinėse, socialinėse ir tarptautinėse organizacijose, plėtoti ryšius su tarptautinėmis pramonės, verslo ir darbdavių organizacijomis.

RLN VADOVAUJANTI TEISININKĖ AKVILĖ BOSAITĖ TAPO ICC TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NARE

AKVILĖ BOSAITĖ,

Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujanti teisininkė, advokatė Akvilė Bosaitė š. m. spalio 3 d. tapo ICC (International Chamber of Commerce) Teisės reikalų komiteto prie bankininkystės komisijos darbo grupės nare. Teisės reikalų komitetas veiks prie ICC bankininkystės komisijos ir bus atsakingas už teisinius klausimus, ﬁnansų ir bankininkystės srityje.

RAIDLA LEJINS & NORCOUS vadovaujanti teisininkė, advokatė

RLN KOMANDA „BEST LAWYERS“ PROFESIONALUMĄ

TEISĖS

ŽINYNAS

RLN

TEISININKŲ

SIMONA OLIŠKEVIČIŪTĖ-CICĖNIENĖ

ROKAS DAUGĖLA

Remiantis š. m. lapkričio 13 d. teisinio žinyno „Best Lawyers“ paskelbtais 2014 m. pirmaujančių teisinių patarėjų įvertinimais, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuotas teisininkas Rokas Daugėla įvertintas tarp geriausių Lietuvos teisininkų mokesčių teisės srityje. Kontoros vadovaujanti teisininkė, advokatė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė įvertinta kaip viena iš geriausių Lietuvos specialisčių bendrovių bei įmonių įsigijimų ir susijungimų teisės srityse.

„Best Lawyers“ teisės patarėjų vertinimų rezultatai yra pagrįsti išsamia ir griežtai reglamentuota apžvalga, apklausiant daugiau nei 3 mln. pirmaujančių teisės profesionalų. Teisinių patarėjų reitingai yra vykdomi nuo 2006 m. ir apima 65 pasaulio šalis.

RAIDLA LEJINS & NORCOUS vadovaujanti teisininkė, advokatė

ĮVERTINTO

RAIDLA LEJINS & NORCOUS asocijuotas teisininkas

Daugiau informacijos rasite čia >>

TEISĖS NAUJIENOS

NEKILNOJAMOJO TURTO TEISĖ LAT: VALSTYBĖS ŽEMĖ GALI BŪTI NUOMOJAMA IR NE AUKCIONO TVARKA Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių negaliojimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Sprendime pažymėta, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Taigi valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų.

TEISĖS NAUJIENOS Atsakant į kasaciniame skunde keltus klausimus nurodyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta ﬁziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais, o pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą. Nuomotino žemės sklypo dydis

nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintus sklypo planus. Teisės aktuose jau seniai yra įtvirtinta asmens teisė ne konkurso tvarka išsinuomoti valstybinę žemę, jei joje yra asmens teisėtai valdomi statiniai. Tačiau pažymėtina, kad šia teismo nutartimi pradėta formuoti teismų praktika ir dėl teisės normų, nustatančių tokiu atveju statiniams priskirtino valstybinės žemės sklypo dydį, taikymo ir aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013.

LVAT: KADASTRO TVARKYTOJUI NESUTEIKIAMA TEISĖ VERTINTI DOKUMENTŲ TEISĖTUMO Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013 m. spalio 14 d. išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo skundą panaikinti nekilnojamojo daikto pažymėjimą kadastro žemėlapyje. LVAT nutartyje, atsakant į pareiškėjo motyvus, jog teritorinis registratorius nepagrįstai atliko ginčijamus kadastro duomenų pakeitimus, išdėstyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už nekilnojamojo turto kadastre kaupiamų duomenų atitiktį dokumentams, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Taigi teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro tvarkymą, nesuteikia kadastro tvarkytojui teisės vertinti dokumentų, kurių pagrindu į nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, teisėtumo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog tais atvejais, kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, vykdytojas kadastro duomenų bylą pateikia žemėtvarkos skyriui patikrinti su duomenų teisėtumu susijusius klausimus ir apie tai informuoja užsakovą. Žemėtvarkos skyrius, gavęs bylą, patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai; aukščiau nurodyti dokumentai yra parengti pagal teisės aktų reikalavimus; žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas.

TEISĖS NAUJIENOS Taigi teisės aktų nuostatos įpareigoja kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktą žemės sklypo planą tik tuo aspektu, ar jis teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta, jog kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; dokumentas yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis;

nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų; nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio mėn. 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1676-13. Su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi galima susipažinti čia >>

TEISĖS NAUJIENOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISĖ KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS REGULIAVIMAS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESE Jei tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodo, kad visa informacija konfidenciali, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją (kai gauna kito tiekėjo prašymą susipažinti), prašydama jo patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nes akivaizdu, kad pagal VPĮ ir CK nuostatas visas pasiūlymas negali būti konfidencialus. Perkančiosios organizacijos veiksmai, susiję su konfidencialios informacijos atskleidimu ar įslaptinimu, skųstini teismui, kuris priima sprendimą, įvertinęs ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos ir veiksmingos teisių gynybos pusiausvyrą. Informacijos kvalifikavimas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo konkretaus nurodymo pasiūlyme, tačiau toks įrašas perkančiajai organizacijai neturi lemiamos įtakos. Pastaroji priima sprendimus dėl duomenų slaptumo išviešinimo, atsižvelgdama į tokios informacijos pobūdį, pavyzdžiui, į kituose teisės aktuose įtvirtintą pareigą išviešinti tam tikrus duomenis, taip pat į CK 1.116 straipsnio nuostatas. Bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos, informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija (jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti). Atsakant į kasaciniame skunde keltus klausimus nurodoma, kad ieškovės prašomi susipažinti dokumentai iš esmės susiję su informacija dėl trečiojo asmens kvalifikacijos. Tokio pobūdžio dokumentai paprastai neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių, jų turinio išviešinimas be teisių peržiūros procedūroje

tiekėjui nesuteikia jokio neteisėto konkurencinio pranašumo. Juo labiau, kad šią informaciją galima sužinoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, su atitinkamu tiekėju kartu dalyvaujant kitame pirkime. Perkančioji organizacija kiekvienu atveju sprendžia dėl jai pateiktos informacijos pripažinimo nevieša, tai ji privalo daryti ypač atidžiai, jog nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai ir suvaržytos tiekėjų teisės peržiūros procedūroje. Iš tiesų nėra aišku, kokie duomenys leidžia teigti, kad atsakovė buvo atidi ir kruopšti, vertindama jai pateiktos informacijos pobūdį. Vien kreipimasis į tiekėjus dėl informacijos pripažinimo konﬁdencialia ir atsakymų nagrinėjimas tik parodo, kad procedūriniai veiksmai buvo atlikti, tačiau savaime neužtikrina jos tinkamo pareigų vykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013.

TEISĖS NAUJIENOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PATAISOS 2013 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Be kitų pakeitimų, priimtomis pataisomis numatoma: a) nuo 100 000 Lt. iki 200 000 Lt. padidinti mažos vertės viešojo pirkimo ribą, perkant prekes ar paslaugas. Perkant darbus mažos vertės viešųjų pirkimų pirkimo riba ir toliau lieka ne didesnė kaip 500 000 Lt.; b) panaikinti įstatymo išimtį, pagal kurią politinėms partijoms nebuvo taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau perkant paslaugas, įstatymas nebus taikomas politinių partijų reklamai, propagandinių ﬁlmų ir vaizdajuosčių gamybai. Pakeitimai įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. Su šiuo nutarimu galite susipažinti čia >>

TEISĖS NAUJIENOS ĮMONIŲ TEISĖ SEIMAS PATVIRTINO LENGVATINIUS PVM TARIFUS Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais patvirtino lengvatinius PVM tarifus, galiosiančius 2014 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. lengvatinis 9 % PVM tarifas bus taikomas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms. Įsakymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. Su šiuo nutarimu galite susipažinti čia >> LIETUVOS BANKAS PATVIRTINO LAIKINOJO ADMINISTRATORIAUS BANKROTO ADMINISTRATORIAUS ATRANKOS GAIRES

Lietuvos banko valdybos 2013 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 03-168 patvirtintos laikinojo administratoriaus ir bankroto administratoriaus atrankos gairės, kurios taikomos atrenkant administratorius, skiriant laikinąjį administratorių ir teikiant siūlymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros teismui, sprendžiančiam klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, vadovaujantis finansinių paslaugų teikimą bei finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Su šiuo nutarimu galite susipažinti čia >>

TEISĖS NAUJIENOS GINČŲ SPRENDIMAS LAT: SUDARYTO PIRKIMO-PARDAVIMO SANDORIO KAINA GALI BŪTI DAUG MAŽESNĖ ARBA DIDESNĖ NEI NUSTATYTA RINKOS KAINA Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nutartį civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Nutartyje nurodoma, jog realiai sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė nei nustatyta rinkos kaina. Įtakos šiai situacijai gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose šaltiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinamas atliktas visos šalies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto speciﬁka, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant išperkamosios nuomos davėjo dėl neišpirktos daikto vertės patirtų nuostolių dydį, turi būti atsižvelgiama į jo vertę daikto perdavimo išperkamosios nuomos davėjui momentu. Taip pat gali būti paneigiama išperkamosios nuomos davėjo teisė į visišką nuostolių atlyginimą, ypač tais atvejais, kai daiktas išperkamosios nuomos davėjo yra įgyjamas iš trečiojo asmens ir perduodamas išperkamosios nuomos gavėjui naudoti ir

valdyti, t. y. kai išperkamosios nuomos davėjas ﬁnansuoja daikto įsigijimą ir toks ﬁnansavimas yra jo verslo veikla. Teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl išperkamosios nuomos davėjo patirtų nuostolių dydžio, kai išperkamosios nuomos sutartis nutraukta dėl išperkamosios nuomos gavėjo kaltės, bendroji taikytina taisyklė turėtų būti tokia, jog išperkamosios nuomos davėjo patirtus nuostolius dėl sutarties nutraukimo sudaro neišpirktos išperkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrąžintas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pvz., CK 6.251 straipsnio 2 dalis) ir šalių sutartyje aptartais pagrindais. Plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio mėn. 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013.

TEISĖS NAUJIENOS LAT: TIK ŪKIO SUBJEKTAS, O NE JO AKCININKAS GALI KREIPTIS DĖL ŽALOS IŠIEŠKOJIMO

PAKEISTAS GYVENAMŲJŲ PATALPŲ NUOMOS DELSPINIGIŲ TARIFAS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje pasisakė, kad dėl neteisėtų veiksmų, taip pat ir dėl neteisėtų veiksmų konkurencijos srityje žala gali būti padaroma ūkio subjektui. Pažymėtina, jog ūkio subjekto akcininkas nėra nei konkurencijos, nei civilinės atsakomybės teisinių santykių dalyvis.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį. Iki pakeitimo galiojusioje 2 straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius. Įsigaliojus minėtam įstatymo pakeitimui, fiziniai asmenys už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

Dėl šios priežasties tik pats ūkio subjektas, o ne jo akcininkas gali vertinti, ar dėl jo atlikti neteisėti veiksmai, ar dėl tų neteisėtų veiksmų atsirado žala ir, ar dėl atsiradusios žalos tikslinga kreiptis į teismą siekiant apginti juridinio asmens interesus. Akcininkas per visuotinį akcininkų susirinkimą dalyvauja formuojant akcinės bendrovės valdymo organus, tačiau neturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu, išskyrus įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais. Turėdamas abejonių, ar juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, akcininkas, kurio turimų ar valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, gali inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą. Šia procedūra gali būti naudojamasi ir siekiant ištirti nepagrįstą juridinio asmens valdymo organo ar jo nario neveikimą, taip pat ir nereikalavimą atlyginti bendrovės patirtą žalą. Plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio mėn. 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013.

Pakeistas įstatymas įsigaliojo 2013 m. spalio 19 d. Visas įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo ﬁziniams asmenims“ pakeitimo tekstas čia >> PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTAS: SIŪLOMA NERIBOTI APMOKESTINAMO PELNO SUMAŽINIMO ĮMONĖMS 2013 m. spalio 29 d. Seime įregistruotas Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projektu siekiama panaikinti įstatymo 461 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 procentų įmonėms, investuojančioms į esminį technologijos atnaujinimą. Jeigu investicinio projekto išlaidų suma yra didesnė nei 50 proc., šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius 4 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, kiekvieno jų pelno mokesčio sumą mažinant taip pat ne daugiau kaip 50 procentų. Projekte yra siūloma įmonėms neriboti apmokestinamo pelno sumažinimo dėl vykdomo investicinio projekto. Su įstatymo projektu galima susipažinti čia >>

PROJEKTAI RLN PROJEKTAI RLN KONSULTAVO UAB „MARTESA“ ĮSIGYJANT 100% UAB „PONTEM“ AKCIJŲ Advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ konsultavo UAB „Martesa“ įsigyjant 100% UAB „Pontem“ akcijų. Dalis akcijų (50%) buvo įsigyta iš AB „ŽIA valda“ už daugiau nei 13 mln. Lt.

maitinimo paslaugų verslo lyderių šalyje. Pernai „Pontem“ pardavimo pajamos siekė 70,166 mln. Lt, o grynasis pelnas – 1,019 mln. Lt. Bendrovėje dirba daugiau nei 800 darbuotojų.

Akcijų pirkimo–pardavimo sandoris tarp UAB „Martesa“ ir AB „ŽIA valda“ oﬁcialiai užbaigtas spalio 17 d. Sandorį ﬁnansavo AB DNB bankas. Įvykdžius sandorį, UAB „Pontem“ valdys UAB „Martesa“ steigėjo Petro Vasiliausko vadovaujamas konsorciumas.

„Raidla Lejins & Norcous“ buvo atsakingi už sandorio struktūros sudėliojimą, akcijų įsigijimo, ﬁnansavimo ir kitų dokumentų rengimą ir derinimą su įvairiomis šalimis bei nuolatinę pagalbą klientui visais iškilusiais klausimais. Projektui vadovavo „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus ir vadovaujanti teisininkė Akvilė Bosaitė.

UAB „Pontem“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Smulkus urmas“) – jau 20 metų veikianti, viena didžiausių didmeninės prekybos maisto produktais įmonių ir

RLN ATSTOVAUJAMO KLIENTO BYLA PASIEKĖ EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMĄ Advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ atstovauja Izraelio bendrovę eVigilo Ltd. viešųjų pirkimų ginče dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, susijusių su tiekėjų pasiūlymų vertinimo teisėtumu. Ginčas kilo dėl prieš beveik tris metus paskelbto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viešojo pirkimo konkurso „Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšių paslaugų tiekėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimas“. Be kitų tiekėjų, konkurse dalyvavo ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti Izraelio bendrovė eVigilo Ltd. Projekto vertė apie 15 mln. Lt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), antrąkart kasacine tvarka nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prašydamas priimti prejudicinį sprendimą. Tai pirmas toks atvejis viešųjų pirkimų bylose Lietuvoje. LAT kreipėsi į ESTT prašydamas išaiškinti, kaip reikėtų taikyti Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvos 2007/66/EB dėl viešojo sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 1 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos

PROJEKTAI direktyvos 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 2, 44 ir 53 straipsnius kuomet sprendžiama tiekėjui tenkanti našta įrodinėjant kito dalyvio ir perkančiosios organizacijos sąsajas. LAT taip pat prašė išaiškinimo dėl galimų padarinių, jei tokie neteisėti veiksmai būtų nustatyti. Kasacinis teismas pateikė klausimus ir dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, teiraudamasis, ar galima daryti išvadą, kad tiekėjas apie abstrakčių, pagal kokybinius parametrus suformuluotų sąlygų turinį sužino tik šias sąlygas pritaikius. Galiausiai LAT ex ofﬁcio sprendė dėl tam tikrų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo nuostatų ir ESTT pateikė klausimą, ar pagal Europos Sąjungos teisę yra leidžiama tokia pasiūlymų vertinimo tvarka, pagal kurią kuo išsamiau (plačiau) tiekėjas aprašė pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, tuo didesne balų suma bus įvertintas jo pasiūlymas. „Raidla Lejins & Norcous“ atstovauja klientą ginče, rengia visus procesinius ir kitus

susijusius dokumentus bei siekia maksimaliai apginti kliento interesus byloje. Projektui vadovauja kontoros Viešųjų pirkimų grupės vadovė, vadovaujanti teisininkė Jolita Rima Puškorienė.

RENGINIAI VYKĘ RENGINIAI RLN DALYVAVO PIRMĄ KARTĄ VYKUSIAME „LIETUVOS NT BROKERIŲ FORUME 2013“ Š.m. lapkričio 12 d. advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė skaitė pranešimą apie riziką perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą pirmą kartą organizuotame renginyje profesionalams „Lietuvos NT brokerių forumas 2013“, kurį rengė Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA). „Lietuvos NT brokerių forumas 2013“ metu buvo analizuojami brokerystės reglamentavimo ir skaidrios veiklos klausimai. Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė LNTAA Prezidentas Vytas Zabilius, VGTU Statybos fakulteto profesorius, teismo ekspertas prof. Saulius Raslanas, „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius bei kiti verslo ir valdžios atstovai. Forumo pranešėjų ir dalyvių išsakytas mintis apjungė esminė problematika – šešėlinis nekilnojamasis turtas ir kova su juo tiek įstatymų, tiek ir verslo priemonėmis. Renginio metu didelis dėmesys skirtas dar 2010 m. oﬁcialiai Europos Sąjungos patvirtintiems nekilnojamojo turto brokerystės standartams SILICIO SLĖNIO ADVOKATŲ KONTOROS INVESTUOTOJUS IR START-UP ĮMONES

„Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“. Pagal šiuos dokumentus, NT agentas ir klientas turi pasirašyti rašytinę sutartį dėl paslaugų, kurioms atlikti samdomas NT agentas. „Raidla Lejins & Norcous“ Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė, advokatė Simona Oliškevičiūtė – Cicėnienė pažymėjo, jog NT sandorio sudarymo procese svarbu pasitelkti profesionalų NT brokerį, kuris supažindintų tiek su pagrindinėmis sandorio rizikomis, tiek suteiktų reikiamos pagalbos perkant ar parduodant turtą. „Procesui užtikrinti svarbu, kad brokerio veikla atitiktų kvaliﬁkacinius reikalavimus, kurie būtų reglamentuoti nekilnojamojo turto brokerių įstatyme“, teigė S. Oliškeškevičiūtė-Cicėnienė. Šis įstatymas taip pat užtikrintų paslaugų kokybę ir klientų interesų apsaugą, nes būtų aiškiai įtvirtinti brokerio ir kliento teisiniai santykiai, jų teisės ir pareigos. Įstatyme numatoma privaloma standartinė rašytinė tarpininkavimo sutarties forma ir brokerių civilinės atsakomybės draudimas užtikrintų brokerių veiklos skaidrumą bei sumažintų galimybes piktnaudžiauti. ATSTOVAI

KONSULTAVO

LIETUVOS

Š. m. lapkričio 13 d. vyko „Raidla Lejins & Norcous“ drauge su Silicio slėnio advokatų kontoros „White Summers Caffee & James“ organizuoti verslo pusryčiai, skirti rizikos kapitalo investuotojams ir start-up įmonių atstovams. Renginyje diskutuota apie teisines ir organizacines sąlygas JAV investuotojams investuoti į lietuviškus start-up’us, išlaikant jų veiklos centrą Lietuvoje. Renginio metu pranešimą skaitė bei patirtimi dalijosi JAV advokatų kontoros „White Summers Caffee & James“ partneris Mark Cameron White. Seminare dalyvavo dauguma pagrindinių Lietuvos rizikos kapitalo investuotojų bei sparčiai savo veiklą vystančių Start-up įmonių atstovai.

RENGINIAI RLN IR LVK ORGANIZUOTAME SEMINARE APTARTAS ALTERNATYVUS LĖŠŲ PRITRAUKIMO BŪDAS – ĮMONIŲ OBLIGACIJOS Š. m. lapkričio 12 d. vyko „Raidla Lejins & Norcous“ drauge su Lietuvos verslo konfederacija organizuotas seminaras tema „Įmonių obligacijos – alternatyvus lėšų pritraukimo būdas: teisiniai ir praktiniai aspektai“, kuriame pranešimus skaitė kontoros vyresnioji teisininkė Eva Suduiko ir UAB „GILD“ vadovas, partneris Šarūnas Skyrius.

Seminaro metu aptarta viena iš alternatyvių skolinimosi formų – įmonių obligacijos. Detaliau nagrinėta, kas gali išleisti obligacijas (AB, UAB, valstybės įmonės), obligacijų išleidimo procedūra bei jai taikomi reikalavimai. Taip pat pristatyti obligacijų panaudojimo privalumai ir trūkumai lyginant su bankų teikiamu ﬁnansavimu, Lietuvoje ir užsienyje taikoma praktika.

RLN DALYVAVO TARPTAUTINĖJE VERSLUMO SAVAITĖJE BALTARUSIJOJE Š. m. lapkričio 18-24 d. advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ dalyvavo tarptautinėje verslumo savaitėje Minske, skirtoje sėkmingai veikiančioms vietos įmonėms, inovacijų kūrėjams bei Start-up įmonių steigėjams. Savaitę trukęs renginys, buvo skirtas paskatinti šalies ekonomikos augimą, gerinti įmonių verslumo galimybes bei didinti bendrą žmonių gerovę. Verslumo savaitės metu siekta ištirti vietos veiklos galimybes kurti inovacijas bei startuojančias įmones. Renginių metu dalyviai buvo supažindinami su egzistuojančiomis ir potencialiomis galimybėmis verslo vystymui, organizuotos didelio masto startuojančių įmonių varžybos, praktiniai seminarai ir diskusijos,

bendradarbiavimo vakarai potencialiems partneriams, mentoriams ir investuotojams. „Raidla Lejins & Norcous“ dalyvavo viename iš svarbiausių savaitės renginių – Tarptautinės verslumo savaitės forume. Kontoros vadovaujantis teisininkas, advokatas Maksimas Saveljevas moderavo vieną iš pagrindinių forumo panelinių diskusijų „Teisinis ir ﬁnansinis įmonės įvertinimas: pirkti ar parduoti savo verslą?“. Tarptautinė verslumo savaitė šiuo metu organizuojama 137 pasaulio šalyse, jungia 20 mln. dalyvių ir 24 tūkst. partnerių bei kiekvienais metais suorganizuoja 95 tūkst. skirtingų verslumą skatinančių iniciatyvų. Baltarusija prie šios organizacijos prisijungė 2011 m. Daugiau informacijos apie šią iniciatyvą čia >>

RLN SURENGTA DISKUSIJA APIE SKOLŲ IŠIEŠKOJIMĄ Š. m. lapkričio 20 d. advokatų kontoroje surengta diskusija „Darbas su skolomis: efektyvus teisinių instrumentų taikymas“. Renginio metu pranešimus skaitė kontoros vadovaujantis teisininkas, advokatas Marius Inta, vyresnysis teisininkas, advokatas Giedrius Murauskas bei asocijuota teisininkė Giedrė Valiūtė.

Seminaro metu aptartas skolų prevencijos ir ikiteisminio skolinių įsipareigojimų administravimas, vekselis kaip viena iš skolų prevencijos priemonių bei greitas būdas atgauti skolą bei teismo proceso, susijusio su skolų išieškojimu, speciﬁka.

RENGINIAI BŪSIMI RENGINIAI

Š. m. gruodžio 10 d. vyks „Raidla Lejins & Norcous“ organizuojama apskritojo stalo diskusija – seminaras „Prekių ženklai: apsaugos galimybės ir registravimo nauda“, kurioje pranešimus skaitys kontoros asocijuota teisininkė Aurelija Žiogaitė ir Digna Zinkevičienė, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėja. Registruotis į renginį galite čia >> Š. m. gruodžio 11 d. vyks „Raidla Lejins & Norcous“ drauge su „Ekspozona“ organizuojama konferencija „Investicijos į nekilnojamąjį turtą: ko tikėtis 2014 m.?“. Renginyje pranešimus skaitys kontoros nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė, advokatė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė bei Rokas Daugėla, kontoros asocijuotas teisininkas. Daugiau informacijos apie renginį rasite čia >> Š. m. gruodžio 12 d. vyks advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous‟ drauge su draudimo brokerių bendrove „Colemont‟ organizuojama apskritojo stalo diskusija tema „Vadovų civilinė atsakomybė: teisiniai ir praktiniai aspektai‟. Renginio metu pranešimus skaitys kontoros vadovaujantis teisininkas, advokatas Marius Inta, „Colemont‟ generalinis direktorius Giedrius Čiurinskas bei Karolis Blavaščiūnas, generalinio direktoriaus pavaduotojas. Registruotis į renginį galite čia >>

LVOVO G. 25, LT-09320 VILNIUS, +370 5 250 0800 RLN@RLN.LT