Issuu on Google+

NAUJIENLAIŠKIS 2014 / 03 TEISĖS NAUJIENOS KONTOROS ĮVERTINIMAI PROJEKTAI


SVEIKINIMO ŽODIS organizacijų atsakomybės ribos nesudarius sutarties, aptartos viešųjų pirkimų vykdymo problemos, kalbėta apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės problematiką. Vien tik per 2013 m. buvo įvykdyta viešųjų pirkimų daugiau nei už 14 mlrd. litų. Reikia pastebėti, kad nemaža dalis iš jų panaudojami perkant prekes ir paslaugas ar darbus neskelbiamų derybų būdu – neretai pasikviečiant tik vieną tiekėją ir nerengiant jokio viešai skelbiamo konkurso. Todėl natūralu, kad neretai viešuosius pirkimus lydi korupcijos šešėlis.

JOLITA RIMA PUŠKORIENĖ

RAIDLA LEJINS & NORCOUS Vadovaujanti teisininkė, advokatė, Viešųjų pirkimų praktikos grupės vadovė

2014 vasario 27 d. advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ kartu su „Verslo žiniomis“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė kasmetinę, jau trečiąją viešųjų pirkimų konferenciją  „Viešieji pirkimai 2014: sprendimai verslui. Įstatymo pokyčiai ir atsakomybės formos“. Daugiausia dėmesio renginyje valstybės ir verslo atstovai skyrė nuo 2014 m. pradžios įsigaliojusioms reikšmingoms Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pataisoms bei atsakomybės formoms už VPĮ pažeidimus. Taip pat buvo kalbama apie naujas priemones, mažinančias galimų konkurenciją ribojančių pažeidimų skaičių, apie ankstyvą tokių pažeidimų identifikavimą ir prevenciją, apie tai, kokios atsakomybės formos taikomos už jau padarytus pažeidimus, kokie galimi padarytos žalos atlyginimo mechanizmai, kokios tiekėjų ir perkančiųjų

Pastaruoju metu vis dažniau politikų ir verslo atstovų išsako poreikį didinti viešųjų pirkimų efektyvumą, geriausius pasiūlymus ne naudojant mažiausios kainos kriterijų, bet pasirenkant ekonominį naudingumą. Lietuva pagal šio kriterijaus naudojimo dažnumą atsilieka nuo daugelio kitų Europos Sąjungos valstybių narių, nors jau seniai kalbama ir daugeliui yra žinoma, kad tik mažiausios kainos kriterijaus naudojimas neužtikrina, kad perkančioji organizacija įsigytų geriausią jos poreikius atitinkantį, ilgaamžiškesnį, aukštesnės kokybės, reikalaujantį mažesnių eksploatavimo kaštų objektą. Iki šiol VPĮ nenustatyta aiškesnių kriterijų, kuriais vadovaujantis turėtų būti nustatomi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pirkimų dokumentuose. Nėra aiškesnių VPĮ nuostatų, kurios leistų užtikrinti veiksmingesnę tiekėjų gynybą ir kontroliuojančių institucijų priežiūrą dėl ekonominio naudingumo vertinimo atvejų, kai pirkimo dokumentuose nustatomi nekonkretūs vertinimo kriterijai, suteikiantys plačią galimybę piktnaudžiauti ir itin subjektyviai vertinti pasiūlymus. Grįžtant prie ekonominio naudingumo temos, pažymėtina, kad ekonominio naudingumo verti-


SVEIKINIMO ŽODIS

nimo tvarkos tobulinimas  reikalauja ypatingo dėmesio. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominio naudingumo kriterijų taikymas reikalauja aukštesnės pirkimų vykdytojų kompetencijos ir specialių žinių bei įgūdžių, svarbu, kad būtų parengta ir patvirtinta metodinė – konsultacinė informacija. Kontrolės apimtys, stebėtina, mažėja, efektyvi konsultavimo pagalba ne visuomet yra prieinama, metodinių dokumentų rengimas nėra toks efektyvus, kokio norėtųsi. Reikia pripažinti, kad stebint praktiką iš šalies, esama sistema atrodo iš tiesų ydinga – tiekėjai labai dažnai konkuruoja ne dėl kuo ekonomiškesnio ir kokybiškesnio paslaugų suteikimo, o dėl to, kas sugebės pasiūlyti mažesnę kainą, kuri neatitinka realios situacijos rinkoje ir yra nepagrįsta. Tikimasi, kad supaprastinus tam tikrų dokumentų pateikimo tvarką, bus sumažinta administracinė našta, kas sukurs palankesnes sąlygas viešuosiuose pirkimuose dalyvauti mažoms ir vidutinėms įmonėms. Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apskirtai skatina perkančiąsias organizacijas atkreipti didesnį dėmesį į nepriekaištingą pirkimo procedūrų atlikimą. Pastaruoju metu daug kalbama apie nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo institucijos sukūrimą, kuri specializuotųsi tik šioje srityje. Pasitelkus įvairių sričių ekspertus, būtų galima greitai ir efektyviai išnagrinėti visus tiekėjų skundus.

3


5

VIDEO REPORTAŽAS

6

ĮŽVALGOS

11

KONTOROS ĮVERTINIMAI

12

RLN KOMANDA

14

TEISĖS NAUJIENOS PROJEKTAI RENGINIAI

18 21


VIDEO REPORTAŽAS VIEŠIEJI PIRKIMAI 2014: SPRENDIMAI VERSLUI

Įvairios institucijos, pirkdamos prekes, įsigydamos paslaugas, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. Kiekvienais metais viešiesiems pirkimams išleidžiamos įspūdingos tiek Lietuvos, tiek ES lėšų sumos. Vien tik per 2013 m. viešųjų pirkimų buvo įvykdyta daugiau nei už 14 mlrd. litų. Šių metų vasario 27 d. įvykusioje konferencijoje „Viešieji pirkimai 2014: sprendimai verslui. Įstatymo pokyčiai ir atsakomybės formos“ buvo apžvelgtos nuo 2014 m. pradžios įsigaliojusios reikšmingos Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pataisos bei atsakomybės formos už VPĮ pažeidimus. Renginio metu diskutuota ne tik apie dažnai girdimas problemas, bet pasiūlyti sprendimai joms spręsti, nubrėžtos galimų pokyčių rinkoje gairės. Reportaže pateikiami advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujančios teisininkės, advokatės Jolitos Rimos Puškorienės, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko ir nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės, UAB „Estravel Vilnius“ direktorės, Žydrės Gavelienės komentarai.

5


ĮŽVALGOS

minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Liko 2 pasiūlymai, kurių vienas pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Tarkime, laimėtojui nurodomas 7 dienų terminas, per kurį jis turi atvykti sutarties pasirašymui, tačiau vos tik gavęs siūlymą jis pateikia perkančiajai organizacijai atsakymą, kad atsisako sudaryti pirkimo sutartį dėl konkrečių priežasčių, viena iš jų, ydingų pirkimo sąlygų, suklaidinusių tiekėją, kita – dėl iš esmės pasikeitusių kainų rinkoje.

GEDIMINAS SAUDARGAS RAIDLA LEJINS & NORCOUS Asocijuotas teisininkas Advokatas

Tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų atsakomybės ribos atsisakius sudaryti sutartį Įprasta analizuoti teismų praktiką, diskutuoti apie perkančiųjų organizacijų atsakomybę, ydingas pirkimo sąlygas, pirkimo procedūrų pažeidimus, konkrečių tiekėjų protegavimą arba priešingai, nepagrįstą jų šalinimą iš procedūrų. Tačiau priešingi ginčai, kurie apima tiekėjų ikisutartinę atsakomybę beveik visada būna unikalūs. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų konkurse, kuriame nebuvo reikalaujama pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, buvo pateikti 5 tiekėjų pasiūlymai. Iš jų 3 pasiūlymai buvo atmesti, nes tiekėjai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų

6

Sutinkamai su Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 1 d, Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu <...> ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį. Tokiais atvejais standartinė perkančiosios organizacijos, reakcija, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 2 d. yra siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Toliau modeliuojant situaciją galima galvoti, kad antroje vietoje buvęs tiekėjas, jau sudarė sutartį su trečiaisiais asmenimis ir nebeturi gamybinių pajėgumų įvykdyti šio pirkimo ir taip pat atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Tuomet perkančioji organizacija skelbia naują pirkimą, o tarp pirmojo ir antrojo pirkimo praėjus šiek tiek laiko, pasikeičia situacija rinkoje, t.y. pirkimo objektas pabrango, susidarė skirtumas, kurį, sukaupusi visus duomenis, perkančioji organizacija reikalauja solidariai atlyginti abiejų tiekėjų teismo keliu. Susiklosčius tokiai situacijai atsiranda trys esminiai klausimai:


ĮŽVALGOS

Ar tiekėjai turėjo teisę atsisakyti sudaryti sutartį? Jei taip, tai kokiais atvejais? Ar perkančioji organizacija galėjo ir turėjo numatyti tokią situaciją? Ar perkančioji organizacija gali reikalauti žalos atlyginimo? Jei taip, kokia apimtimi? Tiekėjo atsisakymas sudaryti sutartį Sutinkamai su Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 1 d., pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2010-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010, asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas. Visgi, komentuotoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pradinio įnašo grąžinimo ar negrąžinimo konkurso dalyviui. Tuo tarpu anksčiau minėtoje situacijoje, perkančioji organizacija nereikalavo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir tiekėjai nemokėjo jokio pradinio įnašo. Kyla klausimas, ar tiekėjo pasiūlymo pateikimas, neteikiant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, automatiškai reiškia jo besąlyginį įsipareigojimą sudaryti pirkimo sutartį laimėjus pirkimą? Ar visgi yra tam tikrų galimybių tiekėjui atsisakyti sutarties pasirašymo ir kokios tokių tiekėjo veiksmų pasekmės? Civilinio kodekso 6.163 str. 2 d. aiškiai įtvirtina, kad šalys turi teisę laisvai

pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, sutarties sudarymo laisvė – tai laisvas jos šalių valios reiškimas, siekiant sudaryti sutartį, kas reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią. Kadangi kiekvienoje situacijoje faktinės aplinkybės yra skirtingos, teisingo atsakymo būti negali. Viena, kai tiekėjas tik siekia įnešti sumaišties į konkursą ir tikisi gauti tam tikrą atlygį už perkančiosios organizacijos ir kitų tiekėjų galimybes netrukdomai vykdyti veiklą. Tačiau tokiu atveju svarbiausia, kad tokiam nesąžiningam dalyviui laimėjus konkursą, jis neturės kitos išeities kaip tik atsisakyti sudaryti sutartį arba ją įvykdyti. Abiem atvejais perkančioji organizacija gali patirti konkrečių praradimų, todėl iškyla atsakomybės klausimas. Kiek kitokia situacija, kai rinkoje per laikotarpį nuo pasiūlymo pateikimo iki siūlymo sudaryti sutartį kelis kartus pasikeičia rinkos kainos. Ar gali tiekėjas atsakyti sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis? Čia ir perkančioji organizacija gali veikti turėdama tam tikrų interesų pavyzdžiui neprašydama tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Galima ir dar viena situacija, kai tiekėjas atsisako sudaryti sutartį dėl, jo vertinimu, esminių sąlygų. Pavyzdžiui, jau pasiūlymo pateikimo metu išreiškus nesutikimą su tam tikromis sutarties projekto dalimis ir perkančiajai organizacijai neprašant paaiškinti ir neatmetant pasiūlymo. Kaip perkančiosios organizacijos numatyti ir išvengti tokių keblumų?

galėtų

7


ĮŽVALGOS

Perkančiosios organizacijos teisės ir pareigos rengiantis tiekėjų atsisakymui sudaryti sutartį Bet kurio kokybiško viešojo pirkimo esmė yra geros pirkimo sąlygos. Įstatymu (24 str. 9 d.) įtvirtinta, kad Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Lietuvos teismai, aiškindami Civilinio kodekso 6.163 str., akcentuoja, kad vienas iš esminių sąžiningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose pasireiškimo elementų yra šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (Civilinio kodekso 6.163 str. 4 d. taisyklė). Taigi perkančioji organizacija, laikydamasi sąžiningumo imperatyvo, turi tiksliai parengti pirkimo dokumentus. Jei pirkimo sąlygos yra paruoštos tinkamai, tuomet lieka jas tinkamai taikyti, t.y. kruopščiai vertinti tiekėjų teikiamus pasiūlymus, esant būtinybei, prašyti juos paaiškinti arba, esant pagrindams, atmesti pasiūlymus. Nors pasiūlymo galiojimo užtikrinimas paprastai didina pirkimo kainą, tačiau kiekvienu atveju prasminga įvertinti, ar galiojimo užtikrinimas nebūtų gana paprasta priemonė siekiant išvengti potencialiai būsimų teismo procesų. Viešųjų pirkimų įstatymo 30 str. 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Tačiau pabrėžtina ir tai, kad perkančioji organizacija, nepasinaudojusi

8

pasiūlymų galiojimo užtikrinimo teise, tam tikra prasme prisiima riziką, kad taip išplėtusi dalyvių skaičių, ji susidurs ir su atsisakymu sudaryti sutartį. Nemažiau svarbu ir tai, kad pirkimai vykdomi jau besibaigiant esamos sutarties galiojimo terminui. Todėl, siekiant išvengti teisminių procesų, rekomenduojama pasilikti protingą laiko tarpą, jei visi tiekėjai atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį. Jei sutartyje numatyta jos pratęsimo galimybė, tuomet perkančioji organizacija turi išsiaiškinti, ar ji bus tęsiama ir skelbti naują konkursą tik sužinojus, kad tokios galimybės nėra. Be abejo, visada gali pasitaikyti, kad perkančiajai organizacijai viską atlikus tinkamai, vis tiek gali atsirasti tiekėjas, kuris dėl bet kokių priežasčių atsisakys sudaryti sutartį. Jei perkančioji organizacija deklaruoja patyrusi nuostolių, neišvengiamai kyla žalos atlyginimo klausimas. Žalos atlyginimo teisinė problematika Ikisutartiniuose santykiuose galioja bendras sąžiningumo principas (Civilinio kodekso 6.163 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.163 str. 3 d. nustato, kad „šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.“ Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu


ĮŽVALGOS

sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Iš pateiktos Civilinio kodekso 6.163 str. 1 d. formuluotės matyti, kad daug kas yra palikta subjektyviam vertinimui. Kas tie sąžiningumo kriterijų neatitinkantys veiksmai? Ar pasiūlymo pateikimas ir sutarties nesudarymas dėl iš esmės pasikeitusios situacijos rinkoje laikytinas nesąžiningumu? O atsakymas sudaryti sutartį dėl tuo metu jau laimėto kito konkurso, jei buvo dalyvauta keliuose pirkimuose vienu metu? Pagaliau, ar atsisakymas sudaryti sutartį pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ar būtina vadovautis tik Civilinio kodekso nuostatomis? Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių teikėjų sąžiningą ar nesąžiningą elgesį. Taigi jei tiekėjas nepažeidė specialaus akto – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, ar jam apskritai gali kiti civilinė atsakomybė bendraisiais pagrindais? Pažymėtina, kad iki 2010-03-01 galiojo VP įstatymo redakcija, pagal kurios 96 str.: „Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.“ Tuo tarpu dabar galiojančioje redakcijoje, t.y. jos V skyriuje, plačiai aprašytas tik perkančiosios organizacijos atsakomybės pagrindai ir sąlygos. Taigi galima teigti, kad perkančioji organizacija, pasikeitus įstatymui, apskritai neturi teisės 1 LIETUVOS

kreiptis į teismą, nes dažnu atveju pirkimų vykdymas yra viena iš perkančiosios organizacijos funkcijų ir pareigų? Ar įstatymų leidėjas taip tiekėjo atsakomybės klausimus perkėlė į bendrųjų Civilinio kodekso nuostatų apimtį? Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.138 str., galima teigti, kad perkančioji organizacija turi teisę kreiptis į teismą, jei dėl tiekėjo veiksmų ji patyrė žalos. Visgi, tokios žalos apskaičiavimas ir įrodymas taip pat yra pakankamai komplikuotas, nes susiduriame ne tik su nesąžiningumo, neteisėtų veiksmų, bet ir su priežastinio ryšio sąlygomis. Pateiktu atveju, jei sutartį atsisakė sudaryti abu tiekėjai, ar pirmasis tiekėjas gali būti atakingas už antrojo veiksmus? Išoriškai, pirmajam atsisakius, tai gali lemti tik siūlymą antrajam sudaryti pirkimo sutartį. Taigi kokia gali būti žala perkančiajai organizacijai? Tačiau tai juk nėra tikrieji perkančiosios organizacijos nuostoliai, t.y. perkančioji organizacija lyg ir nieko neprarado, išskyrus išlaidas siunčiant laiškus antroje vietoje buvusiam dalyviui. Neatsitiktinai teismų praktikoje galima sutikti aiškinimų, kad: „taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta“. Kita vertus, galima teigti priešingai, - kad perkančiosios organizacijos negauta nauda ir yra tas skirtumas. Tačiau jei sutartis nei su pirmuoju, nei su antruoju dalyviu nesudaryta, taigi ar galima juos lyginti? Aišku, remiantis teismų praktika, kainų skirtumo principas yra ne vienintelis prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdas, tačiau nagrinėjamu atveju

APELIACINIO TEISMO 2011-06-28 NUTARTIS CIVILINĖJE BYLOJE NR. 2A-209/2011

9


ĮŽVALGOS

bet koks perkančiosios organizacijos žalos apskaičiavimas atrodo pakankamai komplikuotas. Tuo tarpu ir antrajam konkurso dalyviui atsisakius sudaryti sutartį, perkančioji organizacija priversta skelbti naują konkursą. Ar skirtumas tarp pirmojo ir antrojo konkurso rezultatų gali būti perkančiosios organizacijos žala? Jei taip, kas už ją atsakingas – pirmasis, antrasis dalyviai ar abu kartu ? O gal pati perkančioji organizacija, neįvertinusi tokios situacijos ir nerezervavusi laiko naujam konkursui pati sudarė sąlygas praradimams? Matoma, kad visi paminėti aspektai kelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Vieningos teismų praktikos dėl šių aspektų nėra. Tačiau ir iš esamos situacijos galima daryti kelias išvadas: Bet kurio viešojo pirkimo sėkmė priklauso nuo tikslių ir aiškių pirkimo dokumentų. Jei tiekėjas jų nepaiso, tai būtina identifikuoti ir spręsti jau pirminėje stadijoje. Perkančioji organizacija privalo įvertinti riziką, kad pirkimas gali neįvykti net ir tiekėjams atsisakius sudaryti sutartį, todėl, pagal galimybes, pirkimą organizuoti su tam tikru laiko rezervu. Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi įvertinti, kad jis negali be pakankamos ir esminės priežasties atsisakyti sudaryti sutartį

10


KONTOROS ĮVERTINIMAI „CHAMBERS EUROPE“: RLN TREČIUS METUS IŠ EILĖS NOMINUOTA GERIAUSIOS ADVOKATŲ KONTOROS APDOVANOJIMUI

„Chambers Europe“, tarptautinis teisės srities žinynas, paskelbė 2014 m. geriausių teisės patarėjų apdovanojimams (angl. Award for Excellence) nominuotų advokatų kontorų sąrašą. Jame Baltijos šalyse bei Baltarusijoje veikianti „Raidla Lejins & Norcous“ jau trečius metus iš eilės pristatyta geriausios advokatų kontoros Baltijos regione nominacijoje. 2013 m. balandį Londone vykusioje „Chambers Europe“ apdovanojimų ceremonijoje „Raidla Lejins & Norcous“ pripažinta geriausia 2013-ųjų metų advokatų kontora Baltijos šalyse. „Chambers Europe Awards for Excellence“ apdovanojimu įvertinami geriausi teisės profesionalai visoje Europoje. Advokatų kontoros kasmet nominuojamos remiantis „Chambers Europe“ atliekamu tyrimu, o apdovanojimai skiriami už reikšmingus kontorų pasiekimus per pastaruosius 12 mėnesių, vykdytą plėtrą bei klientų aptarnavimo kokybę. Žinyno vertinimai yra objektyvūs ir nepriklausomi, vykdomi remiantis konfidencialiomis klientų ir advokatų kontorų apklausomis. „Chambers Europe“ yra vienas pirmaujančių ir prestižiškiausių teisės žinynų, vertinančių advokatų kontoras bei vykdančių išsamius teisės rinkos tyrimus jau daugiau kaip 20 metų 51 Europos jurisdikcijoje.

11


RLN KOMANDA

Savo teisinėje praktikoje ji užsiėmė laisvai samdomos advokatės praktika, dirbo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių išieškojimo ir prevencijos skyriuje. 2013 m. Jolita Rimta Puškorienė tapo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Viešųjų pirkimų komiteto vadove. Komitetas atsakingas už teisinius viešųjų pirkimų klausimus ir sudarytas iš LPK narių, atstovaujančių didžiausias Lietuvos įmones.

JOLITA RIMA PUŠKORIENĖ

RAIDLA LEJINS & NORCOUS Viešųjų pirkimų praktikos grupės vadovė, advokatė

Jolita Rima Puškorienė LPK paskirta darbo grupės atstove Š. m. vasario 20 d. advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujanti teisininkė, advokatė Jolita Rima Puškorienė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) buvo paskirta atstove į Ūkio ministerijos suburtą darbo grupę dėl viešųjų pirkimų direktyvos perkėlimo į Nacionalinę teisę. Š. m. sausio mėn. įsigaliojus Europos Parlamente patvirtintoms Bendrosioms viešųjų pirkimų taisyklėms, visos ES valstybės buvo įpareigotos per dvejus metus jas perkelti į savo teisę. Pasitelkus visų viešaisiais pirkimais suinteresuotų institucijų atstovus, Lietuvos Ūkio ministerija subūrė darbo grupę, padėsiančią rengti nacionalinius teisės aktus, įgyvendinančius naująsias viešųjų pirkimų direktyvas. Jolita Rima Puškorienė yra kontoros vadovaujanti teisininkė, advokatė ir Viešųjų pirkimų grupės vadovė. Prieš prisijungdama prie kontoros 2010 m. Jolita Rima Puškorienė vadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Prevencijos ir kontrolės skyriui.

12

DR. PAULIUS MARKOVAS

RAIDLA LEJINS & NORCOUS Advokatas, bankroto ir restruktūrizavimo teisės praktikos grupės vadovas

Dr. Paulius Markovas paskirtas į LR Ūkio ministerijos komisiją Vadovaujantis advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ teisininkas, advokatas, Bankroto ir restruktūrizavimo teisės praktikos grupės vadovas Dr. Paulius Markovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos advokatūros buvo deleguotas į LR Ūkio ministerijos komisiją, nagrinėjančią bankroto administravimo išlaidų ir bankroto administratorių atlyginimo tvarkos reguliavimą.


RLN KOMANDA

Š. m. vasario 4d., Ūkio ministerijoje vykusiame susitikime su suinteresuotų institucijų atstovais, specialistais ir praktikais buvo diskutuota dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir kitų bankroto administravimo išlaidų nustatymo bei jų mokėjimo tvarkos. Šių diskusijų tikslas – ieškoti esamų problemų sprendimo būdų, kad bankroto procesas Lietuvoje taptų efektyvesnis. Į diskusijoje pasidalytą patirtį, pateiktus pasiūlymus, spręstus klausimus bus atsižvelgta tobulinant bankroto procesų reguliavimą Lietuvoje, o kitame susitikime su specialistais ir praktikais bus pristatyti Ūkio ministerijos suformuluoti siūlomi konkretūs pakeitimai.

ir statyti teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas vėjo jėgaines. Iki šiol daliai vystytojų leidimai statyti vėjo elektrines nebūdavo išduodami dėl jų keliamų trukdžių oro erdvės stebėjimui ir kontrolei. Darbo grupės sukūrimą iniciavo LR Krašto apsaugos ir LR Energetikos ministrai bei Atsinaujinančių energijos gamintojų asociacija.t

Ūkio ministerijoje vykusioje diskusijoje dalyvavo Lietuvos advokatūros, Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos bankų klientų asociacijos, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos, asociacijos „Progresyvių administratorių tinklas“, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos statybininkų asociacijos, asociacijos „Nemokumo teisės tinklas“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atstovai. Tarpinstitucinės vėjo elektrinių plėtros proceso koordinavimo darbo grupės narys – Dr. Paulius Markovas Atsinaujinančių energijos gamintojų asociacija delegavo vadovaujantį advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ teisininką, advokatą dr. Paulių Markovą, atstovauti asociacijai tarpinstitucinės vėjo elektrinių plėtros proceso koordinavimo darbo grupės posėdžiuose, kuriuose teikiami pasiūlymai tobulinti įstatymus, susijusius su energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir nacionaliniu saugumu. Darbo grupės pasiūlytas įstatymo 49 ir 51 straipsnių pakeitimo pataisas š.m. vasario 20 d. Seime įregistravo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pataisos numato papildomas priemones, leidžiančias vėjo elektrinių statytojams kompensuoti valstybės institucijų investicijas, reikalingas nacionaliniam saugumui užtikrinti,

JULIJA BELDENINOVIENĖ RAIDLA LEJINS & NORCOUS Asocijuota teisininkė, advokatė

Vasario mėn. Julija Beldeninovienė buvo išrinkta į Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Atvykstamojo turizmo komisiją. Komisijos tikslas - aktyviais veiksmais gerinti atvykstamojo turizmo sektoriaus politinę, teisinę, ekonominę ir kultūrinę aplinką, dalyvauti formuojant ir tobulinant turizmo teisinio reglamentavimo ir planavimo sistemas, savo iniciatyvomis, konsultacijomis, rekomendacijomis, nuomone ir kita veikla prisidėti vystant prioritetines atvykstamojo turizmo sritis: kultūrinį, verslo, sveikatos turizmą ir žaliąjį (ekologinį) turizmą bei plėtoti šių sričių paslaugas ir produktus.

13


TEISĖS NAUJIENOS NEKILNOJAMO TURTO TEISĖ

Teritorijų planavimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja LR teritorijų planavimo įstatymo (toliau – „TPĮ“) redakcija, kuria yra pakeičiamas iki šių metų galiojęs įstatymas. TPĮ pakeitimas yra sisteminė teritorijų planavimo proceso reforma, kuri apima pagrindinių teritorijų planavimo procesų reguliavimo, vykdymo ir priežiūros klausimus. Kartu su TPĮ, po sausio 1 d., įsigaliojo ir naujos poįstatyminių teisės aktų redakcijos, išsamiai detalizuojančios TPĮ nuostatas bei pakeičiančios iki šiol galiojusių teisės aktų nuostatas. Naujai įsigaliojęs įstatymas skirtas užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus. Šiuo tikslu keičiama teritorijų planavimo dokumentų sistema, numatant dvi teritorijų planavimo rūšis: kompleksinį teritorijų planavimą (rengiami valstybės ir savivaldybių ar jų dalių bendrieji ir de-

14

talieji planai) ir specialųjį teritorijų planavimą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai yra išdėstomi remiantis hierarchine teritorijų planavimo dokumentų sistema – žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai yra rengiami detalizuojant aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose yra nurodoma galimų sprendinių apimtis. Vadovaujantis tokia sistema, rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ribos yra nustatytos ne keliuose, o viename (neįskaitant specialiojo teritorijų planavimo) aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumente. Su kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra derinami specialiojo teritorijų planavimo sprendiniai, kurie skirti funkciniu bendrumu pasižyminčioms teritorijoms. TPĮ nustatoma, kad detalusis planas yra rengiamas savivaldybės arba vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) keičiamas teritorijos


TEISĖS NAUJIENOS

naudojimo reglamentas. Nuo 2014 m. sausio 1 d. detalieji planai nebėra rengiami vieno sklypo atžvilgiu. TPĮ nustato, kad detaliųjų planų apimtis yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai ir esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai (kvartalas šiuo atveju turėtų būti suprantamas kaip struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, vadovaujantis TPĮ nuostatomis, gali būti keičiama urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose – pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus; arba neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu. Su LR teritorijų planavimo įstatymu galima susipažinti čia.

Statybų įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai Nuo 2014 m. sausio 1 d. (su tam tikromis išlygomis), įsigaliojo LR statybos įstatymo ir jį detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų pakeitimų paketas. Nauja Statybos įstatymo redakcija numato, kad galimybę rengti paskirties keitimo projektą ne tik dėl pastatų (jų patalpų), tačiau ir dėl inžinerinių statinių, kai atliekami paprastojo remonto arba neatliekami jokie statybos darbai. Taip pat, suteikiama galimybė rengti vieną bendrą projektą ir statybos darbams, ir kultūros paveldo statinio tvarkomiesiems statybos ir paveldosaugos darbams. Šiuo atveju, projekto pavadinime turi būti nurodomos visų projektuojamų darbų rūšys. Iki šiol galiojęs teisinis reguliavimas nustatė, kad projektiniais pasiūlymais laikomas eskizinis projektas, skirtas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir jų pagrindu galėjo būti rengiamos projektavimo sąlygos bei vykdomas projektuotojo parinkimo konkursas. Įsigaliojus naujai redakcijai projektiniai pasiūlymai įgyja daug didesnę reikšmę ir nuo šiol yra skirti informuoti visuomenę apie numatomą statinių projektavimą bei jų pagrindu yra iš-

15


TEISĖS NAUJIENOS

duodami specialieji architektūros reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai bei specialieji paveldosaugos reikalavimai.

30 darbo dienų – leidimas statyti naują ar rekonstruoti neypatingą statinį, rašytinis pritarimas ypatingo statinio kapitalinio remonto projektui;

Tais atvejais, jei specialieji reikalavimai ar prisijungimo sąlygos per nustatytą terminą nėra išduotos, statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad išduotų šias prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus. Statytojas (užsakovas) taip pat turi teisę kreiptis į Inspekciją arba teismą dėl išduotų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų neteisėtumo arba atsisakymo išduoti šias sąlygas ir specialiuosius reikalavimus.

10 darbo dienų – leidimas tęsti sustabdytą statybą;

Naujoji Statybos įstatymo redakcija aiškiai numato terminus, skirtus patikrinti pateiktus projektus. Iki šiol galiojusi redakcija nustatė terminus tik ypatingo ir neypatingo statinio statybos ir rekonstravimo bei pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektams patikrinti. Naujoji redakcija šį neaiškumą ištaiso ir nustato, kad skiriama: 35 darbo dienos – ypatingo statinio statybos ir rekonstravimo projektui patikrinti; 20 darbo dienų – neypatingo statinio statybos ar rekonstravimo projektui, ypatingo statinio kapitalinio remonto projektui patikrinti; 10 darbo dienų – visais kitais atvejais. Taip pat patikslinami terminai ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimui, nustatant, kad šie dokumentai turi būti išduoti per: 45 darbo dienas – leidimas statyti naują ar rekonstruoti ypatingą statinį;

16

15 darbo dienų – visais kitais atvejais. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas per atitinkamą terminą yra neišduotas, statytojas (užsakovas) turi teisę teikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Inspekcijai, kuri atlieka statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras. Nors naujoji redakcija įtvirtina tuos pačius du galimus statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus, t.y. statybos užbaigimo aktą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau nustatomas baigtinis sąrašas atvejų, kada VTPSI tvirtina ir registruoja deklaraciją. Pažymėtina, kad teisė patvirtinti šių dokumentų formas perleidžiama Inspekcijai, todėl statybos techniniai reglamentai nebenustatys jų formų. Siekiant suderinti teritorijų planavimo ir statybos procesų priežiūrą, buvo priimtas ir nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, į kurį yra perkeliamos ir papildomos su atliekama statybos valstybinė priežiūra, stabdoma ir užbaigiama statyba bei savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusios nuostatos. Su LR statybos įstatymu galima susipažinti čia. Su LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu galima susipažinti čia.


TEISĖS NAUJIENOS

LVAT: kadastrinių duomenų nustatymas nedaro įtakos daikto teisiniam statusui Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – „LVAT“) 2014 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje, kurioje pareiškėjai, kaip žemės bendranaudotojai, nuosavybės teise valdantys, naudojantys ir disponuojantys po pusę žemės sklype esančio pastato, ginčijo kadastrinius planus. Pareiškėjai savo reikalavimą siejo turimomis nuosavybės teisėmis į ginčo teritorijoje esančius statinius, tačiau nenurodė ir neįrodė ginčijamo akto, kuriuo nustatyti ir įregistruoti kadastro duomenys, įtakos šioms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams. Teismas skundą atmetė, nenustatęs materialinio teisinio suinteresuotumo, t.y. nenustatęs, kad kadastriniai matavimai (nustatyti duomenys) pažeidžia bendranaudotojų teises ir konstatavo, kad tinkamai aiškinant teisės normas ir apibrėžus kadastrinių duomenų nustatymo tikslą, kadastrinių duomenų nustatymas ar patikslinimas negali: daryti įtaką nekilnojamojo daikto civiliniam teisiniam statusui; būti pagrindas civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti; vienašališkai įtvirtinti vieno asmens civilinio teisinio pobūdžio subjektines teises paneigiant tapačias kito asmens teises; vienašališkai apginti kito asmens ginčijamos teisės.

17

Kadangi LVAT skundą atmetė konstatuodamas materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimą, prieš inicijuojant ginčą pareiškėjai privalėtų tiksliai identifikuoti pažeistas ar ginčijamas teises ir tik tuomet pasirinkti optimaliausią jų gynimo būdą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-357-14. Su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi galima susipažinti čia.


RLN PROJEKTAI

RLN drauge su „InReal“ pristatė NT rinkos tendencijų apžvalgą Advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ drauge su nekilnojamojo turto paslaugų bendrove „Inreal“ parengė Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijų apžvalgą „NT rinkos tendencija: investavimo potencialas Vilniuje mažėja, kituose miestuose – auga“. 
Autoriai Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujanti teisininkė bei advokatė ir Arnoldas Antanavičius, UAB „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas, apžvelgia investavimo į NT potencialą Lietuvoje ir teigia, jog investiciniai pelningumai Lietuvos miestuose bei NT segmentuose yra skirtingi. Pasak analitikų, Vilniuje pastebimas investicinio potencialo mažėjimas, kituose miestuose – didėjimas. 
Parengtoje apžvalgoje aptariami įvairūs investicijų į NT aspektai, nuomos grąžinimo tendencijos, teisiniai būdai pageidaujamai grąžai gauti bei kiti aktualūs su investicijomis susiję klausimai. Visą apžvalgą galite skaityti čia.

RLN konsultavo UAB „Heliosinergija“ įsigyjant 100% UAB „Oracal lipnioji plėvelė“ akcijų Advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ konsultavo UAB „Heliosinergija“ įsigyjant 100% UAB „Oracal lipnioji plėvelė“ akcijų. Akcijų pirkimo – pardavimo sandoris tarp UAB „Heliosinergija“ ir UAB „Heliovalda“ oficialiai užbaigtas 2013 m. gruodžio 31 d. Po šio sandorio UAB „Heliosinergija“ tapo tiesiogine 100% UAB „Oracal lipnioji plėvelė“ akcininke ir netiesiogine 100% UAB „Heliopolis“ akcininke. UAB „Heliosinergija“ priklauso įmonių grupei, kurios pagrindinė veikla – didmeninė prekyba visų rūšių popieriumi ir kartonu spaudai, leidybai bei biuro reikmėms, taip pat prekyba popieriumi ir medžiagomis siuvimo pramonei, medžiagomis ir įranga. UAB „Oracal lipnioji plėvelė“ veikla – mažmeninė ir didmeninė prekyba lipniosiomis plėvelėmis ir kitomis reklamai skirtomis bei statybinėmis medžiagomis. Jos dukterinė bendrovė UAB „Heliopolis“ yra viena stambiausių polimerinių medžia-

18


RLN PROJEKTAI

gų tiekėjų Lietuvoje ir yra viena iš lyderių, tiekiančių specializuotus plastikus bei jų pusgaminius. „Raidla Lejins & Norcous“ buvo atsakingi už sandorio struktūros sudėliojimą, akcijų įsigijimo, finansavimo ir kitų dokumentų rengimą ir derinimą su įvairiomis šalimis, leidimo koncentracijai gavimą bei nuolatinę pagalbą klientui visais iškilusiais klausimais. Projektui vadovavo „Raidla Lejins & Norcous“ vyresnioji teisininkė, advokatė Eva Suduiko.

prekyba, tad jau veikiančios didmeninės bendrovės įsigijimas, tikėtina, padės grupei greičiau įsitvirtinti Baltijos šalyse. UAB „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“ yra viena didžiausių kosmetikos ir parfumerijos gaminių importo ir didmeninės prekybos įmonių Baltijos šalyse. 2007 m. „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“ įkūrė Latvijoje antrinę įmonę SIA „Kruzas NCD“, 2009 m. gegužę pradėtas darbas Estijoje. Baltijos šalyse šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 90 žmonių. „Raidla Lejins & Norcous“ teisininkai buvo atsakingi už duomenų kambario parengimą, sandorio struktūros sudėliojimą, akcijų pardavimo ir kitų dokumentų rengimą ir derinimą su pirkėju bei nuolatinę pagalbą klientui visais iškilusiais klausimais. Projektui vadovavo „Raidla Lejins & Norcous“ partneris, Sandorių ir finansų departamento vadovas Elijus Burgis bei vyresnioji teisininkė, advokatė Eva Suduiko. RLN konsultavo „Practica capital“ investuojant į „Gifty“

RLN konsultavo UAB „LTk Capital“ ir UAB „G Capital“ parduodant 100% UAB „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“ akcijų Advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ konsultavo UAB „LTk Capital“ ir UAB „G Capital“ parduodant 100% kosmetikos ir parfumerijos didmenininkės UAB „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“ akcijų Suomijos bendrovei „Berner Ltd“. „Berner Ltd“ savo veiklą pradėjo prieš 130 metų. Šiuo metu ji užsiima įvairia veikla, t.y., sporto, žemės ūkio ir įvairių vartojimo prekių gamyba ir platinimu. Viena iš svarbiausių „Berner Ltd“ veiklos krypčių yra ir kosmetikos bei parfumerijos

19

Advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ konsultavo rizikos kapitalo įmonių grupę „Practica Capital“ investuojant į lietuvišką startuolį UAB „Gifty“. Ankstyvosios stadijos „Practica Seed Capital KŪB“ fondo, valdomo „Practica Capital“, investicija siekė 155 tūkst. eurų. Gifty small gifts (Gifty, UAB) – platforma, agreguojanti smulkių dovanų tiekėjų asortimentą, bei vartotojams leidžianti dovanas padovanoti (arba įsigyti) realiu laiku įvairiais kanalais (per socialinius tinklus, mobiliąsias aplikacijas, ar pasinaudojant organizacijų klientų duomenų bazėmis). Tai pasaulyje analogų neturintis sprendimas, leidžiantis nuotoliniu būdu dovanoti įvairias dovanas: pradedant gėlėmis, kava, alumi ir baigiant knygomis


RLN PROJEKTAI

bei kvietimais į renginius. Apie gautą dovaną žmogus informuojamas trumpuoju pranešimu.

tokių kaip skrandžio opa, dvylikapirštės žarnos opa, stemplės uždegimas ir gastritas, gydymui.

Kontoros teisininkai rengė visus procesinius ginčo dokumentus bei atstovavo „AstraZeneca“ interesams teisme. Projektui vadovavo kontoros partneris, Bendrosios komercinės teisės departamento vadovas, Žilvinas Kvietkus bei advokatai Julija Beldeninovienė ir Giedrius Murauskas. Kontoros teisininkai parengė sandorio dokumentus, konsultavo klientą derybų metu bei kitais su sandoriu susijusiais klausimais. Projektui vadovavo „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujanti teisininkė, advokatė Akvilė Bosaitė. RLN sėkmingai atstovavo pasaulinei farmacijos kompanijai „AstraZeneca“ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ginčą dėl farmacinio patento pripažinimo negaliojančiu Ginčo patentas saugo optiškai grynas omeprazolo enantiomerų druskas, įskaitant optiškai gryną omeprazolo (-)-enantiomero magnio druską, kuri taip pat vadinama magnio esomeprazolu, bei šių druskų gamybos būdą. Esomeprazolas yra „Nexium“, vieno sėkmingiausių „AstraZeneca“ vaistų, veiklioji medžiaga. Esomeprazolas naudojamas su skrandžio rūgštimi susijusių ligų ir skrandžio–žarnyno uždegiminių ligų,

20


VYKĘ RENGINIAI

Dr. Juozas Rimas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis teisininkas, Susijungimų ir įsigijimų praktikos grupės vadovas aptarė 2013 m. sandorių ypatybes bei teisinę aplinką, lemiančią aktyvumą sandorių rinkoje Baltijos šalyse. „Rothschild“, vieno didžiausių nepriklausomų finansų patarėjų pasaulyje atstovas, Rytų ir Vidurio Europos regiono vadovaujantis direktorius William Wells aptarė Europoje ir Baltijos regione susiklosčiusią makroekonominę situaciją, išorines aplinkybes, galinčias lemti sandorių rinkos intensyvumą bei investicinę aplinką. „Porta Finance“ partneris Julijus Grigaliūnas nubrėžė gaires, susijusias su M&A rinkos dinamika likusiems trims 2014 metų ketvirčiams.

Įvyko konferencija „M&A Baltic Outlook 2014“ Š.m. kovo 26 d. įvyko advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ drauge su „Porta Finance“ organizuota konferencija, skirta apžvelgti 2013 metų įmonių susijungimų ir įsigijimų rezultatus bei pateikti prognozes 2014 metams. Renginyje pranešimus skaitė Dr. Juozas Rimas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis teisininkas, Susijungimų ir įsigijimų praktikos grupės vadovas, William Wells, „Rothschild“ Rytų ir Vidurio Europos regiono vadovaujantis direktorius, Julijus Grigaliūnas, „Porta Finance“ partneris ir Inga Miliauskienė, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė. Didelio investuotojų ir įmonių vadovų dėmesio susilaukusiame renginyje buvo pristatyta kasmetinė, drauge su tarptautiniu įmonių susijungimų ir įsigijimų žinynu „Mergermarket“ parengta apžvalga „Baltic M&A Monitor 2014“, pateikti drauge su Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos atliktos didžiausių įmonių vadovų apklausos „Verslo plėtros galimybės Lietuvoje“ rezultatai.

21

Specialistai pastebėjo, kad lyginant su 2012 m., kuomet sudaromų sandorių skaičiumi ir verte aiškiai dominavo Estija, praėjusiais metais matoma visų Baltijos šalių M&A rinkų panašėjimo tendencija. Sandorių rinka tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse nuo pat šių metų pradžios yra labai aktyvi, tikimasi, kad 2014 m. turėtų būti sudarytas ne vienas reikšmingas sandoris. Įvyko pirmoji tarptautinė konferencija: „2014 m. konkurencijos teisės tendencijos – iššūkiai ir galimybės verslui“ 2014 m. kovo 20 d. pirmą kartą įvyko advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ drauge su „Ekspozona“ organizuota tarptautinė konferencija „2014 m. Konkurencijos teisės tendencijos – iššūkiai ir galimybės verslui“, skirta apžvelgti naujausias konkurencijos teisės tendencijas, pokyčių keliamus iššūkius bei kuriamas naujas galimybes verslui. Renginio metu patirtimi pasidalino pirmaujantys Europos Sąjungos ir Baltijos šalių konkurencijos teisės ekspertai, apžvelgę naujausias ES ir Lietuvos konkurencijos teisės aktualijas, svarbiausią verslo problematiką, vadovų atsakomybę, investuotojų požiūrį į konkurencijos politiką, buvo teikiami praktiniai patarimai verslo atstovams.


VYKĘ RENGINIAI

2014 M. KONKURENCIJOS TEISĖS TENDENCIJOS - IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS VERSLUI

Renginyje sveikinimo žodį sakė Gediminas Rainys, Lietuvos Pramonininkų konfederacijos vykdomosios direkcijos generalinis direktorius, pranešimus skaitė Robert Klotz, tarptautinės advokatų kontoros „Mayer Brown Europe-Brussels LLP“ partneris Briuselyje, Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė, Jurgita Brėskytė, LR konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėja, Dace Silava-Tomsone, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujanti partnerė Latvijoje, Dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Lietuvoje, Tanel Kalaus, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vyresnysis teisininkas Estijoje, Kęstutis Šukvietis, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuotas teisininkas. RLN surengtas seminaras apie įmonių bankrotą bei tyčinių ir nusikalstamų veiksmų prevenciją Advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ pratęsė diskusijų ciklą aktualiomis komercinės teisės temomis ir surengė seminarą – apskritojo stalo diskusiją „Įmonių bankrotas: tyčinių ir nusikalstamų veiksmų prevencija“. Renginyje buvo aptarta verslui aktuali problematika – vadovų atsakomybė bei pareigos juridinio asmens ir kreditorių atžvilgiu. Vienas dažnesnių atvejų praktikoje – įmonės nemokumas bei su tuo susiję atsakingų asmenų veiksmai ar neveikimas. Semina-

ro metu išnagrinėti svarbiausi teisės aktų keliami reikalavimai įmonių vadovams bei teismų praktika, apžvelgti tyčinio ir galimai nusikalstamo bankroto atvejai (teoriniai bei praktiniai aspektai), kurių analizė svarbi ne tik konkrečiu bankroto bylos atveju, bet ir siekiant išvengti neigiamų bankroto pasekmių. Seminarą – apskritojo stalo diskusiją moderavo ir žiniomis dalinosi Dr. Paulius Markovas, vadovaujantis teisininkas, advokatas, turintis daugiau kaip 15 metų patirtį bankroto ir restruktūrizavimo, areštuoto turto realizavimo ir atkūrimo, atstovavimo teisme civilinėse ir komercinėse bylose bei konfliktų valdymo srityse. RLN įvyko mokymai „Tarptautinis apmokestinimas: dažniausiai pasitaikančios rizikos ir jų valdymas“

2014 vasario 20 d.  advokatų kontoroje „Raidla Lejins & Norcous“ įvyko mokymai – apskritojo stalo diskusija apie tarptautinį apmokestinimą. Renginio metu buvo aptarti tarptautinio apmokestinimo klausimai, aktualūs tiek Lietuvos bendrovėms, vykdančioms ar planuojančioms vykdyti veiklą užsienyje, tiek užsienio įmonėms, veikiančioms Lietuvoje. Renginyje išnagrinėtos dažniausiai pasitaikančios mokesčių mokėtojų klaidos, pasidalinta patirtimi bendraujant su Valstybine mokesčių inspekcija, teikta praktinių pavyzdžių. Renginį moderavo ir patirtimi dalinosi asocijuotas advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ teisininkas, mokesčių teisės ekspertas, Rokas Daugėla, turintis daugiau nei 5 metų patirtį konsultuojant vietinius ir užsienio klientus Lietuvos bei tarptautinių mokesčių ir sandorių kainodaros klausimais.

22


LVOVO G. 25, LT-09320 VILNIUS, +370 5 250 0800 RLN@RLN.LT


Raidla Lejins & Norcous | Newsletter | March 2014