2023 m Nr 2
Profesinių kompetencijų tobulinimocentras
Leidinys leidžiamas ir platinamas pagal projektą "Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro veikla: Lietuvos socialinio darbo ateitį kuriančios kompetencijos". Projektą vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2
Komandos žodis
Apie takus, kuriuos kviečiami tyrinėti socialiniai darbuotojai
11
Nebegalimybė,o
būtinybė
Žalieji įgūdžiai
25
Socialiniodarbo
gerojipatirtis
Rado neįprastą
komunikacijos būdą
su žmonėmis, turinčiais negalią
3
Komunikacija
socialiniamedarbe
Kaip bendrauja puikūs lyderiai
15
Socialiniodarbo
karjera
Kodėl JAV reikia vis daugiau ir daugiau socialinių darbuotojų?
7
Žvilgsnisį
ateitį
kokiose naujose srityse gali dirbti socialiniai darbuotojai?
19
Interviusu
CedricRaffier
Gatvės darbuotojai arba Socialinio darbo pusė, įkvepianti pokyčiams
Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro vizija
Mieli socialiniai darbuotojai, leidinyje kaip visada Jums pristatome užsienio šalių gerąsias patirtis ir praktikas socialiniame darbe, kviečiame jas apmąstyti ir įvertinti, kasdien sužinant ką nors naujo
Visi kartu artėjame prie Profesinių kompetencijų tobulinimo centro vizijostampame profesinaliais ir visą gyvenimą besimokančiais socialiniais darbuotojais.
Leidinys praturtintas ir lietuviškomis istorijomis Smalsu ir įdomu kalbinti Cedric Raffier, nevyriausybinės organizacijos „Vilnius Social Club“, teikiančios ugdomąją socialinę pagalbą vaikams ir jaunimui, įkūrėją ir vadovą. Markučių dienos veiklos centro socialinė darbuotoja Aleksandra
Glušinaitė pristato savo sėkmingą komunikacijos būdą dirbant su žmonėmis, turinčiais negalią
Jei turite dėmesio vertą idėją ar istoriją, susijusią su socialinio darbo inovacijomis, naujovėmis, netikėtais sprendimais ir manote, kad ateityje ji gali atsirasti šiame leidinyje, parašykite mums apie tai el. paštu info@pktc lt
Jūs tikrai ją turite!
Palankiai, Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro komanda
Šiuolaikiniame žinių amžiuje mūsų sėkmės pagrindas yra geros idėjos. Tačiau net jei turėsite labai gerą idėją, bet nesugebėsite įtikinti kitų ja sekti, jūsų įtaka ir poveikis mažės Štai todėl žodinė komunikacija nebėra pati svarbiausia Šiuolaikiniai lyderiai siekia tobulinti savo gebėjimus ir gerai įvaldyti visas komunikacijos formas – rašymą, kalbėjimą, pristatymus ir dar daugiau.
Pavyzdžiui, kai Džefas Bezosas kūrė kompaniją "Amazon", jis tobulino darbuotojų rašytinės komunikacijos įgūdžius. 2004-ųjų vasarą jis nustebino savo komandą uždraudęs naudoti PowerPoint tipo pristatymus. Jis paprašė darbuotojų savo turimus sumanymus ir idėjas pateikti ne įprastomis skaidrėmis, o kelių puslapių pasakojimo struktūrą turinčiomis
atmintinėmis. Šioje atmintinėse idėja turėjo būti aprašyta ne punktais, kaip įprasta "PowerPoint" tipo skaidrėse, o pilnais sakiniais, aiškia kalba Džefas Bezosas siekė, kad darbuotojai mokytųsi ne išvardinti punktus, o kurti gyvus pasakojimus ir istorijas. Kuriant istoriją mes geriau pagalvojame ir geriau suprantame kas už ką yra svarbiau, kaip tam tikri dalykai yra susiję.
„Negalite per daug susitelkti tik į rašytinę ir žodinę komunikaciją“ – sako buvusi "PepsiCo" generalinė direktorė, dabar dirbanti Amazon valdyboje, Indra Nooyi.
„Jeigu negalite supaprastinti savo žinutės ir perduoti jos įtikinamai, prisiekiu, žmonės jumis nepatikės“.
Štai kelios strategijos, kuriomis naudojasi geriausi pasaulio lyderiai, bendraudami savo komandose.
Sunku suprasti idėją, kuri aprašyta ilgais, sudėtingais sakiniais. Ilgi sakiniai išsekina skaitytoją ir reikalauja daug susikaupimo. Sulauksite daugiau susidomėjimo, jeigu ilgus žodžius ir sakinius pakeisite trumpesniais.
„Jeigu norite būti patikimu ir protingu, nevartokite sudėtingos kalbos ten, kur tiks paprastesnė kalba“ – rašo Nobelio premijos laureatas ekonomistas Danielis Kahnemanas knygoje „Mąstymas, greitas ir lėtas“. Jis teigia, kad įtikinantys pasakotojai ir rašytojai daro viską, ką gali, kad skaitytojai ir klausytojai nepatirtų įtampos mėgindami suprasti turinį
Įvairūs programinės įrangos įrankiai, tokie kaip „Grammarly“, įvertina rašymo kokybę tam tikru skaitomumo balu. Pavyzdžiui, dokumentas, parašytas taip, kad suprastų aštuntokas, yra laikomas labai lengvai skaitomu. Tai nereiškia, kad turėtumėte rašyti kaip aštuntokas Tai reiškia, kad jūsų sudėtingus argumentus lengva suvokti, o lengvai suprantamos idėjos yra labiau įtikinamos.
Rašymas yra įgūdis, kurį jūs galite tobulinti praktikuodamiesi. Džefas Bezosas taip pat tobulėjo laikui bėgant. Jo pirmi laiškai Amazon komandai 1997-aisiais buvo įvertinti dešimtos klasės mokinio supratimo lygmeniui (tokį skaitomumo lygį palaiko "The New York Times"). Kitą dešimtmetį 85 procentai jo laiškų buvo parašyti taip, kad suprastų 8-9 klasės mokinys.
Pavyzdžiui, 2007-aisiais Džefas Bezosas pristatė naują Amazon sukurtą elektroninių leidinių skaityklę. Jo pristatymas buvo toks paprastas, kad jį galėjo suprasti septintokas.
"Ilgi sakiniai išsekina skaitytoją ir reikalauja daug susikaupimo."
„Jeigu aptinkate žodį, kurio neatpažįstate, galite lengvai surasti kitą jo apibūdinimą. Galite surasti mėgstamą knygą. Jei skaitydami ką nors pasižymite ar užsirašote, visa tai yra išsaugoma „debesyje“, iš kurio niekas nepradingsta „Kindle“ skaityklė prisimena kurioje vietoje baigėte skaityti Jei skaitydami pavargote, galite padidinti teksto šriftą. Mūsų „Kindle“ skaityklių vizija – kad kiekviena kada nors bet kuria kalba atspausdinta knyga būtų pasiekiama greičiau nei per 60 sekundžių."
Kalbėdamas apie sudėtingus dalykus, Džefas Bezosas pasirinko trumpus žodžius ir sakinius Supaprastindami turinį jūs jo nesumenkinate, o tampate pranašesni už kitus turinio kūrėjus.
Metaforos yra galinga priemonė, padedanti paaiškinti jūsų idėjas, sulyginant jas su žmonėms pažįstamais dalykais Tai tarsi keliavimas kartu su jumis, tačiau neišeinant iš savo namų
Krisas Hadfeldas, garsus kanadiečių astronautas, naudojasi metaforų galia apibūdindamas sunkiai nusakomą įvykį.
“Likus šešioms sekundėms iki paleidimo, staiga šis žvėris pradeda riaumoti lyg ugnimi kvėpuojantis drakonas Tu jautiesi lyg mažas lapelis uragano viduryje Kai varikliai užsidega, jautiesi tarsi didžiulio šuns nasruose, kuris tave purto ir stipriai spaudžia.”
Riaumojantis žvėris, lapelis uragano viduryje, šuns nasrai – tai žodžiai, kuriais siekiama apibūdinti tokį įvykį, apie kurį žmogus net negali įsivaizduoti
Taigi, kai pristatote ką nors naujo ar kokią abstrakčią idėją, žinokite, kad jūsų auditorija
visada ieškos joje kažko pažįstamo. Padėkite jiems atrasti pažįstamų dalykų naudodami metaforas.
Duomenys ir skaičiai prideda jūsų pristatymui kokybės, bet išsunkia klausytojų energiją. Kaskart, kai reikia pateikti duomenis ar skaičius, imkitės papildomų žingsnių, kad jie būtų patrauklūs, įsimintini ir įtikinami.
Pavyzdžiui, mokslininkai tikisi, kad 2025aisiais žmonės kasmet pagamins 175 zetabaitų, arba trilijoną gigabaitų duomenų Tai toks didelis skaičius, kad daugeliui žmonių jo net neįmanoma suvokti. Bet jeigu pasakyčiau, kad 175 zetabaitus duomenų sudėjus į DVD diskus jie galėtų apjuosti žemės rutulį 222 kartus? Tai vis vien atrodo kažkoks labai didelis skaičius, bet jo apibūdinimas labiau įtraukia ir piešia ryškų vaizdą žmogaus mintyse
Žymus astrofizikas Neilas de Grase Taisonas kartą pasakė, kad mokslo sėkmingos komunikacijos paslaptis yra paversti duomenis į žmonėms labiau suprantamą kalbą
1997-aisiais NASA paleido Casini kosminį zondą Saturno tyrinėjimams. Skeptikai abejojo ir kritikavo dėl šiam projektui skirtų 3 milijardų dolerių išlaidų. Taisonas dalyvavo visuomenės švietimo kampanijoje apie misijos naudą, bet pirmiausiai turėjo susidoroti su pasipriešinimu dėl didelės kainos Jis paaiškino, kad 3 milijardai dolerių bus paskirstyti per 8 metus ir pridūrė, kad amerikiečiai lūpų balzamui kasmet išleidžia daugiau, nei NASA per tą laiką išleis svarbiai misijai.
Taigi, jeigu norite parodyti savo idėjos vertę, teikite patrauklius duomenis, kurie būtų aktualūs jūsų klausytojams.
Plačiau skaitykite
https://hbr.org/2022/11/how-great-leaderscommunicate
1957 m daugelyje Viskonsino ir Minesotos dalių buvo kuriam laikui sutrikęs elektros tiekimas Medicinos prietaisų remontininkas Earlas Bakkenas šioje situacijoje įžvelgė naujų savo galimybių. Jis sukūrė pirmąjį baterijomis maitinamą širdies stimuliatorių, kuris veikė net tada, kai dingo maitinimas.
Tik tada Bakkeno gyvenimas įgijo tikslą ne tik pataisyti dalykus Jo misija tapo „malšinti skausmą, atkurti sveikatą ir pailginti gyvenimą“
Bakkenas mirė 2018 m., praėjus daugiau nei 50 metų po Medtronic įkūrimo. Nuo to laiko įmonė labai pasikeitė. Jos 90 tūkst. darbuotojų dirba 150 šalių, o gydymo metodai kas sekundę keičia dviejų pacientų gyvenimus
Tačiau nors daug kas pasikeitė, vienas dalykas išliko nepakitęs: „Medtronic“ darbuotojus skatina tie patys šeši žodžiai, kurie įkvėpė
Bakkeną: malšinkite skausmą, atkurkite sveikatą, pailginkite gyvenimą.
Bakkenas nuolat kartojo įmonės misiją ir laikė ją svarbiausiu dalyku Prieš pat, kai Bakkenas mirė sulaukęs 94 metų, jis įrašė vaizdo įrašą darbuotojams Jis pakartojo įmonės misiją ir paprašė: „Prašau jūsų gyventi pagal tai kiekvieną dieną“.
Stalčiuje padėtas ir iš esmės pamiršta misija mažai padeda sutelkti komandas siekti bendro tikslo Harvardo verslo mokyklos profesorius Johnas Kotteris nustatė, kad dauguma lyderių nepakankamai perteikia savo viziją. „Pasikeitimai neįmanomi, net jei šimtai ar tūkstančiai žmonių nori prisidėti fragmentiškai“, – rašo Kotter.
Pokyčių siekiantys lyderiai labai daug bendrauja Jie taip dažnai kartoja misiją, kad tai tampa tarsi mantra Mantra stiprėja ją kartojant Misija turėtų užimti svarbiausią vietą kiekvieną dieną. Išryškinkite ją savo įstaigos kasdienybėje, kartokite komunikacijos kanaluose – laiškuose, pristatymuose, socialiniuose tinkluose ir kitur. Būkite tuo, kas yra jūsų misija
Atminkite, kad viskam, ką verta nuveikti, reikia svajonės siekimui atsidavusių žmonių komandos. Nors kai kurios komandos seka lyderius, kuriems valdžią suteikia tik pareigos, tačiau sėkmingos komandos yra tos, kurios yra įkvėptos sekti savo lyderio.
Dr Laura Burney Nissen - garsi socialinio darbo futuristė, Portlando universiteto socialinio darbo mokyklos profesorė, kviečia pamėginti įsivaizduoti kokiose naujose srityse ateityje gali dirbti socialiniai darbuotojai. Šių sričių aprašymas nereiškia pritarimo ar nepritarimo – tai tiesiog kvietimas įjungti vaizduotę ir pagalvoti kur link gali plėtotis socialinis darbas atsižvelgiant į šiuo metu ir ateityje vyksiančius pasaulio pokyčius.
Klimato kaita vystosi toliau ir daro žalą visoms gyvoms būtybėms. JAV socialiniai darbuotojai imasi precedento neturinčių žingsnių, kad būtų įgyvendinami profesijos įsipareigojimai aplinkai. Pavyzdžiui aktyviai siekiama, kad visi pastatai, kuriose dirbamas socialinis darbas, būtų modernizuoti, atitiktų ekologinius reikalavimus ir būtų labiau draugiški aplinkai. Skatinamos tvarios kelionės į darbą. Naudojami socialinio darbo metodai, skatinantys ir (arba) stiprinantys ekologinį teisingumą. Visose socialinio darbo praktikos srityse žalieji tikslai dabar laikomi nebe papildomu darbu, o etine būtinybe bei svarbia socialinio darbuotojo vaidmens dalimi.
Pasaulyje, kuriame vis dažniau naudojamasi dirbtiniu intelektu, profesionalūs socialiniai darbuotojai užsiima etiško dirbtinio intelekto valdymu, kūrimu ir administravimu, kad būtų užtikrinta pažeidžiamų žmonių gerovė. Šis vaidmuo apima tokias kompetencijos sritis kaip dirbtinio intelekto algoritmų vertinimas, viešuosius interesus tenkinančių technologijų kūrimas, bendruomenių įsitraukimas į technologijų taikymą ir vertinimą, tolerantiškų technologijų vystymas, bendruomenių problemas sprendžiančių inovacijų kūrimas. Socialiniai darbuotojai gali numatyti, nutraukti ir pakeisti bet kokį neetiškai veikiantį dirbtinį intelektą, spręsti jį naudojant kylančias etines dilemas.
Ateityje palaipsniui mažės ligoninių ir jos bus skirtos tik neatidėliotiems, labai sudėtingiems sveikatos poreikiams tenkinti. Visi kiti su sveikata susiję žmogaus poreikiai bus tenkinami nuotoliniu būdu, pacientų namuose, pasitelkiant telemedicinos galimybes, nuotolinį sveikatos būklės stebėjimą, mobilias sveikatos priežiūros specialistų komandas ir t.t. Reikės vis daugiau priemonių ir išteklių siekiant sukurti sistemas, kurios padės užtikrinti įvairias paslaugas asmenų namuose, ypač tiems, kurie neturi namų, šeimos arba gyvena labai nepalankioje namų aplinkoje
Socialiniai darbuotojai gali prisidėti prie palankios žmogaus namų aplinkos kūrimo, kurioje padės užtikrinti ne tik fizines galimybes socialinių ar sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, bet ir stiprins socialinius, bendruomeninius aspektus, nuo kurių priklauso asmens sveikata ir gerovė
Pasaulyje vyksta daug tradicinių demokratinių procesų nesėkmių, pavyzdžiui, nesąžiningi balsavimai ir kiti korupcijos aspektai rinkimų politikoje) Dėl to socialiniai darbuotojai kuria naujas demokratijos atsinaujinimo iniciatyvas, didele dalimi nukreiptas į bendradarbiavimą su atsiribojusiomis ir nusivylusiomis rinkėjų grupėmis. Jau nuo seno visos demokratijos deda pastangas, kad rinkėjai būtų savarankiški ir įgalinti spręsti Šių iniciatyvų kontekste įgyvendinami vietos bendruomenės forumai, renkami duomenys apie bendruomenės žmonių nuostatas, pageidavimus, kuriuos galėtų įgyvendinti išrinkti valdžios pareigūnai.
Socialiniai darbuotojai, kartu su bendruomenių lyderiais, gali organizuoti įvairius politinio diskurso seminarus, kuriuose sprendžiami kylantys klausimai ir nesutarimai, mažinamas politinis ekstremizmas, kuriamos bendruomenės gerovės vizijos, įgyvendinamos arčiausiai esančių žmonių teisės Siekiama aiškaus tikslo – atnaujinti demokratines struktūras ir procesus, stiprinti prastėjančius žmonių
Įvairiose pasaulio dalyse vis labiau stokojant vandens, bendruomenėse kyla naujos įtampos, konfliktai ir kovos dėl vandens prieinamumo ir prieigų. Vanduo tampa ribojamas tiek namų ūkiams, tiek verslo įmonėms. Socialiniai darbuotojai, kurie dirba su bendruomenėmis, turi būti pasirengę užtikrinti, kad vanduo būtų prieinamas visiems žmonėms, o ne tam tikroms jų grupėms, pvz turtingiems verslininkams Tai apima bendradarbiavimą su bendruomenių lyderiais, viešąjį interesą ginančiais teisininkais, siekiant suvienyti pastangas ginant visų žmonių teisę į vandenį, šalinant kliūtis, užkertant kelią netinkamiems teisės aktams ir pan
Sparčiai plintant modernioms genetinio fono technologijoms, vis daugiau žmonių „atranda“ naujų tiesų apie savo šeimos kilmę, susitinka ir bendrauja su visiškai naujais artimaisiais Šie procesai tapo taip plačiai paplitę, kad jau atsiranda naujų šeimos terapijos atmainų, skirtų nerimo, tapatybės, prisitaikymo, kultūrinių skirtumų ir konfliktų problemoms spręsti
Sparti kosmoso kolonizacija, įvairios tarptautinės kosminės stotys, energijos ir išteklių kosmose auginimas bei plačios kosmoso atradimo misijos yra realybė Ištisos žmonių bendruomenės iš viso pasaulio formuoja kosminę erdvę, kurioje veiks tam tikros naujos valdymo struktūros. Šios struktūros bus visiškai naujos, tačiau turės įgyvendinti rimtus tarptautinius įsipareigojimus dėl bendros žmonių valdžios ir kolektyvinio sprendimų priėmimo Kai žmonės kosminėse erdvėse formuos bendruomenes, jiems reikės paramos ir pagalbos koordinuojant įvairius gyvenimiškus iššūkius, užtikrinant skaidrų, patikimą, nešališką bendruomenių veikimą.
Socialiniai darbuotojai tarpgalaktinėje erdvėje galės įsitraukti į santykių puoselėjimą, gyvenimo palaikymą, kad padėtų asmenims, šeimoms ir grupėms pasiekti maksimalią gerovę naujoje atmosferoje, kurią lydės nauji, žmonijai nežinomi iššūkiai
Jau kuris laikas bendruomenių lyderiai iš viso pasaulio vysto didžiulį pasaulinį piliečių mokslo judėjimą, kuriuo siekiama naujais būdais sujungti piliečius su mokslu Bendruomenės dirba su žinomais mokslininkais, siekdamos kelti bendruomenei aktualius, naujus klausimus, investuoti į naujus metodus ir žinias, kurie padėtų sustiprinti žmones, padidintų pasitikėjimą vietine valdžia ir pan
Specialiai parengti socialiniai darbuotojai savo veikla gali siekti palengvinti bendruomenių atstovų įsitraukimo į šią iniciatyvą galimybes, formuoti piliečių mokslo programų kontūrus.
Tęsiantis klimato kaitai, vis dažniau ir intensyviau atsiranda naujų virusų ir ligų Reikalingos specialios tarpdisciplininės bendruomenės komandos, kurios padėtų nustatyti šių virusų ar ligų priežastis, kilmę Šios komandos turėtų kurti metodus, padėsiančius ne tik užkirsti kelią ligų plitimui, bet ir palaikyti normalų žmonių funkcionavimą įvairių virusų bei ligų plitimo kontekstuose Didelių ir greitų socialinių ir bendruomeninių pokyčių amžiuje, plintant dezinformacijai ir vykstant įvairiems politizuotiems procesams, socialiniai darbuotojai gali tapti patikimais ir teisingais tarpininkais tarp bendruomenių narių, kad kiekvieną žmogų jo aplinkoje pasiektų teisinga ir naudinga informacija bei resursai, padėsiantys įveikti nuolat pasikartojančių ligų protrūkius
https://sites google com/pdx edu/social-work-jobs-of-the-future/social-work-jobs-of-the-future2021
"JAV socialiniai darbuotojai imasi precedento neturinčių žingsnių, kad būtų įgyvendinami profesijos įsipareigojimai aplinkai. Aktyviai siekiama, kad visi pastatai, kuriose dirbamas socialinis darbas, būtų modernizuoti, atitiktų ekologinius reikalavimus ir būtų labiau draugiški aplinkai. Skatinamos tvarios kelionės į darbą. Naudojami socialinio darbo metodai, skatinantys ir (arba) stiprinantys ekologinį teisingumą.
Visose socialinio darbo praktikos srityse žalieji tikslai dabar laikomi nebe papildomu darbu, o etine būtinybe bei svarbia socialinio darbuotojo vaidmens dalimi "
Žalieji įgūdžiai – tai žinios, galimybės, kompetencijos, kurios reikalingos siekiant, kad jūsų darbas taptų tvariu ir draugišku aplinkai. Šie įgūdžiai padeda spręsti aplinkosaugos problemas, skatina tvaraus darbo praktikas, remia perėjimą prie ekologiškesnės ekonomikos
Žalieji įgūdžiai gali būti skirstomi į dvi pagrindines sritis.
Techniniai žalieji įgūdžiai yra susiję su specifiniais sektoriais ar profesijomis, kurios tiesiogiai prisideda prie aplinkos tvarumo Pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos technologijos, atliekų tvarkymo, vandens tausojimo, tvaraus žemės ūkio, ekologiškų statybų, aplinkos inžinerijos, išteklių naudojimo efektyvumo srityse.
Bendrieji žalieji įgūdžiai yra labiau pritaikomi įvairiose darbo srityse Jie apima gebėjimą suprasti ir integruoti tvarumo principus įvairiuose darbo kontekstuose. Šių įgūdžių pavyzdžiai - aplinkos valdymas, aplinkos politikos analizė, tvarus projektų valdymas, ekologiški finansai ir investicijos, gyvavimo ciklo vertinimas, aplinkosauginis vertinimas ir aplinkosaugos teisės aktų supratimas ir taikymas
Susirūpinimas aplinka
Pasaulis susiduria su dideliais aplinkosaugos iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, oro ir vandens tarša bei žemės išteklių išeikvojimas. Norint išspręsti šias problemas, reikia žmonių, turinčių žinių ir įgūdžių, kaip sušvelninti šiuos iššūkius ir prie jų prisitaikyti įvairiuose veiklos sektoriuose
Šalių vyriausybės ir tarptautinės organizacijos įgyvendina įvairias politikas ir reglamentus, siekdamos skatinti tvarią praktiką ir perėjimą prie ekologiškesnės ekonomikos Šios politikos ir reglamentai dažnai reikalauja laikytis aplinkosaugos standartų. Dėl to reikia žaliųjų įgūdžių turinčių specialistų, kurie užtikrintų atitiktį ir skatintų tvarias iniciatyvas.
Sparčiai besivystantys žalieji sektoriai
Atsinaujinančios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus žemės ūkio, ekologiškos statybos ir atliekų tvarkymo sektoriai sparčiai auga. Šie sektoriai suteikia galimybių kurti darbo vietas ir plėtoti ekonomiką. Kad tokia plėtotė būtų sėkminga, reikia pakankamai darbuotojų, turinčių žaliųjų įgūdžių
Verslo konkurencingumas
Daugelis įmonių pripažįsta tvarumo vertę ir į savo strategijas įtraukia aplinkosaugos aspektus. Darbdaviai ieško profesionalų, kurie supranta tvarią praktiką, nes jie gali prisidėti prie išlaidų taupymo, inovacijų, geresnės reputacijos ir aplinkosaugos standartų laikymosi
Vartotojų paklausa
Vartotojai vis labiau suvokia produktų ir paslaugų poveikį aplinkai. Jie teikia pirmenybę įmonėms, kurios demonstruoja tvarumo praktiką Atitinkamai įmonės pirmenybę teikia ekologiškoms iniciatyvoms ir samdo žmones, turinčius žaliųjų įgūdžių, kad patenkintų vartotojų poreikius.
Taigi, darbuotojai, turintys žaliųjų įgūdžių, yra ir bus pranašesni darbo rinkoje. Be to, siekiant aplinkos tvarumo tikslų, skatinant ekologiškas inovacijas ir skatinant perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos, itin svarbu skatinti žaliųjų įgūdžių turinčią darbo jėgą. Pasaulio ekonomikos forumo teigimu, žaliasis sektorius ateinančiais metais sukurs labai daug darbo vietų, tačiau turime užtikrinti, kad visi žmonės, nepaisant jų socialinės, ekonominės padėties ir išsilavinimo, galėtų visapusiškai pasinaudoti jo teikiama nauda.
Žalieji įgūdžiai tampa vis svarbesni šiuolaikinėje darbo rinkoje dėl didėjančių aplinkosaugos problemų ir tvarių praktikų poreikio. Jie leidžia žmonėms prisidėti prie anglies dvideginio išmetimo mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atliekų ir taršos mažinimo bei aplinkai nekenksmingų požiūrių kasdien dirbant savo įprastą darbą Pasauliniu mastu žaliųjų įgūdžių ugdymas yra labai svarbus sprendžiant klimato kaitos problemą, kuriant tvarią ekonomiką, skatinant socialinį teisingumą, didinant atsparumą, skatinant inovacijas ir gerinant žmonių sveikatą bei gerovę Tai investicija į tvarią ateitį, kuri naudinga žmonėms, bendruomenėms ir visai planetai
Darbuotojų žaliųjų įgūdžių ugdymas nebėra neprivalomas, bet tapo būtinybe. Nuo 2019 m. Europos žaliasis susitarimas (EGD) tapo nauja ES augimo strategija, kuria siekiama paversti ES sąžininga ir klestinčia visuomene, kurios ekonomika yra moderni, efektyviai naudojanti išteklius Siekiama, kad 2050aisiais nebebūtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o ekonomikos augimas nepriklausytų nuo išteklių naudojimo.
Aplinkosaugos problemos peržengia nacionalines sienas, todėl jas spręsti reikia bendradarbiaujant pasauliniu lygmeniu Žalieji įgūdžiai leidžia specialistams dirbti kartu įvairiose šalyse ir kultūrose, dalytis žiniomis, geriausia praktika ir naujovėmis, siekiant įveikti bendrus aplinkosaugos iššūkius. Be to, žalieji įgūdžiai yra būtini visame pasaulyje, siekiant skatinti aplinkos tvarumą, kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, didinti atsparumą, pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą, didinti informuotumą ir skatinti pasaulinį bendradarbiavimą. Tvariai ateičiai reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, pasirengę spręsti klimato iššūkius.
Siekiant patenkinti didėjantį žaliųjų įgūdžių poreikį, švietimo įstaigos, darbuotojų mokymų ir kompetencijų centrai turėtų plėsti kompetencijų tobulinimo pasiūlą, įtraukdamos kursus ir mokymus, susijusius su tvarumu ir aplinkosaugos praktika. Šalių vyriausybės ir organizacijos taip pat turi investuoti į įgūdžių tobulinimo programas, kad padidintų žaliąsias darbuotojų kompetencijas Svarbu, kad pokyčių amžiuje būtų veikiama partnerystėje, o ne po vieną Turi būti siekiama, kad kiekvienas darbuotojas suvoktų ir prisidėtų prie žaliosios ekonomikos kūrimo.
Tvariai ateičiai reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, pasirengę spręsti klimato iššūkius.
Kova su klimato kaita
Žalieji įgūdžiai yra orientuoti į tvarią praktiką ir technologijas, kurios padeda sušvelninti klimato kaitą Lavindami šiuos įgūdžius, asmenys gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir skatinti tvarų gyvenimo būdą. Tai labai svarbu kovojant su klimato kaita ir jos neigiamu poveikiu aplinkai ir visuomenei
Tvarios ekonomikos kūrimas
Siekiant pereiti prie žaliosios ekonomikos, reikia kvalifikuotų darbuotojų, kurie gali skatinti naujoves, įgyvendinti tvarią praktiką ir kurti aplinkai nekenksmingas technologijas Žalieji įgūdžiai yra būtini kuriant ir palaikant ekologiškas pramonės šakas, tokias kaip atsinaujinanti energija, energijos vartojimo efektyvumas, tvarus žemės ūkis, atliekų tvarkymas ir ekologinis turizmas. Investavimas į šiuos įgūdžius gali paskatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir ilgalaikį tvarumą.
Socialinio teisingumo skatinimas
Žaliasis sektorius skatina įtraukųjį augimą, lygybę Žaliųjų įgūdžių ugdymas padeda kurti darbo vietas sektoriuose, kuriuose prioritetas teikiamas aplinkos tvarumui Tokie sektoriai padeda įgyvendinti teisingesnį išteklių paskirstymą visuomenėje Tai suteikia galimybę kuo daugiau žmonių dalyvauti žaliojoje ekonomikoje ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.
Atsparumas ir prisitaikymas
Žalieji įgūdžiai apima žinias ir patirtį, susijusias su atsparumu ir prisitaikymu prie klimato kaitos Daugėjant ir dažnėjant su klimatu susijusių įvykių, tokių kaip ekstremalūs oro reiškiniai, kylantis jūros lygis, būtina turėti įgūdžių prisitaikymui prie šių iššūkių ir jų sušvelninimui. Žalieji įgūdžiai padeda žmonėms ir bendruomenėms geriau pasiruošti klimato poveikiui ir į jį reaguoti, užtikrinant didesnį atsparumą ir gebėjimą klestėti besikeičiančiame pasaulyje
Inovacijų ir konkurencingumo skatinimas
Žalieji įgūdžiai puoselėja naujoves, skatindami kurti ir taikyti tvarias technologijas, praktiką ir verslo modelius Jie leidžia žmonėms kūrybiškai mąstyti ir rasti aplinkos problemų sprendimus Skatindami inovacijas, žalieji įgūdžiai prisideda prie įmonių, pramonės šakų ir ekonomikos konkurencingumo pasauliniu mastu.
Sveikatos ir gerovės gerinimas
Žalieji įgūdžiai dažnai siejami su geresniais sveikatos ir didesne žmogaus gerove Pavyzdžiui, su tvariu žemės ūkiu susiję įgūdžiai skatina ekologinį ūkininkavimą ir mažina kenksmingų pesticidų naudojimą, o tai lemia sveikesnį maistą Efektyvaus energijos vartojimo įgūdžiai padeda sumažinti oro taršą ir gerinti patalpų oro kokybę Skatindami tvarią ir aplinką tausojančią praktiką, žalieji įgūdžiai prisideda prie tvaresnės gyvenamosios aplinkos
Plačiau
https://www linkedin com/pulse/development-green-skills-longer-option-necessity-vanessatierney/?utm source=rss&utm campaign=articles sitemaps
Pastaruosius kelerius metus JAV vyriausybėms buvo nepaprastai sunku Ištekliai buvo riboti, dėl patiriamo profesinio perdegimo mažėjo darbuotojų, o tradicinės problemų sprendimo strategijos tapo neveiksmingos. Nors COVID-19 pandemija tikriausiai buvo didžiausias problemų šaltinis, tačiau kiti pastarojo meto įvykiai taip pat pablogino situaciją.
Džordžo Floydo žmogžudystė (ir po to sekę protestai) 2020 m vasarą turėjo daug neigiamų padarinių Labai daug žmonių prarado pasitikėjimą savo vietos policija Hobokeno miestelio valdžia pradėjo ieškoti būdų, kaip padėti susirūpinusiems piliečiams, kurie nebūtinai susidūrė su kriminalinėmis ar kritinėmis situacijomis, bet kuriems reikėjo, kad kas nors įsikištų ir išspręstų įvairias situacijas, susijusias su piktnaudžiavimu narkotikais ar benamyste. „Žmonės tiesiog vengė policijos pareigūnų, todėl mes nusprendėme, kad šioje situacijoje galėtų padėti socialiniai darbuotojai“ – sakė Nora Matines DeBenedetto, Hobokeno miesto viešųjų paslaugų vadovė
"Žmonės tiesiog vengė policijos pareigūnų, todėl mes nusprendėme, kad šioje situacijoje galėtų padėti socialiniai darbuotojai“
Miestelis priėmė į darbą du socialinius darbuotojus, iš kurių tikimasi indėlio kuriant pasitikėjimą tarp miesto gyventojų ir valstybės tarnautojų, įskaitant policijos pareigūnus.
„Policijos pareigūnai neturi dirbti socialinių darbuotojų darbo“ –sako Kenas Ferante, miestelio viešojo saugumo vadovas „Todėl mes priimame į darbą socialinius darbuotojus, kurie kurtų pasitikėjimą.“
Hobokeno miestelio pavyzdys ne vienintelis JAV. Vietos valdžios institucijos visoje šalyje priima į darbą vis daugiau socialinių darbuotojų, kurie padeda spręsti įvairiausius vietos bendruomenių klausimus ir problemas Kai kuriose valstijose jaučiamas socialinių darbuotojų trūkumas, todėl tenka stabdyti ar nutraukti kai kurias programas, projektus
Praėjusiais metais JAV prezidento Joe Bideno administracija paskelbė siekį padidinti mokyklose dirbančių socialinių darbuotojų gretas. Taigi, socialinių darbuotojų poreikis auga visose srityse, daug sparčiau nei bet kada anksčiau.
JAV tikimasi, kad socialinių darbuotojų skaičius 2021-2031 m laikotarpiu padidės 9 procentais, t y iš viso atsiras 64 tūkst naujų pareigybių.
Viena didžiausių kliūčių socialinių darbuotojų gretų augimui – gana žemas jiems mokamas darbo užmokestis. JAV socialinio darbuotojo vidutinis atlyginimas siekia 22 dolerius už valandą, kai tuo tarpu vidutinis visų profesijų darbuotojų darbo užmokestis – 24 doleriai už valandą
Ilgos darbo valandos, didelis darbo krūvis, pavojinga darbo aplinka – tai tik keletas veiksnių, dėl kurių sudėtinga pritraukti naujų socialinių darbuotojų. Valstybiniame sektoriuje prisideda ir riboti biudžetai šių specialistų darbo užmokesčiui.
Visgi socialinis darbas teikia pasitenkinimą dėl plačių galimybių tobulinti bendruomenių gyvenimą – atrasti stipriąsias ir silpnąsias puses, reaguoti į kylančius iššūkius, spręsti žmogaus teisių klausimus.
Socialinis darbas yra puikus kelias į kitas sritis, įskaitant politiką. „Mūsų socialiniai darbuotojai eina į politiką“, sako Bafalo socialinio darbo mokyklos dekanė profesorė Nancy Smith ir priduria, kad „Politikai pasikliauja socialiniais darbuotojais, nes jie puikiai atliepia žmonių poreikius“
Šiuo metu Kongrese dirba keli buvę socialiniai darbuotojai, įskaitant
senatorius Debbie Stabenow ir Kyrsten Sinema bei kongresmenes Barbara Lee ir Sylvia Garcia. Los Andželo merė Karen Bass taip pat buvo socialinė darbuotoja.
Plačiau
https://fortune com/education/articles/why-the-government-isaggressively-hiring-social-workers-in-2023/
Socialiniai darbuotojai gali padėti sukurti pasitikėjimą bendruomenėse
"Socialiniai darbuotojai turėtų pripažinti, kad skaitmeninių technologijų naudojimas ir socialinė žiniasklaida gali turėti įtakos etinei socialinio darbo praktikai, įskaitant privatumą, konfidencialumą ir interesų konfliktus
Turime imtis veiksmų, kad turėtume reikiamų žinių apie technologijas, siekiant apsaugoti save ir paslaugų gavėjus."
Didžiosios Britanijos socialinių darbuotojų asociacijos etikos kodeksas (2021)
"Socialiniai darbuotojai turėtų pasirūpinti, kad nebūtų pažeistos nei vieno gyvūno, dalyvaujančio socialinio darbo procese, teisės."
Australijos socialinių darbuotojų asociacijos etikos kodeksas (2020)
Kalbamės su Cedric Raffier, nevyriausybinės organizacijos „Vilnius Social Club“, teikiančios ugdomąją socialinę pagalbą vaikams ir jaunimui, įkūrėju ir vadovu
Išgirdus pavadinimą „gatvės darbuotojai“ (angl. street workers), greičiausiai kils asociacija su taip vadinama seniausia pasaulio profesija Tačiau yra ir kita šio termino reikšmė Tai – socialinis darbuotojas, dirbantis su žmonėmis ne biure, o gatvėje Lietuvoje šis žodis mažai žinomas. Gal dėl to, kad tokia socialinio darbo praktika nėra paplitusi.
Mūsų pašnekovas Cedric Raffier – puikiai kalbantis lietuviškai prancūzas. Lietuvoje Cedric gyvena jau šešiolika metų ir kol kas neįsivaizduoja savęs be veiklos organizacijoje, kurią pats įkūrė – „Vilnius Social Club“. Su Cedric kalbamės apie tai, kaip jis atsidūrė Lietuvoje, kaip kilo idėja atgaivinti darbą gatvėje ir apie „Vilnius Social Club“ teikiamas paslaugas.
– Nuo ko viskas prasidėjo, kaip atsidūrėte Lietuvoje?
– Gimiau ir užaugau Puatje mieste, Vakarų Prancūzijoje. Studijavau vadybą, o po studijų pradėjau dirbti šioje srityje. Tuo pat metu dar buvau ir futbolo žaidėjas Treneris pakvietė mane vesti užsiėmimus vaikams. Tai buvo mano savanoriška veikla. Tuo metu buvau dvidešimties. Gerus penkis metus taip ir dirbau: darbo dienomis – vadyboje, o savaitgaliais treniravau vaikus.
Supratau, kad man labiau patinka savaitgaliai, kai aš dirbu su vaikais, negu pirmadieniai, kada reikia važiuoti į tradicinį darbą Tapo aišku, kad kažką savo gyvenime turiu keisti. Viena mano pažįstama savanoriavo užsienyje ir aš pradėjau ieškotis kažko panašaus.
Norėjau savanoriauti, išbandyti save kokioje nors užsienio šalyje, dirbant su vaikais Susisiekiau su organizacija, kuri siunčia savanorius į kitas pasaulio šalis, jie man rado darbą Vilniuje, „Carito“ dienos centre „Vilties angelas“.
– Kaip jautėtės, kokie pirmieji žingsniai buvo Lietuvoje, juk net kalbos nemokėjote?
Mano sutarties laikas buvo vieneri metai Per tuos metus supratau, kad man tikrai įdomu tiek buvimas su vaikais, socialinis darbas, žmogaus teisės, kova už jas. Neabejojau, kad čia ir noriu būti. Po metų, pasibaigus sutarčiai, gavau pasiūlymą dirbti Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialiniame centre
Turėjau kitą galimybę – grįžti į Prancūziją ir studijuoti socialinį darbą, bet pasirinkau kitą mokymosi būdą – per praktiką. Be to, aš ne studijuoti, o dirbti labiau norėjau. Penkis metus dirbau Pal. J. Matulaičio centre. Ir čia tikrai įgavau labai įvairios patirties Dirbau viską: buvau ir vairuotojas, ir vedžiau sporto užsiėmimus turintiems proto negalią, dirbau su jaunuoliais, su vaikais dienos centre
Pajutau, kad ateina tam tikra profesinė branda, kad jau galiu prisiimti daugiau atsakomybės. Ėmiau ieškoti, kur dar galėčiau savanoriauti.
Radau savanorystės projektą Indijoje, vaikų globos namuose dirbti futbolo treneriu. Indijoje – visai kita kultūra, reikėjo labai stipriai išeiti iš savo komforto zonos Tačiau ten galėjau praktikuoti dvi sritis, kurias pamėgau –futbolą ir socialinį darbą. Būtent ten pajutau, kokia stipri socialinio darbo priemonė, dirbant su vaikais, yra futbolas
– Kaip iš Indijos vėl atsidūrėte Lietuvoje? Ir kaip gimė „Vilnius Social Club“ idėja?
Baigėsi mano kontraktas Indijoje, grįžau į Prancūziją Čia būnant mane vėl pasikvietė
Pal. J Matulaičio centras dirbti su paaugliais, ir aš vėl sutikau. Tai buvo 2012 metai. Beveik iš karto 2013-aisiais sugalvojau sukurti savo veiklą Man norėjosi pritaikyti sportą, nes jau buvau pajutęs, kokia tai paveiki priemonė. Įkūriau nevyriausybinę organizaciją „Vilnius Social Club“. Kaip tik birželio 13 d. šventėme mūsų organizacijos veiklos dešimtmetį
Kurti klubą man labai padėjo kolegos iš Pal. J. Matulaičio centro, pavyzdžiui, padėjo paruošti įstatus. Tada tiek daug pagalbos sulaukiau iš aplinkinių žmonių: finansiškai padėjo, patalpas padėjo rasti Aišku, pirmi du-trys „Vilnius Social Club“ veikimo metai buvo ieškojimų metas. Vedėme užsiėmimus vaikams iš globos namų. Turėjau suprasti, kaip veikia mano pajaustas metodas Per tuos pirmus metus sukūrėme darbo metodą su labai aiškia struktūra ir iki šiol mes pagal jį dirbame.
„Vilnius Social Club“ turi savo vietą, adresą, kuriuo teikiate paslaugas. O kaip atsirado darbas gatvėje?
– Paraleliai su futbolo programa, prieš septynerius metus sukūrėme naują programą
– Naujininkuose pradėjome „Darbą gatvėje“
Po to gimė dar viena programa „Paauglių klubas“. Pastaroji programa – tai vaikų dienos centras, skirtas paaugliams nuo vienuolikos iki keturiolikos metų amžiaus. Tokių paslaugų labai trūksta Vilniaus mieste, ne tik Naujininkuose O nuo pernai metų rudens pradėjome ketvirtą programą – „Mobilus darbas“ Ją vykdome Vilniuje, Naujininkuose ir prie Balto tilto.
– Papasakokite plačiau apie programas. Ar visose jose naudojate futbolą, kaip ugdymo priemonę?
– „Futbolo programoje“ dalyvauja maždaug devyniasdešimt vaikų nuo aštuonių iki aštuoniolikos metų amžiaus. Taip pat turime alumni grupę – tai jaunuoliai, kurie užaugę pas mus, vis dar ateina ir žaidžia futbolą. Iki šiol ši programa buvo nemokama, o šiemet renkame simbolinį penkių eurų per mėnesį mokestį Jis leidžia į vaikų gyvenimą labiau įtraukti tėvus
„Vilnius Social Club“ turi įvairių partnerių –nuo dienos centrų iki globos namų Būtent jie padeda pasiekti socialiai pažeidžiamų vaikų grupę. Šie vaikai yra mūsų tikslinė auditorija.
Užsiėmimai vaikams vyksta kartą per savaitę, nenorime, kad būtų intensyvu. Vieno užsiėmimo trukmė – dvi valandos. Jos praleidžiamos pagal tam tikrą struktūrą: keturios dalys, kurių kiekviena trunka po trisdešimt minučių. Pirma dalis – laisvalaikis, vaikai atsipalaiduoja, susikoncentruoja į mūsų erdvę, ši dalis baigiasi aptarimu rate. Antra dalis – panaši į standartinę futbolo treniruotę, vaikai daro pratimus. Sporto rezultato nesiekiame, labiau tai yra susipažinimas su kūnu, kūno koordinacija. Trečia dalis – futbolo užsiėmimas. Ketvirtoje dalyje sėdame į ratą ir aptariame, kaip sekėsi žaisti kartu, kokie iššūkiai kilo.
Futbolas yra labai gera priemonė, kuri leidžia paliesti labai įvairias temas. Pavyzdžiui, kaip suvaldyti pyktį, iš kur jis atsirado: ar užsiėmimo metu, ar piktas jau atėjau. Gal kažkas atsitiko mokykloje, ar namuose. Mokomės suprasti, įvardyti emocijas. Kalbame apie santykius, apie integravimąsi į komandą. Kita tema – solidarumas, kalbame, kodėl svarbu neišeiti, nepalikti komandos draugų.
Pas mus lankosi vaikai ne tik iš lietuviškų šeimų, bet ir kitataučiai, pavyzdžiui, iš romų bendruomenės, migrantų vaikai. Kalbamės apie religijas, papročius, kitoniškumą. Vaikai neturi kur kalbėti apie savo emocijas, jausmus: mokykloje nėra kada, šeimoje – taip pat, tad jie gali čia, pas mus, reflektuoti, kaip jie jaučiasi Mūsų programa taip ir sukurta, kad čia yra erdvė, kur galima per žaidimą, o po to – refleksijas pažinti savo jausmus
Teikdami paslaugas apjungiame neformalų ugdymą, sportą, socialinį darbą Jaučiu, kad Lietuvoje visuomenei dar sunku suprasti, ką mes darome [šypsosi]
– Papasakokite apie darbą gatvėje, kaip jis vyksta? Turbūt ši praktika nauja Lietuvai?
– Lietuvoje panašaus darbo užuomazgų buvo prieš trisdešimt metų, bet jos nunyko Prieš septynis metus pradėjo veikti mūsų programa Jos principas – socialinis darbuotojas nelaukia, kad pas jį ateitų problemų turintis žmogus Priešingai, socialinis darbuotojas yra aktyvus ir pats eina „į žmones“, lankosi vietose, kur renkasi jaunimas, stebi juos, vertina aplinką, prieina, užmezga pokalbį – tai ilgalaikis procesas
Tikslas – užmegzti santykius, kartu užsiimti veiklomis, būti naudingiems jaunuoliams.
Pagalba gali būti labai įvairi. Ji priklauso nuo jaunuolių poreikio ir noro Jei jaunuolis išreiškia norą keisti gyvenimo būdą, tik tada mes galime jam padėti Dirbame ir individualiai, ir su grupėmis. Organizuojame veiklas, pavyzdžiui, žygius, stovyklas arba jaunuoliai ateina pas mus į centrą ir mes kartu gaminame valgyti. Kalbamės visomis temomis, kurios aktualios paaugliams: alkoholis, narkotikai, lytiniai santykiai Kartais tiesiog sprendžiame jų tarpusavio konfliktus Individuali pagalba taip pat labai įvairi Ji gali būti ir trumpalaikė, ir ilgalaikė: gal turi problemų šeimoje, gal ieško darbo ar neturi kur gyventi. Mes padedame, tai vadiname palydėjimu. Taigi, toks darbas prasideda gatvėje, o kur jis nuves, niekada iš anksto nežinosi
- Ar paaugliai, su kuriais bendraujate gatvėje, gali ateiti į Jūsų centrą?
Kiekvieną antradienį pas mus vyksta „maisto vakaras“. Tai atvirų durų principo renginys –bet kas gali ateiti, gaminti, kartu pabūti. Tai galimybė jaunuoliams šiltai pabūti, pavalgyti, išspręsti problemas
Taip pat siūlome „minkštą darbą“. Kai jaunuoliai su oficialia darbo sutartimi gali pas mus padirbėti (tvarkyti patalpas, dalinti maisto paketus) ir už tai gauti nedidelį atlygį. Tai taip pat labai veiksminga priemonė, kai jaunuoliai ateina, būna pas mus, o mes galime kalbėtis, padėti spręsti kitas problemas Labai įvairių gali būti jaunuolių įtraukimo formų
– O kuo ypatinga ankstyvoji paauglystė, kodėl reikia paslaugos „Paauglių klubas“?
– Tai mūsų trečioji programa, ją vykdome jau ketvirtus metus Tai – tarsi vaikų dienos centras, tik skirtas paaugliams Paaugliai po pamokų tris kartus per savaitę ateina į mūsų centrą. Dirbame panašiu principu, kaip „Futbolo programoje“, tik be sporto: būna laisvas laikas, ratas, veikla (tarkime, maisto gaminimas kartu ar kitas užsiėmimas), o po jos refleksija
Mes su jaunuoliais bandome pajausti įvairias ribas, kartais leidžiame net pažeisti jas, kad suprastų, ką tai reiškia Refleksijose mes kalbame, kas įvyko ir kaip jaučiamės Ribų pavyzdžiu gali būti vėlavimas, kūno lietimas, apkabinimas Mums labai svarbi yra grupės dinamika Šiemet turime šešis jaunuolius, su kuriais turime atsisveikinti dėl amžiaus
Labai sudėtingas tas atsisveikinimo procesas, daug pykčio ir liūdesio. Mes žiūrime į tai, kaip į patirtį. Jeigu išmoks pas mus atsisveikinti su grupe, tai bus naudinga jaunuolių ateičiai. Dirbame šioje programoje taip pat individualiai – su pačiais jaunuoliais, su šeima. Jaučiu, kad ši programa be galo reikalinga.
– Ketvirtoji programa Jūsų išleistame lankstinuke nurodyta – „Mobilus darbas“. Ar tai taip pat darbas gatvėje?
– Taip, tai darbas gatvėje. Dirbame skirtingose Vilniaus vietose. Kadangi programa nauja, dar daug mokomės, eksperimentuojame. Prieš du mėnesius pradėjome dirbti prie Baltojo tilto. Principas –konkrečią dieną, konkrečiu laiku būti atviroje viešoje erdvėje. Atsinešame savo žaidimus, siūlome jaunimui su mumis pažaisti ir taip mezgame santykius, žiūrime, kas toliau. Šiuo metu dar esame tokioje fazėje, kai žaidžiame. Kai susiformuos santykis su grupe, atsiras individualūs ryšiai, tada žiūrėsime, kur link eiti toliau, kaip galime padėti vaikams. Turime patirties Naujininkuose, čia mums labai tiko futbolas, nes yra stadionas, kuriame galime žaisti. Kitos vietos mums yra naujos, turime ieškoti kitų priemonių, tad mums patiems viskas nauja patys dar
– Kaip į jūsų darbą žiūri bendruomenė?
Darbas su bendruomene – svarbi mūsų darbo dalis. Kuriame savo tinklą, jame yra aktyvūs žmonės ir organizacijos Jie padeda mums spręsti jaunuolių problemas Kuo stipresnė bendruomenė, tuo efektyvesnę socialinę pagalbą galime suteikti. Pavyzdžiui, susipažinome su vienos įmonės atstovais, o mūsų vienas jaunuolis ieškojo darbo ir jis sėkmingai įsidarbino pardavėju. Po kiek laiko jis į tą darbą įtraukė savo draugus. Užsimezgė toks savaiminis pagalbos procesas
– Ar siūlote savo taikomus metodus įsidiegti kitoms organizacijoms?
– Labai gaila, kad Lietuvoje „neišgirstas“ sporto taikymas neformaliajame ugdyme. Per dešimt darbo metų mes jau daug išmokome, turime metodą, rezultatus, žinome, kad tai veikia Siūlome naują požiūrį į neformalų ugdymą Deja, Lietuvoje sportas – kaip verslas, veikia brangūs užsiėmimai, orientuoti į rezultatus. Nėra vaikams galimybės per sportą atsipalaiduoti. Man labai gaila, nes aš matau, kad Lietuvoje to trūksta. Visi skundžiasi, kaip blogai su futbolu Lietuvoje, bet nemato, kad futbolas yra neprieinamas, per brangus Koją vis dar kiša tas kapitalistinis požiūris „iš visko daryti biznį“
– O kaip yra Prancūzijoje? Ar ten požiūris kitoks?
– Prancūzijoje sportas, tarsi, kitas pasaulis. Kiekvienas kaimas turi savo sporto klubą Jis yra visiems prieinamas ir nebrangus Kiek Lietuvoje kainuoja vieną mėnesį lankyti, tai Prancūzijoje – metus. Sporto klubas čia veikia kaip bendruomenė, kaip savanoriška veikla, vaikus gali mokyti ir treneriais būti patys tėvai. Tiesiog visai bendruomenei smagu susitikti savaitgaliais ir kažką nuveikti kartu. Talentingiems sportui vaikams yra atskira akademija, ten labai aukštas lygis Kiekviena profesionali futbolo komanda turi savo akademiją, ją lanko labai nedaug vaikų.
Aš pats užaugau lankydamas tokį paprastą futbolo klubą ir jaučiu, kad tai buvo svarbu mano gyvenimo patirčiai. Klubas buvo nebrangus, jį lankė mano kiemo draugai Ir aš matau, kad Lietuvai tokio bendruomeniškumo, kokį patyriau aš per sporto klubą – labai trūksta.
– Didžiausias – darbuotojų trūkumas. Ieškome būdų, kad žmonės neperdegtų darbe, kad jų kaita nebūtų didelė, kad darbe jaustųsi laimingi. Bet vis tiek ta kaita yra ir, kai išeina žmogus, be galo sunku rasti jam pamainą. Labai trūksta gerų specialistų. Čia gal mums kliudo ir pats požiūris į socialinį darbą. Kai iškabinu skelbimą, kad reikia socialinio darbuotojo darbui gatvėje, tai žmones išgąsdinu [juokiasi]. O juk tai –tobulas darbas tiems, kurie mėgsta kūrybą, nagrinėti žmonių santykius. Darbas gatvėje yra pagarbus santykis kitam asmeniui, kad ir koks jis bebūtų, galima padėti jaunuoliui, jį palydėti. Aš tikiu, kad yra žmonių, kuriems taip dirbti, kai nespaudžia instituciniai rėmai, yra malonu ir prasminga.
– Kiek turite darbuotojų? Ar žmonės gali savanoriauti pas jus?
– Darbuotojų dabar turime dvylika, savanorių – dešimt. Turime įvairių tautybių savanorių, kurie mums padeda. Tai ir studentai, ir žmonės, turintys daugiau patirties dirbant su vaikais. Savanoriams darbas čia – labai gili patirtis, terapinis refleksijų poveikis tenka ne tik vaikams, bet ir savanoriams. Su darbuotojais ir savanoriais kartą per savaitę turime komandos refleksijas – kalbame apie darbą, kaip mums sekasi, apie santykius tarp vaikų, taip pat santykius vaikų su darbuotojais, kaip mes patys jaučiamės. Darbuotojams daug reikia su savimi dirbti Bet tai ir yra ta vertinga patirtis, kuri praturtina ir veiklą padaro prasminga
"Prancūzijoje sportas, tarsi, kitas pasaulis. Kiekvienas kaimas turi savo sporto klubą. Jis yra visiems prieinamas ir nebrangus."
– Kaip spėjote išmokti lietuvių kalbą, nes puikiai kalbate?
Na, buvau tikrai labai blogas studentas [juokiasi] Pirmus metus dar lankiau kursus, bet kai prasidėjo gramatika – dingau. Kalbos išmokė „gyvenimo kursai“ – per patirtį, bendraujant su žmonėmis, dirbant. Ir dabar dar galiu sakyt, kad nemoku gramatikos. Kai reikia bendrautis su naujais žmonėmis, rašyti laiškus, prašau kolegų, kad pataisytų klaidas arba pasinaudoju skaitmenine programa
Aišku, mano darbe kalba labai svarbi. Pirmus metus „Carito“ dienos centre, nemokėdamas gerai kalbos, tiesiog išmokau išklausyti žmones. Net jei nesupranti kalbos, galima labai daug pajausti iš kūno kalbos, suvokti kontekstą iš ore sklandančios atmosferos Buvo gera proga pamatyti kitus dalykus Pamenu, grįždavau namo, į Prancūziją, ir stebėdavau kalbančius draugus, ir iš jų kūno kalbos matydavau žymiai daugiau, nei jie pasakydavo žodžiais.
– Ar esate laimingas?
– [Šypsosi] Turbūt esu žmogus, kuriam būna laimingų dienų, o būna ir pykčio, ir nevilties akimirkų Prieš kelias dienas moteris, išgirdusi apie mus iš kaimynų, atvedė į mūsų klubą savo vaiką
Ir man tada būna toks džiaugsmas, pripažinimas to, ką mes darome Kartu tai atperka visas įdėtas pastangas ir įkvepia veikti toliau Arba kitas pavyzdys – pas mus užaugęs jaunuolis suorganizavo vietos futbolo turnyrą Taip smagu pamatyti tą užaugusį vaiką, besiimantį atsakomybės, veiklos.
Džiaugiuosi, kad gyvenu ir darau tai, ką tikrai noriu daryti Stengiuosi to nepamiršti Man pasisekė, kad galiu daryti tai, ką noriu
– Kokios temos Jums dar įdomios? Ar savo ateitį siejate su Lietuva?
– Man labai svarbi yra klimato krizės tema. Tas perdėtas vartojimas, nešantis socialinę atskirtį, pyktį Labai svarbus bendruomenių būrimas, jų atsparumo stiprinimas Matau čia labai daug darbo Kartais man vis dar norisi pakeisti pasaulį, bet nežinau, ar tai pavyks [šypsosi].
Prieš šešiolika metų nelabai tikėjau, kad darysiu tai, ką dabar darau ir kalbėsiu lietuviškai Kas bus dar po šešiolikos metų –nežinau Bet tikiu, kad gyvensiu pagal savo vertybes
Kalbėjosi Rūta Trainytė.
Ieškodama būdų kaip į žmonių su negalia gyvenimą įnešti daugiau šviesos, socialinė darbuotoja Aleksandra Glušinaitė nežinojo, į kokią veiklų karuselę įsisuks ji pati ir jos kūrybinių užsiėmimų lankytojai Radusi neįprastą bendravimo būdą su VšĮ Markučių dienos veiklos centro lankytojais, Aleksandra išdrįso jų kūryba ne tik pasidalinti su visuomene, bet ir surengti kūrybos darbų aukcioną, kurio metu pavyko surinkti solidžią beveik 2000 siekiančią eurų sumą
Ji pripažįsta, kad vesti užsiėmimus tokiems centro lankytojams sudėtinga Tačiau dešimtus metus socialine darbuotoja šiame centre dirbanti Aleksandra rado būdą, kaip atrakinti sudėtingą žmonių su negalia pasaulį. Tas raktas - tai flomasteriai, popieriaus lapas ar audinio skiautė.
"Užsikabino" už maišelių
Pradėjusi vesti kūrybinius užsiėmimus, Aleksandra ieškojo būdų, kurie leistų centro lankytojams integruotis į visuomenę, parodyti jiems, kad tokie žmonės gali daryti tą patį, ką ir visi suaugę - dirbti. Taip gimė idėja kurti pirkinių maišelius su autoriniais centro lankytojų piešiniais Pirmuosius maišelius žmonės su negalia kartu su Aleksandra visuomenei pristatė "Artifex" galerijoje vykusioje parodoje ir pop up meno mugėje.
"Reikėjo matyti jų veidus, kai keletą maišelių pavyko parduoti! Tai buvo pati didžiausia motyvacija kurti Mūsų piešimo užsiėmimai įgavo visai kitą prasmę Bet man norėjosi dar daugiau, - ne tik, kad šie žmonės gautų atlygį už įdėtas pastangas ir pasijustų visaverčiais. Iškėliau sau tikslą atskleisti jų jautrų vidinį pasaulį, sugebėjimus ir asmenines istorijas. Sudominti tomis istorijomis visuomenę. Ir mūsų visų pastangomis, tai pavyko padaryti,"šypsosi A Glušinaitė
Subrendo parodai
Kūrybinių užsiėmimų metu Aleksandra ne tik moko centro lankytojus įvairių piešimo technikų skirtingomis priemonėmis, bet į pagalbą pasitelkia ir muziką, šokį, kavos, arbatos gėrimo peetraukėles, kurias lydi nuoširdūs pokalbiai, atsivėrimai, skauduliai ir svajonės Tokiu būdu pavyksta išlaisvinti savitą žmonių su negalia kūrybiškumą. Anot A. Glušinaitės, dienos centro lankytojų emocijos ir išgyvenimai bei džiaugsmai atgyja jų piešiniuose. Koks ypatingas gali būti jų vidinis pasaulis, socialinė darbuotoja nutarė parodyti ir visuomenei
Anot jos, kilo mintis surengti pirmąją VšĮ Markučių dienos centro lankytojų parodą.
Ieškant vietos renginiui buvo priimtas tarptautinės įmonės „Citco Mercator“ kvietimas parodą surengti įmonės patalpose Vilniuje.
"Parengėme pristatymą apie dienos centro veiklą, papasakojome apie socialinio darbo su asmenimis, turinčiais proto ir kompleksinę negalią, specifiką, sukūrėme eksponuojamų paveikslų katalogą su trumpomis istorijomis, pasakojančiomis paveikslų siužetus ir jų sukūrimo aplinkybes", - darbų pradžią prisiminė Aleksandra
Žmonių su negalia kūrybą pamatė ne tik Lietuvoje dirbantys tarptautinės įmonės darbuotojai – pranešimas ir paveikslų katalogas buvo išplatintas visame pasaulyje esantiems įmonės padaliniams. Apie centrą lankančių paslaugų gavėjų kūrybinę veiklą sužinojo gausybė žmonių daugybėje pasaulio valstybių Parodos metu taip pat vyko aukcionas, kurio metu pavyko surinkti beveik du tūkstančius eurų. Šie pinigai bus skirti Markučių dienos centro paslaugų gavėjų užimtumui, veikloms ir pramogoms.
Dėkinga roboto autoriui
Parodos sėkmė ir lankytojų džiaugsmas bei pasitikėjimas sulaukus tokių rezultatų skatina tęsti pradėtą darbą, - pasakoti apie asmenų su
proto ir kompleksine negalia kūrybinius gebėjimus, jų asmeninėmis istorijomis keisti stigmatizuojantį visuomenės požiūrį į socialiai pažeidžiamus asmenis, sako A. Glušinaitė.
"Viskas per tą Andrių", - šypsosi Aleksandra, prisiminusi, kad mintis surengti parodą jai kilo būtent šio centro lankytojo piešinio dėka.
Pasak socialinės darbuotojos, Andrius piešti ateidavo tuomet, kai jo galvoje prisikaupdavo galybė istorijų, kurias reikėjo apgyvendinti popieriuje ir atlaisvinti vietos naujoms mintims Pradėjęs piešti Andrius netikėtai sustodavo ir paties sugalvotais gestais bei šnabždesiais pasakodavo istorijas, kurių pagrindiniai veikėjai buvo robotai.
"Kartą jis nupiešė robotą, kurio piešinyje matėsi tik keliai ir alkūnės. Andriaus teigimu, robotas griuvo nuo paspirtuko, susižalojo ir pasislėpė lape Piešinys ilgai gulėjo mano stalčiuje, ir nedavė ramybės Po kurio laiko nutariau "ištraukti" robotą iš slėptuvės, pasikviečiau Andrių ir pasiūliau jo objektą piešinyje apgaubti debesėliais su daug akių. Jie saugotų robotą ir jis jaustųsi saugus, jam nebereiktų slėptis,", - pasakoja Aleksandra.
Taip gimė bendras abiejų piešinys Kartu prasidėjo ir jų bendros kūrybos etapas, leidęs Aleksandrai geriau suprasti socialinio darbo reikšmę ir svarbą: kurti aplinką, kurioje asmuo jaustųsi saugus ir palaikomas sudėtingoje kelionėje link savo problemų sprendimo.
"Į mūsų centro lankytojus aš stengiuosi žiūrėti ir juos vertinti kaip žmones, kurių norai ir tikslai nesiskiria nuo mūsų: visi mes norime dirbti tai, kas mums patinka, norime už savo darbą būti įvertinti, pagirti. Mano būrelyje lankytojai gali pasijausti kaip darbe, kur darbdavys jų klauso, skatina ir palaiko. Parodas ir aukcioną organizavau tam, kad jie suprastų, kad tai ką jie daro yra rimta, kad jie gali uždirbti ir padovanoti sau ir draugams pramogų Juk ne vien tik man svarbu ką jie daro, o ir kiti žmonės vertina jų pastangas, nemano, kad jie tiesiog pašalpas gaunantys valstybės išlaikytiniai", - socialinio darbo kasdienybe dalinasi A. Glušinaitė.
Ji jau planuoja ir derina centro lankytojų parodas pristatyti ir viešose laisvalaikio erdvėse, kavinėse, ministerijose, rotušėse ir Lietuvos Respublikos Seime.
TOBULINIMO CENTRO
VEIKLA: LIETUVOS
KURIANČIOS KOMPETENCIJOS
2023 m. Nr. 2 "Socialinis darbas Šiandien Rytoj " Aktualus periodinis metodinis elektroninis leidinys
Leidinys leidžiamas ir platinamas pagal projektą "Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro veikla: Lietuvos socialinio darbo ateitį kuriančios kompetencijos". Projektą vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Profesinių kompetencijų tobulinimocentras