Panevėžio muzikinis teatras pristato antrąją jubiliejinio sezono premjerą – legendinį Giedriaus Kuprevičiaus ir Kazio Sajos miuziklą „Devynbėdžiai“. Spektaklis skiriamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečiui ir pirmojo miuziklo pastatymo (1974) Panevėžio dramos teatre 50 metų sukakčiai. Aną pastatymą režisavo Vaclovas Blėdis, jame vaidino Juozo Miltinio išugdyti garsiausi Panevėžio dramos teatro aktoriai, scenografiją sukūrė Vitalijus Mazūras, choreografiją – Česlovas Žebrauskas. Didžiulio populiarumo sulaukęs spektaklis gyvavo iki 1986 metų.
Panevėžio muzikinio teatro rodomas dėmesys mano miuziklui yra jaudinantis, netikėtas ir simboliškas: juk šiemet sukanka lygiai 50 metų nuo pirmosios premjeros. Esu laukime ir tikėjime, kad toks rimtas muzikinio jaunimo kūrybiškumu šiuolaikiškai pagardintas originalios muzikos perteikimas su solistais, orkestru, choru papuoš vis dar neleistinai skurdų lietuviškų muzikinių scenos veikalų repertuarą.
Apie spektaklį
„Devynbėdžiuose“ pasakojama apie ramiai ir laimingai gyvenantį mistinį lietuvišką kaimą, kol į jį neužklysta neįprastas „svečias“ – bulius Klemensas. Netikėtai įsiplieskia konfliktai, išryškėja skirtingi požiūriai, lemiantys žmogaus ir bendruomenės santykius, vertybių susidūrimą.
Spektaklis ne tik sujungia istorinį Lietuvos muzikinio teatro paveldą su šiuolaikinio teatro vizija, bet ir kviečia žiūrovus pasinerti į nuoširdžią, alegorijų ir netikėtų personažų kupiną pasaką suaugusiems.
Foto G. Lukoševičius
Jonas Kuprevičius 2023 m. baigė teatro meno (režisūros) bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kursų vadovai Oskaras Koršunovas ir Gintaras Varnas). 2023-iaisiais debiutavo profesionalioje scenoje – Kauno miesto kameriniame teatre pastatė spektaklį „Baseinas. Be vandens“ pagal garsaus britų dramaturgo M. Ravenhillo pjesę. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre režisavo T. Williamso „Camino Real“ (2023), Valstybiniame jaunimo teatre –„Bėgūnę“ (pagal O. Tokarczuk romaną „Bėgūnai“, 2024), M. Ravenhillo „Shopping and Fucking“ (2024). Sėkmingai prasidėjęs kūrybinis kelias J. Kuprevičių atvedė ir į Panevėžio muzikinį teatrą, juolab kad režisierius turi gerą muzikinį išsilavinimą – Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje mokėsi smuiko specialybės.
Man buvo įdomu pažvelgti į šią istoriją analizuojant, kiek sudėtingas yra kiekvienas personažas, tarsi sukurti juos iš naujo parašant istorijas tarp eilučių, atrandant, kas galėtųbūtinutylėta.Nenoriuteigti,kadvienaar kita pusė yra bloga, moralizuoti ar simpatizuoti kuriam nors vienam veikėjui, bet su komanda nagrinėdami scenas vis labiau supratome, kad nė vienas nėra iki galo teisus, nėra laimėtojas, visi čia dėl ko nors suklysta. Todėl labai tikiuosi, kad pastatyme žiūrovai pajaus neišvengiamą būties įvairiapusiškumą ir pamatys visai kitokius „Devynbėdžius“, nei buvo (jei buvo) matę anksčiau.
JONAS KUPREVIČIUS
Muzikos vadovas ir dirigentas
DR. IMANTAS
JONAS ŠIMKUS
K. Sajos tekstas mums kalba apie žmonių susvetimėjimą, savojo aš ir materialiosios naudos iškėlimą virš paprasčiausio žmogiškumo. Individas versus bendruomenė, savas versus svetimas, žmogiškumas versus žvėriškumas, Dievas versus stabas: kiekvienas žiūrovas čia išgirs klausimus, kurie mūsų dienoms ypač aktualūs. Tikiu, kad nuostabi G. Kuprevičiaus muzika ir K. Sajos tekstas privers mus kiek sustoti ir pamąstyti.
kursuose Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. 2024 m. apgynė meno daktaro disertaciją „Metroritminės fabulos interpretacija dirigavimo mene“.
Dirigentas įrašė nemažai Lietuvos kompozitorių kūrinių, parengė koncertinių programų su garsiausiais šalies kolektyvais: Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Kauno miesto simfoniniu orkestru, Lietuvos simfoniniu pučiamųjų orkestru, Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, VDU kameriniu orkestru. Koncertavo ir su užsienio šalių kolektyvais. I. J. Šimkus nuo 2017 m. kviečiamas diriguoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, nuo 2023 m. – Panevėžio muzikiniame teatre.
Imantas Jonas Šimkus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė prof. Juozo Domarko simfoninio dirigavimo klasę, taip pat muzikos pedagogikos studijas. Siekdamas visapusiško išsilavinimo, kartu studijavo humanitarines disciplinas Vilniaus universitete, tarp jų filosofiją ir antikinę literatūrą. Taip pat mokėsi Vienos muzikos ir scenos menų universitete, tobulinosi dirigavimo
I. J. Šimkus – puikus chorinio meno žinovas. Nuo 2015 m. jis yra Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ meno vadovas ir dirigentas, nuo 2022 m. – ir Vilniaus choro „Momentum“ meno vadovas ir dirigentas. 2018 m. buvo pakviestas diriguoti chorui popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metu, 2017 m. – Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėse. Su choru „Adoramus“ I. J. Šimkus koncertavo Prancūzijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje. 2019 m. choras išleido kompaktinį diską „Benedicta Tu“, kuriuo dirigentas debiutavo kaip kompozitorius.
Su Jonu dirbau jau ne pirmą kartą, tad lengviau buvo įsiklausyti į režisūrinę koncepciją ir ją perteikti estetinėmis priemonėmis. Paprastai mano kuriami scenovaizdžiai yra minimalistiniai, tačiau šįkart norėjosi detalių gausos. Pirmame veiksme siekėme parodyti žmones, gyvenančius iki permainų, o antrajame – po didžiojo virsmo, kurį atspindi ir scenovaizdžio pokyčiai.
Scenografas
Arvydas Gudas 2023 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė scenografijos magistrantūrą. Dirba su profesionalų ir mėgėjų teatrais visoje Lietuvoje, sukūrė scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 20 spektaklių, taip pat ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro pastatymams. Lietuvoje
ARVYDAS GUDAS
surengė per 10 personalinių fotografijos parodų, kuria grafikos darbus, instaliacijas, videoklipus, reklamą, spektaklių plakatus ir afišas. 2024 m. apdovanotas Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno premija.
Kostiumų dailininkė
„Devynbėdžiai“ man buvo kūrybinė kelionė, skatinusi ieškoti naujų darbo metodų, netradicinių sprendimų ir gilintis į veikėjų charakterius per kostiumus. Jie padėjo perteikti ne tik vidinius personažų pokyčius, bet ir visuomenės virsmą.
Kristina Kruopienytė – mados dizainerė, turinti daugiau nei dvidešimties metų profesinę patirtį. Ji kuria pramoninius drabužius, įgyvendina individualius užsakymus, pristato savo prekių ženklo kolekcijas. Praėjusiais metais dizainerė sukūrė naujus koncertinius drabužius Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestro „Garsas“ muzikantams. Jos darbams būdinga subtili japoniškos ir skandinaviškos kultūros įkvėpta minimalistinė estetika.
K. Kruopienytė sakė, kad kuriant kostiumus „Devynbėdžiams“ ją įkvėpė praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio estetika bei dviejų pasaulių – kaimo ir miesto – kontrastas. Pirmoje spektaklio dalyje dominuoja natūralios, žemės spalvos, pabrėžiančios kaimo paprastumą ir ryšį su gamta, o antroje dalyje ryškėja mėlyna spalva – modernumo ir technologijų simbolis.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vadybos ir režisūros katedros docentė Vesta Grabštaitė – choreografė, režisierė, sceninio judesio specialistė, propaguojanti japonų teatro režisieriaus Tadashi Suzuki aktorių rengimo metodą. 2024 m. jai suteiktas meno daktaro laipsnis. V. Grabštaitė sukūrė nemažai vaidmenų Lietuvos nacionaliniame dramos ir Oskaro Koršunovo teatruose, kine, jos darbai buvo įvertinti „Auksinių scenos kryžių“ ir „Sidabrinės gervės“ apdovanojimais.
Šių dienų visuomenei itin aktuali „Devynbėdžiuose“ plėtojama kontrolės tema, nes įvairios jos formos vis labiau riboja kasdienį gyvenimą.Šokiojudesiaissiekiauatskleisti,kaip žmonespaveikialaisvėsirkontrolėspriešprieša.
VESTA
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai
SKALNAS
Jurgis Jarašius
Jurgis Jarašius – vienas perspektyviausių jaunosios kartos Lietuvos tenorų. Baigė klasikinį dainavimą Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Studijų metais jo pasiekimai buvo įvertinti vardine Prezidento Antano Smetonos stipendija, solistas dukart apdovanotas Pre -
Mano personažas Skalnas, kaimo pamestinukas, turi supergalią – kai pradeda dainuoti, atrodo, kad sustoja laikas. Ir visi aplinkui klausosi tik jo dainos...
zidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštu. Išskirtinio balso tembro dainininkas sėkmingai pasirodė tarptautiniuose vokalistų konkursuose Italijoje, Portugalijoje.
Skriski, skriski Lietuvėlėn
Skalno daina
Skriski, skriski Lietuvėlėn
Tu gandreli, gandreli baltas, Ten į aukštą drebulėlę
Lizdas tau įkeltas, Ten į aukštą drebulėlę
Lizdas tau įkeltas.
Skrisk prie melsvo Nemunėlio, Į dvarelį, dvarelį margą, Apsakyki motinėlei
Mano juodą vargą, Apsakyki motinėlei
Mano juodą vargą.
Mesk plunksnelę, gromatėlę:
Grįšiu, grįšiu, tegu laukia, laukia!
Būsiu pilku akmenėliu, Bet savoj palaukėj,
Būsiu pilku akmenėliu, Bet savoj palaukėj!
SKALNAS
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai
Miuziklo žanras aprėpia visas meno rūšis, kurias aš dievinu, –vaidybą, šokį ir muziką. Skaitant K. Sajos „Devynbėdžius“ buvo sunku nesitapatinti su Skalno personažu – vėjavaikišku pamestinuku, kuris užsidirba duoną sava kūryba.
Kasparas Varanavičius – aktorius, šokėjas, dainininkas, jo pasirodymų amplitudė – nuo operų, filmų, serialų iki performansų botanikos soduose. 2022 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (kurso vadovai Gytis Ivanauskas ir Nelė Savičenko), sukūrė keliolika vaidmenų teatre ir kine.
Kasparas Varanavičius
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai
BOBA VIENAAKĖ
Jovita Vaškevičiūtė
Man labai patiko režisieriaus Jono Kuprevičiaus pateiktas Bobos Vienaakės apibūdinimas, kad tai kažkas tarp Karmen ir Amneris. Jis tarsi užvedė ant kelio, aš iš karto „nusipiešiau“, kokia ji turi būti! Visas personažes išjaučiu per savo pačios sielos klodus. Boba Vienaakė – ne išimtis.
Scenoje žiūrovai išvys jausmingą, dainingą ir netikėtumų kupiną Devynbėdžių kaimo istoriją, kurioje kiekvienas ras ką nors atpažįstama ir sava.
Mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, stažavosi profesorių V. Noreikos ir V. Viržonio vadovaujamoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje. LNOBT scenoje solistė debiutavo 2006 m. Ulrikos vaidmeniu G. Verdi operoje „Kaukių balius“, tais pačiais metais pelnė „Operos švyturių“ apdovanojimą kaip Metų operos viltis. Domingos vaidmuo P. Eötvöso 2008 m. LNOBT pastatytoje operoje „Meilė ir kiti demonai“ atvėrė kelius į Europos scenas. 2010 m. J. Vaškevičiūtė su šiuo vaidmeniu pasirodė Reino nacionalinėje operoje (Opéra National du Rhin) Strasbūre, 2017 m. – Vengrijos nacionalinėje operoje Budapešte.
Degutytė
Ramunė Degutytė – teatro aktorė, vaidybos studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete (kurso vadovas Valentinas Masalskis). Sukūrė vaidmenis spektakliuose ,,Mitai“ (2022 m., Kauno miesto kamerinis teatras), „Manuliukai“ (2023 m., Teatras vaikams „Pradžia“), „Ronja plėšiko duktė“ (2024 m., „Raganiukės“ teatras) ir kt.
Ramunė
Arminas Skirvainis
Arminas Skirvainis – jaunas lietuvių operos solistas baritonas, dainavimo studijas baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2020 metų iš Panevėžio kilęs solistas dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, yra paruošęs daugiau kaip dešimt vaidmenų. 2022 metų vasarą dalyvaudamas tarptautinėje programoje „Opera Accelerator“, su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru parengė Džanio Skikio vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Džanis Skikis“. Praėjusiais metais sukūrė Strazdo vaidmenį Panevėžio muzikinio teatro operoje-poemoje „Strazdas – žalias paukštis“.
Su Jonu kūrybiniame procese teko susitikti pirmą kartą. Intensyvios aktorystės pamokos atnešė saldžių vaisių. Mokykloje, kurioje mokau, mane painioja su mokiniu, o spektaklyje teko vaidinti vieną iš vyriausių Devynbėdžių gyventojų. Šitą riešutėlį perkąsti buvo nelengva, bet labai smagu!
Šį kartą „Devynbėdžiai“ skambės pritariant simfoniniamorkestrui,todėlįdomiausiassušiuopastatymu susijęs dalykas – miuziklo ir operos atlikimo tradicijų sankirta. Gražu, kai operos dainininkai ir aktoriai dirba kartu ir vieni kitiems padeda. Vokalistai gauna progą pasimokyti vaidybos meno iš tos srities profesionalų, aktoriai –„susigyventi“ scenoje su nuostabaus orkestro skambesiu.
vaidmenų atlikėjai
ALELIUMAS
Alfredas Miniotas
Bosas Alfredas Miniotas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, nuo 2022 metų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas-stažuotojas, aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje Lietuvoje ir užsienyje. 2022 m. Tarptautinio Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkurso diplomantas.
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai
ROŽELĖ
Su „Devynbėdžių“ režisieriumi Jonu Kuprevičiumi kūrybinėje aikštelėje susitinkame antrą kartą, nuo studijų laikų pažįstama ir spektaklio choreografė Vesta Grabštaitė. Kadangi bent iš dalies jaučiu žmonių, kurių idėjas tenka įkūnyti, braižą, man lengva su jais bendrauti ir suprasti kūrybines užduotis.
Ieva Brikė
Ieva Brikė studijavo teatro ir kino vaidybą Vytauto Didžiojo universitete, vėliau tęsė mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įgijo magistro laipsnį. Nuo 2018 metų yra Juozo Miltinio dramos teatro aktorė.
Už vaidmenį spektaklyje „Laukys“ Ieva kartu su visu aktorių ansambliu pelnė „Auksinį scenos kryžių“, jos talentas įvertintas ir šio apdovanojimo nominacijomis (spektakliai „Irano konferencija“ ir „Kūnai“).
Rokas Pijus Misiūnas
Rokas Pijus Misiūnas – Panevėžio Juozo
Miltinio dramos teatro aktorius. Nors juo tapti niekada nesvajojo – domino futbolas, krepšinis ir automobilių sportas, aplinkybėms tinkamai susiklosčius 2022 m. baigė vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Vaidinu Devynbėdžių seniūną Daunorą. Paradoksalu, bet vienas pagrindinių miuziklo personažų neturi nė vienos arijos. Man tai pirmas tokio žanro spektaklis karjeroje, todėl iš kiekvienos repeticijos išsinešu naujos patirties.
DAUNORAS
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai
„Žmonės per daug ištvirko – čia žmogų išrenka, čia vėl nepatenkinti, valdžia pati jums seniūną skirs“, – sako Daunoras.
Gintautas Žiogas
Gintautas Žiogas Šiaulių universitete baigė estrados meno studijų programą. Nuo 2008 m. –Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius.
