#31 sezonas / Momentai, kurie stebina

Page 1


29 | Penktadienis | 18 val.

J. Strauss

Operetė

Premjera

ŠIKŠNOSPARNIS

Režisierė J. Sodytė

Muzikos vadovas M. Staškus

Dirigentas E. Pehk

Scenografė A. Puskunigytė

Kostiumų dailininkė

M. Petraitytė

Rugsėjis

1O | Trečiadienis | 18 val.

Koncertas-susitikimas

Su Rusne Tušlaite

GARSAI

GIMTAJAM

MIESTUI

Solistė R. Tušlaitė, sopranas

Panevėžio muzikinio

teatro orkestras

Vyr. dirigentas E. Pehk

Renginys nemokamas

18 | Ketvirtadienis | 18 val.

Koncertas

BEGALINIAI HORIZONTAI

Rokas Zubovas, fortepijonas

Phil Von, elektronika

Justine Ribiere, elektrinė viola da gamba

Akvilė Anglickaitė, vaizdo projekcijos

*Bilieto kaina 15 €, 18 €, 20 €

Bilietus galima įsigyti kakava.lt, *bilietai.lt ir teatro kasoje.

TAIKOMOS NUOLAIDOS

Moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, senjorams, socialiai pažeidžiamų socialinių grupių bendrijoms ar atstovams, POLA kortelių turėtojams taikoma 10 % nuolaida. Grupėms, didesnėms nei 10 asmenų, taikoma 20 % nuolaida.

M klubo lojalumo programos dalyviams taikoma 20 % nuolaida.

Nuolaidos galioja tik Panevėžio muzikinio teatro organizuojamiems renginiams. Nuolaidos netaikomos premjeroms ir Naujametiniam koncertui.

Bilieto kaina 20 €, 23 €, 25 €

1O | Penktadienis | 18 val.

11 | Šeštadienis | 18 val.

G. Kuprevičius, K. Saja

Miuziklas

DEVYNBĖDŽIAI

Režisierius J. Kuprevičius

Muzikos vadovas ir

dirigentas I. J. Šimkus

Choreografė V. Grabštaitė

Scenografas A. Gudas

Kostiumų dailininkė

K. Kruopienytė

Bilieto kaina 15 €, 18 €, 20 €

Lapkritis

1 | Trečiadienis | 18 val.

F. Poulenc, J. Cocteau Opera-monodrama

ŽMOGAUS

BALSAS

Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas

M. Nurms

Muzikos vadovas E. Pehk

Dirigentas M. Bražas

Šviesų dailininkas A. Kulagin

Moteris - M. Pleškytė

Bilieto kaina 13 €, 16 €, 18 €

17 | Penktadienis | 18 val.

18 | Šeštadienis | 18 val.

J. Strauss Operetė

Premjera

ŠIKŠNOSPARNIS

Režisierė J. Sodytė

Muzikos vadovas M. Staškus

Dirigentas E. Pehk

Scenografė A. Puskunigytė

Kostiumų dailininkė

M. Petraitytė

Bilieto kaina 20 €, 23 €, 25 €

8 | Šeštadienis | 18 val.

9 | Sekmadienis | 18 val.

B. Kutavičius, S. Geda

Opera poema

STRAZDASŽALIAS

PAUKŠTIS

Režisierius J. Vaitkus

Muzikos vadovas ir dirigentas I. J. Šimkus

Choreografė I. Fontez

Scenografas A. Gudas

Kostiumų dailininkė

K. Kruopienytė

2 | Ketvirtadienis | 18 val. 8 | Trečiadienis | 18 val.

Koncertas-susitikimas

Su Valerija Iljinaite

GARSAI

GIMTAJAM

MIESTUI

Solistė V. Iljinaitė, sopranas Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“ Vadovas ir dirigentas

M. Bražas

Koncertas-susitikimas

Su Liudu Mockūnu

GARSAI

GIMTAJAM MIESTUI

Liudas Mockūnas, saksofonai

Bilieto kaina 13 €, 16 €, 18 €

25 | Šeštadienis | 18 val.

26 | Sekmadienis | 18 val.

G. Kuprevičius, K. Saja

Miuziklas

DEVYNBĖDŽIAI

Režisierius J. Kuprevičius

Muzikos vadovas ir dirigentas I. J. Šimkus

Choreografė V. Grabštaitė

Scenografas A. Gudas

Kostiumų dailininkė

K. Kruopienytė

Bilieto kaina 15 €, 18 €, 20 €

21 | Penktadienis | 18 val.

22 | Šeštadienis | 18 val.

G. Kuprevičius, K. Saja Miuziklas

DEVYNBĖDŽIAI

Režisierius J. Kuprevičius

Muzikos vadovas ir dirigentas I. J. Šimkus

Choreografė V. Grabštaitė

Scenografas A. Gudas

Kostiumų dailininkė

K. Kruopienytė

Bilieto kaina 15 €, 18 €, 20 €

29 | Trečiadienis | 18 val.

Koncertas-susitikimas

Su Giedriumi Svilainiu

GARSAI

GIMTAJAM

MIESTUI

Dirigentas

Renginys nemokamas Renginys nemokamas Renginys nemokamas

Giedrius Svilainis

Panevėžio muzikinio teatro choras

Vadovas G. Pavilionis

Martynas Bražas

Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestro „Garsas“ vadovas ir dirigentas

Mieli Panevėžio muzikinio teatro lankytojai,

pasitinkame trisdešimt pirmąjį teatro sezoną. Jį pradedame premjera – šiuolaikišku Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ pastatymu.

Muzikos mylėtojams rudenį siūlysime turiningą koncertinę programą – net keturių koncertų ciklą „Garsai gimtajam miestui“, skirtą žymių panevėžiečių kūrybai.

Tradiciškai mūsų teatre bus galima pamatyti ir daug svečių renginių, kuriuos pradės išskirtinis koncertas ir edukacija su Roku Zubovu. Šios muzikinės programos pagrindas

– M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas. Taip paminėsime Čiurlionio metus.

Ypatingą vietą šiame sezone užims mūsų spektakliai, praėjusį sezoną subūrę pilnas sales žiūrovų bei pelnę ypatingą publikos palankumą, – miuziklas „Devynbėdžiai“ ir opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“. Pasaulinę muzikos dieną švęsime su F. Poulenco opera „Žmogaus balsas“, ji šiemet bus pristatyta ir festivalyje Telšiuose.

Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“ džiugins Panevėžio gimtadienio svečius, be to, jau ruošia ypatingą šventinę programą gruodžiui. O Naujuosius metus tradiciškai pasitiksime šventiniame koncerte „Miuziklų naktis“.

Kiekvienas apsilankymas teatre – trumpas, bet ypatingas laikas. Mūsų tikslas – kiekvieną kartą susitikus jus nustebinti.

Taigi, 31-as Panevėžio muzikinio teatro sezonas.

Kotryna Nekrošiūtė

Panevėžio muzikinio teatro vadovė

Erki Pehk

Panevėžio muzikinio teatro orkestro vyr. dirigentas

„Garsai gimtajam miestui“ – koncertų ciklas, kuriame pristatoma iš Panevėžio kilusių įvairių kartų ir sričių muzikų kūryba. Dalis jų šiandien gyvena ir kuria kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, todėl šis ciklas – išskirtinė galimybė juos išgirsti Panevėžyje.

Koncertus-susitikimus ves aktorius

Irmantas Pilis

„Manau, kad nuoširdus pokalbis gali labai daug! Teigiami žodžiai įkvepia, padrąsina ir netgi gali pakeisti nuotaiką visai dienai. Šiame renginyje norėčiau užmegzti būtent tokį pokalbį - kuris suteiktų šilumos ir įkvėpimo klausytojams.“

Rusnė Tušlaitė Sopranas

Lietuvių sopranas, kritikų giriama už ,,nepaprastą balso apimtį ir šviesų, spindintį tembrą“ (London Theater Reviews). Šiuo metu ji yra viena iš penkių Bavarijos Augusto Everdingo teatro akademijos Operos katedros, veikiančios Miuncheno Princo regento teatre, narių. Dainininkė – Londono Karališkosios muzikos akademijos absolventė, 2021 metais buvo Karališkosios operos jaunimo programos „Perspektyvus menininkas“ dalyvė (Royal Opera House Youth Council‘s Emerging Artist). Richardo Wagnerio asociacijos Miunchene suteikta stipendija atvėrė kelią į 2026 m. Bairoito festivalį.

„Koncerto laukiu su dideliu džiaugsmu ir sveika doze jaudulio. Pasirodyti gimtajame mieste yra daug sunkiau nei kur nors užsienyje. Vis dėlto šią dažnam perfekcionistui pažįstamą būseną pasistengsiu paversti galimybe dainuoti iš širdies ir mėgautis kiekviena akimirka scenoje.“

Rusnės Tušlaitės koncerte skambės nuostabios klasikinės italų ir prancūzų kompozitorių arijos, atliekamos kartu su Panevėžio muzikinio teatro orkestru, vadovaujamu vyriausiojo dirigento E. Pehko.

Rugsėjo 1O | Trečiadienis | 18 val.

Valerija Iljinaitė

Sopranas

Ukrainiečių kilmės lietuvių lyrinis-dramatinis sopranas, gimusi ir augusi Panevėžyje. Studijavo Londono Karališkojoje muzikos akademijoje (Royal Academy of Music) pas Marcusą van den Akkerį ir Janet Haney. 2023 m. baigė muzikos bakalauro studijas Švč. Trejybės Labano muzikos ir šokio konservatorijoje (Trinity Laban Conservatoire of Music and Dance) pas Joan Rodgers, yra Morag Noble stipendininkė. 2023 m. vasarą debiutavo Karnegio salėje (Carnegie Hall, Niujorkas), pelnė Jameso Adlerio prizą, atliko Pirmosios damos vaidmenį Mozarto „Užburtojoje fleitoje“, pastatytoje Niujorke, Manhatano operos studijoje, ir dalyvavo šios studijos gala koncerte. Valerija yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė, koncertavo su Lietuvos, Baltarusijos ir kitų šalių simfoniniais orkestrais, dalyvavo žymių vokalistų meistriškumo kursuose.

Tarptautinę sceninę patirtį turinti Valerija Iljinaitė pasirodys su Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestru „Garsas“ (vadovas ir dirigentas M. Bražas).

Liudas Mockūnas

Kompozitorius

Vienas ryškiausių Lietuvos ir užsienio improvizacinį bei avangardinį džiazą puoselėjančių saksofonininkų, klarnetininkų ir kompozitorių. Jis yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, tarp jų „Jazz Discovery of the Year“ Danijoje (2004, su grupe „Toxikum“), Vilniaus ir Birštono džiazo festivalių prizų bei Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinį diską“. Nuo 2004 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra Lietuvos džiazo federacijos įkūrėjas.

Šiame koncerte Liudas Mockūnas gros vienas. Skambės džiazo improvizacijos, kupinos netikėtumų, garsinių eksperimentų ir nuotaikų kaitos. Tai unikali proga išgirsti, kaip muzika gimsta čia ir dabar.

Spalio 8 | Trečiadienis | 18 val.

Giedrius Svilainis

Chorvedys ir kompozitorius

Lietuvių chorvedys ir kompozitorius. Ilgus metus dirbo „Vilniaus“ chore, nuo 2008 m. vadovauja Valstybiniam ansambliui „Lietuva“. Jo kūriniai „O quam tristis“, „Laudate Dominum“, „Vox populi“ ir kiti yra pelnę tarptautinių konkursų apdovanojimų, dažnai skamba pasaulio lietuvių dainų švenčių ansamblių vakaruose.

„Koncertuoti gimtajame mieste man yra didelė garbė ir atsakomybė. Čia būnant aplanko geriausi prisiminimai: apie pirmuosius kūrybinius bandymus, pirmą suburtą roko grupę „Pėdsakai“, pirmąją meilę.“

Giedriaus Svilainio koncerte skambės jo kūriniai chorui – jautri ir išraiškinga muzika, kurioje dera šiuolaikinė raiška ir lietuviška chorinė tradicija. Kūrinius atliks Panevėžio muzikinio teatro choras, vadovaujamas G. Pavilionio.

Spalio 29 | Trečiadienis | 18 val.

Johann Strauss

Karl Haffner

Richard Genée

3 veiksmų operetė

Atliekama lietuvių kalba Vertė Antanas Drilinga

„Šikšnosparnis“ – subtili socialinė komedija, kupina meistriškai sukurtų personažų, lengvos ironijos ir žaismingų situacijų, atskleidžiančių žmogaus silpnybes. Veiksmas sukasi aplink pagrindinį veikėją Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasuka į prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas veikėjus į apgaulių, maskavimosi ir keršto pinkles.

Režisierė

Muzikos vadovas

Dirigentas

Kostiumų dailininkė

Scenografė

Šviesų dailininkas

Grimo dailininkė

Šukuosenų meistrės

Akompaniatorius

Pastatymo vadovė

Aizenšteinas

Rozalinda

Adelė

Falkė

Alfredas

Blindas

Orlovska

Ida

Frankas

Frošas

Orlovskos svečiai

Jūratė Sodytė

Martynas Staškus

Erki Pehk

Marija Petraitytė

Andrėja Puskunigytė

Paulius Jakubėnas

Jolanta Kanapeckienė

Diana Naujokienė

Nijolė Cimermanienė

Arsenijus Esaulkovas

Renata Lokcikienė

Deividas Bartkus

Dovilė Kazonaitė

Gabija Žvinklytė

Arminas Skirvainis

Liudvikas Suvorovas

Juozas Janužas

Skirmantė Vaičiūtė

Emilija Samusiovaitė

Klaudijus Šimkus

Deividas Norvilas

Panevėžio muzikinio

teatro choras

(vadovas G. Pavilionis)

Panevėžio muzikinio

teatro orkestras

(vyr. dirigentas E. Pehk)

Operetė „Šikšnosparnis“ (orig. Die Fledermaus) – viena žymiausių Johanno Strausso jaunesniojo operečių, kurios premjera įvyko 1874 m. balandžio 5 d. Vienos „Theater an der Wien“. Vieni šaltiniai teigia, kad operetės sukūrimą paskatino pirmoji kompozitoriaus žmona dainininkė Jetty Treffz, kiti – kad ją sukurti paskatino tuo metu Vieną valdę Habsburgai, norėję, jog Straussas atsvertų vis didėjantį J. Offenbacho – prancūziškos operetės meistro – populiarumą. Taip vienas iš operetės meno centrų susiformavo ne tik Prancūzijoje, bet ir Austrijoje.

J. Straussas 3 veiksmų operetės partitūrą parašė vos per 42 vasaros dienas 1873 metais pagal Karlo Haffnerio ir Richardo Genée libretą. Operetė buvo sukurta remiantis prancūzišku vodevilio siužetu, kuris buvo perdirbtas, kad atitiktų rafinuotą Vienos publikos skonį. Nors kai kuriems žiūrovams kūrinys pasirodė pernelyg lengvabūdiškas, publika jį iš karto pamilo. Šiandien „Šikšnosparnis“ laikomas vienu ryškiausių Vienos operetės šedevrų.

Šiemet minimos 200-osios valsų karaliaus Johanno Strausso gimimo metinės, todėl šis pastatymas tampa simboliniu pagarbos ženklu vienam žinomiausių pasaulio kompozitorių.

Jūratė Sodytė

Režisierė

„Kompozitoriaus Johanno Strausso operetė „Šikšnosparnis“ – tai visų pirma nuostabaus grožio muzika. Šiame pastatyme siekėme išlaikyti romantizmo epochos stilių, tačiau pagardinome jį avangardo prieskoniu, suteikdami spektakliui šiuolaikiškumo. O šmaikštus žvilgsnis į aukštuomenės gyvenimo užkulisius publikai padovanos puikių įspūdžių, juoko ir geros nuotaikos kupiną vakarą.“

Kostiumų dailininkė

Marija Petraitytė:

„Žiūrovas gali to ir nesuprasti, bet man svarbu užkoduoti žinutę“

Panevėžio muzikinis teatras pristato naujojo sezono premjerą – Johanno Strausso operetę „Šikšnosparnis“. Šiam pastatymui kostiumus sukūrė Marija Petraitytė. Ji Kopenhagos dizaino ir technologijų mokykloje įgijo tvarios mados dizainerės specialybę, Vilniaus dailės akademijoje studijavo mados dizainą. M. Petraitytė savo kolekcijas yra pristačiusi Lietuvos ir Europos mados bei dizaino festivaliuose, tarp jų ir „Mados infekcijoje“, jos sukurtus sceninius kostiumus dėvėjo Silvester Belt, Jessica Shy, Donatas Montvydas. Dizainerės kūryboje susitinka avangardinė praeitis ir futuristinė ateitis, drabužių formos neretai primena šiuolaikinę skulptūrą. Su M. Petraityte kalbamės apie „Šikšnosparnio“ kostiumus ir apskritai apie kūrybinį procesą.

Johanno Strausso „Šikšnosparnis“ – viena žymiausių ir dažniausiai statomų operečių pasaulyje. Kaip suteikti unikalumo dar vienam pastatymui?

Šis kūrinys diktuoja savo estetiką: klasika, romantiniai įvaizdžiai. Nenorėjau nutolti nuo klasikinio pastatymo, bet man buvo įdomu eksperimentuoti su siluetu, spalva, tekstūra, pridėti išskirtinių detalių. Norėjau, kad kostiumai stebintų.

Didžiausią malonumą jaučiu kurdama savaip –jungdama istorines kostiumo detales su modernumu ir leisdama joms perteikti asmeninę viziją. Tai, ką vadinu istoriniu futurizmu, pasireiškia per drabužio kirpimo ypatybes, linijas. Man artimi suvarstymai, korseto motyvai, bet jie nėra tiksliai atkurti, tai labiau spekuliatyvus vaizdinys. Drabužiai nepriklauso šiam laikui – jie tarsi ateina iš ateities.

Manau, kad „Šikšnosparnio“ pastatymui buvau pasirinkta tikslingai – kad „atneščiau“ to istorinio futurizmo, į klasikinį kūrinį pažvelgčiau iš savo perspektyvos.

Koks buvo kūrybinis procesas?

Pirmiausia žiūrėjau spektaklių įrašus, skaičiau libretą, tarėmės su režisiere, analizavome personažus. Mėgstu raktinius žodžius, taigi priskyriau juos visiems personažams. Kiekvienas jų turi savo spalvą ir ji parinkta neatsitiktinai. Siluetuose taip pat užkoduotos istorijos. Rozalinda simbolizuoja šikšnosparnį, dėl to antrame veiksme jai iš korseto išauga sparnai. Adelė, tarnaitė, labai apsukri, taigi jos kostiumas juodas, audinys blizgus. Kunigaikštienė Orlovska dėvi labai ryškią, karališkos raudonos spalvos suknelę stačiomis apykaklėmis, ir tai parodo jos statusą.

Be to, visi personažai apsimeta tuo, kas jie nėra.

Taip, personažai nenori būti atpažinti. Apsimetinėjimas yra kertinė šios istorijos dalis, ir čia veikėjams į pagalbą ateina kaukės. Kiekviena kaukė turi savo spalvą ir prasmę, joje užkoduota tam tikra žinutė.

Kaukių gamyba man buvo rimtas iššūkis. Jų rėmai buvo suvirinti iš lengvo metalo, apvynioti siūlais. Viskas – rankų darbo. Kaukės turi gerai laikytis judant, šokant, bet ir nebūti per sunkios, tad teko ieškoti kompromisų.

Kuo ypatingi muzikinio teatro spektaklių kostiumai?

Svarbu, kad atlikėjai galėtų laisvai judėti, dainuo -

ti, šokti. Taip pat atsižvelgiame į solistų prašymus, kad jie patogiai jaustųsi. „Šikšnosparnis“ – mano debiutas muzikiniame teatre. Sudėtingiausia buvo suvaldyti atlikėjų gausą tokiame pastatyme. Pokylio scenoje vienu metu pasirodo visi veikėjai ir choras, visi kostiumai turi derėti tarpusavyje, tačiau ir būti skirtingi.

Ko tikisi aktoriai, dainininkai? Gražiai atrodyti?

Taip, visi nori gražiai atrodyti. Aktoriai ir dainininkai gal šiek tiek skiriasi: pirmieji gali būti laisvesni, o solistai nori jaustis komfortiškai. Jei žmogus sako, kad jam nepatogu, nenori taip eiti į sceną, būtinai atsižvelgiu į tai. Matuojant kostiumą dizainas kartais gali keistis.

Kas tau yra gražus kostiumas ir ar jis turi būti gražus?

Kostiumas nebūtinai turi būti gražus tradicine prasme – viskas priklauso nuo konteksto, aplinkos, kurioje jis funkcionuoja. Kartais netikėtas, netipiškas ar net šokiruojantis kostiumas gali sulaukti didžiausių pagyrų ir apdovanojimų. Ir atvirkščiai – gražus kostiumas gali prarasti prasmę, jei nedera prie visumos.

Šiandien visi gyvename vaizdų pertekliuje, kasdien smegenys perkraunamos nesuskaičiuojamos gausybės įspūdžių. Todėl tikras iššūkis yra ne sukurti „gražų“ kostiumą, bet išmokti išsiskirti, kad tave – tavo stilių, tavo darbus – atpažintų. Nesiekiu kurti paprastų drabužių, jų jau prikurta šimtui metų į priekį, todėl nematau prasmės konkuruoti su greitąja mada. Mano kelias – kurti dra-

bužius, turinčius išliekamąją meninę vertę, savo istoriją ir konceptualumą.

Kolekcijų drabužiai, kurie nėra skirti kasdienai, gyvena kitokį gyvenimą – jie nuomojami, pasirodo televizijoje, teatre. Vis daugiau žmonių atranda nuomos galimybes: norint pasipuošti išskirtinai, nebūtina pirkti drabužio iš dizainerio. Tai vienas iš tvarių mados vartojimo būdų, kai aplink mus tiek daug pertekliaus.

Taigi

mano kūryba –sąmoningesnė, orientuota į meninę vertę ir ilgalaikį poveikį.

Panevėžio muzikinio teatro suvenyrų galite įsigyti teatro kasoje.
#31 sezonas

MODERNUS / MUZIKINIS / MANO

M klubas – Panevėžio muzikinio teatro lojalumo programa, suteikianti išskirtines privilegijas mūsų žiūrovams.

Tapkite Panevėžio muzikinio teatro bendruomenės dalimi!

M suburia žmones, kuriems teatras yra svarbus.

M suteikia 20 % nuolaidą bilietams.

M leidžia pirmiesiems sužinoti naujienas.

M dovanoja slaptas nuolaidas ir kvietimus į renginius tik bendruomenei.

Kaip tapti M klubo nariu?

• Apsilankykite Panevėžio muzikinio teatro kasoje.

• Užpildykite trumpą anketą.

• Naudokitės privilegijomis nuo pirmosios dienos!

Nuolaidos galioja tik Panevėžio muzikinio teatro organizuojamiems renginiams. Nuolaidos netaikomos premjeroms ir Naujametiniam koncertui.

Giedrius Kuprevičius

Kazys Saja

Miuziklas

„Devynbėdžiuose“ pasakojama apie ramiai ir laimingai gyvenantį mistinį lietuvišką kaimą, kol į jį neužklysta neįprastas „svečias“ – bulius Klemensas. Netikėtai įsiplieskia konfliktai, išryškėja skirtingi požiūriai, lemiantys žmogaus ir bendruomenės santykius, vertybių susidūrimą. Spektaklis ne tik sujungia istorinį Lietuvos muzikinio teatro paveldą su šiuolaikinio teatro vizija, bet ir kviečia žiūrovus pasinerti į nuoširdžią, alegorijų ir netikėtų personažų kupiną pasaką suaugusiems.

Režisierius

Muzikos vadovas

ir dirigentas

Kostiumų dailininkė

Scenografas

Choreografė

Šviesų dailininkas

Aranžuotės autorius

Skalnas

Aleliumas

Boba Vienaakė

Daunoras

Daunorienė

Kankalis

Rudabarzdis

Aukštakepuris

Roželė

Čiutulienė

Danutė

Žemgulys

Žemgulienė

Nainys

Abarius

Klemensas

I vaikinas

II vaikinas

I pirklys

II pirklys

Devynbėdžių gyventojai

Jonas Kuprevičius

dr. Imantas Jonas Šimkus

Kristina Kruopienytė

Arvydas Gudas

Vesta Grabštaitė

Vilius Vilutis

Lukas Butkus

Jurgis Jarašius

Kasparas Varanavičius

Arminas Skirvainis

Alfredas Miniotas

Jovita Vaškevičiūtė

Ramunė Degutytė

Rokas Pijus Misiūnas

Gintautas Žiogas

Rima Labudė

Donatas Kalkauskas

Mindaugas Ancevičius

Rytis Janilionis

Mindaugas Ancevičius

Rytis Janilionis

Ieva Brikė

Lolita Martinonytė

Agnė Jakštonienė

Gediminas Liulevičius

Gražina Krikščiūnienė

Darius Aleliūnas

Karolis Paulavičius

Donatas Voveris

Emilis Pavilionis

Kęstutis Balčiūnas

Rolandas Meškauskas

Domininkas

Ramašauskas

Jovaras Šiekštelė

Panevėžio muzikinio

teatro choro dainininkai

(vadovas G. Pavilionis)

Panevėžio muzikinio

teatro orkestras

(vyr. dirigentas E. Pehk)

Skiriama Giedriaus Kuprevičiaus jubiliejui

Panevėžio muzikinis teatras pristato legendinį Giedriaus Kuprevičiaus ir Kazio Sajos miuziklą „Devynbėdžiai“. Spektaklis skiriamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečiui ir pirmojo miuziklo pastatymo (1974) Panevėžio dramos teatre 50 metų sukakčiai. Aną pastatymą režisavo Vaclovas Blėdis, jame vaidino Juozo Miltinio išugdyti garsiausi Panevėžio dramos teatro aktoriai, scenografiją sukūrė Vitalijus Mazūras, choreografiją – Česlovas Žebrauskas. Didžiulio populiarumo sulaukęs spektaklis gyvavo iki 1986 metų.

Giedrius Kuprevičius

Kompozitorius

„Panevėžio muzikinio teatro rodomas dėmesys mano miuziklui yra jaudinantis, netikėtas ir simboliškas: juk šiemet sukanka lygiai 5O metų nuo pirmosios premjeros. Esu laukime ir tikėjime, kad toks rimtas muzikinio jaunimo kūrybiškumu šiuolaikiškai pagardintas originalios muzikos perteikimas su solistais, orkestru, choru papuoš vis dar neleistinai skurdų lietuviškų muzikinių scenos veikalų repertuarą.“

Jonas Kuprevičius

Režisierius

„Man buvo įdomu pažvelgti į šią istoriją analizuojant, kiek sudėtingas yra kiekvienas personažas, tarsi sukurti juos iš naujo parašant istorijas tarp eilučių, atrandant, kas galėtų būti nutylėta. Nenoriu teigti, kad viena ar kita pusė yra bloga, moralizuoti ar simpatizuoti kuriam nors vienam veikėjui, bet su komanda nagrinėdami scenas vis labiau supratome, kad nė vienas nėra iki galo teisus, nėra laimėtojas, visi čia dėl ko nors suklysta. Todėl labai tikiuosi, kad pastatyme žiūrovai pajaus neišvengiamą būties įvairiapusiškumą ir pamatys visai kitokius „Devynbėdžius“, nei buvo (jei buvo) matę anksčiau.“

Imantas Jonas Šimkus

Muzikos vadovas ir dirigentas

„K. Sajos tekstas mums kalba apie žmonių susvetimėjimą, savojo aš ir materialiosios naudos iškėlimą virš paprasčiausio žmogiškumo. Individas versus bendruomenė, savas versus svetimas, žmogiškumas versus žvėriškumas, Dievas versus stabas: kiekvienas žiūrovas čia išgirs klausimus, kurie mūsų dienoms ypač aktualūs. Tikiu, kad nuostabi G. Kuprevičiaus muzika ir K. Sajos tekstas privers mus kiek sustoti ir pamąstyti.“

Arvydas Gudas

Scenografas

„Su Jonu dirbau jau ne pirmą kartą, tad lengviau buvo įsiklausyti į režisūrinę koncepciją ir ją perteikti estetinėmis priemonėmis. Paprastai mano kuriami scenovaizdžiai yra minimalistiniai, tačiau šįkart norėjosi detalių gausos. Pirmame veiksme siekėme parodyti žmones, gyvenančius iki permainų, o antrajame – po didžiojo virsmo, kurį atspindi ir scenovaizdžio pokyčiai.“

Kristina Kruopienytė

Kostiumų dailininkė

„Šis spektaklis man buvo kūrybinė kelionė, skatinusi ieškoti naujų darbo metodų, netradicinių sprendimų ir gilintis į veikėjų charakterius per kostiumus. Jie padėjo perteikti ne tik vidinius personažų pokyčius, bet ir visuomenės virsmą.“

Vesta Grabštaitė

Choreografė

„Šių dienų visuomenei itin aktuali „Devynbėdžiuose“ plėtojama kontrolės tema, nes įvairios jos formos vis labiau riboja kasdienį gyvenimą. Šokio judesiais siekiau atskleisti, kaip žmones paveikia laisvės ir kontrolės priešprieša.“

Opera-monodrama

Opera-monodrama „Žmogaus balsas“ – gili jausmų drama, kurią išgyvena mylimojo išduota moteris. Šis kūrinys paties autoriaus pavadintas išpažintimi. Vienintelė scenoje esanti atlikėja, kalbėdama telefonu su ją palikusiu mylimuoju, per trumpą laiką išgyvena viltingą laukimą, prisiminimų švelnumą, kartų ilgesį, o galiausiai – neišvengiamą išsiskyrimo skausmą.

Francis Poulenc Jean Cocteau

Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas

Muzikos vadovas

Dirigentas

Šviesų dailininkas

Moteris

Madis Nurms

Erki Pehk

Martynas Bražas

Anton Kulagin

Monika Pleškytė

Panevėžio muzikinio

teatro orkestras

(vyr. dirigentas E. Pehk)

Prieš beveik septynis dešimtmečius pagal rašytojo, poeto ir dramaturgo Jeano Cocteau pjesę sukurta monodrama dabar labai populiari Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei kitų šalių teatruose. Išskirtinę galimybę stebėti gilų kūrinį bei neeilinį jo pastatymą turi ir Panevėžys. „Neabejoju, kad tai vienas įdomiausių F. Poulenco kūrinių tiek muzikine spalva, tiek siužetu“, – tvirtina pastatymo muzikos vadovas Erki Pehkas. Koks paradoksas: tokią tragediją sukūrė kompozitorius, garsėjęs linksmu būdu ir geru humoro jausmu. Iš pradžių viskas ir buvo sumanyta kaip pokštas. Kartą F. Poulencui su draugu lankantis Milano operoje viena solistė scenoje sukėlė konfliktą. Bičiulis juokais pasiūlė kompozitoriui parašyti monodramą, kurioje tą vakarą matyta atlikėja galėtų pasirodyti ir sulaukti ovacijų be reikalo nešėldama. Nepaisant linksmų „Žmogaus balso“ sukūrimo paskatų, vis dėlto teigiama, kad būtent ši opera labiausiai atspindi tikrąją veržlaus, novatoriško autoriaus asmenybės tamsiąją pusę.

Garsioji opera „Žmogaus balsas“ ne kartą rodyta Lietuvoje. Ypač sėkmingas buvo TV filmas (1978, rež. J. Janulevičiūtė) su nepamirštama mūsų primadona Giedre Kaukaite.

Panevėžio muzikinio teatro scenoje iki valandos trunkantį operos spektaklį lietuvių kalba paruošė tarptautinė profesionalų komanda iš Estijos. Mu-

Meilės istorija telefonu –prancūziškai jautri, kiekvienam pažįstama.

zikos vadovą, talentingąjį Panevėžio muzikinio teatro dirigentą Erki Pehką Panevėžio publika jau puikiai pažįsta. Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas Madis Nurmsas savo gimtinėje – garsus menininkas, kurio darbai puošia operas, spektaklius, baleto pasirodymus ir kitus meninius projektus Estijoje bei užsienio šalyse. Šviesų dailininkas Antonas Kulaginas garsėja gebėjimu panaudoti šviesos technologijas kuriant įspūdingas vizualines patirtis žiūrovams.

Įdomu tai, kad „Žmogaus balsas“ dažniausiai atliekamas su fortepijonu. Tačiau Panevėžio publika gali mėgautis originalia versija su orkestru. Muzikinio teatro dirigentas E. Pehkas neslepia: Poulenco monodrama – nemažas iššūkis jam ir orkestrui, nes čia muzika yra lygiavertė solistės partnerė, jai skirtas ne tik akompanimento vaidmuo. Orkestras kuria veiksmo nuotaiką ir tarsi palaiko pokalbį su pagrindine veikėja.

Neeilinio vokalinio ir vaidybinio talento reikalaujantis vaidmuo monooperoje „Žmogaus balsas“ – daugelio solisčių svajonė. Panevėžyje jam ryžosi vienos perspektyviausių Lietuvos jaunosios kartos operos solisčių Jomantė Šležaitė ir Monika Pleškytė. Šios dainininkės laukiamos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių scenose, jos yra pelniusios nemažai muzikinių apdovanojimų ir nominacijų.

Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema

„Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą.

Bronius Kutavičius Sigitas Geda Opera-poema

Režisierius

Muzikos vadovas ir dirigentas

Scenografas

Kostiumų dailininkė

Choreografė

Muzikos vadovo

asistentas

Šviesų dailininkė

Garso režisierius

Pastatymo vadovė

Strazdas

Moteris-paukštė

Vargonų partija

Kunigai, moterys ir vyrai

Jonas Vaitkus

dr. Imantas Jonas Šimkus

Arvydas Gudas

Kristina Kruopienytė

Inga Fontez-Sakurako

Martynas Bražas

Romualda Petrikaitė

Žilvinas Baronas

Renata Lokcikienė

Arminas Skirvainis

Gunta Gelgotė

Arsenijus Esaulkov

Panevėžio muzikinio teatro choro dainininkai (vadovas G. Pavilionis)

Panevėžio muzikinio teatro orkestras (vyr. dirigentas E. Pehk)

Panevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis (vadovas V. Klišys)

Pirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967), vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius –neįprastą oratoriją, vadindamas ją „garsų drama“, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis“ (1980), o Jonas Vaitkus, remdamasis šiais kūriniais, Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.

Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės, režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“. Broniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis, tačiau reikšmingiausia, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę, beje, dvasiškai artima ir Gedos kūrybai. Geda modernizavo lietuvių poeziją, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.

Kai žmogus į Paukštį grįžo, Paukštis gi – į Žmogų ėjo.

Režisierius

„Spektaklis „Strazdas – žalias paukštis“ man daug reiškia. Visų pirma – tai Sigitas Geda, antra – tai Bronius Kutavičius, trečia – šis pastatymas man jau trečiasis, tačiau pirmas kartas, kada statau spektaklį su orkestru, su choru ir solistais. Ankstesniame pastatyme Kauno dramos teatre gyvai dainavo tik du solistai, buvo naudojami iš anksto parengti garso įrašai.

Žvelgiant iš laiko perspektyvos, visuomenė keičiasi, bet „Strazdas“ lieka aktualus ir šiandien. Jis yra kūrėjas, nedalyvaujantis politinėse, ideologinėse situacijose. Jis stebi ir apgieda tai, ką mato, ką jaučia, ir taip, kaip pats nori. Ne taip, kaip aplinka norėtų, kad jis giedotų. Man pagrindinė Strazdo tema yra poetinės dvasios susidūrimas su antropofagine žmogėdriškąja puse.

Pirmą kartą tenka dirbti ir Panevėžio muzikiniame teatre. Pagrindinis iššūkis atlikėjams – ir dainuoti, ir gebėti judėti. Man teko dirbti ir su profesionalais, ir su neprofesionalais. Ir visada, jei žmonės nori daryti, jei jiems tai svarbu, viskas įvyksta ir pavyksta. Čia aš matau, kad jiems svarbu, man įdomu, kaip jauni žmonės jaučia Gedos tekstus, ką girdi Kutavičiaus muzikoje. Tikiu, kad spektaklis suras savo žiūrovus.“

Imantas Jonas Šimkus

Muzikos vadovas ir dirigentas

„Strazdas – žalias paukštis“ – konceptualus kūrinys, turintis aiškią įvykių jungtį, ypač muzikinės dramaturgijos aspektu. Nors tai nėra tradicinė naratyvinė istorija, ji dar labiau intriguoja ir suteikia klausytojui interpretacijos laisvę, atveria naujų erdvių vaizduotei. Pastatyme dalyvauja ne tik choras, solistai, orkestras, bet ir liaudies instrumentų orkestras, labai didelį ir svarbų vaidmenį atlieka vargonai. Mano nuomone, tai išskirtinis opusas – modernus ir kartu žavintis archajiškais elementais.“

Arvydas Gudas

Scenografas

„Netikėto pasiūlymo dirbti su Jonu Vaitkumi statant „Strazdą“ sulaukiau tik grįžęs po atostogų. Nors ir žinant, kad darbas teatre visada būna įtemptas, tokios progos praleisti nevalia. Po kelių trumpų pokalbių telefonu su režisieriumi pradėjau klausytis Kutavičiaus kūrinio ir vizualiai dėlioti mintis, ieškoti aiškios formos ir simbolių, nors jie darbo procese dažnai kinta. Per kelis mėnesius tarsi susigyveni su kūriniu, įsijauti į jį ir tada atsiranda netikėtų sprendimų visuma, padedanti sukurti atmosferą. Gražiai bendradarbiavome su kostiumų dizainere Kristina Kruopienyte, tad manau, kad scenografija puikiai derės su kostiumais ir padės sukurti Jono Vaitkaus „Strazdą“ – vizualios poezijos kūrinį.“

Kristina Kruopienytė

Kostiumų dailininkė

„Kurdama kostiumus „Strazdui“ nesiejau veikėjų su konkrečiu laikotarpiu ar situacija. Labiau norėjau efekto non finito, kad žiūrovas pats sujungtų vaizdus ir garsus, pats pritaikytų laikmetį, nes spektaklio aktualijos yra amžinos. Čia man be galo buvo svarbus medžiagiškumas, ieškojau audinių nuo perregimų iki labai tankių, nuo lengvai krintančių iki standžių. Nesirinkau daug spalvų, bet žaidžiau su atspalviais.

Labiausiai siekiau aiškaus ir neperkrauto vaizdo, palikdama erdvės kiekvieno žiūrovo vaizduotei.

Spektaklis man be galo svarbus, nes tai pirmas scenos darbas. Džiaugiuosi ir esu dėkinga už suteiktą galimybę.“

Inga Fontez-Sakurako

Choreografė

„Man didelė garbė, kad režisierius Vaitkus pakvietė mane į komandą ir patikėjo kurti spektaklio „Strazdas – žalias paukštis“ choreografiją. Pritariu režisieriaus įžvalgai, kad buto technika papildytas judesys puikiai tinka šiam pastatymui. Mane labai įkvepia unikali Kutavičiaus muzikos ir Gedos teksto sintezė, susipinantys folkloro ir pagonybės motyvai, poetiškai atskleidžiama skaudi visos Lietuvos ir atskiro individo gyvenimo drama. Man buvo svarbu įsiklausyti į režisieriaus viziją ir dainuojantiems atlikėjams pasiūlyti tokią judesio stilistiką, kuri perteiktų kūrinio esmę ir kūno kalba. Turbūt didžiausias iššūkis buvo per palyginti trumpą laiką padėti atlikėjams, kurie nėra šokėjai, įvaldyti reikiamą techniką, kad jie galėtų kokybiškai atlikti norimą choreografiją. Tačiau džiugu dirbti su tokia entuziastinga komanda.“

Teatro savanorė

Goda Kubiliūnaitė:

„Kiekviena repeticija ar spektaklis – tarsi mažas stebuklas“

Savanorystė yra galimybė pažinti pasaulį iš kitos perspektyvos. Kultūros srityje ji tampa ypač reikšminga, nes atveria duris į užkulisius, leidžia iš arti stebėti kūrybinį procesą. Apie tai, ką ši patirtis reiškia jaunam žmogui, pasakoja teatro savanorė, šešiolikmetė Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleivė Goda Kubiliūnaitė

„Savanorystė muzikiniame teatre suteikia galimybę iš arti pažinti kūrybinį procesą, ugdo atsakomybę, bendravimo įgūdžius bei gebėjimą dirbti komandoje. Tai įkvepia, plečia akiratį ir leidžia pasijusti svarbia menininkų bendruomenės dalimi“, – įsitikinusi Goda.

Pasak jos, Panevėžio muzikinis teatras – ypatinga vieta. „Čia tvyro kūrybos dvasia, ji įtraukia ir įkvepia. Jaučiu, kad kiekvienas darbuotojas gyvena menu ir nuoširdžiai mėgaujasi savo veikla. Kiekviena repeticija ar spektaklis – tarsi mažas stebuklas“, – sako jaunoji savanorė. Vis dėlto Goda pastebi, kad pritraukti jaunimo į teatrą nėra lengva: „Daugeliui mano bendra-

amžių teatras atrodo pernelyg formalus ar net senamadiškas. Jie renkasi greitesnes pramogas – socialinius tinklus, žaidimus ar popmuzikos koncertus. O teatras reikalauja susikaupimo, kantrybės ir noro įsigilinti į prasmingesnį turinį, kas ne visada dera su šiuolaikiniu gyvenimo tempu.“ Ateityje mergina svajoja tapti profesionalia muzikante. „Labiausiai norėčiau groti orkestre, keliauti, skleisti muziką ir džiuginti žmones savo pasirodymais. Mane labai įkvepia laimingos žiūrovų akys – tada jaučiu, kad mano muzika turi prasmę. Jeigu ateityje atsirastų galimybė būti teatro dalimi jau ne kaip savanorei, o kaip orkestro muzikantei, tai būtų svajonės išsipildymas. Norėčiau prisidėti prie to stebuklingo kūrybinio proceso iš vidaus, kaip tikra komandos narė“, – sako Goda Kubiliūnaitė.

Goda neabejoja, kad menas visuomet užims ypatingą vietą jos gyvenime. O savo bendraamžiams, svarstantiems apie savanorystę teatre, ji turi patarimą: „Tikrai verta. Ir ne tik todėl, kad tai nauja patirtis. Teatras suteikia kur kas daugiau – čia sutinki žmonių, kurie įkvepia, priima ir moko. Stebi, kaip gimsta pasirodymai, kaip iš tylos ir judesių atsiranda emocija, istorija, menas. Kiekviena diena čia – žingsnis ne tik į kūrybą, bet ir į save. Savanorystė teatre praturtina tavo vidų.“

Su teatro savanoriais ir savanorių koordinatore

Su dirigentu

Martynu Bražu

Redaktorė Rūta Sarapė

Grafikos dizainerė Jurga Gaubaitė

Kalbos redaktorė Jūratė Palionytė

Leidinyje panaudotos fotografų

Pauliaus Židonio, Gintaro Lukoševičiaus, Arvydo Gudo bei asmeninių archyvų nuotraukos

Daugiau informacijos apie mūsų renginius:

paneveziomuzikinis.lt

Panevėžio muzikinis teatras

panevezio_muzikinis

Bilietų kasa

+370 45 58 46 75 kasa@paneveziomuzikinis.lt

Bilietus galima isigyti internetu kakava.lt ir fizinėse KAKAVA.LT kasose bei Panevėžio muzikiniame teatre kasos darbo laiku ir 2 val. iki renginio

Nepriklausomybės a. 8, Panevėžys

Panevėžio muzikinis teatras

O9 18 | 18.00

BEGALINIAI

HORIZONTAI

Projektas „Begaliniai horizontai“, sukurtas specialiai Lietuvos sezonui Prancūzijoje ir pristatytas koncertuose Monpeljė regione, minint M. K. Čiurlionio metus atvyksta vienam ypatingam vakarui į Panevėžį.

Projektas sujungė įvairių sričių menininkus: pianistą Roką Zubovą, elektroninės muzikos kūrėją Philą Voną, elektrine viola da gamba griežiančią Justine Ribiere, vizualinių instaliacijų kūrėją Akvilę Anglickaitę ir garso inžinierių Giedrių Kriūną. Šiuo projektu, skirtu 150-osioms lietuvių genijaus M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, siekiama atskleisti jo kūrybos gylį ir nepavaldumą laikui bei erdvei. Pasitelkę šiuolaikines kūrybines ir technologines priemones, menininkai kuria patyriminę erdvę, kurioje Čiurlionio muzika ir vaizdinė kūryba tampa tiltu tarp praeities ir dabarties. 2018 metais prasidėjusi bendra kelionė tapo svarbiu atradimu ir trisdešimt metų pasaulyje Čiurlionio kūrybą propaguojančiam jo provaikaičiui pianistui Rokui Zubovui, ir beveik keturis dešimtmečius elektroninę ir etninę muziką su įvairiausiais scenos menais jungiančiam menininkui Philui Vonui. Čiurlionio kūriniuose įžvelgdami ypatingą derinį – intensyvų gamtos pojūtį, meilę seniausioms kultūrinėms tradicijoms ir nenugalimą vidinį nuolatinio atsinaujinimo poreikį – jie ėmėsi interpretuoti Čiurlionio kūrinius, sujungdami akademinės ir elektroninės muzikos pasaulius.

Įteikite ypatingą dovaną!

Panevėžio muzikinio teatro dovanų kuponus galite įsigyti teatro kasoje ir internetu – kakava.lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.