Žūk lė
sūri
uo s iuo s ev an d
e
gėlu o
eny s
Žūk lė
s i uo
s
va n den
y se
įsta
io s l i o p o Lauk
e
tym as
Lauko poilsio įstatymas Lauko poilsio įstatymas suteikia teisę laisvai klajoti po laukinę gamtą. Dirbamos žemės plotuose klajoti galima tuomet, kai žemė yra apsnigta arba įšalusi. Sūriuosiuose vandenyse galite laisvai naudotis valtimis. Galite naudotis privačiais keliais ir statyti kelkraščiuose automobilį, nebent kelio savininkas būtų tai uždraudęs. Nepamirškite: ... kad galite rinkti nesaugomų rūšių miško uogas, lauko gėles, grybus ir pan. ... kad daugelis vertina tylą ir ramybę. ... nemesti atliekų ir nepilti srutų į vandenis ar gamtos aplinką. ... gerbti privataus gyvenimo ramybę aplink namus ir poilsio namelius. Kurti laužus galima nuo rugsėjo 15 d. iki balandžio 15 d. Laužus kurkite tam specialiai įrengtose laužavietėse.
Laukinei gamtai priskirtini miškai, kalnai, pelkės, viržynai, salelės ir šcherai – jie sudaro didžiąją šalies dalį. Dirbama žemė yra sklypai ir sodybos su namais ir poilsio nameliais, visa dirbama žemė, laukai, pievos ir apsodinti plotai bei kitos panašios teritorijos.
Žvejyba laisvalaikiu Nepamirškite, kad teisė klajoti pakrančių zonoje nebūtinai suteikia Jums teisę apsistoti netoliese namų ir poilsio namelių. Įvertinkite, ar apsistodami ar iškylaudami nepakenksite ar nepadarysite žalos namo ar poilsio namelio savininkui. Nesinaudokite privačiais tilteliais be savininko sutikimo. Visi gali laisvai žvejoti jūroje, o žvejojant rankiniais žvejybos įrankiais tereikia atsižvelgti į minimalaus laimikio ilgio reikalavimus. Žiūrėkite informacinį laukelį apie šlakį. Laisvalaikio žūklė sūriuosiuose vandenyse yra svarbi lauko poilsio įstatymo dalis. Sūriuosiuose vandenyse galite žvejoti be žvejybos vietos savininko sutikimo. Nepamirškite minimalaus laimikio ilgio reikalavimų. Jeigu esate turistas, galite naudotis tik rankiniais žūklės įrankiais. Jei turite nuolatinę gyvenamąją vietą Norvegijoje, galite pasinaudoti daugiau galimybių. Jei norite daugiau apie jas sužinoti, galite užsukti į Norvegijos žuvininkystės direktorato interneto svetainę fiskeridir.no/fritidsfiske
Minimalaus laimikio ilgio reikalavimai Atlantinėms skumbrėms, žvejojamoms kabliukais, ir ledjūrio menkėms, žvejojamoms asmeniniam vartojimui, minimalaus laimikio ilgio reikalavimai netaikomi. Keletui žuvų bei vėžiagyvių rūšių yra nustatyti minimalaus laimikio ilgio reikalavimai (Žuvies ilgis matuojamas nuo snukio galiuko iki ilgiausio uodegos peleko krašto). Vadinasi, sugavę trumpesnę nei minimalaus ilgio žuvį, turite ją atsargiai išlaisvinti iš žvejybos įrankio ir paleisti atgal į jūrą. Jei žuvis nugaišo arba nebeišgyvens, turėtumėte parsinešti ją namo ir suvartoti. Lentelė taikoma žvejojant į pietus nuo Stad, 62˚N.
Rūšis
Minimalus ilgis
Atlantinė skumbrė
40 cm
Juodadėmė menkė
40 cm
Šlakys
35 cm
Merlangas
32 cm
Jūrinė plekšnė / plekšniažuvė
29 cm
Krabas
11 cm
Didžioji jūrų šukutė
10 cm
Šlakys Minimalus šlakio ilgis yra 35 cm. Šlakius gaudyti tinklais draudžiama. Daugelyje upelių šlakiai yra saugomi visus metus. Saugoma zona paprastai yra 100 m atstumu nuo šlakių upelių žiočių vandens telkinio apsaugos laikotarpiu.
Įprastos sūriavandenių žuvų rūšys Atlantinė skumbrė
Atlantinė menkė
Juodadėmė menkė Didžioji jūrų šukutė
Merlangas
Krabas
Jūrinė plekšnė
Žvejyba gėluosiuose vandenyse
Upėtakis
Leidžiama žvejoti meškere ir valu bei kaip masalą naudoti sliekus, blizges, sukriukes, blizges su liežuvėliu (viliokus) ir museles. Gėlųjų vandenų žūklavietes paprastai tvarko žvejybos vietų savininkai. Susipažinkite su kiekvienam vandens telkiniui galiojančiais žvejybos sezonais ir žvejybos taisyklėmis. Įsigykite žvejo bilietą arba gaukite leidimą žūklei iš žvejybos vietos savininko (pvz., www.inatur.no) Nepamirškite, kad norint žvejoti lašišas, šlakius ir alpines šalvis, reikia sumokėti papildomą mokestį: fiskeravgift.miljodirektoratet.no/ Žuvys, kurias paprastai galite sugauti kabliuku gėluosiuose vandenyse.
Lydeka
Naudingos nuorodos apie žūklę gėluosiuose vandenyse njff.no
ofa.no
inatur.no
Didieji ežerai Didžiuosiuose ežeruose galite laisvai žvejoti meškerėmis ir valais
Tyrifjorden Randsfjorden Mjøsa
Ešerys
Alpinė šalvis
Sykas
Jei valgote žuvį...
Įprastai žuvis laikoma vienu sveikiausių
maisto produktų, tačiau dėl aplinkos taršos įvairių gėlavandenių žuvų mėsa gali būti užteršta sveikatai žalingu gyvsidabrio kiekiu. Įspėjama nevalgyti tam tikrų jūrinių žuvų bei jūros gėrybių, sugaunamų kai kuriuose uostuose ir fjorduose, tačiau žuvis – svarbi bendrųjų mitybos nuostatų dalis, todėl – reikėtų valgyti daugiau įvairių rūšių žuvies.
jama Visoje šalyje įspė žuvų ių en nd dėl gėlava o lim ga l dė vartojimo abriu: id vs gy o užterštum nančios Nėščios ir maiti nevalgyti: moterys turėtų cm lydekų didesnių nei 25 u nei 1 kg ir ešerių, daugia ių arba sveriančių upėtak alpinių šalvių. as žuvis Kiti asmenys toki dažniau turėtų valgyti ne eną kartą vi nei vidutiniškai per mėnesį.
Žvejojantiems asmeniniam vartojimui, maisto inspekcija nepataria valgyti žuvų, sugautų salynų pakrantėse ar sūriuosiuose vandenyse, kepenų, išskyrus atviroje jūrose gyvenančias atlantines menkes.
Kai kuriuose užterštuose regionuose žuvų ir jūros gėrybių mėsoje aptinkami dideli kiekiai aplinkos teršalų. Tokiais atvejais maisto inspekcija įspėja nevartoti tuose regionuose pačių sugautos įvairių rūšių žuvies ir jūros gėrybių. Sužinoti, kur tokie regionai yra, galite čia:: matportalen. no/matvaregrupper/tema/fisk_og_skalldyr/oversikt_over_havner_ fjorder_og_innsjoer_med_forurensning
Žvejybos vietos vidinėje Oslo fjordo dalyje
Žemėlapį su žvejybos vietomis galite atsisiųsti iš čia njff.no Nakvynei galima užsisakyti žvejų namelį oslofjorden.org