Katytės Matildos istorijos

s Th e t r u e c ats’ st o r ie

6

Stories about Cat Mathilda

7

8

The phrases of the book are not copied.

They simply came in proper time of Mathilda’s adventures while writing her stories.

The book has been written in two languages for Lithuanian children living in other countries not to forget their native language and for the children living in Lithuania easier to learn the foreign language.

It is said that “To know the word is to know the road�.

You need not to bring this on your shoulders.

9

10

hat W

dream about o t I am t

D re a m

oda y?

! e u r t s co m e

11

12

13

14

a n y l d c ou r l o j t s o ageo m e u s Th s g ’ a r a d l n i d h s t o n Ma cat Liutis

15

Ūkis, kuriame gimė katytė Matilda, buvo apytuštis. Jo gyventojos karvės, mūkdamos iš pasitenkinimo, braidžiojo po jau žaliuojančias pievas, rupšnojo sultingą žolę. Ūkio šeimininkas Jonas burzgė savo traktoriuje laukuose. Pavasaris – darbų metas kaime.

Be karvių ir žmonių bei kitų gyvių, ūkyje gyveno katės.

Viena buvo Matildos mama Murka. Kas buvo jos tėtis, galėjo tik spėti. Bet juodo kailiuko, baltų letenyčių ir juodo taško ant nosies niekas aplinkui neturėjo! Taip jau yra kačių gyvenime, kad mamos vienos augina savo vaikus.

16

I am cat Mathilda The farm where Mathilda, the kitty was born was nearly empty. Its citizens cows were walking around the green meadows, satisfyingly nibbling on a juicy grass. John, the owner of a farm was working in the fields with his tractor.

Spring is the time of work in the countryside.

Despite the cows and humans, cats also were living on the farm. One of them was Mathilda’s mum Murka. No one knew who Mathilda’s father was. No one around had black fur, white paws and black spot on the nose! That’s how it is in cats lives, cat mums raise their children alone.

17

Anksti pavasarį, vos tik nutirpus sniegui, kačių pasaulis atbunda. Prasideda vaisinimo metas, vadinamas morčiumi. Tada katės, garsiai kniaukdamos, kviečia partnerį poravimuisi.

Gegužės pabaigoje po apgriuvusio tvarto stogu pasigirsdavo kuosų jauniklių balsai. Atrodydavo, kad stogas yra gyvas.

Kuosos – už varnas mažesni juodai pilkšvi paukščiai. Jau daug metų pavasariais sugrįždavo į apgriuvusią pastogę. Joje snapais surinktomis minkštomis samanomis atnaujinusios lizdus, dėdavo kiaušinius ir perėdavo savo jauniklius.

18

In early spring, as soon as the snow melts down, cats world gets alive, the rutting starts. Cats start mewing loudly, inviting their potential partners for mating.

In the end of May under the roof of decrepit shed you could hear the voices of jackdaw babies. It felt like the roof was alive.

Black and greyish birds jackdaws are smaller than crows.

They have been returning to the shed, where they keep renewing their nests with soft moss, lay their eggs and hatch every spring for many years.

19

Tuo pat metu ūkio katės, vilkdamos apsunkusius pilvus, ieškodavo tinkamos ramios vietos kačiukams ateiti.

Matilda gimė pernykščių šiaudų gūžtoje. Ji ir dar du jos broliukai atėjo į pasaulį tą pačią dieną. Murka, meiliai murkdama, laižė, prausė savo mažuosius kačiukus. Juk visiems gyviams meilė ir švelnumas yra tiek pat svarbūs kaip maistas!

Kačiukai, dar nieko nematantys ir negirdintys, glaudėsi prie šilto mamos pilvo. Iš mažų Murkos spenelių baltoje, minkštoje papilvėje kačiukai čiulpė šiltą pienelį. Po dviejų savaičių kačiukų akytės atsimerkė. Jie pirmą kartą pamatė savo mamą ir šiaudų gūžtą, kurioje gimė.

20

At the same time, farm cats were looking for a place to put their big bellies down and safely wait for the kittens to come.

Mathilda was born in a nest made from the last year’s straws. She and her two brothers came to life on a same day.

Murka was licking the little ones with love, washing them.

Every living being needs love and kindness, it’s as important as food!

Kittens were still blind and deaf so they were softly pressing themselves to their mum’s belly. From Murka’s small little nipples they were drinking warm milk, their only food.

After two weeks they could open their eyes. For the first time they saw their mum and the nest of straws where they were born.

21

Kas dieną Matilda ir jos broliukai darėsi stipresni ir sparčiai augo. Po mėnesio mažyliai jau mokėjo išlįsti iš šiaudų gūžtos. Mama ramiai gulėdavo, budriai stebėdavo savo mažylius. Kartais, kai jie susisukę į minkštą kamuoliuką užmigdavo, Murka išbėgdavo ieškoti sau maisto, kad galėtų pamaitinti savo mažylius pieneliu. Kitu metu ji murkdavo vien tik katėms suprantamą meilės dainelę savo mažyliams.

Labiausiai Matilda mėgo žaisti mamos uodega arba ritinėtis su savo broliukais. Tokia buvo katiniška Matildos vaikystė.

Nerūpestinga ir linksma!

22

Every day Mathilda and her little brothers were getting stronger and growing fast. After a month they knew how to get out of their nest. Murka was peacefully lying down and watching at her babies. Sometimes they would fall asleep rolled in a soft ball, and Murka would run to look for food to keep having enough milk to feed her babies. Other times she used to “sing “ a song to her babies, understandable only for other cats. Mathilda loved playing with her mum’s tail or rolling and playing around with her brothers. That was Mathilda’s childhood.

Careless and happy!

23

Pas ūkio katinus užsukdavo pasisvečiuoti katė Lizė. Ji buvo kaprizinga ir išlepusi namų katė. Tačiau jos katiniškame gyvenime stigo laisvės ir dėmesio. Tada ji išdidžiai iškėlusi uodegą atžingsniuodavo į ūkio katinų pasaulį. Ūkio katinai nelietė Lizės. Ji netrukdoma palakdavo pieno iš didžiojo dubenėlio ar pasigaudavo kokią pelę. Nors ji buvo sterilizuota, išlaikė medžioklės instinktus.

Po varnalėšos lapu Matilda tyliai stebėdavo besipuikuojančią Lizę. Taip buvo saugu ir gerai buvo matyti. Lizė – trispalvė katė su įrašytu numeriu ausyje. Tuo ji be galo didžiavosi. Rudas, baltas ir pilkšvas pūkuotas kailis blizgėdavo saulėje.

Ji murkdama pasakodavo, kaip šeimininkė plaunanti jos kailį specialiu šampūnu, o mėlynas maisto indelis yra pilnas kvapnaus katėms skirto ėdalo. Jos šeimininkė – teta Marta – ją labai myli ir net supranta jos kalbą! Išmoko, kad galėtų suprasti visus Lizės poreikius! Todėl jai nieko netrūksta.

24

Lizzy came to visit the farm. She was very naughty and spoiled home cate. In her cat life she was lacking freedom and attention. Then she would proudly come to the farm, with her tail up to show off. Farm cats didn’t do anything to her though. She could drink some milk from the big bowl undisturbed, or catch a mouse. Even though she was sterilized, she kept her hunting instincts.

Mathilda was hiding under the burdock tree and watching Lizzy being very proud of herself. This was safe and she could see well. Lizzy had three coloured fur and had a number written on her ear. She was very proud about it.

Brown, white and greyish fluffy fur was shining in the sun.

She was telling to other cats how her owner washes her fur with a special shampoo, and her blue bowl is always full of delicious special cat food. Her owner aunty Martha loves her very much and even understands her language!

She learned it so she could understand Lizzy’s needs. So she has everything she needs.

25

Tik teta Marta tokia užsiėmusi, kad retai leidžianti katei pagulėti ant jos kelių. Bet tai niekis! Užtat katė gali gulėti kiek nori minkštame tetos krėsle. Kiek tik nori! Ir valgyti maistą, paruoštą specialiai katinams ir katėms. Kiek tik telpa! Sausą ir šlapią! Ir užgerti vandeniu, kuris bėga iš čiaupo, o ne telkšo po lietaus balose! Ir dar ji turi nuosavą tualetą!

Ir dar, ir dar…

Katytei Matildai net seilės tiško besiklausant tokių pasakojimų. Tik tada Matilda pastebėjo, kad šmaikščios ir spindinčios Lizės akys įsmeigtos į ją. „Pavydi man maža katytė?“ – tarsi klausė. Matilda pusiau garsiai pamanė: „Nepavydžiu, džiaugiuosi už tave ir svajoju gyventi geriau!“

26

Just aunty Martha is so busy that only sometimes she lets the cat to sit on her knees. But that’s okay! The cat can sleep on Martha’s soft armchair as much as she wants. She can also eat cat’s special food. As much as she can stuff in! Dry and wet! She can drink the water from the tap and not that one from the puddles! She also has her own private toilet!

And also, and also...

Mathilda the kitty was listening to all this with her mouth open out of curiosity. Only then Mathilda noticed that witty and shiny Lizzy’s eyes were looking at her. “Is she jealous for me, this little kitty?“, she questioned. Mathilda thought almost out loudly. “I am not jealous, I’m happy for you, and just dreaming to live better!“

27

Yra toks pajudėjimo iš vietos metodas: keli koją ir eini.

Svajonės link.

Vieną rytą pabudusi Matilda nusprendė keliauti į tetos Martos namus. Gal jai pavyks apsigyventi juose? Gauti gardų maistą, miegoti minkštajame krėsle. Ji net juto to gardaus maisto kvapą ir švelnų krėslo minkštumą! Net užsimerkė iš malonumo! Mrrrrrr... Jei nepavyks, ji nieko nepraras. Galės grįžti į ūkį. Arba negrįžti. Geriau kartą pabandyti negu likusį gyvenimą gailėtis nepabandžius.

28

Dreams come true!

You only need to know how to dream!

You have to believe in your dreams!

To really want it and have patience!

There’s this method from stilness to movement: you raise one leg up and go. Towards your dreams.

One morning Mathilda woke up and decide to go to aunty Martha’s house. Maybe she will be able to live there?

Eat delicious food and sleep on a soft armchair. She even felt the taste of that food and the softness of that armchair!

She closed her eyes out of content. Prrrr... If that doesn’t work, she won’t loose anything. She can always go back to the farm. Or not come back. It’s better to try once than to regret without trying.

29

Paskui Matilda tykojo pagauti lauko pelę. Juk negali ateiti į svečius be dovanų, turi parodyti tetai Martai, ko esanti verta!

Tačiau pelės tarsi žinojo Matildos ketinimus. Buvo užsiėmusios savo reikalais urveliuose. Vienos skaičiavo, kiek maisto atsargų liko po žiemos. Kitos saugojo savo peliukus, kad neišlįstų iš urvelių. Taip, taip! Pelės irgi turi savų rūpesčių. Bet Matilda apie tai nepagalvojo. Kam rūpi kitų rūpesčiai, jei savų turi?

„Matyt, per garsiai galvojau. Peles išgirdo mano mintis ir pasislėpė“, – taip manydama Matilda patraukė keliuku į tetos Martos namus, tikėdamasi palaukėje prie seno gluosnio pagauti pelę.

30

Later Mathilda was waiting to catch a mouse. You cannot go for a visit without presents, you have to prove your worth to aunty Martha!

It was like mice felt Mathilda’s intentions. They were busy with their stuff in their homes. Some of them were counting how much of food they have left after winter. Others were keeping an eye on their little ones so they don’t go outside. Yes yes! Mice have their own life. But Mathilda didn’t think about it. Who cares about the problems of others if you have those of your own?

“Maybe I thought loudly. Mice heard my thoughts and decided to hide“, Mathilda was thinking when walking towards aunty Martha’s house, expecting to catch a mouse on a way next to the old willow tree.

31

Saulė švietė skaisčiai. Diena buvo pilna kvapų ir garsų.

Tai sučirkšdavo žvirbliai, tai sumūkdavo laukuose besiganančios karvės, tai sužvengdavo arklys. Matilda žingsniavo keliuku. Mažoje galvytėje sukosi mintys apie naują ir laimingą gyvenimą.

Prie beržynėlio dobiluose dūzgė kamanė, vardu Samanė.

Ji žinojo visus vaistingus ir nevaistingus augalus. Skrisdama nuo žiedo prie žiedo mažu siurbliuku siurbė nektarą iš žiedų. O mažos kojytės buvo aplipusios žiedadulkėmis.

Taip buvo įsisukusi į darbą, kad net nepastebėjo mažosios katytės. Nutūpė trumpam ant jos galvos. „Ne, šitoje gėlėje nektaro nėra“, – pamanė kamanė ir pakilo skristi. Tik tada ji pastebėjo dvi spindinčias, nustebusias akutes.

Ko norėjote, mieloji? – paklausė kamanė Samanė.

Nieko neatsakė katytė Matilda, žiūrėjo nustebusi. O kamanė Samanė, nesulaukusi atsakymo, nutūpė ant kito žiedo ir ėmėsi darbo. Nėra laiko tuštiems reikalams. Mama mokė Matildą būti atsargiai su nepažįstamais. Bet pasaulis aplinkui buvo toks didelis ir įdomus!

32

The sun was shining brightly. The day was full of smells and sounds. Sparrows were chirping, cows were mooing in the fields, the horse was heehawing. Mathilda was walking on a path. She was thinking about her new and happy life.

Near the birch grove the bumble-bee named Samanė was buzzing in the clovers. She knew all medicinal and non-medicinal plants. She was flying from one blossom to another and collecting the nectar from them with her little pump.

Her little legs had pollen all over them. She was so busy with work that she didn’t even noticed the little kitty. She quickly landed on her head.

“There is no nectar in this flower“, bumble-bee thought and got up to fly. Then only she noticed two shiny, surprised eyes.

“What do you want, honey”, the bumble-bee named Samanė asked Mathilda.

Mathilda didn’t answer anything, she was looking surprised. Samanė didn’t wait for the answer, landed on another blossom and started working. There is no time for unimportant business. Mathilda was warned to be cautious with the strangers. But the world around was so big and interesting!

33

Tetos Martos namas stovėjo kitoje kaimo keliuko pusėje.

Matilda turėjo nueiti penkiasdešimt metrų nuo savo gimtojo ūkio, pereiti pakelės beržynėlį, praeiti pro išsikerojusį gluosnį, tada žalią kiemo pievelę. Pasiekti kitą namo pusę.

Matilda girdėjo iš Lizės, kad į namą galima įlįsti pro ventiliacijos angas pamatuose, kurios užtaisytos metalinėmis grotelėmis. Bet viena esanti palikta atvira. Pro tą angą Lizė ir išlendanti pasivaikščioti. Taip! Ji susitepanti savo blizgantį kailį. Bet juk tam yra teta Marta ir jos kvapnusis šampūnas!

Matilda dar niekada nebuvo išsiruošusi taip toli! Ko nepadarysi dėl savo svajonės!

34

Aunty Martha’s house was on the other side of the path.

Mathilda had to walk fifty metres from her farm, go along the birch grove, pass the branchy willow tree, then the green meadow near the house. She had to reach the other side of the house. Mathilda heard from Lizzy that there is another entrance through the ventilation hole covered with metal grid. One of them has been left uncovered. That’s is how Lizzy gets to leave the house to go for a walk. Yes! That’s how she gets her fur dirty. But aunty Martha and her shampoo can always wash it! Mathilda never made such a long journey! You can do anything for your dream!

35

Staiga Matilda išgirdo tylų krebždesį. Įgimtas medžioklės instinktas perbėgo kūnu kaip elektros srovė. „Pelė!“ – dar nematydama grobio pamanė Matilda. Taip! Po nužydėjusio šalpusnio lapu maža pilka pelytė Mikė graužė pernykštį grūdą, rastą šalia keliuko. Nenorėdama juo dalintis su šeima, nutarė sugraužti viena, pasislėpusi po šalpusnio lapu. Savo pačios nelaimei! „Geriau ta grūdą būčiau partempusi į urvą ir pasidalinusi su saviškiais“, – pamanė Mikė, patekusi į vikrios Matildos letenėles.

Dabar nei grūdo, nei gyvenimo! Nors Mikė buvo gudri pelė, ne kartą išsisukusi iš panašių bėdų, šis nežadėjo nieko gera. Bet ką gali žinoti!

Pagyvensim, pamatysim!

36

Suddenly Mathilda heard a silent scratching. Her natural sense of hunting instinct was on. “A mouse!“, Mathilda thought without seeing anything. Yes! Under the deflorate coltsfoot leaf, a little mouse named Micky was nibbling on a grain from last year that she found near the path. She didn’t want to share it with her family so decided to eat it alone, hiding under the coltsfoot leaf. That decision wasn’t very wise!

“Would have been so much better if I shared that grain with my family”, Micky thought, when she suddenly appeared in between Mathilda’s paws. Now no life no grains, nothing! But Micky was a smart mouse, not once she got out alive from similar situations, but this one was different.

But what can you know! Let’s live and see!

37

Teta Marta kažką rausė gėlių lysvėje. „Ką ji ten veikia? – pakreipusi galvą žiūrėjo Matilda. – Gal ir ji nori pagauti pelę? Belieka laukti, kol teta Marta mane pamatys! Kartu su pele! Tada prinešiu ją ir padėsiu prie jos kojų! Tai bus džiaugsmo!“ Tačiau teta Marta toliau krapštėsi gėlių lysvėje. Kartais pa­keldavo žarną, iš kurios tryško vanduo. „Miaukti negaliu, paleisiu pelę, – mąstė Matilda. – Tada viskas nueis per nieką. Kaip atkreipti tetos Martos dėmesį?“ Kažkas sučirškė visai šalia. Matilda pakėlė galvą. Ant automobilio veidrodėlio nutūpė kielė Zelka. Pakraipė uodegą į viršų, į apačią, suplasnojo sparneliais ir vėl nutūpė ant veidrodėlio krašto. Matilda žiūrėjo į ją nustebusi: „Kodėl ji taip keistai elgiasi?“

38

Aunty Martha was working in her flower garden.

“What is she doing there?”, Mathilda was trying to understand. “Maybe she wants to catch a mouse? Now I need to wait until she sees me! Together with my catch. Then I walk to her and put it next to her feet! She will be happy!”

However, aunty Martha was still working in the garden and wasn’t seeing her. Sometimes she would lift a hose, from there the water was running.

“I can’t mew, I have to release the mouse”, Mathilda was thinking. “But then everything will go to ruins. How to get Martha’s attention?”

Someone chirped very closely. Mathilda raised her head up. Wagtail Zelka landed on the side mirror of the car. She moved her tail up and down, waved her wings and again landed on the side mirror. Mathilda was looking to her surprised. “Why is she behaving so strangely?”

39

Nieko nesupranti, maža katyte, – čirkštelėjo Zelka, tarsi išgirdusi Matildos mintį. – Aš esu graži kiemo kielė ir man patinka grožėtis savimi veidrodėlyje. Po lietaus tai darau žiūrėdama į vandens balas. Bet dabar nelyja.

Taip pasakiusi kielė kilstelėjo uodegą. Čiurkštelėjo ir nuskrido į seną obelį. Kažkas balkšva ir tąsaus užtiško ant kitos veidrodėlio pusės. „Pamaiva“, – pamanė Matilda, bet tuoj susizgribo, kad nemandagu šitaip vertinti kitus. Jeigu ji mano esanti graži, gal taip ir yra.

Kielės Zelkos čirškavimas atkreipė ir tetos Martos dėmesį.

Ji atsisuko, bet, atrodo, Matildos nematė.

Vėl teks plauti automobilį! Ta čirškė kielė Zelka kasdien apdergia mano automobilį, – piktinosi teta Marta ir vėl nusisuko į lysvę. „Kaip vienų linksmybės liūdina kitus“, – pamanė Matilda.

40

“You don’t understand anything, little kitty”, Zelka chirped as she would hear Mathilda thinking. “I am a beautiful home wagtail that likes to admire herself in the mirror.

After rain I do the same looking to the water puddles. But it isn’t raining now.”

She said that and raised her leg up. Chirped and flew to the old apple tree. Something white and tensile dropped on the other side of the mirror.

“What a poser”, Mathilda thought and straight away got ashamed of herself.

“It is incredibly rude to judge others like that. If she thinks she is beautiful, it might be true.”

Wagtail Zelka’s chirping caught aunty Martha’s attention too. She turned around, but it seemed that she didn’t notice Mathilda.

“I have to wash the car again! That wagtail Zelka defiles my car everyday”, aunty Martha was angry and turned back to her flowers.

“Others happiness make someone sad”, Mathilda thought.

41

Pavargusi laikyti pelę mažais dantukais Matilda pasidėjo ją po automobilio ratu. Pamažu ėmė slinkti prie žarnos, iš kurios tryško vanduo. O pelė Mikė įkvėpė oro ir dūmė per kiemą kiek įmanydama. Būti budriam reiškia turėti sveiką kailį.

Prislinkusi prie žarnos Matilda užkišo letenėle angą, pro kurią sruvo vanduo. Akimirka jis dingo. Bet kai Matilda atitraukė letenėlę, vandens čiurkšlė taip tėškė jai, kad nusirito tiesiai prie tetos Martos kojų.

42

She got tired of holding the mouse with her teeth, so she put her under the wheel of a car. She started walking towards the hose, from there water was running. The mouse Micky inhaled deeply and ran off as fast as she could. Being aware means being alive.

Mathilda sneaked closer to the hose, and plugged the hole where the water was coming through. For a second it disappeared. But when Mathilda took her paw off it, the water hit her so hard that she rolled next to aunty Martha’s legs.

43

Ji garsiai nusijuokė: Iš kur tu čia, mažyle, atsiradai? Aaaa, turbūt iš Jono ūkio, – pasilenkusi paėmė šlapią Matildą į rankas ir paglostė.

Matilda buvo bepradedanti manyti, kad negražu juoktis iš kito nelaimės. Bet tetos Martos ranka taip švelniai glostė jos šlapią kailį, kad iš mažytės katytės pasklido didelis garsas: „Mrrrrrrrrrrrrrrrr, mrrrrrrrrrrrrrrrr“.

Gerai, kai nelaimė virsta didele laime!

Kai Matilda atsimerkė, ji ir teta Marta buvo dideliame koridoriuje, kuriame stovėjo melsvasis indelis su kvapniu katinišku ėdalu. Pavalgiusi Matilda susisuko į kamuoliuką minkštajame krėsle ir saldžiai užmigo. Taip Matilda savo svajonę pavertė tikrove. Ir apsigyveno tetos Martos namuose!

44

She laughed loudly.

“Where are you coming from, little one? Oh, probably from John’s farm”, she took wet Mathilda to her arms and stroke her.

Mathilda started to think that it is wrong to laugh at someone’s problems. But aunty Martha’s arms were stroking her wet fur so softly that she let big “prrrrrrrrrr, prrrrrrrrr” sound out.

It is good when misfortunes turn into happiness!

When Mathilda opened her eyes, she and aunty Martha were in a huge corridor with that blue bowl with delicious cat food. After she ate, Mathilda rolled into a small ball and fell asleep. That’s how Mathilda made her dreams to come true. She began living in aunty Martha’s house!

45

Kai teta dirbdavo sode, Matilda karstydavosi po obelis.

Sode gyveno šarkų pora. Jų lizdas, nupintas iš daugybės šakelių, išdidžiai pūpsojo vienos obels viršūnėje. Jo vidus buvo išklotas samanomis, kad būtų minkščiau šarkų jaunikliams. Tuo pasirūpino tėtis Polis. Mama Petrė tik garsiai komandavo ant obels šakos. Nuo pat ankstyvo ryto šarkos stripinėjo po sodą, ieškodamos maisto. Papusryčiavusios sutūpdavo ant šakos, aptarinėdavo dienos naujienas. Kartu stebėjo kiemo įvykius, gal teta Marta ar jos anūkė Liucija pasidės sumuštinį, kurį bus galima pasiglemžti. Tokia buvo šarka Petrė. Polis – santūresnis, dažnai ją sudrausdavo.

Negražu imti svetimus daiktus. Mes juk gyvename kaimynystėje. Teta Marta ir mažoji Liucija mus vaišina maistu žiemą, – postringavo šarkinas Polis, bet Petrė jo nelabai klausė. Tik pamojuodavo uodega ir nerdavo į lizdą.

46

When aunty was working in the garden, Mathilda was climbing apple trees. Two magpies were living in the garden.

Their nest was made out of many little branches, and the nest was on the top of one apple tree. The inside was laid with moss, so it is much softer for the little birds. Dad Polis made it. Mum Petrė loudly commanded off the branch.

From the early morning, magpies were frisking around the garden looking for food. After breakfast they would perch on the branch and talk about the news of the day. At the same time they were watching until Martha or her granddaughter Lucy would put their sandwiches down, so they would take it and eat it. That was magpie Petrė. Polis was more reserved, so he would always lecture to Petrė.

“It is wrong to take someone else’s stuff. We live in a neighbourhood. Aunty Martha and little Lucy always feeds us in winter” , magpie Polis was saying, but Petrė was not listening to him. She only would wave her tail and dive back to the nest.

47

Matilda daug dienų stebėjo šarkas. Jos buvo tokių pat spalvų, kaip ir ji. Juodos ir baltos. Tik Matilda vaikščiojo žeme, o jos, pastraksėjusios po pievelę, suplasnodavo sparnais ir nuskrisdavo tai į obelį, tai į kitą kiemo galą. Matilda sparnų neturėjo. Bet turėjo keturias kojas ir uodegą. Ir į medį įlipti mokėjo. Tik neskraidė. Niekada nebandė.

Vieną dieną Matilda nutarė pabandyti. Apsidairiusi, ar niekas nemato, įlipo į obelį. Atsistojo ant labiausiai atsikišusios šakos ir šoko žemyn. Iškėlusi uodegą ir išskėtusi letenas. Užsimerkusi jautė, kaip oras lekia pro ją. Ji skrenda!

Puf ! Atsitrenkė į žemę. Skrydis buvo baigtas.

Po žeme dirbo kurmis Aklys. Sudrebėjus žemei jis skubiai prasikasė į paviršių pažiūrėti, kas vyksta. Pamatęs drybsančios katės kontūrus, skubiai nėrė atgal. Kurmis gerai girdėjo, bet prastai matė. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleisdavo po žeme. Tik toks nevykęs Matildos skrydis, sudrebinęs viską aplinkui, galėjo patraukti Aklio dėmesį ir priversti jį išlįsti lauk.

48

Mathilda was watching the magpie family. They were same colour as she.

Black and white. Only difference was that Mathilda was walking on the ground, and they would frisk in the grass and then wave their wings and fly to the other side of the yard to the apple tree. Mathilda didn’t have wings.

But she had four legs and a tail.

She knew how to climb a tree.

She only couldn’t fly as she never tried it.

One day Mathilda decided to try. She looked around so no one would see her and climbed the tree. She stood on the longest branch and jumped off. Her tail was up and paws were spread. With her eyes closed she could feel the air passing through. She was flying!

Bang! She hit the ground. Her flight was over.

Mole, named Deafman was working under ground when Mathilda fell, so he quickly dig throug the surface to see what happened. After he saw the contours of a cat lying down on the ground, he quickly rushed back under the ground. The mole could hear well, but he couldn’t see well. Most of his time he would spend under the ground. Only such an disastrous fall could take Deafman’s attention and attract him to go up and see what happened.

49

„Kažin, ar šitas padaras mato pasaulį kaip ir katinai? – pramerkusi akis pamanė Matilda, laižydama po skrydžio pasišiaušusį kailį bei letenėles.

Ant šakos garsiai čirškė šarkos. „Tegul juokiasi, aš vis tiek skridau“, – pamanė Matilda ir iškėlusi uodegą nužingsniavo namo. Gal ras ką skanaus mėlynajame dubenėlyje. Mat beskraidydama praalko.

Daugiau katytė Matilda skraidyti nebandė. Tegul tai daro Polis su Petre ir kielė Zelka.

Bet užtat gimė nauja svajonė! Apžiūrėti, kas yra toliau už kiemo ir kelio, kuriuo nuolat lekia automobiliai.

50

“I wonder if this creature sees the world as the cats do?”, Mathilda thought when she opened her eyes. She licked her fur and paws that looked rough after the flight.

The magpies were chirping on the branch.

“Let them laugh”, Mathilda thought and walked back home with her tail up. Maybe she will find something delicious in the blue bowl. She was hungry after the flight.

Mathilda never tried to fly again. Let Polis, Petrė and wagtail Zelka do that.

But she had a new dream! She wanted to see what is further from the yard and the road, that is always full of cars.

Dreams come true!

You have to have patience!

You have to learn to wait!

You have to dream and believe!

You have to have a dream!

51

Matilda veidrodžių karalystėje

Viename namo kambaryje buvo siuvykla, kurioje gulėjo įvairiausių audinių rietimai, spalvingų siūlų ritės, siuvimo mašina, veidrodis. Joje teta Marta nuo ryto iki vakaro dirbdavo.

Matilda nelabai mėgdavo, kai ji užsidarydavo tame kambaryje.

O teta Marta nemėgdavo įleisti nei Matildos, nei Lizės į siuvyklą, mat dvi mažos išdykėlės lipdavo nešvariomis pėdutėmis ant minkštų audinių rietimų ar dūkdavo su spalvingų siūlų ritėmis. Po jų apsilankymo teta Marta griebdavosi už galvos šaukdama: „Oi, oi!“ Kai teta Marta užsidarydavo tame kambaryje, Matilda nuobodžiaudavo, nes Lizė dar nebuvo jai maloni. Pamačiusi prie mėlynojo indelio su ėdalu piktai pasišiaušdavo ir urgzdavo. Lizė rodė Matildai esanti šių namų šeimininkė.

52

Mathilda in the Mirror World

One of rooms of the house was a tailor’s room. It was full of various fabric rolls, colourful spools of thread and a mirror. Aunty Martha was working there from an early morning to late evening. Mathilda didn’t really like aunty close herself in that room. But aunty Martha was not very eager to let Mathilda or Lizzy to the tailor’s room either.

When invited, two little naughty ones used to crawl on the soft silky fabric rolls with their dirty little feet or play with colourful spools of thread. After their visits aunty Martha always grabbed her head out of desperation and kept saying “Oh, oh!” all the time.

During the times when aunty Martha was working and sewing clothes in her closed tailor’s room Mathilda always felt bored as Lizzy wasn’t very nice to her. When Lizzy saw Mathilda next to her blue food bowl, she used to bristle up out of anger and start growling. Lizzy showed Mathilda that she is the head of the house.

53

Vieną dieną Matildai pavyko prasmukti į siuvyklą. Ant sienų kabojo keli paveikslai. Ant didelio stalo gulėjo spalvotų audinių ritiniai. Ant pakabų kabojo pasiūti rūbai, kuriais puošis plonos ir storos ponios. Viskas buvo kaip visada.

Tetai Martai buvo svarbi tvarka, kuri Matildai nerūpėjo, bet nutarė jos nedrumsti, kad tik neišvarytų iš spalvingo rojaus.

Ji meiliai pasiglaustė apie tetos Martos kojas, lyg patvirtindama savo geranorišką sprendimą ir tikėdamasi, kad paims ją ant rankų ir švelniai pakasys užausį. Bet teta nekreipė dėmesio, nes kažką piešė ant žalio audinio gabalo. Tada Matilda užšoko ant stalo. Tipeno minkštomis letenomis per žalią audinį. Teta Marta nepiktai subarė ir paglostė jos nugarą. „Mes, katinai, žinome, kaip gauti dėmesio, – pamanė Matilda. – Jeigu negauname gražiuoju, gauname kitaip“. Ir patenkinta nušoko ant kėdės šalia stalo.

54

One day Mathilda was lucky to sneak in to the tailor’s room. There were few paintings hanging on the walls, on the table were few colourful rolls of fabric lying down, ready to wear clothes that soon will be worn and enjoyed by both slim and chubby ladies were hanging on the hangers.

Everything was as usual. Tidiness was very important for aunty Martha, meanwhile Mathilda didn’t care about it. That day though Mathilda decided to keep the room undisturbed so that aunty would let her stay in the colourful paradise.

She softly snuggled around aunty Martha’s legs making a statement about her good-willed decision, expecting to be taken on to the arms and scratched around the ears. But aunty didn’t pay much attention to her, as she was drawing something on the green piece of fabric. Mathilda jumped onto the table and with her soft paws walked on the green fabric. Aunty Martha softly chided her and stroked her back. “We, cats, know how to get their attention”, Mathilda thought. “If we do not get it in a nice way, we do something different”. All satisfied she jumped off onto the chair next to the table.

55

Staiga ji pamatė ant grindų stovinčius keistus rėmus, o iš jų į Matildą žiūrėjo kita katė. „Labai panaši į mane“, – pamanė Matilda, apžiūrinėdama katę rėmuose. Ji matė savo atvaizdą tik ežero vandenyje, kai teta Marta važiavo maudytis su mažąja Liucija ir ją vežėsi automobiliu. „Iš kur ji čia atsirado?“ Katė mėgdžiojo ją: ar Matilda pakeldavo uodegą, ar pasilenkdavo, ar nušokdavo nuo kėdės, ji darė tą patį! Matilda nutarė pakalbinti keistąją katę.

– Kas tu tokia? – sumurkė draugiškai.

– Kas tu tokia? – sumurkė keista nepažįstamoji.

56

Suddenly she saw some strange frames standing on the floor and in those frames was another cat starring ar her.

“Looks like me”, thought Mathilda, looking to the cat in the frame. Once Mathilda saw her reflection in the lake water when aunty Martha took her and little Lucy to the lake to swim. “Where did she come from?“ The cat was miming her: she was doing the same things when Mathilda raised her tail up, bended down or jumped off the chair! Mathilda decided to talk to her.

“Who are you?”, she friendly purred.

“Who are you?”, the stranger purred back.

57

– Aš esu katytė Matilda, – prisistatė Matilda.

– Aš esu katytė Matilda, – atsakė tuo pat metu iš rėmų.

– Kaip? Juk aš esu vienintelė katytė Matilda, – sunerimo Matilda ir truktelėjo uodegą, parodydama nerimą.

– Kaip? Juk aš esu vienintelė katytė Matilda, – atsakė katė, neramiai truktelėdama uodegą.

Tada Matilda priėjo arčiau rėmo, norėdama paliesti bei pauostyti nepažįstamą apsimetėlę, kuri padarė tą patį. Tačiau Matildos letenėlė nuslydo spindinčiu ir lygiu rėmo paviršiumi. Kvapo irgi neužuodė.

– Ar tu čia uždaryta? – rūpestingai paklausė Matilda.

– Ar tu čia uždaryta? – atkartojo.

58

“I am Mathilda, the kitty”, Mathilda introduced herself.

“I am Mathilda, the kitty”, instantly received the answer from the frame.

“How come? I am the only Mathilda cat“, nervously said Mathilda and moved her tail up, showing her concern.

“How come? I am the only Mathilda cat”, the frame cat answered nervously moving her tail up.

Mathilda came closer to the frame wanting to touch and smell the strange fraud. The stranger did the same. Mathilda’s paw slided down the shiny and flat frame surface. She also could not smell anything.

“Are you trapped here?”, Mathilda was concerned.

“Are you trapped here?”, she heard repeating.

59

To buvo per daug! Matildos ramybė ir kantrybė ėmė blėsti.

Susitvardžiusi nutarė apeiti rėmus. Gal mėgdžiotoja slepiasi kitoje pusėje kaip ir paukščiai už lango? Ten nieko nebuvo.

Tada Matilda nutarė dar kartą paliesti katę, kuri atkartojo jos judesį. Matilda pasišiaušė ir puolė mėgdžiotoją, tačiau atsitrenkė į slidų veidrodžio paviršių nuslydo ant grindų.

Nuslydo ir katė.

Už Matildos tyliai šypsojosi teta Marta. Antra teta Marta šypsojosi už mėgdžiotojos.

– Mažyle, juk tu veidrodyje matai savo atvaizdą, – paėmusi ant rankų ėmė švelniai ją glostyti. Veidrodyje Matilda matė antrą tetą Martą, glostančią katę, kuri žiūrėjo į Matildą.

60

It was too much! Mathilda was loosing her temper. She controlled herself and decided to walk around the frame.

Perhaps the mime was hiding on the other side, like birds behind windows do? There was nothing there. Mathilda decided to touch the frame cat again, and she imitated her action. Mathilda bristled up and attacked the fraud cat, but she hit the slippery surface of the mirror and slided down to the floor. The fraud cat slided too.

Aunty Martha was watching Mathilda and smiling. Another aunty Martha was smiling behind the fraud. “Baby, this is only your own reflection in the mirror�, she took Mathilda to her arms and stroked her. Mathilda saw another aunty Martha stroking a cat who was watching Mathilda in the mirror.

61

Rudenėjant Dienos pilkėjo ir trumpėjo, dažnai iš dangaus į žemę kapsėjo lietus, telkšojo purvinos balos. Matilda tik retkarčiais išeidavo į lauką. Buvo gera gulėti minkštame krėsle arba miegoti kailinėje katinų lovelėje. Atėjus rudeniui Lizė irgi pasikeitė, tapo draugiška ir rūpestinga, kartais net prausdavo juodą Matildos kailiuką savo mažu liežuvėliu. Ji buvo gerokai vyresnė – net ketverių (jei skaičiuotume pagal žmonių amžių, būtų 32-ejų, o Matilda – 7 metų, kaip ir tetos Martos anūkė Liucija). Lizė niekada neturėjo ir neturės savo kačiukų, nes ją dar mažą sterilizavo. Todėl jai prabudo motiniški jausmai. O ir veikti nelabai buvo ką apsiniaukusiomis rudens dienomis.

62

As autumn was coming The days were getting shorter and darker. More and more raindrops were coming from the sky to earth. Dirty swamps were lying stagnant. Rarely was Mathilda leaving the house.

It was nice to lie down on a soft armchair or sleep inside the furry cat bed. When the autumn came, Lizzy changed too. She became friendly and caring, she sometimes even licked black Mathilda’s fur with her tiny tongue. Lizzy was much older, already four years old. Compared with human age she would be 32, and Mathilda would be 7, like aunty Martha’s granddaughter Lucy. Lizzy never had and never will have any kittens, she was sterilised when she was little.

So her motherly instincts came back, and it was also quite boring and nothing else to do on gloomy and cloudy autumn days.

63

Kartais abi katės prasmukdavo į šiltą ir jaukų tetos Martos miegamąjį. Jame Matilda turėjo savo mėgstamą vietą: po mažu staliuku kampe, ant kurio buvo sustatytos statulėlės ir įvairios brangenybės, gulėjo minkšta tetos Martos meditacijų pagalvė. Taip, taip! Ji atsisėsdavo ant jos ir, sukryžiavusi kojas po savimi, giliai kvėpuodama sėdėdavo užmerkusi akis. Ant šios pagalvėlės Matilda galėjo nė nekrusteldama miegoti ištisą parą. Jei tik teta Marta nepastebėdavo.

64

Sometimes both cats sneaked through to the warm and cozy aunty Martha’s bedroom. There Mathilda had her favorite spot: in the corner, under the small bed table full of little statues and various valuables, there was aunty Martha’s soft meditation cushion. Yes yes! She used to sit on it with her legs crossed, eyes closed, deeply breathing. Mathilda could sleep on that pillow for the entire day. Only if aunty Martha wouldn’t notice her.

65

O ji pastebėdavo ne Matildą, bet Lizę. Tada abiem tekdavo palikti miegamąjį. Naktį, kai teta Marta kietai nugrimzdavo į miegą ir orą suvirpindavo knarkimo garsai, pabusdavo Lizė, kartu ir jos medžioklės instinktas. Iš pradžių ji paslampinėdavo po miegamąjį, po to imdavo galąsti nagus į tetos Martos lovą, tada – į tapetais padengtą sieną virš jos galvos. Ir jei ji nenubusdavo, Lizė, grakščiai pritūpusi ant prie lovos gulinčio minkšto balto kilimėlio, paleisdavo čiurkšlę. Tada teta Marta išlėkdavo iš lovos tarsi gavusi elektros srovės ir pagriebusi abi kates nunešdavo žemyn į jų katinišką lovą. Bet joje nebuvo Matildos mėgstamos pagalvės!

66

Aunty was always noticing Lizzy and not Mathilda. So then both of them had to leave the bedroom. During the night when aunty Martha dived into the deep and the air was vibrating from her snoring sounds, Lizzy and her hunting instincts used to turn on. At first she just loafed around the bedroom then she would start sharpening her nails into aunty Martha’s bed, later to the wallpapered wall above the aunty’s head. And if she wouldn’t wake up from the sound, Lizzy would gracefully squat down on the soft white mat by the bed and let a stream out. Then aunty Martha would jump out of bed like she just was electrified, grab both cats and bring them back to their cat bed. But there it was no Mathilda’s favorite pillow!

67

Kartą teta Marta ruošėsi trumpai kelionei į Londoną. Į rožinį dukros Tomos dovanotą kelioninį lagaminėlį dėjosi daiktus. Matilda maloniai džiaugėsi ramybe ant minkštos pagalvės. Lizė nerimo, sukinėjosi vis pasiglaustydama į tetos Martos kojas, tarsi bandydama įkalbėti ją likti namuose.

Katės turi puikiai išvystytas jusles, be žodžių žino savo šeimininkų sumanymus. Abi jos nemėgo likti vienos namuose.

Lizė, būdama vyresnė ir jausdamasi namų šeimininke, rodė ypatingą susirūpinimą ir bandė sutrukdyti tetai Martai išvykti. O ji kartais perbraukdavo ranka per žvilgantį Lizės kailį ir toliau dėjo daiktus. Matilda, pramerkusi vieną akį, stebėjo.

68

Once aunty Martha was preparing to a trip to London.

She was packing her things to the pink luggage that her daughter Toma gave to her. Mathilda was enjoying her peace on the soft cushion. Lizzy was somehow anxious, walking in circles, snuggling around aunty Martha’s legs, as she was trying to convince Martha to stay at home. Cats have well-developed senses, they know their owners plans without them even saying anything. Both cats didn’t like to stay home alone. Lizzy, feeling more mature and the real head of the house, was very concerned and was trying to keep her away from going. Aunty would occasionally stroke through the shiny Lizzy’s fur, continuing to pack her stuff.

With her one eye open Mathilda was watching.

69

Staiga Lizė įlipo į lagaminėlį ir atsisėdo ant daiktų. „Ką ji sumanė?! Nori vykti kartu į Londoną?“ – sunerimo Matilda.

Teta Marta, tarsi išgirdusi jos mintis, atsisuko. Lizė pakėlė uodegą ir garsiai prišlapino į tetos Martos lagaminėlį. Ir ne tik! Teta Marta susiėmė už galvos! O Lizė, iškėlusi uodegą ir galvą, neskubėdama nuėjo durų link, pakrebždeno jas letenėle, ir išėjo! Išdidžiai kaip tik ji mokėjo. Teta Marta tokios kelionės pradžios nesitikėjo. Bet tokia yra katiniška meilė!

70

Suddenly Lizzy climbed inside the luggage and sat between the stuff. “What are you thinking about? Do you want to go to London too?”, Mathilda was nervous about it.

As like she would hear Mathilda’s thoughts, aunty Martha turned around. And like that Lizzy raised her tail and loudly piddled inside the aunty Martha’s luggage. Aunty Martha went mad! But it wasn’t the end. Lizzy raised her tail, proudly and slowly walked towards the door, moved it with her paw and left! Aunty Martha did not expect such a beginning of her trip. But such is cat’s love!

That’s the cat love!

71

Šiukė atvyko

Prasidėjus žiemai pas tetą Martą į svečius atvyko panelė Adelė su savo katyte Šiuke, kuri išdidžiai gulėjo jai vienai skirtame krepšyje. Atsivežė daugybę rakandų! Žalią lėkštutę kačių konservams, rožinę – sausam maistui, o pilkšvą – vandeniui. Taip pat buvo du kačių tualetai: su gaubtu ir be jo. Kraiko maišas. Rožinis kastuvėlis išmatoms surinkti ir maišeliai joms sudėti. Šampūnas, vitaminai, žaislai. Visa tai keliavo į tetos Martos miegamąjį. „Mėgstu nieko neveikti. Pavalgyti. Pamiegoti. Pro langą paspoksoti. Smagumėlis toks gyvenimas, kai už lango šalta žiema karaliauja!“ – taip buvo nusiteikusi Šiukė.

72

Šiukė has arrived

At the beginning of the winter miss Adelė and her cat Šiukė came to visit aunty Matha. Šiukė ‘s basket was only for her and she was proudly lying in it. Adelė brought with her many cat utensils! Green plate for cat canned foods, pink one was for dry food and the grey plate was for water. There also were two cat toilets: one was closed and one with an open top. One bag of litter, a pink spade to collect the cat dump and the bags to put it in. Also: shampoo, vitamins, toys. All of that was placed inside the aunty Martha’s bedroom.

“I love doing nothing. Eat. Sleep. Stare through the window. When the winter is behind the window, such life is a real joy”, Šiukė said her moto.

73

Matilda ir Lizė buvo nusiteikusios kitaip. Jų nenudžiugino viešnia, nes kelias į tetos Martos miegamąjį joms buvo uždarytas. Šiukė – labai graži katė: baltu snukučiu, krūtine ir papilve, panaši į Lizę, tik jos kailiukas buvo dar puresnis ir labiau žvilgantis. Ir ji labai išlepusi. Labiau nei namų šeimininkė Lizė, kuri dėl to jos ir nemėgo. O Matildai buvo liūdna, kad negalės gulėti ant mėgstamos pagalvės. Taigi abi katės buvo priverstos gyventi didžiajame koridoriuje, kuriame stovėjo minkštasis krėslas ir mėlynas indelis su maistu. Ne, ne, jos nebuvo nuskriaustos. Teta Marta dažnai jas glostė, o panelė Adelė vaišino brangiu Šiukės ėdesiu.

Panelę Adelę kankino baimių ir sapnų vaiduokliai. Kaip ir kada jie ją užvaldė, Matilda nežinojo. Gal todėl teta Marta, kuri suprato gyvūnų kalbą ir mokėjo nuvyti vaiduoklius, leido panelei įsikurti savo ramiame, saugiame ir levandomis kvepiančiame miegamajame.

74

Mathilda and Lizzy were thinking differently. They weren’t very happy about their new guest, as the entrance to Martha’s bedroom was closed for them. Šiukė was a beautiful cat. She had a white neb and white underbelly, looked similar to Lizzy, but her fur was more fluffy and more shiny.

She was also very spoiled. Spoiled more than Lizzy who was the ruler of the house, and that’s why Lizzy didn’t like her. Mathilda was sad that she won’t be able to sleep on her favorite cushion. Both cats had to stay in the big corridor, where was only that soft armchair and a blue bowl with food. No, they weren’t forgotten. Aunty Martha was stroking them often, and miss Adelė kept spoiling them with expensive Šiukė’s food.

Miss Adelė was disturbed by her fears and dream ghosts.

How and when they overwhelmed her, Mathilda didn’t know. Maybe that’s the reason why Martha, who knew the language of animals and how to chase the ghosts away, let miss Adelė stay in her peaceful, safe and lavender smelling bedroom.

75

Kai panelė Adelė būdavo mokykloje, Šiukė gulėdavo ant palangės ir stebėdavo paukščius už lango lesyklėlėje. Į ją kartais iš miško atlėkdavo strazdas Brazdas, būdavo pilna linksmų zylių ir raudonspalvių sniegenų, aplinkui sukinėdavosi šarkų pora – Polis ir Petrė.

Kartą vis dėlto Matildai pavyko prasmukti į tetos Martos miegamąjį. Nieko nebuvo namuose. Net Lizė svečiavosi pas gretimo ūkio katinus. Durys buvo praviros. Matilda tyliai įslinko ir jau ėjo tiesiai prie savo mėgstamos pagalvės – tik ramiai ir šiltai pamiegoti. O Šiukė nušoko nuo palangės ir ėmė artintis prie Matildos: 76

When Adelė was at school, Šiukė was lying on the windowsill, looking at the birds in the feeder box. Sometimes there would come a thrush named Bustler, it was also full of happy titmouse and red bullfinches, Polis and Petrė, two magpies were always there too.

One day Mathilda managed to get into aunty Martha’s bedroom. No one was at home, even Lizzy was visiting the neighbour cats. The doors were slightly open. Mathilda silently creeped in, and started walking towards her favorite cushion, just to sleep somewhere peaceful and warm.

Then Šiukė jumped off the windowsill and came towards Mathilda: 77

- Kas leido tau čia ateiti? – paklausė Šiukė. – Čia yra mano kambarys. Eik lauk, murzina katyte!

Matilda sustojo. Lėtai pasisuko į Šiukę: -Kaaaaaaaaaaaaaą, mrrrrrr? – klausiamai sumurkė ji. Matilda negalėjo patikėti, ką išgirdo. Šiukė, mėtydama uodegą į šalis, pakartojo. Matilda ramiai priėjo prie jos ir pakėlusi letenėlę grybštelėjo per išpuoselėtą, baltą, pūkuotą nosį. Šiukė to nelaukė ir nesitikėjo. Išsigandusi pasislėpė, kaip jai atrodė tinkamiausia, apvalioje kamino angoje. (Artimiausiu laiku teta Marta svajojo pastatyti židinį. Turėjo atvykti ūsuotas židinių meistras Ričardas.) Šiukė įlindo į skylę, kurioje buvo ankšta, bet saugu. Širdis daužėsi iš baimės!

78

“Who let you in here”?, Šiukė asked. “This is my room, go away you dirty cat!” Mathilda stopped and slowly turned to Šiukė.

“Whaaaaaaaat, meoooww?, she meowed questioning.

Mathilda couldn’t believe what she just had heard.

Waving her tail back and forth, Šiukė repeated the same words. Mathilda walked to her very quietly, raised her paw scratching her tender, white fluffy nose. Šiukė was not expecting that, she got scared and hid inside the round hole in the chimney where she thought it was the best place to hide.

(Aunty Martha was dreaming to build a fireplace one day.

She was waiting for a Richard, the fireplace master with moustache to arrive soon). Šiukė crawled into the tiny hole, where she thought it was safe. Her heart was beating out of fear!

79

Taip ji sulauks panelės Adelės ir tetos Martos. Pasiguos, gal jos nubaus nemandagią ir nesvetingą Matildą, kuri dabar guli ant minkštos pagalvės, manydama, kokia akiplėša ta Šiukė. Visai nemoka elgtis svečiuose, yra nedraugiška ir savanaudė. Juk Matilda nieko bloga nenorėjo. Tik pagulėti savo mėgstamoje vietoje. Juk dėl visko galima gražiuoju susitarti.

Kaip šauksi, taip atsilieps! Taip gyvenimas surėdytas!

Gal Šiukė pasimokys ir bus draugiškesnė bei mandagesnė ateityje?!

80

She will wait for miss Adelė and aunty Martha. She will complain to them, and maybe they will punish that rude and inhospitable Mathilda, that now is lying on the soft cushion thinking what a snotty cat Šiukė is. She doesn’t know how to behave as a guest. Mathilda didn’t want anything bad happen to her. She only wanted to lie down in her favorite spot. Anything can be done in a nice way.

You get what you give! Life is made that way!

Hopefully Šiukė will learn her lesson and become friendlier and more polite in the future?!

81

Popiet grįžo teta Marta ir panelė Adelė. Ilgai ieškojo Šiukės. Pagaliau pamatė dvi akis, žybsinčias kamino skylėje. Atsargiai ištraukė ją. Šiukė buvo juoda kaip kaminkrėtys Petras.

Teta Marta ir panelė Adelė nugabeno nelaimėlę į vonią, kurioje ilgai šampūnu bei specialiu muilu plovė suodiną kailį.

O tuo metu Matilda tyliai snaudė savo mėgstamame kampe. Šiukė, paskendusi murzinose katinų šampūno putose, galvojo, kaip su ja susitaikyti.

82

Aunty Martha and miss Adelė came back home in the afternoon. They were looking for Šiukė for quite some time.

Suddenly they noticed two eyes sparkling in the hole of the chimney. They carefully took her out of there. Šiukė was as black as Petras, the chimney-sweeper. Aunty Martha and miss Adelė took her to the bathroom and washed her smutty fur with shampoo and a special soap.

Meanwhile, Mathilda was silently napping at her favorite corner. All drenched in dirty froth made out of the cat shampoo Šiukė was thinking how to make it up with Mathilda.

83

Mat muilas išplovė ne tik suodžius, bet ir puikybę bei negeras mintis iš jos galvos.

Ir susitaikė! Kai išplautas ir fenu išdžiovintas kailis vėl ėmė blizgėti, Šiukė tyliai prislinko prie Matildos, kuri viena akimi stebėjo ją, ir švelniai bakstelėjo jos nosį.

Taika! Geriausias pasirinkimas, neieškant kaltų pradėjus nesantaiką.

Lizė ir Matilda suvokė, kokia gali būti graži draugystė. Žiema praėjo ramiai šiltuose namuose.

Netikėtai atsėlinęs pavasaris saulės spinduliais beldėsi į dar nenuvalytus langus, baltą sniegą vertė vandens balomis, o žemė ištroškusi gėrė jį ir sušildyta ruošėsi pasauliui bei žmonėms dovanoti žalumą.

84

The soap washed not only the smut out of her fur, but also her bad thoughts and pride out of her head.

And they made it! When her fur was shining again and dried with a hairdryer, Ĺ iukÄ— slowly sneaked next to Mathilda and softly poked her nose.

Peace! The best choice to make without looking for anyone guilty.

Lizzy and Mathilda realised how beautiful a friendship can be.

The winter had passed in the warm house.

The spring sneaked in unexpectedly, sun rays were knocking to the dirty windows, white snow was turning into water puddles and the earth was hungrily drinking it. It was all warming up, preparing to give to the world and the people all its mesmerising greenery.

85

Matilda vis dažniau išeidavo į lauką. Tai buvo pirmasis jos pavasaris. Nuo stogo kapsėjo vanduo, tirpo varvekliai, o lašai, krisdami į vandens balutes, kėlė bangeles. Sėdėdama ant namo laiptų Matilda girdėjo: tekšt, tekšt, tekšt. Ją sudomino tas keistas garsas, prisėlino, bet nematė, ką medžioti.

Ji jautė judesį, bet nematė, kas ir kur juda. Primerkusi akis ir judindama uodegą Matilda įtemptai žiūrėjo į vandens balą. Nieko kita nematė, tik mirguliuojantį savo atvaizdą.

Kėlė galvą į viršų, leido žemyn, vėl į viršų ir žemyn. Lašas, nukritęs į balutę, susiliedavo su vandeniu ir dingdavo. Matilda įkišo letenėlę į balutę, ieškodama jo. Nieko neradusi nupurtė letenėlę ir ėmė ją laižyti. Tik staiga ant jos šleptelėjo kažkas sunkaus ir šalta. Trumpam prispaudė prie šlapios žemės. Matilda pašoko ir nusipurtė. Sniego likučiai, sušildyti saulės, nušliuožė nuo stogo ir dribo šalia, šiek tiek kliudydami ją.

86

Mathilda went outside more and more often. It was her first spring. The water was dripping from the rooftop, and the drops were making waves when falling into the little puddles. While sitting on the house stairs, she heard the water going “splash, splash, splash”. She got interested in strange sounds, so she creeped up closer, but couldn’t see what she can hunt. She could feel the motion, but couldn’t see what and where it moves. She slit her eyes and kept moving her tail while looking to the puddle. She hardly saw anything, only her iridescent reflection. She was raising her head up and down, up and down. The waterdrops were merging with water and disappearing. Mathilda put her paw into the puddle, looking for it. Disappointed about not finding the drops, she started licking it. Suddenly something heavy and cold flopped down on her. For a short while she was pressed to the wet, wet ground. Mathilda jumped up and shook everything off. Warmed, leftover snow was sliding down the rooftop falling off and touching her.

87

Šarkinas Polis stebėjo ją nuo belapės obels. Kraipydamas galvą ir uodegą sparnu pridengė Petrės akis, kad ši nepradėtų ir vėl šaipytis iš Matildos. Bet ar ji galėjo tokio įvykio nepamatyti!

– Va tau, va tau! – sučirškė ji. Bet pamačiusi Polio žvilgsnį nėrė į lizdą. Ruošis perėjimui. Tai bus naudingiau. „Kas per mada šaipytis iš kito nelaimės?“ – manė Polis, snapu kedendamas uodegą.

Matilda nubėgo namo. Ją pasitiko Lizė, meiliai bakstelėjusi snukučiu jos galvą, taip išreikšdama solidarumą. O teta Marta jau dėjo kvapnų maistą į mėlyną indelį. Matilda atsidėkodama drėgnu snukučiu palietė tetos Martos ranką.

Gera, kai yra už ką dėkoti. Gera būti mylimam ir suprastam!

88

Polis, the magpie was watching her off the leafless apple tree. He was wiggling his head while keeping Petrė’s eyes covered with his wing so she doesn’t mock Mathilda again.

But was it possible not to see that!?

“Here you go!”, she chirped. But after seeing Polis look, she shot back to the nest. She will better prepare for hatching, it’s much more useful. “What a habit to laugh at someone’s misfortunes”, Polis thought while picking his tail.

Mathilda ran back home. Lizzy greeted her, expressing her solidarity by poking Mathilda’s head with her neb. Aunty Martha was filling her blue bowl with food. Mathilda thanked her by touching Martha’s hand with her wet neb.

It’s good when you have something to thank for. It’s good to be loved and understood!

89

Pavasarį aktyvios ne tik katės. Apie namus sukinėjosi per žiemą išalkusios lapės ir barsukai. Jie tarsi jausdavo, kur gyvena dar jauni ir nepatyrę kačiukai. Šiek tiek apšiurusio kailio jaunas lapinas Tukis slampinėjo apie namus, ieškodamas gardaus kąsnelio.

Kai Matilda išlindo pro katinų angą duryse pasigrožėti žvaigždėmis, o gal tiesiog smalsumo ar medžioklės instinkto vedama (kas tuos katiniškus jausmus supras), kiemas buvo pilnas garsų: lašų teškenimo, žolės kalimosi, pumpurų skleidimosi, vėjo šiurenimo eglės šakose. Ji pasuko prie raudono krūmo, kuriame dienos metu knibždėte knibždėjo žvirblių.

Jie dažnai šaipėsi iš Matildos nesėkmių. Tad katytė nutarė atsigriebti.

90

Not only cats are active in spring. Hungry foxes and badgers were making circles around the house. They somehow felt where young and inexperienced kittens live.

Young fox Tukis with a slightly shabby fur, was hanging around the house looking for some delicious bites.

Out of curiosity or following her hunting instincts (what can you know about cats), Mathilda came out through the cat hole in the door to admire the stars. The backyard was full of sounds: waterdrops splashing, grass was growing, buds were opening up, the wind was rustling through the fir trees. She moved towards the red bush that was full of sparrows in day time. They laughed at her misfortunes all the time, so she decided to make a revenge.

91

„Na, Čirški, laikykis!“ – pamanė Matilda, tyliai sėlindama prie raudonojo krūmo ir įsivaizduodama, kaip prigriebs patį įžūliausią žvirblį. Tačiau staiga iššoko lapinas Tukis, kuris griebė užsisvajojusią Matildą už sprando ir įsikibo smulkiais dantimis! Netikėtai! Pabudusi iš svajonių Matilda sužaibavo akimis ir žiebė nagiukais Tukiui į snukį. Šis apsilaižė apibraižytą nosį, o katytė spruko namo pro neužtaisytą ventiliacijos angą.

92

“Hold on, Chirpy�, Mathilda thought while silently creeping towards the red bush, imagining how she would grab the most impudent sparrow. Fox Tukis suddenly jumped out, grabbed Mathilda and caught her neck with his tiny sharp teeth! Mathilda woke up from her dreams, stared at him angrily and slapped Tukis nose with her tiny nails.

As soon as he licked his scratched nose the kitty ran away back home through the uncovered ventilation hole.

93

„Prietema – pats geriausias metas nuotykiams“, – mąstė lapinas Tukis, stovėdamas po žvaigždėtu dangaus skliautu. O žvaigždės, tylios ir viską matančios liudytojos, mirksėdamos tamsiame dangaus skliaute tarsi pritarė Tukiui. Ir Matildai.

Kelias dienas skaudėjo kūnelį po susitikimo su lapinu.

Matilda gulėjo ramiai įsitaisiusi mediniame inde gėlėms sodinti. Jame jautėsi saugi. Saulė šildė jos juodą kailiuką.

Teta Marta vis ateidavo jos paguosti ir švelniai paglostyti. Ji žinojo lapino Tukio ir jo mamos Rudsnapės išdaigas. Prieš porą metų dingo sūnaus Tado išplauti ir namo prieangyje padžiauti vasariniai batai. Ruošėsi visi vykti prie jūros.

94

“Dusk time is the best time for adventures” thought fox Tukis standing under the starry sky. Silent and all-seeing stars were sparkling in the dark sky as if agreeing with Tukis. And with Mathilda too.

The body was hurting for a few days since meeting the fox. Mathilda was peacefully lying in the wooden flower box. She felt safe there. The sun was warming up her black fur. Aunty Martha kept coming to comfort and stroke her.

She knew about Tukis and his mum Brownsout and all their tricks. Few years ago her son Tadas couldn’t find his summer shoes, that were washed and hanged at the porch.

They all were preparing to go to the sea.

95

– Juk patys išeiti be šeimininko negalėjo, – tuomet svarstė Tadas ir teta Marta.

Negalėjo. Apėję namą rado batus prie to krūmo. Su apgraužtais dirželiais. To tikrai negalėjo padaryti nei žvirblis Čirškis, nei šarkų pora, nei Lizė ar kiti gyvūnai. Tai buvo Rudsnapės išdaigos. Kiekvienas linksminasi savaip.

Po to įvykio Matilda nutarė, kad žvirblio Čirškio negaudys ir į jo įžūlias pašaipas nereaguos. Tegul sau čirškia, kiek tik nori. Juk yra graži ir protinga katytė. O jei Čirškis taip temoka save pasauliui parodyti, ne Matildos bėda. Ji suprato, kad blogi ketinimai ir baigiasi nekaip.

Bet lapinui Tukiui ką nors iškrėsti ji norėtų. Už apdraskytą kailį, plėšikavimą svetimuose namuose, kuriuose beveik visi gražiai sutaria, myli bei gerbia vieni kitus. Tegul jis išdaigas miške krečia.

96

“They couldn’t just disappear“, Tadas and aunty Martha kept thinking.

They couldn’t. They found the shoes on the other side of the house, by the bush. The straps were destroyed. This wasn’t done by Chirper or the magpie couple, Lizzy or other animals wouldn’t have done that. That was Brownsnout’s job.

Everyone has fun as he likes.

After that event, Mathilda decided that she won’t be trying to catch Chirper again and also stop reacting to his impudent mockery. She will let him chirp as much as he likes.

She is a very smart and pretty kitty. If that is Chirpy’s only way to present himself to the world, let it be. That’s not Mathilda’s problem.

She understood that bad intentions don’t go well She would like to do something to Tukis though. For all those bad actions, scratched fur, stealing at the house where everyone live in harmony, with love and respect. Let him go to do bad things in the forest.

97

„Sveiksiu ir pasveiksiu! O tada pažiūrėsime!“ – užmerkusi akis mąstė Matilda. Kai nieko neveiki, turi laiko apmąstymams.

Vieną dieną teta Marta išsiruošė pasivaikščioti. Pavasarį ir vaikščiojimą ji ypač mėgo. Matilda, išlipusi iš apsauginio medinio indo, nubindzino iš paskos. Nutarė pereiti kelią, kuriuo lėkė automobiliai. Teta Marta atsisuko ir pamatė po maža pušele besislepiančią Matildą. Supratusi jos ketinimus, paėmė į glėbį ir pernešė per kelią.

– Eiti per kelią labai pavojinga mažoms katytėms ir kitiems gyvūnėliams, – pasakė teta Marta. „Jeigu nori ką pasiekti, reikia būti atkakliam! Arba siekti, kol pasieksi“, – taip manė Matilda, linksmai bėgdama keliuku, vedančiu į mišką.

98

“I’ll get better very soon! And then, watch out!“, Mathilda was thinking with her eyes closed. When you have nothing to do, you can think about many things.

One day aunty Martha went for a walk. She especially liked walking in spring time. Mathilda got out of her wooden safe box and followed her. She decided to cross the road full of cars. Aunty Martha turned around and saw Mathilda hiding under the tiny pine tree. She understood cats’s intentions, so took her in her arms and crossed the road.

“It is dangerous for small animals or little kittens to cross the road“, aunty Martha said.

“If you want to achieve something, you have to be persistent! Try until you make it!”, Mathilda thought, running through the forest.

99

Kaip tik dabar Matilda prisiminė pirmą pasivažinėjimą automobiliu žiemos pabaigoje. Kol durelės buvo neuždarytos, Matilda stryktelėjo į vidų ir atsisėdo ant tetos Martos kelių. Taip ji keliavo prie užšalusio ežero miške, klausėsi, kaip traška skylantis ledas. Paežerėje įlindo į kažkokio mažo gyvūno olą, teta Marta vos ištraukė. Susitiko baltą zuikį, bėgantį keliuku. Suprato, kad pasaulis nesibaigia gyvenimu jų kieme ar ūkininko Jono ūkiu ir kad jis yra neaprėpiamai didelis, spalvingas bei pilnas gyvybės. Matomos ir nematomos!

Miške ant žalio lapo su gelsvu žiedu Matilda pamatė keistą žalią padarą, kuris keistai čirpė. „Atsargumas!“ – prisiminė Matilda mamos Murkos pamokas.

Ji atsargiai apžiūrėjo keistą padarą, pauostė. Taip katės elgiasi, norėdamos pažinti. Tada pakrapštė letenėle, tarsi norėdama įsitikinti, ar jis gyvas. Žiogas nustojo čirpti. Žiūrėjo į Matildą.

100

Mathilda remembered her first car ride at the end of the winter. Through the open door, Mathilda jumped inside on the aunty Martha’s knees. They travelled to the frozen lake in the forest, listening to sound of cracking ice. Mathilda got into a little hole near the lake and it took some time for Martha to get her out of there. She also met a white rabbit running along the forest path. She realised that the world doesn’t end with their backyard or Mr John’s farm.

It is incredibly large, colourful and full of life. Visible and invisible life!

In the forest Mathilda saw a strange green creature, chirping on a yellowy leaf.

“Cautiousness!”, Mathilda remembered lessons taught by her mother Murka.

She carefully looked around the strange creature, smelled it. Cats do that when they want to get to know something.

Then she slowly touched it with her paw, making sure that he was alive. The grasshopper stopped chirping and looked at her.

101

– Sveika, nepažįstamoji! – išdidžiai ir mandagiai pasisveikino padaras. – Ar tai reiškia, kad tu ištiesei man draugystės leteną? Nori susipažinti ir draugauti?

Matilda nežinojo, ko ji dabar iš tikrųjų nori. Taip būna, kai aplinkui daug įdomių ir dar nepažintų dalykų, susitikimų, išgyvenimų. Kitą akimirką jau vyko nauji įvykiai. Akimirka! Sustabdžiusi savo mintis Matilda sugrįžo į realybę: – Koks mielas ir mandagus padaras. Kas tu toks esi?

– Aš esu Žiogas Žalys, – išdidžiai sučirpė. – Mes gyvename žolėje, o suaugę dar ir krūmuose bei medžiuose. Mums patinka šildytis saulutėje, valgyti sultingas augalų dalis ir smulkius vabzdžius. Dabar aš čirpiu, kviečiu savo draugę Striksę į pasimatymą. Mums laikas sušokti vestuvių šokį ir padėti kiaušinius į žemę, kad išsiristų maži žiogiukai. O tu kas esi, mieloji?

– Aš esu katytė Matilda. Einu apžiūrėti pasaulio.

102

“Hello, stranger!”, he greeted her proudly and politely.

“Does that mean that you gave me your hand to be friendly? You want to know me better and be friends?”

Mathilda didn’t know what she really wanted at the moment. That happens when there are plenty of interesting, unknown events and meetings. The very next minute new things started happening. A moment! Mathilda stopped her thoughts and returned to reality.

“What a cute and friendly creature. Who are you?”

“I am a grasshopper, my name is Greeny”, he chirped proudly. “We live in the grass, also in bushes and trees when we grow up. We love laying in the sun, eating juicy parts of the plants and tiny insects. Now I am chirping because I want to ask my friend Hopper to go on a date. It is time for us to dance a wedding dance and lay eggs in the ground, so we reap tiny little grasshoppers. And who are you, my dear?”

“I am Mathilda, little kitty. I’m trying to get to know the world”.

103

Tik pamanykit! Ji – pati paprasčiausia lauko katė, kilusi ne iš Bengalijos ar Egipto, o paties paprasčiausio ūkio, eina apžiūrėti pasaulio. Soti, linksma ir laiminga! O, kad taip ją dabar pamatytų kiti ūkio katinai! Turbūt alptų iš pavydo!

Ne ne, tegul jie gyvena laimingi. Jeigu norės, Matilda galės juos išmokyti siekti savo svajonių ir tapti laimingais. Iškėlusi aukštyn uodegą ji nužingsniavo į priekį.

Staiga ji pamatė dar vieną keistą padarą. Labai didelį ir visai nepanašų nei į žiogą Žalį, nei Matildą, gal tik į ūkyje gyvenančias karves. Ant jo nugaros sėdėjo moteris. Gyvūnas buvo grakštus, ilgomis kojomis, kurias ramiai statė eidamas žeme. Matilda nė nepajuto, kaip išrietė nugarą ir, pasisukusi į gyvūną šonu, pasišiaušė. Gal norėjo pasirodyti didesnė nei yra? O gal norėjo tam dideliam gyvūnui parodyti, kad yra drąsi ir jo nebijo? Stovėjo kaip balerina ant pirštų galiukų, net ūsai virpėjo iš įtampos.

104

What a moment! She is a simple cat, not from Bengal or Egypt but from the simplest farm, suddenly going to see the world. Satisfied, happy and jolly! Would be amazing if other cats from around would see that! They would probably die out of jealousy! No no, let them live happily. If she wants, she can always teach them how to seek your dreams and be happy.

She raised her tail up and walked forward.

Suddenly she saw another strange creature. It was very big and didn’t look anything like her, Chirpy or cows that lived in the farm. A woman was sitting on the back of that creature. The animal was very gracious, had long legs and kept walking peacefully. Mathilda didn’t even realised that she stretched her back up, turned to one side and ruffled.

Perhaps she wanted to look bigger than she was? Maybe she wanted to prove that she is not afraid of him? She was standing like ballerina, on her tiptoes, even her whiskers were shaking out of tension.

105

– Laba diena, – pasisveikino teta Marta. „Ar ji su tuo gyvūnu sveikinasi?“ – nustebo Matilda.

– Laba diena, – atsakė ant gyvūno nugaros sėdinti moteris.

– Aš esu arklys Andis, – prisistatė gyvūnas Matildai, grakščiai nulenkdamas galvą ir meiliai žiūrėdamas į ją, dar vis besišiaušiančią.

Grynas oras gerai nuteikdavo ne tik Andį, bet ir linksmą bei energingą jo šeimininkę Gerdą, kuri mėgo šokti, dainuoti ir jodinėti.

Andis buvo sportinis arklys, gyvenęs gretimame ūkyje. Jis dalyvaudavo šokinėjimo per kliūtis varžybose. Laisvalaikiu mielai nešiodavo savo šeimininką Gerdą ant stiprios raumeningos savo nugaros. Nepaisant karšto temperamento, paveldėto iš tolimų giminaičių, gyvenančių Arabijoje, elgėsi mandagiai ir santūriai, neskriaudė ir nežemino mažesnių bei silpnesnių už save. Tikro sportininko bruožas!

106

“Hello”, aunty Martha said.

“Is she saying hello to that animal”, Mathilda was surprised.

“Hello”, said the woman on a horse.

“I’m Andy, the horse”, said the animal to Mathilda and graciously bowed, then looked at her all ruffling.

Fresh air made happy and energised not only Andy but his owner Gerda, who loved dancing, singing and horse riding, too. Andy was sports horse, who lived in the neighbourhood. He participated in the contests like jumping over the barriers. In his spare time Andy loved riding his owner Gerda on his strong muscular back. Despite his strong temperance that he inhibited from his long distance ancestors in Arabia, he was polite and friendly to animals weaker than him.

107

Šeimininkė paragino Andį eiti. Jis mandagiai linktelėjo Matildai ir grakščiai pajudėjo. Matilda iškvėpė orą, kurį buvo sulaikiusi susitikimo metu, ir nuleido savo keterą. Tada atsisėdusi ant keliuko nuprausė kailiuką, atsistojo, iškėlė uodegą ir grakščiai keldama kojas nuėjo. Kaip arklys Andis.

Teta Marta žiūrėjo į ją ir šypsojosi.

Didelis ne tas, kuris yra didelis, o tas, kuris gali padėti mažesniam ar silpnesniam už save.

Tai buvo pirmas jos pavasaris. Tada Matilda sutiko gražų, jauną katiną Murkį, kuris kelias dienas ją sekiojo, meiliai murkdamas. Nuo ryto iki vakaro sėdėjo prie tetos Martos namų laiptų, laukdamas, kol pasirodys Matilda.

Blogiausia, jei pasirodydavo Lizė, kurią rujojantys katinai erzino. Ji pasišiaušusi taip puldavo Matildos gerbėją, kad jam net kailio plaukai ore skraidydavo. Tuo metu tapdavo panaši į savo tolimą giminaitę tigrę, kurios niekada nebuvo mačiusi. Bet giminystė pasireikšdavo tokiu įniršiu, kurį nuraminti galėdavo tik stebuklinga tetos Martos šluota.

108

That’s the quality of a real athlete!

The owner prompted him to move. He bowed to Mathilda politely and went on. Mathilda breathed all the air out that she held for a short while and lowered her edge. She sat down on the path and cleansed her fur, then stood up, raised her tail and graciously walked away. Like Andy, the horse. Aunty Martha was looking at her and smiling.

Not the one that is grand in size is grand, but the one who can help for someone weaker than himself.

It was her first spring. Mathilda met a young and beautiful cat Murkis, who was following her for a while, fondly purring. From the early morning to the evening, he was sitting next to aunty Martha’s house stairs waiting until Mathilda would appear.

The worst thing was when Lizzy showed up, rutting cats kept teasing her. All ruffed she used to attack Murkis so that his fur hair were flying around. At that time she would become as a tiger, her relative that she had never seen. Only Martha’s broom could calm her tigress temperance down.

109

O Murkis sprukdavo namo per tą patį kelią, kuriuo be perstojo lėkė automobiliai. Ore sukinėdavosi jo kailio kuokštai, kuriuos triukšmui nurimus surinkdavo šarkinas Polis lizdui iškloti, kad jo Petrė minkščiau perėtų, o paukščiukams būtų šilčiau, kol apsiplunksnuos.

Gamtoje visi turi savo vietą ir laiką. Nepaisant Lizės protestų, Murkiui pavyko susitikti su Matilda.

Netrukus Matildos pilvelis ėmė sparčiai storėti. Buvo aišku, kad susitikimas su Murkiu pasėjo naują gyvybę. Ir gal ne vieną. Gegužės mėnesį teta Marta sugrįžo iš kruizo dideliu laivu po Viduržemio jūrą. Jos didysis kelioninis lagaminas dar vis gulėjo neiškrautas koridoriuje. Teta Marta pastebėjo sumažėjusį Matildos pilvelį. Tai reiškė, kad kažkur netoliese yra jos mažyliai. Matilda buvo atsargi, netikėtai atsirasdavo prie mėlynojo indelio ir taip pat dingdavo. Teta Marta niekaip negalėjo rasti kačiukų. Vieną pavakarę ji išgirdo tylų murkimą, sklindantį iš jos kelioninio lagamino. Pakėlusi dangtį ji išvydo ant baltos suknelės įsitaisiusią Matildą ir tris jos mažylius.

110

And Murkis used to rush back home, crossing that busy road full of cars. His fur hair was everywhere around so Polis, the magpie used to collect it and lay his nest with it for the comfort of Petrė. It was warmer for the newborn little birds until they grow their feathers up.

Everyone have their place and time in nature.

Despite Lizzy’s protests Murkis managed to see Mathilda.

Soon Mathilda’s belly was becoming bigger and bigger.

It was clear that meetings with Murkis planted a new seed, created a life. And perhaps not just one.

In May, aunty Martha came back from a cruise trip through the Mediterranean sea. Her big travel luggage was still lying in the corridor unpacked. Aunty Martha noticed that Mathilda’s belly got smaller. It meant that her babies are somewhere close. Mathilda was cautious, she used to show up near her blue ball and then disappear quickly.

Aunty Martha couldn’t find the kittens. One evening she heard a silent purring from her travel luggage. She opened it and saw Mathilda and her three babies on Martha’s white dress.

111

Lizė, pasipiktinusi Matildos elgesiu, išėjo iš namų ir visą vasarą gyveno Jono ūkyje su kitais katinais. Tik kartais užsukdavo pasisveikinti su teta Marta, pastovėdavo prie namo laiptų, pakniaukdavo ir išeidavo. Taip ji rodė savo nepasitenkinimą Matilda, juk buvo priešiškai nusiteikusi prieš Murkį, o ši nepaklausė! O gal tiesiog Lizė nenorėjo trikdyti Matildos, kas supras tuos katiniškus reikalus.

Nauji įvykiai visada sukelia daug minčių ir emocijų. Svarbu pasirinkti teisingą veiksmą.

Teta Marta paėmė didelį pintą krepšį, įklojo minkšto audinio gabalą ir perkėlė Matildos šeimyną. O savo suknelę ir lagaminą nunešė į vonią skalbti.

Taip prasidėjo naujas Matildos gyvenimo periodas. Nuo ryto iki vakaro ji rūpinosi savo mažyliais, juos prausė, laižė, maitino. Kartais trumpam išbėgdavo į lauką, bet tuoj pat grįždavo į krepšį. Mažyliai murksėdami iš džiaugsmo ieškodavo Matildos papilvėje esančių spenelių.

112

Lizzy was angry on Mathilda so she went to live to John’s farm with other cats for the entire summer. Only sometimes she used to say hello to aunty Martha, stand on the stairs, purr and leave. She was showing her discontent to Mathilda that way. Lizzy was against Murkis but that one didn’t listen to her! Or maybe Lizzy didn’t want to disturb Mathilda in this important time of her life. Who would understand those cat things.

New events always bring new thoughts and emotions. It is important to act truthfully.

Aunty Martha took a big wreathed basket, laid it down with soft piece of fabric and moved there Mathilda and her family. She washed her dress and the luggage.

Mathilda’s new life had started that way. From the morning to dawn she took care of her babies, washed them, licked and fed. Sometimes she would shortly go outside but then quickly come back to the basket. Kittens looked for her little nipples purring out of happiness.

113

Linksmos Matildos išdaigos, kelionės ir nuotykiai buvo palikti vakarykštėje dienoje. Dabar ji rūpinosi šiltais juodais ir baltais kamuoliukai pintame krepšyje. Juk be to niekas neauga. Be meilės net gėlė nepražysta. Tokia gera mama buvo Matilda.

Po kelių savaičių katytės jau pačios mokėjo išsiropšti iš krepšio. Iš pradžių išsiversdavo ant grindų ir lėtai bei atsargiai apžiūrinėdavo aplinką. Rūpestingoji Matilda atsargiai suimdavo savo smalsiąsias mažyles dantukais už čiupros ir keldavo atgal į krepšį. Bet jos kasdien darėsi vis judresnės, jau sugebėjo atrasti mėlynąjį indelį su kačių maistu, aplink kurį sutūpusios smaguriaudavo. Didelėmis tamsiai mėlynomis akimis jos stebėdavo tetą Martą, pilančią pieną žindančiai Matildai, kad ji gautų užtektinai maisto ir jai gamintųsi pienas, kurį taip mėgo mažosios.

114

Mathilda’s funs, travels, adventures and shenanigans were left in the past. Now she took care of warm soft white little balls in the basket. No one grows without the care.

Even flowers do not blossom without love. Mathilda was a good mother.

In a few weeks kittens were able to get out of the basket without help. At the beginning they used to fall on the floor and curiously look around. Mathilda used to catch them caringly on their backs with her little teeth and put them back to the basket. Everyday they were getting more and more energetic, they managed to find the blue ball and enjoy eating out of it all gathered in a circle. They looked at aunty Martha with their big, dark blue eyes when she poured milk to Mathilda, so Mathilda can have enough milk to feed the little ones.

115

Žaismingoji Mirta.

Kitė nuo mažens buvo puošeiva, mėgusi apsiauti tetos Martos aukštakulnius ir dažnai palikdavusi juose nedidelę balutę. Ką darysi, juk kačiukai sauskelnių neturi, o kai būna labai linksma ir gera, pamiršta, kad šalia yra dėžutė su smėliu. Škiucė – nepaprasta gudruolė. Istorijų apie jos gudravimus rasite knygeles pabaigoje.

Tokios buvo Matildos mažylės, savitai gražios. Bet nė viena neturėjo juodojo taško ant nosies kaip Matilda!

Katytės linksmai žaisdavo per dienas dideliame koridoriuje. Matilda gulėdavo šalia ir stebėdavo, mosuodama uodega į šalis, kaip kažkada jos mama.

116

Playful Mirta.

From her early age, Kitty was a real fashionista, she loved wearing aunty Martha’s high heels and often left a tiny puddle in them. What to do, kittens do not wear diapers, and when it is fun and good, they forget about the box with sand nearby. Škiucė was unusually clever. Stories about her shenanigans you will find at the end of the book.

These were Mathilda’s babies, quite beautiful. But none of them had a black spot on the nose as Mathilda had! Kittens were playing in the corridor all day long. Mathilda was lying down next to them, wagging her tail back and forth as her mum used to do.

117

Spalio mėnesį pasirodė pirmasis šerkšnas. Namo sugrįžo Lizė. Be uodegos! Kas nutiko, niekas nežinojo. Teta Marta įdėjo ją į sportinį krepšį ir išvyko pas veterinarą. Aišku, gydytojas naujos uodegos Lizei neprisiuvo. Bet niekas iš to nesijuokė. Netgi šarkinas Polis susimąstęs žiūrėjo: „Tik pamanykit! Netekti uodegos! Visas gyvenimas sugriautas!“ Matilda guodė Lizę švelniu prisilietimu. Džiaukis tuo, ką turi! Ir pamiršk, ko nebėra.

Susiūtos žaizdos greitai užgijo. Tik Lizė liko su trumpute kaip kiškio uodega. Taip jau būna, kai pavydi, gali net uodegos netekti!

118

First hoar appeared in October. Lizzy came back home.

Without a tail! What happened, no one knew. Aunty Martha put her to the basket and went to see a vet. The doctor, of course, didn’t sew on a new tail to her but no one laughed.

Even Polis, the magpie, looked at her concerned. “What a disaster! To loose a tail! The whole life is destroyed!”. Mathilda was comforting Lizzy with a soft touch. Be happy about what you have! And forget what you do not have.

Stitched wounds got better. Lizzy was left with a tiny rabbit tail. That’s what happens when you are jealous, you might even loose your tail!

119

Gerų ir rūpestingų draugų apsupta Lizė greitai pamiršo savo netektį. Jos kailiukas vėl blizgėjo, o spindinčios akys ieškojo nuotykių. Dar po kelių dienų jau vaikščiojo iškėlusi uodegos likutį ir visiems sutiktiems murkė, kad ilgos uodegos esą nebemadingos, nes trukdo bėgti, be to, taip ji atrodanti stilinga ir jaunatviška. Ne visos katės gali sau leisti nusikirpti uodegą, tik labai gerą skonį turinčios ir mados vingrybes išmanančios ryžtasi tokioms permainoms. Padėties be išeities nėra.

Pavasariop Matildos katytės užaugo. Pačią mažiausiąją paėmė auginti linksma šeima, turinti du vaikučius. Antroji Matildos katytė įšoko į tetos Martos sūnaus žaliąjį autobusiuką ir išvyko į Norvegiją. Visai netikėtai ir neplanuotai.

Smalsumas! Ne visada jis baigiasi blogai arba ne visada baigiasi taip, kaip nori. Autobusiukas stovėjo prie namo laiptų. Durys buvo praviros. Smalsumo vedama mažoji įšoko į vidų. Užuodė rūkytų lašinių kvapą ir taip užsiėmė ieškojimu, iš kur sklinda kvapas, kad neišgirdo, kaip uždarė dureles. O atidarė jas tik kitoje šalyje.

120

Surrounded by good and caring friends soon Lizzy forgot about her loss. Her fur was shiny again, and her sparkly eyes were looking for adventures. After few more days she was walking with her tiny tail up and kept saying to everyone she met that long tails are out of fashion as they stop you from running fast. Now she looks stylish and young again.

Not all cats can allow themselves to cut their tails, only those that have good taste and are ready for such changes.

There is not a way without a solution.

In spring Mathilda’s kittens grew up. The little one was taken by a young happy family that had two children. Mathilda’s other kitten jumped on aunty Martha son’s green bus and moved to Norway. Unplanned and suddenly. Out of curiosity! It is not always a bad thing, and sometimes it leads to something against your plans. The bus was standing near the house stairs. Doors were open. Out of curiosity, the little one jumped in. She could smell the smoked bacon, and was so looking for her target that didn’t even notice how the doors closed. And they opened in another country.

121

Tetos Martos sūnus kačiuką pavadino Haroldu. Tik apsilankius veterinarijos klinikoje Haroldas tapo Kite, nes paaiškėjo, kad jis yra katytė.

Kitė, atsisėdusi ant sofos atlošo, žiūrėdavo, kaip už lango paukščiai lesa maistą iš lesyklėlės. Atstriksėdavo ir linksmos voverės, susirinkdavo strazdo šeimyna. Vyresnysis strazdas drąsiai kraipydavo uodegą atsitūpęs ant terasos atbrailos.

Kitė tik pagaląsdavo nagus į sofos kraštą lyg ruošdamasi į medžioklę. Bet taip ir likdavo sėdėti arba gaudyti kailiu aptrauktą plastikinę pelę, kurią jai numesdavo šeimininkai.

Dar Kitė mėgo daryti masažą, kai šeimininkas priguldavo: atsisėsdavo ant jo krūtinės, švelniai murkdavo ir įtraukusi nagučius mindžiukuodavo letenėlėmis, kol jis užsnūsdavo, mat taip raminamai veikė Kitės masažas.

122

Aunty Martha’s son called the kitten Harold. Only after a visit to the vet, Harold became Kitty, as it was clear that he was she.

Kitty was sitting on the edge of the sofa and watching how the birds are eating food out of the bird box. Happy squirrels also joined in, the family of thrushes came by. Older thrush sat on the ledge of the terrace moving his tailend. Kitty only sharpened her nails to the side of the sofa as preparing for hunt, but kept sitting and playing with her plastic mouse that her owner gave to her. Kitty also loved to do a massage for her owner. When he used to lie down, she would sit on his chest, softly purring and moving her soft paws until the owner would fall asleep. Kitty’s massage was so soothing and calming.

123

Vėl atėjo pavasaris. Katytė Škiuce užaugo. Tai buvo jos pirmas pavasaris. Ir pirmas morčius. Ji sutiko gražuolį katiną. Ir praėjus kiek laiko buvo aišku, kad ji turės kačiukų.

Matilda, tai pastebėjusi, išėjo į gimtąjį ūkį. Ji matė, kad Škiucė darosi pikta, ją matydama. Todėl savo svajonių namus paliko Škiucei ir jos ateinančiai šeimynai. Škiuce užaugo visai kitokia, negu buvo Matilda. Ji nemėgo bendrauti su žmonėmis. Tačiau buvo labai gudri katytė.

Kai atėjo laikas jos kačiukams atkeliauti į pasaulį, ji išėjo.

Išėjo į už didžiojo kelio stovintį apleistą svirną. Ten, senų šiaudų gūžtoje ir atkeliavo jos trys gražūs kačiukai.

124

A spring came again. Kitty Škiucė grew up. It was her first spring and her first rutting either. She met a handsome cat. In some time it became clear that she would have kittens. When Mathilda noticed that she went to her native farm. She saw that Škiucė became angry every time she saw Mathilda. So she left her home of dreams to Škiucė and her coming family. Škiucė grew up quite a different cat than Mathilda was.

She didn’t like to associate with people. However she was a very clever kitty. When the time came for her kittens to come, she left. She went to the desert garner that was beyond the big road. There in the nest of old straw her three beautiful kittens came.

125

Tik teta Marta apie tai nieko nežinojo. Bet sužinojo vėliau. Kai vieną dieną ji ėjo į pašto dėžutę išsiimti laikraščių.

Pašto dėžutė stovėjo kitoje didžiojo kelio pusėje. Visai netoli senojo svirno. Čia ir atbėgo murkdama Škiucė. Ji meiliai pažvelgė tetai Martai į akis. Pakvietė eiti iš paskos. Pati takeliu nubėgo svirno link. Teta Marta, supratusi, kad Škiucė nori jai kažką parodyti, nusekė iš paskos. Škiucė pribėgusi prie skylės, esančios svirno pamatuose, įlindo į svirną. Ir atsisukusi žiūrėjo pro tą angą į tetą Martą. Kodėl ji neina iš paskos? Teta Marta paaiškino Škiucei, kad ji esanti per didelė pralysti per tokią mažą skylę. Ir apsisukusi nuėjo namo.

126

But aunty Martha didn’t know anything about that. She got to know that later. One day she went to take newspapers from her post-box that was beyond the big road, not far from the old garner. She met Škiucė that came running and purring. The kitty with love looked to aunty Martha’s eyes and invited to follow her. Aunty Martha understood Škiucė wanted to show her something. She followed the cat. Kitty ran to the hole at the foundation of the garner and got in it. Then through the hole she looked at aunty Martha. Why didn’t she follow her? Aunty Martha explained the cat she was too big to get there, and went home.

127

Po geros valandos teta Marta didžiajame koridoriuje rado ant kilimo sėdintį mažą, gražų kačiuką. Škiucė tupėjo po minkštuoju krėslu. Stebėjo, ką darys teta Marta. O ši supratusi jos gudrybes, paėmė pintą krepšį. Tą patį, kuriame Matilda augino Škiucę ir dar dvi katytes ir patiesusi minkštą audinį, įkėlė mažąjį kačiuką. Dar po valandos toje pačioje vietoje sėdėjo dar vienas mažas kačiukas. Škiucė sėdėjo po krėslu ir stebėjo, kas bus dabar. Teta Marta įkėlė ir tą mažylį į pintą krepšį. Vėlai vakare pažvelgusi į pintinę teta Marta rado tris kačiukus ir laimingą Škiucę. Taip Škiucė parnešė namo tris savo kačiukus. Iš jų išaugo Kitanas, Myra ir žavingasis Liutis. Liutis buvo tas katinas, kurį prigriebė lapinas Tukis. Ūgtelėjęs jis sutiko jį prie to paties raudonojo krūmo.

Ir užšokęs jam ant nugaros nagais įsikibo į Tukio kailį. Tukis to nelaukė! Ėmė bėgti bandydamas nuo savęs numesti raitelį Liutį. Ir numetė! Gal pats Liutis nuo jo nušoko. Atsisėdęs Tukis žiūrėjo į vėl prie jo sėlinantį katiną Liutį. Čia geruoju nesibaigs. „Reikia eiti iš čia“– manė lapinas Tukis ir nudumė link miško.

128

In an hour or so aunty Martha found a small beautiful kitten sitting on the carpet of the big corridor. Škiucė was sitting under the soft armchair and watching what aunty Martha would do. But aunty Martha, understanding the cat’s cunnings, took the same basket in which Mathilda had brought up Škiucė and two more kittens, put there a soft cloth and the small kitten. An hour later one more small kitten sat in the same place. Škiucė sat under the armchair and looked what would happen now. Aunty Martha put this little one into the basket too. Late in the evening aunty Martha found three kittens and happy Škiucė in the basket.

That was how Škiucė brought her three kittens home. They were Kitanas, Myra and fascinating Liutis. Liutis was the cat that was grabbed by fox Tukis. When grown up a little the cat met the fox near the same red bush. He jumped on Tukis’ back and seized him by the fur. Tukis didn’t expect that! He began to run trying to throw down the rider Liutis.

And threw down! Maybe Liutis himself jumped from him.

While sitting Tukis looked at the cat that was prowling to him. “This is not for good. I need to go from here,” thought fox Tukis and speeded away towards the forest.

129

Matilda dažnai ateidavo aplankyti savo katytės Škiucės ir anūkų, bei tetos Martos. Matydama visus draugiškai nusiteikusius įeidavo į didįjį koridorių. Nosies bakstelėjimu pasisveikindavo su anūkais ir Škiuce. O teta Marta skubėdavo ją vaišinti kačių maistu. Matilda bakstelėdavo nosyte į tetos Martos ranką. Taip išreikšdavo dėkingumą.

Tokia buvo graži katytės Matildos draugystė su teta Marta ir jos šeimyna.

130

Mathilda often visited her grandchildren and kitty Škiucė and aunty Martha too. While seeing everybody in friendly mood she used to enter the big corridor. She greeted her grandchildren and Škiucė by the nose poking. And aunty Martha treated her with cats’ food. Mathilda poked aunty Martha’s hand with her nose to thank.

Such was kitty Mathilda’s nice friendship with aunty Martha and her family.

131

Dėkoju Arnei Geirulv už pagalbą skenuojant iliustracijas, Mindaugui Meškauskui, Editos mamai už angliškų tekstų peržiūrą, savo katinus piešusiems Kuzių gimnazijos moksleiviams, Gilaičių kaimo vaikams. Jų pieštus katinus rasite knygelės priešlapiuose ir savo pirmam anūkui Ignui, kuris vis nedavė ramiai užbaigti knygelės. Ir aišku katytei Matildai, padovanojusiai šią nuostabią istoriją.

Maketavo Edita Gužaitė Redagavo Ilona Petrovė

© Tekstas ir iliustracijos, Sigita Kubilienė, 2020 © Vertimas į anglų kalbą, Živilė Virkutytė, 2020 isbn 978-609-475-451-7

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)

Spausdino UAB „Printėja“. Gedimino g. 16-1, 56128 Kaišiadorys