Njuspeipis #137, gruodis

TIRAŽAS: 800 VNT. ISSN 2029-1914 2018 LIMITED EDITION

Njuspeipis #137 GRUODIS SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

NT FOR ING CONTTUED ENTS! INTRODUC S L A N INTERNATIO

NUO SESIJOS NEPASISLĖPSI

PRISIJUNK PRIE MŪSŲ IR GAUDYK GERIAUSIUS PASIŪLYMUS LSP.LT BILIETAI.LSP.LT FB.COM/LSP.NUOLAIDOS

SPECIALIAI TAU SUDERINTOS NUOLAIDOS: KNYGYNAS „HUMANITAS“

SU LSP VISOMS KNYGOMS LIETUVIŲ KALBA SUTEIKIAMA 5% NUOLAIDA, O VISOMS KNYGOMS ANGLŲ KALBA SUTEIKIAMA 10% NUOLAIDA, PERKANT „HUMANITAS“ KNYGYNUOSE.

ŠOKIO TEATRAS „AURA“ PERKANT BILIETĄ KASOJE SU LSP GAUSI 30% NUOLAIDĄ Į VISUS ŠOKIO TEATRO „AURA“ PASIRODYMUS.

REDAKTORIAUS Turinys ŽODISSveiki!

04

LZO

////////////////

Kultūrų miksas

Kur tik pasisuksi – visur Kalėdos. Parduotuvėse jau nuo lapkričio vidurio skamba daugybę metų atgroti Kalėdiniai hitai, sekdami vienas kitą ta pačia tvarka kiekvieną dieną (gal jau metas naujovėms?). Visur, kur tik pažvelgsi, stovi papuoštos eglės, lemputės mirksi apšviesdamos takus tamsiais žiemos vakarais (tai – jau nuo pat pietų iki vėlumos). Viskas, Kalėdos čia, metas sukrusti ir pradėti pirkti dovanas, kad paskutinėmis dienomis netektų grūstis toje žmonių, kurie visi atrodo kaip niekada pasimetę savo gyvenime, jūroje. Šiuo metu yra sunku vengti klišių, mums taip pat buvo nelengva ruošiant gruodžio numerį jo nepadaryti kaip vienos didelės Kalėdų reklamos. Norėjom apimti visus: ir tuos, kurie dievina Kalėdas, ir tuos, kuriems vienodai rodo (juokinga, bet mūsų redakcija taip pat pasidalijo į šias dvi grupes apylygiai). Tačiau mums tai pavyko, žurnalas pilnas įvairių įdomių straipsnių. O Kalėdinis žurnalas tikrai kokybiškas. Tad – nėra už ką, nereikia mums dėkoti.

Taip pat turime ir kelis palinkėjimus: studentai, nepamirškite, kad gruodis reiškia ne tik Kalėdas, bet ir artėjančią sesiją – reikės ne tik švęsti ar poilsiauti, bet ir smarkiai padirbėti. Atsiminkite, nuo egzų nepasislėpsite...

Siunčiame linkėjimus, nepamirškite pažiūrėti tų filmų, kurie jau tapo Kalėdų tradicijomis (nors būtų galima ginčytis dėl Hario Poterio sąsajos su Kalėdomis), ir, svarbiausia, pailsėkite, nes, vos tik sausis prasidės, grįš visos problemos ir stresas. Žinot, juk sesija...

Gražių švenčių! „Njuspeipio“ redakcija

Kontaktai

05

LZO

07

NJ English

08

Kino gurmanams

09

Pamąstymai

KTU Investuotojų klubas Invensa

Why does Christmas season start on november 2nd?

Močiutės skrynelė

Jei jautiesi kaip nevykėlis su kauke (arba kas yra impozitoriaus sindromas)

10

Kelionės

Karštoji Italija

12

Prizmė

Gruodžio sentencijų kalendorius

14

Interviu

16

Prie kavos

Tolyn į šiaurę. Interviu su šiaurės pašvaisčių gide Rinolda Juodviršyte.

Kaip fotografuoti savo mintis?

18

Tolimi atgarsiai

21

Kitu kampu

23

Žiovulio Žudix

Kultūrinis paveldas, juodasis metalas ir savęs paieškos Technologinis paukštis

*slaps the December magazine issue* this bad boy can fit so many Christmas hats in it

Šį leidinį finansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

Dovilė Jankevičiūtė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Viltė Raudoniūtė vilte.raudoniute@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Žaneta Sederavičiūtė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Aušrinė Bieliajevaitė Miglė Zenkevičiūtė Saulė Kliukaitė

Fotografai

Radvilė Jočytė Žaneta Sederavičiūtė Ineta Golovatenkaitė Nojus Vaitaitis Alex Baldwin

Emilija Mikučionytė Viltė Raudoniūtė Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Andrius Šliumba Ema Trukšinaitė Ineta Golovatenkaitė Leta Bielinytė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Goda Plytaitytė Gabrielė Bužinskaitė Alex Baldwin Dominykas Ivanickas Jokūbas Vingilys Simona Čirvinskaitė Julius Gudauskas Ieva Kerševičiūtė Ugnė Kriūnaitė Viktorija Lygnugarytė

Žaneta Sederavičiūtė

Redaktorė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai

Viršelio nuotrauka

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Draugai

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „2½ obuolio“, „Supremo“, „Mio“, „Caffeine Roasters“, „Stop & Go“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis.

Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

03

LZO

K�l���� ��ksa�

Jaukūs antradienio vakarai su nariais, workshop‘ai, padedantys tobulinti socialinius įgūdžius, komandos stiprinimo savaitgaliai, šūsnis renginių, motyvuojanti komanda, skatinanti iš savęs reikalauti vis daugiau. Ir taip, visa tai galima rasti ESN KTU. Mūsų komandoje galima rasti žmogeliukų iš įvairiausių pasaulio kampelių: Indijos, Kazachstano, Turkijos, Azerbaidžano ir net Japonijos! Nors čia kultūros išsiskiria, bet tai nesustabdo efektyviai komunikuoti, juk taip bendrauti tik įdomiau! Kad išvengtume nesutarimų, organizuojame įvairius komandos stiprinimo, filmų vakarus, skatiname propaguoti sveiką gyvenimo būdą komandiškai sportuojant kiekvieną šeštadienį. Bet net jeigu norisi rasti laisvą kampelį ar tiesiog išgerti puodelį kavos, visada malonu užeiti į jaukų ESN biurą ir praleisti vakarą ant sofos bei laikinai pamiršti rūpesčius.

ESN KTU archyvas

Be to, turime nežmoniškai daug veiklos, kadangi ESN KTU koordinuoja apie 33 renginius kiekvieną semestrą ir visada skatina norinčius narius užsiimti veiklų organizavimu. „Welcome Week“ susipažįstame su būsimais kolegomis, atvykusiais iš tolimiausių pasaulio kraštų ir supažindiname su universiteto galimybėmis bei organizacijomis. Koordinuojame renginius „ESN Dinner“ ir „Teambuilding“, kuriuose stipriname savo komandiškumą atlikdami įvairias užduotis ir artimiau susipažįstame su naujais organizacijos nariais smagiai ir įsimintinai praleisdami laiką. O kaipgi be „International Dinner“? Tai įsimintiniausias vakaras, suburiantis maisto mylėtojus, kai galima paragauti nuo lietuviško tinginio iki korėjietiško kimchi. Tai tikras patiekalų rojus! O renginys yra palydimas kviečiančiais šokti tradiciniais šalių atstovų pasirodymais ir dainomis. „CnC“ (Culture and Cinema) projekte organizuojame filmų vakarus, taip kas antrą pirmadienio vakarą pristatydami įvairių šalių kultūras. Su „Multilingual Lithuania“ suteikiame galimybę studentams (ir ne tik) išmokti naujų, iki šiol neatrastų kalbų iš gimtakalbių mokytojų. O „Farewell Party“ yra baigiamasis ir didžiausias renginys viso semestro metu, kuriame prisimename Erasmus ir dvišalių mainų studentų nuotykius ir akimirkas, įvykusias šio semestro metu.

O kai norisi išbandyti savo jėgas keliose srityse, koordinuojame socialinius tinklus, rengiame plakatus, rašome straipsnius ESN KTU tinklapiui. Čia visada ESN KTU archyvas yra vietos atsiskleisti! Be to, jeigu yra noro išbandyti lyderio poziciją, yra galimybė pateikti prašymą į „9 Days Board“ simuliaciją, kurios metu yra išbandomos prezidento, vice-rezidento, ryšių su visuomene, žmogiškųjų išteklių, vietinio atstovo bei laisvalaikio komiteto koordinatoriaus veiklos.

Nepaisant nemažo krūvio, kiekviename žingsnyje jaučiame palaikymą ir motyvaciją. O, kai iškyla problemų ir reikia patariamojo žodžio, visada kreipiamės pagalbos į kolegas, todėl niekada nebaisu suklysti. Čia mes esame kaip šeima, kur susipina kultūros, draugystė ir nerealiai smagiai praleistas laikas kartu. Mes – ESN KTU :) ESN KTU narė – Odeta Bacevičiūtė

04

ESN KTU archyvas

KTU investuotojų klubas INVESA

LZO

Nors ir dauguma pupuliariosios žiniasklaidos bei verslo atstovų klaupiasi prieš nuostabiąją JAV ekonomiką, kiekvienas patyręs prekiautojas bei investuotojas žino, jog užsidėti rožinius akinius verslo ciklo pabaigoje yra naivu. Vartotojų bei verslo sentimentas JAV yra aukštas, nes absoliuti dauguma vartotojų nėra ekonomiškai išsilavinę, o didžioji dalis verslo (ypač smulkiojo) yra Respublikonų šalininkai, todėl, tikėtina, palaiko Trump‘o bei jo valdžios idėjas, kurias dažnai galima laikyti avantiūristinėmis (pvz., didžiulė fiskalinė ekspansija).

Pažvelkime į nekilnojamo turto rinką, kuri puikiai reprezentuoja griežtėjančios monetarinės politikos bei kitų veiksnių padarinius. Nuotraukoje matome pavaizduotą PHLX Housing Sector Index (ticker: HGX), dar kitaip vadinamą Filadelfijos nekilnojamo turto rinkos indeksą, kuris seka apie 20 skirtingų nekilnojamo turto įmonių visoje JAV rinkoje. Šios įmonės apima visus NT skyrius – nuo statybos žaliavų tiekėjų iki hipotekų išrašytojų. Tai yra indeksas, apibendrinantis nekilnojamo turto stiprumą arba silpnumą tam tikru metu. Nuo piko 2018 01 22 (data labai gražiai koreliuoja su tuometine JAV akcijų rinkų viršūne metų pradžioje) HGX indeksas smuko 33%, o nuo 2018 09 17 patyrė 18,8% sumažėjimą.

Antras indeksas yra labiau lyderiaujantis, t.y. stipriau koreliuoja su ateitimi atsiliekant 6–12 mėn. nei su dabartimi. Minėtas indeksas – building permits arba naujai išduoti statybos leidimai. Nuo pat 2018 m. kovo šis mėnesinis indeksas pasiekia vis žemesnę reikšmę. O nuo šių metų birželio kiekvieno mėnesio rodiklis būna žemesnis nei prognozavo analitikai.

Spalis – vienas volatiliausių mėnesių finansinėse rinkose. Tai patvirtina ir dabar (2018 10 23) gerokai žemiau atsidariusios rinkos. Šio teksto tikslas – parodyti, jog visada egzistuoja kita pusė, t.y. tai, ko didžioji dauguma ne visada pastebi arba tiesiog atsisako matyti. Išvadas pasidarykite patys.

Nepraleiskite mūsų trumpų įžvalgų bei naujienų – sekite KTU Investuotojų Klubo puslapį. Šis tekstas yra autoriaus nuomonė. KTU Investuotojų Klubas Invensa nėra atsakingas už jokius priimtus finansinius sprendimus. Prieš priimdami minėtą sprendimą pasitarkite su profesionalu.

05

WHY DOES CHRISTMAS SEASON START ON NOVEMBER 2ND ?

Disclaimer: The opinion stated in this article is purely my own, based on my experience, no actual research was done on this topic. I have no problem at all with people who love Christmas and start the celebration early.

NJ English Viltė Raudoniūtė freepik.com

Don’t we all have that one friend, who goes nuts about Christmas right aſter Halloween? If you don’t, there’s a high chance that you are that friend. However, is it actually about Christmas? You might think: “Well, what else?

People love Christmas because it’s one of the most beautiful celebrations, and that’s why they start decorating their houses in November”. Well, I think that’s not the case.

Think about it – people seek for a purpose in their life, something out of it. Some want loads of money, some want a career, children, a yacht or a sports car, and the thing is that we all hope for some life-changing event or which for some might be money, family, or love. understand that these things won’t come easily and towards them and therefore, we subconsciously divide parts. It’s easier to wait for your birthday or planned this divine thing that will change everything because you happening.

we all want want love, others list goes on. The thing to happen, However, we all that we must work our time into smaller holiday to Spain than for know when exactly it is

Let’s take 2018 and analyse it. It has four seasons – summer, autumn, winter, and spring (thank Captain Obvious later), and all these seasons are meaningful for one or another reason. Autumn has Halloween, winter has Christmas and New Year, spring has Easter, and summer is usually a looong holiday.

So, we already have 4 important events, but let’s not forget that somewhere in between there’s also your birthday, Valentine’s day (whether you’re single or not), St. Patrick’s Day, a black Friday sale, a trip to Sweden, a new issue of Njuspeipis, a concert of your favourite band, etc. So, your whole year is divided into several important events that you are looking forward to, and it gives you a purpose to wait for something.

Of course, society and capitalism also “help” with starting things early, but we gave our consent to it, too. And this waiting period is not only about Christmas. People start carving pumpkins on the first week of October, although Halloween is 4 weeks away.

The month of your birthday becomes a little more special from the beginning even if the actual celebration is on the 31st. Mistletoes and Christmas trees appear everywhere in the middle of November because they give us the feeling that something significant is about to happen.

Maybe it’s Christmas, but maybe, just maybe, it’s the most memorable and life-changing thing that’s about to come.

Merry Christmas from the whole Njuspeipis team!

07

Kino gurmanams

Mociutes . skrynele .

Aš kaip maro saugausi kalėdinių filmų Advento laikotarpiu. Pernai sukau į savo žanro klišių laužytojus, o šiemet mano rekomenduojami filmai bus ne tokie radikalūs: tiesiog dirstelėkime į praeitį. Jokių naujausių efektų, nublizgintos technikos ar šiuolaikinio lakoniškumo. Pasinerkime į Emilija keliasdešimties metų senumo romantiką bei klasiką. Jaukiai. Su imbieriniais sausainiais (tiek dar Mikučionytė leidžiu).

1. Pašėlusi ,,fizinė“ komedija The General (1926, Veiksmo, komedija, nuotykių.

8,2) Kaip tikriausiai žinote, anksčiau nebūdavo jokių lynų, įtaisytų ant metrinių kranų, kurie pakeltų aktorių ar užtikrintų jo saugumą. O Buster Keaton šiame filme pats atlieka visus pakankamai pavojingus kaskadinius triukus – šio nediduko vyruko vikrumu ir nutrūktgalviškumu nesunku žavėtis. Firminė yra ir jo veido San Francisco Silent Film Festival išraiška – amžinai melancholiškas veidas, tik sustiprinantis komiškumo įspūdį. Gal dėl to jis mėgstamiausias mano nebyliojo filmo aktorius? Pats siužetas nesudėtingas – iš jauno mašinisto JAV Pilietinio karo metu rekvizuojamas jo mylimas garvežys, tad vyrukas nutaria plikomis rankomis eiti ir jį atsiimti. O dar pridurkime ir mieste laukiančią žavią mylimąją ir turėsime linksmą bei nuotaikingą komediją be jokių atsipykusių šiuolaikinių klišių.

2. Tiems, kuriems romantikos nebūna per daug Camille (1936, Drama, romantinis.

7,5) Žymioji Greta Garbo šioje juostoje įkūnija jauną žavingą prancūzaitę, kuriai tenka blaškytis tarp neturtingo mylimojo ir klestinčio barono, pasiryžusio merginą nupirkti. Šios dvejonės tokios romantiškos, tokios jausmingos, kad vėlgi, net wadswords prityrę romantinių filmų žinovai pajus naujų skonių, atras senovišką neskubrumą ir jausmų gilumą. Dramos, ašaros, meilė ir silpstanti merginos sveikata nukelia mus į pasaulį, kur nespalvotą juostą kompensuoja nepaprastas aktorių įsijautimas.

3. Kai absurdas verčia iš koto A Shot in the Dark (1964, Komedija, detektyvinis.

7,5) Britų humoras garsus visame pasaulyje, o prieš 65 metus sukurtame filme jis tikrai veiks dar stipriau, nes tuomet buvo naudojami kitokie prajuokinimo būdai (juk, kaip minėjau, klišės su laiku keičiasi). Šiame filme nevykėlis policijos inspektorius imasi nužudymo turtingoje viloje bylos tyrimo, tačiau susiduria su korumpuota vadovybe ir kitomis keistomis kliūtimis. Šiame filme labiausiai wttwchicago džiugina humoras „rimtu veidu“, visiškai nekalti absurdiški juokeliai ir... sunku net apibūdinti. Viena didelė betvarkė ir kvailystė, kuri, visgi, pasiekia tikslą ir tikrai verčia iš koto.

4. Kaip tik varnų sezonui 7,7) The Birds (1963, Drama, siaubo, mistinis.

Baigėsi šiltasis metų laikas ir mieste pasiliko tik varnos. Garantuoju, jog į šiuos paukščius po šito filmo seanso imsite žiūrėti atidžiau, ypač kai iš parduotuvės nešitės nusipirkę maisto ir varnos ims grėsmingai pešioti plaukus (true story). Jauna klasikinė A. Hitchcock femme fatale leidžiasi į kurortinį miestelį „medžioti“ joe.ie potencialaus vaikino, tačiau ją šiame miestelyje sulaiko ne išsirutulioję romantiški santykiai, o milžiniškas žudyti ir viską naikinti pasiruošęs paukščių būrys. Nuo jų beprotiško siausmo neįmanoma pasislėpti, o kranksintis ir čirškiantis juodas tumulas nepasigaili nieko savo kelyje. Taigi, jei žavitės psichologiškai įtemptais ir bauginančiais filmais bei nekantraujate išvysti, kaip prieš 60 metų susidorota su tokiu techniniu iššūkiu, nedelskite ir švęskite Kalėdas su... paukščiais.

08

JEI JAUTIESI KAIP NEVYKELIS SU KAUKE

Pamąstymai

(ARBA KAS YRA IMPOZITORIAUS SINDROMAS) Savęs nuvertinimas, nerimas, nesėkmės baimė ir tobulumo siekis – jeigu visa tai tau bent iš dalies pažįstama, greičiausiai jau esi susidūręs su impozitoriaus sindromu, galbūt to net nenutuokdamas. Tas nenumaldomas jausmas, jog nesi vertas to, ką pasiekei, jog atsidūrei ten, kur esi, tik aklos sėkmės, nesusipratimų ir atsitiktinumų dėka. Galbūt atrodo, kad atlieki kažkieno kito vaidmenį savo gyvenime ir, kad tave pagiriantys žmonės slepia tikrąsias savo mintis.

Kartkartėmis aplankančios abejonės yra normalus reiškinys, tačiau nuolatinis savęs nuvertinimas gali privesti prie dar rimtesnių problemų, dar skaudesnių įsitikinimų ir apgaulingų jausmų. Būtent visas šis emocijų kratinys, jausmas, jog esi tik užsimaskavęs nevykėlis, ir yra vadinamas Impozitoriaus sindromu/efektu/fenomenu.

Ugnė Kriūnaitė Sylvie Tittel

Kas sukelia Impozitoriaus sindromą?

Net 70% pasaulio gyventojų yra patyrę impozitoriaus fenomeno požymius ir simptomus. Nė vienas nesame apsaugotas, tad ir priežasčių yra labai daug bei įvairių. Nuo rimtesnių – tokių kaip smurtas ir alkoholizmas šeimoje, iki paprastesnių – greitos brandos, streso, darbo ar užsiėmimo, kuriame nuolat tikimasi ar sulaukiama aštrios kritikos.

Tačiau tai, kaip stipriai kiekvienam iš mūsų pasireiškia šis efektas, nepriklauso nuo pačios priežasties, veikiau – nuo žmogaus asmenybės, žinių kiekio ir darbo su savimi.

Impozitoriaus sindromą išgyvenančių žmonių tipai Bendru atveju galima išskirti du patirčių tipus – „aš to nenusipelniau“ ir „tai tik sėkmė“. Pirmojo tipo žmonės įsikala į galvą, jog jų pasiekimai ir talentai nėra verti dėmesio ar pagyrų. Pačiam Albertui Einšteinui teko patirti panašų jausmą – jis teigė, jog jo mintys bei atradimai nėra verti sulaukto pripažinimo. Taip gali atsitikti dėl to, jog tam tikroje srityje gabūs žmonės yra linkę manyti, jog bet koks kitas žmogus yra lygiai tiek pat įgudęs, todėl jie nesijaučia pasiekę ko nors ypatingo ar verto dėmesio.

Antrojo tipo žmonės visus savo pasiekimus pateisina akla sėkme ir nesusipratimais. Jie nuvertina savo galimybes ir mano, jog viskas, ką jiems pavyko padaryti, įvyko tarsi netyčia, klaidos ar atsitiktinumo dėka. Dėl to gali pasireikšti baimės jausmas dėl pasiektų aukštumų, perdėtas noras tapti geriausiu iš visų, šitaip patiriant didžiulį kaltės jausmą ir užsiklijuojant gerai užsimaskavusio nevykėlio etiketę. Toks mąstymas yra kelias nerimo, streso, visiško išsekimo ar net depresijos link.

Kita vertus, daugeliu atvejų vienas žmogus išgyvena abiejų tipų simptomus ir neraminančias mintis. Viskas susipina, susimaišo, tad ir nubrėžti liniją tarp šių patirčių yra ganėtinai sunku, galbūt net neįmanoma. O ir patarimai, kaip šio fenomeno atsikratyti arba bent jau numalšinti tą erzinantį aštraus vidinio kritiko balsą (neįsigilinus į kiekvieno žmogaus asmeninę patirtį), taikomi visiems vienodai.

Kaip kovoti?

• Atskirk faktus nuo jausmų ir neraminančių minčių.

• Šiek balanso, o ne perdėto visiško tobulumo.

• Išbandyk terapiją, kreipkis pagalbos į specialistą.

• Išmok priimti komplimentus, užtenka pasakyti „ačiū“.

• Įvertink ir pasidžiauk savo pasiekimais, išmok save pagirti.

• Nelygink savęs su kitais žmonėmis, verčiau stebėk savo, kaip asmenybės, augimą.

Dar šiek tiek faktų...

• Impozitoriaus sindromas daug dažniau veikia moteris negu vyrus.

• Šį fenomeną patiriantys žmonės dažniausiai yra daugiau siekiantys juos supančių žmonių grupėje, kol ši grupė yra maža. Didesniame žmonių būryje (pavyzdžiui, universitete) tokie žmonės greitai pradeda abejoti savo gebėjimais ir pasiekimais.

• Priešingas reiškinys Impozitoriaus sindromui – Daningo-Kriugerio efektas – žemesnių gabumų žmonių nesugebėjimas suvokti savo nekompetencijos.

09

Kelionės Žaneta Sederavičiūtė

Karštoji Italija

Atostogos buvo labai aktyvios, per kiekvieną atostogų dieną vidutiniškai nueidavau apie 20 tūkst. žingsnelių, orai lepino kiekvieną dieną, nes temperatūra siekdavo maždaug apie 30 laipsnių šilumos. Gal tik šiek tiek trūko tų tingių dienų, kai galėtum tiesiog gulėti prie jūros ir lepintis kiekvienu saulės spindulėliu, nes per šias atostogas keliavome kiekvieną dieną vis į naujas, nematytas vietas. Na, o šiame straipsnyje labai noriu pasidalinti savo įsimintiniausiais įspūdžiais iš karštosios Italijos.

Riminio kurortas Buvome apsistoję vidurio Italijoje – Rimini. Per visą miestą driekiasi 15 kilometrų ilgio pakrantė. Tai turistų pamėgta vieta, kurioje galima rasti daugybę viešbučių, klubų bei restoranų ant jūros kranto. Čia nepamatysime ir kopų, ar daug laisvo smėlio, kaip esame įpratę matyti prie Baltijos jūros.

Visas paplūdimys nusėtas mokamais gultais arba įvairiais pastatais, mediniais karkasais. Tai šiek tiek nuliūdino, nes visi pašaliniai daiktai gadino vaizdą, o nemokamas miesto paplūdimys, bent jau toje vietoje kur gyvenome, buvo gana nedidelis.

Venecija Venecija – tai miestas, kuris buvo pastatytas ant vandens, daugybė mažų salelių sujungtų tiltais. Čia nėra įprastų gatvių, kuriose važinėtų dviračiai ar automobiliai, nes visos gatvės Venecijoje tai mažesni ar didesni vandens kanalai. Pagrindinis transportas juda tik vandeniu arba siaurais takeliais pėsčiomis. Visa ta takelių raizgalynė yra labai paini ir klaidinanti, todėl paklysti Venecijoje labai lengva. Eidami, dažnai galite atsidurti akligatvyje, kur tilto per kanalą nebus, o vienintelis likęs kelias – tai tik grįžimas atgal. Tad, net jeigu ir puikiai orientuojatės vietovėse bei žemėlapiuose, Venecija paklaidins ir jus.

Neatsiejama Venecijos dalis – vandens transportas. O svarbiausia paminėti klasikinę Venecijos valtį gondolą. Anksčiau gyventojai jas įvairiai puošdavo, netgi auksu, kad tik parodytų savo turtingumą. Tačiau, 1562 m. buvo priimtas nutarimas visas gondolas dažyti juodai, kad žmonės nustotų puikuotis vieni prieš kitus. Kiekviena gondola turi savo vardą, beveik visada jis yra moteriškas, kurį suteikia gondolos vairuotojas. Pačios italės nenoriai renkasi gondolininkus į vyrus, vien todėl, kad dažnai šie plukdo užsienietės ir daug su jomis bendrauja. Pats pasiplaukiojimas gondola kainuoja nuo 80 eurų už trisdešimt minučių, tačiau kaina gali ir dar išaugti, jei valtyje norėtume turėti dainininką ar atlikėją su gitara. Kaina standartiška ir vienoda visoje Venecijoje, tad neverta sėsti į pirmą pasitaikiusią gondolą. Iš pradžių verta pakalbinti pačius gondolininkus ir atradus bendrą kalbą, būsite tikri, kad sužinosite tradicines Venecijos legendas, istorijas iš gondolos vairuotojo kol plauksite, ir kelionė taps dar įsimintinesnė. Tapti pačiu gondolininku nėra lengva: gondolų skaičius yra ribotas, apibrėžtas įstatymais, o ir įsigyti jų neįmanoma. Pagal tradiciją licenziją vairuoti gondolą, tėvas perduoda savo sūnui. Pagal Venecijos tradicijas, jeigu plaukiate gondola su savo mylimuoju (-a), turite pasibučiuoti po kiekvienu tiltu, kad jus suptų amžina meilė. O tikėtina, kad tiltų praplauksite gana nemažai, nes visoje Venecijoje jų yra apie 400.

10

Roma Užsiminus apie Romą iškart iškylą Koliziejaus vaizdinys.

Tai yra ir vienas iš nedaugelio istorinių reliktų, skirtų mirčiai ir senovės romėnų linksmybėms. Šiame amfiteatre vieni su kitais ar įvairiais plėšriais gyvūnais kovojo garsieji gladiatoriai. Realybėje pamačius šį statinį trumpam net netenki amo – anksčiau matytas tik iš nuotraukų, atviručių, realybėje Koliziejus yra žymiai didingesnis.

Norint patekti į Romos bažnyčias labai svarbus aprangos kodas, tad nenustebkite, kad galite būti neįleisti, jeigu esate su trumpais šortukais ar nuogais pečiais. Prie bažnyčių stovi prekiautojai, kurie įžūliai deda ant jūsų skaras, kad pridengtų atviras vietas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lyg paskolinimas, tačiau nuėjus su viena iš skarų ir nesusimokėjus gali kilti konfliktas.

Vatikanas Tai miestas – valstybė Romos vakarinėje dalyje. Tai pati mažiausia pasaulio valstybė pagal plotą ir pagal gyventojų skaičių. Patys gyventojai daugiausiai kunigai, patarnautojai ir šveicarų sargyba. Norint patekti į Vatikaną praeinama panaši patikra kaip oro uostose. Nors toli nuo šurmuliuojančios Romos niekur nepabėgome, patekus į vidų užplūdo ramybės jausmas ir jaučiama visai kitokia atmosfera, nors ir čia lūkuriuoja daug turistų – aplinka daug ramesnė, visi šneka patyliukais. Tad norisi tiesiog sėdėti ir žiūrėti į didingą Šv. Petro baziliką bei semtis visai kitokios energijos.

Italija ir kava Espresso kava kilusi Milane, tad atvykus į Italiją būtinai reikia jos paragauti. Tačiau nežinant paprastų gudrybių už tą patį kavos puodelį galite sumokėti 12 eurų ir net daugiau. Jeigu norite išleisti mažiausiai, reiktų užsisakius kavos puodelį jį išgerti stovint prie baro, ten kur ir jums padavėjas ją paduoda, tada sumokėsite apie 3 eurus, tačiau jeigu pasiimsite puodelį ir nueisite prie staliuko, kaina šiek tiek išaugs ir jau turėsite sumokėti apie 6 eurus. O jeigu pasimėgauti kava išeisite į lauką, pavyzdžiui, į vieną iš pagrindinių aikščių, nenustebkite, kad prie jūsų prisistatys ta pati maloni padavėja su sąskaita ir jau teks sumokėti apie 12 eurų už tą patį espresso puodelį ir daugiau.

Italai niekada nesupras turistų mėgstamo dvigubo espresso.

Kad ir kaip bandysite parodyti, kad tai dvigubas espresso, kuris turi eiti į vieną puodelį, jie stebėsis ir neįvykdys jūsų prašymo. Geriausias dalykas, ką jie pasiūlys ir padarys – patieks po vieną espresso dvejuose atskiruose puodeliuose. Espresso, pagal italus, yra vienas gurkšnelis ir nei lašeliu daugiau, o jeigu norima daugiau, patariama rinktis Americano.

Italija ir maistas Kaip žinia, Italijos virtuvė garsėja visame pasaulyje. Gausybė sūrių ir pastos pasirinkimo išsiskiria iš bet kurios kitos šalies. Tad ir aš būdama Italijoje stengiausi paragauti kuo daugiau tradicinių patiekalų. Patarimas renkantis kavines – rinktis mažesnes, ne pačiose pagrindinėse gatvėse, taip ne tik sutaupysite, bet ir susipažinsite su maloniais Italų šefais, kurie papasakos daugiau apie tradicinę virtuvę. Romoje radome mielą nedidelę kavinukę, kurioje mus aptarnavo pats kavinės šefas, kuris papasakojo apie makaronų gamybą bei paruošė skaniausią lazaniją, kokią tik buvau valgiusi.

Visad renkuosi sočias, viskuo nukrautas picas, nusprendžiau, kad Venecijoje reiktų paragauti būtent garsiosios Italijos Margaritos, nors nesu vegetarė ir neplanuoju ja tapti. Gausybė Parmezano sūrio, natūralus pomidorų padažas ir kiti ingredientai itin patiko mano skonio receptoriams ir net nesijautė, kad picoje visiškai nėra mėsos. Galiu drąsiai teigti, tai buvo skaniausia mano valgyta pica, nors ir be mėsos.

Net nepajutau, kaip greit prabėgo tos atostogų dienos. Italija didelė šalis ir čia sugrįžti tikrai dar reikės, kad pamatyti ar paragauti viską. Jeigu turėsiu galimybę, aplankysiu ir tuos pačius miestus, kuriuose jau buvau, nes esu tikra, kad tikrai dar ne viską juose atradau.

11

Prizmė Jokūbas Vingilys

Gruodžio

New žurnal, who dis?

Jeigu esate krikščionybę išpažįstantis žmogus, turbūt advento sąvoka jums suprantama. Minėtoje religijoje, tai laikas laukiant Dievo gimimo. Jeigu esate krikščioniškoje aplinkoje augęs vaikas, galbūt jums pažįstami ir advento kalendoriai, kuriuose 24-ias dienas žymi šokoladukai. O jeigu esate bet kokios religijos žmogus, naudojantis popierinius kabančius kalendorius, tada galėjote susidurti su „dienos citata“ arba „šiandienos mintis“ tipo rubrikomis. Šis straipsnis yra anksčiau minėtų dalykų mišinys, kiekvienai gruodžio dienai pateikiantis po naują protingą (ir nelabai) mintį.

1. Tai ką per Naujus?

2. Nusišypsok, šypsena tau tinka.

3. Kada pastarą kartą lankeisi pas odontologą?

4. Nerizikuosi – negersi šampano. Rizikuosi – negersi šampano. Šampanas nuo šiol tau uždraustas.

5. Išeik į lauką, grynas oras labai gerai tavo kūnui.

6. Neik į lauką, pasaulis baisus ir pilnas socialinių situacijų.

7. Tu vis dar nežinai ką per Naujus.

8. Apgauk mane kartą – gėda tau. Apgauk mane antrąkart – ką aš tau padariau, baik mane apgaudinėti.

9. Neperšokęs griovio nesakyk „op“. Griovių kultūroje šis žodis traktuojamas kaip rasistinis terminas.

10. Filosofija yra juodos katės gaudymas juodame kambaryje naktį, visiškai žinant, jog katė yra šuo ir, kad jokio gyvūno kambaryje net nėra. Politika savo ruožtu tėra ginčas, kas turėtų už šią situaciją mokėti mokesčius.

11. Esi naujųjų medijų kalbos studentas? Sėkmės! Sėkmės...

12. Sokratas rašė: „žinau, kad nieko nežinau“. Sokratas taip pat rašė mano laboro gynimą.

13. Visada būk savimi! Tarsi turėtum pasirinkimą...

14. – Gal einam kur į teatrą po Kalėdų?

– Seni, o ką per Naujus??

15. Pajusk vasaros smilgas liečiančias tavo kojas, nusiprausk veidą ryto rasa, nueik į parduotuvę batono ir grietinės, sukurk šeimą, palik savo automobilį dviem laipsniais pasuktą nuo parkavimo linijos, nueik į apleistą kilimų sandėlį Kryžių gatvėje, išrėk savo asmens kodą ir banko sąskaitą į abejingą vakaro vėsą, grįžk į namus, kuriuose nebesijauti savas, ir susimąstyk, kokia psichologinė trauma privedė prie to, kad aklai klausai žurnalo nurodymų?

16. Mokslo šaknys karčios, lapai nuodingi, vaisiai nevalgomi, o rytais nuo žiedų rieda studentų ašaros.

12

sentencijų kalendorius 17. Baltas melas yra nekaltas melas. Geltonas melas susijęs su finansais, raudonas melas suteptas krauju, žalias melas palaikomas aplinkosaugos aktyvistų... Kai kuriose institucijose buvo visa vaivorykštė melo. O dar sako, kad lietuviai netolerantiški...

18. Sartre rašė, jog ilgalaikis emocinis stresas yra blogiau už fizinį skausmą.

Susitrenkus kojos mažąjį pirštą į spintelės kampą paaiškėja, kad Sartre buvo melagis.

19. Vienąkart ji ėmė ir pabėgo. Metė iš rankų daiktus, praskyrė aplinkui esančią minią ir dėjo į kojas. Pasaulis – jos padų atsispyrimas nuo asfalto, realybė – ritmingas jos šnopavimas. Nuo ko ji bėgo, nesvarbu. Svarbu tai, kad išdrįso. O tu išdrįstum? Paskubėk, gal dar ją pasivysi.

20. „Pasveikinkim vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva“ , dainavo Mikutavičius. Ar tai desperatiškas šio straipsnio autoriaus bandymas priminti apie savo gimtadienį?

Yra tik vienas būdas sužinoti...

21. Kiekvienas žmogus savyje slepia superherojų. Štai aš, pavyzdžiui, esu Žmogus Žinduolis, mano super galia – būti šiltakrauju ir gimdyti jauniklius.

22. Gyveno dykumoj gudrus pirklys, išgavęs iš smėlio auksą. Auksą išmainė į šlovę, šlovę į meilę, meilę į neapykantą. Apimtas neapykantos nusižudė. Ir šitaip gudrus pirklys išmainė gyvybę į smėlį.

23. Jeigu myli, paleisk. Jei tavo meilė blaškosi ir trankosi į langą, tu įsimylėjai paukštį.

24. Ar ragavai tos mišrainės? O šitos? Na, dėkis, dėkis, o ko silkės nevalgai?

25. Atsiprašykite giminių už savo elgesį už praėjusius bei ateinančius metus.

26. Tu neturėsi Kalėdų, kuriose sugrįžtų vaikystė. Kalėdinės dekoracijos neužpildė tavo jaučiamos tuštumos, neužpildys ir kitąmet. Ši šventė yra mitas, propaguojamas populiariosios medijos, KRISTINA. 27. Chebra, o ką per Naujus?!?

28. Žmonės, kurie savo vaikams už iškritusius dantis duoda pinigų, deda puikius pagrindus organų juodosios rinkos supratimui.

29. Šiandiena neegzistuoja. Tau gali atrodyti, kad ji egzistuoja ir kad skaitai šios dienos sentenciją, tačiau taip nėra.

30. Tu niekada netikėjai horoskopais, tad kodėl gi gruodžio gale stovi prie sugedusio žibinto su ašaromis akyse? Nes kai žvaigždės šaukia, tu atsakai. Net jei nemanai, kad žvaigždės moka šaukti, net jeigu nesi tikras, kad šaukia tau. Nes ne horoskopas pasikeitė, o tu. Tik tu.

31. Nusprendi per Naujus nieko neveikti, bet galiausiai kažkaip atsiduri vietiniam tūse (ar dviejuose). freepik.com

13

Interviu Radvilė Jočytė

Tolyn i siaure.

Interviu su šiaurės pašvaisčių gide Rinolda Juodviršyte Iš Dzūkijos miestelio Varėnos kilusi Rinolda Juodviršytė gali pasigirti magiška darbo atmosfera: vienu metu ją supo Islandijos ledynai, kitu – dangų įvairiomis spalvomis nudažančios šiaurės pašvaistės, kalnai. Vos 24 metų sulaukusiai merginai jau teko dirbti ledynų gide Islandijoje, šiaurės pašvaisčių gide Švedijoje, atlikti studijų praktiką Nepale, na, o, kalbėdama su manimi, jau pasakoja apie naują „avantiūrą“, kurią pradėjo dar tolimesnėje šiaurėje.

Pirmiausia, kuriame pasaulio krašte šiuo metu reziduoji? Šiandien, pagaliau įveikusi daugiau nei 2400 km atstumą, pasiekiau vieną šiauriausių Norvegijos miestų – Kirkenesą. Ši vieta taps mano namais 5 mėnesiams, kurių metu dirbsiu sniegomobilių instruktore, laivų, plukdančių po Norvegijos fjordus gide bei šiaurės pašvaisčių gide. Čia, tolimoje šiaurėje, gidai turi būti labai universalūs.

Leidaisi į tokią ilgą kelionę viena?

Taip. Visada labai bijojau vairuoti, tačiau labai mėgstu kelti sau asmeninius iššūkius. Šįkart nusprendžiau leistis į naują avantiūrą viena su savo mašina ir įveikti šią baimę.

Neslėpsiu, vienu metu buvo gana baisu. Paskutinius 200 km Suomijoje važiavau per pūgą. Įsukau į vieną keliuką, kuriame sniego tiek, jog jis lietė automobilio dugną, o vėžių nematyti. Negana to, tas keliukas vingiuotas, o matomumas – 2-3 metrai į priekį. Tuo metu klausiau savęs: „Ką aš čia darau viena, palikta vidury niekur?“ Baigei tarptautinės politikos studijas Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Kas lėmė, jog pasirinkai šias studijas, ir ar likai jomis patenkinta? Šios studijos dėstomos anglų kalba, Kaune – tai buvo vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl jas pasirinkau. Ar likau patenkinta tokiu sprendimu? Tikrai taip. Mane supo tarptautinė aplinka tokiame savame krašte kaip Kaunas.

Taip pat studijos man suteikė galimybę nuveikti kai ką labai įdomaus ir reikšmingo – atlikti praktiką Nepale, kompanijoje, kuri suteikia moterims, pabėgusioms iš sekso vergovės (kartais ir iš kitokių formų vergovės), pinigų pradėti savo verslui. Dariau tai, ko visiškai prieš išvykdama neįsivaizdavau, jog teks daryti, – ėjau su tomis moterimis net į teismus. Iš vienos pusės, tai buvo emociškai sunkus darbas, tačiau iš kitos – puiki patirtis, leidusi visapusiškai pritaikyti savo studijas praktikoje.

Iškart po pirmo kurso išsiruošei į Islandiją, tik ne kaip turistė, o su tikslu ten kurį laiką pagyventi. Kodėl Islandija?

Tuo metu, pabaigus pirmą kursą, manęs visiškai netenkino darbo atmosfera Lietuvoje. Dirbau padavėja. Atsitiktinai Facebook atradau darbo pasiūlymą, kuris skelbė, jog yra ieškoma darbuotojų Islandijoje. Per savaitę susiruošiau ir išvykau.

Kuo nuvykusi užsiėmei Islandijoje?

Pradžioje dirbau viešbutyje kartu su lietuviais emigrantais. Dirbdavome šešias dienas per savaitę po 6-7 valandas.

Buvo labai sunku gyventi lietuvių emigrantų aplinkoje, darbas netenkino, pinigams didelio poreikio nebuvo, tad po pusantro mėnesio perėjau dirbti į restoraną. Taip praėjo mano pirmoji vasara Islandijoje.

Kitą vasara pajutusi, jog labai noriu į Islandiją grįžti ir vėl, pasiėmiau akademines atostogas nuo studijų ir išvykau.

Grįžau dirbti į tą patį restoraną, tačiau po dviejų mėnesių supratau, jog toje vietoje pasilikti nebenoriu ir netyčiomis atradau ledynų turų organizaciją, kuri ieškojo mechaniko. Apie šią sritį visiškai neturėjau žinių, tačiau beprotiškai norėjau dirbti toje organizacijoje!

Pamenu, su ašaromis akyse parašiau labai stiprų motyvacinį laišką ir jau kitą dieną man paskambino ir pranešė, jog nuo pirmadienio galiu pradėti darbą. Kadangi buvau per daug nedrąsi pasakyti savo tuometiniam bosui, jog taip staiga metu darbą, kurį laiką slapta tranzavau 500 km iki vietos, kurioje dirbau ledynų gide, ir atgal. Taip dirbau dviejuose darbuose 500 km atstumu beveik mėnesį.

Kaip atrodė tavo kiekviena darbo Islandijos ledynuose diena?

Pradžioje dirbau turistų informacijos punkte: suteikdavau žmonėms informaciją, užsakinėjau turus. Tuomet atėjo laikas, kai dauguma islandų paliko darbus, nes žiemas jie renkasi leisti šiltuose kraštuose. Kadangi nebuvo kam leistis į kalnus, šį darbą pasiūlė man. Visiškai neturėjau patirties ir buvo labai baisu, bet sutikau! Kasdien eidavau su turistais į ledyną: ten praleisdavome apie pusantros valandos.

Toliau tyrinėti šiaurės stebuklų patraukei į Švediją, Abisko miestelį, ir tapai šiaurės pašvaisčių gide. Kaip pavyko to pasiekti?

Po pirmo susidūrimo su aktyviais žmonėmis Islandijoje supratau, jog galbūt mano aistra yra „dirbti kieme“. Dar

14

Asmeninis Rinoldos Juodviršytės nuotraukų archyvas

pamenu, jog mokykloje pastebėjau Norvegijos (arba Suomijos) įmonės išplatintą skelbimą, jog ieškomas šiaurės pašvaisčių gidas ir ši pozicija buvo įvertina svajonių darbu tokių garsių leidinių kaip New York Times ir Telegraph. Tada apie tokią darbo vietą tik pasvajojau ir pamiršau.

Tačiau po kelerių metų (jau grįžusi iš Islandijos) atradau įmonę, ieškančią panašaus specialisto, galinčio dirbti Abisko miestelyje, Švedijoje. Abisko miestelis yra geriausia vieta pasaulyje pamatyti pašvaistę, kadangi tai yra slėnis, padengtas kalnais, kurie sulaiko debesis, o pats miestelis yra įsikūręs gana tolimu atstumu nuo didesnių miestų. Man nusišypsojo sėkmė ir iš 80 į šią darbo vietą aplikavusių žmonių buvau atrinkta aš.

Jau grįžusi į studijas VDU ir susiderinusi su dėstytojais, kad leistų sesiją išsilaikyti anksčiau, žiemą išvykau į Abisko. Taip kurį laiką derinau studijas ir darbą: skraidydavau į Lietuvą išsilaikyti egzaminų ir kolių, o atsiskaičiusi grįždavau atgal į Švediją.

Buvai vienintelė mergina savo kompanijoje, vedanti ekskursijas sniegomobiliu stebėti šiaurės pašvaistės. Ar merginai toks darbas nėra itin didelis jėgų išbandymas?

Sniegomobiliai nebuvo sunkiausia, ką man teko vairuoti. Vienu metu vairavau net laivus. Kuomet su laivu, pilnu turistų, laviruoji tarp ledkalnių, kurių matyti tik 10% realaus dydžio – tai yra jėgų išbandymas.

Tačiau apskritai lytis šioje srityje yra visiškai nesvarbi – tai yra daug ištvermės reikalaujantis darbas tiek vaikinui, tiek merginai.

Kai dauguma lietuvių renkasi šiltas šalis, smėlėtus paplūdimius, tu vis trauki į šiaurę, kur šaltis, sniegas, ledas.

Kaip gimė toks potraukis šiaurės kraštams?

Skandinavija man lyg žaidimų aikštelė – joje tiek daug laukinės gamtos. Čia gali patirti laisvės pojūtį, ko turbūt negalėtum patirti kokiame Turkijos paplūdimyje. Tad šiaurė mane traukia net tiek dėl šalčio, kiek dėl laisvės, gamtos, žmonių mentaliteto.

Kokias atšiauriausias sąlygas yra tekę išgyventi?

Kartą, Islandijoje kilus sniego pūgai, užstrigau kelias dienas namuose visiškai viena. Maisto buvo likę kokioms dviem dienoms, elektros generatorius nustojo veikti, tad meldžiausi, jog pūga greičiau praeitų. Viskas baigėsi sėkmingai. Į visas šalis gyventi ir dirbti išsiruošdavai visiškai viena. Ar dažnai keičiant gyvenamą vietą kartais netenka jaustis vienišai, nedrąsiai?

Nors aš keliauju viena, tačiau niekur nebūnu visiškai viena. Draugų turiu įvairiose pasaulio vietose. Pavyzdžiui, dabar atvykusi į Kirkenesą jau žinau, jog yra keli draugai, gyvenantys netoliese. Kai dirbi tokį darbą, draugų ratas plečiasi. Na, jei ir keliaujant visgi esu viena, aš jau prie to esu pratusi. Kartais labai naudinga pabūti vienai.

15

Prie kavos

Kaip fotografuoti savo mintis? (arba kodėl didžiausia drama mūsų gyvenime nėra tokia didelė, kaip mums atrodo)

Kai klausomės savo balso įrašo, jis niekad neskamba taip, kaip patys save girdime. Lygiai tas pats vyksta ir su mūsų mintimis, tik dažniausiai jas pamirštame. Nors kartais galime peek’inti į „memories“ sekciją Facebook’e ir pamatyti, kaip prieš aštuoneris metus, visgi patys rašėme postą apie tai, kad už lango jau sninga.

Kol šis įrašas trinamas, galbūt kyla smalsumas kokių dar absurdiškų minčių turėjome praeityje, kaip pasikeitė mūsų požiūris ir vertybės. Norėtųsi palyginti save prieš ir po to, kai pradėjome taikyti principus aprašytus mano straipsniuose. Todėl šiandien pateiksiu du būdus savo atminties ir asmenybės užfiksavimui.

Metų ataskaita

Iš esmės tai beveik dienoraščio konceptas, bet be didžiausio dienoraščio drawback, nes nereikia pildyti kas dieną! Norėjau tai pavadinti metraščiu, bet pasirodo metraštis, kaip žodis jau turi visai kitą reikšmę. Gyvenimas dažniausiai yra mūsų didžiausias projektas, todėl neturėtų būti labai keista metų gale daryti ataskaitas ir ruošti šiokius tokius planus mūsų projektui ateinantiems metams. Omenyje turiu ne naujametinius pažadus. Mano siūlomas formatas – naujas google dokumentas: jie nemokami, galima pasiekti bet kokiais prietaisais, o ateinančiais metais greičiausiai jau pildysime šį blanką naudojantis mikrobangų krosnele.

Lyginant save su praeities savimi neišvengiamai pastebėsime, kaip be reikalo buvo sureikšminti vieni ar kiti įvykiai ar dalykai. Tai leis į dabartinę situaciją pažvelgti platesne perspektyva, pasvarstyti ar dabartiniai gyvenimo rūpesčiai išties tokie svarbūs, padės šiek tiek atsipalaiduoti. Galbūt primins jums kažką svarbaus, leis įvertinti jūsų veiksmų efektyvumą, įvertinti sąryšį tarp to, ką laikote svarbiais dalykais, ir kam iš tiesų skiriate savo laiką.

Jei dar to nepastebėjote, tai padės aiškiau įžvelgti savo asmenybės tendencijas ir, atsižvelgiant į jas, leis planuoti savo ateitį realiau ir tuo pačiu efektyviau.

Sutrumpinta proceso eiga: Ataskaitos struktūra ir principai Atsidarome naują dokumentą arba mano paruoštą šabloną.

http://bit.ly/metuprojektas file -> make a copy, ir pervadiname metus!

Aprašome praėjusius metus.

Aprašome ateinančius metus.

Laukiame kitų metų.

16

Projekto aprašas turėtų atskleisti ir užfiksuoti svarbiausius/įsimintiniausius metų įvykius, nuotykius ir sprendimus. Taip pat, kaip kiekvienas iš jų jus paveikė ar privertė jaustis, kokie žmonės mus supo. Jei jums artimesnė atviro laiško forma – rašykite laišką! Viskas jūsų rankose, galite aprašyti kiekvieną smulkmeną arba viską trumpai apibendrinti. Aš, kaip duomenų maniakas, rekomenduočiau išsikelti tam tikrus klausimus, į kuriuos atsakinėtumėte kasmet, nes, turint panašią struktūra, lengviau sekti, kaip keitėsi mūsų požiūris ir asmenybė.

Daugiau minčių kitame puslapyje!

Bench Accounting

Sveiki, mieli produktyvumo entuziastai, kavos mėgėjai ir žmonės, kurie šiuo metu neturi interneto arba tiesiog ištikimi skaitytojai, kurie vis dar skaito spaudą. Metams artėjant į pabaigą, dalinuosi su jumis keliomis naujametinėmis tradicijomis/ritualais. Šiame straipsnyje nebus jokios naujos informacijos apie tai, kaip veikia mūsų instinktai arba smegenys, nebus patarimų, kaip apgauti ar paveikti save arba kitus. Vienintelis dalykas, apie kurį potencialiai sužinosite daugiau, tai jūs pats. Taip pat, nepaisant pavadinimo, kad galėtumėte pritaikyti šią informacija, nereikės įsigyti nei tomografijos, nei magnetinio rezonanso aparatų.

Ateities projekto struktūra ir principai Kaip ir minėjau, šio plano tikslas nėra išsikelti griežtus tikslus ir pažadus kitiems metams. Ataskaitoje išdėstę savo mintis, dokumentą padėsime į skaitmeninę lentyną iki kitų metų. Visas projekto aprašas skirtas užfiksuoti mūsų dabartinei būsenai, perspektyvai, požiūriui į buvusius ir ateinančius įvykius. Ateinančių metų planavimo sekcijoje mes užfiksuojame dabartinę savo nuomonę apie tai, ko tikimės iš ateinančių metų. Kas, mūsų nuomone, pasikeis šeimoje, darbe, moksluose, artimųjų rate, sveikatoje, finansuose ir t.t. Galime pažymėti savo dabartinius tikslus, lūkesčius apie ateinančias keliones, arba kodėl ateinantys metai bus ypatingi.

Užpildžius dokumentą, apie jį pamirštame iki kitų metų. Atėjus kitiems metams užpildome jį iš naujo, ir tik PO užpildymo palyginame. Taip praeitų metų dokumentas nepaveiks mūsų dabartinės perspektyvos ir akivaizdžiausiai atsiskleis kaip per metus pasikeitėme!

Nebūtina apsiriboti naujais metais Metų ataskaitos blankas tai ne vienintelė proga įamžinti savo asmenybei. Šiek tiek kitokiu, paprastesniu formatu, naudojantis svetaine futureme.org galima pasveikinti save penkiasdešimtmečio proga, nusiunčiant laišką į ateitį. Šiuo metu svetainė dar nepalaiko D-Mail funkcijos (laiško siuntimo į praeitį), tačiau manau ši problema greičiausiai jau buvo išspręsta ateityje. Labai rekomenduoju išbandyti laiškus sau pačiam. Kuo detalesnis laiškas, kuo toliau į ateitį siunčiamas, tuo įdomiau jį skaityti, tuo didesnė

Idėjos ataskaitai:

Didžiausias asmeninis metų pasiekimas.

Ką per šiuos metus sužinojau apie save?

Geriausias metų sprendimas.

Didžiausia metų klaida. Didžiausia metų pamoka.

Metų staigmena. Ką galėjau padaryti geriau?

Trys žodžiai apibūdinantys šiuos metus.

Kam esu labiausiai dėkingas? Už ką?

Kas padėjo man pasiekti savo tikslus?

Kas man trukdė pasiekti savo tikslus?

Geriausios/įsimintiniausios metų akimirkos.

Didžiausias metų iššūkis. Didžiausia metų problema.

Sugalvokite metams pavadinimą.

Tomas Liutvinas

staigmena tai būna! Per vieną vakarą prisėdus galima parašyti kelis laiškus ir išsiuntinėti juos dešimtmečių diapazonu: laišką savo artėjančiam gimtadieniui, palinkėjimus išėjimo į pensiją proga arba galime detaliai išdėstyti savo dešimties metų planus ir nusiųsti juos tiesiai dešimt metų į ateitį. Pasveikinti save pabaigus studijas arba tiesiog parašyti priminimą apie artėjantį gimtadienį, kurį pamiršote jau penkis kartus iš eilės. Bet koks laiškas siunčiamas metus arba daugiau į priekį mus tikrai maloniai nustebins!

Idėjos ateities planui: Ką norėčiau išmėginti? Ko man reiktų atsisakyti?

Kokį patarimą sau duočiau kitiems metams?

Kokį dalyką pagaliau reiktų išdrįsti atlikti?

Kuriems žmonėms reiktų skirti daugiau laiko?

Kokioms veikloms reiktų skirti daugiau laiko?

Kokie turėtų būti ateinančių metų prioritetai?

Kurie dar nebaigti dalykai kitais metais bus atlikti?

Ko paslapčia tikiuosi iš kitų metų?

Kas pasikeis mano draugų rate? Karjeroje?

Kokio įpročio norėčiau atsikratyti arba kokį įprotį norėčiau išsiugdyti? Kodėl ateinantys metai bus geresni už buvusius?

Jei niekas jums nerašo laiškų, galite juos rašyti pats sau. Haha, juokauju, kartais reikia sustoti ir iš naujo susipažinti su savimi, paklausti savęs, ko iš tiesų norime

17

Tolimi Atgarsiai

K u l t ū r i n i s paveldas, juodasis metalas ir savęs paieškos

Black metal – vienas iš nesuskaičiuojamų metalo subžanrų, suformavęs savo stilių, kultūrinę ideologiją bei suradęs savo nišinę demografiją devyniasdešimtųjų pradžioje su antrąja savo banga. Grupės tokios kaip Mayhem, Burzum, Darkthrone ir daug kitų paskatino ksenofobišką ir antikonformistinę gyvenimo filosofiją. Norėdami būti to judėjimo dalimi, paslaptingumo ir ekskliuzyvizmo suintriguoti metalistai turėjo žinoti kur ir kaip ieškoti šanso pasiklausyti juodojo metalo, o pati muzikos ideologija buvo diktuojama grupių, kurios turėjo pakankamai įtakos teigti, kas yra tikras black metal.

Antikonformistinės pažiūros tarp muzikantų ir fanų pradžioje reiškėsi neapykanta krikščionybei, „suskystėjusiam“ metalui ir metalo supopuliarėjimui radijuje, televizijoje bei popkultūroje. Satanizmas, nihilizmas ir agresija formavo tuometinį juodojo metalo kultą.

Dominykas Ivanickas

Per paskutinius dešimt metų black metal tapo viena lengviausiai prieinamų metalo atšakų, kuri, nors ir taip esanti subkategorija, dabar didžiuojasi pati turinti begalybę subkategorijų. Atmospheric black metal, post-black metal, blackgaze, folk black metal ir daugelis kitų, švelnesnių bei eksperimentinių juodojo metalo rūšių dabar susilaukia neigiamos reakcijos iš tradicinio juodojo metalo fanų, kuriems tikras, nefiltruotas black metal, vis dar paisantis senųjų ekskliuzyvinių ideologijų, yra vienintelis juodasis metalas, kuris, jų nuomone, turėtų egzistuoti. Noras išlaikyti savitą kultūrą, kuriai kyla grėsmė išnykti, kai minėta kultūra plečiasi ir vis priima skirtingų tipų fanus bei muziką, vis stiprėja, kuo daugiau ši kultūra plėtojasi. Savęs išreiškimas dažnai gali būti pasiekiamas priskiriant save tam tikrai subkultūrai, tačiau, šiai subkultūrai keičiantis, kyla grėsmė ir žmogaus, priklausiančiam tai grupuotei, individualumui.

Juodojo metalo skambesiui lėtai keičiantis iš primityvaus ir agresyvaus, tačiau jo kultūrai vis dar neatsikratant ksenofobiškų pažiūrų, kai kurios norvegų grupės pradėjo ieškoti savitos kultūros, kuri vis dar galėtų likti antikonformistinė. Labiau paplito kultūrinių šaknų idėja – norvegų juodojo metalo muzikantai susifokusavo nebe į nepykantą pačiai krikščionybei ir vakarų kultūrai, o į savo šalies istoriją, papročius ir paveldą. Skandinavų pagonybės simbolistika ir lyrinės temos tapo populiaresnės, o judėjimo ideologija pasistūmėjo labiau į nacionalistinę bei tradicinę pusę – išsaugoti savo kultūrą nuo piktadarių, kurie nori ją sunaikinti, kas netgi šiais laikais pasirodo kovoje dėl pačios subkultūros tyrumo.

Nepaisant progreso kultūrinio paveldo link vedančių ksenofobiškų emocijų, daugelis vėlesnių grupių pavertė savo šalių kultūrinį paveldą muzikiniu pagrindu, suformuodami savitą stilių, kurį įmanoma rasti tik tam tikrų tautybių grupėse. Staiga būdamas juodojo metalo fanu save galėjai surasti ne vien tik neapsakomoje tradicinėje black metal ideologijoje, dėl kurios niekas negali sutarti, bet ir savitoje, vietinėje kultūroje, kurią galėjai išreikšti su savo muzika.

Graikai gali didžiuotis tuo, ką jie vadina „Hellenic black metal“ – šiltesniu graikų mitų, kultūros ir visuomenės įkvėptu juoduoju metalu. Prancūzai, kurie kovojo už tikrąjį, agresyvų juodajį metalą, nuo tų laikų, kai Norvegija tai išpopuliarino, dabar taip pat juda link akustinio, folklorinio, tačiau kartu visiškai pankiško skambesio, išpopuliarinto grupės Peste Noire. Tradicinių indiškų instrumentų skambesiai ir mantros gali būti girdimi čekų grupės Cult of Fire albumuose.

Vargšų angliakasų dainos, paruoštos country stiliumi, bei lyrinės temos, susijusios su anglies industrijos opresija Jungtinėse Valstijose, gali būti išgirstos Panopticon albume „Kentucky“. Rytų Europa, kaip ir lietuvių grupės, taip pat turi savotišką skambesį, kurio nesumaišytum su norvegišku. Nepaisant folk muzikos, juodasis metalas šiuo metu yra vienas iš labiausiai kultūrinio paveldo paveiktų muzikos žanrų, tad nekantrauju pamatyti, kur visa tai veda.

18

Kitu kampu Aivaras Simonaitis

Ineta Golovatenkaitė

Vargu ar yra tokių, kurie nebūtų pagalvoję apie magiškas galias ar net pasvajoję tokių turėti. Tačiau mūsų technologijos žengia pirmyn ir tiems, kas nori stebėti visus iš dangaus, yra puiki alternatyva – dronai. Tai nėra kažkas pernelyg naujo, bet toks ganėtinai brangus pirkinys gali praskaidrinti kasdienybę, o kartais net atnešti pelno.

Nesu aš nei ekspertė, nei kokia patyrus technologijų naudotoja.

Tiesą pasakius, viskas kas susiję, su technologijomis man ganėtinai svetima; kai iššoksta lentelė kompiuteryje arba užstringa telefonas, aš tikiuosi, kad viskas susitvarkys įrenginį perkrovus. Todėl laikant drono pultelį rankose pirmą kartą mintys sukasi ne apie geresnį kadrą ar kiekgi toli nuskris tas tehcnologinis paukštis, bet ką gi čia spausti, kad kažkur neatsitrenktum. Visada prisiminsiu prieš kelerius metus žiniose matytą epizodą iš Rusijos, kai vietiniai norėjo įvesti dronus į pašto darbą laiškams ir siuntoms nešioti. Bandymas buvo nevykęs, netgi labai, nes žmogus, kontroliavęs droną, skrido tiesiai į sieną ir viskas išsiskaidė dalimis. Ne visada tai įmanoma, nes dronuose yra funkcija, kuri neleidžia atsitrenkti į prieš jį esantį objektą. Tačiau tokiems naudotojams kaip aš tikriausiai visko gali pasitaikyti.

Patarimai

Kadangi šis išradimas tikrai ganėtinai brangus, ypač studentams, kurie nedirba, todėl pačiai pradžiai nepatarčiau rinktis tokio drono, kuris turi puikius parametrus ar neįtikėtinai gerą fotokameros raišką. Pradėkit nuo to, kas pigiau, ir nebūtų gaila, jei nukristų, atsitrenktų ar apskritai dingtų. Iš kinų galima gauti daug daiktų, kurie nebus labai kokybiški, bet atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį bus puiki investicija pabandymui. Todėl mano patarimas toks: prisijunkite prie kokio nors Aliexpress ir iš ten užsisakykite droną už 20 eurų.

Nuotraukų kokybės nesitikėkite geros, bet vis tiek vaizdą matysite, o tai jau vis šiokia tokia pradžia.

Negalvokite, kad dronas kaip telefonas, jo į visas šalis tikrai negalima įsivežti. Todėl prieš kur nors keliaudami pasidomėkite atidžiau, ar ta šalis yra „draugiška“ savo įstatymais fotografavimui iš paukščio skrydžio. Pavyzdžiui, skrisdami į Maroką pamirškite, kad turite droną. Jei ten jį nusivešite, jį iš jūsų atims ir nežinia, ar jums pasiseks jį atgauti, nes juk kas konfiskuota, tas jau nebe jūsų. Jei planuosite skristi į Ukrainą, patarčiau pasiimti didesnės talpos atminties kortelę, nes ten ne tik leidžiama fotografuoti iš dangaus, bet dar ir daug gražių kadrų padarysite.

(Ne)laimingas nutikimas

Gana tų mano tauškalų apei tai, kas galima ir ko ne, geriau papasakosiu vieną nutikimą. Mano vaikinas jau ne pirmą kartą valdė droną, bet, nežinau, kodėl ir kaip (jau minėjau, kad technologijos man ne draugės), dronas neberado kelio į pradinį tašką. Jau temo, kai jis dingo kažkur už 4 kilometrų nuo mūsų buvimo vietos. Jeigu taip būtų nutikę būtent man, tai tikriausiai jo niekada nebūčiau suradusi ir iš viso drono teturėčiau drono pultelį. Gerai, kad iš mūsų tik aš viena tokia. Pagal žemėlapio koordinates jis nustatė galimą nusileidimo vietą ir vos saulei patekėjus važiavo ten jo ieškoti.

Viskas būtų labai lengva, jei nukristų plačiam lauke, kur viskas aiškiai matosi. Nukrito privačioje teritorijoje miške.

Pasisekė tiek, kad nė vienas propeleris nesulūžo, kamera nesudužo, pats dronas neįstrigo ant aukštų eglių šakų ir kieme nelaukė joks vokiečių aviganis. Tokie nutikimai parodo, kas gimęs po laiminga žvaigžde.

19

Prie Amerikos Indrė Kurkulytė

„It is not from the benevolence of the butcher, the brewer, or the baker, that we expect our dinner, but from their regard to their own interest.“ Žymioji Adamo Smito frazė apie kapitalizmo esmę. Šiuo metu esu mieste, kuris yra pastatytas ant kapitalizmo pamatų. Atvykau čia vienerių metų stažuotei. Viena mėgstamiausių vietų šiame mieste yra Brooklyn Bridge parkas, nuo kurio atsiveria Wall Street District panorama. Taip, rašau iš Niujorko..? Iš anksto atsiprašau už pavienius angliškus žodžius bei originalius pavadinimus tekste, bet man nekyla ranka visko sulietuvinti.

Tikriausiai kyla klausimas, kodėl taip pavadinau straipsnį? Atsakymą rasi straipsnio gale. O dabar prie esmės! Ilgai galvojau, kaip parašyti straipsnį, kuris nebūtų banalus, bet įkvėptų domėtis galimybėmis išvykti į Ameriką ir paskatintų tai padaryti.

Jausmai ir patirtys turi labai didelės įtakos mūsų sprendimams, tad pagalvojau, jog būtent mano patirties perteikimas situacijomis, kurių čia patyriau, padės tau geriausiai suprasti, ko gali tikėtis Amerikoje.

Prieš išvykdama neturėjau didelių lūkesčių New York’ui.

Maniau, kad tai pervertintas miestas. Pirma situacija yra apie tai, kaip šis miestas sugriauna daugybę tavo įsitikinimų, įpročių bei vertybių. Rugpjūčio pabaiga, aš sėdžiu Brooklyn Bridge parke. Prieš mano akis stūkso betono džiunglės. Su kambario drauge iraniete gurkšnojame... girą ir kalbamės. Kalbamės apie Iraną ir jo žmones, apie tai, kaip ji atvyko studijuoti dizaino į vieną geriausių dizaino mokyklų pasaulyje ir paliko savo šeimą ir draugus Irane. Kalbamės ir apie Irano gyventojus, kaip jie nekenčia savo valdžios ir kaip ten jaunimas rengia labiausiai pašėlusius vakarėlius. Nes jie lygiai tokie patys, kaip mes, lietuviai, – su savomis problemomis ir savais džiaugsmais.

Pajutau, kaip pirmą kartą pradedu įsimylėti šitą miestą. New York’as nėra tik šimtai dangoraižių. New York’as – tai žmonės ir jų kultūra, tai vaibas… kuris sugriauna tiek daug asmeninių nusistovėjusių normų, kad tenka gimti iš naujo.

Antra patirtis yra susijusi su karjeros perspektyvomis ir „networkingu“. Nors esu čia dar tik penkis mėnesius, jau spėjau išmokti ir sužinoti apie verslo subtilybes tiek, kiek iki šios stažuotės nesužinojau per visą savo gyvenimą. Fun fact:

remiantis statistiniais duomenimis, vienas iš 16-kos New York miesto gyventojų yra milijonierius, tad galima drąsiai teigti, kad šiame mieste netrūksta verslo ekspertų. (http://bit.ly/usaverslas). Nors jau spėjau apsilankyti daugybėje konferencijų ir renginių, kur gali sutikti neribotą kiekį profesionalų, viena labiausiai įsimintinų akimirkų nutiko dėl to, jog mūsų organizacija, kuri yra pakankamai nedidelė, pradėjo bendradarbiauti su vienu žymiausiu testavimo psichologu pasaulyje dr. Richard D. Roberts. Praėjusį ketvirtadienį važiavome į Filadelfiją, į Richard namus, išsamiau aptarti bendradarbiavimo galimybių ir idėjų naujam produktui.

Turint omenyje faktą, jog pati tik šį birželį atsiėmiau organizacinės psichologijos diplomą, gali įsivaizduoti, koks įsimintinas man buvo šis įvykis. Ar kada svajojau, kad mano mentorius bus žmogus, baigęs Harvardo verslo magistrą? Ne. O ar kada nujaučiau, kad verslo susitikime turėsiu progą artimiau pabendrauti su vienu kiečiausių savo srities specialistu pasaulyje? Apie tai net nesvajojau. Bet Amerikoje tai kasdienybė. Niekada nežinosi, kada gali sutikti žmogų, kuris tave įkvepia kasdien.

Galėčiau aprašyti šimtus momentų, nes jų nutinka beveik kasdien, bet kaip ten sako… Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą išgirsti? Šito straipsnio esmė nėra pasigirti, kaip man smagu ir kaip gerai leidžiu laiką (na, gal tik truputį). Jo esmė yra paskatinti tave išdrįsti rizikuoti ir išeiti iš savo komforto zonos. Nes kitą rugpjūtį TU gali sėdėti Brooklyn Bridge parke ir griauti savo įsitikinimus.

O tai nėra taip sudėtinga. Na, ne taip lengva, bet labai įmanoma. Mano stažuotę finansuoja BAFF (Baltic American Freedom Foundation). Organizacija apmoka visas išlaidas: bilietus, gyvenimą, vizą, draudimą. Tau belieka rūpintis tuo, kaip pasisemti kuo daugiau patirties iš šios stažuotės.

Atrankos konkursas, kurio metu yra atrenkami gabiausi ir geriausi studentai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, vyksta du kartus per metus. Artimiausias konkursas jau šį pavasarį! Sužinok daugiau: http://bit.ly/baffinfo P.S. Warning: NY is a magical place. Once You become a part of it, it is difficult to escape it.

P.P.S. Visada tikėjau ir gerbiau žmonių teisę rinktis tai, kas jiems geriausia. Todėl ir straipsnio pavadinimas palieka Tau teisę nuspręsti, kaip Tu praleisi sekančius metus.

20

Dean Rose

Kodėl Amerika tau (ne)skirta?

Tarp eilučių Viktorija Lygnugarytė

O kitados gyveno mergaitė, kuri niekada nematė nuvytusių rožių. Jos namuose vazos buvo pripildytos neapsakomai gražiai žydinčių gėlių ir, jeigu kam nors pasirodydavo, kad kuri nors gėlė jau praranda savo grožį, ji buvo pakeičiama nauja. Mergaitė beprotiškai žavėjosi žiedo brendimu, kasdien bėgdavo į sodą ir grožėdavosi įspūdingo grožio rožės krūmu. Ir taip gyveno ilgą laiką. Tačiau žvelgdama už savo kiemo tvoros ji vis dažniau pagalvodavo, jog jos gyvenime ne viskas taip, kaip turėtų būti. Ten neprižiūrima ir nepjaunama žolė augo ir džiūvo, medžiai mėtė parudusius lapus, vijokliai dengė net namo langus, o gėlės kažkaip keistai ir nebyliai nunarindavo galvas ir daugiau niekada jų nebepakeldavo. Ten, kitapus tvoros, atrodė, viskas turėjo savo pradžią ir pabaigą, o jos aplinkoje vyko tik gyvenimas. Jos sodo augmenija buvo nuolatos prižiūrima, viskas atrodė tiesiog tobulai. Kol vieną dieną visiškai netikėtai mirė jos tėvas. Tuomet ji suprato, kas vyksta kitapus tvoros, tik nesuprato, kodėl visa tai nuo jos buvo slepiama. Greitai jos sode nebežydėjo nė viena gėlė, vietoj dailios, žalios vejos galėjai išvysti puvėsius, o namą apgaubė siaubingų vijoklių apsiaustas. Piktžolės kerojo ne tik jos sode, bet ir širdyje. Namuose seniai nebesigirdėjo jos juoko ir jau nebegalėjai išvysti jos plačios šypsenos. Namai buvo pripildyti nuvytusių ir seniai žiedlapius pabėrusių rožių. Tačiau vieno dalyko ji ilgai nepastebėjo. Ant svetainės palangės stovėjo vaza su niekuomet nenuvystančia ramune. Ji nuolat žydėjo ir nenustojo šypsotis net ir menkam, vos į kambarį patenkančiam, saulės spindulėliui. Mergina tikriausiai dar ilgai nebūtų to pastebėjusi, jei vieną dieną prie durų nebūtų prisistatęs nepažįstamasis. Vaikinas šiek tiek sutriko pamatęs merginą, mat, kaip vėliau paaiškėjo, jis kasdien prasmukdavo į jos namus nepastebėtas ir rūpinosi, kad vienintelė namuose esanti gėlė nenuvystų. Nežinodamas, nei kaip prisistatyti, nei kaip pradėti pokalbį, jis galiausiai tarė: „Jau keletą savaičių tavo vienišiausiam langui, kuris žiūri į tirštą ir tamsią girią, nešu kasdien po ramunę. Rūpinausi, kad ji niekuomet nenuvystų. Tačiau, kaip anksčiau nepastebėdavai aplink esančio purvo, taip dabar nepastebėjai šio mažiausio lašelio grožio ar saulės spindulėlio.

Suprantu, kad esi taip palaužta iki šiol tavo gyvenime egzistavusios neteisybės, jog kasdienybėje net nesistengi įžvelgti naujų bei gražių, džiaugsmingų dalykų. Bet aš vėl čia – su nauja, švytinčia ramune.“ Merginai tai buvo ne ką mažesnis šokas nei tėvo mirtis – po iliuzijų pasaulio sekė nusivylimo banga ir štai – čia vėl netikėtas gyvenimo šviesulys. Priėmusi iš vaikino šią gėlę ji suprato, jog ankstesnis gyvenimas nebuvo vien apgaulė – gerumas ir gyvenimo grožis iš tiesų egzistuoja. Tai buvo paskutinė gėlė, kurios ji sulaukė iš nepažįstamojo vaikino, nes sulig ta diena merginos sodas vėl pražydo įvairiausiomis spalvomis.

Todėl puoselėkime savo gyvenimo sodus ir atradę apleistą, vienišą sodą nepalikime jo likimo valiai. Išraukime bujojančias piktžoles, nudraskykime storas vijoklių sienas ir pasodinkime iš savo sodo bent vieną žydinčią gėlę.

Tegul širdyse keroja ne skaudžiai duriančios piktžolės, o nuostabius žiedus kraunančios gėlės.

21

Viltė Raudoniūtė

Kalėdoms ji nenori daug, tėra vienas dalykas, kurio jai reikia. Jai nerūpi dovanos po Kalėdų eglute, ji net nekabins kojinės virš židinio, nes šioms Kalėdoms Mariah Carey nori tik tavęs. O ko nori tu?

Pernai per Kalėdas jis atidavė savo širdį, bet kitą dieną ją jam grąžino. Šiemet, kad sutramdytų ašaras, Wham! atiduos ją kam nors kitam. Tai turbūt būsi tu.

Bing Crosby svajoja apie baltas Kalėdas. Tokias, kokias jis prisimena – kai medžių viršūnės blizgėjo ir vaikai įdėmiai klausė rogučių varpelių skambėjimo sniege. Ir tu apie tai svajoji, ar ne?

Skambaliukai, skambaliukai, skambaliukų rokas!

Skambaliukai siūbuoja, skambaliukai dainuoja.

Sninga ir pusto begalę džiaugsmo, Bobby Helms kviečia kartu džiaugtis!

Nenumaldomai greit artėjant didžiausioms metų šventėms, mūsų mylimos žvaigždės tau atnešė šį bei tą ypatingo…

Ariana Grande klausia Kalėdų senelio, ar jis tikrai čia. Ji prašo, kad vėl neįsimylėtų. Jei jo nebus čia kitais metais, atsakyk jai, ar jam tikrai rūpi. TU irgi gali prašyti senelio atsakymų.

Lee Perry taškosi aplink eglutę Kalėdų vakarėlio sūkuryje. Amalas kabo ten, kur, matai, kiekviena porelė bando sustoti. Taškykis ir tu aplink eglutę ir įsileisk Kalėdinę dvasią.

Laimingų, džiaugsmingų Kalėdų! Tai geriausias laikas metuose. Michael Bublé nežino, ar bus sniego, bet imk puodelį džiaugsmo. Jo šiuo metu tau labiausiai reikia.

Christina Aguilera linki atšvęsti linksmas mažas Kalėdas – leisk savo širdžiai būti šviesa, nes nuo dabar tavo problemos tavęs nebekamuos. Atšvęsk linksmas mažas Kalėdas.

Tai pats gražiausias metų laikas, kai vaikai gieda giesmes ir visi sako tau būti džiaugsmingam. Tai pats gražiausias metų laikas Andy Williams’ui, tad turėtų būti ir tau.

Oras lauke baisokas, bet ugnis tokia maloni. Ir kadangi nėra kur bėgti, lai sninga, lai sninga, lai sninga… Nėra ženklų, kad sniegas liausis, o Frank Sinatra atnešė kukurūzų spraginimui, išjunk šviesas ir lai sninga…

Vau, matei, kaip mama kutena Kalėdų senelį?

Matei, kaip mama bučiavo Kalėdų senelį po amalu vakar naktį? Na, The Jackson 5 matė ir jie pasakys savo tėčiui, o ką darytum tu?

Tyli naktis, šventa naktis, viskas ramu ir viskas tviska. Viskas bus gerai, pasikliauk Franz Gruber – juk naktis tyli, naktis šventa…

22

ŽIOVULIO ŽUDIX Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.45)

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.60)

5ud0ku

5eppuku

9 7

8 1

2

8

3

4

8

6

5

2

9

6

8

5

4

1

5

NANO

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:16:11 2017 GMT. Enjoy!

GRA

MA

7 2

3

6

1

7 6

5

5

6

3

7

8 4

1

1 9

5

7

9

2

2 2

9

7

3

4

6

2 4

5

6

2

3 9

4

2

1

9 5 5

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:17:56 2017 GMT. Enjoy!

NIEKAS NEIŠSP..

ĮDĖK ATGAL NANOGRAMĄ!

VAI DO KLIS DON’T LET YOUR MEMES

Kowalski, analysis!

BE DREAMS 23

110%

Puslapio TemaNjuspeipis Active now

Labas! Ką veiksi po paskaitų?

Laba! Žiūrėsiu serialą, o tu?

O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, organizuosim, viską planuosim!

Prisijungsi?

TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com arba parašyk mums į facebook, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!

Aa

20:18