Page 1

Stephen Biesty

Atv žvilg erk la telk ngel į sk ius ir maš raidan inų čių

VIDų

!

Skraidancios mašinos


Lėktuvų pirmtakai Pirmieji sėkmingi lėktuvai buvo sukonstruoti XX a. pradžioje. Įvairių šalių lakūnai jais siekė naujų skrydžio rekordų. 1909 m. lakūnas Luji Blerijo tapo pirmuoju žmogumi, perskridusiu Prancūziją ir Angliją skiriančią jūrą su sunkesniu už orą skraidymo aparatu. Skrydis tetruko 36 minutes, tačiau Blerijo ir jo orlaivis Type XI išgarsėjo.

SKRAIDANTIS ŽMOGUS

Otas Lilentalis (1848–1896) Vokietijoje išgarsėjo kaip „skraidantis žmogus“. Prisirišęs prie nugaros sparną jis nušoko nuo uolos ir nusklendė žemėn.

Sutvirtinamieji lynai

Įtempti lynai sutvirtino medinį rėmą, suteikė jam patvarumo.

Krypties vairas

Į vieną ar kitą pusę pasisukantis krypties vairas lėktuvo uodegą pakreipdavo kairėn arba dešinėn.

Uodeginis ratas

Drabužiai

Atviroje kabinoje skraidantiems lakūnams reikėjo storų, šiltų drabužių. Ant įprastinės aprangos jie vilkėjo kombinezonus, dėvėjo odinį šalmą, akinius, mūvėjo pirštines.

Kraštinis aukščio vairas

Kiekvieno stabilizatoriaus kraštą buvo galima pakreipti į viršų arba apačią, kad lėktuvas imtų kilti arba leistis.

Raitų skraidyklė

Orvilis Raitas kartu su broliu Vilburu sukūrė pirmąjį pavykusį lėktuvą ir taip įėjo į istoriją. 1903 m. gruodžio 17 d. iš Kil Devil Hilso pakilo Orvilio valdomas lėktuvas Flyer.

Stabilizatorius

Į sparnus panašūs uodegos stabilizatoriai palaikė lėktuvo skrydžio lygį.

Sparnai

Sparnai pagaminti iš audeklu dengto medinio rėmo. Atstumas tarp abiejų sparnų galų – 7,8 metro.

Lankstūs sparnų galai

Kiekvieno sparno lonžerono galas palinkdavo patraukus sparną lenkiančius lynus.


Lakūnas

Fiuzeliažas

Fiuzeliažas – tai lėktuvo korpusas. Prie jo tvirtinami sparnai ir uodega.

Luji Blerijo, vilkintis mėlynu kombinezonu, su odine kepuraite ir akiniais.

Stogelis

Sparnus laikantys lynai buvo prikabinti prie metalinio rėmo.

Plūduriavimo maišas

Lamanšo sąsiaurį perskridusiame lėktuve buvo oro pripildytas maišas, kad, jei nusileistų ant vandens, lėktuvas galėtų plūduriuoti jo paviršiuje.

Variklis Lėktuvą varė 25 arklio galių, trijų cilindrų „Anzani“ motociklo variklis.

HARIETA KVIMBI

Harieta Kvimbi (1875–1912) – pirmoji Amerikos pilotė moteris ir pirmoji, perskridusi Lamanšą. Tai įvyko 1912 m. balandį. Garsi ji buvo ir dėl violetinio skraidymo kostiumo.

Valdymas

Lonžeronai ir nerviūros Sparnai buvo sudaryti iš lonžeronų ir nerviūrų. Lonžeronai tęsėsi išilgai sparno, o nerviūros nuo sparno priekio link galo.

Oro sraigtas

Sparną lenkiantys lynai

Patempus sparną lenkiančius lynus sparnai pakrypdavo ir lėktuvas pasvirdavo į vieną ar kitą pusę.

Ratai

Oro sraigtas buvo pagamintas iš riešutmedžio, turėjo dvi mentes.

Judinant lakūno kabinos valdymo mechanizmus įsitempdavo po grindimis esantys lynai. Jie judindavo reikalingas sparnų dalis ir leido valdyti lėktuvą.


Pirmieji reisiniai lėktuvai Po Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918 m.) bombonešiai kariuomenei tapo nebereikalingi, oro linijos juos perpirko ir panaudojo keleiviams gabenti. Vickers Vimy buvo pirmasis iš tokių reisinių lėktuvų. Nors jis kurtas kaip galingas bombonešis, kare dalyvauti jau buvo per vėlu. Orlaivis panaudotas skrydžių rekordams gerinti ir perdarytas į reisinį lėktuvą.

Kuriame istoriją

1919 m. Džonas Alkokas ir Arturas Vitenas Braunas pirmą kartą nesustodami perskrido Atlanto vandenyną. Alkokas valdė lėktuvą, Braunas buvo šturmanas. Istorinis Vickers Vimy lėktuvo skrydis atliktas skrendant iš Niufaundlando į Airiją.

Pakabinamas degalų bakas DIRIŽABLIAI

Dirižabliai – kaip ir oro balionai – pripildyti už orą lengvesnių dujų, leidžiančių plūduriuoti danguje. Kitaip nei oro balionai, dirižabliai turi variklius ir vairus. XX a. pradžioje dirižabliai skraidino keleivius patogiau nei pirmieji reisiniai lėktuvai. Pirmasis sėkmingas keleivinis dirižablis – LZ-10 Schwaben, kurį 1911 m. Vokietijoje sukūrė firma Zeppelin.

Eleronas

Iš pagrindinio degalų bako kuras buvo siurbiamas į mažesnį, paskui tiekiamas į variklius.

Pakreipdamas eleronus ant visų keturių sparnų kraštų lakūnas lėktuvą nusverdavo į vieną ar kitą pusę.

Sparno statramsčiai Aptakūs mediniai statramsčiai tarp sparnų užtikrino reikiamą atstumą.

Oro paštas

Pirmuosiuose keleiviniuose ir krovininiuose lėktuvuose buvo gabenami skubių siuntų maišai. Didžiausiuose pašto lėktuvuose buvo įrengtos rūšiavimo dėžės – tarsi skirtingi pašto skyriai, kad siuntinius būtų galima skirstyti skrendant.

Lakūnų kabina

Lakūnų kabinoje su dvigubu valdymu vienas šalia kito sėdėjo du pilotai.

Keleivių kabina

Keleivių kabina buvo pagaminta iš „Consuta“ faneros – plonų medienos sluoksnių, dėl tvirtumo suklijuotų priešingomis medienos pluošto kryptimis.


Radiatorius

Variklis

Viršutinis sparnas

Per radiatorių pučiantis oras Vimy buvo varomas dviem 360 arklio galių Rolls-Royce atvėsindavo jame esantį Eagle VIII stūmokliniais varikliais, sukančiais keturių vandenį, o šis – variklį. menčių medinius oro sraigtus.

Vimy buvo biplanas (dvisparnis) – vienas jo sparnas buvo viršum kito. Sparnus jungė statramsčiai ir stiprūs sutvirtinamieji lynai.

Jungiamieji lynai

Kad viršutiniai ir apatiniai eleronai judėtų tuo pat metu, juos jungė lynai. Jei vienoje lėktuvo pusėje eleronai pakildavo, kitoje – nusileisdavo.

Įsilaipiname Degalų siurblys

Mažas vėjo energija varomas oro sraigtas valdė siurblį, tiekiantį kurą į pakabinamą degalų baką.

Fiuzeliažas

Galinė lėktuvo fiuzeliažo dalis buvo pagaminta iš brezentu dengto medinio rėmo.

Trečiame XX a. dešimtmetyje keleiviams oro uostuose tekdavo pažingsniuoti iki reisinio lėktuvo (kaip Vickers Vimy) ir palypėti keletą laiptelių iki keleivių kabinos. Lagaminus jie dažniausiai įsinešdavo į lėktuvo vidų.


Viršgarsiniai lėktuvai Nuo tada, kai lėktuvas buvo išrastas, gamintojai ieškojo būdų, kaip juos padaryti vis greitesnius. Penkto XX a. dešimtmečio pabaigoje greičiausi buvo viršgarsiniai lėktuvai – jie skriejo didesniu už garsą greičiu. 1969 m. pirmąjį skrydį atliko naujas strėlės formos viršgarsinis lėktuvas Concorde. Iki pat 2003 metų šis įstabus orlaivis gabeno keleivius dukart didesniu greičiu už garsą.

Bell X-1

Pirmasis viršgarsinis (greitesnis už garsą) skrydis įvyko 1947 m. spalio 14 d. viršum Rodžers Drai ežero Kalifornijoje, JAV. Naudotas raketomis varomas orlaivis Bell X-1, jį pilotavo Čarlis Jeigeris-Čakas.

Keleivių vietos

Langai

Concorde skriejo dukart aukščiau nei kiti reisiniai lėktuvai, todėl jame buvo įrengti maži langai, tokiu būdu sumažinant dužusio lango keliamą išsihermetizavimo grėsmę.

Siaurame fiuzeliaže Concorde gabeno iki 100 keleivių.

Labai aukšto dažnio antena Nuleidžiama nosis

Dėl geresnio matomumo Concorde lėktuvo skydelį ir nosį įgula galėjo palenkti žemyn. Kylant ir leidžiantis jie buvo nuleisti, likusią skrydžio dalį – užfiksuoti pakeltoje padėtyje.

APTAKI FORMA

Plonas lėktuvo fiuzeliažas ir trikampiai sparnai suteikė geriausią formą viršgarsiniam skrydžiui.

Nosies kūgis

Skrendant viršgarsiniu greičiu Concorde lėktuvo nosis įkaisdavo iki 127 oC.

Nuleidžiamas skydelis

Priekinė važiuoklė

Priekinė važiuoklė pakilus susiskleisdavo į fiuzeliažą.

Apsauga nuo apledėjimo

Elektra šildomos juostos ant lėktuvo sparnų nuo apledėjimo saugo oro įsiurbimo įrenginius variklio priekyje.


Puikus maistas

Krypties vairas

Dangumi skriedami aukščiau ir greičiau nei bet kas kitas, Concorde lėktuvo keleiviai mėgavosi gardžiausiais patiekalais ir vynu. Valgiaraštyje buvo ir ikrai su šampanu.

Concorde krypties vairas buvo iš dviejų dalių. Lakūnas galėjo judinti viršutinį arba apatinį krypties vairą ir abu kartu.

Galinis aptakas

Kilis

Kilis buvo pagamintas iš lygia aliuminio danga dengto aliuminio rėmo.

Galinis buferis Vidurinis elevonas

Jeigu kylant ar leidžiantis lėktuvo nosis pakiltų per aukštai, du nedideli ratai saugojo, kad uodega neatsitrenktų į žemę.

Vidinis elevonas

Elevonai nudirbdavo tai, už ką kituose orlaiviuose atsakydavo aukščio vairai ir eleronai. Vidinis elevonas naudotas viršgarsiniams skrydžiams.

Išorinis elevonas

Vidurinis ir išorinis elevonai naudoti ikigarsiniams skrydžiams.

Oro ėmiklis Pagrindinė važiuoklė Pagrindinė važiuoklė (po keturis ratus kiekvienoje pusėje) lėktuvui pakilus susiskleisdavo į vidų.

Degalų bakai

Didžioji lėktuvo degalų dalis buvo gabenama sparnų bakuose.

BŪŪŪM!

Skriedamas greičiau už garsą Concorde suslegia priešais esantį orą. Taip suslėgtas oras vadinamas smūgine banga. Dar viena tokia banga susidaro palei uodegą. Šios bangos pasklinda nuo lėktuvo. Ant žemės esantys žmonės girdi du trenksmus, jie vadinami garso smūgiais.


Varytuvai

Orbitoje erdvėlaivis galėjo manevruoti nedideliais nosyje ir uodegoje įtaisytais raketiniais varytuvais.

Įgulos modulis

Įgulos modulyje, įrengtame erdvėlaivio priekyje, galėjo keliauti iki septynių astronautų.

Orlaivio denis

Du pilotai astronautai skraidino erdvėlaivį iš reisinio lėktuvo tipo kabinos.

Stebėjimo langai

Įgulos modulio langai leido astronautams matyti kosmose už erdvėlaivio esančią įrangą, ji buvo valdoma iš vidaus.

Krovinių skyriuje buvo galima gabenti iki 18,3 metro ilgio ir 4,6 metro pločio krovinius.

Oro šliuzas

Įsilaipindami ar išsilaipindami kosmose astronautai pereidavo oro šliuzą.

Remonto darbai kosmose

Astronautai galėjo pataisyti sugedusius kosminius palydovus arba parsigabenti juos į Žemę remontuoti. Kosminiai keltai į orbitą taip pat galėjo gabenti erdvėlaivius, juos paleisti iš krovinių skyriaus.

Krovinių skyrius

Priėjimo tunelis

Kad iš įgulos modulio patektų į laboratoriją, astronautai sklęsdavo tuneliu.

Kosminis keltas Pažangiausia kada nors sukurta skraidanti mašina į pirmąjį skrydį pakilo 1981 m. Tai kosminis keltas Space Shuttle. Kitaip nei kiti pilotuojami kosminiai laivai, šis turėjo sparnus. Kiekvienos kosminės misijos pabaigoje jo erdvėlaivis Orbiter įsklęsdavo į Žemę ir nusileisdavo ant nusileidimo tako. Nuo 1981 iki 2011 m. penki tokie erdvėlaiviai atliko 135 skrydžius.

Priekinė briauna

Karščiausios erdvėlaivio vietos, tarp jų ir priekinės sparnų briaunos, buvo apsaugotos armuotos anglies (RCC) medžiaga.

Saldžių sapnų

Kad neplūduriuotų erdvėlaivyje, astronautai miegodavo miegmaišiuose nakvynės punktuose arba prisitvirtinę prie sienos.

Nusileidimo įranga

Padangos buvo užpildytos azoto dujomis labai dideliu slėgiu, jis buvo apie dešimt kartų didesnis už automobilio padangų slėgį.


Kosminė laboratorija

Europos kosmoso agentūra sukonstravo į Orbiter krovinių skyrių telpančią mokslinę laboratoriją „Spacelab“.

Reaktyvinė kuprinė

Šiluminė danga

Aukštos temperatūros daugkartinio naudojimo paviršiaus izoliacijos (HRSI) plokštelės saugojo erdvėlaivį nuo aukštos temperatūros, siekiančios iki 1260 oC. Astronautai Dirbdami su krovinių skyriaus įranga ir atlikdami eksperimentus skafandrais apsivilkę astronautai galėjo vaikščioti po kosmosą.

Trijose Space Shuttle misijose išbandyta reaktyvinė kuprinė – pilotuojamas manevravimo įrenginys (MMU). Jis astronautui leido laisvai skrieti kosmose be prie erdvėlaivio pritvirtinto saugos lyno. Įrenginiu pūsteldamas azoto dujų astronautas galėjo judėti aplinkui.

Kilis Krypties vairas

Krypties vairas veikė ir kaip papildomas oro stabdis, kad sulėtintų Orbiter prieš jam leidžiantis.

Kylam!

Varikliai

Trys didžiuliai raketiniai varikliai Orbiter uodegoje buvo naudojami jam paleisti.

Korpuso skydelis Robotinė ranka Sparnas

Elevonai

Sparno sandara – kaip ir likusios Orbiter dalies: jis pagamintas iš lengvo aliuminio lydinio rėmo.

Per kai kurias misijas Orbiter gabeno robotinę ranką, vadinamą manipuliatoriaus nuotolinio valdymo sistema (RMS). Ji galėjo pakelti iki 29 500 kg sveriančius krovinius.

Didžiulis atlenktas skydelis per paleidimą saugojo pagrindinius variklius, o per atmosferą leidžiantis į Žemę padėjo erdvėlaiviui manevruoti.

Orbitiniai varikliai

Du nedideli uodegos raketiniai varikliai kosmose buvo naudojami erdvėlaivio orbitai pakeisti.

Space Shutter Orbiter buvo paleidžiamas su didžiuliu išoriniu degalų baku ir dviem nešančiomis raketomis. Kai atlikdavo savo užduotis, bakas ir nešančios raketos nukrisdavo, palikdamos Orbiter skrieti į kosmosą.


Atverk langelius ir išnaršyk įspūdingiausių pasaulyje skraidančių mašinų vidų! Pažvelki į pirmuosius reisinius lėktuvus, žymųjį „Boeing 747“, reaktyvinį lėktuvą „Concorde“ ir kitus. Išsamūs paaiškinimai padės suprasti, kaip jie veikia. Šioje knygoje su daugiau kaip 40 atverčiamų langelių atgis nepakartojama viso pasaulio lėktuvų istorija. Skrendam kartu!

Dar daugiau transporto priemonių:

© Iliustracijos, Stephen Biesty, 2017 © Tekstas ir dizainas, The Templar Company Limited, 2017 Pirmą kartą 2017 metais Didžiojoje Britanijoje išleido Templar Publishing pavadinimu Stephen Biesty’s Flying Machines. Išleista susitarus su The Templar Company Limited, Deepdene Lodge, Deepdene Avenue, Dorking, Surrey, RH5 4AT, Jungtinė Karalystė. Visos teisės saugomos. Parašė Ian Graham; iliustravo Stephen Biesty.

© Vertimas į lietuvių kalbą, Šarūnas Šavėla, 2017 Redaktorė Vitalija Vanagaitė Korektorė Eglė Devižytė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė © Leidykla „Nieko rimto“, 2017 Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius Tiražas 2000 egz. Spausdinta Malaizijoje

Dėmesio! Netinka vaikams iki 3 metų. Yra smulkių detalių.

Skraidančios mašinos  

Atverk langelius ir išnaršyk įspūdingiausių pasaulyje skraidančių mašinų vidų! Pažvelki į pirmuosius reisinius lėktuvus, žymųjį „Boeing 747...

Skraidančios mašinos  

Atverk langelius ir išnaršyk įspūdingiausių pasaulyje skraidančių mašinų vidų! Pažvelki į pirmuosius reisinius lėktuvus, žymųjį „Boeing 747...

Advertisement