Page 1

a s s p o M svajojes

ta p t i v ie nar a g iu

Bella Swift


Mieli tėveliai! Ši knygelių serija paskatins jūsų vaiką ištarti: „AŠ SKAITAU!“ Vaikai mokosi skaityti įvairiai. Vieni tobulina įgūdžius, įveikdami vis sudėtingesnes knygas, kiti grįžta prie pamėgtų skaitinių ir atranda juos iš naujo. Padėkite mažajam skaitytojui tobulėti ir labiau pasitikėti savimi. Juk mokytis skaityti gali būti paprasta ir smagu. Serijoje „Aš skaitau!“ rasite visko: nuo pirmųjų pasakojimų, kuriuos įveikiant mažiesiems prireiks jūsų pagalbos, iki knygų, kurias vaikas perskaitys savarankiškai. Kiekvienam mokymosi skaityti etapui čia rasite tinkamiausią knygutę.

SUSIPAŽINTI SU TEKSTU: didžiosios raidės, nesudėtingi žodžiai, patrauklios iliustracijos. Puikiai tiks pradedančiam skaitytojui. LINKSMAI MOKYTIS SKAITYTI: didžiosios raidės, trumpi sakiniai, aiškūs tekstai. Šiek tiek įgudusiam skaitytojui. ĮTVIRTINTI SKAITYMO ĮGŪDŽIUS: raidės didesniu šriftu, ilgesni sakiniai, įdomios istorijos. Pažengusiam skaitytojui.


Versta iš: Bella Swift THE PUG WHO WANTED TO BE A UNICORN The Watts Publishing Group, Great Britain, 2018

Išskirtinė padėka Anne Marie Ryan, Nina Jones ir Artful Doodlers

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-441-602-6

© Tekstas ir iliustracijos, Orchard Books, 2018 Pirmą kartą anglų kalba Didžiojoje Britanijoje 2018 metais išleido The Watts Publishing Group, Hachette Children’s Books leidybos ženklas. Išleista susitarus su The Watts Publishing Group, Londonas, Didžioji Britanija. Visos teisės saugomos. © Vertimas į lietuvių kalbą, Šarūnas Šavėla, 2019 © Leidykla „Nieko rimto“, 2019


Bella Swift

M o psas

s vajoj es n e a i r v a g iu i t p a t

Iš anglų kalbos vertė Šarūnas Šavėla

Vilnius 2019


TURINYS Įžanga ... 7

Pirmas skyrius ... 11

Antras skyrius ... 25

Trečias skyrius ... 40

Ketvirtas skyrius ... 54

Penktas skyrius ... 68

Šeštas skyrius ... 80

Septintas skyrius ... 94

Aštuntas skyrius ... 108


ĮŽANGA Prasispraudusi mažyčiu užpakaliuku, Pegė įsitaisė arčiau dviejų savo brolių ir dviejų seserų. Penki mažyčiai mopsiukai buvo susisukę motinos pašonėj, toji snūduriavo tarp krūvos letenėlių ir suraizgytų uodegyčių. Mieguistai atsidususi savo priplota nosyte, Pegė prisiglaudė prie švelnaus, gelsvai rusvo mamos kailio. Staiga mama atsistojo ir, niuktelėdama nosimi, pabudino snaudžiančius mažylius. – Ei! – amtelėjo Pegės broliukas Pablas. – Aš miegojau! Žiovaudami šunyčiai išsiropštė ir atsistojo ant kojų. 7


– Šiandien jums visiems itin svarbi diena, – pranešė mama, meiliai nužvelgdama mažylius didelėmis rudomis akimis. – Jūs keliausite namo. – O argi mes ne namuose? – kiek sumišusi paklausė Pegė. – Dabar jums jau dvylika savaičių, – švelniai atsakė mama. – Šiandien atvyksta jūsų šeimininkai. Jie nusigabens jus į naujus namus, kur gyvensite visą laiką. Pegė sumišusi žvelgė į motiną, o jos raukšlėta kakta dar labiau susiraizgė. Namai visam laikui? Kas tai? – svarstė ji.


– Nesijaudinkit, mažyliai, – nuramino šunyčius mama. – Kiekvienam šuniukui skirta po tobulą šeimininką. Žinau, kad jūs atrasite savąjį ir savo naujuose namuose būsite laimingi. LYŽT! LYŽT! LYŽT! Grublėtas rausvas liežuvis lyžtelėjo ir nuvalė Pegės snukutį. – Maaaaama! – nepatenkintai suinkštė Pegė, bandydama išsisukti nuo šlapių mamos bučinukų. – Nesimuistyk, – pasakė mama. – Noriu, kad atrodytum kuo geriau. Paskutinis lyžtelėjimas, ir toliau ji jau prausė Pegės sesutę Polę. Kai visų šunyčių kailiukai jau buvo švarūs, mama nužvelgė mažylius su pasididžiavimu. – Štai! Dabar jūs pasiruošę susitikti su naujaisiais savo šeimininkais. 9


– Tikiuosi, mano šeimininkas turi didžiulį sodą, – šnopuodamas iš jaudulio viauktelėjo Pegės broliukas Padis. – Tikiuosi, šeimininkas mane vaišins gausybe gardžių skanėstų, – amtelėjo Pipa, ėdriausia šunytė iš visos vados. – Tikiuosi, mano šeimininkas mėgsta nusnausti, – žiovaudamas tarė Pablas. Jis pasirąžė, ištiesdamas priekines letenėles ir pakeldamas aukštyn užpakaliuką. – O kaip tu, Pege, – meiliai paklausė mama, – kokio šeimininko norėtum? Pegė minutėlę pamąstė. Sodas būtų smagu... Ir gardūs skanėstai... Tačiau ne to ji norėjo labiausiai. Pagaliau pratarė: – Tikiuosi, kad mano šeimininkas mane mylės. Pegės mama meiliai nužvelgė savo šunyčius ir jos akys suspindo rūpesčiu: – Šito noriu jums visiems, mano meilučiai.


PIRMAS SKYRIUS GIRGŽT! Juodos, nulėpusios Pegės ausys krustelėjo, išgirdusios spynoje besisukančio rakto garsą. Tai galėjo reikšti tik viena – sugrįžo šeimininkė! – Ji namie! – Pegė šūktelėjo, skuosdama pro dulsvai pilką katę, besimėgaujančią saule ant apšviesto grindų lopinėlio. Katės nosį mopsė bakstelėjo letena. – Pabusk, Miša, ji sugrįžo! Katei kiek pramerkus akis, buvo matyti dvi siauros žalios juostos. – Didelio čia daikto, – sušnypštė Miša, užsimojusi aštriais nagais Pegės link. 11


Ak, – pagalvojo Pegė. Nors su kate ir jos šeimininke Siuzana gyveno jau du mėnesius, ji vis pamiršdavo, kokia surūgėlė Miša būna tik prabudusi. Na, arba bet kuriuo kitu metu. Kitaip nei Pegė, katė buvo visai nieko prieš valandų valandas likti vienumoje. – Kas prie durų paskutinis – supuvęs kiaušinis! – suriko Pegė ir nuskuodė prie pagrindinių durų, čiuožinėdama letenėlėmis po išblizgintas parketo lenteles. ŠVILPT! Letenėlės paslydo, ir Pegė jau čiuožė ant pilvelio. BUMPT! Ji atsitrenkė į duris kaip tik tada, kai jas pravėrė prabangiu dizainerio apdaru apsitaisiusi moteris. Kol šeimininkė ant grindų pasidėjo išsipūtusius pirkinių maišus, Pegei pavyko vėl atsistoti ant letenėlių. – Labas! – suamsėjo Pegė, bandydama prisišaukti Siuzanos dėmesio. – Gal pažaiskime? – Pegė zujo ratais aplink šeimininkės kojas, kol net apsisuko galva. 12


– Labas, mielasis! – moteris tarė, priglaudusi telefoną prie ausies. – Susitiksime ten po pusvalandžio. Vaje! – galvojo Pegė. – Atrodo, kad tuoj eisime į lauką! Pegei patikdavo eiti pasivaikščioti. Tiesa, tai buvo ne visai pasivaikščiojimai – didžiąją laiko dalį ji keliaudavo Siuzanos rankinėje. Pavaikščioti Pegė šiaip jau norėtų, tačiau jos 13


mažos kojytės nespėja paskui ilgus šeimininkės žingsnius. Bent jau iš rankinės gali žvilgtelti laukan ir apžiūrėti aplinkinį pasaulį – oru sklendžiančius paukščius, pro šalį zujančius automobilius, paspirtukais zvimbiančius vaikus. – Ar jau galime eiti? – maldavo Pegė. – Prašau prašau, labai prašau, prašau labai labai! Miša išsitiesė koridoriuje, tai šen, tai ten sukiodama uodegą. – Kada gi tu, amsiau, pagaliau įsikalsi į savo raukšlėtą galvą... Žmonės negali suprasti nė žodžio, ką tu jiems pliurpi! Pegė nekreipė dėmesio į katės tauškalus. Ji sulojo garsiau ir letena patapšnojo Siuzanai per kojas. – Tyliai, Pege, – pasakė Siuzana, spausdama pirštus prie smilkinių. – Man jau ima skaudėti galvą nuo šito amsėjimo. Švelniai murkdama, Miša prisitrynė prie šeimininkės kojų. Kai Siuzana pasilenkė ją 14


paglostyti, katė nužvelgė Pegę pergalingu žvilgsniu. Ši gailiai suinkštė ir Siuzana greitu judesiu patapšnojo Pegei galvelę. Gėlėmis dvelkiantys šeimininkės kvepalai ėmė kutenti drėgną juodą Pegės nosytę. AAAPČI! APČIII! Pegė nusičiaudėjo ir seilėmis aptaškė šeimininkės batus. Vajetau! – Fe, – burbtelėjo Miša, krutindama ūsus. – Šunys tokie šlykštukai. – Ji apsilaižė letenėles ir ėmė kruopščiai praustis.


– Et, turbūt einu persirengti, – tarė Siuzana. Ji įžengė į kambarį ir numetė pirkinių krepšius ant grindų. Pegė nusekė iš paskos ir pastebėjo kažką įdomaus kyšant iš po lovos. Prišokusi prie ten buvusio aukštakulnio, mopsė puolė jį kramtyti. Buvo girdėti, kaip girgžda į dantis besitrinantis odinis bato paviršius. – Ei, – sušuko Siuzana, čiupdama už bato ir jį stipriai patraukdama. Valio! – džiaugėsi Pegė. – Trauksime virvę!

16


Įsikibusi į batą, Pegė jį traukė kaip įmanydama stipriau. Tačiau Siuzana buvo galingesnė – ji trūktelėjo taip smarkiai, kad Pegei teko batą paleisti. Siuzana griuvo atatupsta ir užvirto ant savo pirkinių maišų. – Tu laimėjai! – suamsėjo Pegė, laižydama šeimininkės veidą ir taip bandydama ją pasveikinti. – Tai mano mėgstamiausi batai! – suriko Siuzana, stumdama Pegę tolyn.

17


– Mano irgi! – sulojo Pegė. Buvo taip smagu, kad su šeimininke atrado šį tą bendra! Atsistojusi Siuzana pasičiupo rankinę ir patraukė durų link. – Luktelk, – suamsėjo Pegė, lėkdama šeimininkei iš paskos. – Nepamiršk ir manęs! TRINKT! Durys užsidarė, ir Pegė vėl liko viena. Na, neskaičiuojant Mišos... – Miša, ar pažaistum su manimi? – atsargiai klustelėjo Pegė. – Kurgi ne, – atsakė Miša, įsitaisydama ant pagalvėlės ir užmerkdama akis. Pegė atsiduso. Žinojo, kad ji yra laimingas šuo. Turi lovytę su velvetinėmis pagalvėmis. Kiekvienai savaitės dienai turi po skirtingą žvilgantį antkaklį. Vakarienė jai būdavo patiekiama blizgiame auksiniame dubenėlyje. Tačiau šeimininkė buvo pernelyg užsiėmusi, kad su ja žaistų. Kartais Pegė labai pasiilgdavo broliukų ir sesučių. 18


Atsirėmusi į baltos sofos atkaltę, mopsė ilsino letenėles. Nosyte prisispaudė prie lango ir įsistebeilijo į saulėtą žiemą. Ji pamatė iš išvaizdos draugišką šunį, šmirinėjantį gretimo kiemo sode. – Ei, – sulojo ji, – gal nori pažaisti? Tačiau per langą šuo jos negalėjo išgirsti. Na gerai, – pamanė sau Pegė, – turėsiu sugalvoti, kaip smagiai praleisti laiką viena. Ji nuklydo į virtuvę ir krimstelėjo truputį ėdalo. Šalia dubenėlio buvo krūvelė laikraščių. Ant viršutinio jų puikavosi nuotrauka su 19


linksmu vyruku didžiule balta barzda. Jis vilkėjo ryškų raudoną apsiaustą ir atrodė labai mielas. Jis tai tikrai mėgsta žaisti! – pagalvojo Pegė. Bakstelėjusi nosimi, ji nuvertė krūvelę, ir laikraščiai pasklido po visas virtuvės grindis. Letenėlėmis versdama puslapius, Pegė apžiūrėjo nuotraukas – labiausiai jai patiko tos, kur su gyvūnais! Pasigirdo niurnėjimas: – Ei! Prašyčiau truputį privatumo! Pegė krūptelėjo ir pakėlė akis nuo laikraščio. Rūstus žvilgsnis atskriejo iš kitos virtuvės pusės, kur savo reikalų dėžutėje stoviniavo Miša. – Atsiprašau! – amtelėjo Pegė. Susigėdusi ji skuodė iš virtuvės, užkliuvo už vandens dubenėlio ir jį išvertė. TYKŠT! Visur pasklido vanduo, permerkdamas Pegę kiaurai. Ji nulėkė koridoriumi 20


tolyn, už savęs palikdama šlapių letenėlių pėdsakus. Verčiau jau išsidžiovinti, – pamanė Pegė. Ji ėmė purtytis ir vandens lašiukais aptaškė visą svetainę. Vėliau ji vartinėjosi ir voliojosi po sofą, trindamasi į minkštas pagalvėles ir taip džiovindama kailiuką. Visa tai šiek tiek priminė šėliones su broliukais ir sesutėmis. Pegė užšoko ant pagalvės ir ėmė su ja grumtis, kaip kadaise žaisdavo su Padžiu ir Pipa. – Rrrrrr, – suurzgė ji ir suleido dantukus į minkštą pagalvę. PLYYYYŠT! Pagalvė perplyšo į dvi dalis, o baltos plunksnos išsiplaikstė ore. Pegė


nušoko nuo sofos, letenėlėmis gaudydama pasklidusias plunksnas. Plunksnų ji nesugavo, bet... šokdama nuvertė vazą. TEEERKŠT! Ant grindų nukritusi vaza pabiro į šipulius ir visur pažiro šukių. O varge! Vengdama susižaloti letenėles į stiklą, Pegė užsiropštė atgal ant sofos, pilveliu prispausdama televizoriaus pultą. PYPT! Įsijungė televizorius. Ekrane pasirodė nuostabiausias iš visų Pegės iki šiol matytų padarų – baltas žirgas su žibančiu, vaivorykštės spalvomis dryžuotu ragu ir žvilgančiais, grakščiai krintančiais karčiais. Jam sklendžiant dangumi ir mojuojant spalvingais sparnais, televizorius visu garsu užgrojo:

Sparkalina aš – stebuklingas vienaragis, Pildau norus vaivorykštės ragu! Visada būk savimi, kad ir kas esi, Nebent vienaragiu kaip aš tapt gali! 22


23


Apstulbusi ir išvertusi akis, Pegė stebėjo reginį. Sparkalina buvo tiesiog nuostabi! Stebuklingu ragu ji galėjo padaryti, kad užaugtų gėlės, debesis paversti cukraus vata, o danguje tapyti vaivorykštes! Laidai pasibaigus, Pegė įsitaisė ant minkštos pagalvėlės. Sparkalina tokia puiki, – pagalvojo ji užsimerkdama. Mažoji mopsė greitai užmigo ir sapnavo gražuolius dangumi sklendžiančius vienaragius.


ANTRAS SKYRIUS – OOOOOO NEEEE! Pegę pažadino veriantis riksmas. Svetainėje siaubo apimtu žvilgsniu stovėjo Siuzana. Plunksnos, stiklo šukės ir laikraščio skutai buvo nusėję visas kambario grindis. Gelsvai rusvi šuns plaukai ir nešvarių letenėlių atspaudai buvo išsibarstę visur po baltą sofos paviršių. – Aš jai sakiau, kad iš šuns – vienos bėdos, – sumurkė Miša, sulaižytu kailiuku trindamasi apie Siuzanos kojas. Pegė nurijo seiles. Tikrai – butas atrodė kiek netvarkingai. 25


Daugybė vaikų svajoja apie kokį nors gyvūną – žiurkėną, šuniuką, o gal net vienaragį. Tačiau iš tiesų ir šuniukai svajoja apie mylinčius ir rūpestingus šeimininkus, kurie juos maitintų, prižiūrėtų, išvestų į lauką, kartu žaistų ir nepyktų už vieną kitą šunybę. Mažoji mopsė Pegė tikėjosi būti mylima, tačiau atsidūrė šunų prieglaudoje. Bet kai prieš pat Kalėdas šeima su dviem dukromis ir sūnumi pasiima laikinai pagloboti Pegę, mopsiukė ima svajoti – galbūt pas šiuos žmones galėtų likti amžinai? Tačiau panašu, kad šeimos mergaitės labiau nori ne šuns, o vienaragio... Vaikų knygų rašytoja Bella Swift gyvena Londone kartu su vyru, dviem dukromis ir kate, kuriuos labai myli, tačiau paslapčia svajoja auginti ir šunį. Kitos serijos „Aš skaitau!“ 2 lygio knygos: Nevala Bertis. DANTYS! Nevala Bertis. DVOKAS! Nevala Bertis. BUČKIS! Nevala Bertis. ŽIURKĖS! Nevala Bertis. ATEIVIAI! Nevala Bertis. DINOZAURAS! Nevala Bertis. SNIEGAS! Nevala Bertis. PIRATAS! Pabaisų agentė Nelė Rap. Pabaisų akademija Pabaisų agentė Nelė Rap. Frankenšteinas Vinė ir vienos raganos orkestras Raganėlė Vinė reguliuoja eismą Redaktorė Gražina Akelaitienė Korektorius Vainius Bakas Maketavo Lina Eitmantytė-Valužienė Tiražas 3000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius


Visa d a b uk sa vim i . Ne b en t gali ta p ti ...

Vienara giu !

Prieš pat Kalėdas prieglaudoje paliktą

mopsę Pegę savaitei priglaudžia Chlojos šeima. Maža žaisminga šunytė pamilsta mergaitę ir norėtų su ja pasilikti amžinai. Tačiau Chloja nenori šuns – ji nori

vienara gio !

Ar Pegė gali kaip nors pavirsti vienarage? Jei sugebėtų, galbūt išsipildytų ir jos troškimas pasilikti naujuose namuose.

Susipažinti su tekstu Linksmai mokytis skaityti Įtvirtinti skaitymo įgūdžius Norėdami daugiau sužinoti apie serijos „Aš skaitau!“ lygius, atsiverskite knygą.

ISBN 978-609-441-602-6

9 786094

416026

Profile for Nieko rimto

Mopsas, svajojęs tapti vienaragiu  

Visada būk savimi. Nebent gali tapti... Vienaragiu! Prieš pat Kalėdas prieglaudoje paliktą mopsę Pegę savaitei priglaudžia Chlojos šeima. Ma...

Mopsas, svajojęs tapti vienaragiu  

Visada būk savimi. Nebent gali tapti... Vienaragiu! Prieš pat Kalėdas prieglaudoje paliktą mopsę Pegę savaitei priglaudžia Chlojos šeima. Ma...